SPORTAS

Europos klubai nesuduriagalų

2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, krituliųnenumatoma.Temperatūra dienąnuo 0 laipsnių iki1 laipsnio šilumos.

19p.

Dalyje šalies regionų trūkstant tam tikrų sričių medikų, valdžios kabinetuosebręsta sumanymas mokslus baigusius jaunus specialistusprievarta įdarbintiten, kur gydytojų labiausiai stinga.

Tokiems užmojams nelinkę pritartine tik studentai - būsimieji medikai,bet ir kai kurių rajonų ligoninių vado-vai. Jurbarko rajono ligoninė šiuo me-tu galėtų pasiūlyti darbą ir chirurgui, irtraumatologui, ir odos bei veneriniųligų specialistui, tačiau norinčiųjųdirbti nėra. Šios ligoninės vyriausiasis

gydytojas Aivaras Šlekys neslėpė, kadprisivilioti į rajoną jaunų medikų labaisunku. “Kiek tenka bendrauti su taisspecialistais, jie labiausiai nepatenkin-ti siūlomais atlyginimais. Jauni žmo-nės mato, kiek gali uždirbti Vakarų Eu-ropos šalyse, ir važiuoja dirbti ten”, - LŽ sakė A.Šlekys. 5p.

Jaunus gydytojus siekia įdarbinti prievarta

UŽSIENIS

Mėtė iššūkiusoponentams

Plačiai šypsodamasis JAV preziden-tas Barackas Obama skynėsi kelią įtribūną pro virtinę draugų bei šali-ninkų, spausdamas rankas, tapšno-damas per petį, apkabindamas irsveikindamasis. Tačiau jo tonas ištribūnos buvo visai kitas. Sakyda-mas Kongrese metinę kalbą jispristatė savo politinį kalendorių irpirmiausia susitelkė į ekonomiką.Tie, kurie tikėjosi, kad prezidentometinė kalba bus taikesnė nei itinenerginga ir agresyvi jo inaugura-cinė kalba, buvo nusivylę. B.Obamasvaidėsi pasiūlymais, kurių neįma-noma įgyvendinti be respub-likonų paramos. 7p.

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

15p.

Lietuvos žiniosKULTŪRA

Vasario 16-oji:rimtai ir žaismingai

DIENOS TEMOS

Palangaišgujo tautodailėsmeistrus 5p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

13p.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Vakar, kitą dieną po Lietuvosbanko pranešimo apie morato-riumą Ūkio bankui, Europosrekonstrukcijos ir plėtros banko(ERPB) bei vietos investuotojųvaldomas Šiaulių bankas pradė-jo derybas dėl Ūkio banko turtoir įsipareigojimų perėmimo.

Tai numato trečiadienį pasirašytasketinimų protokolas su Ūkio bankolaikinuoju administratoriumi Ado-mu Audicku. ERPB vakar paskelbė,kad suteiks Šiaulių bankui subordi-nuotą paskolą perimant Ūkio bankogerą turtą ir apdraustus indėlius.

Įšalo indėliai ir pensijosLietuvos banko valdybos narys Rai-

mondas Kuodis vakar teigė, jog antra-dienį bankų sistemoje indėlių padaugė-jo apie 60 mln. litų. “Šalies bankų sistemaveikia stabiliai, indėlių judėjimas labainedidelis ir atitinka daugiametį vidur-kį. Indėlininkai aiškiai suvokia, kad ab-soliuti dauguma indėlių yra apdrausti,tad dėl savo lėšų bankuose jie yra ra-mūs”, - tikino R.Kuodis.

Išankstiniais laikinojo administrato-riaus duomenimis, 99,7 proc. Ūkio ban-ke laikytų indėlių neviršija draudžia-mos sumos, todėl beveik 200 tūkst.banko indėlininkų bet kokiu atveju at-gaus visus pinigus. Tačiau rūpesčiųpatirs tie, kurie šiame banke turi eina-mąsias sąskaitas, - savo pinigais jie ne-

galės naudotis iki atskiro pranešimo. Tarp tokių nelaimėlių - 29 tūkst.

pensininkų. Pirmadienį “Sodra” į Ūkiobanką pervedė 17,04 mln. litų įvairiųpensijų. Ūkio banke yra surenkamoji“Sodros” sąskaita, kurioje, naujausiaisduomenimis, esama 1,5 mln. litų. Iki

kiekvieno mėnesio 15 dienos draudė-jai privalo pervesti “Sodrai” įmokas užpraėjusį mėnesį, o daugiausia lėšų per-vedama mėnesio 10-14 dienomis.

Vakar Šiaulių bankas kvietė pensi-ninkus kreiptis į jį - siūlėsi nemoka-mai įteikti mokėjimo korteles ir pen-sijos dydžio sumas išduoti avansu.Pranešama, kad per pora šimtų žmo-nių tai jau padarė.

Savivaldybės pasimokėNors politikai skelbia apie įšaldytas

valstybės lėšas, nerimo garsų iš savi-valdybių negirdėti. Ričardas Mali-nauskas, Lietuvos savivaldybių aso-ciacijos prezidentas ir Druskininkųmeras, vakar bauginamos infor-macijos neturėjo.

Perimti negalimanacionalizuoti

R.Kuodis: “Indėlininkai aiškiai

suvokia, kad absoliutidauguma indėlių

yra apdrausti, tad dėlsavo lėšų bankuose jie

yra ramūs.”

9p.

2013 02 14Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Tas karštas centrinio banko charakteris

RŪTA VAINIENĖ

Dūsaujant dėl to, kas čia dedasi Lie-tuvos komercinių bankų sektoriuje,kalbą galima pradėti palyginant laiki-nai uždarytą Ūkio banką su jau likvi-duojamu “Snoru”. Šie du bankai nuoseno buvo minimi lyg duetas - jųveikla skyrėsi nuo kitų bankų. MatLietuvoje veikiančių vietinių bankų,neturinčių pagrindinių kompanijų už-sienyje, veikla tikrai yra šiek tiek kito-kia. Jie juk gali gauti lėšų tik pritrauk-dami indėlius, išplatindami akcijas,obligacijas arba pasiskolindami iš kitųbankų. Bet neturi to papildomo mai-tinimo šaltinio - “motinos”, kuri įmes-tų vieną kitą milijardą į antrinį banką.Todėl šie du vietiniai bankai norėdamiišlikti konkurencinėje kovoje siūlyda-vo didesnes palūkanas už indėlius.

Kitas šių bankų panašumas - jųkreditavimo veikla: didelė jų pasko-lų portfelio dalis buvo suteikta susi-jusiems asmenims. Nors banko sa-vininkai tokiu atveju kaip tik labaigerai žino, ką jie finansuoja, bet cent-rinis bankas laiko susijusių asmenųkreditavimą rizikingu, todėl reika-lauja suformuoti didesnius atidėji-

nius. Taip bankams labai suvaržo-mos kreditavimo galimybės, jiemsreikia turėti dar daugiau kapitalo.

Žinoma, šie bankai kai kuo skiria-si: Ūkio bankas yra gerokai mažesnisuž “Snorą”.

Tačiau pagrindinį Ūkio ir “Sno-ro” bankų situacijos panašumą le-mia Lietuvos banko valdybos spren-dimai. Per pusantrų metų uždariusjau antrą banką antrą kartą praneš-ta, neva įvykius išprovokavo patysbanko savininkai. Ūkio banko atve-ju ta neva lemtinga provokacija bu-vęs pagrindinio akcininko Vladimi-ro Romanovo pareiškimas, kad jisneišgali mokėti algų krepšininkams,o “Snoro” krizei lemtingas neva bu-vo “Lietuvos ryto” straipsnis.

Ir tą kartą, ir dabar Lietuvos bankassavo kaltės nemato. Tačiau antrą kar-tą kyla klausimas - ar ne paskubėta?

Mat krinta į akis pasikeitusi Lietu-vos banko politika: rinkos prievaiz-das dabar kitaip vertina ir toleruojabankų riziką. Kur kas griežčiau ver-tinamos tokios rizikingos bankinėsoperacijos, kurias ir anksčiau bankaivykdė, - pinigai gana rizikingai apsi-sukdavo, sugrįždavo - bet nieko neat-sitikdavo. O dabar Lietuvos bankasstaigiai ir kategoriškai reaguoja į to-kius rizikos signalus. Viena vertus, jopriedermė - prižiūrėti komerciniusbankus. Kita vertus, tikrasis jo užda-vinys - žiūrėti, kad neįvyktų bėda, o ne

tą bėdą paankstinti ar net ją sukelti.Nėra abejonių - sustabdyta bet ko-

kio banko veikla reiškia mirtį. Atkur-ti jos, galima sakyti, neįmanoma, nespasitikėjimas banku yra pakirstas.Negana to, kiekvieno banko veiklossustabdymas turi žalingų pasekmiųvisai komercinių bankų sistemai, nessukelia grandininę nepasitikėjimoreakciją. Todėl neprotinga sakyti,kad kiti bankai neva gali būti suinte-resuoti konkurento griūtimi.

O kalbos, kad taip neva siekiama

išvengti didelių nuostolių, - netiesa.Nes sustabdžius bet kurio bankoveiklą niekuomet neužteks pinigų at-lyginti visiems kreditoriams. Bankosavininkai neteks turto, akcijų. Bank-roto precedūra brangiai kainuos irbus apmokėta tikrai ne Lietuvosbanko, o indėlininkų ir kitų kredito-rių lėšomis. Daugumai indėlininkų,žinoma, bus atlyginta, bet kiti kredi-toriai, pirmiausia įmonės, nukentės.

Itin keista, kad nė vienas iš dviejųbankų krizės atvejų neįvyko kredito-rių iniciatyva. Veiksmų ėmėsi centri-nis bankas. Mat jis būtų atsakingas,jeigu pevėluotų, jeigu komercinis ban-

kas žlugtų pats. Tada nukentėtų ir Lie-tuvos banko atsakingų tarnautojų re-putacija. Bet per anksti uždaręs rizi-kingą banką centrinis bankas liekanekaltas. Kaip tik todėl kyla abejonė,ar ne per anksti Lietuvos bankas supa-nikavo ir sustabdė antro banko veik-lą? Gal tik saugodamas savo kailį?

Ūkio banko atveju pagrindinis nu-rodomas rizikos šaltinis - per daug įver-tintas jo turtas. Mat bankas, išduoda-mas kreditą, kaip užstatą paima turtą;kredito suma aiški, o turto vertė nuo-

lat svyruoja, nes priklauso nuo rinkos.Ji svyruoja tiek į minuso, tiek ir į pliu-so pusę. Bet jeigu kiekvieną kartą akci-jų kursui kritus ar kažkurios paskoląpaėmusios įmonės veiklai suprastėjusbūtų uždaromi bankai, reikėtų užda-ryti visus bankus, nė vieno neliktų.

Buvo pranešta, kad Ūkio banko lik-vidumo normatyvas buvo 29, o rei-kalaujamas minimumas - 30. Tai labaimažas neatitikimas. Vadinasi, bankaslyg ir vykdė reikalavimą, lyg ir turėjolėšų vykdyti atsiskaitymus, tačiau Lie-tuvos bankas išsigando, nes patikri-nęs įkeistą turtą suabejojo, ar šis įver-tintas tokia verte, kokia jį būtų gali-

ma realizuoti. Ar to pakako panikai? Dar vienas dalykas labai nesąžinin-

gas indėlininkų atžvilgiu: Lietuvosbankas atlieka vadinamąjį streso testą -sukuria hipotetinę situaciją, kas atsi-tiktų komerciniam bankui, jeigu jo in-dėliai sumažėtų 10, 20, 30 proc. ir pan.Tokį testą daro ir komerciniai bankai.Tačiau niekada nėra viešai pranešta,kad štai testas parodė, jog mažiausiaiatsparūs rinkoje tie ir tie bankai.

Ar tai reiškia - kol viešai nepasaky-ta, kad ne visi bankai funkcionuojagerai, tol žmonės nepatiria jokios ri-zikos? Ar tada visi bankai yra vieno-dai patikimi?

Akivaizdu, kad apie nevienodąbankų riziką gyventojai turi būti in-formuojami. Turi būti nustatytasskirtingo lygio indėlių draudimasskirtingos rizikos bankuose.

Lietuvos bankas nepakankamai in-formavo gyventojus apie riziką bankųsistemoje ir neatliko jų švietimo funk-cijos. Ar paaiškinimas vienas - tiesiogbijota panikos? Nes jeigu būtų pa-skelbta, kad Ūkio bankas yra didesnėsrizikos zonoje, tai šiandien šiam ban-kui, matyt, būtų dar blogiau: gyvento-jai būtų puolę atsiimti indėlių ir liūd-na banko baigtis būtų pagreitinta. Bettikrai nemalonu manyti, kad Lietu-vos bankas kažką slėpė, o išsigandusir supanikavus paskubomis imtasikraštutinių priemonių - tiek “Snoro”,tiek ir Ūkio banko atveju. •

Tikrasis Lietuvos banko uždavinys - žiūrėti, kad neįvyktų bėda, o ne tą bėdą paankstinti

ar net ją sukelti.

Parlamentarės, Liberalų sąjū-džio atstovės Dalios Kuodytėsiniciatyva šiandien Seimo rūmuose vyks pasaulinės kampanijos akcija, per kuriątautos atstovai raginami neįprastai - šokiu - išreikšti pilietinę poziciją smurto prieš moteris atžvilgiu.

- Ar smurtas prieš moteris Lietuvo-je opi problema?

- Priėmus Apsaugos nuo smurto ar-timoje aplinkoje įstatymą dar labiauišryškėjo, kokia rimta ši problema. Jidaug rimtesnė, nei bandoma vaizduo-ti. Manau, mūsų visuomenė apskritaigarbina smurto kultūrą ir ją toleruo-ja. Iš kur atsiranda vaikų smurtas mo-kyklose, mūsų nepagarba vieni ki-tiems? Man regis, visa tai kyla iššiurkščios prievartos šeimose.

Per tuos metus, kai veikia minėtasįstatymas, policija kviesta dešimtistūkstančių kartų. Vien per devynismėnesius nuo 2012-ųjų sausio 1 die-nos pradėta daugiau kaip 5600 iki-teisminių tyrimų, susijusių su smur-tu artimoje aplinkoje. Problema yradidžiulė, todėl turime visais lygiaisapie tai kalbėti, ieškoti būdų, kaip ją

mažinti. Svarbiausia - ugdyti visuo-menės netoleranciją smurtui.

- Skaičiuojama, kad net 37 proc.mūsų šalies moterų yra bent kartąnukentėjusios nuo smurtaujančių ar-timųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaipžeminamos?

- Lietuva, kalbant apie smurtąprieš moteris, nėra jokia išimtis. Ak-cijos, kurią rengiame Seime, pagrin-dinis tikslas - kalbėti apie tai, kadpasaulyje kas trečia moteris yra pa-tyrusi ar tebepatiria smurtą. Bentvienas milijardas jų kada nors buvosu tuo susidūrusios. Lietuva šiojegrandinėje tėra viena grandžių. Ma-tyt, šiek tiek prie smurto prieš mo-teris prisideda ir mūsų kultūriniaiypatumai. Niekas pernelyg nesi-piktina, kai pusiau juokais, pusiaurimtai pasakoma: “Jeigu muša, va-dinasi, myli.” Tikiuosi, per akcijąpaskelbsime, kad šis posakis turi bū-ti uždraustas visiems laikams. Rei-kia pažymėti, jog ir moterų auklėji-mas yra specifinis - jos laikomossilpnesnėmis, labiau priklausomo-mis. Neretai moteris vertinama nekaip lygiavertė partnerė, o tai irgi le-mia smurto protrūkius.

- Mūsų visuomenėje smurto klau-simas dažnai suprantamas vien kaip

šeimos ar moterų reikalas. Kaip pa-keisti šį požiūrį?

- Toks požiūris buvo labai gajus.Drįstu manyti, kad galbūt dabar jispamažu keičiasi. Vartotas net toksterminas - “buitinis konfliktas”. Su-prask, konfliktas, kurį buityje turi iš-spręsti konfliktuojančios šalys, ir nie-kam kitam tai neįdomu, nesvarbu.Kai kas net teigia, jog nevalia kištis.Tačiau pasaulyje jau ne vieną dešimt-metį garsiai kalbama, kad tai ne vienšeiminis konfliktas, bet ir žmogausteisių pažeidimas, kai kurių visuo-menės narių žalojimas, žeminimas.Pagaliau - didžiulė ekonominė žala.Taigi tai yra visuomenei pavojingasnusikaltimas.

- Ar 2011 metais priimtas Apsaugosnuo smurto artimoje aplinkoje įstaty-mas davė rezultatų, kokių tikėtasi?

- Rezultatų tikrai davė. Tačiau visųlūkesčiai buvo skirtingi. Kai kalbama,kad įstatymas neveikia arba veikiablogai, man norisi paklausti, kaskonkrečiai yra negerai. Girdint, kasnesuveikia, darosi akivaizdu, jog taine vien įstatymo problema. Pavyz-džiui, sakoma, kad aukos negauna pa-galbos, yra neapsaugotos. Norėčiaupaklausti, kodėl Policijos departa-mentas, skaitydamas įstatymą ir ra-

dęs jame nuostatą, kad aukos duome-nys yra perduodami specializuotospagalbos centrui, išsiaiškino, jog įra-šytas teiginys “su žinia” reiškia ne tie-siog informuoti streso ištiktą žmogų,o reikalauti jo sutikimo, kartais netraštiško. Tai visiškas absurdas. Reng-dami įstatymą puikiai suvokėme, kąnorime į jį sudėti. Nuostata buvo ta,kad visais atvejais informaciją priva-lu perduoti specializuotos pagalboscentrui. Tik žmogui turi būti pasaky-ta, kad ji bus perduota: norėsite - kal-bėsitės, nenorėsite - ne. Taip privalobūti. Dabar smurtą patyrusi moteriskartais nė nesuvokia, kokias teises ji

turi toje situacijoje, nežino, kad galikonsultuotis su teisininkais.

- Kaip užkirsti kelią smurtui priešmoteris?

- Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu,jog tam būtina didžiulė prevencinėprograma. Galbūt jau mokykloje tu-rėtų vykti kursai, suktis socialinė rek-lama, sakanti, kad esu kietas, bet ne-naudoju smurto, savo tikslą galiupasiekti kitaip. Žinoma, reikėtųrengti specialius psichologijos kur-sus jau smurtavusiems žmonėms.•Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo tribūna

Romo Jurgaičio nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

D.Kuodytė: “Svarbiausia - ugdyti visuomenėsnetoleranciją smurtui.”

Negarbinkimesmurto kultūros

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo kanceliarija atsisako pateikti duomenis, kaip repre-zentacijai skirtas mokesčiųmokėtojų lėšas naudoja parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai. Prisidengiama įstatymo straipsniu, teigiančiu,kad tam tikra apskaitos informacija yra neskelbiama.

Seimo kanceliarijai kitos valstybėsinstitucijos, pavyzdžiui, Ministro pir-mininko tarnyba, ministerijos, vieši-nančios informaciją apie tai, kaippremjeras ir ministrai naudoja repre-zentacijai skirtas lėšas, nėra pavyzdys.

Seimo statutas numato, kad parla-mento pirmininkui ir jo pavaduoto-jams reprezentacijos išlaidoms apmo-kėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinaiskiriamos atitinkamai 1 ir 0,5 viduti-nio mėnesinio darbo užmokesčio(VMDU) dydžio sumos - 2171 litas ir1086 litai. Tačiau visuomenei neįma-noma sužinoti, kam panaudoti šie pi-nigai. Seimo pirmininkui Vydui Ged-vilui tokia parlamento kanceliarijospozicija buvo staigmena.

Vadovaujasi taisyklėmisLŽ Seimo kanceliarijos paprašius

pateikti konkrečius duomenis, sulauk-ta tik rašto, kuriame nurodoma, kieklėšų dabar per mėnesį skiriama Seimovadovų reprezentacijai ir kiek jų buvo

skiriama prieš krizę. Rašte aiškinama,kad reprezentacijos lėšų naudojimotvarka nustatyta Seimo valdybos spren-dimu patvirtintame apraše, o parla-mento kanceliarijos biudžeto išlaidųsąmatos vykdymo ataskaita paskelbtaSeimo interneto svetainėje.

Pateikti LŽ prašytos informacijos esąnegalima pagal įstatymo straipsnį, skel-biantį, kad tai yra komercinė paslaptis.“Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Seimokanceliarijos Finansų departamentas,vadovaudamasis Buhalterinės apskai-tos įstatymo 22 straipsniu, apskaitos

informacijos, kuri nenurodoma finan-sinėse ataskaitose ir metiniame prane-šime arba veiklos ataskaitoje, neskel-bia”, - teigiama Seimo kanceliarijosKomunikacijos departamento Ryšių suvisuomene skyriaus vedėjo Artūro Ze-leniako pasirašytame rašte.

Klausiamas, kodėl neskelbiama in-formacija apie parlamento vadovųreprezentacijos išlaidas, Seimo kanc-leris Jonas Milerius tik trumpai paaiš-kino, kad viskas daroma pagal vidaustaisykles.

Paslapčių negali būti Seimo pirmininko V.Gedvilo sekre-

toriato atstovų teigimu, parlamento va-dovas reprezentacijai skirtas lėšas nau-doja susitikimų su svečiais išlaidoms

padengti: kavai, arbatai, gaiviesiems gė-rimams, saldainiams, sausainiams. Perdieną pas parlamento vadovą apsilan-ko vidutiniškai 15-20 žmonių.

V.Gedvilo nuomone, reprezentaci-jos išlaidų ataskaitos turi būti viešos.“Jokių paslapčių naudojant mokesčiųmokėtojų pinigus negali būti”, - LŽ sa-kė jis.

Seimo pirmininko pavaduotojasGediminas Kirkilas taip pat tikino ne-suprantantis, kodėl parlamento kan-celiarija neatskleidžia duomenų apiereprezentacijos išlaidas. Anot jo, tokia

informacija turėtų būti viešinama. “Vi-si Seimo nariai turi būti lygūs, ir visuo-menė turi žinoti, kam naudojame rep-rezentacijai skirtas lėšas. Juk čia nepriedas prie atlyginimo”, - pažymėjosocialdemokratas.

G.Kirkilas teigė paprastai neišnau-dojantis viso mėnesiui jam skirto rep-rezentacijos fondo. “Lėšas daugiausianaudoju svečiams priimti, suveny-rams”, - sakė jis.

Pirmą kartą girdiSeimo Audito komiteto narė Lo-

reta Graužinienė taip pat įsitikinusi,kad ten, kur naudojami valstybės pi-nigai, jokių paslapčių negali būti. “Tainformacija turi būti vieša”, - pažy-mėjo ji.

L.Graužinienės teigimu, Seimo Au-dito komitetui renkant informaciją apievalstybės lėšų naudojimą niekada ne-kilo problemų gauti reikiamus duome-nis. “Pirmą kartą girdžiu, kad yra tokių

problemų. Man atrodo, kad visos vals-tybės institucijos, jeigu raštu prašoma,pateikiami paklausimai, turi duoti at-sakymus. Ir ministerijos, ir Seimo kan-celiarija”, - LŽ sakė parlamentarė. •

Dienos temos 32013 02 14Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Ar sureaguota laiku? Koks tikrasis Ūkio banko turtas ir įsipareigojimai? Ar yra aiškusveiksmų planas? Ar pasirengtavisiems galimiems scenarijams?Po Lietuvos banko (LB) valdybospirmininko apsilankymo SeimoBiudžeto ir finansų komitete(BFK) klausimų daugiau nei atsakymų.

Dėl Ūkio banko veiklos apribojimoLB valdybos pirmininkas Vitas Vasi-liauskas vakar rytą aiškinosi uždarameSeimo BFK posėdyje. Parlamentarai ti-kino neišgirdę atsakymų į dalį iškeltųklausimų, tačiau dauguma politikų vy-lėsi, kad centrinio banko vadovybės lig-šioliniai veiksmai buvo tinkami, o toles-nė strategija leis rasti geriausią išeiti išsusiklosčiusios padėties.

Parlamentinio komiteto nariai ir ki-tą savaitę kviesis V.Vasiliauską, nors jisjau vakar užsiminė, kad dauguma taš-kų gali būti sudėta dar šį savaitgalį.Premjeras Algirdas Butkevičius vakarramino, kad Ūkio banko nacionaliza-vimas nesvarstomas.

Nerimas ir optimizmasPo susitikimo su Seimo BFK nariais

V.Vasiliauskas pasakojo, kad praėjusiossavaitės pabaigoje Ūkio banke prasidė-jęs lėšų nutekėjimas baigėsi užsieniovalstybėse. Taip pat pastarosiomis sa-vaitėmis akcijų biržoje stebėtinai akty-viai prekiauta šio banko akcijomis.

Seimo BFK pirmininkas socialde-mokratas Bronius Bradauskas neslėpėnusivylimo dėl Ūkio banke įšaldytovalstybės turto, esą siekiančio 150 mln.litų. Dėl šios priežasties esą nereikėtųatmesti galimybės ateityje steigti vals-tybinį banką.

“Nors esu šalininkas to, kad Ūkio

bankas kuo greičiau vėl imtų funkcio-nuoti, nes turi daug indėlininkų, yra irtokia galimybė (valstybinio banko -aut.), kurią būtų galima svarstyti. Visdėlto, jei pasitvirtins realiausias scena-rijus - žlungantį banką perims kitas, -tai dar labiau sveikintina”, - LŽ teigėBFK pirmininkas.

Jis sutiko, kad Ūkio banko “gerąjądalį” perėmus Šiaulių bankui, valstybi-

nio banko idėja taptų nebeaktuali. Daug nuogąstavimų jam kelia reali

padėtis Ūkio banke. “Liko neatsakytasklausimas dėl banko turimo turto. Vie-šojoje erdvėje dėl jo sklando įvairiosinformacijos. Vieni dalykai verčia sune-rimti, o kiti - kaip tik nuteikia optimis-tiškai. Liko ir daugiau neatsakytų klau-simų, todėl LB vadovą kviesimės darkartą”, - pažymėjo B.Bradauskas.

Veiksmai atrodo patikimiLŽ kalbintas Seimo Tėvynės sąjun-

gos-Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos seniūno pavaduotojas JurgisRazma tikino, kad per uždarą posė-dį BFK nieko labai slapto nebuvo at-skleista. Esą reali situacija labiausiaipanaši į vyraujančią viešojoje erdvė-

je, o V.Vasiliauskas Ūkio banko griū-ties akivaizdoje laikosi palyginti ra-miai ir užtikrintai.

“Bent jau man susidarė įspūdis,kad jie yra numatę scenarijų, kaip iš-eiti iš susiklosčiusios padėties. Tikgalbūt jo dar neakcentuoja. Iki bank-roto tikrai neturėtų būti nueita”, -svarstė konservatorius.

Jo nuomone, bene svarbiausi yrapaprastiems banko klientams rūpimiklausimai. Esą būtina kuo greičiau ei-namąsias išlaidas per šią finansinę ins-tituciją tvarkiusiems žmonėms leistinaudotis savo lėšomis. “Atrodo, situa-cija kontroliuojama ir visi aktualiausiklausimai bus išspręsti. Žinoma, gali-ma svarstyti, ar sureaguota laiku. Jeiatitinkamų veiksmų būtų imtasi darprieš lėšoms išplaukiant už Lietuvosribų, galbūt būtų pasipylę priekaištų,kad reaguojama per anksti. Tačiau ti-kiu, kad visi veiksmai yra savalaikiai irbus pasirinktas geriausias ateities sce-narijus”, - kalbėjo J.Razma.

Trūksta susikalbėjimoSeimo BFK vicepirmininkas “dar-

bietis” Petras Narkevičius LŽ teigė,kad jam bene daugiausia nerimo ke-

lia “akivaizdus už finansinių instituci-jų priežiūrą atsakingų įstaigų nesusi-kalbėjimas”. Parlamentaro manymu,jei vyktų glaudesnis bendradarbiavi-mas, būtų galima ir gerokai anksčiaunumatyti ateities scenarijus. Kita ver-tus, jam susidaro įspūdis, kad LB val-dybos pirmininkas gana ryžtingai žen-gia reikiamus žingsnius.

P.Narkevičiui bent kol kas aiškustoks LB planas - žmonės neturėtų bū-ti gąsdinami, o Ūkio banko likvidaci-ja neplanuojama. “Norisi pasidžiaug-ti, kad reaguojama kur kas racionaliaunei “Snoro” atveju. Tada ir skirtumastarp turto bei įsipareigojimų buvo su-nkiai suvokiamas. Dabar padėtis aiš-kesnė, tačiau norisi geriau žinoti, kasbūtų, jeigu būtų”, - sakė parlamen-taras.

Pasigenda aiškaus planoNeaiškumų kilo ir ekonomistui,

“Drąsos kelio” frakcijos atstovui Po-vilui Gyliui. Jis tvirtino nesulaukęspaaiškinimų dėl kai kurių esminiųskaičių, susijusių su mokumo proble-ma.

“Taip ir liko neaišku, ar Ūkio ban-kas nemokus, ar likvidus. Centriniobanko vadovas tvirtina, kad tai ne-mokumo atvejis. Taip nutinka tada,kai įsipareigojimai viršija turtą, tačiauskaičiai kelia abejonių”, - LŽ dėstėP.Gylys.

Jam taip pat liko neaišku, kokie bustolesni LB veiksmai. Laikas, pasakparlamentaro, bankininkystei labaisvarbus, tad čia esą kyla ir centriniobanko vadovo kompetencijos bei va-lios klausimas. “Per dvejus metus tu-rime antrą tokį žemės drebėjimą. Si-tuacija Ūkio banke buvo stebima ilgąlaiką, o dabar dar vis dėliojami varian-tai, nors viskam galėjo būti pasireng-ta gerokai iš anksto. Kalbame apie mi-lijardus litų, o atrodo, kad aiškausplano neturime”, - sakė P.Gylys.•

Politikai norėtų daugiau aiškumo

Seimo vadovų išlaidos - komercinė paslaptis

Seimo kancleris J.Milerius tik trumpai paaiškino,kad viskas daroma pagal vidaus taisykles.

J.Razma: “Tikiu, kad visi veiksmai yra savalaikiai ir bus

pasirinktas geriausiasateities scenarijus.”

Seimo BFK pirmininkas B.Bradauskas tikino neišgirdęs atsakymo į klausimą apie Ūkio banko turtą. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimo pirmininko V.Gedvilo nuomone, reprezentacijos išlaidų ataskaitosturi būti viešos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

TADAS VALANČIUS

Po garsiojo ekonomikos forumoDavose rengiamas ir Pasaulio komunikacijos forumas. Jamepraėjusią savaitę dalyvavę Lietuvos atstovai džiaugiasi, kadpasaulio komunikacijos elituiesame įdomūs ir jo vertinami.

Šveicarijoje vykusiame Pasaulioekonomikos forume šiemet Lietuvainebuvo atstovaujama, o kiek vėliau įDavosą nuvykę mūsų šalies komunika-cijos specialistai gali pasigirti ne tik tuo,kad dalyvavo šios srities elitą sutrau-kusiame renginyje, bet ir pasiekė gerųrezultatų.

Apie mūsų šalies įvaizdį ir disku-sijas Pasaulio komunikacijos foru-me LŽ kalbino ryšių su visuomenekompanijos “Meetpoint” savininkąArtūrą Jonkų ir Vilniaus universi-teto docentą, advokatų kontorosLAWIN advokatą partnerį AndriųSmaliuką.

Patrauklios idėjos- Komunikacijos forumas Davose su-

traukia viso pasaulio komunikacijos iržiniasklaidos lyderius. Kuo jis reikšmin-gas šios srities profesionalams? - LŽ tei-ravosi Artūro Jonkaus.

- Per šį renginį aptariamos naujau-sios pasaulio komunikacijos tendenci-jos. Patirtimi dalijasi specialistai iš dau-giau kaip 20 valstybių - DidžiosiosBritanijos, JAV, Kinijos, Indijos, Japo-nijos, Rusijos ir kitų.

- Kokios buvo svarbiausios šiųmečio

forumo temos? Galbūt kai kuriose jų fi-gūravo ir mūsų šalies vardas?

- Be kita ko, buvo kalbama apieverslo interesų gynimą Briuselyje. Šiądiskusiją teko vesti man pačiam, o perją keliais klausimais labai domėjosi neEuropos Sąjungos (ES) šalių komu-nikacijos ir verslo atstovai. Bendrijosreguliavimas verslo požiūriu turi irteigiamų, ir neigiamų aspektų. Jei

kompanijos iš ES nepriklausančių ša-lių nori ateiti į Senojo žemyno rinką,jos privalo atitinkamai pasirengtidirbti joje.

- Kokias dar esmines forumo temas,jų rezultatus ir tendencijas galėtumėteakcentuoti?

- Labai aštriai buvo keliamas klausi-mas, ar komunikuoti galima globaliai,viską valdant iš vieno taško, visiškai ne-

kreipiant dėmesio į vietos specifiką. Pa-saulio ryšių su visuomene guru PaulasHolmesas akcentavo, kad komunikaci-ja gali būti efektyvi tik tuo atveju, jei jibus lokalizuota. Taip pat galima pami-nėti, kad vis didesnį pagreitį įgyja skait-meninio miestų ir vietovių prekiųženklo sklaida.

- Kuo šių diskusijų kontekste Lietuvagalėjo pasigirti prieš kitas valstybes?

- Šiemet per forumą pristatėme“IQPolls” sistemą, kurią lietuviai sukū-rė specialiai renginių organizatoriams.Ji sudomino daugelį forumo dalyvių.Galime tuo pasidžiaugti kaip puikiu lai-mėjimu. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kadlietuviai turi inovatyvių idėjų.

Mato unikalumą- Kokį įspūdį paliko apsilankymas

turbūt didžiausiame ir svarbiausiamemetų komunikacijos renginyje? - LŽ pa-klausė Andriaus Smaliuko.

- Auditorija buvo neeilinė. Forumedalyvavo geriausi komunikacijos spe-cialistai. Ne mažiau įspūdingas ir patsrenginio formatas. Šiuo požiūriu labaipasistengta, nes viskas buvo organizuo-ta moderniai ir interaktyviai.

- Dalyvavote įdomioje diskusijojeapie verslo interesų gynimą ES. Kuo šidiskusija aktuali Europai ir konkrečiaiLietuvai?

- Klausytojams buvo įdomu, ką tei-sininkai veikia Briuselyje. Mūsų kon-tora pirmoji iš Baltijos šalių atidarėten savo biurą, todėl galėjau viskąiliustruoti praktiniais pavyzdžiais. ESyra dvi pagrindinės teisinio darbokryptys. Tai teisminiai procesai ir tei-sininkų atstovavimas klientų inte-resams europinėse institucijose. ESįprasta, kad suinteresuotos šalys daly-vautų vykstant sprendimų priėmimoprocesui. Tačiau tai turi būti daroma

skaidriai, prieš tai užsiregistravus va-dinamajame Lobistų registre. Tik tuo-met su klientu apsilankius EuroposTaryboje, Europos Komisijoje ar Eu-ropos Parlamente galima pristatytitam tikrą požiūrį į sprendžiamą klau-simą. Teisininkai dažnai klientų inte-resams atstovauja drauge su komuni-kacijos specialistais. Tad Davosoauditorijai ši tema buvo labai įdomi,nes net didžiausių kompanijų atsto-vai nesupranta, kaip sudėtingai ES ins-titucijose priimami sprendimai.

- Kokiose kitose diskusijose jums te-ko dalyvauti?

- Dauguma diskusijų buvo susiju-sios su komunikacijos verslo specifika.Komunikatoriai vertino, ar ateitis jųrinkoje priklauso globaliems žaidėjams,ar specializuotiems regionams. Tai pri-mena advokatų kontorų realybę. Rin-koje matomas advokatų kontorų stam-bėjimas. Nedidelės kontoros sprendžia

rimtą dilemą, ar joms jungtis, ar atsto-vauti klientams išliekant nedidelėmis.Komunikacijos specialistai mano, kadper artimiausią dešimtmetį specializuo-tų rinkos dalyvių poreikis išliks. Mespasaulį matome labai panašiai.

- Vis dėlto, ar dažnai ir kokiame kon-tekste per forumą skambėjo Lietuvosvardas?

- Lietuvos vardas buvo girdimaslabai garsiai. Komunikacijos verslasdar kartą patvirtino visiems gerai ži-nomą, tik gal primirštą taisyklę, kadLietuva užima unikalią geografinępadėtį tarp Rytų ir Vakarų. Galimy-bių tuo pasinaudoti turi ir komunika-cijos profesionalai, ir teisininkai. Esa-me unikalūs, nes puikiai suvokiameRytų kultūros mentalitetą ir draugeesame tikri europiečiai. Susidarė įs-pūdis, kad po šio forumo tai buvo su-prasta ir įvertinta.•

2013 02 14Lietuvos žinios4 Dienos temos

Lietuva Davose išgirsta ir įvertinta

Ryšių su visuomene specialistas A.Jonkus Davose vykusiame Pasaulio komunikacijos forume vedė vieną iš diskusijų.Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

A.Smaliukas: “Lietuva užima unikalią geografinępadėtį tarp Rytų ir Vakarų. Galimybių tuo

pasinaudoti turi ir komunikacijos profesionalai, ir teisininkai.”

LAUKIA IŠVADŲVidaus reikalų ministras Dailis Al-fonsas Barakauskas šią savaitę lau-kia vidaus audito Migracijos depar-tamente išvadų ir tvirtina neigiamaivertinsiąs šios įstaigos vadovo Al-manto Gavėno veiklą. Tuo metupats Migracijos departamento va-dovas sakė, jog jie su ministru įtiki-no “vienas kitą, kad galima dirbtiranka rankon”. D.A.Barakauskasteigė, kad Migracijos departamentovadovo optimizmas neturi pagrin-do. Septyniems Migracijos departa-mento pareigūnams yra pateikti įta-rimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba,kyšininkavimo. Jie įtariami už atlygįgreičiau išduodavę leidimus užsie-niečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

SIŪLO “NEBESKRIAUSTI”

Seimo vicepirmininkas socialde-mokratas Algirdas Sysas siūlo frak-cijų referentams ir parlamentarųpadėjėjams palikti tik aukštesnę ka-tegoriją, nuo kurios priklauso atly-ginimas. Kategorijų suvienodini-mas papildomai iš biudžeto darboužmokesčiui pareikalautų apytiks-liai 1,2 mln. litų per metus. A.Sysasįstatymo pataisos aiškinamajamerašte tvirtina, jog galiojančios A ir B

lygio pareigybių kategorijų ribosneatitinka dabartinės situacijos, nesrealiai praktikoje nėra įsteigta parei-gybių, atitinkančių žemutines kate-gorijų ribas, todėl skaičiuojant asig-navimus darbo užmokesčiuiatsiranda finansinių neatitikimų.

STUDIJŲ FINANSAI

Valstybės finansavimas bus skiria-mas 15,7 tūkst. šiemet į aukštąsiasmokyklas įstosiančių pirmakursių -apie 1,2 tūkst. mažiau nei pernai,kai valstybės finansavimą studijomsiš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų.Pagal tikslinį studijų finansavimąnemokamai galės studijuoti apie300 studentų - maždaug 80 proc.daugiau, nei į šias vietas studentųbuvo priimta pernai. Švietimo irmokslo viceministras RimantasVaitkus sako, kad šiemet bus skiria-ma daugiau tikslinių stipendijų, taippat daugėja studijų krypčių, pagalkurias bus priimami studentai. Pa-sak Ministro pirmininko tarnybos,numatoma padidinti studijų kryp-čių grupių skaičių universitetuosenuo 13 iki 19, kad būtų galima už-tikrinti valstybei ir darbo rinkai rei-kalingų specialistų rengimą.

BNS, LŽ

Trumpai

Dienos temos 52013 02 14Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Dalyje šalies regionų trūks-tant tam tikrų sričių medikų,valdžios kabinetuose bręstasumanymas mokslus baigu-sius jaunus specialistusprievarta įdarbinti ten, kurgydytojų labiausiai stinga. Tokiems užmojams nelinkępritarti ne tik studentai - būsi-mieji medikai, bet ir kai kuriųrajonų ligoninių vadovai.

Jurbarko rajono ligoninė šiuometu galėtų pasiūlyti darbą ir chi-rurgui, ir traumatologui, ir odos beivenerinių ligų specialistui, tačiaunorinčiųjų dirbti nėra.

Šios ligoninės vyriausiasis gydyto-jas Aivaras Šlekys neslėpė, kad prisivi-lioti į rajoną jaunų medikų labai sun-ku. “Kiek tenka bendrauti su taisspecialistais, jie labiausiai nepatenkin-ti siūlomais atlyginimais. Jauni žmo-nės mato, kiek gali uždirbti VakarųEuropos šalyse, ir važiuoja dirbti ten”, -LŽ sakė A.Šlekys. Anot jo, Jurbarkorajono ligoninė bandė “augintis” bū-simus medikus, deja, tai nepavyko.

Reikės pamainosŠiuo metu “augintis” būsimus me-

dikus, padedama Kupiškio rajono sa-vivaldybės, bando ir šio rajono ligoni-nė. Kaip teigė jos direktorius DaliusDrunga, savivaldybei visiškai ar iš da-lies apmokant rezidentūros studijas,dirba ir mokosi du jauni specialistai.Tikimasi, kad po kelerių metų jie grįšdirbti į šio rajono ligoninę. “Reika-lui esant, jaunas medikas gal net tar-nybinį butą galėtų gauti, jei tik atvyk-tų dirbti į mūsų rajoną”, - tikinoD.Drunga. Tačiau, anot jo, didžiau-sios problemos tai nelabai išsprendžia- jauni specialistai važiuoti dirbti į

provinciją nenori. Nors Kupiškio ra-jono ligoninėje šiuo metu yra visų rei-kalingų sričių gydytojų, neabejojama,kad tokia situacija truks neilgai - dau-gelis dirbančių medikų yra vyresnioamžiaus, todėl dalis jų jau artimiau-siais metais išeis į pensiją. Kuo juosreikės pakeisti, kol kas neaišku.

Rengtų pagal užsakymąLŽ kalbintas sveikatos apsaugos

ministras Vytenis Andriukaitis teigė,kad Lietuvoje neturėtų būti didelio gy-dytojų trūkumo, nebent pristigtų kaikurių sričių specialistų, slaugytojų.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai,kad gydytojų koncentracija skirtin-guose miestuose labai nevienoda. Jąišlyginti ir svarstoma jaunimo sąs-kaita. “Pirmiausia galvojame apiejaunų specialistų valstybinio užsaky-mo suformavimą. Rezidentų rengi-mas turėtų būti suderintas su valsty-bės užsakymu”, - aiškino ministras.

Jam linkęs pritarti ir Seimo Svei-

katos reikalų komiteto pirmininkopavaduotojas Antanas Matulas. Jistikino, kad reikiami įstatymų patai-sų projektai turėtų rastis dar iki ko-vo mėnesį prasidedančios Seimopavasario sesijos pradžios. “Per pa-staruosius 7-8 metus jau būta ban-dymų pakeisti įstatymus taip, kadvalstybės lėšomis mokęsi medikaipo studijų keletą metų privalėtųdirbti šalies gydymo įstaigose, o neišvažiuotų į užsienį. Tačiau tam pri-tarimo nesulaukdavome iš Europosteisės departamento. Teisininkainurodydavo, kad to neleidžia Eu-ropos Sąjungos laisvo darbo jėgosjudėjimo direktyvos. Tačiau dabarMalta ir kai kurios kitos valstybėsturi tokią tvarką, tad nemanau, kadnebūtų galima to padaryti Lietuvo-je”, - įsitikinęs A.Matulas.

Pasak jo, valstybė turėtų liautisruošti gydytojus kitoms šalims arbaprivalėtų bent jau reikalauti, kadįdėtos lėšos būtų kompensuotos.Esą tai nebūtinai darytų patys stu-dijas baigę jauni žmonės, o valsty-bės, į kurias specialistai emigruoja.A.Matulas pabrėžė, kad Lietuva šįklausimą galėtų iškelti, kai pirmi-ninkaus ES Tarybai. Juolab kad kal-bama ne tik apie medikus, bet ir ki-tų sričių specialistus.

Studentai priešinasiSiekiai įpareigoti valstybės lėšo-

mis mediciną studijuojančius jau-nuolius po studijų padirbėti šaliesregionų medicinos įstaigose pačiųstudentų nežavi.

Anot Lietuvos medicinos studen-tų asociacijos prezidento Roko Lau-

rinaičio, taip būtų ribojama žmo-gaus teisė pasirinkti, kur dirbti.

“Jau nebe pirmą sykį apie tai kalba-ma, tačiau kiekvieną kartą tai stengia-masi daryti skubotai ir neapgalvotai,nesitariant su studentų bendruome-ne. Negana to, tokius įpareigojimusbandoma primesti, kai studentai jauyra pasirašę studijų sutartis”, - pažy-mėjo R.Laurinaitis.

Jo teigimu, siekiant, kad jauni spe-cialistai važiuotų dirbti į rajonųcentrus, reikia jiems ten sudaryti tin-kamas sąlygas. Nereikėtų tikėtis, kadmedicinos studijas baigę jauni žmo-nės važiuos dirbti į rajonus už mi-nimalų atlyginimą, kai kitur jie galigauti kur kas didesnę algą. Be to, ra-jonų medicinos įstaigos dažnai ne-atitinka jauno specialisto poreikių.Jose jie nemato galimybės tobulėti.

Dėmesiu nesiskundžiaIš dalies studentų atstovo nuomo-

nei pritarė ir Vilkaviškio rajono ligo-ninės vyriausiasis gydytojas Romual-das Sveikata. Anot jo, šioje ligoninėjemedikų netrūksta, nors Vilkaviškis yraLietuvos pakraštyje. “Mes net rezi-dentus ne visus priimame. Atsirenka-me tuos, kurie mums tinkamiausi”, -tvirtino R.Sveikata. Jis pasakojo, kadneseniai ligoninėje bandė įsidarbintiką tik iš Danijos grįžęs jaunas specia-listas. Tačiau vilkaviškiečiai jo nepriė-mė. Mat užsienyje jaunuolis buvo įgi-jęs labai mažai patirties operuojant.

“Jaunų specialistų dėmesio nes-tokojame, nes esame sudarę, saky-čiau, labai neblogas darbo sąlygas- yra visa reikalinga šiuolaikinėįranga. Atvažiuojantieji atlikti prak-tikos nustemba, kai randa kompiu-terinę tomografiją, laparoskopinęir skaitmeninę rentgeno įrangą. To-dėl jie ir nori dirbti tokiose ligoni-nėse”, - įsitikinęs Vilkaviškio ligo-ninės vadovas. •

Jaunus gydytojus siekia įdarbinti prievarta

DENISAS NIKITENKA

Šį savaitgalį didžiausiame šalies kurorte vykstančioje jubiliejinėje - dešimtojoje -šventėje “Palangos stinta”tautodailės meistrų iš Žemaiti-jos kaimelių beveik nebus.Daugumai jų yra neįkandamasnuo praėjusių metų vasarosįvestas 100 litų mokestis užleidimą prekiauti mugėje.

Tokio dydžio rinkliava, taikomavisiems be išimties, labai piktina Lie-tuvos tautodailininkų sąjungą (LTS),mat už analogiškus leidimus Klaipė-doje tenka mokėti vos 10 litų, o Ne-ringoje tautodailininkai per šventesapskritai neapmokestinami.

Šventę ignoruosLTS Žemaitijos skyriaus pirminin-

kė Vida Šmitienė LŽ teigė, kad jubi-liejinėje šventėje “Palangos stinta”dalyvaus vos keletas tautodailininkų.“Esame labai pasipiktinę tuo 100 li-tų mokesčiu, nes anksčiau apskritainereikėjo mokėti. Daugelis mūsųmeistrų nevyks į šventę ir neprekiaussavo unikaliais dirbiniais. Juk žmo-nėms ir kelionė į Palangą kainuoja,ir pavalgyti reikia, ir verslo liudijimąturėti, o čia dar papildomas 100 li-tų”, - sakė ji.

V.Šmitienės tikinimu, tikrų tauto-dailės meistrų yra likę labai nedaug,nes rinką užkariauja pigios prekės iš

Kinijos, todėl vietinius, savo ranko-mis dirbinius gaminančius žmonesreikia ne engti, o remti.

Veržiasi prekeiviaiKad nemažai tautodailininkų iš

Žemaitijos kaimelių šiemet nevyks įšventę “Palangos stintos”, LŽ pat-virtino ir jos koordinatorius, atsakin-gas už mugę, palangiškis LTS narysAlbertas Bukauskas.

“Dabar užsiregistravę prekiauti sa-vo dirbiniais yra apie 150 tautodaili-ninkų, susidomėjimas švente - labaididelis. Mugė vyks ne tik Jono Basa-navičiaus, bet ir Vytauto gatvėje. Ta-čiau mažiausiai 15 tautodailininkų išSkuodo ir kitų Žeimaitijos rajonų at-sisakė dalyvauti šventėje”, - sakė jis.

A.Bukauskas apgailestavo dėl to-kios situacijos, nes daugumai senųjų

tautodailininkų dalyvavimas gatvėsmugėse Palangoje buvo ne tik gali-mybė prisidurti prie pensijos. “Tiesenieji meistrai atvykdavo ir pasiž-monėti, parodyti savo darbų, pa-bendrauti, pasidžiaugti Palanga. Kal-bame apie tokius meistrus, kuriemedinį šaukštą mėnesį drožinėja, sa-vo dirbiniams naudoja įmantriausiusraštus, ornamentus, močiutės pačiosvelia vilną ir verpia siūlus, vėliau mez-ga vaikučiams kojines, pirštinaites.Tokiems žmonėms 100 litų už leidi-mą prekiauti - per didelė finansinėnašta. Juos reikia gerbti ir remti”, -kalbėjo Palangos tautodailininkas.

Motyvų nežinoPalangos merijos Rinkliavų skyriaus

vedėja Žaneta Žulkuvienė LŽ patvirti-no, kad minėtas 100 litų mokestis įves-

tas miesto tarybos sprendimu nuopraėjusių metų gegužės pabaigos.“Anksčiau būdavo išduodami nemo-kami prekybos leidimai, suderinus surenginio organizatoriais”, - paaiškino ji.

Paklaustas, kokiu tikslu nuspręstaįvesti naują rinkliavą, Palangos vice-meras Saulius Simė LŽ to negalėjopasakyti.

“Kodėl priimtas toks sprendimas,nežinau. Gal tai susiję su padidėju-siomis administracinėmis išlaidomisišrašant prekybos leidimus Palangosmerijoje... Svarbu žinoti, kur nuke-liauja tas mokestis. Pavyzdžiui, dėljubiliejinės šventės “Palangos stinta”bus nuvalyta automobilių stovėjimoaikštelė prie Vasaros estrados. Ten sa-vo transporto priemones galės tvar-kingai pasistatyti prekeiviai ir sve-čiai”, - aiškino kurorto vicemeras.

Jis pridūrė, kad iš surinktų pinigųbus padengtos ir “Palangos stintos”reklamos, plakatų gamybos išlaidos.Tačiau S.Simė, matyt, pamiršo, kadpinigai žiemą vykstantiems rengi-niams viešinti yra imami iš pagalvėsmokesčio lėšų.

“O kur netenka mokėti? Kiek kai-

nuoja leidimas prekiauti kituose mies-tuose? Žinoma, pavienių tautodaili-ninkų atleidimas nuo mokesčio ar josumažinimas yra svarstytinas dalykas.Tačiau tie tautodailininkai turėtų pa-teikti savo pažymėjimus, priklausytiTautodailininkų sąjungai, įrodyti, kadyra nusipelnę”, - svarstė S.Simė.

Palanga - išsišokėlėLŽ pasidomėjus, kiek analogiški

leidimai tautodailininkams kainuo-ja kituose pajūrio miestuose, paaiš-kėjo, kad Palanga - mažų mažiausiaiišsišokėlė.

Klaipėdos merijos Licencijų, lei-dimų ir vartotojų teisių apsaugosskyriaus vyriausiasis specialistas Ri-mantas Armonas LŽ informavo, kaduostamiestyje leidimas tautodailinin-kui prekiauti per mugę kainuoja tik10 litų. Tokiu būdu remiami liaudiesamatai.

Neringoje apskritai nėra mokes-čio už prekybą liaudies dirbiniais permuges. “Žiemą vykstančių švenčiųmetu leidimai yra nemokami visiemsprekybininkams. Pavyzdžiui, kitą sa-vaitgalį per “Stintapūkio” šventę pre-keiviai ne tik nemokės už leidimus,bet jiems net bus nemokamai atves-ta ir tiekiama elektra į prekybos vie-tą”, - LŽ sakė Neringos merijos ats-tovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Ji patikslino, kad tautodailininkamsrinkliava netaikoma “Senųjų amatųdienos Neringoje”, “Tek saulužė antmaraičių”, “Žvejo šventės”, “Pūsk, vė-juži!” ir kitų švenčių metu. •

Palangos valdžia išgujo tautodailininkus

A.Bukauskas: “Tokiems žmonėms

100 litų už leidimąprekiauti - per didelė

finansinė našta.”

Palanga vienintelė iš pajūrio savivaldybių drastiškai apmokestino visusmugių prekeivius. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

V.Andriukaitis: “Pirmiausia galvojame apie jaunųspecialistų valstybinio užsakymo suformavimą.”

Jauni specialistai važiuoti dirbti į provinciją nenori. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 02 14Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Skolų kamuojamoje euro zonosvalstybėje Graikijoje prasidėjohumanitarinė krizė. Graikai nebeįperka maisto bei medika-mentų, kai kurie iš jų paliekabūstus ir tampa benamiais.

Humanitarinė krizė - viena di-džiausių žmonijos nelaimių. Ji įvyks-ta po stichinių katastrofų, epidemijųar karų. Ar gali humanitarinė krizėkamuoti Europos Sąjungos (ES) vals-tybę? Pasirodo, gali. Ekspertų teigi-mu, prasiskolinusi Graikija šiuo me-tu išgyvena humanitarinę krizę.Didžiausios ir žinomiausios Graiki-jos nevyriausybinės organizacijos“Medecins du Monde” vadovas Niki-tas Kanakis tvirtina, kad kai kuriuoseGraikijos miestuose žmonės negali su-durti galo su galu ir jiems reikalingatarptautinė pagalba. Atėnų medicinosdraugija netgi išsiuntė oficialų laiškąJungtinėms Tautoms ir paprašė medi-kamentų, maisto bei kitų būtiniausiųprekių alkstantiems ir vargstantiemsGraikijos žmonėms.

Baigėsi katino dienosPasaulyje nesutariama, kaip apib-

rėžti humanitarinę krizę. Pats pa-prasčiausias jos apibrėžimas yrapraktiškas ir paprastas. Pagal jį, hu-manitarinė krizė - tai plintantisskurdas, padidėjusi pajamų nelygy-bė, suprastėjęs švietimas bei sociali-nė rūpyba, medikamentų ir maistotrūkumas. Patys svarbiausi rodikliai,apibrėžiantys humanitarinę krizę,neabejotinai yra finansinis nepritek-lius bei būtiniausių prekių - maistoir medikamentų stygius.

Visos šios negandos kamuoja Grai-kiją, nors prieš ketverius metus grai-

kai gyveno sočiai ir laimingai. PagalJungtinių Tautų žmogaus socialinėsraidos indeksą, 2008 metais Graikijaužėmė 18 vietą pasaulyje. Graikai pir-ko prabangius automobilius, keliavopo užsienio šalis, Graikijos sporto ko-mandos skynė vieną po kito titulusEuropoje, o šalies gyventojai buvovieni laimingiausių pasaulyje.

Finansinė krizė apvertė graikų gy-venimus aukštyn kojom. Atsidūrusiprie bankroto ribos Graikija tapopriklausoma nuo ES ir Tarptautiniovaliutos fondo (TVF) finansinės pa-galbos. Norėdama gauti šią paramą,demokratijos gimtinės vyriausybėįvedė griežtas taupymo priemones,

kurios skaudžiai smogė šalies gyven-tojams. Valstybinėse įstaigose buvogerokai sumažinti atlyginimai, dau-gelis graikų neteko darbo, prasidėjosmulkiųjų ir vidutinių įmonių bank-rotų banga, bedarbių pašalpos ir pen-sijos tapo per mažos, kad patenkin-tų net būtiniausius graikų poreikius.

Daugėja benamiųDaugelis graikų šeimų šiuo metu

susiduria su didelėmis finansinėmisproblemomis. Graikai nebeišgali su-simokėti už komunalines paslaugas -šilumą ir elektros energiją. Kai kuriedemokratijos gimtinės gyventojai jauatsisakė automobilių ir mobiliųjų tele-

fonų. Daugelis jų vos sukrapšto pini-gų butų nuomai ir atsisako brangiaikainuojančio maisto - mėsos ir žuvies.

Nedarbas - viena svarbiausių hu-manitarinės krizės priežasčių. 2012metais Graikijoje beveik 30 proc.žmonių neturėjo darbo. Didelė be-darbių armija protestavo prieš šaliesvyriausybės vykdomą politiką ir tau-pymo priemones, bet šie protestaimenkai jiems pagelbėjo. Didėjantisnedarbas ir mažėjančios pajamosprivertė kai kuriuos graikus net iš-sikraustyti iš savo būstų. Neoficia-liais duomenimis, benamių skaičiusšalyje padidėjo iki 40 tūkstančių.

Atėnų ir kitų didžiųjų miestų gatvė-

se elgetaujantys vaikai bei suaugusie-ji tapo niūrios Graikijos kasdienybėsdalimi. Pagalbos ranką jiems bandoištiesti nevyriausybinės organizacijosbei bažnyčia, tačiau ir jos kasdien su-siduria su pajamų stygiumi. Tokios si-tuacijos nė didžiausiame košmareprieš trejus metus nebūtų susapnavęgraikai, nes ekonominio pakilimo lai-kotarpiu nevyriausybinių organizaci-jų pagalbos reikėjo tik imigrantams irmažai saujelei graikų.

Gelbėja skurdžiusNevyriausybinės organizacijos ir

ortodoksų bažnyčia - pagrindinėsskurdžių gelbėtojos. Jos vargstan-tiems graikams parūpina maisto irmedikamentų. Vien tik bažnytinėslabdaros organizacijos kiekvieną die-

ną nepasiturintiems graikams sutei-kia 250 tūkst. porcijų maisto. Skur-džius gelbėja ir miestų savivaldybės.Jų valgyklose žmonės net kelias va-landas stovi eilėje. Jie keikia valstybęnustekenusius politikus ir su nostal-gija prisimena senus laikus, kai turė-jo darbą ir galėjo išleisti dalį savo pa-jamų pramogoms.

Taigi humanitarinė krizė demok-ratijos gimtinėje gilėja. Graikijai rei-kalinga ne tik finansinė parama ištarptautinių finansinių institucijų,bet ir humanitarinė pagalba iš užsie-nio. Atrodo, kad artimiausiu metuGraikijos gyventojams iš skurdo iš-bristi nepavyks. •

Į Graikiją atšliaužė humanitarinė krizė

Dar prieš kelerius metus džiaugęsi gyve-nimu daugelis graikų

tapo vargšais.

Vatikano atstovas FedericoLombardi pareiškė, kad kardinolų konklava naujam popiežiui išrinkti susirinks tik po kovo 15 dienos. Pereina-muoju laikotarpiu Bažnyčiaivadovaus Vatikano valstybėssekretorius Tarcisio Bertone.

F.Lombardi teigia, kad po popie-žiaus Benedikto XVI atsistatydini-mo vasario 28 dieną konklava nega-li prasidėti anksčiau nei kovo 15dieną. “Konklava galėtų prasidėti ko-vo 15, 16, 17, 18 ar 19 dieną”, - sakėVatikano atstovas. Anksčiau F.Lom-bardi buvo nurodęs, kad naujas po-piežius turėtų būti išrinktas iki Vely-kų, kurios šiemet bus švenčiamoskovo 31 dieną.

Sklandant gandams, kas galėtųbūti pagrindiniai pretendentai į 1,2mlrd. pasaulio katalikų lyderio pos-tą, komentatoriai sako, kad šį kar-tą renkant popiežių svarbus veiks-nys gali būti amžius. Žmogų, kurisužims Šv. Petro sostą, iš savo būrioišrinks 117 kardinolų. Išrinktasnaujasis Bažnyčios vadovas susi-durs su didėjančiu sekuliarizmuVakaruose, kuris yra vienas di-džiausių iššūkių Bažnyčiai. Kai kastikisi, kad naujas popiežius gali bū-ti iš Afrikos ar Azijos, kiti mini am-bicingus Europos ar Šiaurės Ame-rikos kardinolus.

Kardinolas iš Ganos Peteris Ap-piah Turksonas, kuris yra vienas išdviejų galimų pretendentų afrikie-čių, sakė, kad pasaulis gali būti pa-sirengęs pontifikui iš Afrikos. “Nau-

jąjį popiežių išrinksime Dievo valia.Bažnyčia turi sekėjų visur”, - sakėP.A.Turksonas, kuris vadovauja Po-piežiškajai teisingumo ir taikos tary-bai. Jis pridūrė, kad Afrika yra svarbusžemynas katalikybei, o Bažnyčia - vi-suotinumo sinonimas.

Dviejų tūkstančių metų istorijąmenanti Bažnyčia anksčiau yra turė-jusi tris popiežius iš Afrikos, pasta-rasis jų popiežiavo penktajame am-žiuje, kai Romos imperijai priklausėšiaurinė to žemyno dalis. Popiežiaisiš Afrikos buvo Viktoras I, kuris val-dė antrojo amžiaus pabaigoje, Šv.Melchijadas (311-314 metai) ir išberberų kilęs Gelazijus I, kuris po-piežiavo 492-496 metais. •

Konklava prasidės kovo viduryje

Kūjis ir pjautuvas - bene plačiausiai paplitęs ir geriausiaiatpažįstamas komunizmo simbolis. Tačiau nuo šiol jis nebepuoš Prancūzijos komunis-tų partijos narių bilietų, nes taipnutarė į savo 36-ąjį suvažiavimąsusirinkę komunistai.

Tiesa, toks nutarimas patiko ne vi-siems - jis užrūstino uoliausius ir idė-jiškiausius komunistus, nes jie bijo, kadįprastos simbolikos atsisakymas gali su-silpninti partiją, kuri Prancūzijoje yragiliai įleidusi šaknis. Senieji komunistaisako, kad kartu su kūju ir pjautuvu iš-nyks ir partijos ideologija. “Kone kiek-vienas partijos narys yra šokiruotas.Prancūzijos komunistų partija leidžiapraryti save ir savo vertybes kitai orga-nizacijai - Liaudies frontui”, - radijui“France Info” pareiškė Prancūzijos ko-munistų partijos Paryžiaus skyriaussekretorius Emmanuelis Dangas Tra-nas. Prancūzijoje ši partija atsidūrė dė-mesio centre, nes praėjusį savaitgalį vy-ko jos metinis suvažiavimas, per kurį irbuvo priimtas sprendimas atsisakytikūjo ir pjautuvo. E.Dango Trano nuo-mone, to daryti nereikėjo, kadangi ko-munistai ir jų bendraminčiai vėl tam-pa populiarūs. Kraštutinių kairiųjųpartijų aljansas daug ką nustebino per2012 metais vykusių Prancūzijos prezi-dento rinkimų pirmąjį turą, kai parem-tas komunistų Kairiųjų fronto lyderisJeanas Lucas Melenchonas netikėtaisurinko 11 proc. rinkėjų balsų.

Tačiau partijos generalinis sekreto-rius Pierre’as Laurent’as, kuris per su-

važiavimą vienbalsiai buvo perrink-tas dar vienai kadencijai, neigia, kadkūjo ir pjautuvo pašalinimas nuo na-rių bilietų ir nuo komunistų ruporodienraščio “L’Humanite” - žingsnis įpartijos susinaikinimą. “Tai mūsų su-kurtas ir gerbiamas simbolis. Naudo-sime jį visose savo demonstracijose.Tačiau jis neatspindi dabarties reali-jų, todėl nėra priimtinas naujajai ko-munistų kartai”, - sakė P.Laurent’as.

Prancūzijos komunistų partija vi-suomet labai saugojo savo ideologijos,kuri buvo išgryninta naciams okupa-vus Prancūziją per Antrąjį pasaulinį ka-rą, principus. Tuomet labai sustiprėjopartijos įtaka gyventojams, nes komu-nistai buvo plačiai įsitraukę į pasiprie-šinimo judėjimą. Po karo jie dar ilgo-kai liko dominuojančia politine jėga,

įėjo į Charles’io de Gaulle’io sudarytąvyriausybę. Komunistai savo nuopel-nu laiko tai, kad po karo Prancūzija ta-po klestinčia valstybe, kuri užtikrinosocialinę gerovę savo gyventojams.

Šiuo metu Prancūzijos komunistųpartija turi 10 vietų 577 narių Na-cionalinėje asamblėjoje. Per 2012metais vykusius parlamento rinkimusji surinko 6,9 proc. rinkėjų balsų. Pa-lyginti su 1946 metais, kai partijos po-puliarumas buvo pasiekęs piką, tainėra daug. Tuomet per rinkimus užkomunistus balsavo daugiau kaip 28proc. prancūzų ir ji turėjo 182 vietasAsamblėjoje, kurioje tuo metu posė-džiavo 627 parlamentarai. •“The Guardian”, AFP, BNS, “France 24”, LŽ

Atsisako kūjo ir pjautuvo

Elgetos tapo niūrios Graikijos kasdienybės dalimi. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kardinolas iš Ganos P.A.Turksonas pre-tenduoja tapti naujuoju popiežiumi.

P.Laurent’as rodo vasario 10 dienos komunistų dienraščio “L’Humanite”numerį, kurio pirmame puslapyje išspausdintas straipsnis “Leninas mirė”, ir kuriame nėra kūjo ir pjautuvo.

Pasaulis 72013 02 14Lietuvos žinios

Lygiai savaitę truko vieno buvu-sio Los Andželo policininko,kuris pradėjo keršto žygį priešbuvusius kolegas, gaudynės, joje dalyvavo tūkstančiai pareigūnų.

Los Andželo policija aptiko suang-lėjusius palaikus sudegusiame kalnųnamelyje, kur slėpėsi ilgai gaudytasbėglys. Buvęs policininkas Chris-topheris Dorneris, kaltinamas nu-šovęs tris žmones, buvo užsibarika-davęs tame namelyje. Kai statinįapsupo policija, bėglys nepasirodėlauke, įvyko susišaudymas, per ku-rį buvo nukautas vienas įgaliotinis,o tada pastatą apėmė liepsnos. Na-melio viduje pasigirdo pavienis šū-vis. Vėliau pareigūnai degėsiuosepastebėjo lavoną. Dabar palaikų ta-patybę nustatys teismo medicinosekspertai, ir tik tuomet paaiškės, arjie yra Ch.Dornerio.

Visą pastarąją savaitę Ch.Dorne-ris buvo ieškomiausias žmogusAmerikoje. Tūkstančiai pareigūnųmedžiojo šį karinių jūrų pajėgų re-zervistą, kai policija paskelbė, kadjis pradėjo keršto kampaniją priešLos Andželo policijos departamen-tą (LAPD), iš kurio prieš ketveriusmetus buvo atleistas. Ch.Dornerisbuvo ieškomas visuose JAV pietva-kariuose ir Meksikoje, policija siū-lė milijono dolerių atlygį už infor-maciją, kuri padėtų jį sučiupti, beisaugojo apie 50 šeimų, susijusių subuvusiais LAPD pareigūnais, nes

buvo baiminamasi Ch.Dorneriokeršto dėl sužlugdytos karjeros.

Namelis, kuriame slapstėsi Ch.Dor-neris, sudegė snieguotuose miškuosenetoli Didžiojo Lokių ežero, maždauguž 130 kilometrų į rytus nuo Los An-dželo. Vaizdai, kaip jis liepsnoja, bu-vo tiesiogiai transliuojami per viso pa-saulio televizijas. Iš sraigtasparniųbuvo matyti, kad pareigūnai nepuolėmalšinti gaisro.

San Bernardino apygardos šerifoatstovė nežinojo, kodėl namelyje ki-lo gaisras. Netoli Didžiojo Lokiųežero praeitą savaitę buvo rastasCh.Dornerio sudegintas pikapas.Vėliau policija gavo pranešimą apiekitą pavogtą pikapą, o mašinos savi-ninkas nurodė, kad įtariamasis atro-dė panašus į Ch.Dornerį. Paskui vie-nas Kalifornijos eigulys važiuodamasplentu atpažino priešinga kryptimivykstantį vyrą, kuris atitiko Ch.Dor-nerio išvaizdos aprašymą. Pareigū-nas, puolęs vytis automobilį, buvoapšaudytas. Galiausiai įtariamasisnesuvaldė mašinos ir ją sudaužė,tuomet spruko pėsčias. Tada ir buvoužspeistas miško namelyje. Ten persusišaudymą pašauti du pareigūnai,vienas jų mirė, kitas buvo operuotasir veikiausiai liks gyvas.

Ch.Dornerio gaudynės prasidėjovasario 6-ąją, kai vieno buvusio po-licijos kapitono dukros ir jos suža-dėtinio nužudymas buvo susietassu įtūžio kupinu manifestu, kurįbėglys paskelbė socialiniame tinkle“Facebook”.•

Gaudynės baigėsi gaisru kalnuose

Gaudydama bėglį policija blokavo visus apylinkių kelius.AFP/Scanpix nuotrauka

Sakydamas savo metinę kalbąprezidentas Barackas Obamasvaidėsi pasiūlymais, kurių neįmanoma įgyvendinti be respublikonų paramos.

Plačiai šypsodamasis JAV prezi-dentas B.Obama skynėsi kelią į tribū-ną pro virtinę draugų ir šalininkų,spausdamas rankas, tapšnodamas perpetį, spusteldamas alkūnę ar apkabin-damas ir sveikindamasis.

Tačiau jo tonas iš tribūnos buvovisai kitas. Antradienio vakarą saky-damas Kongrese metinę kalbą - pir-mąją prezidentui pradedant antrąkadenciją - jis pristatė savo politinįkalendorių ir mokė respublikonus.

Pirmiausia valandos kalboje B.Oba-ma susitelkė į ekonomiką. Jis aiškiaiišdėstė savo filosofiją: tik investici-jos bei išlaidos garantuos kilimą irvidurinės klasės klestėjimą. Tie, ku-rie tikėjosi, kad prezidento metinėkalba bus taikingesnė nei itin ener-ginga ir agresyvi jo inauguracijoskalba, buvo nusivylę. Mat B.Obamasvaidėsi iššūkiais oponentams be-veik beatodairiškai. Jis perspėjo, kadkito mėnesio pradžioje automatiš-kai įsigaliosiantis išlaidų karpymaspakirs ekonomiką.

“Mums reikia ne didesnės, o pro-tingesnės valdžios, kuri nustato prio-ritetus ir investuoja į plataus mastoaugimą, dirba visiems, o ne tik kaikuriems”, - kalbėjo B.Obama.

Jaudinamos akimirkosPrezidentas paragino daugiau iš-

leisti ikimokykliniam lavinimui,mokykloms ir mokymams. Jis pa-skelbė planą išleisti 70 mlrd. dole-rių keliams ir tiltams remontuoti.B.Obama paragino imtis mokesčiųreformos. Imigracijos reformos.Pakelti minimalią algą. Investuoti įšvariąją energiją. Ir labai aistringaiagitavo imtis ginklų kontrolės.Ypač dideliu emociniu krūviu pasi-žymėjo toji akimirka, kai, prisimin-damas pastarojo meto ginkluotų iš-puolių aukas, prezidentas pareiškė:“Jos nusipelno balso.” Kai kurie sa-lėje atsistojo, kiti net verkė.

Kad ir ką pasakė prezidentas, rea-lybė yra kitokia. B.Obamos kalbaaiškiai duria pirštu į Kongresą, kaipį kaltininką, jei jis nesiims veiksmų.Tačiau tai negarantuoja B.Obamaipergalės nė dėl vieno pasiūlymo.Prezidento pasiūlymai nesulaukspritarimo pirmiausia Atstovų rū-muose, kur dominuoja respubliko-nai. Apžvalgininkai sako, kad jau ki-tą dieną niekas nė neprisiminsB.Obamos kalbos, bet respublikonaiį ją sureagavo.

Respublikonų atkirtisSenatorius iš Floridos Marco Ru-

bio, Kubos imigranto sūnus, paragi-no prezidentą atsikratyti savo “ma-nijos” kelti mokesčius. Be to, jis labaijausmingai apgynė “Medicare” pro-gramą, kuri, jo žodžiais, garantavoorią mirtį tėvui, sirgusiam vėžiu, odabar nuo jos priklauso ir motina.Senatorius pabrėžė, jog nepritariaB.Obamos planams ne todėl, kad gi-na turtuolius, o dėl to, kad gina sa-vo kaimynus, imigrantus, pensinin-kus, priklausomus nuo federaliniųpensijų ir nemokamos sveikatos ap-saugos programos vyresniems žmo-nėms “Medicare”. Senatorius M.Ru-bio kalbėjo ispaniškai. Jis laikomasgalimu respublikonų kandidatu į pre-zidentus per rinkimus 2016 metais, jolūpomis nuskambėjo oficialus res-publikonų atkirtis B.Obamai. M.Ru-bio taip pat perspėjo B.Obamą, kadprezidento siūlomas mokesčių ir iš-laidų didinimas kaip tik ir kirs vidu-rinės klasės šeimoms.

Laikas spaudžiaB.Obama turi nelabai daug laiko

savo programai įgyvendinti - apy-tikriai metus, kol Vašingtono dėme-sys nukryps į 2014-ųjų kadencijosvidurio rinkimus, galinčius atvesti įKongresą daugiau respublikonų, o

tai dar labiau suvaržytų prezidentoveikimo laisvę. Analitikai pabrėžia,kad jam iš esmės lieka metai pasiek-ti didesnių laimėjimų įstatymų lei-dybos srityje.

Dar keli svarbūs punktai prezi-dento kalboje buvo pažadas kitaismetais perpus sumažinti JAV kariųskaičių Afganistane (iki 2014 metųišeis 34 tūkst. karių) bei reakcija įŠiaurės Korėjos branduolinį sprog-dinimą.

Netrukus B.Obama leisis į kelio-nę propaguodamas savo ekonomi-nius pasiūlymus. Jis lankysis Šiau-rės Karolinoje, Džordžijoje irČikagoje - mieste, kuris laikomasB.Obamos namais.•BBC, AP, BNS, LŽ

Mėtė iššūkius oponentams

B.Obama: “Mums reikia ne didesnės, o protingesnės valdžios, kuri nustato prioritetus

ir investuoja į plataus masto augimą, dirba visiems, o ne tik kai kuriems.”

Aplodismentai prezidentui B.Obamai pasakius kalbą ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone.Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugelyje i‰sivysãiusi˜ ‰ali˜ mokslas laikomas valstybòs prioritetu: mokslo sistema saugo ir kuria tautos tapatyb´,perduoda vertybes, darydama visuomenòsgyvenimà darn˜ ir solidar˜, o valstybòs -paÏang˜ ir saug˜.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) deda dideles pa-stangas tobulindama Lietuvos mokslo ir studij˜sistemos mokslinius tyrimus, taãiau i‰lieka proble-mini˜ viet˜, kurioms stiprinti ir j˜ kokybei gerintinepakanka lò‰˜. Todòl be Europos Sàjungos (ES)struktrini˜ fond˜ paramos negalòt˜ bti sukurtair pagerinta mokslini˜ tyrim˜ finansavimo ir admi-nistravimo sistema, tiesiogiai prisidedanti prie ‰vie-timo ir mokslo sistemos stiprinimo.

2009 met˜ gruodÏio mònes∞ LMT pradòjo ∞gy-vendinti Europos struktrini fond˜ ir valstybòs re-miamà projektà Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-02-001“Programinio konkursinio (mokslini tyrim˜ ir tech-nologij plòtros projekt˜) finansavimo modelio pa-rengimas ir ∞gyvendinimas - Lietuvos mokslo tarybosadministracini bei ekspertini gebòjim˜ ir funkcij ,susijusi su programinio konkursinio finansavimomodelio parengimu, stiprinimas„, kuris padòs didin-ti mokslo ir studij sistemos, mokslini tyrim˜ ir eks-perimentinòs plòtros efektyvumà bei tiesiogiai prisi-dòs prie mokslo ir studij sistemos reformavimo irtolesnio ‰ios reformos vykdymo. Pagrindinis projek-to tikslas - sukurti efektyv˜ mokslini tyrim˜ ir tech-nologij plòtros program˜ bei projekt˜ finansavimomodel∞, uÏtikrinti administracinius ir ekspertiniusLMT nari ir administracijos darbuotoj gebòjimus.

Projekto ∞gyvendinimo metu sukurtas ir pra-dòtas ∞gyvendinti programinis konkursinismokslini˜ tyrim˜ ir technologij˜ plòtros finansa-vimo modelis. Dabar per konkursinio finansavi-mo programas paskirstoma pusò mokslui ‰alyjeskiriam˜ lò‰˜, kità pus´ sudaro bazinio finansa-vimo lò‰os. Pradòjus keisti bazinio finansavimosistemà 2009 metais bazinio ir konkursinio fi-nansavimo santykis buvo 70 ir 30.

Konkursinis finansavimas remiasi mokslinink˜konkurencija, todòl skatina auk‰tesnòs kokybòs,ES standartus atitinkanãius mokslinius tyrimus,taip pat mokslinink˜ mobilumà, tarptautin∞bendradarbiavimà bei inovacij˜ plòtrà. Siekiama,kad programinis konkursinis finansavimas tapt˜vyraujanãiu Lietuvos mokslini˜ tyrim˜ ir eksperi-mentinòs plòtros finansavimo modeliu. V-2229

Programinis konkursinis finansavimo modelis - darniai mokslo ir studijų sistemos reformai

Straipsnio parengimas ir i‰spausdinimas finansuojamas ESstruktrini˜ fond˜ lò‰omis i‰ Lietuvos mokslo tarybosvykdomo projekto “Programinio konkursinio (mokslini˜tyrim˜ ir technologij˜ plòtros projekt˜) finansavimomodelio parengimas ir ∞gyvendinimas - Lietuvos moks-lo tarybos administracini˜ bei ekspertini˜ gebòjim˜ irfunkcij˜, susijusi˜ su programinio konkursinio finansavimo modelio parengimu, stiprinimas„.

2013 02 14Lietuvos žinios8 Pasaulis

Šiomis dienomis Libija atsisvei-kina su dinarų banknotais, antkurių pavaizduotas Muamma-ras Gaddafi. Nors diktatoriusbuvo nuverstas 2011 metų rugsėjį, šalyje vis dar cirkuliavo1 dinaro banknotai, ant kuriųpuikavosi jo portretas.

M.Gaddafi atvaizdas ant Libijospinigų pirmą kartą atsirado 1993metais, nors faktiškai šalies vadovujis tapo dar 1969-aisiais. Pirmiausiajo portretas papuošė 1 dinaro bank-notą, paskui buvo išleista 20 dina-rų kupiūra, kurios antroje pusėjeM.Gaddafi pavaizduotas kartu sukitais Afrikos valstybių lyderiais.2008 metais Jungtinėje Karalystėjebuvo išspausdinti paties didžiausionominalo - 50 dinarų - Libijos bank-notai, iš kurių nepakeičiamas lyde-ris žvelgė per savo mėgstamus juo-dus akinius.

Nuvertus diktatorių, 2012 metųbalandį buvo išimti iš apyvartos 20 ir50 Libijos dinarų banknotai, o 1 di-naro kupiūros nebeliks nuo šio va-sario vidurio. Libijoje pagaliau palei-džiami į apyvartą nauji 1, 5, 10 ir 20dinarų banknotai. Ant jų pavaiz-duota prieš diktatorių sukilusi tauta.

S.Husseinas gyveno ilgiau Kitaip nutiko Irake. Jo diktatorius

Saddamas Husseinas gyveno net tre-jais metais ilgiau, nei cirkuliavo pi-nigai su jo atvaizdu. Jo portretas antIrako pinigų atsirado iš karto, vos tik1979 metais buvo nuverstas tuome-tis šalies prezidentas MohammadasBahras al Ulloumas, ir S.Husseinasoficialiai pasiskelbė valstybės vado-vu. Tais pačiais metais buvo nukal-dintos ir pirmosios monetos su joatvaizdu. 1986-aisiais S.Husseino at-vaizdas atsirado ir ant pirmojobanknoto - 25 dinarų kupiūros, o po1990 metų jo portretai jau puikavo-si ant visų nominalų banknotų - nuo5 iki 10 000 dinarų.

Kai 2003-iųjų pavasarį Irako dik-tatorių nuvertė amerikiečiai ir jų są-jungininkai, iš karto buvo paskelb-ta ir apie pinigų reformą Irake. Jau2003 metų spalį šalyje pradėjo cir-kuliuoti nauji 50, 250, 1000 5000,10 000 ir 25 000 nominalo dinarai.

Seni pinigai į naujus buvo keičiamiiki 2004-ųjų sausio, o vėliau už pi-nigus su S.Husseino atvaizdu tie-siog nieko nebebuvo galima nusi-pirkti. Tuo metu pats diktatoriusdar buvo gyvas, nes trejus metus tę-sėsi jo teismo procesas. Jis buvo nu-teistas mirties bausme ir 2006 me-tų gruodžio 30 dieną pakartas.

Nemarusis Turkmenbaši Tapęs nepriklausoma valstybe

Turkmėnistanas iš pradžių naudo-josi sovietiniais, o paskui Rusijosrubliais. Savi pinigai - manatai - bu-vo įvesti tik 1993 metais. Naujas mo-netas ir banknotus puošė Saparmu-rato Nijazovo, kuris iš TurkmėnijosTSR komunistų partijos pirmojosekretoriaus virto Turmėnistanoprezidentu ir Turkmenbaši, t. y. “vi-sų turkmėnų tėvu”, atvaizdas. Nuotada šioje šalyje įvairios vertės bank-notų antroje pusėje vaizdai buvoskirtingi, tačiau ant kiekvieno bank-

noto pirmos pusės puikavosi S.Nija-zovo portretas.

Turkmenbaši mirė 2006 metųgruodžio mėnesį, tačiau pinigai su joatvaizdu cirkuliavo iki 2009 metųsausio 1 dienos. Jo įpėdiniu Gurban-gulos Berdymuchamedovo nurody-mu ant naujų manatų banknotų at-sirado įvairių žmonių atvaizdai -pradedant poetu Mahtumkuli ir bai-giant legendiniu turkmėnų tautospradininku Oguz Khanu. Tačiau irtada ant pačios stambiausios 500 ma-natų kupiūros vis dar buvo, o ir da-bar tebėra Turkmenbaši portretas.Kiek ilgai jis išsilaikys, tebėra neaišku.

Ne visi diktatoriai įsiamžina piniguose

Tačiau daugybė garsių diktatoriųir liūdnai į istoriją įėjusių lyderių ne-

sistengė “savimi papuošti” pinigų.Ant Trečiojo Reicho markių nebu-vo Adolfo Hitlerio atvaizdo, BenitoMussolini taip pat nebuvo pavaiz-duotas ant Italijos lirų. Net JosifoStalino profilį galima pamatyti tikant 1949 metais Čekoslovakijoje nu-kaldintų proginių monetų.

Taip pat ne visi Artimųjų Rytųdiktatoriai, kurie buvo nuversti pra-sidėjus Arabų pavasariui, norėjoįsiamžinti piniguose. Ant Egiptosvarų nebuvo Hosni Mubarakoportreto, ant Tuniso dinarų nesi-puikavo Zine El Abidine’as Ben Ali,o ant Jemeno rialų - Ali AbdullahSalehas. Ant Sirijos svarų nėra irniekaip nenorinčio atsisakyti val-džios diktatoriaus Basharo al Assa-do portretų, tačiau yra atvaizdas jotėvo Hafezo al Assado, kuris geleži-

ne ranka valdė Siriją 1970-2000 me-tais. 1000 svarų banknotas su joportretu buvo išleistas dar 1997 me-tais, tačiau šių pinigų jau greitai ga-li nebelikti, nes nuvertus sūnų šaly-je greičiausiai bus keičiami irpinigai.

Tik suvenyru gali tapti ir Kubospesai su Fidelio Castro atvaizdu.Tiesa, jis įamžintas tik 1 peso ban-koto antroje pusėje kartu su savobendražygiais įžengiantis į Hava-ną, iš kurios pabėgo nuverstas dik-tatorius Fulgencio Batista. Užtatant Kubos pinigų yra revoliucionie-rių Che Guevaros, Jose Marti ir Ca-milo Cienfuegoso portretai.

Kimai ir Mao Tačiau greičiausiai dar ilgai ant

Šiaurės Korėjos vonų banknotųpuikuosis “draugas Kim Il Sun-gas”, kuris po mirties buvo pa-skelbtas “amžinuoju Korėjos Liau-dies Respublikos prezidentu”. Joatvaizdas tebėra ant 5000 vonųbanknoto, o šiuo metu valstybėsvairą į savo rankas perėmęs jo anū-kas Kim Jong Unas neketina keis-ti pinigų.

Ant Kinijos juanių taip pat tebė-ra “didžiojo” Mao Zedongo atvaiz-das, beje, ant visų nominalų - nuo1 iki 100 juanių - banknotų, norspats Mao gyvas būdamas niekadanenorėjo būti įamžintas ant pinigų.Jo atvaizdas ant banknotų pasirodėtik 1999 metais, kai po jo mirties jaubuvo praėję ketvirtis amžiaus. Arti-miausiu metu Kinija neketina per-kainoti savo vertybių, todėl ir nau-jų pinigų nėra reikalo leisti.Panašiai atsitiko ir su VladimiruLeninu, kurio atvaizdas ant Sovie-tų Sąjungos rublių atsirado jau pojo mirties - 1937-aisiais, nors jo var-das ant Rusijos 250 ir 500 rubliųbanknotų buvo užrašytas jau 1918metais. Sovietiniai rubliai su Leni-no portretu cirkuliavo daugiau kaip50 metų. Kai Sovietų Sąjungoje pra-sidėjo “perestroika”, rusų poetasAndrejus Voznesenskis parašė ei-lėraštį “Nuimkite Leniną nuo pini-gų”, kuris tapo nepaprastai popu-liarus. Tačiau tuo metu tai nebuvopadaryta. Pasaulio proletariato va-das nuo Rusijos banknotų išnykotik 1993 metais.•

Nuvertus diktatorių keičiami ir pinigai

Rusijos Valstybės Dūma priėmėįstatymą, draudžiantį rūkytiviešose vietose.

Nuo 2013-ųjų birželio 1 dienosRusijoje bus draudžiama rūkyti to-kiose įstaigose kaip švietimo (mo-kyklose, universitetuose), sveika-tos apsaugos, kultūros ir sporto,valdžios (pavyzdžiui, parlamente)ir jaunimo reikalų, taip pat darbovietose, transporto priemonėse,metropolitene, stotyse, oro uos-tuose, liftuose ir laiptinėse, vaikųaikštelėse, degalinėse, autobusųstotelėse, restoranuose, kavinėse,viešbučiuose. Už šį įstatymą bal-savo 441 deputatas ir tik vienas bu-vo prieš. Senatoriai, aktyviai daly-vavę rengiant įstatymą, jam pritarsuž savaitės, vasario 20 dieną šau-kiamame Federacijos Tarybos po-sėdyje.

Prezidento Vladimiro Putino va-dovaujamas Kremlius įvardijo rūky-mą kaip kritinę sveikatos apsaugosproblemą. Rusijoje rūko 40 proc.

suaugusiųjų, 400 tūkst. žmonių kas-met miršta nuo rūkymo.

Įstatymas numato ir naujas ta-bako pardavimo sąlygas. Cigarečiųnebebus galima pardavinėti ma-žuose kioskuose, bus nustatyta mi-nimali pakelio kaina. Dabar pake-lis cigarečių Rusijoje kainuojavidutiniškai vos kiek daugiau nei3 litus, cigaretės parduodamos antkiekvieno kampo ir dažnai paaug-liams.

Tabako kompanijos taip pat turėsprisitaikyti prie naujų sporto, kul-tūros ir kitų renginių rėmimo tai-syklių, o parduotuvėse cigaretės buspatrauktos iš gerai matomų vietų.

Rusija yra antra po Kinijos di-džiausia pasaulyje tabako ir jo gami-nių rinka.

Nei prezidentas V.Putinas, neipremjeras Dmitrijus Medvedevasnėra rūkaliai. Tačiau vyriausybėjeD.Medvedevą supa keli be paliovosdūmą pešantys ministrai. Toks yraRusijos užsienio reikalų ministrasSergejus Lavrovas.

Sveikatos apsaugos ministerijaskelbia, kad dėl rūkymo mažėja gy-venimo trukmė, o valstybės biudže-tui tai kainuoja 1,2 trln. rublių, arba6,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tabako milžinės griežtai kritikavokai kuriuos įstatymo pasiūlymus, ypačdraudimą išdėlioti cigaretes gerai ma-tomose vietose ir pardavinėti jas kios-kuose. Kai kurios gąsdino, kad bank-rutuos daug kioskelių savininkų, nesjie uždirba daugiausia iš cigarečių.

Pernai Levados centro atlikta ap-klausa parodė, kad 22 proc. rūkaliųsurūko mažiausiai po pakelį per die-ną, o 38 proc. 18-24 metų respon-dentų rūko reguliariai, t. y. kasdien.56 proc. visiškai pritaria rūkymodraudimui, 15 proc. nepritaria.

Prezidentas V.Putinas niekadaviešai nepasisakė prieš rūkymą, ta-čiau sveikatos apsauga yra vienas joprioritetų ir pernai sakydamas me-tinę kalbą jis ragino rusus laikytissveikos gyvensenos įpročių.•AFP, RBK, LŽ

Rusija gesina cigaretes

Naujas Libijos 1 dinaro banknotas.

Libijoje išimami iš apyvartos banknotai su M.Gaddafi atvaizdu.

Libijoje pagaliau paleidžiami į apyvartą

nauji 1, 5, 10 ir 20 dinarų banknotai.

Ant jų pavaizduotaprieš diktatorių

sukilusi tauta.

Studentai rūko Maskvos gatvėje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Verslas 92013 02 14Lietuvos žinios

AUDRIUS MAKAUSKAS

Buvusi finansų ministrė IngridaŠimonytė mano, kad reikia siektiŪkio banką išsaugoti, tačiau nebet kokia kaina. Jos nuomone,net jeigu būtų paskelbtas šio banko bankrotas, jo poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų labai didelis.

I.Šimonytė nelinkusi spėlioti, kuobaigsis Ūkio banko krizė. Kai kurių po-litikų svarstomą galimybę nacionali-zuoti šį banką ji vertina kaip svajoniųapie valstybinį banką puoselėjimą.

- Ar manote, kad pavyks išgelbėti Lie-tuvos banko laikinai uždarytą Ūkiobanką?

- Kadangi neturiu nei inspektavimoduomenų, nei galiu atspėti, ką laikina-sis administratorius atras nuodugniaiištyręs banko situaciją, nesiimu spėlio-ti, ar pavyks išsaugoti visą banką, ar teksjį skaidyti, ar dar kokį sprendimą reikspriimti. Sprendimą turės pasiūlyti lai-kinasis administratorius, ir jis neabe-jotinai bus pasiūlytas įvertinus įvairiųalternatyvų naudą ir sąnaudas.

- Kaip vertinate pasiūlymus šį bankąnacionalizuoti?

- Jeigu Lietuvos bankas nesiūlė Vy-riausybei perimti Ūkio banko akcijų,vadinasi, turėjo tam pagrindo. Tai ne-reiškia, kad tokio siūlymo negali būti.Bet reikia suprasti, kad valdant bankųkrizes prioritetas visada teikiamas “pri-vačiam sprendimui”, jeigu tik yra akci-ninkų nusiteikimas tokį sprendimą ras-ti. Nacionalizavimas prasmingas, kaikyla grėsmė finansų sistemai, tačiauakivaizdu, kad greito privataus spren-dimo čia neįmanoma pasiekti.

Politikų samprotavimai apie nacio-nalizavimo būtinybę keisti - matyt, re-miamasi svajone apie “valstybinį ban-ką”. Atrodo, yra tam tikro viešaideklaruojamo privataus sektoriaus in-tereso dalyvauti sprendžiant šią situa-ciją ir perimti geruosius aktyvus, juo-

ba kad tą interesą deklaruoja ne skan-dinaviškas kapitalas, kuris gal kam ke-lia alergiją. Taigi valstybė ir turėtų pa-likti spręsti šiuos klausimus privačiamsektoriui. Svajonės apie valstybinį ban-ką, kuriam politikai turbūt tikisi nuro-dinėti, kam ir kaip teikti kreditus (pi-giai) ir kiek mokėti indėlininkamspalūkanų (daug), neturi jokio pagrin-do ir yra pavojingos, nes tokio bankonuostolius tektų dengti visiems Lietu-vos žmonėms.

- Kol palaikoma viltis, kad gali būtiįmanoma išgelbėti Ūkio banką, viešaisvarstoma, jog galbūt anksčiau buvoverta neleisti žlugti ir bankui “Snoras”?

- Ar galima “išgelbėti” Ūkio banką arjo veiklos dalį, dar tik bus atsakyta, kolkas mes to dar nežinome. Pozicija, kadprioritetas - veiklos išsaugojimas, jeigutai įmanoma, yra teisinga. Bet “jeigu taiįmanoma” nereiškia “bet kokia kaina”.

Jeigu jau kalbame apie “Snorą”, no-riu priminti, kad jį ištikus krizei pozi-cija buvo lygiai tokia pati. Mūsų Vy-riausybė ne iš dyko buvimo siūlė, irtuometinis Seimas per dieną priėmėįstatymus, kurie būtų leidę atlikti“Snoro” banko padalijimą į “gerą” ir“blogą” - buvo siekiama turėti visasteisines alternatyvas siekiant išvengtibankroto.

Vis dėlto ištyrus situaciją tame ban-ke paaiškėjo, kad nėra iš ko suformuo-ti tos “sveikosios dalies”, kuri galėtųveikti savarankiškai ar būtų patrauklikam nors įsigyti, o visą banką rekapita-lizuoti ir paleisti veikti iš esmės “nuonulio” būtų kainavę pernelyg daug.Bankrotas tiesiog buvo pigiausia mo-kesčių mokėtojams išeitis, todėl ji ir bu-vo pasirinkta.

Žiniasklaidoje pasigirdusi spekulia-cija, neva išlaikyti “Snoro” veiklą siūlė-si Europos rekonstrukcijos ir plėtrosbankas, bet “nebuvo išklausytas”, yravisiškas išsigalvojimas. Privatus sekto-rius tuo metu nerodė jokio susidomė-jimo, išskyrus “Snoro” banko kredito-rius, kurie norėjo, kad Vyriausybėįmerktų mokesčių mokėtojų milijardus

bankui rekapitalizuoti, o tada galbūtkažką su kažkuo jungti ar kažkam par-duoti.

Dar kartą pabrėžiu - tai tiesiog būtųbuvę per brangu ir jeigu kiti “Snoro”kreditoriai tokiu atveju nebūtų kaži kuorizikavę, valstybė būtų rizikavusi mil-žiniškais mokesčių mokėtojų pinigais.

Ar pavyks atskirti sveiką Ūkio ban-ko veiklos dalį, kuri būtų įdomi inves-tuotojams, bus matyti jau greitai.

- Ar galima tvirtinti, kad kiti Lietuvo-je veikiantys komerciniai bankai yrastiprūs, o bankinei sistemai niekas ne-gresia?

- Lietuvos bankų sistemos stiprybė -nors kartais tai pateikiama kaip trūku-

mas - stiprių Skandinavijos bankų do-minavimas. Nereikia daug fantazijos,kad įsivaizduotume, kokia būtų buvu-si Lietuvos padėtis, jeigu ūkį iki krizėsbūtų kaitinę dideli “tautiniai” bankai ala “Parex” (ar daug mažų “tautinių”bankų). Skolinimas būtų buvęs pana-šiai beatodairiškas, tačiau nuostoliusbūtų prisiėmę ne akcininkai, kaip bu-vo dabar, o mokesčių mokėtojai, ku-riems būtų tekę tuos bankus “temptiuž plaukų” arba mokėti už jų bankro-to pasekmes, kaip buvo ne vienoje ša-lyje, įskaitant Latviją.

Stiprūs akcininkai, suteikę bankamskapitalo, kai jo reikėjo, iš tiesų apsaugo-jo Lietuvos mokesčių mokėtojus nuotų krizės išlaidų, kurios buvo labai daž-nos ne vienoje šalyje. Todėl, nepaisantatskirų bankų nesėkmių, bankinė sis-tema Lietuvoje stipri ir saugi.

- Koks bus Ūkio banko istorijos po-veikis šalies ekonomikai? Ar valstybeibrangiai atsieitų išmokėti indėlinin-kams kompensacijas, jei banko gelbėji-mas vis dėlto nepasisektų?

- Kompensacijas indėlininkams teksmokėti tik tuo atveju, jeigu bus pa-skelbtas banko bankrotas. Net jeigušis bankrotas įvyktų, tai neturėtų di-delės įtakos ekonomikai, nes Ūkiobankas yra mažas, jo tarpbankiniaiįsipareigojimai nedideli, kiti Lietu-vos komerciniai bankai yra labaistiprūs.

Net dvigubai didesnio “Snoro”krizės poveikis ekonomikai buvo la-bai nedidelis, nes jo paskolų portfe-lis rezidentams buvo menkas, tarp-bankiniai įsipareigojimai taip patnedideli. Žinoma, jeigu tektų mokė-ti išmokas, jas tektų mokėti iš sko-lintų lėšų, nes Indėlių draudimofondas neturi sukaupęs tam reikia-mų išteklių. Vis dėlto nemanau, kadtokio nedidelio banko bankrotas ga-lėtų kaip nors esmingai paveikti Lie-tuvos skolinimosi kainą. Lietuva pa-staruosius metus skolinasi tikraigeromis sąlygomis ir esant reikalui,manau, galėtų racionalia kaina su-kaupti lėšas ir šiam tikslui.•

I.Šimonytė: “Svajonės apie nacionalizavimą yra keistos”

Atkelta iš•1 p.

“Tokios informacijos kol kas nesa-me gavę. Mūsų savivaldybė sąskaitųŪkio banke irgi neturi, todėl niekonegaliu komentuoti”, - LŽ aiškinoasociacijos lyderis.

Kauno rajono savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pavaduotojasKęstutis Povilaitis LŽ prisipažino,kad kelios savivaldybės įmonės turišiame banke sąskaitas, bet ne pagrin-dines. “Dabar atliekame inventori-zaciją, kiek ten liko pinigų. AnksčiauŪkio banke turėjome daug sąskaitų,bet gerai išmokome “Snoro” pamoką.Ūkio banke buvo vos kelios sąskaitos.Nemanau, kad jose yra daug lėšų”, -kalbėjo jis.

“Vilniaus savivaldybė Ūkio bankenelaikė lėšų, todėl banko veiklos su-stabdymas jokios įtakos savivaldybėsveiklai nedarys. Pinigų šiame bankenelaikė ir savivaldybės įmonės. Mies-tas Ūkio banke turi paskolą, kuriągrąžins kaip numatyta paskolos grą-žinimo grafike”, - vakar paskelbtaVilniaus savivaldybės pranešime.

Tačiau Ūkio banko sąskaitoje įšaloapie 350 tūkst. litų Šilutės savivaldybėslėšų. Ši suma yra artima draudžiamai.Rajono savivaldybės administracijosdirektoriaus Raimundo Ambrozaičioteigimu, dėl to vieną kitą savaitę nedi-delių sunkumų kils, bet jie nė iš tolo

neprilygsta bėdoms, kurios užgriuvoper “Snoro” griūtį. Tąsyk 2 mln. litųnetektį teko glaistyti valstybės garan-tuota paskola.

Biržoje brango Šiaulių bankasVakar investuotojai NASDAQ OMX

Vilnius biržoje nerimavo - nuo pat ry-to ėmė sparčiai brangti Šiaulių ban-

ko, vienintelės biržoje likusios fi-nansinių paslaugų bendrovės, akci-jos, o po pietų jos jau kainavo de-šimtadaliu daugiau negu išvakarėse.

“Tokią reakciją, be abejo, paskatinomoratoriumas Ūkio bankui, bet ne-manau, kad ji tiesiogiai susijusi suŠiaulių banko pranešimu apie keti-nimus derėtis su Lietuvos bankudėl Ūkio banko turto ir įsipareigo-jimų perėmimo, nes pranešimas pa-sirodė vėliau”, - svarstė UAB finan-sų maklerio įmonės “Finbaltus”vadovas Regimantas Čepukas.

Į Lietuvos banko rekomendacijąbiržoje registruotoms bendrovėmsper NASDAQ OMX informacinęsistemą pranešti, kaip Ūkio bankoveiklos sustabdymas gali paveikti jųfinansinę padėtį, atsiliepė vos penk-tadalis įmonių. Visos tvirtino, jogneigiamo poveikio nepajus. R.Če-pukas mano, kad nebūtų nieko blo-ga, jeigu tokios rekomendacijos tap-tų privalomos, nes tai nuramintųakcijų rinką.

Saulius Malinauskas, Vilniaus bir-žos valdybos pirmininko pavaduo-tojas, LŽ teigė, jog apie tai valdybo-je buvo kalbėta, tačiau nuspręsta, kadčia prievolės neturi būti.

“Jei nieko blogo nevyksta, kodėlvisi apie tai turėtų skelbti? Panašiąrekomendaciją biržos dalyviamsteikėme ir sustabdžius banko “Sno-ras” veiklą”, - LŽ sakė S.Malinaus-kas. Jis pripažino, kad galima vi-saip pagalvoti, kai vieni apieproblemų nebuvimą praneša, o ki-ti - ne.•

I.Šimonytė: “Valstybėturėtų palikti spręsti

šiuos klausimus privačiam sektoriui.”

Pradėjo derybas dėl perėmimo

Pirmadienį “Sodra” 29 tūkst. pensininkų į Ūkio banką pervedė 17,04 mln. litų įvairių pensijų, kurios įšaldytos.Oresto Gurevičiaus ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5644 -0,6707%

1 Australijos doleris 2,6539 +0,2675%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9629 -0,8471%

1 Kanados doleris 2,5598 -0,1953%

1 Šveicarijos frankas 2,7977 -0,2073%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1145 -0,6732%

10 Čekijos kronų 1,3605 -0,3896%

10 Danijos kronų 4,6274 0,0000%

1 DB svaras sterlingų 4,0152 -0,6376%

100 Vengrijos forintų 1,1898 +0,2185%

100 Islandijos kronų 2,0051 -0,1696%

100 Japonijos jenų 2,7521 +0,3270%

100 Kazachstano tengių 1,7040 -0,6455%

1 Latvijos latas 4,9358 -0,0182%

10 Moldovos lėjų 2,1259 -0,6727%

10 Norvegijos kronų 4,6747 -0,2011%

10 Lenkijos zlotų 8,2782 -0,2887%

100 Rusijos rublių 8,5337 -0,2484%

10 Švedijos kronų 4,0304 +0,0422%

1 Turkijos naujoji lira 1,4484 -0,3590%

10 Ukrainos grivinų 3,1639 -0,6132%

2013 02 14, LB

2013 02 14Lietuvos žinios10 Žemės ūkis

DAIVA BARONIENĖ

Pakruojo rajono Lygumų vilnųkaršykla, kurioje dirbama nepamainomais 1900 metaisgamintais karštuvais, yra vienaiš nedaugelio likusių Lietuvoje.

Lygumų vilnų karšyklą 1929-aisiaisįsteigė vietos žydas. Didžiausio kles-tėjimo ši įmonė buvo sulaukusi pir-maisiais atkurtos Lietuvos neprik-lausomybės metais - tuomet prie josstovėdavo, regis, nesibaigiančios no-rinčiųjų susiverpti vilnas eilės. Da-bartinis senosios karšyklos šeiminin-kas pats ieško klientų po visą Lietuvą,o suradęs jų turimas vilnas keičia įvilnonius siūlus.

Vilnos neperkaLygumų vilnų karšyklos, įdarbi-

nusios penkis darbuotojus, savinin-kas Anatolijus Morozovas prisipaži-no tarnaujantis daugiausia kojinesmezgančių močiučių poreikiams.“Avių ir jų augintojų Lietuvoje šiuometu yra tikrai nemažai. Daugelissiūlo man pirkti avių vilną, bet aš įtokius sandorius nesileidžiu”, - LŽtvirtino A.Morozovas. Jis pabrėžė,kad lietuviška vilna mūsų šalyje ne-turi paklausos, esą nebepopuliarūstapo ir naminės vilnos siūlai. Todėltiems, kurie turi avių vilnos, vyrassiūlo iškeisti ją į jau suverptus siūlus.

“Skelbimus apie tokius mainus ra-šau ir kabinu pačiose įvairiausioseLietuvos vietose. Nurodytomis die-nomis apvažiuoju miestelius, nes tenir keičiu siūlus į vilną”, - teigė kar-šyklos savininkas ir vadovas. Anot jo,į mainus dažniausiai leidžiasi megz-ti įpratusios vyresnės moterys. Jaunižmonės labiau linkę pasiieškoti koji-nių kaimuose parduodamų dėvėtųdrabužių krūvose.

Ir važinėdamas po kaimus beimiestelius, ir iš atvykstančiųjų tiesiaiį karšyklą A.Morozovas sakė prii-mantis tik plautą vilną. “Kitados pa-tys ją plovėme. Bet ilgainiui, įvertinęvandens ir elektros kainas, suprato-me, jog mums tai daryti nuostolinga.Todėl dabar reikalaujame, kad vilnąavių augintojai išplautų patys. O tainelengva”, - pripažino karšyklos sa-vininkas. A.Morozovas pabrėžė, kadne vienam tenka atsakyti priimti at-

vežtą vilną, nes ją bandyta plauti skal-bimo mašina. Vyras paaiškino: “Skal-bimo mašinos taip suvelia vilną, kadjos beveik neįmanoma iškedenti. To-dėl patariama ją plauti rankomis.”

Konkurentų neturi A.Morozovas teigė neturįs konku-

rentų, kurie, kaip ir jis, mainytų vil-ną į įmonėje suverptus siūlus. Be to,Lietuvoje ir nebeliko tokių mažyčiųverpyklų, kokia yra Lygumose. Pa-šnekovas pabrėžė išlaikęs šį verslą tiktodėl, kad karšyklos darbuotojai bu-vo labai kantrūs, tenkinosi minima-liu uždarbiu.

“Gaila, kad mes, visas penketas,esame nebejauni. O jaunimas neno-ri dirbti karšykloje. Tad ji, manau,laikysis tik tol, kol dirbti pajėgsimemes”, - svarstė A.Morozovas. Vyras

pabrėžė, kad vilnų karšykla - vienin-telis pramonės objektas Lygumuose.

Ši karšykla, kaip minėta, įsteigta1929-aisiais. Tuomet karšimo maši-ną suko dyzelinis variklis. Sovietme-čiu karšykla buvo nacionalizuota irperduota Pakruojo buitinio aptar-

navimo įmonei, o ši toliau teikė gy-ventojams itin reikalingą vilnų kar-šimo paslaugą. A.Morozovas ją įsi-gijo 1991-aisiais.

“Norėjome dirbti geriau negu se-noji įmonė, kuri nepriėmė iš žmo-nių neplautų vilnų. Todėl įsigijome

vonias ir pradėjome vilnas plauti,džiovinti. Bet tai truko neilgai. Ėmusnežmoniškai didėti elektros ir van-dens kainoms teko atsisakyti šios pa-slaugos”, - pasakojo A.Morozovopavaduotoja Zina Daunienė.

Vilna vilnai nelygiZ.Daunienė pabrėžė, kad vilnai

karšti, o paskui ir verpti (ši paslaugaLygumuose taip pat teikiama) būti-nos ypatingos sąlygos. Viena jų - kar-šyklos oro temperatūra negali būtižemesnė nei dvidešimt laipsnių, ki-taip vilna kietėja ir ima elektrintis.“Cecho šildymas taip pat didina pa-slaugos savikainą, todėl mes kaskartturime aiškintis klientams, manan-tiems, kad pernelyg daug imame užsavo darbą”, - kalbėjo moteris.

Pasak Z.Daunienės, Lygumų kar-šyklos darbuotojai turi patirties karš-ti ne tik lietuvišką, bet ir iš NaujosiosZelandijos atgabentą vilną. “Vienosir kitos nesulyginsi. Lietuviška vilna -šiurkšti, kieta, siūlas storas. Atvežta išNaujosios Zelandijos - puri, minkš-ta, švelni”, - aiškino ji.

Lygumų vilnos karšykla, anotZ.Daunienės, šį skirtumą įvertinoprieš dešimt metų, kai ėmė siūti vil-nones antklodes, paklotus ir pagal-ves. Iš pradžių siuvo iš lietuviškosvilnos, tad antklodės išeidavo kieto-kos ir sunkokos. Tačiau žmonėmspatiko ir tokia produkcija. Ilgainiuiįmonė susirado tiekėjų, gabenančiųvilną iš Naujosios Zelandijos. Iš šio-je šalyje auginamų avių vilnos pa-siūtos antklodės yra minkštos, pu-rios ir lengvos.

Darbų įkarštis žiemąLygumų karšykloje vilna iš pra-

džių iškedenama, o paskui karšiamadviem mašinomis. Iš iškarštos vilnosverpiami siūlai. “Daugiausia turimedarbo žiemą. Vasarą dirbame supertrūkiais, nes tuomet žmonės ne-bemaino vilnos į siūlus”, - sakėA.Morozovas.

Lietuvoje avys kerpamos prieš Ka-lėdas ir pavasarį, prieš išvedant jas įganyklas. Tačiau vilnas pakeisti į siū-lus susirūpinama šaltuoju metų lai-ku. “Esame pajėgūs savo karšyklojeper darbo dieną iškaršti iki 100 ki-logramų vilnos, bet tiek niekada ne-padarome, nes nebėra tokio porei-kio”, - paaiškino direktorius. •

Šimtametė vilnų karšykla

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Pagal Europos Sąjungos (ES)reglamentus, tiesioginės išmo-kos už deklaruotus pasėlius iržemės ūkio naudmenų plotuspradedamos mokėti nuo eina-mųjų metų gruodžio 1 dienos.Tačiau daug ūkininkų, deklara-vusių pievas ir ganyklas, iki patNaujųjų metų pirmosios išmo-kų dalies taip ir nesulaukė.

Kiti skundėsi, kad iki šiol gavotik dalį išmokų, nors ankstesniaismetais per gruodį ir sausį būdavosumokama visa suma. Dėl to žmo-nėms, ypač tiems, kurie turi pievųir ganyklų, kilo daug papildomųklausimų. Per kaimiškus rajonusnusirito kalbos, kad atėjus naujajaivaldžiai galėjo būti pakeistos taisyk-lės ir, ko gero, atsirado papildomųsąlygų, kurių jie nežinojo. Todėl ne-va kai kurie žemės turėtojai, pavyz-džiui, tie, kurie deklaruoja tik pie-

vas ir nelaiko gyvulių, išmokų galiišvis negauti.

Pritrūko biudžete pinigųTačiau Žemės ūkio ministerijos

(ŽŪM) specialistai tokius nuogąsta-vimus kategoriškai neigia. Pasak val-dininkų, kai kurie pasėlius deklara-vę žmonės praėjusių metų gruodįpirmos išmokų dalies nesulaukė to-dėl, kad valstybės biudžete tam pa-prasčiausiai nebeliko pinigų. Nusta-tant mokėjimo prioritetus ir eiliš-kumą atsižvelgiama į tai, kiek tuometu valstybės biudžete esama lėšų.

ŽŪM Tiesioginių išmokų skyriausvadovas Karolis Anužis sako, kad Na-cionalinė mokėjimo agentūra (NMA)yra atlikusi visus reikiamus patikrini-mus. Pagrindinė priežastis, anot jo,

kodėl žmonės gruodį negavo pirmosišmokų dalies arba gavo per mažai, -pinigų šalies biudžete trūkumas.

Vėlavimas su karvėmis nesusijęs“Šiandien situacija dėl gyvulių tu-

rėjimo ar neturėjimo yra tokia: 2012metais buvo įvestas reikalavimas, kaddeklaruojamose pievose ir ganyklo-se ganytųsi 0,1 sąlyginio gyvulio. Taireiškia, kad dešimtyje hektarų pievųturėtų ganytis bent viena karvė. Jei-gu šio reikalavimo nesilaikoma, pa-reiškėjams taikomos sankcijos. Jos,atsižvelgiant į situaciją, gali svyruoti

nuo 3 iki 50 proc. išmokos”, - paaiš-kino ŽŪM skyriaus vadovas. Jeigu,tarkime, žmogus iš viso nedeklaruo-ja jokių naminių gyvulių, jam taiko-ma pati didžiausia - 50 proc. - sank-

cija, jeigu deklaruoja per mažai,sankcijos būna mažesnės.

Gyvulių turėjimas ar neturėjimas,kalbant apie pinigus ir patį išmokųmokėjimo faktą, anot valdininko, sutuo visiškai nesusijęs. “Kitaip sakant,jeigu pareiškėjas nelaiko gyvulių, tainėra pretekstas stabdyti jam išmokųmokėjimą”, - tikino K.Anužis.

Išmokas gaus visi“Siekiame, kad nuo gruodžio pir-

mosios, kai galima pradėti mokėti iš-mokas, pinigai pasiektų kuo didesnędalį gavėjų. Dėl šios priežasties kai ku-riems ūkininkams buvo pervesta nevisa suma. Kadangi išmokas sudarone tik ES, bet ir valstybės biudžeto lė-šos, pirmiausia siekiama išmokėti biu-džeto dalį. Už 2012 metus iš ES išmo-koms gausime per milijardą litų,tačiau pirma tą sumą turime sumokė-ti iš valstybės biudžeto. Vėliau, kai vals-tybė deklaruoja Europos Komisijai,kiek pinigų sumokėjo pareiškėjams irūkiams, Komisija juos grąžina”, - pri-minė galiojančią tvarką K.Anužis.

ŽŪM skyriaus vadovas patikino,kad visi žmonės, kurie yra deklaravępasėlius ir žemės ūkio naudmenųplotus už 2012 metus, o jų deklara-cijas NMA pripažinusi teisingomis,išmokas tikrai gaus. “Gali būti taip,jog piktinasi tie, kurie jau gavo ma-žiau pinigų, todėl atsiranda įvairiųinterpretacijų. Kartais pasitaiko at-vejų, kai pareiškėjai patys smarkiainusižengia taisyklėms ir dėl to gau-na ne visą išmoką. Tačiau apie su-mažintą paramą tokie piliečiai visuo-met laiku informuojami, todėl jokiųstaigmenų jiems neturėtų kilti”, -kalbėjo K.Anužis.

Pasak jo, pirmiausia išmokas tu-rėjo gauti pieno ūkiai, patyrę dideliųnuostolių, ir tie, kurie deklaravo pa-sėlius. Šioms ūkininkų grupėms iš-mokos buvo laikomos didžiausiuprioritetu. Galimas dalykas, kad tieasmenys, kurie, pavyzdžiui, deklara-vo vien pievas ir ganyklas, bet netu-rėjo pasėlių bei gyvulių, pagal prio-ritetus galėjo būti automatiškai nu-kelti į eilės galą. •

A.Morozovas: “Jaunimas nenori

dirbti karšykloje. Tadji, manau, laikysis

tik tol, kol dirbti pajėgsime mes.”

Išmokos: jokių staigmenų nekils

Prieš karšiant vilnas jos yra iškedenamos.

Z.Daunienė rodo vilnų karšimo mašiną, kuri skaičiuoja jau antrą šimtmetį. / Daivos Baronienės nuotraukos

K.Anužis: “Pirmiausia išmokas turėjo gauti pieno ūkiai, patyrę didelių nuostolių, ir tie,

kurie deklaravo pasėlius.”

Namų pasaulis 112013 02 14Lietuvos žinios

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Daugelis žmonių neįsivaizduojasavo poilsio be pirties malonu-mų, tačiau neretai manoma, kadtai yra gana sudėtingas įrenginys,kuriam reikia atskiro pastato arpatalpos. Gera žinia, jog naujau-sios technologijos leidžia įsirengtisauną net ir nedideliame bute - ji gali užimti ne daugiau vietos nei drabužių spinta.

Norint pasimėgauti pirties malonu-mais, paprastai keliaujama į kaimo tu-rizmo sodybas, sporto, sveikatingumoklubus, SPA centrus. Atstumai, paslau-gos - viskas kainuoja. Be to, viešuosesveikatinimo paslaugų centruose ne-lieka svarbaus dalyko - visiško privatu-mo ir laisvės.

Šiandien įmanoma patirti tokiuspačius laisvalaikio malonumus jau-kioje saunoje, neperžengus standar-tinio daugiabučio durų slenksčio.

Vietoj spintos - pirtisAtsiradus naujoms technologijoms,

stereotipinis pirties įsivaizdavimas vi-siškai griūva. Pirčiai įsirengti dabar ne-reikia nei atskirų patalpų prie vandenstelkinio, nei atskiro kambario su baru.Nusiskundimai dėl vietos stokos - taippat jau nebepateisinami. Įsirengti pir-tį namie galima 1-2 kv. m plote.

Iš išorės namų sauna atrodo kaippaprasta spinta. Bute ji užima tiekpat vietos. Be to, tokiai spintai įsi-rengti nereikalinga speciali sante-chnika, garų surinkimo kaminai,nebūtina laužyti grindų ar sienų.

Vienintelis reikalavimas - standarti-nis elektros maitinimo lizdas. Nedideliųmatmenų buitinio naudojimo saunosdar kitaip vadinamos infraraudonųjųspindulių kameromis. Tačiau tai tikskambus pavadinimas. Infraraudoniejispinduliai yra ta pati šiluma, kuri, kaip

ir įprastoje šiuolaikinėje pirtyje, regu-liuojama pasitelkiant krosnelę ar spe-cialius kaitinimo elementus.

Namų saunos dydis priklauso irnuo to, kiek žmonių ja naudosis. Vie-

nam žmogui užtenka 1-2 kv. m dydžiopirties malonumus teikiančios kabi-nos. Jeigu šeima gausesnė, reikėtų pa-galvoti apie didesnį plotą. Dydis ir ga-lingumas priklauso nuo poreikio.

Dizainas - taip pat. Tokiai saunos ka-binai namie susimontuoti nereikia jo-kių specialių inžinerinių žinių.

Technologijos leidžia taupytiNedidelių matmenų namų saunos

- jokia rinkos naujovė. Jomis seno-kai prekiaujama ir Lietuvoje, tačiaušių metų sausį Berlyne vykusiojemaisto pramonės, žemės ūkio ir so-dininkystės parodoje “Žalioji savai-tė 2013” (“Grune Woche 2013”) bu-vo pristatytos naujo tipo namų

saunos. Iš išorės jos liko tokios pa-čios, gal tik dar mažesnės, pritaiky-tos labai nedidelėms vonių erdvėms.Tačiau svarbiausia naujovė - įdiegtostechnologijos, kurios leidžia taupy-ti elektros energiją.

Kaip teigė vokiečių verslininkai, di-džiausia namų saunų bėda iki šiol bū-davo jose naudojami kaitinimo ele-mentai, kurie buitiniams vartotojamspridarydavo rūpesčių dėl suvartotoselektros energijos. Brangstant elekt-rai, būtina galvoti apie jos taupymą.

Kita problema - išorinė šilumosizoliacija. Parodoje “Žalioji savaitė2013” naujo tipo namų saunas prista-tantys vokiečių verslininkai tikino,kad šios problemos jau išspręstos. Ka-meros išorėje yra įrengtas kompiute-ris, kuriuo įrenginys gali būti valdo-mas nuotoliniu būdu. Jį galima valdytinet ir mobiliuoju telefonu, jeigu toksporeikis yra. Be to, sauna, kaip ir įp-rastas elektroninis buities prietaisas,gali būti užprogramuojama iš anks-to. Pavyzdžiui, važiuojant namo išdarbo mobiliuoju telefonu galimasauną įjungti arba iš anksto nustaty-ti, kad joje reikiamą valandą 30 mi-nučių būtų palaikoma 60 laipsniųtemperatūra. Be to, tokiose saunoseįrengti naujo tipo kaitinimo elemen-tai, kurie sunaudoja itin mažai elekt-ros energijos. Šiuos produktus de-monstruojantys vokiečių verslininkaisakė, kad dabar norint paruošti na-mų sauną naudoti 2-3 asmenų šeimaielektros energijos reikia tiek pat, kiekelektrinėje kepimo krosnelėje viščiu-kui išsikepti. Jų galingumas siekia nuo1 iki 1,6 kW, o kaina svyruoja - nuo 1iki 2 tūkst. eurų.

Medikai tikina, kad infraraudo-nųjų spindulių saunos gali padėti iš-spręsti įvairias sveikatos problemas,nes kaitinantis suaktyvėja kraujoapytaka, išsiplečia ir smulkios krau-jagyslės, ir odos poros, su prakaitu išorganizmo pasišalina toksinai. •

Užsikurti pirtį galima ir mobiliuoju telefonu

Vienas aktualiausių sprendimųprieš imantis remonto - dažųspalvos pasirinkimas. Lietuviųnamuose dažniausiai matomosnatūralių žemės spalvų sienos,tačiau beribės atspalvių paletėsgali įkvėpti ir netikėtiems sprendimams.

Įvertinus savo mėgstamą stilių, gyve-nimo būdą ir į kambarius patenkan-čios natūralios šviesos kiekį sienomsgalima pritaikyti beveik kiekvieną at-spalvį. Renkantis dažus reikia atkreip-ti dėmesį ne tik į pačią spalvą, bet ir įjos šviesumą/tamsumą, intensyvu-mą/pilkšvumą bei pustonių šiltu-mą/šaltumą. Apgalvojus, kokios bend-ros nuotaikos kambaryje norimapasiekti, tinkamas atspalvis patalpą pa-verčia jaukia ir asmeniška.

Gaivos jausmasMėlyna mūsų šalyje laikoma tipiš-

ka berniuko kambario spalva, betšvelnus melsvas atspalvis gali būtipuiki bazinė svetainės ar miegamo-jo spalva. Svetainėje melsvam atspal-viui solidumo suteiks tamsūs baldai,kurie priderinti prie balintos kavosatspalvio sienų būtų darę pernelygsunkų ar net slegiantį įspūdį. O mie-gamajame švelni šviesiai melsva ge-riausiai derėtų su šviesiais, kremi-niais baldais bei patalyne. Toksderinys skleidžia šviesos, švaros irgaivos pojūtį, o kaip akcentus gali-

ma panaudoti ryškesnių geltonų, ža-lių ar oranžinių raštų pagalvėles arpaveikslus. Derinant su šilto balto at-spalvio baldais ir metaliniais ar stik-liniais akcentais mėlynas kambarysatrodys erdvus bei elegantiškas, betnorint išvengti šaltoko įspūdžio ge-riau rinktis šiltos rudos, oranžinės arraudonos spalvos detales. Be to, bliz-giai dažyti kambariai atrodo šaltesni,o matinis paviršius sudaro šilumosįspūdį. Mėlyna geriausiai dera su ža-lia ir balta, taip pat sunku suklysti su-

poravus ją su koralo rusva, raudona,ryškiai rožine, smėline ar gelsvai ža-lia. Kiekvienas iš šių pasirinkimo va-riantų suteiktų pagrindą visiškai ki-tokiam erdvės stiliui.

Renkantis mėlyno atspalvio inten-syvumą reikia pamąstyti, kiek laikoper dieną praleisite patalpoje. Tam-saus ar ryškaus mėlyno atspalvio sve-tainei geriau nesirinkti, nes intensyvimėlyna per ilgą laiką imtų varginti, ta-čiau koridoriuje ji atrodytų labai sti-

lingai. Panašias taisykles galima pritai-kyti ir renkantis pilkus sienų dažus.

Įkvėpimas iš gamtosGamtoje įprasti atspalviai nevargina,

net jei namie jų gausu. Žalia yra benevienintelė spalva, kuria galima ryškiaidažyti tas patalpas, kuriose būnamanuolatos, todėl ji geriausias pasirinki-mas, jei nesinori šviesių ar pilkų atspal-vių. Priešingai, šviesių ar pilkų tonųverčiau vengti, ypač jei patalpoje ma-žai natūralios šviesos. Pilkšvai žalia ga-li slėgti ir skleisti prastą nuotaiką. Jeinorisi švelnaus žalio atspalvio, geriau-siai rinktis dažus ne iš mažo pavyzdžio,bet pasirinkta spalva nudažyti bentkvadratinį metrą sienos. Kitu atveju tikišdažius visą kambarį gali paaiškėti,kad vietoj švelnios alyvuogių spalvossienos tapo lyg kareiviška uniforma.

Prie ryškiai žalių sienų geriausiaitinka tamsiai rožiniai, mėlyni, rudi irbalti akcentai. Šviesiai žalią kambarįatgaivina sviesto geltonumo ar kremi-nės detalės, o gelsvai žalioje patalpo-je tinka melsvai žalios, rausvos ar avie-tinės spalvos.

Bene atsargiausiai reikėtų rinktisgeltonus sienų dažus. Atrodytų, gel-tona spalva nėra pretenzinga, tačiauišsirinkti tinkamą jos atspalvį ganasudėtinga. Reikia atkreipti dėmesį įjos pustonius, nes geltona labiausiaikeičiasi dėl apšvietimo. Prie dirbti-nės šviesos išryškėja žali tonai, o na-tūrali šviesa ją paverčia dar geltones-ne. Be to, prie geltonų sienų visiškai

nedera šaltos baltos ar pilkos spal-vos baldai. Citrinos ar sviesto atspal-vio sienas geriausia derinti su rudaisar turkio spalvos akcentais.

Ne tik mergaitėmsĮvairūs rausvi ir violetiniai atspal-

viai tinka ne vien mažųjų princesiųkambariuose. Švelni alyvinė labai de-ra prie senovinių gelsvo medžio bal-dų ir klasikinio lakuoto parketo. Jitradicinėms detalėms suteikia ele-gancijos ir išskirtinumo. Taip pat ra-minamai veikianti šviesi violetinė yragera alternatyva mėlynai arba šam-paninei spalvai miegamajame.

Patalpose, kur gausu saulės švie-sos, tinka sodrus slyvos atspalvis. Pa-grindinėse namų erdvėse tamsiosspalvos verčiau nenaudoti. Ji geriau-siai tiks nedidelėse erdvėse, kur dau-

guma sienų apstatyta baldais ar apka-binėta smulkmenomis, pavyzdžiui,virtuvėje. Taip prabangus atspalvissuteiks savitumo netgi paprastiemsbaldams.

Panašiai reiktų elgtis ir su raudona.Jei labai norisi raudonų sienų, geriau-sia šią spalvą parinkti mažai patalpainepuoselėjant vilčių, kad po remontoji atrodys erdvesnė - tai galėtų būti ko-ridorius, drabužinė ar vonios kamba-rys. Vyšniniai ar molio atspalviai su-teikia erdvei solidumo ir prabangos,tačiau ryškiai raudonos sienoms ge-riau nesirinkti, nes ilgainiui ši spalvaima varginti ir patalpoje atrodo nepa-lyginamai ryškiau nei ant mažo pa-vyzdžio dažų parduotuvėje. •Pagal užsienio spaudą parengė ILONA STAŠKUTĖ

Geriausia rinktis dažus ne iš mažo

pavyzdžio, bet pasirinkta spalva

nudažyti bent kvadratinį metrą

sienos.

Įsirengus nedidelę, drabužių spintos dydžio namų sauną nereikia gaišti laiko laukiant eilėse SPA centre, sveikatingumo klube ar važinėjant, be to, nereikia jaudintis dėl higienos. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka

Dabar norint paruošti namų sauną naudoti 2-3 asmenų šeimai elektros energijos reikia tiek pat, kiek elektrinėje kepimo krosnelėje

viščiukui išsikepti.

Slyvų spalvos sienos suteikia prabangos ir paprastam interjerui.Fslide.com nuotrauka

Sienų spalvos galvosūkis

2013 02 14Lietuvos žinios12 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Nenustygstantis dainininkasDonatas Montvydas šiandien,vasario 14 dieną, pristato savonaują dainos “Make That Lo-ve” vaizdo klipą. Jis tinkaValentino dienai, mat tiesiogspinduliuoja meilės aistra.

D.Montvydas “Lietuvos žinioms”sakė, kad daina sukurta jau senokaiir jai virtus “Make That Love” kūri-niu scenarijus vaizdo klipui jau suko-si jo galvoje. “Turbūt šimtą kartų bu-vau susapnavęs šį klipą, todėl labaitiksliai žinojau, ko noriu ir kaip taituri atrodyti”, - kalbėjo muzikantas.

Išgirsti gerą muzikąDonatas pats rašė scenarijų vaiz-

do klipui “Make That Love” ir įsi-vaizdavo jį iki pat menkiausių deta-lių. Kiek vėliau atlikėjas ir komandaieškojo žmonių, kurie idėją galėtų vi-sapusiškai įgyvendinti, negailėdaminei laiko, nei pastangų.

“Norėjau mini filmo, aiškios siu-žetinės linijos ir tai buvau suplanavęsiki smulkmenų. Viena pagrindiniųherojų profesionali aktorė JurgitaJurkutė yra klipo ašis, ji pasirinkta neatsitiktinai. Jurgitą pažįstu senokai irja ypač žaviuosi”, - teigė pašnekovas.Jis aiškino, kad J.Jurkutė visapusiš-kai tinkamai atskleidžia savo perso-nažą ir yra moters etalonas, nes josgrožiu abejoti neįmanoma, į ją gali-ma lygiuotis.

D.Montvydui norisi, kad jo kuria-mą muziką išgirstų kuo daugiaužmonių, o klipui parinkti tinkami

personažai - vienas iš būdų tai pa-siekti. “Juk akivaizdu, kad klausyto-jai ir žiūrovai mano klipą vertins pa-gal jo turinį ir vaizdą, taigi jiepamatys profesionalią aktorę, gra-žią moterį bei išgirs gerą muziką”, -LŽ tikino Donatas.

Nesigailėti dėl nieko Kaip teigė atlikėjas, jo kūryba įk-

vėpta gyvenimo ir plačiausios jaus-mų amplitudės, kokia tik gali būti.

“Džiaugsmas ir liūdesys, meilė ir ne-apykanta, gėris ir blogis, su kuriaissusiduriame kiekvieną dieną, tampadalimi mano muzikos. Motyvacijataip pat yra vienas stimulų kurti. Vi-suomet noriu puikaus kūrinio, pro-

fesionaliausios choreografijos ir savepristatyti taip, kad nesigailėčiau dėlnieko”, - prisipažino pašnekovas.

Nors D.Montvydas sutinka, kadLietuvos rinka yra gana maža ir leis-ti vaizdo klipus finansiškai neapsi-

moka, jis turi ambicijų kurti užsie-nio rinkai. Donatas pasakojo, kadnori sudaryti profesionalaus muzi-kanto įvaizdį, o kokybiški darbaidaug prie to prisideda.

“Vertinti save iš tikrųjų yra sudė-tinga, nes, palyginti su tikromis mu-zikos žvaigždėmis, nesu daug pasie-kęs. O kai ateis akimirka, kai teksapmąstyti visą savo gyvenimą, jukneskaičiuosiu gautų statulėlių ar ap-dovanojimų. Galvosiu apie tai, ką ge-ro esu padaręs, kiek žmonių esu pa-keitęs, kokios įtakos jiems esu turėjęs”, -dėstė D.Montvydas.

Skirtingi vaidmenysKalbėdamas atlikėjas pabrėžė,

kad jam svarbu būti pavyzdžiušiandienos jaunimui. Donatas tiki-si, kad pamatę jo teigiamą gyveni-mo būdą jauni žmonės bus moty-vuoti savo gyvenime daryti pozi-tyvius pokyčius.

“Kuriu visiems žmonėms. Tikiuo-si, kad jie kartu išgyvena mano mu-ziką, kad ji kelia emocijas, jausmus,verčia prisiminti tam tikras gyveni-mo akimirkas. Man dar vaikystėjepatikdavo jautrios baladės, tiesioggriebiančios už širdies, nes jų skatina-ma emocija buvo itin stipri”, - sakėpašnekovas.

Muzikantas koncertuoja ir klu-buose, rengia ir akustinius koncer-tus. Šie du žanrai yra skirtingi, rei-kia turėti jėgų prie jų pritapti irpasikeisti. “Kai dainuoji klubuose,santykis su klausytojais yra vienoks,o per akustinį koncertą - kur kas in-tymesnis ir artimesnis. Reikia mokė-ti save keisti, kad galėtum daryti abudalykus”, - teigė D.Montvydas. •

D.Montvydas sapnavo klipą šimtą kartų

Per M.A.M.A. muzikinius apdovanojimus keturias statulėles pelnęs D.Montvydas be stabtelėjimų kuria toliau.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

D.Montvydas: “Vertinti save iš tikrųjų gana sudėtinga, nes, palyginti su tikromis muzikos

žvaigždėmis, nesu daug pasiekęs.”

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Vasario 14-oji - išskirtinė diena Panevėžio muzikinio teatrolankytojams, nes tai pirmasismiestas, kuriame maestro AndriusKulikauskas pristato naująjį savoalbumą “Visas aš (beveik)”.

Visai neseniai - gruodžio pabaigo-je - pasirodęs albumas yra naujausiasžymaus bardo darbas. Jame tilpo net27 vaizdo klipai ir 22 dainos. Dauge-lį jų, pritariant gitaristui Gintarui Šu-linskui, maestro žada padainuoti peralbumo pristatymo koncertą.

A.Kulikauskas - kompozitorius, at-likėjas, puikus muzikinių improviza-cijų meistras, didelius lobynus suku-riantis bei paliekantis dainuojamosiospoezijos gerbėjams. Jis ilgą laikąbendru kūrybiniu keliu ėjęs su maes-tro Vytautu Kernagiu, jau daugiau neidešimtmetį koncertuoja vienas arbasu kitais atlikėjais - duetu su SauliumiBareikiu, kartu su G.Šulinsku, yragrupės “Adios” narys bei muzikinio

projekto “Kuli familly” generolas. Gausybė A.Kulikausko dainų at-

likta kitų dainininkų lūpomis, ir vi-sa tai sudėta į naująjį albumą. Tad irper koncertą, skirtą meilės dienai, nevienas žiūrovas bus nustebintas iš-girstų dainų, atliekamų paties And-riaus. Naujojoje programoje derėsskambios dainos, nebanalūs tekstai,puikūs improvizuoti gitaros akordaiir, be abejo, pati geriausia nuotaika,kokia tik gali aplankyti mylinčius irtikinčius meile žmones. Visus pana-šiai mąstančiuosius “Bardai LT”kviečia susitikti Panevėžio muziki-niame teatre. Juk “...būna viena ste-buklinga diena...” •

Šiandien, vasario 14-ąją, mylimieji sveikins mylimuo-sius. Puiki vieta linksmybėms po romantiškos vakarienės -“Tabami Divas” koncertas sostinės menų fabrike “Loftas”.

Kad renginys būtų kuo didesnisir geresnis, šou organizatoriai pa-kvietė dar daugiau dainininkių at-likti pasaulinio garso hitus apiemeilę. Be jau skelbtų divų RūtosŠčiogolevaitės, TV projekto “Dan-gus” finalininkės Augustės Vedric-kaitės ir sodraus balso GiedrėsRimšaitės, prisidėjo dar dvi atlikė-jos. Tai Lietuvoje gyvenanti žavio-ji latvė Baiba Skurstenė ir “Lietu-vos balso” finalininkė BertaTiminskaitė. Joms pritars muzikan-

tų grupė “Tabami Live Band”.Berta parengė Duffy, Amy Wine-

house, kitų populiarumo dėl savonepakartojamos kūrybos sulauku-sių artisčių dainų. Taip pat gyvaibus atlikti Madonnos, Adele, LadyGagos, Alicios Keys, “No Doubt”ir kitų žinomų atlikėjų kūriniai.

“Šiuo projektu tikrai nesiekiameatkartoti visų šių žvaigždžių. Norasvienas - pagerbti jas už talentą irenergiją, skirtą scenai, ir gerai leistilaiką, dainuoti visiems drauge. Be to,jau niekada visų šių pasaulinio gar-so divų nepamatysime koncertuo-jančių vienoje scenoje”, - sakė vie-nas “Tabami Divas” organizatorių,muzikantas ir prodiuseris ViktorasDiawara. •LŽ

Gražuolės dainuos apie meilę“Visas aš (beveik)” - Panevėžyje

A.Kulikausko naujajame albume tilpo 27 vaizdo klipai ir 22 dainos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Neseniai pasirodęs albumas - naujausias

žymaus bardo darbas.

Prie projekto noriai prisidėjo B.Skurstenė. / LŽ archyvo nuotrauka

Kultūra 132013 02 14Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKIS

Į vairių profesijų žmonės Lie-tuvos valstybės atkūrimo die-nos proga kasmet pastato pospektakliuką. 2009 metais su-vaidinta komiška pjesė apie

tai, kaip Jonas Basanavičius slėpė Va-sario 16-osios aktą. 2010-aisiais -“Lietuvos istorijos paveikslai”, kuriųpagrindas - šešėlių teatras. Užpernai- alegorinė pasaka “Gražuolė ir pa-baisa” (Gražuolė, aišku, Lietuva).Šiemet bus parodyta vienaveiksmė 5paveikslų asociatyvi drama “Kated-ra II”, sumanyta kaip tam tikrapriešprieša Justino Marcinkevičiaus“Katedrai”. Jos, kaip ir daugelio sam-būrio statomų veikalų, autorius -valstybės nekilnojamojo turto bro-keris, publicistas Dainius Juozėnas.Šiandien - generalinė repeticija.

Norime būti kartu“Galima sakyti, esame judėjimas, -

LŽ pasakoja sambūrio “varikliu” va-dinamas Gintaras Bingelis, vienosbendrovės generalinis direktorius. -Neturime kokio nors teisinio statusonei struktūros, taigi organizacija ne-tapsime. To ir nenorime, nes struktū-ra - tai jau šiek tiek prievarta. Tadakiltų klausimų - kas vadovauja, kaspaklūsta. O dabar iniciatyva ir norai -rimti ir žaismingi - kyla iš vidaus.

Viskas įvyko spontaniškai. Gydy-tojas Tomas Kajokas Bernardinųbažnyčioje priėjo prie G.Bingelio irpakvietė jį su žmona kartu švęsti Va-sario 16-ąją. Iki tol jie nebuvo pažįs-tami. Pirmasis susitikimas įsiminėtuo, kad visiems reikėjo pristatyti sa-vo šeimas, jų istoriją, parengti sten-delius su nuotraukomis.

“O dar mus subūrė šokiai, - dės-to G.Bingelis. - Jėzuitų gimnazijapasiūlė moksleivių tėvams mokytisšokti jų salėje. Taip susitiko ir susi-bičiuliavo šeimos, kurios yra sam-būrio pagrindas. Ilgainiui minčiųapie bendrą veiklą kildavo vis dau-giau. Žmonių irgi daugėjo, susiži-nodavo vieni per kitus. Ateidavo irsakydavo: norime būti kartu.”

“Kas mus sieja? Vertybės. Neži-nau, kas dar labiau galėtų vienyti.Mūsų visų požiūris į šį pasaulį pa-

našus. Remiamės patikrintomis, il-gaamžėmis, šimtmečius nekintamo-mis krikščioniškomis vertybėmis.Istorija įtikinamai rodo, kad nuo jųnusisukus pasaulis pradeda byrėti.”

Pasiaukojimas ir parsidavimasSpektaklis - ryškiausias Vasario 16-

osios šventės akcentas. “Vis dėlto pa-grindinis įvykis - pati šventė, - tikinaG.Bingelis. - O vaidinimai - mūsų sa-viraiška. Paprasti pasibuvimai sudraugais neįstrigs į atmintį kaip tie,kuriuose pats dalyvauji aktyviai, juo-

lab ką nors kuri. Repeticijos, formospaieškos, kaip išsakyti, ką esame su-manę, teikia daug džiaugsmo.”

Pasak statytojų, “Katedra II” su-manyta kaip polemika su Just.Mar-cinkevičiaus “Katedra”. Norėta darįdėmiau pažvelgti į tą istorinį laiko-tarpį - XVIII amžiaus pabaigą, kaižlugo Lietuvos-Lenkijos valstybė, oLietuva buvo okupuota Rusijos im-perijos. Ir parodyti, kad buvome rea-li politinė tauta, aktyviai dalyvaujan-ti savosios istorijos peripetijose.“Tema aktuali, kadangi kalbama apiesantykį su savo valstybe. Ką mes, jospiliečiai, darome, kad ta valstybė iš-liktų, egzistuotų, būtų stipri, klestė-tų? Mąstome apie tai, kas mumssvarbu - apie vertybes. Pasirinkimą.Pasiaukojimą. Parsidavimą. Tėvynėsišdavimą. Labai aktualu ir šiandien,gyvenant tarp didelių kaimyniniųvalstybių politinių interesų”, - svars-to G.Bingelis, poryt vaidinsiantis pa-grindinį - architekto Lauryno Guce-vičiaus - vaidmenį. “Ar patinkavaidinti? Patinka būti kartu su bend-raminčiais. Aš patiriu džiaugsmą. Taikodėl gi nevaidinti?” Pasak aktoriausmėgėjo, režisierė Jūratė Juozėnienė(gyvenime - dailininkė) ir D.Juozė-nas yra griežti, žino, ko nori, bet taigerai. Klausantis autoriaus aiškini-mų ir lūkesčių lengviau įsikūnyti įpersonažą, pajusti vaizduojamą lai-kotarpį, tuometę aplinką. Įdomu

bandyti įsijausti, kaip pasielgtumpats. “Jei būčiau Laurynas, vargu arpasielgčiau kitaip. Save priskiriu prie“sugadintos” kartos. Brendau, kaiaplink klestėjo vergiškas paklusimassistemai. Gyvenimas baiminantis irnuolatinis dvilypumas: manyti vie-na, šnekėti kita... Per kelis mūsų is-torijos amžius kartojosi pasirinkimosituacijos: kovoti už savo vertybes beiprincipus ir būti nubaustam, eiti į Si-birą, katorgą, kartuves ar - nuolai-džiauti ir tarnauti svetimiesiems, betužsitikrinti sotų kąsnį?”

Švieselės įsidegaKarta, kurianti tokius sambūrius,

gal vis dėlto nebuvo galutinai pra-rasta? “Čia nuodėmių išpirkimas, -juokiasi G.Bingelis. - Jei nebūsimepavyzdys vaikams, jie tuo keliu tik-rai neis. Vaikai žiūri į tėvus, sene-lius. Savęs gal jau nepakeisi, betjiems galime atverti kitokį žvilgsnį.Tegu mano vidinis pasaulis taip irliks dvilypis, kadangi toks jau esusuformuotas, bet jiems galiu rodyti,kad yra kitokių būdų ugdyti žmogų -laisvą asmenybę. Įdiegti vertybinęorientaciją, kuri būtina norint gy-venti oriai. Nesiginu, gal kai kada

pasielgiau kaip silpnas žmogus, betsu silpnumu reikia kovoti. Gal perilgesnį laiką ir pačiam pavyks išgyti.”

Vasario 16-ąją šeimų sambūrisbūtinai keliauja į Rasų kapines -prie J.Basanavičiaus, Vileišių kapų.Vasarą jie rengia žygius į gamtą,plaukioja baidarėmis. Neseniai“sambūriečiai” pasisiūlė susitikti suJėzuitų gimnazijos moksleiviais, kadpasišnekėtų apie profesijas ir suda-rytų atsvarą “komerciniam kalbėji-mui”. “Dabar visiems labai svarbusstudijų krepšelis, - aiškina G.Binge-lis. - Moksleivis visų bombarduoja-mas, viliojamas. Tai aiškiausi ko-merciniai interesai. O mes norimejų išvengti, atvirai ir nuoširdžiaipapasakoti apie tas sritis, kuriosedirbame.”

“Tamsu. Čiurlionio karalių delnuoseužsidega švieselė, kuri lėtai pavirsta įšviečiantį Lietuvos žemėlapio silue-tą...” Tai “Lietuvos istorijos paveikslų”scenarijaus pradžia. Tikra tiesa. Lėtai.Bet švieselės įsidega.•

Vasario 16-osios teatras - rimtai ir žaismingai Vilniečių bendraminčių grupė, neformalus šeimų sambūris, pradėjo burtis prieš septynetą metų. Iš noro švęsti Vasario 16-ąją. Pirmą sykį į šventę susirinko gal 12 žmonių. Dabar į renginius ateina apie 80. Skirtingų kartų atstovai, nuo prosenelio iki provaikaičio.

Po 2010-ųjų spektaklio “Lietuvos istorijos paveikslai”. Sėdi: Asta Giniūnienė (kairėje), Dalia Bingelienė, IlonaKajokienė, J.Juozėnienė. Stovi: Marius Šaliamoras, Linas Giniūnas su Juozo Tumo-Vaižganto atvaizdu, D.Juozėnas, T.Kajokas, Jovita Dilytė. / Artūro Kakaro nuotraukos

2009 metais šeimų sambūrio nariai pasirašė pasižadėjimą.

Vasario 16-ąją šeimų sambūris lankosi Rasų kapinėse.

Vienas iš sambūrio aktyvistųG.Bingelis.

Gydytojas T.Kajokas Bernardinų bažnyčioje priėjoprie G.Bingelio ir pakvietė jį su žmona kartu

švęsti Vasario 16-ąją. Iki tol jie nebuvo pažįstami.

2013 02 14Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos aštunt-finalis prasidėjo svečiuose žaidusių komandų šėlsmu. Pirmosiose rungtynėse perga-les iškovojo išvykose kovojęTurino “Juventus” (Italija) ir Pa-ryžiaus PSG (Prancūzija) klubai.

Italijos čempionas “Juventus” jaugali pradėti žvalgytis varžovų ketvirt-finalyje. Šis klubas išvykoje 3:0 pa-laužė Škotijos čempioną Glazgo“Celtic” ir susikrovė milžinišką pra-našumą prieš kovo 6 dieną namievyksiančias atsakomąsias rungtynes.

“Didesnė tikimybė, kad Popiežiuspakeis savo sprendimą, nei “Celtic”atsirevanšuos Turine”, - savo nuo-monę apie Glazgo ekipos šansus pa-reiškė praeityje garsus Anglijos fut-bolininkas Gary Linekeris.

Kitose antradienio rungtynėsePrancūzijos pirmenybių lyderių ko-manda PSG Ispanijoje 2:1 nugalėjoklubą “Valencia”, bet prieš atsako-mąją dvikovą susikūrė problemų.

Taktinė klaidaRungtynės Glazge prasidėjo tradi-

ciškai įspūdingu “Celtic” aistruoliųšou. Komandoms einant į aikštę be-veik 60 tūkst. škotų vieningai užtrau-kė klubo himną “You’ll Never WalkAlone” (“Tu niekada nebūsi vienas”).Po to žiūrovai iškėlė didžiulį plakatąsu garsios roko grupės “The Clash”dainos pavadinimu “London Ca-lling” (“Londonas kviečia”). Prieš trisdešimtmečius Didžiojoje Britanijojepopuliarumo viršūnę pasiekusiosdainos žodžiais “Celtic” gerbėjai ko-mandai norėjo priminti, kad šiemetČempionų lygos finalas vyks Londo-ne. Bet jau dvikovos pradžioje ėmėryškėti, jog priimti kvietimą škotamsbus labai sunku.

Daugiausia kritikos strėlių po pra-laimėjimo lėkė į “Celtic” gynėją išNigerijos Efe Ambrose. Dar sekma-dienį jis su savo šalies rinktine lai-mėjo Afrikos čempionatą, o grįžęs įGlazgą antradienį turėjo eiti kovotisu “Juventus”.

Jau 3 minutę E.Ambrose nepataikėį kamuolį, tuo pasinaudojęs Alessand-ro Matri atsidūrė vienas prieš varti-ninką Fraserį Forsterį ir jį nuginklavo.77 minutę Claudio Marchisio nesun-kiai aplenkė į gynybą nespėjusį Sco-ttą Browną ir pelnė antrąjį įvartį. Darpo kelių minučių “Celtic” žaidėjai vėlklausiamai nužvelgė E.Ambrose. Afri-kietis apmaudžiai prarado kamuolįnetoli savų vartų, ir kelių “Juventus”perdavimų kombinaciją vainikavoMirko Vučiničiaus įvartis.

Akivaizdu, kad “Celtic” trenerisNeilas Lennonas suklydo leisdamas įstartinę sudėtį E.Ambrose. Po Afrikosčempionato finalo prabėgus vos dviemparoms ir varginančios 9,7 tūkst. kmkelionės iš Johanesburgo į Glazgą šisžaidėjas nespėjo atgauti sportinės for-mos. E.Ambrose ne tik klydo, bet irantrajame kėlinyje vėjais paleido pui-kią progą išlyginti rezultatą.

Tačiau po rungtynių N.Lennonasgynė savo pasirinkimą: “Kai jis su-klydo rungtynių pradžioje, tai nebu-vo nuovargio požymis. Mes neturė-

jome pasirinkimo, nes kitas gynėjasMikaelis Lustigas traumuotas. Tre-neriai visuomet priversti rizikuoti.Tai tarsi lošimas.”

Priekaištavo teisėjuiAnglijos futbolininkas Michaelas

Owenas niekuomet nejautė simpati-jos itališkam futbolui. Ir užvakar jisprisipažino, kad palaikė šiauriniuskaimynus: “Glazgo komanda nusi-

pelnė daugiau. Ji prarado tiek, kad su-sigrąžinti nebeįmanoma. Mane ypačerzino daug nešvarių italų triukų.”M.Owenas akcentavo, jog keliantkampinius “Juventus” futbolininkainuolat kumščiavo varžovus, stumdė-si ir provokavo, o teisėjas iš IspanijosAlberto Undiano tai toleravo.

Dėl to pyko ir N.Lennonas: “No-rėčiau arbitro paklausti, ar futbolasIspanijoje ir Italijoje skiriasi?”

“Gana dažnai mes turime blogąįprotį dėl visko kritikuoti italus, todėltai paliksiu N.Lennonui”, - į disku-sijas nesileido “Juventus” strategasAntonio Conte.

“Celtic” skaudžiai pralaimėjo, betkomandos žaidėjai aikštę paliko pa-keltomis galvomis. Žiūrovai jiemsplojo už tai, kad nepalūžo ir visųrungtynių metu atkakliai spaudė“Juventus” prie jų vartų. Italai gy-

nyboje dirbo sunkiai, tačiau atsilai-kė. O dvikovos pabaigoje pribaigėišsekusius ir klydusius šeimininkus.Po rungtynių kameros užfiksavovaizdus, kaip nusivylę pavieniai ško-tai sėdi ištuštėjusiame “Celtic Park”stadione, o apsaugos darbuotojaijuos guodžia.

“Turine mums jau reikia stebuk-lo. Tokia realybė”, - pripažino N.Le-nnonas.

Ispanai atgaivino viltįKomanda PSG rungtynes su “Va-

lencia” Ispanijoje žaidė be savo ly-derių Thiago Mottos ir Thiago Sil-vos, o naujokas Davidas Beckhamassusitikimą stebėjo iš tribūnų.

“Davidas treniravosi tik savaitę,tad nenorėjome rizikuoti. Bet nema-nau, kad jam kils problemų priside-dant prie komandos”, - paaiškinoPSG treneris Carlo Ancelotti.

Tačiau ir be jų Paryžiaus komandašeimininkavo Valensijoje - per pir-mąjį kėlinį po argentiniečių įvarčiųjau pirmavo 2:0. Pasižymėjo Ezequie-lis Lavezzi ir Javieras Pastore.

Kaip ir “Juventus”, PSG futbolinin-kai galėjo įgyti saugų pranašumą priešatsakomąsias rungtynes, tačiau susi-kūrė nereikalingų problemų, kai pra-rado koncentraciją. Jau per teisėjopridėtą laiką svečiai pražiopsojo Adi-lio Rami spurtą. Palikęs gynėjus užnugaros, “Valencia” marokietis savokomandai pelnė vilties įvartį - 1:2.

Tačiau tai buvo dar ne viskas tąvakarą. Netrukus “Mestalla” sta-dionas užvirė - PSG žvaigždė Zla-tanas Ibrahimovičius tyčia įspyrė įčiurną Andresui Guardado ir buvoišvarytas iš aikštės. Po tokio kvailopoelgio Ibra negalės padėti savo ko-mandai atsakomosiose rungtynėse.

“Tai buvo normalus bandymasatimti kamuolį, nieko ypatingo, -stebėjosi C.Ancelotti. - Žaidėmepuikiai, tačiau rungtynių pabaigamums buvo prasta. Dabar turimesusikaupti ir pasinaudoti namųaikštės pranašumu.” •

Italai jau ramūs, prancūzams teks susikauptiGlazgo “Celtic” - Turino “Juventus” 0:3 (0:1).Glazgas, 57 917 žiūrovų. Teisėjas - AlbertoUndiano (Ispanija). Įvarčiai - AlessandroMatri (3), Claudio Marchisio (77), MirkoVučiničius (83).Įspėti - G.Hooperis, J.Forrestas, S.Brownas(“Celtic”); S.Lichsteineris, S.Padoinas,C.Marchisio (“Juventus”).“Valencia” - Paryžiaus PSG 1:2 (0:2).Valensija, 36 000 žiūrovų. Teisėjas - PaoloTagliavento (Italija). Įvarčiai - Adilis Rami(50); Ezequielis Lavezzi (10), Javieras Pa-store (43).Įspėti - J.Pereira (“Valencia), M.Verratti(PSG). Pašalintas - Z.Ibrahimovičius (PSG).

RENOVUOTAS MANIEŽASLAUKIA SPORTO MEISTRŲJau rytoj geriausi Lietuvos leng-vaatlečiai išbandys prieš savaitęduris atvėrusį renovuotą Šiauliųmaniežą - dvi dienas ten vyks ša-lies uždarųjų patalpų čempiona-tas. Tokio lygio varžybos Saulėsmieste rengiamos po 37 metųpertraukos. Vyrų 60 m sprintovaržybose bėgs Londono olimpia-dos dalyvis Rytis Sakalauskas. Mo-terų varžybose šioje distancijojestartuos Europos čempionato pri-zininkė Lina Grinčikaitė. 400 m ir800 m bėgimo rungtyse išvysimeEglę Balčiūnaitę, kuri ką tik Pran-cūzijoje pasibaigusio tarptautinioturnyro “Meeting National en sal-le de Val de Reuil” 800 m bėgimovaržybose užėmė penktąją vietą(2:07,88) tarp šešių dalyvių. Nuga-lėtoja tapo marokietė Malika Ak-kaoui (2:01,93). Moterų 60 m bar-jerinio bėgimo rungtyje dalyvausšalies rekordininkė Sonata Tamo-šaitytė. Moterų trišuolio sektoriujekonkuruos populiariausios 2012metų šalies lengvaatletės titulą pel-niusi Lietuvos rekordininkė pa-saulio jaunimo pirmenybių vice-čempionė Dovilė Dzindzaletaitė ir

LLAF taurės varžybų nugalėtojaJolanta Verseckaitė. Vyrų šuolių įaukštį sektoriuje išvysime populia-riausią 2012 metų šalies lengvaat-letį Europos vicečempioną Raivy-dą Stanį. Deja, šiame sektoriujemoterų varžybose dėl traumos ne-dalyvaus pajėgiausia šios rungtiesatstovė Airinė Palšytė. Vyrų 5 kmėjimo varžybose startuos olimpie-tis Marius Žiūkas, moterų 3 kmėjimo distancijoje - Londono žai-dynių dalyvė Neringa Aidietytė.

Lietuvos žiemos pirmenybėseŠiauliuose atletai turės puikią pro-gą įvykdyti Europos uždarųjų pa-talpų čempionato normatyvus.Šios varžybos vyks kovo 1-3 die-nomis Švedijos mieste Geteborge.

IŠ TEKVONDO TURNYRO -SU MEDALIAISŠvedijoje vykusiame tarptauti-niame tekvondo turnyre “Trelle-

borg Open 2013” puikiai pasiro-dė Šiaulių “Atžalyno” sportomokyklos auklėtinis AndriusKlemas (iki 54 kg). Pirmą kartądalyvaudamas suaugusiųjų var-žybose Trenerio RomualdoMontvido auklėtinis aštuntfina-lyje 13:8 nugalėjo Jungtinių Ara-bų Emyratų (JAE) sportininkąHamadą Alavį, ketvirtfinalyje7:3 laimėjo prieš norvegą Janak-ną Silumarą, pusfinalyje 8:6 pri-vertė pasiduoti Danijos atstovąSurachetą Singsoną ir pateko įfinalą. Lemiamoje dvikovoje suGraikijos sportininku Georgio-su Similsiu lietuvis dėl patirtostraumos negalėjo tęsti kovos irbuvo apdovanotas sidabro me-daliu. Gabija Janušauskaitė (tre-neris Tadas Janušauskas, klubas“Tajanas”) jaunių (15-17 metų)grupėje svorio kategorijoje iki49 kg taip pat užėmė antrąjąvietą. Finale G.Janušauskaitėpralaimėjo tituluotai tailandieteiNapatsorn Charanawat. A kla-sės tarptautiniame tekvondoturnyre dalyvavo per 1100 spor-tininkų iš 45 pasaulio šalių. Da-lyviai už prizines vietas gavo netik dovanų, bet ir įskaitinių rei-tingo taškų.

LIETUVOS DUETAS -DEVINTASLatvijoje vykstančiose Senojo že-myno orientavimosi sporto slidė-mis pirmenybėse Gabrielė Kei-naitė ir Vitalijus Petrulis mišriojeestafetėje tarp septyniolikos porųfinišavo devinti. Komandos na-riai pakaitomis turėjo įveikti po 3etapus (kiekvieno ilgis - 2 km).Lietuvos atstovams nesėkmingibuvo pirmieji etapai - dėl pada-rytų klaidų mūsų orientacininkainebeįstengė kovoti dėl medalių.G.Keinaitė ir V.Petrulis trasojesugaišo 1.16:21. Jie 17 min. pra-laimėjo čempionų titulą iškovo-jusiems rusams Anastasijai Krav-čenko ir Kirilui Veselovui(59:21). Sidabrą pelnė Švedijosatstovai Josefine Engstrom ir Pe-teris Arnessonas (1.00:52), bron-zą -norvegai Audhild BakkenRognstad ir Hansas JorgenasKvale (1.01:25). Čempionato šei-mininkai latviai Ieva Krumina irTomas Veitas užėmė vienuoliktą-ją poziciją (1.20:56), estai DaisyKudre ir Evenas Toomas finišavošešti (1.06:08).

LŽ

A.Conte: “Gana dažnai mes turime blogą įprotįdėl visko kritikuoti italus.”

Vartininkas G.Buffonas (dešinėje) ir kiti “Juventus” žaidėjai sulaukė priekaištų dėl nesportinio žaidimo.Reuters/Scanpix nuotrauka

Trumpai

Renovuotą Šiaulių maniežo bėgimo takelį išbandys elitiniai Europos sprin-teriai L.Grinčikaitė ir R.Sakalauskas. / Alfredo Pliadžio (LLAF) nuotrauka

Sportas 152013 02 14Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Finansinių sunkumų turinti Kauno “Žalgirio” komanda podviejų savaičių pertraukos tęs Eurolygos mūšius, tačiau dviko-vos išvakarėse kalbos sukosi neapie varžovus, o apie pinigus.

“Nei aš, nei mano žaidėjai per vienąsezoną nesame patyrę tiek įvykių. Taineįtikima”, - prieš kelionę į Vokietijąapie komandą užklupusias finansinesproblemas kalbėjo “Žalgirio” vyriau-siasis treneris Joanas Plaza. Jo auklėti-niai šiandien svečiuose žais su Bam-bergo “Brose Baskets”, per šešis turusE grupėje dar neiškovojusia pergalių.

“Tačiau atmosfera komandoje gera.Aišku, dabartinė situacija ne iš malo-niųjų, bet panikos niekas nekelia”, -žalgiriečių nuotaiką perteikė ekipos ka-pitonas Paulius Jankūnas.

Pervesti pinigai įstrigoKauno klubo sporto direktorius Vi-

toldas Masalskis trečiadienį per rytinętreniruotę pasidžiaugė, kad žaidėjai so-lidarūs ir galvoja apie Eurolygos rung-tynes Bamberge.

“Kol kas nė vienas žaidėjas koman-dos nepaliko”, - sakė jis. Sporto direk-torius tik susirūpinęs, jog antradienįapribojus pagrindinio “Žalgirio” rė-mėjo Ūkio banko veiklą jame įstrigokrepšininkų atlyginimai. Būtent tą die-ną buvo pervesti pinigai žaidėjams be-veik už du mėnesius. Bendra žalgirie-čių mėnesio atlyginimų suma yra apie1,5 mln. litų.

Jei tokia sunki situacija, kam ekipaireikalingas naujokas Donnie McGrat-has? Pasak V.Masalskio, klubas niekonepralaimi: jei su šiuo žaidėju bus pa-sirašyta sutartis keturiems mėnesiams,

jam bus mokami komandą palikusioIbrahimo Jaabero pinigai.

Ieško naujų rėmėjų“Nežinau, kiek dar atsilaikysime

prieš mus slegiančias problemas. Turi-me toliau dirbti savo darbą. Jeigu patek-sime į ketvirtfinalį, žaidėjai bus išgyve-

nę daugiau, nei aš mačiau per savotrenerio karjerą”, - kalbėjo nuo 1997metų treneriu dirbantis ispanas J.Plaza.

Tačiau, pasak sporto direktoriausV.Masalskio, ne viskas taip niūru. Šiossavaitės pabaigoje klubas turėtų gautipiniginę injekciją, kitą savaitę numaty-tas susitikimas su galimais rėmėjais.“Stengsimės surinkti apskrities versli-ninkus. Sieksime, kad jie taptų dalinin-kais, nes Vladimiras Romanovas pasi-lieka tik rėmėju”, - teigė komandosvadovas.

Su R.Javtoku linksmiauNepaisant pastarųjų įvykių Lietuvos

čempionai šiandien Vokietijoje steng-sis nuo visko atsiriboti siekdami trečio-sios pergalės. Per šešis turus dukart lai-mėję žalgiriečiai E grupėje užimapenktąją vietą.

Į Vokietiją išvyko visi pagrindiniaižaidėjai, tik Jeffo Foote’o vietą už-ėmė po traumos atsigaunantis Ro-bertas Javtokas, nes treneris nori,kad vidurio puolėjas greičiau įsilie-tų į komandą. “R.Javtoko sugrįžimas

labai gerai nuteikė psichologiškai. Jislinksmas vyrukas, todėl dabar ko-mandoje dar smagiau”, - tikino puo-lėjas P.Jankūnas.

“Žalgirį” treniruojantis J.Plazapabrėžė, jog puikių metikų turintysvokiečiai visas rungtynes, išskyrusdvikovą su Berlyno “Alba”, pralai-

mėjo tik keliais taškais. “Bus labaisunku. Turime gerbti “Brose Bas-kets” ekipą, antraip jie mums prida-rys daug problemų”, - sakė Kaunoklubo strategas.

“Brose Baskets” vyriausiasis trene-ris Chrisas Flemingas Eurolygos sve-tainei neslėpė, jog auklėtiniai - kad ir

kokia būtų situacija E grupėje - bandyslaimėti. “Labai sunkiai dirbome, kadpasiektume TOP 16 etapą, todėl nori-me žaisti kuo geriau ir laimėti rungty-nes”, - teigė jis.

“Tikime, kad galime iškovoti perga-lę”, - jam antrino puolėjas PhillipasNeumannas.•

SAULIUS RAMOŠKA

Europos krepšinio klubusMaskvos srities “Chimki”, Kauno“Žalgirį”, Gdynės “Asseco Pro-kom”, Stambulo “Galatasaray”sieja ta pati problema - visų ekipųsavininkai šiemet prisipažino turįrimtų finansinių sunkumų.

Dėl tris mėnesius neišmokėtų atly-ginimų “Chimki” (Rusija) ekipos žaidė-jai sausio 15-ąją pradėjo streiką, bet jisilgai netruko. Klubo vadovybė su di-džiausia palyda apsilankė pas pa-maskvio gubernatorių, ir šis pažadėjorasti klubui investuotoją. Rado. DabarRimo Kurtinaičio treniruojami auklė-tiniai saugūs ne tik šį, bet ir kitą sezoną.Apie vėluojančius atlyginimus netru-kus garsiai prabilta ir “Žalgiryje”. O šiąsavaitę dėmesio centre atsidūrė dar duklubai - Lenkijos čempionė Gdynės“Asseco Prokom” ir Stambulo “Galata-saray” (Turkija).

Savininkas atsisako komandosLenkijos žiniasklaida informavo, jog

Gdynės komandos vienas savininkųverslininkas Ryszardas Krause paskel-bė perleisiąs savo turimas klubo akcijas“Asseco” bendrovei. “Dabar sunkūslaikai, todėl komandą finansuos įmo-nė “Asseco”, o aš ir toliau remsiu jau-ną Gdynės komandą “Start”, - sakė mi-lijonierius.

Lenkijos žiniasklaida suskubo spė-lioti, kas laukia “Asseco Prokom” eki-pos, kurioje ilgus metus žaidė ir dirbo

Tomas Pačėsas, o šį sezoną kelis mėne-sius vyriausiojo trenerio pareigas ėjoKęstutis Kemzūra. Skelbiama, kad klu-bo žaidėjams leista ieškotis ekipų, va-dovai nori kuo greičiau parduoti ilgalai-kius kontraktus turinčius krepšininkus.Tačiau šiuo metu trečiąją vietą Lenkijosčempionate užimanti “Asseco Pro-kom” sezoną tikrai baigs. Sykiu prane-šama, kad kitą sezoną Gdynės ekiposbiudžetas sieks 2 mln. zlotų (apie 1,6mln. litų), todėl apie Eurolygą koman-da tegul nesvajoja.

“Anksčiau Gdynės klube nebūdavojokių problemų, tiesiog jis turėdavo ma-žiau pinigų, - LŽ sakė 2004-aisiais šio-je ekipoje žaisti pradėjęs, o nuo 2007metų iki 2012-ųjų vasario vyriausiuoju

treneriu dirbęs T.Pačėsas. - Komandąremia įmonė “Asseco” - viena iš penkiųdidžiausių Europos informacinių tech-nologijų bendrovių, turinti stiprų finan-sinį pagrindą. Vienas jos padalinys re-mia Belgrado “Partizan”. “Asseco”skiriami pinigai sudaro didžiąją dalįGdynės klubo biudžeto. Kitas ekiposrėmėjas “Prokom” turi nesklandumų,todėl jos akcijas perima “Asseco”, kuriir taps klubo savininke.”

Pasak T.Pačėso, finansinė situacijaLenkijos čempionų klube sudėtinga, ta-čiau komandos vadovai stengsis kiekįmanoma sumažinti išlaidas, kad ekipabaigtų sezoną. “Klubas išlieka, tik pasi-keičia savininkas. O kad biudžetas ma-žės, nieko ypatinga”, - teigė aštuonis-

kart Lenkijos čempionu su Gdynės eki-pa tapęs lietuvis.

Kai biudžetas formuojamas pažadais

Tuo pat metu prabilta ir apie proble-mas viename turtingiausių Turkijos klu-bų Stambulo “Galatasaray”. Skelbiama,kad iki vasario 22 dienos turkai tiek mo-terų, tiek vyrų krepšinio ekipų žaidė-jams privalo sumokėti atlyginimus, ku-rių bendra vertė - 3 mln. eurų. Priešinguatveju žaidėjai gali pradėti skirstytis.

Kas nutiko Europos krepšinio klu-bams? “Kiekvieno situacija skirtinga, -teigė T.Pačėsas. - “Chimki” - Maskvossrities komanda, išlaikoma iš apskritiessavivaldybės lėšų. “Asseco Prokom” -privatus klubas, gyvuojantis iš privačiųlėšų, dar šiek tiek jį paremdavo miestas.

Nežinau, kaip dėl Stambulo komandų,kas jų savininkai, iš kur gauna lėšų irkas nedavė pinigų. Sezono pradžiojepaprasta formuoti biudžetą popieriuje,kai, tarkime, vienas rėmėjas praneša sa-vo dalį sumokėsiąs po pusmečio. O kaipo pusmečio į kasą neįkrenta pinigų,klubo biudžetas pradeda braškėti.”

Nepelningas verslasPasak T.Pačėso, krepšinio tenden-

cijos pasaulyje, išskyrus NBA, tos pa-čios - iš krepšinio turtų nesusikrausi.

“Tai pelno neduodantis verslas, to-dėl visi stengiasi geriausių rezultatų pa-siekti patirdami kuo mažiau nuostolių.Tad nematau problemos, jog iš Gdy-nės komandos traukiasi ilgametis savi-ninkas, turįs savo verslą ir besistengian-tis atsisakyti nuostolingų projektų, -teigė T.Pačėsas. - Paimkime kad ir “Žal-girio” savininką Vladimirą Romano-vą. Kad ir koks jis kontroversiškas, epi-tetų jam galima daug pritaikyti, bet jisištraukė komandą iš duobės, įdėjo sa-vo pinigų. Krepšinis, kaip minėjau,nuostolingas verslas. V.Romanovas tu-ri daug nuostolių, todėl nesuprantu,kodėl jis tai daro.”

Užsiminęs apie “Žalgirio” finansi-nes problemas T.Pačėsas stebėjosi,jog Kauno miesto valdžia, turėdamaper 700 mln. litų biudžetą, negali skir-

ti 5-10 mln. komandai, kuri yra Kaunoir visos Lietuvos vizitinė kortelė.

“Kažkodėl krepšinį bandoma kiršin-ti su kitomis sporto šakomis. Taip jaunutiko, kad šiais laikais krepšinis yra po-puliariausia sporto šaka mūsų šalyje, o“Žalgiris” - populiariausia komandaLietuvoje, - teigė krepšinio specialistas.- “Žalgiris” turi ne tik tuos 15 tūkst.aistruolių, kurie ateina į areną. Jų yravisuose miestuose. Komandai reikia pa-dėti visais įmanomais būdais. O viskąsugriauti galima vienu sprendimu.”•

Keblioje situacijoje žalgiriečiai nepanikuoja

Europos krepšinio klubai nesuduria galų

T.Pačėsas: “Nieko nuostabaus, kad iš komandųtraukiasi savo verslą turintys savininkai, steng-

damiesi atsisakyti nuostolingų projektų.”

“Asseco Prokom” žaidėjams leista ieškotis komandų - klubo vadovai norikuo greičiau parduoti ilgalaikius kontraktus turinčius krepšininkus.AFP/Scanpix nuotrauka

V.Masalskis: “Kol kasnė vienas žaidėjas

komandos nepaliko.Jie solidarūs ir galvoja

apie Eurolygos rungtynes Bamberge.”

“Žalgirio” treneris J.Plaza: “Nežinau, kiek dar atsilaikysime prieš mus slegiančias problemas.”Erlendo Bartulio nuotrauka

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne,Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčioniųr. (iš trijų pusių Svylos upė). Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BALDAI, INTERJERAS

PARDUODA

Nebrangiai geros būklės stalą-knygą. Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų re-monto darbus. Tinkuoju, glaistau, dažau,tapetuoju, kloju grindų dangą. Tel. 8 683 62 296, Artūras

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbi-nio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

48 metų moteris - pagalbinės darbininkėsdarbo (gali plauti langus ir t.t.). Vilnius,tel. 8 604 23 434.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

LEIDINIAI

PARDUODA

Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) irrusų kalbos žodyną (kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PRANEŠIMAI

Lietuvos automobilių klubo ValdybaŠAUKIA klubo narių SUVAŽIAVIMĄ, ku-ris vyks 2013 m. kovo 16 d. (šeštadienį)Kaune, UAB „Auto ABC“ patalpose (Sava-norių pr. 445). Registracija nuo 11.00 val.Susirinkimo pradžia 12.00 val. Užs. LM-2233

Parduodami BUAB „Sanvada“ debitori-niai įsiskolinimai. Dėl išsamesnėsinformacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-88

Informuojame apie įvykdytą žemėssklypo SB „Babiniai“, Babinių Sodų 10-oji g. 34 ir greta esančios teritorijosformavimo ir pertvarkymo projektą.NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto vedėjo2013 02 07 Nr. 49VĮ-(14.49.2)-177 įsakymas tvirtinti formavimo ir pertvar-kymo projektą. Projekto rengėjas UAB „Altiplanas“, Kęstučio g. 54-6, Vilnius. Užs. LM-2235

Parduodamos BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ debitorinės skolos.Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Užs. LM-2234

BUAB „Elektromanas“ bankroto admi-nistratorius parduota UAB „Ciklidas“ irUAB „Nemenčinės statyba“ debitorinesskolas. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-85

2013 02 14Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

PRANEŠIMASapie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Nenergija“, adresas: Draugystės g. 1, Pakirkšnio k.,Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - biodujų jėgainės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Šalnaičių k., Saločių sen., Pasvalio r.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Nenergija“ nuomojamame 2 ha plotosklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų ma-sės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elekt-ros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmer-gės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Saločių seniūnijoje, Vytauto g. 9, Saločiai.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks2013 kovo 1 d. 13.00 val. Pasvalio r. Saločių seniūnijoje, Vytauto g. 9, Saločiai.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-82

INFORMACIJA apie „UAB „Pramonės energija“ biokuro katilinės, R.Kalantos g. 49, Kaune“ atrankos išvadą dėl

poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius; tel. (8 5) 268 5989; faks. (8 5) 268 5988.

Planuojama ūkinė veikla bei vieta: šiluminės energijos gamyba deginant biokurą R.Kalantos g. 49,Kaune.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo atliktos 2012 m. UAB „Pramonės energija“ priėmus naujus technologinius bei kitus sprendimus, turinčius esminėsįtakos projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas pateikė naują informaciją atrankai atlikti.

Pagal LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 12 d. atran-kos išvadą Nr. 12/(PAV)-D2-400 planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada, atrankos dokumen-tais per 10 darbo dienų bei pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbodienų nuo 2013 02 14 galima UAB „Inžinerinės projekto dalys“, Savanorių pr. 241-46, Kaunas, tel. +370 614 88 190, el. paštas: linas@ipd.lt; LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departa-mento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 07. Užs. R-87

INFORMACIJA apie Kapinių įrengimo Visagino savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas - Visagino savivaldybės administracija, Par-ko g. 14, Visaginas; tel. (8 386) 31 551.

2. PŪV pavadinimas - bendro naudojimo teritorijos - kapinių veikla.

3. PŪV vieta - centrinė Visagino savivaldybės dalis, šalia kelio į Ignalinos atominę elektrinę, Visa-gino savivaldybės teritorijoje, Utenos apskrityje.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada ar privaloma vertinti poveikį aplinkai -LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) 2013 01 17priimta atrankos išvada Nr. (5.1)-s-135, kad poveikio aplinkai vertinimas 2 p. nurodytai veiklai ne-privalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau susipažinti galima Visagino savival-dybėje, Parko g. 14, Visaginas, tel.: (8 386) 31 551, 31 767, faks. (8 386) 31 286, per 20 d. d. nuošios informacijos paskelbimo datos.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo da-tos galima pateikti Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 d. d. nuo šios informacijospaskelbimo datos galima Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786 ir Vi-sagino administracijoje, Parko g. 14, Visaginas, tel. (8 386) 31 551, faks. (8 386) 31 286. Užs. LM-2223

PRANEŠIMAS UAB „Miškolita“ (įm. k. 184265596) KONKURSĄ naujai miško technikai įsigyti,

skelbtą dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2013 m. vasario 9 d. Nr. 33 (13 458), LAIKYTI NEGALIOJANČIU.

Užs. LM-2230

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miestoskyriaus vedėjo 2013 02 12 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-195 patvirtintas vietovės lygmens spe-cialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl Jekaterinai Krivenko, Maksim Krivenko ir Liudmilai Krivenko priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0443 Vilniaus m. k. v., Mokslininkų g. 29, Vilnius, SB „Vitaminas“.Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemėsūkio ministerijos interneto tinklalapyje.Jekaterina Krivenko. Užs. LM-2231

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 14Lietuvos žinios18 TV programos

KETVIRTADIENIS 14 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Veidai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7

11.15 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Romantinė komedija

“Nekenčiu Valentinodienos” N-14

0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba

į pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Moterys meluoja

geriau”. Mylimiausi. Apdovanojimai 2013

21.00 “Moterys meluoja geriau”21.30 Donato Montvydo vaizdo

klipo “Make That Love”premjera

21.35 TV3 vakaro žinios22.00 Komedija “Kartą Romoje”23.40 “Kaulai”0.40 “Firma”1.30 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Papua. Naujoji Gvinėja” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Nematoma tiesa” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Muzikinė kaukė”. Finalas23.00 Kriminalinė drama

“Kur slypi tiesa” S1.05 “Laukinis” (k.) N-72.05-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovostęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III”(k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kan-čia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė”18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai”N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas“Tylūs kanalai” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50“Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7 1.50 “Drau-gai III” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”(k.) 12.25 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 1,2 d. (k.) 13.30 Dok. f. “Geltona natrio linija” (k.)13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Lietuvių ope-rų arijas atlieka Gražina Apanavičiūtė (k.) 14.10“Laiko ženklai”. Interesai ir bendroji dorovė 15.00“Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lie-tuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15“Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas”19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema”20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lie-tuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f.“Baltos dėmės mėlyname” N-14 21.45 “Moksloekspresas” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmun-das Zubavičius. “Karas po karo” 0.00 Panorama(k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 Aktorės Kristi-nos Kazlauskaitės jubiliejui. Muzikinis f. “Dičiauskarjera” (k.)

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau sujūsų mama” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Telepar-duotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas”17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas”

19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinausu jūsų mama” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmof. “Pavojai gelmėse” 23.40 “6 kadrai” 0.40 Euroly-gos rungtynės. TOP 16. Bambergo “BroseBaskets” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 2.20“Klyvlendo šou”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Aš tavemyliu!” 8.00 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Nega-liu tylėti” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 “RossasKempas. Gaujos” N-7 12.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.“Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 16.00 Ži-nios 16.10 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas suugnimi” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-719.45 “Aš tave myliu!” 19.50 Dok. f. “Milijono ver-tės ūdra” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuvatiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporte-ris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Supernamai” 1.00“Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-710.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimodovana” 12.15 “Neišvengiamos katastrofos” 13.15Komedija “Įžūlios dienos” N-7 14.55 Komedija“Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija” 16.45“Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski”N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė”19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV”žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: eliti-nis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30“Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 Drama “Kraujasir šokoladas” N-14

Balticum Auksinis7.00 Veiksmo f. “Audros karys” 9.00 Drama “Lūšny-nų milijonierius” N-7 11.00 Drama “Vėjavaikė”

13.00 Komedija “Eglutės 2” 15.00 Drama “7 dienosir naktys su Marilyn Monroe” N-7 17.00 Drama“Meilė ir šokiai” 19.00 Drama “Paskutinis šansas įsi-mylėti” 21.00 Komedija “Nekenčiu Valentinodienos!” 23.00 Drama “Mergišius” S 1.00 Drama“Emos laimė” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tune vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Madosnuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (lietuvių k.)17.05 Suprasti. Atleisti 17.50 Susituokime 18.55Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.05“Aistros dėl Čiapajevo” 23.25 Lietuvos “Laikas” (lie-tuvių k.) 23.40 “Vakarinis Urgantas” 0.20Melodrama “Purvini šokiai 2” 1.40 Vakaro naujie-nos 1.55 Žvaigždėlaivis

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Buvo meilė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15“Marijos giria” 22.05 Dvikova 23.40 “Sonka” 0.35Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Gyvena toks vaikinas” 2.35Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.00 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lev”12.00 Tenisas. ABN AMRO World turnyro aštuntfi-nalis. Tiesioginė transliacija 17.55 Krepšinis.Eurolyga. CSKA - “Panathinaikos”. Tiesioginė trans-liacija 19.55 Boksas. Davidas Haye’as - DereckasChisora 20.40 “Trans World Sport” žurnalas 21.40Krepšinis. Eurolyga. “Brose Baskets” - “Žalgiris”. Tie-sioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga.“Maccabi” - “Barcelona”

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Valentinas vienas” - 10.15, 12.45, 15.45, 18.15,20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17, 19.15,21.20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.15, 17.45, 20.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.“Ana Karenina” - 13.15, 18 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -16.15, 19, 21.40 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30,15.30, 19.30 val.“Dubleris” - 11, 16, 21 val.“Skrydis” - 11.45, 18.30 val.“Taikinys” - 15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 13.30, 17.30, 21.50 val.“Ištrūkęs Džango” - 14, 20.30 val.“Vargdieniai” - 10.45, 17.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.“Pi gyvenimas” - 14.15 val.“Legendos susivienija” - 12.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Valentinas vienas” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 20.30,22 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.15, 14.30,17, 19.15, 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40 val.“Žuviukas Nemo” - 11.20, 13.50 val.“Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.20 val.“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 16, 18.15 val.“Ana Karenina” - 11.40, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Argo” - 14.40, 18, 20.40 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 15, 18, 21 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.20,16.10, 21.20 val.“Populiari mergina” - 11.30, 17.30 val.“Dubleris” - 16.30, 21.45 val.

“Skrydis” - 13.20, 18.20 val.“Taikinys” - 14, 20.10 val.“Ištrūkęs Džango” - 14.20, 21 val.“Tyli naktis” - 18.45, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12 val.“Vargdieniai” - 13.15, 18.30 val.“Pi gyvenimas” - 11.40, 17.40 val.“Legendos susivienija” - 11.15 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 21.15 val.“Aurora” - 19 val.“Namie vieni” - 17.30 val.PASAKA“Provokuojantys užrašai” - 22.30 val.“Karališkas romanas” - 15 val.

“Medžioklė” - 18 val.“Valentinas vienas” - 20.15, 22 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20 val.“Optimisto istorija” - 17.30, 21.30 val.“Aurora” - 14 d. 17.15 val.“Debesų žemėlapis” - 19.30 val.“Meilė kaip nuodai” - 15.30 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Jausmų galia” - 16 val.MULTIKINO“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30, 15.45, 18 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15, 12.30, 14.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 17, 19 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -16, 18.45, 21.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16,17.45, 19.45 val.“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 18,19, 20, 21.15, 22 val.“Ana Karenina” - 15.45, 18.30, 21.15 val.“Dubleris” - 22 val.“Ištrūkęs Džango” - 21 d.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.15 val.“Zambezija” (3D) - 10, 12, 14 val.“Zambezija” - 10.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30 val.

KAUNASCINAMON“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.45 val.

“Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val.“Optimisto istorija” - 19.35 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.“Medžioklė” - 13.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val.“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.“Aurora” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.“Gangsterių medžiotojai” - 22 val.“Pi gyvenimas” - 11.10 val.“Zambezija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.15,19.45, 22 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.30, 19.15,21.30, 23.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 17.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Ana Karenina” - 15.15, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.30, 14.15, 19.30, 22.15 val.“Populiari mergina” - 18 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.30,23.59 val.“Skrydis” - 11, 17 val.“Taikinys” - 13.45, 23.15 val.“Kietašikniai” - 20 val.“Tyli naktis” - 13, 17.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.“Vargdieniai” - 15.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.“Dubleris” - 23.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 16.30, 22 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14, 18.45 val.“Tyli naktis” - 15, 19.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.15, 16, 21 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15,21.45 val.“Valentinas vienas” - 10.15, 12.30, 15.45, 18.30,21.15 val.“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Dubleris” - 10.45, 19.15 val.“Skrydis” - 14.30, 20.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 13, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12 val.“Vargdieniai” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 16.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo (3D) - 10.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 15.45, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13.45, 18.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14,19.15, 21.30 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12, 14.15,16.30, 18.45, 21.15 val.“Ana Karenina” - 12.45, 15.30, 18.15 val.“Kietašikniai” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.“Vargdieniai” - 16 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 17.20, 19.10, 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 22 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.15, 14.30,16.45, 19, 21.30 val.“Ana Karenina” - 12, 18 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas15 d. 18.30 val. “Spragtukas”17 d. 12 val. “Čipolinas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę”14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”15 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus”15 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”Salė 9917 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”17 d. 17 val. “Labanakt, mama”RUSŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 12 val. “Batuotas katinas”17 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Madagaskaras”15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”17 d. 12 ir 16 val. Juozo Miltinio dramos teatras.“Anė iš Žaliastogių”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė17 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė”Mažoji salė15 d. 18.30 val. “Vilis”17 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”KEISTUOLIŲ TEATRAS14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”15 d. 19 val. “A. - visai kita!”16 d. 12 val. “Mamulė Mū”16 d. 19 val. “Mašininkai”17 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias”MENŲ SPAUSTUVĖ14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Tetos”15 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.“Pamišėlio užrašai”17 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Gandro dovana”17 d. 19 val. Stiklinėje salėje. “Ribos”RAGANIUKĖS TEATRAS16 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai”16 d. 16 val. “Vaiduoklis”17 d. 12 val. “Indėniukas Kikas”“DOMINO” TEATRAS14 d. 19 val. “Daktaras”15 d. 19 val. “Langas į parlamentą”16 d. 19 val. “Sex guru”18 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento”16 d. 12 val. “BAūūūBAI”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA14 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”17 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”17 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Stebuklingasis Tenesis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda”15 d. 18 val. “Vienos kraujas”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”15 d. 18 val. “Diena ir naktis”16 d. 18 val. “Kūno vartai”17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą“Infamous”17 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS16 d. 12 val. “Užburtos pilies paslaptis”16 d. 17 val. Neoklasikinio šokio teatras “Releve”.“Zodiako ženklai”17 d. 12 val. “Katės namai”KAUNO TEATRO KLUBAS14 d. 19 val. Džiazo miniatiūros16 d. 19 val. “Jis ir Ji”17 d. 16 val. Teatralizuotas koncertas “Operos paštetas”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA16 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. Spektaklis“Atėjau, pamačiau, negalėjau”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “TOP Girls(Neprilygstamosios)”15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”17 d. 12 val. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita - pelytė”17 d. 17 val. Teatras “No Theatre”. “No Concert”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS16 d. 12 val. “Labas, mažyli”17 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 16 val. “Sriubinė”15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų”17 d. 12 val. “Skiriama princesei”17 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu”17 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristatymas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavišiniai), Gintaras Šulinskas (gitara)TEATRAS “MENAS”14 d. 18 val. “Žiema po stalu”16 d. 17 val. Muzikinis projektas “Spalvoti”17 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS17 d. 12 val. “Pikčiurna”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. Teatras-studija “Theaomai”. “Broliai Karamazovai”

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS17 d. 17 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Katės namai”14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”

Orai 192013 02 14Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:46leidžiasi 17:21dienos ilgumas 9:35

MĖNULISPenktoji jaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+18

+1

0 -2

+1 -3

0

0 -1

0 -2

-3

0

Lisabona

+20Malaga

+15Madridas

+15Alžyras

+13Tunisas

+11

Atėnai+16

Larnaka

+12Stambulas

+14Barselona

+13Bordo

+9Dublinas

+6Paryžius

+7Londonas

+12 Nica

+13Roma

+14Dubrovnikas

+6Sofija

+4Bukareštas

Varna

-3Maskva

-3 Helsinkis

0Kijevas

0Berlynas

0

Kopenhaga+1

Stokholmas

0

Oslas

+1Amsterdamas

+1Miunchenas

-1Praha

0Vilnius

-3Talinas

+2Ryga

-1

Minskas

+1Sankt Peterburgas

Bratislava

0Varšuva

+1Viena

+2Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūranaktį 6-10 laipsnių šalčio,dieną 1-3 laipsniai šalčio.

45-oji metų diena. Vasario keturioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 7-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 320 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Liliana, Liljana, Kirilas, Saulė, Saulius, Valentinas,Valentina.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Jaunatis II 10

Vasario 13 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Avinas. Venkite beatodairiškoentuziazmo, fanatiško tikėji-mo savo ar kieno nors kito

nuostatų teisingumu. Netvarkykite ir svar-bių piniginių, turto reikalų, nesivelkite įavantiūras.

Jautis. Sunkokas laikas, kai ga-lima greitai nusivilti, nuliūsti arapsigauti. Šiandien neverta

niekur skubėti, užsigriebti didelių ir atsa-kingų darbų.

Dvyniai. Šiuo metu esate pris-lėgti atsakomybės, įsipareigo-jimų naštos, tačiau vargu ar pa-

vyks rasti išeitį. Kreipkitės į draugus, jiepagelbės.

Vėžys. Slegiantis metas. Iš jūsųgali pareikalauti grąžinti senąskolą, atlikti nebaigtą, užvilkin-

tą darbą. Nepatartina spręsti problemų, su-sijusių su uždarbiu, pelnu.

Liūtas. Mažiau žadėkite ir iš ki-tų nieko neprašykite. Neuž-megzkite naujų pažinčių: nei

darbo, nei romantiškų. Galite sulaukti pro-vokacijų.

Mergelė. Geriausia, jei tik tu-rite galimybę, likti namie. Ta-čiau jei būsite priversti sėdė-

ti darbo vietoje, bent griežtai atsiribokitenuo nereikalingo bendravimo.

Svarstyklės. Jausitės prislėg-ti. Nors suvoksite, kad viskasgerai, galite išgyventi, nervin-

tis, ypač dėl pinigų, santykių su mylimužmogumi, vaikų elgesio.

Skorpionas. Būkite atidūs iratsargūs darbe. Venkite konf-liktų su vadovais. Daugiau dė-

mesio skirkite sveikatai stiprinti. Pasikliau-kite savieiga - jūsų problemos ilgai netruks.

Šaulys. Negeras laikas susitari-mams, deryboms, ginčams.Nelaukite iš aplinkinių suprati-

mo. Nesidalykite savo jausmais, svajonė-mis, norais, nes atsiras žmonių, kurie jus iš-duos.

Ožiaragis. Diena sunki, tad bū-site linkę ir be priežasties nusi-minti, ką jau kalbėti, jei tam bus

pagrindo. Nepalanku skolinti pinigų, juolabjuos investuoti. Negeras laikas įsimylėti.

Vandenis. Nieko nauja nepra-dėkite, niekam nieko nežadė-kite, atidėkite svarbius pokal-

bius, keliones. Analizuokite nueitą kelią:galite suvokti nors ir nemalonią, bet itinsvarbią tiesą.

Žuvys. Pasistenkite tyliai vyk-dyti savo pareigas, niekam ne-priekaištauti, nemokyti. Ven-

kite rimtų įsipareigojimų, o svarbų pokalbįsu viršesniu už jus žmogumi geriau atidėti.

PriešpilnisII 17

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14,08117 Vilnius.

Aktorės Penelope Cruz šeimą ap-lankys gandrai. Ji patvirtino, kadlaukiasi antros atžalos.

Aktorė paskelbė dėl nėštumo ne-dalyvausianti sekmadienį Ispanijojevyksiančioje Goyos kino apdovanoji-mų teikimo ceremonijoje. Anksčiaušį mėnesį daug leidinių rašė, kad “Os-karo” laureatė ir jos vyras, aktoriusJavieras Bardemas padovanos broliu-ką ar sesutę savo dvejų metų sūnui,tačiau pora atsisakydavo patvirtintišias naujienas.

Dabar 38 metų aktorė, kuri šiuo me-tu dirba JAV, buvo priversta pakomen-tuoti gandus, nes atmetė kvietimą da-lyvauti 27-ojoje Goyos apdovanojimųteikimo ceremonijoje, nors yra nomi-nuota geriausios aktorės kategorijoje.Ispanijos televizijai TVE ji sakė esanti“be galo laiminga ir susijaudinusi”, kadturės dar vieną vaiką, ir pridūrė, kaddėl sveikatos bei darbų neskris per At-lantą į ceremoniją.

Pirmasis P.Cruz ir 43 metų J.Barde-mo vaikas Leo gimė 2011 metų sausį.

Poros romanas užsimezgė 2007-aisiais,kai aktoriai filmavosi Woody Alleno fil-me “Viki Kristina Barselona”. 2010metų liepą P.Cruz ir J.Bardemas susi-tuokė.•

2013 02 14Lietuvos žinios20 Margumynai

Tailande devynios poros pradėjo“bučinio maratoną” ir sieks naujo ilgiausio pasaulyje bučinio rekordo.

Dalyviams, kurie turi bučiuotis dau-giau kaip 50 valandų 25 minutes ir vie-ną sekundę, kad patektų į Guinnessorekordų knygą, draudžiama atsisėsti, oį tualetą leidžiama nueiti tik po pirmųšešių valandų. “Eidami į tualetą jie pri-valo bučiuotis toliau. Pora gali gerti tikvandenį arba pieną pro šiaudelius”, -aiškino renginio atstovė.

Pernykštis ilgiausio bučinio rekor-das priklauso dviem vyrams. Šiemet jiegrįžo siekti naujo rekordo. “Esu 100proc. įsitikinęs, kad kuri nors pora pa-gerins praėjusių metų rezultatą”, - Pa-tajos kurorte, kuriame vyksta renginys,sakė “Ripley’s Believe It or Not!” vi-ceprezidentas Sompornas Naksuet-rongas.

Vyriausi varžybų dalyviai, pretenda-vę į 100 tūkst. batų (8,6 tūkst. dolerių)

ir dviejų žiedų su deimantais prizą, bu-vo 50-ąsias vestuvių metines švenčian-tys 74 metų vyras ir 72 metų moteris.“Jie pasitraukė maždaug po valandos.

Tai buvo pirmas kartas, kai ilgiausio pa-saulyje bučinio konkurse dalyvavo gar-bingo amžiaus pora”, - kalbėjo S.Nak-suetrongas.•

Meksikoje, praėjus 153 metamspo mirties, palaidota XIX amžiaus “bjauriausia pasauliomoteris” Julia Pastrana.

J.Pastrana gimė 1834 metais Mek-sikos Sinaloa valstijoje. Nuo pat ma-žų dienų ji kentė moterims neįpras-tas ligas. J.Pastranos veidas ir visaskūnas, išskyrus delnus bei pėdas,buvo apaugęs tamsiais šiurkščiaisplaukais. Pasak amžininkų, dėl di-delio plaukuotumo, patologiniųžandikaulių ir mažo ūgio (138 cm)moteris atrodė kaip gorila. Dėl to

žmonės ją vadino beždžione arbameška.

Jaunystėje J.Pastrana Meksikojedirbo tarnaite, tačiau 1854-aisiais iš-vyko į Jungtines Amerikos Valstijas.Neįprasta išvaizda leido meksikieteiužsidirbti pinigų pragyvenimui -Niujorke ji dalyvaudavo keistuoliųpasirodymuose. Didžiojo obuoliomieste J.Pastrana sutiko ir savo gyve-nimo meilę - vadybininką Theodo-re’ą Lentą. Jis išmokė “moterį-bež-džionę” užsienio kalbų, šokio menoir pakvietė į pasaulines gastroles.

Po kelerių metų J.Pastrana irT.Lentas susituokė. Per gastroles

Maskvoje porai gimė sūnus. Jis, kaipir motina, buvo visas plaukuotas.Berniukas gyveno tik tris dienas irmirė Rusijoje. Po kelių dienų nuosielvarto ir depresijos anapilin iške-liavo ir jo motina.

Mirusios J.Pastranos kūnas buvobalzamuotas ir tapo keistuolių mu-ziejaus atributu. Po kurio laiko “mu-mija” atsidūrė muziejaus saugykloje.Plaukuotos moters palaikus pasaulisiš naujo atrado tik XX amžiaus vidu-ryje, kai JAV buvo eksponuojamosįdomiausios mumijos. Jos sudominoilgapirščius ir J.Pastranos palaikaipateko į vagių rankas. Kai policija ra-

do meksikietės mumiją, ji buvo per-duota į Norvegijos Oslo medicinosinstitutą. Ištyrę “bjauriausią pasau-lio moterį”, mokslininkai nusprendėsugrąžinti ją į gimtąją šalį.

Meksikos Sinaloa valstijos guber-natorius Mario Lopezas Valdezasdžiaugėsi, kad ilgai po pasaulį blašky-ti J.Pastranos palaikai pagaliau bus pa-laidoti gimtinėje. “Ši moteris net pomirties keliavo po visą pasaulį. Visi į jąspoksojo. Mes J.Pastraną palaidosime,ir ji galės džiaugtis amžinąja ramybe”, -sakė M.Lopezas Valdezas.•AFP, Reuters, WENN, BNS, LŽ

RITA KRUŠINSKAITĖ

Lietuvos kurortas Birštonas tapopirmuoju miestu Lietuvoje, kuriovardu pavadintanauja gėlių veislė.

Birštonui naują jurginų veislę, pava-dintą šio miesto vardu, padovanojo lat-vių selekcininkė Rita Zala. Garsi gėlinin-kė gerai žinoma ne tik savo šalyje - josišvestos jurginų veislės Paryžiuje vykusia-me jurginų augintojų konkurse yra lai-mėjusios antrą ir trečią vietas.

Už nepaprastą latvės dovaną biršto-niečiai turi būti dėkingi chorvedei, jur-ginų augintojai ir kolekcininkei RasaiGelgotienei. Atvykusi į tradicinę Biršto-ne rengiamą Jurginų šventę skaityti pa-skaitos apie šių gėlių auginimą ir pama-čiusi kurorto gyventojų meilę jomsR.Gelgotienė paragino šventės organi-zatorius neapsiriboti kasmetiniu rengi-niu, bet organizuoti mainus-turgelius,skleisti žinias apie jurginų auginimą,priežiūrą. Ji užsiminė, kad šalyje kaimy-nėje jurginų augintojai gerokai “stipres-ni” už lietuvius.

Sužinojusi, kad Birštoną ir Latvijosmiestą Siguldą jau daug metų sieja drau-gystė, muzikė kreipėsi į Latvijos jurgi-nų augintojus, šie ir patarė pabendrau-ti su R.Zala. Selekcininkę sudominoBirštone puoselėjamos jurginų tradici-jos, ji peržiūrėjo kurorto tinklalapioiliustracijas, herbą ir nusprendė vieną ištrijų naujai išvestų jurginų veislių pava-dinti Birštono vardu. R.Zalos kurortui

skirtam jurginui būdingi ilgai žydintysapie dešimties centimetrų skersmensgeltoni su oranžiniu atspalviu žiedai.“Birštonas” užaugs tik iki 60 centimet-rų, todėl nereikės rūpintis jo sutvirtini-mu, kad neišlaužytų vėjas.

Pirmieji trys naujos jurginų veislėsgumbeliai į kurortą bus atvežti balandžiomėnesį. Tuo metu Birštono savivaldybėžada surengti pirmąjį jurginų turgelį, ku-riame galės dalyvauti ir šių ryškiaspalviųgėlių augintojai iš Lietuvos.

Jurginų šventė Birštone rengiama ne-atsitiktinai. Jos ištakas miesto gyventojaisieja su XIX amžiaus Birštono apylin-kėse gyvenusio Jundeliškių (arba Ustro-nės) dvarininko humanisto, rašytojo,medicinos mokslų daktaro StanislavoMoravskio vardu. Būtent jis pirmasis įLietuvą iš Sankt Peterburgo atsivežė jur-ginų ir pradėjo juos auginti. Metams bė-gant, dvaro savininko atgabentos gėlėsplačiai išplito po Lietuvą ir tapo neatsie-jama kaimo sodybos puošmena.

Birštono vicemeras Juozas Alek-sandravičius sako, kad birštoniečių lau-kia dar viena dovana - jurginų skveras.Kraštovaizdžio architektė AudronėDaubarienė parengs kurorto žaliosioszonos, kurioje augs tik jurginai, projek-tą. “Pas mus jurginai nėra ta gėlė, kuriabūtų puošiami miestai, nors Europojejie labai mėgstami. Ten įvairiaspalviaisjurginais apsodinamos prestižinėsmiestų aikštės, o selekcininkai kurianaujas veisles ir pavadina augalus išim-tinai miestų vardais”, - pasakojo J.Alek-sandravičius.•

Birštonui dovanotas jo vardo jurginas

Palaidota “moteris-beždžionė”

Jurginas “Birštonas” jau šią vasarą pražys kurorte. / Birštono savivaldybės nuotrauka

P.Cruz laukiasi

Aktorė P.Cruz dėl nėštumo nevyks į Goyos kino apdovanojimų ceremoniją. / AFP/Scanpix nuotrauka

Ilgiausias bučinys

Visas J.Pastranos kūnas buvo apau-gęs tamsiais šiurkščiais plaukais.

Ilgiausio bučinio konkurse dalyvavo ir garbingo amžiaus pora.Reuters/Scanpix nuotraukos