2013 m. kovo 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 59 (13 484)

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

HabemusPapam!*

*Turime Popiežių!

AFP

/Sca

npix

nuo

trau

ka

2013 03 14Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

SAULIUS SPURGA

Sustabdžius atominės elektrinės pro-jektą Lietuvoje prasidėjo naujas vajus -kova prieš skalūnų dujų gavybą. Be jo-kios abejonės, šių dujų gavybos projek-tas negali būti vertinamas vienareikš-miškai. Tačiau raginimai atmesti jį netnesvarsčius ir neišsiaiškinus, kokius tu-rime skalūnų dujų telkinius, nuteikianiūriai ir kelia įvairių įtarimų.

Lietuvos žmonėms (įskaitant valdi-ninkus ir mokslininkus) dažnai stingaverslumo. Dar daugiau - iš esmės dau-gelis kol kas nesuvokia, kaip sukuriamavalstybės gerovė. Jos nesukursi be drą-sos ir kūrybos, be naujovių ir investici-jų, be atsivėrimo pasauliui, be rizikosir nuolat kaupiamos patirties.

Tik komunistinis pasaulis buvo idea-lus, o realybė - kitokia. Kiekvienas pro-jektas turi negatyvių dalykų, ir kuo jisdidesnis, tuo daugiau įvairių prieštara-vimų. Net statant paprastą namą tenkaiškirsti medžių. Nuskambėjęs vietovės,kurioje rengiamasi žvalgyti skalūnų du-jas, gyventojos argumentas, kad šių du-jų žvalgymas ir gavyba kelia grėsmę vie-tos melioracijos sistemai, man sukėlėnetikėtas asociacijas ir prisiminimus. At-gimimo laikais skaičiau ne vieną straips-nį, kuriame melioracija buvo įvardytakaip viena didžiausių Lietuvos nelaimių.

Vakarų pasaulis, nepaisydamas įvai-rių argumentų ir išlygų, prioritetu pa-

sirinko ūkio augimą ir gerovę, nors jądažniausiai tenka kurti naudojant gam-tos išteklius. Žinoma, ekologijos ir tva-rios plėtros idėjos labai svarbios, tačiaujos toli gražu nepaneigia esminio fak-to, kad gerovė kuriama vykdant inva-ziją į gamtą. Esu matęs ekologiškiausiųšalių reitingą, kuriame pirmąją vietą už-ėmė Afganistanas. Ekologiškiausia pa-saulyje pripažinta valstybė turi vos ke-lias ligonines, o jos gyventojai verčiasiprimityviausiu žemės ūkiu, užaugintųnarkotinių augalų prekyba. Kažin artoks titulas yra laimėjimas, kuriuo ver-ta didžiuotis. Tačiau - ir tai ne juokai -Lietuvoje ne tiek mažai žmonių, kurie,galbūt nė patys to nesuvokdami, siūlolygiuotis į Afganistaną (Lietuvos pasie-nyje klestinti kontrabanda čia gal nevien atsitiktinis panašumas). Lietuva -kraštas, kuriame itin gausu griežtųdraudimų: miške statybos negalimos,pakrantėse negalimos, įvairiausiuosedraustiniuose ir rezervatuose, užiman-čiuose nepagrįstai didelę dalį teritorijos,net namo rekonstrukcija beveik neįma-noma. Tikrų ar tariamų architektūriniųpaminklų sąrašas toks ilgas, kad jų ne-pajėgia suskaičiuoti net patys pamink-losaugininkai. Pagal galiojančią tvarkąšie paminklai palikti griūti, nes šalyjetiesiog stinga investicijų, kad pastatusbūtų įmanoma pritaikyti naudojimuilaikantis nustatytų reikalavimų. Ką jaukalbėti apie tokius projektus kaip ato-minė elektrinė ar skalūnų dujų gavy-

ba, kurių net pats svarstymas kartaislaikomas beveik nusikaltimu.

Lietuvoje gyventojų tankumas 6-7kartus mažesnis nei Vakarų Europoje,tačiau kiek verslo projektų žlugo vientodėl, kad nepavyko rasti jiems vietos!Manęs pernelyg nedžiugina tai, jogLietuvoje gausėja medžių, bet didžiu-lį nerimą kelia faktas, kad mažėja gy-ventojų. Žmonės važiuoja į valstybes,kuriose eksploatuojamos skalūnų du-jos ir veikia atominės jėgainės, o tennuvykę sukurta gerove naudojasi kaipduotybe, ir nė nesusimąsto, kokia kai-na ji buvo kuriama.

Dabar mokslininkai, politikai vie-nas per kitą garsiausiai reiškia nuo-monę, kad išgaunant skalūnų dujas įžemės gelmes pumpuojamos nuodin-gosios medžiagos, kad gali įvykti tech-ninių avarijų, didėti tarša, kad žmoniųsveikatai dėl šių dujų gavybos ateity-je galbūt grės pavojai, nors šiandien jiedar nenustatyti. Tačiau kokie taimokslininkai, skelbiantys tokias ba-

nalybes, kurios prieinamos kiekvie-nam, beje, neatlikę jokių tyrimų. Tiepatys mokslininkai kalba, esą mikro-bangų krosnelės maistą paverčia nuo-dais, o mobiliaisiais telefonais galbūtpavojinga naudotis, nes po 20 metų,žiūrėk, ims ir paaiškės, kad jie sukeliasmegenų vėžį.

Tačiau apie naftos gavybą jūrojesprendžiame ne tik įvertinę kraupiaspasekmes, kurias sukėlė 2010 metais“British Petroleum” platformoje Mek-sikos įlankoje įvykusi avarija, automo-bilių reikšmę irgi vertiname ne vienpasitelkę skaičius, kad atkūrus neprik-lausomybę Lietuvoje per avarijas žuvokeliolika tūkstančių žmonių ir kad la-bai didėja oro užterštumas. Kalbanttokiais argumentais, kokius pasitelkiamūsų mokslininkai ir kai kurie politi-kai, “sudirbti” galima bet ką. Ir viniesį sieną kalti nevalia, nes pirštus nusi-muši. O juk kiekvieno projekto esmė -išlaidų ir naudos analizė. Tai pabrėžėir Europos Parlamento (EP) pasitelk-ta šešių mokslininkų grupė, atlikusi iš-samią skalūnų dujų gavybos analizę ir,beje, iškėlusi daug šio proceso kelia-mų grėsmių. Pats EP, kitaip nei tikėjo-si žalieji, savo dviejose rezoliucijose,priimtose praėjusių metų pabaigoje,pritarė skalūnų dujų gavybos idėjai, ta-čiau paragino Europos mastu sugriež-tinti to proceso reglamentavimą. Juktai ir yra išminties kelias.

Stebina politikų ir mokslininkų ne-

kompetencija svarstant tokį svarbųklausimą kaip galima skalūnų dujų ga-vyba. Stengiamasi užkirsti kelią ne tikpačiai gavybai, bet ir dujų žvalgybai,kuri didesnio pavojaus aplinkai neke-lia. Neigti grėsmių, kaip ir įgyvendinantkiekvieną projektą, nevalia, tačiau jukesmė - ekonominiai skaičiavimai. Kaipgalima ką nors teigti ar neigti nepatei-kus nė vieno skaičiaus?

Stebina ir valstybės institucijų ne-brandumas bendraujant su vietosbendruomenėmis, į kurių teritorijasgalbūt nusitaikė skalūnų dujų išgavė-jai. Buvęs ir dabartinis premjerai, mi-nistrai, kiti politikai užsimena nebentapie tai, kad žmonėms reikia suteikti“visą informaciją” apie numatomusdarbus. Ar ne laikas pradėti traktuotivietos bendruomenių taip, kaip Vaka-rų valstybėse - kaip lygiaverčių partne-rių? Imantis tokio masto projektų in-formacijos teikimu neatsipirksi, kitaipjie išvis nebus įgyvendinami. Ir čia netnereikia Maskvos rankos - žmonės tu-ri teisę ginti savo teises. Su jais reikiakalbėti ne tik apie informacijos pateiki-mą, bet ir apie konkrečias garantijas,papildomas investicijas į infrastruktū-rą, galimą priverstinę jų verslo diversi-fikaciją, apie konkrečius įsipareigoji-mus avarijos atveju ir t. t. Žinoma,kalbėti turi tiek valstybės institucijos,tiek potencialūs skalūnų dujų išgavė-jai. Būtina įvardyti ir konkrečias sumas,ir tikrai ne simbolines.•

Naujas baubas - skalūnų dujos

Apie bandymą užkirsti keliąsmurtui prieš vaikus kalbamėssu Seimo nare “tvarkiete” Ona Valiukevičiūte.

- Įregistravote Vaiko teisių apsau-gos pagrindų įstatymo pataisas, ku-riomis siekiama uždrausti bet kokįsmurtą prieš vaikus. Kas paskatinožengti tokį žingsnį?

- Priminsiu, kad dar 1995 metaisLietuva ratifikavo Jungtinių Tautų (JT)priimtą Vaiko teisių konvenciją. Būtentjoje įtvirtinta imperatyvi valstybių na-rių pareiga imtis visų reikiamų teisinių,administracinių, socialinių ir švietimopriemonių, kad kiekvienas vaikas bū-tų apsaugotas nuo bet kokio pobūdžiosmurto. JT Vaiko teisių komitetas nekartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kadLietuvos šeimose ir valstybės įstaigoseplačiai paplitęs fizinių bausmių taiky-mas vaikams, o visuomenė tai toleruo-ja. Tokie nuogąstavimai nuolat skam-ba iš įvairių organizacijų ir ekspertų,kurie rūpinasi vaiko gerovės užtikrini-mu. Tačiau Lietuva iki šiol neturi teisėsakto, kuris apsaugotų vaikus nuo visųrūšių ir formų smurto.

Susirūpinti verčia įvairių tyrimųduomenys, rodantys, kad smurtas priešvaikus įgauna vis naujų formų, o smur-

to atvejų tik daugėja. Tenka pripažinti,kad iki šiol dėmesys vaikų apsaugai yrafragmentiškas ir reakcingas. Todėl bū-tina priimti siūlomas pataisas, kuriosaiškiai ir nedviprasmiškai uždraustųbet kokį smurtą prieš vaikus.

- Praėjusios kadencijos Seimas at-metė siūlymus uždrausti vaikams tai-

kyti fizines bausmes. Kodėl politi-kams randasi abejonių, kai kalbamaapie bausmių ir smurto panaikinimą?

- Tąsyk Seime šių pataisų svarstymasbuvo pasiekęs finišo tiesiąją, bet pritrū-ko kelių balsų, kad būtų priimtas įsta-tymas. Jo iniciatyva buvo kritikuojamair vadinama “intervencija į šeimą”, kai

kurie Seimo nariai citavo Bibliją, “lei-džiančią rykštę”, dar kiti tokias pataisassiejo su totaliu nepasitikėjimu šeima, ojų teikėjus kaltino nepagarba šeimai.

Turime suprasti, kad Seimas - vi-suomenės veidrodis. Tad kol joje busgaji nuomonė, kad truputis rykštės įk-rečia proto, tol sunkiai seksis Seimonariams įrodinėti, jog vaiko teisės - taižmogaus teisės.

- Jūsų projekte skelbiama, kad “betkoks smurtas prieš vaiką yra drau-džiamas”. Susidaro įspūdis, kad šiuometu tam tikros smurto rūšys ir for-mos pateisinamos.

- Tenka pripažinti, jog mums visiemsdar labai trūksta supratimo, kas yrasmurtas ir kokia jo žala vaikams, visuo-menei ir valstybei. Niekam nekyla abe-jonių, kad baudžiamajame įstatymeapibrėžtas smurtas yra nusikaltimas irjuo pažeidžiamos vaiko teisės. Tačiaukai kalbame apie lengvą vaiko mušimąplaštaka, tampymą už plaukų, nosies,ausų, purtymą, stumdymą, - tai vertina-me kaip auklėjimo priemonę. Vaikų že-minimo, menkinimo, šaukimo ant jų,jausmų nepaisymo, nesiskaitymo sunuomone daugelis net neidentifikuojakaip psichologinio (emocinio) smurto.Svarbu ir tai, jog visuomenei dar trūkstasuvokimo, kad neužkirtus kelio smurtui

prieš vaikus neįmanoma užtikrinti kitųvaiko teisių - į saugią aplinką, harmo-ningą vystymąsi, sveikatą, orumą. Be to,smurtas gimdo smurtą, t. y. vaikai, kurieyra patyrę smurtą, patys linkę smurtau-ti. Taip susidaro užburtas ratas, įkaitaistampa ir vaikai, ir visa visuomenė.

- Tikėtina, jog Seime rasis oponen-tų, kurie vėl tvirtins, kad pataisomisdiskredituojamos šeimos teisės.

- Neabejoju, jog ir šįkart atsiras tvir-tinančiųjų, kad “lengvas” smurtas priešvaiką yra efektyvi jo auklėjimo priemo-nė, ir kiekviena šeima turi išimtinę tei-sę pasirinkti jai priimtiną vaiko auklė-jimo būdą. Man sunku paaiškinti vienąvisuomenėje tvyrantį “fenomeną”: si-tuacija, kai suaugę žmonės paleidžia įdarbą kumščius, vertinama vienareikš-miškai neigiamai, o kai pakeliama ran-ka prieš vaiką, nes nebelaiko nervai, taipateisiname kaip auklėjimo priemonę.

Įstatymas jokiu būdu neatims iš tė-vų ar globėjų teisės savo nuožiūradrausminti vaikų. Tačiau drausmini-mo priemonės negalės būti smurtiniopobūdžio. Yra daug veiksmingos stra-tegijos metodų, kaip galime draus-minti vaikus. Reikia tik meilės ir šiektiek kantrybės.•Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Manęs pernelyg nedžiugina tai, jog

Lietuvoje gausėja medžių, bet didžiulį nerimą kelia faktas,

kad mažėja gyventojų.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

O.Valiukevičiūtė: “Mums visiems dar labaitrūksta supratimo, kas yra smurtas ir kokia jo

žala vaikams, visuomenei ir valstybei.”

Vaiko teisės prilygsta žmogaus teisėmsSeimo tribūna

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Dienos temos 32013 03 14Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ,VILJAMA SUDIKIENĖ

Virš Siksto koplyčios 19.05 val.Romos laiku pasirodė baltidūmai. Suskambo varpai. Taireiškė, kad išrinktas naujasispopiežius. Šv. Petro aikštėje

susirinkę žmonės ėmė džiūgauti, norsdar nebuvo žinoma, kuris kardinolas ta-po 266-uoju pontifiku. Visų žvilgsniai bu-vo nukreipti į centrinį Šv. Petro bazilikosbalkoną. Romoje net lietus nustojo lijęs.

Į konklavą susirinkusiems kardino-lams vakar užteko keturių balsavimų,kad nuspręstų, kas toliau vadovaus 1,2mlrd. pasaulio katalikų. Garbė praneš-ti naujojo popiežiaus vardą buvo su-teikta Prancūzijos kardinolui JeanuiLouis Tauranui. Jis ir ištarė lotyniškaigarsiuosius žodžius: “Annuntio vobisgaudium magnam: Habemus Papam”,jie reiškia: “Skelbiu jums didžiausiądžiaugsmą: turime popiežių.”

Šv. Petro aikštė atrodė tarsi apimtaekstazės. Šimtai tūkstančių iš įvairių pa-saulio valstybių suvažiavusių žmonių,tarp jų daugybė jaunimo, šaukė “VivatPapa!” ir mojavo savo šalių vėliavomis.

Pagaliau balkone pasirodė ir pats po-piežius. Juo išrinktas Argentinos kardi-nolas, Buenos Airių arkivyskupas 76metų J.M.Bergoglio. Jis jau buvo spėjęspakeisti raudoną kardinolo mantijąbaltu popiežiaus apdaru.

J.M.Bergoglio yra jėzuitas, ir many-ta, kad būtent tai jam gali sukliudytitapti popiežiumi, dėl to jis nebuvo mi-nimas tarp favoritų. Bet būtent jam irbuvo lemta tapti pirmuoju jėzuitu, iš-rinktu popiežiumi, ir pirmuoju Loty-nų Amerikos atstovu, atsisėdusiu įŠventąjį Sostą.

Jėzuitu J.M.Bergoglio tapo kuniga-vęs ketverius metus. Po studijų Vokie-tijoje jis buvo paskirtas Buenos Airiųvyskupu, o 1998 metais - arkivyskupu.Jis žinomas kaip konservatorius, kurispasidarė įtakingas katalikų pasaulyjeJono Pauliaus II laikais.

Šis Argentinos kardinolas žinomaskaip vargšų rėmėjas. 2001 metais, kaibuvo paskirtas kardinolu, J.M.Bergog-lio ragino argentiniečius pataupyti pini-gus ir nevažiuoti su juo į Romą švęsti, ogeriau kelionei skirtą sumą paaukotitam, kad pasaulyje būtų mažiau skurdo.Argentinos kardinolas pagarsėjo kaiplabai šiltas ir kuklus žmogus, jis net patssau gamindavo valgį. Tačiau savo mal-dose dažniau prašydavo ne socialinioteisingumo, o melsdavosi už dvasingu-mą, nes manė, kad tie žmonės, kurieteisingai suvokia Dievą, natūraliai imslabiau rūpintis ir vargšais.

Pirmasis J.M.Bergoglio pasirody-mas Šv. Petro aikštėje buvo trumpas.Palaiminęs visus vyrus ir moteris,Pranciškus I ėjo melstis Švč. MergeleiMarijai, prieš tai pažadėjęs pasirody-ti Romai šiandien.

Laukimo pripildyta Šv. Petro aikštė

Antradienį nesusitarę kardinolai va-kar antrą dieną užsidarė Siksto koply-čioje rinkti naujo popiežiaus. Aiškauskandidato, kuris pakeis atsistatydinusį85 metų Benediktą XVI, nebuvo. Kar-dinolams balsuojant keturis kartus perdieną viso pasaulio akys buvo nukreip-tos į vieną Vatikano kaminą, kuris bal-tais dūmais, nudažytais specialiomis me-džiagomis, turėjo pranešti, kad 1,2 mlrd.katalikų jau turi naują lyderį - 266-ąjįRomos popiežių. Po ketvirto balsavimo

pasirodę balti dūmai skelbė, kad du treč-daliai iš 115 kardinolų pasiekė sutarimą.

Balsavimas vyko tyloje, be jokių de-batų. Vatikaną apgulusios minios laukėžinios ir stebėjo į konklavą einančiuskardinolus didžiuliuose ekranuose Šv.Petro aikštėje. Visą tą laiką jaunesni nei80 metų kardinolai miegojo, valgė ir bal-savo uždaroje zonoje, kad jų niekas ne-blaškytų. Visa Roma ūžė iš susijaudini-mo, buvo kalbama, kad kardinolainenusiteikę ilgai konklavai. BenediktasXVI 2005 metais, po Jono Pauliaus IImirties, buvo išrinktas vos per dvi die-nas. Dviejų dienų užteko ir šį kartą.

Kur tikrasis susiskaldymas?Naujas popiežius buvo renkamas

Bažnyčiai grumiantis su įvairiais skan-dalais, žmonių abejingumu religijai irvidaus konfliktais. Du trečdaliai kar-dinolų elektorių yra iš Europos ir

Šiaurės Amerikos. Daugelis ekspertųmano, kad tik žmogus, nusimanantisapie vidinį Bažnyčios funkcionavimą,gali reformuoti skandalų apimtą Vati-kano biurokratiją - Romos kuriją. Kaikurie analitikai spėliojo, kad dramatiš-kas Benedikto XVI aktas - pirmasispopiežiaus atsistatydinimas per 700metų - galėtų paskatinti kardinoluspriimti tokį patį neįprastą sprendimąir iškelti kokį nors “pašalietį”. Filipi-nuose buvo puoselėjamos didelės vil-tys dėl populiaraus Manilos arkivys-kupo Luiso Antonio Tagle, Afrikosžemyne - dėl PAR kardinolo Wilfri-do Napiero, Durbano arkivyskupo.Jiems teko nusivilti. Popiežiumi tapoArgentinos kardinolas J.M.Bergoglio.

Pasak žinovų, didžiausia įtampa irnesutarimas konklavoje tvyrojo ne tarpliberalų ir konservatorių, nes, tiesą sa-kant, tikrų liberalų tarp kardinolų be-veik nėra. Pagrindinis susiskaldymasbuvo tarp tų, kurie norėjo kurijos ap-sivalymo, ir tų, kurie gynė status quo.Šiaurės Amerikos ir kai kurie Europoskardinolai pasisakė už esmingesnesinstitucijos reformas.

Duona ir vanduoLaukdami balsavimo rezultatų, žur-

nalistai turėjo progą narstyti net tokiusdalykus kaip kardinolų maistas. Italijosspauda rašė, jog jis turi būti sveikas, ta-čiau be jokių skanėstų, kad nekiltų pa-gunda vilkinti svarstymų. Valgiai primi-nė ligoninėse tiekiamą maistą. KazaSanta Martos rezidencijoje vienuolės ga-mino sriubas, spagečius, nedidelius mė-sos kepsnelius ir virtas daržoves. Kaip

rašė “Corriere della Sera”, kardinolamsšie patiekalai atrodė gana vidutiniški, ne-palyginami su tais, kurie įtraukti į Romosrestoranų valgiaraščius. Prieš kelias die-nas Romoje užsukęs į netoli Vatikanoesantį restoraną “Venerina” kanadietiskardinolas Thomas Christopheris Col-linsas pajuokavo: “Pagaminkite manskanių karbonariškų spagečių su grieti-nėlės, kiaušinio ir kumpio padažu, nespo trijų konklavos dienų, jei nebūsimeišrinkę popiežiaus, jie mus maitins tiksausa duona ir vandeniu.”

Popiežiaus vardas - simboliškas pasirinkimas

Nuo Pijaus iki Klemenso, Hilari-jaus ir Simplicijaus - popiežių vardai

jau šimtmečius neatsiejami nuo geroar blogo Vatikaną valdžiusių žmoniųpalikimo.

Nuo išrinkimo iki sutikimo ir pasi-rodymo balkone, išeinančiame į Šv.Petro aikštę, iš kurio naujas popiežiuspaskelbia savo naująjį vardą, praeinalabai nedaug laiko. Popiežiaus varduiteikiama didžiulė reikšmė, tad naujaspopiežius turi rinktis išmintingai.

Naujo vardo pasirinkimo tradicijasiekia VI amžių, kai vienas paprastaskunigas Merkurijus buvo išrinktas, betjautė, kad negali pasilikti savo pagoniš-ko vardo, tad prisiėmė vardą Jonas. Jispaaiškino, kad jeigu Kristus davė nau-ją Petro vardą Simonui, pirmajam po-piežiui, ir kiti popiežiai gali daryti tą pa-tį. Nuo to laiko tik vienas popiežius -XVI amžiuje gyvenęs Adrianas VI - pa-siliko savo krikšto vardą.

Vieni popiežių vardai siejami su tai-ka ar teologiniu talentu, kiti turi prieš-taringiau vertinamų konotacijų. Nėvienas popiežius nepasivadino Celes-tinu nuo pat 1294-ųjų, kai tą vardą pri-siėmė atsiskyrėlis, popiežiumi išrinktasprieš savo valią ir vos po penkių mėne-sių atsistatydinęs. Celestiną apdaina-vo ir italų poetas Dante, skyręs jam už“didįjį atsisakymą” vietą pragare.

Benedikto XVI atsistatydinimasgalėjo pakeisti įsivaizdavimą apie po-piežiaus darbą “iki gyvos galvos”, betBenedikto XVII ar Celestino VI var-do pasirinkimas galėjo rodyti, jogateityje laukia dar vienas atsistatydi-nimas. Kai 2005 metais buvo išrink-tas Josephas Ratzingeris, Šv. Petroaikštėje susirinkusiai miniai jis pasa-kė norintis sekti Benedikto XV, kurispopiežiavo Pirmojo pasaulinio karometais, pavyzdžiu.

Pirmaisiais amžiais popiežių vardaibuvo įvairiausi, pradedant Zachariju-mi ir baigiant Adeodatu ar Viktoru, betnuo XVI amžiaus cirkuliuoja tie patysvardai: Klemensas, Grigalius, Pijus,Paulius, Benediktas.

Jonas Paulius I 1978 metais tapo pir-

muoju popiežiumi, pasirinkusiu duvardus. Taip jis norėjo pagerbti ponti-fikus, vadovavusius Katalikų bažnyčiaiper Vatikano II susirinkimą. Estafetęperėmė Jonas Paulius II, kai jo pirmta-kas vos po 33 dienų mirė.

Jono vardas tiktų popiežiui, kurisnorėtų vadovauti charizmatiškai ir išnaujo rasti ryšį su tikinčiaisiais po Be-nedikto XVI gana rimto valdymo -pagal “gerąjį popiežių Joną” XXIII,kuris sušaukė Vatikano II susirinkimąir paskelbė, kad jo misija - atverti Baž-nyčią pasauliui.

Nors vardas Pijus iš pirmo žvilgsniogali atrodyti “geras”, pastarasis juo pa-sivadinęs popiežius Pijus XII dėl tylosper holokaustą kritikų buvo pramintasHitlerio popiežiumi.

Grigalius ir Aleksandras taip pat ke-lia neigiamų asociacijų: Grigalius VII,kuris buvo išrinktas 1073 metais, kaltin-tas nekromantija ir kankinimais ant vi-nių gulto stojusiųjų jam skersai kelio.Aleksandras VI, turtingos Borgių šei-mos narys, garsėjo laukinėmis orgijo-mis popiežiaus rūmuose.

Vienas keisčiausių visų laikų popie-žių buvo IX amžiuje gyvenęs SteponasVII. Jis taip nekentė savo pirmtako For-mozo, kad liepė iškasti apirusius jo pa-laikus, aprengti juos popiežiaus drabu-žiais ir teisti už neteisėtą popiežiavimą.Formozo kaltė buvo pripažinta, pirš-tai, kuriais jis teikdavo palaiminimą,nukirsti ir galiausiai palaikai įmesti įTibro upę. Dėl tokio negarbingo galomažai tikėtina, kad koks nors popie-žius dabar pasirinktų vardą FormozasII, nesvarbu, ar pirmojo Formozo teis-mas buvo teisingas.

Airių lažybininkai “Paddy Power”prognozavo, kad labiausiai tikėtinasnaujo popiežiaus vardas bus Leonas,kuris reiškia “liūtą”. Penktoje vietojeminėjo vardą Petras. Tačiau, kaiplažybininkai neatspėjo, kas bus išrink-tas naujuoju Romos popiežiumi, taipjie neatspėjo ir to, kad jis pasirinksPranciškaus I vardą. •

“Habemus Papam”: turime popiežių

2001 metais, kai buvo paskirtas kardinolu,J.M.Bergoglio ragino argentiniečius pataupyti

pinigus ir nevažiuoti su juo į Romą švęsti, o geriau kelionei skirtą sumą paaukoti tam,

kad pasaulyje būtų mažiau skurdo.

Argentinoje J.M.Bergoglio buvo labai mylimas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujuoju popiežiumi tapo Argentinos kardinolas, Buenos Airių arkivyskupas 76 metų Jorge Mario Bergoglio. Jis pasirinko Pranciškaus vardą. Tai rodo istorinį lūžį Katalikų bažnyčios gyvenime, nes šventasis Pranciškus buvo vadinamas Bažnyčios atnaujintoju.

2013 03 14Lietuvos žinios4 Dienos temos

IŠLAIDOS IŠAUGO

Seimo Audito komitetas, apibendrinęsbiudžetinių įstaigų finansų ataskaitas,pažymi, kad pernai išlaidos ekspertamsišaugo beveik 70 proc., premijoms - 50proc., palyginti su 2011 metais. Komi-tetas taip pat pabrėžė, kad gyvybiškainebūtinos išlaidos - reprezentacijai,kvalifikacijai kelti, ekspertams - papras-tai atidedamos ketvirtajam metų ket-virčiui, kad prireikus šias lėšas būtų ga-lima panaudoti kitoms reikmėms.“Kitų reikmių neatsiradus, lėšos “įsisa-vinamos” metų pabaigoje. Tokios išlai-dos kelia abejonių dėl jų pagrįstumo irbūtinumo”, - teigiama komiteto pa-rengtoje suvestinėje. Iš viso biudžetinėsįstaigos 2011 metais reprezentacijai iš-leido 14 mln. litų, pernai - 13,5 mln. li-tų. Išlaidos transportui mažėjo nuo 122mln. litų 2011 metais iki 110,3 mln. litųpernai. Kvalifikacijai kelti abejus metusteko ta pati suma - 8,4 mln. litų, ko-mandiruotėms - apie 50 mln. litų.Smarkiai išsiskyrė išlaidos ekspertams -2011 metais jos siekė 10 mln. litų, per-nai - 16,8 mln. litų.

VILIOJA Į PARTIJĄ

Raseiniuose antradienio vakarą su Li-beralų sąjūdžio (LS) pirmininku Eligi-jumi Masiuliu susitikę vietos “tvarkie-čiai” kalbėjo apie galimybę tapti LSnariais. “Važiavau susitikti su skyriausaktyvu. Įspūdis neblogas, buvo matyti,kad skyrius stiprus, daug aktyvių žmo-nių, bet jokių sprendimų tikrai nepriė-mėme”, - vakar sakė E.Masiulis.“Tvarkiečių” Raseinių skyriui vadova-vo Seimo narys Remigijus Ačas, kurįdėl priešinimosi jungtuvėms su Darbopartija prieš pusantros savaitės “tvar-kiečių” vadovybė nušalino nuo sky-riaus pirmininko pareigų ir sustabdėjo narystę partijoje. R.Ačas anksčiau

yra išreiškęs pageidavimą tapti LS na-riu, tačiau praėjusią savaitę šios parti-jos valdybos nariai pareiškė nenorįmatyti jo savo gretose.

DAUG VILČIŲ NETURI

Kauno klinikų medikai vakar teigė,kad Kauno tarybos narės verslininkėsIrenos Matijošaitienės būklė tebėrakritinė, visos chirurginio gydymo gali-mybės jau išnaudotos. Į gydymo įstai-gą I.Matijošaitienė antradienio rytąpateko dėl gyvybei pavojingos galvos irstuburo traumos. “Dedame milžiniš-kas pastangas, kad pacientė išgyventų.Mūsų pagrindinis uždavinys, kad ji iš-gyventų dar 24 valandas”, - vakar sakėKauno klinikų Intensyviosios terapijosklinikos vadovas Vidas Pilvinis. Medi-kų teigimu, statistika tokios būklės pa-cientams nėra gailestinga - prognozėsnėra optimistinės.

MIRĖ KITAS GLOBOTINIS

Prieš keletą savaičių į Kauno klinikasišsekusi atvežta Ventos globos namųauklėtinė tebegydoma ligoninėje.Praėjusią savaitę mirė kitas šios įstai-gos gyventojas. Ventos globos namųdirektorė Gražina Banienė vakar sakė,kad 28 metų fizinių ir psichikos nega-lių turėjęs globotinis mirė būtent nuojų. Tuo metu socialinės apsaugos irdarbo viceministrė Angelė Bajorienėpatvirtino, kad šis jaunas vyras ligoni-nėje gydytas dėl to, kad esą buvo prisi-valgęs kietų daiktų. Paklausta, ar glo-bos namuose jam pakako priežiūros,viceministrė sakė, kad tokių globoti-nių apsaugoti neįmanoma. Tuo metuįstaigos vadovė neigė, kad jaunuolis įgydymo įstaigą pateko prarijęs vinių.

BNS, LŽ

Trumpai

DAIVA BARONIENĖ

Iki Velykų Kėdainių gyventojairaginami išreikšti savo nuomo-nę apie šiame mieste ketinamąstatyti paminklą, skirtą Lietuvoslaisvei. Nors būsimasis simbolisne vienam menininkui primenaatrakciono įrenginį, būtent to-kio jo pageidauja Amerikojegyvenantys užsakovai.

Kėdainių rajono savivaldybės vy-riausiasis architektas Vytautas Kund-rotas LŽ pasakojo, kad pastatyti pa-minklą dar 1994 metais sumanė dviJungtinių Amerikos Valstijų šeimos.Iš jų narių šiuo metu gyva likusi 94-erių senutė, idėjos autorė, ir jos duk-ra. Šie žmonės paminklui statyti pa-žadėjo skirti 50 tūkst. JAV dolerių, oKėdainių rajono meriją įpareigojorasti, kas paminklą sukurtų.

R.Midvikis neįtikoSavivaldybės administracija tuo-

met paskelbė konkursą pastatyti pa-minklą. Jį laimėjo skulptorius Regi-mantas Midvikis, išgarsėjęs Vilniujepastatytu paminklu Lietuvos kara-liui Mindaugui, Klaipėdoje - pirmo-sios lietuviškos knygos autoriui Mar-tynui Mažvydui, Panevėžyje -garsiam režisieriui Juozui Miltiniui.

Tačiau nutiko taip, kad pamink-lo fundatoriams garsaus skulpto-riaus sukurtas ir komisijos geriau-siu išrinktas maketas nepatiko - jieatsisakė skirti pinigų paminklui.

Po šių įvykių atrodė, jog paminkloidėją fundatoriai pamiršo, tačiau neti-kėtai paaiškėjo, kad jį pastatyti yra testa-mentinė vieno sumanytojų valia. Tad,pasak V.Kundroto, 2010-aisiais jų įga-liotoji atstovė Lietuvoje vėl skelbė pa-minklo, skirto kovoms už laisvą ir ne-priklausomą Lietuvą, konkursą, o garbiLietuvos dalininkų ir architektų komi-sija iš devynių pasiūlytųjų vėl išrinkoskulptoriaus R.Midvikio darbą. Tai bu-vo jau antras to paties skulptoriaus ta pa-

čia tema sukurtas paminklo modelis.“Deja, užsakovams komisijos nuomo-

nė vėl nepasirodė svari - 50 tūkst. doleriųpaminklui statyti skyrę asmenys išsirin-ko penktą vietą šiame konkurse užėmu-sį modelį”, - sakė vyriausiasis architektas.Jis pabrėžė, jog būsimampaminklui pa-rinkta vieta skvere šalia centrinės Kėdai-nių Jono Basanavičiaus gatvės. Pagalprocedūras šiuo metu būtina išklausyti kė-dainiškių nuomonę apie būsimą pamink-lą. Tai bus daroma iki balandžio 1-osios.

Kopėčios arba upėsAmerikiečių fundatorių išsirinktas

modelis pristato skulptoriaus MariausMateikos siūlomą granito rutulį, turintįsimbolizuoti Žemės rutulį ir viename va-riante - į jį atremtas kopėčias, bylojan-čias, kokia nedidukė ir todėl brangi yramūsų žemė. Antrame variante iš rutulioturėtų tekėti kraujo, išlieto kovotojų užLietuvos laisvę, upės.

Savivaldybė yra pasirengusi sutvar-kyti vietą, esančią aplink paminklą, ta-

čiau prie paties paminklo statybos pri-sidėti neketina.

Valdininkų nekaltinaPaminklą Kėdainiuose sumaniusių

statyti ir jo statybą remti pažadėju-sių amerikiečių atstovė LietuvojeEdita Kačinskienė apgailestavo, kadviskas užtruko kone 20 metų, o per tąlaiką mūsų šalyje itin nuvertėjo JAV do-leris. Tačiau E.Kačinskienė tikino dėltokio vilkinimo nekaltinanti Kėdainiųmerijos valdininkų ir nemananti, kadkeblumų kilo dėl kokių nors biurokra-tinių barjerų. Anot jos, statyti paminklonesuskubta dėl skonio skirtumų. Geriau-

sią, prasmingiausią paminklą rinkusi ko-misija manė vienaip, o jo užsakovai bu-vo visai kitos nuomonės.

“Tačiau džiaugiuosi, kad nors da-bar Kėdainių rajono savivaldybė suti-ko su paminklo fundatorių siūlymustatyti Žemės rutulį simbolizuojantįpaminklą. Tikiuosi, tokio paminklonorės ir kėdainiečiai”, - vylėsi E.Ka-činskienė. Ji neslėpė, jog paminkloužsakovai iškėlė mintį, jei kėdainie-čiams jų pasirinkimas nepasirodyspriimtinas, paminklą kaip dovaną pa-siūlyti kitam Lietuvos miestui.•

Siūlomas laisvės simbolis kursto aistras

V.Kundrotas: “Deja, užsakovams

komisijos nuomonėvėl nepasirodė

svari.”

Kėdainiškiai svarsto, ar norėtų savo mieste turėti tokį paminklą. / Kėdainių rajono savivaldybės nuotrauka

Dienos temos 52013 03 14Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Vakar Konstitucinis Teismas (KT),kaip ir prieš septynerius metus,pabrėžė, kad Lietuvoje dvigubapilietybė - ne taisyklė, o reta išimtis. Praplėsti sąvokos ribasgalima tik per referendumą keičiant Konstituciją. Išeivijosatstovai nusivylę, bet nesugniuždyti.

Po nepriklausomybės atkūrimogimtąjį kraštą palikusių ir kitos vals-tybės pilietybę gavusių emigrantų vil-tys kartu išsaugoti ir Lietuvos pilie-tybę subliūško. KT vakar dar kartąpareiškė, kad dvigubos pilietybės at-vejai turi būti itin retos išimtys, o nepaplitęs reiškinys.

Atsižvelgdama į visuomenėje vyks-tančias permainas ir žmonių lūkesčius,į KT dėl pilietybės teikimo plėtros ga-limybių ir išimties atvejų sausio vidu-ryje kreipėsi prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Ji prašė išaiškinti, ar po 1990metų kovo 11-osios Lietuvą palikę as-menys gali pretenduoti į dvigubą pi-lietybę ir kaip tai įmanoma įteisinti. KTteigimu, vienintelis galimas būdas - su-rengti referendumą ir pakeisti Konsti-tuciją. Nors išeiviją KT sprendimas ge-

rokai nuvylė, sėdėti sudėjus rankųneketinama. Pirmas žingsnis - siūlytitaisyti Referendumo įstatymą.

Vienas keliasVienas Pilietybės įstatymo rengė-

jų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko-miteto pirmininko pavaduotojas Sta-sys Šedbaras neslėpė neturėjęsdidesnių vilčių dėl dvigubos piliety-bės nuostatų taikymo praplėtimo.Todėl tokį KT sprendimą ir progno-

zavo. Politikas mano, kad dabar be-liko vienas kelias - referendumas.

“Mano nuomone, reikėtų švelnin-ti Konstitucijos 12 straipsnio nuosta-tas. Jis atsirado galbūt dėl šiek tiek ki-tokio mūsų ateities įsivaizdavimo, bet,ačiū Dievui, taip pasisuko, kad esame

ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai,vyksta laisvas žmonių, darbo jėgos, ka-pitalo judėjimas. Esame labai mažatauta, todėl kiekvieną lietuvį reikiaglausti prie savęs ir nedaryti dirbtiniųkliūčių”, - galimybę liberaliau traktuo-ti dvigubą pilietybę motyvavo S.Šed-baras. Jis įsitikinęs, kad tinkamai pa-rengus Konstitucijos pataisų projektą,išaiškinus padėtį visuomenei, galimadrąsiai tikėtis sėkmės per referendu-mą. “Manau, kitąmet, kai vyks prezi-

dento rinkimai, galima būtų skelbti irreferendumą”, - LŽ sakė S.Šedbaras.

“Netikėtas sprendimas, labai nu-vylė”, - KT išaiškinimą įvertino Pa-saulio lietuvių bendruomenės (PLB)atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos tei-gimu, dvigubos pilietybės klausimasPLB visuomet buvo svarbiausias, to-dėl toliau bus ieškoma jo sprendimobūdų. “Pirmiausia reikės stengtis pa-keisti Referendumo įstatymą, nes da-bartinis paneigia bet kokią sėkmės ga-limybę”, - kalbėjo V.Bandis.

Apmaudu dėl vaikųPLB valdybos pirmininkės pava-

duotoja Dalia Henke, vakar iš LŽ su-žinojusi apie KT sprendimą, taip patneslėpė nusivylimo. “Labai gaila, tikė-jausi kitko. Žiūrint į ateitį skirstyti, kasgali, o kas negali turėti pilietybės, visiš-kai beprasmiška”, - apgailestavo du de-šimtmečius Hamburge gyvenantiD.Henke. 1992-aisiais iš Lietuvos iš-vykusi moteris prarado teisę turėti lie-tuvišką pasą. “Esu Vokietijos pilietė sugiliomis lietuviškomis šaknimis”, - juo-

kavo aktyvi lietuvybės puoselėtoja, ne-praleidžianti nė vieno PLB renginiogimtojoje Lietuvoje. Jausmo, kai iš josbuvo atimtas lietuviškas pasas, D.Hen-ke prisipažino nepamirštanti iki šiol.Tačiau moteriai apmaudu ne tik dėlnaujųjų emigrantų, paliktų už borto,bet ir dėl jų vaikų. “Vokietijoje gimusimano dukra, kuri čia aktyviai lankė lie-tuvišką mokyklėlę, vasaras leisdavo passenelius Lietuvoje, apie lietuvišką pa-są gali tik pasvajoti”, - pabrėžė PLBvaldybos pirmininkės pavaduotoja.

Pašnekovės žodžiais, gyvenant tė-vynėje daugeliui dažnai net sunku su-vokti, kam tiems išvykėliams reika-linga pilietybė. “Bet mūsų tėra vostrys milijonai - tiek, kiek gyventojųBerlyne”, - palygino D.Henke. Jos ži-niomis, dabar Vokietijoje gyvena apie50 tūkst. lietuvių, maždaug pusė turišios šalies pilietybę. Hamburge įsikū-rę apie 1000 tautiečių. “Bendravimasvyksta per socialinius tinklus. Turi-me darželį, mokyklėlę”, - pasakojoD.Henke. Anot jos, naujiesiems at-vykėliams gauti Vokietijos pilietybę

nėra prioritetas, tai svarbu tiems, ku-rie ketina toje šalyje įleisti šaknis.

Šokėja paso negausPrezidentės prašymu KT vakar

taip pat išaiškino, jog įstatymu nega-lima keisti nuostatų, kad Lietuvos pi-lietybė išimties tvarka gali būti sutei-kiama tik tokiam asmeniui, kuris turiypatingų nuopelnų valstybei ir yra in-tegravęsis į visuomenę, bet reikalavi-mams dėl lietuvių kalbos mokėjimo irnuolatinio gyvenimo gali būti numa-tomos išimtys. Tai reiškia, jog ameri-kietei ledo šokėjai Isabellai Tobias,kuriai būtinas Lietuvos pasas, kad suDeividu Stagniūnu galėtų atstovautiLietuvai Sočio olimpinėse žaidynė-se, vilčių gauti pilietybę nėra. Primin-sime, kad sausį, kai D.Grybauskaitėnesuteikė sportininkei Lietuvos pi-lietybės, kaip rekomendavo Piliety-bės reikalų komisija, viešojoje erdvė-je šiuo klausimu kilo daug diskusijų.

“Kadangi turi būti ypatingi negin-čijami esami nuopelnai, o ne būsi-mi, ir integravimasis į Lietuvos vi-suomenę, pagal dabar galiojantįteisinį reguliavimą sprendimas liktųtoks pats”, - vakar sakė prezidentėspatarėja Indrė Pukanasytė.

Griežtas įstatymasNaujos redakcijos Pilietybės įstaty-

mą su prezidentės D.Grybauskaitės pa-siūlytomis pataisomis Seimas priėmė2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvi-gubą pilietybę mūsų krašte gali turėtitik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasi-traukė iki nepriklausomybės atkūrimo1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybęgavo gimdami arba per santuoką. Lie-tuvos pilietybė kitų valstybių piliečiamsgali būti suteikta išimties tvarka už iš-skirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino,kad pagal Konstituciją dvigubos pi-lietybės atvejai turi būti reta išimtis.Dvigubą pilietybę plačiau leidžian-čios įstatymo normos buvo paskelb-tos prieštaraujančiomis pagrindi-niam šalies įstatymui. •

Nuviliantis sprendimas sutelkė imtis darbų

Konstitucijos sergėtojai savo pozicijos dėl dvigubos pilietybės nepakeitė. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

D.Henke: “Vokietijoje gimusi mano dukra, kuričia aktyviai lankė lietuvišką mokyklėlę, vasarasleisdavo pas senelius Lietuvoje, apie lietuvišką

pasą gali tik pasvajoti.”

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas įžvelgia ki-tiems parlamento padaliniamspriklausančių kolegų norą per-mesti jam atsakomybę dėlKonstitucijos pataisos, lem-siančios “tvarkiečių” lyderioRolando Pakso politinę ateitį.

Dar pernai Seimas po pateikimopritarė Konstitucijos pataisos projek-tui, kad asmenys, iš pareigų pašalintiapkaltos būdu ar Konstitucinio Teis-mo pripažinti sulaužę priesaiką, praė-jus ketveriems metams gali kandida-tuoti į Seimą. Pataisos iniciatoriairėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teis-mo (EŽTT) sprendimu. Prieš dvejusmetus EŽTT išaiškino, kad draudi-mas pašalintam prezidentui, partijos“Tvarka ir teisingumas” lyderiuiR.Paksui iki gyvos galvos būti renka-mam Seimo nariu yra neproporcin-gas ir prieštarauja Europos žmogausteisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijai.

Lietuvos konstitucinės teisės eks-pertai siūlomą pagrindinio šalies įsta-tymo pataisą, kuri užtikrintų galimy-bę R.Paksui būti išrinktam į Seimą,

vertina kritiškai. Jų teigimu, taip grin-džiamas kelias per apkaltą pašalintamasmeniui ne tik tapti Seimo nariu, betir pretenduoti į prezidento postą.

Skelbia pertraukąKonstitucijos pataisą vakar svarstę

Valstybės valdymo ir savivaldybių ko-mitetas (VVSK) bei Seimo Konstituci-jos komisija šį klausimą toliau palikospręsti TTK. “Yra labai daug ir Tei-singumo ministerijos, ir įvairių aukš-tųjų mokyklų pastabų, todėl rekomen-davome TTK atsižvelgti į tuossiūlymus ir spręsti, nes mes nesamepagrindinis komitetas”, - LŽ aiškinoVVSK pirmininko pavaduotoja MildaPetrauskienė.

Konstitucijos komisijos pirmininkėsRimantės Šalaševičiūtės teigimu, bend-ru komisijos narių sutarimu daromadviejų savaičių pertrauka, kad nebūtųkomplikuojamos teisinės procedūros.“Turime žinių, kad TTK tobulina savoprojektą, atsižvelgdamas į gautas teisi-ninkų pastabas. Jei per dvi savaites šiuoklausimu nebus jokių sprendimų, pat-virtinsime, kad sprendimo projekte siū-loma pataisai nepritarti”, - sakė ji.

Pažėrė kritikosSiūlomą Konstitucijos pataisą su-

kritikavo Vilniaus universiteto (VU)ir Mykolo Romerio universiteto

(MRU) teisininkai. VU Teisės fakul-teto dekano Tomo Davulio pasirašy-toje nuomonėje projektas įvertintaskaip “nekokybiškas, neskaidrus irnesvarstytinas”. Teigiama, kad siū-lomi pakeitimai persmelkti nepagar-bos Konstitucijai ir teisei.

VU atstovai ragina Konstitucijojeįtvirtinti draudimą per apkaltą paša-lintam pareigūnui būti renkamamprezidentu ir nustatyti ne ketverių,kaip siūlo pataisos iniciatoriai, o 12

metų laikotarpį, per kurį toks asmuonegalėtų būti renkamas Seimo nariu.

“Šiurkštus Konstitucijos pažeidi-mas, priesaikos sulaužymas yra ypačsunkūs pažeidimai, jie netoleruotini,todėl Konstitucijoje turėtų būti nus-tatytas daug ilgesnis draudimo termi-nas būti renkamam Seimo nariu”, -įsitikinę ir MRU mokslininkai.

Abiejų universitetų teisininkai pa-žymi, kad jei asmuo, kuris buvo paša-lintas iš pareigų už šiurkštų Konstitu-

cijos pažeidimą, priesaikos sulaužy-mą, galės būti renkamas Seimo nariu,jis galės būti renkamas ir Seimo pir-mininku, kuris Konstitucijoje numa-tytais atvejais laikinai gali eiti prezi-dento pareigas. MRU mokslininkaisavo išvadoje teigia, kad minėtas pro-jektas taisytinas iš esmės, todėl netu-rėtų būti teikiamas priimti.

Nusiplovė rankas?Seimo TTK pirmininkas socialde-

mokratas J.Sabatauskas vakar tikinodar nespėjęs susipažinti nei su VVSK,nei su Konstitucijos komisijos spren-dimais. Tačiau jis tikisi, kad iš kolegųsulauks konkrečių Konstitucijos pa-taisos projekto siūlymų. “Jie ne šiaipsau orą drebina karštomis diskusijo-mis, o privalo pateikti siūlymus pa-grindiniam komitetui. Jeigu jokių siū-lymų nebus, man bus labai gaila, kadjie neatlieka savo funkcijų”, - LŽ pa-reiškė parlamentaras.

J.Sabatauskas itin stebėjosi, kadVVSK ir Konstitucijos komisijaspręsti dėl projekto paliko tik TTK.“Man labai gaila, kad jie nusiplaunarankas. Atliko Poncijaus Piloto vaid-menį”, - sakė jis.

TTK pirmininkas tiksliai neįvardi-jo, kokios planuojamos minėtos pa-taisos korekcijos, tačiau tikino, kad įteisininkų siūlymus bus atsižvelgta.•

R.Paksui skirta pataisa mėtoma lyg karšta bulvė

J.Sabatauskas: “Man labai gaila, kad jie nusiplauna rankas. Atliko Poncijaus Piloto vaidmenį.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 03 14Lietuvos žinios6 Dienos temos

DAIVA BARONIENĖ

Kuopiant Šiaulių rajono Aukš-telkės bažnyčios rūsį rasti net24 žmonių kaulai. Jie gulėjo nekarstuose, tad svarstoma apiekadaise čia galbūt įvykdytą nu-sikaltimą ar ištikusią masinęnelaimę.

Už keturių kilometrų nuo Šiau-lių esančią bažnytėlę išdaužytaislangais, kiauru stogu ir suklypusio-mis durimis sutvarkė vietos žmonės,gavę solidžią Australijoje gyvenan-čio tautiečio verslininko KazimieroButkaus paramą. Kai išgražino visąantžeminę šventovės dalį, aukštel-kiškiai nutarė griebtis rūsio. Kaip jienustebo aptikę ten žmonių kaulus.Radinys užminė nemažai mįslių.

Skyrė 160 tūkst. litųLŽ kalbinta Aukštelkės bendruo-

menės pirmininkė Violeta Budreckie-nė prisipažino pastaruosius metus dir-banti savotiška vietos bažnytėlėszakristijone, todėl jai itin rūpi šiosšventovės reikalai. V.Budreckienėnuolat suko galvą, kur gauti lėšų baž-nyčiai sutvarkyti.

Ieškodama jų kita aukštelkiškė -mokytoja Eugenija Vaičiulienė - pa-

siryžo kreiptis į Australijoje gyve-nantį verslininką K.Butkų ir papra-šyti jo paramos.

“Įdomiausia tai, kad K.Butkus,nors yra tikintis, bažnyčios nelan-ko. Tačiau mūsų sumanymą sutvar-kyti šventovę jis parėmė skirdamas160 tūkst. litų. Už šiuos pinigusbažnyčia pasikeitė neatpažįstamai”, -LŽ pasakojo E.Vaičiulienė.

Mokytoja pabrėžė, kad Australi-joje gyvenančiam K.Butkui šių me-tų vasarį suėjo 97-eri. Jis gimė gre-timame Radviliškio rajone, mokėsi

Šiaulių mokytojų seminarijoje, ovėliau išvyko į Australiją ir ten tapoklestinčiu verslininku. Lietuvai at-kūrus nepriklausomybę K.Butkusėmė globoti gabius Šiaulių moks-leivius, steigė jiems stipendijas, yraparėmęs miesto ligoninę. Aukštel-kiškių paprašytas tautietis iš Austra-lijos tapo ir bažnyčios mecenatu.

Virto puošmena“K.Butkaus pinigais ir mūsų rū-

pesčiu Aukštelkės bažnyčioje buvopakeista beveik viskas”, - tikino

bendruomenės pirmininkė V.Bud-reckienė. Australijoje gyvenančiotautiečio lėšų pakako stogui ir lan-gams pakeisti, bažnyčiai išdažyti,lauko durims, klausyklai bei suo-lams pagaminti, altoriui suremon-tuoti, šildymui įrengti ir Kryžiauskelio stotims įsigyti. Negana to,šventovė buvo apšviesta ir dabar nettamsiausią naktį yra puošmena beiorientyras.

Bažnyčios rūsiui sutvarkyti pinigųiš K.Butkaus jau neprašyta, dirbta sa-vo jėgomis. Aukštelkiškiai rengė tal-kas, kuopė ir į sąvartyną vežė rūsyjebuvusį šlamštą. “Dirbome, kol apti-kome žmonių kaulus. Jie nesudėti įkarstus, tad tie žmonės nėra palaido-ti. Nebežinodami, ką daryti toliau,kreipėmės pagalbos į paveldosaugi-ninkus”, - kalbėjo V.Budreckienė.

Kelia versijasŠiaulių rajono savivaldybės ad-

ministracijos Kultūros paveldo sky-riaus vedėja Sigita Teuterienė LŽteigė, jog Aukštelkės gyventojamspavyko iš merijos gauti 5 tūkst. litųir už tuos pinigus pasikviesti eks-pertų iš sostinės. Specialistai suskai-čiavo, kad rūsyje yra 24 žmoniųkaulai. Kada tie žmonės mirė, tu-rėtų būti atsakyta atlikus išsamiustyrimus, bet jie greičiausiai užtruks.

Bendruomenės pirmininkė V.Bud-reckienė pripažino, kad rasti kaulaitarp vietos gyventojų sukėlė nemažaisvarstymų. Kadangi aptikta vos vienokito karsto liekana, manoma, kaulaiyra žmonių, kurie karo metais slėpė-si bažnyčios rūsyje ir žuvo ten per ga-limą oro ataką arba tapo nusikaltimoaukomis.

Aukštelkės bažnyčios klebonasStanislovas Žukauskis LŽ teigė gir-dėjęs apie maldos namų rūsiuose bu-vusias vadinamąsias kaulinyčias, į ku-rias gyventojai sunešdavo bet kuriojeparapijos vietovėje rastus mirusiųjųkaulus. Iš visų Aukštelkės bažnyčio-je aptiktų skeleto dalių mažiausiairasta kaukolių. Manoma, kad jas ikitol buvusios apleistos šventovės ne-prašyti “svečiai” tiesiog išsinešiojo.

“Žodžiu, mūsų bažnyčia slepiadar daug paslapčių”, - reziumavoV.Budreckienė.•

Bažnyčios rūsyje rasti kaulai užminė mįslių

V.Budreckienė: “K.Butkaus pinigais

ir mūsų rūpesčiuAukštelkės bažnyčioje

buvo pakeista beveik viskas.”

Šiaulių rajono Aukštelkės bažnyčia mena daug istorijos vingių ir turi nemažai paslapčių. / www.miestai.net nuotrauka

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Įprastu mokyklų gyvenimo atri-butu turintis tapti elektroninismokinio pažymėjimas (EMP)sunkiai skinasi kelią - jo galimy-bės beveik neišnaudojamos.

Mokyklų atstovai tikina, jog rei-kia nemažai investuoti į įvairią įran-gą, kad būtų galima naudotis bentdalimi to, ką suteiktų EMP sistema.

Neturi įrangosDar praėjusių metų gegužės 25

dieną tuometis švietimo ir moksloministras Gintaras Steponavičiuspasirašė įsakymą dėl naujo pavyz-džio elektroninio moksleivio pažy-mėjimo išdavimo ir naudojimo tvar-kos bendrojo lavinimo mokyklose.

Vilkaviškio rajono Kybartų “Sau-lės” progimnazija buvo viena iš be-veik 100 šalies mokyklų, kurių moks-leiviai gavo naujuosius EMP. Jieturėjo ne tik atstoti moksleiviui as-mens dokumentą, suteikiantį teisępatekti į ugdymo įstaigos patalpas,bet ir duoti papildomų galimybiųtiek mokiniui, tiek mokyklai. Tačiauprogimnazijos direktorius ArvydasJudickas tikino, kad jokių EMP ga-limybių kol kas neišnaudojama - jisteatlieka tokias pačias funkcijas, kaipir buvęs popierinis moksleivio pažy-mėjimas, nors už EMP mokinių tė-vai paklojo po 20 litų.

“Mokykloje nėra įrangos, kuri ga-lėtų nuskaityti EMP. Būtų gerai, kadbūtų įvesta moksleivių kontrolės sis-tema, bet tai kainuoja nemažus pi-nigus. Įrangai gali prireikti ne vienosdešimties tūkstančių litų. Mokyklatokių lėšų neturi”, - teigė A.Judickas.Pripažinęs, jog EMP - progresyvusžingsnis, progimnazijos direktoriuspabrėžė, kad ir šįkart Lietuvoje pra-dėta “ne nuo to galo”.

Reikiamos įrangos, kad būtų gali-ma įdiegti mokinių įėjimo į ugdymoįstaigą kontrolės, jų aptarnavimobibliotekoje, valgykloje sistemą, ne-

turi ir EMP susigundžiusi KybartųKristijono Donelaičio gimnazija,nemažai kitose savivaldybėse esan-čių mokyklų, sulaukusių naujojo pa-vyzdžio moksleivių dokumentų.

Proceso neskubinaVilkaviškio merijos Švietimo,

kultūros ir sporto skyriaus vyriau-sioji specialistė Žydrė ŽilinskienėLŽ teigė, kad rajone tik keturiosmokyklos - Kybartų “Saulės” pro-gimnazija, Kybartų K.Donelaičiogimnazija, Vilkaviškio S.Nėries pa-grindinė mokykla ir Bartninkų Jo-no Basanavičiaus vidurinė mokyk-la - šiuo metu yra aprūpinusiosmoksleivius naujojo pavyzdžioEMP. “Kitos ugdymo įstaigos pa-čios to nenorėjo, nes tam nėra pa-sirengusios”, - sakė valdininkė.

Vilkaviškio rajono savivaldybėsadministracijos direktorius AudriusBalbierius aiškino, jog kol kas šisprocesas neskubinamas, tačiau ne-atmetė tikimybės, kad laikui bėgantvisos rajono mokyklos turės mokslei-viams išduoti EMP. Svarstoma juospanaudoti ir apskaitant nemokamąmokinių maitinimą. Ieškoma gali-mybių, kad EMP veiktų ir kaip ne-

mokamų kelionių į mokyklą ir na-mus viešuoju transportu bilietas. Ta-čiau A.Balbierius pripažino, kad darnėra visiškai apgalvota pavežamųmoksleivių apskaitos sistema, leisian-ti išvengti galimo piktnaudžiavimo.“Kol to nėra, vežėjai mūsų idėjai ne-pritaria. Dabar naudojamuose bilie-tėliuose yra nurodytas konkretusmaršrutas, kuriuo moksleivis gali va-žiuoti nemokamai. Norime, kad šieduomenys būtų perkelti į EMP”, -pasakojo A.Balbierius.

Dar palauksEMP diegimas šalies mokyklose

susijęs su nauja patekimo į mokyk-lų pastatus tvarka - įėjimuose turė-tų būti įrengti elektroniniai užtva-rai. Jau anksčiau juos įsirengė kaikurios miestų didelės mokyklos.Tačiau, LŽ kalbintų pedagogų nuo-mone, ne visose rajonų ir kaimųugdymo įstaigose tokie užtvarai pa-siteisintų. “Nors vadinamės gimna-

zija, yra keletas priešmokykliniougdymo grupių. Vargu ar jas lan-kantys vaikai sugebėtų pereiti pertokius užtvarus”, - teigė Vilkaviškiorajono Pilviškių “Santakos” gimna-zijos direktorius Arūnas Kiulkis.

Be to, anot jo, tokius vaikus, o kaikada ir pradinukus, į mokyklą paly-di tėvai. Šie galėtų vaiką atvesti, pa-sinaudodami jo EMP, o norėdamipasiimti atžalą į patalpas patekti jaunegalėtų. A.Kiulkis paminėjo darvieną priežastį, kodėl gimnazijosbendruomenė nenorėjo, kad moki-niams būtų išduoti EMP. Ėmus tai-kyti įėjimo kontrolę vaikai negalėtųper pertraukas nubėgti į artimiausiasparduotuves nusipirkti kokio norsmaisto, kanceliarinių smulkmenų.

“Mums vis vien reikėtų turėti bu-dintį darbuotoją, kuris nuolat tik-rintų, kas įeina į mokyklą ir kas išjos išeina. Todėl nusprendėme, kadkol kas nėra būtinybės vaikų tėvamsmokėti po 15 ar 20 litų tik už tai,

kad vaikų kišenėse būtų ne popie-rinis, o elektroninis pažymėjimas”, -aiškino A.Kiulkis.

Jis - ne vienintelis šalyje mokyklosvadovas, skeptiškai vertinantis nau-jąjį EMP. Tokių yra nemažai Mari-jampolės, Šakių ir kitose savivaldy-bėse, kuriose tokių pažymėjimų darneturi nė viena ugdymo įstaiga.

Sprendžia mokyklosNaujieji EMP - kokybiškai visiš-

kai naujas ir gerokai pažangesnis beisaugesnis mokinio asmens doku-mentas, kuriame integruota itin daugfunkcijų. EMP plėtra rūpinasi Švie-timo aprūpinimo centras prie Švieti-mo ir mokslo ministerijos (ŠAC), ofunkcijas diegia ir konkrečiai mo-kyklai ar mokiniui personalizuojaprivačios įmonės, turinčios valstybėsinstitucijų tam suteiktas teises.

ŠAC direktorius Tautvydas SalysLŽ teigė, kad kol kas šis centras ne-turi duomenų, kiek mokyklų yrapasirinkusios EMP ir kiek - popie-rinius pažymėjimus. Esą tai nuolatkintantis procesas. “Mes tik gami-name EMP blankus su reikiamo-mis apsaugos priemonėmis ir juosparduodame dviem privačiomsbendrovėms. Šios autorizuoja pa-žymėjimus ir mokykloms siūlo pa-slaugų paketus. Kokių paslaugų rei-kia, sprendžia pačios mokyklos”, -tvirtino T.Salys.

Pasak jo, į EMP gali būti įdieg-tos įvairios funkcijos - saugumomokykloje ir ugdymo įstaigos lan-komumo sistemos, didžiuosiuosešalies miestuose jį galima paverstielektroniniu važiavimo viešuojutransportu bilietu. Brūkšninis ko-das leidžia identifikuoti kortelės tu-rėtoją bibliotekose.

“Man dar neteko girdėti, kad ku-rioje nors šalies mokykloje kartu suEMP sistema būtų įrengta ir visareikalinga infrastruktūra. Dažniau-siai mokyklos ar savivaldybės tuoturi pasirūpinti atskirai, atsižvelg-damos į savo finansines galimybes”, -tvirtino ŠAC direktorius.•

Pažymėjimas - elektroninis, nauda - popierinė

EMP mokykloms žada nemažai galimybių, tačiau moksleiviai jomis naudotis negali. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

T.Salys: “Man dar neteko girdėti, kad kuriojenors šalies mokykloje kartu su EMP sistema

būtų įrengta ir visa reikalinga infrastruktūra.”

Lietuva ir Europa 72013 03 14Lietuvos žinios

MINDAUGAS LINKAITISSpecialiai LŽ iš Strasbūro

Europos Parlamentas (EP) formaliai pritarė tam, kad būtų kuriama transeuropinėenergetikos infrastruktūra.

Europos Komisija planuoja su-kurti tokią infrastruktūrą iki 2040-2050 metų. Ketinama sujungti ener-getines salas, tokias kaip Baltijosšalys, ir subalansuoti iškastinio ku-ro bei atsinaujinančių energijos iš-teklių naudojimą.

Projektą rengęs EP Socialistų ir de-mokratų pažangiojo aljanso frakcijosnarys portugalas Antonio Correia deCamposas pabrėžė, kad kuriant bend-rą visos Europos energetikos inf-rastruktūrą reikėtų supaprastinti pla-

navimą ir nustatyti maksimalų jo laiką- 4,5 metų, taip pat numatyti, kokiųprocedūrų ar net sankcijų bus ima-masi, jei planavimas užtruktų. A.Cor-

reia de Camposas siūlo energetikos pro-jektus valdyti visos Europos Sąjungosmastu, kad nebūtų energijos tiekimopertrūkių. “Kuriant energetikos inf-rastruktūrą galima panaudoti dalį iš 5mlrd. eurų ES lėšų, skiriamų 2014-2020metams. Tada energetinės salos būtųsujungtos į vieną energetikos infra-struktūrą”, - “Lietuvos žinioms” sakėA.Correia de Camposas.

Investicijos į energetikos infrastruktūrą

Europos energetikos komisarasGuentheris Oettingeris aiškina, kadtokia infrastruktūra ir centralizuotasjos kūrimo valdymas ne tik sustiprin-

tų energetikos sektorių, bet ir padi-dintų konkurenciją. O vartotojas iš totik laimėtų. “Dujos ir elektra atsidū-rė antroje vietoje. Buvo sukurta visabiomasės, jos gabenimo, deginimoinfrastruktūra, išplėtota infrastruktū-ra gauti energiją iš anglių. Jei taip patsėkmingai, be apribojimų ES šalysebūtų transportuojamos dujos ir elekt-ra, iš to laimėtų visi”, - įsitikinęs ener-getikos komisaras.

Jo galva, kuriant energetikos inf-rastruktūrą išloš ir kitas verslas, pa-vyzdžiui, statybų, tyrimų, inovacijųsektoriai. Be to, tai būtų didelis pos-tūmis regionų ekonomikai. Komisa-ras mano, kad į energetikos inf-

rastruktūros kūrimą galėtų investuo-ti ir gyvybės draudimo verslas.

Prioritetas - Baltijos šalims EP narė Lena Kolarska-Bobinska

pabrėžė, kad į energetikos inf-rastruktūrą reikia investuoti protin-gai ir ten, kur labiausiai reikia. Jeitektų karpyti 2014-2020 metų lėšas,Vidurio Europos ir Baltijos valstybiųtai neturėtų liesti.

Iki 2040-2050 metų transeuropinėenergetikos infrastruktūra turėtų bū-ti visiškai integruota. Prie jos galėtųprisijungti ir ne Bendrijos šalys, to-kios kaip Norvegija, Ukraina.

Šią savaitę Europos Parlamentas

turi patvirtinti ir Energetikos planąiki 2050 metų. Jame bus numatytikonkretūs veiksmai, kaip išvengti ga-limo energijos išteklių stygiaus, dau-giau dėmesio skiriama skalūnų dujųpaieškai ir gavybai.

Antradienį Europos Parlamentaspatvirtino reglamentą, kuriame tarpstrateginių ES energetikos tinklųkoridorių įrašyti ir Baltijos šaliųelektros bei dujų jungčių planai. Pa-rengtam reglamentui pritarė 539 eu-roparlamentarai, prieš balsavo 85,susilaikė 16. Jam dar turės pritarti irES Taryba. Reglamentas įsigaliospraėjus 20 dienų, kai bus paskelbtasoficialiame ES leidinyje. •

Sieks centralizuotai valdyti energetikos projektus

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Europos Parlamentas nepritarė2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetui, dėl kurio Bendrijos lyderiai susitarėper viršūnių susitikimą praėjusįmėnesį, ir paragino surengtinaujas derybas šia tema.

“Nenorime deficitinio biudžeto. Perdaug gerai žinome valstybių, kuriosnežino, kaip grąžinti skolas, proble-mas”, - vakar sakė Europos Parlamen-to pirmininkas Martinas Schulzas. Jis

dar vasarį prieš ES vadovų susitikimąBriuselyje buvo įspėjęs, kad pernelygdrastiški karpymai gali paskatinti euro-parlamentarus balsuoti prieš pareng-tą biudžeto projektą.

Taip ir atsitiko. Vakar balsavime da-lyvavo 690 europarlamentarų, iš jųnet 506 pasisakė prieš ES lyderių pat-virtintą biudžeto projektą, nes šis biu-džetas buvo deficitinis. Planuota įbendrą iždą surinkti 908,4 mlrd. eu-rų (3,14 trln. litų), o išleisti - 960 mlrd.eurų (3,31 trln. litų). Tačiau šis biu-džeto projektas buvo palankus Lie-tuvai. Palyginti su 2007-2013 metais,mūsų šalis turėjo gauti beveik 10

proc. daugiau nei 2007-2013-aisiais -bendra suma turėjo sudaryti net 44,5mlrd. litų. Tuo po vasarį daugiau neiparą trukusių derybų labai džiaugė-si Lietuvos prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Tačiau tai buvo pirmasisdeficitinis biudžetas Bendrijos isto-rijoje ir tik 161 europarlamentarasbalsavo už jo priėmimą. Lietuvai ats-tovaujantys europarlamentarai taippat balsavo “prieš”.

Nepatvirtinęs biudžeto projekto,kuris, be kita ko, užtikrino didesnįfinansavimo lankstumą atskiraismetais, Europos Parlamentas darpriėmė rezoliuciją, raginančią keis-

ti 2014-2020 metų ES biudžeto for-mavimą. Rezoliucijoje, kurią pa-laikė pagrindinės partijos, teigia-ma, kad toks biudžetas surišaBendrijai rankas ateinantiems sep-tyneriems metams ir “negali būtipriimtas - nebent būtų įvykdytoskai kurios esminės sąlygos”. VakarEuropos Parlamentas taip pat pa-ragino surengti naujas derybas dėlES biudžeto.

Lietuvos premjeras Algirdas But-kevičius tikisi, kad iki birželio Bend-rijai pavyks pasiekti susitarimą dėlES 2014-2020 metų biudžeto. “Kiekžinau, Europos Parlamentas reika-

lauja šiek tiek padidinti ES biudže-to pajamas ir išlaidas”, - sakė A.But-kevičius.

Kad biudžeto projektui nebuvopritarta, bėdos nemato ir preziden-tės D.Grybauskaitės užsienio poli-tikos grupės vadovė Jovita Nelup-šienė. Ji sako, kad “dabar EuroposParlamentas derėsis su ES pirmi-ninkaujančia Airija ne dėl viso su-tarto daugiamečio biudžeto, bet dėlbendrųjų programų bendrų eilu-čių”. Prezidentės atstovė teigia, kad“atskiroms šalims sutarta ES para-ma nebus derybų su Europos Parla-mentu objektas”. •

Europarlamentaras ALGIRDAS SAUDARGAS

Šis reglamentas yra svarbus žingsnis užtikrinant visišką ener-gijos vidaus rinkos integraciją. Juo remiantis busmodernizuota ir išplėsta Europos energetikos infrastruktū-ra, efektyviai sujungti tarpvalstybiniai tinklai. Reglamenteatsispindi nuostatos, kurios padės naikinti tiek administraci-nes, tiek finansines tokių jungčių kliūtis, taip pat busneleidžiama valstybei vienašališkai blokuoti projekto, jei jissvarbus viso regiono rinkai.

Noriu pabrėžti - šis reglamentas užtikrins, kad energetiškai izoliuotos salos, tokios kaip Lie-tuva, būtų prijungtos prie bendro Europos energetikos tinklo. Reglamente numatytagalimybė šioms šalims gauti ES finansinę pagalbą konkretiems jungčių tiesimo su kitomisES narėmis projektams net ir tais atvejais, kai svarbūs valstybių energetinio saugumo užtik-rinimo projektai nėra visiškai ekonomiškai pagrįsti. Negalima užmiršti finansavimo klausimo, jis bus sprendžiamas teisės aktu, kuris nustatoEuropos infrastruktūros tinklų priemonę (“Connecting Europe Facility”). Todėl negalimaenergetikos projektams sumažinti finansavimo, nes jis būtinas energetikos infrastruktūraiplėsti. Visi suprantame, kad energetikos ir energetinio saugumo klausimai šiuo metu yrasvarbiausias politinės darbotvarkės prioritetas.

Lietuva turės palaukti milijardų

A.Correia de Camposas pasisako už tai, kad energetinės salos būtų kuogreičiau sujungtos į vieną energetikos infrastruktūrą. / dinheirovivo.pt nuotrauka

Europarlamentarė RADVILĖ MORKŪNAITĖ

Balsavau prieš Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudžetoprojektą, nes jis neatspindėjo visų Europos piliečių lūkesčiųir derantis dėl jo nebuvo išklausyta Europos Parlamentonuomonė. Tolesnės derybos dėl biudžeto - politinis EuroposParlamento sprendimas, kurį parėmė dauguma frakcijų. Jostikisi, kad pavyks išspręsti nesklandumus ir išsiderėti dau-giau išmokų svarbiems mokslo bei švietimo sektoriams.Sutarimas dėl biudžeto turėtų būti pasiektas birželio mė-

nesį dar pirmininkaujant Airijai. Jeigu nepavyks - už biudžeto patvirtinimą jau bus atsakin-ga Lietuva, pradėsianti pirmininkauti nuo liepos.Nemanau, kad derantis dėl naujo septynerių metų biudžeto išmokos Lietuvai sumažės. Josturėtų likti tokios pačios. Manau, naujasis biudžetas geriau atspindės visos ES piliečių lū-kesčius ir bus skaidresnis bei efektyvesnis.

Nepateisino piliečių lūkesčių

Europarlamentaras ZIGMANTAS BALČYTIS

Balsavau prieš Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudžetoprojektą, nes taip iš anksto sutarėme frakcijoje. Ankstesniobiudžeto projekto nepalaikė dauguma Europos Parlamentonarių, nes jame buvo numatyta per mažai lėšų naujomsdarbo vietoms kurti bei įvairiems svarbiems projektams.Manau, naujas biudžeto projektas bus naudingesnis Lietu-vai. Be to, biudžetas bus didesnis, todėl ir išmokos Lietuvaiturėtų padidėti. Parlamentarai tikisi, kad sutarimas dėl nau-

jojo biudžeto bus pasiektas per tris mėnesius, dar Airijos pirmininkavimo laikotarpiu. Vis-kas turėtų priklausyti nuo derybų.

Naudingesnis Lietuvai

Tik nedaugelis Europos Parlamento narių balsavo už biudžeto projektą. / AFP/Scanpix nuotrauka

A.Correia de Camposassiūlo energetikos

projektus valdyti visosEuropos Sąjungos

mastu, kad nebūtųenergijos tiekimo

pertrūkių.

Svarbiausias prioritetas

2013 03 14Lietuvos žinios8 Pasaulis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Laikinuoju Venesuelos prezi-dentu prisaikdintas NicolasasMaduro jau iškėlė savo kandidatūrą pirmalaikiuose šalies vadovo rinkimuose. Jis įsitikinęs, kad balandžio 14 dieną tikrai švęs pergalę.

Norėdamas supažindinti venesue-liečius su savo programa, N.Madurosušaukė mitingą prie Nacionalinėsrinkimų tarybos ir iškilmingai pra-nešė, kad jo programa bus tokia patkaip Hugo Chavezo per prezidentorinkimus, vykusius 2012-ųjų rudenį.Savo rinkimų štabą N.Maduro pava-dino H.Chavezo vardu ir įtraukė į jįmirusio lyderio bendražygius.

Nors rinkimų kampanija prasi-dės tik balandžio 2 dieną, N.Ma-duro jau pažadėjo, kad jei laimės,išsaugos Simono Bolivaro pradėtosrevoliucijos kursą, gins skurdžiau-sius Venesuelos gyventojus, statysnaujus namus, remontuos ligoni-nes, mokyklas ir, žinoma, kovos sunusikalstamumu, biurokratija beikorupcija. Vyrą palaikys ir žmonaCilia Flores. Ji jau pranešė, kad at-sistatydina iš Venesuelos generali-nio prokuroro posto, nes nori pa-dėti sutuoktiniui per rinkimųkampaniją. Cilia Flores taps jo rin-kimų štabo vykdomąja sekretore.

Į N.Maduro rinkimų štabą įtrauk-ti kone visi dabartiniai šalies ministrai,taip pat viceprezidentas Jorge Arrea-za, Nacionalinės asamblėjos pirmi-ninkas Diosdado Cabello, valstybinionaftos koncerno “Petroleos de Vene-zuela” vadovas Rafaelis Ramirezas,kartu einantis ir naftos ministro parei-gas, bei vyriausias H.Chavezo brolisBarinas Adanas Chavezas. Kad tikiN.Maduro pergale per rinkimus, jauspėjo pranešti ir Kubos prezidentasRaulis Castro. Jis iškilmingai pareiškė,jog H.Chavezo išauklėtas politinis ly-deris negali nelaimėti.

Priešų paieškaŠiuo metu Venesueloje tvyro di-

džiulė įtampa. N.Maduro nepralei-džia progos užsipulti savo pagrindi-nį varžovą, opozicijos kandidatąHenrique Caprilesą, o tas stengiasijam atsikirsti. H.Caprilesas kalti-na laikinąjį prezidentą sistemingaimelavus apie Venesuelos lyderio li-gą ir išnaudojant H.Chavezo mirtįasmeniniams politiniams tikslams.

Opozicija pranešė, kad prieš jos ly-derį buvo rengiamas pasikėsinimas,ir tai esą “gali patvirtinti kompeten-

tingos valdžios institucijos”. Teigia-ma, jog būtent dėl to H.Caprilesasnegalėjo asmeniškai įregistruoti savokandidatūros. Tai teko padaryti jorinkimų štabo vadovui Henri Falco-nui. Šis pareikalavo, kad rengtas pa-sikėsinimas būtų nuodugniai ištirtas.

N.Maduro į tai atkirto, esą taipkalbėdamas jo varžovas įžeidžia vi-sos Chavezų šeimos garbę, o patsėmėsi ieškoti “priešų, užkrėtusių vė-žiu” Venesuelos “comandante”. Ikišiol niekas taip ir nepaskelbė tikslios

mirusio valstybės vadovo diagnozės.Pats H.Chavezas buvo tik užsimi-nęs, kad prie akies turėjo didelįauglį. Dabar N.Maduro pranešė,jog H.Chavezo ligos priežastis tirsvalstybinė komisija, į kurią bus įt-raukti geriausi pasaulio mokslinin-

kai. “Viskas rodo, kad jis užkrėstaspasitelkus kažin kokias subtilias te-chnologijas”, - teigia pretendentas įH.Chavezo vietą.

N.Maduro aiškina, jog 1940-1950metais JAV ir kai kuriose kitose vals-tybėse veikė laboratorijos, kuriose bu-

vo tiriama, kaip galima dirbtinai už-krėsti žmones vėžiu. “Praėjo 70 me-tų. Negi šios blogio ir mirties labora-torijos per tą laiką nieko nenuveikė?” -retoriškai klausė kandidatas į prezi-dentus duodamas interviu valstybi-niam televizijos kanalui “Telesur”.

N.Maduro sako, jog tai įtarė irpats H.Chavezas. Vėžys jam buvodiagnozuotas 2011-ųjų vasarą, o jaugruodį “comandante” pareiškė esąsnustebintas, kad “pastaruoju metuvis daugiau Lotynų Amerikos va-dovų suserga onkologine liga”, irnet tikino turįs tam įrodymų.

Nors Vakaruose tokie teiginiai ke-lia juoką, N.Maduro linkęs pritartiir Bolivijos prezidentas Evo Morale-sas. Jis tvirtina, kad “imperialistainaudoja metodus, nutraukiančiusžmogaus gyvenimą”. DalyvaudamasJungtinių Tautų Narkotinių medžia-gų komisijos posėdyje VienojeE.Moralesas išreiškė viltį, jog “anks-čiau ar vėliau bus įrodyta, kad įH.Chavezo gyvybę pasikėsinta”.

Savaitė be “comandante”Dabartinė Venesuelos valdžia iš-

kilmingai pranešė, kad H.Chavezokūnas bus balzamuotas. Tačiau kamketinama patikėti šią delikačią ir at-sakingą procedūrą, dar neaišku. Ga-li būti, jog specialistai bus kviečiamiiš Rusijos, nes ji “šioje srityje naudo-ja absoliučiai naujausias technologi-jas”. Rusai jau spėjo pranešti, kad yrapasirengę padėti venesueliečiams.

Venesuelos karo akademijoje ant-radienį 16 val. 25 min. vietos laiku,t. y. tuo metu, kai lygiai prieš savai-tę mirė H.Chavezas, nuskambėjogedulingos fanfaros. Paskui Šlovėssalėje vyko pamaldos. Jose dalyvavolaikinasis šalies prezidentas, Nacio-nalinės asamblėjos pirmininkas irministrai. Ceremoniją transliavo vi-si nacionaliniai televizijos kanalai irradijo stotys. Jai pasibaigus žmonėsvėl galėjo eiti atsisveikinti su miru-siu “comandante”.

Kariniu munduru apvilkto H.Cha-vezo kūnas su raudona desantinin-ko berete ant galvos gerai matomaspro stiklinį karsto dangtį. Jo veidasatrodo griežtas ir ramus. Raudonme-džio karstas pridengtas trispalve ša-lies vėliava su 8 baltomis žvaigždė-mis. Šalia - didžiulis paauksuotaskryžius ir aukštose žvakidėse degan-čios žvakės, padėtas ir šalies nacio-nalinio didvyrio S.Bolivaro auksiniskardas. Prie karsto garbės sargybą ei-na kariškiai, laikantys rankose kar-dus. Visi jie vilki Venesuelos kovos užnepriklausomybę laikų raudonas hu-sarų uniformas.•

H.Chavezo auklėtinis taikosi į prezidentus

N.Maduro (kairėje) žada, kad išrinktas laikysis tokio pat kurso kaip ir H.Chavezas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Kinijoje iš upės išgriebta jau be-veik 6 tūkst. nugaišusių kiaulių,bet valdžia tikina, kad vanduosaugus, atitinkantis vyriausybėsnustatytus standartus.

Kiaulių maitos, praėjusią savaitęaptiktos Huangpu upėje, plaukia to-liau. Jas iš vandens graibo darbinin-kai. Nuo ko kiaulės krito, iki šiol ne-žinoma. Manoma, kad gaišenas įvandenį sumetė apylinkių ūkininkai.

Huangpu upė yra pagrindinis Šan-chajaus, turinčio 23 mln. gyventojų,geriamojo vandens šaltinis. Šancha-jaus municipaliteto pareigūnai tvir-tina, kad rinkoje neaptikta užkrėstoskiaulienos. Tačiau “Weibo” (kiniškas“Twitter” ekvivalentas) vartotojai

skeptiškai vertina tokius pareiškimus.Tinkle jau pasirodė speciali rubrika“Huangpu upės negyvos kiaulės”.

“Kadrai ir pareigūnai, mes nori-me jumis tikėti, bet neleiskite mumsmirti nusinuodijus. Kitaip, kas tuo-met jums tarnaus? Gerai pagalvoki-te”, - parašė vienas vartotojas. “Šiupė yra ekskrementų spalvos, van-duo negeriamas, net jei ten ir nebū-tų negyvų kiaulių”, - atsiliepė kitas.

Valdžia ramina Kinijos piliečius,kad vandenyje neaptikta kiauliųmaro ir kitų pavojingų bacilų, o la-boratoriniai tyrimai parodė, jog kaikurios kiaulės krito nuo žmogui ne-pavojingo viruso porcine circovi-rus. Be to, tikinama, kad išgriebia-mų gaišenų mažėja.

Kai upėje pastebėtų kritusiųkiaulių skaičius viršijo 1000, imtakalbėti apie ekologinę katastrofąir spėlioti, ar maitos nebus susiju-sios su ankstesniu skandalu, kaiJiaxingo policija surengė virtinęsėkmingų operacijų prieš nelegaliąprekybą nugaišusių arba nesveikųgyvulių mėsa. Žymekliai kiauliųausyse rodė, kad jos iš Jiaxingo, bettai, anot pareigūnų, dar neparodo,kur riestasnukės užaugintos. Rajo-no valdžia atsimuša sakydama, kadkiaulės galėjo kristi ir nuo šaltooro.

Negyvų kiaulių skandalas pratrū-ko Kinijoje tuo metu, kai čia vis daž-niau būgštaujama dėl aplinkos už-terštumo. Pekiną gaubiantis smogas

neseniai buvo pasiekęs rekordinį ly-gį, vanduo ir oras užteršti net kaime.Valstybinė spauda paragino tiek pa-prastus žmones, tiek valdininkus“atsižvelgti į būtinybę tausoti aplin-

ką”, o pareigūnus - laiku skelbti vi-suomenei duomenis apie geriamo-jo vandens kokybę.•BBC, Reuters, LŽ

Venesueliečiai vis dar gali atsisveikinti su H.Chavezu.

Renkamos sergančios kiaulės. / AFP/Scanpix nuotrauka

Upe vis plaukia negyvos kiaulės

Kubos prezidentas R.Castro iškilmingai pareiškė, jog H.Chavezo išauklėtas politinis

lyderis negali nelaimėti.

Verslas 92013 03 14Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6432 -0,4540%

1 Australijos doleris 2,7309 +0,0439%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0850 -0,0778%

1 Kanados doleris 2,5768 -0,2833%

1 Šveicarijos frankas 2,8015 +0,1820%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2536 -0,4208%

10 Čekijos kronų 1,3481 -0,2003%

10 Danijos kronų 4,6299 +0,0065%

1 DB svaras sterlingų 3,9539 -0,0228%

100 Vengrijos forintų 1,1276 -0,7893%

100 Islandijos kronų 2,0954 -0,0668%

100 Japonijos jenų 2,7669 +0,4337%

100 Kazachstano tengių 1,7520 -0,4623%

1 Latvijos latas 4,9254 -0,0244%

10 Moldovos lėjų 2,1463 -0,5358%

10 Norvegijos kronų 4,6458 +0,3702%

10 Lenkijos zlotų 8,3528 +0,2418%

100 Rusijos rublių 8,6154 -0,1590%

10 Švedijos kronų 4,1737 +0,7332%

1 Turkijos naujoji lira 1,4678 -0,4156%

10 Ukrainos grivinų 3,2545 -0,3073%

2013 03 14, LB

Įmonių pradelsti mokėjimai va-sario mėnesį padidėjo 162 mln.litų, o bendras verslo skolųportfelis pasiekė 5 mlrd. litų.

Tai riba, kuri buvo pasiekta irpraėjusių metų gegužę. Tai rodo kre-ditų biuro “Creditinfo”, kuriameformuojama kredito istorija, duome-nys. Praėjusį mėnesį skolos daugiau-sia išaugo bankams ir kredito uni-joms, o lizingo ir vartojimo kreditusteikiančioms bendrovėms skolos šiektiek sumažėjo. Galima palyginti:įmonių skolos atskirai “Sodrai” pervasario mėnesį padidėjo 16 mln. litųir sudarė 442 mln. litų. Vidutinė sko-la “Sodrai” siekia 10 tūkst. litų.

Pasak Alinos Buemann, kreditųbiuro “Creditinfo” kredito rizikos va-dovės, kreditorinius įsipareigojimus

verslo partneriams sunkiausiai vykdobrandesnio amžiaus nekilnojamojoturto (NT), statybos, transporto beimažmeninės prekybos bendrovės.Minėtų bendrovių veiklos amžius yra6-10 metų ir šioms įmonėms tenka40 proc. pradelstų mokėjimų. Tai,kad būtent ilgiau veikiančios įmonėssusiduria su mokumo sunkumais, su-siję su vidutiniu bankrutuojančiųįmonių amžiumi, kuris 2010-2012metais siekė 9 metus.

Praėjusį mėnesį verslas padengė 56mln. litų pradelstų skolų, arba 26mln. litų mažiau nei sausio mėnesį. Oštai 2012 metais verslas kas mėnesįvidutiniškai padengdavo po 163 mln.litų anksčiau susidariusių skolų.

Sausio mėnesį taip pat užfiksuoti117 įmonių bankroto atvejai - tai 30atvejų mažiau nei ankstesnį mėnesį.

“Praėjusį mėnesį bankrotų labiausiaisumažėjo pramonės, NT ir statybosveiklose. Tuo tarpu maitinimo įstai-gų bei transporto veikloje jų truputį

padaugėjo”, - sako “Creditinfo” kre-dito rizikos vadovė. •LŽ

Verslas įsiskolino 5 milijardus

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Smulkiosios elektros vartoto-jos - įmonės ir įstaigos, kuriųįrenginių leistinoji galia yramažesnė kaip 30 kW, neapgulėnepriklausomų elektros tiekė-jų, siūlančių elektros energijąpirkti rinkos kainomis.

Elektros skirstymo AB “Lesto”duomenimis, per metus smulkiųjųvartotojų, sudariusių sutartis su ne-priklausomais elektros tiekėjais, pa-daugėjo vos 15 procentų. Iš viso sunepriklausomais tiekėjais sutartis ikišių metų sausio buvo pasirašę 5219juridinių asmenų. Šiemet iki vasario10 dienos pranešimus apie naujassutartis “Lesto” gavo dar iš 1970 var-totojų, taigi nuo kovo elektros ener-giją iš nepriklausomų tiekėjų perkajau 7189 juridiniai asmenys.

Kaip LŽ teigė “Lesto” atstovėEdita Sirutienė, 2012 metais ne-priklausomi tiekėjai juridiniams as-menims patiekė 5,06 TWh elektrosenergijos, arba 71 proc. patiektosvisiems vartotojams.

Smulkieji neskuba“Pastebime, kad įmonės vis ak-

tyviau renkasi nepriklausomus tie-kėjus, bet lėčiau nei tikėjomės”, -LŽ pripažino nepriklausomo elekt-ros tiekimo rinkos lyderės UAB“Energijos tiekimas” generalinis di-rektorius Algirdas Juozaponis.Bendrovės vertinimu, nepriklauso-mą tiekėją yra pasirinkusi tik kasketvirta bendrovė, kuriai laisva rin-ka tapo prieinama nuo 2013 metųsausio.

Smulkiųjų vartotojų vangumą,matyt, galima paaiškinti. Antai Aly-taus savivaldybės Komunalinio ūkioskyriaus vyriausiasis specialistas Al-gis Ulčickas LŽ teigė pastebėjęs, kadsudarius sutartį su nepriklausomutiekėju šiemet sąskaitos už elektrosenergiją, naudojamą miesto apšvie-timui, padidėjo. Žiemą šioms reik-mėms per mėnesį sunaudojama250-300 tūkst. kWh elektros energi-jos. “Pati elektros energija pigesnė,bet dar tenka mokėti už skirstymobendrovės paslaugas”, - sakė specia-listas. Alytaus savivaldybė nuo šiųmetų elektros energiją iš nepriklau-somų tiekėjų perka ir mokykloms,vaikų darželiams, administraci-niams pastatams.

Įmonės, pasirašiusios sutartis su ne-priklausomais tiekėjais, gauna ne vie-

ną, o dvi sąskaitas: vieną - už elektrosenergiją, o kitą - už “Lesto” paslaugas.

“Lesto” Visuomeninio tiekėjotarnybos elektros energijos rinkoseksperto Audriaus Kiškio nuomo-ne, alytiškiai veikiausiai lyginaelektros energijos kainas, buvusiasiki sausio, nes nuo šių metų elekt-ros energijos tarifas vartotojams,nepasirinkusiems nepriklausomotiekėjo, jau skaičiuojamas pagal ki-tą metodiką. Prie Kainų komisijos

nustatytos visuomeninės kainospridedant 25 proc. garantinio tie-kimo kainą, kurios nemoka pasi-rinkusieji nepriklausomą tiekėją.Kita vertus, anot A.Kiškio, smul-kiesiems vartotojams bent dabarkažin ar pavyks sutaupyti, pasira-šius sutartis su nepriklausomais tie-kėjais, mat šie palankiausias sąly-gas siūlo didžiausiems vartotojams,

o daliai smulkių įmonių ar buiti-niams vartotojams jie savo paslau-gų kartais net nesiūlo. Tokiais atve-jais visiems vartotojams garantinįtiekimą užtikrina “Lesto”.

Gyventojams neapsimokaSutartis su nepriklausomais elekt-

ros tiekėjais nuo šių metų pradžiosgali pasirašyti ir gyvenamųjų namųbendrijos. “Palangoje turime 72 gy-venamuosius namus, Kaune - 3 de-

vynaukščius. Mielai sudarytume su-tartis su nepriklausomu elektrostiekėju, bet kai pasišnekėjome subendrijomis, išgirdome, kad neap-simoka, nes kainuos tiek pat”, - LŽkalbėjo Kauno nekilnojamojo turtovaldymo UAB “Nuova” plėtros pro-jekto vadovas Pranas Sindaravičius.

A.Juozaponio teigimu, techniniųkliūčių pasirašyti sutartis su gyven-

tojų bendrijomis nėra. “Buitiniaivartotojai, nors ir turi galimybę pa-sirinkti nepriklausomą tiekėją, tonedaro ir toliau už elektros energi-ją moka valstybės reguliuojama kai-na, - sakė “Energijos tiekimo” va-dovas ir paaiškino: - Kadangi ji yramažesnė už rinkos kainą, finansi-nio motyvo pasirinkti nepriklauso-mą tiekėją buitiniai vartotojai šiuometu neturi.”

Kita vertus, jo nuomone, daugiauelektros energijos sunaudojantysbuitiniai vartotojai gali sutaupyti ištiekėjo pirkdami sertifikuotą elekt-ros energiją, pagamintą iš atsinau-jinančių išteklių. Tiesa, žaliąja ener-gija, kurią pigiausiai gamina Kaunohidroelektrinė, Lietuvoje prekiaujatik “Energijos tiekimas”. Dėl šioselektros tiekimo bendrovė yra pasi-rašiusi sutartis kol kas tik su trimisbuitiniais klientais.

Neskaičiuosi - netaupysiStambesni ir vidutiniai vartoto-

jai nesiskundžia sudarę sutartis sunepriklausomais elektros tiekėjais.Antai jau minėta “Nuova”, Kaune

valdanti ir nuomojanti 30 tūkst.kvadratinių metrų ploto buvusiosradijo gamyklos pastatą, jame esan-čių administracinių ir gamybos pa-talpų reikmėms per mėnesį sunau-doja apie 70 tūkst. kWh elektrosenergijos. P.Sindaravičius skaičiuo-ja, kad net jeigu mokestis už elekt-ros energijos kilovatvalandę suma-žėja 0,5 cento, per mėnesį pavykstasutaupyti vidutiniškai po 3500 litų,o per metus - per 40 tūkst. litų.

“Iš nepriklausomo tiekėjo elekt-ros energiją perkame antri metai irkol kas džiaugiamės. Nepastebėjau,kad kada nors būtume sumokėjębrangiau, nei mokant valstybės re-guliuojama kaina”, - kalbėjo “Nuo-vos” projekto vadovas. Jo įsitikini-mu, nesutaupo tas, kuriam kainosskirtumas atrodo per mažas ir ne-apskaičiuoja, kiek galėtų sutaupytiper metus ar juolab per dvejus tre-jus. Pasak jo, bendrovė buvo sulau-kusi ir dar patrauklesnių pasiūly-mų iš kitų nepriklausomų tiekėjų,bet nusprendė nesiblaškyti.

Vienintelis laikinas nepatogumasperkant elektrą iš nepriklausomotiekėjo, anot jo, yra tas, kad reikiasumokėti mėnesį “į priekį” pagalsutartyje numatytą kainą, bet vienąmėnesį tam atidėjus šiek tiek lėšų,paskui mokėjimai vyksta įprastatvarka. “Nuovos” atstovas LŽ pa-aiškino, kad sutartys su tiekėju pa-prastai peržiūrimos kas pusmetį, oapie būsimus kainos pokyčius tie-kėjas visada praneša iš anksto.

Pasak A.Juozaponio, vartotojai,elektros energiją perkantys iš ne-priklausomų tiekėjų, turi galimybiųmokėti ir pagal momentinę kainąrinkoje, bet atlikti tyrimai rodo, jog70 proc. tokių vartotojų pageidaujafiksuoto, nurodyto sutartyje tarifo,o ne tiesiogiai susieto su biržos kai-nomis. Nepriklausomi tiekėjai pa-prastai elektros kainą koreguoja kasketvirtį, atsižvelgdami į situaciją rin-koje, o valstybės reguliuojama kai-na nustatoma visiems metams. •

Pigesnė elektra rūpi ne visiems

Nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusi tik kas ketvirta bendrovė, kuriai laisva rinka tapo

prieinama nuo 2013 metų sausio.

Objektų, kuriuos elektros energija aprūpina nepriklausomitiekėjai, dalis 2013 m. sausio 1 d., proc.Objekto leistinoji galia, kW 2013 m. 2012 m.

Daugiau nei 400 kW 91 90

100-400 kW 82 76

30-100 kW 65 58

Iki 30 kW 38 18

Šaltinis: AB “Lesto”

A.Juozaponis: “Pastebime, kad įmonės vis aktyviau renkasi nepriklausomus tiekėjus, bet lėčiau nei tikėjomės.”Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

2013 03 14Lietuvos žinios10 Namų pasaulis

ILONA STAŠKUTĖ

Neskaidraus stiklo indai mūsųšalyje tik neseniai pasitraukė išvirtuvių, bet užsienyje vėl stai-ga kilo jų populiarumo banga.

Lietuvoje matinio stiklo stiklinėsvis dar asocijuojasi su sovietmečiu.Tuomet iš dalies skaidraus, iš daliesmatinio stiklo indai buvo saugomisvarbiausioms šventėms, bet pasta-ruoju metu parduotuvių lentynasužkariavę vien skaidraus stiklo ga-miniai. Gali būti, kad ši tendencijailgai nesitęs, nes Vakarų Europojeir JAV matinio stiklo indai - karš-čiausia šio pavasario mada. Švedi-jos dizaino studija “Front” pristatėvisą neva “apšalusių” stiklinių, tau-

rių ir ąsočių kolekciją. Indų apačiavisiškai matinė, viršaus link jieskaidrėja, o viršuje visiškai perma-tomi, lyg būtų aptraukti drėgme, su-sidariusia nuo šalto gėrimo. Tačiaudizainerių kūriniai gana brangūs -dvi stiklinės kainuoja 180 Danijoskronų (apie 84 litus). Kūrybingosmerginos pačios ėmė versti įprastostiklo indus į matinius. Tai padary-ti labai paprasta, nes rankdarbiųparduotuvėse jau galima rasti purš-kiamų skaidrių dažų, suteikiančiųmatinį efektą.

Auksarankės puslapyje Marthas-tewart.com pasidalijo paprastaisnurodymais, kaip patiems įprastostiklo indą ar žvakidę papuošti ma-tiniu “šerkšnu”.

• Pasiruoškite vietą, kur galėsi-te palikti stiklines džiūti keletui va-

landų, pasitieskite senų laikraščių.• Lipnia, lengvai nusiklijuojan-

čia juostele (pvz., naudojama lan-gams kamšyti) apklijuokite apie 2cm nuo stiklinės viršaus, kad nerei-kėtų dažų glausti prie lūpų geriant.Jei norite išgauti raštų, iškirpkite no-rimas formas iš tos pačios juostelėsir užklijuokite, kur norėsite paliktiskaidrius plotus.

• Tolygiai apipurkškite indą.• Palikite jį pastatytą dugnu į apa-

čią džiūti apie porą valandų. Kad ne-susiformuotų nubėgusių dažų kraš-telis, pastatykite indą ant mažesniopaviršiaus nei jo dugnas, pvz., nerei-kalingo plastikinio kamštelio.

• Kol indas dar nevisiškai nu-džiūvęs, atsargiai nuimkite lipniosjuostelės gabalėlius ir palikite indąišdžiūti iki galo. •

ILONA STAŠKUTĖ

Darant namuose remontą arba įrengiant būstą vienas iš esminių klausimų, kokiągrindų dangą pasirinkti. Tačiau net nusprendus, kokias grindis kloti, liekadaug neaiškumų.

Pasirinkus medines grindis su-nkiausia apsispręsti, ar kloti jas išlentų, ar sudėti daugiasluoksnes(dažniausiai trisluoksnes) parketlen-tes. Pasak specialistų, apsispręstilengva tik tada, kai namų šeiminin-kai nori šildomųjų grindų. Tokiomsgrindims lentos netinka, nes jos su-laiko didžiąją dalį šilumos, taigi no-rintiems vaikščioti natūraliu medžiubelieka rinktis trisluoksnes parket-lentes. Bet jei šildymo elementų pogrindimis montuoti neplanuojama,atsiveria plačios pasirinkimo gali-mybės, o nuo raštų gausos ir kainųskirtumo apsisuka galva.

Reikia tobulo pagrindoGrindų lentų ir trisluoksnių par-

ketlenčių kvadratinio metro kaina,lyginant pigiausius ir brangiausiusvariantus, pernelyg nesiskiria. Pasi-rinkimą dar labiau apsunkina tai,kad abiejų rūšių medinių grindų iš-vaizda ir pojūtis jomis vaikštant be-veik nesiskiria, taigi belieka pagalvo-ti apie grindų klojimo ir naudojimoskirtumus.

“Solum” grindų salono projektųvadovas Robertas Margevičius tvir-tino, kad dažniausiai žmonės būnanusiteikę pirkti grindų lentas, ta-čiau įvertinę papildomas išlaidas irriziką persigalvoja. “Lentų nepatar-tina dėti ant betono. Galima taipdaryti, bet tada reikia žinoti, ar tin-kamai jis išlietas. O žmonės dažnaiperka buto “dėžutę” ir įrengdami ne-žino, kas tiksliai buvo padaryta”, -aiškino jis.

Daugiausia problemų esą kyla, jeigrindų lentos priklijuojamos prienepakankamai storo, sauso ir ly-gaus betoninio pagrindo. Medisnuo temperatūros svyravimų ple-čiasi arba traukiasi. Nors šie svyra-vimai plika akimi nepastebimi, dėljų betoninis pagrindas gauna tem-pimo apkrovą, ir jei jis nekokybiš-kas, atsiranda įtrūkių. Laikui bė-gant jie plečiasi, ir grindys imatraškėti bei kraipytis, tuomet tenkaišlupti visas lentas, bet sutaisyti jųkartais nebeįmanoma.

Paprastesnis būdasNuo nelygumų negelbsti nė klijuo-

jamas paklotas, todėl jei betoniniopagrindo nelygumai ar nuokrypis di-

desnis nei 3 mm, tarp grindų lentų irbetono reikia įtvirtinti OSB plokštęarba fanerą. Jei betono pagrindas darprastesnis, ir nelygumai viršija 1 cm,tada medines grindis galima dėti tikant vadinamųjų lagių, bet tokiakonstrukcija itin sudėtinga, brangi iratima iki 10 cm patalpos aukščio.

Medinėmis grindimis prekiau-jančios įmonės “Eituma” vadovaskomercijai Olegas Starolatko patarėrinktis trisluoksnes parketlentes, jeiplanuojama įsigyti ne pačias pigiau-

sias medines grindis. Bet taupantkiekvieną litą, pasak jo, vis tiek pi-giau kloti iš natūralių lentų. “Stan-dartinis pigus produktas kainuoja

apie 50 litų už kvadratinį metrą.Nors aukštakulniais per pušinesgrindis nepavaikščiosite, jų žymėsbus matyti”, - tvirtino pašnekovas.

Įskaičiavus papildomas medžia-gas, paklotų pušinių lentų grindųkaina išauga iki maždaug 80 litų užkvadratinį metrą, bet tai kiek pigiauuž paprasčiausias parketlentes, ku-rių kaina tik prasideda nuo maž-daug 80-90 litų už kvadratinį met-rą. Tiek kainuoja trijų juostųparketlentės, sudarančios vaizdą,

lyg grindys būtų sukaltos iš smul-kių lentelių, o jei norisi plačių len-tų įspūdžio, vienos juostos parket-lenčių kaina prasideda nuomaždaug 120 litų už kvadratinįmetrą.

“Gyvos” grindysTiesa, lentų grindims galima įsi-

gyti dar pigiau - skelbimų pusla-piuose mirga pasiūlymų jas pirktipo maždaug 35 litus už kvadratinįmetrą, bet specialistai pataria tuonesusivilioti. “Grindų lentas labaipavojinga pirkti nežinomoje lentp-jūvėje. Pirkėjas neturės drėgnumomatuoklių, nepatikrins, ar kiekvie-na lenta lygi”, - perspėjo R.Marge-vičius. Pasak jo, nusipirkus neko-kybišką produktą tektų išleisti dardaugiau pinigų papildomoms prie-monėms klojant, o kartais kreivųlentų net neįmanoma kloti.

O.Starolatko taip pat atkreipėdėmesį į lentų klojimo kokybę, matnuo to grindų išvaizda ir patvaru-

mas priklauso ne mažiau nei nuopačių lentų. Anot jo, tinkamai pa-klotų grindų kaip nors ypatingaiprižiūrėti nereikia. Jos gali būtinaudojamos ne vieną dešimtmetį,bet šeimininkai turėtų būti tole-rantiški mažiems plyšeliams ir įt-rūkiams, nes medį veikia aplinkospasikeitimai, ir to neįmanoma iš-vengti.

Laikas parodoAbu pašnekovai sutiko, kad tris-

luoksnės parketlentės ne tokios le-pios kaip grindų lentos, tačiau ir josnėra be trūkumų. Įvairių mediniųgrindų skirtumai atsiskleidžia bė-gant laikui - brangios natūralausmedžio grindys sendamos tik gra-žėja. Parketlentės tinkamiausiosnorintiesiems greito rezultato, betnemėgstantiems laminato ir nepla-nuojantiems vienoje vietoje įsikur-ti visam gyvenimui.

Mat nors parketlentes paprastakloti ir jos mažiau kraiposi nuo ap-linkos poveikio, jos ne tokios patva-rios. Viršutinis parketlenčių sluoks-nis labai plonas, tik apie 4-5milimetrų, taigi subraižytas grindisšlifuoti galima tik vieną kartą. Su-braižius jas vėl tektų keisti visas len-tas, taigi parketlentės gali laikyti 10-20 metų. Tuo tarpu grindų lentosbūna net per 3 cm storio, todėl jasšlifuoti galima keletą kartų, o tvir-to medžio grindys gali laikyti konešimtmetį.

Be to, reikėtų turėti omenyje, kadant parketlenčių negalima statytisunkių baldų. Tokios grindys klo-jamos jų netvirtinant prie pagrin-do, jos turi turėti erdvės laisvai“plaukioti”. Prispaudus parketlen-tes sunkia spinta ar lova grindys ga-li imti traškėti ar susikraipyti, todėlgamintojai rekomenduoja jas klotitik iki spintos, o ties lovos kojelė-mis išpjauti skyles.

Ir alyva, ir lakasDar vienas svarbus pasirinkimas -

medinių grindų danga. Nuo senobuvo įprasta jas lakuoti, tačiau sie-kiant natūralumo vis dažniau josimpregnuojamos alyva. “Alyvuotosgrindys madingos, bet čia ir dau-giau vargo, - tikino R.Margevičius.- Labai svarbi kokybė. Jei ant grin-dų lieka dėmių nuo kolos, vyno, -tai panaudotos alyvos kokybėsklausimas.” Pašnekovas sutiko, kadalyva apdorotos grindys atrodošiuolaikiškiau, tačiau jis rekomen-davo rinktis matinį laką. •

Medinės grindys - pasirinkimo mozaika

Medis nuo temperatūros svyravimų plečiasi arba traukiasi, dėl jų betoninis pagrindas

gauna tempimo apkrovą, ir jei jis nekokybiškas, atsiranda įtrūkių.

Ir parketlenčių (kairėje), ir lentų grindys iš pradžių atrodo beveik taip pat, bet skirtumus išryškina laikas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Matinis stiklas grįžta į madą

Rankdarbių mėgėjos matinio stiklo efektą sukuria dažais.Etsy.com nuotrauka

INDRĖ ADOMONYTĖ

Transporto keliai yra gyvybiškaisvarbios užsienio prekybos,tranzito ir turizmo arterijos šalies visuomenei ir ekonomikai vystytis.

Lietuvos geografinė padėtis Eu-ropos centre yra itin palanki trans-porto infrastruktūrai plėtoti, tadnenuostabu, kad tai viena perspek-tyviausių ir daugiausia vilčių tei-kiančių valstybės plėtros krypčių.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės 2005 metų birželio 23 dienosnutarimu Nr. 692 patvirtintoje ilga-laikėje Lietuvos transporto sistemosplėtros strategijoje yra numatyta:„...Iki 2025 metų Lietuvoje turi bū-ti sukurta moderni ir subalansuotamultimodalinė transporto sistema,savo techniniais parametrais, saugair teikiamų paslaugų kokybe pri-lygstanti ES valstybių senbuvių ly-giui. Efektyviai sąveikaudama sukaimyninių valstybių transporto sis-temomis, ji leis verslo sektoriui sėk-mingai plėsti veiklą, o Lietuvos gy-ventojams - minimaliai sugaištantlaiko patogiai susisiekti su svarbiau-siais Europos turizmo, kultūros irverslo centrais. Lietuvos transportosektorius taps svarbiu Baltijos jūrospietinio regiono transporto siste-mos elementu ir, teikdamas geroskokybės paslaugas, puikiai tarnausbendriems Lietuvos ir išsiplėtusiosES poreikiams bei interesams.“

Lietuvos Respublikos susisiekimoministerija ir Lietuvos automobiliųkelių direkcija (LAKD) prie Susisie-kimo ministerijos aktyviai prisidedaprie Lietuvos modernios transportosistemos, prilygstančios senųjų ESšalių sistemoms savo techniniais,saugumo bei paslaugų kokybės kri-terijais, sukūrimo.

Iššūkis - pavojingas kelias Vienas didžiausių Europoje ava-

ringumo rodiklių, nuolat augančiosišlaidos automobilių priežiūrai, de-galams ir kelių remontui - tai šian-dienos problemos Lietuvoje, o jasveiksmingai spręsti padeda svar-biausių transeuropinio kelių tink-lo TEN-T kelių modernizavimas.

Europine magistrale „Via Baltica“(E67) juda automobilių transportosrautai nuo Prahos per Varšuvą, Ma-rijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ikiHelsinkio. Ši europinė magistralė yralabai svarbi logistikos grandinė, jun-

gianti Šiaurės Europos šalis su Piet-vakarių Europos valstybėmis.

Latvijos pasienyje esantis euro-pinės magistralės „Via Baltica“(E67) kelio Panevėžys-Pasvalys-Ry-ga (A10) ruožas nuo 47,8 iki 60,9 kmyra naudojamas ypač aktyviai - jamedidelis tarptautinis eismas, ypačsunkiųjų transporto priemonių. Dėlšalia esančių gyvenviečių ir kaimųkeliu važiuoja ir nemažai vietiniųtransporto priemonių, kuriomis gy-ventojai kasdien vyksta į darbą Pa-svalyje ar Biržuose.

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga(A10) ruožas nuo 47,8 iki 60,9 km ne-atitiko ES standartų, nes buvo smar-kiai apgadintas nuolatinio sunkias-

vorio transporto srauto, dangabuvo deformuota, išvagota vėžių,joje žiojėjo plyšiai, mirgėjo lopai, oskaudžias pasekmes lemiantys eis-mo įvykiai liudijo eismo saugospriemonių stygių.

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga(A10) ruožo rekonstravimo darbaibuvo naudingi visuomenei tiek so-cialiniu, tiek ekonominiu aspektu,nes leido pagerinti susisiekimą Pa-nevėžio regiono ir Pasvalio rajonogyventojams, padarė maršrutą pato-gesnį tranzitiniam eismui. Kelio Pa-nevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo

nuo 47,8 iki 60,9 km, tarp Raubo-nių ir Saločių gyvenviečių, re-konstravimo projektui įgyvendintibuvo skirta 34 mln. litų ES Sanglau-dos fondo paramos lėšų.

Nauja kelio danga ir infrastruktūra

Vykdant „Via Baltica“ (E67) prik-lausančio magistralinio kelio Pane-vėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožonuo 47,8 iki 60,9 km rekonstrukci-jos projektą įdiegtos priemonės ke-lio saugumui, pralaidumui ir pat-rauklumui didinti. Atlikti kelioasfalto dangos stiprinimo darbai,rekonstruotos pavojingos sankry-žos, autobusų stotelių aikštelės, pus-šimtis nuovažų, dvylika pralaidų.Taip pat įrengti autopaviljonai, re-konstruoti seni ir nutiesti nauji pės-čiųjų takai, įrengti bei sutvarkyti pa-viršiniam vandeniui nutekėti skirtipakelės grioviai. Rekonstruojantruožą iškirsta augmenija, kuri ribo-jo matomumą ir kėlė pavojų kelioinfrastruktūrai bei eismo saugumui.

Kelio ruožu vyksta intensyvus au-tomobilių eismas, tačiau jame esamair pėsčiųjų traukos centrų. Todėldaug dėmesio atnaujinant kelio Pa-nevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožąnuo 47,8 iki 60,9 km skirta pėsčiųjųsaugumui užtikrinti. Sankryžų ir au-tobusų stotelių zonose įrengti naujiir rekonstruoti seni pėsčiųjų takai.Sankryžose perėjos per kelią įreng-tos su iškiliomis saugumo salelėmispėstiesiems ir nuleistais bortais žmo-nėms, turintiems negalią, važiuoti.Atsižvelgiant į jų poreikius pėsčiųjųtakai įrengti taip, kad būtų galima už-važiuoti ant peronų. Sankryžoseesančiose pėsčiųjų perėjose taip patįrengti apšvietimo įrenginiai, kuriųmaitinimas bus vykdomas naudojantsaulės ir vėjo energiją. Saugumui už-tikrinti sankryžų prieigose sumažin-tas leistinas greitis.

Pavojingose minėto kelio ruožovietose buvo įrengti apsauginiai me-taliniai atitvarai. Ten, kur atitvarųnėra, kelias apstatytas plastikiniaissignaliniais stulpeliais.

Automobilių vairuotojai ir kelei-viai taip pat galės džiaugtis 54,25kilometre sutvarkyta automobiliųstovėjimo aikštele.

Ilgalaikė investicijaDėl rekonstrukcijos tarptautiniu ir

vietiniu mastu reikšmingame kelio Pa-nevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruoženuo 47,8 iki 60,9 km pagerės eismosaugumas, ruožo pralaidumas ir eko-nomiškumas. Rekonstruotą ruožątransporto priemonės įveiks greičiau,o geresnė ir lygesnė kelio danga leis su-mažinti degalų sąnaudas bei aplinkostaršą. Dėl pagerėjusios kelio būklės irįgyvendintų eismo saugos priemoniųpadidės maršruto patrauklumas Lietu-vos bei užsienio šalių eismo dalyviams.

Rekonstravus kelio ruožą suma-žės jo eksploatacijos išlaidos. Pla-nuojama, kad per ateinančius 25metus bus atliktas tik vienas kapita-linis ruožo remontas, o jo kaina tu-rėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 proc.metinių LAKD išlaidų, skiriamų ke-lių priežiūrai ir investicijoms. V-2092

2013 03 14Lietuvos žinios ES projektai 11

Gerėjaautomobilių kelių būklė Šiaurės Lietuvoje

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo nuo 47,8 iki 60,9 km rekonstrukcijos darbai truko 7 mėnesius. / LAKD archyvo nuotraukos

Magistralės „Via Baltica“ (E67) kelio ruožo rekonstrukcijos metu diegtos priemonės kelio

saugumui, pralaidumui ir patrauklumui didinti.

Rekonstruotas kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožas atitinka europinius saugumo, efektyvumo, aplinkosaugos reikalavimus.

Panevėžį, Pasvalį ir Rygą jungiantis kelias buvo prastas ir pavojingas.

2013 03 14Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Filmo autorių žvilgsnis nuk-rypo į visą pasaulį sukrėtu-sią Kalnų Karabacho Cho-džali miestelio tragediją1992 metais. “Begalinis ko-

ridorius” atskleidžia, kas vyko šiameregione per armėnų ir azerų karinįkonfliktą, kai naktį iš vasario 25 die-nos į 26-ąją miestelis buvo sugriau-tas, o šimtai jo gyventojų azerų nužu-dyti, suluošinti, paimti įkaitais ardingo be žinios. Filmo kūrėjai pakal-bino žmones, vienaip ar kitaip susi-jusius su kruvinu įvykiu.

“Begalinio koridoriaus” režisie-rius Mindaugas Urbonavičius, kal-binamas “Lietuvos žinių”, iškart pra-bilo apie tai, kad filmas nesiekiaatsakyti, kas kaltas dėl Armėnijos irAzerbaidžano konflikto ar kam tu-rėtų priklausyti ginčytina Kalnų Ka-rabacho teritorija. “Tai nėra įmano-ma. Be to, mes nesame teisėjai. Mestik keliame klausimus”, - teigė paty-ręs režisierius. Filmo kūrybinė ko-manda nesidomėjo nugalėtojais, oišsirengė į kelionę susitikti su nuken-tėjusiaisiais. “Begalinis koridorius” -apie juos. Vis dėlto vėliau per pašne-kesį režisierius prasitarė, ką laikąsskerdynių kaltininkais.

Mirties koridoriusKruvinas armėnų ir azerų konflik-

tas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo1988 metais. Kai 1991-aisiais nebeli-ko Sovietų Sąjungos, abi šalys pasiju-to lyg atrištomis rankomis - prasidė-jo pats tikriausias tarpusavio karas.

Šalia Chodžali miestelio, esančiotarp Kalnų Karabacho sostinės Ste-panakerto ir Nižnij Karabachomiesto Agdamo, buvo vienintelis re-giono oro uostas. Agdame sutelktosAzerbaidžano karinės pajėgos nau-dojosi juo Stepanakertui bombar-duoti. Savo ruožtu armėnai kasdienapšaudydavo Chodžali. 1992 metųžiemą armėnai surengė puolimą irprivertė bene visus azerus palikti na-mus. Jie siekė oro uostą paimti į sa-vo rankas. Prasidėjus miestelio štur-mui jo gyventojai - moterys, vaikai,seneliai - kalnų keliu išėjo Agdamolink. Armėnų oficialūs asmenys vė-liau teigė, kad azerų pabėgėliams bu-vo sudarytas “laisvas koridorius”.Deja, net 613 žmonių iš jo nebeišė-jo: vieni buvo sušaudyti, jų kūnai iš-niekinti, kiti mirtinai sušalo besis-lapstydami kalnuose. Oficialiaiteigiama, kad skerdynėse dalyvavoarmėnų ginkluotosios pajėgos, re-miamos 366 motorizuotos pėstininkųbrigados, kurią dislokavo Nepriklau-somų Valstybių Sandrauga. Tačiaušioje kraupioje istorijoje daug neži-nomųjų, kurie vargu ar kada norsbus atskleisti. Pavyzdžiui, iki šiol ne-aišku, kodėl tragedijos naktį Azer-baidžano pajėgos taip ir liko stovėtisavo pozicijose, negynė saviškių.

Skaldyk ir valdykKlausiamas, kas paskatino imtis

Pietų Kaukazo temos, režisieriusmintimis grįžo į 1991-ųjų sausį, so-vietinės agresijos metą, kai buvo už-imta Lietuvos televizija. “Lietuvos te-lefilmo” (anksčiau čia yra dirbęsM.Urbonavičius) darbuotojams taippat teko trauktis iš savo pastato, pra-dėti dirbti pogrindžio sąlygomis.

“Devintajame dešimtmetyje Lie-

tuva, vaduodamasi iš sovietinės im-perijos, Kremliaus buvo stumiama įkonfliktus su savo kaimynais. Po Sau-sio 13-osios tai tapo ypač akivaizdu.Ne veltui Aukščiausiosios Tarybospirmininkas Vytautas Landsbergis įs-pėjo vengti provokacijų. Ir Apvaiz-dos dėka mums pavyko išlaviruoti.Deja, Pietų Kaukaze Maskva įgyven-dino savąjį scenarijų - skaldyk ir val-dyk, - teigė režisierius. - Tik pama-nykit, ano laiko įvykius Lietuvojegyvai stebėjusiam, filmavusiam reži-sieriui po kelių dešimtmečių atsiran-da galimybė vykti į Pietų Kaukazą!”

Pasirengimas filmavimui prasidė-jo prieš ketverius metus. “Begaliniskoridorius” buvo kuriamas Suomijosnacionalinės televizijos užsakymu.Tai dalis tarptautinio projekto “Tai-kusis Kaukazas”, kurį finansuoja ke-li Didžiosios Britanijos fondai.

Kunigas KaukazeNuvykę į Kalnų Karabachą filmo

kūrėjai netikėtai sužinojo, kad tra-giškų įvykių liudininkas buvo jau-nas lietuvis Ričardas Lapaitis. 1992metais į Azerbaidžaną jis atvyko kaipturistas, tačiau netikėtai pateko į dra-matiškų įvykių sūkurį. Asmeniniu fo-toaparatu ėmęs fiksuoti kraupius įvy-kius R.Lapaitis ilgainiui tapoprofesionaliu karo žurnalistu Kauka-zo regione. “Kai azerai sužinojo, kasįvyko Chodžali, visiems korespon-dentams liepė nešdintis lauk. Akre-dituotieji buvo išvyti, o R.Lapaitis sufotoaparatu pasislėpė subombar-duotame viešbutyje ir jame praleidonaktį. Kitą dieną vėl fotografavo nu-siaubtą miestelį, - pasakojo M.Ur-bonavičius. - Ričardas - drąsus žmo-gus. Švelnaus būdo, besišypsantis,

ramus, akimirksniu įgyjantis žmo-nių pasitikėjimą. Mes jį vadinomekunigėliu.”

Filmo grupė rado prie Lazdijųvienkiemyje gyvenantį R.Lapaitį.Prisimindamas praeitį vyriškis pa-sakojo supratęs vieną dalyką - grį-žęs namo į Lietuvą būtinai turįs ap-rašyti matytą tragediją. Jis pradėjodomėtis konfliktu, dar ne kartą grį-žo į neapykantos draskomą regioną.

Susitikimas po 20 metųFilmininkai rado ir dar vieną įvy-

kių dalyvę azerę Mehriban. “Apie jąsužinojome iš rusų karo žurnalistėsViktorijos Ivlevos-York. Ričardas bu-vo azerų pusėje, Agdame, o Viktori-ja į Chodžali pateko su armėnais”, -pasakojo režisierius. Mehriban tra-gedijos naktį pagimdė mergaitę Giu-nai, ją kino kūrėjai praminė Madona.Antpuolio dieną Chodžali moterispaliko nešina naujagime, iš abiejų pu-sių prie mamos spaudėsi du vyresnivaikai. Maišatyje ji pametė savo nau-jagimę, mergaitė išslydo iš skudurų, įkuriuos motina ją buvo susupusi. Ta-čiau netoliese buvusi V.Ivleva mažylęrado ir grąžino motinai.

Po dvidešimties metų filmo kūrėjainuvyko į pabėgėlių kaimą ir nufilma-vo Mehriban bei Giunai susitikimą sujas išgelbėjusia žurnaliste. Tai vienajausmingiausių filmo scenų. Deja, dėlkraupią naktį patirtų sužalojimų mer-gaitė mirė taip ir neišvydusi filmo.

Išpirko sūnųDar vienas dokumentinio filmo per-

sonažas - azerų muzikantas, mugamoatlikėjas Valechas. Tragedijos dienomisjis neturėjo dvidešimties. Chodžalimiestelio gynėjas buvo neseniai susi-tuokęs. Armėnams artėjant jiedu sužmona patraukė į “laisvąjį koridorių”.Valecho žmona buvo nušauta.Vyras jąvis tiek nešė ant nugaros ir buvo armė-nų sulaikytas prie Askerano miesto. KaiValechas budeliams pasisakė esąs mu-zikantas, tie ėmė jį kankinti, deginopirštus. Vaikiną išgelbėjo jo tėvas. Suži-nojęs, kad sūnus tapo karo belaisviu,išpirko jį už kanistrą degalų. Už kitą ka-nistrą buvo išpirktas Valecho žmonoslavonas.

Auksiniai kadraiGalbūt “Begalinio koridoriaus” pa-

sakojimas būtų kur kas skurdesnis, jeine azero Saydo Agos nufilmuoti kad-rai. Vaikinas tuo metu dirbo Azerbai-džano gynybos ministerijos operato-riumi. Kai armėnai leido surinktiskerdynių aukas, S.Aga atsidūrė tarpakciją vykdžiusių žmonių. Slapčia, nu-leidęs įjungtą vaizdo kamerą, jis įam-žino pakelėje iššaudytus Chodžali gy-ventojus, kaip jų kūnai kraunami įsunkvežimius. S.Aga nufilmavo ir dukaro vadus, gerus bičiulius, kurie perkonfliktą atsidūrė priešingose pusėse.“Tai auksiniai filmo kadrai: jiedu susi-tinka prie sienos ir derasi dėl įkaitų”, -pasakojo M.Urbonavičius.

Kai “Begalinio koridoriaus” filma-vimas ėjo į pabaigą, kūrėjai sužinojo,kad minimų įvykių metu armėnų pu-sėje darbavosi žurnalistas Artūras Zuo-kas. “Lietuvių, regis, yra visur. Net nus-tebau, kad esame tokia drąsi tauta”, -teigė režisierius. Filmas papildytas irA.Zuoko nufilmuotais vaizdais. PasakM.Urbonavičiaus, jų nebuvo gausu,tačiau jie daug ką “sustatė į vietas”.A.Zuokas įamžino armėnų karo vadu-ką, prirėmė šį klausimu: “Kas čia šią-

nakt įvyko?” Kitą dieną jis atsidūrėChodžali, kuriame jau šeimininkavo(tiksliau, marodieriavo) armėnai. Ob-jektyvas užfiksavo ant vartų užrašus,kuriais armėnai žymėjo jiems atiteku-sius namus.

Milijonas neteko namų“Mūsų filmas įrodo, kad armėnai

tame “koridoriuje” žudė žmones. Taibuvo bauginimo akcija. Kai po šioįvykio armėnai prisiartindavo priekurio nors azerų kaimo ir pagrasin-davo pulti, visi gyventojai tuoj patišsibėgiodavo. Skerdynės buvo nau-dingos armėnams”, - tvirtinoM.Urbonavičius. Po karo Azerbai-džanas neteko 20 proc. teritorijos. Netik Kalnų Karabacho, bet ir aplink jįesančių rajonų. Iš savo namų buvoišguita milijonas žmonių. “Tai nuos-tabi, derlinga žemė, apsupta kalnų.Karabachas išvertus iš tiurkų kalbosreiškia “juodasis sodas”. Dabar tennieko nebėra, viskas sugriuvę, apleis-ta. Armėnai tik paremontavo orouostą. Baisu, pralieta tiek kraujo dėlžemės, kurioje niekas negyvena”, -teigė M.Urbonavičius.

Filmas dalyvaus Lokarno kino fes-tivalyje. “Jei sulauks atgarsių, galbūtgalėsime labiau pasigilinti į Kaukazoproblematiką - Abchazijoje, PietųOsetijoje. Čia juk vėl - Maskvosveiksnys. Kalnų Karabache jis dar“slėpėsi”, esą Maskva neturėjo inte-resų, o Gruzijoje jos vaidmuo aki-vaizdus”, - įsitikinęs režisierius. •

Kūrėjai Kalnų Karabache kaltų neieškojoŠiandien prasidedančio XVIII Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” programoje bus parodyta viena ambicingiausių pastarojo meto lietuviškos dokumentikosjuostų “Begalinis koridorius”.

Kraupioje istorijojedaug nežinomųjų,

kurie vargu ar kadanors bus atskleisti.

Kūrybinė grupė Kalnų Karabache (iš kairės: operatorius A.Mikutėnas, antra-sis operatorius A.Zelenis, režisierius M.Urbonavičius). / Asmeninio albumo nuotrauka

“Begalinis koridorius” dalyvaus Lokarno kino festivalyje.

Armėnai belaisvius mainė į degalus. / V. Ivlevos-York nuotrauka

“Kino pavasario” programoje “Bega-linis koridorius” bus rodomas kovo16 dieną kino centre “Forum Cine-mas Vingis”, kovo 22 dieną - kinocentre “Skalvija”, kovo 24 dieną -Kaune, kino centre “Forum Cine-mas”, kovo 25 dieną - kino centre“Forum Cinemas Akropolis”.

Kultūra 132013 03 14Lietuvos žinios

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastaruoju meturežisierius Rolandas Atkočiūnassu aktoriais intensyviai repetuojanaują spektaklį - tai vokiečių autoriaus Martino Sperro pjesė“Medžioklės scenos”. Premjerąžiūrovai išvys kovo 22, 23 dienomis. Apie tai - pokalbis su spektaklio režisieriumi.

- Gyvename tokiu laiku, kai visi kąnors medžioja: partijos žmonės - vienikitus, žurnalistai - “žvaigždes” ir viso-kias nelaimes, vyrai - moteris, moterys- vyrus... Ką jūs medžiojate, statyda-mas M.Sperro “Medžioklės scenas”?

- Kad ir kaip banaliai skambėtų, ašmedžioju žmogų. Šis pojūtis prasidėjoprieš kokį gerą dešimtmetį: “pagauti”žmogų, “pagauti” žmonių santykius.Tai panašu į operacinę. Svarbu atsakytiį klausimą, kokia viso to prasmė? So-vietmečiu turėjome “kolektyvinę” pa-tirtį, o po išsilaisvinimo, kaip po “nekal-tybės” praradimo, atsivėrė Pandorosskrynia su visomis savo chimeromis.Atsirado ir teisiamųjų, ir nuteistųjų.Žmogus tapo ir auka, ir budeliu vienumetu. Iki šiol mes neatsakėme į klausi-mą, kas visa tai kiekviename žmogujeapvaldo ir sulaiko? Kas yra kultūrinisbendravimas? Pati evoliucija buvo su-darkyta. Todėl visos konvulsijos, dre-bėjimai, visas mąstymo paralyžius pra-deda reikštis įvairiomis formomis.

Kol aštuonerius metus gyvenau neLietuvoje (dirbo Latvijos teatruose -aut.), buvo visai kitoks mano patriotiz-mas. Grįžęs nuščiuvau, tarytum pate-kęs į beprotnamį. Aš suprantu, kad gy-vendamas svečioj šaly nesigilini į tamtikrus dalykus, o savo šaly matai atvirasžaizdas, matai, kaip žmogus elgiasi įvai-riose situacijose, kokia riba tarp tole-rancijos ir abejingumo. Per šį žmogaus“tyrimą” ir save geriau pažįsti. Dabar

man įdomiau pats buvimas, tekstas yratik pretekstas būti su kažkuo. Man svar-bu atskleisti, atverti opias temas. Jaupraėjo režisūrinis totalitarinis laikas.Lyg išgyventume neorenesansą. Kinejau seniai atsitraukta nuo efektų, berei-kalingos saviraiškos, einama minima-lizmo link. Kitaip sakant, atėjo žmo-gaus mada. Žmogus tampa siužetu.

Bendruomenės “medžioklė” - Kas paskatino imtis tikrai sudė-

tingos M.Sperro medžiagos?- Atsitiktinai suskaičiavau: “Me-

džioklės scenos” - mano penkiasde-šimtas spektaklis. Tai atskaitos, suvo-kimo faktorius. Suvokimas gali būti irtoks: ar ne per daug, nes kiekis darnieko nereiškia. Toks jausmas, kad vi-sos medžiagos iš kažkur “ateina”. OM.Sperro pjesė - “valstybinis užsaky-mas”. Guostis galiu tik prisimindamasMoliere’ą, kuris rašė karaliui LiudvikuiXIV. Ilgai dvejojau dėl šios pjesės, betkai radau vidinį rezonansą, sutikau. Aškaip žmogus stengiuosi priimti kitaipmąstantį. Negaliu pasakyti, kad visąlaiką pavyksta, bet intencija yra.

- Kuo ši medžiaga aktuali? Kodėlapie tai norisi kalbėti šiandien?

- Pjesėje yra tik pasekmės, ir per jasstengiamės rasti priežastis. Atsitiktinisžodis, pasakytas apie kitą, nepažįstamąžmogų, tampa visuotinai nepaneigia-ma tiesa. Ir tas žodis jį nužudo. Deka-loginis “nežudyti” tampa netiesioginiuaktu - užtenka vien tik pasakymo. “Me-džioklės scenos” aplinka - tam tikrabendruomenė arba žmonių grupė - taippat turi savo saugiklius, savo instinktus,kaip apsisaugoti nuo sunaikinimo, nuotam tikro išderinimo. Tai panašu į rakš-tį: kūnas pūliuoja, kol svetimkūnis iš-stumiamas. Todėl negali sakyti, kad“medžioklė” yra beprasmė. Bendruo-menė “medžioja” konkretų atvejį.

Problemos universalumas- Pjesė parašyta šiurkščia kaimiš-

ka kalba, pasitelkiant bavarų dia-

lektą. Kai kurie kritikai rašė supratętik 30-50 proc. M.Sperro teksto.Vertėja Rūta Jonynaitė atliko milži-nišką darbą, versdama šį kūrinį.Pjesę dar kartą keitėte. Kodėl?

- Jei šis dramaturgas būtų gimęs Lie-tuvoje, manytume, kad jis parašėžemaitiškai. Šiuo atveju Žemaitija - Že-maičių Kalvarija ar Šiluva - būtų buvu-si labai lokali vieta. Ir per šią konkre-čią vietą mes suprantame problemosuniversalumą. Aš pagalvojau, kad ga-lima iš karto kurti universalią erdvę,nepririšant prie vietos, prie laiko. Taiyra tas pasklidęs virusas. Tik pačią kal-bą, esmės nekeisdamas, priartinau priemiesto kalbos.

- Pavadinimas “Medžioklės scenosŽemutinėje Bavarijoje” Vokietijojetapo posakiu, šmeižto ir neapykan-tos sinonimu. Šiandien kiekvienamLietuvos piliečiui įvairių asociacijųsukelia Garliavos pavadinimas...

- Tiesiogiai čia nėra jokio ryšio suGarliava. Galima analizuoti tik patįreiškinį: kaip ir dėl ko susipriešinažmonės? Dėl neskaidrumo, nepasaky-tų dalykų, netolerancijos vieni kitiemsir nenoro girdėti vienos ar kitos tiesos,kai yra dvi pasidalijusios pusės, ir abirėkia, abi jaučiasi teisios. Tokių reiški-nių pilna. Garliava - tik vienas ryškes-nis pavyzdys. Panašios karštos žaizdosnuolat atsiveria. Visa tai, ko nepažįsti,sukelia abejonę, kuri išprovokuoja ma-sinę psichozę, o ji išauga iki visiško ne-susipratimo, net iki karo.

Latviai tolerantiškesni- Šis spektaklis Vilniuje bus pirmas

jūsų darbas po ilgos pertraukos. 1991-aisiais kartu su Michailu JevdokimovuRusų dramos teatre pastatėte Tennes-see Williamso “Žemiškąją karalystę”,o 2003 metais - Jaunimo teatre Patric-ko Marberio “Prisilietimą”. Visi kitidarbai - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose,Panevėžyje, didelė dalis - Liepojoje,Rygoje. Kuo skiriasi šių miestų teatrokultūra, tradicijos?

- Kiekviename mieste yra kita ap-linka, kitos tradicijos. Ir kiekvieną kar-tą jas reikia perprasti. Tai nėra papras-ta. Kiekvienas miestas “uždeda” savospecifiką. Būtis nulemia sąmonę. Irkiekvienas aktorius, gyvenantis tamtikroje aplinkoje, mąsto savaip. Todėlir spektakliai gimsta labai skirtingi.Kiekvieno miesto teatruose yra palik-ta pėdsakų: Klaipėdoje - Povilo Gai-džio, Šiauliuose - Aurelijos Rakauskai-tės ir Sauliaus Varno, Panevėžyje -Juozo Miltinio... Tokiuose miestuosesunku daugeliui atvykusių režisierių.

Man labiausiai patiko dirbti Rygo-je. Iš pradžių šiame mieste skeptiškaipriėmiau liuteronišką poziciją, kuriskelbia: “Pasaulis esu aš.” Vėliau įsižiū-rėjus, ji man pasirodė labai priimtina,nes nėra katalikiško kišimosi į kitų rei-kalus. Latviai tolerantiškesni. Jie tavęsneerzina: gali būti ir “toks”, ir “kitoks”.Nėra tave varstančių žvilgsnių.

- Esate buvęs kelių teatrų meno va-dovas, bet iš visur pasitraukiate. Kodėl?

- Pirmu meno vadovu buvau Maskvo-je. Buvau įsteigęs savo teatrą “Kūry-binis atradimo susivienijimas”. Prasi-dėjus Nepriklausomybei, dėl politinėssituacijos grįžau į Lietuvą. 1991 me-tais įsteigiau Kauno mažąjį teatrą. Vė-liau šviesaus atminimo Pranas Piaulo-kas pasiūlė būti Šiaulių dramos teatromeno vadovu. Bet per mažai buvausubrendęs, kad galėčiau vadovauti tamteatrui, todėl priėmiau Liepojos dra-mos teatro pasiūlymą. Po ketveriųmetų supratau, kad latvių regioni-

niam, lokaliam teatrui turi vadovautilatvis - žmogus iš jų kultūros. O manomeninė programa buvo labiau orien-tuota į europinius reiškinius. Likaudirbti režisieriumi, bet prasidėjo dar-bai Rygoje. Iš J.Miltinio teatro menovadovo pareigų buvau atleistas už pra-vaikštas. Tai kas kita - istorija, kuri va-dinasi “susidorojimas”.

Apie kūrybinę potenciją- Dirbate su stipria aktorių koman-

da. Kokią įtaką ji daro sprendžiantspektaklio dramaturgijos klausimus?

- Man visada yra svarbi meninin-kų kūrėjų “apykaita”, svarbu, kad ak-toriai įsitrauktų kaip kūrėjai, o ne kaipvykdytojai. Nacionalinio dramos teat-ro aktoriai pajėgūs tai daryti. Jie turididelę kūrybinę potenciją. Dirbant sutokiais aktoriais po kiek laiko išryškė-ja esmė. Sumanymas kaip rėmas lie-ka, bet aktoriniai dalykai kinta prik-lausomai nuo pasiūlymų.

- Lietuvos nacionaliniame dramosteatre kartu dirba vienas garsiausių vi-durinės kartos latvių scenografų Mar-tinas Vilkarsis. Su juo pradėjai bendra-darbiauti prieš aštuonerius metus.

- Su juo kaip broliai sulipome. Vie-nas kitą jaučiame iš pusės žodžio. Jisturi gerą vidinę klausą, gerą akį. Aš ga-liu kalbėti vaizdiniais, nuojautomis, ojis pagauna mintį. Vėliau gaunu vizua-lų rezultatą ir nustembu, kaip tiksliaisuprasta. Latvijoje jis yra didelis teatroautoritetas. Dirbo ir meno vadovu Dai-lės teatre, jo nuomonę vertina ir režisie-riai, ir aktoriai, net su juo nedirbantys.

- Kas jums svarbiausia statant spek-taklį? Kiek svarbi žiūrovo reakcija?

- Norėčiau, kad šiame spektaklyjenesijaustų teatro, kad aktorius ir žiūro-vas susidurtų akis į akį. Scenoje spen-džiame įvairių spąstų. Mums svarbu,kad žiūrovai į juos patektų, kad užsi-mirštų, kur esą, pamirštų laiką, įsiklau-sytų ir išklausytų.•Plačiau skaitykite www.lzinios.lt

Dėl ko susipriešinažmonės?

Dėl neskaidrumo, nepasakytų dalykų,

netolerancijos, nenoro girdėti vienos

ar kitos tiesos.

“Ieškoti įdomu. Atsiranda medžiotojo azartas”, - sakė R.Atkočiūnas. / Asmeninio albumo nuotrauka

“Medžioklės scenos”: Pandorosskrynią atvėrus

2013 03 14Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Klubo “Barcelona” dominavi-mo eros pabaiga atšaukiama.Katalonai uraganinių atakųbanga nušlavė klubą “Milan” ir šeštą sezoną iš eilės žais UEFAČempionų lygos ketvirtfinalyje.

Pirmąsias aštuntfinalio rungtynes“Barca” Milane pralaimėjo 0:2, tadabejota, ar namie sugebės pasiektirevanšą trijų įvarčių persvara. TačiauBarselonos futbolininkai svečiamsnepaliko jokių šansų ir smogė 4:0.

Pakeitė istorijąArtėjant rungtynėms su “Milan”

visa Barselona drąsinosi, žmones la-biausiai nuteikinėjo vietinė spauda,skelbdama, kad niekas neprarasta.“Jei netikite komanda, neikite į sta-dioną ir likite namie. Sakau tai iraistruoliams, ir žaidėjams”, - skelbėKatalonijos dienraščio “Sport” re-daktorius Joanas Vehilsas.

Abejojančių saviškių sėkme Bar-selonoje nebuvo. Vietos “CampNou” stadione 95 tūkst. aistruoliųkarštai palaikė savo komandą, o pokiekvieno įvarčio triukšmas vis didė-jo. Pirmame kėlinyje “Milan” į Bar-seloną atsivežtą persvarą dviem pui-kiais smūgiais panaikino LionelisMessi. Antro kėlinio pradžioje įmu-šė Davidas Villa, o jau per teisėjo pri-dėtą laiką italus pribaigė Jordi Alba.

“Senoji geroji “Barcelona” sugrį-žo. Vėl žaidžiame su entuziazmu,greičiu ir pasimėgavimu, - džiaugėsiJ.Alba. - To negalėjome pasakyti apie

rungtynes Milane. Viskas baigėsi ge-rai, bet šią pamoką reikia išmokti.”

“Barcelona” tapo pirmuoju Čem-pionų lygoje klubu, kuriam atkrin-tamosiose varžybose pavyko pasiek-ti revanšą, pirmąsias rungtynespralaimėjus 0:2.

“Šias rungtynes prisiminsime irpo daugelio metų”, - tvirtino Barse-lonos klubo sporto direktorius An-doni Zubizarreta.

Religiniai sutapimaiNusivylęs “Milan” treneris Mas-

similiano Allegri po rungtynių ėmėsvarstyti, kas būtų, jei būtų... Jo ko-mandai atsiliekant legionierius išPrancūzijos M’Baye Niangas pabė-go nuo “Barcos” gynėjų ir būdamaslaisvas smūgiavo... į virpstą.

“Jei keli centimetrai į šoną irM.Niangas būtų įmušęs, dabar kal-bėtume apie visai kitokias rungty-nes, - teigė M.Allegri. - Atsilikdami0:3 dar mėginome spausti varžovus.Bet žaisdamas su “Barcelona” pri-valai išnaudoti progas. Žaidėmesiaubingai. Tiksliau - varžovai pir-mame kėlinyje apskritai neleidomums žaisti.”

Katalikiška Italija gana greitai su-rado ir mistinių pralaimėjimo prie-žasčių. Futbolo metraštininkai ne-truko atkapstyti faktą, kad, renkantnaują popiežių, “Barcelona” žai-džia tiesiog fantastiškai. 1978-ai-siais, Vatikanui renkant Joną Pau-lių I, “Barca” 4:0 sutriuškino “LasPalmas” komandą. Istorija pasikar-tojo 2005-ųjų konklavos metu. Kaiprieš aštuonerius metus Kardinolųkolegija rinko Benediktą XVI, kata-

lonai taip pat 4:0 pranoko “Mala-gos” ekipą. Pasauliui laukiant nau-jo popiežiaus dabar tokiu pačiu re-zultatu krito “Milan”. Lyg tyčiaBarselonos “Camp Nou” stadionenuo seno įrengta nedidelė šventyk-la, kurioje ant altoriaus padėti šiomiesto klubo marškinėliai.

Turkai pasisėmė optimizmoKitame antradienio Čempionų

lygos aštuntfinalyje triumfavo Tur-kijos čempionai Stambulo “Galata-saray”, taip pat išsikapstę iš kebliospadėties. Turkai namie rungtynes suvokiečių Gelzenkircheno “Schalke”buvo baigę 1:1, tad išvykoje jiemsreikėjo pergalės. Nors pirmi pralei-do įvartį “Galatasaray” futbolinin-kai, jie atsitiesė ir triumfavo 3:2.

“Tiesiog pramiegojome visą pir-mą kėlinį”, - pareiškė “Schalke” tre-neris Jensas Kelleris. Jo komandaantrame kėlinyje uždarė varžovusjų aikštės pusėje ir, atsilikdama 1:2,išlygino rezultatą. Tačiau mėginda-mi išplėšti pergalę vokiečiai pralei-do lemtingą kontrataką ir UmutasBulutas padėjo tašką.

Po rungtynių nežinantiems re-zultato Gelzenkirchene buvo sunkusuvokti, kas nugalėjo - tūkstančiaičia gyvenančių turkų ėjo į gatvesšvęsti saviškių pergalės. Džiaugs-mas buvo beribis - “Galatasaray”pateko į Čempionų lygos ketvirtfi-nalį po 12 metų pertraukos.

Šėlo ir naujasis Stambulo koman-dos pirkinys Didier Drogba, pernailaimėjęs Čempionų lygą su Londo-no “Chelsea”. Sausį “Galatasaray”perpirko šį 35 metų Dramblio Kau-

lo Kranto futbolininką iš Kinijosklubo “Shanghai Shenhua” už 6mln. eurų. Turkai už kiekvienasžaistas rungtynes D.Drogba sumo-ka po 15 tūkst. eurų.

“Futbole viskas įmanoma, ir ašgaliu pakartoti triumfą Čempionųlygoje su “Galatasaray” komanda”, -tvirtino D.Drogba.

“2000-ųjų dvasia” - savo koman-dos triumfą pavadino jos kovingumuir charakteriu besižavinti Turkijosspauda. 2000-aisiais “Galatasaray”nukeliavo iki Europos lygos finalo.Jame susitiko su Londono “Arsenal”.Per visų varžovų galvas lipęs “Arse-nal” laikytas aiškiu finalo favoritu.Tačiau “Galatasaray” atsilaikė nepra-leidę įvarčio, o vėliau triumfavo 11 mbaudinių serijoje.•

STATISTIKA

“Barcelona” - “Milan” 4:0 (2:0).Barselona, 94 944 žiūrovai. Teisėjas -V.Kassai (Vengrija). Įvarčiai - L.Messi(5, 40), D.Villa (55), J.Alba (90+2). Įs-pėti - Pedro (“Barcelona”), K.P.Boaten-gas, M.Flamini, Ph.Mexes (“Milan”). I rungtynės - 0:2.

Gelzenkircheno “Schalke” - Stambulo “Galatasaray” 2:3 (1:2).Gelzenkirchenas, 54 142 žiūrovai. Teisėjas - J.Erikssonas (Švedija). Įvarčiai -R.Neustadteris (17), M.Bastosas (63);H.Altintopas (37), B.Yilmazas (42),U.Bulutas (90+5). Įspėti - M.Hogeris,S.Kolasinačas (“Schalke”), D.Drogba(“Galatasaray”).

L.Messi (kairėje) dviem įvarčiais prisidėjo prie savo komandos triumfoprieš “Milan”. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Barca” atsakė į skeptikų pastabas

VILMANTAS REMEIKA

Klaipėdos “Atlantas” tampa didžiausiu ir maloniausiu prasidėjusio A lygos sezono atradimu.

Iš pagrindų pasikeitusi komanda2013-ųjų pirmenybes pradėjodviem pergalėmis prieš praėjusiosezono prizininkus. Šeštadienį 1:0įveikę Marijampolės “Sūduvą” už-vakar klaipėdiečiai išvykoje 2:1 pa-laužė ir Vilniaus “Žalgirį”. Aukš-čiausius tikslus deklaruojantiemsvilniečiams tai bus gera pamokaateičiai.

“Šaltą dušą patirti visada geriausezono pradžioje nei vėliau”, - sa-kė “Žalgirio” treneris iš LenkijosMarekas Zubas. Jis Lietuvoje pra-laimėjo pirmą kartą. VadovaujantM.Zubui žalgiriečiai praėjusį sezo-ną baigė įspūdinga 14 pergalių ofi-cialiose rungtynėse serija.

“Kada nors ateina laikas pralai-mėti. Tai pirma mano nesėkmė Lie-tuvoje, tikiuosi, kad kitos laukti tekslabai ilgai”, - šyptelėjo M.Zubas.

Susikaupimo stygius žalgirie-čiams atsiliepė jau dvikovos pra-džioje. 2 minutę Tadas Eliošius kai-riajame krašte prasmuko pro kelisgynėjus ir iš labai aštraus atakoskampo “nuginklavo” vartininką Ai-varą Bražinską, kuriam šios rungty-nės virto košmaru. 6 minutę AlgisJankauskas po kampinio tiksliusmūgiu galva išlygino rezultatą, ta-čiau vėliau aikštėje dominavo grei-tais perdavimais sumaniai žaidusiKlaipėdos komanda. O paskutinępirmo kėlinio minutę apmaudžiaisuklydo A.Bražinskas. Po Donato

Kazlausko smūgio kamuolys nuovirpsto atšoko į A.Bražinską ir pa-taikęs jam į ranką, įriedėjo į vartus.

“Manau, kad šiose rungtynėseįrodėme galį kovoti net dėl auksomedalių”, - tvirtino praėjusį sezoną“Žalgiryje” trumpai žaidęs, o šie-met tvirta “Atlanto” paspirtimi ta-pęs D.Kazlauskas.

Antrame kėlinyje “Žalgiriui” rei-kėjo mušti įvartį, bet pavojingasprogas kūrė tik “Atlantas”. Nesulai-

komai žaidė Lietuvos rinktinės sau-gas Marius Papšys, abiejuose aikštėskraštuose draskęs varžovų gynybą.

“Per pertrauką komandai pasa-kiau, kad pamirštų rezultatą ir eitųžaisti tarsi nuo pradžių, nemėgintųsulįsti į gynybą, - drąsią taktiką at-skleidė “Atlanto” strategas Konstan-tinas Sarsanija. - Žaidėjai šaunuoliai.Jie puikiai vykdė užduotis ir pelnytailaimėjo. Man svarbiausia, kad vaiki-nai patikėtų savo jėgomis, patikėtų,

kad gali tobulėti. Tuomet sieksimeaukštų vietų.”

Beviltišką ir bedantį “Žalgirio”žaidimą užvakar vainikavo varti-ninko netektis 87 minutę. Išbėgęsuž baudos aikštelės, A.Bražinskas įnokdauną pasiuntė M.Papšį ir bu-vo nubaustas raudona kortele. Įvartus stojo A.Jankauskas. Gynėjasįvarčio nepraleido, tačiau per tūks-tantį gerbėjų nuvylusiam “Žalgi-riui” tai buvo menka paguoda.

Antrame kėlinyje “Žalgiryje” de-biutavo naujokas Jakubas Wilkas.Tačiau lenkas buvo “išjungtas” išžaidimo, o prie kamuolio prisilietėvos kelis kartus.

“Komandoje esu neseniai. Manreikia laiko susižaisti su komanda,priprasti prie derinių”, - aiškinoJ.Wilkas.

”Atlantas” per dvejas rungtynessurinko 6 taškus ir drauge su Pa-kruojo “Kruoja” lyderiauja čem-pionate. “Kruojos” komanda vakarPanevėžio dirbtinės dangos aikštė-je 2:0 pranoko Alytaus “Dainavą”.

Pirmąją pergalę į savo sąskaitąįsirašė ir Gargždų “Bangos” futbo-lininkai. Jie namie 2:0 nugalėjoTauragės “Taurą”.

Kitose A lygos antrojo turo rung-tynėse vakar vakare Marijampolėjekovojo “Sūduva” ir “Šiauliai”.•

“Atlantas” autoritetų nepaiso

“Žalgirio” komandos (viduryje - K.Bilinskis) išpuoliai prie “Atlanto” vartų buvo reti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

STATISTIKAVilniaus “Žalgiris” - Klaipėdos “Atlantas” 1:2 (1:2). A.Jankauskas (6);T.Eliošius (2), D.Kazlauskas (45).Pakruojo “Kruoja” - Alytaus “Dainava” 2:0 (1:0). N.Mačiulis (37),T.Miklinevičius (79).Gargždų “Banga” - Tauragės “Tauras” 2:0 (0:0). A.Ivanauskas (66),G.Kulbis (90+2 iš 11 m).

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

1. Kruoja 2 2 0 0 4:1 6

2. Atlantas 2 2 0 0 3:1 6

3. Banga 2 1 1 0 3:1 4

4. Ekranas 1 1 0 0 3:1 3

5. Šiauliai 1 0 1 0 1:1 1

6. Žalgiris 1 0 0 1 1:2 0

7. Sūduva 1 0 0 1 0:1 0

8. Tauras 2 0 0 2 1:4 0

9. Dainava 2 0 0 2 1:5 0

Sportas 152013 03 14Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Londono žaidynėse aštuntąjąvietą užėmęs šiuolaikinės pen-kiakovės meistras JustinasKinderis tarė sudie tituluočiau-siam šiuolaikinės penkiakovėstreneriui Jurijui Moskvičiovui.

25-erių J.Kinderis šį žingsnį žengėgrįžęs iš Palm Springso (Kalifornijosvalst., JAV), kur 2013-ųjų pasaulio tau-rės varžybų pirmajame etape užėmė24 vietą tarp 36 finalininkų. Vasarį užAtlanto Justinas skrido su J.Moskvi-čiovu, o ateinantį pirmadienį į antrąjįpasaulio taurės etapą Brazilijoje jį lydėsjau kitas treneris - dviejų olimpiadųprizininkas, J.Moskvičiovo auklėtinisAndrejus Zadneprovskis.

Vakar “Lietuvos žinios” paskam-bino Justinui Kinderiui, norėda-mos išsiaiškinti, kas gi nutiko.

Negalvoja, kas bus, jeigu...- Kas paskatino ryžtis tokiam

žingsniui? - J.Moskvičiovas buvo mano fech-

tavimo treneris. Tad šioje rungtyje,manau, ir bus didžiausios permai-nos. Kitose kokie buvo, manau, tieir liks. Jojimo ir plaukimo treneriainepasikeitė. Bėgimo... Na, plaukimotreneriui Egidijui Tindžiuliui trupu-tėlį prisidėjo darbo. Naujas fechta-vimo treneris - Julius Staškūnas.

- Tai buvo jūsų vieno sprendimas?- Taip, mano. Penkiakovėje esu 11

metų, tad varžovai mane jau perpra-to. Atėjo laikas permainoms.

- Ar norite pasakyti, kad Londoneužimta aštuntoji vieta neadekvati Jū-sų galimybėms - galėjote būti iraukščiau?

- Londone prieš olimpinį čempio-ną laimėjau visas rungtis, o fechtavi-mo jam pralaimėjau labai daug. Tadnemanau, kad šiuo atveju reikia žiū-rėti į užimtą vietą. Kai pradėjau var-

žytis vyrų kategorijoje, fechtavimasir bėgimas buvo stipriausios manorungtys. Laikui bėgant rezultatai kri-to. Jau dvejus metus mano fechtavi-mas šlubavo. Išbandėme viską. Rei-kėjo kažką daryti.

- Lengva buvo apsispręsti? - Norėjau tai padaryti jau rudenį,

iškart po Londono olimpiados. Betnutariau neskubėti, viską apgalvotiir tik tada žengti šį žingsnį.

- Kiti J.Moskvičiovo auklėtiniai nie-kada lyg ir nesiskundė dėl jo darbo.Jei su naujuoju treneriu jums darprasčiau seksis (tikrai to nelinkiu), arnepasigailėsite dėl savo sprendimo?

- Negalvojau apie tai. Ir stengiuo-si negalvoti.

- Kaip atsisveikinote su treneriuJ.Moskvičiovu?

- Nenorėjau visko daryti už akių.Susitikome, pasikalbėjome. Paaiški-

nau, kodėl taip elgiuosi, padėkojautreneriui už viską. Manau, ir jam jaunelengva dirbti tokio amžiaus.(J.Moskvičiovui - 68-eri.) Tikrai ne-buvo jokių intrigų iš mano pusės.

Prievarta mielas nebūsiDaugkartinis Lietuvos fechtavimo

čempionas J.Moskvičiovas penkiako-vininkus treniruoja daug metų. Per tąlaiką išugdė du olimpinius prizinin-kus A.Zadneprovskį ir Edviną Krun-golcą, parvežusius į Lietuvą net trismedalius (2 sidabro ir 1 bronzos).J.Moskvičiovo mokinė buvo ir liūd-nai pagarsėjusi perspektyvi penkiako-vininkė Donata Rimšaitė. Beje, ji patipanoro tapti J.Moskvičiovo auklėtine.

Kaip tik vakar, kai LŽ paskambinonusipelniusiam treneriui, buvo pir-moji jo atostogų diena po daugeliometų. Garsus šiuolaikinės penkiako-vės specialistas nepanoro komentuo-ti pastarųjų dienų įvykių. Paklaustas,ar nebandė įkalbėti J.Kinderio ir to-liau dirbti drauge, atsakė: “Prievartamielas nebūsi.” Daugiau kalbėti šiatema J.Moskvičiovas atsisakė.

Laisva vieta jau užimtaLietuvos šiuolaikinės penkiakovės

generalinis sekretorius ViačeslavasKalininas trečiadienį “Lietuvos ži-nioms” užsiminė, kad naujasis J.Kin-derio treneris oficialiai dar nepatvir-tintas, tačiau, pasak jo, greičiausiai taibus A.Zadneprovskis, kuris vietojJ.Moskvičiovo treniruos Justiną kom-binuotoje šaudymo ir bėgimo rungty-je. Naujasis treneris J.Kinderį lydės ir įpasaulio taurės varžybų antrąjį etapąBrazilijoje. Ateinantį pirmadienį tenskris trys moterys - olimpinė čempio-nė Laura Asadauskaitė, Gintarė Venč-kauskaitė ir Lina Batulevičiūtė bei duvyrai - J.Kinderis ir Paulius Aleksand-ravičius. Su sportininkais į Braziliją vykstrys treneriai - olimpinę čempionę pa-rengęs Jevgenijus Kliosovas, HenrikasEismontas ir A.Zadneprovskis. •

J.Kinderio ir J.Moskvičiovo keliai išsiskyrė

SAULIUS RAMOŠKA

BEKO-Lietuvos krepšinio lygos(LKL) čempionate pats įkarštis -kai kurioms ekipoms kiekvienapergalė jau gali užtikrinti vietą atkrintamosiose varžybose arba aukštesnę poziciją reguliariajame sezone.

Savo galimybės iš rankų nepaleidoRyčio Vaišvilos treniruojama Utenos“Juventus”. Uteniškiai savo žiūrovųakivaizdoje 93:77 įveikė Kėdainių“Nevėžio” krepšininkus ir po metųpertraukos vėl žais LKL atkrintamo-siose varžybose.

Peržengė kėdainiškių barjerąŠi pergalė “Juventus” ekipai ypač

svarbi ir tuo, kad pastarąjį kartą ute-niškiai “Nevėžį” nugalėjo beveikprieš pusantrų metų - 2011-ųjų spa-lio 7 dieną (svečiuose 75:70).

Šįsyk šeimininkai viską išsprendėper trečią kėlinį, jį laimėdami net34:14 ir prieš lemiamą ketvirtį įgyda-mi 23 taškų pranašumą (81:58).

“Iš pradžių maniškiai žaidė susi-kaustę, ne taip, kaip moka. Todėl tre-čiame kėlinyje pakeitėme gynybossistemą, ir ji pasiteisino, - po dešim-tos pergalės LKL čempionate kalbė-jo R.Vaišvila. - Šiandien mums reikė-jo laimėti. Tai ir padarėme.”

Sykiu nugalėtojų treneris džiaugė-si, kaip pasiaukojamai auklėtiniai grū-

mėsi dėl kamuolių: “Juventus” sugrie-bė 47 kamuolius, o kėdainiškiai - 27.

Nepaisant devintos nesėkmės per17-as rungtynes, Kėdainių klubas tur-nyro lentelėje išsaugojo 8 poziciją.

Per dvikovą Utenoje “Nevėžiui”negalėjo padėti Šarūnas Kulevičius,treniruotės metu stipriai išsinarinęskairės rankos pirštą. Tačiau į rikiuotęgrįžo ekipos kapitonas Vytenis Jasike-vičius, o aukštaūgis Darius Šilinskis,kaip parodė rungtynės, tebeturi pro-blemų dėl sveikatos. Per pirmus dukėlinius cementavęs “Nevėžio” gyny-bą baudos aikštelėje 216 cm ūgio vidu-rio puolėjas per ilgąją pertrauką tre-neriui Gintarui Leonavičiui prasitarėdaugiau nebegalįs kovoti. Be pagrin-dinio centro likęs “Nevėžis” trečią kė-linį pralaimėjo 14:34, o didžiąją dalįtaškų praleido būtent iš po krepšio.

Kaip skelbia oficiali klubo svetainė,D.Šilinskiui yra sudilusi kelio kremz-lė, tačiau medikai nesutaria tiek dėloperacijos, tiek dėl sportininko daly-vavimo treniruočių procese bei var-žybose. Atsakymai į visus klausimusturėtų būti žinomi po D.Šilinskio vizi-to pas Lietuvos olimpinės rinkinės vy-riausiąjį gydytoją Dalių Barkauską.

Saldus šiauliečių revanšasKur kas atkaklesnė kova vyko Šiau-

liuose, kur vietos klubas priėmė tik du-kart čempionate suklupusius LKLbronzos medalininkus “Prienų” krep-šininkus. 13 pergalių iškovojusius ir

antrąją vietą užimančius prieniškius šįsezoną pavyko nugalėti tik Pasvalio“Pieno žvaigždėms” ir Klaipėdos“Neptūnui”. Antradienį “Šiauliai”įsibrovė į pastarųjų klubų draugiją: Ge-dimino Petrausko auklėtiniai po at-kaklios kovos 87:84 nugalėjo “Prienus”ir įsirašė svarbų tašką kovojant dėl ge-resnės vietos LKL turnyro lentelėje.

Likus žaisti 2 minutes “Prienų”komanda rezultatą išlygino (76:76),bet tuo metu iniciatyvos ėmėsi rezul-

tatyviausiai “Šiaulių” gretose rung-tyniavęs Rolandas Alijevas. Jis iš pra-džių pataikė dvitaškį, po to ginantissugriebė kamuolį ir jį įskraidino nuotrijų taškų linijos - 81:76. Po tokiosmūgio svečiai neatsigavo. Taip šiau-liečiai revanšavosi už pirmą tarpu-savio pralaimėjimą lapkričio pabai-goje - tąkart prieniškiai varžovusįveikė užtikrintai - 96:78.

“Vyrai kovėsi pavyzdingai, ypačgindamiesi - privertėme varžovus su-klysti net 21 kartą”, - auklėtiniamsgerų žodžių negailėjo “Šiaulių” tre-neris G.Petrauskas.

Visa atsakomybė - “Prienams”Antradienį taip pat paaiškėjo, jog

vieni LKL čempionato lyderių “Prie-

nų” krepšininkai bus vieninteliaiLietuvos atstovai, kurie kovos dėlBaltijos krepšinio lygos (BBL) auksomedalių. Dėl vietos BBL pusfinalyjegrūmusis “Pieno žvaigždžių” ekipaužvakar neišlaikė egzamino. Per at-sakomąsias ketvirtfinalio rungtynesPasvalio klubas namie 82:79 įveikėTalino “Kalev-Cramo” (Estija) eki-pą, tačiau tarp keturių stipriausiųjųnepateko, nes pirmąsias rungtynessvečiuose pralaimėjo 17 taškų skir-tumu - 54:71.

Pusfinalyje “Kalev-Cramo” susitikssu “Ventspils” (Latvija) krepšininkais,kurie ketvirtfinalyje 78:81 ir 87:80 eli-minavo “Šiaulių” klubą. Kitą pusfina-lio porą sudarys Rygos “Barons kvar-tals” (Latvija) ir “Prienai”. •

J.Kinderis: “Nenorėjauvisko daryti už akių.

Susitikome, pasikalbėjome. Tikrainebuvo jokių intrigų

iš mano pusės.”

2010 metų geriausio Lietuvos sportininko rinkimuose J.Moskvičiovo (kairėje) auklėtinis J.Kinderis užėmė trečiąją vietą. / LŽ archyvo nuotrauka

“Šiauliai” - “Prienai” 87:84 (17:23, 21:14,27:17, 22:30). R.Alijevas 22 tšk., A.Kieža irL.Samėnas po 16, O.Galdikas 8; G.Orelikas18 (3-4/7, 4 kld.), G.Kadžiulis 17 (3-3/8, 4kld.), A.Urbutis 16, A.Valeika 12.Utenos “Juventus” - Kėdainių “Nevėžis”93:77 (23:22, 24:22, 34:14, 12:19). A.Viskon-tas 19 (8 rez. perd.), P.Morkeliūnas 19 (8 atk.kam.), N.Varnelis 18 (9 atk. kam.), A.Čepulis12, L.Kisielius 10 (8 atk. kam.); M.Girdžiūnas23 (3-5/6), V.Jasikevičius 20, T.Bishopas 12 (9atk. kam., 9 išpr. praž.), A.Aleksandrovas 7.LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtųrungtynių procentas)1. Žalgiris 9 0 100

2. Prienai 13 3 81

3. Neptūnas 12 3 80

4. Lietuvos rytas 6 2 75

5. Juventus 10 7 59

6. Šiauliai 9 7 56

7. Pieno žvaigždės 8 7 53

8. Nevėžis 8 9 47

9. Lietkabelis 5 11 31

10. LSU-Baltai 4 11 27

11. Sakalai 4 12 25

12. Palanga Triobet 0 16 0

Lemiamu momentu iniciatyvos ėmęsis rezultatyviausias “Šiaulių” žaidė-jas R.Alijevas (dešinėje) dviem taikliais metimais atėmė iš prieniškių viltį.bcsiauliai.lt nuotrauka

Kova dėl vietos po LKL saule

2013 03 14Lietuvos žinios16 Renginiai

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras ir Mūza Rubackytė (fortepijonas).Dirigentas Alain Paris (Prancūzija)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI14 ir 15 d. 19 val. Koncertas “Visi S.Rachmaninovokoncertai Fortepijonui”. Dalyvauja Alexander Palei(fortepijonas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras RinkevičiusVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI14 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijos liaudies instrumentų ir akordeonokatedros akordeonistų orkestras, Vladimiro Prud-nikovo dainavimo klasės studentės Justė Jankaus-kaitė ir Agnė Stančikaitė, akordeonų duetai: Simo-na Šukytė ir Raimondsas Ungursas, bei MartynasVaicekauskas ir Janina Gečaitė15 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainės vakaras. Dalyvauja Ainis Storpirštis su grupeŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA14 d. 19 val. Koncertuoja Vytautas Sriubikis (fleita),Liudas Mockūnas (saksofonas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas15 d. 18 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas (bo-sas) ir styginių kvartetas “Bass Arco”: Giedrius Dau-noravičius (violončelė), Tomas Šatas (violončelė),Domas Jakštas (violončelė), Dainius Rudvalis(kontrabosas)PRAMOGŲ ARENA16 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisasKLUBAS “BRODVĖJUS”15 d. 21 val. “The Artrace” koncertas16 d. 21 val. Kosto Smorigino ir Olego DitkovskiokoncertasPRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”16 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus ir grupės gyvo garso koncertasKLUBAS “TAMSTA”14 d. 20.30 val. “Tribute To Norah Jones” bu SaulėsKliošas feat. Vokalas: Nora Strolytė, Saulius Šemiotas15 d. 21.30 val. “Kurak” (W/Eglė Sirvydytė / MarkasPalubenka & Karolis Ramoška)16 d. 21.30 val. Koncertuoja “Polerizuoti Stiklai”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA14 d. 18 val. Koncertuoja VDU kamerinis orkestrasir Kauno valstybinis choras15 d. 18 val. Koncertuoja Steinas Skjervoldas (barito-nas, Norvegija), Sonata ir Rokas Zubovai (fortepijonas)16 d. 17 val. Koncertuoja Nilsas Oklandas (smuikas,Norvegija)KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA14 d. 18 val. Spektaklis “Atėjau, pamačiau, negalėjau”15 d. 19 val. Džiazo miniatiūros su Giedre Kilčiauskiene16 d. 18 val. Uždarų erdvių “slydimo šonu” šou “Asfa Motor Show”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI14 d. 19 val. Humoro grupė “Ambrozija” ir PauliusStalionis su nauja programa15 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro tautinių šokių kolektyvo “Vijurkas” jubiliejinis koncertas“25 “Vijurko” pavasariai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 18 val. Prancūziškos impresijos. Dalyvauja“Duo Sensibile”: Viktorija Zabrodaitė (fleita) irŠviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA14 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo“Miegančioji gražuolė”15 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisasPRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”15 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turo “Pavasarisbe jokių Ė” koncertas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI14 d. 18 val. Koncertas “Teatro balsai”. DalyvaujaRegina Varnaitė, Vytautas Paukštė, Saulius Bareikis,Virginija Kochanskytė15 d. 14 val. VI regioninis vaikų ir jaunimo liaudiškųšokių festivalis “Saula riduolėla”, skirtas Pasaulineižemės dienai

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”15 d. 21 val. Funky ABBA (disco, soul). Atlieka “Sau-lės kliošo” ansamblis, dainuoja Saulius Šemiotas,Andželika Petrauskaitė ir Kotryna Nasutavičiūtė

DRUSKININKAI“DRUSKININKŲ KOLONADA”16 d. 21 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė ir grupė

VILNIUSPROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJALietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJASigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”.RAŠYTOJŲ KLUBASVilniaus dailės akademijos grafikos II kurso studentų ofortų paroda.PAMĖNKALNIO GALERIJAAndriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”. GALERIJA “VARTAI”Ugniaus Gelgudos ir Neringos Čeriauskaitės kūrinys“Wolfgang, is that you?” (Wolfgangai, tai tu?). Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.VDA GALERIJA “AKADEMIJA”Prano Griušio tapybos paroda “Mano naujoji mūza”.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.VILNIAUS ROTUŠĖTapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinisamžius”.Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”.

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJASūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”.LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUSSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAParoda “Žvilgsnis į Sūduvą”.GALERIJA “MENO NIŠA”Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”.VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIKlubo “Fotokablys” paroda “29”.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”.GELEŽINKELIŲ MUZIEJUSMeninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija

KAUNASKAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOSMENO LEIDINIŲ SKAITYKLAMeno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų institutoLietuvoje mediatekos.KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUSTarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”.KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJAAleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”.KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAlvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaustapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdo-mą projektą - parodų ciklą “Duetai”.

Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAKazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”.Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaNACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA,“GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRASKauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai”dailės darbų paroda “Atgimimas”.NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASRymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJAPersonalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metaloplastikos paroda “Kalbantys daiktai”.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASAtrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų2013/2015 metų bienalę. Paroda “JCE laureatai 2012”.Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybosretrospektyva.KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖSBIBLIOTEKASkulptoriaus Algirdo Boso medalių paroda

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAMindaugo Šnipo skulptūrų paroda.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940metais”.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUSParoda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlioniosesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

Parodos

Koncertai

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodą netoli Darbėnų miestelio (11 kmnuo jūros). Tel. 8 671 97 597.

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, tinka dvibučio namostatybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpinin-kų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Skubiai naujos statybos namą Žemuo-siuose Šančiuose (120 kv. m, yrageoterminis šildymas, atitinka pasyvausnamo standartus, aplinkui yra 3 mokyklos,2 darželiai, už 300 metrų Nemunas, 2 kmiki Kauno centro, kaina - 324 000 Lt). Tel. 8 600 58 833.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Dengimo plokštes (12x3 m, 10 vnt. po 800Lt, ir 6x3 m., 10 vnt. po 500 Lt), metalinį ka-miną (aukštis 14 m, 360 mm, sinelė 15mm, kaina - 7000 Lt). Tel. 8 686 54 735.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutriki-mų priežastis. Po kompleksinio medžiagųapytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamainaudotis tradicinių priemonių deriniais,kurie efektyviai paskatina sveikimo proce-sus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja,suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

Vyras - darbo. Domina įvairūs pasiūlymai.Tel.: (8 346) 53 166, 8 684 66 930.

42 metų vyras - pagalbinio darbininkodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS

Parduoda naują linų nuėmimo kombainą(kaina - 5000 Lt). Tel. 8 686 54 735.

Parduodu natūralų bičių medų 20 ir 10litrų kibiruose bei 0,5 litro talpos stiklai-niuose. Tel.: (8 458) 51 815, 8 676 26 928.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina -70 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ diržus(kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrošokus (kaina -150 Lt), naujus dažų purkštuvus „PointZoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAIParduodamas BUAB „Norekso valdos“ tur-tas (knygos, transporto priemonės,domenai). Dėl išsamesnės informacijoskreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-155

Parduodamas BUAB „Šiaulių diagnostikos la-boratorija“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas.Visais klausimais kreiptis į bankroto admi-niostratorių UAB „Bankroto administravimoir restrūktūrizavimo centras“. Pasiūlymaipriimami iki 2013 04 11. Užs. LM-2372

Parduodamas BUAB „Varalda“ nuosavybesteise priklausantis turtas (baldai, biuro įranga,gamybinės atliekos). Dėl išsamesnės informa-cijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-153

Lietuvos socialinių programų fondas (teisi-nė forma - labdaros ir paramos fondas,kodas 292000470, adresas: Laisvės pr. 93-24, Vilnius, registras - VĮ Registrų centrojuridinių asmenų registras) pertvarkomas įviešąją įstaigą - VšĮ Lietuvos socialinių pro-gramų fondas. Su naujos teisinės formossteigimo dokumentais galima susipažintiadresu: Ežeraičio g. 10, Vilnius. Užs. LM-2377

Bankroto administratorius parduoda Alvi-do Prišmonto įmonės kilnojamąjį turtą.Turto sąrašas ir daugiau informacijos tel. 8673 37 373, arba el. p.: bankrotocent-ras@gmail.com. Užs. R-156

Parduodamas BUAB „Kužių agroįmonė“ prik-lausantis turtas. Dėl išsamesnės informacijoskreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-154

Klasifikuoti skelbimai 172013 03 14Lietuvos žinios

www.lzinios.lt

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888.http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Krum“ (įmonės kodas:301300719, įmonės adresas: Naujoji g. 124-1, Alytus) įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 642 38 474.Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 2 d.,adresu: BUAB „Krum“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116, Vilnius.Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Krum“ nuo teismo nutartiesiškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-152

2013 m. balandžio 17 d. 14.00 val. šaukiamas eilinis ataskaitinis visuotinis UAB „Anykščių šiluma“ (įmonės kodas 154112751) akcininkų susirinkimas.

Susirinkimas įvyks bendrovės salėje (Vairuotojų g. 11, Anykščiai).Darbotvarkė:1. Direktoriaus ataskaita už 2012 metus;2. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas;3. Bendrovės 2012 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;4. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas. Užs. LM-2366

2013 03 14Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45,21.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17,20.15 val.“Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 15.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGISFestivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.“Šalutinis poveikis” - 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.“Linkolnas” - 20.15 val.“Valentinas vienas” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12 val.SKALVIJA“Vargdieniai” - 20.40 val.“Ištrūkęs Džango” - 16 val.“Kraujo ryšiai” - 19 val.PASAKA“Populiari mergina” - 18 val.“Optimisto istorija” - 19.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 17.30 val.“Skrydis” - 20.15 val.“Gimę mylėti” - 16 val.“Ištrūkęs Džango” - 21 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15 val.“Krokodilai 2” - 15.30 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Česlovo Milošo amžius” - 16 val.MULTIKINO“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30,16.15, 19, 21.45 val.“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 21.15 val.“Mama” - 16.30, 19.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10, 12.15, 14.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.15, 14 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 16.45 val.

“Ana Karenina” - 17.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNASCINAMON“Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 18 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.“Mama” - 18.30, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15,21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val.“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45,16.45, 20 val.“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.“Ana Karenina” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30,21.45 val.“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.“Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 21.10 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.“Gimtadienis” - 19.20 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Skrydis” - 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,16.40 val.“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Skrydis” - 16.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

VILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”15 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS

14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų”15 d. 18 val. “Gupelė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 19 val. “Lady Shakespeare”15 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”15 d. 18.30 val. Juozas Erlickas Mažajame teatre.“Neregėta programa”KEISTUOLIŲ TEATRAS14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”15 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė“Žuvies akis”. “Aikštelėje laisvų vietų nėra”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS14 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda”

15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Įstabioji irgraudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija“Teatro erdvės”14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės”14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje. “Aktorinės dirbtuvės”14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val. Ilgojoje salėje. “Scenos kalba”14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai”14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”15 d. 15 val. Tavernos salėje. “Teatras Online”15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Scenos judesys”15 d. 16 val. Tavernos salėje. “Scenografijos dirbtuvės”15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje”15 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 18 val. “Notrdamo legenda”15 d. 18 val. “Marta”KAUNO KAMERINIS TEATRAS14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”15 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”

16 d. 18 val. “Penki vakarai”17 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansusdainuoja aktorius A.BialobžeskisKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais tuo pačiu laiku”15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 18.30 val. ir 17 d. 17 val.”Sesuo Kerė”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS15 d. 13.30 ir 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.“Madagaskaras”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Margarita”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvės pavasaris”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAIRASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENAUTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS

15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”

KETVIRTADIENIS 14 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) n-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Simpsonai”

18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Dingęs be žinios”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.50 “Biuras”2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Įdomiausi momentai” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Nematoma tiesa” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos legendos”22.30 Drama “Mergina, verta

milijono” N-141.05 “Laukinis” (k.) N-72.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40“Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys pat-ruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas.Nuverstas stabas” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40“Gynėjai” N-7 0.40 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”(k.) 12.20 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje2013”. Vytauto Landsbergio knygos “Mūsų patrio-tizmas, jų šovinizmas?” pristatymas (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Elgetos 15.00“Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lie-tuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžke-lė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Gry-nas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Darširdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Ge-rulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Ieškome“Nebaigtosios sonatos” 22.00 “Iššūkis žvaigž-dėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikosmeistrai”. Janina Lapinskaitė. “Iš skruzdėlių gyveni-mo”. “Iš elfų gyvenimo” 0.00 Panorama (k.) 0.45“Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutosmeistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motocik-lai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pingai ir meilė” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzanonuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipaži-

nau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pini-gai ir meilė” 21.30 Mokslinės fantastikos f. “Žvaigž-džių kelias” 0.15 “6 kadrai” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSIMajamis” 2.30 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa”9.30 “Mūsų miškai” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00“Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55“Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Ko-misaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.Varžovas”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaipužauginti planetą. Varžovas”. 3 d. tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Kaip gy-vena krokodilai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55“Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30“Reporteris” 0.25 “Supernamai”

Balticum Auksinis7.00 Drama “Užtemimas” N-7 9.00 Trileris “MeloriKein. Prarasta kontrolė” N-7 11.00 Komedija “Di-dysis Bakas Hovardas” 13.00 Drama “ŽKVD” N-715.00 Trileris “Durys priešais” N-7 17.00 Dok. f.“Kelionė į vandenyno gelmes” 19.00 Trileris “Kve-palai. Vieno žudiko istorija” N-14 21.25 Drama“Paskutinė naktis” N-7 23.00 Komedija “Dar pa-laukite...” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose”9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 Žinios. Sportas 15.55 Svetimos paslaptys.Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vero-nika. Bėglė” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Dvi-

kova 23.40 “Miškuose ir kalnuose” 0.30 Žinios+0.50 Vaid. f. “Damos vizitas”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas11.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.00 Golfas. Eu-ropos turo savaitės apžvalga 12.30 “Trans WorldSport” žurnalas 13.30 Tenisas. Indian Wells turnyroaštuntfinalis 18.40 “Formulė-1”. Sezono apžvalga19.40 Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Olym-piacos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eu-rolyga. “Maccabi” - “Chimki” 1.30 Krepšinis. Euroly-ga. “Caja Laboral” - “Fenerbahce Ulker” 3.25“Formulė-1”. Australijos GP treniruotė 1. Tiesiogi-nė transliacija 5.00 Tenisas. Indian Wells turnyroketvirtfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Niu-jorko metro 13.35 Bandytojai. “Ford” automobiliai14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedė-kingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Priva-lau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip taipagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Vankuveris22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo? 0.00 Nera-mumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai. Irakas

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Corvette” automobiliųgamykla 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00Draudimai 13.00 Didžiausi Afrikos gyvūnai 14.00Neįprastas gyvūnų elgesys 15.00 “National Geograp-hic” draugijai - 125 metai 16.00 Draudimai 17.00Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Gumpert Apol-lo” automobilių gamyklos 19.00 NSO virš Europos20.00 Paranormalūs reiškiniai 21.00 Tunų žvejyba22.00 NSO virš Europos 23.00 Paranormalūs reiški-niai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 03 14Lietuvos žinios

Avinas. Iškils problemų darbe,todėl veikite apdairiai, pasikliau-kite ne tik intuicija, bet ir logika.

Tačiau asmeniniame gyvenime viskas pradėstvarkytis, stoti į savo vietas.

Jautis. Mąstysite pozityviai,profesinė sėkmė bus lengvaipasiekiama. Gali iškilti finansi-

nių problemų, tačiau jas greitai išspręsite.Aplinkinių dėmesio šią dieną tikrai netrūks.

Dvyniai. Išgirskite artimuosius,nebūkite pernelyg reiklūs. Nepati palankiausia diena auklėti

kitus ar vadovauti kolegoms. Jūsų idėjosšiandien liks nesuprastos.

Vėžys. Užsiimkite įprastais dar-bais, baikite pradėtus projektus.Daugiau laiko praleiskite gryna-

me ore, atsisakykite žalingų įpročių. Geradiena rimto romano pradžiai.

Liūtas. Žadamos geros permai-nos profesinėje srityje. Tačiaubūkite atsargūs, kad nepakliūtu-

mėte į pinkles. Atvirai pakalbėkite su mylimužmogumi apie tai, kas jums kelia nerimą.

Mergelė. Nors savo aplinkojeturite žmonių, kuriais galite pa-sikliauti, galimybės bus ribotos.

Sutartys ir pirkiniai šiandien turėtų būti labaisėkmingi.

Svarstyklės. Tinkama dienasvarbiems susitarimams. Pakal-bėkite apie savo karjerą ar veik-

los pakeitimą. Sunkumų greičiausiai neiš-vengsite, tačiau drąsiai pasikliaukite intuicija.

Skorpionas. Pozityvių tenden-cijų įtaka labai stipri. Ko gero,tai pajusite, jei neiššvaistysite

jėgų. Finansines problemas padės išspręstipatys artimiausi žmonės.

Šaulys. Ši diena parengusi ne-mažai malonių dovanų. Jūsųidėjos bus labai originalios, jas

tikrai išgirs vadovai. Malonių emocijų suteiksromantiški santykiai.

Ožiaragis. Ramiai baikite pra-dėtus reikalus, venkite sumaiš-ties ir neskubėkite. Būkite rū-

pestingi, kantrūs su giminaičiais, priimkitekritiką bei priekaištus.

Vandenis. Neskubėkite rodytiiniciatyvos. Nesutarimų su šei-mos nariais gali kilti Vande-

niams, kurie ruošiasi išvykti į kelionę ar keistigyvenamąją vietą.

Žuvys. Sunkaus darbo diena,tačiau rezultatais liksite paten-kinti. Atsiras galimybė pakeisti

asmeninius santykius, o meilės ryšiai tapsdar tvirtesni.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

SAULĖteka 6:40leidžiasi 18:18dienos ilgumas 11:38

MĖNULISTrečioji jaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

-1

-3 -17

-2 -13

-3

-4 -13

-3 -12

-16

-8

Lisabona

+15Malaga

+10Madridas

+15Alžyras

+15Tunisas

+19

Atėnai+21

Larnaka

+19Stambulas

+13Barselona

+7Bordo

+8Dublinas

+4Paryžius

+7Londonas

+11 Nica

+12Roma

+13Dubrovnikas

+14Sofija

+14Bukareštas

Varna

0Maskva

-3 Helsinkis

+5Kijevas

+1Berlynas

-2

Kopenhaga0

Stokholmas

+1

Oslas

+4Amsterdamas

+2Miunchenas

-1Praha

-4Vilnius

-1Talinas

-8Ryga

-4

Minskas

-5Sankt Peterburgas

Bratislava

-2Varšuva

0Viena

+7Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 8-12 laipsnių šalčio, dieną 1-6 laipsniai šalčio.

73-ioji metų diena. Kovo keturioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 11-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 292 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Matilda, Darmantas, Karigailė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Kovo 13 d. sudoku sprendimas.

Jaunatis Priešpilnis Pilnatis DelčiaIII 12 III 19 III 27 IV 03

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 25 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

2013 03 14Lietuvos žinios20 Margumynai

Jungtinėse Amerikos Valstijosesiautėja kompiuterių įsilaužė-liai. Jie internete paviešinošalies pirmosios ponios Michel-le Obamos, Federalinio tyrimųbiuro (FTB) ir kelių kitų garse-nybių privačius finansiniusduomenis.

Naudodamiesi vienu Rusijos tink-lalapiu įsilaužėliai paskelbė duome-nis apie M.Obamos, FTB direkto-riaus Roberto Muellerio, JAVgeneralinio prokuroro Erico Holde-rio ir Los Andželo policijos vadovoCharleso Becko finansinę padėtį. Jietaip pat paviešino JAV vicepreziden-to Joe Bideno ir buvusios pirmosiosponios bei valstybės sekretorės Hil-lary Clinton socialinio saugumo nu-merius, kitą privačią informaciją.

Kompiuterių įsilaužėlių taikiniais

tapo ir pramogų pasaulio žvaigždės:dainininkė Beyonce, jos vyras Jay-Z, Paris Hilton, Kim Kardashian,Britney Spears. Nusikaltėliai nepasi-gailėjo ir nekilnojamojo turto mag-nato Donaldo Trumpo, buvusiosAliaskos gubernatorės Sarah Palin,buvusio Kalifornijos gubernatoriausir kino žvaigždės Arnoldo Schwar-zeneggerio.

Dėl kompiuterių įsilaužėlių išpuo-lių susirūpino JAV prezidentas Barac-kas Obama. Jis teigė, kad kiberneti-nės atakos - didėjanti problema.“Neturėtume stebėtis, jog Amerikojepilna įsilaužėlių, kurie gali prieiti prieprivačios informacijos. Tai didelė pro-blema. Šiuo metu esama internetotinklalapių, pardavinėjančių pavog-tas žmonių kredito korteles”, - sakėB.Obama.

Trys pagrindinės JAV kredito rei-tingų agentūros pripažino, kad bu-

vo neteisėtai prieita prie jų failų, ta-čiau nurodė, kad į kompiuterius įsi-laužėliai neįsibrovė. “Nusikaltėliaisužinojo finansinę informaciją perįvairius išorinius šaltinius”, - nuro-dė agentūra “Experian”. “Sužinojęapie šią padėtį nedelsdami ėmėmėsveiksmų: įšaldėme asmenų, tapusiųšios kenkėjiškos atakos aukomis, fi-nansinę informaciją”, - pridūrėbendrovė.

Agentūra “Transunion” nurodė,kad į jos pačios sistemas “nebuvo įsi-laužta ir joms pavojaus nekilo”. Ji tei-gė, kad užpuolikai “turėjo nemažaiinformacijos apie aukas”, ir “tai lei-do jiems sėkmingai apsimesti tomisaukomis internete”. Duomenys taippat nutekėjo iš kitų dviejų agentūrų:“Equifax” ir “CreditKarma”. FTB irJAV slaptoji tarnyba, atsakinga užprezidento bei jo šeimos apsaugą,nurodė tiriančios šį incidentą. •

JAV valstybės sekretorius JohnasKerry pademonstravo daugiauslaptų savo lingvistinių gebėji-mų. Jis prašneko norvegų kalba,kurios pramoko vaikystėje, kaiporą metų gyveno Osle.

Norvegijos diplomatijos vadovasEspenas Barthas Eide pagyrė J.Ker-ry “už jo puikią atmintį” ir gebėji-mą “sklandžiai ištarti norvegiškasfrazes”. Pats valstybės sekretoriuspasakojo, kad vaikystėje žavėjosišio krašto gamta. J.Kerry su džiuge-

siu prisiminė apsilankymus Nor-vegijos parkuose ir fiorduose, taippat gyrė šalies vaidmenį pasaulinė-je arenoje.

JAV valstybės sekretorius, perėmęspareigas iš ankstesnės diplomatijosvadovės Hillary Clinton, per savo pir-mąjį vizitą Europoje sužavėjo vietospareigūnus Paryžiuje prabildamasprancūziškai, Berlyne - vokiškai, oRomoje - itališkai. J.Kerry, kuris yravieno Amerikos diplomato sūnus, di-delę dalį vaikystės praleido Europo-je, nes jo tėvas būdavo skiriamas įįvairius postus Senajame žemyne.•

Zimbabvėje liūtas užpuolėmiške besimylinčią porelę.Laimei, įsimylėjėliams pavy-ko pabėgti nuo agresyvausgyvūno, jie atsipirko smul-kiais sužeidimais.

Zimbabvės Karibos kaime gyve-nanti porelė nusprendė “smagiai pra-leisti” laiką. Iš pradžių jiedu vaikščio-jo po kaimą, vėliau pasuko į mišką.Vaikštinėdami įsimylėjėliai pajuto

aistrą ir nusprendę, kad miške nėražmonių, vienas kitam puolė į glėbį.

Tačiau įsimylėjėlius sekė agresy-vus liūtas. Kai tik porelė pradėjomylėtis, jis puolė iš pasalų ir ėmėdraskyti vaikiną. Pajutęs skausmąnuogas afrikietis pradėjo bėgti iršauktis pagalbos. Jo draugė Ievoskostiumu taip pat spruko nuo pik-to liūto.

Gyvūnų karalius sekundėlę su-delsė, ir tai išgelbėjo porelės gyvy-bę. Kai liūtas pradėjo vytis nuogus

įsimylėjėlius, šie jau buvo spėjęnuskuosti prie kelio. Porelės su-stabdyto automobilio vairuotojasnustebo, tačiau priėmė į saloną.

Pasiekę kaimą Adomo ir Ievoskostiumais Zimbabvės gyventojaikreipėsi į vietinę slaugę. Ši jiems su-teikė medicinos pagalbą. Vietinisžvejys ir pardavėja džiaugėsi ištrū-kę iš plėšrūno nagų ir jautėsi kaipnaujai gimę. •“Lenta.ru”, AFP, BNS, LŽ

Nuo pianinų su dramblio kauloklavišais iki smuiko strykų išvėžlių kiautų - muzikos instru-mentams, pagamintiems išnykstančių rūšių gyvūnų dalių,ketinama išduoti “pasus”.

178 narių Nykstančių laukinėsfaunos ir floros rūšių tarptautinėsprekybos konvencijos (CITES)konferencija nusprendė sukurtisertifikatų tokiems instrumentamssistemą. Pagal dabartinę tvarką kas-kart vežant tokius instrumentusreikalingas vis naujas leidimas.Naujieji “pasai” bus išduoti tiemsinstrumentams, kurie buvo paga-minti prieš tarptautinės prekybosatitinkamų rūšių gyvūnais ir auga-lais suvaržymą, ir trejus metus ga-lios nekomerciniams vežimams.

Japonijos muzikos fondo “Nip-pon” prezidentė Kazuko Shiomi sa-kė, kad toks žingsnis padės išspręstiproblemas tarptautiniams muzikan-tams. “Jie daug ir dažnai važinėja įkoncertus visame pasaulyje, jų dar-botvarkė būna labai įtempta”, - sakė ji.

Daug laiko atimantis dokumentųtvarkymas ir konfiskavimo rizikaanksčiau vertė imtis drastiškų prie-monių - iš pianinų būdavo išimamidramblio kaulo klavišai. “Niekas ne-nori kenkti drambliams, tačiau atro-do truputį kvaila kreiptis dėl CITESleidimo 120 metų senumo pianinui”,- sakė senovinių pianinų žinovas, ku-ris prašė neskelbti jo pavardės.

JAV nacionalinė muzikos asocia-cija naująją “pasų” schemą pavadi-no geru pirmuoju žingsniu siekiantpalengvinti muzikos instrumentųvežimą per valstybės sienas. •

“Pasai” muzikos instrumentams

Žvaigždžių pinigai

Aistros akimirką užpuolė liūtas

Sekretorius poliglotas

Gyvūnų karaliui nepatiko besimylintys afrikiečiai.

Jay-Z ir Beyonce tapo kibernetinių nusikaltėlių aukomis. / AFP/ Reuters/Scanpix ir Worldpress nuotraukos

J.Kerry žavi diplomatus puikiu užsienio kalbų mokėjimu.

Pianinams su dramblio kaulo klavišais žadama išduoti specialius “pasus”.