2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)

  • View
    273

  • Download
    3

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Perimti negalima nacionalizuoti

Text of 2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)

  • SPORTAS

    Europos klubai nesuduriagal

    2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)

    ORAI

    Debesuota su pra-giedruliais, kritulinenumatoma.Temperatra diennuo 0 laipsni iki1 laipsnio ilumos.

    19p.

    Dalyje alies region trkstant tam tikr srii medik, valdios kabinetuosebrsta sumanymas mokslus baigusius jaunus specialistusprievarta darbintiten, kur gydytoj labiausiai stinga.

    Tokiems umojams nelink pritartine tik studentai - bsimieji medikai,bet ir kai kuri rajon ligonini vado-vai. Jurbarko rajono ligonin iuo me-tu galt pasilyti darb ir chirurgui, irtraumatologui, ir odos bei venerinilig specialistui, taiau norinijdirbti nra. ios ligonins vyriausiasis

    gydytojas Aivaras lekys neslp, kadprisivilioti rajon jaun medik labaisunku. Kiek tenka bendrauti su taisspecialistais, jie labiausiai nepatenkin-ti silomais atlyginimais. Jauni mo-ns mato, kiek gali udirbti Vakar Eu-ropos alyse, ir vaiuoja dirbti ten, - L sak A.lekys. 5p.

    Jaunus gydytojus siekia darbinti prievarta

    USIENIS

    Mt ikiusoponentams

    Plaiai ypsodamasis JAV preziden-tas Barackas Obama skynsi keli tribn pro virtin draug bei ali-nink, spausdamas rankas, tapno-damas per pet, apkabindamas irsveikindamasis. Taiau jo tonas itribnos buvo visai kitas. Sakyda-mas Kongrese metin kalb jispristat savo politin kalendori irpirmiausia susitelk ekonomik.Tie, kurie tikjosi, kad prezidentometin kalba bus taikesn nei itinenerginga ir agresyvi jo inaugura-cin kalba, buvo nusivyl. B.Obamasvaidsi pasilymais, kuri nema-noma gyvendinti be respub-likon paramos. 7p.

    Kaina1,99 Lt

    www.lzinios.lt

    Ore

    sto

    Gur

    evi

    iaus

    nuo

    trau

    ka

    15p.

    Lietuvos iniosKULTRA

    Vasario 16-oji:rimtai ir aismingai

    DIENOS TEMOS

    Palangaigujo tautodailsmeistrus 5p.

    Rytoj su dienraiu

    L gidas

    + TV programos

    13p.

    KAZIMIERAS LIUAS

    Vakar, kit dien po Lietuvosbanko praneimo apie morato-rium kio bankui, Europosrekonstrukcijos ir pltros banko(ERPB) bei vietos investuotojvaldomas iauli bankas prad-jo derybas dl kio banko turtoir sipareigojim permimo.

    Tai numato treiadien pasiraytasketinim protokolas su kio bankolaikinuoju administratoriumi Ado-mu Audicku. ERPB vakar paskelb,kad suteiks iauli bankui subordi-nuot paskol perimant kio bankoger turt ir apdraustus indlius.

    flalo indliai ir pensijosLietuvos banko valdybos narys Rai-

    mondas Kuodis vakar teig, jog antra-dien bank sistemoje indli padaug-jo apie 60 mln. lit. alies bank sistemaveikia stabiliai, indli judjimas labainedidelis ir atitinka daugiamet vidur-k. Indlininkai aikiai suvokia, kad ab-soliuti dauguma indli yra apdrausti,tad dl savo l bankuose jie yra ra-ms, - tikino R.Kuodis.

    Iankstiniais laikinojo administrato-riaus duomenimis, 99,7 proc. kio ban-ke laikyt indli nevirija draudia-mos sumos, todl beveik 200 tkst.banko indlinink bet kokiu atveju at-gaus visus pinigus. Taiau rpesipatirs tie, kurie iame banke turi eina-msias sskaitas, - savo pinigais jie ne-

    gals naudotis iki atskiro praneimo. Tarp toki nelaimli - 29 tkst.

    pensinink. Pirmadien Sodra kiobank perved 17,04 mln. lit vairipensij. kio banke yra surenkamojiSodros sskaita, kurioje, naujausiaisduomenimis, esama 1,5 mln. lit. Iki

    kiekvieno mnesio 15 dienos draud-jai privalo pervesti Sodrai mokas uprajus mnes, o daugiausia l per-vedama mnesio 10-14 dienomis.

    Vakar iauli bankas kviet pensi-ninkus kreiptis j - silsi nemoka-mai teikti mokjimo korteles ir pen-sijos dydio sumas iduoti avansu.Praneama, kad per pora imt mo-ni tai jau padar.

    Savivaldybs pasimokNors politikai skelbia apie aldytas

    valstybs las, nerimo gars i savi-valdybi negirdti. Riardas Mali-nauskas, Lietuvos savivaldybi aso-ciacijos prezidentas ir Druskininkmeras, vakar bauginamos infor-macijos neturjo.

    Perimti negalimanacionalizuoti

    R.Kuodis: Indlininkai aikiai

    suvokia, kad absoliutidauguma indli

    yra apdrausti, tad dlsavo l bankuose jie

    yra rams.

    9p.

  • 2013 02 14Lietuvos inios2 Komentarai ir debatai

    Tas kartas centrinio banko charakteris

    RTA VAINIEN

    Dsaujant dl to, kas ia dedasi Lie-tuvos komercini bank sektoriuje,kalb galima pradti palyginant laiki-nai udaryt kio bank su jau likvi-duojamu Snoru. ie du bankai nuoseno buvo minimi lyg duetas - jveikla skyrsi nuo kit bank. MatLietuvoje veikiani vietini bank,neturini pagrindini kompanij u-sienyje, veikla tikrai yra iek tiek kito-kia. Jie juk gali gauti l tik pritrauk-dami indlius, iplatindami akcijas,obligacijas arba pasiskolindami i kitbank. Bet neturi to papildomo mai-tinimo altinio - motinos, kuri mes-t vien kit milijard antrin bank.Todl ie du vietiniai bankai nordamiilikti konkurencinje kovoje silyda-vo didesnes palkanas u indlius.

    Kitas i bank panaumas - jkreditavimo veikla: didel j pasko-l portfelio dalis buvo suteikta susi-jusiems asmenims. Nors banko sa-vininkai tokiu atveju kaip tik labaigerai ino, k jie finansuoja, bet cent-rinis bankas laiko susijusi asmenkreditavim rizikingu, todl reika-lauja suformuoti didesnius atidji-

    nius. Taip bankams labai suvaro-mos kreditavimo galimybs, jiemsreikia turti dar daugiau kapitalo.

    inoma, ie bankai kai kuo skiria-si: kio bankas yra gerokai maesnisu Snor.

    Taiau pagrindin kio ir Sno-ro bank situacijos panaum le-mia Lietuvos banko valdybos spren-dimai. Per pusantr met udariusjau antr bank antr kart prane-ta, neva vykius iprovokavo patysbanko savininkai. kio banko atve-ju ta neva lemtinga provokacija bu-vs pagrindinio akcininko Vladimi-ro Romanovo pareikimas, kad jisneigali mokti alg krepininkams,o Snoro krizei lemtingas neva bu-vo Lietuvos ryto straipsnis.

    Ir t kart, ir dabar Lietuvos bankassavo kalts nemato. Taiau antr kar-t kyla klausimas - ar ne paskubta?

    Mat krinta akis pasikeitusi Lietu-vos banko politika: rinkos prievaiz-das dabar kitaip vertina ir toleruojabank rizik. Kur kas grieiau ver-tinamos tokios rizikingos bankinsoperacijos, kurias ir anksiau bankaivykd, - pinigai gana rizikingai apsi-sukdavo, sugrdavo - bet nieko neat-sitikdavo. O dabar Lietuvos bankasstaigiai ir kategorikai reaguoja to-kius rizikos signalus. Viena vertus, jopriederm - priirti komerciniusbankus. Kita vertus, tikrasis jo uda-vinys - irti, kad nevykt bda, o ne

    t bd paankstinti ar net j sukelti.Nra abejoni - sustabdyta bet ko-

    kio banko veikla reikia mirt. Atkur-ti jos, galima sakyti, nemanoma, nespasitikjimas banku yra pakirstas.Negana to, kiekvieno banko veiklossustabdymas turi aling pasekmivisai komercini bank sistemai, nessukelia grandinin nepasitikjimoreakcij. Todl neprotinga sakyti,kad kiti bankai neva gali bti suinte-resuoti konkurento gritimi.

    O kalbos, kad taip neva siekiama

    ivengti dideli nuostoli, - netiesa.Nes sustabdius bet kurio bankoveikl niekuomet neuteks pinig at-lyginti visiems kreditoriams. Bankosavininkai neteks turto, akcij. Bank-roto precedra brangiai kainuos irbus apmokta tikrai ne Lietuvosbanko, o indlinink ir kit kredito-ri lomis. Daugumai indlinink,inoma, bus atlyginta, bet kiti kredi-toriai, pirmiausia mons, nukents.

    Itin keista, kad n vienas i dviejbank krizs atvej nevyko kredito-ri iniciatyva. Veiksm msi centri-nis bankas. Mat jis bt atsakingas,jeigu pevluot, jeigu komercinis ban-

    kas lugt pats. Tada nukentt ir Lie-tuvos banko atsaking tarnautoj re-putacija. Bet per anksti udars rizi-king bank centrinis bankas liekanekaltas. Kaip tik todl kyla abejon,ar ne per anksti Lietuvos bankas supa-nikavo ir sustabd antro banko veik-l? Gal tik saugodamas savo kail?

    kio banko atveju pagrindinis nu-rodomas rizikos altinis - per daug ver-tintas jo turtas. Mat bankas, iduoda-mas kredit, kaip ustat paima turt;kredito suma aiki, o turto vert nuo-

    lat svyruoja, nes priklauso nuo rinkos.Ji svyruoja tiek minuso, tiek ir pliu-so pus. Bet jeigu kiekvien kart akci-j kursui kritus ar kakurios paskolpamusios mons veiklai suprastjusbt udaromi bankai, reikt uda-ryti visus bankus, n vieno nelikt.

    Buvo praneta, kad kio banko lik-vidumo normatyvas buvo 29, o rei-kalaujamas minimumas - 30. Tai labaimaas neatitikimas. Vadinasi, bankaslyg ir vykd reikalavim, lyg ir turjol vykdyti atsiskaitymus, taiau Lie-tuvos bankas isigando, nes patikri-ns keist turt suabejojo, ar is ver-tintas tokia verte, kokia j bt gali-

    ma realizuoti. Ar to pakako panikai? Dar vienas dalykas labai nesinin-

    gas indlinink atvilgiu: Lietuvosbankas atlieka vadinamj streso test -sukuria hipotetin situacij, kas atsi-tikt komerciniam bankui, jeigu jo in-dliai sumat 10, 20, 30 proc. ir pan.Tok test daro ir komerciniai bankai.Taiau niekada nra vieai praneta,kad tai testas parod, jog maiausiaiatspars rinkoje tie ir tie bankai.

    Ar tai reikia - kol vieai nepasaky-ta, kad ne visi bankai funkcionuojagerai, tol mons nepatiria jokios ri-zikos? Ar tada visi bankai yra vieno-dai patikimi?

    Akivaizdu, kad apie nevienodbank rizik gyventojai turi bti in-formuojami. Turi bti nustatytasskirtingo lygio indli draudimasskirtingos rizikos bankuose.

    Lietuvos bankas nepakankamai in-formavo gyventojus apie rizik banksistemoje ir neatliko j vietimo funk-cijos. Ar paaikinimas vienas - tiesiogbijota panikos? Nes jeigu bt pa-skelbta, kad kio bankas yra didesnsrizikos zonoje, tai iandien iam ban-kui, matyt, bt dar blogiau: gyvento-jai bt puol atsiimti indli ir lid-na banko baigtis bt pagreitinta. Bettikrai nemalonu manyti, kad Lietu-vos bankas kak slp, o isigandusir supanikavus paskubomis imtasikratutini priemoni - tiek Snoro,tiek ir kio banko atveju.

    Tikrasis Lietuvos banko udavinys - irti, kad nevykt bda, o ne t bd paankstinti

    ar net j sukelti.

    Parlamentars, Liberal sj-dio atstovs Dalios Kuodytsiniciatyva iandien Seimo rmuose vyks pasaulins kampanijos akcija, per kuritautos atstovai raginami neprastai - okiu - ireikti pilietin pozicij smurto prie moteris atvilgi