2013 m. kovo 7 d. / Ketvirtadienis / Nr. 54 (13 479)

ORAI

Mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

19p.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius priverstas į savo vizitų maršrutus įtraukti Varšuvoskryptį. Lenkijos sostinėje kol kas gyvena jo žmona su vaikais.

Šią savaitę vizito į Briuselį išvykęsenergetikos ministras J.Neverovičiusoficialius susitikimus baigs penkta-dienį. Panagrinėjus šio Vyriausybėsnario darbotvarkes darosi akivaizdu,kad vizitai savaitės pabaigoje jau tam-pa įprasta jo veiklos praktika. Energe-tikos ministerijoje kalbama, kad taip

planuojamos išvykos leidžia J.Neve-rovičiui dažniau užsukti į Varšuvą.

Energetikos ministro vyriausioji pa-tarėja Daiva Rimašauskaitė LŽ teigė,jog ministerijos vadovas, per kelis dar-bo mėnesius vykęs į 7 užsienio vizitus,tik kartą namo grįžo per Varšuvą.

3p.

J.Neverovičiaus darbotvarkę koreguoja šeima

UŽSIENIS

Venesuela raudasavo prezidento

Mirus Hugo Chavezui Venesuelosvargšai neteko gynėjo, o jo sąjun-gininkai Lotynų Amerikoje - in-jekcijų iš pigios naftos. Kokialinkme dabar pasuks Venesuela -neaišku, tačiau greičiausiai šalisverčia naują savo istorijos puslapį.H.Chavezas, 14 metų buvęs Vene-suelos prezidentu, mirė po ilgoskovos su vėžiu. Ši žinia nutraukėmėnesius trukusias spėliones dėlH.Chavezo sveikatos, kurią visą tąlaiką gaubė paslaptis ir gandai.Venesueloje paskelbtas savaitėsnacionalinis gedulas. Populiarus,bet prieštaringas lyderis 2012 me-tais laimėjo ketvirtą prezidentokadenciją, bet dėl ligos nebuvoprisaikdintas.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

Valdančiųjų ketinimai revizuotipensijų reformą piktina opoziciją.Premjerui kilo abejonių, ar prieštris mėnesius įteisintos nuostatosbus pakeliamos biudžetui. 3p.

Kauno “Žalgirio” krepšininkai iškovojo pergalę Ispanijoje ir išsaugojo viltis patekti į Eurolygos ketvirtfinalį

DIENOS TEMOS

Sporto pramogųnori ir uteniškiai 14p.

KULTŪRA

Kiekvienasvarpo dūžis lyg malda

VERSLAS

Statyba - deguto šaukštas BVP katile 9p.

DENISAS NIKITENKA

Netrukus didžiausiame kraštokurorte vyks keista ceremonija:verslininkai iš nepermatomosdėžės trauks kamuoliukus.

Šis loteriją primenantis ir jau ant-rus metus artėjant naujam vasaros se-zonui rengiamas ritualas - tai versli-ninkų varžytuvės dėl oficialių leidimųprekiauti ir teikti paslaugas viešosio-se Palangos savivaldybės vietose. For-

tūna nusišypso tam verslininkui, ku-ris ištraukia laimingą kamuoliuką.

Loterijos pradėtos rengti tada, kaigrupei Seimo narių inicijuojant irteismas nusprendė, kad aukcionųdėl prekybos leidimų įsigijimo reng-

ti negalima. Į parlamentarus kreipė-si buvusia Palangos valdžios nusta-tyta tvarka nepatenkinti kai kurieverslininkai, įtardami suinteresuotųverslo grupių protegavimą.

5p.

ŽŽaaiiddiimmaasskkaammuuoolliiuukkaaiiss

Baimindamasi verslininkų

apgulties Palangosvaldžia sugalvojo

originalų būdą -rengti kamuoliukų

loterijas.

13p.

14p.

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

2013 03 07Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Nedidelių darbų prasmė

RAMŪNAS TERLECKAS

Regis, praėjusių metų pabaigojesu malonumu perskaičiau menokritiko Vaido Jauniškio pamąsty-mus apie viešojo transporto stoteliųpavadinimų ir kultūros sąsają Lie-tuvos miestuose.

Iki tol niekada nebuvau susimąs-tęs, kodėl Vilniuje, Konstitucijosprospekte, nė su žiburiu nerasi Na-cionalinės dailės galerijos stotelės,arba kodėl nėra stotelės Gediminopilis, o Kaune norėdamas pamaty-ti Prisikėlimo bažnyčią turi žinoti,kad privalai išlipti Aukštaičių gat-vėje. Tuo metu Paryžiuje, Romoje,kituose Europos miestuose visisvarbesni kultūros objektai siejamisu viešojo transporto stotelių pava-dinimais.

Galbūt tai smulkmenos, ir betkuris savivaldybės tarnautojas su-ras šimtus argumentų, kodėl yrataip, o ne kitaip, tačiau jos atspindimūsų mentalitetą. Istorijos ir kul-tūros vietos nėra mūsų sąmonėsprioritetai.

Esu girdėjęs, kad įvairios inicia-tyvos įamžinti kokį nors įvykį arLietuvai svarbaus žmogaus atmini-

mą irgi sunkiai suranda vietą, bentjau sostinėje. Gal todėl retas žino,kur yra Džocharo Dudajevo skve-ras ar aikštė, pavadinta AndrejausSacharovo vardu. Gal dėl to never-ta stebėtis, gal gražesni Vilniausskvereliai taupomi dar svarbesniųžmonių atminimui įamžinti, o gal-būt tiesiog paliekami būsimiemsdangoraižiams augti.

Praėjusią vasarą su šeima nu-sprendėme šeštadienį praleisti Kau-ne, aplankyti Prisikėlimo bažnyčią,pasivaikščioti Laisvės alėja, užsuk-ti į Karo, Nacionalinį M.K.Čiurlio-nio muziejus. Buvusi laikinoji sos-tinė nuo bažnyčios stogo atrodoįspūdingai. Gal per ilgai grožėjo-mės atsivėrusiu vaizdu, gal per il-gai slėpėmės nuo lietaus kavinėje,tačiau pasiekę ir Karo, ir M.K.Čiur-lionio muziejus galėjome tik pabu-čiuoti durų rankeną. Priežastis pa-prasta - šie muziejai, kaip irdauguma Kaune, dirba nuo 11 iki17 valandos. Tikrai nenorėčiau neimokyti, nei priekaištauti, bet keis-ta, kad bene patys didžiausi miestotraukos objektai spynas rakina vossulaukę 17 valandos. Galbūt atos-togaujantys turistai iš užsienio irspėja visą Kauną apeiti iki pavaka-rių, tačiau ką daryti kad ir miestogyventojui, kuris norėtų po darbone į prekybos centrą, o į muziejųužsukti. Kitas dalykas - retameKauno muziejuje už bilietus galima

atsiskaityti banko kortele. Gal tai ir-gi smulkmena, bet dažnam žmogui,ypač užsieniečiui, ji itin nemaloni.

Klaipėdoje pastaruoju metu lan-kausi tik darbo reikalais, todėl pri-trūksta laiko apžiūrėti patį miestą.Tačiau teko girdėti, kad žymusisLaikrodžių muziejus lankytojuspriima iki 18 valandos.

Vilniuje padėtis dar geresnė. ŠtaiNacionalinė dailės galerija daž-niausiai dirba iki 19 val., o ketvirta-dieniais - net iki 20 valandos. Dau-

guma kitų muziejų duris užveria 18valandą. Prieš metus pabandęs at-siskaityti banko kortele sulaukda-vau ironiškų replikų, o šiemet be-veik visur tai jau tapo įprastudalyku. Nesu kortelių gerbėjas, ži-nau, kiek už jų tvarkymą paimabankai, tačiau bent didesni muzie-jai tokią galimybę privalo suteiktisavo lankytojams.

Negaliu nepasidalyti dar vienasmulkmena. Pernai, pirmą birželiosekmadienį, surinkę niurzgančiussavo ir kaimynų vaikus, panoromepraplėsti jų akiratį ir aplankyti ke-lias parodas. Deja, ir vėl bučiavo-me durų rankenas, nes per valstybi-

nes šventes muziejai nedirba. Patsesu kaltas, kad pamiršau, jog Tėvodiena nuo 2009 metų yra valstybi-nė šventė, bet reikėjo matyti, kaipatkakliai Lietuvos dailės muziejausdurų rankeną klebeno užsieniečiųpora, nesuprasdama ant nedideliolapelio išspausdinto užrašo: “Šian-dien muziejus nedirbs.”

Daugelio muziejų internetiniuo-se puslapiuose anglų kalba skelbia-ma informacija, kad per valstybi-nes šventes jie nedirba, o dienąprieš veikia viena valanda trum-piau, tačiau niekur neteko rastivalstybinių švenčių sąrašo.

Dauguma svarbiausių Europosmuziejų, be pirmadienių, nedirbatik tris dienas per metus - gruodžio25-ąją, sausio 1-ąją ir gegužės 1-ąją.

Gal tai irgi smulkmena, bet Vil-nių vis dažniau aplanko pasauliniomasto parodos, kurių pasižiūrėti at-vyksta ir kaimynai.

Štai Luvras patvirtino 2013 metųantrąjį pusmetį nusprendęs Vilniu-je, Lietuvos dailės muziejuje, su-rengti Antoine’o Watteau graviūrosir tapybos meno parodą. Ar daugapie tai žinome, ar apie tai žino įVilnių vasarą atvyksiantys turistai?Nedrąsu patarti, bet manau, kadkritiškai pasižiūrėję bent į savo in-ternetinius tinklalapius, ypač užsie-nio kalbomis, Lietuvos muziejaitikrai sulauktų daugiau dėmesio irpagarbos. •

ANTANAS KULAKAUSKAS

Neseniai viešai pagarsinti svei-katos apsaugos ministro VytenioPovilo Andriukaičio planai spręstimedikų trūkumo Lietuvos provin-cijoje problemą, vienaip ar kitaipįpareigojant valstybinį finansavi-mą gavusius absolventus bent tamtikrą valstybės nustatytą laikotarpįatidirbti ten, kur to reikalauja vie-šasis interesas, ima kelti absoliuti-zuotos individualios laisvės šalinin-kų protestus. Tad verta pasigilinti įšios problemos socialinę ir politi-nę esmę.

Nors Lietuva priklauso nepasi-turinčių Europos Sąjungos valsty-bių būreliui, kai kuriose viešosiospolitikos srityse ji elgiasi kaip neat-sakinga ar bent jau neapdairi ir ne-protinga švaistūnė. Viena tokių sri-čių - aukštasis mokslas, tiksliau,studijų finansavimas iš valstybėsbiudžeto. Tvarka tokia, kad netur-tinga Lietuva už savo mokesčių mo-

kėtojų pinigus rengia kai kurių sri-čių specialistus, pavyzdžiui, medi-kus (jų parengimas kainuoja benedaugiausia), gerokai turtingesnėmsšalims, nors tuo pat metu Lietuvosprovincija ima vis labiau stokotisveikatos apsaugos specialistų.

Akivaizdu, jog tokios padėties su-sidarymą lėmė ne tik vyriausybių ei-namoji politika, bet ir šios politikoskonstituciniai rėmai. Kaip žinoma,Konstitucijos 41 straipsnis, be kitako, nurodo, kad “aukštasis mokslasprieinamas visiems pagal kiekvieno

žmogaus sugebėjimus”, o “gerai be-simokantiems piliečiams valstybi-nėse aukštosiose mokyklose laiduo-jamas nemokamas mokslas”.

Kad ir kaip aiškintume šios kons-titucinės nuostatos atsiradimą, ne-abejotina, jog ligšiolinė jos įgyven-dinimo praktika, būdama naudingaatskirai Lietuvos piliečių grupei,Lietuvos valstybei kaip piliečių vi-sumai jos ilgalaikių interesų kon-

tekste daro daugiau žalos, neguduoda naudos.

Išeitys iš tokios padėties bent dvi:arba valstybė įstatymu įteisina tokįreguliavimą, kuris įpareigoja užvalstybės biudžeto pinigus studijasbaigusius piliečius atidirbti nustaty-tą laiką jiems siūlomoje darbo vie-toje, arba reikia atsisakyti Konsti-tucijos nuostatos dėl nemokamomokslo laidavimo gerai besimokan-tiems piliečiams, pakeičiant ją to-kia socialinės politikos nuostata,kuri būtų adekvatesnė realybei ir

Lietuvos galimybėms. Tiesą sakant,jei būtų mano valia, rinkčiausi ant-rą variantą. Nes, pridursiu, galio-janti konstitucinė studijų finansavi-mo tvarka, kurioje neva suderintižlugusio “socializmo laimėjimai” irkylančio “kapitalizmo bei privačiosiniciatyvos pranašumai”, ne tik“užtikrina” sunkiai išvengiamusekonominius nuostolius valstybei,bet turi ir kitų minusų. Ji nėra so-

cialiai teisinga, bent jau pilietiniougdymo požiūriu, destruktyviaiveikia patį studijų organizavimoprocesą.

Žinoma, pakeisti tvarką, kuri,nors ir keikiama, galioja daugiaukaip dvidešimt metų, visada ne-lengva. Juolab kad kai kam ji asme-niškai naudinga. Didžioji dalis vi-suomenės į studijų finansavimotvarką apskritai žiūri ne per valsty-bės-nacijos, o per individo-varto-tojo interesų prizmę, tad nesukagalvos dėl socialinio teisingumoprincipo ir dažniausiai nė nesuvo-kia, kad dėl to atsiduria skriaudžia-mųjų padėtyje. O masinė vartotojųvisuomenė, kaip žinoma, yra tokiavisuomenė, kurioje dauguma pilie-čiais laikomų individų, nors ir ne-turi galimybių patenkinti daugeliosavo norų, nepraranda iliuzijų ka-da nors juos patenkinti, nenustojavilties kada nors priklausyti tai tur-tingųjų ir galingųjų mažumai, kurigali patenkinti beveik visus savomaterialius vartojimo įgeidžius.

Politika, pučianti tokių iliuzijųdūdą, yra populizmas. Ji kenkia irpopulizmo mėgėjams, ir visai vi-suomenei. Tačiau rinktis gali tik tie,kurie supranta ir turi sąžinę. •

Didžioji dalis visuomenės į studijų finansavimotvarką apskritai žiūri ne per valstybės-nacijos,

o per individo-vartotojo interesų prizmę.

Atvirkštinis solidarumas

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Istorijos ir kultūrosvietos nėra mūsų

sąmonės prioritetai.

TrumpaiNUŽUDYTAS“SIABRYNOS” VADOVAS

Vakar Vilniuje daugiabučio namorūsyje Naujininkų rajone rastas nu-žudytas baltarusių klubo “Siabry-na” vadovas Romanas Voinickis.Vilniaus apskrities vyriausiojo poli-cijos komisariato atstovo PauliausRadvilavičiaus teigimu, 9.29 val.gautas moters pranešimas, kadKapsų gatvėje ji rado negyvą savo53 metų vyrą su smurto žymėmis.Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėlnužudymo, policija įvykio plačiaunekomentuoja. Vakar R.Voinickiopasigedo artimieji ir bendradarbiaiVilniaus Pranciškaus Skorinos vi-durinėje mokykloje, kur vyras dir-bo direktoriaus pavaduotoju ūkioreikalams. “Jo sūnus ieškojo, ar nė-ra darbe. Pavaldiniai pasigedo, šei-ma pasigedo. Paskui pranešė, kadrado. Iš pradžių nepatikėjome. Ver-kia visa mokykla - nuo mažiausiovaiko iki suaugusiojo. Netekomožmogaus, kolektyvo sielos”, - apgai-lestavo mokyklos direktorės pava-duotoja Jūratė Norvaišienė. Pasakjos, R.Voinickis buvo mokyklos le-genda, mokymo įstaiga jo rankomissuremontuota ir pastatyta, nes prieš20 metų čia tebuvo darželio patal-pos. R.Voinickis taip pat buvo Tau-tinių bendrijų tarybos narys. Tauti-nių bendrijų namų direktorėAlvyda Gedaminskienė sakė, kaddar antradienį bendravo su R.Voi-nickiu. “Tai didelė netektis tauti-nėms bendrijoms. Tai buvo išskirti-nė figūra tarp tautinių bendrijųlyderių. Mylėdamas ir gerbdamasLietuvą, jis daug ką darė dėl savotautos ir jos kultūros. Tai buvo begalo šiltas žmogus, jis rūpinosi bal-tarusių klausimais ir daug ką darėdėl visų tautinių bendrijų”, - sakėA.Gedaminskienė.

ĮGALIOJIMŲ NEVIRŠIJO

Klaipėdos apygardos teismas vakarkonstatavo, kad pernai gegužę vyk-dydami priverstinį vaiko perdavimąmotinai Laimutei Stankūnaiteivalstybės tarnautojai ir pareigūnaisavo įgaliojimų neviršijo. Tokią iš-vadą anksčiau buvo padarę ir Klai-pėdos apygardos prokurorai, nut-raukę ikiteisminį tyrimą dėl galimovalstybės tarnautojų piktnaudžiavi-mo. Dėl įgaliojimų viršijimo ir prie-vartos naudojimo į teisėsaugą buvokreipusis laikinoji mergaitės globėjaNeringa Venckienė. Uostamiesčioteismas, remdamasis vaiko perdavi-mo motinai procedūroje dalyvavu-sių asmenų parodymais, teismopriimtais procesiniais dokumentaisir pernai gegužės 17 dienos įvykiovaizdo įrašais bei kitais byloje esan-čiais dokumentais, pritarė žemes-niojo teismo padarytoms išvadoms,kad priverstinė vaiko perdavimomotinai procedūra vykdyta tiksliailaikantis įstatymo reikalavimų.

BNS, LŽ

Dienos temos 32013 03 07Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiųjų ketinimai revizuotipensijų reformą piktina opoziciją.Premjerui kilo abejonių, ar prieštris mėnesius įteisintos nuosta-tos bus pakeliamos biudžetui.

Pernai lapkritį, prieš pat kadencijospabaigą, Seimo priimtos Pensijos sis-temos reformos įstatymo pataisos strin-ga. Apsidrausdami valdantieji ketinadar kartą suskaičiuoti, ar anksčiau val-džioje buvusių konservatorių iniciaty-va palaimintas naujoves įmanoma fi-nansuoti iš valstybės iždo. “Kitą savaitębus aišku”, - vakar patikino premjerasAlgirdas Butkevičius ir paaiškino, kadatidėti svarstymą verčia finansų mi-nistro kelionės. Pasak premjero, bus at-likti “skaičiavimai ir pasirinktas mode-lis”, taip pat patikslinta, kiek reformapareikalaus lėšų.

Opozicijos teigimu, Vyriausybės ke-tinimai stabdyti įstatymais patvirtintąilgalaikę pensijų sistemos reformą yralengvabūdiškas ir neatsakingas žings-nis, turėsiantis liūdnų pasekmių.

Skaičiuos išlaidasApie valdančiųjų ketinimus stabdy-

ti pensijų reformą užvakar prabilo Sei-mo vicepirmininkas, ilgametis Sociali-nių reikalų ir darbo komiteto (SRDK)narys Algirdas Sysas. “Mes manome,kad priimtos pataisos, kurios daugiauremia turtingus žmones neturtingųjų

sąskaita, mums, kaip socialdemokra-tams, nepriimtinos”, - teigė A.Sysas.

Tokios kalbos itin papiktino vienąiš reformos iniciatorių konservatoriųRimantą Joną Dagį. Politikas pro-gnozavo, kad atšaukus reformą iš-augs “Sodros” deficitas ir nedidėspensijos.

“Visi puikiai supranta, kad sociali-nė sritis - didžiausias valdžios sekto-rius, kuris daugiausia kainuoja visaivalstybei. Jo nesutvarkius kalbėti apiefinansinį tvarumą negalima. Kas galiinvestuoti į valstybę, kurioje neaiškukokia socialinė reforma?” - kalbėjoR.J.Dagys.

A.Butkevičius vakar tikino, kad stab-dyti reformos niekas nesirengia. “Turi-me griežtai laikytis Finansinės draus-mės įstatymo. Paprastai pasakius,planuodami 2014 metų biudžeto išlai-das turėsime atsižvelgti į valstybės biu-džeto pajamų vidurkį”, - aiškino prem-jeras. Vyriausybės vadovo teigimu, busatlikti tikslūs skaičiavimai, kiek lėšų pa-reikalaus pensijų reforma. Dabar, anotjo, vieni teigia, kad šiam tikslui papildo-mai reikės 200 mln. litų, kiti - 90 mln.litų. Galimo reformos modelio prem-jeras išsamiau nekomentavo. “Kalba-mės apie įvairiausius variantus”, - tei-gė A.Butkevičius.

Būtina siekti balansoSocialinių mokslų daktaro Teodoro

Medaiskio teigimu, geriausia pensijųsistema yra tokia, kuri diversifikuoja at-sakomybę tarp “einamojo finansavimo

sistemos, kokia yra “Sodra”, ir kaupia-mosios sistemos”. “Reikia ieškoti pro-tingo balanso tarp šių sistemų”, - LŽsakė ekspertas.

T.Medaiskio nuomone, pernailapkritį Seimo palaimintos pensijų re-formos pataisos nors ir nėra be trūku-mų, tačiau gana racionalios. “Kritiš-kai jų tikrai nevertinčiau”, - sakė jis.Vis dėlto ekspertas siūlytų keisti

nuostatą, kad skatinamoji valstybėsišmoka paskui žmogų galėtų sekti tikį privatų fondą. “Žmogui turi būti su-teikta teisė rinktis, kur jam kaupti pa-pildomą pensiją - “Sodroje” ar priva-čiuose fonduose. Jei “Sodroje”, kodėlnenumatyta, kad ten plauktų ir vals-tybės skiriama priemoka? Kodėl ji ati-tenka tik fondams?” - stebėjosi T.Me-daiskis.

A.Syso kalbų, neva reforma nau-dinga tik turtingiesiems, už gryną pi-nigą ekspertas prisipažino negalįspriimti, kol nežino rimtų argumentų.“Gal čia turima galvoje, kad pensijosturėtų labiau priklausyti nuo mokė-tojų įmokų, nes dabar jos labai smar-kiai suvienodintos”, - kalbėjo T.Me-daiskis.

Gali pasirinktiPagal įstatymą nuo 2013-ųjų balan-

džio iki rugsėjo gyventojams, dalyvau-jantiems pensijų kaupimo sistemoje,suteikiama galimybė apsispręsti, kokio-je sistemoje - privačioje ar valstybės - jietoliau nori kaupti būsimas pensijas. Pa-taisose numatyta, kad “Sodros” perve-dimai į antros pakopos pensijų fondusnuo 2013 metų bus didinami iki 2,5procento. Nors nuo 2014-ųjų pradžiosjie mažės iki 2 proc., nuo 2020-ųjų vėlbus padidinti iki 3,5 procento. Taip patnumatyta, kad nuo 2014 metų sausio įpensijų fondus asmuo galės mokėti pa-pildomą 1 proc. dydžio kaupiamąjąįmoką. Kartu iš valstybės biudžeto ga-lės gauti papildomą skatinamąją įmo-ką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio dar-bo užmokesčio šalyje. Nuo 2016-ųjųabi šios įmokos būtų padidintos iki 2procentų.

Žmonėms nesutikus mokėti papil-domos įmokos, jų įmokų į privačiuspensijų fondus pervedimas iš “Sodros”nebus sustabdytas. Žmonės ir toliaupensiją galės kaupti ir “Sodroje”, ir ant-ros pakopos fonduose.•

T.Medaiskio nuomone, lapkritį Seimo palaimintos pensijų reformos pataisos nors ir

nėra be trūkumų, tačiau gana racionalios.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

VĖL TRUKDO JUNGTUVĖMS

Generalinės prokuratūros prokurorasSaulius Verseckas vakar Lietuvos ape-liaciniam teismui apskundė Vilniausapygardos teismo nutartį, kuria atmes-tas jo prašymas dėl Darbo partijos(DP) veiklos apribojimo neleidžiant jaijungtis su kita parlamentine partija.Prokuroras S.Verseckas apygardos teis-mo prašė apriboti partijos veiklą ir taipjai neleisti jungtis su partija “Tvarka irteisingumas”, nes, jo manymu, tokiu

atveju DP išnyktų ir jos nebebūtų gali-ma patraukti baudžiamojon atsakomy-bėn. Vilniaus apygardos teismas jo pra-šymą atmetė pareikšdamas manantis,jog kliūčių reorganizuoto juridinio as-mens baudžiamajai atsakomybei nėra.“Aukštesnysis teismas patikrins tą nu-tartį ir pasakys galutinį atsakymą”, -vakar sakė S.Verseckas. Prašymą dėlpartijos veiklos apribojimo prokuroraspateikė netrukus po to, kai DP pradėjoderybas dėl jungimosi su partija “Tvar-ka ir teisingumas”.

Trumpai

Vyriausybė pasigedo finansinio pamušalo

JURGA TVASKIENĖ

Energetikos ministras JaroslavasNeverovičius priverstas į savo vi-zitų maršrutus įtraukti Varšuvoskryptį. Lenkijos sostinėje kol kasgyvena jo žmona su vaikais.

Šią savaitę vizito į Briuselį išvykęsenergetikos ministras J.Neverovičiusoficialius susitikimus baigs penktadie-nį. Panagrinėjus šio Vyriausybės nariodarbotvarkes darosi akivaizdu, kad vi-zitai savaitės pabaigoje jau tampa įp-rasta jo veiklos praktika. Energetikosministerijoje kalbama, esą taip planuo-jamos išvykos leidžia J.Neverovičiuidažniau užsukti į Varšuvą.

Energetikos ministro vyriausioji pa-tarėja Daiva Rimašauskaitė LŽ teigė,jog ministerijos vadovas, per kelis dar-bo mėnesius vykęs į 7 užsienio vizitus,vienintelį kartą, komandiruotei pasi-baigus penktadienio vakarą, namo grį-žo per Varšuvą. “Ministro prašymuprieš kelionę jam buvo pateiktos skry-džių tiesiogiai į Vilnių ir per Varšuvąkainos. Tik įsitikinus, kad skrydis perVaršuvą yra pigesnis nei tiesioginis

penktadienio skrydis tiesiai Vilnių, bu-vo pasirinktas šis variantas. Ministruitomis dienomis nemokami dienpini-giai, draudimas ir viešbučio išlaidos”, -nurodė patarėja.

Varšuvoje šiuo metu gyvena energe-tikos ministro žmona Česlava ir trysvaikai. Šeima, 2008-aisiais Vilniaus pa-kraštyje pasistačiusi namą, į Lenkijossostinę buvo priversta išvykti 2009 me-

tų pradžioje, kai J.Neverovičius tapobendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės“LitPol Link”, turinčios įgyvendinti ša-lių energetikos sistemas sujungsiančioelektros tilto projektą, vadovu. Šias pa-reigas jis ėjo tol, kol buvo paskirtasenergetikos ministru.

“Dėl neplanuoto paskyrimo (Vy-riausybės nariu - red.) ministro šeimaliko Varšuvoje, kol vaikams baigsismokslo metai, o tada grįš gyventi į Vil-nių”, - aiškino D.Rimašauskaitė.

Kaip LŽ pasakojo pirmasis “Lit-Pol Link” vadovas, energetikos eks-pertas Vidmantas Jankauskas, susi-tarimas dėl to, kad Lietuvos irLenkijos jungtinės įmonės vadovasbus skiriamas mūsų šalies, o bendro-vės centrinė būstinė įsikurs Varšuvo-je, buvo sutarta pradedant įgyvendin-ti projektą. “Tapęs vadovu, gavaupinigų būstui nuomotis - susiradaubutelį. Lėšos vadovui apgyvendintiskiriamos iš bendrovės sąskaitos. Jo-kių reikalavimų ir sprendimų, ar ge-neralinis direktorius turi atvykti įVaršuvą vienas, ar su šeima, nėra nu-matyta”, - dėstė jis.

Lenkijos sostinė - nesvetimas mies-tas nei pačiam J.Neverovičiui, nei jožmonai. Jie, baigę vidurines mokyklasVilniuje, susipažino būtent Varšuvoje,studijuodami Aukštojoje ekonomikosmokykloje. Po studijų J.Neverovičiuspasuko į Lietuvos diplomatinę tarnybą,dirbo mūsų šalies ambasadoje Jungti-nėse Amerikos Valstijose (JAV). BūtentAmerikoje - pramogų sostinėje Las Ve-gase - jis ir Česlava Danovska susituo-kė. Vėliau pora sutvirtino įžadus Vil-niaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimobažnyčioje.

Prieš kelerius metus lenkų kalba lei-džiamam žurnalui “Magazyn Wilens-ki” J.Neverovičius tvirtino savo šeimosir karjeros planus siejantis tik su Lie-

tuva. “Ir studijuodamas Lenkijoje, irdirbdamas JAV kartodavo, kad norigrįžti į Vilnių, nes čia jo namai”, - rašy-ta žurnale.•

J.Neverovičiaus darbotvarkę koreguoja šeima

Varšuvoje šiuo metugyvena energetikos

ministro žmona Česlava ir trys vaikai.

J.Neverovičiaus šeima iš Varšuvos į Vilnių turėtų grįžti pasibaigus mokslometams mokykloje. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

TEISMAS IMSIS MINISTRO ĮSAKYMO

Lietuvos vyriausiasis administraci-nis teismas vakar nusprendė opozi-cijos politikų prašymu ištirti, ar tei-sėtas švietimo ir mokslo ministroDainiaus Pavalkio įsakymas dėl lie-tuvių kalbos egzamino palengvini-mo tautinių mažumų moksleiviams,tačiau jo galiojimo nesustabdė. Teis-mas taip pat pasiūlė moksleivių, stu-

dentų, aukštųjų mokyklų, mokyto-jų, tautinių mažumų organizacijomsir Valstybinei lietuvių kalbos komisi-jai iki balandžio 2 dienos pateikti sa-vo nuomonę. Konservatorių ir libe-ralų atstovai teismui teigia, kadšvietimo ir mokslo ministro įsaky-mas gali prieštarauti Švietimo įstaty-mui ir Konstitucijai. Opozicija tvir-tina, kad ministro įsakymunumatant išimtis atsisakoma bend-ro lietuvių kalbos ir literatūros egza-mino, o tai neatitinka Švietimo įsta-

tymo nuostatos, kad “mokymosi pa-siekimų patikrinimai organizuojamivienodi visų mokomųjų kalbų mo-kyklų mokiniams”. Ši nuostata tu-rėjo įsigalioti šiemet. Anot į teis-mą besikreipusių parlamentarų,toks “reikalavimų mažinimas es-mingai diskriminuoja lietuviųmokomąja kalba besimokančiusmokinius” ir pažeidžia aukštųjųmokyklų lūkesčius.

BNS, LŽ

2013 03 07Lietuvos žinios4 Dienos temos

DAIVA BARONIENĖ

Utenos rajono merija nutarėverslininkams išnuomoti kalvą,kurioje šie įrengtų žiemos sporto kompleksą.

Vienoje gražiausių Lietuvos vie-tų, ant kalvos, esančios Utenos ra-jono Sudeikių seniūnijoje, netoliAlaušo ežero, šio rajono savivaldy-bė numatė įrengti žiemos pramogųcentrą. Savivaldybės užsakymu pa-rengtas 13 tūkst. litų kainavęs šioskalvotos vietovės detalusis planas,o dabar laukiama verslininkų, kuriešioje vietoje pastatytų sporto cent-rą su slidinėjimo trasomis. Utenosrajono savivaldybės vadovai neabe-joja, kad darbo ir pinigų turintysuteniškiai, taip pat svečiai iš visosLietuvos mielai naudosis žiemossporto teikiamais malonumais. Pa-našius centrus turintiems Ignalinosir Anykščių rajonų valdininkamsuteniškių entuziazmas atrodo kiekabejotinas.

Pinigų turi, pramogų - neNorinčiųjų nuomoti kalvą ir ant jos

rengti žiemos sporto kompleksą suslidinėjimo trasomis Utenos rajonosavivaldybė laukia iki kovo 15-osios.Siekiama, kad per trejus metus vers-lininkai Sudeikių seniūnijos Viešeikiųkaime įrengtų žiemos slidinėjimo beivasaros rogučių trasas, pastatytų keltu-vus, sumontuotų sniego patrankas,įkurtų slidinėjimo įrangos bei nuomospunktus, kavinę. Parengtas vietovės de-talusis planas numato, kad toks sportokompleksas vienu metu galėtų aptar-nauti iki 300 lankytojų. “Idėja Uteno-je kurti žiemos pramogų kompleksą ra-jono vadovams gimė prieš trejus metus.Visiems žinoma, kad daug uteniškiųpageidauja žiemos pramogų, bet kolrajone jų nėra, slidinėti važiuoja į kitusrajonus bei į Latviją, kurioje pramogi-nis žiemos sportas dar ir kaip išplėto-tas”, - LŽ sakė Utenos rajono mero pa-tarėjas Henrikas Zabiela.

Pasak H.Zabielos, sumaniusi ute-niškiams pasiūlyti naują pramogą,žemės sklypą, kuriame yra ir kalva,Utenos rajono savivaldybė įsiteisino,

parengė 12 800 litų kainavusį detalųjįvietovės planą, o šiuo metu ieško in-vestuotojų. “Konkurso sąlygos reika-lauja, kad verslininkai į būsimą žiemossporto kompleksą investuotų ne ma-žiau kaip tris milijonus litų, už kuriuosbūtų įrengtos slidinėjimo trasos su kel-tuvais bei visa kita, kas reikalinga atvy-

kusiam pramogauti”, - atskleidė meropatarėjas. Jis tvirtino, kad Utenoje po1991-ųjų nebankrutavo nė viena so-vietmečiu veikusi įmonė, tad šio kraš-to žmonės turi ir darbo, ir pinigų, betesą labai stokoja pramogų.

Turės nukonkuruoti kitus centrusTačiau uteniškių, panorusių savo

rajone žiemos sporto malonumų,entuziazmas neatrodo pamatuotastokius centrus jau turintiems jų ko-legoms iš Anykščių ir Ignalinos. Ig-

nalinoje esančio Lietuvos žiemossporto centro direktorius Bronislo-vas Cicėnas LŽ tvirtino, kad slidinė-ti į Uteną žmonės važiuos tik tuo at-veju, jei ten įrengta slidinėjimo bazėbus visais atžvilgiais geresnė negunuo sovietmečio laikų gyvuojanti Ig-nalinoje ir įregistruota kaip viešoji įs-

taiga. Ignalinoje esančio žiemos spor-to centro dalininkai, anot B.Cicėno,yra šalies Kūno kultūros ir sporto de-partamentas, “Žalgirio” sporto drau-gija bei privatus asmuo. Pasak direk-toriaus, šis centras gyvuoja, išsilaiko,bet tikrai neklesti. “Gerai gyvenomeir daug slidinėjančių žmonių sulauk-davome anksčiau, o pastaruosius tre-jus metus jų ėmė gerokai mažėti. Ma-nau, taip yra dėl to, kad jauni žmonėsišvyko į užsienį, o iš pensijų gyvenan-tys vyresnieji neslidinėja. Galbūt ne-

turi už ką, mat šis malonumas yrabrangus”, - teigė B.Cicėnas.

Anykščių, turinčių Kalitos kalno sli-dinėjimo centrą, mero pavaduotojasVirgilijus Aloyzas Milaknis LŽ tvirti-no, kad slidinėjimo trasų įrengimą antšio kalno finansavo pati Anykščių ra-jono savivaldybė. Ji, anot A.Milaknio,parengė ir Europos Sąjungos struktū-riniams fondams pateikė projektą.Gautomis lėšomis šiuo metu kalnošlaite įrenginėjami persirengimo kam-bariai slidininkams ir kitos reikalin-gos patalpos. “Pelno iš šių žmonėmsteikiamų žiemos pramogų Anykščiųrajono savivaldybė neturi. Tačiau ne-turi ir nuostolių. Vis dėlto matome,kad ši žmonėms siūloma pramoga įAnykščius pritraukia daugybę žmo-nių, kurie vienaip ar kitaip mums pa-lieka pinigų, o už juos patiria nemažaimalonumų”, - teigė V.A.Milaknis.

Tačiau ir jis, ir B.Cicėnas sakė ma-nantys, kad Utenoje planuojamas sta-tyti žiemos sporto centras taps pa-trauklus tik tokiu atveju, jei verslininkaisugebės pasiūlyti geresnių paslaugų neijų siūlomos.•

Žiemos sporto malonumų nori ir uteniškiai

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Merijose ir seniūnijose dvi pastarąsias savaites netyla nepatenkintų socialinės paramos gavėjų balsai dėl ilgodokumentų socialinei pašalpaigauti tvarkymo. Žmonės ėmėnerimauti, kad gali vėluoti ir socialinių pašalpų mokėjimas.

Dokumentus priimantys merijųdarbuotojai patvirtino, kad nuo va-sario antros pusės visose šalies sa-vivaldybėse įdiegta nauja socialinėsparamos šeimai kompiuterinės sis-temos veikla nuolat stringa. Tačiaupašalpų gavėjus pinigai turėtų pa-siekti laiku arba truputį vėluodami.

Prašė tris kartusŠakių rajone gyvenanti Marija S.

LŽ tvirtino ne kartą ėjusi į seniū-niją vien tam, kad galėtų pateiktiprašymą gauti socialinę paramą.“Vieną dieną išgirdau, kad manęsneaptarnaus, nes neveikia kompiu-teris. Kitą kartą taip pat pralaukiaubeveik valandą ir išėjau nieko ne-pešusi. Mane aptarnavo tik nuėjustrečią kartą”, - sakė moteris.

Šakių rajono savivaldybės admi-nistracijos Socialinių paslaugų sky-riaus vyriausioji specialistė Daiva Pi-lypaitytė LŽ patikslino, kad šiuometu Socialinės apsaugos ir darboministerija (SADM) vykdo projektą“Elektroninių paslaugų sukūrimassocialinės paramos šeimai informa-cinėje sistemoje”. Vienas iš įgyven-dinimo etapų yra visų savivaldybiųduomenų perkėlimas į centrinę So-

cialinės paramos šeimai informaci-nės sistemos (SPIS) duomenų bazę.Šakių rajone šis procesas buvo baig-tas vasario 24-ąją. Valdininkė neslė-pė, kad jai ir jos kolegoms dėl lėtoaptarnavimo teko atlaikyti nemenkąpašalpų gavėjų spaudimą. Mat meri-joms pradėjus dirbti su centrineduomenų baze, atsiskleidė moder-nizuotos SPIS sutrikimai.

Vos įdiegus sistemą, anot valdinin-

kės, darbas buvo vargiai įmanomas,o dabar pamažu “viskas stoja į vie-tas”. “Dabar darbas stringa dažniau-siai tik popiečio valandomis. Mano-me, kad taip yra dėl didelės sistemosapkrovos”, - kalbėjo D.Pilypaitytė.

Registruoja SPIS klaidasPastarąsias dvi savaites ir kitų savi-

valdybių socialiniai darbuotojai keiks-nojo nuolat stringančią naująją SPIS.“Sistemai veikiant gana greitai “sugau-domi” reikalingi duomenys iš Gyven-tojų, Mokinių bei kitų registrų. Tačiaukol kas kiekvieno paramos prašytojodokumentus tenka tvarkyti po pusva-landį”, - LŽ aiškino Marijampolės sa-vivaldybės administracijos Socialinėsparamos skyriaus vedėja Vida Bru-žinskaitė. Valdininkė pripažino, kadilgainiui jiems atkris duomenų ran-kiojimas iš įvairių registrų. “Dabarregistruojame visas SPIS klaidas irelektroniniu paštu siunčiame į Vil-nių taisyti”, - teigė Marijampolės sa-vivaldybės administracijos Socialinėsparamos skyriaus vedėja.

Apie tai, kad stringa naujoji SPIS,viešai prakalbo ir Anykščių, Vilka-viškio, kitų šalies miestų savivaldy-bių socialiniai darbuotojai.

SADM Ryšių su visuomene skyriaus

vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė LŽpripažino, kad diegiant SPIS būta tech-ninių nesklandumų, tačiau tvirtino,kad šiuo metu sistema esą jau turėtųveikti sklandžiai. L.Burbaitės teigimu,SPIS diegiama tam, kad būtų patogiaupatiems gyventojams. Pateikti prašy-mus socialinei paramai gauti jie galėsne tik seniūnijose, bet ir internetu.

Vėluos nedaugSocialinę paramą gaunantys žmo-

nės jau ėmė nuogąstauti, kad dėlnuolatinio SPIS striginėjimo jiemsgali vėluoti išmokų mokėjimas. Ta-čiau Marijampolės savivaldybės admi-nistracijos Socialinės paramos skyriausvedėja V.Bružinskaitė LŽ patikino, kadbent jų savivaldybėje socialinės išmo-kos neturėtų vėluoti. Vis dėlto valdi-ninkė neslėpė, kad nesusipratimų kil-ti gali. Ypač tiems, kas prašymus skirtiparamą nešė pirmomis naujos kom-piuterinės sistemos veiklos dienomis.“Stringant kompiuterinei sistemai dar-bo metu duomenys socialinėms išmo-koms gauti buvo suvedinėjami ir podarbo valandų, ir savaitgaliais. Be to,galutinį pašalpų formavimą baigėmekeliomis dienomis vėliau. Jei sociali-nės išmokos vėluos, tikimės, tik dienąkitą”, - sakė V.Bružinskaitė.•

Socialinės paramos perkrovimo metas

Utenos rajono valdžia neabejoja, kad darbo irpinigų turintys uteniškiai mielai naudosis

žiemos sporto teikiamais malonumais.

Žiemos sporto centrui Viešeikių kaime tektų nukonkuruoti ir Anykščių slidinėjimo centrą. / VšĮ Anykščių TIC nuotraukos

V.Bružinskaitė patikino, kad dėl SPIS strigimo socialinės paramos gavėjaineturėtų nukentėti. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Dienos temos 52013 03 07Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Neapsikentusi šiuo metu esą eko-nomiškai nelogiškos, tačiau įstatymaispagrįstos tvarkos, didžiausio šalies ku-rorto valdžia dabar ketina kreiptis į Sei-mą, Vyriausybę, kad būtų pakeistasšiuo metu galiojantis Rinkliavų įstaty-mas ir vėl būtų leista rengti konkursus,aukcionus prekybos leidimams gauti.

Beje, šįmet sausį kamuoliukų trau-kimo ceremoniją pirmą kartą surengėir Neringos merija. Tačiau šio kurortovaldžia pritaria Palangos savivaldybėstarybos siekiams, kad ateityje būtų pa-keista leidimų prekiauti viešose vieto-se išdavimo tvarka ir būtų leista reng-ti konkursus.

Merijoje - loterijos kabinetasIki 2012-ųjų Palangoje ir Šventojo-

je galimybę prekiauti (ledais, kava,spauda, maisto produktais, rūkytomisžuvimis ir kt.) ir teikti įvairias paslau-gas (pavyzdžiui, už atlygį fotografuo-ti, piešti, teikti atrakcionų paslaugas irkt.) viešosiose vietose gaudavo versli-ninkai, kurie pasiūlydavo didžiausiąprekybos vietos kainą ir geriausią pa-slaugos teikimo programą.

Tačiau užpernai grupė Seimo narių,tarp jų - ir buvęs kurorto meras PranasŽeimys, tokią tvarką apskundė teismui.Šis nustatė, kad rengti viešus prekybosvietų kainos aukcionus, skelbti kon-kursus draudžia Rinkliavų įstatymas.Rinkliava turi būti nustatyta savivaldy-bės tarybos ir fiksuota, todėl aukcio-nai nuo pernai nebevykdomi.

Teoriškai leidimą prekiauti nusta-tytoje viešojoje vietoje gali gauti tas,kuris pirmas į meriją atnešė prašymą.Tačiau baimindamasi verslininkų ap-gulties ir nesusipratimų Palangos val-džia sugalvojo originalų būdą - reng-ti kamuoliukų loterijas.

Palangos mieste ir Šventojoje kas-met išduodama iš viso apie 200 leidi-mų prekiauti viešosiose vietose. Į vie-ną vietą, pavyzdžiui, Palangos JonoBasanavičiaus gatvėje ar prie tilto, no-rinčiųjų atsiranda 10-15. Esant tokiaikonkurencijai nutarta, kad prekiautipageidaujantys verslininkai turi para-šyti prašymus, už leidimą sumokėtikiekvienai vietai bei paslaugai nusta-tytą pinigų sumą ir eilės tvarka (prade-dant pirmu įvykdžiusiuoju formalu-mus) eiti į loterijos kabinetą merijoje,iš nepermatomos dėžės ištraukti ka-muoliuką. Laimėtoju tampa ištraukęsvienintelį dėžėje esantį kitos nei visispalvos kamuoliuką. Pavyzdžiui, jei įvieną vietą prekiauti yra 13 pretenden-tų, į dėžę įmetama 12, tarkime, baltų,ir vienas oranžinis kamuoliukas.

Rengiantis vasaros sezonui Palan-goje kamuoliukų loterija vyks netru-kus, jau kovo mėnesį.

Siūlė bėgti sprintąLoterijos kritikus piktina nustatyta

tvarka pirmiausia dėl to, kad esą pra-silenkiama su ekonomine logika, matlaimi ne geriausią pasiūlymą ir di-džiausią kainą pateikęs verslininkas.Palangos valdžios atstovai nesuprantair to, kad pagal Rinkliavų įstatymonuostatas leidimų kainas nustato atsa-kingi merijos valdininkai. Šiais metais,pavyzdžiui, bus remiamasi dar 2010metais nustatytų įkainių dydžiais. Šį-met vasarą brangiausiai teks mokėtinorintiesiems prekiauti maisto gami-niais J.Basanavičiaus gatvėje - 25 tūkst.litų, ledais - Jūratės ir Kastyčio skvere- 15 tūkst. litų už vietą. Pigiausiai - iki1,5 tūkst. litų - už vietą prekiauti nemaisto produktais teks mokėti norin-tiesiems padirbėti Šventojoje.

Praėjusiame Palangos tarybos posė-dyje, tvirtinant tik formaliai šiek tiekpakeistas leidimų prekiauti viešosiosevietose išdavimo taisykles, kamuoliukų

žaidimas vėl užkliuvo politikams, kurienet surengė savotišką demaršą priešSeimo patvirtintą tvarką, draudžiančiąrengti aukcionus. Buvęs kurorto me-ras Vytautas Stalmokas pusiau juokaispasiūlė keisti tvarką ir laimėtoju pripa-žinti ne laimingąjį kamuoliuką ištrau-kusį verslininką, o tą, kuris, pavyzdžiui,pirmas nubėgs nustatytą distanciją irįsmeigs mėlyną vėliavėlę ties finiško tie-siąja. “Nustatytume distanciją: už bran-gesnę vietą - stajerių (ilgų nuotoliųsporto lenktynininkų) bėgimas į Šven-tąją, už pigesnę - sprinterių varžybosiki Birutės kalno. Už tokių konkursųorganizavimą būtų atsakinga Sportomokykla”, - juokavo V.Stalmokas.

Tačiau šis pokštas vos nesibaigė pre-cedento neturinčiu Palangos savival-dybės tarybos sprendimu, nes pagaltarybos veiklos reglamentą V.Stalmo-ko pasiūlymas dėl bėgimo varžybų bu-vo užregistruotas balsuoti. Po jo ne-seniai juokais leipusi posėdžių salėstaiga nuščiuvo: už politiko pasiūlymąvaržytis bėgant sprintą balsavo šešimiesto tarybos nariai, prieš - septyni,o susilaikė vos trys.

Kandidatai renkami konvejeriuIronišką požiūrį į Rinkliavų įstaty-

mo nuostatas turinti Palangos valdžiaartimiausiu metu ketina oficialiai kreip-tis į Seimą ir Vyriausybę bei siūlyti keis-ti teisės aktus taip, kad vėl būtų galimarengti aukcionus bei konkursus.

Laikinai kurorto mero pareigas ei-nantis Saulius Simė LŽ sakė, kad da-bar nustatyta tvarka yra ekonomiškainelogiška, dėl jos miesto biudžetas kas-met praranda papildomas pajamas,

prastėja paslaugų teikimo kokybė. “Kaibūdavo rengiami aukcionai, vienosvietos kaina kartais išaugdavo dvigu-bai. Šiais metais iš rinkliavos už leidi-mus prekiauti viešosiose vietose tiki-masi gauti apie 1,2 mln. litų, tačiauskelbiant aukcioną ši suma tikrai būtųgerokai didesnė. Iš tų kamuoliukųtraukimo - jokios naudos, nes laimi iratsitiktiniai verslininkai, kurie neturiatitinkamų paslaugų teikimo patirties”, -teigė S.Simė. Jis taip pat juokais siūlėatsisakyti kamuoliukų ir rengti bėgi-mo, bokso ar lošimo kortomis varžy-bas. “Rezultatas bus toks pats, tačiaukurorto svečiai bent jau atrakciją turė-tų”, - bent tokią naudą įžvelgė S.Simė.

Jis priminė, kad anksčiau vykdavoaukcionai, kai verslininkai surašydavoir į vokus sudėdavo savo siūlymus, kiekjie pasirengę mokėti už prekybos vie-tą. “Ta suma negalėdavo būti mažesnėuž nustatytą pradinę, bazinę. Stebintaukciono dalyviams būdavo atplėšia-mi vokai su siūlymais konkrečiai pre-kybos vietai. Laimėdavo daugiausiagalintis mokėti verslininkas. Dabar jieeina po vieną į kabinetą, kuriame trau-kiami kamuoliukai. Eina tol, kol ištrau-kiamas laimingasis. Tuomet tokia patprocedūra kartojama dėl kitos preky-bos vietos”, - pasakojo politikas.

Jam pritarė ir kitas Palangos savival-dybės tarybos narys Eimutis Židana-vičius. Jo manymu, rinka ir kainos kei-čiasi, bet į tai neatsižvelgiama. “Negalikeli merijos Rinkliavų skyriaus specia-listai nustatyti, kiek kainuos viena arkita vieta. Turėtų būti sudaryta specia-li darbo grupė, kuri ir nustatytų realiąprekybos vietų vertę”, - sakė jis.

Nebeliko stimuloTai, kaip verslo ir paslaugų sektorių

paveikė kamuoliukų traukimo cere-monijos, galbūt įrodo ir paplūdimiotinklinio situacija prie Palangos tilto.Anksčiau pliažo tinklinio renginiai bū-davo labai populiarūs, būdavo rengia-mos įvairios varžybos, tačiau pastaruo-sius kelerius metus susidomėjimas šiasporto šaka Palangoje gerokai suma-žėjęs. Dabartinis šio kurorto Sportocentro direktoriaus pavaduotojas irbuvęs verslininkas Arūnas Macius LŽteigė, kad situacija pasikeitė dėl kon-kurso panaikinimo. “Anksčiau, norintgauti leidimą teikti paslaugas paplūdi-mio kavinėje ir šalia esančiame tinkli-nio aikštyne, verslininkams reikėdavodalyvauti konkurse, pateikti savo pro-gramas. Atsižvelgiant į jas būdavo pa-renkamas nugalėtojas. Dabar tinkliniobazę valdo žmonės, kurie “per tūks-tantį kilometrų” nutolę nuo tinklinio.Pliažo tinklinio kultūra Palangoje mi-rė pasikeitus tvarkai, nes verslininkamsnebekeliami jokie konkursiniai reika-lavimai, todėl nukenčia paslaugų koky-bė. Dabar viską lemia laimingas ka-muoliukas”, - LŽ sakė jis.

Esą panaši ir kitų viešosiose vie-tose teikiamų paslaugų, susijusių sulaisvalaikio leidimu, kokybė. “Kamstengtis, rengti kuo įdomesnę pro-gramą, jei viską lemia fortūna, o nesiūlymo kokybė?” - svarstė jis.

Prisidėjo ir NeringaKamuoliukai jau buvo traukiami ir

kitoje pajūrio kurortinėje - Neringos -savivaldybėje. Pasak Neringos savival-dybės administracijos Verslo ir strate-ginės plėtros skyriaus vedėjos JelenosAndriejauskienės, loterijos prireikė dėlesą absurdiškos situacijos. “Pagal įsta-tymą leidimus prekiauti ir teikti paslau-gas viešosiose vietose vasaros sezonometu pernai gavo tie, kas pirmieji į me-riją atnešė prašymus. Verslininkai netprieš savaitę iki leidimų priėmimo die-nos atvyko, nakvojo Nidoje, o doku-mentų priėmimo dieną vyko vos negrumtynės, kam pirmam pavyks užre-gistruoti prašymą. Todėl šiais metaispirmą kartą rengėme tokius pat leidimųišdavimo burtus kaip Palangoje. Lai-mėtojus atrinkome loterijos būdu”, -LŽ sakė valdininkė.

Neringoje daugiausia norima pre-

kiauti bei teikti paslaugas Nidoje irJuodkrantėje, o į vieną vietą konkuruo-ja iki penkių verslininkų. “Tai ir dvira-čių nuoma, ir vaikų atrakcionai, paplū-dimų kavinės, išnešiojamoji prekyba.Tačiau merijoje jau rengiamas specia-lusis prekybos ir paslaugų teikimo vie-šosiose vietose nustatymo planas. Ma-nome, kad būtų tikslingiausia tas vietasskirstyti ne atsitiktine tvarka, o aukcio-no būdu”, - teigė J.Andriejauskienė.

Tik Klaipėdoje jokių problemų dėlprekybos vietų viešosiose erdvėse kolkas nėra, kaip nėra ir jokių loterijų.Verslininkai sužino, kur leidžiamaprekiauti, teikti paslaugas, kreipiasi įmeriją, o ten, jei tos vietos laisvos, at-likę privalomus formalumus, jas gau-na. “Uostamiestyje nėra tokio bumokaip Palangoje ir Nidoje, o dėl pre-kybos per renginius, tai nustatyta at-skira tvarka”, - LŽ sakė Klaipėdosmiesto savivaldybės administracijosLicencijų, leidimų ir vartotojų teisiųapsaugos skyriaus vyriausioji specia-listė Asta Šnepetienė.

Vadina absurduLietuvos savivaldybių asociacijos

(LSA) prezidentas ir Druskininkų me-ras Ričardas Malinauskas LŽ prisipa-žino pirmą kartą girdintis apie palan-giškių organizuojamą kamuoliukųtraukimo tvarką. “Draudimas rengtiviešus paslaugos teikimo ir leidimoprekiauti aukcionus man panašus įabsurdą. Šimtu procentų palaikau pa-langiškių norą kreiptis į Seimą ir Vy-riausybę, kad būtų leidžiama rengtikonkursus. Jei reikės, juos parems irLSA. Juk pirmiausia rinkliavos turiduoti maksimalią naudą pačiai savi-valdybei ir turi būti teikiama geriausiapaslaugų kokybė. Kitas dalykas - drau-dimas rengti aukcionus man yra suvo-kiamas kaip savivaldos teisių suvaržy-mas”, - teigė jis. Anot R.Malinausko,Druskininkų kurorte nedažnai į vienąprekybos viešojoje erdvėje vietą pre-tenduoja keli verslininkai. “Tačiau kaitaip nutinka, leidimo prekiauti ar teik-ti paslaugą įkainio nedidiname. Gal to-dėl iki šiol ir neprasilenkėme su įstaty-mu, kitaip nei palangiškiai. Taikomekitą alternatyvą: laimi tas, kas pasiūlodidžiausią investiciją. Tarkime, jei vie-nas verslininkas siūlo prekiauti ledaisiš nešiojamojo šaldytuvo, o kitas siūlo-si įrengti ledų prekybos kioskelį sumiesto simbolika, laimi pastarasis. Kolnėra priimtų atitinkamų sprendimųdėl Rinkliavų įstatymo pakeitimo, tąpatį siūlyčiau daryti ir palangiškiams”, -kolegoms patarė LSA vadovas.•

Palangai įgriso kamuoliukų žaidimas

R.Malinauskas: “Jei reikės, palangiškius

parems ir LSA.”

Palangoje ir Šventojoje yra apie 200 viešųjų vietų prekiauti ir teikti paslaugas, kurios skirstomos loterijos būdu. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

Prieš porą metų reikėjo laimėti konkursą norint gauti leidimą vasarą valdyti pliažo kavinę ir šalia esančią tinklinio aikštelę.

2013 03 07Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Didžiosios Britanijos kariuome-nė pamažu traukiasi ne tik išAfganistano, bet ir Vokietijos,kur jie yra nuo Antrojopasaulinio karo pabaigos.

Didžioji Britanija ketina uždaryti ka-rines bazes Vokietijoje anksčiau, nei bu-vo planuota. Kariuomenės šaltiniai at-skleidė, kad britų karinių bazių Europosširdyje esančioje valstybėje turėtų ne-likti 2018 metais, o ne 2020-aisiais, kaiptikėtasi. Karių išvedimas iš VokietijosDidžiajai Britanijai reikš papildomas iš-laidas. Iš Reino zonos grįžtančius vy-rus reikės įkurdinti naujose arba reno-vuotose bazėse, ir tai gynybos biudžetuikainuos milijonus svarų sterlingų.

Kelia keblumųDidžiosios Britanijos kariai Vokieti-

joje dislokuoti nuo Antrojo pasauliniokaro pabaigos. Šiuo metu čia tarnauja17 tūkst. britų, tačiau artimiausiais me-tais jų skaičius turėtų smarkiai suma-žėti. Jungtinė Karalystė iki 2015-ųjųketina išvesti pusę Reino zonoje dislo-kuotų karių, o 2020 metais Vokietijo-je greičiausiai nebeliks nė vieno britųkareivio.

Didžiosios Britanijos vyriausybės na-riai sako, kad karių išvedimas iš Vokie-tijos padėtų sutaupyti 300 mln. svarų il-guoju laikotarpiu. Tačiau žvelgiant ištrumpalaikės perspektyvos tai sukeltųir nemažai keblumų. Šiuo metu salojeesančios karinės bazės yra per mažos,kad galėtų priimti iš Vokietijos grįžtan-čius karius. Todėl Didžiajai Britanijaitektų arba statyti naujas karines bazes,arba išplėsti senąsias.

Karinių bazių statybaDidžiosios Britanijos gynybos sek-

retorius Philipas Hammondas mano,kad karius laikinai galima įkurdinti se-nose karinių oro pajėgų bazėse. Josbuvo uždarytos sumažinus gynybosišlaidas. Tačiau šiose aviacijai pritaiky-tose vietose sausumos kariai jaustųsinepatogiai. P.Hammondo nuomone,karines oro pajėgų bazes reikėtų re-novuoti. Aišku, tai surytų nemažai ap-karpyto biudžeto lėšų, be to, jose nė

netilptų visi iš Vokietijos grįžę Didžio-sios Britanijos kariai.

P.Hammondas siūlo ir kitą alternaty-vą - statyti naujas karines bazes Didžio-sios Britanijos teritorijoje. Gynybos sek-retorius ketina kreiptis į vyriausybę dėlšių darbų finansavimo. P.Hammondoskaičiavimu, naujų karinių bazių statybašalies biudžetui atsieitų brangiai - beveik2 mlrd. svarų sterlingų (8 mlrd. litų). Ta-čiau, anot jo, šiuos pinigus galėtų skirtine tik valstybė, bet ir privatūs fondai.

Mažėja kariųDaugeliui aukštų Didžiosios Brita-

nijos pareigūnų naujų karinių baziųstatyba atrodo nenaudinga šaliai. Savonuomonę jie argumentuoja tuo, kadkarių nuolat mažėja, todėl ateityje dau-gelis bazių gali virsti apleistais pastatais.Britų kariuomenės mažėjimą atspindiir statistika. Pastaraisiais metais dėl ap-karpyto gynybos biudžeto karių skai-čius sumažėjo nuo 102 tūkst. iki 82tūkstančių.

P.Hammondas mano, kad tai turi irteigiamų bruožų. “Mažesnę kariuome-nę lengviau dislokuoti. Be to, joje tar-nauja daugiau profesionalių karių”, -pabrėžė Didžiosios Britanijos gyny-bos sekretorius.

Traukiasi iš AfganistanoJungtinės Karalystės karių pasit-

raukimas iš Vokietijos - ne vienin-telis galvos skausmas aukštiems gy-nybos pareigūnams. Daug britųkarių tiek šiais, tiek ateinančiaismetais paliks ir Afganistaną. Di-

džiosios Britanijos ministras pir-mininkas Davidas Cameronas pa-skelbė, kad šiemet iš Afganistanoišvyks daugiau kaip 5 tūkst. britųkarių.

“Naujų kareivinių reikės ir Afga-nistaną paliekantiems kariams. Ban-dysime tam rasti lėšų gynybos biudže-te. Praėjusiais metais nepanaudojomebeveik 300 mln. svarų sterlingų (1,2mlrd. litų). Šiuos pinigus skirsimenaujoms kareivinėms įrengti”, - kal-bėjo P.Hammondas.

Taigi Didžiosios Britanijos kariųpasitraukimas iš Afganistano ir Vo-kietijos valstybei kainuos brangiai.Nors ilguoju laikotarpiu šalis sutaupys,naujų bazių įrengimas ir senų renova-vimas suris nemažai gynybos biudže-to lėšų.•

Britų kariai pagaliau paliks Vokietiją

N.Sarkozy vėltaps politikuBuvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy užsiminė, kad gali grįžti į politiką - ne dėl valdžios troškimo, o “iš pareigos” savo šalies žmonėms.

Dešiniųjų pažiūrų N.Sarkozy, kurįpernai gegužę įveikė socialistas prezi-dentas Francois Hollande’as, mano,kad jam nelieka kitos išeities, tik sugrįž-ti. “Ateis laikas, kai būsiu priverstas grįž-ti į politiką. Nebegalėsiu sakyti, kad esulaimingas, kad vežioju savo mergaitę įmokyklą ar vykstu į konferencijas visa-me pasaulyje. Ne dėl savo ambicijų, nedėl valdžios troškimo, bet dėl pareigosPrancūzijai ir jos žmonėms privalėsiueiti į politiką”, - sakė N.Sarkozy.

Praradęs postą po vienos penkeriųmetų kadencijos N.Sarkozy pasitraukėiš politikos. Jis sakė norintis daugiau lai-ko skirti savo žmonai, buvusiai super-manekenei Carlai Bruni, ir 2011 metaisgimusiai jųdviejų dukrelei Giuliai.

Jo dešiniajai partijai UMP nuo to lai-ko sunkiai sekėsi ieškoti naujo lyderio -ji vos nesuskilo į buvusio N.Sarkozypremjero Francois Fillono ir partijospirmininko Jeano Francois Cope šali-ninkus. 58-erių N.Sarkozy labai popu-liarus tarp UMP eilinių narių, daugelisjį ragino grįžti prieš 2017 metų prezi-dento rinkimus.

N.Sarkozy noras grįžti į politiką nus-kambėjo tuo metu, kai F.Hollande’opopuliarumas pasiekęs rekordines že-mumas, o prezidentui sunkiai sekasigaivinti stringančią Prancūzijos eko-nomiką ir pažaboti didėjantį nedarbą.

Šiuo metu F.Hollande’ą palaikotik 37 proc. prancūzų.•

Žurnalas “Forbes”, paskelbęsturtingiausių šių metų pasauliožmonių sąrašą, nepaliko nuošalyje ir Rytų Europos. Daugiausia milijardierių jis suskaičiavo Ukrainoje, o Baltijosšalis dar tik stebi ir laukia, kol čia irgiatsiras turtuolių, kuriuos galės įtraukti į savo sąrašą.

Šiandien Rytų Europa palaiko visglaudesnius ryšius su vakarine žemy-no dalimi, todėl euro zonos sunkumaipaveikė ir turtingiausius rytinės Euro-pos žmones, mat jų turto dydį dažnailemia ne tik ekonomika, bet ir politika.Pavyzdžiui, šiuo metu turtingiausiamukrainiečiui Rinatui Achmetovui se-kasi blogiau ne vien dėl mažėjančiųplieno kainų pasaulio rinkoje. Pasit-raukęs iš Ukrainos parlamento ir pra-radęs prezidento Viktoro Janukovy-čiaus palankumą šis milijardieriuspajuto, jog tai atsiliepia verslui, ir jauėmė nuogąstauti, kad jo neištiktų bu-vusios Ukrainos premjerės Julijos Ty-mošenko likimas. Sunerimę ir kiti Uk-rainos turtuoliai, nepriklausantysRegionų partijos stovyklai. Užtat labaitvirtai jaučiasi naujasis Ukrainos mili-jardierius Serhijus Tihipko. Šis buvęsUkrainos vicepremjeras posėdžiaujaRadoje kaip Regionų partijos atstovasir ketina tęsti politinę karjerą.

Antras pagal turtingumą Ukrainojetebėra Viktoras Pinčukas, neseniai įkū-ręs interneto verslo inkubatorių Kijeve.“Siekiu, kad mano socialinė veikla su-darytų sąlygas kitai kartai keisti šalį irpasaulį”, - žurnalui “Forbes” sakėV.Pinčukas. Jo stiprybė - žemės ūkioholdingas MHP. Milijardierius jau ku-ria planus, kaip dar labiau pagausins sa-

vo turtus, kai Ukraina galės laisvai eks-portuoti žemės ūkio produktus į Euro-pos Sąjungą.

Tačiau šiuo metu verslumo vėliavąRytų Europoje neša ne Ukraina, o Len-kija, nors ji turi tik 4 milijardierius (Uk-rainoje jų 10), disponuojančius dides-niu nei 4 mlrd. dolerių turtu. Kaip teigiaTarptautinis valiutos fondas (TVF),Lenkija yra vienintelė Europos valsty-bė, kurios nepaveikė recesija, prasidėju-si kilus finansų krizei. Lenkijos ekono-mika kasmet auga, nors jos prekiųpaklausa Europoje mažėja. “Lenkijaparodė, kad turi labai stiprų pamatą,

nes šalies politika padidino atsparumąvisokioms krizėms. Manau, svarbiausia,ko iš jos galėtų pasimokyti kitos valsty-bės, tai - parama verslui”, - kalbėjo TVFatstovė Lenkijoje Julie Kozack.

Turtingiausias Lenkijos žmogus Les-zekas Czarneckis gali toliau eksperi-mentuoti su savo stipria bankų imperi-ja, aukštai kotiruojama Varšuvos akcijųbiržoje. Šalies ekonominė padėtis leisgausinti turtus ir kitiems trims milijar-dieriams - Janui Kulczykui, Zygmun-tui Solorzui-Zakui ir Michalui So-lowowui, o artimiausius penkeriusmetus milijardierių Lenkijoje tik gau-

sės. Stiprių lyderių yra daugybėje vers-lo sričių, tačiau bene sparčiausiai augaRiszardo Krauze bendrovė “Bioton”,gaminanti naujos kartos insulino pro-duktus diabetikams.

Panašia trajektorija juda ir Čekija,nors jos ekonomika mažesnė nei Len-kijos (2012 metais sudarė 286,7 mlrd.dolerių, Lenkijos - 802 milijardus).Naujasis Čekijos milijardierius KarelasKomarekas 2010 metais atsiskyrė nuošeimos holdingo ir dabar sėkmingaiplečia savo naftos bei energetikos im-periją. Tačiau turtingiausias Čekijosžmogus yra Petras Kellneris, jo turtasper metus padidėjo 27 proc. ir jau suda-ro 10,4 mlrd. dolerių. Šis asmuo susik-rovė turtus įkūręs finansų holdingą“Home Credit”. Kiti du Čekijos mili-jardieriai Zdenekas Bakala ir AndrejusBabis aktyviai reiškiasi ir politikoje -stengiasi, kad joje būtų kuo mažiau ko-rupcijos.

Milijardierių turi net skurdi Ru-munija. Turtingiausias šios šaliesžmogus Dinu Patriciu iškrito iš 2013metų “Forbes” sąrašo, nes jo maž-meninės prekybos imperija pernaidėl mažos gyventojų perkamosiosgalios šiek tiek aptrupėjo ir jis prisi-darė skolų. Užtat D.Patriciu tėvynai-nis Ioanas Niculae vėl sugrįžo į są-rašą - jo žemės ūkio ir trąšų verslasklesti.

“Forbes” rašo, kad Vengriją ir Balta-rusiją apėmusi didelė korupcija, be to,nėra patikimų duomenų apie šių šaliųverslininkų valdomą turtą, todėl jie kolkas nevertinami. Daug geresnes pers-pektyvas turi verslūs Kroatijos ir Balti-jos valstybių gyventojai. “Forbes” įdė-miai stebi šias šalis ir laukia, kada joseirgi atsiras turtuolių, vertų patekti į kas-met žurnalo sudaromą sąrašą. • “Forbes”, “The Telegraph”, AFP, BNS, LŽ

Didžiosios Britanijos karius reikės įkurdinti naujose karinėse bazėse. / Headcliff O’Malley nuotrauka

2020 metais Vokietijoje greičiausiai

nebeliks nė vieno britų kario.

Daugėja milijardierių ir Rytų Europoje

Turtingiausias Lenkijos žmogus L.Czarneckis su drauge Jolanta Pienkowska.Potencjalosobowosci.com nuotrauka

Mirus Hugo Chavezui Venesuelosvargšai neteko gynėjo, o jo sąjungininkai Lotynų Amerikoje -injekcijų iš pigios naftos. Kokialinkme dabar pasuks Venesuela -neaišku, tačiau greičiausiai šalisverčia naują savo istorijos puslapį.

H.Chavezas, 14 metų buvęs Ve-nesuelos prezidentu, mirė antradie-nį po ilgos kovos su vėžiu. Apie jomirtį pranešė Venesuelos viceprezi-dentas Nicolasas Maduro, kurį darpats H.Chavezas pasirinko savo įpė-diniu. Ši žinia nutraukė mėnesiustrukusias spėliones dėl H.Chavezosveikatos, kurią visą tą laiką gaubėpaslaptis ir gandai. Populiarus, betprieštaringas lyderis 2012 metais lai-mėjo ketvirtą prezidento kadenciją,bet dėl pablogėjusios savijautos ne-buvo prisaikdintas. Jam buvo 58-eri.

H.Chavezo mirtis nutildė pagrin-dinį Lotynų Amerikos kairiųjų balsąir nukreipė naftos turtingą šalį į pir-malaikius rinkimus. Jie bus surengtiper 30 dienų. Tai gali būti dar vienaproga opozicijos lyderiui HenriqueCaprilesui, kuris spalį pralaimėjoH.Chavezui, bet kai šis mirė, pareiš-kė užuojautą jo šeimai ir pasakė, kadjuodu buvo “varžovai, o ne priešai”.

Iki rinkimų N.Maduro laikinai eisprezidento pareigas. O kol kas Vene-suela gedi ir rengiasi laidotuvėms.

Vėžį sukėlė priešaiPrieš paskelbdamas apie H.Chave-

zo mirtį N.Maduro pareiškė, esą mir-tiną vėžį galėjo sukelti “priešai”, ir nu-rodė du JAV diplomatus persona nongrata. Viceprezidentas dar apkaltinojuos opozicijos prieš Venesuelos val-džią telkimu šalies kariškių sluoks-niuose. Baltieji rūmai tokius kaltini-mus atmetė kaip absurdą. PrezidentasBarackas Obama pareiškė paramąVenesuelos gyventojams ir kartu pa-brėžė, kad jų šalis pradeda naują sa-vo istorijos skyrių, o JAV lieka ištiki-mos demokratijos principų, įstatymųviršenybės ir pagarbos žmogaus tei-sėms sklaidai.

H.Chavezas buvo karštas JAV “im-perializmo” kritikas, kaltino Vašing-toną 2002 metais parėmus nesėk-mingą valstybės perversmą prieš jį irbičiuliavosi su tokiais Amerikos prie-šais kaip Iranas.

Gedulas truks savaitęIšgirdę žinią apie mylimo “coman-

dante” (vado, kaip buvo vadinamasH.Chavezas) mirtį, į gatves ėmė plūstitūkstančiai žmonių. Jie verkė, glėbes-čiavosi ir skandavo: “Mes visi esameChavezas!”, “Chavezas gyvas!” Šimtaižmonių susirinko prie karinės ligoni-nės, kurioje mirė prezidentas, jos var-tus saugojo kariai. Valdžia paskelbė sa-vaitę truksiantį nacionalinį gedulą, taippat pasiuntė į gatves ginkluotąsias pa-jėgas ir policiją “taikai garantuoti”. Gy-nybos ministras Diego Molero, apsup-tas aukšto rango kariškių, pareiškė, kadginkluotosios pajėgos gins Konstituci-ją ir gerbs H.Chavezo pageidavimus.

Vakar prezidento palaikai buvo per-kelti į vieną karo akademiją. Ten ikilaidotuvių penktadienį vyks memo-rialinės ceremonijos su užsienio lyde-riais. Venesueliečiai paraginti per lai-dotuves vilkėti Venesuelos vėliavosspalvų drabužius.

“H.Chavezas buvo žmogus, išmo-kęs mus mylėti savo tėvynę. Fiziškaiprezidento nebėra, bet jis lieka mūsųširdyse, o mes turime toliau dirbti tėvy-nės labui”, - taip Karakaso gatvėse kal-bėjo H.Chavezo gedintys šalininkai.

Užjaučia visa Lotynų AmerikaDaugelis Lotynų Amerikos ir kitų

šalių lyderių gyrė H.Chavezo kovąuž neturtinguosius, tačiau kai kuriereiškė viltį, kad mirus šiam įsiminti-nam veikėjui Venesuela galės žengtiį atviresnę politinę santvarką.

Komunistinė Kuba, artimiausia Ve-nesuelos sąjungininkė, irgi paskelbė

trijų dienų nacionalinį gedulą miruslyderiui, kuris padėjo stiprinti šios sa-los ekonomiką pigiais degalais ir finan-sinėmis injekcijomis. Havana vadinoH.Chavezą Kubos revoliucijos lyderioFidelio Castro “tikruoju sūnumi”. Irpats Venesuelos prezidentas kartą yrapareiškęs, kad F.Castro jam - kaip tėvas.

Mirus H.Chavezui panašių kaip jopažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai -Kubos vadovas Raulis Castro, Ekvado-ro prezidentas Rafaelis Correa, Bolivi-jos prezidentas Evo Moralesas - netekoartimo draugo, kuris savo diplomatineįtaka ir pigia nafta rėmė jų valdymą.Dėl netikrumo pasaulinės naftos kai-nos po H.Chavezo mirties šoktelėjo.

Brazilijos prezidentė Dilma Rous-seff, nors ir nebuvo H.Chavezo drau-gė, gyrė jį kaip “didį Lotynų Amerikosžmogų” ir “brazilų bičiulį”. Argenti-nos prezidentė Christina Fernandezde Kirchner sustabdė savo veiklą irišvyko į Venesuelą. Užuojautos dėlH.Chavezo mirties plūdo iš viso pa-saulio, taip pat ir iš Europos lyderių.

Vargšai iš skurdo neišbridoKai H.Chavezas 1998 metais atė-

jo į valdžią, jo politika iš pradžiųbuvo gana nuosaiki, priskirtinacentro kairiajai. Tačiau ilgainiui ša-

lies lyderio retorika darėsi vis radi-kalesnė, o jis pats ėmė vadinti saveantiimperialistu ir antikapitalistu.

Labiausiai H.Chavezo gedi dauge-lis kadaise apleistų Venesuelos netur-tingųjų, kurie revoliucionieriumi pa-siskelbusį prezidentą garbino už tai,kad šis iš naftos finansavo būstų, svei-katos apsaugos, maisto ir švietimo pro-gramas. Drauge visuomenėje didėjonepasitenkinimas augančiu žmogžu-dysčių skaičiumi, nuolat trūkinėjan-čiu elektros tiekimu ir didele infliaci-ja. Nors Venesuela turtinga naftos,šalyje tebėra daug skurdo (skurdžiaigyvena 19 mln. venesueliečių) ir be-darbių. Opozicija kaltino H.Chaveząnetinkamai naudojus valstybės lėšassavo kampanijai, dominavus eteryje irbauginimais vertus valstybinio sekto-riaus darbuotojus dalyvauti mitinguo-se. Prezidento oponentai, daugiausia išvidurinės klasės ir turtingieji, kaltinojį tapus diktatoriumi. H.Chavezo po-litika suskaldė Venesuelos visuomenę:konfiskavimais jis atstūmė turtinguo-sius, socialine šalpa patraukė vargšus.

H.Chavezas paliko keturis vai-kus, tris anūkus ir tautą, paženklin-tą jo 14 metų valdymo.•BBC, AP, Reuters, AFP, cbsnews.com, LŽ

Pasaulis 72013 03 07Lietuvos žinios

Venesuela rauda savo prezidento

H.Chavezo šalininkai, iškėlę jo portretus, jausmingai reagavo į žinią apie prezidento mirtį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“H.Chavezas buvožmogus, išmokęs mus

mylėti savo tėvynę.”

Garsios H.Chavezo frazės

Hugo Chavezas ne tik gebėjo kalbėti kelias valandas be jokios pertraukos, bet ir vartojo spalvingusposakius. Pats neužsičiaupdamas beskrupulų siuntė savo priešininkuspo velnių.

Velnias ir siera2006 metų rugsėjį Jungtinėse Tauto-se, H.Chavezas išvadino JAV preziden-tą George’ą W.Bushą velniu:“Vakar čia pasirodė velnias. Tiesiog čia(žegnojasi). Ir dar šiandien čia atsiduo-da siera. Šis ponas, kurį aš vadinu vel-niu, kalbėjo, lyg jam priklausytų pasau-lis. Tarsi jis būtų pasaulio šeimininkas.”Iš tos pačios tribūnos 2009 metaisH.Chavezas atsargiai sveikino naująjąBaracko Obamos administraciją. Apsi-žvalgęs aplink jis pasakė: “Sieros kvapasišsisklaidė. Dvelkia kai kuo kitu. Dvelkiaviltimi, kurią turime turėti savo širdyje.”Asilas2006 metų kovą per televiziją Vene-suelos vadovas taip kalbėjo apieG.W.Bushą: “Esi neišmanėlis, pone Pa-vojau... Arba pasakysiu tau savo prastaanglų kalba (pereina į anglų kalbą): Tuesi asilas. (Grįžta į ispanų.) Esi bailys,žudikas, genocido vykdytojas, alkoho-likas, girtuoklis, melagis, amoralus.Blogiausias visoje planetoje. Psicho-patas, aš tai žinau.”MergytėH.Chavezas buvusią JAV valstybės sek-retorę Condoleezzą Rice vadino mer-gyte. Kai šioji 2006 metais apibūdinoVenesuelą kaip grėsmę regiono de-mokratijai ir Irano talkininkę, H.Cha-vezas jai atitarė: “Atmink, mergyte, aškaip pražydęs erškėtis - skleidžiu savokvapą praeiviams ir įduriu tiems, kuriemane papurto. Su manimi geriau ne-prasidėk, Condoleezza. Nelįsk priemanęs, mergyt.”PėstininkasKliuvo ir buvusiam Jungtinės Karalystėspremjerui Tony Blairui, kai 2006 metaisšis paraginio Venesuelą laikytis tarptau-tinės bvendruomenės taisyklių. H.Cha-vezas atkirto, kad T.Blairas pats jas pa-mynė įsiverždamas į Iraką. “Kaip tau negėda, pone Blairai. Tu neturi jokios mo-ralės, jokios teisės ką nors kritikuoti. Esiimperializmo pėstininkas, pataikaujan-tis Bushui-Hitleriui, šios planetos masi-niam žudikui numeris vienas. Eik tiesiaipragaran, pone Blairai.”Holokaustas2006 metais H.Chavezas perspėjo,kad jo šalis nutrauks ryšius su Izraeliuprotestuodama prieš karinį įsiveržimąį Libaną. “Izraelis išprotėjo. Jis nuolatkritikuoja Hitlerį, kaip ir mes, bet el-giasi ne geriau už nacius. Tai yra nau-jasis holokaustas.”Apie socializmą ir kapitalizmą“Kapitalizmas yra velnio pramanas irišnaudojimas. Jei nori žvelgti JėzausKristaus, kuris, manau, buvo pirmassocialistas, akimis, tik socializmas galisukurti teisingą visuomenę.”“Būti turtingam yra blogai, tai nežmoniška.”“Visuomet sakiau, kad Marse galėjobūti civilizacija, tačiau jei ten atėjo ka-pitalizmas ir imperializmas, jis pribai-gė planetą.”RinkimaiApie 2012 metų prezidento rinkimus:“Lengviau asilui pralįsti pro adatos sky-lutę, nei opozicijai laimėti rinkimus.”Varžovui Henrique Caprilesui: “Turikiaulės uodegą, kiaulės ausis, kriuksi itkiaulė. Esi kiaulė, ir šito nepaslėpsi.”Užsičiaupk!Baigiantis viršūnių susitikimui Santjage2007 metais Ispanijos karalius JonasKarolis užčiaupė H.Chavezą. Kai Ispani-jos premjeras Jose Luisas RodriguezasZapatero prašė H.Chavezo diplomatiš-kiau rinktis žodžius, bet šis neleido kal-bėti, nuolat jį pertraukinėjo, privertėkaralių surikti: “Užsičiaupk!”

Ligą gaubė valstybinė paslaptis Pernai gegužę H.Chavezas buvo pa-skelbęs, kad pagijo po operacijos irchemoterapijos 2011 metais. Tačiaupraėjusį gruodį prezidentas pranešė,jog jam būtina nauja operacija, paskyrėN.Maduro savo įpėdiniu ir skubiai išvy-ko į Kubą. Ten jam buvo atlikta ketvirtavėžio operacija. Po dviejų mėnesių, va-sario 18-ąją, H.Chavezas grįžo į Vene-suelą ir atsigulė į Karakaso karinę ligo-ninę. Vyriausybė tuomet pranešė, kadšalies lyderiui prasidėjo kvėpavimo ta-kų infekcija. Nuo gruodžio 10 dienos, kai išskrido įKubą, anksčiau visur dalyvaudavęs ir ro-dydavęsis Lotynų Amerikos kairiųjų an-tiimperializmo simbolis buvo visiškaidingęs iš viešumos. Sausio 10-ąją jis ne-galėjo prisiekti naujai šešerių metų ka-

dencijai, bet Aukščiausiasis Teismas pri-tarė, kad ši ceremonija neterminuotamlaikui būtų atidėta.Precedento neturintis H.Chavezo nesi-rodymas kėlė įvairiausių gandų. Buvokalbama, kad Venesuelos lyderis seniaimiręs, tik valdžia tai slepia, kad jį ištikusikoma, kad jis dūsta. Vyriausybė kelias sa-vaites siuntė prieštaringus signalus apieprezidento sveikatą: tai perspėdavo, kadH.Chavezas grumiasi dėl savo gyvybės,tai tvirtindavo, kaip ir praėjusį savaitgalį,esą jis tebevadovauja ir duoda nurody-mus. Opozicija ne kartą kaltino vyriausy-bę meluojant apie šalies vado būklę. Oficialiai taip niekada ir nebuvo pra-nešta, kokiu vėžiu sirgo H.Chavezas. Ži-niasklaidoje skelbta, jog per vieną iš ke-turių operacijų jam pašalintas auglysdubens srityje.

2013 03 07Lietuvos žinios8 Pasaulis

Maskvoje sulaikyti trys asme-nys, kuriems pateikti įtarimaiMaskvos Didžiojo teatro menovadovo Sergejaus Filino užpuo-limu. Vienas jų šliūkštelėjošiam į veidą sieros rūgšties.

Šio Rusiją šokiravusio nusikaltimoužsakovas pasirodė esąs garsus Didžio-jo teatro solistas, pagrindinių vaidme-nų atlikėjas Pavelas Dmitričenka. Jampadėjo Jurijus Zaruckis ir AndrejusA.Lipatovas. Tyrėjai išsiaiškino, kadnusikaltimą padarė J.Zaruckis, kurisbuvo sugautas Tverės srityje. Jis laukėS.Filino automobilių aikštelėje prie jonamų, o kai šis išlipo iš mašinos, pa-šaukė jį vardu. Kai meno vadovas at-sisuko, šliūkštelėjo jam į veidą sierosrūgšties. Už kelių metrų nuo užpuoli-mo vietos J.Zaruckio automobilyje lau-kė A.Lipatovas, kuris buvo suimtas pir-madienį. Paskui policija pranešė, kadnusikaltimas “praktiškai išaiškintas”.

Kad šio žiauraus išpuolio sumany-tojas - P.Dmitričenka, Maskvoje im-ta kalbėti iš karto, kai policija prane-šė, jog sulaikė vairuotoją A.Lipatovą,o žurnalistai puolė klausinėti Didžio-jo teatro darbuotojų, kokie buvo S.Fi-lino ir P.Dmitričenkos santykiai.

Tai, kad prie S.Filino užpuolimo

galėjo būti prisidėjęs P.Dmitričenka,tyrėjai suprato išanalizavę telefonopokalbius, užfiksuotus netoli nusikal-timo vietos. Taip paaiškėjo, kad vienastelefono numeris priklauso ne kartąteistam J.Zaruckiui, kuris nesenai iš-leistas iš kalėjimo. Jis kalėjo už tai, kadsmarkiai sumušė žmogų ir šis paskuimirė. Nusikaltimo dieną J.Zaruckiskeliskart skambino P.Dmitričenkai.Antradienį bute Troickajos gatvėje,

kur gyvena Didžiojo teatro žvaigždėstėvai, daryta krata. Toje pačioje gat-vėje gyvena ir pats solistas.

Tyrėjai mano, kad S.Filino ir P.Dmit-ričenkos nesantaikos priežastis - mote-ris. Tai P.Dmitričenkos draugė baleri-na Anželika Voroncova, kuriai S.Filinasneleido pasireikšti. Apie tai jau anks-čiau kalbėjo ir kita teatro garsenybė Ni-kolajus Ciskaridzė, kurį tyrėjai vienumetu įtarė prisidėjus prie nusikaltimo.

“Anželika jauna ir iš tiesų ne-paprastai talentinga. Ji gali taptiprimabalerina”, - Gazeta.ru sakėšio portalo šaltinis. Pasak jo, tuoduvyrai jau seniai nemėgo vienas ki-to. Dar būdamas teatro solistu S.Fi-linas buvo aktyvus profsąjungosveikėjas ir įgijo daug priešų. San-tykiai su tais žmonėmis nepagerė-jo ir tuomet, kai jis buvo paskirtasį aukštas pareigas, nes P.Dmitri-

čenka ginčydavo jo kaip meno va-dovo sprendimus.

Tačiau teatre yra ir netikinčių, kadužpuolimo sumanytojas - P.Dmitri-čenka, nes jo karjera teatre klostėsipuikiai. “Jis - artistas, gaudavo vaid-menų, kuriems reikia atletiškumo.Jis šoka ir Ivaną Rūstųjį SergejausProkofjevo balete”, - aiškino šaltinis.

Pranešama, kad P.Dmitričenka jauprisipažino, o A.Lipatovas tik aiškina,jog už pinigus nuvežė savo pažįsta-mą J.Zaruckį į Troickajos gatvę, o pa-skui parvežė atgal. “Sausio 17-ąją, kaiS.Filinas buvo apipiltas rūgštimi, jissu žmona buvo namie”, - teigė irA.Lipatovo motina. Jos manymu, sū-nus apkaltintas tik todėl, kad turi pa-našų automobilį į tą, kurį užfiksavovaizdo kameros prie S.Filino namų,ir dėl to, jog kartą skambino P.Dmit-ričenkai į jo vasarnamį.

Tačiau jau aišku, kad tyrėjai nuopat pradžių įtarė tris sulaikytuosius.Iš policijos nutekėjo informacija,kad vienas jų iš karto prisipažinoprisidėjęs prie nusikaltimo.

Vokietijoje gydomo S.Filino, smar-kiai nudegusio veidą ir akis, sveikatagerėja - jis jau mato kaire akimi. •“Kommersant”, “Life News”, “Zagolovki”, Gazeta.ru, LŽ

Nusikaltėlis - Didžiojo teatro žvaigždė

P.Dmitričenka - baleto garsenybė. Jis šoko ir Ivaną Rūstųjį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Žmonijai išgyventi ir veiklai plėtoti reikalingas milžiniškaskiekis vandens. Nors daugiaukaip 70 proc. žemės paviršiausužima jūros ir vandenynai, gėlo vandens atsargos yra menkos -vos 3 procentai. Didesnė jų dalis - ledo pavidalu.

Visame pasaulyje į aplinką kas-dien patenka labai daug užterštovandens ir nevalytų nuotekų. Lietu-voje vandentvarka tapo prioriteti-ne aplinkosaugos sritimi atkūrusnepriklausomybe, o daugiau kaipprieš dešimtmetį šią ekologinę pro-blemą pradėta spręsti naudojantisir Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Šiuo metu įgyvendinamos ESSanglaudos skatinimo veiksmų pro-gramos priemonės „Vandens tieki-mo ir nuotekų tvarkymo sistemų re-novavimas ir plėtra“ tikslas - sudarytipalankias sąlygas didinti geriamojovandens tiekimo ir nuotekų tvarky-mo paslaugų prieinamumą, gerintijų kokybę ir aktyviai siekti, kad aplin-ka būtų apsaugota nuo žalingo išlei-džiamų nuotekų poveikio.

Lietuvos vandentvarkos ūkis ESparamą gauna nuo 2000-ųjų. Vien2007-2013 metais šiam sektoriuipagal minėtą priemonę skirta dau-giau kaip 2 mlrd. litų. Per šį laiko-tarpį bus baigti tiesti daugiau kaip2000 km nuotekų ir daugiau kaip1800 km naujų vandens tinklų.

„Siekiant padidinti skiriamos para-mos efektyvumą, jos įtaką vandentvar-kos sektoriaus veiklai, taip pat nustaty-ti 2014-2020 metų tendencijas, buvoatliktas priemonės vertinimas. Nusta-tyta, kad vis daugiau žmonių naudoja-si centralizuotomis geriamojo vandenstiekimo ir nuotekų surinkimo sistemo-mis - šiuo metu atitinkamai apie 76 ir67 proc. gyventojų. Didysis tikslas yrapasiekti, kad Lietuvoje kokybiškomisvandens tiekimo ir nuotekų tvarkymopaslaugomis naudotųsi 95 proc. šaliesgyventojų“, - sako Aplinkos ministeri-jos Vandenų departamento direkto-rius Dalius Krinickas.

Siekti užsibrėžtų tikslų gali būtisunkiau dėl pastaraisiais metaissuaktyvėjusios emigracijos ir mig-racijos krašto viduje. Vis dar paste-bimas kai kurių gyventojų nenoras,nors jis gerokai sumažėjęs, jungtisprie jau nutiestų tinklų.

Vandens tiekimo įmonių stambinimas

Situaciją sunkina ir įvairios van-dentvarkos ūkio problemos. Viena

tokių - sudėtinga smulkių vandenstiekimo įmonių padėtis, lemianti di-deles paslaugų kainas. MažesniuoseLietuvos miesteliuose veikiančiųįmonių klientų skaičius siekia vos ke-lis tūkstančius, tačiau ES paramos są-lygos visoms yra vienodos - prie pro-jektų reikia prisidėti ir savo lėšomis.Ta dalis, atrodytų, visai nedidelė, vos5 proc., bet kai šie procentai skaičiuo-jami nuo milijoninių sumų, skaičiaitampa išties dideli. Todėl įmonės, no-

rėdamos išlaikyti įsigytą turtą, pri-verstos kelti paslaugų kainas.

Situaciją padėtų pagerinti van-dens tiekimo įmonių stambinimas.Aplinkos ministerijos specialistaiįsitikinę, kad tam pritartų daugu-ma sektoriaus žinovų ir vandent-varkos ūkio dalyvių. „Lygindamivandentvarkos paslaugų kainas di-džiuosiuose miestuose ir mažuosemiesteliuose, aiškiai pastebėtumeskirtumą. Mažuosiuose kainos ge-rokai didesnės. Ši pertvarkymokryptis ypač svarbi. Kainų skirtu-mai išsilygintų tik sujungus ir su-stambinus įmones, taip pat suma-žėtų jų veiklos sąnaudos. Už ESSanglaudos fondo lėšas įsigytą tur-tą pajėgios išlaikyti tik stambiosbendrovės. Juk negalime pamiršti,kad iš gyventojų mokamų mokes-čių dalies reikia prižiūrėti turtą,gauti pelno ir padengti įrenginių re-monto bei eksploatavimo išlaidas“, -apie įmonių stambinimo pranašu-mus kalba D.Krinickas.

Neabejojama, kad didesnės bend-rovės bus pajėgesnės technologiškai,galės efektyviau užtikrinti kokybėsreikalavimus atitinkančių vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo paslau-gų teikimą vartotojams.

Licencijavimas - visiems vandens tiekėjams ir nuotekųtvarkytojams

Kaip planuojama, į ES paramągalės pretenduoti tik licencijas ga-vę regioniniai ir viešieji vandens tie-kėjai. Valstybės ar savivaldybėskontroliuojamos įmonės, turinčiosteisę vykdyti viešąjį vandens tieki-mą, privalės dirbti sąnaudų susigrą-žinimo principu. Tai reiškia, kadpaslaugų kaina turės padengti visassąnaudas ir nusidėvėjimo išlaidas.Taip įmonės, siekdamos išvengtistaigaus kainų šuolio, bus skatina-mos ieškoti efektyviausių būdų ma-žinti sąnaudas.

Taip pat siūloma nustatyti maksi-malų paslaugų galiojimo laikotarpį- tada vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo kainos būtų reguliariai

peržiūrimos ir keičiamos. Pavyz-džiui, kasmet jas peržiūrint ir padi-dinant po kelis centus galima iš-vengti staigių šuolių. Tokiu atvejuvartotojai taip smarkiai nė nepajus-tų paslaugų branginimo. Tačiau darir šiandien yra tokių įmonių, kuriųpaslaugų kaina buvo patvirtintaprieš daugiau kaip dešimtmetį.

Planas - investicinis fondasMąstant apie vis efektyvesnius ES

paramos panaudojimo būdus atei-tyje planuojama įkurti ir investici-nį fondą. Iš jo lėšos ES finansuoja-miems projektams įgyvendinti būtųskolinamos, o ne skiriamos neatly-gintinai. Iki šiol įmonės ES paramągaudavo tik prisidėdamos nedide-liu savo indėliu ir sumokėdamosPVM. Siūloma šį modelį pakeisti -skolintus ir į fondą sugrąžintus pi-nigus panaudoti dar 2-3 kartus. Taileistų atgautas lėšas skirti naujiemsvandentvarkos projektams finan-suoti.

„Prieš skolindamasi įmonė turė-tų gerai apgalvoti, kaip panaudostuos pinigus. Gal, pavyzdžiui, inves-tuos į jai priklausančių tinklų reno-vavimą ir taip padidins veiklos efek-tyvumą. Sumažinus sąnaudas busgaunama ir daugiau pelno, tad įmo-nė galės lengviau grąžinti pasisko-lintas lėšas“, - teigia D.Krinickas.

Įmonių stambinimas, visiemsvandens tiekėjams ir nuotekų tvar-kytojams įvedamas privalomas li-cencijavimas ne tik garantuotų ma-žesnes įmonių veiklos sąnaudas,geresnę paslaugų kokybę, bet ir di-dintų vartotojų pasitenkinimą pa-slaugomis. Užs. V-2337

Numatomos svarbios permainos vandentvarkos ūkyje

Visoje šalyje įgyvendinamais vandentvarkos projektais siekiama, kad gyventojai gautų kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo paslaugas. / UAB „Vilniaus vandenys“ nuotrauka

NESKUBA DALYTISPELNULietuvos bendrovių savininkai ne-skuba pelnu dalytis su aukščiausiolygio vadovais. Tai atskleidė konsul-tacijų kompanijos “Hay Group” ty-rimas. “Lietuvos įmonių finansiniairezultatai po truputį gerėja. Natūra-lu, kad aukščiausio lygio vadovų lū-kesčiai gauti didesnius atlyginimustaip pat auga. Vis dėlto įmonių savi-ninkai neskuba dalytis pelnu suaukščiausio lygio vadovais. Mažato, užsidirbti premijas vadovams vissunkiau - į jų skaičiavimo schemasįtraukiama vis daugiau kriterijų beisaugiklių”, - teigė “Hay Group”produktų ir paslaugų vadovas Balti-jos šalims Eligijus Kajieta. Pasak jo,akcininkai vadovus vertina, atsiž-velgdami į papildomus rodiklius:produktyvumo augimą, klientų pa-sitenkinimą, darbuotojų įsitrauki-mo indeksus, produktų kokybę. Ty-rimas atskleidė, kad Lietuvoje 2012metais mažiau įmonių didino bazi-nius atlyginimus vadovams: 70proc. jų didino atlyginimus norsdaliai darbuotojų, 45 proc. - vado-vams. 2011 metais 60 proc. įmoniųdidino atlyginimus tiek vadovams,tiek kitiems darbuotojams. 90 proc.

Lietuvos įmonių pernai prognoza-vo pasieksiančios arba viršysiančiosverslo tikslus, o 2011 metais tokiųįmonių buvo 71 procentų. Anot“Hay Group”, įprastai šios progno-zės rodo, kiek įmonių per pirmąjįmetų ketvirtį planuoja išmokėti me-tines premijas aukščiausiems vado-vams. Pernai 70 proc. įmonių pla-navo išmokėti visą numatytų priedųir premijų sumą už rezultatus (2011metais - 56 proc.). Baltijos šalyse,tyrimo duomenimis, pernai vadovųbaziniai atlyginimai “praktiškai”neaugo, nors 2011 metais jie kilovidutiniškai 4,6 procento. 2013metais įmonės planavo 1 proc. di-dinti vadovams atlyginimus. Tyri-mą “Hay Group” atliko 2012 me-tų spalio ir lapkričio mėnesiais.Jame dalyvavo 344 Baltijos šaliųįmonės, įvertintas 741 Baltijos šaliųaukščiausio lygio vadovų atlygini-mų paketas.

PLANUOJA DIVIDENDUS

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ter-minalo projektą įgyvendinančios vals-tybės valdomos bendrovės “Klaipėdosnafta” akcininkams bus siūloma ikiprojekto baigimo skirti dividendams 1

proc. paskirstytinojo pelno. Tokį siūly-mą Vyriausybei teikia didžiausia įmo-nės akcininkė Energetikos ministerija.“Klaipėdos naftos” ir “Nordea BankFinland” vasario 7 dieną pasirašytojesutartyje dėl 120 mln. litų vertės bankosąskaitos kredito (overdrafto) įmonėįsipareigojo dvejus metus, kol iki 2014-ųjų pabaigos bus pastatytas terminalas,be išankstinio banko sutikimo nemo-kėti dividendų. Tačiau tam reikalingasir Vyriausybės sprendimas atleisti“Klaipėdos naftą” nuo dividendų mo-kėjimo. Naujas siūlymas teikiamas at-sižvelgiant į Teisingumo ir Ūkio minis-terijų pasiūlymus. Ūkio ministerijanurodė, kad neaiškus investicijų į SGDterminalą poreikis 2013-2014 metais,todėl sunku vertinti, kiek galėtų būti

mažinama dividendams išmokėti skir-ta pelno dalis ir kaip tai paveiktų vals-tybės biudžeto pajamas. Teisingumoministerija perspėjo, kad 28,68 proc.bendrovės akcijų priklauso smulkiemsakcininkams, todėl nemokant divi-dendų reikėtų įvertinti galimas neigia-mas pasekmes jų turtinių teisių atžvil-giu. Be to, ministerija teigia, kad 1997metų Vyriausybės nutarime numatytaišimtis valstybės valdomoms įmonėmsnemokėti dividendų, tačiau svarstyti-na, ar ji suteikia teisę jų apskritai atsisa-kyti. Kokio dydžio gali būti dividendai,kol kas neskelbiama, siekiant neklai-dinti investuotojų, - pelno paskirstymoprojektas bus pateiktas akcininkamstik po to, kai bus baigtos audituotiįmonės finansinės 2012 metų veiklos

ataskaitos ir kai jį patvirtins valdyba.“Klaipėdos nafta” pernai, neaudituo-tais duomenimis, gavo 41,03 mln. litųgrynojo pelno - 9,5 proc. mažiau nei2011 metais (45,253 mln. litų). Pernaiįmonė išmokėjo 56,981 mln. litų divi-dendų, arba 0,17 lito už akciją. Lietuvaiki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ke-tina pastatyti SGD terminalą. Valstybeipriklauso 72,32 proc. “Klaipėdos naf-tos” akcijų.

Verslas 92013 03 07Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6456 -0,0416%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0709 +0,3028%

1 Šveicarijos frankas 2,8093 -0,1637%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2554 +0,0305%

10 Čekijos kronų 1,3500 +0,4074%

10 Danijos kronų 4,6308 -0,0043%

1 DB svaras sterlingų 3,9994 -0,0725%

100 Kazachstano tengių 1,7555 0,0000%

1 Latvijos latas 4,9276 -0,0223%

10 Norvegijos kronų 4,6460 +0,1485%

10 Lenkijos zlotų 8,3690 +0,2019%

100 Rusijos rublių 8,6324 -0,0012%

10 Švedijos kronų 4,1479 +0,1712%

1 Turkijos naujoji lira 1,4766 +0,2506%

10 Ukrainos grivinų 3,2561 +0,2641%

2013 03 07, LB

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Statistikai nurodo neprastusbendrojo vidaus produkto(BVP) augimo rodiklius praėju-siais metais, tačiau gerą įspūdįgadina du svarbūs parametrai -statybos ir investicijų smuki-mas. Analitikų nuomone,būtent tai Lietuvos ekonomikosaugimo rodiklį blogins ir šie-met, ir veikiausiai 2014-aisiais.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį,palyginti su atitinkamu 2011-ųjų lai-kotarpiu, Lietuvos BVP didėjo 4,1proc., tačiau jei lygintume su anks-tesniu ketvirčiu, jis tiek pat smuko.Tai rodo patikslinti Statistikos de-partamento duomenys.

Statistikai teigia, jog BVP lėtėjimąlėmė minimu laikotarpiu net 12,2proc. susitraukęs statybos sektoriusir 7,7 proc. sumažėjusios įmonių in-vesticijos. Statistikos departamentovyriausioji specialistė Nomeda Brat-čikovienė LŽ paaiškino, kad nusta-tant šį rodiklį yra skaičiuojamos lė-šos, investuotos į nekilnojamąjį turtą,gamybos priemones, atsargas, ir ati-mamos investicijos į vertybes (bend-rovių akcijas, brangiuosius metalusar panašų trumpalaikį turtą).

Nepalankus metasStatybų, kurios 2011-aisiais jau ro-

dė atsigavimo ženklų, nuosmukis ver-čia nerimauti. Kaip tvirtina Lietuvosstatybininkų asociacijos prezidentasAdakras Šeštakauskas, šis sektorius -valstybės ekonomikos veidrodis, nesvisada duoda darbo kitiems: statybosmedžiagų, tekstilės pramonei, vežė-jams, prekybininkams ir kitų paslau-gų verslui. “Yra teorija, kad viena sta-tybininko darbo vieta sukuria 3-4papildomas darbo vietas kitose ūkiošakose”, - sako jis.

Anot asociacijos vadovo, pernaistatybos rodikliai prastėjo pirmiausiadėl to, jog akivaizdžiai mažėjo vals-tybės ir privataus sektoriaus investi-cijos. A.Šeštakauskas prognozuoja,kad panaši padėtis truks bent iki2014-ųjų vidurio. Mat Valstybės in-

vesticijų programoje daugiau lėšųnenumatyta, o Europos Sąjungosfonduose liko tik trupinėliai pinigų,skirtų 2007-2013 metų laikotarpiui.

Pasak A.Šeštakausko, ES paramasudaro vidutiniškai 70 proc. projek-tų finansavimo. Kitas ES paramoslaikotarpis prasidės tik 2014-aisiais,tačiau dėl jos apimties Europos Par-lamentas dar diskutuoja. Be to, net irgavus lėšų ne mažiau kaip pusmetįtruks biurokratiniai darbai. “Todėlmūsų asociacija ragina nelaukti pa-skutinės akimirkos ir projektus, ku-rie turi didelę galimybę būti finan-suojami, rengti jau dabar, kad šislaikotarpis nebūtų tuščias”, - aiški-na A.Šeštakauskas.

Trūksta specialistųPačios statybos bendrovės nurodo

ir investicijų neskatinančią padėtįdarbo rinkoje. “Statybų nuosmukis,kaip visada, susijęs ir su didėjančiaisdarbo įkainiais. Jie kyla dėl kvalifi-kuotos darbo jėgos trūkumo, nes

specialistai, kurių netenkina darbopasiūlymai, emigruoja arba ieškosipelningesnių individualių užsaky-mų”, - uždaro rato filosofiją dėsto įrinkos lyderius nepretenduojančiosUAB “Dangesta” vadovas RenaldasPetrulionis.

Jo nuomone, praėjusiais metaisypač pasunkėjo smulkių statybosįmonių gyvenimas. Mat kai stokoja-ma užsakymų, didelės bendrovės ga-li lengviau valdyti finansų srautus.Jei vėluoja atsiskaityti užsakovai irrangovai, stambioms įmonėms pa-lankesnėmis sąlygomis skolina irbankai.

Svarbiausia - investicijosA.Šeštakauskas neabejoja, kad

statybų sektoriaus veikla pajudėtųir užsakymų pagausėtų, jei investi-cijas skatintų valstybė. Pavyzdžiui,iki 2002-ųjų investuojamas pelnasbuvo neapmokestinamas. “Dideliųpretenzijų niekas nereiškė ir įvedusinvestuojamo pelno mokestį, nes iki2008-ųjų investicijų buvo pakanka-mai, tačiau dabar vėl keliame šį klau-simą, - kalba asociacijos vadovas. -Patinka tai kam nors ar ne, bet jeinebus investicijų, nebus ir statybų,o kartu kentės ir jas aplipę kiti vers-lo subjektai.” Jis primena, kad 2008metais statybos sukūrė apie 10 proc.viso Lietuvos BVP. “Tai galima va-dinti burbulu, bet galima vadinti irekonomikos pakilimu”, - sako pa-šnekovas.

A.Šeštakauskas pripažįsta, kad sta-tybininkai daug tikisi iš gyvenamųjųnamų renovacijos programos, betvien į ją visų vilčių nededa, nes “jaugal dešimtmetis, kai esame maitina-

mi pažadais, jog renovacija viską iš-gelbės, o gyventi reikia dabar”.

Kad renovacija atgaivins statybossektorių, abejoja ir “Dangestos” va-dovas. “Nebent tai būtų iš tiesų ma-sinis reiškinys. Bet tada labai pakiltųstatybos darbų įkainiai - vėl dėl tospačios kvalifikuotų specialistų sto-kos”, - prognozuoja R.Petrulionis.

Ne pasaulio pabaigaEkonomikos analitikai statybos

darbų ir investicijų nuosmukį laikorimtu signalu, tačiau padėties nedra-matizuoja. “Lietuvoje jau pusmetįnekilnojamojo turto kainos nei kyla,nei krenta, ir tai bent šioks toks ženk-las, teikiantis nuosaikaus optimiz-mo”, - LŽ dėsto banko DNB vyriau-sioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Jos duomenimis, Lietuvos įmonėskol kas nėra linkusios rizikuoti ir ag-resyviau investuoti savo kapitalą, nesvėl girdėti prastesnių naujienų tiek išEuropos, tiek iš JAV. “Įmonių vadovainorėtų investicijas padidinti apie 20proc., bet šiemet planuoja tik 5-7proc. augimą”, - pažymi analitikė. Ta-čiau, anot jos, tai nerodo ir visiškosstagnacijos, juolab kad net į besitrau-kiančias rinkas Lietuvos eksportuo-tojai eina ganėtinai sėkmingai.

“Materialinės investicijos, kilusiosnuo 2010-ųjų trečiojo ketvirčio iki 2012metų pirmojo ketvirčio, dabar duodagrąžą”, - sako J.Rojaka ir pabrėžia, kaddabar, jei kas ir investuoja, tai daugiau-sia tik savas lėšas, o skolinasi labai ma-žai. Tačiau plėstis vien savomis jėgomisgana sudėtinga, juolab jog investicijosį statybas tikrai nėra pigios.

Vis dėlto analitikė teigia nematantididelės bėdos dėl prastesnių investavi-mo rodiklių, nors neįžvelgianti ir kokionors proveržio artimoje ateityje. “Dauglems tai, kaip šią vasarą bus sprendžia-mos euro zonos problemos, koka busJAV pinigų politika. Rudeniop jau turė-tų būti aiškiau, kokia bus 2014 metųperspektyva”, - svarsto J.Rojaka. Josnuomone, jei plačiais žingsniais eurolink žengs latviai, o investuotojai imsieškoti “užkampių su didele ir stabiliagrąža”, galbūt taps aktyvesnės ir mūsųįmonės. Bet kol kas, matyt, Lietuvosekonomikai investicijos nediktuos.•

Statyba - deguto šaukštas BVP katile

“Yra teorija, kad vienastatybininko vieta

sukuria 3-4 papildomasdarbo vietas kitose

ūkio šakose.”

Trumpai

A.Šeštakauskas neabejoja, kad statybų sektoriaus veikla pajudėtų ir užsakymų padaugėtų, jei investicijas skatintų valstybė. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 03 07Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mažėja, tačiauLietuva išlieka tarp pirmaujan-čiųjų pagal jų augimą. Šiosinvesticijos šalyje sukurs tūkstan-čius naujų darbo vietų, betnacionalinis verslas baiminasiprarasti dalį savo specialistų.

Kaip pranešė agentūra “InvestuokLietuvoje”, per pirmus dešimt 2012metų mėnesių savo sprendimą inves-tuoti Lietuvoje paskelbusios užsienioįmonės planuoja įgyvendinti 21 proc.daugiau TUI projektų nei ankstesniaismetais. Tuo metu pasaulyje plyno lau-ko investicijų sumažėjo daugiau neipenktadaliu.

Skelbiama, kad per dešimt mėnesiųLietuvoje paskelbtų 29 TUI projektųvertė siekia 927 mln. eurų. Žadama,kad šie projektai šalyje sukurs beveik3000 naujų darbo vietų. Pagal šiuos ro-diklius Lietuva yra penkta pasaulyje,trečia Europoje ir absoliuti lyderė tarpBaltijos šalių.

“Pernai augęs TUI projektų skaičiusLietuvoje - puikus Lietuvos investici-nio patrauklumo įvertinimas. Dvigu-bas laimėjimas yra tai, kad Lietuva su-gebėjo šį rodiklį padidinti, kai pasaulinėtendencija priešinga, t. y. investicijų ma-žėja”, - teigė TUI skatinimo agentūros“Investuok Lietuvoje” generalinė di-rektorė Milda Dargužaitė.

Pervilioja specialistusTačiau Lietuvos verslo konfederaci-

jos prezidentas Valdas Sutkus atkreipėdėmesį į tai, kad užsienio kapitalo įmo-nės gali tiesiog pervilioti tam tikrus spe-cialistus iš kitų to paties sektoriaus įmo-nių. Tai reiškia, kad naujos darbo vietosne tiek sumažins nedarbą, kiek padi-dins ir taip intensyvią konkurencijądarbo rinkoje.

V.Sutkus priminė plačiai diskutuotątechnologijų centro “Barclays” feno-meną: nors šio prekės ženklo atėjimasį Lietuvą reiškė šalies žinomumą, kitosinformacinių technologijų (IT) kom-panijos jautėsi nuskriaustos. “IT kom-panijos skundžiasi, kad “Barclays” tie-siog susiurbė dalį darbuotojų - susiurbėiš tos srities, kurioje yra specialistų sto-ka. Taigi tokio tipo investicija turi irpliusų, ir minusų”, - svarstė V.Sutkus.

Lietuvos verslo darbdavių konfede-racijos generalinis direktorius Danas

Arlauskas taip pat pabrėžė, kad kol kasį Lietuvą atėję ir labai giriami investuo-tojai, pavyzdžiui, “Western Union” ar“Barclays”, daugiau orientavosi į ITspecialistų pasisavinimą, todėl nacio-naliniam verslui sudavė ganėtinai skau-dų smūgį.

“Buvo akcentuojama, kad tokių pre-kės ženklų atvedimas į Lietuvą padidinsšalies reitingą, prestižą. Jei jų reikėjo šiuotikslu, puiku, tegul čia ir lieka. Bet atei-tyje rūpintis vien Lietuvos prestižu, ma-nau, nebereikia. Mūsų šalis ir krizę su-

valdė, ir gerų ženklų jos ekonomikojeyra. Tad galbūt jau metas iš esmės įver-tinti, kokį efektą šalies ekonomikai atne-ša užsienio investicijos”, - sakė jis. D.Ar-lausko manymu, šalis turėtų ieškotiužsienio investuotojų, susaistytų tamtikromis rangos, bendradarbiavimo su-tartimis su Lietuvos verslu, ypač smul-kiosiomis įmonėmis. “Reikia, kad tarpšių įmonių plėtotųsi vadinamieji hori-zontalūs ryšiai”, - pabrėžė jis.

Kritikuoja lengvatas“Jeigu investuotojai į Lietuvą ateitų

be taikomų nuolaidų, būtų puiku. Betjie juk iš esmės yra nuperkami. Gau-damos dideles lengvatas užsienio įmo-nės gali ir didesnius atlyginimus pasiū-

lyti nei vietinės. Manau, užsienio irnacionaliniam verslui turėtų būti tai-komos vienodos sąlygos”, - sakė D.Ar-lauskas.

Užsienio bendrovės, kaip teigia “In-vestuok Lietuvoje”, yra ir geidžiamiau-sios darbdavės Lietuvoje. Vidutinis už-sienio įmonėse mokamas atlyginimasyra daugiau nei dukart didesnis negulietuviškose. Praėjusių metų trečiąjį ket-virtį Lietuvoje veikiančiose užsienio in-vestuotojų valdomose įmonėse viduti-nė darbuotojo alga sudarė 5132 litus, olietuviškose įmonėse ji siekė 2171 litą.

Reikės gamybos specialistųM.Dargužaitės teigimu, per pirmuo-

sius dešimt 2012 metų mėnesių dau-giausia darbo vietų planuota sukurtipagal gamybinius projektus. Todėl esątikėtina, kad rinkoje išaugs gamybosspecialistų - inžinierių, mechanikų,elektrikų, šaltkalvių ir t. t. - paklausa.

Itin aukštos kvalifikacijos IT, finansųsričių specialistų poreikis taip pat ne-mažės. Ji pabrėžė, kad iki 2020-ųjų pa-slaugų sektoriuje galima sukurti apie20 000 naujų IT specializacijos darbovietų.

Agentūros “Investuok Lietuvoje” di-rektorė M.Dargužaitė sakė, jog bend-raujant su jau investavusiomis užsieniokompanijomis matyti, kad jų lūkesčiaidažnai viršijami, todėl poreikis įdar-binti daugiau darbuotojų tik didėja. Taiesą leidžia daryti prielaidą, kad planaisukurti 3000 naujų darbo vietų turi rea-lų pagrindą.

Pavyzdžiui, kaip vardijo ji, “BarclaysBank” šiuo metu dirba apie 920 žmo-nių, nors planuose buvo numatyta 200-

300 darbuotojų. Panašiai plėtėsi ir“Western Union”, kuri įdarbino 770žmonių, nors planavo sukurti 200 dar-bo vietų.

Džiūgauti dar ankstiLietuvos pramonininkų konfedera-

cijos Ekonomikos ir finansų departa-mento direktorius Sigitas Besagirskaspabrėžė, kad investuotojų pateiktų pa-raiškų skaičius dažnai neatspindi rea-lių investicijų. Pašnekovo teigimu, pa-gal TUI Lietuva gerokai atsilieka nuoestų ir šiek tiek nuo latvių. “Nuo estųpagal investicijų pritraukimą atsilieka-me 3,5 karto. Tai rodo mūsų kaip šaliesdarbo broką. Todėl dėl didesnio pa-raiškų skaičiaus šokinėti iš džiaugsmonereikėtų”, - sakė S.Besagirskas. Jo ma-nymu, švęsti pergalę reikėtų tik tuomet,kai Lietuva “išlips iš savo gėdos duo-bės”, t. y. kai bus galima skaičiuoti rea-lius produktus.•

Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikiančiose užsienio investuotojų valdomose

įmonėse vidutinė darbuotojo alga sudarė 5132 litus, o lietuviškose įmonėse ji siekė 2171 litą.

Darbo vietos - verslo sąskaita

D.Arlausko teigimu, ateityje užsienio investuotojus į Lietuvą reikėtųkviestis ne vaikantis prestižo, o siekiant naudos ekonomikai. LŽ archyvo nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Per pirmuosius du 2013 metųmėnesius Lietuvoje parduoti 423butai naujai plėtojamuose nekil-nojamojo turto projektuose.

Kaip rodo nekilnojamojo turtobendrovės “Inreal” analitikų duome-nys, tai 49 proc. daugiau nei pernaituo pačiu laikotarpiu, kai buvo par-duoti 283 butai.

Arnoldas Antanavičius, bendrovės“Inreal valdymas” Konsultacijų ir ana-lizės departamento vadovas, LŽ teigė,jog Lietuvoje tiesiog daugėja pirkėjų,kurie ryžtasi įsigyti naują būstą. Di-džiausia jų dalis - pirmo būsto pirkėjai,dažniausiai įsigyjantys ekonominės kla-sės būstą atokesnėse miesto vietose. “In-real” duomenimis, ekonominės klasėsbūsto pardavimas sudaro daugiau neipusę visų naujų būstų sandorių.

“Nemažai žmonių parduoda senosstatybos būstą ir įsigyja naują. Mažiau-sią dalį sudaro klientai, kurie perka būs-tą kaip investiciją, nes tikisi uždirbti iškainų prieaugio ateityje ar gauti santy-kinai didelę grąžą iš būsto nuomos”, -kalbėjo pašnekovas.

Nekilnojamojo turto analitiko teigi-mu, du trečdaliai visų naujos statybosbutų sandorių tenka Vilniui, kur perpirmus šių metų mėnesius parduotaapie 280 butų. Tai 65 proc. daugiau neiatitinkamu 2012 metų laikotarpiu. “Vil-

niuje - didžiausia naujų butų pasiūla,čia gyvena daugiausia gyventojų ir jųpajamos didžiausios, palyginti su kitųmiestų gyventojais. Natūralu, kad rin-ka čia aktyviausia”, - svarstė A.Antana-vičius.

“Inreal” duomenimis, šiuo metuVilniuje siūloma pirkti apie 2,8 tūkst.naujos statybos butų. Tai maždaug 50proc. daugiau nei pernai tuo pačiumetu. “Šiemet sostinėje tikimės su-laukti dar apie 20 naujų daugiabučiųprojektų. Manome, kad 2013 metaisVilniuje gali atsirasti dar apie 2 tūkst.naujų butų. Planuojame, kad maž-daug tiek jų gali būti ir parduota”, -

prognozavo nekilnojamojo turto spe-cialistas.

Pasak A.Antanavičiaus, rinkoje di-džiausia konkurencija yra tarp senosstatybos 2-3 kambarių butų “geruose”Vilniaus rajonuose ir tokio pat dydžioekonominės klasės naujos statybos bu-tų atokesnėse miesto vietose. Kainųskirtumas tarp jų nėra labai ryškus - pir-mieji vidutiniškai kainuoja 180-200tūkst. litų, antrieji - 200-250 tūkst. litų.Nepaisant augančios naujų būstų pa-klausos, “Inreal” duomenimis, Lietu-voje maždaug trys ketvirtadaliai visųsandorių vis sudaroma dėl senos staty-bos butų pirkimo.•

Vyriausybė trečiadienį pritarėŪkio ministerijos siūlymui perskirstyti 67,195 mln. litų2007-2013 metų nepanaudotųEuropos Sąjungos (ES) paramoslėšų, kurios buvo skirtos moksliniams tyrimams ir verslui.

“Ūkio ministerija peržiūrėjo ESstruktūrinės paramos lėšų panaudoji-mą ir perskirstė ankstesniais metais ne-panaudotas lėšas. Turime tik šiuos vie-nus metus panaudoti visoms likusiomslėšoms. Todėl nutarta skubiai perskirs-tyti lėšas ir papildomą finansavimąskirti priemonėms, kurios sulaukė di-delio verslo susidomėjimo”, - teigėŪkio ministerijos ES paramos koordi-navimo departamento direktorė RitaArmonienė. Pasak jos, pagal priemo-nes, kurios gaus papildomą finansavi-mą, netrukus bus skelbiami nauji kvie-timai teikti paraiškas. Ūkio ministerijosparengtame projekte nurodoma, kad iš“Invest LT+” priemonės, skirtos užsie-nio investicijoms pritraukti, siūlomapaimti ir skirti kitiems projektams22,195 mln. litų ir 10 mln. litų - viešų-jų paslaugų verslui skatinti regionuo-se (priemonė “Asistentas-4”), 10,495mln. litų - naujų menų inkubatoriųkūrimo ir smulkiojo verslo skatinimopriemonei “Asistentas-2”. Dar 1,7mln. litų ketinama skirti priemonei“Procesas LT”. Be to, 30 mln. litų ke-tinama paimti iš “Invegos” priemo-nės “Dalinis palūkanų kompensavi-

mas”, kuri skirta smulkiojo ir viduti-nio verslo įmonių paskolų palūka-noms kompensuoti, ketinama skirti“Invest LT-2” priemonei, skatinant Lie-tuvos verslininkus investuoti šalies re-gionuose. Šioje ES finansinėje pers-pektyvoje nepanaudotus 30 mln. litųeuropinių lėšų, skirtų Vilniaus vakari-niam aplinkkeliui, nuspręsta atiduotišilumos tiekėjams. Vyriausybė vakarnusprendė lėšas, skirtas pakeisti aukš-tosios įtampos oro linijoms kabelinė-mis tarp sostinės Ozo ir Šiaurinės gat-vių, skirti kitai programai. Anot Ūkioministerijos, Vilniaus savivaldybė in-formavo, jog Vakarinio aplinkkelio

trečiasis etapas dar nepradėtas įgyven-dinti, todėl 2013 metais nebus pakeis-tos ir šio ruožo elektros linijos, todėlpinigus siūloma skirti šilumos tinklamsmodernizuoti. Šiuo metu vyksta antra-sis Vilniaus vakarinio aplinkkelio sta-tybos etapas.•LŽ, BNS

Apgulė naujos statybos butusPerskirstoma ES parama

Sostinėje šiemet bus pasiūlyta dar apie 2 tūkst. naujos statybos butų, irtikimasi, kad jie visi bus išpirkti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

R.Armonienė: “Nutartaskubiai perskirstyti lėšas ir papildomą finansavimą skirti

priemonėms, kuriossulaukė didelio verslo

susidomėjimo.”

ILONA STAŠKUTĖ

Spintelė, kurios stalčiuose gali-ma laikyti daržoves, pieną arkitus gėrimus, nėra utopija. Tokie šaldytuvai jau randa vietą užsienio turtuolių na-muose, bet Lietuvoje kol kastik kelia nuostabą.

“Tikrai būna tokių šaldytuvų?” -nuoširdžiai stebėjosi dauguma pa-klaustųjų, ar norėtų tokio įrenginiosavo namuose. Iš tiesų užsienyje pir-mieji šaldytuvai-stalčiai pasirodėprieš trejus metus, bet mūsų šalyjejie vis dar retenybė net prabangiuo-se namuose.

Paslėptas spintelėseTokio šaldytuvo iš pirmo žvilgsnio

neįmanoma pastebėti. Jo stalčių išorėįsilieja tarp kitų virtuvės baldųkomplekto spintelių su stalčiais. Tiktruktelėjus už rankenėlės padvelkiavėsa ir pasirodo, kad viduje ne įpras-tas stalčius, o šalta maisto talpykla,kurioje suderinti šaldytuvo ir stal-čiaus privalumai. Šaldytuvą stalčiuo-se galima montuoti po stalviršiu irten laikyti dažniausiai vartojamusproduktus, kad gaminant jie visadabūtų po ranka. Be to, šaldytuvas-stalčius praverstų svetainėje, kad kas-kart užsimanius atsigerti ar užkąstinereiktų eiti į virtuvę.

Tačiau Lietuvoje tokio tipo šaldytu-vai yra naujiena ne tik gyventojams,bet ir virtuvės baldų gamintojams.

Bendrovės “Diforma” direktoriusAurelijus Visagurskis tvirtino, kadjam neteko su tokia technologija su-sidurti ir kad niekas iš klientų kol kasnesiteiravo apie galimybę įsirengtišaldomąjį stalčių.

Naujiena ir baldžiamsLŽ paklausė apie galimybę paga-

minti virtuvės baldus su įmontuotušaldytuvu-stalčiumi dar šešiose įmo-nėse, nuo garsiausių iki mažai žino-mų, tačiau visų jų atstovai liko ne ma-žiau nustebę. Tik bendrovės “Linobaldai” projektų vadovė, dizainerėRasa Andre tvirtino girdėjusi apie šal-

dytuvus stalčiuose, tačiau galimybėspasiūlyti virtuvės komplektą su tokiuįrenginiu esą nėra. “Buvo poreikis, bettokių šaldytuvų mūsų tiekėjai, deja,neturi”, - tvirtino ji. Pašnekovė prisi-minė tik vienus namus, kuriuose yrašaldomasis stalčius, bet jį šeimininkaiparsigabeno iš JAV.

Populiariausi buitinės technikosgamintojai tokio tipo šaldytuvų darnesiūlo, todėl reikiamą prietaisą bū-tų sudėtinga rasti ne tik Lietuvoje,bet ir užsienyje, mat pasirinkimasitin ribotas. Tačiau net jei šaldytuvostalčiuose pasiūla būtų didesnė,R.Andre abejojo, ar daug tautiečiųpasiryžtų įsirengti juos namuose.“Pirma, lietuviai mėgsta didžiausiusšaldytuvus pasaulyje, kad pavyktųsutalpinti daugybę maisto, - juokavoji. - Antra, naujųjų įrenginių kainabūtų nelabai prieinama.”

Brangi naujovėŠaldytuvai stalčiuose labiausiai

paplitę JAV, tačiau ir ten jie prieina-mi tik pasiturintiems gyventojams.Tokio tipo įrenginių kainos kelis-kart viršija net didžiausių įprastųšaldytuvų kainas. Pavyzdžiui, “Kit-chen Aid” prekės ženklo šaldytuvų-stalčių kaina svyruoja tarp 2,7-2,9tūkst. JAV dolerių (apie 7,2-7,7tūkst. litų), “Summit” šaldytuvą ga-lima įsigyti nuo 1,5 tūkst. JAV dole-rių (apie 4 tūkst. litų), o pigiausiaspasirinkimas - vienas šaldomasisstalčius iš “Waeco” už 750 JAV do-lerių (apie 2 tūkst. litų).

Europietiškose parduotuvėse šal-dytuvų-stalčių pasiūla itin kukli. Be-ne paprasčiausia ir pigiausia galimy-bė jį įsigyti “Ikea” parduotuvėje. ĮLietuvą jį būtų galima atsigabenti išLenkijos, kur dviejų stalčių, 155 litrų

talpos šaldytuvas kainuoja 2,5 tūkst.zlotų (apie 2,1 tūkst. litų). Nors ši su-ma gerokai mažesnė nei minėtų JAVprekės ženklų šaldytuvų kainos, prie-taisą sunku pavadinti pigiu. Be to,stalčius kaip vienintelį šaldytuvą na-muose galėtų turėti nebent nedauggaminantis vienišius.

Dėl grožioDidžiausias tokio šaldytuvo pra-

našumas - estetika; jį galima įkom-ponuoti į virtuvės baldų komplektąkaip tik norisi. Taip pat patogu, kaddaugelyje modelių galima atskirai re-guliuoti kiekvieno stalčiaus tempe-ratūrą, todėl vieną stalčių, skirtą gė-rimams ir vaisiams, galima laikytigerokai šiltesnį nei kitą, kuriame pa-dėta mėsa. Brangiausiuose mode-liuose yra galimybė tą patį stalčiųnaudoti ir kaip šaldytuvą, ir kaip šal-

diklį, taigi taip galima sutaupyti vie-tos, jei šaldiklio prireikia tik retkar-čiais. Bet jei šeimoje yra daugiau neidu žmonės arba namie maistas ga-minamas gana dažnai, su vienu šal-domuoju stalčiumi niekaip nepavyksišsiversti. Tuomet šeimai reikėtų įsi-gyti arba daugiau tokių įrenginių, ar-ba papildomą įprasto dydžio šaldy-tuvą ir naujovišką prietaisą pasiliktidaugiau dėl pramogos bei stiliaus neidėl realios naudos. •

Namų pasaulis 112013 03 07Lietuvos žinios

Nauja forma: šaldytuvas stalčiuje

Tik truktelėjus už rankenėlės padvelkia

vėsa ir pasirodo, kadtai ne įprastas

stalčius, o šalta maisto talpykla.

Šaldomąjį stalčių įmontavus po stalviršiu maistą visuomet labai paprasta pasiekti. / Sparkworld.co.uk nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Ilgėjančios dienos primena,kad neišvengiamos pareigossode laukia kiekvieno, turinčioplotelį žemės prie namų. Patsmetas pasirūpinti įrankiais.

Sodo reikalais ne itin besidomin-tiems žmonėms kaskart nelengva pra-dėti ruoštis šiltajam sezonui, bet turėtijaukų, tvarkingą kiemą norisi visiems.Tam nebūtina prisodinti gausybės gė-lių ar įsigyti egzotiškų augalų, tačiau pa-laikyti tvarką privalu. LŽ pašnekovaipatarė, kokie įrankiai būtiniausi atliktipagrindiniams darbams sode.

Būtiniausi įrankiaiDauguma tautiečių želdinius prie

namų prižiūri ne iš didelio užsidegi-mo, o yra tapę “sodininkais iš reika-lo”. Taip mano įmonės “Ginalas” te-chninis konsultantas EduardasDerenka. Nors šiais laikais sodoįrankių pasirinkimas itin gausus, pa-šnekovas išskyrė keletą priemonių,kurias reikėtų turėti kiekviename na-me. Pasak E.Derenkos, vienas reika-lingiausių įrankių yra žolės žirklės.

“Kad ir kaip atidžiai pjausite žolę,prie pakraščių gražiai nenupjausi-te”, - žirklių poreikį komentavo jis.

Kiti reikalingi įrankiai priklausonuo to, kokie augalai auga kieme. Jeisodinamos gėlės, tenka pasikapstytipo žemę, reikėtų įsigyti kastuvėlį irgrėbliuką. Daržui prižiūrėti verta tu-rėti perkasimo įrankį - kastuvą arbaperkasimo šakes plokščiais virbais.

Pasak E.Derenkos, išpurenti žemęlengviau perkasimo šakėmis, betsvarbiausia, kas patogiau pačiam šei-mininkui.

Auginantiesiems medelių pašne-kovas patarė įsigyti sekatorių nedi-delėms šakelėms genėti. Jei yra di-desnių vaismedžių, reikėtų turėti irsodo žirkles bei pjūklelį storesnėmsšakoms genėti.

Svarbiausia - patogumasNet apsisprendus, kokių įrankių

reikia, nelengva išsirinkti tinkamiau-sią dėl gausybės skirtingų prekėsženklų. Bendrovės “Stokker” salonovadybininkas Ričardas Pocius tvirti-no, kad pirmiausia įrankis turi būtipatogus ir malonus naudoti, o tik vė-liau reiktų įvertinti jo funkcionalu-mą. “Paėmus įrankį jis turi “prilipti”

prie rankos. Aiški taisyklė yra tik ren-kantis kastuvą - atrėmus jį į žemę irpadėjus delną ant rankenos viršaus,alkūnė turi susilenkti 90 laipsniųkampu. Jei kastuvo rankena per ilgaar per trumpa, bus labai nepatogudirbti”, - aiškino jis.

Pasak pašnekovo, apie įrankio ko-kybę tiesiogiai galima spręsti pagal jo

kainą, tačiau jei nėra galimybės užkiekvieną įrankį mokėti po kelias de-šimtis litų, R.Pocius rekomendavonepagailėti bent tiems, kurie nuolatnaudojami augalams prižiūrėti.“Įrankius, kuriuos naudosite po ke-letą kartų pavasarį ir rudenį, antaikastuvą, galima pirkti ir pigesnius,bet visą sezoną reikalingi įrankiai -

sekatorius ar žirklės - labiau pasitei-sins brangesni”, - sakė jis.

Taupymas ne visuomet atsiperka

E.Derenkos manymu, pataupytigalima nebent smulkiems, ašmenų irjudančių dalių neturintiems įran-kiams. “Pigus įrankis ne toks malo-nus naudoti. Pabandžius brangesnįįrankį nebesinori imti prasto”, - ti-kino jis. Anot pašnekovo, tinkamusįrankius geriausia išsirinkti per įvai-rias parodas, kur galima išmėginti,kaip jie veikia, ar bent palaikyti ran-kose. Be to, kasmet didžiausi įrankiųgamintojai pristato įdomių naujie-nų, padedančių net pradedantiemssodininkams.

Šįmet viena aktualiausių - “Fiskars”patentuota “Power Gear” technologi-ja, pritaikyta sodo ir gyvatvorių žirk-lėms. Tai plieninis krumpliaračiomechanizmas su viena rankena, pa-didinantis kirpimo jėgą 3,5 karto, pa-lyginti su vientisomis rankenomis.Labiausiai energija padidinama vi-duryje kirpimo, kai šaka storiausia,todėl net ne itin stipriems sodinin-kams ši technologija leidžia nesun-kiai genėti medelius. •

Darbai sode prasideda nuo įrankių

Perkant paprastus įrankius galima pataupyti, bet įrankius su ašmenimis irjudančiomis detalėmis verčiau rinktis aukščiausios kokybės. / “Fiskars” nuotrauka

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Fotomenininkas Valentinas Algirdas Kaliūnas, sostinės Vinco Krėvės memorialiniamemuziejuje surengęs fotografijųparodą iš ciklo “Čiurlionio gimtinės takais”, ketina grįžti ir prie tapybos.

Fotografija V.A.Kaliūnas užsiima vosapie 20 pastarųjų metų. Anksčiau tapy-davo. “Kartą poilsiaudamas Birštono sa-natorijoje sumaniau įamžinti Nemunovingį. Tapydamas taip sušalau, kad vi-sas gydymas nuėjo šuniui ant uodegos,- prisiminė pašnekovas. - Drauge vie-name kambaryje gyvenantis fotografasmėgėjas pasižiūrėjo į mano peizažą irtarė: “Tapai beveik taip, kaip fotografuo-ji. Kam tau šalti? Nufotografuok, o pa-skui šiltame kambaryje tapyk.” Taip irpadariau. Sakysim, tapytojas ir fotome-nininkas Algis Griškevičius tai daro netpabrėžtinai. Tos pačios vietovės nuot-rauką eksponuoja šalia tapyto peizažo.Fotografuoti pradėjau tarsi žaisdamas, opaskui ir užsikrėčiau - pasidarė įdomu.”Paroda po parodos, ir dabar jų iš viso -jau maždaug pusšimtis.

Išsivežė J.Kwasniewska“Kartą vienoje Druskininkų sanato-

rijoje surengiau parodą. Atvažiuoju,žiūriu, dviejų mano darbų trūksta, -pasakojo V.A.Kaliūnas. - Pasirodo,Druskininkuose tuo metu viešėjo Len-kijos prezidentas Aleksanderas Kwas-niewskis su žmona. Ji ir Alma Adam-kienė, vaikščiodamos po sanatoriją,pamatė mano darbus. Eidama pronuotrauką, kurioje užfiksuota Drusko-nio ežere atsispindinti raudona mies-to bažnyčia, Jolanta Kwasniewska pa-sakė: “Jaki ladni obraz” (“Koks gražusvaizdas”). Taigi sanatorijos darbuoto-jai ir padovanojo jai tą nuotrauką. Ant-rą išsirinko ponia A.Adamkienė.”

Su varnėnais - į VarėnąTačiau Fotomenininkų sąjungos na-

rys artinantis 75 metų sukakčiai ketinadar daug tapyti ir surengti įvairių savodarbų parodą. “Kai tik parskrenda var-nėnai, su žmona išvažiuojam visai va-sarai iš Vilniaus į mano tėviškę - Seną-ją Varėną, - atskleidė jis. - Kad galėčiautapyti, jau įsirengiau šviesią verandą.”

Važiuodamas į gimtuosius kraštusfotomenininkas mėgsta pakeliui įmerk-ti meškerę į Merkio intakus. “Žinoma,žmona kartais pyksta, kad keletą valan-dų sugaištu, bet gamtoje jaučiuosi lai-mingiausias žmogus. Su fotoaparatu

kartais kokius 15 km aplink upelius su-kariu. Menas reikalauja aukų, - juokė-si pašnekovas. - Kartą traukdamas užkelmo užkliuvusį upėtakį su brangiufotoaparatu murktelėjau į vandenį. Da-bar tas aparatas kaip butaforija ant eta-žerės guli.”

Pasipriešinimo akcijaV.A.Kaliūnas, galima sakyti, visą gy-

venimą sukosi tarp įvairių menų - mu-zikos, tapybos, teatro. Gal todėl jis ir da-bar vien prie fotografijos neapsistoja. Kaipo 15 metų tremties grįžo namo, studi-javo J.Tallat-Kelpšos muzikos techniku-me (potraukį į muziką paveldėjo iš tėvo,Varėnos vargonininko ir valsčiaus viršai-čio). “Baigdamas technikumą pradėjaulankyti vakarinę dailės mokyklą. Kadan-gi tremtyje buvau susigadinęs stuburą,supratau, kad dirigentu netapsiu.Nusprendžiau mestis į dailę”, - apie gy-venimo vingius dėstė menininkas. Darmuzikos technikume draugai atkreipėdėmesį į jo gebėjimą piešti. KartąV.A.Kaliūną aplankė komjaunimo or-ganizacijos sekretorius Alvydas Šedui-kis, jau žinodamas, kad studentą buvoišsikvietęs direktorius, - apkaltino jį an-

titarybiškumu, prigrasino nepasakotiapie tremtyje patirtus žiaurumus. A.Še-duikis pakvietė V.A.Kaliūną prisidėtiprie slapta rengiamos pasipriešinimoakcijos - artėjo Vasario 16-oji ir LTSR25-metis. Tuomet jie keliese per naktįslapčia pripiešė plakatų: Lietuvos žemė-lapis, aptrauktas voratinkliu, o voras -su raudona žvaigžde. Apačioje užrašė:“Jau 25 metai, kai Lietuvos žemė - rau-donojo voratinklio pinklėse. Nesileiski-me surusinami! Laisvę Lietuvai!”

Plakatus jaunuoliai iškabino gatvė-se. Rytą milicija nuo visur juos plėšė,o tam, kuris buvo užklijuotas ant ka-tedros varpinės, prireikė net krano.

Po kurio laiko šios akcijos organiza-toriai buvo atskleisti. Du kurso draugaiatsidūrė Mordovijos lageryje. A.Šedui-kis, sušlubavus sveikatai, namo buvo

išleistas po ketverių metų. V.A.Kaliū-nas įkalinimo bausmės tuomet išvengėirgi tik dėl silpnos sveikatos (turėjo ant-ros grupės invalidumą). Jau anksčiaują buvo praradęs, kai dar vaikystėje sušeima atsidūrė lageryje. “Pamenu, slė-piausi serbentų krūme. Maniau, liksiu,bet mama pašaukė: “Kur Algirdukas?”Ir išlindau. Mama paskui gailėjosi”, -prisiminė pašnekovas.

Vėliau tremtiniui ne vienas bandy-mas įstoti į Dailės institutą baigėsi ne-sėkme. Ideologinis cenzorius, regu-liavęs studentų kontingentą, jonepraleido.

Metai su J.MiltiniuTačiau V.A.Kaliūnas vis neprarado

vilties, neišsižadėjo noro gyventi sumeno mūzomis. 1969 metais įstojo į

tuometę Lietuvos valstybinę konser-vatoriją neakivaizdžiai studijuoti teat-ro režisūros. Ir vėl - nesėkmė. Nesu-rinkus reikiamo Irenos Vaišytės kurso,jis buvo išformuotas. “Nuplauti skaus-mo kartėlio nuėjome į “Neringos” ka-vinę. Kaip tik tuo metu prie gretimostaliuko sėdėjo teatro legenda JuozasMiltinis, - kalbėjo V.A.Kaliūnas. - Įsid-rąsinęs išsakiau jam savo svajonę dirb-ti teatre, o J.Miltinis nusikvatojo:“Daug kas nori su manimi dirbti, betne kiekvieną priimu.” Prisipažinauesąs išformuoto režisūros kurso auka.“Man nepatinka Vaišytės dogmatiš-kas Stanislavskio sistemos traktavimas.Teatras - ne vien Stanislavskis. Įsivaiz-duoji, kartą ji išdrįso mane mokyti,kaip dirbti su aktoriais”, - pareiškė re-žisierius.”

Išgirdęs, kad jaunuolis Vilniuje stu-dijavo dailę, muziką, atsisveikinda-mas J.Miltinis vis dėlto pasiūlė jampaskambinti į Panevėžį. NetrukusV.A.Kaliūnas buvo įdarbintas režisie-riaus padėjėju literatūros reikalams,paskui J.Miltinis, susipykęs su teatroapšvietėju, pasiūlė naujokui šias pa-reigas. Atsisakyti buvo tolygu išeiti išdarbo. Sutiko, tačiau po trijų mėnesiųvis dėlto pasitraukė savo noru. “Ma-no prigimtis priešinosi šiam amatui”, -tikino fotomenininkas.

Tačiau V.A.Kaliūnas išbandė savo,kaip režisieriaus, gebėjimus. VilniausStatybininkų kultūros rūmuose pa-statė spektaklį vaikams, vadovavo“Aušros” klubo liaudies teatro jauni-mo studijai, neakivaizdžiai baigė reži-sūrą Maskvos B.Ščiukino aukštesnio-joje teatro mokykloje. Kai Lietuvaatgavo nepriklausomybę, keletą metųvadovavo Varėnos muzikos mokyk-los Vaikų teatro skyriui.

Gamtos dainiusV.A.Kaliūno fotografuoti peizažai

dažnai spalvomis perteikia jo nuotai-kas, kirbina nostalgiškus prisimini-mus. Bene daugiausia fotografijose -gimtosios Dzūkijos vaizdų. Varėnojejis yra žinomas menininkas, 2011 me-tais pagerbtas savivaldybės premija,taip pat kultūros ir meno tarybos “Si-dabrinės bitės” ženklu.

“Neseniai sutikau savo buvusį dai-lės dėstytoją. Kai jis paklausė, ar ta-pau, atsakiau, kad jau ne. Tada dėsty-tojas pasakė: “Maukis kelnes, įkrėsiu.Turėjai gyslelę, kodėl nustojai?” Da-bar jaučiu, kad esu užtektinai prifo-tografavęs. Imsiuosi tapybos”, - prisi-pažino menininkas. Tik sakė pirmaišbandysiąs skaitmeninį fotoaparatą,nes iki šiol fotografavo juostiniu.•

Atkaklus tremtinio kelias į meną

2013 03 07Lietuvos žinios12 Kultūra

V.A.Kaliūno fotografuotipeizažai spalvomis

perteikia jo nuotaikas,kirbina nostalgiškus

prisiminimus.

Choreografė Loreta Juodkaitė -viena iš šiųmečių Vyriausybėskultūros ir meno premijų laureačių, šiandien atsiėmusipremiją Vyriausybės rūmuoseskubės ne švęsti, o į sceną.

“Menų spaustuvėje” kovo 7 die-ną 19 val. numatytas L.Juodkaitėsmonospektaklis “Sibilė”. Pati cho-reografė ir šokėja prisipažįsta, kadkiekvienas apdovanojimas yra ma-lonus, tačiau geriausias įvertinimas -publikos dėmesys ir emocijos perspektaklį. L.Juodkaitės gastroliųmaršrutas pastaraisiais metais drie-kiasi per žinomiausias šiuolaikiniošokio scenas tiek Europoje, tiek užjos ribų. Vienu gyvenimo perioduintensyviai repetavo ir kūrė naujusdarbus Turkijoje, kitu - buvo dažna

įvairių Prancūzijos ir kitų šalių sce-nų viešnia.

Tačiau, kaip sako pati šokėja, ma-lonu grįžti namo. Namais ji vadinane tik gimtąjį Vilnių, bet ir sostinės“Menų spaustuvę”, kurioje prasidė-jo profesionalus L.Juodkaitės kelias.

Režisieriaus Valentino Masalskioir L.Juodkaitės bendras darbas “Sibi-lė” buvo sukurtas dar 2008 metais.Pasak mitologijos, sibilės buvo išren-kamos žynių ir vykdydavo savo šven-tą misiją iki gyvos galvos. Dažnai į šįkelią merginas pastūmėdavo tėvai,nes šeimai tai būdavo didžiulė garbė.Tačiau ne visos norinčios galėdavotapti tarpininkėmis dievų žiniai neš-ti - sibilės turėdavo atitikti septynisšventais laikomus požymius.

Jau ne vienus metus rodomasspektaklis “Sibilė” kaskart įgaunavis naujų spalvų ir šiuo metu jis yra

vienas mėgstamiausių pačios kūrė-jos darbų. Daugybę kartų rodytasspektaklis atskleidžia ir asmeniniusšokėjos išgyvenimus, patirtį.

“Spektaklis intymus ir jaudinan-tis, reikalauja didelio susikaupimo,tačiau jį labai malonu šokti ir jausti,kaip publika reaguoja į mano pertei-kiamą emociją”, - sako L.Juodkaitė.

Netrukus šokėja skris į Prancūziją -kovo 12, 13 dienomis Nanto nacio-nalinėje scenoje “Le Lieu Unique” jišoks garsaus prancūzų choreografoRachido Ouramdane’o spektaklyje“Sfumato”. Grįždama iš PrancūzijosL.Juodkaitė sustos Latvijos sostinėjeRygoje, kur kovo 16 dieną Baltijos ša-lių šokio susitikimo “Baltic BubbleRiga 2013” baigiamajame vakare buspristatytas spektaklis “Sibilė”. •LŽ

“Man, kaip dzūkui, labai smagu eksponuoti savo nuotraukas V.Krėvės, taip pat dzūko, memorialiniame muziejuje”, - sakė V.A.Kaliūnas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

L.Juodkaitė vilniečių publikai šiandien šoks “Sibilę”. / Michailo Raškovskio nuotrauka

Po premijos įteikimo - į sceną

Taip Senojoje Varėnoje rangosi Merkys. / Valentino Algirdo Kaliūno nuotrauka

Kultūra 132013 03 07Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje vyksta pietinio josbokšto restauravimo darbai. Regis, Vilniaus dominikonų idėjaįrengti jame varpų instrumentąkarilioną pamažu tampa kūnu.

Karilionas - įvairaus dydžio ir skam-besio varpų komplektas. Du tokieinstrumentai džiugina Kauną ir Klai-pėdą. O sostinė, kurioje vyksta repre-zentaciniai valstybės renginiai, karilio-no niekada neturėjo. Idėja įrengti jį šaliaLukiškių aikštės esančioje Šv. apaštalųJokūbo ir Pilypo bažnyčioje kilo Vil-niaus dominikonų bendruomenei. Vie-nuolijos įgaliotiniu projekto reikalamstapo tuometinis Šv. apaštalų Jokūbo irPilypo bažnyčios rektorius Paulius Ru-dinskas OP. Konvento siekį prieš kele-rius metus jis atskleidė architektui Kęs-tučiui Pempei, šis idėja pasidalijo sukolege architekte Irena Kliobavičiūte,inžinieriumi konstruktoriumi AlfonsuVaškevičiumi, paveldosaugininku Ro-bertu Zilinsku. Užkrėsti sumanymo šiežmonės atliko projekto ekspertizę, pa-rengė brėžinius, derino projektą su val-dininkais. Instrumentą nemokamaisuprojektavo senas varpų liejybos tradi-cijas turinti Nyderlandų miesto Astenoįmonė “Royal Eijsbouts”.

Karilionas praturtintų Vilnių Kariliono projekto reikalus perėmęs

brolis Pijus Virginijus Eglinas OP “Lie-tuvos žinioms” tvirtino, jog greta esan-ti Lukiškių aikštė anksčiau ar vėliau tapsreprezentacine Lietuvos aikšte, joje vyksiškilmingi valstybiniai renginiai, minė-jimai. “Mąstydami apie tai, padarėmeišvadą, kad ir Šv. apaštalų Jokūbo ir Pi-lypo bažnyčia, kaip viso komplekso da-lis, turėtų įgyti reprezentacinę išvaizdą.Po sovietmečio bažnyčia buvo grąžin-ta tikintiesiems apgriuvusi, avarinėsbūklės, restauruotas tik jos vidus”, - pri-

minė brolis Pijus. Pasak jo, sutvarkytišventovės aplinką, įrengti parkelį, kultū-ros paveldo objektą pritaikyti turizmuiiš viso kainuos 15 mln. litų.

Prieš pusantrų metų dominikonaišiuo tikslu kreipėsi paramos į Euro-pos Sąjungos (ES) struktūrinius fon-dus. Bažnyčios atnaujinimo ir karilio-no projektui buvo skirta 2 mln. litų.Brolis Pijus apmaudavo, kad mintiskreiptis dėl ES paramos jų neaplankėanksčiau. “Dabar jau būtume visiškaiatnaujinę šventovės frontoną, abubokštus. Bažnyčios išorė būtų radika-liai pasikeitusi. Deja, pataikėme į pa-čią finansinio laikotarpio pabaigą.Prašėme 5 milijonų, o gavome tik du”,- teigė brolis Pijus. Svarbiausi objektorestauravimo ir pritaikymo turistųreikmėms akcentai bus du - karilio-nas ir Lukiškių Dievo Motinos ikona,seniausias Lietuvos molbertinės tapy-bos kūrinys. Į bažnyčią po restauravi-mo paveikslas grįš jau šią gegužę.

Pasak brolio Pijaus, kai projektasbus įgyvendintas, turistai galės naudo-

tis ir kitomis paslaugomis. Atnaujinusšiaurinį bokštą jiems bus sudaryta ga-limybė į jį įlipti, apžvelgti miesto pa-noramą.

Spėjama atsargiaiPradiniu darbų laikotarpiu ketina-

ma izoliuoti nuo korozijos nukentėju-sius pietinio bokšto pamatus. Atšilusorams bokštas bus “aprengtas” pasto-liais. Bus nuimtas ir restauruojamas kry-žius, klojamas naujas bokšto stogas.Taip pat teks atlikti parengiamuosiusdarbus, būtinus karilionui montuoti.

Po 2014 metų, kai prasidės naujasisES finansavimo etapas, kariliono idė-jos puoselėtojai tikisi sulauksią naujospiniginės injekcijos. Tada jau bus gali-ma pagalvoti apie varpų liedinimą. Ka-da jie galėtų sugausti virš Vilniaus, spė-jama atsargiai. “Labai tikimės, kad,tarkim, 2020 metais miestas jau turės

unikalų, didžiausią Lietuvoje - 61 var-po, penkių oktavų - Šv. Jokūbo karilio-ną”, - vylėsi brolis Pijus.

Malda už geradariusDominikonai paskelbė banko sąs-

kaitą, į kurią dosnūs Lietuvos žmonėsgali aukoti pinigų, įsigyti vardinius var-pus. Pažymėti aukotojų vardais ir pa-vardėmis, jie ilgus dešimtmečius ar netamžius skambėtų Lietuvos sostinėje.“Kiekvienas varpo dūžis yra lyg mal-da. Būsime seniai mirę ir mūsų anū-kų nebebus gyvų, o varpai su auko-tojų vardais skambės ir melsis užjuos”, - teigė brolis Pijus. Pasak jo, taiprasminga proga įamžinti savo vardą,kartu prisidėti prie gražios barokinėsbažnyčios atnaujinimo. Patys varpainėra labai brangūs. Tačiau reikia pi-nigų plieno sijoms, gelžbetoniui, grie-žyklai (iš jos skambinama karilionu -

aut.), klavišams, žaliuzėms, bažny-čios išorei sutvarkyti, bokšto kupoluipakeisti. “Pirkdamas varpą, kartuperki vieną klavišą, vieną plaktukėlį,vieną ritinį laidų. Štai kodėl keletą ki-logramų sveriančio varpo kaina šok-teli iki 10 tūkst. litų”, - yra sakęs P.Ru-dinskas.•

Kiekvienas varpo dūžis - lyg malda

Brolis Pijus V.Eglinas OP nedrąsiai spėja, esą 2020 metais miestas jau turės unikalų Šv. Jokūbo karilioną. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Vilniaus karilione bus 61 varpas, vienam jų nuliedinti reikia apie 10 tūkst. litų. / LŽ archyvo nuotrauka

Pažymėti aukotojų vardais varpai ilgus amžiusskambėtų Lietuvos sostinėje.

Broliai dominikonai kviečiaparemti: pagal LR paramos ir labda-ros įstatymą skiriant 2 proc. valstybeisumokėto gyventojų pajamų mokesčio;pervedant asmeninę auką į fondo sąs-kaitą; paliekant auką Šv. apaštalų Jokū-bo ir Pilypo bažnyčioje; remiant pasi-rinkto varpo liejimą ir įamžinant jamesavo vardą (teirautis el. paštu dominikonai@yahoo.com).Šv. Jokūbo kariliono paramos fondasį. k. 302294557AB SEB bankas, Banko kodas 70440SWIFT kodas: CBVILT2Xa.s.: LT10 7044 0600 0670 5528Vasario 16-osios g. 10, LT-01107VILNIUS

Vakar praeivių dėmesį traukė prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios atvažiavęs didžiulis kranas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 03 07Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Sakoma: teisėjas savo darbąatlieka puikiai, kai aikštėje iš-lieka beveik nepastebimas.Dvikovai Mančesteryje tei-sėjavęs turkas Cuneytas Ca-

kiras priešingai - užvakar atsidūrė dė-mesio centre. Jo sprendimas rungtynesapvertė aukštyn kojomis. Galbūt netlėmė “United” pralaimėjimą klubui“Real” bei pasitraukimą iš Čempionųlygos jau aštuntfinalyje.

Lemtingas posūkis71-erių seras Alexas Fergusonas

“United” klubą treniruoja 26 metus.Kai prieš kovą su “Real” nusipelniusiotrenerio tradiciškai buvo pasiteirautaapie galimą pasitraukimą į pensiją, jistik šyptelėjo: “Kaip galiu atsisakyti fut-bolo jaudulio ir aistros? Tai kaskartman teikia didelį malonumą.”

Tačiau po rungtynių sero veidedžiaugsmo nebuvo nė žymės. Įtūžęstreneris plūdo C.Cakirą, jo nuomo-ne, susidorojusį su “United”.

Kai antrame kėlinyje šeimininkaipirmavo 1:0 ir artėjo ketvirtfinaliolink, 58-ą minutę viskas apvirtoaukštyn kojomis. Ore siekdamas ka-muolio “United” žaidėjas Nani kojaįsirėžė į Alvaro Arbeloą. Nors tai bu-vo netyčinis veiksmas, C.Cakiras pa-šalino Nani iš aikštės. Jis aklai vado-vavosi taisykle - už smūgį ištiesta kojaį varžovą rodoma raudonoji kortelė.Jis nepasinaudojo arbitrams leidžia-ma epizodo interpretacija. Turkasneatsižvelgė, kad Nani veiksmas ne-tyčinis - judėdamas jis nematė iš šo-no besiartinančio varžovo, o ir patsA.Arbeloa tuo metu atliko judesį.

Po šio epizodo A.Fergusonas pa-šėlo ir pašokęs nuo atsarginių suoloįaudrino tribūnas. Tuo metu jo opo-nentas Jose Mourinho reagavo žai-biškai: gynėją A.Arbeloą pakeitė ata-kuojančiu saugu Luka Modričiumi.Kiekybinę persvarą įgijęs “Real” kaip-mat prirėmė sutrikusius “United” žai-dėjus prie jų vartų. 66 minutę L.Mod-ričius sudraskė varžovų gynybą irįmušė reto grožio įvartį iš toli. Dar potrijų minučių pasižymėjo “Real” ly-deris Cristiano Ronaldo. 2003-2009metais “United” garbę gynęs C.Ro-naldo lemtingo įvarčio nešventė - pa-siuntęs kamuolį į vartus jis akmeni-niu veidu iškėlė rankas į viršų, tarsiatsiprašydamas Mančesterio publi-kos. Po rungtynių C.Ronaldo sakė,kad psichologiškai jam tai buvo vie-nos sunkiausių rungtynių karjeroje.

Susitikimo pabaigoje “United” išpaskutiniųjų stengėsi ką nors pakeis-ti, bet “Real” vartininkas Diego Lo-pezas, vaduojantis traumuotą IkerąCasillasą, žaidė nepriekaištingai.

Aistrų katilasPasibaigus rungtynėms “United”

žaidėjai apsupo C.Cakirą ir ėmė žertipriekaištus. Rio Ferdinandas sarkas-tiškai plojo rankomis arbitrui prieš no-sį. Kuklumu nepasižymintis “Real”strategas J.Mourinho po rungtyniųštai ką pareiškė apie abejotiną teisėjosprendimą: “Mes nenusipelnėme per-galės, o geresnė komanda šį vakarąpralaimėjo. Nekalbėsiu apie teisėjosprendimą, bet abejoju, ar būtume lai-mėję žaisdami 11 prieš 11.”

Buvęs Airijos futbolo teisėjas Der-motas Gallagheris skandalingą epizo-

dą pakomentavo taip: “Nani per petįstebėjo skriejantį kamuolį ir tikriau-siai nepastebėjo atbėgančio varžovo.Aš raudonosios kortelės nebūčiau ro-dęs. Blogiausia, kas ten nutiko, - pa-vojingas žaidimas ir geltonoji kortelė.”

Tik trečią sezoną Čempionų lygo-je teisėjaujantis 36-erių C.Cakiras pa-sielgė ryžtingai. Toks buvo visada persavo trumpą karjerą. Vienos pirmųjųtarptautinių varžybų C.Cakirui buvoEuropos čempionato atrankos rung-tynės 2010-aisiais Kaune tarp Lietu-vos ir Škotijos rinktinių. Tuomet ko-mandoms jis parodė 6 geltonaskorteles ir skyrė net 46 pražangas, taipstabdydamas žaidimą vidutiniškai kasdvi minutes. Pernai per Čempionų ly-gos pusfinalio rungtynes tarp “Bar-celonos” ir Londono “Chelsea”klubų turkas jau pirmame kėlinyje už

varžovo blokavimą keliu pašalino išaikštės “Chelsea” kapitoną Johną Ter-ry. 2012 metų Europos čempionatopusfinalio rungtynėse tarp Ispanijos irPortugalijos rinktinių C.Cakiras pa-rodė net 9 geltonąsias korteles.

Teisėjai jaučiasi teisūs ir nekritikuo-jami, bet futbolininkai jų sprendi-muose labiausiai pasigenda nuoseklu-mo. Užvakar prisimintas incidentas2010 metų pasaulio čempionato fina-le tarp Olandijos ir Ispanijos rinkti-nių. Olandas Nigelas de Jongas lygpatyręs kikboksininkas kovodamasdėl kamuolio pašokęs ištiesta koja

smogė į krūtinę ispanui Xabi Alonsoir kelioms minutėms pasiuntė jį į nok-dauną. Rungtynėms teisėjavęs anglasHowardas Webbas tuomet N.de Jon-gui parodė tik geltonąją kortelę. PagalH.Webbo vertybių skalę užvakar ne-atsargi Nani pražanga tikriausiai ir įs-pėjimo nebuvo verta.

Po rungtynių “United” stadionospaudos konferencijų salėje susigrū-dę žurnalistai laukė skambių A.Fer-

gusono pareiškimų. Tačiau trenerisnepasirodė, vietoj savęs atsiuntė asis-tentą Mike’ą Phelaną. Jis pranešė,kad “A.Fergusonas sukrėstas”, gyrėsavo komandos taktiką ir teigė esąsnusivylęs arbitro sprendimu.

Nieko žurnalistai nepešė ir iš“United” žaidėjų, kurie stadioną pa-liko lyg užsiūtomis burnomis. “Mumsuždrausta komentuoti”, - paaiški-no Nani. Tik žodžio kišenėje neieš-kantis Wayne’as Rooney socialinia-me tinkle brūkštelėjo: “Prieš mus“Barcelona” laimėjo gražiu žaidimu.“Real” - vagyste.”

W.Rooney išvyks?W.Rooney pavardė taip pat dažnai

linksniuota. Daugelį šokiravo A.Fergu-sono sprendimas antradienį palikti puo-lėją ant atsarginių suolo. W.Rooney vie-tą aikštėje užėmė 39 metų veteranasRyanas Giggsas, Mančesterio klube tąvakarą žaidęs savo 1000-ąsias rungty-nes. R.Giggsui buvo nelengva pralaužti“Real” gynybą, kurios centre sėkmingaidarbavosi 19-metis Raphaelis Varane.Beje, kai 1993-iųjų pavasarį R.Giggsaspirmą kartą su “United” tapo Anglijosčempionu, ką tik pasaulį išvydusiamR.Varane tebuvo 16 dienų.

Užvakar A.Fergusonas į W.Rooneyatsisuko tik 73 rungtynių minutę irmetė jį į aikštę vietoj Tomo Cleverley.Per likusį laiką W.Rooney susikūrėvieną progą ir iš kelių metrų šovė viršvartų. Tuo metu britai aktyviai apta-rinėjo staiga pasikeitusį puolėjo sta-tusą “United” klube, kuriame jis įvar-čius muša nuo 2004 metų.

Kai kas įžvelgė keistas tendencijas -kai ankstesnės “United” ikonos benesvarbiausiose sezono rungtynėse bū-davo paliekamos ant suolo, jau kitą va-sarą jos pakeldavo sparnus svetur. Taipnutiko ir Davidui Beckhamui, likusiamant suolo per 2003-iųjų Čempionų ly-gos ketvirtfinalį su “Real”. Istorija pa-sikartojo 2006-aisiais, kai Ruudui van

Nistelrooy’ui neatsirado vietos starti-niame vienuoliktuke per 2006 metųAnglijos taurės finalą su “Wigan”.

“Nieko rimto. Wayne’as nėra ge-riausios sportinės formos. Kad įgau-tų ją, turi sužaisti porą rungtynių. Šiuometu jam geriausia į žaidimą įsilietipo keitimo”, - prieš rungtynes savopasirinkimą gynė A.Fergusonas.

Vis dėlto futbolo rinkoje jau sklan-do gandai, kad W.Rooney aktyviai ver-buoja arabų šeichų milijonais mintan-tis Paryžiaus klubas PSG. W.Rooneysutartis su “United” galioja iki 2015metų vasaros, o per sezoną Mančes-teryje, pasak prancūzų leidinio “Fran-ce Football”, jis, įskaitant reklaminessutartis, uždirba 20,7 mln. eurų.

“Kurmiai” nepasipriešinoKai Mančesteryje kunkuliavo aistrų

katilas, kitos antradienio aštuntfinaliorungtynės buvo ramios ir sklandžios.Dortmunde Vokietijos čempionai “Bo-russia” lyg volu 3:0 pervažiavo Ukrainosčempionų klubą Donecko “Šachtar” irmačą laimėjo 5:2.

“Borussios” futbolininkai rungty-nes pradėjo skubėdami ir nervingaiperduodami kamuolį, bet vėliau su-tvardė jaudulį ir dominavo aikštėje.Pasitvirtino prognozės dėl Dortmun-do ekipos pranašumo. Po ilgos žie-mos pertraukos Ukrainos čempiona-te šiemet “Šachtar” žaidė tik dvejasoficialias rungtynes, todėl “Kurmiai”aikštėje atrodė apsnūdę ir sunkiai su-sikalbėdavo tarpusavyje.

“Rezultatas atspindi tai, ką matė-me aikštėje, - pripažino “Šachtar”treneris Mircea Lucescu. - Noriu klu-bui “Borussia” palinkėti nukeliautiiki finalo. Jis to vertas.”

“Kai tokiu stiliumi įveiki aštuntfi-nalio barjerą, normalu, kad nori ženg-ti dar vieną žingsnį”, - šyptelėjo “Bo-russios” treneris Jurgenas Kloppas.

Beje, “Borussia” su “Real” varžėsigrupės varžybose. Jau tuomet J.Klop-po auklėtiniai parodė savo jėgą - rung-tynės Madride baigėsi 2:2, o Dort-munde šeimininkai nugalėjo 2:1.•

Spektaklio scenarijų pakoregavo teisėjas

J.Mourinho: “Geresnė komanda šį vakarą pralai-mėjo. Nekalbėsiu apie teisėjo sprendimą, bet

abejoju, ar būtume laimėję žaisdami 11 prieš 11.”

Teisėjo C.Cakiro (antras iš kairės) sprendimas sukėlė diskusijų audrą.

Kai tarpusavyje susitinka vieni galingiausių planetos futbolo klubų, aistruoliams belieka žavėtis reginiu. Deja, kartais jį sujaukia teisėjai. Taip nutiko per Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes tarp “Manchester United” ir Madrido “Real” klubų.

STATISTIKA“Manchester United” - Madrido “Real”1:2 (0:0). I rungtynės - 1:1.Mančesteris, 74 959 žiūrovai. Teisėjas -C.Cakiras (Turkija). Įvarčiai - S.Ramosas(48 į savo vartus); L.Modričius (66), C.Ro-naldo (69).Įspėti - P.Evra, M.Carrickas (“United”);A.Arbeloa, Kaka, Pepe (“Real”). Pašalintas -Nani (“United”).Dortmundo “Borussia” - Donecko“Šachtar” 3:0 (2:0). I rungtynės - 2:2.Dortmundas 65 413 žiūrovų. Teisėjas -D.Skomina (Slovėnija). Įvarčiai - F.Santana(31), M.Gotze (37), J.Blaszczykowskis (59).Įspėtas - O.Kučeras (“Šachtar”).

C.Ronaldo (ore) įvartis į savo buvusios komandos vartus tapo lemtingas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Sportas 152013 03 07Lietuvos žinios

GODA MAČYTĖ

Per ULEB Eurolygos TOP 16 turnyro dešimtąsias rungtynesKauno “Žalgirio” krepšininkai šį vakarą namie sieks revanšo,žaisdami su E grupės lyderiu Is-panijos klubu Madrido “Real” (8 pergalės, 1 pralaimėjimas).

Intriguojanti kova “Žalgirio” are-noje prasidės 19.45 valandą. Penktą-ją vietą E grupėje užimantis “Žalgi-ris” (4/5) antrajame etape pirmąsiasrungtynes su Pablo Laso treniruoja-ma komanda “Real” sausio mėnesįišvykoje po dramatiškos kovos pra-laimėjo 74:75. Buvęs žalgirietis Mar-tynas Pocius tuomet nugalėtojamspelnė 6 taškus. Šį vakarą Martynasnegalės padėti ekipai dėl blauzdikau-lio stresinio lūžio, tačiau jis bus drau-ge su komanda “Žalgirio” arenoje.

“Real” yra vienintelė Ispanijos ko-manda, kurios ispano Joano Plazosvadovaujamam “Žalgiriui” nepavy-ko įveikti šį sezoną Eurolygoje. Tadšį vakarą kauniečių motyvacija busdidžiulė. Juolab pastaruoju metu Is-panijos klubus itin domina “Žalgi-rio” personalijos. Malagos “Unicaja”vilioja J.Plazą, Valensijos “Basket” -Mindaugą Kuzminską, “Real” -Tremmellą Dardeną.

Laimė, jog “Žalgirio” neišderinoužgriuvusios finansinės problemos,kurias dar paaštrino pakrikusios klu-bo vadovybės gretos. Treneris J.Pla-za supranta, kad šį vakarą bus labaisunku žaisti su puikios sportinės for-

mos esančiu “Real”, kuris neabejo-tinai pateks į finalo ketvertą. Trene-ris puikiai pažįsta “Real” žaidėjus,kurių didžiąją dalį yra treniravęsMadride ir Badalonoje, tad, pasak

jo, šį vakarą žalgiriečiams teks kovo-ti iš paskutiniųjų. Pergalės atveju“Žalgiriui” išliktų viltis patekti į at-krintamąsias varžybas. Ten rungty-niaus keturios geriausios kiekvienos

grupės komandos. Šiuo metu E gru-pėje ketvirtąją vietą užimantis Atėnų“Panathinaikos” turi 6 pergales ir 3pralaimėjimus.

Vakar po rytinės treniruotės paklaus-

tas apie žaidėjų sveikatą J.Plaza atsakė,jog, išskyrus anksčiau traumas patyru-sius Paulių Jankūną ir Tadą Klimavi-čių, visi krepšininkai pasirengę kovai.Kauniečių strategas pabrėžė, kad sve-čių komandoje net ir nežaidžiantM.Pociui bus ilgas suolelis, tačiau jis ti-kino neabejojąs, jog “Žalgiris” gali šįvakarą nugalėti grėsmingą varžovą.

Pokyčius klubo valdyboje kaunie-

čių treneris J.Plaza taip komentavo:“Tikiuosi netrukus sužinoti daugiau.Blogai, kai nežinai, kas tave kontro-liuoja. Per pirmąją savo spaudoskonferenciją pasakiau, kad noriušiam klubui suteikti stabilumo. Taidabar ir darau. Viliuosi to paties su-laukti ir iš naujųjų vadovų.”

Užsiminus apie Ispanijos klubųdomėjimąsi žalgiriečiais J.Plaza teigė,kad tai geras ženklas. Tačiau, pasakjo, net ir gavę pasiūlymų krepšinin-kai supranta, kad “Žalgiryje” jiemsyra geriausia dirva tobulėti, tad visiyra sutarę baigti sezoną drauge.

“Žalgirio” snaiperis Marko Popo-vičius vakar žurnalistams prisipaži-no: “Nebežinau, kas dabar direkto-rius. Tik žinau, kad klubas turi daugproblemų. Tačiau aikštelėje visas pro-blemas privalome išmesti iš galvos -tai neturi mums trukdyti žaisti.”

Šiandien “Žalgiris” turi vieninte-lę problemą - kaip įveikti “Real”. •

Vienintelė problema - kaip įveikti “Real”

DAUGIADIENĖSSALVADORESalvadore (Centrinė Amerika) pasi-baigusiose daugiadienėse septyniųetapų dviratininkių lenktynėse“Vuelta el Salvador” sėkmingiausiaiiš lietuvių pasirodė Inga Čilvinaitė(“Pasta Zara-Cogeas”), ji bendrojojeįskaitoje užėmė devintąją vietą. I.Čil-vinaitė lenktynių nugalėtoja tapusiaiitalei Noemi Cantelei pralaimėjo 7min. 26 sek. Sidabro medalį iškovojobaltarusė Aliona Amaliusik, bronzos- kolumbietė Serika Guluma. KitosLietuvos dviratininkės pasirodė kuk-liau: Silvija Latožaitė (“Lituania-Ga-torade”) užėmė 22 vietą, Eglė Poš-kaitė (“Lituania-Gatorade”) -26-ąją, Agnė Šilinytė (“Pasta Zara-Cogeas”) - 28-ąją, Milda Jankaus-kaitė (“Lituania-Gatorade”) - 29-ąją, Žavinta Titenytė(“Lituania-Gatorade”) - 30-ąją, Jur-gita Kubiliūnaitė (“Lituania-Gatora-de”) - 36-ąją, o Kristina Norvaišaitė(“Lituania-Gatorade”) - 42-ąją.Lenktynes baigė 46 dviratininkės.

BRAZILAS “EKRANE”

Lietuvos futbolo čempiono Panevė-žio “Ekrano” treniruotėse šią savaitędalyvauja į peržiūrą atvykęs 28-erių185 cm ūgio centro gynėjas Fernan-do De Abreu. Brazilijos ir Italijos pi-lietybes turintis futbolininkas darbūdamas septyniolikos išvyko į Por-tugaliją ir žaidė FC klubo “Porto”jaunimo komandoje, o po metų per-sikėlė į Italijos klubo “Torino” jauni-mo ekipą. 2003-iaisiais F.De Abreupasirašė kontraktą su Ispanijos aukš-čiausiosios lygos klubu Santandero“Racing”, ten praleido ketverius me-tus, rungtyniaudamas B komandoje:sužaidė 62 rungtynes ir pelnė 4 įvar-

čius. 2007-ųjų vasarą F.De Abreu de-biutavo Ispanijos elitinės lygos rung-tynėse su “Real Betis”. Nuo 2007-ųjų vidurio brazilas karjerą tęsėMadrido klube “Atletico”. Ten dusezonus rungtyniavo B komandoje -per 47 rungtynes įmušė 2 įvarčius.2009-aisiais atvyko į Liublianos klu-bą “Olimpija”. Slovėnijoje sužaidė 9rungtynes, šalies čempionate jo ko-manda užėmė 4 vietą. Jau kitais me-tais gynėjas pasirašė sutartį su Niko-sijos komanda “Olympiakos”. ŠiKipro čempionate užėmė šeštąją po-ziciją, brazilo sąskaitoje - 1 įvartisper 10 rungtynių. 2011 metais F.DeAbreu persikėlė į Suomiją ir rungty-niavo aukščiausiosios lygos klube“Mariehamn”, su juo šalies pirme-nybėse užėmė septintąją vietą. Opernai brazilas sezoną užbaigė egzo-tiškoje Malaizijoje. Naujus futboli-ninkus Lietuvos klubai gali re-gistruoti iki kovo 31 dienos.“Ekranas” abipusiu susitarimu nu-traukė sutartį su Žilvinu Kymantu.23 metų puolėjas į komandą atvykopernai liepos mėnesį, sužaidė 14 ofi-cialių rungtynių ir pelnė 3 įvarčius.

LŽ

Trumpai

J.Plaza: “Blogai, kai nežinai, kas tave

kontroliuoja.”

“Ekrano” peržiūroje - brazilas F.De Abreu. / Fkekranas.lt nuotrauka

Šį vakarą aikštelėje neišvysime nei “Real” gynėjo M.Pociaus (dešinėje), nei “Žalgirio” puolėjo P.Jankūno (už teisėjo žalia apranga). / AFP/Scanpix nuotrauka

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuo-nių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m,kambariai nepereinami, yra du įstiklinti bal-nonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo sta-tybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinkadvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt,be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, su-teikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbostatybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Suinteresuotiems asmenims pranešame,kad Rasos Mašidlauskienės įmonė (į. k. 161636284) pertvarkoma į UAB GeoArtelė ir yra Rasos Mašidlauskie-nės įmonės teisių, pareigų ir prievoliųperėmėja. Teirautis tel. (8 37) 31 38 50. Užs. LM-2345

Bankroto administratorius šaukia BUAB „Eldra“ kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 03 19 d., 11.00 val.Informacija tel. 8 600 22 365. Užs. R-147

2013 03 07Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

Informacija apie priimtą galutinę atrankos išvadą dėl plastikinių vamzdžių gamybos ir sandėliavimo poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT-01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: plastikinių vamzdžių gamyba ir sandėliavimas,Užkampio k., Vilniaus m. sav.Persvarstyta atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)priimta atrankos išvada (2012 12 31 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-2563) - poveikio aplinkai vertinimas(PAV) neprivalomas.Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) 2013-01-07 raš-te Nr. (12-37)-2-51 pateikti motyvai:1. Neįvertinta planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) nustatoma sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Ne-atsižvelgta į tai, kad į normatyvinės SAZ ribas patenka gyvenamieji namai (artimiausias gyvenama-sis namas nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolęs apie 0,125 km);2. Nepateikta informacija apie su PŪV susijusį oro taršos, kvapo ir triukšmo poveikį gretimų gyve-namųjų teritorijų gyventojams;3. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas PŪV, galimi konfliktai.Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą:1. PAV subjektas - Vilniaus m. sav. administracija pritaria, jog PAV neprivalomas;2. PAV subjektas - Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pastabų dėl PŪV neturi ir veik-lai neprieštarauja;3. PAV subjektas - Vilniaus VSC, išnagrinėjęs papildomą informaciją apie PŪV, pritaria, jog PAV ne-privalomas;4. Kietųjų dalelių išskyrimo į aplinką mažinimui numatyta montuoti rankovinius filtrus, kurių efek-tyvumas siekia 99,8 proc.;5. Gamyboje bus naudojamos bešvinės technologijos - vietoj švino, kaip plastiko stabilizatoriai busnaudojamos kitos ekologiškos, aplinkai nekenksmingos medžiagos. Vamzdžių gamybos metu ne-susidarys atliekų;6. Susidarančios paviršinės nuotekos nuo potencialiai teršiamos teritorijos dalies bus valomospaviršinių nuotekų valymo įrenginiuose;7. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos sistemos.Gamybos metu bus naudojama apytakinė vandens naudojimo sistema.Atsakingos institucijos - Vilniaus RAAD priimta galutinė atrankos išvada (2013 02 26 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1040) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Užs. R-141

INFORMACIJA apie universalaus prekybos centro statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Informacijos pateikėjas: UAB „Projektų vystymo grupė“, Laisvės al. 89-3, 44297 Kaunas, M.Jurė-naitė, tel. 8 601 04 464.Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Baltisches Haus“, J.Jasinskio g. 16A, Vilnius, tel. 8 685 33 916.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: universalaus prekybos centro statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kauno m. sav., Kauno m., R.Kalantos g. 76 (kad. Nr. 1901/0202:36), skl. plotas - 2,6749 ha, buvusios silikatinių plytų gamyklos teritorija.Atsakingos institucijos (LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamen-tas, Rotušės a. 12, Kaunas) priimta atrankos išvada (2013 02 27, Nr. 17/(PAV)-D2-551) - poveikioaplinkai vertinimas neprivalomas.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Projektų vysty-mo grupė“, Laisvės al. 89-3, Kaunas, 20 d.d. nuo šio skelbimo, darbo dienomis ir darbo valandomis.Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima LR Aplinkos ministerijos Kauno regionoaplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 33 75 09, terminas - 20 d.d.nuo šio skelbimo.Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: LR Aplinkos ministe-rijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06,UAB „Projektų vystymo grupė“, Laisvės al. 89-3, Kaunas, tel. 8 601 04 464, terminas - 20 d.d. nuošio skelbimo. Užs. R-140

Informacija apie biodujų jėgainės statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Menergija“, Radviliškio r., Pakiršinio k., Draugystėsg. 1, tel. 8 611 55 432.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba Veselkiškių k., Lin-kuvos sen., Pakruojo r. sav.Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 28raštas Nr. (4)SR-S-489(7.1)) - biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Menergija“ Vil-niaus biure, Ozo g. 10A, Vilnius, tel. 8 611 55 432.Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiau-liai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD,M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 10 darbo dienų nuošio skelbimo. Užs. R-145

INFORMACIJA apie UAB „KOMUNALINIŲ ĮMONIŲ KOMBINATAS“ PLANUOJAMOMIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ LAIKINOJO SAUGOJIMO IR PERKROVIMO,

ANTRINIŲ ŽALIAVŲ RŪŠIAVIMO, BIOLOGIŠKAI SUYRANČIŲ ATLIEKŲ LAIKINOJO

SAUGOJIMO VEISIEJŲ G. 21, KUKLIŲ K., LAZDIJŲ R.SAV. atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KOMUNALINIŲ ĮMONIŲKOMBINATAS“, Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: mišrių komunalinių atliekų laikinasis saugojimas irperkrovimas, antrinių žaliavų rūšiavimas, biologiškai suyrančių atliekų laikinasis saugojimas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Veisiejų g. 21, Kuklių k., Lazdijų r. sav.4. Atsakingos institucijos LR AM ALYTAUS REGIONO APLINKOS APSAUGOSDEPERTAMENTO priimta atrankos išvada, neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą:Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034, trakai@ecoservice.lt.6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Kauno g. 69,62107 Alytus, tel. (8 315) 56 730, alytus@ard.am.lt, Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034,trakai@ecoservice.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Kauno g. 69,62107 Alytus, tel. (8 315) 56 730; Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034 - 20 darbo dienų nuošio skelbimo. Užs. R-146

INFORMACIJA apie AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienosatliekų naudojimo energijai gauti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr.178B, Vilnius, tel. (8 5) 252 5700.2. PŪV pavadinimas: AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienosatliekų naudojimas energijai gauti.3. PŪV vieta: Savanorių pr. 178B, Vilnius.4. Atsakingos institucijos (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)) priimta at-rankos išvada: AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekųnaudojimui energijai gauti poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Vilniaus RAAD raštas: 201303 04, Nr. (38-4)-VR-1.7-1113).5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr. 178B,Vilnius, tel. (8 5) 252 5700, faks. (8 5) 231 1130, (kontaktinis asmuo - ekologijos inžinierė Jurgi-ta Montvilaitė, tel. (8 5) 252 5741).6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9,Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio informacinio prane-šimo išspausdinimo.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks. (8 5) 272 8389, arba krei-piantis į PAV dokumentų rengėją - UAB „Ekokonsultacijos“, J.Galvydžio g. 3-205, Vilnius, tel./faks.(8 5) 274 5491 per 10 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo išspausdinimo. Užs. LM-2338

UAB „Dūmtakis“ akcininkų žiniai!

2013 04 10 d. 13.00 valandą Paliūniškio g. 7, Panevėžys,

ŠAUKIAMAS UAB „Dūmtakis“ (į. k. 147472852)

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Metinis pranešimas;2. Finansinės atskaitomybės už 2012 m.pristatymas ir tvirtinimas;3. Pelno (nuostolio) paskirstymo projektotvirtinimas;4. Valdybos rinkimai;5. Einamieji klausimai.

Akcininkų registracija nuo 2013 04 10 d.12.00 valandos. Akcininkams turėti as-mens dokumentą. Užs. LM-2340

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Verkių sen., SB „Laimė“, Bul-vikio g. 5, sklypo Nr. 198, kad. Nr. 0101/0145:198 formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tiks-las suformuoti sodininkų bendrijos „Laimė“ bendrojo naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkiopaskirties (būdas - mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo; po-būdis - mėgėjiškų sodo sklypų) žemės sklypą, kuris bus parduodamas besiribojančio sklypo savi-ninkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties.

Planavimo organizatorius - Sodininkų bendrija „Laimė“ (iniciatorius Arvidas Kostas Marciukas).

Projekto rengėjas - UAB „GEONORMA“. Gretimų žemės sklypų, kad.Nr. 0101/0145:5 (savininkasJonas Kunigėlis), 0101/0145:199 (savininkas Antanas Rudis) savininkai ir naudotojai susipažintisu projektu bei pateikti pasiūlymus, gali šiuo adresu: Raudonės g. 3, Vilniuje, nuo 2013 m. kovo8 iki 2013 m. kovo 25 d. Atsakingas asmuo - matininkas Andrius Stripeikis, tel. 8 683 81 626, el. p.: andrius_stripeikis@yahoo.com. Užs. LM-2341

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

skelbia viešą konkursą išnuomoti patalpas Antakalnio g. 54, Vilniuje (bendras plotas - 56,28 kv. m) biuro veiklai.

Nuomos terminas - iki penkerių metų. Patalpos nuomininkui perduodamos naudotis po su-tarties pasirašymo.

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį 15,00 Lt. Įnašas, lygus pradiniam paskelbtam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui, turi būti pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą LT87 7300 01007414 2865 AB bankas Swedbank, kodas 73000. Įmonės kodas 111967673.

Paraiškos priimamos iki 2013 m. kovo 20 d. Paraiškas teikti patalpų nuomos konkurso ko-misijos narei S.Baltrukaitienei, adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 101 kab.

Informaciją galima gauti tuo pačiu adresu ir telefonu (8 5) 234 4114.

Turto nuomos konkurso posėdis įvyks 2013 03 21, 10.00 val., adresu: Antakalnio g. 54, Vil-nius, 219 kab. Posėdyje gali dalyvauti paraiškas pateikusių įmonių atstovai, turintys atitin-kamus nuomos konkurso dalyvių įgaliojimus. Užs. LM-2342

AB „DOLOMITAS“ AKCININKŲ DĖMESIUIBendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas akcinės bendrovės „Dolomitas“ (toliau - Bendrovė) (įmonės kodas 167900844; pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo ko-das LT679008415; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) eilinis visuo-tinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 3 d. 10.00 val. Bendrovės bu-veinėje adresu: Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., Lietuvos Respublika.Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. kovo 26 d., dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akci-ninkų susirinkime turės teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susi-rinkimo apskaitos dienos pabaigoje.2013 m. balandžio 3 d. vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime, teisių apskaitosdiena - 2013 m. balandžio 17 d., nes šie priimami sprendimai, bus susiję su akcininkų turti-nėmis teisėmis.Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti irbalsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.Gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimų pro-jektų bei kitos informacijos, susijusios su visuotiniu akcininku susirinkimu, galima kreipian-tis Bendrovės buveinės adresu: Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav.Susirinkimo darbotvarkė:1. Auditoriaus išvada apie 2012 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinįpranešimą;2. Bendrovės 2012 m. metinis pranešimas;3. Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;4. Bendrovės pelno paskirstymas;5. Audito įmonės, metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimas ir apmokėjimo są-lygų nustatymas.Generalinis direktorius Antanas Bartulis Užs. LM-2343

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 07Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 18 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.“Aukšta klasė” - 17.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 21.30 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15,19.45 val.“Gimę mylėti” - 20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 18 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.40 val.“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.“Aukšta klasė” - 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 21.20 val.“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20.15 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.50 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Argo” - 15.30, 18.15 val.SKALVIJA“Karūnos brangakmeniai” - 18.30 val.“Velnio sėkla” - 17 val.“7 dienos Havanoje” - 20.50 val.PASAKA“Kayan” - 17 val.“Optimisto istorija” - 20.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 17.30 val.“Marinos namai” - 15.30 val.“Ryšininkas” - 20 val.

“Sadūto tūto” - 15 val.“Vargdieniai” - 19.30 val.“Kuosvarnis” - 15.30 val.OZO KINO SALĖ“Narcizas” - 16 val.“Aurora” - 18 val.MULTIKINO“Saugus prieglobstis” - 11.15, 12, 13.45, 16.15,18.45, 21.15 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.“Gimtadienis” - 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.15 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.30, 13 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 18.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNASCINAMON“Gimtadienis” - 20.45 val.“Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 18.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 18 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 19.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Aukšta klasė” - 15.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30 val.“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 21.30 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 10.45 val.“Saugus prieglobstis” - 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15,20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.“Ana Karenina” - 13.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50,21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 22 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 15.15 val.“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15,20.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.“Sniego karalienė” - 12 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Skrydis” - 13, 18 val.“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.“Gimtadienis” - 21.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20 val.

KETVIRTADIENIS 7 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) n-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Šnipai” N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija17.40 “Simpsonai”

18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Mano TV3.

Jau 20 metų!”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Elitinis būrys”23.05 “Ieškotojas”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Firma”1.55 “Biuras”2.50 “Vilfredas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą. Mė-

gėjų išbandymai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Nematoma tiesa” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos legendos”22.30 Kriminalinė drama “Afera

pagal Antonį Zimerį” N-140.05 “Laukinis” (k.) N-71.05-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS7 d. 18.30 val. “Karmen”8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta”9 d. 18.30 val. “Traviata”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita”9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania”JAUNIMO TEATRAS7 d. 18 val. “Patriotai”

8 d. 18 val. “Kapinių klubas”9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”Salė 999 d. 12 val. “Paika pelytė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. “Ana Karenina”9 d. 17 val. “Juokdarys Balakirevas”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS7 d. 18.30 val. “Madagaskaras”8 d. 18.30 val. “Damos vizitas”

9 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys”8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”9 d. 12 val. “Bitė Maja”Mažoji salė9 d. 14 val. “Raudonkepurė”KEISTUOLIŲ TEATRAS7 d. 19 val. “Mašininkai”8 d. 19 val. “Pinokio kronikos”9 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”9 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė”8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Nutolę toliai”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Tetos”9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”RAGANIUKĖS TEATRAS9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai”“DOMINO” TEATRAS7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”8 d. 19 val. “Žirklės”9 d. 19 val. “Striptizo ereliai”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė”9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”9 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah”8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”9 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”9 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Grafaitė Marica”8 d. 18 val. “Notrdamo legenda”9 d. 18 val. “Studentas elgeta”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”9 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių mu-ziejuje. “Kiškis drąsuolis”9 d. 17 val. Andriaus Kulikausko naujojo CD/DVDpristatymo koncertas “Visas aš (beveik)”KAUNO TEATRO KLUBAS8 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”9 d. 14 ir 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”. Daly-vauja solistė Dalia Kužmarskytė9 d. 18.30 val. “Sesuo Andželika”, “Džanis Skikis”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu ta-vęs, mielasis”9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Raganiukė”9 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. “Skerdynių dievas”9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls(Neprilygstamosios)”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”9 d. 17 val. “Katerina”TEATRAS “MENAS”8 d. 18 val. “Persona”9 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muziki-nio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiaigyvenimui...”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS9 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

ŠILALĖŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Sesuo”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Se-nosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Te-leparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas”N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Rekviem” N-722.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N-7 0.40“Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”(k.) 12.20 “Vilniaus knygų mugė 2013”. Knygos“Žmogus laiko taikinyje” pristatymas (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Valdovas irmiestas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynasgyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje -ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu”21.25 Lietuvių kinas trumpai. Vaid. trumpametr-žais f. “Gėlė” 21.45 “Lietuvos kronika (1993-05)”.Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 22.00 “Iššūkisžvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumen-tikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Atsisveiki-nimas su karūna” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagaukkampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”.Saulius Sondeckis (k.)

TV66.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai”13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00“Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išliki-mas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichtopolicija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų

lyga” 21.30 Trileris “Eilinis Džo. Kobros prisikėlimas”0.00 “6 kadrai” 0.30 Eurolygos rungtynės. TOP 16.Kauno “Žalgiris” - Madrido “Real”. Vaizdo įrašas 2.15“Kastlas” 3.05 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa”9.30 “Girių takais” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00“Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris”12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užau-ginti planetą. Gėlių galia”. 2 d. N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gėlių galia”.1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesio-giai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 3 d. N-7 21.00 “Re-porteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “SuperL.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Drama “Tarpdviejų mylimųjų” N-7 11.00 Drama “ŽKVD” N-713.00 Drama “Jaunatis” N-7 15.05 Dok. f. “Kelionė įvandenyno gelmes” 17.00 Komedija “Laiškai Džulje-tai” 19.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 21.05 Tri-leris “Grįžimas namo” N-7 23.00 Fantastinis f. “Ko-nanas Barbaras” N-7 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-710.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Verbųsekmadienis” 12.15 Komedija “Chaoso teorija” N-713.50 “Kritinė riba” N-7 14.50 Drama “Taip pat, betkitaip” N-7 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15“Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai”18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!”20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-721.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “BalticumTV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00“Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldo-gas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios.Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingųmergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Princesė ir elgeta” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Jūr-mala 21.05 Vaid. f. “Meilė pagal tvarkaraštį”23.00 Vaid. f. “Moteriška nuojauta” 1.20 Vaid. f.“Bekraitė” 2.45 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.10 “Futbol Mundial” žurnalas 11.40 Krepši-nis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Fenerbahce Ul-ker” 13.30 “Premier League World” žurnalas14.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.30 Golfas.Europos turo savaitės apžvalga 15.00 “TransWorld Sport” žurnalas 16.00 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Juventus” - “Celtic” 17.50 Fut-bolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Valencia”19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Real”. Tie-sioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga.“Olympiacos” - “Barcelona Regal”. Tiesioginėtransliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Fener-bahce Ulker” - “Maccabi”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?12.40 Melburne sūrų vandenį vers gėlu 13.35Bandytojai. Dž. Leno 14.30 Automobilių parda-vėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mi-tų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mir-tinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaiptai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00Kas užkibo? 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Grobi-kai ir išlaisvintojai

Orai 192013 03 07Lietuvos žinios

Avinas. Šiandien teks įrodinėtisavo tiesas ir vertinimo kriteri-jus. Tinka tvarkyti juridinius rei-

kalus, planuoti atostogas, numatyti svar-bias datas.

Jautis. Labai aktyvi diena, jei dir-bate pedagoginį, kūrybinį darbą.Savo išmone, idėjomis nustebin-

site visą kolektyvą. Vietoje nestovės ir meilėsreikalai. Galbūt atsiras naujas gerbėjas.

Dvyniai. Spaus nebaigti darbai,netils telefonas. Galite pajustikonkurenciją. Nebūkite išdidūs,

nesijauskite pranašesni už kitus, ir dienapraeis ramiai.

Vėžys. Nesiskųsite dėmesiostoka, emocine būsena. Nepa-togumų gali sukelti skubėji-

mas, noras dirbti kelis darbus vienu metu.Mokėkite pasirinkti svarbiausius.

Liūtas. Aplinkiniai šiandien busambicingi. Dėl to gali tekti ati-dėti svarbius reikalus, atšaukti

susitikimus. Nenukabinkite nosies ir tikėki-te, kad viskas į gera.

Mergelė. Aplinkybės ar paki-tusi savijauta gali keisti dienot-varkę. Gerai būtų, jei šiandien

sunkiai nedirbtumėte, nesiblaškytumėte irrastumėte minutėlę kitą poilsiui.

Svarstyklės. Palanku tvarkytiturto, verslo reikalus. Seksisderėtis, priimti tinkamiausius

sprendimus. Saugokitės rizikingų aferų irneplanuotų išlaidų.

Skorpionas. Būsite labai jaut-rūs ir emocionalūs. Atminkite,kad aukščiau bambos neiššok-

site, bet pabandyti visada verta. Beje, šian-dien jums gali tai pavykti.

Šaulys. Atsiduosite polėkiuieksperimentuoti. Tai pakelsnuotaiką. Galite susipažinti su

naujais įdomiais žmonėmis. Jie bus pasi-rengę padėti įgyvendinti jūsų idėjas.

Ožiaragis. Diena kupina neti-kėtumų, ir ne vien malonių. Ta-čiau mokėsite į viską reaguoti

žaismingai, ironiškai, todėl niekam nepa-vyks jūsų išvesti iš kantrybės.

Vandenis. Būsite patrauklesninei įprastai, todėl netrūks prie-šingos lyties atstovų dėmesio.

Laukite staigmenų ir meilės prisipažinimo.Galima ir finansinė sėkmė.

Žuvys. Būsite šiek tiek suirzę,neišsimiegoję. Galite prarastiryšį su svarbiu žmogumi. Pa-

sisaugokite vagysčių, piktų žvilgsnių. La-biau pasitikėkite savo jėgomis ir sėkmė bū-tinai aplankys.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:57leidžiasi 18:04dienos ilgumas 11:07

MĖNULISKetvirtojidelčiosdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

+4

+1 -7

+2 -4

+1

+2 -4

+2 -6

-7

-2

Lisabona

+18Malaga

+14Madridas

+19Alžyras

+20Tunisas

+12

Atėnai+14

Larnaka

+12Stambulas

+19Barselona

+15Bordo

+8Dublinas

+13Paryžius

+11Londonas

+17 Nica

+16Roma

+15Dubrovnikas

+9Sofija

+14Bukareštas

Varna

+1Maskva

-1 Helsinkis

+8Kijevas

+10Berlynas

+1

Kopenhaga+6

Stokholmas

+3

Oslas

+10Amsterdamas

+12Miunchenas

+12Praha

+2Vilnius

+1Talinas

+1Ryga

+4

Minskas

+1Sankt Peterburgas

Bratislava

+8Varšuva

+12Viena

+13Budapeštas

DelčiaIII 04

JaunatisIII 12

PriešpilnisIII 19

PilnatisIII 27

Šiandien: mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūranaktį vietomis nukris iki 6-12 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

66-oji metų diena. Kovo septintoji, ketvirtadienis,ketvirtoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 299 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Felicita, Galmantė, Laima, Rimtautas, Tomas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

Kovo 6 d. sudoku sprendimas.

2013 03 07Lietuvos žinios20 Margumynai

Jungtinių Amerikos ValstijųMasačusetso valstijoje policijos šuo netikėtai taposnaiperiu. Jis netyčia iššovė iš sniege gulinčio pistoleto.

Lorenso miesto policijos šuo Iva-nas kartu su policijos pareigūnaisvieną gūdų vakarą laukuose ieškojonusikaltėlių pamesto ginklo - pisto-leto. Gerą uoslę turintis šuo greitaisurado ginklą. Jis pradėjo letenomiskasti sniegą, ir tada... pasigirdo šū-vis. “Išgirdau šūvį. Iš pradžių nesu-vokiau, kas šaudo. Tik po kelių se-kundžių supratau, kad Ivanasnetyčia paspaudė gaiduką. Laimei,jis nieko nesužeidė”, - pasakojo po-

licijos darbuotojas Paulas Wallace’as. Jis pridūrė, kad tą vakarą išgirdo

šūvius ir pradėjo sekti automobilį,kuriame sėdėjo trys jaunuoliai.“Pradėjome vytis automobilį ir su-laikėme jaunuolius. Vienas jų kažkąišmetė į sniegą. Kadangi buvo tam-su, pakvietėme pastiprinimą. Kartusu kitais policininkais atvažiavo iršuo”, - sakė P.Wallace’as.

Policija nustatė, kad jaunuoliaivažiavo vogtu automobiliu. Jiemsgresia atsakomybė už vagystę ir ne-teisėtą ginklo laikymą. Be to, poli-cija automobilio vairuotojui skyrėbaudą už greičio viršijimą. “Šiejaunuoliai prisidirbo. Dabar jie lai-ką leidžia areštinėje”, - teigėP.Wallace’as. •

Kūdikio besilaukianti Kembridžo kunigaikštienėCatherine pateikė akivaizdžiąužuominą, kad jai turi gimti duktė.

Apie būsimo kūdikio lytį ji prasi-tarė neatsargumo akimirką, lanky-damasi Grimsbio uostamiestyjeAnglijos šiaurės rytuose. Kai vietosgyventoja Diana Burton įteikėKembridžo kunigaikštienei pliušinįmeškiuką, ji pasakė: “Ačiū, paimsiujį savo duk...” Tada susigriebusi jinutilo.

Kita sveikintoja, 67 metų SandraCook, paklausė, ar ji norėjo pasakyti“dukrai”. “Pasakiau jai: “Jūs ketinotpasakyti “dukrai” ar ne?” - vėliau pa-sakojo S.Cook. 31 metų būsimojimotina, kuri yra nėščia penkis mėne-sius, atsakė: “Ne, mes nežinome! Mesnesakome!” Tačiau kunigaikštienė su-sirinkusiai miniai atskleidė, kad joskūdikis “labai spardosi”.

Kate vaikas bus trečias žmogus ei-lėje į britų karališkąjį sostą po savotėvo Williamo ir senelio princoCharleso. •

Šuo snaiperis

Prieštaringai vertinamas dalijimosi failais tinklalapis “The Pirate Bay”paskelbė persikelsiantis įŠiaurės Korėją.

“The Pirate Bay”, kuris praėjusiąsavaitę buvo išvarytas iš Švedijos, pa-reiškė siekiantis “virtualaus prieglobs-čio” Šiaurės Korėjoje. “Šiandien gali-me atskleisti, kad buvome pakviestiKorėjos Respublikos lyderio tęsti sa-vo kovos iš jų tinklo”, - teigiama pra-nešime.

Žaismingas pranešimo tonas irklaidingas Šiaurės Korėjos pavadi-nimas - “Korėjos Respublika”, ku-ris yra oficialus Pietų Korėjos pa-vadinimas, paskatino spėliones,kad šis žingsnis tėra pokštas.

Tinklaraščių svetainė “North Ko-rea Tech” pranešė, jog interneto srau-to žymenys rodo, kad “The PirateBay” yra prieinama per Šiaurės Korė-jos interneto sąsają. “Kas dedasi užjos - neaišku”, - nurodė tinklalapis ir

pridūrė, kad Šiaurės Korėjos tinklopajėgumo veikiausiai nepakaktų tvar-kyti populiariam portalui “The Pira-te Bay”.

Tinklalapis “TorrentFreak” taippat nustatė, kad prieiga prie “The Pi-

rate Bay” nukreipiama per ŠiaurėsKorėjos internetinį adresą, bet kėlėprielaidą, jog taip daroma tik siekiantnuslėpti tikrąją “Pirate Bay” serve-rių vietą.

2003 metais įkurtas ir per 30 mln.vartotojų turintis interneto tinklala-pis “The Pirate Bay” suteikia galimy-bę nemokamai parsisiųsti muzikos,filmų ir kitokių failų, naudojant“BitTorrent” programą, pagal šiameportale pateikiamas nuorodas. Trejusmetus šis portalas buvo registruotasŠvedijoje, tačiau buvo priverstas iš tenpasitraukti.

Šiaurės Korėjos vidinis interne-to tinklas pradėjo veikti 2008 me-tais, tačiau jis nėra sujungtas su iš-oriniu pasauliu. Maža jo vartotojųbendruomenė gali prieiti tik prievalstybės patvirtintos informacijos.Prieiga prie įprasto interneto suteikia-ma tik didžiausiomis privilegijomisbesinaudojantiems elito nariams,kurių tėra keli šimtai - galbūt ikitūkstančio. •

“Piratai” kelsis į Šiaurės Korėją

Kremliaus žmogaus teisių ta-rybos pirmininkas mano, kadVladimiro Iljičiaus Lenino kū-nas turėtų būti perkeltas išMaskvos Raudonosios aikštės.

“Raudonoji aikštė turi būti arbačiuožykla, arba kapinės. Rengti šouir koncertus - net klasikinės muzi-kos - kapinėse nepriimtina”, - sakėombudsmenas Michailas Fedotovas.

Lenino mauzoliejus jau nebėrapagrindinis turistų traukos centrasRaudonojoje aikštėje. Žiemą čiaįrengiama populiari čiuožykla, taippat vyksta patriotiniai koncertai, įsi-mintini kariniai paradai ir net šousu žirgais.

M.Fedotovo nuomone, balza-muotus Lenino palaikus derėtų pa-laidoti pagal krikščioniškas tradi-cijas, tačiau mauzoliejus turėtųišlikti, nes yra saugomas UNESCO.Ombudsmenas pasiūlė pastatytiLenino mauzoliejų prie Valstybi-nio istorijos muziejaus, esančio vi-sai šalia.

Kaip parodė nepriklausomo Le-vados centro atlikta apklausa, 34proc. rusų mano, jog Leninas turėtųbūti palaidotas Sankt Peterburge, o25 proc. įsitikinę, kad jo palaikus rei-kia palikti mauzoliejuje. •“The Eagle-Tribune”, WENN, AFP,BNS, LŽ

Raudonoji aikštė - be Lenino

Lenino mauzoliejus traukia rusus ir užsienio turistus.

“The Pirate Bay” naudojasi 30 mln.interneto vartotojų.

Šuo Ivanas netyčia paspaudė pistoleto gaiduką.

H.Madison susilaukė dukrytės

H.Madison tapo laiminga mama. / Doug Peters/ AFP/Scanpix nuotraukos

Buvusi “Playboy” boso HughHefnerio mergina Holly Madison susilaukė atžalos. Ji pagimdė dukrytę.

33 metų buvusios “Playmate” beijos sužadėtinio Pasquale’io Rotel-los duktė gimė sveika ir graži.H.Madison šias naujienas patvirti-no žurnalui “In Touch”. Ji sakė:“Pasquale’is ir aš sulaukėme savopirmojo vaiko, mergytės! Ji tokiagražuolė! Kol kas neišrinkome jaivardo, bet artimiausiu metu tai pa-darysime.”

P.Rotella pridūrė: “Niekada ne-buvau labiau įsimylėjęs, nei esušiandien. Po mėnesių laukimo pa-galiau galėjau pirmą kartą apkabin-ti savo dukterį. Holly ir aš laukia-me, kol galėsime pasidžiaugti savonaujuoju šeimos nariu. Tikrai esulaimingiausias vyras pasaulyje!”

H.Madison prieš gimdymą sakė,kad jaučiasi labai atsipalaidavusi,laiminga, patenkinta ir pasirengusigimdyti. “Negaliu sulaukti tos aki-mirkos, kai tapsiu mama. Viskasnuostabu. Tai - laimingiausios ma-no gyvenimo dienos”, - džiaugėsibuvęs “Playboy” modelis. •

Prasitarė

Kembridžo kunigaikštienei turėtų gimti dukrelė.