Gintaras Goda, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis

BAUDIAMOJO PROCESO

TEIS

teisins informacijos centras Vilnius 2005

UDK 343.1(075.8)

Go-31

Vadovlio autoriai:

Gintaras GODA

Marcelis KAZLAUSKAS

Pranas KUCONIS

I-XII, XXI skyriai

XIII-XVII, XIX, XXII, XXIII skyriai

XVIII, XX, XXIV skyriai

Mokslinis redaktorius ir sudarytojas - Gintaras Goda

ISBN 9955-557-68-0

G Goda, 2005

M. Kazlauskas, 2005

P. Kuconis, 2005

II Teisins informacijos centras, 2005

5

PRATARM

Skaitytojams, o pirmiausia teis studijuojantiems studentams, pateikiamas pirmas Baudiamojo proceso teiss vadovlis po Lietuvos valstybs nepriklausomybs atkrimo.

Baudiamojo proceso teis yra teiss aka, sudaryta i baudiamj proces

reglamentuojani teiss norm, kurias taikant nustatinjama, ar buvo pa-

daryta nusikalstama veika ir ar baudiamojon atsakomybn patrauktas

asmuo yra kaltas dl padarytos veikos. Tokie tikslai baudiamajam proce-sui buvo keliami visada, taiau baudiamasis procesas XXI amiuje negali

bti toks, koks jis buvo, pavyzdiui, XIX amiuje ar netgi prie keliasdeimt

met. Tokie klausimai, kaip proceso teisingumas (siningumas), procese

taikom priemoni proporcingumas, vairios kitos mogaus teisi apsaugos

problemos, procesini sprendim tikslingumas, procesini taisykli, kurias

taikant priimami alternatyvs kriminalins bausms paskyrimui

sprendimai, btinumas ir kt., dar ne taip seniai baudiamojo proceso moks-

lui ir baudiamojo proceso teisei buvo neinomi ar nelabai aktuals. iuo-

laikin baudiamojo proceso teis privalo silyti mint klausim ir pro-

blem sprendimo bdus, nustatyti mogaus teises tinkamai garantuojanias

bei skming tarptautini bendradarbiavim baudiamajame procese

utikrinanias taisykles. Baudiamojo proceso teiss vystymasis lemia ir vadovlio apie baudiamj proces turin: kalbama temomis, kurios so-

vietmeiu raytuose kriniuose apskritai nebuvo lieiamos.

Visi vadovlio autoriai - buv Baudiamojo proceso kodekso rengimo darbo grups nariai bei 2003 m. ileisto dviej tom Baudiamojo proceso

kodekso komentaro autoriai. i autori patirtis leido vadovlyje paaikinti

2002 m. kovo 14 d. priimto ir 2003 m. gegus I d. sigaliojusio

Baudiamojo proceso kodekso norm tikrj prasm ir atskir proceso

institut paskirt.

Raant vadovl buvo stengtasi j padaryti kuo patogesn studentams, todl nesileidiama gilesnes, autori manymu, vadovlio anr netelpanias

diskusijas probleminiais baudiamojo proceso klausimais. Pirma, to

neleidia daryti noras, kad vadovl rankas pams studentas galt

greitai rasti ir suvokti pagrindinius baudiamojo proceso principus bei

taisykles. Autori manymu, studentams skirtas baudiamojo proceso teiss vadovlis neturi bti pernelyg didels apimties. Antra, studentas pirmiausia

turi perprasti vadovlines tiesas" ir tik po to gilintis sudtingesnes

problemas. is vadovlis turt bti perskaitomas prie

6

imantis mokslinki straipsni ir kitos specialiosios literatros baudiamojo

proceso klausimais.

Vadovlio struktra labai artima Baudiamojo proceso kodekso struktrai: aptariamos visos baudiamojo proceso stadijos, visi pagrindiniai bau-diamojo proceso teiss institutai. inoma, vadovlis negali apseiti ir be grynai teorini klausim analizavimo, todl, be Baudiamojo proceso ko-dekso norm nagrinjimo, idstyti ir svarbiausi baudiamojo proceso teoriniai klausimai - pateikiamos reikmingiausios teorins svokos, kla-sifikacijos, normose tiesiogiai neireiktos, bet baudiamajam procesui neabejotinai reikmingos nuostatos. Vadovlio teiginiai iliustruojami tei-sins praktikos pavyzdiais. J nra gausu, nes vadovl turi bti trau-kiami tik tokie praktikos pavyzdiai, kurie labai rykiai parodo procesini norm turin, j taikymo prasm ir todl i tikrj yra verti vadintis vadovliniais pavyzdiais". Per trump naujojo Baudiamojo proceso kodekso galiojimo laik tokius kriterijus atitinkani pavyzdi negaljo atsirasti labai daug. Vadovlio autoriai tikisi, kad bus leidiami atnaujinti io vadovlio leidimai, ir sipareigoja naujus leidimus praturtinti domiais teisins praktikos pavyzdiais. Be konkrei baudiamj byl pavyzdi, vadovlyje remtasi Europos mogaus Teisi Teismo praktika, nagrinjamiems klausimams svarbiais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimais bei io teismo pateiktomis konsultacijomis.

Po paskutinio ios teiss akos vadovlio ileidimo lietuvi kalba yra praj 27 metai. 1978 m. paraytu vadovliu naudojasi kelios student kartos. Taiau pastaraisiais metais, ypa sigaliojus naujajam Baudiamojo proceso kodeksui 1978 m. vadovlis tapo visikai neaktualus ir netinkamas mokymo procesui, todl ileisti nauj vadovl tapo btina. Naujas vadovlis, kaip ir paraytas prie 27 metus, parengtas Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Kriminalistikos ir baudiamojo proceso katedros darbuotoj pastangomis. Tarp naujo ir seno vadovli bendra ir tai, kad raant abu vadovlius dalyvavo vienas ymiausi paskutini deimtmei baudiamojo proceso teiss specialist - docentas dr. Marcelis Kazlauskas. i ssaja simbolizuoja Vilniaus universiteto Teiss fakulteto mokslini mini ir pedagogini tradicij tstinum.

Vadovlyje atsivelgta Baudiamojo proceso kodekso pakeitimus ir pa-

pildymus, sigaliojusius iki 2005 m. gegus 1 d.

Autori kolektyvo vardu

doc. dr. Gintaras Goda

7

KNYGOS STRUKTRA*

/ I / skyrius.

Baudiamojo proceso samprata ................................................................. 9

/ II / skyrius.

Baudiamojo proceso teis ...................................................................... 23

/ III / skyrius.

Baudiamojo proceso principai ................................................................ 45

/ IV / skyrius.

Baudiamojo proceso subjektai ................................................................ 69

/ V / skyrius.

Gynyba ir gynjas ................................................................................... 101

/ VI / skyrius.

Nualinimas .............................................................................................115

/ VII / skyrius.

Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu .................................................. 123

/ VIII / skyrius.

Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas .................................... 131

/ IX / skyrius.

Tarptautinis bendradarbiavimas baudiamajame procese ....................... 145

/ X / skyrius.

rodymai baudiamajame procese .......................................................... 165

/ XI / skyrius.

Procesins prievartos priemons ............................................................. 219

/ XII / skyrius.

Ikiteisminis tyrimas ................................................................................ 285

/ XIII / skyrius.

Byl proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikm ............. 349

/ XIV / skyrius.

Pirmosios instancijos teismo sudtis ir teismingumas ............................ 361

Kiekvieno skyriaus pradioje spausdinamas smulkus skyriaus turinys.

8

/ XV / skyrius.

Bylos parengimas nagrinti pirmosios instancijos teisme ...................... 371

/XVI / skyrius. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos .............................................................................. 385

/ XVII / skyrius.

Bylos nagrinjimo teisme eiga ............................................................... 407

/ XVIII / skyrius.

Byl procesas apeliacins instancijos teisme ......................................... 481

/ XIX / skyrius.

Nuosprendio vykdymas ........................................................................ 513

/ XX / skyrius.

Byl procesas kasacins instancijos teisme ............................................ 533

/ XXI / skyrius.

Byl supaprastintas procesas .................................................................. 561

/ XXII / skyrius.

Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir

nagrinjant atskir kategorij bylas ....................................................... 583

/ XXIII / skyrius.

emesnij teism nutari apskundimas

auktesniesiems teismams ir skund nagrinjimas ................................. 607

/ XXIV / skyrius.

Baudiamosios bylos atnaujinimas ........................................................ 613

Turinys ................................................................................................... 646

skyrius Baudiamojo proceso samprata

/ 9-21/ puslapiai

10

/ I / skyrius

SMULKUS TURINYS

1. Baudiamojo proceso svoka, funkcijos ir proceso tipai ..................... 11

1.1. Proceso funkcijos ....................................................................... 12

1.2. Baudiamojo proceso tipai (formos) ........................................... 13

1.2.1. K l a s i k i n i s rungimosi procesas.................................. 13

1.2.2. T i r i a ma s i s procesas .................................................. 14

1.2.3. M i r u s i s procesas ....................................................... 15

2. Baudiamojo proceso paskirtis............................................................. 16

3. Baudiamojo proceso stadijos .............................................................. 18

4. Baudiamojo proceso mokslas ............................................................. 20

11 / I /

skyrius

1. Baudiamojo proceso svoka, funkcijos

ir proceso tipai

odis procesas yra lotynikos kilms. Lietuvikas io odio atitikmuo 1. bt vyksmas, eiga. Baudiamasis procesas - tam tikros ries vyksmas, eiga. Apibdinimas baudiamasis reikia vyksm, nukreipt nubaudim. Teisinje valstybje niekas u nusikalstamos veikos padarym negali bti baudiamas kitaip, kaip tik statymo nustatyta tvarka, todl ir baudiamasis procesas nusikalstam veik tyrimas ir baudiamj byl nagrinjimas teisme, vykstantys {statymo nustatyta tvarka. Baudiamojo proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas t veik padar. Nustaius tok asmen, sprendiami jo pripainimo kaltu bei bausms jam paskyrimo klausimai.

Baudiamojo proceso pradjimas, nutraukimas ar ubaigimas kito-kiu bdu forminami teismo ir teissaugos pareign (prokuroro, poli-cijos ar kit ikiteisminio tyrimo staig pareign) priimamu sprendi-mu. Sprendimus teissaugos pareignai ir teismas privalo priimti ne vien tik savo laisva nuoira - statymo numatytais atvejais ir esant statyme numatytoms slygoms tam tikrus sprendimus priimti yra pri-valu. Atsivelgiant tai, kad svarbiausi sprendimai baudiamajame pro-cese priimami teissaugos pareign ir teismo valia, kad teissaugos pareignai numato tyrimo apimt, o teismas - nagrinjant byl teisme atliktinus veiksmus, baudiamasis procesas danai apibriamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kit teissaugos pareign veikla tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas. Taiau aktyviai dalyvauti bau-diamajame procese gali ir kiti asmenys: tam tikr sprendim primim gali inicijuoti proceso dalyviai - nukentjusysis, tariamasis, kalti-namasis, gynjas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, j atstovai. Teiss normomis sureguliuoti procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tarp vairi subjekt, kuri kiekvienas turi statyme numatytas teises ir pareigas, todl ir baudiamasis procesas turi bti apibriamas ne vien tik kaip valstybs galiot, bet ir vis kit proceso subjekt veikla.

Proceso veiksmai atliekami ir sprendimai procese priimami laikantis

proceso formos reikalavim. Veiksm atlikimo ir sprendim primimo slyg, tvarkos, nuoseklumo taisykls, nustatytos statyme, vadina mos proceso forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi bti absoliutinamas. Aiki taisykli nustatymas ir grietas j laikymasis yra btinas, kai sprendiami su mogaus teisi apsauga susij klausi mai, priimami esmins reikms turintys sprendimai. Taiau visikai nra btina precizikai reglamentuoti procedr, kuri tam tikras atli kimas negali suvaryti niekieno teisi ar lemti proceso baigties. 1.

/ I / skyrius 12

1. Apibendrinant tai, kas idstyta, galima sakyti, kad baudiamasis procesas - tai tiriant bei nagrinjant baudiamsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareign statymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams suda-

1. romos slygos naudotis nustatytomis teismis.

1.1. Proceso funkcijos

Kadangi baudiamajame procese tam tikras teises ir pareigas turi daug proceso subjekt, turini skirtingus interesus, yra prasta skirting proceso subjekt procesin veikl skirstyti tam tikras grupes pagal t proceso subjekt atliekam funkcij procese. Procesins funkcijos yra procesins veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu baudiamajame procese. Baudiamajame procese yra vykdomos: 1) ikiteisminio tyrimo, 2) kaltinimo, 3) gynybos, 4) bylos nagrinjimo ir isprendimo arba teisingumo vykdymo funkcijos.

Ikiteisminio tyrimo funkcij vykdo policija bei kitos institucijos, kurioms suteikti tam tikri ikiteisminio tyrimo staigos galiojimai, bei prokuratra.

Kaltinimo funkcij vykdo prokuratra ir i dalies nukentjusysis bei jo atstovas. Privataus kaltinimo bylose kaltina nukentjusysis, kaip privatus kaltintojas ir jo atstovas. Prokuroras nagrinjant priva-taus kaltinimo byl teisme nedalyvauja.

Gynjo paskirtis baudiamajame procese - rpintis traukiamo bau-diamojon atsakomybn asmens gynyba. Baudiamojon atsakomybn traukiamas asmuo (tariamasis, kaltinamasis), gindamasis nuo jam rei-kiamo tarimo ar kaltinimo, taip pat vykdo gynybos funkcij. Be gyn-jo, tariamojo (kaltinamojo) i funkcij taip pat vykdo io tariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal statym bei baudiamojon atsakomybn traukiamo juridinio asmens atstovas.

Bylos nagrinjimas ir isprendimas arba teisingumo vykdymas yra teismo prerogatyva.

Galima nuomon, kad ikiteisminio (parengtinio) tyrimo ir kaltinimo funkcijos neturi bti laikomos atskiromis funkcijomis, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas turint tiksl pasirengti bsimam nusikalstam veik padariusio asmens kaltinimui teisme. Tokia nuomon nra i esms klaidinga, todl ikiteisminio tyrimo atlikim galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.

Kartais kaip atskiros funkcijos yra iskiriamos byl nagrinjimas 1.1. apeliacine ir kasacine tvarka. Taiau nagrinjant bylas apeliacine ir

13 / I /

skyrius

kasacine tvarka taip pat yra vykdomas teisingumas, todl baudiamojo 1.1. proceso teiss mokslo poiriu apeliacinio ir kasacinio byl nagrinji mo nereikt laikyti atskiromis baudiamojo proceso funkcijomis. Nors teisinje terminologijoje svokos - apeliacin funkcija, kasacin funk cija ar nutari ir nuosprendi teistumo bei pagrstumo tikrinimo funkcija gali bti vartojamos ir neturi bti laikomos klaidingomis. 1.1.

1.2. Baudiamojo proceso tipai (formos)

Kiekvienoje demokratinje valstybje baudiamj byl procesas 1.2.

vyksta pagal labai panai schem. Aptikus nusikalstamos veikos po-

ymius atliekamas ikiteisminis tyrimas, po to byla perduodama nagrinti

teismui. Teismo proceso metu prokuroras paprastai palaiko valstybin

(oficial, kartais vadinam vieu) kaltinim. Jei teismas neturi pagrindo

proces nutraukti, jis, apkaltindamas kaltinamj arba j iteisindamas,

isprendia byl. Teismo priimtas nuosprendis gali bti apskstas

auktesns instancijos teismui.

Atskir procesini institut reglamentavimas vairiose valstybse

danai labai skiriasi, nors pastaruoju metu ir kalbama apie baudiamo-jo proceso vienodjim (bent jau Europos valstybse). Nepaisant pro-

ces skirtingumo, pagal tam tikrus poymius baudiamieji procesai

yra skirstomi tipus (formas). Vieningos nuomons dl io skirstymo

nra. io vadovlio autoriams priimtiniausias atrodo skirstymas 3

tokius tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi procesas, 2) tiriamasis

(inkvizicinis) procesas, 3) mirus procesas. Sis skirstymas atliekamas

labiausiai atsivelgiant tai, kaip tam tikroje valstybje vyksta bylos

nagrinjimas teisme ir kaip io nagrinjimo metu veikia rungimosi

principas (r. skyri Baudiamojo proceso principai), - nuo to pri-

klauso, kiek aktyviam leidiama bti tiriant rodymus teisjui.

1.2.1. K l a s i k i n i s rungimosi procesas

Daugiausia rungimosi principas veikia byl nagrinjant prisiekusij teisme, ypa bendrosios teiss (common law") tradicijos valstybse (JAV, Didiojoje Britanijoje ir kt), kur bylos baigtis i esms priklauso nuo to, kuri alis turi daugiau rodym ir geriau juos pateikia. Tokiose valstybse teismui yra udrausta paiam ireikalauti nauj rodym ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinjimo teisme dalyvi pateiktus rodymus. Toks procesas gali bti vadinamas klasikiniu rungimosi pro cesu. 1.2.

/ I /

skyrius

14

1.2.2. T i r i a m a s i s p r o c e s a s

1.2. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit Europos valstybi, kuriose teismas yra pareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvi pateiktais rodymais ir siekti nustatyti ties byloje, galima kalbti tik apie ribot rungi-mosi principo veikim. Bylos isprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip alys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekam veiksm. Todl tokio tipo procesas dar yra vadinamas inkviziciniu procesu. Taiau is pavadinimas nereikia vidurami ink-vizicijos, veikusios nuo a. pradios iki XIX a., kaip ypating kata-lik banyios teism, kuriais buvo kovojama prie eretikus, kai teis-jai ir tardytojai - tie patys asmenys, kur vienas svarbiausi rodym gavimo bd - kankinimai, o eretikams danai skiriama mirties baus-m, vykdoma sudeginant nuteistj ant lauo ar kitais iauriais b-dais. Inkvizicinis procesas moderniu poiriu - vienas i baudiamojo proceso tip (greta mint klasikinio rungimosi ir miriojo proces). Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas, nagrinjantis byl, yra pareigotas bti aktyvus ir imtis vis btin priemoni materialiai tie-sai byloje nustatyti, todl tokio tipo procese rungimosi principas vei-kia maiausiai. Taiau ir tokiame procese yra nemaai rungimosi principo element: 1) bylos nagrinjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teiss reikti nualinimus, praymus, teikti rodymus, apsksti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynjas gina-si, o teismas, priimdamas sprendim byloje, taip vykdo teisingum. Tokio tipo proceso kritikams atrodo, kad teismui suteikta teis proce-se bti aktyviam paeidia funkcij atskyrimo nuostat, teism pa-versdama aliku proceso subjektu.

Kartais literatroje galima sutikti neigiam tiriamojo (inkvizicinio) proceso tipo vertinim: teigiama, kad toks proceso tipas taikomas tik negatyvia prasme, kalbant tik apie baudiamojo proceso istorij. Vietoj pavadinimo tiriamasis (inkvizicinis) procesas siloma aprayt demokratins valstybs tipo proces vadinti kaltinimo procesu. Kar-tais kaltinimo procesas vartojamas kaip sinonimas rungimosi proce-

sui. Yra silym kaltinimo proces laikyti savarankiku - ketvirtuoju -proceso tipu (forma). Terminas kaltinimo procesas parodo, kad pro-

cesas gali vykti tik tuomet, kai jame yra vykdoma kaltinimo funkcija,

t. y. egzistuoja valstybs pareignas (paprastai - prokuroras), kuris inicijuoja proces. Be to, kaltinimo funkcija btinai turi bti atskirta

1.2. nuo bylos inagrinjimo ir sprendimo joje primimo funkcij. I tikrj

15 / I / skyrius

galima pripainti, kad terminas kaltinimo procesas tam tikrais atvejais 1.2. gali bti vartojamas, bet jis nra labai tinkamas skirstant procesus pagal tipus, nes iuo metu kaltinimo funkcija vykdoma bet kurio tipo procese.

1.2.3. M i r u s i s procesas

Baudiamojo proceso tipas, kai ikiteisminis tyrimas yra teissaugos

pareign rankose ir vyksta ribojant vieum, o bylos nagrinjimo

teisine metu yra garantuojamas bylos nagrinjimo ali lygiateisiku-

mas. Terminas mirusis procesas taip gali bti vartojamas ne viso

baudiamojo proceso, o tik jo dalies - bylos nagrinjimo teisme -tipui

nusakyti. Miriajam tipui priskiriamas, pavyzdiui, Skandinavijos valstybi, Italijos teismo procesas, kuriame baudiamj byl nagrin-

jantys teisjai neprivalo bti aktyvs kaip inkviziciniame procese. Skan-

dinavijos valstybse, Italijoje tiriant rodymus teisme (apklausiant liu-

dytojus, ekspertus ir t.t.) teisjai neprivalo aktyviai dalyvauti uduo-

dami klausimus, taiau tai daryti jiems nra udrausta kaip klasikinio

rungimosi tipo procese. Todl miriajame procese rungimosi principas

veikia daugiau negu inkviziciniame, bet maiau negu bendrosios tei-

ss tradicijos valstybi procese. Skandinavijos valstybi, Italijos teis-

mas gali apsiriboti ali pateiktais rodymais ir atliekamu t rodym

tyrimu ir pats nedalyvauti iame procese, taiau prireikus teismas gali

imtis aktyvi veiksm, pavyzdiui, pats apklausti liudytoj- to daryti

io tipo valstybi statymai teismui nedraudia. Kalbant apie baudiamojo proceso tipus (formas) visada reikia tu

rti omenyje, kad konkreios valstybs priskyrimas tam tikram tipui

yra labai slyginis. Baudiamasis procesas tam tikroje valstybje da

nai turi vairi tip proceso ypatybi. Paprastai vengiant kategorikai

tam tikr valstyb priskirti tam tikram proceso tipui, teisingiau bt

nustatyti, kokio tipo procesui tos valstybs baudiamasis procesas

yra artimiausias. Kaip jau minta, iame vadovlyje aptariamas Lietu

vos baudiamasis procesas artimiausias antrajam - tiriamajam - pro

ceso tipui. .2.

IM skyrius 16

2. Baudiamojo proceso paskirtis

2. Baudiamojo proceso paskirties nusakymu pradedamas Lietuvos Res-publikos baudiamojo proceso kodeksas1. BPK 1 straipsnio 1 dalyje

yra sakoma: Baudiamojo proceso paskirtis yra ginant mogaus ir

pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus greitai,

isamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym,

kad nusikalstam veik padars asmuo bt teisingai nubaustas ir

niekas nekaltas nebt nuteistas".

Tai reikia, kad BPK 1 straipsnis reikalauja:

1) baudiamojo proceso metu atskleisti nusikalstam veik, iai-

kinant visas reikmingas jos padarymo aplinkybes; 2) atskleidiant nusikalstam veik saugoti mogaus ir pilieio tei-

ses bei laisves, visuomens ir valstybs interesus;

3) greitai atskleisti nusikalstam veik;

4) proceso metu garantuoti, kad bt nubaudiamas tik nusikals-

tam veik padars asmuo ir joki nepagrst suvarym nepa-

tirt nekaltas asmuo.

iais keturiais punktais ir yra nusakoma baudiamojo proceso pa-

skirtis.

Valstyb, Baudiamajame kodekse2 tam tikras veikas apibrdama

kaip nusikalstamas, prisiima ir pareig asmenims, padariusiems tokias veikas, taikyti baudiamsias teisines sankcijas, jeigu tokioms sankci-

joms taikyti yra reikalingos prielaidos - amius, pakaltinamumas ir

pan. Pagrindinis baudiamojo proceso udavinys ir yra valstybs pa-

reigos ir teiss taikyti sankcijas nusikalstam veik padariusiam

smeniui utikrinsimas.

Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki baudiamajame statyme

numatytos sankcijos pritaikymo einama per tam tikr veiksm atlikim ir

sprendim primim. Tai yra daroma taikant baudiamojo proceso teiss

normas. Baudiamajame statyme numatyta bausm ar kitokia poveikio

priemon gali bti taikoma tik baudiamojo proceso metu nustaius

nusikalstam veik padarius asmen bei isiaikinus visas sankcijai taikyti

reikmingas aplinkybes. Baudiamojo proceso teiss normos turi garantuoti, kad bt iaikinti ir nubausti nusikalstamas veikas padar

asmenys. Antra vertus, ios normos turi tvirtinti garan-2. tijas, kad bt

ivengta nepagrsto patraukimo baudiamojon atsako-

1 Toliau - BPK. 2 Toliau - BK..

17 /I / skyrius

mybn atvej. Taip pat ir teistai bei pagrstai baudiamojon atsako- 2. mybn patrauktam asmeniui turt bti garantuojama teis teising proces, sudarant jam slygas gintis nuo pareikto kaltinimo.

Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turt bti kuo trumpesnis. Taiau tai nereikia, kad greitai nuteisti turi bti siekiama bet kokia kaina. Teisinje valstybje nusikalstam veik padariusiam asmeniui, kuriam ketinama skirti baudiamsias teisines sankcijas, turi bti suteikiamos garantijos, kad baudiamasis procesas vyks nea-likai, toks asmuo nepatirs nepagrst suvarym ir turs galimyb gintis nuo jam reikiam kaltinim. Atitinkamos garantijos turi bti suteikiamos ir kitiems proces trauktiems asmenims: nukentjusie-siems, liudytojams ir pan. Tai reikia, kad procesas privalo vykti tik laikantis mogaus teisi apsaugos reikalavim.

Nusikalstam veik padariusio asmens nubaudimas neturi bti su-prantamas kaip kertas tam asmeniui. Asmuo, padars nusikalstam veik, turi bti nubaustas, bet nuosprendis nra vien tik atpildo aktas tokiam asmeniui. Nuosprendis turt kiek manoma prisidti prie tei-sins santarvs atkyrimo visuomenje. Todl proceso metu turt bti siekiama visikai paalinti nusikalstamos veikos materialius ir emocinius padarinius, atlyginti veika padaryt al.

Procesas turi prisidti ir prie nusikalstam veik prevencijos: proceso metu turi bti siekiama, kad tiek nusikalstamos veikos pada-rymu toje byloje kaltinamas asmuo, tiek kiti asmenys ateityje susilai-

kyt nuo nusikalstam veik darymo. Baudiamasis procesas atlieka savo paskirt kai pasiekiamas rezul-

tatas, dl kurio baudiamasis procesas buvo pradtas. Baudiamasis procesas turi bti baigtas teisingo, teisto ir pa-

grsto, prevencin reikm turinio teismo sprendimo dl atsako-mybn patraukto asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudiamosios teisins sankcijos skyrimo, primimu. Sprendimas teistu ir pagrsta gali bti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi mogaus teisi apsaugos standart.

inoma, ne kiekvienas procesas baigiasi teismo sprendimu (nuo sprendiu ar nutartimi). Kai kurias atvejais, esant statyme numaty tiems pagrindams, pradtas procesas gali bti nutrauktas dar iki byl perduodant teismui. Tokia proceso baigtis gana danai yra neiven giama, nes neatlikus tam tikr proceso veiksm paprastai nra mano ma nustatyti, ar egzistuoja patraukimo baudiamojon atsakomybn prie laidos. Taiau ir proceso nutraukimo atveju baudiamasis procesas atlieka tam tikr paskirt - proceso metu isiaikinamos vykio, dl kurio buvo pradtas procesas, aplinkybs. 2.

/ I / skyrius 18

3. Baudiamojo proceso stadijos

Proceso ateit lemiantys sprendimai baudiamojo proceso metu gali bti priimami tik nuosekliai vienas po kito. Pavyzdiui, kaltinamasis aktas gali bti suraytas tik prie tai pradjus ikiteismin tyrim ir tariamajam jo metu teikus praneim apie tarim; kaltinamasis gali bti perduotas teismui tik suraius kaltinamj akt; byla teisme gali bti nagrinjama ir nuosprendis priimamas tik tuomet, jei prie tai teismo nutartimi buvo nusprsta perduoti byl nagrinti teisme. ia mint sprendim primimas paprastai reikia tam tikro baudiamojo proceso etapo (stadijos) pabaig ir kito pradi.

Proceso stadija - tai proceso veiksm ir sprendim, kurie atlie-kami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendiant tam proceso etapui keliamus udavinius, visuma.

BPK ar kituose statymuose proceso stadijos terminas nra varto-jamas ir nepateikiamas stadij ivardijimas, nes skirstymas stadijas -baudiamojo proceso teiss mokslo dalykas. Taiau moksle stadijas skirstoma atsivelgiant baudiamojo proceso statymo vidin struk-tr bei baudiamosios bylos eig, koks valstybs pareignas (staiga) turi byl savo inioje, kokia tam tikro proceso etapo paskirtis. Tradicins baudiamojo proceso stadijos yra tokios: ikiteisminis (pa-rengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos

nagrinjimas apeliacine tvarka, bylos nagrinjimas kasacine tvarka ir nuosprendio vykdymas. Kai kuriose valstybse inomos ne visos ios stadijos, pavyzdiui, visose ar tam tikros kategorijos bylose yra galimyb tik vien kart apsksti nuosprend (nra galimybs sksti nuosprendius tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka), ir atvirkiai - kai kurios stadijos gali bti suskaidytos smulkesnes dalis, todl kai ku-riuose altiniuose yra teigiama, kad, pavyzdiui, JAV procese iskiria-ma iki 17 stadij- kaip atskir stadij vardijant kiekvieno svarbesnio procesinio sprendimo primim.

Pagal 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus BPK vykstaniame baudia-majame procese iskirtinos tokios proceso stadijos:

1) ikiteisminis tyrimas, 2) byl procesas pirmosios instancijos teisme, 3) apeliacinis procesas, 4) nuosprendi ir nutari vykdymas, 3.

5) kasacinis procesas3.

3 Kartais yra manoma, kad atskira proceso stadija turi bti laikomas baudia-mosios bylos atnaujinimas, vadovaujantis BPK XI dalyje nustatytomis taisyk-

19 / I / skyrius

Ikiteisminis tyrimas - pirmoji baudiamojo proceso stadija. Ikiteis- 3. minis tyrimas pradedamas paaikjus nusikalstamos veikos poymiams. Ikiteisminio tyrimo stadija baigiama prokurorui suraius kaltinamj akt, jei anksiau nenustatomas pagrindas nutraukti ikiteismin tyrim. Prokuroras, esant reikiamoms slygoms, gali nusprsti rayti ne kalti-namj akt, o pareikim teismui dl supaprastinto proceso form (plaiau apie ias procesines formas raoma io vadovlio XVIII skyriuje).

Bylos procesas pirmosios instancijos teisme paprastai vadinama

centrin, svarbiausia baudiamojo proceso stadija. ios stadijos metu isprendiami svarbiausi baudiamojo proceso metu kil klausimai -teismas nustato, ar buvo padaryta nusikalstama veika, nusprendia, ar kaltinamasis kaltas dl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripaintam kaltinamajam bausm.

Bylos procesas pirmosios instancijos teisme suskyla dvi slygi-nai savarankikas dalis: proces, kurio metu sprendiama, ar yra pagrindo rengti teisiamj posd, ir teisiamj posd, kurio metu baudiamoji byla nagrinjama i esms. Pirmoji i mint dali, galio-jant ankstesniam BPK, buvo iskiriama kaip savarankika atidavimo teismui stadija. Pagal naujj BPK taip pat yra numatyta, kad prie pradedant byl nagrinti teisiamajame posdyje turi bti atlikti tam tikri paruoiamieji veiksmai. ie proceso veiksmai vadinamai bylos pa-rengimu nagrinti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudtine (an-gine) dalimi.

Apeliacinis procesas - stadija, kurioje pagal gaut apeliacin skun-d patikrinamas nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi teistumas ir pagrstumas.

Nuosprendi ir nutari vykdymas - stadija, kurioje gyvendina-mos teisino paskirtos teisins sankcijos ir sprendiami kylantys pro-cesiniai klausimai.

Kasacinis procesas - stadija, kai pagal gaut kasacin skund pa-tikrinami siteisj pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nutartys ir nuosprendiai teiss taikymo atvilgiu.

lmis. Taiau atsivelgiant tai, kad bylos atnaujinimo klausimas sprendiamas itin iimtiniais atvejais, ikilus ypatingoms aplinkybms, ios procedros negalima laikyti prastine proceso stadija. Pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui ar inagrinjus byl kasacine tvarka laikoma, kad procesas yra baigtas. Bylos at-naujinimas - tai galimyb grti proces. ia galimybe gali bti naudojamasi tik esant ypatingam pagrindui.

I\l skyrius 20

3. Apeliacinis ir kasacinis procesai nra privalomos stadijos - procesas ias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas skundas. ios stadijos nevisikai tinka kai kuri kategorij bylose, kuriose procesas vyksta su tam tikrais ypatumais. Pavyzdiui, privataus kalti-nimo bylose nra ikiteisminio tyrimo stadijos, teismo baudiamojo sa-kymo procese kitaip vyksta procesas pirmosios instancijos teisme ir

3. nra apeliacijos ir kasacijos.

4. Baudiamojo proceso mokslas

Baudiamojo proceso mokslas - atskira teiss mokslo dalis, kuri su-daro sistema ini apie: 1) baudiamj proces reglamentuojanios

normas, 2) teisin praktik tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas, 3) usienio valstybi baudiamojo proceso institutus, 4) baudiamojo

proceso istorij.

Tyrinjant baudiamj proces reglamentuojanias normas at-

skleidiamas teiss norm turinys, teikiamos rekomendacijos dl i

norm taikymo teisinje praktikoje. Baudiamojo proceso mokslas pa-

rodo baudiamojo proceso teiss norm sisteminius ryius, grupuoja

teiss normas teiss institutus. Norm tyrinjimo pagrindu rengiami

silymai dl norm tobulinimo.

Teisins praktikos tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas

mokslin analiz parodo problemas, kylanias teisinje praktikoje tai-

kant baudiamojo proceso eig reglamentuojanias normas. i analiz

leidia normas taikantiems subjektams teikti rekomendacijas dl nor-m taikymo. Analizuojant praktikoje kylanias problemas pastebimos

teisins spragos bei kitokie teisinio reglamentavimo trkumai. Prakti-

kos tyrinjimas taip pat padeda parengti konkreius silymus dl bau-

diamojo proceso norm tobulinimo.

Tyrinjant usienio valstybi baudiamojo proceso institutus (ly-

ginamoji teistyra) lyginami Lietuvos baudiamojo proceso institutai su

usienio baudiamojo proceso teiss normomis, randami tobulesni

procesini santyki reglamentavimo variantai. Kai kurios ilgametje

usieni valstybi teisinje praktikoje patikrintos proceso normos ir

institutai remiantis baudiamojo proceso mokslu gali bti taikomi ir

Lietuvoje. Usienio teisins minties pritaikymas nacionalinje teisje

gauna vis didesn reikm, nes tarp Europos valstybi pastebimas procesinio reglamentavimo suartjimas. is suartjimas daugiausiai susijs

su Europos mogaus Teisi Teismo praktika ir vairi valsty-4. bi

pastangomis baudiamsias bylas tirti ir nagrinti taip, kad bt

21 /I / skyrius

laikomasi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos kon- 4. vencijos.

Europos mogaus Teisi Teismo praktikos analizavimas dl dide-ls io darbo svarbos ilgainiui lyg ir galt tapti savarankiku bau-diamojo proceso mokslo dalyku. Nors nacionalins baudiamojo pro-ceso teiss normos iuo metu negali ir neturi bti analizuojamos neat-sivelgiant Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje suformuluo-tus mogaus teisi apsaugos standartus, mintos praktikos mokslinis tyrinjimas neturt bti laikomas atskira baudiamojo proceso moks-lo dalimi.

Baudiamojo proceso istorijos inojimas padeda geriau suvokti galiojani proceso teiss norm turin, j prasm ir paskirt, pateikti tobulesnes rekomendacijas dl t norm taikymo ar j tobulinimo. Tam tikras anksiau taikytas normas gali bti siloma vl pradti tai-kyti. Pavyzdiui, 2002 m. BPK vl atgaivintas teismo baudiamojo sa-kymo institutas, kuris veik tarpukario Lietuvoje.

Baudiamojo proceso mokslo vaidmuo tiek baudiamajam proce sui, tiek baudiamojo proceso teisei yra itin svarbus. Geriausias to rodymas yra 2002 m. priimtas BPK, kuris buvo parengtas mokslini ini pagrindu, vertinus anksiau taikyto BPK netobulumus, ianali zavus nacionalin teisin bei Europos mogaus Teisi Teismo prakti k, usienio valstybi baudiamojo proceso institutus, atsivelgus Lietuvos baudiamojo proceso istorij. Mokslo darbuotojai, raydami BPK komentarus, teikdami rekomendacijas dl teiss norm taikymo, prisideda prie to, kad BPK bt tinkamai taikomas praktikoje. 4.

skyrius

Baudiamojo

proceso teis

/ 23-43 / puslapiai

II

24

/II/ skyrius

SMULKUS TURINYS

1. Baudiamojo proceso teiss svoka .................................................... 25

2. Baudiamojo proceso teiss altiniai .................................................. 26

2.1. Baudiamojo proceso teiss altinio samprata ir rys ................ 26

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija .............................................. 26

2.3. Tarptautins sutartys .................................................................... 28

2.4. statymai ...................................................................................... 31

2.5. Kiti norminiai teiss aktai ............................................................ 33

3. Baudiamojo proceso kodeksas .......................................................... 35

4. Baudiamojo proceso norm galiojimas erdvs, laiko ir asmen atvilgiais ............................................................................................ 37

4.1. Galiojimas erdvs (teritorijos) atvilgiu ....................................... 37

4.2. Galiojimas laiko atvilgiu ............................................................. 37

4.3. Galiojimas asmen atvilgiu ........................................................ 38

5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarim ir Konstitucinio Teismo nutarim reikm baudiamajam procesui ...................................................................... 40

6. Baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss santykis ............ 43

25 / II/ skyrius

Baudiamojo proceso teiss svoka

Baudiamojo proceso teis - teiss aka, kuri sudaro teiss nor- 1. m, reguliuojani ikiteisminio tyrimo institucij, prokuratros ir teismo veikl tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas bei vykdant nuosprend, taip pat nustatani baudiamajame procese dalyvaujani fizini ir juridini asmen teises bei pareigas, visuma.

Baudiamojo proceso teis - procesin teiss aka, kaip ir kitos procesins teiss akos (civilinio proceso teis, administracinio pro-ceso teis), yra vieosios teiss dalis.

Baudiamojo proceso teiss normos nustatomos taip, kad bt manoma tinkamai iaikinti nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebt paeistos mogaus teiss. Baudiamojo proceso teiss normos yra vienas i poymi, pagal kur gali bti sprendiama, kiek valstyb gali bti laikoma teisine. Totalitarini vals-tybi baudiamojo proceso teiss normos ypa didelius galiojimus taikant prievartos priemones suteikia policijai, vairioms specialiosioms tarnyboms. Taiau demokratinse valstybse, kuriose mogaus teisi apsaugai skiriama daug dmesio, grieiausius prievartinio pobdio veiksmus leidiama atlikti tik teismo sprendimu ir esant statyme nu-matytiems pagrindams. Demokratines vertybes pripastaniose vals-tybse iki teismo surinkti duomenys apie asmens galim kaltum ne-paneigia asmens nekaltumo prezumpcijos. Teisinje valstybje lemia-m reikm sprendiant baudiamj byl turi teismins proceso stadi-jos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali bti pripasta-mi rodymais. Pagal demokratins valstybs standartus yra sukonst-ruotos ir Lietuvos baudiamojo proceso teiss normos.

Taikant baudiamojo proceso teiss normas sprendiami baudia mojo proceso udaviniai ir siekiama rezultat, dl kuri baudiamasis procesas inicijuojamas. Baudiamasis procesas gali vykti tik taikant baudiamojo proceso teiss normas. Tinkamas i norm taikymas utikrina teisingo sprendimo, kuriuo reaguojama padaryt nusikals tam veik, primim. Todl baudiamojo proceso teis yra baudia mojo proceso pagrindas: nesant baudiamj proces reglamentuojan i norm, nusikalstam veik tyrimas ir byl nagrinjimas negalt vykti. Be procesini taisykli, bt neaiku, koks subjektas kokias teises ir pareigas turi, kokia tvarka priimami sprendimai, kaip jie ap

skundiami ir pan.

/ II /

skyrius

26

2. Baudiamojo proceso teiss altiniai

2.1. Baudiamojo proceso teiss altini samprata ir rys

Baudiamojo proceso altiniai4 - norminiai teiss aktai, kuriuose tvir-tintomis taisyklmis turi bti vadovaujamasi tiriant ir nagrinjant bau-diamsias bylas. Dauguma reikming baudiamajam procesui tai-sykli Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit valstybi, yra kodifikuotos, todl daniausiai baudiamajame procese remiamasi BPK. Taiau vie-nas statymas - kodeksas - vis klausim, kurie kyla baudiamojo proceso metu, reglamentuoti negali. Tiriant nusikalstamas veikas ir

sprendiant bylas teisme, be BPK, tenka vadovautis ir daugelyje kit altini nustatytomis taisyklmis.

Baudiamojo proceso altiniais turi bti laikomi:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija,

2) tarptautins sutartys,

3) Baudiamojo proceso kodeksas, 4) kiti statymai,

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, Lietuvos genera-

linio prokuroro, teisingumo bei vidaus reikal ministr saky-

mai ir kit ministerij bei institucij priimti

postatyminiai nor-

2.1. miniai aktai.

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Konstitucijai kiekvienos valstybs teisinje sistemoje tenka ypatinga vieta. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesioginio taikymo ak-

tas. Tai reikia, kad joje tvirtintomis normomis btina ir galima tiesio-

giai vadovautis baudiamajame procese. Baudiamojo proceso poi-

riu ypa aktualios ir reikmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose

tvirtintos nuostatos.

Konstitucijos II skirsnis mogus ir valstyb", skirtas mogaus teisms ir laisvms, kurios pagal Konstitucijos 18 straipsn laikomos prigimtinmis,

tvirtinti. Atliekant baudiamojo proceso veiksmus ir priimant byloje

procesinius sprendimus turi bti garantuojama, kad mogaus teiss ir

laisvs nebus paeidiamos. Baudiamojo proceso 2.2. metu atliekami

veiksmai ir priimami sprendimai neturi paeisti mogaus

Teiss altinio svoka teiss teorijoje aikinama vairiai. iame vadovlyje teiss altinis suvokiamas formalija prasme - kaip procesinius santykius reglamentuojani taisykli tvirtinimo bdas (forma).

27 / II /skyrius

laisvs nelieiamumo, mogaus asmens nelieiamumo, mogaus priva- 2.2. taus gyvenimo nelieiamumo, nuosavybs nelieiamumo, mogaus bsto nelieiamumo. ios teiss garantuojamos Konstitucijos 20-24 straipsniuose. Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja teisinje valstybje privalomas utikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baudiamojon atsakomybn. Tai:

1) teis nekaltumo prezumpcij (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis);

2) teis bylos nagrinjim teisme, kuriame byla bt nagrinjama:

a) vieai b) teisingai c) nepriklausomo ir bealiko teismo (Konstitucijos 31 straips-

nio 2 dalis);

3) teis atsisakyti duoti parodymus prie save bei garantija, kad duoti parodymus prie tariamj (kaltinamj) nebus veriami jo eimos nariai ar artimi giminaiiai (Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis);

4) teis tai, kad u vien nusikalstam veik vykt tik vienas baudiamasis procesas (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis);

5) teis nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento gintis paiam bei turti gynj advokat (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis).

Konstitucijos IX skirsnyje Teismas" numatyti pagrindiniai teisin-gumo vykdymo principai, teism sistema bei prokuratros funkcijos.

io skirsnio nuostatos pareigoja priimant kitus statymus bei juos

taikant utikrinti, kad i princip bei konstitucinio funkcij pasiskirs-

tymo bt laikomasi.

Svarbiausios baudiamojo proceso poiriu Konstitucijos IX skirs-

nio nuostatos yra tokios:

1) teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konsti-

tucijos 109 straipsnio 1 dalis) - baudiamojo proceso poiriu

tai reikia, kad jokia institucija, iskyrus teism, negali nagrinti

bylos ir priimti nuosprendio;

2) teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi

(Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis);

3) teisjai, nagrindami bylas, vadovaujasi tik statymais (Konsti-tucijos 109 straipsnio 3 dalis);

4) teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (Kons-

titucijos 109 straipsnio 4 dalis), t. y. baudiamosiose bylose 2.2.

/ II / skyrius 28

2.2. priimami teismo sprendimai yra oficialus -jais ireikiama vals- tybs pozicija;

5) visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai (Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalis);

6) teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalis).

Baudiamsias bylas gali nagrinti tik Konstitucijos IX skirsnio 111 straipsnio 1 dalyje ivardyti teismai (Lietuvos Aukiausiasis Teis-mas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai). Pro-kuratros veikla baudiamajame procese gali bti vykdoma tik laikan-tis Konstitucijos IX skirsnio 118 straipsnyje apibrt prokuratros

2.2. funkcij.

2.3. Tarptautins sutartys

Be nacionalini statym, baudiamajame procese btina vadovautis ir tarptautins teiss normomis. Ratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali ir taikymo atvilgiu turi bti tolygios nacionaliniams statymams. Tarptautines sutartis, kuriomis reikia vadovautis baudia-majame procese, galima suskirstyti : a) mogaus teisi apsaugos stan-dartus tvirtinanias sutartis; b) sutartis, tvirtinanias tarptautinio ben-dradarbiavimo taisykles baudiamajame procese.

mogaus teisi apsaugos standartus tvirtinanios sutartys gali bti suskirstytos Europos Tarybos sudarytas sutartis ir sutartis, sudarytas JTO iniciatyva.

1. Praktiniu poiriu svarbiausia i Europos Tarybos sutari yra 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija5 su papildomais protokolais. iai konvencijai ypatinga reikm tenka dl nustatyto pakankamai veiksmingo paeist mogaus teisi gynimo mechanizmo. Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teiss, kurias garantuoja i Konvencija, yra paeistos, Konvencijos nustatyta tvarka gali kreiptis pagalbos Europos mogaus Teisi Teism. Baudiamojo proceso poiriu aktualiausios yra Konvencijos 5, 6 ir 8 straipsniuose tvirtintos nuostatos. Visos nurodytuose straipsniuose tvirtintos garantijos yra atkartotos BPK 44 straipsnyje. Taip 2.3. isprendiama 1995 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo ivada Dl

Lietuvikai i konvencija danai vadinama trumpiau - Europos mogaus teisi konvencija (toliau tekste pagal sutrumpint konvencijos pavadinim vartojamas sutrumpinimas - ETK).

29 / II / skyrius

Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 2.3. 4, 5, 9,14 straipsni ir jos Ketvirtojo Protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Valstybs inios", 1995, Nr. 9-199) sukurta problema. ioje ivadoje konstatuota, kad baudiamojoje teisenoje ETK tiesiogiai negali bti taikoma. Pasak Konstitucinio Teismo, baudiamojoje teisenoje tiesiogiai taikomi baudiamieji ir baudiamojo proceso statymai, o tarptautins sutartys taikomos tik i statym numatytais atvejais. is Konstitucinio Teismo idstytas teiginys teiss moksle buvo kritikuojamas, taiau teisinei praktikai galjo turti neigiam padarini. BPK 44 straipsnis, atkartodamas baudiamajam procesui svarbiausias ETK nuostatas, pareigoja BPK normas aikinti atsivelgiant ETK. Aikinant bet koki procesin situacij, susijusi su mogaus teisi problemomis, sprendimo turi bti iekoma remiantis Europos mogaus Teisi Teismo praktika. Atsivelgiant tai, kad BPK 44 straipsnyje numatytos tariamojo ir kaltinamojo teiss beveik atitinka ETK tvirtintas formuluotes, aikinantis i teisi apimt turi bti remiamasi Europos mogaus Teisi Teismo praktika.

2. I Europos Tarybos sutari svarbi yra ir 1987 m. Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim.

Svarbiausiais Jungtini Taut Organizacijos tarptautiniais doku-mentais, skirtais mogaus teisi apsaugai, laikytini ie:

1. 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija is tarptautinis dokumentas, priimtas kaip JTO Generalins Asamb-

ljos rezoliucija, nra tarptautin sutartis tikrja prasme, joje tvirtin-tos nuostatos yra tik rekomendacinio pobdio, taiau tarptautin teisin praktika iai deklaracijai suteik iskirtin svarb, todl kiek-viena demokratin valstyb privalo siekti, kad i nuostat bt lai-komasi. Lietuva laikytis deklaracijos princip sipareigojo Aukiau-siosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu.

2. 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (prie io pakto Lietuva prisijung taip pat Aukiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu).

3. 1989 m. Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija (Lietuvoje ratifikuota 1995 m. liepos 3 d.).

4. 1984 m. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemo-nik ar eminant elges ir baudim (prisijungta 1996 m. ko-vo 2 d.).

Be mogaus teises saugani tarptautini dokument nusikalstamumui perengiant nacionalini valstybi ribas vis didesn svarb 2.3.

/ II /skyrius 30

2.3. gauna vairios dvials ir daugiaals sutartys, reglamentuojanios valstybi bendradarbiavim teikiant tarpusavio pagalb baudiamo-siose bylose, perimant baudiamsias bylas, perduodant vienoje vals-tybje priimt nuosprend kitai valstybei ir panaiais klausimais. Reik-mingiausios i daugiaali sutari yra:

1) 1957 m. Europos konvencija dl ekstradicijos su 1975 m. ir 1978 m. papildomais protokolais (Lietuvoje ratifikuota 1995 m.

balandio 4 d.);

2) 1959 m. Europos konvencija dl savitarpio pagalbos baudia-mosiose bylose su 1978 m. papildomu protokolu (Lietuvoje ra-

tifikuota 1995 m. balandio 4 d.) ir 2001 m. antru papildomu protokolu (Lietuvoje ratifikuota 2004 m. sausio 29 d.);

3) 1970 m. Europos konvencija dl tarptautinio baudiamj nuo-sprendi pripainimo (Lietuvoje ratifikuota 1997 m. spalio 16 d.);

4) 1972 m. Europos konvencija dl baudiamojo proceso perda-vimo (Lietuvoje ratifikuota 1997 m. gruodio 23 d.);

5) 1977 m. Europos konvencija dl kovos su terorizmu (Lietuvoje ratifikuota 1997 m. sausio 14 d.);

6) 1983 m. Europos nuteistj asmen perdavimo konvencija su 1997 m. papildomu protokolu (Lietuvoje ratifikuota 1995 m. ge-

gus 9 d.); 7) 1990 m. Europos konvencija dl pinig iplovimo ir nusikals-

tamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo (Lietuvoje ratifikuota 1994 m. gruodio 22 d.);

8) 1999 m. Baudiamosios teiss konvencija dl korupcijos (Lie-tuvoje ratifikuota 2002 m. sausio 25 d.).

Lietuvai tapus Europos Sjungos nare reikmingu altiniu tampa Europos sjungos valstybi susitarimai dl bendradarbiavimo vyk-

dant baudiamj persekiojim. Daugelis i sutari dubliuoja min-

tas Europos konvencijas, taiau danai nustato paprastesnes taisykles,

galinanias tarpvalstybinius bendradarbiavimo baudiamajame

procese klausimus sprsti paprasiau.

Europos Sjungoje, pavyzdiui, veikia:

1) 2000 m. gegus 29 d. Konvencija dl tarpusavio pagalbos

baudiamosiose bylose (su 2001 m. spalio 16 d. papildomu pro-

tokolu), kuri Lietuva ratifikavo 2004 m. vasario 5 d. statymu; 2) 1989 m. gegus 26 d., 1995 m. kovo 10 d. ir 1996 m. rugsjo

27 d. sutartys dl ekstradicijos ir supaprastintos ekstradicijos

tarp Europos Sjungos valstybi nari ir kit Europos Sjun-

2.3. gos tarptautini dokument;

31 / II /skyrius

3) 1991 m. lapkriio 13 d. sutartis dl usienio valstybi nuo- 2.3. sprendi vykdymo;

4) 1987 m. gegus 25 d. sutartis dl dvigubo baudimo ivengimo.

1995 m. buvo parengtas projektas, numatantis, kad baudiamasis

persekiojimas u nusikalstamas veikas, kuriomis kenkiama Europos Sjungos finansiniams interesams, turt vykti pagal bendras visoje Europoje baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso teiss normas. is projektas inomas Corpus Juris pavadinimu, antras io projekto variantas (1999 m.) dar vadinamas Florencijos projektu. Projekte nu-

matoma steigti ir europin prokuratr. i prokuratra tyrimus prad-t Laisvi teisjo (pranc. Juge des liberts") sprendimu ir galt pa-reikti kaltinimus, kuriuos nagrint jau nacionaliniai teismai6.

Kiek kitokio pobdio dokumentas yra 1998 m. Jungtini Taut diplomatinje konferencijoje priimtas Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas. is Statutas nustato universali jurisdikcij kariniams nusikaltliams bei nusikaltliams taikai ir monikumui teisti. Atsivelgiant tai, kad pagal Statut gali bti kreipiamasi su teisins pagalbos sutartimis, jis laikytinas tarptautin bendradarbiavim baudiamosiose bylose reglamentuojaniu tarptautiniu dokumentu. 2.3.

2.4. statymai

Kontinentins teiss tradicijos valstybse yra prasta, kad baudia- 2 4 mojo proceso kodekso normos yra kodifikuotos, t. y. apjungtos ko-

deksuose. Kaip jau minta, Lietuvoje nusikalstam veik tyrimo ir baudiamj byl nagrinjimo taisykls taip pat yra susistemintos BPK (dl ypatingos BPK reikms is altinis aptariamas atskirame skirsnyje). Taiau baudiamojo proceso metu, be tiesioginio proceso funkcij vykdymo, yra keliama daug vairi klausim, susijusi su proceso funkcij vykdymu. iems klausimams sprsti vien tik BPK norm nepakanka. Be BPK, procese tenka vadovautis teism, prokuratros, advokatros, policijos veikl reglamentuojaniais, Specialij tyrim tarnybos bei kitais statymais.

Paiame BPK danai pateikiamos nuorodos 2000 m. rugsjo 26 d. patvirtint Baudiamoji kodeks (toliau - BK), nes kai kurie procesi niai sprendimai gali bti priimami tik esant BK nurodytoms slygoms (plaiau apie baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss san tyk io skyriaus 6 skirsnyje). 2.4.

6 Apie Europos Sjungos dokumentus ir institucijas r. skyriuje Tarptautinis bendradar-

biavimas baudiamajame procese".

/ II / skyrius 32

2.4. Procesuose, kurie buvo pradti pagal 1961 m. BPK, o tsiami ir ubaigiami jau sigaliojus 2002 m. BPK, kaip baudiamojo proceso tei-ss altinis ypating reikm turi 2002 m. spalio 29 d. priimtas Bau-diamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas. is statymas nustato procesines taisykles, kuriomis vado-vaujantis iki 2003 m. gegus 1 d. pradtuose procesuose pereinama prie naujojo BPK taikymo.

Sprendiant civilinio iekinio, o kartais ir kitus klausimus baudia-mojo proceso metu btina remtis 2000 m. liepos 18 d. patvirtintu Civi-liniu kodeksu (toliau - ir CK) ir 2002 m. vasario 28 d. patvirtintu Civi-

linio proceso kodeksu (toliau - ir CPK).

Daugelio proceso subjekt statusas, j veiklos kryptis, be BPK, reglamentuojami ir tam tikros institucijos viet Lietuvos teisinje sis-temoje nustataniais statymais. Svarbesni altiniai yra ie:

1) 2002 m. sausio 24 d. (nauja redakcija) Teism statymas, 2) 2003 m. balandio 22 d. Prokuratros statymas, 3) 2004 m. kovo 18 d. Advokatros statymas, 4) 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos statymas (Valstybs

inios", 2000, Nr. 90-2777; 2002, Nr. 54-2116), 5) 2000 m. spalio 10 d. Valstybs sienos apsaugos tarnybos sta-

tymas,

6) Specialij tyrim tarnybos statymas ir 2000 gegus 23 d. statymu patvirtintas Specialij tyrim tarnybos statutas,

7) 1998 m. spalio 22 d. Karo policijos statymas, 8) 1994 m. sausio 20 d. Valstybs saugumo departamento staty-

mas ir 2002 m. liepos 5 d. statymu patvirtintas Valstybs sau-gumo departamento statutas,

9) 2002 m. kovo 28 d. Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas,

10) 2004 m. balandio 27 d. Muitins statymas. rodinjimo procese, be BPK, tam tikrais atvejais btina taikyti ir

2002 m. spalio 29 d. Teismo ekspertizs statyme, 2002 m. birelio 20 d. Operatyvins veiklos statyme tvirtintas normas.

Atliekant tam tikrus proceso veiksmus ir priimant sprendimus reikmingi gali bti daugelis kit statym. Baigtinis statym, kaip bau-2.4. diamojo proceso teiss altini, sraas negali bti pateiktas.

33 / II / skyrius

2.5. Kiti norminiai teiss aktai

emesniu nei statymas teiss aktu - Vyriausybs nutarimais, genera- 2.5. linio prokuroro, vidaus reikal ministro, teisingumo ministro sakymais yra reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskir procesini veiksm atlikimo metodikos.

Daug postatymini normini akt buvo priimta ryium su 2002 m. priimto BPK sigaliojimu. Parengti iuos norminius aktus buvo parei-gota 2002 m. spalio 29 d. priimtu Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. V1II-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Baus-mi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymu.

Generalinis prokuroras, vadovaudamasis iuo statymu, BPK, Pro-kuratros statymu, taip pat tarptautinmis sutartimis, yra patvirtins:

A) rekomendacijas:

1) dl anonimikumo suteikimo nukentjusiajam ar liudytojui ir io sprendimo procesinio forminimo;

2) dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal naujojo Baudia-mojo proceso kodekso 213 straipsn (kai yra padarytos ke-lios nevienodo sunkumo nusikalstamos veikos);

3) dl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteismin tyrim (naujo-jo Baudiamojo proceso kodekso 218 straipsnis), suraymo;

4) dl kaltinamojo akto suraymo; 5) dl proceso baigimo baudiamuoju sakymu; 6) dl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka; 7) dl naujojo Baudiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straips-

ni taikymo; 8) dl nusikalstam veik tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyri-

mo staigoms; 9) dl proceso dalyvi susipainimo su bylos mediaga iki-

teisminio tyrimo metu;

10) dl kardomj priemoni (iskyrus sumim) slyg laiky-mosi kontrols;

11) dl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai atlikti pamimo tvarkos;

12) dl nusikalstam veik tyrim sujungimo ir atskyrimo; 13) dl prokuroro veiklos organizuojant ikiteismin tyrim ir jam

vadovaujant;

14) dl nusikalstam veik, padaryt laivuose tolimojo plaukiojimo metu, ikiteisminio tyrimo; 2.5.

skyrius 34

2.5. 15) dl nusikaltim, u kuriuos baudiamoji atsakomyb numa- tyta tarptautini sutari pagrindu (BK 7 straipsnis), iki-teisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo;

16) dl baudiamosios atsakomybs juridiniams asmenims tai-kymo;

17) dl tarptautini bendr (jungtini) tyrimo grupi sudarymo ir veiklos

7.

B) tvarkas:

1) ikiteisminio tyrimo termin kontrols tvark; 2) ikiteisminio tyrimo pradios registravimo tvark.

C) baudiamojo proces dokument (blank) pavyzdius.

ie generalinio prokuroro patvirtinti aktai, kaip baudiamojo proceso teiss altiniai, yra pakankamai svarbs, nes Prokuratros statymo 16

straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo

pareignams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teiss

norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir

nuosprendi vykdymo kontrols praktik, yra privalomi". Tai reikia, kad

ikiteisminio tyrimo stadijoje generalinio prokuroro sakymu patvirtint

teiss akt galia praktikai prilygsta statym galiai, nes ikiteisminio tyrimo

pareignai ir prokurorai be joki ilyg privalo iais aktais vadovautis. Prokuroras kaip pareignas, atsakantis u ikiteisminio tyrimo tinkam

atlikim, turi garantuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu bt laikomasi ne tik

statym, bet ir generalinio prokuroro patvirtint teiss akt. Prokuroras

neturi galimybi tenkinti proceso dalyvi praymus, priimti kokius nors

sprendimus, jei atlikdamas tokius veiksmus jis nukrypt nuo generalinio

prokuroro patvirtint rekomendacij ar tvark. Esant tokiam teisiniam

reguliavimui labai svarbu, kad generalinio prokuroro sakymais tvirtinami

nor-2.5. miniai teiss aktai neprietaraut statymams8.

7 ios rekomendacijos patvirtintos 2003 m. balandio 11 d., balandio 18 d., 2004 m. sausio 29 d. ir 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. rugsjo 28 d., 2004 m. lapkriio 24 d., 2004 m. gruodio 21 d. generalinio prokuroro sakymais (Valstybs inios", 2003, Nr. 39-1805, 1806, 1807; 2004, Nr. 16-609, Nr. 33-1094, Nr. 145-5294, Nr. 173-

6428, Nr. 173-6429, Nr. 186-6963). Generalinio prokuroro 2003 m. birelio 26 d. sakymu taip pat yra patvirtintos Rekomendacijos dl operatyvins veiklos statymo ir Baudiamojo proceso kodekso 154, 158, 159 ir 160 straipsni taikymo pradjus ikiteismin tyrim. Taiau ios rekomendacijos nra oficialiai paskelbtos, todl negali bti laikomos teiss altiniu prastine prasme. 8 Deja, dl kai kuri iuo metu galiojani rekomendacij atitikimo BPK kyla rimt abejoni.

35 / II I skyrius

3. Baudiamojo proceso kodeksas

2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegus 1 d. sigaliojs BPK 3. pakeit nuo 1961 m. galiojus kodeks. 2002 m. BPK struktra yra iek tiek panai 1961 m. kodeks, taiau naujajame BPK yra ir daug procesini naujovi: kitaip reglamentuojamos proceso stadijos, atsirado nemaai nauj proceso institut ir taisykli.

2002 m. BPK sudaro 11 dali, 461 straipsnis9.

BPK tvirtintos normos gali bti skirstomos 2 grupes: 1) normos, nustatanios bendras procesines taisykles, taikomas su nedidelmis iimtimis visose proceso stadijose, 2) normos, reglamentuojanios pro-ceso eig atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrin-jant atskir kategorij bylas.

Pirmai grupei priskirtinos procesins taisykls, nustatytos BPK I, II ir III dalyse.

BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindins pro-ceso svokos, tvirtinami proceso principai, nustatomos proceso sub-jekt teiss ir pareigos, tvirtinamos rodinjimo priemons, reglamen-tuojami proceso terminai ir ilaidos.

BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas reglamentuojami alos atlyginimo baudiamojo proceso metu tvarka ir bdai.

BPK III dalyje Procesins prievartos priemons nustatyti mo-gaus teises varani priemoni taikymo pagrindai ir tvarka.

Antros grups normos tvirtintos BPK IV-XI dalyse. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradjimo bei

pirmojoje proceso stadijoje atliekam proceso veiksm atlikimo tvark. BPK V dalyje Byl procesas pirmosios instancijos teisme tvirtin-

tos proceso taisykls, kuriomis vadovaujamasi tiriant byl pirmoje teisminje stadijoje. ios dalies straipsniuose tvirtintos teismingumo taisykls, nustatyta, kaip teismas pasirengia bylos nagrinjimui teisia-majame posdyje bei kaip vyksta teisiamasis posdis, kuriame turi bti isprendiama baudiamoji byla.

BPK VI dalis Byl procesas apeliacins instancijos teisme regla-mentuoja proceso tvark paduodant ir nagrinjant apeliacinius skundus dl pirmosios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi. 3.

9 2005-01-01 BPK turjo 17', 69', 71', 77', 132' ir 362' straipsnius, todl i tikrj iame

kodekse nurodyt dien buvo 467 straipsniai.

/II/ skyrius 36

3. BPK VIT dalyje Nuosprendio ir nutarties vykdymas nustatyta nuo- sprendi ir nutari perdavimo vykdyti tvarka, reglamentuojamas pro-cesini klausim, kylani vykdymo stadijoje, sprendimas.

BPK VIII dalis Byl procesas kasacins instancijos teisme regla-mentuoja kasacini skund dl siteisjusi nuosprendi ir nutari padavimo ir nagrinjimo tvark.

BPK IX dalis Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrin-jant atskir kategorij bylas skirta procesui, vykstaniam ne pagal bendras proceso taisykles, reglamentuoti. ios dalies normos nustato specialias taisykles, taikomas byl procese dl juridini asmen pada-ryt nusikalstam veik, priveriamj medicinos priemoni taikymo procese, privataus kaltinimo byl procese, byl supaprastintame pro-cese, procese, kai byla pirmosios instancijos teisme nagrinjama kalti-namajam nedalyvaujant.

BPK X dalyje emesnij teism nutari apskundimas auktes-niesiems teismams ir skund nagrinjimas tvirtintos procesins tai-sykls, pagal kurias paduodami ir nagrinjami skundai dl teismo nu-tari skundiam ne apeliacine ar kasacine, o ioje dalyje nustatyta tvarka.

BPK XI dalis Baudiamosios bylos atnaujinimas nustato ubaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvark. Pagal paskutinje BPK dalyje nustatytas taisykles gali bti atnaujintas procesas dl naujai paai-kjusi aplinkybi, paaikjus, kad nagrinjant byl netinkamai buvo pritaikytas baudiamasis statymas, taip pat Europos mogaus Teisi Teismui ar Jungtini Taut mogaus teisi komitetui nustaius, kad nagrinjant byl Lietuvoje buvo paeista Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ar Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (toliau - ir Paktas).

BPK taip pat turi pried gyvendinami Europos Sjungos teiss aktai. iame priede yra minimas 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimas 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr. Su iuo Europos Sjungos teiss aktu BPK nuostatos buvo suderintos 2004 m. balandio 27 d. 3. statymu, kuriuo BPK buvo papildytas ir pakeistas.

37 / II / skyrius

4. Baudiamojo proceso norm galiojimas

erdvs, laiko ir asmen atvilgiais

4.1. Galiojimas erdvs (teritorijos) atvilgiu

Baudiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsivel- 4.1. giant tai, kur yra padaryta nusikalstama veika, visais atvejais vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeks (BPK 4 straipsnio 2 dalis). Kai procesas Lietuvoje vyksta ne dl Lietuvos teritorijoje padarytos veikos, taip pat turi bti taikomos Lietuvos Res-publikos BPK normos.

Vienintel galima iimtis yra situacija, kai sudarant tarptautin su-tart susitariama dl kitoki procesini taisykli taikymo. BPK 4 straips-nio 3 dalis numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu Lietuvos Respublikos BPK, taikomos

tarptautins sutarties taisykls. Tai reikia, kad atsiradus kolizijai tarp BPK ir tarptautinje sutarty-

je nustatyt taisykli, baudiamajame procese pirmenyb turi bti tei-kiama tarptautinse sutartyse numatytoms taisyklms. Kitokie kolizi-jos sprendimo variantai negalimi dl Lietuvos Respublikos tarptauti-ni sutari statymo (Valstybs inios", 1999, Nr. 60-948) 11 straips-nio 2 dalyje tvirtintos ratifikuot sutari virenybs prie nacionali-nius statymus. BPK 4 straipsnio 3 dalyje tvirtinta iimtis didesn praktin reikm gauna dl Lietuvos narysts Europos Sjungoje. Dl glaudesni ryi su Europos Sjungos valstybmis narmis tik-tina, kad daniau reiks vadovautis Europos Sjungos teiss aktais, o ne nacionalinmis baudiamojo proceso taisyklmis.

4.2. Galiojimas laiko atvilgiu

Proceso tvark nustato Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksm atlikimo metu" (BPK 4 straips- 4.2. nio 1 dalis).

Tai reikia, kad kiekvienas proceso veiksmas turi bti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojani procesini taisykli. Jei vliau vykstant procesui BPK normos pasikeiia, i naujo atlikti t pat veiksm dl ios prieasties nra btina. Atliekant tok proceso veiksm gautais duomenimis gali bti remiamasi net ir tada, kai iki bylos nagrinjimo teisme dienos ar bylos nagrinjimo metu anksiau galiojusios procesins taisykls, kuriomis vadovaujantis tie duome nys buvo gauti, pasikeiia. 4.2.

/ II /skyrius 38

4.2. Baudiamojo proceso statym, kaip ir kit statym, sigaliojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos statymas dl Lietuvos Respub-likos statym ir kit teiss akt sigaliojimo ir skelbimo tvarkos (Vals-tybs inios", 1993, Nr. 12-296; 2001, Nr. 82-2831). is statymas numa-to, kad Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasi-rao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Preziden-tas, jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.

Numatant BPK pakeitimus, turt bti laikomasi taisykls, kad di-desns apimties BPK pakeitimai ir papildymai turt sigalioti ne i karto po paskelbimo, o vliau - taip sudarant slygas visiems proceso subjektams pasirengti taikyti naujas normas.

Baudiamojo proceso kodekso normos galioja tol, kol jos nauju statymu nra pripastamos netekusiomis galios arba nepakeiiamos.

Baudiamojo proceso norm galiojimas laiko atvilgiu yra iek tiek sudtingesnis tais atvejais, kai vyksta procesas, kuris buvo pradtas dar galiojant 1961 m. BPK. Tokiuose procesuose yra galimas tiek

1961 m. BPK, tiek ir 2002 m. BPK norm taikymas. Kada kokios proce-sins taisykls turi bti taikomos tokiuose procesuose, ir yra numatyta Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo

4.2. tvarkos statyme (Valstybs inios". 2002, Nr. 112-4970).

4.3. Galiojimas asmen atvilgiu

Nepriklausomai nuo pilietybs BPK normos Lietuvos Respublikos te-

ritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Lietuvos Respublikos

pilieio, usienio valstybs pilieio, ar asmens, neturinio jokios piliety-

bs, atvilgiu yra taikomos tokios pat procesins taisykls. BPK 5 straips-

nis joki ilyg usienieiams ar asmenims be pilietybs nenustato.

Iimtins taisykls turi bti taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios

jurisdikcijos. Tam tikr ypatum procesas turi ir tais atvejais, kai bau-

diamojon atsakomybn tenka traukti asmen, kurio nelieiamyb ga-

rantuoja nacionaliniai statymai.

Asmenys, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu

nuo baudiamosios jurisdikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. 4.3. Su

tokiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus

39 /III skyrius

tik j sutikimu ar praymu. Imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos 4.3. pagal tarptautins teiss normas besinaudojani asmen sutikimas gali bti gaunamas tik per Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerij. Ikiteismin tyrim atliekantys subjektai bei teismai patys negali kreiptis imunitet turinius asmenis dl sutikimo atlikti proceso veiksmus.

Imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos naudojasi asmenys, tu-rintys diplomatins nelieiamybs teis - diplomatin imunitet. Diplo-matinio imuniteto turin apibria 1961 m. Vienos konvencija dl diplo-matini santyki. Be diplomat tarptautinmis sutartimis imunitetai nuo baudiamosios jurisdikcijos gali bti suteikiami ir kitiems asmenims.

BPK 5 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, kurie pagal tarp-

tautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios juris-dikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. Tai reikia, kad tokie asmenys turi teis neduoti parodym kaip liudytojai ar tariamieji. Jie gali neda-lyvauti parodym patikrinimo veiksmuose, j atvilgiu negali bti tai-koma jokia prievartinio pobdio priemon.

BPK 5 straipsnyje nieko nra pasakyta apie nacionalinius imunite-tus. Specifins tam tikr pareign traukimo baudiamojon atsakomy-bn taisykls yra numatytos kitose teiss normose. Lietuvos Respub-likos Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir ministrai bei Konstitucinio

Teismo ir kit teism vis pakop teisjai, gali bti suimti bei patraukti baudiamojon atsakomybn, t. y. tarimai jiems gali bti pateikiami ir byla nagrinjama teisme tik gavus Lietuvos Respublikos Seimo sutiki-m (Konstitucijos 62, 100, 104, 114 straipsniai). Tarp Seimo sesij pra-dti Ministro Pirmininko, ministro ar teisjo baudiamj persekiojim bei leisti iuos asmenis suimti gali Respublikos Prezidentas. Respub-likos Prezidentas (kol eina ias pareigas) negali bti patrauktas bau-diamojon atsakomybn (Konstitucijos 86 straipsnis).

Rinkim laikotarpiu nelieiamybs teise naudojasi ir kandidatai. Rinkim statymai numato, kad kandidatai Respublikos Prezidentus, kandidatai Seimo bei savivaldybi taryb narius negali bti traukia-mi baudiamojon atsakomybn be Vyriausiosios rinkim komisijos lei-dimo.

Prokuratros statymo 12 straipsnyje yra numatyta, kad inicijuoti tyrim dl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nualins j nuo pareig; pradti ikiteismin tyrim dl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranes Respublikos Prezidentui; pradti ikiteismin tyrim dl pro- 4.3.

/ II I

skyrius

40

4.3. kuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras;

eiti prokuroro gyvenamsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje

asmeninje transporto priemonje apir, krat ar pom, taip pat atlikti prokuroro asmens apir ar krat jam priklausani daikt ir dokument apir ar pom galima tik prokuroro sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradjo ikiteismin tyrim dl prokuroro pada-rytos nusikalstamos veikos. Paskutin nuostata nra taikoma, kai pro-kuroras yra ukluptas darantis nusikalstam veik ar tuoj po jos.

Panaios nuostatos yra tvirtintos ir Specialij tyrim tarnybos bei Valstybs saugumo departamento pareign status nustataniuo-se statymuose (Specialij tyrim tarnybos statymo 17 straipsnis ir

4.3. Valstybs saugumo departamento statuto 9 straipsnis).

5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari, Lietuvos

Aukiausiojo Teismo senato nutarim ir Konstitucinio Teismo

nutarim reikm baudiamajam procesui

Teism, ypa aukiausij (paskutins instancijos), priimam sprendim vietos teiss altini sistemoje problema teiss moksle ap-

tarinjama seniai ir danai. Bendrosios teiss tradicijos valstybse

teism precedentai neabejotinai yra itin svarbs teiss altiniai. Ta-

iau vieno atsakymo klausim, ar teism sprendimai laikytini teiss

altiniais kontinentins teiss tradicijos valstybse, nra. Yra manan-

ij, kad tokie sprendimai, ypa priimti aukiausij (paskutins

instancijos) teism, laikytini altiniais. Kiti autoriai teigia, kad tokie

sprendimai kontinentins teiss tradicijos valstybse nelaikytini teiss

altiniais. Labiau pagrsta atrodo antroji nuomon. Bet ir laikantis

tokios nuomons negalima teigti, kad teism sprendimai, priimti vie-

nose bylose, neturi jokios takos sprendiant kitas bylas, nes yra ai-ku, kad auktesn instancij patekusi byla bus paprastai sprendiama

taip, kaip toje instancijoje analogikos situacijos buvo sprendiamos

anksiau.

Lietuvoje Aukiausiojo Teismo nutari kaip teiss altinio problema

i dalies isprsta statymo lygiu. Lietuvos Aukiausiojo Teismo priimami

sprendimai taip pat daro tak baudiamojo proceso (kaip ir civilinio

proceso) metu priimamiems sprendimams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo

priimtose nutartyse idstytos nuomons dl teiss 5. norm aikinimo ir

taikymo turt bti paisoma, nes utikrinti vienod

41 /II/ skyrius

byl (ne tik baudiamj) nagrinjimo praktik yra viena pagrindini 5. io teismo Lietuvos Respublikos Teism statyme numatyt funkcij. Teism statymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad

2. Aukiausiasis Teismas formuoja vienod bendrosios kompetenci-jos teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus. Tam Aukiausiasis Teismas:

1) skelbia skyri plenarini sesij nutartis, taip pat trij ir i-plstini septyni teisj kolegij nutartis, dl kuri paskel-bimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Auk-iausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus;

2) analizuoja teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus ir teikia rekomendacinius iaikinimus;

3) gali konsultuoti teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais.

3. Aukiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Sjungos teismini institucij iaikinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teism praktik taikant Europos Sjungos teiss normas ir teikia rekomendacijas dl Lietuvos bendrosios kompetencijos teism ir Europos Sjungos teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod Europos Sjungos teiss akt aikinim ir taikym Lietuvos Respublikoje". I pacituot teism statymo nuostat matyti, kad statym leidjas nevienod svor suteikia Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarini sesij bei kolegij priimamoms nutartims ir io teismo senato nu-tarimams bei teikiamoms konsultacijoms. \ paskelbtas nutartis emes-niems teismams privaloma atsivelgti. Tai reikia, kad nutartys, nors ir nesukurdamos nauj norm (tai nekvestionuojama statymo leidjo prerogatyva), formuluoja privalomas teiss norm aikinimo taisykles. Taisykls, kuri privaloma laikytis, yra teiss altinis. Kadangi iame altinyje nra nauj norm, o yra tik interpretuojamos esanios teiss normos, nutartys laikytinos antriniu teiss altiniu.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimams, taip pat io teismo kitiems teismams teikiamoms konsultacijoms Teism statymas suteikia tik rekomendacin gali, todl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nra altiniais. Aukiausiojo Teismo veikla priiminjant senato nutarimus ir teikiant konsultacijas yra abejotina. Teism paskirtis yra vykdyti teismingum. Senato nutarimai ir konsultacijos su teisingumo vykdymu neturi nieko bendra. Negalima nesutikti su teisinje 5.

/ II /skyrius 42

5. literatroje reikiama nuomone, kad senato nutarimai yra sovietins teiss reliktas10.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teisinje sistemoje u-ima ypating viet. Jo priimam nutarim reikm yra kitokia, nei Lie-tuvos Aukiausiojo Teismo baudiamosiose bylose priimam nutar-i. Jokiam statyme nra pasakyta, kad Konstitucinio teismo nutari-muose suformuluotomis statym aikinimo taisyklmis bei atskleistu Konstitucijos norm turiniu bt btina vadovautis priimant sprendi-mus baudiamajame procese. Taiau atsivelgiant tai, kad Konstitu-cija yra svarbiausias baudiamojo proceso teiss, kaip ir kit teiss ak, altinis tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas btina remtis Konstitucinio Teismo nutarimuose idstytais teiginiais. Net ir tuo-met, kai teiss normos Konstitucinio teiss nutarimu nra pripaintos prietaraujaniomis Konstitucijai, i Konstitucinio Teismo nutarimo gali bti aiku, kaip atitinkamos teiss normos turi bti aikinamos ir taikomos, kad jas taikant nebt paeistos Konstitucijoje garantuoja-mos teiss ir laisvs.

Pavyzdiui, 2000 m. gegus 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime" (Valstybs inios", 2000, Nr. 39-1105) yra iaikinti kai kurie nusikalsta-mos veikos imitavimo modelio taikymo aspektai. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas iame nutarime nagrinjo Operatyvins veiklos statymo normas, reglamentuojanias modelio taikym, Konstitucinio Teisino iaikinimai yra aktuals ir iuo metu, nes veiksmai, dl kuri pasisak Konstitucinis Teismas, iuo metu gali bti atliekami ir pagal BPK, ir pagal Operatyvins veiklos statym.

Tuo atveju, kai Konstitucinis Teismas nustato baudiamojo proceso teiss normos prietaravim Konstitucijos nuostatoms, Konstitucinis Teismas sukuria" teiss altin negatyvia prasme - prietaraujanti Konstitucijai norma po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo

paskelbimo negali bti taikoma. Tai prilygsta faktiniam normos 5. panaikinimui

12.

"' r. E. Lauikas, V. Mikelnas, V. Nekroius. Civilinio proceso teis. 1 tomas. - Vilnius, 2003, p. 113. " Dl Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto. 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 12 2002 m. BPK norm atitikimo Konstitucijai Konstitucinis Teismas dar nra tikrins, taiau artimiausiu metu Konstitucinis Teismas nagrins byl, kurioje bus tikrinamas BPK XXX skyriaus, reglamentuojanio privataus kaltinimo byl proces, norm atitikimas Konstitucijai. Dl 1961 m. BPK Konstitucinis Teismas yra prims septynis nutarimus. Keletas senojo BPK norm buvo pripaintos prietaraujaniomis Konstitucijai ir vliau buvo pakeistos.

43 / II / skyrius

6. Baudiamojo proceso teiss *

ir baudiamosios teiss santykis

Tarp baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss yra itin glau- 6. dus ryys. Daugelyje valstybi senuosiuose teiss altiniuose baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss normos buvo tvirtintos kartu. ios tradicijos liekan galima aptikti ir dabar taikomuose statymuose. ios teiss akos daugelyje valstybi viena nuo kitos atsiskyr tik moderniais laikais. Lietuvoje baudiamojo proceso teis ir baudiamoji teis yra savarankikos teiss akos, nors jos viena be kitos negalt egzistuoti ir neturt prasms. Baudiamoji teis neatlikt savo paskirties, jei nebt procesini taisykli, kuriomis remiantis bt galima taikyti baudiamsias sankcijas u Baudiamajame kodekse udraust veik vykdym. Antra vertus, ir procesins taisykls neturt prasms, jei baudiamoji teis nenumatyt, kad tam tikros veikos laikomos pavojingomis, prieingomis teisei ir asmenys, padar tas veikas, turi bti traukiami baudiamojon atsakomybn. Nesant baudiamj sankcij, nebt reikalingos ir procesins taisykls, kuriomis remiantis tos sankcijos galt bt skiriamos.

Atsivelgiant kiekvienos i i teiss ak paskirt yra prasta baudiamj teis vadinti materialiosios teiss aka, o baudiamojo proceso teis - procedrins teiss aka. Kartais teigiama, kad proce drin teis (iuo atveju - baudiamojo proceso teis) aptarnauja ma terialij teis (baudiamj teis). Toks apibdinimas nra visai tiks lus, nes kiekviena i i teiss ak turi savarankik reguliavimo dalyk, paskirt. Tai rodo i teiss ak savarankikum, kiekvienos j iskirtin viet teisinje sistemoje. 6.

skyrius

Baudiamojo proceso principai

/ 45-68 / puslapiai

III

46

/ III / skyrius SMULKUS

TURINYS

1. Baudiamojo proceso princip samprata ir reikm ........................... 47

2. Baudiamojo proceso princip sistema............................................... 48

3. Konstituciniai baudiamojo proceso principai .................................... 50

4. Atskir baudiamojo proceso princip turinys ................................... 50

4.1. Nekaltumo prezumpcija .............................................................. 50

4.2. Proceso teisingumas (siningumas) .......................................... 52

4.3. Proporcingumas .......................................................................... 54

4.4. Teisingum vykdo tik teismas .................................................... 56

4.5. Rungimosi principas ................................................................... 57

4.6. Proceso vieumas ....................................................................... 59

4.6.1. Atvejai, kai privalomai rengiami udari

teismo posdiai (BPK 9 straipsnio 1 dal is ) .... 60

4.6.2. Atvejai, kai neviei posdiai neprivalomi,

bet paprastai yra rengiami (BPK 9 s t ra ipsnio

2 dalis) .......................................................................... 61

4.7. Proceso greitumas ...................................................................... 62

4.8. Teis gynyb ............................................................................ 64

4.9. Proceso kalba ............................................................................. 65

4.10. Teismo nepriklausomumas ir nealikumas ................................ 66

4.11. Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas)

ir tikslingumas ............................................................................ 67

47 I skyrius

1. Baudiamojo proceso princip samprata ir reikm

odis principas yra kils i lotyniko odio principium", reikianio l. pradi, pagrind". Tarptautini odi odyne odis principas" api-bdinamas kaip: 1) pagrindin kokios nors teorijos, koncepcijos idja, pradinis teiginys; 2) sitikinimas, lemiantis mogaus santyki su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktros arba veiklos taisykl; 4) pagrindin, kurio nors rengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savyb'3.

Kalbant apie teiss principus, tinkamiausias yra pirmasis i pateikt principo apibdinim. Kaip nurodo E. Kris teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisinis reguliavi-mas ir teisin praktika, bendrasis ir individualus teisinis reguliavimas bei teiss realizavimas"14. Vadovaujantis teiss principais organizuojama tei-ss sistema utikrinant, kad teiss normos sudaryt vientis visum. Teiss principai lemia teiss norm turin ir j taikym.

Kuriant baudiamojo proceso teiss normas bei tiriant ir nagrin-jant baudiamsias bylas kaip ir bet kurioje kitoje teisinje veikloje btina vadovautis pamatinmis nuostatomis, pagrindinmis idjomis, t. y. baudiamojo proceso principais.

Baudiamojo proceso principai - tai idjos, pamatins nuostatos, lemianios vis baudiamojo proceso teiss norm turin ir nusi-kalstam veik tyrimo bei baudiamj byl nagrinjimo tvark, parodanios baudiamojo proceso institut esm ir paskirti.

Baudiamojo proceso princip reikm yra tokia:

1) kuriant naujas ar tobulinant (keiiant) baudiamojo proceso tei-

ss normas turi bti garantuojama, kad ios normos neprieta-

raus pripaintiems baudiamojo proceso principams, t. y. prin-

cipai lemia nauj teiss norm turin;

2) principai lemia teiss norm aikinim: jokia baudiamojo pro-

ceso teiss norma negali bti aikinama prieingai ar nukryps-

tant nuo princip turinio aikinim;

3) jokia baudiamojo proceso teiss norma negali bti taikoma taip, kad jos taikymas paeist princip;

4) teiss norm kolizijos atveju sprendimo variantas turi bti randamas

remiantis principais;

1

13 V. Kvietkauskas (ats. redaktorius). Tarptautini odi odynas. - Vilnius, 1985, p. 399. 14 T. Birmontien, E. Jarainas, E. Kris ir kt. Lietuvos konstitucin teis. - Vilnius, 2001, p. 202.

/ III / skyrius 48

1. 5) atsiradus teiss sprag, procesinis sprendimas turi bti priima- mas atsivelgiant principus.

2. Baudiamojo proceso princip sistema

Baudiamojo proceso princip sistem sudaro visuma pamatini nuo-stat, kuriomis turi bti vadovaujamasi baudiamajame procese. Kain ar bt manoma pateikti baigtin baudiamojo proceso princip sra-. Galima suskaiiuoti keliasdeimt baudiamojo proceso princip. inoma, ne visi jie yra vienodai reikmingi ir svarbs. Kartais gali bti nesutariama, ar kelios nuostatos sudaro vien princip, ar gali bti laikomos atskirais principais.

iame vadovlyje bus kalbama tik apie labai svarbias baudiama-jam procesui pamatines nuostatas, dl kuri priskyrimo baudiamojo proceso principams neturt kilti rimt diskusij.

Baudiamojo proceso principai yra labai glaudiai susij. Danai vieno principo paeidimas suprantamas kaip ir kit princip nesilaiky-mas. Pavyzdiui, paeidus teiss gynyb princip gali bti konsta-tuota, kad paeistas ir teisingo (siningo) proceso principas.

baudiamojo proceso princip sistem trauktini tokie principai: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (siningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingum vykdo tik teismas, rungimosi principas, proceso vieumo principas, proceso greitumo principas, teiss gynyb principas, valstybins proceso kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bealikumo principas, mogaus teisi apsaugos baudiamajame procese principas, tikslingu-mo principas, oficialumo principas.

Baudiamojo proceso principai gali bti suskirstyti pagal vairius kriterijus grupes.

Didiausi prasm turi princip skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra ireikti. Pagal kriterij principus galima suskirstyti :

1) konstitucinius,

2) ireiktus BPK ir kituose statymuose.

Kaip atskir grup galima nurodyti ir tarptautiniuose teiss aktuo-

se tvirtintus principus. Taiau toks iskyrimas nra labai btinas, nes

visi svarbiausi tarptautiniuose teiss aktuose tvirtinti baudiamojo proceso principai yra numatyti Konstitucijoje ir (ar) BPK.

Pagal veikimo apimt baudiamojo proceso principai skirstomi:

1) bendruosius (universalius), t. y. reikmingus ir veikianius vi- 2. soje teisinje sistemoje - tokie principai baudiamojo proceso

49 / III 1 skyrius

principais vadinami tik slyginai, tiek kiek daro takos baudia- 2. majam procesui;

2) tarpakinius principus, t. y. bendrus kelioms teisms akoms; 3) akinius baudiamojo proceso principus, veikianius visose

baudiamojo proceso stadijose; 4) atskirti proceso stadij ir institut principus.

Bendrieji principai yra labiau fundamentals, jais grindiamos vi-sos teiss akos, visa valstybs sranga15. Bendrieji principai paprastai yra konstituciniai ir gali bti netraukiami vadovliuose pateikiam baudiamojo proceso princip sistem, nors jai priklauso. Pavyzdiui, teisins valstybs principas, teistumo principas ar Konstitucijos virenybs principas pateiktoje baudiamojo proceso princip sis-temoje nenurodyti. Taiau neabejotina, kad baudiamajam procesui ie principai yra reikmingi kaip bet kuriai kitai teisinei veiklai. i princip analizavimas, j turinio atskleidimas yra konstitucins teiss mokslo prerogatyva, todl baudiamojo proceso teiss moksle atskiras i princip analizavimas nebt itin prasmingas. Kiti bendrieji principai, pavyzdiui, nekaltumo prezumpcijos principas, principas, kad teisingum vykdo tik teismas, teiss teismin gynyb principas, bau-diamojo proceso teiss moksle kruopiai analizuojami, nes btent baudiamajame procese ie bendrieji konstituciniai principai gauna ypating prasm arba j turinys baudiamojoje teisenoje turi specifi-ni element.

Tarpakiniai principai