50

bti humanikai nuudoma naudojant per didel trikaino metansulfonato (MS-222) doz ar kitu

patvirtintu humaniku anestetiku.

5.3.7 Lig plitimas oro laeliniu bdu

URS darbuotojai turi inoti, kad tinklai, batai, rankos, uvys, maistas ir vanduo yra potencialaus

ukrato altiniai. uvies patogenai gali plisti oru laeliniu bdu, gali patekti uv auginimo basein

vanden ir pasklisti sistemoje. Norint apsisaugoti nuo ukrtimo oro laeliniu bdu, galima naudoti

tokias priemones: rengini ar atskir element udengimas danga, laikin sien ar utvar

pastatymas tarp rengini, ventiliacijos sistemos laikinas udarymas.

5.4 Jautrumo infekcijoms ir ligoms sumainimas

uvys jauia stres atliekant prastus tvarkymo darbus, sumajus vandens debitui, pablogjus

maitinimui ir vandens kokybei bei kitoms auginimo slygoms. Patirdamos stres uvys tampa

jautresns infekcijoms ir lig sukljams.

Patogen, kuriais gali usikrsti auginamos uvys, yra daug. Daugelis lig suklj nedideliais

kiekiais randami natralioje vandens aplinkoje ir nekelia problem, nes uvys nuo j apsisaugo dl

savo imunini savybi. Taiau URS uvys auginamos tankiai, o tai kelia stres, imunin sistema gali

nusilpti ir sumainti galimyb apsisaugoti nuo infekcini lig. Katastrofinis mirtingumas, kuris

atsitinka vykus lig protrkiui, danai yra patiriamo streso pasekm.

Bloga vandens kokyb yra viena svarbiausi streso suklimo prieasi, kuri daro uvis

paeidiamas lig protrkiams. Blogai maitinamos uvys yra dar labiau paeidiamos. viesa (ypa

greitas viesos intensyvumo pasikeitimas), triukmas ir judjimas gali kelti uvims stres ir turi bti

minimizuojamas. Gaudant uvis geriau naudoti maesn tinklel, riuojant nelaikyti daug uv kartu

vienu metu. uvys pardavimui ar perklimui turi bti atrenkamos kasdieni darb metu. Sveriant ir

transportuojant uvis, jos gali bti paeidiamos fizikai. Prie atliekant iuos darbus, reikia sitikinti

ar visos reikiamos priemons (kibirai, kitos talpos, tinklai ir pats personalas) yra paruoti naudojimui.

Stresui sumainti galima naudoti druskos tirpal (0,1 0,5% pagal svor vandenyje), deguonies

aeracij ar oksigenacij ir anestetikus. uvis gaudyti reikia atsargiai ir per kiek manoma trumpesn

laik. Jei uvis jau patiria stres ar esant ribinms auginimo slygoms, gaudymo geriau vengti.

Kad sumainti fizini slyg pasikeitimo sukeliam stres perkeliant uvis, galima naudoti

natrio chlorid (druska, NaCl). Natrio chloridas naudojamas 0,5 - 1,0 % koncentracijos neapibrtam

(ilgalaikiam) valymui. Dauguma uv ri pakankamai gerai toleruoja i koncentracij, bet btina

nustoti naudoti, pastebjus streso poymius. Druska gali pakeisti vandens organizm osmoreguliacijos

balans. Sukeliant staig osmoreguliacijos ok, galima kontroliuoti iorini parazitini pirmuoni

patekim sistem. uvims toks okas neturt bti sukeltas.

51

Siekiant apsisaugoti nuo lig protrkio galima naudoti ir skiepus.

5.4.1 Stebjimas

Efektyvus uv lig valdymas priklauso nuo tinkamos vandens kokybs parametr ir uv

bkls stebsenos. Stebjimo programa turt bti sudaroma konsultuojantis su veterinaru.

Idealu, jei uvys auginamos baseinuose, kuri sienoje rengti specials langai ir galima stebti

tuos plotus, kuriuose daniausiai renkasi silpnos, serganios uvys, t.y. prie itekjimo, ramiose

baseino vietose. Atrinktos uvys turi bti periodikai tikrinamos nuo patogen.

Rutininis vandens kokybs stebjimas auginimo sistemoje yra btinyb. Jei pastebtas

nenormalus uv elgesys, turi bti visada tikrinama vandens kokyb. Nustaius, kad nenormalaus

elgesio prieastis bloga vandens kokyb (emas itirpusio deguonies kiekis, auktas jonizuotas

amoniakas ar kt.), i karto reikia imtis vandens kokybs koregavimo priemoni, norint ivengti dar

didesni problem. Padidinus vandens apykait, galima isprsti su tara susijusias problemas URS.

Jei nenormalus uv elgesys tsiasi ilgiau nei dvi dienas, ar pasitaiko uv miri, augintojas turi

kreiptis uv lig specialistus. Veterinarui ar diagnostinei laboratorijai, kartu su problemos

apraymu, turi bti pateikti ir vandens kokybs duomenys. Net jei uvies elgesys po vandens kokybs

problem isprendimo greitai pasitaiso, augintojas turt apsidrausti ir galvoti apie pasekmes, kurios

gali pasireikti prajus kuriam laikui po vykio. uv elgesys ir j maitinimas turi bti stebimi nuolat

ir kruopiai. Kart ar du per savait turi bti atliekamas mikroskopinis iaun tyrimas, kad sitikinti

jog iaun bkl gera. uvusios uvys turi bti tikrinamos nuo patogen.

5.4.2 Vandens kokyb

Auginimo basein vandens kokyb yra pagrindinis faktorius, turintis takos uv sveikatai.

Kiekviena ris turi vandens kokybs parametr ribas. Kai kurios rys yra labiau tolerantikos

vandens kokybs parametr svyravimui nei kitos. Pvz., tilapija labiau toleruoja deguonies

koncentracijos vandenyje sumajim, skendini mediag ar amoniako koncentracijos padidjim

negu vaivoryktinis uptakis. Tinkamai suderintose sistemose itirpusio deguonies kiekis ir

temperatra dienos bgyje ir auginimo cikle kinta maai, taiau, naudojant neorganin angl

nitrifikacijos procesui, armingumas gali kristi ir pasiekti pavojingai em lyg. Blogai veikianioje ar

perkrautoje sistemoje dramatikas ir greitas deguonies ar nitrit koncentracijos pasikeitimas gali

takoti aukt auginam uv mirtingum ar sukelti stres, o tai gali sukelti blog uvies elges prajus

savaitmis ar net mnesiui po vykio.

5.4.3 uv elgesys

Personalas turi bti gerai susipains su normaliu uv elgesiu, nes nenormalus elgesys gali bti

pirmas indikatorius rodantis, kad yra problem. Visas elgesys, skaitant maitinimsi ir plaukimo

52

aktyvum, pasikeits judjimas, turi bti kruopiai stebimas ir fiksuojamas. Augintojas turi imokti

pasikeitusio elgesio niuansus. Serganios uvys nejuda ar juda greitai, bet po to tampa apatikos,

vangios.

Sveikos uvys elgiasi normaliai, pvz., uvys rimo metu turi maitintis energingai, bet toks

judjimas stebimas trumpai ir iek tiek po rimo. Jei uvys auginamos baseinuose, kuriuose yra

matomos tik rimo metu, uv elgesys turi bti stebimas prie pat maitinant rankiniu bdu ar prie

atsidarant automatinei ryklai. Taiau, jei maitinimosi lygis blogja ltai, galima to nepastebti.

Sumajs maitinimosi lygis gali bti pastebtas atliekant augimo lygio stebjimus ir tikrinant

nesuvartot maist. Tam tikslui gali bti naudojamos vadinamos augimo kreivs, kuri dka problem

galima nustatyti ankstyvojoje stadijoje.

5.4.4 enklai, rodantys kad uvys serga

5.1 lentelje pateikti sergani uv poymiai. ie poymiai turi bti stebimi dienos metu

stebint uvis, kol alinamos mirusios ir mirtanios uvys, mgini mimo metu ar atliekant bet koki

veikl, kuri sukuria galimyb stebti uvis i arti. Norint anksti nustatyti uv sveikatos problemas,

vienas i tinkam metod gali bti uv iaun tikrinimas. iaun audinys yra jautrus blog vandens

kokybs slyg indikatorius (t.y. padidjusios amoniako ir nitrit koncentracijos), jautrus parazit ir

bakterij patogen atakoms ir yra infekcijos patekimo uvies organizm kelias. Augintojai turi inoti

kaip atrodo sveikos iaunos; iaun patikrinim reikt atlikti kas savait.

5.1 lentel. uv elgesys ir fiziniai enklai rodantys patiriam stres ir lig Eil.

Nr.

uvies elgesys Stebimi enklai

1. Judjimas Silpnas, netvarkingas ar letarginis plaukimas.

Padidjusi ar sumajusi reakcija ioriniams stimuliatoriams, tokiems kaip

triukmas ir judjimas.

Kasymasis, trynimasis baseino sienas ar dugn.

Traukuliai, staigus judjimas, sukinjimasis ar okinjimas i vandens.

Telkimasis prie vandens tekjimo vamzdio.

Plaukimas dugne.

iopiojimas vandens paviriuje.

Neprastos formos pelekai.

2. Maitinimas Nesimaitina.

Sumajs maitinimasis (nustatomas pagal maitinimo kreives).

3. Kvpavimas Sumajs judjimo lygis.

Padidjs judjimo lygis.

4. Fizins slygos Matomi paeidimai ir aizdos.

Aptrauktos akys.

Isprogusios akys.

iaunos patinusios, baltos, rausvos ar blykiai raudonos, istos,

pabrinkusios, kraujingos, rudos.

Isipts pilvas.

Gleivi perteklius ant odos ir iaun.

Dms ar grybelis ant odos.

Neprasta odos paviriaus spalva, skaitant raudonas patinusias vietas, pilkus

ar geltonus paeidimus.

53

Burbuliukai akyse ir ant odos.

5.4.5 Mginiai, j pamimas ir gabenimas

Esant uv sveikatos problemoms, reikia kviestis veterinar arba sisti sergani uv

laboratorij tyrimams atlikti. Tik nustaius tiksli diagnoz, galima parinkti tinkamas gydymo

priemones: nustatyti gydymo reim, parinkti vaistus ir pateikti rekomendacijos lig prevencijai

ateityje.

Mginio, pateikiamo laboratorijai itirti, kokyb turi takos diagnostikos tikslumui ir

rekomendacij parengimui. uvusios uvys yra netinkamos lig diagnostikai, nes:

uvis po mirties labai greitai yra. Jei ligos prieastis bakterijos, tai bakterij, kurios auga

ardydamos uvusios uvies organizm, kiekis gali padidti tiek, kad gali greitai peraugti

patogenus ir sukelti sunkum lig sukljo identifikavimui ar padaryti juos nemanomus.

Parazitams reikia gyvo ,,eimininko, kad ilikt gyvybingi. Mirus uviai, parazitai danai

greitai palieka kn ir ieko kito kno.

Virusai gali degraduoti dl mediagos, kuri gaminama ardymo metu. Po uvies mirties virusai

gali igyventi ribot laik, kartais tik kelias valandas.

Geriausiai kai diagnostikai serganias uvis laboratorij nuvea pats uv augintojas.

Laboratorijoje tikrintojai gals tiesiogiai paklausinti apie slygas, kurioms esant vyko uvies mirtis.

uv augintojas kartu turt paimti ir vandens mgin. Laboratorijoje uvis tikrinama ar neukrsta

parazitais. Mikroorganizmai (virusai ir bakterijos) gali bti uauginti i mginio, kuris atveamas

laboratorij, taip pat nustatomas patogen jautrumas gydymo priemonms. Veant mginius lede ar

sualdytus, reikia inoti, kad toks transportavimas gali riboti diagnozs nustatymo galimybes.

Parazitai sualdytoje uvyje gali neigyventi. Atitirpinant ualdyt uv, tirpstantys ledo kristalai gali

suardyti parazitus, pirmuonis ir sukelti sunkum juos identifikuojant, arba gali nepavykti i viso

nustatyti parazito tipo. Ualdymo ir atildymo procesas paeidia audinius, padarydamas juos riboto

naudojimo arba nenaudojamus histopatologiniam ityrimui. Bet lede atveti ar ualdyti mginiai

paprastai yra tinkami bakterij ir virus augimui.

Mginiai upilti formalinu taip pat nra tinkami tyrimams, nes formalinas ufiksuoja (nuudo)

patogenin mikroorganizm, ligos suklj (5.2 lentel). Uauginti laboratorijoje patogen galima tik

tuo atveju, jei jis yra gyvybingas. Labai svarbu nustatyti bakterij atsparum antibiotikams ir tik tada

galima rekomenduoti priemones nuo bakterij.

5.2 lentel. uv mgini pamimo ir saugojimo metod taka lig diagnozei

Transportavimo metodas Parazitologinis Bakteriologinis Virusinis Histopatologinis

Gyva uvis +++ +++ +++ +++

Lede + ++ +++ +/-

54

Ualdyta - ++/+ ++/+ -

Formaline +.- - - +++

Legenda: +++ neturi takos, puikus mginys nustatymui;

++ neymus efektas, geras mginys ityrimui

+ vidutinis efektas, mginys gali bti naudojamas

+/- ymus efektas, mginys gali bti netinkamas

- blogas mginys, negali bti naudojamas

5.5 Gydymas ir dezinfekavimas

Veterinarin ar diagnostin laboratorija informuoja uv augintoj apie atlikt tyrim rezultatus.

Nustaius ligos pobd, rekomenduojamas gydymas. Kai kuriais atvejais gali patarti keisti URS

valdymo technologij. Svarbu vykdyti visas specialist rekomendacijas.

Vienas i svarbiausi cheminio gydymo ir valymo aspekt yra inojimas, kokius chemikalus

galima naudoti uvims gydyti, ypa jei jos bus naudojamos maistui. Kiekvienas chemikalas gali

efektyviai gydyti kelias ligas. Taiau nra vieno vaisto skirto visoms ligoms gydyti. Pavyzdiui,

antibiotikai gali bti efektyvs gydant bakterines ligas, bet nenaudingi gydyti ligoms, kuri sukljai

virusai ar parazitai (nebent vyksta antrin bakterin infekcija). Visi vaistai turi savo saugos lapus ir

naudojimo atsargumo priemones. Jei augintojas neturi patirties naudoti vaistus ar chemikalus, pirma

juos reikia ibandyti nedideliam kiekiui uv, tik po to taikyti visoms uvims gydyti. Naudojant bet

kokius vaistus ar chemikalus, dl moni ir uv saugumo btina laikytis vis saugos priemoni.

Vandens kokyb turi takos chemikal toksikumui. Augintojas turi inoti, kaip vandens kokyb

auginimo baseine (t.y. itirps deguonis, armingumas, organins mediagos kiekis vandenyje) gali

reaguoti su chemikalais. Temperatra, pH, itirps deguonis, armingumas, organin apkrova ir

druskingumas gali stipriai sumainti ar padidinti naudojamo chemikalo toksikum.

Koncentracija, gydymo laikas ir kiekis yra svarbs faktoriai nustatant gydymo proceso pradi

ir apskaiiuojant reikiam gydymo mediag kiek. Skaiiavimas atliekamas aktyviems

ingredientams. Nustatant tikslias dozes svarbiausi rodikliai yra vandens debitas ir tris. Skaiiavim

tikslumas turi reikms efektyviam vaist ar chemikal veikimui. Antibiotik perdozavimas ar dozs

sumainimas gali turti takos bakterij atsparumui antibiotikams. Naudojant per dideles antibiotik

dozes, galima paeisti uv inkstus. Chemikalus prie naudojim geriau itirpinti, nes saugiau naudoti,

jie geriau isimaio vandenyje ir greiiau atlieka dezinfekavimo ar gydymo funkcij.

Prie gydym uvys neturi bti eriamos 24-48 val., taip pat, daniausiai nemaitinamos, kol

vyksta gydymas. Tai sumaina susidarani nuotek kiek ir deguonies naudojim gydymo metu.

uvys atrinkinjamos turt bti po gydymo prajus 24-48 val.

Jaunesns uvys yra jautresns cheminiam gydymui negu senesns. Gydymas turi bti

nutraukiamas ir baseinus leidiama varaus vandens, jei uvys gydymo metu pradeda okinti,

tampa vangios, dauosi ar elgiasi kitaip nei prasta.

55

Kai kurie naudojami gydymui ir dezinfekavimui vaistai bei chemikalai gali turti takos biofiltro

efektyvumui, nes gali bti sunaikinamos nitrifikacijos bakterijos. Projektuojant sistem turi bti

numatytas biofiltro atjungimas nuo uv auginimo basein. Jei chemikal koncentracija bus pavojinga

biofiltrui, baseinas po gydymo prie i naujo paleidiant biofiltr, turi bti iplaunamas variu

vandeniu. Yra ir tikimyb, kad nevalytas biofiltras gali tapti lig organizm kaupimosi vieta. Jei

biofiltras gydymo metu negali bti izoliuotas ir chemikalai gali sunaikinti nitrifikavimo bakterijas,

chemikal koncentracija gali bti sumainta, bet pratstas gydymo laikotarpis (5.3 lentel). Taiau,

naudojant tok metod, vandenyje chemikalai gali ilikti ilgiau, nei uvys gali j toleruoti.

5.3 lentel. Dezinfekavimo efektas biofiltrui

Eil.

Nr.

Vaistas ar chemikalas Valymas Susilpninimo

sumainimo funkcija

1. Benzalkono chloridas 2 mg/l Taip

2. Chloraminas T 12 mg/l Ne

3. Chloramfenolikolis 50 mg/l Ne

4. Chlorotetraciklinas 10 mg/l Taip

5. Vario sulfatas 1.0 mg/l Ne

6. Vario sulfatas 5 mg/l Ne

7. Vario sulfatas 0,75 mg/l parai, toliau 0,5 mg/l tsti 30 d. Ne

8. Vario sulfatas 0,25 mg/l parai, du kartus su 3 dien intervalais,

tada tris kartus po 0,5 mg/l, tada kart naudoti

0,3-0,38 mg/l tsti 30 dien.

Ne

9. Eritromicinas 50 mg/l Ne

10. Formalinas emos koncentracijos Taip

11. Formalinas 1:4000 Ne

12. Formalinas 25 mg/l neribotas valymas kas antr dien Ne

13. Formalinas 15 mg/l Nedidelis

14. Formalinas 149 mg/l neribotas Taip

15. Formalinas 50-167 mg/l per valand su keletu pakartojim Ne

16. Formalinas 15-120 mg/l per valand su keletu pakartojim Ne

17. Formalinas 1:4000 valandai Ne

18. Formalinas 35 mg/l 24 valandoms Taip

19. Formalinas 153 mg/l 40 min, 3 kartus Ne

20. Formalinas ir malachito

aluma

25 mg/l formalino su 0,1 mg/l malachito aliojo

kas antr dien

Ne

21. Furanakas 0,1 mg/l Nedidelis

22. Hiaminas-3500 1,0 mg/l Ne

23. Hiaminas-3500 2 mg/l Tip

24. Hiaminas-3500 1 mg/l Taip

25. Vandenilio peroksidas 100 mg/l Taip

26. Malachito aluma 1,0 mg/l Ne

27. Malachito aluma 0,10 mg/l kas antr dien Ne

28. Malachito aluma 0,5 mg/l Nedidelis

29. Malachito aluma 3,0 mg/l Ne

30. Metileno mlis 5 mg/l Taip

31. Metileno mlis 1,0 mg/l Taip

32. Metileno mlis 1 mg/l Ne

33. Nifupirinolas 1 mg/l Ne

34. Oksitetraciklinas Su maistu Ne

35. Oksitetraciklinas 50 mg/l Ne

36. Kalio permanganatas 4,0 mg/l Ne

56

37. Kalio permanganatas 1 mg/l Taip

38. RoccalTM

0,067 mg/l Ne

39. RometTM

50 mg/d 1 kg uvies 5 dienas Ne

40. Natrio chloridas 3% Taip

41. Natrio chloridas 0,5% Ne

42. Natrio chloridas 0,5% Ne

43. Natrio chloridas 1,5% Taip

44. Sulfadiazinas 25 mg/l Taip

45. Sulfamerazinas 20 mg/l Ne

46. Sulfanilamidas 25 mg/l Taip

47. Teramycinas Su maistu Ne

48. Trichlorfonas 1 mg/l Minimali ala

5.6 Saugus chemikal saugojimas ir naudojimas

Prie chemikal ir vaist naudojim visada btina perskaityti naudojimo instrukcijas ir j

laikytis. Labai svarbu laikytis gamintoj nurodyt vaist ir chemikal saugojimo nurodym. Gydymui

ir dezinfekavimui grietai negalima naudoti vaist ir chemikal su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Pvz., jei formalinas yra atidaromas esant emesnei nei 4,40C temperatrai, jis suformuoja baltas kietas

nuosdas (paraformaldehid), kurios yra labai toksikos uvims.

57

6. UDAROSE APYTAKINSE SISTEMOSE SUSIDARANIO NUOTEK DUMBLO UTERTUMAS IR TOLESNIO DUMBLO NAUDOJIMO

SCHEMOS

Kaip jau minta, URS pranaumas tai galimyb gauti iki 100 kart labiau koncentruotas

nuotekas, kurios proporcingai tiek pat kart maiau hidraulikai apkrauna nuotek alinimo ir

nukenksminimo renginius.

Pasaulinje praktikoje siloma naudoti vairias URS dumblo nukenksminimo ir naudojimo

schemas. Kadangi u taros alinim atsakingi patys uvininkysts kiai, technologini dumblo

apdorojimo schem pasirinkimas priklauso nuo to kiek jos bus ekonomikai efektyvios konkreiomis

kio slygomis.

6.1 Dumblo kiekio apskaiiavimas URS

Didiausia dumblo, surinkto i URS nemen alinimo rengini, dalis susidaro i nesuvartoto

maisto ir yra matuojama kaip bendras skendini mediag kiekis (SM).

Kabantys nemenys susidaro i uv imat, uvusi ar gyv bakterij ir nesuvartoto maisto

(Couturier et al., 2009; Timmons and Ebeling, 2007, Chen et al., 1997). SM kiekis (PSM) i URS gali

bti apskaiiuotas pagal masi balanso lygtis, atsivelgiant tai, kad skaiiuojant reikia vertinti SM

teigiam ir neigiam dalis, t.y. SM gaminamos (uv ekskrementai, nesuvartotas maistas,

mikroorganizmai, augantys biofiltracijos metu) (teigiama dalis) ir alinamos (SM puvimas ir

alinimas) (Chen et al, 1997; Chen et al., 1993).

SM kiekis gaunamas URS gali bti proporcingai susijs su uv maitinimo kiekiu. Todl PSM

URS gali keistis, priklausomai nuo kiekvienos sistemos sudties. Taiau, SM gamyba i kiekvieno

altinio yra proporcinga maitinimo koeficientui (F), todl SM galima apskaiiuoti pagal formul:

= (6.1)

kur, pagamintos nemen frakcijos mas maisto vienetui;

F suvartoto maisto mas per laiko vienet, sausos dalies (kg maisto/per tam tikr laik).

Cripps ir Bergheim (2000) nustat, kad laiins uvys paprastai maitinamos didel energetin

vert turiniu maistu, kuris generuoja apie 0,20 kg imat 1 kg suvartoto maisto. Vinci et al (2004)

SM kiekiui nustatyti naudoja fTSS reikm lygi 0,35. Skirtingi literatros altiniai pateikia skirtingas

fTSS reikmes, kurios kinta nuo 20% iki 40% suvartoto maisto kg (Timmons et al., 2002). Taiau,

Timmons and Ebeling (2007) rekomenduoja naudoti 0,25 reikm suvartoto maisto kg, nustatant SM

kiek URS. Taigi lygtis 1 gali bti ireikta sekaniai:

= 25% (6.2)

58

Maisto kiekis, naudojamas kasmet (F) URS gali bti nustatomas dauginant metin biomass

kiek i paarinio koeficiento (Feed Conversion Ratio (FCR)), kuris yra tiktinas komercinse

monse. Metin biomass produkcija URS yra apibdinama pagal instaliuot naum. Tai uv

skaiius padaugintas i uvies svorio uauginto per metus (6.3 lygtis):

= (6.3)

Kur FCR paarinis koeficientas kg maisto/kg biomass.

Metin biomass produkcija yra per metus uaugintas uv svoris (t/metus). Tam kad galima

bt numatyti per metus suvartojam maisto kiek (F) URS, reikaling mailiui ir smoltams, FCR

reikm priimama 0,8 ir 0,9. 6.1 lentelje pateikti FCR reikms pagal uv svor.

6.1 lentel. Numatomas FCR Atlanto laiai pagal svor, remiantis (Ewos, Norway) maisto ir

maitinimo patarimais

uvies svorio ribos (g) FCR (kg maisto/kg biomass)

0,1-1,0 0,70

1,0-5,0 0,70

5,0-15,0 0,75

15,0-30,0 0,80

30,0-50,0 0,90

50,0-100,0 0,95

Skaiiuojant galim URS susidaryti dumblo kiek (Pdumblo), btina traukti vidutin bendr

nuotek dumblo frakcij, kuri i surenkama vis dumblo alinimo rengini. i rengini valymo

efektyvumui apjungti naudojamas efektyvumo (naumo) koeficientas (Couturier et al., 2009), kaip

parodyta 6.4 lygtyje:

= (6.4)

kur, valymo rengini efektyvumo koeficientas.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad koeficientas URS kinta tarp 85% ir 95% (Couturier et al.,

2009, Pfeiffer et al., 2009; Davidson and Summerfelt, 2005; Vinci et al., 2004; Timmons et al. 2002,

2007). inoma, is koeficientas priklauso nuo maisto kokybs, auginamos uv ries, recirkuliacins

sistemos sudties, alinimo rengini ir vandens apsikeitimo lygio ((Couturier et al., 2009, Pfeiffer et

al., 2009; Davidson and Summerfelt, 2005; Vinci et al., 2004; Timmons et al. 2002, 2007).

6.2 Fizins ir biochemins dumblo, pagaminto uv kiuose, charakteristikos

uvys kiuose maitinamos granuliuotu maistu, kurio sudtis suderinta taip, kad uvys augt

optimaliai. Maiste yra maistingj mediag, toki kaip azoto (N) ir fosforo (P) pdsakai. Apie 70%

fosforo ir 15% azoto, uv suvartoto kartu su maistu, prarandama kartu su imatomis. uvis paprastai

sunaudoja apie 30% su maistu organizm patekusio azoto ir fosforo, o liks yra tutinimosi

59

produktas (6.2 lentel). Didioji dalis uv iskiriamo azoto yra itirps vandenyje, tuo tarpu

iskiriamas fosforas daugiausiai susijs su kieta mediaga (Chadwick and Salazar, 2007).

6.2 lentel. Nuotek dumblo charakteristikos akvakultros dumble (Chen et al. 1993)

Parametras Reikmi ribos Vidutin reikm Standartinis nuokrypis

Bendras nemen kiekis (%) 1,4 2,6 1,8 0,35

Lakioji dalis (% nuo SM) 74,6 86,6 82,2 4,1

BDS5 (mg/l) 1590 3870 2760 210

Amonio azotas (mg/l) 6,8 25,6 18,3 6,1

Pb (% nuo TS) 0,6 2,6 1,3 0,7

armingumas 284 - 415 334 71

Akvakultroje susidaranio dumblo sudties duomenys pateikti 6.3 lentelje. Dumble, kuris

atskiriamas i tkms ssdinimo basein, yra didesn bendra nemen koncentracija ir maesn N ir P

koncentracija. I dalies taip yra dl i nemen ilgo kontaktinio laiko su vandeniu, nes tuo metu

paalinamos kai kurios organins mediagos ir i nemen ilaisvinamos kai kurios maistingosios

mediagos. Aukta sudedamj dali koncentracija dumble (6.3 lentel) daro j tinkam anaerobiniam

valymui ir kompostavimui. Ivalytas dumblas gali bti panaudotas emi trimui ems kyje (Chen

et al., 2002).

6.3 lentel. vairaus akvakultros dumblo charakteristikos. Pateikiami nemen kiekis (NK), laks

(kintantys) nemenys (LN), bendras azotas (N), bendras Kjeldhal azotas (TKN), bendras fosforas

(TP), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), ir BDS5 (altinis: Piedrahita (2003)).

Dumblo susidarymo altinis Sudtis (g/l)

NK LN Nb TKN Pb ChDS BDS5 Uptaki baseinai skaidrintuvai

a 22 17 0,2

krov filtrai am auginimo URSb

1,0 0,039 0,007 1,0 0,2

Skaidrintuvai eeri URSc

3,5-5,5 2,5-3,5 75-95

Uptaki kanal nusodinimo baseinaid

50-120 25-90 0,7-6 0,8-4

Read Filtrai tilapij URSe

14-26 10-23 0,5-1,2 0,08-0,7 1,6-3,9

Uptaki kanal nusodinimo baseinai,

kaupiantis nemenis maiau nei 8 d.

36-84 27-62 2,1-3,7 0,7-2,4 78-113

a Lanari and Franci (1998); b Chen et al. (1997); c Kugelman and Van Gorder (1991); d Mudrak (1981); e Ning (1996); f Westerman et al. (1993)

6.3 URS uv auginimo sistemose susidaranio dumblo alinimas

URS vanduo i uv auginimo basein naudojamas pakartotinai, todl turi bti vandens valymo

renginiai, siekiant ivengti uv apsinuodijimo dl metabolizmo (Schusted& Stelz, 1998). URS

vandens valymo renginiai turi bti suprojektuoti taip, kad i nuotek vandens bt paalintos

itirpusios ir skendinios mediagas, kurios yra uv metabolizmo ir nesuvartoto maisto produktai

(amoniakas, CO2, BDS5, Skendinios mediagos, azotas ir fosforas) ir po to, ivalytas iki saugi

itirpusi mediag koncentracij, vanduo grinamas atgal sistem.

Nemen alinimui svarbios j fizins savybs: daleli savitasis svoris (sunkis), daleli dydio

pasiskirstymas ir mechaninis stabilumas (Couturier et al., 2009). Tradiciniuose baseinuose,

60

naudojamuose URS, nussdinami nemenys, kuri skersmuo > 100 m. Paprastai ie nemenys, kartu

su 40% itekanio vandens debito, ileidiami pro baseino centre rengt vamzd (Couturier et. Al.

2009). Dalis i nemen sulaikoma (kabantys nemenys) ir alinami nussdinimo baseinuose

(skaidrintuvuose), mechaniniais filtrais, granuli, siet, ar skuriniais atskirtuvais (Losordo et. Al.

1998). ios stambesns dalels turi bti paalinamos pirmiausiai ir stabilizuojamos, nes to nepadarius

greitai, jos yra ardomos, mechanikai paeidiamos ir ,,sumaja, bet tada yra sunkiau paalinamos

(Timmons&Ebeling, 2007).

Intensyviose URS, dauguma daleli yra apie 20-35 m ar maesns (Chen., et al., 1993, Chen

et. Al, 2003; Timmons&Ebeling, 2007). Smulks ar itirp nemenys (< 30 m) padidina deguonies

poreik sistemoje ir ,,suerzina ar paeidia uv, auginam URS, iaunas. ie smulks nemenys

nepaalinami nussdinant ar naudojant mechaninio filtravimo renginius (Timmons&Ebeling, 2007).

6.1 paveiksle patekta diagrama kuri apibdina skirting daleli dydi alinim skirtingais nemen

atskyrimo procesais URS.

6.1 paveikslas. Skirtingo daleli dydio nemen alinimas i URS (Cripps&Bergheim, 2000; Chen et

al., 1994)

Gamintojai silo vairi konstrukcij daleli atskirtuvus ar skaidrintuvus, tinkamus naudoti

URS, kurie gali priimti koncentruotas nuotekas i basein, gali bti geriau paalinti nemenis i

komercini URS nuotek, negu valyti itirpusias vandenyje daleles naudojant filtrus su krova

(Cripps&Bergheim, 2000). Europoje ir iaurs Amerikoje pastaruoju metu URS naudojamos ,,dviej

vamzdi nemen surinkimo sistemos - Ecotrap i AquaOptima ir Cornell Dual-drain. Naudojant

i sistem, sulaikoma vir 92% skendini nemen (6.4. lentel).

Pirminis valymas Pagrindinis valymas Papildomas valymas

Stambi akui sietai

Ssdinimas

Kamerinis ssdintuvas

Besisukantys filtrai

Filtrai su krova

Put atskirtuvai

Kasetiniai filtrai

Ivalom daleli dydis m

Pagrindinis valymas

61

Kabantys nemenys paalinami nusodinimo baseinuose (skaidrintuvai), mechaniniais filtrais

(granuli arba sietai), arba skuriniais atskirtuvais (Lasordo et al., 1998). Taiau populiariausias

metodas nemenims URS sulaikyti yra mechaninis filtravimas per vairaus dydio akui sietus.

Europoje ir Piet Amerikoje intensyviose URS populiariausi besisukantys sietai (mechaniniai

bgniniai filtrai), kuri akui dydis yra nuo 60 iki 200 m (Cripp&Beregim, 2000).

6.4 lentel. Nemen alinimo rengini efektyvumas URS

Filtro tipas alinimo efektyvumas altinis

Daleli atskirtuvai (Cornell dual-drain) 92% nemen (SM) Timmons&Ebeling, 2007

Daleli atskirtuvai (Eco-tramp) 98% maisto atliek ir 92%

ekskrement

www.aquaoptima.com

Sukrinis atskirtuvas + plaukiojantis

plastiko rutuliukai 98bioskaidrintuvas +

smlio filtras

85 % SM (bendras) Pfeiffer et al., 2008

Sukrinis atskirtuvas + bgninis filtras 88% SM (63 ir 22%,

atitinkamai)

Couturier et. Al. 2009

Mikrosietai (25-100 m) 71-77% Cripps&Bergheim, 2000; Kelly et

al., 1997; Cripp, 1995)

URS susidars dumblas turi bti paalintas su ar be papildomo valymo, priklausomai nuo

specifini proces, vykdom sistemoje. Racionalaus valymo schema (6.2 pav.) turi bti sudaryta

pagal dumblo savybes, t.y kiekis, koncentracija ir reikiamas stabilizavimo laipsnis. Kaip teigiama

(Metcalf and Eddy, 1995), bet koks valymas ir alinimas yra ekonomikesnis, jeigu dumblo debitas

yra kaip galima labiau koncentruotas, nes tokiu atveju paprasiau ir ekonomikiau j tvarkyti ir, jei

reikia, ivalyti. Daniausiai URS naudojamas dumblo koncentracijos procesas yra ssdinimas. Po

ssdinimo (skaidrinimo) dumblas gali bti naudojamas ems kyje arba, jei reikia, yra

stabilizuojamas prie panaudojim trimo tikslams. I dumblo isiskyrs vanduo gali bti panaudotas

drkinimui arba gali bti ileidiamas pavirinius vandenis. Dumblas, kuris lieka iskyrus i jo

vanden gali bti sutirtintas ir stabilizuojamas panaudojant kalkes. Be to, kalks atlieka ir

dezinfekavimo funkcijas, t.y. sunaikina patogeninius lig sukljus ir apriboja puvim. Galutinis

dumblo produktas gali bti naudojamas ems kio laukams trti (Cripps&Bergheim, 2000).

Ivalytas dumblas gali bti naudojamas ir kaip aliava kompostavimui, sliek auginimui (Nieto, 2007)

ar kitiems biotransformacijos procesams, pvz., bioduj gamybai.

62

6.2 pav. Akvakultroje susidaranio dumblo valymo schema (Chen et al., 1997)

6.3.1 Pirminis URS nuotek apdorojimas

Pirmin nuotek apdorojimo schema parodyta 6.3 paveiksle. Jos funkcionavimas apraytas

lai smolt auginimo URS Norvegijoje pavyzdiu. Bgnini mechaniniu URS filtr praplovimo

nuotek srautas sudar iki 0,3% sistemoje cirkuliuojanio srauto, o dumblo koncentracija jame 1 g/l.

Papildomas nuotek dumblo tankinimas vyko bgniniame filtre, kurio darbo efektyvumas sudar 90-99%

ir jo praplovimo nuotek dumblo koncentracija padidjo iki 3-5 g/l. is dumblas nusodinimo ssdintuve

su kginiu dugnu efektyvumas, esant atitinkamam hidrauliniam apkrovimui, kuris utikrindavo nuotek

ibuvimo laik lyg vienai valandai, siekdavo 75% ir stabilizuoto dumblo koncentracija kaupimo talpoje

sudar 8-12%, kas atitikt 70 g sausos mass vienam suerto paaro kilogramui. Paaras stabilizuojamas

kalkmis, pakeliant jo pH rodikl iki 12 ir taip sunaikinant kenksmingus jame esanius mikroorganizmus.

Tokia schema didino savikain 2-5%.

Recirkuliacin

akvakultros

sistema

Dumblo debitas (kiekis) Nuotek debitas

Skaidrinimas/

Ssdinimas

Ssdinimo

baseinai

Stabilizavimas

Anaerobiniai tvenkiniai

Aerobiniai tvenkiniai

Aerobinis autoklavas

Kompostavimas

alinimas

ems kio

kultr trimas

lapyns

Smlio filtrai

Mikrosiet filtrai

Ileidimas

Drkinimas

Pavirinis vanduo

63

6.3 pav. Pirmin URS nuotek apdorojimo schema: MF mechaniniai URS vandens apytakos rato

filtrai, TF dumblo tankinimo filtras, NS dumblo nusodintuvas, KD kalki dozatorius, KT

dumblo kaupimo talpa.

Dl ma skendini mediag koncentracij, URS dumbl neekonomika transportuoti

didesniais atstumais kaip tr ems kio naudmenoms. Todl silomi vairs papildomi dumblo

tankinimo bdai. iuo metu populiariausi yra juostini mechanini filtr ir filtr i geotekstils mai

naudojimas. ios technologijos sumaina skendini daleli ir fosforo kiek filtrate, o likusio dumblo

saus mediag koncentracija padidja iki 9,1%, jei prie tai nuotekas yra terpiamas koaguliantas.

Gaunamas filtratas, kuriame gausu itirpusi maistini mediag yra tinkamas ems kio naudmen

laistymui. Taiau kai kuriais atvejais koagulianto terpimas nra ekonomikai pateisinamas. Toks

pavyzdys pateikiamas ES finansuojamo tarptautinio tyrim projekto Aquaetreat ataskaitoje, kurioje

pateikta informacija apie i technologij naudojimo tyrimus uptaki kiuose Pranczijoje ir

Italijoje.

6.3.2 Apdorojimas lapemse

Populiariausias bdas yra alinti i dumblo sukelianias neigiam poveik aplinkai maistines ir

skendinias mediagas dirbtinai sukurtuose alia ki lapemse (augal grunto filtruose). Tai yra

privalu, pvz., intensyviose minto daniko modelio uptakius auginaniuose URS. vairs tyrimai

parod ym lapemi poveik alinant tar, nors efektyvumas skirtingiems elementams enkliai

skyrsi bendras azotas sumajo iki 30%, fosforas iki 53%, skendini mediag alinimo

efektyvumas iki 90%, dl organinio azoto ir fosforo mineralizacijos nitrit, nitrat ir fosfat

koncentracijos padidjo, o amonio enkliai sumajo.

6.3.3 Anaerobinis apdorojimas, bioduj iskyrimo potencialas

Bendra URS nuotek anaerobinio apdorojimo schema parodyta 6.4 paveiksle. Surinktas

sutankintas dumblas gali bti pdomas anaerobinse (bedeguoninse) slygose. ChDS tokio proceso

metu yra sumainamas iki 80%, organin tara iki 85%, metano yra iskiriama iki 256 l/kg organins

taros.

64

6.4 pav. Anaerobin URS nuotek apdorojimo schema: MF ir BF mechaninis ir biologinis URS

vandens apytakos rato filtrai, KG koagulianto terpimas, NS nusodintuvas, AR anaerobinis

reaktorius.

is metodas turi privalum: susidaro 6-8 kartus maiau mikroorganizm biomass, t.y. sumaja

tolimesnio stabilizuoto dumblo transportavimo katai, proceso metu isiskiria metano dujos

(biodujos), kurios gali bti panaudotos kaip energijos altinis, stabilizuotas dumblas yra gera tra.

Taiau, kad utikrinti efektyv termofilin proces, kurio metu tampa neaktyvios patogenins

bakterijos, anaerobin reaktori reikia papildomai ildyti.

iuo metu vykdomas ES finansuojamas tarptautinis BiFFio projektas tiria galimybes bendrai

naudoti akvakultros ir gyvulininkysts apdorot dumbl bioduj ir tr gamybai. Bendra silomo ir

tiriamo technologinio proceso schema parodyta 6.5 paveiksle.

6.5 pav. Projekto BiFFio siloma URS dumblo kompleksinio apdorojimo ir panaudojimo schema.

AD URS dumblas, GD gyvulininkysts kompleks dumblas, NP nuotek dumblo paruoimas

prie apdorojim, AA anaerobinis dumblo apdorojimas (pdymas), AP apdoroto dumblo

paruoimas.

Pirminiai tyrimo rezultatai parod, kad anaerobinio proceso metu gautas stabilizuotas

akvakultros nuotek dumblas turi savo sudtyje dvigubai daugiau azoto (4 g/kg) ir fosforo (0,8g/m3)

negu analogikai apdorotos gyvulininkysts ar pauktininkysts kompleks nuotekos. Akvakultros

65

nuotek bioduj potencialas yra sulyginamas su miesto nuotek ir sudaro 194 g metano /kg organins

skaidomos mediagos. Priimant, kad 20% nuo suerto paaro URS iskiriama dumblo sausos

mediagos pavidalu, 100 ton paaro per metus sunaudojaniame kyje metano gamybos potencialas

4000 m3, kas energetine iraika atitikt 4000 litr dyzelinio kuro.

BiFFio projekto galutins ataskaitos galima laukti 2017 m. pradioje.

6.3.4 Kompostavimas

Kompostavimas tai dumblo apdorojimas aerobinmis (kai dumblo stabilizavimas vyksta

deguon savo gyvybins veiklos poreikiams naudojani bakterij pagalba) slygomis.

Kompostavimo technologijos reikalavimai yra pateikiami atitinkamoje specializuotoje literatroje.

URS dumblo apdorojimo ypatybs kyla i io dumblo sausj mediag santykinai maos dalies ir i

to, kad jame yra didelis azoto kiekis. Komposto struktrai pagerinti ir anglies-azoto santykiui

optimizuoti URS dumbl rekomenduojama maiyti su medienos apdirbimo atliekomis. Vertingos

komposto savybs utikrinamos, kada sudaromos slygos termofilinms (ilum generuojanioms)

bakterijoms j apdoroti. Dl bakterij veiklos kyla komposto temperatra ir spariai naudojamas

deguonis. Todl kompost reikia atitinkamai priirti, kad deguonies, reikalingo bakterij gyvybinei

veiklai utikrinti, nepritrkt.

Labai geri rezultatai gauti naudojant sliekus komposto gamybai utikrinti. i technologija yra

pakankamai ibandyta ir duoda gerus rezultatus. J pritaikyti Lietuvos slygoms reikalingi papildomi

tyrimai ir demonstracija.

6.3.5 Horizontalios nuotek panaudojimo schemos

Ekonominiu poiriu galimyb panaudoti nuotek maistin ir energetin vertes yra labai svarbi,

ypa Lietuvai aktualiomis vidutinio klimato juostos slygomis. Priklausomai nuo konkrei vietini

slyg gali bti ekonomikai pateisinama URS nuotekas pilnai ar dalinai traukti ekologin energijos

ir maistini mediag apykaitos rat. 6.6 paveiksle parodyta viena i galim apytakini schem,

kurioje naudojamos apraytos technologijos ir sprendimai.

66

6.6 pav. URS nuotek ir dumblo ekologikas panaudojimas komponuojant vietin apytakos rat

(pagal O-I.Lekang, Aquacultural Engineering, 2007).

Btinas isamesnis toki galimybi ityrimas ir pademonstravimas praktinje aplinkoje.

Papildomas toki tyrim rezultat privalumas yra tai, kad sprendim rat privalo bti traukti visi

suinteresuoti vietins bendruomens subjektai energijos tiekimo mons, kininkai, valymo

rengimus eksploatuojanios ir atliek iveim organizuojanios mons, gyventojai ir t.t. Galimybs

nra apribotos tomis, kurios parodytos 6.6 paveiksle. Konkreios technologijos ir sprendimai,

utikrinantys ekonomin ir socialin naud turi bti parenkami kruopiai vertinus vietines slygas.

67

7. REKOMENDACIJOS UDAR APYTAKINI SISTEM POVEIKIO APLINKAI VERTINIMUI

Udar apytakini sistem (sutrumpintai vadinama URS) rengimas ir j naudojimas uv

veisimui ar auginimui nra laikoma reikming poveik aplinkai darania kine veikla.

Teisiniu poiriu tokia veikla nepatenka Lietuvos Respublikos planuojamos kins veiklos

poveikio aplinkai vertinimo statymo (toliau vadinama PAV statymu) 1 bei 2 priedliuose ivardintas

veiklas, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas bei veiklas, kurioms turi bti atliekama

atranka dl poveikio aplinkai vertinimo.

Palyginimui, panai veikla - uv auginimas ar veisimas jroje ar tvenkiniuose, kuri plotas

didesnis kaip 5 ha, patenka PAV statymo 2 priedl tarp veikl, kurioms turi bti atliekama atranka

dl poveikio aplinkai vertinimo.

Priklausomai nuo URS dydio, paskirties, auginamos uvies kiekio, URS vietos ir jos

apylinki gamtini slyg, i veikla gali daryti neym teigiam ar neigiam poveik vairiems

aplinkos komponentams.

Pagal PAV statym, poveikio aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti, apibdinti ir vertinti galim tiesiogin ir netiesiogin planuojamos kins veiklos

poveik visuomens sveikatai, gyvnijai ir augalijai, dirvoemiui, ems paviriui ir jos gelmms,

orui, vandeniui, klimatui, kratovaizdiui ir biologinei vairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir

materialinms vertybms, nekilnojamosioms kultros vertybms bei i aplinkos komponent

tarpusavio sveikai;

2) sumainti planuojamos kins veiklos neigiam poveik visuomens sveikatai ir kitiems

aplinkos komponentams arba io poveikio ivengti;

3) nustatyti, ar planuojama kin veikla, vertinus jos pobd ir poveik aplinkai, leistina

pasirinktoje vietoje.

Planuojant rengti naujas URS arba vykdyti esam URS rekonstrukcij ar kitaip jas

pertvarkyti, nereikalinga PAV statymo nustatyta tvarka atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedr,

vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais parengti PAV

program ir ataskait.

Taiau rengiant URS rengimo ar rekonstrukcijos projekt jame rekomenduojama atkreipti

dmes planuojamos veiklos galim poveik atskiriems aplinkos komponentams. Projekte

rekomenduojama atlikti papildomus skaiiavimus ir pateikti duomenis, leidianius numatyti galim

poveik aplinkos komponentams:

- preliminariai numaius, kokios uv rys ir kokie j kiekiai bus auginami URS, apskaiiuoti

orientacinius joms reikiamo maisto kiekius;

68

- numatyti URS element valymo metu susidarani atliek, URS element ir patalp valymui

naudojamo vandens kiekius;

- numatyti naudotin dezinfekcijos priemoni, vaistini preparat tipus ir kiekius;

- prognozuoti susidarysiani kvap lygius;

- prognozuoti susidaranio ir aplink paalinamo CO2 kiekius;

- prognozuoti triukmo, vibracijos lygius;

- apskaiiuoti susidarysiani ir aplink ileidiam nuotek kiekius ir sudt;

- apskaiiuoti susidarysianio ir reikiamo tvarkyti dumblo kiekius ir sudtis;

- prognozuoti sunkij metal kaupimsi nuotekose, dumble, uvyse;

- numatyti panaudotos biokrovos, kit keiiam URS element kiekius;

URS rengimo ar rekonstrukcijos projekte rekomenduojama numatyti poveik aplinkai

mainanias priemones:

- sanitarines higienines priemones patalpose;

- sanitarines higienines priemones atsiveamiems uv ikrams, lervutms, mailiui,

suaugusioms uvims (reproduktoriams) ;

- saugius kritusi uv (ikr, lervui, mailiaus, suaugusi uv) tvarkymo bdus ir priemones;

- papildom mechanin (bgnin) filtr, atskirant i nuotek maesnes daleles,

- nuotek panaudojimo bdus (akvaponikai ar pan.);

- dumblo tvarkymo bdus;

- CO2 paalinimo bdus;

- kvap mainimo ar likvidavimo priemones;

- panaudotos biokrovos, kit keiiam URS element apdorojimo, laikymo ar sunaikinimo

bdus;

- uv streso altini (triukmo, vibracijos, viesos ir pan.) mainimo priemones;

- URS aptarnaujanio personalo darbo slyg ir sveikatingumo gerinimui.

69

8. VERTINTI APYTAKINI SISTEM DIEGIMO LIETUVOJE EKONOMINES PERSPEKTYVAS IR KONKURENCIN APLINK

Akvakultra viena spariausiai pasaulyje augani kio ak, taiau akvakultros produkcija

negali kompensuoti sugaunamos uvies kiekio sumajimo. Produkcija i akvakultros ES susiduria

su techniniais apribojimais ir neefektyvumu. ES akvakultros produkcija taip pat susiduria su stipria

konkurencija i ils ir Norvegijos ali, kurios gamina didelius kiekius santykinai nebrangi

produkt ir tokiu bdu stabdo akvakultros pltr ES. Be to, akvakultra labai priklauso nuo uv

paar kainos. Neirint to, kad uv paaro sunaudojimas (0,8-1,2 kg paaro/1 kg uvies) kelis

kartus maesnis nei pauki ar kiauli fermose, vis dlto auktos kokybs uv paaro kaina yra

vienas i akvakultros pltr ribojani veiksni.

Atsivelgiant tai, kad jrini itekli kiekiai spariai maja, akvakultros produkcijos

gamyba iki 2025 met turs iaugti penkis kartus, kad bt patenkintas jros glj vanden

uvininkysts produkt poreikis.

Visuotinai pripastama, kad udarosios recirkuliacins uv auginimo sistemos iuo metu yra

paangiausia uv auginimo technologija. URS naudojimo privalumai: didelis uv tankis didesnis

efektyvumas; maesnis vandens poreikis ir, atitinkamai, maesnis energijos sunaudojimas j tiekiant;

URS rengimui nereikia dideli ems plot ir gausi vandens altini, o gamtinis iteklius - vanduo

ia naudojamas minimaliai, kasdien papildant uv auginimo talpas vieiu vandeniu (papildymo

vandens kiekis per par sudaro apie 10% bendro uv auginimo talp trio).

Kaip rodo apklausos, ia veikla nort usiimti imtai alies kinink ir verslinink. Lietuvai

neibrendant i pieno produkt krizs, kai kurie kininkai svarsto galimyb pertvarkyti tradicin pieno

k uvininkysts k, t.y. uv auginim udarose recirkuliacinse sistemose.

Steigiant akvakultros versl, susiduriama su padidinta rizika, nes tenka vertinti papildomus

veiksnius, kurie nebdingi gyvulininkysts ar pauktininkysts verslui. Nors, pvz., yra pakankamai

nemaas galim auginti ri skaiius, taiau dar ne vis j iki galo sukurtos biotechnologijos, ne

visos turi potencial konkreioje rinkoje kainos ar rinkos dalyvi proi poiriu.

Kalbant apie produkcijos auginim URS, reikia atsiminti, kad tai santykinai naujas ir inovatyvus

auginimo bdas, todl praktikai yra sunku gauti isami, vienareikmik ir aktuali istorini

duomen. Taigi, ruoiant investicin projekt, labai sunku ivengti prognozavimo klaid ir netikslum.

Nereikia pamirti, kad dauguma vieai prieinam duomen yra i vadinamosios vystymo stadijos,

kurioje didelis dmesys skiriamas ne URS komercinio potencialo atskleidimui, o MTEP darbams,

siekiantiems tobulinti ir optimizuoti technologini proces elementus. Tokie pavyzdiai gauna

geriausiu atveju tik iki 70% pajam i produkcijos pardavimo ir neturi ilgos ir stabilios skmingo savo

funkcionavimo istorijos, kuri galt suteikti finansin (paskolos, investicij gra, verslo plano

gyvendinimas) bei marketingin (rinkos reakcija, kain svyravimas) informacij.

70

Vienareikmikai galima teigti, kad URS yra labai tinkama vandens organizm veisimui ir

paauginimui iki gyvybing stadij. Geri to pavyzdiai masinis lai smolt auginimo perklimas

URS (Norvegija, D. Britanija) ir Viduremio jrini ri (vilkeeris ir dorada) veisimas ir

paauginimas tolimesniam j auginimui jrini var sistemose. Bendru gi poiriu, produkcija,

auginama URS, turi pirmiausiai atitikti tris kriterijus. Ji turi bti (i) pastama ir priimtina rinkai, (ii)

pakankamai brangi ir (iii) maksimaliai atspari su patikrinta biotechnologija, kas leist supaprastinti

naudojamas technologijas ir ivengti j funkcionavimo kritikumo. Pamintini keli skmingi arba

neskmingi pavyzdiai, kai tenkinama kuri nors viena slyga:

afrikinis amas paprasta tiek biotechnologija, tiek auginimas (nereiklus aplinkai) taiau

rinka pakankamai entuziastingai neprim ios ries, todl Europoje tokie kiai nepaplito;

tilapija nereikli ris, taiau didel konkurencija i augintoj, naudojani tradicinius bdus

ir nepakankamas poreikis i vartotoj puss Europoje, neskatina j auginimo URS;

ungurys nereikli ris, geros galimybs rinkoje, taiau dl nesukurtos veisimo

biotechnologijos labai priklausoma nuo veisimo mediagos (stiklini unguri) tiekimo

svyravim ir kainos.

uptakis tinkama URS auginti uvis, kuri turi savo ni rinkoje, neprikalsuo nuo veisimo

mediagos, nes galima veisti dirbtiniu bdu.

Daugelio potenciali ri produkcija, dl vairi prieasi (dl per didels kainos, egzotins

dl rinkos nepasiruoimo ar ribotumo) gali pretenduoti tik niines ar vietines rinkas.

Steigiant URS versl, btina vertinti ir panaudoti visus manomus vietinius privalumus, kurie

padt atpiginti produkcij arba supaprastinti naudojamus technologinius sprendimus reljef,

vandens altin, galimyb utilizuoti nuotekas, geotermin energij ar vanden ir t.t.

Parenkant r auginimui, tam, kad bt atlikti ekonominiai skaiiavimai, turi bti vertinta:

pardavimo kaina;

augimo tempas;

igyvenamumas;

uvinimo kaina;

paar kaina;

energijos kaina;

deguonies sunaudojimas;

auginimo tankis;

nuotek iskyrimas ir j utilizavimo kaina;

darbo jgos ir administravimo katai;

juridiniai, licenzijavimo, konsultavimo ir gydymo katai;

71

finansiniai-investiciniai rodikliai (amortizacija, pridtiniai katai, palkanos, dabartin

pridedamoji vert).

Vertinant rizik, btina atsivelgti :

biotechnologijos supratim;

aplinkosauginius reikalavimus;

lig rizik ir prevencij;

kvalifikuotos darbo jgos ir aptarnavimo (ekspert ir veterinarijos specialist) trkum;

kain svyravim;

rink praradim;

licenzij ir leidim praradim;

priklausomyb nuo tiekj (energija, paarai, deguonis);

problemas, susijusias su technologins rangos sudtingumu;

konkurencij i tradicini gamintoj puss.

uv auginimo URS skmei turi takos taip pat turi vandens altinis (tinkamiausias -

poeminis vanduo i grinio), elektros tiekimo sistema ir jos stabilumas, kvalifikuot darbuotoj

buvimas. Svarstant kokias uvis auginti labai svarbu (ypa pradedantiems versl) pasirinkti tas

uv ris, kurios nra labai jautrios aplinkos slygoms ir ar yra j realizavimui rinka, kuri utikrint

pakankamai aukt ir stabili kain, ar paklausos apimtys bt pakankamai didels, kad projektas

bt pelningas (uv, 2015).

Kalbant apie udar apytakini sistem rodiklius, pradioje reikt paminti minimal

URS dyd. Ms alies prioritetas - eimos kiai, todl minimalus udaros akvakultros sistemos

dydis turt bti toks, kad aprpint eimos narius darbu (2-3 asmenis) ir utikrint pakankamas

pajamas. Ms alies specifika rodo, kad eimos pajamos iki mokesi, utikrinanios ori

gyvensen turt bti 30 - 35 tkst. Eur/m. vertinant tai, kad 1 kg uvies iauginimo savikaina

siekia nuo 1,2 iki 2,0 euro, o didmenin pardavimo kaina 3,5 - 4,5 euro u kilogram, eimos

uvininkysts kis turt uauginti ne maiau kaip 15-20 ton uvies per metus. Pasirenkant auginti

retesnes uvis, arba numatant uv perdirbim, auginamos uvies kiekis galt bti 30-40% maesnis.

uv auginimo recirkuliacinse sistemose vadove (uv, 2015) nubrtas kelias, kur turi

nueiti visi, pasiry pradti uv auginimo URS versl: projekto idja > rinkos tyrimas > verslo

planas > URS projekto parengimas > URS statyba > uv auginimas URS > uv realizacija.

Detalizuojant projekto idj, renkantis, kokias uvis auginti, galima pasinaudoti isamia individualios

mons ,,Koregonas parengta studija ,,Vidaus ir usienio rink udarj recirkuliacini sistem

uvies produkcijai tyrimas, ios produkcijos eksporto strategija ir eksporto skatinimo priemons

(Vidaus...2010).

72

URS statybos ekonominiai aspektai. Daugelis uv augintoj, siekdami sumainti ilaidas,

link patys projektuoti sistemas. Vis dl to, patyr URS technologai pataria netaupyti io klausimo

sprendime l, o kreiptis pasirinktos rangos tiekj ir su juo aptarti visus svarbius technologinius

sprendinius ir projektavimo klausimus. Pagrindins technologins rangos projektavimo, montavimo

ir paleidimo-derinimo darbus rekomenduojama, kad atlikt rangos tiekjas.

Pagal (uv, 2015), udaros recirkuliacins sistemos, vykdanios uv auginimo proces

,,nuo ikriuko iki prekins uvies, turinios motinini uv laikymo, inkubavimo, junkymo ir uvies

iauginimo iki prekins produkcijos rang, statybos kainos procentin iraika tarp URS sudtini

dali pasiskirsto taip:

a) pastatai, privaiavimo keliai, vamzdynai, vadins komunikacijos 46%;

b) recirkuliacijos sistema su vandens valymo ranga - 35%;

c) uv inkubavimo, auginimo baseinai - 12%;

d) rimo, apvietimo, ildymo ir vdinimo ranga 4%;

e) riavimo ir kita ranga -3%.

8.1 lentelje pateiktos orientacins atskir URS element sigijimo kainos.

8.1 lentel. Orientacins atskir URS (naumas 10-20 t uvies/metus) element sigijimo kainos

Eil.

Nr. Mediag pavadinimas

Matavimo

vnt. Kiekis Kain ribos eurais

ranga

1. Vandens ildytuvas, 3 kw vnt. 1 2500-40000

2. Baseinai vnt. 10 1500- 50000

3. UV-filtras 72 W vnt. 1 2500-25000

4. Nusodinimo talpos vnt 2 2500-40000

5. Vandens siurblys vnt. 2 2500-25000

6. Mechaninis filtras vnt. 1 8000-250000

7. Biologinis filtras vnt. 1 15000-150000

8. Orapt vnt. 1 2500-8000

9. Vamzdynas kompl. 1 20000-190000

10. Biologinio filtro substratas m. 1 800-2500

11. C;PH ;O2 matavimo prietaisai kompl. 1 25000-75000

12. rangos ir elektros montavimas vnt. 1 30-50 % nuo kainos

Udaros recirkuliacins sistemos statybos kainos santykis su ios sistemos iauginamos

produkcijos kiekiu kilogramais per metus parodo URS lyginamja statybos kain, kuri leidia

lyginti vairi gamintoj silomas URS sistemas. Literatros altiniuose (uv, 2015, EUROFISH)

skelbiamos vieno kilogramo uvies iauginimo URS lyginamosios statybos kainos kinta gana

plaiose ribose - nuo 4 iki 12 eur.

Sistem, apimani aprpint ranga utikrinania visus uv auginimo ciklus ,,nuo ikriuko

iki prekins uvies , statybos lyginamoji kaina siekia 10-12 eur/ 1 kg uvies.

73

Tuo tarpu URS, nevykdani inkubavimo funkcij ir skirt tik uv jaunikli paauginimui

nuo keli gram iki prekins uvies, lyginamoji statybos kaina artima 4 eurams.

Pasidalindami URS statybos Lietuvoje patyrimu toki sistem savininkai savo interneto

svetainje (www.maltupis.lt) nurodo, kad URS rangos sigijimo kain galima ymiai sumainti,

perkant usienyje nepilnos komplektacijos URS, o kai kuriuos standartinius komponentus

(technologinius vamzdynus, elektros instaliacij ir kt.) sigyjant Lietuvoje, kur jie yra ymiai pigesni.

Pavyzdiui, jeigu ketinama sirengti URS, kurios naumas 20 ton uvies per metus, jos

statybos kaina bt apie 80 tkst. eur. Tenka paymti, kad i kain netraukta ems sklypo,

kuriame bus vykdoma URS statyba, kaina.

Kalbant apie URS sistem uimam teritorijos plot, tai jis santykinai maas. Deimties ar

plote telpa 100 ton uvies per metus uauginanti sistema. Tenka pripainti, kad dar madaug puss

tokio ploto reiks privaiavimo kelio, main parkavimo, uv pakrovimo aiktels, nuotek

surinkimo ir valymo basein ir kt. rengimui.

Vienas svarbiausi URS gamybini rodikli - vieno kilogramo uvies iauginimo katai.

Analizei pasitelktas literatroje (uv, 2015) apraytas charakteringas uptaki auginimo URS kat

struktros pavyzdys. i sistem leisti uptaki jaunikliai buvo uauginti iki prekinio (300-500 g)

svorio. Bendri uptaki auginimo katai sudar 2,0 eurus/1 kg uvies iauginti, o procentine iraika

tarp atskir grandi pasiskirst taip:

a) paarai - 46%;

b) uv jaunikli sigijimo katai - 10%;

c) verts sumajimas - 12%;

d) elektros energija - 7%;

e) darbo umokestis - 12%;

f) deguonis, chemikalai - 5%;

g) administravimas ir realizacija - 5%.

Didiausi kat dal (46%) sudaro katai paarams, tai rodo, koki svarbi reikm turi

tinkamas paar parinkimas ir ekonomikas j naudojimas. Uptakiams paar koeficiento reikms

kinta 1,1-1,2, rodanios, paar ieig vienam kilogramui uvies iauginti. Geriausiais prieaugio

rezultatais pasiymi afrikinis amas vieno kilogramo prieaug pasiekiantis suvartodamas 0,8 kg

paaro. Tai tiesiogiai atsispindi afrikini am auginimo katuose, kurie yra maiausi tarp URS

auginam uv ri, tesiekiantys 1,2 euro/1 kg uvies iauginti.

URS ekonominio naudingumo kriterijai. uv auginimo URS projektai, pretenduojantys

gauti param i Europos jr reikal ir uvininkysts fondo pagal Lietuvos uvininkysts sektoriaus

20142020 met veiksm programos antrojo sjungos prioriteto Aplinkosaugos poiriu tvarios,

efektyviai iteklius naudojanios, inovacins, konkurencingos ir iniomis grindiamos akvakultros

skatinimas priemons Produktyvios investicijos akvakultr turi atitikti ekonominio

74

gyvybingumo kriterijus, nustatytus pagal ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles (toliau -

Taisykls).

Visose ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykli redakcijose buvo paminti tokie

rodikliai: grynasis turto pelningumas, vidutinis turto pelningumas, skolos rodiklis, bendrojo likvidumo

rodiklis, paskol padengimo rodiklis, vidin gros norma (Raktys, R. ir Serva, E. 2006).

Paskutinje redakcijoje, taikytoje Lietuvos uvininkysts sektoriaus 2007-2013 ir 20142020

met veiksm program priemonms (Urnieius, 2004) apsiribota keturiais kriterijais: grynuoju

turto pelningumu, skolos rodikliu, paskol padengimo rodikliu ir vidine gros norma. Toliau

pateikiamas trumpas kiekvieno kriterijaus apibdinimas.

Ekonominio gyvybingumo kriterijai turi bt pagrsti, siekiant ne tik, kad kuo daugiau kio

subjekt galt pasinaudoti parama, taiau svarbiausia, kad parama atitekt tiems kio subjektams,

kuriems ji ities reikalinga ir jie pajgs j sisavinti.

Agrarins ekonomikos instituto atliktoje studijoje (Jurknait, 2015) kinink ki

ekonominis gyvybingumas nagrinjamas iskiriant tris svarbius veiksnius, kurie laikomi ems kio

ilgalaikio gyvybingumo pagrindu: kio dyd, kininkavimo specializacij ir kininko ami. ios

studijos kai kuriuos teiginiai buvo pabandyti pritaikyti akvakultros kiams, nes ger pavyzdi, kai

pastarieji kuriasi eimos verslo pagrindu yra pakankamai (kininkai A. ir R.Rutkauskai, K.eniauskas,

A.Merkys ir kt.).

kio gyvybingumas plaija prasme gali bti apibriamas kaip kio gebjimas vykdyti

finansinius sipareigojimus. Taiau nagrinjant kio gyvybingum eimos verslo kontekste - tai kio

gebjimas ilgalaikje perspektyvoje atlyginti kio eimos nariams u darb kyje pagal lyginamj

regiono atlyginim, kuris gali bti gautas sidarbinant kitame darbe. Svarbu pripainti, kad gyvybingas

kis turi bti ekonomikai gyvybingas trumpalaikje perspektyvoje, taiau vien ekonomini tiksl

siekimo neutenka visos sistemos gyvybingumui utikrinti ilgalaikje perspektyvoje.

Grynasis pelningumas (arba grynojo pelno mara) - nusako, kiek grynojo pelno tenka

kiekvienam grynj pardavim pajam vienetui. kio subjekto grynasis pelningumas grynojo pelno

ir pardavimo pajam, skaitant su pajamomis susijusias dotacijas, santykis.

kio subjektams grynasis pelningumas apskaiiuojamas pagal formul:

=

+ 100% (7.1)

kur: GP grynasis pelnas eurais; tai kio subjekto finansinis rodiklis parodantis tikrj

rezultat, i pajam atskaiius visas snaudas ir mokesius.

PP pardavimo pajamos eurais.

DP su pajamomis susijusios dotacijos, eurais.

Grynasis pelnas apibdina visos kio subjekto veiklos (gamybins, komercins, investicins,

finansins) galutin pelningum. Finansuose iskiriama tikrai daug pelno ri (bendrasis, veiklos,

https://lt.wikipedia.org/wiki/Grynasis_pelnas

75

ikimokestinis ir kt.), ir kiekviena j gali bti itin informatyvi ir naudinga analizje, taiau nra kito

tokio, kaip grynasis pelnas. Btent jis privalomas pelno (nuostolio) ataskaitoje pagal visus apskaitos

standartus ir metodus, ir pavelgus pelno (nuostolio) ataskait vilgsnis pirmiausia nukrypsta btent

ties grynuoju pelnu.

Grynj peln taip pat galima naudoti:

kio subjekt pelningumo palyginimui, nes kiekvienas verslas turi atneti gr, o geras verslas

turi udirbti daugiau nei konkurentams;

pelningumo pokyi analizei, nes pagal rodikl lengviausia sekti kio subjekto veiklos

rezultatus lyginant paskutin peln su prie tai buvusiu (atitinkamu ankstesni met laikotarpiu;

akcij vertinimui (akcinio kapitalo atveju): grynasis pelnas naudojamas populiariausiam akcij

vertinimo rodikliui P/E apskaiiuoti. Kuo auktesnis grynasis pelnas, tuo maesnis P/E

rodiklis, ir savo ruotu tuo patrauklesns tokios akcijos investavimui.

Projekt, siekiani gauti finansin param pagal Lietuvos uvininkysts sektoriaus 2014

2020 met veiksm program maiausia grynojo pelningumo reikm turi bti didesn arba lygi 2

procentams.

Skolos rodiklis. Yra keletas skirting io rodiklio skaiiavimo variacij. ES paramos

projektuose skolos rodiklis ilgalaiki ir trumpalaiki skol (moktin sum ir sipareigojim) santykis

su turto verte. Skolos rodiklis apskaiiuojamas pagal formul:

=+

(7.2)

kur: IS kio subjekt ilgalaiks skolos, tai yra po vieneri met moktinos sumos ir

sipareigojimai met pabaigoje eurais;

TS kio subjekt trumpalaiks skolos, tai yra per vienerius metus moktinos sumos ir

sipareigojimai met pabaigoje eurais;

Tpab viso turto vert met pabaigoje eurais.

kio subjektams, siekiantiems gauti ES param URS rengimui, skolos rodiklis neturi viryti

0,6 .

Paskol padengimo rodiklis pagrindins veiklos pinig sraut, skaitant su pajamomis

susijusias dotacijas, ir su turtu susijusi dotacij metins sumos santykis su grint paskol, mokt

iperkamosios nuomos mok, sumokt palkan per metus suma.

kio subjektams paskol padengimo rodiklis apskaiiuojamas pagal formul:

=+

+ (7.3)

ia: PVS pagrindins veiklos pinig srautai per finansinius metus, skaitant dotacijas, susijusias

su pajamomis, eurais;

76

DT per finansinius metus gautos su turtu susijusios dotacijos, eurais;

Sg grintos paskolos kreditoriams, kitos finansins skolos ir sumoktos lizingo mokos per

finansinius metus eurais. Perfinansuotos paskolos grint paskol sum neskaiiuojamos. Kredito linijos

grinimo suma per metus skaiiuojama grynja verte, t. y. skaiiuojamas skirtumas tarp kredito linijos

likuio met pradioje ir likuio met pabaigoje;

PL sumoktos palkanos per ataskaitinius metus eurais.

kio subjektams, siekiantiems gauti ES param URS rengimui, paskol padengimo rodiklis

turi bti didesnis arba lygus 1,25.

Vidin gros norma (angl. IRR Internal Rate of Return) finansinis rodiklis, naudojamas

projekto atsipirkimui vertinti (http://www.finansistas.net). Vidin gros norma palkan norma,

kuriai esant investuoto kapitalo vert lygi grynj pinig sraut vertei per uvininkysts projekto

planuojamj laikotarp.

Vidin gros norm (toliau VGN) Taisyklse rekomenduojama skaiiuoti Microsoft Excel

aplinkoje, naudojant funkcij IRR (Insert/function.../Or select a category: Financial, Select a

function):

VGN = IRR (-LV0; PS1; PS2;.... PS7 + LV7) , %

ia: LV0 kio subjekto investuoto kapitalo vert ataskaitini met pabaigoje (ilgalaikis

turtas (iskyrus finansin turt) + atsargos + biologinis turtas + gautinos prekybos skolos skolos tiekjams

ir gauti iankstiniai apmokjimai).

PS1; PS2;.... PS7 kio subjekto planuojam met pagrindins veiklos pinig sraut ir

investicins veiklos pinig sraut suma eurais;

LV7 kio subjekto investuoto kapitalo vert eurais septintaisiais planuojamais metais

(skaiiuojama analogikai kaip LV0, i prognozuojamj met balanso).

Vidin gros norma labai svarbi priimant investicinius projekt sprendimus. Jei VGN yra

didesn u projekto kapitalo katus, tuomet projektas yra patrauklus ir atvirkiai, jei maesn tok

projekt reikia atmesti.

Nors ir sunku suprasti io rodiklio skaiiavimo niuansus, taiau naudojant IRR formul

Excelyje apskaiiuoti rodikl labai lengva. VGN rodiklio interpretacija labai nesudtinga kuo

gautas procentas didesnis, tuo atsipirkimas greitesnis, o gra patrauklesn

(http://www.finansistas.net).

Dl nesudtingo interpretavimo VGN rodiklis yra labai populiarus ir yra trauktas Taisykli

ekonominio gyvybingumo kriterij grup. URS projekt, pretenduojani gauti ES param vidin

gros norma turi bti ne maesn kaip 4,4 procentai.

77

Tiesa, norint tiksliau vertinti VGN reikt apskaiiuoti grynj dabartin vert, atlikti

jautrumo analiz, vertinti rizikos faktorius ir konkurencijos poveik, atlikti pinig sraut prognoz,

rinkos analiz. Taiau tai labai padidint skaiiavim apimtis, o nauda bt minimali.

Atlikta analiz parod, kad i keturi kriterij - grynojo turto pelningumo, skolos

rodiklio, paskol padengimo rodiklio ir vidine gros norma sudaryta kio subjekt ir

projekt ekonominio gyvybingumo vertinimo sistema leidia pakankamai objektyviai vertinti

projekt patrauklum, kio subjekt gebjimus vykdyti finansinius sipareigojimus.

78

9. REKOMENDACIJOS APYTAKINI SISTEM TECHNOLOGIJ SCHEM PARINKIMUI IR UDAR APYTAKINI SISTEM DIEGIMUI

LIETUVOJE

Renkantis URS technologin schem btina tinkama vertinti numatomas auginti uv ris ir

orientacinius kiekius; vandens altin ir vandens kokybini parametr tinkamum pasirinkt uv

auginimui. Siekiant ivengti URS ukrtimo btina diegti kompleks sanitarini higienini

priemoni. Rekomenduojama nekelti uv, j mailiaus ar ikr i tvenkinins uvininkysts

ki.

Tinkama vandens kokyb utikrina efektyv sistemoje laikom organizm augim ir sumaina

streso bei lig tikimyb. URS, siekiant utikrinti auginamoms uvims optimalias slygas, turi bti

kontroliuojama ir palaikoma daugyb fizini ir chemini vandens parametr. Todl URS sudaro

vienas kit papildantys technologiniai procesai, skirti utikrinti vandens kokybs parametrus,

tinkamus auginam organizm poreikiams. ie technologiniai procesai turi utikrinti itirpusi

vandenyje duj (deguonies, azoto ir anglies dioksido) kontrol, pH rodiklio stabilizavim, auginam

organizm gyvybins veiklos pasekoje iskiriam mediag (skendinios dalels, amonis, nitritai ir

nitratai) alinim. Paprastai, jei auginimo procese vanduo yra pakartotinai naudojamas, gali prireikti

vieno ar daugiau jo apdorojimo proces:

mechaninis filtravimas skendini daleli paalinimui (ssdintuvai, slginiai kasetiniai ir

smlio filtrai, bgniniai filtrai ir kt.),

biologiniai filtrai itirpusi toksini mediag alinimui,

aeratoriai arba oksigenatoriai, utikrinantys pakankam deguonies kiek auginimo vandenyje,

technologiniai renginiai lakij priemai i vandens alinimui (degazavimas),

vandens dezinfekcijos renginiai naudojant ultravioletini spinduli lempas arba ozono

(kuris papildomai oksiduoja itirpusiais organines mediagas) renginius,

pH (jon pusiausvyros) rodiklio palaikymo kontroleriai, dozuojantys sistemos vanden

atitinkamas chemines mediagas,

vandens temperatros palaikymo - ildymo ir aldymo renginiai.

9.1 paveiksle parodytas technologij poreikis, priklausomai nuo vandens apytakos laipsnio.

79

9.1 pav. Technologij naudojimas URS, priklausomai nuo vandens apytakos laipsnio.

Pirmasis produkcij ribojantis veiksnys bet kurioje akvakultros sistemoje tai itirpusio

vandenyje deguonies kiekis (deguonies koncentracija, matuojama mg/l arba procentais nuo soties

reikms). URS, siekiant maksimaliai intensyvinti gamyb, retai naudojama aeracija (vandens

sotinimas deguonimi, naudojant or), nes tokiu bdu norint pasiekti deguonies prisotinim vandenyje

daugiau kaip 80% soties reikms, nepateisinamai iauga energetins snaudos. Aeruojantys vanden

rengimai, kaip optimaliausias sprendimas, paprastai naudojami anglies dioksido alinimui i URS

vandens.

Siekiant utikrinti deguonies poreik URS, naudojami gryno deguonies terpimo vanden

renginiai (oksigenacija), persotinant dal apytakinio vandens srauto deguonimi padidinto slgio

aplinkoje.

Padidintas deguonies kiekis veria naudoti lakij priemai (konkreiai, anglies dioksido)

alinimo technologijas. Tai susieta su tuo, kad uvys, kvpuodamos, kiekvienam sunaudotam svorio

vienetui deguonies iskiria 1,38 svorio vieneto anglies dioksido. Anglies dioksidas daugiau kaip 40

kart geriau u deguon tirpsta vandenyje. Padidjusi jo koncentracija neigiamai veikia vandens

organizm bkl. Be to, itirps anglies dioksidas keiia jon vandenyje pusiausvyr, t.y. pH rodikl.

Mechaninis filtravimas URS yra skirtas skendini daleli alinimui. Teorikai tam gali bti

naudojamos vairios technologijos, t.y. vairi tip ssdintuvai, slginiai kasetiniai ir smlio filtrai,

bgniniai filtrai. J naudojimas priklauso nuo auginimo stadijos (lervuts, mailius, paauginimas,

prekin uvis), produkcijos apimtiems, sistemos vandenyje esani skendini mediag kiekio ir

specifini reikalavim vandens kokybei sistemoje. Kai kurie filtruojantys rengimai ekonomikai

nepasiteisina esant didelms hidraulinms apkrovoms, kurios bdingos URS, kiti nra praktiki, nes

reikalauja dideli energetini snaud dl padidjusio slgio (hidraulini nuostoli) vandens apytakos

rate. Atskir technologij efektyvum ir rekomendacijas panaudojimui galima rasti literatroje.

80

Praktikai plaiausiai paplitusi URS io proceso technologija komerciniuose kiuose tai

bgniniai filtrai su 60-100 m dydio akutmis filtravimo tinkle) gana efektyviai paalina skendinias

mediagas - 70-90% skendini daleli ir kartu su jomis apie 45-55% organini mediag (t.y.

biologinio deguonies sunaudojimo BDS rodikl). Kartu su jomis paalinama didel dalis fosforo,

kuris URS bna pagrinde netirpi jungini pavidale ir kiek maesn dalis azoto, kuris, prieingai,

cirkuliuoja URS, kaip tirpi jungini sudedamoji dalis. Didelis toki filtr privalumas yra tai, kad jie

i karto paalina ifiltruotas mediagas i sistemos nuotek pavidalu, neleisdami joms kauptis ir irimo

procese iskirti papildom tar. Kaip ios technologijos trkum reikia paminti sudtingum ir i to

sekant brangum, pakankamai auktas energetines snaudas ir vandens nuostolius, susidaranius dl

filtro praplovimo, kurie siekia 1-2% cirkuliuojanio sistemoje vandens debito.

Antrasis URS produkcij ribojantis parametras tai uv gyvybins veiklos pasekoje

isiskiriantis toksikas metabolizmo produktas amoniakas. Jo alinimui i sistemos naudojamas

biologinis filtravimas. Biologinis filtravimas URS alina organin tar ir amoniak bei tarpin jo

oksidavimo produkt nitrit, kuris taip pat toksikas vandens organizmams. URS biofiltravimui

naudojami biofiltrai su krova, kurie utikrina stabil nitrifikavimo (amoniako alinimo) proces.

Priklausomai nuo konstrukcijos, biofiltrai papildomai gali alinti anglies dioksid i vandens,

mechanikai filtruoti vanden, aeruoti vanden. Komercinse URS naudojami vairi konstrukcij

biofiltrai (r. 9.1 lentel). Kiekvienas j turi savo pranaum ir trkum, kurie turt bti vertinti

parenkant juos projektuojamai URS.

Vandens dezinfekcijai URS naudojamos dvi technologijos ultravioletins lempos ir ozono

terpimas. Ozono pranaumas yra tai, kad jis oksiduoja itirpusias organines mediagas, taip

skaidrindamas vanden URS ir maindamas BDS rodikl. Ozono trkumas tai, kad bdamas stiprus

oksidatorius, jis yra pavojingas gyviems organizmams. Jei jo liekanos nepaalinamos i vandens, jis

gali neigiamai veikti tiek auginamus organizmus, tiek biofiltravimo proces.

Biofiltravimo proces utikrinanios reakcijos ir tirpstantis vandenyje anglies dioksidas rgtina

vanden, t.y. maina jo pH rodikl. Vandens organizmai nepatirdami streso toleruoja vandens pH

rodikl tik tam tikrose ribose, todl btina koreguoti pH, terpiant vanden hidroksidus arba

bikarbonatus. Paprastai is procesas yra automatizuojamas pasitelkiant daviklius ir terpiamos

mediagos dozatorius.

Pastovi vandens temperatra vienas pagrindini URS privalum, utikrinantis produkcijos

nepriklausomum nuo sezonikumo. Kadangi vandens ildymas ir/ar aldymas yra imlus energijai

procesas btina atkreipti tai dmes, sprendiant i problem maiausiomis manomomis

snaudomis.

9.1 lentelje ivardinti galimi technologiniai sprendimai, utikrinantys atitinkamus vandens

kokybs rodiklius, o 9.2 paveiksle parodyta URS, naudojanios visus procesus, schema. Tokia URS

81

galt bti rengta nepriklausomai nuo vandens altinio pvz., mieste kur galt naudoti grinio arba

centralizuoto vandentiekio vanden, o nuotekas ileisti centralizuot miesto tinkl.

URS susidarant dumbl rekomenduojama panaudoti kaip altin biodujoms gaminti. Taiau

bioduj ieiga jis atsilieka nuo buitini nuotek dumblo ir uv atliek, todl tikslingiausia j

maiyti su kitomis, pvz. uv perdirbimo ir gamybos atliekomis.

9.1 lentel. Technologiniai sprendimai, utikrinantys atitinkamus vandens kokybs rodiklius

Technologinis procesas Realizavimo pavyzdiai

Mechaninis filtravimas Ssdintuvai (su krova ar be jos)

Radialiniai ssdintuvai

Hidrociklonai

Filtrai su smlio/granuli krova

Bgniniai filtrai

Kasetiniai filtrai

Aeravimas/iptimas Mechaniniai paviriniai aeratoriai

Difuzoriai

Ventiliuojamos kolonos su krova

Erliftai

Deguonies terpimas

(oksigenavimas)

emo slgio oksigenatoriai

Kginiai oksigenatoriai

U-formos vamzdio oksigenatoriai

Eektoriai

Difuzoriai

Biologiniai filtrai Laeliniai

Su nejudania panirusia aeruojama (neaeruojama) krova

Su skendinia judria krova

Su judria aeruojama krova

Su plduriuojania plastikini granuli krova

Besisukantys biologiniai kontaktoriai

Tirpi daleli alinimas Ozonatoriai

Aktyvuota anglis

Zeolitai

Flotacija

Denitrifikacija

82

9.2 pav. URS technologin schema: 1-uv laikymo talpa, 2-mechaninis filtras, 3-akumuliacin

talpa ir siurbliai, 4- pH palaikymas (dozatorius), 5-vandens ildytuvas,

6-biofiltras, 7-ozono terpimas, 8-oksigenatorius

URS sudtingumas, t.y. technologij naudojimas, priklauso nuo j intensyvumo. Vandens

apytakos laipsnio padidinimas bei auginam organizm tankumo (produkcijos kiekio auginimo talp

trio vienete) sistemoje didinimas yra susijs su papildom technologij naudojimu. Tai brangina

investicijas ir eksploatacinius katus, daro sistemos prieir sudtingesne, taiau leidia minimizuoti

vandens naudojim ir tuo paiu tapti nepriklausomu nuo vandens altinio bei utikrinti auginimo

sistemos tvarum, visikai kontroliuojant gamybos poveik aplinkai. Todl, projektuojant URS, turi

bti iekoma balanso tarp jos sudtingumo ir vandens panaudojimo sumainimo laipsnio. Pavyzdiui,

90% apytakos laipsnis technologikai yra ymiai paprastesnis u 95% vandens apytak, nes tokio

kiekio vandens atnaujinimo utenka atsisakyti kai kuri sudting technologini proces.

Esant pakankamam vandens kiekiui, kur galima bt naudoti projektuojamoje URS,

rekomenduojama apsiriboti pusiau udara apytakine sistema, kuriai i esms pakanka mechaninio

filtravimo ir vandens sotinimo deguonimi. Naudojant gryn deguon, papildomai reikia vertinti ar

nebus reikalingas anglies dioksido alinimas i cirkuliuojanio sistemoje vandens. Lyginant toki

sistem su pratekaniais tvenkiniais (naudojamais, auginti laiinms uvims) jei cirkuliuojantis

debitas bus atnaujinamas 20% i esamo vandens altinio ir naudojamas vandens sotinimas deguonimi,

leist 6-7 kart padidinti auginamos produkcijos kiek ir iauginti iki 50 kg uvies per metus, esant 1

l/min papildanio vandens debitui. Toki sistem trkumas Lietuvos slygomis yra tai, kad

nemanoma ivengti produkcijos sezonikumo, nes ildyti didel kiek papildanio vandens nra

ekonomikai pateisinama.

Geras inovatyvaus poirio akvakultros ki intensifikavim ir atitinkam URS

technologini sprendim taikymo pavyzdys yra Danijoje. Grietjantys gamtosauginiai reikalavimai

Danijoje privert vietos augintojus arba riboti paar naudojim (o tuo paiu mainti gamyb), arba

83

modernizuoti savo kius pereinant prie URS technologij. Taip gim Danijos technikos universitete

sukurta Daniko modelio pavyzdin URS, skirta auginti uptakiams, kurios technologinius

sprendimus naudoja dauguma modernizuojam bei naujai statom ki. i sistema leidia 13 kart

sumainti naudojamo vandens kiek ir atitinkamai efektyviau kontroliuoti ir nukenksminti nuotekas,

taip maindama kio poveik aplinkai. Tyrimai parod, kad tokiose sistemose azoto alinimo

efektyvumas yra 85-98%, o fosforo 65-96% . Pagal pavyzd uptaki kiai statomi Pranczijoje,

ekijoje ir Lenkijoje. Sistemos schema parodyta 9.2 paveiksle. Daniko modelio URS nenaudoja

siurbli, vandens cirkuliacija utikrinama erliftais. Toks sprendimas turi kelis privalumus taupoma

energija, nes vandens klimo auktis yra tik keliasdeimt centimetr, erliftai papildomai aeruoja

vanden ir paalina i jo anglies dioksid, vandens judjimas yra labai greitas kiekvienoje sekcijoje

jis visikai pakeiiamas 10 kart per valand. Mechaninis filtravimas vykdomas ssdintuvuose ir

bgniniuose filtruose, biologinis filtravimas aeruojamose biofiltruose su judania krova ir filtruose

su panardinta nejudania krova, susidariusi nuotek valymas vyksta specialiai sukonstruotose alia

ki lapynse. ie kiai yra trij modifikacij, kiekviena j atitinka vis grietesniems

aplinkosauginiams reikalavimams (r. 9.2 lentel).

9.2 lentel. Daniko modelio uptaki ki modifikacij techniniai parametrai.

Tipas 1 Tipas 2 Tipas 3

Tvenkiniai (kanalai) ikasti ikasti arba betonuoti betonuoti

Vandens naudojimas l/s 100 t produkcijos 125 l/s 60 l/s 15 l/s

Vandens apytaka min. % 70 85 95

Ssdintuvai + + +

Bgniniai filtrai + + +

Filtrai su panardinta nejudania krova - + +

Aeruojami biofiltrai su judania krova - + +

lapyns + - +

Tokio tipo kiai galt bti statomi ir Lietuvoje, prie tai vertinus klimatini slyg skirtumus.

Lietuvoje btina padaryti ekonomin analiz ir suplanuoti produkcijos auginimo grafik. Tai veria

padaryti ilgesnis ir altesnis altasis met laikas, nes jo metu nevyksta biofiltracijos procesai ir

praktikai neauga uvis.

iltavandens uvys yra atsparesns prastesnei vandens kokybei ir deguonies trkumui jame.

Lietuvos slygomis j auginimas manomas gerai termikai izoliuotose patalpose, jeigu yra galimyb

ekonomikai isprsti naudojamos ildymui energijos klausimus. Dar viena problema yra tai, kaip

rinka priims jai silom nepastam produkcij. Gamintojui neivengiamai teks susidurti su

didelmis marketingo ilaidomis, kurios negarantuoja skms. Geras pasaulins praktikos pavyzdys

populiarus dl savo nereiklumo vandens kokybei bei atsparumo ligoms ir tarp Lietuvos augintoj

84

9.2 pav. Daniko modelio URS schema

85

afrikinis amas. ios uvies dirbtinio veisimo ir auginimo technologija buvo sukurta Olandijoje

praeito amiaus 9 deimtmetyje. Taiau nepaisant to, kad jo auginimas yra paprastas ir

nereikalaujantis sudting technologij, rinka vartotojai ir perdirbjai jo neprim, todl jo

gamyba Europoje neiaugo iki bent kiek ymesni apimi.

iltavandeni uv auginimo technologin schema parodyta 9.3 paveiksle. Siekiant sumainti

vandens papildym (nes tai didina energetinius nuostolius dl vandens ildymo snaud), vandens

kokybei utikrinti naudojami du biologiniai filtrai - su paskandinta krova (skendinia, stacionaria ar

judria; aeruojama arba neaeruojama) ir laelinis filtras. Laelinis filtras danai pasirenkamas dl savo

papildom teigiam savybi: jis aeruoja vanden ir atlieka anglies dioksido alinimo funkcij. uv

rims, kurios yra atsparios prastai vandens kokybei (afrikinis amas, tilapijos), paprastai utenka

vieno laelinio filtro. Oksigenavimo ir dezinfekavimo renginiai parodyti kaip papildomas

pasirinkimas. Oksigenavimas yra reikalingas auginant dideliais tankiais jautresnes vandens kokybei

uvis (ungurys, erketai). Orapts yra naudojamos aeruojamose biologiniuose filtruose ir laelinio

filtro darbo efektyvumo paklimui.

9.3 pav. iltavandeni uv auginimo technologin schema: T-uv laikymo talpa, MF-mechaninis

filtras, BF biologinis filtras su paskandinta krova, LF laelinis filtras su akumuliacin talpa, UV

dezinfekavimo renginys, O2 deguonies terpimo renginys, SR siurblys, OR orapt.

86

URS auginamos produkcijos savikaina yra ypatingai jautri ekonominio efektyvumo rodikliams.

Todl btina, kuriant versl vertinti visus galimus konkreios vietovs privalumus (turimo vandens

kiek ir kokyb, galimyb panaudoti pigesns energijos iteklius, panaudoti/alinti nuotekas it t.t.) ir

planuojam naudoti technologij ypatybes bei auginamos produkcijos kain rinkoje. Usienio patirtis

rodo, kad savikaina ir santykiniai investicij katai yra maesni didelms produkcijos apimtims, kai

galima sutaupyti visose proces grandyse.

Maesnms URS siloma domi galimyb vandens biologiniam filtravimui naudoti sistemos

vandens apytakos rate auginamus augalus, kurie alina i vandens maistins mediagas ir leidia gauti

papildom produkcij. Tokia uv ir augal auginimo technologija vadinama akvaponika (9.4

paveikslas). Auktas vandens cirkuliacijos laipsnis URS utikrina maistini mediag tiekim

augalams, o augal sunaudojamos mediagos, kurios yra potencialiai kenksmingos uvims, nesikaupia

sistemoje. URS vanduo patenkina 10 i 13 gyvybikai btin augalams ir sisavinam maistini ir

mikroelement. Tik K, Ca ir Fe elementus reikia sistem terpti papildomai.

Parenkant atitinkam substrat augal auginimo padkluose, kuris utikrint nitrifikuojani

bakterij dauginimsi (skalda, akmens vata, keramzitas, sintetini mediag upildas), augal

auginimo dal galima naudoti kaip biologin filtr, kuriame susidaranios amoniako oksidavimo

mediagos (nitritai ir nitratai) yra maistins mediagos panaudojamos augal augimui. Nedidelms

akvaponinms sistemos, auginanioms ekologin produkcij vietinei rinkai nereikia brangi

technologini sprendim. Pvz. mechaninio valymo modelyje bgninis filtras gali bti pakeistas

pasirinktos konstrukcijos ssdintuvu, deguonies naudojimas nereikalingas, jei auginamos atsparios

prastesnei vandens kokybei uv rys.

Akvaponikos technologija turt bti pademonstruota Lietuvoje iltnamio slygose ir galt bti

rekomenduota nedideliems eimos kiams, orientuotiems vietin ar niin rink.

9.4 pav. Akvaponins sistemos technologin schema: T-uv laikymo talpa, MF-mechaninis filtras,

AP augal auginimo padklai, AB aeravimo ir iptimo boktas, SR siurblys, OR orapt.

87

10. IVADOS

1. Didjantis maisto poreikis pasaulyje, augantys vartotoj poreikiai maisto kokybei ir vairovei,

periodiniai pauki, gyvn ar augal lig protrkiai, nusistovj natraliuose vandens

telkiniuose sugaunam uv kiekiai sudaro prielaidas uv auginimo udarose apytakinse

sistemose aktualumo augimui.

2. URS galima tiekti vanden i poemini arba pavirini vandens altini, taiau numatant

naudoti poemin vanden btina atlikti bakteriologinius tyrimus, o paviriniai vandenys gali

bti labiau uterti ir ukrsti virusais, grybeliu, vairiais uv parazitais, todl URS btini

dezinfekavimo renginiai. Detalios vandens ruoimo ir valymo schemos turt bti

parenkamos ianalizavus fizinius-cheminius vandens kokybs parametrus.

3. Nemen kontrol yra vienas i svarbiausi URS valdymo proces, kadangi nemen

skaidymas gali uterti vanden ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai takoti uvies sveikat ir kit

URS rengini ir proces naum. SM gali bti patogen, jose gali greitai augti bakterijos.

Taip pat SM yra susij su aplinkos sukeltomis lig problemomis, ir turi netiesiogin tak

mirtingumui, gali takoti reprodukcin elges. Skendintys organiniai nemenys URS gali sukelti

stipr deguonies naudojim, nes bakterijos SM skaido smulkesnes daleles ir sudaro

amoniako, fosfato ir itirpusi organini mediag tirpal. Maos dalels ir itirpusios

mediagos ymiai sunkiau alinamos i sistemos nei neitirpusios. is skaidymo procesas

padidina deguonies suvartojim, taip blogindamas vandens kokyb URS ir ileidiamose

nuotekose.

4. URS nuotek debitai yra 10-100 kart maesni, o teral koncentracijos atitinkamai 10-100

kart didesns ir yra sulyginamos su buitini nuotek utertumu Tai leidia organizuoti

paprastesn ir efektyvesn nuotek valym ir, esant galimybei, prijungti URS nuotekas prie

centralizuot valymo rengim. URS nuotekose yra maiau kietj mediag ir yra maesnis

BDS5 rodiklis. Bendro amonio azoto vieiose URS nuotekose yra enkliai maiau, bet jo

kiekis gali smarkiai iaugti kai prasideda anaerobiniai mineralizacijos procesai.

5. Daniausiai URS naudojamas dumblo koncentracijos procesas yra ssdinimas. Po ssdinimo

(skaidrinimo) dumblas gali bti naudojamas ems kyje arba, jei reikia, yra stabilizuojamas

prie panaudojim trimo tikslams. I dumblo isiskyrs vanduo gali bti panaudotas

drkinimui arba gali bti ileidiamas pavirinius vandenis. Galutinis dumblo produktas gali

bti naudojamas ems kio laukams trti. Ivalytas dumblas gali bti naudojamas ir kaip

aliava kompostavimui, sliek auginimui URS susidarant dumbl rekomenduojama panaudoti

kaip altin biodujoms gaminti, taiau bioduj ieiga jis atsilieka nuo buitini nuotek dumblo

88

ir uv atliek, todl tikslingiausia j maiyti su kitomis, pvz. uv perdirbimo ir gamybos

atliekomis.

6. URS rengimas ir j naudojimas uv veisimui ar auginimui nra laikoma reikming poveik

aplinkai darania kine veikla. Planuojant rengti naujas URS arba vykdyti esam URS

rekonstrukcij ar kitaip jas pertvarkyti, nereikalinga PAV statymo nustatyta tvarka atlikti

poveikio aplinkai vertinimo procedr, taiau rengiant URS rengimo ar rekonstrukcijos

projekt jame rekomenduojama atkreipti dmes planuojamos veiklos galim poveik

atskiriems aplinkos komponentams.

7. URS, aprpint ranga utikrinania visus uv auginimo ciklus ,,nuo ikriuko iki prekins

uvies , statybos lyginamoji kaina siekia 10-12 eur/ 1 kg uvies, o URS, nevykdani

inkubavimo funkcij ir skirt tik uv jaunikli paauginimui nuo keli gram iki prekins

uvies, lyginamoji statybos kaina artima 4 eurams / 1 kg uvies.

89

11. Literatros sraas

1. Asano, L., Ako, H., Shimizu, E. and Tamaru, C. S. 2003. Limited water exchange production systems for freshwater ornamental fish. Aquaculture Research, 34, 937-941.

2. Aquaculture Waste Management Symposium, 2001. Virginia Sea Grant Publication. 3. Aquaculture wastewater treatment: wastewater characterization and development of

appropriate treatment technologies for the Ontario trout production industry. 1990. Report for

Ministry of the Environment.

4. Aquaetreat project. 2007. Manual on effluent treatment in aquaculture: Science and Practice 5. Aquafarmer. 2004. The farming of Arctic charr. Technical Institute of Iceland, the Holar

University College and The Aquaculture Development Centre of Ireland. November 2007

January 2008; http://www.holar.is/~aquafarmer.

6. Barrows R., Dong F., Fornshell G., Haard N., Hardy R., Lellis W. (1996). Pollutant Reduction in Salmonid aquaculture by diet Modification, Western Regional Aquaculture Center.

7. Beveridge, M.C.M. 1984. Cage and pen fish farming. Carrying capacity models and environmental impact. FAO Fish.Tech.Pap., (255).

8. Bowker, et al. 2011. Guide to using drugs, biologics, and other chemicals in aquaculture. Fish Culture Section (FCS) Working Group on Aquaculture Drugs, Chemicals, and Biologics.

American Fisheries Society. pp. 24-25.

9. Boyd, C.E. 2000. Water Quality. An Introduction. Kluwer Academic Publishers. Boston, Dordrecht, London. 325 pp.

10. Bregnballe J. 2010. uv auginimo recirkuliacinse sistemose vadovas. Eurofish, Tarptautin4 organizacija. Kopenhaga. 66 p.

11. Camargo, J. A., Alonso, A., Salamanca, A. 2005. Nitrate toxicity to aquatic animals: a review with new data for freshwater invertebrates. Chemosphere, 58, 12551267.

12. Chen S., Coffin D.E., Malone R.F. 1997. Sludge production and management for recirculating aquaculture systems. Journal of World Aquaculture Society 28, 303-315.

13. Chen, S., Timmons, M.B., Aneshansley, D.J. and Bisogni, J.J. 1993. Suspended solids characteristics from recirculating aquaculture systems and design implications. Aquaculture

112: 143 155.

14. Cripps, S.J. 1995. Serial particle size fractionation and characterization of an aquacultural effluent. Aquaculture 133: 323 339.

15. Colt, J. 1986. An introduction to water quality management in intensive Aquaculture. Pages 1-16. In:H. Lorz