2012 gruodžio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

A.B ėrzinis: "Suartė ti mums liko dešimtmetis"

Text of 2012 gruodžio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414)

  • IANDIEN LAIKRATYJE SPORTO TRIBNA 2012 gruodio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414)

    iandien L

    3p. Medicinos pionieriuivl teko krato apsauga: socialdemokratas J.Olekas ministr kabinet grta jau septint kart

    3p. Maai inomo darbieioV.Juknos kadencijos pradia ems kio ministroposte turt bti itin nelengva

    7p. Mir sitaro meistrasRavi Shankaras, artimaibendradarbiavs su virtine rokovaigdi ir ipopuliarins ind klasikin muzik

    10p. Visuomens atstovaineturi teiss kartu suteisjais priimti sprendim bylose, bet gali pasireikti vertinant Temids tarn veikl, dalyvauti j atrankoje

    13p. Skulptors K.Jaroevaitskrybin ipaintis vyksta per advent pristatant parod Sins sskaita

    16p. Su iandien 30-metveniania elitine trekodviratininke S.Krupeckaite kalbasi L

    OraiIANDIENBus debesuota su pragiedruliais, snigs.Temperatra dien 6-7 laipsniai alio,pajryje apie 0.

    Isamiau23 p.

    Lietuvos iniosKaina

    1,99 Lt

    Europos Parlamento (EP) narysZigmantas Balytis mano, kadnaujoji Lietuvos Vyriausyb tu-rt kreiptis Europos Komisij(EK) dl Europos Sjungos (ES)paramos naujos atominselektrins projektui.

    EK yra sipareigojusi utikrinti,kad po 2015 met ES nelikt ener-getikai izoliuot valstybi nari irregion. Pasak europarlamentaro,jei EK tikrai norima padidinti vi-sos ES energetin nepriklausomy-b, ji turt nors i dalies investuo-

    ti atomins elektrins statyb Lie-tuvoje, kaip labai svarb ES poli-tin ir strategin ateities projekt.

    Prieingu atveju ES mokesimoktoj lomis sukurtais energi-jos perdavimo tinklais, pareikalau-sianiais milinik investicij, ES

    valstybms dideliais kiekiais bustiekiama energija i treij ali,kurios gals daryti tak ir ES ener-getinei politikai, - perspja EP na-rys Z.Balytis.

    Isamiau8 p.

    STRATEGINIAI PROJEKTAI Lietuvos atominei reikia ES paramos

    USIENIS

    Ateities pasaulis

    Amerikiei valgyba ityr pasau-lines tendencijas iki 2030 met irnupie tok pasaulio vaizd, ku-riame nebebus hegemonins ga-lios, Kinija bus stipriausia pasaulioekonomika, bet JAV gis energetinnepriklausomyb ir iliks pasauliolyder. Rusijos taka ibls, kaip irkit ali, kurios gauna pajam inaftos. Pagauss pasaulio vidurinklas, i skurdo ibris milijardaimoni, pirm kart dauguma gy-ventoj pasaulyje nebus skurdiai.is tyrimas yra tiek pat optimisti-kas, kiek ir pesimistikas, o apskri-tai jis atskleidia, kad pasaulioekonomikos sveikata vis labiaupriklausys nuo skmingos raidosbesivystaniose valstybse, o netradiciniuose Vakaruose.

    VILMANTAS REMEIKA

    Ms krato futbol usienyjepuikiai reprezentuoja ArminasNarbekovas. Legendinis futboli-ninkas ne vienus metus garsinoLietuvos vard svetur. Jau daugmet nuolatinis jo marrutasyra Lietuva - Austrija.

    Ketverius metus i eils (1985-1988m.) geriausio Lietuvos futbolininko ti-tul pelns legendinio Vilniaus algi-rio lyderis A.Narbekovas 2003 metaissulauk iskirtinio pripainimo. Euro-pos futbolo asociacij sjunga (UEFA)j paskelb geriausiu pastarojo penkias-deimtmeio Lietuvos futbolininku.

    Baigs loving karjer A.Narbe-kovas nenutolo nuo futbolo. Tapo tre-neriu. iemet jis treniravo Latvijosklub Jrmalos Spartaks. Pasibai-gus sezonui, sugro Lietuv. Poil-sis, mediokl, draug lankymas -taip slenka 47-eri trenerio baltosiosatostogos. Per jas A.Narbekovas radolaiko susitikti ir su Lietuvos iniurnalistu.

    Isamiau14, 15 p.

    www.lzinios.ltA.Brzinis: Suartti mums liko deimtmetis

    Lietuvos futbolo ambasadorius

    Madaug tiek laiko, Latvijos prezidento Andrio Brzinio nuomone, Baltijos alys turi, kad sutelkt jgas ir veikt jas tirpdaniemigracijos epidemij. Vienijimosi idiniais galt bti sritys, kuriose viena valstyb yra pranaesn u kitas, o pirmuosius ingsnius reikia skubiai engti bendros vietimo sistemos link. / AFP/Scanpix nuotrauka Isamiau2 p.

    Geriausias 50-meio Lietuvos futbolininkas A.Narbekovas (centre) dl traum ms alies rinktinei nedavtiek, kiek bt galjs. / L archyvo nuotrauka Isamiau6 p.

  • TADAS VALANIUSSpecialiai Lietuvos inioms i Rygos

    Madaug tiek laiko, Latvijosprezidento Andrio Brzinionuomone, Baltijos alys turi,kad sutelkt jgas ir veikt jastirpdani emigracijos epidemi-j. Vienijimosi idiniais galtbti sritys, kuriose viena valstybyra pranaesn u kitas, o pirmuosius ingsnius reikia skubiai engti bendros vietimo sistemos link.

    Latvijos prezidentas tvirtino ne-kuriantis pesimistinio scenarijaus, otik atkreipiantis dmes realyb, ku-ri diktuoja, ko griebtis, kad iliktu-me ir pajgtume konkuruoti su di-diosiomis valstybmis. Kalbdamasapie Visagino atomins elektrins(VAE) projekt apgaubusi neino-myb A.Brzinis neslp nusivylimo,taiau paymjo, kad bent kol kasviskas ms rankose.

    Apie Baltijos ali ateities perspek-tyvas, bendradarbiavimo poreik,neratifikuot susitarim dl bend-ros sienos Baltijos jroje, okupaci-ns alos atlyginimo klausim, ener-getik ir usienio politik - iskirtinisLietuvos ini interviu su AndriuBrziniu.

    K daryti, kad iliktume- Dar vasar pagarsinote pesimisti-

    kai nuskambjusi mint - esame permai, kad iliktume ilgalaikje pers-pektyvoje. K tuo norjote pasakyti?

    - Tai nra pesimistiniai svarsty-mai, jie - realistiniai. Baltijos alysyra pernelyg maos, kad kiekvienaatskirai sukurt stipri vidaus rin-k. Jei visoms trims pavykt suart-ti, turtume gerokai daugiau gali-mybi. Be abejons, labai svarbu taigyvendinti pagal Europos Sjungos(ES) teiss aktus, kuri daugumgyvendiname tiesiogiai. Pavyzdiui,kad elektros rinka tapt kuo efek-tyvesn, kasdien ingsnis po ings-nio einame rink suvienijimo link.Pasigirdo svarstym kurti bendrvietimo politik, nes tiesiog nraprasms kiekvienai aliai turti poatskir. Mano nuomone, geriausiasbdas iuo metu sujungti Baltijosalis ir yra vietimas. Kiekviena ims valstybi turi srii, kuriosepirmauja kit atvilgiu. Tos sritysturt tapti jg vienijimo idiniu.Pavyzdiui, Estija iuo metu lyde-riauja kibernetinio saugumo utik-rinimo srityje. Kalbdamas apie taijokiu bdu neturiu galvoje federaci-nio tipo valstybs. Kiekviena i m-s ali trokta kaip lygi su lygiaispasaulinje rinkoje rungtis su di-diosiomis valstybmis. O gyveni-

    mas pats parodo, k daryti, jei nori-me ilikti stiprs.

    - Tad pabriate sklandaus ir pro-duktyvaus bendradarbiavimo tr-kum. Kuriose srityse bendradar-biavimas vyksta, o kur bendrospozicijos rasti taip ir nepavyksta?

    - iuo metu pagrindinis udavinys,dl kurio reikia stiprios bendros po-zicijos, - naujojo ES biudeto projek-tas. Bendradarbiavimas vyksta sklan-diai, ir tikiuosi, kad tai vyks iki patprojekto primimo. Klausimai, susi-j su imokomis emdirbiams ir ESstruktrini fond parama, yra ak-tuals ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Esti-jai, todl nepaisydami kiekvienos a-lies interes turime laikytis ivien.

    Kita sritis - didiulis emigracijos mas-tas. Lietuvos ir Latvijos emigracijos ro-dikliai labai panas. Privalome draugeiekoti ios problemos sprendimo, ki-taip viskas bus prarasta. Vienas sprendi-mo bd turt bti spariau augantisvidutinis darbo umokestis. Jei artimiau-siu metu kaip galima labiau nepriartsi-me prie ES vidurkio, padariniai busskauds. Pasikartosiu, tai nra pesimis-tiniai svarstymai, tai realyb, kurios aki-vaizdoje turime susitelkti. Labai svarbu,kad per artimiausius 10 met jaunajaikartai sukurtume utikrint ateit. Dau-giau laiko neturime. Taip pat reikalin-gos pastangos iandienos poreikiamspritaikyti auktj ir profesin moksl.Per vien dien to nepadarysime, taiausuvienijus jgas tai manoma. Jau turimepuiki bendradarbiavimo pavyzdisu Estija. Latvi vaikams yra sudarytagalimyb studijuoti modernioje Valgosprofesinje mokykloje, o estai gali mo-kytis ms meno mokyklose. ie moks-

    lo mainai padeda suartti ir tautoms kai-mynms, prisideda prie tautini mau-m problem sprendimo.

    Per daug politins retorikos- Koki tak tarpusavio santy-

    kiams turi tai, kad Latvija iki iol n-ra ratifikavusi susitarimo su Lietuvadl bendros sienos Baltijos jroje?Kodl delsiate beveik 13 met?

    - Savo kadencijos pradioje ban-diau rasti atsakym. Apie tai esamekalbj ir su prezidente Dalia Grybaus-kaite. Vis dlto tai nebra politini dis-kusij klausimas. Viskas priklauso nuoto, kokie gamtos itekliai slypi Baltijosjros gelmse. Tyrimai nestovi vietoje,tad neabejoju, kad turdami j rezul-tatus pajgsime susitarti. Noriu utik-rinti, kad is klausimas nra panaus,pavyzdiui, diskusijas dl bendros Es-tijos ir Rusijos sienos. Tai lieia vienekonominius aspektus. Juolab nema-nau, kad tai gali kurti tamp tarp ESvalstybi kaimyni.

    - Lietuva iki iol siekia okupacinsalos atlyginimo i Rusijos. Taiaukai kurie ms politikai ir istorikaisitikin, kad Lietuva dl to kovojaviena, o bendra vis Baltijos valsty-bi pozicija galt ijudinti jau 20met i vietos nejudant klausim.Kokios nuostatos laikots dl oku-pacijos alos atlyginimo ir kodl ne-pavyksta rasti bendro sutarimo?

    - Latvijoje is klausimas tebra at-viras, taiau pastaruoju metu jis n-

    ra aktyviai eskaluojamas. Kol kas tu-rime gerokai aktualesni klausim,kuriuos reikia kuo skubiau sprsti.Dl okupacins alos atlyginimo ma-tau daugiau politins retorikos, dis-kusij nei reali veiksm. Ne maiausvarbus klausimas yra ir priekarionuosavybs grinimas kai kuriomstautinms maumoms.

    Viskas ms rankose- Esate usimins, kad dvialius

    santykius gali stiprinti bendradarbia-vimas energetikos srityje. Kokius lai-mjimus ia galtumte pabrti irk ateityje bendromis jgomis Lietu-va ir Latvija dar galt nuveikti?

    - Kalbant apie laimjimus, reiktpaymti priek gerokai pasistm-jus Lietuvos ir vedijos elektros jung-ties projekt. Jo dalis Latvijoje, vadi-namasis Kurzemes loks projektas,yra gavs pagreit. Taip pat planuoja-mas dujotiekio, jungsianio Lenkij,Lietuv, Latvij ir Estij, projektas.Visi ie projektai turi real pagrindbti gyvendinti.

    - K manote apie naujosios Lietu-vos Vyriausybs ketinimus stabdytiVAE projekt?

    - Mano nuomone, Lietuvai isprojektas yra naudingas ir reikalin-gas. Js turite visk: patirt, reikalin-gus specialistus, pagaliau dirb, pa-lanki geografin padt ir teisinbaz. Latvija teturi vienintel