50 tūkstančių žmonių, „Snoro“ banke turėjusių ir indėlių, ir paskolų, – nei pakarti, nei paleisti. Valdžia žadėjo, kad indėliais bus padengtos jų paskolos. Bet indėliai užšalo, o paskolos liko ir dar auga palūkanos. Ir augs, kol bankininkai su valdininkais išsiaiškins įstatymus.

Visuomenė

Kumščio valdžia

29 psl.

Politikai pagaliau pripažino, kad smurtas šeimoje – pavojingas nusikaltimas. Įstatymui pradėjus veikti pašiurpo net pareigūnai – Lietuvoje įsigalėjusi kumščio teisė. „15min“ pradeda ciklą publikacijų apie kumščio kultą, kurį išpažįsta didelė dalis visuomenės.

4 psl.

„Snoro“ spąstai

8-9 psl.

Futbolo legendos prie rinktinės vairo nebus. Bus užsienietis. Lietuvos futbolo federacija pasirinko ne favoritu vadintą Valdą Ivanauską, o vengrą Csabą Laszlo. Ar tai yra gerai? Kol kas vienintelis atsakymas – pažiūrėsime.

Sportas

Vengriškas receptas

14 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 1 (1232) • 2012 m. sausio 20 d.

Sveikata

Skandalas dėl krūtųPasaulyje nerimstantis triukšmas dėl pramoninės chemijos prikimštų krūtų implantų išgąsdino ir Lietuvos moteris, kurios panoro turėti dailesnes krūtines.

Banke indėlių ir paskolų turėję

žmonės jaučiasi apgauti.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.2 | Politika

Lauryna Vireliūnaitėl.vireliunaite@15min.lt

Į parlamentą taikančioms partijoms balsus atiduodantys rinkėjai gali tik spėlioti, kam po rinkimų bus patikėta vadovauti ministerijoms –politinės jėgos vengia iš anksto paskelbti kandidatus į ministrus.

Kodėl partijos taip elgiasi? Esą opo-nentai padarytų viską, kad siūlomos asmenybės būtų sumaišytos su žemė-mis. „Juos tiesiog suvalgytų“, – ne-norą iš anksto atskleisti kandidatūras aiškina Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Kai kurie politologai įsitikinę, jog par-tijos vengia deklaruoti, ką sodins prie svarbiausių institucijų vairo ne tik iš baimės, kad kandidatams į atlapus kibs konkurentai. Anot jų, didesnį vaidmenį vaidina politinių jėgų viduje verdančios intrigos ir kova dėl postų.

Pikti ir kerštingi Pagal naujausias apklausas rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų nugalėtoja įvardijamos Darbo partijos vėliavnešys V. Uspaskichas „15min“ aiškino neketi-nantis prieš rinkimus viešai skelbti ga-limų ministrų pavardžių. „Apie tai net negalvoju. Nėra prasmės“, – nukirto politikas. Jo teigimu, daugelis partijų taip elgiasi dėl to, jog Lietuvoje įpras-ta drabstytis purvais.

V. Uspaskichas pridūrė, kad speci-alistų, esant reikalui, rasti nesunku, tačiau konkrečių pavardžių paminėti nepanoro. „Pirmiausia reikia atsiklausti tų žmonių, negalima man vienam imti kalbėti apie personalijas“, – pabrėžė jis.

Šviežią politinę jėgą – sąjungą „Taip“ į rinkimus vesiantis sostinės meras Ar-tūras Zuokas įsitikinęs, kad paskelbti galimus ministrus iš dalies vengiama dėl to, kad partijos neturi gerų specia-listų, kuriuos iš anksto galėtų pristatyti visuomenei. „Antra priežastis, net svar-besnė, yra ta, kad asmenybės, kurios galbūt norėtų prisiimti atsakomybę, jaučia baimę paviešinti savo kandida-tūrą anksčiau nei išsidalijami postai, –kalbėdamas su „15min“ pridūrė jis. –Tie žmonės eina svarbias pareigas, turi sėkmingą verslą, dirba advokatais ar mokslininkais. Įvardijus save kaip

galimą vienos ar kitos partijos kandi-datą, tuo metu valdžioje esantys po-litikai sureaguotų labai piktai ir kerš-tingai. Tai pradėtų trukdyti kasdienei veiklai. Šiurkšti netolerancija labiausiai varžo kompetentingų žmonių atėjimą į politiką.“

Bet A. Zuokas už tai, kad kandidatai į Vyriausybę būtų žinomi kuo anksčiau. „Palaikau mintį, kad rinkėjai turėtų prieš rinkimus žinoti galimus kandida-tus į tam tikrus postus. Manau, kad būtų sąžininga žmonėms parodyti komandos kompetenciją“, – pabrėžė pašnekovas.

„Ministras pirmininkas galimybę vadovauti Vyriausybei ir po rinkimų vertina kaip

tikėtiną ir realią, tačiau šiuo metu dar tikrai nesvarsto ministrų kabineto perso-

nalijų klausimo“, – trumpą A. Kubiliaus atsakymą „15min“ perdavė premjero ats-

tovė spaudai Jarda Paukštienė.

Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, toks A. Kubiliaus santūrumas reiškia, jog

jis supranta, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Tėvynės sąjunga –

Lietuvos krikščionys demokratai vargu ar bus valdančioji partija.

„Tai rodo partijos reitingai. Žinoma, dar yra laiko, o politiko toks darbas – įtikinti

rinkėją. Kitas Seimas bus margas, galbūt, jeigu TS-LKD susitartų eiti su kuo nors

į koaliciją. Tačiau kandidatai į kitos kadencijos ministerijų vadovų postus A. Kubi-

liui dabar yra antraeilis klausimas“, – pabrėžė V. Dumbliauskas.

A. Kubilius – ne optimistas

Premjeras Andrius Kubilius (nuotr.) nesileido į svarstymus, paklaustas, kaip po naujų rinkimų sėkmės atveju galėtų atrodyti jo ministrų kabinetas.

BFL nuotr.

Nemirtingumo bacilaJakutijos Mamutų kalno gelmėse mokslininkai apti-ko bakteriją, kuri prisikelia iš mirusiųjų, orui atšilus bent iki 5 laipsnių. Žodžiu, tai „Bacillius F“ būdingas išskirtinis gyvybingumas, kurį galima būtų palyginti nebent su mūsų politikų, valdininkų ir pareigūnų su-gebėjimu net baisiai atšiauriomis sąlygomis gauti pa-pildomos asmeninės naudos iš valstybinės tarnybos.

Socialdemokratas K. Kriščiūnas kažkada posėdžia-vo Seime, o paskui politinis įšalas įkalino jį Kauno miesto tarybos opozicijoje. Bet net Lietuvą šaldant pasaulinei fi nansų krizei Kauno tarybos socialistas, kaip įtariama, sąskaitas už savo automobilio remontą pateikdavo mokėti savivaldybės įmonei „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Dar labiau atšilus orams K. Kriš-čiūnas visai atgijo ir prisijungė prie amžinų priešų konservatorių operacijos perimti miesto valdžią.

Dabar, kai vicemeras jau įkištas į šaltą cypę, galima tik samprotauti, kaip socialistinė „Bacillius F“, pate-kusi į konservatyvią aplinką, būtų skatinusi verslą ir gerinusi aplinką, bet, tikėtina, kad asmeninių sąskaitų mokėjimas vicemero poste nebūtų labai nukentėjęs.

„Piktavalių smarkiai padaugėjo šį rudenį, kai žlugo senoji valdančioji koalicija“, – guodžiasi K. Kriščiūno žmona. Bet tikrai nėra taip blogai, kaip iš areštinės įšalo pirmą akimirką gali pasirodyti. Ne tik merai ir vicemerai, masiškai dabar bandantys šalies areštinių gultų minkštumą, gali tai patvirtinti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Neve-ra paėmė 300 tūkst. litų paskolą. Ne iš banko. Banki-ninkai prokurorui tiek pinigų dabar net kalėjimu pa-grasinus neduotų. Prokuroras 300 tūkst. litų gavo iš krepšinio rinktinės gerosios dvasios, visų galų, o dabar jau ir prokurorų rėmėjo bei pokerio lošėjo A. Guogos.

Generalinis prokuroras D. Valys sako, jog tai, kad jo pavaduotojas iš pokerio lošėjo gavo 300 tūkst. litų, yra „visiškai normalu“. Tyli ir mūsų antikorupcinių minčių karalienė, o tai akylam stebėtojui šį bei tą sako.

O kas, jei taip A. Guoga būtų sušelpęs kokį ministrą, Seimo narį ar šiaip kokį neįtinkantį S. Daukanto aikš-tės rūmams valstybininką? Eteris dūmais rūktų. Kodėl nerūksta? Neklauskit meilės vardo, jos dabar jau ne tūkstančiai vardų, o vienas vienintelis. Tik negeri žmo-nės, tokie kaip konservatorius N. Puteikis ir dar keli pavyduoliai, gali plakti liežuviais, kad tuo pat metu, kai A. Nevera gavo iš pokerio lošėjo solidžią sumą, kitas generalinio prokuroro pavaduotojas kažkur ne ten nukišo kažkokią A. Guogos bylą ir jis, tai bylelei klaidžiojant vien prokuratūros viešpačiams žinomais takais, iš teismo salės išėjo kaip tritaškį įmetęs.

Įsikalkite į galvas: generalinis prokuroras ir jo pa-vaduotojai žaidžia aukštesnėje lygoje nei koks kon-servatorių ar socialdemokratų „Bacillius F“. Kaip ir toks užjūrio ponas S. Freakley, kuris per aštuonias dienas iš nacionalizuoto „Snoro“ kasos užsidirbo net 17 mln. litų. Už ką, neaišku. Keista. „Lietuva, dovano-kit, kad taip tiesiai pasakysiu, yra čia niekuo dėta. Čia yra kreditorių klausimas“, – nesusipratusiems paaiš-kino centrinio banko bosas V. Vasiliauskas.

Regis, iš valstybės kasos indėlininkams jau sugrą-žintus kelis milijardus, už kuriuos nugaras užsienio bankams lenks net mūsų vaikai, taip pat turėtume nurašyti lietuviškai valdžios nemirtingumo bacilai.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimo vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Jaunius LingysPlatinimo tarnybos vadovasj.lingys@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.ltSaltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 210 5895 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

O kas, jei taip A. Guoga būtų sušelpęs kokį ministrą, Seimo narį ar kokį valstybininką?

Kandidatai į Vyriausybę nenori būti įvardyti

Politikai bijo

15min • 2012 m. sausio 20 d. Politika | 3

Pristatys kandidatus Partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovau-jantis europarlamentaras Rolandas Pak-sas „15min“ dėstė, kad politinėms jėgoms nejauku viešai parodyti kandidatus, nes šie galbūt ne tokie, kokių tikisi visuomenė arba konkurentai. „Tuomet tie kandidatai būtų pateikiami viešai kritikai, tyrinėja-mos jų biografi jos, giminystės ryšiai, geri ir blogi darbai, asmuo būtų išnarstomas po kaulelį. Todėl partijos vengia tai dary-ti“, – pabrėžė jis.

R. Paksas žadėjo, kad „Tvarka ir teisin-gumas“ rugpjūčio mėnesį paskelbs asme-nų, kuriuos ketinama siūlyti į ministrus, pavardes, „kad žmonės žinotų, su kuo tu-rės reikalą“.

Trūksta specialistų Šiuo metu JAV viešintis Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Ma-siulis nenori įvardyti, ką kviestų į ministrus, jei jam tektų galimybė formuoti Vyriausybę.

„Mano galimos komandos nariai ne visi yra partijos nariai. Jų neįspėjęs negalėčiau atskleisti pavardžių. Juo labiau kad iki rin-kimų dar daug laiko ir kai kas gali pasikeis-ti“, – tikino E. Masiulis.

Liberalų sąjūdžio rinkimų štabui anksčiau vadovavęs partijos valdybos narys Šarūnas Gustainis mano, kad vengimą demonstruoti kandidatus lemia tai, jog partijoms trūksta specialistų. „Vengiama iš anksto paskelbti asmenybių sąrašus, nes nėra kuo pasigirti – tie patys veidai, naujų specialistų į politiką ateina labai mažai“, – pabrėžė jis.

Pasak Š. Gustainio, prieš kiekvienus rin-kimus Liberalų sąjūdžio atstovai derina

galimas ministrų kandidatūras, yra suda-romas sąrašas, tačiau jo paviešinti nesku-bama. „Manau, kad prieš šiuos rinkimus mūsų rinkimų štabas paskelbs pavardes žmonių, kuriuos siūlysime į postus, visgi metai bėga, protingėjame“, – dėstė liberalas.

Sąraše – ištikimiausieji Rinkėjams kol kas nėra paslaptis tik ga-

limi Socialdemokratų partijos kandidatai vadovauti tam tikroms ministerijoms. Par-tijoje yra sudaryti įvairių sričių komitetai, kurių vadovai sėkmės rinkimuose atveju pretenduos į postus.

Vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gali būti siūlomas Algirdas Sy-sas, Aplinkos ministerijai – Bronius Bra-dauskas, Finansų ministerijai – Rimantas Šadžius, Energetikos ministerijai – Birutė Vėsaitė, Užsienio reikalų ministerijai – Vy-tenis Povilas Andriukaitis, Krašto apsau-gos ministerijai – Juozas Olekas, Kultūros ministerijai – Faustas Latėnas, Susisiekimo ministerijai – Rimantas Sinkevičius, Svei-katos apsaugos ministerijai – Jonas Kairys, Švietimo ir mokslo ministerijai – Rimantas Vaitkus, Teisingumo ministerijai – Julius Sabatauskas, Vidaus reikalų ministerijai – Evaldas Gustas, Žemės ūkio ministerijai – Mindaugas Bastys.

„Šimtu procentų negaliu garantuoti, kad bus siūlomi šie žmonės, tačiau jie tikrai bus vieni iš kandidatų į ministrus“, – „15min“ sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jis teigė, kad partija kovo mėnesį galbūt paskelbs ir kai kurių kitų kandidatų pavar-des, esą diskusijos dėl to jau vyksta. „Aš ma-nau, kad tai reikia deklaruoti dar iki rinki-mų. Tačiau turime būti diplomatiški, nes po rinkimų dėl to vis tiek teks kalbėtis su koali-cijos partneriais“, – aiškino partijos lyderis.

Interesų grupių kovaPolitologas Vytautas Dumbliauskas teigia,

kad partijos prieš rinkimus nenori viešai įvardyti būsimų ministrų, nes pačios nėra tikros dėl kandidatų.

„Partijose dėl postų verda vidinės ko-vos, kiekvienas politikas turi savo interesų. Kiek žinau iš privačių pokalbių su politi-kais, vyksta rimta trintis tarp partijų lyde-rių ir jose susidariusių grupuočių. Ministrų postus nori užimti ne vienas, egzistuoja povandeninių dalykų, kurių nežinome“, – „15min“ kalbėjo politologas.

„Asmenų, kurie vadovautų ministeri-joms, pasirinkimą lemia ir interesų gru-pių daroma įtaka partijoms“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santy-kių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas. Jis pabrėžė: „Atsi-žvelgiama į tam tikrų interesų grupių po-reikius politiniame ir ekonominiame gyve-nime. Tačiau jeigu iš anksto būtų žinoma, kas bus siūlomas užimti vieną ar kitą postą, rinkėjams būtų lengviau apsispręsti. Tuo-met būtų aiškiau, kas dirbs, kokias pagrin-dines problemas jie mato srityje, kuri gali būti jiems patikėta.“

Partijos nenori atskleisti,

kas galėtų pakeisti šios

vyriausybės ministrus.

BFL nuotr.

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

280 000 nuolatinių skaitytojų per dieną „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

Šalyse, kuriose vyrauja dvipartinė politinė sistema, viskas paprasta: opozicijoje esanti partija suformuoja šešėlinį ministrų kabinetą, kuris, perėmus valdžią, iškart pradėtų veiklą.

Seniausias tradicijas šešėlinės vyriau-sybės turi Didžiojoje Britanijoje, Airijo-je, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Japonijoje.

Tokios vyriausybės sudaromos ir kai ku-riose šalyse, kuriose veikia ne dvi, bet kelios didelę įtaką turinčios partijos.

Apžvalgininkų teigimu, šiuo atveju rin-kėjams kur kas aiškiau, kokios asmenybės prireikus stotų prie institucijų vairo.

Kitaip nei Lietuvoje, kur dėl parlamenta-rų mandatų kovoja daugybė partijų, senas tradicijas turinčiose valstybėse žmonėms netenka spėlioti, kam ir kodėl buvo patikėti svarbiausi postai. Be to, tokiam kabinetui priklausantys politikai būna gerai pasiren-gę bet kuriuo metu perimti vadovavimą ministerijoms.

„Didžiojoje Britanijoje egzistuojanti še-šėlinės vyriausybės tradicija labai prisideda

prie politinės diskusijos kokybės. Kasdien per televiziją galima pamatyti ne tuos pa-čius kelis asmenis, kaip Lietuvoje, kalban-čius bet kuria tuo metu populiaria tema, bet „šešėlinį“ fi nansų ministrą, kalbantį apie mokesčius, ar „šešėlinį“ švietimo mi-nistrą, kalbantį apie studijų kainą. Rinkėjai jau keleri metai iki rinkimų turi galimybę susipažinti su būsimais ministrais ir jų pa-siūlymais. Tokiam ministrui, laimėjus rin-kimus, nereikia metus „apšilinėti kojų“, „susipažinti su situacija“ ir pradėti kurti visokias veiksmų programas ir strategi-jas“, – anksčiau savo komentare yra teigęs Ignas Brazauskas.

„15min“ inf.

Demokratinės šešėlinių vyriausybių tradicijos viešumo Seniausias

tradicijas šešėlinės vyriausybės turi Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Japonijoje.

15min • 2012 m. sausio 20 d.4 | Politika

Nenoriu būti avisGirdėjote naujieną? Lietuvoje bus statoma nauja ato-minė elektrinė. Sakysite, anokia čia naujiena, apie tai jau seniai visi žino. Dar nuo tų laikų, kai „Vilniaus prekybos“ akcininkai kojomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo G. Kirkilo kabineto duris atidari-nėjo ir iš žydrųjų ekranų visiems mums aiškino, kad, atidavus jiems už dyką visą šalies energetikos sekto-rių ir visas energetikos jungtis su būsima ES fi nansine parama, elektra nebrangs.

Jei taip galvojate – klystate, nes tai buvo seniai, va-dinosi „Leo LT“ ir mes jau už tai sumokėjome. Skirtin-gais skaičiavimais – nuo 200 iki 600 mln. litų. Bran-goka, bet, bent jau mano subjektyvia nuomone, buvo verta, nes tai galėjo tapti ženklu, jog valstybė (tai yra visi mes) vis dėlto yra stipresnė už verslo norą pasi-pelnyti iš visų mūsų.

Galėjo, bet, galima manyti, netapo. Nes šiandien tai, kas buvo „Leo LT“, vadinasi VAE, o pelnas, at-rodo, ir vėl nusės ne mūsų, bet kažkieno kito kišenėse.

Tikriausiai jau pa-galvojote, kad kaltinu A. Kubilių ar A. Sek-moką korupcija ir ne-skaidriais sandoriais? Ir visai be reikalo, nes pelnas ne visada ma-tuojamas pinigais. Pel-nu gali tapti ir politinis kapitalas, kaupiamas inves-tuojant ne savo, o kažkieno kito, pavyzdžiui, mano ir visų jūsų pinigus.

Pamenate tokią V. Blinkevičiūtę, prieš kelerius me-tus nominuotą Visų Lietuvos pensininkų motinos titului? Ji šį garbingą titulą užsidirbo investuoda-ma „Sodros“ lėšas ir ES paramos, skirtos viešinimui, lėšas. Investicijos atsipirko – šiandien ji atstovauja mums Europos Parlamente, o mes, tiksliau, mūsų tėvai, džiaugiasi nuo šių metų pradžios į 2009 metų lygį grąžintomis pensijomis ir nuo 5,5 iki 1,5 proc. sumažintais pervedimais į privačius pensijų fondus.

Galime prisiminti ir tokį R. Dagį, prieš kelerius me-tus pretendavusį tapti visų Lietuvos naujagimių tėvu ir jų išlaikytoju. Jis investavo tas pačias „Sodros“ lėšas ir tai labai gerai atsispindėjo pirmuosiuose pirmojo Sąjūdžio dienraščio puslapiuose. Šiandien galime pa-sidžiaugti rezultatais – šimtais teismų procesų, gilia skyle „Sodroje“ ir vaikų globos namų sparčia plėtra.

Bet tai jau praeitis, kurios nebepakeisime, todėl kalbėkime apie ateitį. Apie tą gerąją naujieną – VAE.

Kodėl sakau „gerąją“? Ogi todėl, kad per pastaruo-sius trejus šios Vyriausybės vykdomos „energeti-nės nepriklausomybės užtikrinimo“ politikos metus bene pirmą kartą išgirdau kalbant apie tai, kokiu būdu A. Kubilius ir A. Sekmokas ketina užtikrinti tą mano –wir jūsų visų – „energetinę nepriklausomybę“.

Šiandien jau žinau, kad 2012 metų sausio 16 dieną Lietuvos Respublikos ministrai „buvo supažindinti su bendra VAE projekto ekonomika ir fi nansavimo šaltiniais“. Taip pat žinau, kad VAE projektas yra „ko-merciškai atsiperkantis, todėl ekonomiškai naudingas tiek Lietuvai, tiek regioniniams partneriams“. Ir tai dar ne viskas: dar žinau, kad derybas dėl koncesijos sutarties su „Hitachi“ planuojama baigti vasario mė-nesį ir kad koncesijos sutartis bus teikiama Seimui jau pavasario sesijoje.

Visa tai sužinojau iš Vyriausybės pranešimo spau-dai, kuris buvo paskelbtas, kai apie būsimas derybas su „Hitachi“ paskelbė žiniasklaida.

Tikriausiai jau turėčiau džiaugtis? Ir jūs visi kartu su manimi taip pat.

Bet žinote ką? Niekaip negaliu rasti atsakymo į klau-simą: kas investuoja ir kas gaus pelną?

Todėl jaučiuosi kaip avis, kurią kažkur veda, ir ji nežino, ar tik kirps, ar dar ir iškeps. Ir – ką čia slėpti – man tai visai nepatinka.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Šiandien tai, kas buvo „Leo LT“, vadinasi VAE.

Seimo opozicijos atstovai, nepatenkinti valdančiųjų nenoru kurti laikinąją komisiją, kuri tirtų banko „Snoras“ bankrotą, pasiekė, kad į neeilinę sesiją teks rinktis dar kartą.

Vakar pas Seimo pirmininkę susirin-kę visų frakcijų seniūnai sutarė, kad Seimas dar kartą į posėdį susirinks va-sario 13 d.

Opozicija ketvirtadienį sužlugdė ne-eilinę sesiją, kai protestuodama prieš valdančiųjų balsais priimtą sprendimą iš darbotvarkės išbraukti klausimą dėl banko „Snoras“ bankroto tyrimo, pa-liko salę.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, kyla įtarimų, kad komisijos kūrėjai pa-sidavė kreditorių, kurie siekia atgauti ir nedraustus indėlius, spaudimui.

„Didelė dalis jų yra ne Lietuvos rezi-dentai, dalis iš jų yra susiję su Vladimi-ru Antonovu ir Raimondu Baranausku (buvę banko savininkai ir vadovai, – red. past.) ir visiškai akivaizdu, kad jiems labai norėtųsi komisijos tam, kad

galėtų vėliau ginčyti priimtus spren-dimus ir reikalauti, kad valstybė arba mokesčių mokėtojai jiems tuos 2 mlrd. litų grąžintų“, – pareiškė premjeras.

Tuo tarpu opozicijos teigimu, nacio-naliniam saugumui labiausiai ken-kia neatsakyti klausimai. Dauguma opozicijos mano, kad konservatoriai, siūlydami atidėti „Snoro“ bankroto aplinkybes turėjusios tirti specialio-sios komisijos kūrimą, varžo parlamen-tinę kontrolę.

Jei komisija bus sudaryta, Seimo nariai aiškinsis, ar komercinių bankų priežiūra buvo efektyvi, pirmiausia dėl „Snoro“ bankroto atvejo.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

50 tūkstančių žmonių, „Snoro“ banke turėjusių ir indėlių, ir paskolų, – nei pakarti, nei paleisti. Valdžia žadėjo, kad indėliais bus pa-dengtos jų paskolos. Bet indėliai užšalo, o paskolos liko ir dar auga palūkanos. Ir augs, kol bankininkai su valdininkais išsiaiškins įstatymus.

„Snoro“ klientei Sigitai kapsi palūka-nos už 40 tūkst. Lt skolą bankui. Nors iš tiesų bankui ji nieko neskolinga – „Sno-re“ guli tokio pat dydžio moters indėlis. Pasiimti savo indėlio ji taip pat negali –skolininkų pinigai banke yra užšaldy-ti, o indėlių palūkanų skaičiavimas nutrauktas.

Sužinojo netyčiaSigita apie problemą sužinojo atsitik-tinai, pati. Apie problemą nei „Snoro“ bankas, nei valdžios institucijos jos ne-informavo. Kai jai buvo grąžintas indė-lio likutis, moteris manė, kad su banku nutraukė visus ryšius, nes buvo patikė-jusi valdžios atstovų pažadais.

Praėjusių metų pabaigoje tiek valsty-bės įmonės „Indėlių ir investicijų drau-dimas“ vadovas Raimundas Žilinskas, tiek fi nansų ministrė Ingrida Šimony-tė tikino – jei „Snore“ laikytas indėlis buvo didesnis už paskolą, iš indėlio bus atskaičiuota paskola, o likutis grąžin-tas savininkui.

Tačiau atsitiktinai prisijungusi prie internetinės bankininkystės, Sigita su-žinojo, kad bankui vis dar yra skolinga dešimtis tūkstančių litų, be to, skola auga toliau.

„Už indėlį palūkanų bankas nebemo-ka, o už paskolas turime mokėti palū-kanas ir daryti dalinius dengimus. Pa-dengti paskolą iš tos dalies, kuri yra „Snore“, negalime. Nuo vasario pir-mosios dar ir delspinigiai bus pradėti skaičiuoti“, – „15min“ pasakojo Sigita.

Moteris galėtų skolą sumokėti iš kitų pinigų, bet neaišku, kaip tokiu atveju susigrąžinti permoką.

Kai „15min“ ėmė domėtis Sigitos pro-blema, paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų yra daug daugiau.

„Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus virši-ninkas Tomas Vaišvila „15min“ pripaži-no, kad Sigita ne vienintelė, susidūrusi su šia problema.

Delsia dvi savaitesPraėjusią savaitę T. Vaišvila teigė ne-galintis atsakyti, ar su problema susi-duriantys „Snoro“ klientai privalės su-mokėti jiems priskaičiuotas palūkanas.

Praėjusią savaitę paskolas ir indėlius „Snore“ turintiems gyventojams T. Vaiš-vila pasiūlė palaukti pirmadienio – tada turėtų paaiškėti, kaip bus sprendžiama problema. Tačiau pirmadienį žmonės nieko nesulaukė. Pasiūlyta laukti tre-čiadienio. Bet ir trečiadienį paaiškinta tik tiek, kad banko administratorius ir Finansų ministerija ieško išeities.

Aiškinasi, ką parašėPaskolos indėlių pinigais kol kas nepa-dengiamos tikriausiai dėl to, kad užsie-nietis banko administratorius Neilas Cooperis ne iki galo supranta praėjusių metų pabaigoje priimtas Bankų įstaty-mo pataisas. Todėl dabar jis susitikinė-ja su Finansų ministerijos ir kitų atsa-kingų institucijų atstovais ir visi kartu aiškinasi, kas gi parašyta įstatymuose ir kaip dabar juos taikyti.

Pasak T. Vaišvilos, aiškinamasi, ką da-ryti su tais, kurie turi kelias paskolas –ar sumažinti būsto, vartojamąją ar dar

kokią kitą paskolą. Tačiau neaiškumų esą yra daug daugiau.

Beje, bankroto administratorius aiš-kinasi tą patį įstatymą, kurį, kartu su krūva kitų, pernai lapkričio 17-osios vėlų vakarą Seimas priiminėjo skubos tvarka. Parlamentarams klausiant, kur taip skubama, fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė tada atrėžė: „Kai namuose gaisras, ne laikas stumdyti baldus, kaip čia gražiau juos sustačius.“

Apgautais pasijutusiems indėlinin-kams bankas siūlo palaukti ofi cialios informacijos apie įstatymo taikymo pro-cedūrą, o tie, kuriems labai jau neramu, gali pateikti laisvos formos prašymą. Kam jis reikalingas, taip pat neaišku, nes prašymą, pasirodo, pateikti nėra bū-tina – tą padaryti turėtų pats bankroto administratorius. Bet kažkodėl nedaro.

Išrinktieji suspėjo?Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako turintis informacijos, kuri gali pa-keisti valdančiųjų požiūrį į tyrimą dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių. Tai pra-nešė BNS.

A.Butkevičius žurnalistams vakar sakė, jog po „Snoro“ bankroto bylos iš-kėlimo „kai kurie asmenys iš valdančio-sios daugumos giminaičių savo turėtu indėliu, didesniu kaip 350 tūkst. litų, – per 600 tūkst. litų, padengė paskolą“.

„Snoro“ bankroto administratorius teigia nieko nežinantis apie tokias operacijas.

„Snoro“ spąstuose

Debatai

Komisijos kūrimui – dar viena sesija

Banko atstovai drauge

su valdininkais problemą

aiškinasi kelias savaites.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d. Versija | 5

Raimundas Celencevičius, Saulius Chadasevičius

Pareigūnų užmojis iš šešėli-nio verslo veikėjų atimti jų nelegaliai užgyventus turtus patyrė rimtą išbandymą. Mė-ginimas konfi skuoti namą, kuriame gyveno kontraban-dos karaliumi vadinamas Vilius Karalius, gali baigtis fi asko.

Neseniai vėl už grotų pakliuvęs V. Ka-ralius iki sulaikymo su šeima gyveno pra-bangiame name sostinės Valakupių rajone. Šis namas vertinamas mažiausiai 7 mln. litų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tar-nyba (FNTT) užsimojo šį namą iš V. Kara-liaus atimti.

Kas sunešė turtus?FNTT drauge su Generaline prokuratūra

atliko ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad na-mas priklauso V. Karaliaus sūnui, 28 metų Edgarui Karaliui.

Vyras nuo 2006-ųjų Vilniaus 1-ojoje advo-katų kontoroje dirba advokato padėjėju. Pareigūnai nustatė, kad tuomet jo paja-mos siekė vos 2 tūkst. litų. E. Karalius, be prabangaus namo, dar yra už 700 tūkst. litų įsigijęs sostinės centre esančias negy-venamąsias patalpas bei už 50 tūkst. litų pirkęs automobilį „Mercedes-Benz C220“.

Generalinė prokuratūra laikinai apribo-jo E. Karaliaus nuosavybės teises į 7 mln. 150 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą ir perdavė bylą į teismą. Pareigūnai tikėjosi, kad, jų manymu, neteisėtai įgytą turtą pa-vyks konfi skuoti, bet byla netikėtai įstrigo.

Naujas savininkasNetikėtai paaiškėjo, kad į E. Karaliaus

valdomą namą pretenduoja ne tik valsty-bė, bet ir buvęs Alytaus meras, verslinin-kas Česlovas Daugėla. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pareikalavo iš E. Ka-raliaus namą atimti, nes šis pirko namą ir sklypą, bet sumokėjo tik pradinį įnašą. E. Karalius su reikalavimu sutiko ir neprieš-taravo sudaryti taikos sutartį su Č. Daugėla ir jo sutuoktine.

Č. Daugėla teismą tikino, kad namą ir sklypą E. Karaliui pardavė 2007-ųjų pabai-goje. Č. Daugėla namą ir sklypą buvo įsi-gijęs už kreditą, kurį paėmė iš banko.

E. Karalius Č. Daugėlai sumokėjo pradinį 400 tūkst. litų įnašą, o likusių pinigų esą taip ir nesumokėjo. Č. Daugėla kantriai lau-kė net ketverius metus ir visą tą laiką ban-kui mokėjo kredito įmokas bei palūkanas.

Pasak BNS, registre namo savininkai te-bėra Daugėlos. E. Karalius Daugėloms liko skolingas 6 mln. litų.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, E. Ka-raliui, iki nustatyto termino nesumokėjus pinigų pardavėjams, turtas grįžta pirkė-jams. Vyras tikino norėjęs namą parduoti, uždirbti pelno. Tačiau ekonomiką ištiko krizė ir verslo planas neišdegė.

Pinigų plovimas?Teismui kilo įtarimų, kad taikos sutarti-

mi gali būti siekiama ir kitų tikslų. Teisė-ja Tatjana Žukauskienė sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl namo pirkimo ir grą-žinimo, kol nebus išnagrinėta E. Karaliaus baudžiamoji byla.

„15min“ neofi cialiai konsultavę advoka-tai pripažįsta, kad ši istorija gali būti aki-vaizdus pinigų plovimas, nes visi pinigai už namą ir sklypą gali būti jau seniai su-mokėti, bet neofi cialiai. Tačiau, civilinės teisės žinovų vertinimu, formaliai tokie sandoriai yra teisėti ir nepriekaištingi. Tei-sėsaugos atstovai užkirsti kelią nusikalsta-mai veikai gali tik tada, kai turi konkrečios informacijos apie „po stalu“ vykdomą fi k-tyvų susitarimą.

„Civiliniame kodekse yra labai aiškiai pa-sakyta, kokie sandoriai yra teisėti, o kokie yra neteisėti. Jei parodome, kad už nekil-nojamąjį ar kitą turtą yra sumokėtas avan-sas, o kitos įmokos yra išdėliotos daugeliui metų į priekį, viskas tokiame sandoryje yra labai gerai ir gražu“, – sakė nenorėję prisi-statyti teisininkai.

„Toks pasitikėjimas, kai žmogus sutinka už parduodamą turtą iš karto negauti visos sumos ir be jokio turto įkeitimo laukti, kol per daugelį metų su juo bus visiškai atsi-skaityta, žiūrint iš policijos pusės, yra įtarti-nas. Tačiau tai yra legalu. Aišku, yra ir tam-sioji pusė: tai akivaizdus pinigų plovimas, nešvarių lėšų įteisinimas. Taip daro visi, kas turi juodų pinigų. Perka viską, ką gali nu-sipirkti: namus, sklypus, akcijas, kitą tur-tą“, – teigė „15min“ konsultavę advokatai.

V. Karaliaus verta operacijaDėl šio namo, kuriame

gyveno V. Karalius,

užvirė rimta kova.

J. Kalinsko nuotr.

užs. nr. 303544

6 | Verslas

Kredito unijos skolina tik pajinin-

kams, kurie dažniausiai yra per daug

rizikingi klientai bankams. BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Bankai ne stiklainiai. O kredito unijos?

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Lietuvos banko vadovai tei-gia, kad uždarius „Snorą“ bankų rinka tapo daug skai-dresnė. Bet didelio skudu-ro reikia ir kredito unijoms, kuriose paskolos dydį kar-tais lemia žmogaus charakte-ris ar ryšiai su kredito unijų valdytojais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neseniai prajuokino fraze, kad „bankai patikimesni nei stiklainis“. Kažin ar ministrė išdrįstų tą patį pasakyti apie išpopuliarėjusias kredi-to unijas. Ypač kai paaiškėjo, kad Palangos kredito unija dalijo didžiules paskolas net benamiams.

Kredito unijų paslaugomis Lietuvoje nau-dojasi apie 123,5 tūkst. fi zinių ir juridinių asmenų. Jų nariai sudaro bendrą santau-pų fondą, iš kurio teikia paskolas vieni ki-tiems, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Kredito unijų įstatymas numato, kad unija minimaliai turi turėti 50 narių ir vienyti tik atitinkamo regiono gyventojus. Didžiausios kredito unijos Lietuvoje – Panevėžio kredito unija, Vilniaus taupomoji kasa, Šilutės kre-dito unija – turi po 6–8 tūkst. narių.

Kredito unijos valdybą ir stebėtojų ta-rybą nariai išsirenka patys (vienas narys – vienas balsas).

Ginklas – palūkanosVienas sufl erių apie „Snorą“ graužiantį

vėžį buvo šio banko siūlomos indėlių palū-kanos. „Snoras“ prieš griūtį klientus gundė 2,6 proc. palūkanomis už metinį indėlį, o, pavyzdžiui, didieji skandinaviški bankai, žadėjo ne didesnes nei 2 proc. palūkanas. Bet kredito unijos šioje srityje net „Snorą“ praaugo visa galva.

Mažiausios kredito unijų palūkanos už metų indėlį siekia apie 3 proc., dosniausios kredito unijos moka ir daugiau nei 5 proc. Tarkime, už tūkstančio litų indėlį Gyven-tojų ir smulkaus verslo kredito unijoje per metus uždirbtumėte apie 30 litų, o „Nafti-ninkų investicijos“ pasiryžusios už tokį in-dėlį per metus sumokėti apie 50 Lt.

O štai valstybės garantijos bankų ir

kredito unijų indėlininkams vienodos – draudžiami indėliai iki 345 tūkst. litų.

62 kredito unijas (iš 74 Lietuvoje veikian-čių) vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortu-nato Dirginčiaus teigimu, kredito unijos in-dėlininkams gali būti tokios dosnios dėl to, kad pelnas nėra pagrindinis tikslas.

„Valdymo organų nariai dirba neatlygin-tinai, o komerciniuose bankuose tiek val-dybos nariai, tiek stebėtojų tarybos nariai gauna pinigus ir tai sudaro gana didelę dalį bendroje išlaidų struktūroje. Kredito unijos pirmiausia siekia ne uždirbti pelno, bet pa-tenkinti savo narių poreikius“, – savaitraš-čiui „15min“ sakė F. Dirginčius.

Kredito unijos Vilniaus taupomosios ka-sos fi nansų analitiko Stasio Jakeliūno teigi-mu, aukštos indėlių palūkanos yra pagrin-dinis kredito unijų ginklas konkurencinėje kovoje su bankais.

„Vienas iš būdų pritraukti lėšų yra in-dėliai. Komerciniai bankai turi kitų būdų finansuoti save. Jie leidžia obligacijas, skolinasi iš kitų fi nansinių institucijų, skan-

dinaviški bankai

gali maitintis iš vadinamųjų motininių ban-kų – ten ir lėšos pigesnės, ir jų daugiau. O kredito unijos gali veikti tik atitinkamame regione ir remtis tik ten esančiais indėlių ištekliais“, – pasakojo fi nansų analitikas.

Jis pripažįsta, kad aukštos palūkanos ma-žina pasitikėjimą kredito unijomis, tačiau turi ir ką atsakyti į šį priekaištą: „Snoro“ pavyzdys aiškiai parodė, kad bankai ne vi-sada patikimesni.

Paskutinis skolintojasKredito unijos dažniausiai taiko dides-

nes paskolų palūkanas nei bankai. Bankų išduodamų verslo ir būsto paskolų palūka-nos, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, svyruo-ja maždaug nuo 4 iki 9 proc., vartojamo-sios paskolos yra bene dvigubai branges-nės. Kredito unijų pinigai skolininkams kainuoja brangiau – palūkanos svyruoja ties 12 proc. riba.

S. Jakeliūno žodžiais, kredito unijų iš-duodamų paskolų rizika dažniausiai yra

didesnė, todėl skolinimasis iš jų ir kainuo-ja brangiau.

„Bankas nemato, kaip maža statybinė organizacija fi nansuoja save, o kredito uni-jos gali labiau įsigilinti, numatyti konkretų projektą ir atitinkamai vertinti tų palūkanų pagrįstumą. Smulkesni ir sunkiau įvertina-mi projektai atitinkamai yra rizikingesni ir mažiau patrauklūs stambesniems ban-kams“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Pasak F. Dirginčiaus, iš palūkanų kredito unijos gauna apie 80 proc. pajamų. Taip pat šiek tiek uždirba iš indėlių laikymo kitose fi nansų įstaigose, mokėjimo kortelių išda-vimo. Kredito unijos negali investuoti į ak-cijas, tačiau jos gali pirkti vyriausybių ver-tybinius popierius. Tiesa, įstatymais nėra apribotas obligacijų rizikingumas. Vadinasi, kredito unijos gali investuoti ir į Graikijos, Italijos, Airijos, Portugalijos ar kitų rizikin-gų valstybių vertybinius popierius.

Garantas – garbės žodisPaskolas iš kredito unijų ketinantys imti

nariai privalo įnešti į uniją pinigų (pajų). Minimalų pajų (100 Lt) įsigijęs fi zinis ar

juridinis asmuo gali pasiskolinti iš unijos apie tūkstantį litų. Jei ketinama imti di-desnę paskolą, didesnis turi būti ir įnašas – pajus turi siekti 10 ir daugiau procentų kredito dydžio (skirtingose kredito unijose šis skaičius svyruoja). Be to, būtina įkeisti nekilnojamąjį turtą.

Tačiau kredito unijoms, kur nariai pažįsta vieni kitus, svarbiausia ne fi nansinės atas-kaitos apie pajamas ir turtą. Daug daugiau apie pasiskolinti norintį žmogų pasako jo charakteris.

„Pirmiausia žiūrime, kad žmogus būtų linkęs grąžinti paskolą, kad būtų sąžinin-gas ir drausmingas, laiku mokėtų įmokas“, – sakė LCKU vadovas.

Jo teigimu, kredito unijos neretai „lanks-čiau žiūri į paskolos išdavimą“: „Jeigu kre-dito unijos bendruomenės nariai pažįsta vienas kitą labiau, tai naudoja laidavimo priemones kaip užtikrinimo priemones. Jeigu žmogus gyvena kaimo vietovėje, jis gali turėti ir mažesnes pajamas.“ Tiesa, Lie-tuvos bankui pernai priėmus Atsakingojo

skolinimo nuostatus, gero elgesio neuž-teks. Nuostatuose fi nansinėms instituci-joms duodamas garbės žodis, išreikštas skaičiais – maksimali paskola turi būti 85 proc. įkeičiamo turto vertės, o įmokos dy-dis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. namų ūkio pajamų.

Kaupia atskiraiNepriklausomai nuo to, kad kredito uni-

jos teikia nemažai bankinių paslaugų – iš-duoda paskolas, mokėjimo korteles, prii-ma indėlius, leidžia daryti pervedimus ir mokėti įmokas, – į Indėlių draudimo fondą jos moka mažesnes įmokas. Bankai į fondą per metus įneša 0,45 proc. nuo visų indėlių sumos, o kredito unijos sumoka 0,2 proc.

Tačiau, F. Dirginčiaus teigimu, LCKU ats-kirai kaupia Stabilizacijos fondą, į kurį įne-ša 0,2 proc. indėlių sumos: „Tai apsauginis buferis spręsti problemoms, kurių kyla vi-duje. Tai tarpinė grandis. Bankai to stabi-lizacijos fondo neturi.“

Fonde šiuo metu yra sukaupta 8 mln. Lt. Jo nepakaktų didesnių kredito unijų ban-kroto atveju. Pavyzdžiui, skandalo krečia-ma Palangos kredito unija turi beveik 31 mln. litų indėlių.

Kredito unijos bankroto atveju esą pir-miausia būtų panaudotos Stabilizacijos fonde sukauptos lėšos. Tačiau bankroto tikimybė esą itin menka, mat kredito uni-ja, susidūrusi su fi nansiniais sunkumais, greičiausiai būtų prijungta prie kitos kre-dito unijos.

LCKU vienijamų kredito unijų turtas siekia 1,3 mlrd. litų, kapitalas – apie 145 mln. litų.

S. Jakeliūnas: „Kredito unijos gali labiau įsigilinti, numatyti konkretų projektą ir atitinkamai vertinti palūkanų pagrįstumą.“

Palangos kredito uniją buvo pamėgę

benamiai. Nei pajamų, nei nekilnojamojo

turto neturintys regiono gyventojai kredi-

to unijos darbuotojų buvo verčiami milijo-

nieriais. Benamiams būdavo suteikiamos

net 860 tūkst. litų siekiančios paskolos.

Pradėtas tyrimas dėl dokumentų klasto-

jimo, turto pasisavinimo, galimo neteisėto

praturtėjimo. Pagrindiniai du spėjami nusi-

kaltimo organizatoriai ir vykdytojai Klaipė-

dos apylinkės teismo suimti 3 mėnesiams.

Vienas pagrindinių įtariamųjų buvęs ilga-

metis unijos vadovas. Byloje yra ir daugiau

įtariamųjų, jiems skirtos švelnesnės kar-

domosios priemonės.

2008 m. gruodį Palangos kredito unija

buvo apvogta, iš jos dingo per 1,1 mln. litų.

Pareigūnai sučiupo įtariamąjį, bet pagrob-

tų pinigų taip ir nerado.

Paskolos benamiams

15min • 2012 m. sausio 20 d. Verslas | 7

Fondas nusilpo

„Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) reikia „sustiprinto“ kreditabilumo, kad jis būtų patikimesnis“, – pareiškė Jose Manuelio Barroso (nuotr.) vadovaujama Europos Komisija (EK).

EFSF, kurio išleistos obligacijos anksčiau buvo paklausios Frankfurto biržoje, vado-vaujantis Klausas Reglingas patikino, jog fondas yra gana gerai fi nansuojamas. Bet Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, kad fondui gali prireik-ti papildomo fi nansavimo, kadangi dabar jame yra likę vos 250 mln. eurų.

Trumpai

2,5 proc.

Parengta pagal „15min“, BNS ir „Marketnews.lt“ pranešimus

Skaičius

Tvarkingas bankrotas

Reitingų agentūra „Fitch“ nurodo, kad didžiulės skolos garantuotai prives Graiki-ją prie bankroto, tačiau taip pat akcentuo-ja, kad bankroto procedūra turėtų vykti tvarkingai.

„Fitch“ atstovo Edwardo Parkerio teigi-mu, „Graikija yra nemoki“. Būtent todėl jis mano, kad šios šalies bankrotas yra neišven-giamas ir niekam nebūtų didelė staigme-na. Reitingų agentūros manymu, blogiau-sias dalykas būtų netvarkingas bankrotas. „Fitch“ mano, kad Graikijos ir visos Eu-ropos politikai turėtų užtikrinti tvarkingą bankroto procedūrą.

Tiek pagal Pasaulio banko prognozę šie-met išaugs pasaulio ekonomika. Anksčiau buvo prognozuojama, kad pasaulio eko-nomika augs 3,6 proc. Besivystančių šalių BVP, prognozuojama, augs 5,4 proc., o ne 6,2 proc., kaip buvo skelbiama anksčiau. Išsivysčiusiose šalyse ekonomika išaugs tik 2,4 proc.

„Europos centriniam bankui (ECB) užtvindžius rinkas pi-giais pinigais, Europos ban-kai vėl pamėgo vyriausybių obligacijas. Tačiau neseniai, agentūrai „Standard & Poor’s“ sumažinus kai kurių valsty-bių reitingus, buvo prisimin-ta, kad krizė dar toli gražu nesibaigė“, – rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Per pirmąją 2012 metų spaudos konferen-ciją ECB prezidentas Mario Draghi beveik pusę valandos kalbėjo apie tai, kokia sunki euro zonos padėtis, kol kažkas iš publikos paklausė apie Peerą Steinbrücką.

Buvęs Vokietijos fi nansų ministras prieš tai buvo pareiškę, kad ECB – vieninte-lė funkcionuojanti ES institucija ir kad jai reikėtų labiau įsitraukti į dabartinės krizės suvaldymą. M. Draghi, kurio veidą nušvietė atlaidi šypsena, ilgą atsakymą užbaigė saky-damas, kad „mums, žinoma, labai malonu, kai žmonės kalba, kad ECB yra vienintelė gerai dirbanti institucija“.

Naujųjų stebuklasNors nepraėjo nė trys mėnesiai, kai

M. Draghi paliko Italijos banko valdyto-jo postą ir paėmė ECB vadeles, bet jis jau spinduliuoja pasitikėjimu savimi – atrodo kaip žmogus, visiškai kontroliuojantis ne tik ECB, bet ir visą euro krizę.

Tiesą sakant, padėtis fi nansų rinkose pas-tebimai sušvelnėjo. Vyriausybinių obliga-cijų aukcione praėjusią savaitę Italija ir Is-panija be problemų iš naujo pasiskolino visą joms reikalingą sumą – ir palyginti pa-kenčiamomis sąlygomis. Kalbėdamas apie ECB sprendimą Europos bankams suteikti neribotą likvidumą, M. Draghi tvirtai pa-reiškė, kad „kuo daugiau praeina laiko, tuo aiškiau matome ženklus, kad priemo-nė pasiteisino“.

Pamename, kad gruodį palūkanos už kri-zės kamuojamų euro zonos šalių obligacijas dar kartą pakilo, o rinkose pasklido gandų, jog investuotojai būsimuose aukcionuose jas boikotuos. Atrodė, reikia tik laiko, kol ECB bus priverstas išsitraukti sunkiąją arti-leriją ir supirkti neribotus nepopuliarių obli-gacijų kiekius. Bet atėjus naujiesiems me-tams staiga pasirodė, kad visos problemos išsisprendė tarsi burtų lazdele pamojus.

Vokietijos fi nansų ministras Wolfgangas Schäube, kanclerės Angelos Merkel Krikš-čionių demokratų sąjungos (CDU) narys, į tokius teigiamus pokyčius reagavo su at-sargiu optimizmu. Kolegoms iš Finansų mi-nisterijos jis prasitarė, kad ECB pastangos

stabilizuoti padėtį, atrodo, ima veikti, bet pridūrė, kad dar per anksti atsipalaiduoti.

Triukų nebeužtenkaW. Schäube atsargumas buvo pagrįstas.

Jau praėjusį penktadienį tikrovė pasivijo euro gelbėtojus, kai reitingų agentūra „Stan-dard & Poor’s“ sumažino devynių euro zo-nos valstybių skolinimosi reitingus. Pran-cūzija ir Austrija prarado aukščiausią AAA reitingą, o tokios šalys kaip Italija, Ispanija ir Portugalija smuktelėjo net dviem punk-

tais. Tą pačią dieną privatūs investuotojai paskelbė nutraukę derybas su Graikijos vy-riausybe dėl šios šalies skolų apkarpymo.

Tiesą sakant, euro zonos problemos per-nelyg didelės, kad jas išspręstų vienas cen-trinio banko triukas. Be to, nepaisant gerų ketinimų, naujoji ECB strategija ir pagrįsta tik triukais. Užtvindęs bankus pigiais pini-gais, jis dirbtinai sukūrė vyriausybinių obli-

gacijų paklausą. Šitaip jis gali pats mažiau pirkti vertybinių popierių – dėl to pačiame ECB buvo pasigirdę prieštaringų vertinimų.

Bankams tai fantastiškas sandoris. Jie gali trejus metus skolintis iš ECB palankiausia palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia vos procentą. Jei už šiuos pinigus prieš savaitę jie būtų nusipirkę, tarkim, Italijos obligaci-jų, būtų gavę daug didesnes, 4,83 proc.,palūkanas. O tada būtų galėję apsisukti, padėti šias obligacijas kaip užstatą į ECB ir skolintis dar daugiau pinigų už procentą.

Naujoji ECB strategija, atrodytų, naudinga

visiems pagrindiniams fi nansų rinkos „žai-dėjams“: bankams, lėšų stokojančioms ša-lims ir pačiam ECB. Tačiau ši strategija kelia nerimą, nes atrodo, kad M. Draghi tiesiog bando sukurti naujovišką fi nansų „amži-nąjį variklį“. Bet kuriuo atveju, strategi-ja nepakeitė fakto, kad visa rizika vis tiek gula ant ECB pečių – kitaip tariant, mokes-čių mokėtojų.

Nuo gruodžio 8-osios, kai M. Draghi pa-skelbė naująją programą, pasiūlymu pasi-naudojo 523 bankai, kurie pigiai pasiskolino beveik pusę milijardo eurų. Tačiau, užuot išdaliję šiuos pinigus paskolomis kitoms bendrovėms ir taip paskatinę ekonomikos augimą, bankai padėjo juos kaip indėlius pačiame ECB. Čia indėlių suma – kuri kri-zės metu laikoma privačių bankų rizikos vengimo barometru – augo kiekvieną dieną.

Tiesa, praėjusią savaitę kai kurie bankai paėmė dalį pinigų ir nusipirko Italijos bei Ispanijos obligacijų. Pernakt ECB padėtų indėlių suma sumažėjo beveik 15 mln. eurų.

Pinigų spausdinimasTačiau ECB tarybos nariai patenkinti savo

įsikišimu. „Teigiama reakcija rodo, kad šia priemone ECB smarkiai prisidėjo gerinda-mas bankų refi nansavimo situaciją, – teigia ECB vadovų tarybos narys, vokietis Jörgas Asmussenas. – Priemonė padėjo atkurti pa-sitikėjimą tarp bankų, o tai palengvino ir paskolų išdavimą realiai ekonomikai.“

Jis galėjo dar pridurti, kad tai tinka ir kri-zės pakirstoms šalims. „Rinkos teigiamai su-reagavo į ECB nuo gruodžio atliktus veiks-mus ir tikisi, kad centrinis bankas ir toliau teiks pagalbą, – sako Oksfordo universite-to ekonomikos profesorius Clemensas Fu-estas, konsultuojantis Vokietijos fi nansų ministeriją. – Žiūrint iš ekonomikos pers-pektyvos, – priduria jis, – nėra skirtumo, ar ECB perka obligacijas tiesiogiai, ar duo-da pinigų, kad tai darytų privatūs bankai.“

„ECB vis labiau prisiima viešojo sekto-riaus fi nansų tiekėjo vaidmenį ir padeda spausdindamas pinigus“, – sako antrojo pa-gal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris. Šitaip elgdamasis jis vis labiau tolsta nuo savo pagrindinio vaidmens ir Vokietijos „Bundesbanko“, kurio svarbiausia užduo-tis visada buvo garantuoti valiutos stabi-lumą, tradicijos.

Tačiau M. Draghi turi kitą prioritetą – jis siekia išgelbėti eurą. O tai jam pavyks tik tokiu atveju, jei sugebės užtikrinti ilgalaikę ramybę rinkose, o labiausiai įsiskolinusios šalys pasinaudos laiku, kurį joms nupirko ECB priemonės, ir reformuos savo naciona-lines ekonomikas. Vis dėlto ir čia J. Kräme-ris įžvelgia problemą: „Jei padėtis ir toliau gerės, daugeliui vyriausybių bus sunku įro-dyti piliečiams būtinybę mažinti išlaidas.“

Įspūdingi triukai euro neišgelbės

M. Draghi tiesiog bando sukurti naujo-višką fi nansų „amžinąjį variklį“.

Euro zona netrukus gali atsidurti ten,

kur buvo, - dugne. BFL nuotr.

ECB vadovas M. Draghi

jaučiasi suvaldęs krizę. AFP nuotr.

AFP nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.8 | Visuomenė

Verslo balsas – be tarpininkųŠios eilutės jūsų rankose arba ekrane – mažytė žur-nalistinės demokratijos puota. Jei skaitote šį tekstą, vadinasi, populiarioji interneto (komentatorių) nuo-monė klydo: Rimvydo Valatkos perėjimas į „15min“ nereiškė šio leidinio nuopuolio, žurnalistų laisvės suvaržymo ar demagoginio rašymo stiliaus pradžios. Per pastaruosius du dešimtmečius turbūt nebuvo karto, kai mano asmeninė nuomonė būtų sutapusi su paprastai kritiška R. Valatkos pozicija, aktyviai reikšta per šalies ofi ciozu buvusį dienraštį, TV ir in-ternetą. Nepaisant mano galimo nuolatinio oponavi-mo, vyr. redaktoriaus sprendimu šis tekstas atsidūrė jums prieš akis. Faktas, kad „Schibsted“ žiniasklaidos grupė, dabarti-nė „15min“ savininkė, patikėjo man, šio nemokamo leidinio įkūrėjui, jau ketverius metus nedalyvavu-siam leidinio veikloje, ekonominio komentaro tribū-ną, yra duoklė moderniajai žiniasklaidai ir „asmeni-nės“ žurnalistikos tendencijai: nesu profesionalus žurnalistas, bet turiu kasdienį ir labai praktišką sąlytį su verslu ir įgimtą, o gal išmoktą polinkį rašyti. Taip pat turiu nepopuliaraus prigimtinio optimizmo ir pa-sitikėjimo savim, kurie Lietuvoje dažnai nepelnytai painiojami su realybės jausmo stoka ir pasipūtimu, tačiau teisę tinkamai pavadinti tas savybes, be abejo, paliksiu auditorijai. Man rūpi tikrais pavyzdžiais pademonstruoti jums, kaip tos savybės keičia kasdienybę, o realybę kuria-me patys. Ką man, kaip verslininkui, o jums, kaip galutiniam vartotojui, reiškia valdžios sprendimas padidinti PVM arba sustabdyti didelio banko veiklą ir kaip tai susiję su kavos puoduko kaina ir jūsų (arba draugo) galimybe gauti pirmą darbą. Man, kaip op-timistui, rūpi parodyti, kad ne visi valdžios sprendi-mai yra blogi. Kad Lietuvos verslo aplinka – tikrai ne kliūtis siekiantiems ir trokštantiems. Ir kodėl Lietuva

man – geriausia šalis gyventi. Šis komentaras – kartu ir nepriklausomos pozicijos garantija skaitytojui. Kiekvieną kartą, kai skaitysite mano tekstą, galite būti tikri: aš jį parašiau tik todėl, kad man tai rūpi. Neturiu jokios ekonominės būtiny-bės rašyti. Tuo labiau rašyti ką nors kitą negu savo pa-ties nuomonę. Arba rašyti apie tai, kas man neįdomu. Ir, matydamas, kad šiame debiutiniame ekonomikos komentare prisistatymo bus daugiau negu ekonomi-kos, įtariesiems iš karto galiu atskleisti, kad vienintelis mano verslo interesas šiuo metu yra kavinių tinklas „Coff ee Inn“. Už jo populiarumą mes susimokame per brangią nuomą jūsų miesto populiariausiose vie-tose, dėl to neturiu poreikio atvirai ar slapčia pirkti papildomą populiarumą dar ir žiniasklaidoje. Todėl tai yra pirmas ir paskutinis kartas, kai matote tą pa-vadinimą mano tekste (nors gali tekti pasiremti savo verslo pavyzdžiu iliustruojant valdžios daromų spren-dimų poveikį privačiam sektoriui). Visi kiti verslai ar ekonominiai reiškiniai, apie kuriuos turėsiu teigiamą arba neigiamą nuomonę ateityje, bus būtent mano asmeninė nuomonė, be verslo interesų konfl ikto ar redakcinės cenzūros. Tai mano pažadas skaitytojams. P. S. Šiuo P. S. demokratijos testą naujajam „15min“ vyr. redaktoriui galime ir apsunkinti. Aš skaitytojams pažadu, kad kiekvieną kartą, kai „15min“ dėl kokių nors priežasčių atsisakys spausdinti mano tekstą arba iš esmės jį pakeis, originalą rasite mano tinklaraštyje www.pasaulispagaldaumanta.com skyrelyje „Neiš-spausdinti tekstai“.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Neturiu jokios ekonominės būtinybės rašyti. Tuo labiau rašyti ką nors kitą negu savo paties nuomonę.

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Politikai po dešimtmetį trukusių diskusijų pagaliau pripažino, kad smurtas šeimoje – ne buitinis konfl iktas, bet visuomenei pavojingas nusikaltimas. Įstatymui pradėjus veikti pašiurpo net pareigūnai – Lietuvoje įsigalėjusi kumščio teisė.

„15min“ pradeda ciklą publikacijų apie kumščio kultą, kurį išpažįsta didelė da-lis visuomenės.

Drauge su smurto aukomis ir jų kan-kintojais, specialistais aiškinsimės, ko-dėl įprotis jėga spręsti šeimos proble-mas toks stiprus.

Tyrimų bumasGruodį įsigaliojęs Apsaugos nuo

smurto artimoje aplinkoje įstaty-mas policijos pareigūnus varo į nevil-tį – dėl smurto šeimose teko pradėti daug daugiau ikiteisminių tyrimų, nei prognozuota.

„Skaičiai įspūdingi ir iškalbingi. Per pirmąjį mėnesį nuo įstatymo įsigalio-jimo policijos pareigūnai užfiksavo 3 483 pranešimus apie smurto atvejus šeimose ir pradėjo 1 149 ikiteisminius tyrimus, – „15min“ pasakojo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Re-natas Požėla. – O mes prognozavome, kad per metus bus pradėta apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų.“

Pradėtuose ikiteisminiuose tyri-muose didžiausią dalį nukentėjusių-jų nuo smurto sudaro moterys – 936, nepilnamečiai – 113, vyrai – 94. Pra-dėtuose ikiteisminiuose tyrimuo-se, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, 839 įtariamieji yra vyrai, 46

įtariamosios yra moterys, 3 įtariamieji yra nepilnamečiai.

2010-aisiais iš viso šalyje užregistruo-ta 42 714 iškvietimų į konfl iktus šei-mose, o ikiteisminių tyrimų pradėta vos 614. Tokį milžinišką ikiteisminių tyrimų šuolį lėmė naujajame įstatyme įtvirtintos nuostatos.

„Anksčiau didžioji dalis iškvietimų būdavo traktuojami per ikiteisminio tyrimo prizmę. T. y. jei aukai būdavo sukeliamas nežymus skausmas ar len-gvai sutrikdoma sveikata, jai policijos pareigūnai paaiškindavo apie pri-vataus kaltinimo tvarką, – kalbėjo R. Požėla. – Dabar beveik kiekvienąkart iškviesti pareigūnai išvyksta kartu su smurtautoju.“

Naujojo įstatymo rimbas pirmąjį mė-nesį stipriai kirto smurtautojams. Ta-čiau kol kas vertinti jo prevencinį po-veikį per anksti. „Jei tolygiai ims mažėti iškvietimų ir ikiteisminių tyrimų, tuo-met galėsime sakyti, kad įstatymas savo tikslus pasiekė, – kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas. – Dabar turime atskaitos tašką – pirmojo mėnesio skai-čius, vėliau galėsime juos palyginti.“

Policininkams tokie skaičiai jokio džiaugsmo nekelia. Darbo – iki kaklo, bet už jį daugiau nemokama. „Darbo krūvis didžiulis. Reikia reaguoti į iš-kvietimus, dirbti su smurtautoju, su auka, rinkti įrodymus, perduoti juos teismui, kontroliuoti teismo skirtų

įpareigojimų vykdymą ir pan.“, – sakė R. Požėla.

Pragaro pradžiaKą pamato pagalbos šauksmą iš-

girdę ir smurtautojų tramdyti atvykę pareigūnai?

Išmušti dantys. Sulaužytas žandi-kaulis. Lūžusi ranka. Nuo veido neiš-nykstančios mėlynės. Riksmai ir teroras namuose. Sūnaus grasinimai užmušti tėvą. To nepakako, kad Gražina būtų ry-žusis nutraukti šešerius metus dugnan jos šeimą tempusį vyro siautėjimą.

16 metų santuokoje išgyvenusi mo-teris skyryboms ryžosi tik tada, kai po vyro įsiūčio protrūkio dėl sulaužyto šlaunies kaulo buvo paguldyta į ligo-ninę, vėliau perkelta į Vaiko ir motinos pensioną, jos du nepilnamečiai sūnūs pateko į vaikų globos namus, o sutuok-tiniui buvo uždrausta artintis prie jos ir vyresniojo sūnaus.

„Esu ryžtingai nusiteikusi išsiskirti. Taip bus geriau, nei tikėtis, kad kas nors pasikeis, – „15min“ pasakojo Gražina. – Ir vaikams bus geriau. Žinoma, norė-čiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako – atleisi dabar, kitą sykį užmuš...“

Su Gražina susipažinau sostinėje įsi-kūrusiame Vaiko ir motinos pensione. Išrašyta iš ligoninės moteris atvyko tie-siai čia. Gražina pensiono svečių kam-bario duris atvėrė įsirėmusi į ramentus.

Kasmet Lietuvoje dėl smurto šeimose žūsta apie 20 moterų.

• „Eurobarometro“ duomenimis, smurtą šeimoje Lietuvoje patiria 50 proc.

moterų.

• Šalies policijos pareigūnai kasmet sulaukia 41 tūkst. skambučių dėl smurto

šeimose. Tai kas ketvirtas skambutis, kurio sulaukia policija. Nevyriausybi-

nių organizacijų tvirtinimu, šie skaičiai atskleidžia vos 10 proc. to, kas iš tiesų

vyksta šeimose.

• 2010 m. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje smurtą patyrė daugiausiai

moterų visoje Europos Sąjungoje.

Šiurpūs skaičiai

„Žinoma, norėčiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako: atleisi dabar, kitą sykį užmuš...“ Pasakojo Gražina.

Namuose - kumščio

15min • 2012 m. sausio 20 d. Visuomenė | 9

Moters veide savo ryškius pėdsakus paliko viena paskui kitą kritusios negandos: kiek paburkęs veidas išdavė, kad būta daug al-koholio, žandikaulio deformacija bylojo apie patirtą smurtą.

Kad kada nors žurnalistei pasakos to-kią savo gyvenimo istoriją, 39-erių Graži-na prieš dešimtį metų nebūtų patikėjusi. Vaikystėje smurto neišgyvenusiai moteriai savo kailiu patirta žiauri prievarta ir jos pa-sekmės iki šiol atrodo neįtikėtinos. „Vaikai labai sukrėsti, negali patikėti, kad pateko į globos namus, – išgyvenimais dalijosi mo-teris. – Niekada nebūčiau pamaniusi, kad man ir mano vaikams taip gali nutikti. Da-bar tik liūdnai pajuokauju, kad ši patirtis jiems bus gera profi laktika.“

Moteris taip pat nesitikėjo, kad 42-ejų Kęstas nevengs prieš ją pakelti rankos. Ta-čiau dabar, prisimindama draugystės pra-džią, ji įžvelgė ir pirmus įspėjamuosius žen-klus. „Sykį, kai dar tik draugavome, jis man trenkė ranka per veidą, – prisiminė Gražina. – Aš kažką pasakiau, o jam nepatiko. Tąsyk patyriau šoką ir labai supykau. Bet jis atsi-prašė ir mes likome kartu. Gal tai ir buvo lėta šio pragaro pradžia, o gal atsitiktinumas.“

Netrukus pora susituokė, gimė pirmas sūnus. Nors vyras ėmė kilnoti stikliuką, šeimai sekėsi. Abu dirbo, pinigų nestoko-jo. Greitai gimė antras sūnus.

Daužė ir gailėjosiGyvenimas iš po kojų slysti pradėjo prieš

šešerius metus, mirus Gražinos mamai. „Man kažkas pasidarė... Pradėjau gerti. Kęstas – taip pat, – atviravo moteris. – Pra-sidėjo šeimos krizė ir įvairios nesąmonės...“

Kęstas ėmė darytis agresyvus, Gražiną pradėjo bjauroti pirmosios mėlynės. „Bet tada mušimas dar nebuvo toks žiaurus, kaip pastaruosius trejus metus, – dėstė moteris. – Būdavo, išgėręs užmiega, paskui staiga atsikelia ir pradeda kabintis: „Kur mano

cigaretės? Kur mano pinigai? Turėjau, o dabar jų neturiu.“

Priekaištus lydėdavo smūgiai. „Tačiau tada sudavęs jis atsiprašinėdavo, prisieki-nėdavo, kad daugiau taip nebesielgs, – pa-sakojo moteris. – Praeidavo kiek laiko, jis ir vėl lygiai taip pat pasielgdavo. Aš jam saky-davau: „Pažiūrėk man į veidą. Ar gražu, kai mane tokią sumuštą matai?“ O jis: „Ne, ne. Tu žinai, kas mano sieloj dedasi... Daugiau nė piršteliu tavęs neliesiu...“

Padėti bandė brolienė. Ji nuvežė Gražiną į priklausomybės centrą. „Baigusi gydytis al-koholio nevartojau apie pusmetį, – pasako-jo Gražina. – Tačiau išėjus iš ligoninės reikia

patekti į aplinką, kur niekas negertų. Nes jei vienas geria, o kitas buvo priklausomas ir nori sustoti, tai... labai sunku.“ Netrukus Gražina vėl ėmė gerti, o vyras, pasišvaistęs kumščiais, jau nebeatsiprašinėdavo. „Se-niau smogęs į veidą Kęstas iš karto suvok-davo, ką padaręs, o vėliau primušęs mane apsiramindavo ir tiesiog nueidavo miegoti. Kas man nutiko – aš gyva, negyva – jam ne-berūpėjo“, – kalbėjo moteris. Sutuoktiniai prarado darbus, šeima laikėsi tik iš nelegalių vyro pajamų, vasarą sode užaugintų ir par-duotų obuolių, „Maisto banko“ paramos ir Gražinos dviejų brolių pagalbos.

Sūnus: „Aš jį užmušiu“ Sutuoktinio daužomą Gražiną pradėjo

užstoti paaugęs vyresnysis sūnus, kuriam

šiuo metu 15 metų. „Kol buvo mažesnis, neturėjo tiek jėgų. O prieš kurį laiką tėvui pasakė: „Viskas, užstosiu mamą ir neleisiu tau jai trenkti, – kalbėjo Gražina. – Sūnus pradėjo lupti vyrą ir kartoti, kad jei pats su juo nesusidoros, paprašys draugų padėti.“

Kęstas ėmė vengti Gražiną užsipulti prie sūnaus. Ranką keldavo tik kai moteris lik-davo viena. Gražina vis dažniau pagalvo-davo apie skyrybas – tai padaryti ypač ra-gino vyresnėlis.

„Sūnus klausdavo: „Tu jam atleisi?“ Bet kažkur viduje man buvo labai gaila to gy-venimo, kurį turėjome... Tiek metų pra-gyventa kartu, bendri vaikai... Viskas lyg

ir buvo neblogai, – išgyvenimais dalijosi Gražina. – Laikė viltis. Juk žmonės visada tikisi: gal tai paskutinis kartas? Buvo gaila ir vaikų – nenorėjau, kad jie blaškytųsi tarp motinos ir tėvo.“

Tik kai vyro sumušta pateko į ligoninę, o vyresniam sūnui buvo sulaužyta nosis, Gražina suprato, kad skyrybos vaikus ne nuliūdins, bet galbūt net išgelbės. „Kai tė-vas sulaužė jam nosį, sūnus pareiškė, kad jam atkeršys. „Mama, – sakė, – aš jį užmu-šiu.“ Bet kas tada? Šeimos nebebus, sūnus sėdės kalėjime, vyras bus nebegyvas. Ką aš darysiu? Kas iš to?“

Tik jaunėliui, kuriam dabar dešimt metų, vis dar gaila tėvo. „Mažasis visada mane užstodavo, bet pasipriešinti tėvui nega-lėjo, – pasakojo moteris. – Kai vyras mane

mušdavo, jis pribėgdavo prie jo ir šaukda-vo: „Tėti, tėti, tėti, nusiramink.“ Aš vaikui kartais pasakydavau, kad tėtis yra blogas, bet jis man atsakydavo: „Ne, mama, rytoj jis bus geresnis.“

Kęstas nė karto neaplankė ligoninėje gu-linčios sumuštos sutuoktinės. „Net kai gu-lėjau ligoninėje, jis nebuvo atvažiavęs, – neslėpdama nusivylimo kalbėjo Gražina. – O galėjo. Autobuso bilietas juk kainuoja du litus. Vien iš žmogiškumo galėjo pasi-domėti, kaip aš laikausi... Juk gal likau be kojos? Gal numiriau? Bet ne...“

Pasiryžusi keistisIštrūkusi iš pragarą primenančių namų ir

gavusi galimybę ramiai apmąstyti savo gy-venimą, Gražina gailisi, kad jai anksčiau trū-ko ryžto priimti neišvengiamus sprendimus.

Moteris svajoja pasveikti ir būtinai iš-siskirti. Savo vyrui ji nelinki blogo, tie-siog nenori jo daugiau matyti. „Kęstas vis kartodavo: „Tu – mano nuosavybė.“ Bet kokia aš jo nuosavybė? Aš juk galiu apsi-sukti ir išeiti. Aš laisvas žmogus. Aš nie-kieno nuosavybė. Turiu savo mintis, savo sielą, savo įpročius. Kodėl aš visada turiu taikstytis?“ – garsiai svarstė Gražina. Dabar jos didžiausia stiprybė ir ramstis – ją lan-kantys ir su ja netrukus vėl gyvensiantys vaikai.

Moterų informacijos centras teikia ne-

mokamas teisines konsultacijas smurto

šeimoje aukoms.

Daugiau informacijos telefonu:

+370 5 2629050,

www.lygus.lt/teisine-pagalba

Nemokama pagalba

įstatymasGiedrės Balutytės inicijuotame projek-

te prieš smurtą šeimose sutiko dalyvauti

nemažai garsių šalies moterų.

Moterų informacijos centro nuotr.

„Dabar beveik kiekvienąkart iškviesti pareigūnai išvyksta kartu su smurtautoju.“ Konstatavo R. Požėla.

15min • 2012 m. sausio 20 d.10 | Pasaulis

„Stipri moteris“ – komplimentas ar įžeidimas?Pasiruošimo išankstiniams JAV prezidento rinkimams apimtą politinį elitą sukrėtė su kampanija nesusijęs įvykis – žurnalistės Jodi Kantor knyga „Obamos“. Knyga supykdė pirmąją damą M. Obamą.

Pastaruoju metu prezidento žmona iš tiesų stengėsi būti tokia, kokią ją nori matyti dauguma amerikiečių: tyli, užsiimanti moteriai derančia veikla – kaip rūpi-nimasis vaikų sveikata ir karo veteranų gerove. Ta-čiau pasirodžius knygai M. Obama pratrūko. „Kodėl aš pavaizduota kaip pikta juodaodė moteris?“ – vie-name interviu išsprūdo JAV pirmajai poniai.

Knyga papiktino ne tik M. Obamą. J. Kantor veika-lą skeptiškai įvertino ir didžioji dalis JAV žiniasklai-dos. Autorei metamas priekaištas – kad ji M. Obamą pavaizdavo kaip stiprią moterį, galbūt darančią įta-ką vyro sprendimams ir ne visuomet sutinkančią su artimiausia prezidento aplinka.

Knygoje, kurią jos leidėjai reklamavo kaip skanda-lingą ir atskleisiančią Baltųjų rūmų užkulisius, labai mažai tradicinių skandalo „ingredientų“, ypač jei lyginsime Obamų kasdienybę su ankstesnių Baltųjų rūmų gyventojų privirta koše.

Pavyzdžiui, prezidento R. Reagano žmona Nancy reguliariai konsultuodavosi su astrologe. Remdamasis astrologės patarimais, JAV vadovas koreguodavo savo tvarkaraštį ir netgi priimdavo politinius sprendimus.

Apie B. Clintono metus Vašingtone galima parašy-ti ištisus tomus. Nieko panašaus knygoje „Obamos“ nėra. Barackas ir Michelle pavaizduoti kaip normalūs sutuoktiniai, kurių gyvenimas pašaliniam žmogui, ko gero, pasirodytų nuobodus.

Tad kodėl nuobodoka knyga taip papiktino Ameriką? Vienintelis logiškas atsakymas: galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų vieša-jame gyvenime. Priklausomai nuo to, kurios organi-zacijos statistika remsimės, pagal moterų dalyvavimą politikoje JAV iš 186 pasaulio šalių užima tik 71-ąją ar net 90 vietą. Lietuva – 59-a.

Tai nereiškia, kad stiprių moterų politikių JAV nėra. Tačiau jos priverstos dangstytis motinų ir žmonų vai-dmenimis, nuolat pabrėžti, kad joms svarbiausia yra šeima ir vaikai. Buvusi Kongreso pirmininkė N. Pelo-si buvo ne tik viena veikliausių ir kiečiausių demo-kratų politikių, bet ir penkių vaikų motina. Šį faktą ji nuolat pabrėždavo: kad spauda ir opozicija jos gy-vos nesuėstų.

Įdomus sutapimas. Tuo pat metu, kai prasidėjo dis-kusija apie J. Kantor knygą, debiutavo „Geležinė ledi“, fi lmas apie legendinę britų premjerę M. Thatcher. Jung-tinės Karalystės politikoje dominuodama ištisą dešim-tmetį, konservatorių ikona skynė kelius ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos Europos moterims. Be M. That-cher nebūtų nei A. Merkel, nei D. Grybauskaitės.

2008 m. prezidento rinkimuose amerikiečiai turėjo šansą išrinkti pirmąją šalies vadovę moterį (H. Clinton), tačiau pasirinko kitą istorinę fi gūrą – pirmąjį juodaodį. Tada atvirai abejota, ar moteris gali būti gera kariuo-menės vadė. Dabar paaiškėjo, kad be valstybės sekre-torės H. Clinton lyderystės B. Obamos administracijai nebūtų pavykę sučiupti ir sunaikinti O. bin Ladeno.

Šiuo aspektu Europa, įskaitant Lietuvą, politikoje pažangumu lenkia JAV. Nors kasdieniame gyvenime amerikietės tikriausiai turi daugiau laisvių ir patiria mažesnę diskriminaciją.

Komentaras

Monika Bončkutėredakcija@15min.lt

Galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų viešajame gyvenime.

Kruizinio laivo „Costa Concordia“ avarija prie Italijos krantų nusinešė tik keliasdešimt gyvybių ir netapo amžiaus katastrofa. Bet ar tai guodžia ją išgyvenusius arba artimųjų netekusius žmones?

Pavydėtų net dievaiŽvelgiant į 290 metrų ilgio ir 17 denių, 114 500 tonų vandentalpos galiūną at-rodė, kad net jūrų dievas Poseidonas jam nebaisus. O ir legendinis malonu-mų ieškotojas Dionisas, jei būtų užsu-kęs į kruizinį laivą „Costa Concordia“, turbūt būtų gailėjęsis, kad jo laikai jau seniai praeityje.

Didžiuliame pramogų parke ant jūros bangų nuobodžiauti neturėjo kada net patys išrankiausi keleiviai.

Barai, kavinės, restoranai, SPA cen-trai, baseinai, parduotuvės, lošimo na-mai, teatrai, kitos linksmybės ir daugiau nei tūkstantis kiaurą parą bet kokį norą išpildyti galinčio personalo simboliza-vo nepakartojamas atostogas ar įsimin-tiną šventę.

Paskutinė kelionė su tėvuBūtent tokią šventę savo penkiametei dukrelei Dyanai norėjo padovanoti jos tėtis Williamas Arlotti iš Šiaurės Italijos.

Williamas iš buvusios žmonos Susy Albertini dukrelę pasiėmė ketvirtadie-nį, o penktadienį, sausio 13 d., jie abu ir vyro naujoji draugė įlipo į „Costa Con-cordia“: laivas jiems žadėjo ne tik gau-sybę pramogų, bet ir ekskursijas po Vi-duržemio jūros pakrančių miestus.

„Dyana buvo laiminga“, – pasakojo jos motina Susy. Ji braukė ašaras: Dyana –pati jauniausia ir viena iš 23 žmonių, kurie po praėjusį penktadienį įvyku-sios „Costa Concordia“ avarijos buvo laikomi dingusiais be žinios.

Išsigelbėjo tik naujoji W. Arlotti drau-gė Michela Maroncelli. Ji su mylimuoju išsiskyrė, kai kilus chaosui bandė pa-siekti gelbėjimo valtis.

„Įlipau į valtį, bet per chaosą pame-čiau Williamą. Girdėjau kažką rėkiantį: „Mesk jam lyną.“ Aš sustingau... Ma-niau, kad jie kalbėjo apie jį, – prisimi-nė moteris siaubingos penktadienio nakties įvykius. – Daugiau nemačiau nei Williamo, nei Dyanos.“

Panika ir chaosasGelbėjimosi ir kovos už savo gyvybę chaosą išgyveno dauguma iš 3,2 tūkst. keleivių. Lemtingą sausio 13-osios

vakarą, kai dauguma keleivių sėdėjo prie prabangiais patiekalais nukrautų vakarienės stalų, kruizinis laivas „Costa Concordia“ atsitrenkė į Italijos Džiljos salos uolas. Laive buvo pramušta 70 metrų skylė.

Iš pradžių buvo smūgis, paskui dingo elektra. „Laivas pradėjo drebėti. Triukš-mas, panika – tarsi fi lme... Indai dūžta,

Vieną dieną – visų gerbiamas didžiulio laivo kapitonas, kitą dieną –nekenčiamiausias žmogus, pravarde Kapitonas Bailys. Taip netikėtai pasisuko nelaimę paty-rusio kruizinio laivo „Costa Concor-dia“ kapitono 52-ejų Francesco Sche-ttino likimas.

Visas gyvenimas – jūraF. Schettino išaugo šalia jūros. Jis gimė pajūrio miestelyje Castellammare di Stabia, kuris yra Pietų Italijoje, šalia Ne-apolio. Tikriausiai tuomet, lakstydamas saulėta pakrante, stebėdamas horizon-te praplaukiančius laivus ir neaprėpia-mą mėlynę, jis su broliu nusprendė pa-skirti jūrai visą savo gyvenimą.

„Francesco myli jūrą. Jis padarė ilgą karjerą“, – pasakojo sesuo Giulia vie-nam Neapolio dienraščiui.

Viename interviu F. Schettino pa-reiškė: „Man patinka kas nors netikėto, kai tenka imtis nestandartinių veiks-mų.“ Tiesa, tame pat interviu jis pridū-rė: „Nenorėčiau būti „Titanic“ kapito-nu ir plaukioti tarp ledkalnių. Bet šiais laikais viskas daug saugiau. Navigacija lengvesnė dėl šiuolaikinių technologi-jų ir interneto.“

Deja, likimas tik pasijuokė iš šių žo-džių. Jo vadovaujamas laineris, dydžiu pranokstantis „Titanic“ ir plukdydamas apie 4,2 tūkst. žmonių, atsitrenkė į Džil-jos salos uolas ir apsivertė.

F. Schettino tapo pagrindiniu įta-riamuoju dėl nelaimės. Jo darbdaviai, „Costa Concordia“ laivą valdanti kom-panija, pareiškė, kad kapitonas savava-liškai nukrypo nuo kurso.

Iš pradžių F. Schettino tikino, kad ne-laimė laivą ištiko dėl to, jog žemėlapiuo-se uolos nebuvo pažymėtos. Bet prirem-tas įrodymų prisipažino, kad pernelyg vėlai priėmė sprendimą pasukti laivą, dėl to šis užplaukė ant rifo.

Sulaužė auksinę taisyklęAvarijos priežastis toliau aiškinasi Ita-lijos pareigūnai, o teismas nuspręs, kas teisus. Vis dėlto didžiausią visuomenės nemalonę F. Schettino užsitraukė ne dėl tariamo noro pasveikinti salos gy-ventojus, o dėl elgesio avarijos metu.

Dauguma „Costa Concordia“ kelei-vių ir dalis įgulos narių pasipiktino

evakuacijos iš laivo organizavimu, kilu-sia panika ir chaosu. Kai kurie keleiviai tikina matę, kaip F. Schettino prieš ava-riją gurkšnojo vyną su dailiomis damo-mis, o vėliau pamynė pagrindinę jūrų vilkų taisyklę, skelbiančią, kad „kapito-nas skęstantį laivą palieka paskutinis“.

Viena iš laivo svečių, prancūzė Issa-belle Mougin, britų dienraščiui „Daily Mail“ pasakojo, kad kapitonas jai ne-leido pasinaudoti jo gelbėjimo valtimi, nors moteris yra penktą mėnesį nėščia.

„Mes įstrigome. Jis mus laikė ir ne-leido įlipti. Maniau, kad mano mažylis mirs... Maniau, kad mes visi mirsime. Kapitonas tiesiog nuėjo ir išplaukė su gelbėjimo valtimi. Negaliu patikėti“, – ligoninėje prisiminė ji.

Apie tai, kad F. Schettino paliko laivą daug anksčiau nei keleiviai, pasakojo ir kiti liudininkai. Bet didžiausias netin-kamo elgesio įrodymas – tai kapitono pokalbio su pakrančių apsauga garso įrašas. Pakrančių apsaugos kapitonas Gregorio de Falco kelis kartus pareika-lavo, kad F. Schettino grįžtų į skęstantį laivą, bet veltui.

„Klausyk, Schettino, gal tu ir išsigel-bėjai, bet aš tave priversiu to gailėtis. Velniai rautų, varyk atgal į laivą!“ – gir-dėjosi įraše G. de Falco riksmas.

Tačiau F. Schettino muistėsi: „Ar su-pranti, kad dabar tamsu ir mes nieko negalėsime pamatyti?“

„Tai tu tenori grįžti namo, Schettino? Tamsu ir tu nori namo? Nuvyk prie laivo pirmagalio ir pasakyk, ką reiktų daryti, kiek ten yra žmonių, kas jiems būtina. Ir greitai!“ – gėdino kapitoną pakrančių apsaugos pareigūnas.

Svajonių kruizas

Katastrofos kaltininkas

Kapitonas Bailys ar aplinkybių auka?

Francesco Schettino. „Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d. Pasaulis | 11

-

--

-

-

--

-

-

-

-

--

-

-

-

--

-

---

---

-

-

--

-

Užsk. Nr. 303557

s virto košmaru

žmonės bėga, krinta nuo laiptų“, – trage-dijos akimirkas britų nacionaliniam trans-liuotojui BBC atpasakojo vienas keleivių Fulvio Rocci.

Tuo metu įgula, kuri turėjo užtikrinti ke-leivių saugumą, neigė, kad laivas patyrė avariją.

„Mes sakėme svečiams, kad viskas gerai ir viskas kontroliuojama. Bandėme suvaldyti

paniką“, – prisiminė vienas personalo narių Deodato Ordona.

Tik po valandos, kai laivas pakrypo, buvo paskelbta apie visuotinį pavojų ir evakuaciją.

„Mamyte, tėveli!“Kilus panikai niekam neberūpėjo, kad pir-mieji į gelbėjimo valtis būtų sodinami vaikai

ir moterys. Girdėjosi vaikų šauksmai: „Ma-myte, tėveli!“

62-ejų britė Sandra Rogers prisiminė: „Neegzistavo jokia „vaikai ir moterys – pirmi“ taisyklė. Stambūs vyrai, įgulos na-riai lipo mums per galvas siekdami patekti į gelbėjimo valtis. Tai buvo bjauru.“

„Noriu, kad visi žinotų, kaip kai kurie žmonės klaikiai elgėsi. Tai buvo košmaras. Pamečiau savo dukrą ir anūkes tame chao-se“, – „Daily Mail“ teigė moteris.

Paaukojo gyvybę žmonaiKai kurie žmonės, praradę viltį patekti į gel-bėjimo valtis, šoko į šaltą vandenį ir plaukė Džiljos salos krantų link.

Viena tokių buvo pagyvenusi pora iš Pran-cūzijos. Nicole Servel „Daily Mail“ pasako-jo, kad už savo gyvybę yra skolinga vyrui Franciui.

„Vyras sušuko: „Šok, šok, šok!“ Aš nemo-ku plaukti ir jis atidavė savo gelbėjimo lie-menę. Išsigandau, kad sušalsiu, ir negalėjau prisiversti šokti vandenį. Tada jis nušoko ir iš jūros sušuko: „Ateik, nebijok!“ – pasku-tines akimirkas, kai matė savo vyrą gyvą, prisiminė moteris. – Nušokau ir išgirdau iš jo, kad viskas man bus gerai. Daugiau jo nemačiau.“

„Aš pykstu, nes nebuvo gelbėjimo valčių ir nebuvo kam gelbėti mano vyro“, – teigė prancūzė, kuriai lemtingą kelionę padova-nojo vaikai 60-mečio proga.

1912 m. balandžio 15 d.

keleivinis laineris „Titanic“ atsitrenkė

į ledkalnį šiaurės Atlante. Žuvo 1517

žmonių.

1934 m. rugsėjo 8 d.

šalia JAV krantų, Atlanto vandenyne,

sudegė kruizinis laivas „SS Morro Castle“.

137 žmonės žuvo.

1992 m. rugpjūčio 23 d.

Malakos sąsiauryje kruizinis laivas

„Royal Pacifi c“ susidūrė su žvejybiniu

traleriu ir nuskendo. Žuvo 30 žmonių.

1995 m. rugpjūčio 2 d.

netoli Floridos (JAV) krantų per

didžiulę audrą Atlanto vandenyne

nuskendo prabangus kruizinis laivas

„Club Royale“. Žuvo tik 3 žmonės, nes

keleivių laivas tuo metu neplukdė.

2012 m. sausio 13 d.

„Costa Concordia” užplaukė ant uolų ir

apsivertė Viduržemio jūroje.

Žuvo, negalutiniais duomenimis,

per 30 žmonių.

5 didžiausios kruizinių laivų avarijos

„Ma

rin

e In

sig

ht“

inf.

Milžiniško dydžio laivas

apvirto prie pat kranto.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.12 | Pasaulis

Per pastaruosius kelerius metus Irane buvo nunuodyti, nušauti ar susprogdinti keturi branduolinėje šalies programoje dirbantys mokslininkai. Vienam vos per plauką pa-vyko išvengti mirties. Du paslaptingomis aplinkybėmis dingo. Akivaizdu: kažkas me-džioja šios šalies mokslininkus.

Teheranas dėl mokslininkų mirčių kaltina JAV ir Izraelį. Šios valstybės esą taip siekia sužlugdyti Irano branduolinę programą. Amerikiečiai viską neigia. Izraeliečiai taip pat neprisipažįsta, bet leidžia suprasti, kad visko gali būti. O opozicinės Irano grupės įsitikinusios, kad šalies režimas kartais pats nužudo su branduoline programa susijusius ar net nesusijusius mokslininkus disiden-tus ir dėl žmogžudysčių apkaltina Vakarus.

• 2007-ųjų pradžioje žuvo Irano Isfahano

atominėje elektrinėje dirbantis bran-

duolinės energetikos mokslininkas Ar-

deshiras Hassanpouras. Šalies spauda

skelbė, kad mokslininkas žuvo „apsinuo-

dijęs dujomis“.

• 2007-aisiais Turkijoje dingo į atsargą

išėjęs Irano generolas Ali Reza Asgari,

vadovaujantis Irano revoliucinei gvardi-

jai. Vakarų žiniasklaidoje rašyta, esą A.

R. Asgari pabėgo iš Irano ir savanoriškai

bendradarbiavo su Vakarų žvalgybos

agentūromis. Bet Iranas 2009-aisiais

pareiškė turįs informacijos, kad A. R. As-

gari yra kalinamas Izraelio kalėjime.

• 2009-ųjų birželį per piligriminę kelionę

į Meką dingo Irano branduolinių tech-

nologijų mokslininkas Sharamas Ami-

ri. Netrukus paaiškėjo, kad vyras yra

Amerikoje. Būdamas JAV S. Amiri pavie-

šino du vienas kitam prieštaraujančius

vaizdo įrašus. Viename iš jų tvirtino bu-

vęs pagrobtas CŽV, kitame neigė savo

pagrobimą. Kiek vėliau S. Amiri viešai

pakartojo buvęs pagrobtas, tikino „pa-

bėgęs“ nuo CŽV ir sugrįžęs į Iraną.

• 2010-ųjų lapkritį pravažiuojančio moto-

ciklininko prie automobilio pritvirtinta

magnetinė bomba nusinešė fi ziko Maji-

do Shahriari gyvybę.

• 2010-ųjų lapkritį buvo sužeistas Fere-

ydoonas Abbasis – Irano atominės ener-

gijos organizacijos vadovas. Motocikli-

ninkas nuotoliniu būdu detonavo po

jo automobiliu pritvirtintą magnetinę

bombą.

• 2010-ųjų gruodį prie savo namų žuvo

branduolinės fi zikos ekspertas Masou-

das Ali Mohammadi. Vyro gyvybę nu-

sinešė ant motociklo, pastatyto prie jo

namo, pritvirtinti sprogmenys: jie buvo

detonuoti nuotoliniu būdu.

• 2011-ųjų liepą prie dukters darželio Te-

herane buvo nušautas 35-erių elek-

tronikos specialistas Darioushas Reza-

einejadas. Izraelyje buvo pasirodžiusi

informacija, esą D. Rezaeinejadas kas-

dien lankydavosi branduolinėje labora-

torijoje Teherane.

• 2011-ųjų lapkritį per sprogimą Islamo

revoliucijos gvardijos bazėje žuvo 17

Irano revoliucijos sargų pajėgų karių ir

majoras generolas Tehrani Moghadda-

mas, laikomas šalies raketinės progra-

mos kūrėju.

• 2012-ųjų sausį nužudytas chemijos in-

žinierius Mustafa Ahmadi Roshanas,

dirbantis viename iš svarbiausių Ira-

no branduolinių objektų. Teherane prie

32 metų mokslininko mašinos dangčio

motociklu privažiavę du vyrai prilipdė

magnetinę bombą ir ji sprogo po kelių

akimirkų.

Mokslininkų medžioklė

Irano branduolinė programa

stabdoma bombomis.

AFP nuotr.

Šalį smaugia sankcijosVakarų valstybių ir Teherano santykius pas-taruoju metu įkaitino JAV ir Europos Są-jungos (ES) ketinamos įvesti naujos griež-tos sankcijos. • Sausio 1-ąją Jungtinių Amerikos Vals-

tijų prezidentas Barackas Obama pasi-rašė įstatymą, numatantį, kad įmonės, bendradarbiaujančios su Irano centri-niu banku – tarpininku tarp naftos ga-vybos verslo ir pirkėjo, – bus atskirtos

nuo JAV fi nansų sistemos. Netrukus po to Irano valiuta nuvertėjo 12 proc. Šiuo žingsniu siekta užblokuoti Tehe-ranui itin svarbias pajamas už naftą.

• ES valstybės praėjusį gruodį susitarė uždrausti naftos importą iš Irano, ta-čiau kol kas nenumatė, nuo kada pra-dėti taikyti embargą.

• Didžioji Britanija pranešė nutraukianti visus ryšius su Irano bankais, Kanada uždraudė naftos produktų, naftos ir dujų eksportą. Paskelbus šias sankcijas

Nesusprogusi

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Tarptautinė atominės energi-jos agentūra (TATENA) praė-jusių metų lapkritį paskelbė: turimi duomenys neleidžia abejoti – Iranas kūrė atominę bombą. JAV ir Europos Sąjun-ga sureagavo akimirksniu –paskelbė apie iki šiol griež-čiausias ekonomines sankci-jas Teheranui.

Netrukus įtampa tarp Vakarų valstybių ir Irano taip įkaito, jog Izraelis pareiškė, kad ataka prieš Irano branduolinius įrenginius vis labiau tikėtina.„15min“ apie įtampos priežastis ir pasekmes kalbasi su Tel Avivo universiteto Nacio-nalinio saugumo studijų instituto Ginklų kontrolės programos direktore dr. Emily Landau.

– Yra besistebinčių: JAV turi branduolinį ginklą, Rusija turi, Kinija turi. Kodėl kitos valstybės negali jo įsigyti?

– Atsakant į šį klausimą reikia žvelgti per istorinę prizmę. Branduolinio ginklo plė-tra prasidėjo nuo JAV ir Sovietų Sąjungos branduolinių ginklavimosi varžybų, kurios netrukus peržengė šių dviejų šalių sienas. Branduolinį ginklą pasigamino Prancūzi-ja, Didžioji Britanija, o vėliau ir Kinija. Atominio ginklo plėtros fenomenas ilgainiui ėmė kelti nerimą, suvokta, kad tam būtina užkirsti kelią.

Kai XX a. septintojo dešimtmečio pabai-goje kilo Branduolinio ginklo neplatinimo (BGN) sutarties, kaip priemonės branduoli-nio ginklo plėtrai sustabdyti, idėja, pasauly-je jau buvo penkios branduolinės valstybės.

Suvokiant, jog įtikinti šias valstybes ne-delsiant atsisakyti savo branduolinių ginklų bus neįmanoma, nutarta, kad jos šį ginklą gali turėti, tačiau privalo įsipareigoti per tam tikrą laiką jo atsisakyti. Taip pat numatyta, kad visos kitos prie BGN prisijungsiančios šalys pasižadės išlikti nebranduolinės, o mainais į tai sulauks pagalbos plėtodamos branduolinę energiją civiliniams poreikiams patenkinti.

Tai branduolinių ginklų plėtros nuo šal-tojo karo pabaigos iki 2000-ųjų istorija. Taigi branduolinio ginklo įsigijimas nėra

klausimas apie tai, kurios šalys gali turė-ti branduolinį ginklą, kurios ne. Tai isto-rijos raida.

– Kas nutinka, jei valstybė vis dėlto nu-sprendžia įsigyti ar pasigaminti branduo-linį ginklą?

– To daryti valstybė paprasčiausiai ne-gali. Tapusi BGN sutarties dalyve ir iš to gavusi sau naudos, valstybė įsipareigoja likti nebranduolinė. Sprendimas įsigyti ar pasigaminti branduolinį ginklą yra tarp-tautinių normų pažeidimas, suteikiantis tarptautinei bendruomenei teisėtą dingstį pritaikyti taip pasielgusiai šaliai sankcijas ar, esant poreikiui, imtis kitų griežtų prie-monių jos atžvilgiu.

BGN, kaip ir bet kurių kitų tarptautinių įsipareigojimų, nesilaikymas yra pažei-dimas. Valstybės už tokius veiksmus yra baudžiamos.

Šiuo metu keturios valstybės nėra BGN signatarės – Izraelis, Pakistanas, Indija ir Šiaurės Korėja. Tai nereiškia, kad visos ki-tos šalys turi sutartis nuo 1970-ųjų. Tai buvo kelių dešimtmečių procesas. Antai Brazilija ir Argentina prie BGN sutarties prisijungė tik XX a. pabaigoje.

Tapusios šios sutarties dalyvėmis vals-tybės įsipareigojo nesiekti branduolinio ginklo.

– Kodėl Vakarų šalims Irano branduolinės ambicijos kelia tokį didelį nerimą? Juk, pa-vyzdžiui, branduolinį ginklą jau turi ir Šiau-rės Korėja, tačiau tarptautinė bendruomenė tokios panikos tada nekėlė.

– Yra dvi pagrindinės priežastys, ko-dėl Iranas kelia tokį didelį susirūpinimą.

E. Landau

Nuotr. iš asmeninio archyvo

15min • 2012 m. sausio 20 d. Pasaulis | 13

išsyk pakilo naftos kainos.• Nuo 2006 iki 2010 metų JT Saugumo

Taryba dėl Teherano atsisakymo nu-traukti urano sodrinimo programą patvirtino keturis sankcijų Iranui pa-ketus. Sankcijos taikomos Irano bran-duolinei ir raketų pramonei, bankų sričiai bei šias šakas aprūpinantiems ir fi nansuojantiems privatiems asme-nims ir bendrovėms. Fiziniams asme-nims taikomi judėjimo suvaržymai, įšaldyti jų aktyvai.

• Be JT ir ES, sankcijas Iranui taiko ir atskiros šalys: JAV, Kanada, Australi-ja, Pietų Korėja, Japonija, Šveicarija, Indija, Izraelis.

• Itin griežtoms naujoms sankcijoms, kurios turėtų įtakos Irano naftos ir dujų sektoriui, nepritaria Rusija, Ki-nija, Brazilija, Indija ir PAR.

• Iranui taikomos sankcijos apsunkino branduolinės programos vystymą – Teheranui sudėtinga įsigyti šiai pro-gramai reikalingų medžiagų ir įrangos.

Sankcijos taip pat turėjo milžinišką įtaką šalies ekonomikai. Iš Irano pa-sitraukė ne viena tarptautinė naftos bendrovė, sumažėjo naftos produk-tų gamyba.

• JAV ekspertai skaičiuoja, kad dėl tai-komų sankcijų Iranas kasmet netenka apie 60 mlrd. JAV dolerių vertės inves-ticijų į energetikos sektorių. Daugelis tarptautinių bendrovių nebendradar-biauja su Iranu baimindamosi netekti prieigos prie Vakarų valstybių rinkų.

KomentarasJustinas ŽilinskasMykolo Romerio universiteto Tarptautinės teisės katedros profesorius:

„Tarptautinė teisė iš principo draudžia nau-doti jėgą prieš kitas valstybes, išskyrus dvi išimtis: 1) savigyna nuo ginkluoto užpuoli-mo; 2) Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) leidimu. Šiais atvejais Izraelis nea-bejotinai rėmėsi savigynos doktrina, teig-damas, kad Irako ar Sirijos branduolinės pretenzijos kelia jam grėsmę, todėl imama-si ribotos ginkluotos jėgos kaip savigynos. Tačiau pagal tarptautinę teisę savigyna su-prantama kaip gynimasis nuo jau surengto užpuolimo, todėl nenuostabu, kad 1981 m. incidentas buvo vienareikšmiškai pasmerk-tas JT ST ir įvertintas kaip tarptautinės tei-sės pažeidimas.

ST netgi pareikalavo, kad Izraelis su-mokėtų kompensaciją. O štai Sirija 2007 m. net nebandė kelti bombardavimo tei-sėtumo klausimo JT ST, nes, spėjama, ji nenorėjo, kad kiltų dar ir tarptautinis susidomėjimas jos vykdyta branduoli-nės plėtros programa. Kalbant apie pa-sekmes, paprastai tokiais atvejais klausi-mas keliamas JT ST, kuri yra institucija, atsakinga už taikos ir saugumo palaiky-mą pasaulyje. Ši institucija gali nuspręsti valstybei pažeidėjai, pvz., taikyti sankci-jas. Tačiau dėl politinio JT ST pobūdžio ir didžiųjų valstybių vaidmens ne visada JT ST gali imtis priemonių. Formaliai pa-gal tarptautinę teisę nukentėjusi valstybė turi teisę prašyti atlyginti žalą ir pan., bet to įgyvendinimas prievartinėmis priemo-nėmis yra labai ribotas. Pagaliau, esant tam tikroms aplinkybėms galima kreip-tis ir į Tarptautinį Teisingumo Teismą, ta-čiau reikia, kad abi šalys su tuo sutiktų.“

Būta precedentųKeletą pastarųjų metų netylančios kalbos apie tikimybę, kad Izraelis smogs branduo-liniams Teherano objektams, nėra be pa-grindo. Praeityje būta precedentų.

1981 metais Izraelis visą pasaulį apstulbi-no surengdamas oro išpuolį prieš „Osirak“ branduolinį reaktorių Irake. Šiuo žingsniu buvo nutraukta tuomečio šalies diktatoriaus Saddamo Husseino branduolinė programa.

2007 metais Izraelio bombonešiai sunai-kino objektą Sirijoje, kur, kaip manyta, slap-ta buvo statomas branduolinis reaktorius. Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pri-pažino, kad subombarduotas objektas buvo „susijęs su kariuomene“, tačiau tikino, kad jis nebuvo naudojamas.

Nė viena arabų valstybė protesto dėl šio išpuolio nepareiškė. Neprotestavo net Ira-nas, kuris taip pat nėra suinteresuotas bran-duoline Sirija. Tiesa, ofi cialiai atsakomybės

parako statinė

Pirmiausia ši šalis veikia pažeisdama BGN sutarties punktus. Kitaip tariant, būdamas sutarties dalyvis, Teheranas nuo pat XX a. devintojo dešimtmečio plėtojo karinę bran-duolinę programą ir tuo pat metu visą tą laiką sukčiavo ir apgaudinėjo pasaulį. Kie-kvieną sykį, kai Irano pareigūnai tikindavo, jog Teheranas neturi ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą, jie melavo. Ši šalis pa-kirto pasitikėjimą, sulaužė įsipareigojimus ir pažeidė tarptautines normas.

Ne mažesnį rūpestį, lygiai taip pat, kaip ir Šiaurės Korėja, Sirija ir kadaise Irakas, Iranas kelia dėl to, kad jis grasina kitoms valstybėms. Teheranas turi hegemoni-nių ambicijų Artimuosiuose Rytuose, jis nori sustiprinti savo galią ir įtaką kitoms valstybėms. Iranas kišasi į kai kurių re-giono šalių vidaus reikalus, pareiškė, kad Bahreinas yra Irano dalis, su Jungtiniais Arabų Emyratais iki šiol tebėra įsivėlęs į konfliktą dėl trijų salų, remia teroristus, turi sąsajų su tokiomis teroristinėmis gru-puotėmis kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“. Iranas nėra status quo valstybė, kuriai rūpi tik jos pačios saugumas. Žodžiu, tai nėra šalis, kuriai branduolinio ginklo rei-kia gynybos tikslais.

Iranas yra revizionistinė valstybė, norinti pakeisti Artimųjų Rytų tvarką. Manau, bū-tent todėl Teheranas visais įmanomais bū-dais siekia įsigyti branduolinį ginklą – kad įgyvendintų šį tikslą.

Izraeliui, be abejo, išskirtinį susirūpinimą Irano režimas kelia dėl jo lyderių retorikos

Izraelio atžvilgiu, pastarojo, kaip Artimųjų Rytų valstybės, teisėtumo neigimo ir tvir-tinimo, kad ši šalis turi būti ištrinta iš pa-saulio žemėlapio.

Iranas, turėdamas branduolinį ginklą,

keltų labai rimtą grėsmę visam regionui ir jo stabilumui. Štai kodėl atsiranda toks iš-skirtinis susirūpinimas.

– Kodėl, jūsų nuomone, įtampa tarp Va-karų valstybių ir Irano naujas aukštumas pasiekė būtent šių metų pradžioje?

– Manau, įtampa kyla, nes Iranas akivaiz-džiai žengia branduolinio ginklo pasigami-nimo link, o tarptautinė bendruomenė ima pavargti nuo Irano žaidimų. Per pastaruo-sius kelerius metus Teheranui buvo pateik-ta daugybė derybų variantų, bet jis visus

juos atmetė arba į pokalbius su tarptautine bendruomene įsitraukė turėdamas nesąži-ningą tikslą – tempti laiką ir tuo pat metu toliau vykdyti savo branduolinę programą.

Svarbų vaidmenį suvaidino ir lapkritį pa-viešinta TATENA ataskaita. Po jos pasidarė daug sudėtingiau tvirtinti, kad Iranas ne-siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Iki šiol buvo ekspertų, svarstančių, kad galbūt Teherano branduolinės programos tikslai išties tik civiliniai. Paviešinus minėtą atas-kaitą tokios dvejonės išnyko. Tarptautinė bendruomenė pagaliau atsibudo ir pama-tė realią situaciją, suvokė, kad Iraną būti-na sustabdyti ir kad tai padaryti reikia la-bai greitai.

Taigi tarptautinė bendruomenė nuspren-dė imtis ryžtingų veiksmų, Iranas pasijuto izoliuotas ir įspraustas į kampą. Visa tai ir padidino įtampą.

– Ar manote, kad sankcijos Iranui yra tin-kamiausios priemonės siekiant jį sustabdyti?

– Be abejo. Pačios griežčiausios ekono-minės sankcijos yra būtinos, siekiant pri-versti Irano lyderius pagaliau susimąstyti ir suprasti, kad derybos su tarptautine ben-druomene šiai šaliai bus naudingesnės nei tolesnis jų nepaisymas.

Iranas išmokė tarptautinę bendruomenę, kad jei ji nesiims griežtai spausti, jis niekada rimtai nesiderės ir toliau plėtos savo bran-duolinę programą. Tikiu, kad kitaip Irano sustabdyti nepavyktų.

Kiekvieną sykį, kai Irano pareigūnai tikindavo, jog Teheranas neturi ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą, jie melavo.

Agresyvi Irano politika

nekelia pasitikėjimo.

AFP nuotr.

Izraelis praeityje ryžosi

išpuoliams prieš nedrau-

giškas šalis.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.14 | Sportas

Bedarbių rinkimaiĮ žeminančias žemumas nusiritusi Lietuvos futbolo rinktinė turi naują gelbėtoją – Vokietijos pilietybę įgi-jusį vengrą C. Laszlo.

Po rinkimų pasirodė tvirtinimų, kad C. Laszlo rink-tinės vyriausiuoju treneriu išrinktas netikėtai. Buvo nustebę ir apžvalgininkai, ir rinktinės futbolininkai. Visi manė, kad rinkimų favoritas – vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, bet dar nedaug kaip treneris pasiekęs V. Ivanauskas. Esą jis buvo artimes-nis Lietuvos futbolo federacijai (LFF) ir jos Vykdomąjį komitetą sudarantiems veikėjams.

Prieš rinkimus iš tiesų būta intrigos: dalis Vykdo-mojo komiteto narių žavėjosi C. Laszlo, dalis linko prie V. Ivanausko. Abu šie treneriai savotiškai pana-šūs: palyginti jauni, labai ambicingi, neslepiantys karšto būdo ir valdingumo, bet gerų manierų ir soli-džios išvaizdos. Abu dirbo žinomuose klubuose, bet juose neįsitvirtino ir dabar yra karjeros kryžkelėje. Abu jau senokai ką nors treniravo. Žodžiu – bedar-biai. Tad abiem galimybė dirbti su kad ir smarkiai

sugadinusia savo reputaciją Lietuvos futbolo rink-tine yra tarsi šiaudas skęstančiajam, šansas sugrįžti į tarptautinę areną ir būti pastebėtiems. Taigi abie-jų kandidatų (likusiųjų – Baltarusijoje gyvenančio L. Rumbučio ir bulgaro G. Vasilevo – niekas rimtai nevertino) galimybės nugalėti buvo beveik vienodos. V. Ivanauskui koją, matyt, pakišo tai, kad jis lietuvis, gyvena Lietuvoje, kur visi apie jį viską žino ir mato ne tik jo pakilimus, bet ir nuopuolius bei žalingus įpročius. Pasirinkimą tikriausiai nulėmė ne tai, kad C. Laszlo programa buvo geresnė (negi V. Ivanauskas nesakė, kad nori dirbti su jaunimu, jei LFF tai nuolat pabrėždavo?), bet federacijos vadovų atsargumas ir nenoras rizikuoti.

LFF Vykdomasis komitetas už vengrą balsavo vien-balsiai ir net nutarė su juo pasirašyti ilgalaikę su-tartį – dveji metai garantuoto darbo ir galimybė su-tartį pratęsti dar dvejiems metams. Tad kalbos, kad V. Ivanauskas buvo šių rinkimų favoritas, atrodo gana nerimtos. O gal tokie balsavimo rezultatai tik apnuo-gina tai, ką slepia gražus LFF fasadas: Vykdomasis komitetas, kurį sudaro daugiausia garbaus amžiaus veikėjai, turi mažai ką bendro su šiuolaikiniu futbo-lu, todėl balsuoja taip, kaip reikia LFF prezidentui ir jo aplinkai.

LFF vadovai po R. Žutauto nesėkmės prie rinktinės vairo nutarė dar kartą lipti ant to paties grėblio ir pa-sirinkti gelbėtoją iš užsienio. Dabar visiems belieka tikėtis, kad C. Laszlo taps antru J. Couceiro, kuris, 2008 m. perėmęs rinktinės vairą, sukūrė mažą stebu-klą. Rinktinės žaidėjai iki šiol su nostalgija prisimena portugalo vadovavimo laikus. Nepriklausomybę atga-vusioje Lietuvoje subrendę futbolininkai bene pirmą kartą turėjo trenerį, kuris ne tik atitiko jų žaidimo lygį, bet ir jį gerokai pranoko. Buvo jiems ne diktatorius, o autoritetas. Deja, J. Couceiro netiko LFF vadovų žaidi-mo taisyklėms, todėl greitai tapo nereikalingas, nors taip pat norėjo su Lietuvos rinktine dirbti ilgai ir ugdy-ti mūsų amžinai perspektyvų, bet vėliau nežinia kur dingstantį jaunimą. Įdomu, kiek ištvers C. Laszlo? Ir dar įdomu: kada LFF vadovai baigs maivytis ir pradės rimtai kalbėtis apie ilgalaikį darbą su perspektyviau-siais Lietuvos treneriais – Danijos „Brondby“ klubo strategu A. Skarbaliumi ir dešiniąja J. Couceiro ranka Rusijos „Lokomotiv“ klube E. Jankausku?

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Abu dirbo žinomuose klubuose, bet juose neįsitvirtino ir dabar yra karjeros kryžkelėje. Abu jau senokai ką nors treniravo. Žodžiu – bedarbiai.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Futbolo legendos prie rinktinės vairo nebus. Bus užsienietis. Lietuvos futbolo federacija pasirinko ne favoritu vadintą Valdą Ivanauską, o vengrą Csabą Laszlo. Dabartinės Lietuvos futbolo rinktinės istorija pernelyg trumpa netgi tam, kad galima būtų ieškoti tendencijų. Galima prisiminti nebent epizodus.

Lietuviai – Algimantas Liubinskas, Benjaminas Zelkevičius. Žmonės, pali-kę giliausią pėdsaką statistikos analuo-se ir sirgalių atmintyje. Bent jau todėl, kad ilgiausiai – ir ne po sykį – dirbo ko-mandoje. Ir vienam, ir kitam buvo ge-resnių laikų, buvo blogesnių. Raimon-das Žutautas – gilus pėdsakas sirgalių atmintyje, nes nedaug yra trenerių, ku-rių komandos nepajėgė įmušti įvarčio Lichtenšteinui per 180 nykaus futbolo beviltiškų minučių.

Užsieniečiai. Tiksliau, užsienietis, nes iki C. Laszlo jis buvo tik vienas – Jose Couceiro. Portugalas, išguitas iš Lietuvos arba pats jos persivalgęs. Žmo-gus, sutriuškinęs Rumuniją išvykoje, bet pralaimėjęs Fareruose.

Užsienietis – geriau?Po to, kai paaiškėjo, kad realūs preten-dentai į rinktinės trenerio postą yra vengras ir lietuvis, šis klausimas tapo ypač aktualus.

V. Ivanauskas – žvaigždė, gerbiama futbolininkų, iki smulkmenų pažįstan-ti lietuvišką žaidimo mentalitetą. C. Laszlo – labiau patyręs, daugiau laimė-jęs, mažiau kartų per karjerą susimovęs nei kultinis Lietuvoje Ivanas.

Kokia bus jo alga? Galima spėlioti. Kalbėta, kad J. Couceiro buvo pasiūly-ta 100 tūkst. eurų per metus. C. Laszlo tikrai neuždirbs mažiau, tačiau buvu-sios portugalo pajamos – orientyras, siaurinantis erdvę fantazijai tų, kurie bandys spėlioti.

Kodėl ne V. Ivanauskas? Galbūt įtakos sprendimui turėjo už-kulisiuose sklandantys gandai, kad V. Ivanauskas – ne pats drausmingiausias pasaulio treneris. Kalbama, jog buvo karjeros etapų, kai treneris praleidinėjo savo komandos treniruotes.

Ne visada superžvaigždės autoritetas ir komandą suvaldyti padėjo. „Mūsų treniruotėje futbolininkai susimušė. Iki V. Ivanausko komandoje to niekada nebuvo“, – kažkada guodėsi kaidaise gyvavusios Vilniaus „Vėtros“ tuome-tis prezidentas Romas Stašauskas. Kita vertus, gal guodėsi apmaudo skatina-mas – V. Ivanauskas iš „Vėtros“ ką tik buvo persikėlęs į „Kauną“.

Ivanas laimėjo krūvą titulų 2004-aisiais treniruodamas „Kau-ną“, bet jau kitais metais, vadovau-damas objektyviai stipriausiai šalies

komandai, sugebėjo taip sužlugdyti sezono pradžią, kad po trenerio pasi-traukimo kauniečiai nebeatsigavo ir šalies pirmenybes pralaimėjo Panevė-žio „Ekranui“.

2006 metais V. Ivanauskas baigė se-zoną stovėdamas prie Edinburgo „He-arts“ vairo ir iškovojo klubui Škotijos taurę bei šios šalies „Premier“ lygos si-dabrą. Bet, kad ir kaip situaciją vertintų „Hearts“ savininkas Vladimiras Roma-novas, abejonių nekelia faktas, jog sė-kmės pamatus tą sezoną „Tynecastle“ stadione paklojo rudenį varžovus nuo kelio be gailesčio šlavęs, tačiau vėliau dėl sunkiai suprantamų priežasčių at-leistas treneris George'as Burley.

Visa kita V. Ivanausko trenerio patir-tis – darbas Vokietijoje ar Azerbaidža-ne, Gargžduose ar Šiauliuose – Heraklio vertais žygdarbiais neįsiminė.

Nelengva prašalaičio daliaUžsieniečiui Lietuvoje lengva nebus. „Kiekvienos šalies mentalitetas skiriasi. Ar užsienietis pritaps ir viską perpras? Šiuo požiūriu visi užsieniečiai man ke-lia abejonių“, – dar prieš paskelbiant C. Laszlo rinktinės treneriu samprota-vo LFF techninio-metodinio komiteto vadovas Stasys Stankus.

Faktas – S. Stankus užsieniečiais nepasitiki ir turbūt net jų nemėgsta.

Kalbėta, kad tada, kai J. Couceiro tre-niravo Lietuvos rinktinę ir bandydavo pateikti savo pasiūlymų šalies futbo-lo vadovams, būtent S. Stankus ilgai nesvarstydamas portugalo projektus grūsdavo į šiukšliadėžę.

Gali kilti klausimas – kodėl C. Laszlo turėtų bijoti S. Stankaus nuomonės? Atsakymas paprastas: futbolo techni-kai ir metodikai vadovaujantis asmuo užkulisiuose dažniausiai tituluojamas paprastai – pilkasis Lietuvos futbolo kardinolas.

Diplomatijos meistrasPaguoda lietuvių sirgaliui gali tapti tai, kad nuskandinti C. Laszlo intrigų sū-kuriuose – sudėtinga. Kai sunku, jis be-veik visada išplaukia. Tai įrodo ir tre-nerio biografi ja, ir karjera. Rumunijoje gimęs vengras 1984-aisiais, būdamas 20-ties, sugebėjo pase turėdamas tu-ristinę vizą išvykti į Vokietiją ir namo negrįžti. Vėliau C. Laszlo ir Vokietijos piliečiu tapo.

Pagaliau argumentas, kuris aiškiai įrodo, kad naujasis Lietuvos futbolo rinktinės treneris yra beveik nemirtin-gas – V. Romanovo valdomą „Hearts“ jis treniravo net 18 mėnesių. Rekor-das, kuriuo pasigirti negalėtų nė vie-nas ne tik Edinburgo futbolo klubo, bet ir joks Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos treneris nuo tada, kai sąly-gas ėmė diktuoti ekstravagantiško sa-vininko piniginė.

Po bronzinio sezono Škotijoje C. Laszlo smuko į duobę. Tragiškas „He-arts“ startas – ir atleidimo lapelis vos po kelių mėnesių. Nepaisant to, vengras apie V. Romanovą kalba labai pagarbiai.

Jam per karjerą po konfl ikto darbą palikti teko tik sykį – 2009-aisiais, kai vengras iš Ugandos rinktinės persikėlė į „Hearts“, o afrikiečiai teigė, kad trene-ris sulaužė kontrakto sąlygas.

Vengriškas receptasC. Laszlo karjeros viršūne

kol kas galima laikyti

darbą Edinburge.

„Reuters“ nuotr.

Nuskandinti C. Laszlo intrigų sūkuriuose – sudėtinga. Kai sunku, jis beveik visada išplaukia.

15min • 2012 m. sausio 20 d.1155555555555555555555555555555555555555555555555555555555555555mimmmmmmmmmmmmmmmmm nnn •••••••••••••••••••••••••••• 2000000000000000200000000000000000000000000000000002 12222 mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm. saaaaaaaaaaaaaaaaaaaasaasasasaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaass uusususussssssssssssusssssssussioioioiioooooooioiioooooooiooooooooooooooo 22222200000000000000000000000000000000000000000 d.dd.dd.dd.dd

15min • 2012 m. sausio 20 d.16 | Sportas

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Sausio 27-ąją bus padėtas taškas daugiau nei metus besitęsiančioje penkiakovininkės Donatos Rimšaitės pabėgimo į Rusiją istorijoje.

2011-ųjų išvakarėse pasaulio vicečempionė, neįspėjusi nei šalies sporto vadovų, nei savo trenerių, išvyko iš Lietuvos ir pareiškė, jog atstovaus Rusijai.

D. Rimšaitė savo sprendimą motyvavo tai fi nansiniu nepritekliumi, tai šeimyninėmis aplinkybėmis, nors apie jos santuoką su paslaptingu Rusijos penkiakovininku ne-daug težino ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos žiniasklaida. Pati D. Rimšaitė su Lietuvos žurnalistais bendrauti atsisako.

Tapusi Rusijos piliete D. Rimšaitė galėjo startuoti visose tarptautinėse varžybose, išskyrus pačias svarbiausias – olimpines žaidynes. Pagal Olimpinę chartiją, sporti-ninkas negali dalyvauti olimpinėse žaidynė-se, jeigu pilietybę pakeitė likus mažiau nei dvejiems metams iki žaidynių. Išimtis būtų padaryta tik tuo atveju, jei tam nepriešta-rautų šalies, kurios pilietybės sportininkas atsisakė, nacionalinis olimpinis komitetas.

Nepaisydami nuolatinio Rusijos spaudi-mo, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai tokio leidimo neskubėjo suteikti, o atsakomybę dėl sprendimo už-krovė kartą per metus šaukiamai LTOK ge-neralinei asamblėjai, kurią sudaro 104 na-riai, daugiausia – įvairių sporto federacijų atstovai. Sprendimą, ar leisti D. Rimšaitei Londono olimpinėse žaidynėse startuoti su Rusijos vėliava, asamblėja priims bū-tent sausio 27 dieną.

Sprendimas galutinis?Pasak LTOK prezidento Artūro Poviliū-no, prieš balsavimą bus išklausytos įvai-rių žmonių – trenerių, sporto veteranų, funkcionierių ir netgi politikų – nuomonės.

A. Poviliūno teigimu, tik palankus asam-blėjos sprendimas D. Rimšaitei atvertų du-ris į Londoną. „Viskas priklauso tik nuo mūsų“, – sakė A. Poviliūnas, paklaustas, ar rusai dar galėtų imtis kokių nors prie-monių, jei LTOK asamblėjos narių spren-dimas jiems nebūtų palankus.

„Aš neabejoju, kad Tarptautinis olim-pinis komitetas (IOC) leistų D. Rimšaitei

dalyvauti. Tarptautinė šiuolaikinės pen-kiakovės federacija (UIPM) taip pat no-rėtų, kad D. Rimšaitė galėtų startuoti. Jų pozicija tokia: visi stipriausi sportininkai, nepaisydami įvairių peripetijų, turi daly-vauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau koks sprendimas bus priimtas LTOK generali-nėje asamblėjoje, nesiryšiu prognozuoti“, –sakė A. Poviliūnas.

Rusai gali daryti įtaką A. Poviliūnas tikino nežinąs, ar Rusijos spor-to vadovai bandė daryti įtaką asamblėjos nariams, tačiau tokios galimybės neatme-tė: „Suprantu, kad asamblėjos nariai turi veiklos, susijusios ne tik su sportu, bet ir su verslu, kuris gali turėti interesų Rusijoje.

Man nežinoma, ar būta rusų mėginimų pa-veikti LTOK narių poziciją, tačiau tokios prielaidos, žinoma, negalime atmesti.“

„Rusai nuolat skambina ne tik mums, bet ir kitiems. Niekaip neduoda ramybės, – teigė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federaci-jos (LŠPF) prezidentas Viktoras Majauskas. – Man asmeniškai tai jokio poveikio nedaro. Ką jie siūlo? Nieko, tiesiog laido užuominas, esą „būtų gerai, kad taip įvyktų“, „reikia tai padaryti dėl draugiškumo“ ir panašiai. Man tai nesuprantama: būti draugiškiems su ru-sais, bet nusispjauti į Lietuvos interesus?“

A. Poviliūnas siūlė nelaikyti rimtais Ru-sijos žiniasklaidoje pasirodančių Rusijos sporto vadovų teiginių, kad viskas kryps-ta jų naudai.

Federacija – griežtai priešLietuvos šiuolaikinės penkiakovės fede-racijos pozicija vienareikšmiška – neleisti D. Rimšaitei startuoti olimpinėse žaidynė-se. V. Majausko teigimu, drąsų sprendimą priėmusi sportininkė taip pat drąsiai turi priimti to sprendimo pasekmes. Jis pripa-žįsta, kad D. Rimšaitei nepalankus LTOK sprendimas būtų labiau grindžiamas mo-raliniais motyvais.

„Suprantame, kad tai jauna sportininkė, kurios karjera priešakyje, tačiau IOC taisy-klės yra labai aiškios. Negalima bėgti į kitą šalį vien dėl geresnių sąlygų. Olimpinė char-tija puoselėja vertybę, kad sportininkas turi startuoti su tėvynės vėliava, ir reikia tai gerb-ti. Kaip žmogus, aš ją suprantu. Ji išvažiavo dėl pinigų, o kaip rodo apklausos, daug lietu-vių dėl pinigų išvažiuotų svetur. Bet sportas toks dalykas: sportininko atstovavimas šaliai susijęs ne tik su pinigais, bet ir su tėvynės garbe“, – dėstė V. Majauskas.

Jis prognozuoja, kad tokią poziciją pa-laikys ir asamblėjos nariai. „Aš manau, kad balsuos prieš. Kiek teko bendrauti su LTOK nariais, pasisakančių už – labai mažai. D. Rimšaitei jau prilipusi „išdavikės“ etike-tė, ir daug kam atrodo keista, kaip galima suteikti jai leidimą startuoti prieš Lietuvą. Iš esmės išeitų taip, kad pati Lietuva duoda D. Rimšaitei leidimą kovoti prieš Lietuvą. Tai atrodytų keistai.“

Nori garbingos kovosLTOK sprendimą gali lemti ir pragmatiški skaičiavimai. Juk D. Rimšaitė būtų viena pagrindinių L. Asadauskaitės konkuren-čių kovoje dėl medalio. Su tuo sutinka tiek A. Poviliūnas, tiek V. Majauskas.

„Tai būtų antras motyvas. Abi sportinin-kės yra labai panašaus meistriškumo, tad jei D. Rimšaitei sektųsi, L. Asadauskaitė galė-tų atsidurti laipteliu žemiau. Kuo svaresnis laimėjimas taip pat yra Lietuvos siekis“, – sakė V. Majauskas.

O štai su D. Rimšaite artimai neben-draujanti L. Asadauskaitė nenorėtų, kad būtų žlugdoma konkurentės karjera. Ge-riausia 2011 metų Lietuvos sportininke iš-rinkta penkiakovininkė su buvusia koman-dos drauge olimpiniame Londone norėtų pasivaržyti.

„Tikiuosi, viskas bus gerai ir jai bus leis-ta startuoti. Konkurencija turi būti gar-binga. Manau, olimpinėse žaidynėse turi dalyvauti visos stipriausios sportininkės. Nesinorėtų paskui klausytis priekaištų, jog kažką pasiekei tik dėl to, kad vienos ar kitos konkurentės nebuvo. Noriu gar-bingos kovos. Manau, teisę startuoti turi visos stipriausios penkiakovininkės, o Do-nata viena iš jų. Norėčiau, kad mes visos dalyvautume ir garbingoje kovoje išsiaiš-kintume, kuri stipriausia“, – teigė trečią vietą pasaulio reitinge šiuo metu užimanti L. Asadauskaitė.

Sugrįžo į „Cavaliers“Žydrūnas Ilgauskas verčia naują karjeros puslapį. 36 metų lietuvis tapo Klivlando „Cavaliers“ klubo generalinio direktoriaus Chriso Granto specialiuo-ju asistentu. „Gera grįžti ir žinoti, kad galėsiu prisi-dėti prie klubo sėkmės. Noriu dar daugiau sužino-ti apie krepšinį – žaidimą, kurį taip myliu“, – sakė Ž. Ilgauskas, Klivlande žaidęs 1997-2010 metais.

Neranda savo žaidimoIšsigydęs sunkią kelio traumą ir po metų pertraukos į NBA lygą sugrįžęs Linas Kleiza neranda savo žai-dimo. 27 metų puolėjas dar nepataikė nė vieno tri-taškio, o krepšį atakuoja vos 25 proc. taiklumu, per 14 min. vidutiniškai pelnydamas 3,8 tšk. Nesiseka ir Toronto „Raptors“ komandai, kuri kartu su L. Kleiza pralaimėjo visus penkis žaistus mačus.

Penkiakovininkės likimą lems Lietuvos sporto elitas

Olimpinė lygtis: D. Rimšaitė

L. Asadauskaitė:

„Tikiuosi, jai bus leista startuoti. Konkurencija turi būti garbinga.“

V. Majauskas:

„Man tai nesuprantama: būti draugiškiems su rusais, bet nusispjauti į Lietuvos interesus?“

BFL nuotr. BFL nuotr.

Atstovaudama

Lietuvai D. Rimšaitė

pelnė nemažai

titulų, bet uždirbo

nedaug pinigų.

Alfredo Pliadžio nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

15min • 2012 m. sausio 20 d. Vilnius | 19

Kapinės tuščiosNors Vilnius bene vienintelis Lietuvoje turi legalias gyvūnų kapines, kol kas jos tuščios –vilniečiai savo augintinių jose nelaidoja. Sostinės savivaldybė pernai naminių gyvū-nų kapinėms skyrė 4 ha plotą Liudvinavo gatvėje, Paneriuose. Tačiau jose apsilankiu-siems gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovams nepavyko rasti nė vieno kapo. Kapinės yra legalios ir gyvūnus čia galima laidoti nebijant baudos.

Muziejui rado vietąVilniaus savivaldybė pagaliau rado vietą, kur galės įsikurti Žaislų muziejus. Jeigu pri-tars taryba, ne konkurso būdu Žaislų mu-ziejui bus išnuomotos patalpos Šiltadaržio g. 2. Žaislų muziejaus direktorius Povilas Blaževičius idėją turėti nuolatinę žaislų ekspozicija puoselėja jau ilgai. Muziejuje ketinama visuomenę supažindinti su žaislų istorija nuo seniausių laikų iki XX a. Jau yra sukaupta nemaža kolekcija.

Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Sostinės valdžia siūlo pertvarkyti miesto seniūnijas ir daugelį jų panaikinti. Bet seniūnai stoja piestu prieš tokias permainas. Šiuo metu sostinėje yra 21 seniūnija, o po pertvarkos jų liktų vos penkios ir 11 biurų. Juose dirbtų savivaldybės departamentų darbuotojai. Reforma esą padėtų sutau-pyti 1,2 mln. Lt.

Vilniečiams nereikalingos? Reformos iniciatorius, Vilniaus meras Ar-tūras Zuokas įsitikinęs: seniūnijos realiai nevykdo daugumos įstatymuose numatytų

funkcijų, o tik perduoda informaciją kitoms institucijoms. Pasak A. Zuoko, lapkritį atlik-ta sostinės gyventojų apklausa parodė, kad net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikia se-niūnijos, 7 iš 10 nesinaudoja jų paslaugomis.

Ištuštėjusius kai kurių naikinamų seniū-nijų pastatus, anot mero, galima panaudoti bendruomenės reikmėms arba privatizuo-ti. Seniūnijų darbuotojai esą atleisti nebus, nebent keisis jų pareigos.

Jiems vadovaus ne seniūnai, o konkrečių departamentų vadovai. Vilniuje po reorga-nizacijos ketinama palikti Grigiškių, Nau-jininkų, Naujosios Vilnios, Panerių, Verkių seniūnijas ir įsteigti Antakalnio, Centro, Fa-bijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdy-nų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.

Plūsta žmonės Seniūnams tokie planai nepatinka. Anta-kalnio seniūnas Algimantas Vaitkus mano, kad ši reforma naikina savivaldos principus: „Prieš rinkimus visi žada, kad savivalda priartės prie žmonių, o išeina priešingai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek žmonių pas mus ateina.“

A. Vaitkus papasakojo, kaip atrodo die-na seniūnijoje: „Paskambina žmogus, prie-kaištauja, kad kažkur kyla šiukšlynas, mes važiuojame ir tvarkome, nulūžo šaka – nu-pjauname. Tokių darbų – krūva. Ir niekam nereikia nieko raportuoti, kaip kad meras aiškina, jog seniūnai kažkam raportuo-ja apie problemas, užtrunka, kol raportai nukeliauja.“

Niekas nuomonės neklausė Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė taip pat įsitikinusi, kad iš tokios reformos bus maža naudos: „Vienur bus seniūnijos, kitur – biurai. Viskas atiduodama departa-mentams. Tačiau notariniai veiksmai biu-ruose nebus atliekami, o seniūnai tai galėjo daryti. Tai kur pensininkas galės įgaliojimą patvirtinti, jeigu susiklostys tokia situaci-ja, kad kas nors kitas norės imti jo pensiją? Matau problemų.“

Paklausta, ar pertvarkos planas buvo deri-namas su seniūnijų darbuotojais, V. Gedmi-naitė tik šyptelėjo: „Dabar seniūnijos tėra kaip teritoriniai padaliniai, seniūnai yra tarnautojai, su mumis per daug ir nederi-nama niekas.“

Pusės milijardo investicijaPrancūzijos kompanija „Dalkia Eastern Europe“ žada investuoti 500 mln. Lt ir pastatyti naują biokuro jėgainę. Todėl šilumos kaina vilniečiams esą sumažėtų penktadaliu. Tačiau tokie pažadai kol kas vertinami skeptiškai.

Šiuo metu Vilniaus šilumos ūkį yra išsinuo-mojusi „Dalkia“ antrinė įmonė.

Anot sostinės mero Artūro Zuoko, dery-bos dėl 500 mln. Lt investicijos vyko nuo vasaros. Jėgainė, kurioje būtų deginamas biokuras, leistų, A. Zuoko teigimu, vilnie-čiams šilumos kainą sumažinti 20 proc., kadangi 60 proc. šilumos energijos Vilniuje būtų gaminama naudojant biokurą, atsisa-kant brangių rusiškų dujų.

Tikimasi jėgainės statybą pradėti dar šie-met ir baigti per trejus metus. Jėgainė būtų pastatyta šalia dabartinės trečiosios ter-mofi kacinės elektrinės Jočionyse, netoli Gariūnų.

„Šis mūsų susitarimas yra gana laisvas, „Dalkia Eastern Europe“ jokių sąlygų ne-kelia, savivaldybė jokių įsipareigojimų ne-turės. Tarkime, tokių, kaip šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimas“, – tikino A. Zuokas.

Tačiau ekspertai tokiu optimizmu kol kas netrykšta. Katilinė bus statoma bendro-vės lėšomis, neprašant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar valstybės paramos. Dėl šios priežasties, pasak biomasės ener-getikos asociacijos LITBIOMA direktoriaus Alekso Jakšto, šiluma vos pastačius elek-trinę nepigs.

„Pats kuras yra 2–2,5 karto pigesnis nei dujos. Bet investicijos į biokuro katilinę yra santykinai didesnės nei į dujinę katilinę. To-dėl tikėtis staigaus šilumos kainų sumažė-jimo perėjus prie biokuro, jeigu investuo-tojas tai daro be jokios paramos arba lėšų iš kokių nors fondų, nereikia. Tokiu atveju šiluma nepabrangsta, bet ir neatpinga iš karto“, – „15min“ sakė A. Jakštas.

Išgirdęs apie numatomas „Dalkia“ inves-ticijas, džiūgauti nepuolė ir Valstybinės kai-nų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis. Anot jo, „Dalkia“ leidi-mą Vilniuje statyti 300 MW šildymo jėgai-nę gaus tik jei įrodys, kad šilumą sugebės gaminti pigiau nei dabar ją tiekianti „Vil-niaus energija“.

Planas

Vilnius – be seniūnų

Antakalnio seniūnijos

gali nebelikti.

Kaip ir dar penkiolikos

Vilniaus seniūnijų. I. Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.20 | Renginiai

Sausio 20 d., penktadienis

18.30 val. Vilniaus teatras „Lėlė“Režisieriaus ir dailininko Vitalijaus Mazūro spektaklis suaugusiesiems „Jūratė ir KasTautas“. Bilietai – 23 Lt.

19 val. Kongresų rūmai Koncertuos P. Čaikovskio konkurso praėjusių metų laureatas – pianistas Aleksejus Černovas. Bilietai – 22–72 Lt.

19 val. Keistuolių teatras Vienos dalies spektaklis apie vyrą ir moterį mažoje erdvėje „Mašininkai“. Bilietai – 43 Lt.

20.30 val. Klubas „Brodvėjus“ Koncertuos jaunos, bet perspektyvios Lietuvos grupės „Attitude“, „Deeper Up-per“ ir „Part Time Porn!“ Bilietai – 8 Lt.

Sausio 21 d., šeštadienis

12 val. Vilniaus teatras „Lėlė“Spektaklis vaikams „Daktaras Dolitlis“. Režisierius Rimas Driežis. Bilietas – 10 Lt.

14 val. Vilniaus teatras „Lėlė“, Mažoji salė Spektaklis vaikams „Coliukė“. Bilietai – 10 Lt.

15 val. Kino teatras „Pasaka“Čia rengiamos jau tradicija tapusios kūrybinės dirbtuvėlės visai šeimai „Savaitgalis su „Pasaka“.

19 val. Nacionalinė fi lharmonijaLietuvos kamerinio orkestro koncer-tas. Dirigentas Cristianas Florea. Solistai – dešimt metų kartu grojantys Vilija Poškutė ir Tomas Daukantas (fortepijoni-nis duetas). Fortepijoninis duetas – viena sunkiausių muzikavimo formų. Bilietai – 20 Lt, 30 Lt, 40 Lt.

21.30 val. Klubas „Tamsta“ Apdovanojimuose „M.A.M.A.“ metų debiutantais paskelbti „Gerai Gerai & Miss Sheep“ rengia dviejų valandų koncertą. Bilietai – 15 Lt.

Sausio 22 d., sekmadienis

12 val. Nacionalinė fi lharmonijaLietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks N. Rimskio-Korsakovo simfoninę siuitą „Šaharazada“.Bilietai – 10 Lt, 15 Lt, 20 Lt.

12 val. Vilniaus teatras „Lėlė“ Spektaklis „Eglė, žalčių karalienė“. Režisierius Vitalijus Mazūras. Bilietai – 10 Lt.

12 val. Lietuvos Respublikos prezidentūra, Kolonų salė Prezidentūra kviečia vaikus ir jų tėvelius pasižiūrėti spektaklio „Elenytė ir trigal-vis“. Renginys nemokamas, tačiau reikia registruotis telefonu (8 5) 266 4073.

16 val. Vilniaus rotušė Lietuvos muzikų sąjunga kviečia į koncertą-susitikimą „Dėl tos dainos“, skirtą žymaus chorų vadovo ir dirigento Artūro Dambrausko 50-mečio jubiliejui. Bilietai – 20 Lt.

Sausio 23 d., pirmadienis

18 val. Kinų restoranas „Tianfu“Pagal kinų kalendorių sausio 23 d. prasidedančius naujus metus Vil-niaus universiteto Konfucijaus institu-tas kviečia pasitikti kiniškai. Restora-no „Tianfu“ svečiai susipažins su kinų Naujųjų metų sutikimo tradicijomis.

Sausio 24 d., antradienis

18.30 val. Nacionalinis dramos teatras Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Maskaradas“. Režisierius Rimas Tu-minas. Vaidina Arvydas Dapšys, Adrija Čepaitė, Vytautas Rumšas Jaunesnysis, Inga Burneikaitė, Sigitas Račkys, Larisa Kalpokaitė ir kt. Bilietai – 25–40 Lt.

Sausio 25 d., trečiadienis

18 val. Valstybinis jaunimo teatras Čia svečiuosis Panevėžio J. Miltinio dra-mos teatras. Panevėžiečiai pristatys daug dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“. Bilietai – 25 Lt, 30 Lt.

19 val. Nacionalinė fi lharmonijaMuzikuos ansamblis „NI & Co“, kurį 2006 m. įkūrė kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas. Bilietai – 20 Lt, 30 Lt, 40 Lt.

Sausio 26 d., ketvirtadienis

18 val. Vilniaus mokytojų namų svetainė Čia bus surengtas 1756 m. sausio 27-ąją Zalcburge gimusio Wolfgango Amadeus Mozarto gimtadienis. Koncertuos Marija Mirovskaja (fortepijo-nas), Arsenijus Ujukinas (obojus). Bilietai – 23 Lt.

19 val. Vilniaus rotušė Baltijos gitarų kvarteto nariai – Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S. Lipčius ir Chrisas Rubensas, – kele-rius metus džiuginę sostinės publiką iš užsienio atvykusių gitaros virtuozų koncertais, šiais metais Baltijos gitarų festivalį pradės savo pačių koncertu. Bilietai – 43 Lt.

19 val. Baras „Paparazzi“Kiekvieną ketvirtadienio vakarą muzikos gerbėjai čia gali pasiklausyti vis kitų, pripažintų džiazmenų atliekamos muzikos. Šįkart gros grupė „Domas Aleksa Trio“.Bilietai – 15 Lt.

Nuo šiandien (sausio 20 d.) kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ vilniečių laukia prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“.

Per penkias dienas bus parodyta dešimt naujų frankofoniškų fi lmų ir dvi retro-spektyvos, skirtos prancūzų komikams Jacques’ui Tati ir Pierre’ui Etaixui.

„Dauguma fi lmų liečia sudėtingas te-mas, susijusias su žmonių asmeniniame gyvenime, vidiniame pasaulyje vykstan-čiomis dramomis, – sakė festivalio koor-dinatorė Austė Zdančiūtė. – Pagrindinėje programoje parodysime šiemet „Oskarų“ apdovanojimams pateiktą dramą „Karas paskelbtas“, pasakojančią, kaip jauna šei-ma susilaukia neįgalaus vaiko. Filmas „Iš-auš ir mūsų diena“ atskleis raudonplaukių žmonių diskriminacijos problemą, kostiu-minė drama „Prisiminimai iš viešnamio“ pravers XIX a. pabaigos legalaus Paryžiaus viešnamio duris, o belgų brolių Dardenne’ų Kanuose Didžiuoju žiuri prizu apdovano-ta drama „Berniukas su dviračiu“ parodys vienišo berniuko gyvenimą.“

Lietuvos žiūrovai galės pamatyti prieš porą metų „Žiemos ekranuose“ apsilan-kiusio Bruno Dumont’o naujausią juostą

„Be šėtono“, kurioje tradiciškai vaidina neprofesionalūs aktoriai. Filme „Karščio banga“ susipina mažo Prancūzijos mies-telio gyventojų istorijos, dramoje „Orli“ užfi ksuoti paprasti žmonių dialogai ir si-tuacijos, nutikusios Paryžiaus Orli oro uos-te, o animaciniame fi lme „Rabino kati-nas“, skirtame suaugusiesiems, atgimsta komiksai.

Festivalyje taip pat bus parodyta Lietu-vos žiūrovams jau pažįstamo režisieriaus

Samuelio Benchetrit juodoji komedija „Pas Džino“, pasakojanti apie mafi jos gyveni-mą Prancūzijoje.

„Žiemos ekranai“ pasiūlys ir specia-lių renginių kino gerbėjams. Sausio 27 d.kino teatre „Pasaka“ vyks trumpametražių prancūziškų fi lmų vakaras. Specialus kino seansas bus skirtas vasarą anapilin iškelia-vusiai aktorei Katerinai Golubevai. Ją išvy-sime Claire Denis fi lme „Aš nenoriu miego“ (sausio 26 d. „Skalvijos“ kino centre).

Į Vilnių gastrolių atvyksta Klaipėdos dramos teatras. Nacionaliniame dramos teatre trečia-dienį (sausio 25 d.), 18.30 val., klaipė-diečiai vilniečiams parodys Neilo Si-mono „Saugokite Florą“ (rež. Arvydas Lebeliūnas), o ketvirtadienį (sausio 26 d.), 18.30 val. – premjerinį spekta-klį, Gintaro Varno režisuotą Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.

Pagrindinius vaidmenis spektakly-je „Saugokite Florą“ atlieka Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė. Taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Re-nata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas ir kt.

O spektaklis „Šmėklų sonata“ – tai savotiškas viso A. Strindbergo gyveni-mo apibendrinimas. A. Strindbergas, rašydamas pjesę, domėjosi budizmo fi losofi ja, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kar-tu su metų našta.

„Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytau-tas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskai-tė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savi-čenko ir kt.

Prancūzų kino festivalis Du spektakliai

Juodoji komedija „Pas Džino“. Kadras iš fi lmo.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

22 | Komanda 15min • 2012 m. sausio 20 d.

Mieli skaitytojai, štai ir vėl jūsų rankose „15min“ numeris.

Atsinaujinęs. Daug didesnės apim-ties. Nusipurtęs 15 minučių nerūpestingą lengvumą. Savaitraštis. Nebe toks staigus ir nekantrus, koks buvo dienraštis, kuriam užtekdavo ir 15 minučių. Mąslus. Žvelgiantis aštriau ir įdėmiau į įvykius, kurie dardėjo interneto svetainių ir televizijos naujienų konvejeriais visą savaitę.

Prognozuojantis ateitį. Tiriantis. Anali-zuojantis. Bandantis išsiaiškinti. Ieškantis tiesos, bet nesiūlantis vieno vienintelio „teisingo“ tiesos recepto. Svarstantis. Pa-teikiantis skirtingas nuomones apie įvykius bei reiškinius ir požiūrius į juos, dėl kurių galbūt ir jūs nesutariate net su pačiu ar-timiausiu žmogumi gyvenime. Atviras ir kritiškas.

Žvelgiantis ne tik į nykią kasdienę politiką ir kruvinus kriminalus, bet ir į istoriją, kultūrą, ekonomiką. Ne tik į puolusius ir puolančius, keikiamus ir besikeikiančius, bet ir į kuriančius ir kylančius.

Ar tai įmanoma Lietuvoje, kur spauda pastarąjį dešimtmetį taikėsi įtikti tikrai ne pačiam rafi nuočiausiam skoniui, švelniai kalbant – kad tik išgyventų.

Mes galvojame, kad šitai įmanoma. Tuo tikėti mums padeda ir tai, kad iki šiol, kompanijos „TNS LT“ duomenimis, dienraštį „15min“ skaitė 280 tūkst. vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių. Tikimės, kad šį būrį įspūdingai papildys skaitytojai iš Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus.

Tačiau kiek gi trunka tos 15 minučių? Akimirką. Tai ar ne per dideli užmojai, ar ne per daug užmojų penkiolikai minučių? Drąsiai atsakome – tikrai ne, ne per daug. Norime ir sieksime, kad šitos penkiolika minučių ir šitą, ir kitą penktadienį jums, skaitytojau, tęstųsi valandą, o gal ir dar il-giau. Nepabosdamos.

Taigi, nuo šio penktadienio popietės kas savaitę jums žinomose ir naujose vieto-se jūsų lauks savaitraštis „15min“. Kaip jau įprasta, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Nemokamai. Jei bus no-rinčių, o mes tikimės, kad bus, visur kitur Lietuvoje savaitraštį bus galima užsiprenu-meruoti (0 Lt už patį savaitraštį plius pašto paslaugos).

Jei savo mieste nespėsite savaitraščio pa-siimti penktadienį, galėsite jį surasti ir šeš-tadienio rytą.

Tad imkite naują savaitraštį „15min“ ir skaitykite. O kai pasigesite karštų naujienų iš Lietuvos ir viso pasaulio – grįžkite prie kompiuterio ar mobiliojo telefono ir surin-kite www.15min.lt. Pažadame: trečiasis pa-gal skaitomumą naujienų portalas „15min“ jūsų taip pat nenuvils!

Dėkojame, kad esate su mumis. Laukiame jūsų pasiūlymų, patarimų, kritikos.

„15min“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka

Pradedam!

Rimvydas Valatka „15min“ ir „15min.lt“

vyriausiasis redaktorius

Tomas Balžekas UAB „15 minučių“

generalinis direktorius

Jaunius Lingys Generalinio direktoriaus

pavaduotojas

Raimundas Celencevičius „15min“ redaktorius

Liepa Želnienė Aktualijų žurnalistė

Jurgita Lapienytė Verslo naujienų žurnalistė

Gediminas Gasiulis IT naujienų žurnalistas

Mindaugas Nastaravičius Kultūros naujienų žurnalistas

Ramūnas Fetingis „Gazas.lt“ redaktorius

Tomas Digaitis „Gazas.lt“ žurnalistas

Paulius Sviklas „Gazas.lt“ žurnalistas

Aurimas Tamulionis Sporto naujienų redaktorius

Aurelija Kripaitė-Jašinskienė Klaipėdos naujienų žurnalistė

Irmantas Gelūnas Fotografas

Julius Kalinskas Fotografas

Erikas Ovčarenko Fotografas

Asta Matulevičienė Reklamos projektų vadovė

Vaiva Jogėlienė Reklamos projektų vadovė

Tomas Kupetis Vilniaus pardavimų vadovas

Evelina Rimkutė Reklamos projektų vadybininkė

Norime, kad šitos penkiolika minučių jums, skaity-tojau, tęstųsi valandą, o gal ir dar ilgiau. Nepabosdamos.

15min • 2012 m. sausio 20 d. Komanda | 23

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja

Jurga Vaičiūtė Rinkodaros vadovė

Eglė Užuraistytė Rinkodaros projektų vadybininkė

Lauryna Vireliūnaitė Aktualijų žurnalistė

Audrė Domeikaitė Kultūros naujienų žurnalistė

Saulius Chadasevičius Teisėsaugos naujienų

žurnalistas

Andrius Vaitkevičius Teisėsaugos naujienų

žurnalistas

Lina Balsytė Užsienio naujienų

žurnalistė

Asta Žukaitė Sporto naujienų žurnalistė

Julius Bliūdžius Sporto naujienų žurnalistas

Violeta Grigaliūnaitė Vilniaus naujienų žurnalistė

Šarūnas Bulota Kauno naujienų žurnalistas

Vilija Sereikaitė Kalbos redaktorė

Robertas Jakštaitis Dizaineris

Aidas Šumskas Dizaineris

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas

Mindaugas Juknevičius Reklamos projektų

vadybininkas

Erika Drungilienė Klaipėdos reklamos projektų

vadybininkė

Asta KovalevskienėReklamos planuotoja

Modesta Urbonaitė Buhalterė

Karš

čiau

sias

nau

jiena

s sek

ite w

ww

.15m

in.lt

15min • 2012 m. sausio 20 d.24 | Kultūra

Kadras iš fi lmo

„Džekas ir Džilė“.

Ne juokinga, o graudu Siužetas ir kontekstas Amerika didelė, todėl joje neišvengiamai tu-rėjo gimti vienas ki-tas Adamas Sandleris, tenkinantis augantį primityvaus ir vul-garoko humoro po-reikį. Beje, šios ten-dencijos būdingos ne tik JAV. Naujausiame projekte šis vyrukas lieka ištikimas savo buduliš-kam stiliui. Naujausias jo fi lmas – paprasta istorija: situacijų komedija apie brolį ir seserį dvynius. Jie la-bai panašūs išoriškai, bet itin skirtingi savo vidumi. Todėl Džekas (akt. A. Sandleris) kasmet patiria didžiulį stresą, kai jo aplankyti atvažiuoja įkyrioji sesutė Džilė (A. Sandleris su peruku).

Šįkart bus kiek kitaip, nes Džekas ketina pasinau-doti savo seserimi ir iškišti ją A. Pacino (pačiam A. Pa-cino, va kaip!).

Ach, koks jis beširdis sąvadautojas, dėl kliento pasiryžęs bet kam. Belieka tikėtis, kad sąžinė jam anksčiau ar vėliau prabils ir brolis pagaliau ras bendrą kalbą su seserimi.

Išvados Įdomu būtų sužinoti, kodėl A. Sandleris (kiti jo dar-bai – „Pragaro vaikis“, „Vandens nešiotojas“) kuria tokius kvailus fi lmus? Ar tik dėl pinigų, ar jaučia pa-sitenkinimą? „Svarbu, kad žmonės juokiasi“, – ma-tyt, galvoja jis.

Spėju, kad Adamas žaidžia dvigubą žaidimą, kadan-gi kartais jį galima pamatyti tokiuose fi lmuose, kaip „Nuo punšo apsvaigusi meilė“ arba „Ispangliška“.

Bet tai pernelyg ambicingi produktai masinei au-ditorijai, kuri garantuoja milijonus.

Todėl jis kepa pelningas, primityvaus turinio komedijas, kur būtinai yra bezdama, laisvai lieja-si kūno skysčiai (šiuo atveju – prakaitas), o vyrai persirenginėja moterimis.

Simpatiška T. Cruise’o žmona K. Holmes komedi-joje „Džekas ir Džilė“ atlieka pasyvų dieviškai kant-rios žmonos vaidmenį, dažniausiai susiliejantį su tapetais, o aktorius J. Deppas, tenisininkas J. McEn-roe ir dar viena kita JAV plačiai žinoma fi gūra tėra statistai, trumpam šmėkštelintys ekrane (kaip fi lme „Miegančių drugelių tvirtovė“ šmėkšteli rež. A. Puipa – taksistas, turintis prostatos problemų).

Didžiausia mįslė ir intriga – kaip A. Sandleriui pavyko prikalbinti A. Pacino suvaidinti save, dėl Džilės pametusį galvą aktorių, pasiryžusį pasirodyti kapučino kavos reklamoje. Vidutinio amžiaus krizės antroji banga?

Ne juokinga, o graudu. Ir net kažkaip nepatogu.

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

Siužetas ir kontekstas Mūsų gyvenimus valdo atsitiktinumai –jie ir paskatina griebtis vieno ar kito veiksmo. Pokyčiams pribrendusi vi-dutinio amžiaus moteris Monika (akt. J. Lapinskaitė) jaučia, kad sutuoktinis (akt. V. Balsys) jau nebeilgai gyvens su ja. Negana to, kad jis turi meilužę

(akt. S. Janušauskaitė), – ši dar ir nėščia! Todėl nedidelis incidentas, kai prieš jų automobilį iššoka prostitutė, suveikia kaip ženklas kitaip pažvelgti į pasaulį. Monika pasisiūlo pagloboti tris iš Vok-ietijos dėl prostitucijos deportuotas merginas: Gitaną (akt. G. Giedraitytė), Eglę (akt. E. Gudavičiūtė) ir Kristiną (akt. M. Polikevičiūtė).

Įsitaisiusios vaizdingame Žemait-kiemio dvare, kuris filme priklauso Monikai (ir jos vyrui Linui?), keturios gracijos imasi šio bei to mokytis, keis-tis patirtimi ir kita svarbia informacija.

Toks nevienadienis psichoterapi-jos seansas turėtų padėti merginoms

pasikeisti – be abejo, į gerąją pusę, o Monikai – į kitokią pusę. Pajausti ti-kro, nuodėmingo gyvenimo skonį.

Bet, artėjant finalui, negailestin-go ir paradoksalaus likimo ranka vėl sumaišo kai kurias kortas, kad būtų dramatiškiau.

Kinas

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

„Džekas ir Džilė“(„Jack and Jill“)

JAV, 2011 m., 90 min.

Rež. Dennis Duganas.

Vaidina: Adamas Sandleris,

Katie Holmes, Alas Pacino.

Įvertinimas

Po fi lmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ kažkas iš draugų priėjęs pasakė:

„Tai – tavo geriausias fi lmas.“ Pasibaigus „Miegančių drugelių tvirto-

vės“ peržiūrai vėl išgirdau repliką iš salės, kad tai – mano geriausias

fi lmas. Nežinau, gal taip sako žmonės, linkintys man blogo... Yra fi l-

mų, kurių aš nenoriu prisiminti, bet yra fi lmų, dėl kurių man ne gėda.

Visada norisi, kad naujausias fi lmas būtų geriausias, – kad savo kar-

jerą užbaigtum geriausiu fi lmu. Sakyti, kad dar susuksiu savo geriau-

sią fi lmą, – labai drąsu, nes skaičiavimai rodo, kad galimybę kurti fi l-

mą gali gauti kas penkeri šešeri metai. To dar reikia sulaukti...

Vertinti „Miegančių drugelių tvirtovę“ kitų savo fi lmų kontekste sun-

ku – tačiau šiame fi lme aš buvau labai laisvas. Beveik su visais kūry-

binės grupės žmonėmis dirbau pirmą kartą – norėjau pakeisti visus

žmones, kad šis fi lmas skirtųsi nuo „Nuodėmės užkalbėjimo“ tiek

garsu, tiek vaizdu, tiek kostiumais, tiek aktoriais. Todėl fi lmo kūrybi-

nė grupė buvo man nepažįstami jauni žmonės ir su jais įdomiai pra-

leidau laiką.

Šis fi lmas – trejų mūsų su Algimantu bendro

darbo ir gyvenimo metų dalis. Mes net namuo-

se kalbėdavome frazėmis iš jo – tokių „naminių

puipizmų“ gimdavo, kai fi lmo tekstai persikel-

davo į mūsų buitinę aplinką.

Algimantas džiaugiasi, kad mums gimė neblo-

gų dialogų. Taip yra dėl to, kad abu buvome

pradėję žaisti žaidimą: vienas ar kitas imdavo-

me kalbėti herojų temomis ir taip natūraliai at-

sirado sparnuotų frazių rinkinukas.

Kai šį fi lmą žiūri žiūrovai, man atrodo, kad ne

herojės Monikos gyvenimas yra kadre, o mano

pačios... Bijau žiūrovų reakcijos ir vertinimų,

bet prieš juos stojame trise: aš, mano herojė

Monika, taip pat Jurga Ivanauskaitė – tikiu, kad

ji yra kartu.

„Buvau labai laisvas“ „Treji metai bendro darbo“

Algimantas Puipa, fi lmo režisierius

Janina Lapinskaitė, svarbiausio moters vaidmens atlikėja

„Miegančių drugelių tvirtovė“Lietuva, 2011 m., 100 min.

Rež. Algimantas Puipa.

Vaidina: Janina Lapinskaitė,

Elzė Gudavičiūtė, Vytautas

Balsys, Giedrė Giedraitytė, Elzė

Gudavičiūtė, Miglė Polikevičiūtė.

Įvertinimas

Naktinės plaštakės skrenda į šviesą

Pirmoji šių metų lietuviška premjera

15min • 2012 m. sausio 20 d. Kultūra | 25

Intelektiniai pratimai su U. EcoRašytojas, semiotikas, fi losofas Umberto Eco daž-nai vadinamas vienu intelektualiausių šių laikų ra-šytojų. Ir nors Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje) U. Eco išgarsino romanai, tokie kaip „Rožės vardas“ ar „Fuko švytuoklė“, pats autorius sako, kad bene mėgstamiausias jo žanras yra būtent esė.

Dešimtmečio rinkinys Tuo metu, kol pasaulio literatūriniuose sluoksniuose didžiulį ažiotažą kelia jo naujoji knyga „Prahos kapi-nės“, kurios lietuviško vertimo, atrodo, teks palauk-ti bent jau iki antrosios metų pusės, leidykla „Tyto alba“ išleido U. Eco per pastaruosius dešimt metų parašytų rašinių rinkinį „Sukurti priešą ir kiti pro-giniai rašiniai“.

U. Eco pripažįsta, kad jo romanai ir esė yra tarpu-savyje susiję – daugybę duomenų, tarkime, kad ir faktinę informaciją, surinktą rašant romaną „Fuko švytuoklė“, jis vėliau panaudoja pranešimuose, esė, arba, atvirkščiai – jo mokslinių darbų pagrindu for-muojasi kai kurie būsimųjų romanų personažai ar koncepcijos.

Todėl ir šis kritinių tekstų rinkinys dažnai veda prie tų pačių temų, kurios sutinkamos romanuose (saky-kim, romano „Vakarykštės dienos salos“ koncepcijos užuomazgos – šiame rinkinyje esančiame esė „Kodėl salos niekada nepavyksta rasti“).

Tačiau šįkart, skirtingai nei daugelyje kitų U. Eco esė rinkinių, jis nesikoncentruoja prie vienos temos –„Sukurti priešą ir kituose proginiuose rašiniuose“ ty-rinėjami įvairūs literatūriniai, moksliniai, kultūriniai, komunikacijos srities reiškiniai, dažnai tarpusavyje nesusiję ir vykę ar vykstantys skirtingose epochose, o juos pats autorius apibūdina kaip „barokinius re-torinius pratimus“.

Ir privalumas, ir trūkumas Tokia temų įvairovė iš dalies yra ir privalumas, ir trū-kumas. Privalumas, nes leidžia prisiliesti prie įvai-rių sričių žinių, rodančių neįtikėtinai platų rašytojo išsilavinimą.

Tačiau tai gali būti ir rimtas intelekti-nis išbandymas, nes daugybė čia tyrinėja-mų sričių reikalauja nemenkų konteksto žinių, o retas skaity-tojas, matyt, gali pa-sigirti tokiu giliu iš-silavinimu, tarkime, tiek astronomijos, tiek literatūros ar fi -losofi jos srityse. Reikėtų žinoti, kas toks Piero Cam-poresi („Fermentuoti skanėstai“), suprasti, kas buvo „Grupė 63“ („Grupė 63“ po keturiasdešimties metų“), ar neblogai išmanyti Victoro Hugo kūrybą, kad galė-tum gilintis konkrečiai į jo pertekliaus poetiką („Hugo, helas! Pertekliaus poetika“).

Linksmina skaitytoją U. Eco šiuose esė išlaiko savo stilių – demonstruoja ne tik erudiciją, aštrų protą, bet ir nevengia paerzin-ti skaitytoją, jį provokuoja, į rimtas įžvalgas įterpia komiškų istorijų. Tai visiškai nenuostabu, nes U. Eco visuomet sakė, kad svarbu ne vien šviesti skaitytoją, bet ir jį linksminti.

Žinoma, šis linksminimas irgi toks tipiškai „eco sti-liaus“, suprantamas toli gražu ne kiekvienam. Kaip visuomet, U. Eco į vieną visumą sujungia misticiz-mą, mokslinius tyrinėjimus, poeziją ir semiotiką.

„Sukurti priešą ir kitus proginius rašinius“ reko-menduočiau pasiilgusiems intelektinės mankštos skaitytojams. O tiems, kam visgi artimesni jo ro-manai, siūlau palaukti „Prahos kapinių“ – pradėjęs skaityti šią knygą galiu užtikrinti, jog tai – dar viena literatūros klasika tapsianti knyga.

Naujos knygos gos

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

U. Eco visuomet sakė, kad svarbu ne vien šviesti skaitytoją, bet ir jį linksminti.

Išvados Nepailstantis moterų tyrinėtojas (vu-jaristas?) A. Puipa pasirinko aktualų siužetą apie šiuolaikinės migracijos grimasas.

Prostitutės savo noru ar per prievartą atsidūrusios toli nuo tėvynės – skaudi išsivaikštančios tautos tema.

Ir visa tai patiekta tradiciniame šiam režisieriui lyriniame fi losofi niame „pa-daže“. Estetiškuose interjeruose ir pei-zažuose – it drugeliai besiblaškančios jaunos, agresyvios, gyvenimu nusivy-lusios sielos.

Nors fi lmo pradžia nuobodoka, vė-liau jaunųjų aktorių sukurti ryškūs

personažai ir gyvi, tikroviški dialo-gai (malonus netikėtumas!) įtraukia į veiksmą.

Šioje komandoje ypač išsiskiria E. Gu-davičiūtės vaidyba. Perspektyvi mer-gina, dievaži.

Bėda, kad užauginta įtampa ir dra-matizmas išgaruoja fi lmo fi nale. Būtent tuomet, kai labiausiai tikimasi sulauk-ti emocinės kulminacijos. Dėl to reiktų kaltinti nevykusiai nufi lmuotus ir su-montuotus baigiamuosius epizodus (numanomas nužudymas ir tragiška avarija). Be abejo, galima atspėti, kas nutiko, tačiau tai išblaško, nelabai įti-kina ir net suerzina.

Scenarijaus sėkmę lemia įvairūs kom-ponentai, tačiau bene svarbiausias jų – personažo dvasinė kaita. Žiūrovui įdomu, kaip įvykiai ekrane pakeičia he-rojų, ko jį nauja situacija išmoko arba neišmoko.

Tokią intriguojančią evoliuciją aki-vaizdžiai patiria Eglė, o kai kuriems kitiems personažams to trūksta. Ak-toriaus meistriškumo ir gyvumo ypač pritrūko šiaip jau režisieriumi dirban-čiam V. Balsiui.

Taigi, kiekvienam savas spektras. Gimę skraidyti tamsoje ne visada pri-pranta prie akinančios saulės. Bet pa-bandyti verta, nors gali būti rizikinga.

Manau, kad tai geriausias Algimanto Puipos fi lmas – bent jau

iš trijų paskutinių naujosios eros kino juostų, kurios labiausiai

įstrigusios atmintyje.

Man labiausiai patiko sarkazmas, humoras, paslėpti pokštai.

Įdomu, kaip į juos reaguos ir kaip juos supras žiūrovai, nes tai

nėra paprasti „bajeriai“ – šie pokštai tarsi su dvigubu dugnu, jų

prasmė giliai paslėpta. Manau, būtent nuo jų „iškonstravimo“ ir

priklausys fi lmo sėkmė.

Kitas dalykas – labai sužavėjo ir užbūrė aktorių vaidyba. Ypač

jaunų, kurių anksčiau neteko matyti. Giedrė Giedraitytė,

Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė pateisino režisieriaus

pasitikėjimą.

A. Puipos sprendimas pasikviesti debiutuojančių aktorių yra

labai geras žingsnis – Lietuvos kinui reikia naujų veidų. Belieka

pasitikėjimo jaunais aktoriais palinkėti ir kitiems režisieriams.

Filmas ir jo pasakojimas man buvo įdomus, jis labai

moteriškas – ir šiltas, ir ironiškas. Tik labai gaila iškirp-

tų didelių scenų – tiek meilės, tiek kitų – dėl to mano

vaidmuo gerokai patrumpėjo. Galbūt fi lmo siužetas

šiek tiek priminė ir mano paties gyvenimą...

Aš labai džiaugiuosi šiuo nuotykiu, į kurį buvau

įtrauktas ir kurio dalis esu. Man nebuvo gėda – o kar-

tais, žiūrint lietuvišką fi lmą, taip nutinka...

Mano įspūdžiai, pamačius fi lmą, daug geresni, nei

tikėjausi. Algimantas Puipa jautėsi laisvas nuo Jur-

gos Ivanauskaitės kūrybos, rašydamas scenarijų, jis

atitolo nuo Jurgos intelektualios prozos ir tai padėjo

sukurti kiną. Nėra ir pasikartojimo, lyginant su „Nuo-

dėmės užkalbėjimu“, – pakeista komanda įneša nau-

jumo, pamatome šviežesnį kino vaizdą. Man „Mie-

gančių drugelių tvirtovė“ patiko labiau už ankstesnes

režisieriaus kino juostas. Manau, tai – daug „žiūroviš-

kesnis“ fi lmas.“

„Geriausias A. Puipos fi lmas“ „Man nebuvo gėda“

„Įspūdžiai geresni, nei tikėjausi“

Edvinas Pukšta, kino kritikas

Vytautas Balsys, svarbiausio vyro vaidmens atlikėjas

Marijus Kulvietis, kino kritikas

Kadrai iš fi lmo

„Miegančių

drugelių tvirtovė“.

15min • 2012 m. sausio 20 d.26 | Gyvenimas

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Grupės „Liūdni slibinai“ narys, aktorius Dominykas Vaitiekūnas, su partnere Justina Žemaityte nugalėjęs televizijos projekte „Šok su manimi“, džiaugiasi, jog pagaliau gali grįžti prie intelektualesnių kalbų ir žmonių, kurie supranta juodą humorą.

Pažinęs šou verslo pasaulį iš vidaus, 24 metų artistas tikina televizija pernelyg nesusiža-vėjęs – praėję mėnesiai buvę labiau fi kcija nei gyvenimo realybė.

– Kaip jautiesi pasibaigus projektui „Šok su manimi“ ir nuslūgus įtampai?

– Kūnas po savaitės pradėjo rodyti viso-kius ženklus, kad kažkas ne taip, trūksta judėjimo. Vakar kambaryje net pradėjau

sukinius daryti ir kojas kilnoti – reikėjo kaž-kur iškrauti fi zinę energiją (šypsosi).

„Žiauriai“ geras jausmas aplankė, kai šeštadienio vakarą galėjau nueiti į kiną... Kažkas tokio! Ir tai, kad nereikia kelis kar-tus per savaitę lėkti į Kauną, yra nuosta-bu. Džiaugiuosi, kad galiu nukreipti savo kūrybines mintis, dėmesį ir energiją į la-bai pasiilgtą sferą. Tiesa, šokiai manęs taip greitai nepaleis – su partnere turime už-sakymų privatiems renginiams, taip pat šoksime sportinėse varžybose parodomą-ją programą.

– Užsikrėtei televizija per tuos daugiau nei keturis mėnesius?

– Manau, kad ne. Jeigu televizijoje atsi-rastų man įdomus darbas, sutikčiau paban-dyti. Tačiau kol kas gavau keletą pasiūlymų dalyvauti kituose televizijos projektuose ir visų atsisakiau, nes mano profesija nėra „televizijos šou dalyvis“ (juokiasi). Kol kas tai netraukia ir noriu pailsėti.

– Esi ne kartą sakęs, kad tau, kaip neeta-tiniam aktoriui, kuris turi pats savimi pa-sirūpinti, būtina reklama. Kaip nusprendi, kada pasakyti „stop“ ir nebeparduoti savęs?

– Nebemačiau naudos. Be to, buvimo te-levizijoje periodas man buvo psichologiškai labai sunkus. Privalai mobilizuotis, niekada negali atsipalaiduoti, kiekvieną šeštadienį turi ne tik ateiti ir pabūti, bet ir parodyti ką nors naujo.

D. Vaitiekūnas:„Televizija

tėra fi kcija“, -

perspėja

aktorius

D. Vaitiekūnas.J. Kalinsko nuotr.

Žmogus jau toks – tikisi stebuklo. Vieniems tai sveikata, gerai apmokamas darbas, harmoningi santykiai. O kiti laukia savo valios stebuklo: „O, kad nepalūžčiau...“ Kad išgerta taurelė nesuvi-liotų kitai, trečiai, ketvirtai... Kad tik nenusilptų dvasia, o „alkoholio maratonas“ neužsitęstų“.

Deja, daugelis įpratusių vartoti alkoholį žino, kaip sunku nebegerti paragavus taurelę. Dažniausiai valios stebuklas neįvyksta, geriama iki „pergalingo galo“, ir...

Kaip laiku sustoti ir kontroliuoti alkoholio potraukį? Jei rytą plyšta galva, sunku prisiminti, kaip „gera“ buvo

vakar, bendradarbiai „patraukia per dantį“ ar pašlijo santy-kiai su artimaisiais, jeigu kankina fizinis, moralinis diskom-fortas, tai - ženklas, kad laiku nesustojote ir alkoholio padau-ginote. Jei taip atsitiko ne pirmą kartą ir vėl kivirčijotės su mylimais žmonėmis, kad laiku nesustojote, jei kaskart sau prisiekdavote, kad tai daugiau nepasikartos, bet...Tuomet laikas imtis priemonių. Išeitis yra. Tai efektyviausia potrau-kį alkoholiui slopinanti metodika, 25 kadras – videoterapija. Pasak specialistų, ši metodika daug pranašesnė už kitas, nes nepagrįsta baimės principu, neturi žalojančio poveikio fizinei ir psichologinei sveikatai. Jos taikymui nėra kontraindikacijų, o svarbiausią – poveikis ilgalaikis. Žmogus, praėjęs šį gydymo kursą, atsisako vartoti alkoholį arba išmoksta gerti saikingai. Ta nuostata išlieka daugeliui metų. Štai mano artimo draugo V.P. istorija:

„... Esu verslininkas, dažnai tenka susitikti su verslo par-tneriais, spręsti derybų klausimus. Tai neįmanoma be tau-relės. Tačiau viena taurelė po kitos įtraukė į ilgalaikių išger-tuvių liūną. Žemė slydo iš po kojų: nesėkmės darbe, pašlijo santykiai su kolegomis, griuvo šeima, vairuodamas neblaivus padariau avariją. Šie skausmingi įvykiai leido suprasti, kad mano santykis su alkoholiu nėra sveikas. Kreipiausi pagal-bos į „Miramedą“. Profesionalų komanda padėjo – atlikau psichoterapijos ir videoterapijos kursą. Ir štai jau penkerius metus alkoholį vartoju saikingai – ne daugiau dviejų taurelių

per šventes, nes daugiau nesinori. Turiu laimingą šeimą, susi-tvarkė darbo reikalai, neturiu problemų kelyje...“.

Tokių istorijų yra ne viena. Jos rodo problemos mąstą ir puikų gydymo rezultatą.

Metas veikti!Jei jaučiate ar įtariate, kad turite panašią problemą,

spręskite ją šiandien. Atsisakykite žalingo potraukio vartoti alkoholį arba išmokite vartoti jį saikingai. Tai įveikęs, pra-džiuginsite ir save, atstatydamas fizinę bei psichinę savo sveikatą, ir dovanosite laimę artimiesiems, išsaugosite har-moningus santykius, išvengsite problemų darbe bei keliuose.

Neatidėliokite problemos sprendimo. Juk norite sutikti didžiausias metų šventes laimingų artimujų apsuptyje ir įvei-kęs problemą! Skirmantas Gaulė

IŠMOKAU GERTI SAIKINGAI

Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.

Kaune, Vytauto pr. 23. Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91120.

Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp. Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.www.mirameda.lt

IKI VASARIO 15 D. VIDEOTERAPIJOS SEANSAI

3 UŽ 2 KAINĄ!

Siekdami Jums individualiai tinkamiausio gydymo efekto, mūsų psichologai ir specialistai atliks: • kognityvinį psichologinių procesų,

emocijų ir elgesio įvertinimą, • psichofiziologinių sąsajų tyrimą,

demografinius sveikatos tyrimus; • pritaikys klinikinį interviu (apklausą),

objektyvius ir projekcinius metodus asmens • patyrimui įvertinti, taikys kitus mokslinių

tyrimų metodus; • pritaikys konkrečiai Jums tinkamus būdus

stresui valdyti, relaksacijos terapiją; • suteiks žinių apie normalaus ir patofiziologinio

psichikos procesų vyksmą; • taikys įvairius psichologinius priklausomybių

ir ligų įveikimo būdus ir kt.

15min • 2012 m. sausio 20 d. Gyvenimas | 27

viskas – per kruviną darbą

Nors vis dėlto ši televizinė patirtis išė-jo į naudą.

Tik svarbu laiku sustoti ir nepriimti viso to, kas buvo, kaip gyvenimo realybė, nes didele dalimi tai tebuvo fi kcija.

– Ko labiausiai pasiilgai per šį laiką?– Labiausiai pasiilgau galimybės išsijung-

ti telefoną, pasakyti, kad aš ko nors nega-liu, nenoriu ar blogai jaučiuosi, – visą pro-jekto laiką turėjau būti visada pasiruošęs kaip kareivis.

Dar labai pasiilgau paprasto bendravimo, aplinkos, kuri supranta juodą humorą. Savo kompanijoje buvau pratęs gana žiauriai juo-kauti, o šokių projekte pastebėjau, kad kai kurie žmonės mano žodžius priima labai rimtai. Kartais pasiilgdavau intelektuales-nių šnekų, kad kas nors ateitų ir pasakytų, ką vakar skaitė ir ką sužinojo...

– Koks tau pasirodė Lietuvos šou verslas iš vidaus?

– Nustebino, kad tie žmonės, kurie Lietu-voje krauna didžiulį kultūrinį mėšlą, yra ne tokie kvaili, kaip man anksčiau atrodyda-vo. Jų yra paprastų, nuoširdžių, protingų, kartais – net ir apsiskaičiusių!

Ir aš niekaip negaliu suprasti, kokį vidinį konfl iktą jie išgyvena, jei iš viso jį išgyve-na. Kai kurie žmonės, aiškiau mačiau, savo viduje konfl iktuoja, bet viešumoje pristato tik savo besišypsantį veidą.

– O tau pačiam nekyla minčių dėl fi nansi-nės gerovės lipti į tai, ką vadini mėšlu?

– Bent jau kol kas, šiame gyvenimo pe-riode, tokio dalyko daryti nenorėčiau ir ne-matau tokios būtinybės. Būtų juokinga, jei staiga iš grupės, kuri daro muzikines pa-rodijas, pats tapčiau parodija... Būtų labai keista (šypteli).

– Kalbant apie grupę – kaip tavo televizinę karjerą atlaikė „Liūdni slibinai“?

– Tokį ilgą laiką ištverti be kolegų iš „Liū-dnų slibinų“ buvo didelis išbandymas. Ta-čiau sprendimą man eiti į televizijos pro-jektą priėmėme kartu.

Kritiniais momentais statant šokius su-laukdavau iš jų pagalbos, idėjų, patarimų. Aš jų pasiilgau, kaip, manau, ir jie manęs. Galėsime atsigriebti – vasario mėnesį pra-dėsime įrašinėti antrąjį „Liūdnų slibinų“ albumą.

– Nors televiziją paleidai, tavo užimtumas nesumažėjo?

– Tikrai ne. Dabar rašau magistro darbą tema „Translytis personažas Gintaro Varno teatre“, nuo kito mėnesio prisijungsiu prie kolegų, statančių magistro spektaklį. Taip pat vasarį bus išleista kompaktinė plokš-telė „Ne arklio Dominyko istorijos“: ten aš skaitau Milošo Macourekos pasakas, Ona Kolobovaitė dainuoja įvairių kompozito-rių dainas apie pasakų herojų gyvenimus, fortepijonu skambina Kęstutis Pavalkis, smuiku griežia Agnė Doveikaitė-Rubinė, o kontrabosu – Danielius Rubinas. Dar lau-kia šokiai su partnere, žadu imtis ir peda-goginės veiklos.

– Žiūrint iš šalies tau, kaip neetatiniam aktoriui, kurio, kaip pats sakai, niekas nie-kur nelaukia, sekasi save išreikšti.

– Ta sėkmė ateina bedirbant. Negalėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, šokių projek-te man buvo labai lengva ir nereikėjo dėti pastangų. Mes beprotiškai daug dirbome ir treniravomės. Kartais sulaukiu tokių ko-mentarų: „Kaip tau lengva – viskas savaime išeina.“ Na, negaliu sakyti, kad lengva. Savo praktikoje dar nieko nepasiekiau be kruvi-no darbo ir didžiulės kantrybės.

Nuo pirmo kurso dėstytojai mus mokė bet kokia kaina labai daug dirbti ir kad nė vienas darbas nepasidaro savaime: ir vai-kai neužauga, ir spektaklis neatsiranda, ir santykiai nesivysto.

Tie, kurie šią pamoką, kad turi kurti eks-tremaliomis aplinkybėmis, įsisavino – išliks scenoje. Bet jei pats sau nebūsi kelrodis ir nešviesi tamsoje su žibintu – niekas iš tos tamsos tavęs neišves.

Nustebino, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje krauna didžiulį kultūrinį mėšlą, yra ne tokie kvaili, kaip man anksčiau atrodydavo.

J. Žemaitytė ir D. Vaitiekūnas šokių

projekte buvo nepralenkiami. M. Vaičiulio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.28 | Virtuvė

Naminiai makaronai

Jei bent kartą ragavote šviežių naminių makaronų, tai žinote, kad skoniu ir minkštumu pirktiniai jiems nė iš tolo neprilygsta. Gaminti makaronus nesunku, tačiau tai užima nemažai laiko, todėl verta vienu kartu pasiruošti didesnį jų kiekį.

everystockphoto.net nuotr.

Jums reikės: 600 g kvietinių miltų4 kiaušiniųarbatinio šaukštelio druskos4 šaukštų alyvuogių aliejaus

Paruošimasant stalo supilkite miltų kūgį (50 g miltų atidėkite), viduryje padarykite įdubą. Su-plakite kiaušinius, druską ir aliejų. Supil-kite mišinį į įdubą miltuose, išmaišykite pirštais. Jei tešla kietoka, galite įpilti šlakelį vandens. Minkykite tešlą rankomis, kol ji pasidarys blizgi ir tampri. Tai gali užtrukti maždaug 10 min. Tešlą makaronams galite užmaišyti ir virtuviniu kombainu, tačiau nereikėtų minkyti ilgiau nei 3 min.

Suformuokite iš tešlos gumulą, suvynio-kite į maistinę plėvelę ir bent pusvalandį palaikykite šaltai. Padalykite tešlą į dvi dalis ir iškočiokite 1,5 mm storio lakštus.

Iš abiejų pusių pabarstykite miltais, kad paviršius neliptų. Miltų perteklių nupur-tykite. Padėkite tešlos lakštus ant švarios miltais pabarstytos šluostės ir palikite bent pusvalandį džiūti. Tik neleiskite tešlos lakštams perdžiūti, antraip makaronai trupės.

Tešlos lakštus susukite į nestandžius ritinėlius ir aštriu miltuotu peiliu sup-jaustykite 0,5–1 cm storio griežinėliais. Iš karto išvyniokite juosteles, kad tešla nesukibtų ir palikite šiek tiek apdžiūti.

Šviežius makaronus galite virti tuoj pat arba kelias dienas laikyti šaldytuve. Jei vienu kartu pasigaminote didesnį kiekį makaronų, juos išdžiovinkite: paskleiskite plonu sluoksniu ant švarios šluostės ir lai-kykite šiltoje sausoje vietoje. Džiovintus makaronus laikykite sandariai uždarytame stikliniame inde, tačiau nepamirškite, kad jų vartojimo laikas trumpas.

Pasigaminkite lakštinių Žali ir raudoni

Namuose galima pasigaminti ir makaronų lakštų lazanijai.

Jie gaminami iš jau anksčiau aprašytos makaronų tešlos. Iškočiokite ploną lakštą, apdžiovinkite ir supjaustykite maždaug 7 x 14 cm dydžio lapeliais. Išdžiovinkite. Prieš ruošdama lazaniją ar kitokį sluoksniuotą lakštinių apkepą, 3–4 min. apvirkite lakštus dideliame kiekyje sūdyto vandens, tik tada sluoksniuokite su padažu.

Įvairių spalvų makaronai gaminami į tešlą įmaišant augalinės kilmės pigmentų, kurie gaunami iš burokėlių, špinatų ar pomidorų sulčių. Taip galima dažyti ir naminius ma-karonus. Į makaronų tešlą įmaišiusi 100 ml apvirtų smulkintų špinatų (juos būtina ge-rai nuvarvinti, kad tešla neišskystų), pasiga- minsite žalios spalvos makaronų. Raudo-nos spalvos makaronams reikės 4 šaukštų pomidorų tyrės.

Mėsos faršo įdaras

Nulupkite ir supjaustykite vidutinio dydžio svogūną, pakepinkite riebaluose, kad suminkštėtų, išspauskite česnako skiltelę. Įmaišykite 150 g faršo, pakepinkite maždaug 5 min., įpilkite du šaukštus pomidorų tyrės, pasūdykite, pagardinkite pipirais. Įdarykite atšaldytu įdaru naminius raviolius.

Špinatų ir sūrio įdaras

200 g šviežių špinatų gerai nuplaukite, nuvarvinkite ir kelias minutes patroškinkite svieste. Kai atvės, susmulkinkite. Dubenyje sumaišykite 400 g rikotos sūrio, kiaušinį ir pusę stiklinės smulkiai tarkuoto parmeza-no, įmaišykite špinatus. Pagardinkite įdarą džiovintais bazilikais arba „Pesto“ padažu.

Žodis „pasta“ (taip daugelyje kalbų vadinami įvairių rūšių makaronai – red. past.– red. past.) yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia „teš-la“. Šis patiekalas tradiciškai gaminamas iš miltų, vandens ir druskos. Kartais dedama aliejaus ir kiaušinių. Jei patiks na-minių makaronų skonis ir nutarsite jų gaminti dažniau, vertė-tų įsigyti specialią makaronų gaminimo mašiną.

Italijoje labai populiarūs makaronai su įvairiais įdarais – tai ravioliai ir torteliniai. Šios dvi

makaronų rūšys skiriasi tik savo forma. Ravioliai panašūs į kvadratines pagalvėles. Ga-

minant tortelinius, įdaras dedamas ant tešlos apskritimo, šis lenkiamas pusiau, o kam-

pai apsukami aplink piršto galą ir suspaudžiami. Įdaryti makaronai gaminami iš tos pačios

tešlos, kaip ir makaronų juostelės ar lakštai, o įdarai gali būti įvairiausi – mėsos, žuvies,

grybų ar sūrio.

Įvairūs įdarai

„Virtuvės“ puslapį pristato savaitraštis moterims

15min • 2012 m. sausio 20 d. Sveikata | 29

Eglė Petkutėredakcija@15min.lt

Pasaulyje nerimstantis skandalas dėl nekokybiškų krūtų implantų išgąsdino ir Lietuvos moteris, kurios panoro turėti dailesnes krūtines, nei davė gamta.

Šimtams tūkstančių moterų pasididžiavimą didele ir dailia krūtine staiga pakeitė nusi-vylimas ir baimė dėl savo sveikatos. Jos su-žinojo, kad kartu su krūtų implantais savo kūne nešioja krūvą pramoninės chemijos, kuri šįkart pateko ne į degalų talpyklas, bet į žmogaus organizmą.

Ir tai ne apmaudi medikų klaida, o gerai suplanuota afera, kurios autoriai susikrovė milijoninį pelną.

Krūtų implantus gaminusios Prancū-zijos kompanijos „Poly Implant Prothe-se“ (PIP) įkūrėjas Jeanas Claude’as Masas tapo vienu labiausiai Interpolo medžioja-mų nusikaltėlių.

Silikonas – pramoninis Skandalas kilo dar 2010 m. birželį paaiškė-jus, kad PIP implantų gamyboje buvo nau-dojamas ne medicininis užpildas, bet pra-moninis silikonas, skirtas kompiuteriams ir kitiems elektroniniams prietaisams ga-minti. Prieš kelias savaites paskelbta, jog gaminant implantus naudotos naftos ir gu-mos pramonėje įprastos medžiagos, dega-lų priedai, kurie nepatvirtinti kaip tinkami medicinos reikmėms.

Savavališkai naudotos medžiagos, kaip manoma, ir nulėmė dažnus šių implantų plyšimus. O tai moters organizme sukelia infekcijas ir gali gerokai pakenkti sveikatai.

Gamindama nekokybiškus implantus ir parduodama juos mažesne kaina bendro-vė per metus sutaupydavo po daugiau nei 4 mln. Lt. PIP tapo viena iš trijų didžiau-sių krūtų implantų gamintojų pasaulyje, bet 2010-aisiais suktybė buvo atskleista ir įmonės veikla sustabdyta.

Nors implantai nebegaminami, tačiau jie tebekelia grėsmę tūkstančiams moterų, ku-rių krūtyse jie atsidūrė.

Puolė raminti lietuves Praėjusių metų pabaigoje kai kurios Euro-pos šalys paragino moteris, nešiojančias šio gamintojo implantus, juos pašalinti. Ši žinia privertė sunerimti ir tas, kurių krū-tys padidintos kitų gamintojų implantais.

Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija išplatino pranešimą, kuriame ėmė raminti mūsų šalies moteris. Esą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgi-jos specialistai Lietuvoje naudoja tik ser-tifi kuotus, pasaulyje pripažintus ir dauge-lio klinikų bei laiko išbandytus patikimus gaminius.

Raminti pacientes suskubo ir plastinės chirurgijos klinika „VitkusClinic“. Jos in-terneto svetainėje pasirodė pranešimas, kuriame tvirtinama, jog klinika per visą savo veiklos istoriją nėra atlikusi nė vienos krūtų didinimo operacijos su Prancūzijos įmonės PIP implantais.

„Visos moterys, kurioms krūtų didinimo operacijos buvo atliktos mūsų klinikoje, yra

saugios ir gali būti visiškai ramios“, – užti-krino „VitkusClinic“ įkūrėjas mikrochirur-gas prof. Kęstutis Vitkus.

Jo teigimu, klinika bendradarbiauja tik su pasaulyje pripažintais ir sertifi kuotais implantų gamintojais „Eurosilicone“ bei

„Allergan“, kurie turi sukaupę didesnę nei 20 metų patirtį ir naudoja tik sertifi kuotą si-likono gelį bei patikrintas technologijas. Šie gamintojai esą užtikrina implantų kokybę.

Plastikos chirurgus vienijančios organi-zacijos vadovas Dainius Balčiūnas užtikri-no, kad nė vienas draugijos narys savo pa-cientėms neimplantavo kompanijos PIP gaminių.

Skundų dar nesulaukė D. Balčiūnas taip pat teigė, jog Prancūzijos kompanijos gaminami implantai Lietuvos net nepasiekė. Tačiau kas gali tai garan-tuoti, jeigu teisės aktai nedraudžia juos į mūsų šalį įvežti?

Kaip „15min“ informavo Valstybinė akre-ditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarny-ba, mūsų šalies rinkai galima tiekti Europos Sąjungos medicinos prietaisų direktyvos reikalavimus atitinkančius krūtų implantus, kurie gali būti laisvai platinami ir naudoja-mi be papildomos registracijos.

Gavusi informaciją, kad Prancūzijos ben-drovės PIP krūtų implantai atšaukiami iš rinkos, tarnyba apie tai informavo visas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, turin-čias teisę atlikti krūtų didinimo operacijas.

„Visos įstaigos mūsų tarnybai pranešė, kad šių gamintojų implantų jos nenaudo-jo. Skundų dėl nekokybiškų krūtų implantų nei iš įstaigų, nei iš pacientų taip pat nesa-me gavę“, – tvirtino tarnybos atstovė Vaida Balčiauskienė.

Naujas skandalas Tačiau vos prieš keletą dienų nerimą Euro-poje dar labiau pakurstė žinia, kad nebeeg-zistuojančios įmonės pagaminti implantai ir toliau pardavinėjami Europoje.

Juos Olandijos „Rofi l Medical“ kompa-nija pardavė privačioms klinikoms kitu pavadinimu – „Rofi l M-implants“. Kol kas nėra žinoma, kiek moterų juos įsigijo, bet manoma, kad tokius nešioja apie tūkstan-tį olandžių.

Nustatyta, kad nekokybiški implantai nauju pavadinimu parduoti ir Čekijos, Bel-gijos bei Lenkijos klinikoms.

Didžiosios Britanijos sveikatos priežiū-ros specialistų žvilgsniai krypsta į Rytų ir Centrinės Europos šalis, kur kasmet vyksta apie 20 tūkst. bričių norėdamos pasididinti krūtinę, mat šiose šalyse plastinės chirurgi-jos specialistų paslaugos kainuoja kur kas mažiau nei jų tėvynėje.

Dailiakrūtės prarijo sukčių masalą

D. Balčiūnas:„Užtikrinu, kad nė vienas Lietuvos plastinės ir re-konstrukcinės chirurgi-jos draugijos narys savo pacientėms neimplanta-vo kompanijos PIP gaminių.“

Įtikinamų įrodymų, kad krūtų implantai su-

kelia onkologines ligas, iki šiol niekas nėra

pateikęs. Tačiau linkstama manyti, kad ti-

kimybė susirgti viena iš vėžio formų – jun-

giamojo audinio sarkoma – yra kiek dides-

nė. Svarbu, kad užpildas, esantis implanto

viduje, neišsilietų.

Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai iš

plyšusio implanto išsiliejęs silikonas pate-

ko į limfmazgius, sukėlė infekciją ir ji išplito

organizme.

Todėl labai svarbu, kad moterys paisytų

medikų patarimų ir laiku keistų implantus.

Paprastai gamintojai jiems suteikia 8 metų

garantiją.

Bet iš tiesų labai retai moters krūtys būna

tokios negražios formos, kad reikia ją kore-

guoti. Tai – pavieniai atvejai. Dažniau tai ne

krūtų, bet smegenų problema.

Kilus skandalui sunerimau ir aš, nors ir pa-

sitikiu savo gydytojais. Iškart užmečiau

akį į dokumentus, kuriuos gavau po krūtų

didinimo operacijos ir kuriuose pažymė-

ta svarbiausia informacija apie implantus.

Įsitikinusi, kad manieji implantai pagamin-

ti ne Prancūzijos kompanijos PIP, lengviau

atsikvėpiau.

Savo sprendimu pasididinti krūtinę esu la-

bai patenkinta ir jaučiuosi puikiai, gailiuosi

tik vieno – kad nesiryžau tam anksčiau.

„Problema – smegenyse“

„Sunerimau ir aš“

Prof. Algirdas Boguševičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vedėjas

Oksana Pikul, atlikėja

Plastines krūtų

operacijas

pasidariusioms

moterims –

nerimo dienos.

123rf.com nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.30 | IT kodas

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Didieji Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai ir retransliuotojai sutinka – aukštos raiškos (angl. high defi nition, HD) televizija yra šios rinkos ateitis. Tačiau artimiausiais metais lūžio laukti neverta.

Kol paklausa maža, lietuviški kana-lai nemato reikalo investuoti į bran-gią įrangą, o retransliuotojai HD ka-nalus siūlo veikiau iš azarto. Skirtingų retransliuotojų paslaugomis besinau-dojantys lietuviai šiuo metu gali matyti vos kelis aukštos raiškos TV kanalus, o ir tie užsieniniai.

Tik tarpinis žingsnis Akivaizdu, kad paklausa nedidės, kol nebus pasiūlos. Tačiau kadangi pasiūla auga labai pamažu, vartotojai neskuba pirkti HD ar „HD Ready“ ženklu pažy-mėtų televizorių: tyrimų duomenimis, Lietuvoje tokius televizorius turi vos dešimtadalis šeimų.

Nedidelę viltį įžiebia perėjimas prie skaitmeninės televizijos. Analoginės antžeminės televizijos signalas bus iš-jungtas šių metų spalio 29 d. Todėl šiuo metu analoginę antžeminę televiziją matantiems žiūrovams teks rinktis –

pirkti specialų priedėlį ar naują tele-vizorių su integruotu priedėliu. Kitų šalių patirtis rodo, kad nemaža dalis žmonių žvelgdami į ateitį renkasi nau-jus televizorius.

Tačiau skaitmeninė TV yra tik tar-pinis žingsnis. Mat analoginio signalo pakeitimas skaitmeniniu dar nereiš-kia, kad vaizdas yra aukštos raiškos. Taigi net nusipirkus kokybišką televi-zorių bent artimiausius kelerius me-tus teks žiūrėti standartinės raiškos (angl. standard defi nition, SD) lietuviš-kus kanalus.

Laukia lietuviškų kanalųKompanija TEO perversmą prognozuo-ja tuomet, kai HD technologijas pradės naudoti populiariausi nacionaliniai TV kanalai.

„Kai šie kanalai pereina prie HD trans-liacijų, labai greitai tokiu būdu trans-liuoti pradeda ir visi kiti kanalai. Juolab parduotuvėje šiandien jau sunku rasti televizorių, kuris nerodytų raiškiųjų

kanalų, – sakė TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas. – Manant, kad jau po dvejų metų atsiras pirmieji raiškieji lietuviški TV kanalai, prognozuotume, kad stan-dartu mūsų šalyje tai taps po 3–4 metų.“

TEO atstovo teigimu, technologinių kliūčių didinti HD kanalų skaičių „In-teraktyvioji Gala“ klientams nėra, to-dėl ateityje žadama pasiūlyti daugiau aukštos raiškos televizijų.

Kiek kita situacija su skaitmenine antžemine TV – jos klientams pasiūlyti daugiau HD kanalų trukdo dažnių trū-kumas. Išjungus analoginės antžemi-nės TV transliacijas, dalį jos užimamų dažnių bus galima panaudoti raiškio-sios TV kanalams.

Turėtų kainuoti brangiau Kompanijos „Cgates“ rinkodaros de-partamento vadovas Vygantas Tutlys pastebėjo, kad užsienyje, kur HD televi-zija labiau paplitusi, retransliuotojai šio formato programas pateikia kaip aukš-čiausios kokybės paslaugą. Klientams ji kainuoja brangiau, nes transliuotojai renka didesnius mokesčius už HD pro-gramos retransliavimą.

V. Tutlio teigimu, vertinant dabarti-nę rinkos situaciją, visas HD programų paketas kainuotų maždaug 30 proc. brangiau nei įprastos skaitmeninės TV.

Šuolio į aukštos raiškos televiziją kol kas nenumato ir „Viasat“. „Lietuvoje susidomėjimas HD TV kanalais dar nėra itin didelis, – pastebėjo „Viasat“ Balti-jos šalių marketingo vadovas Mindau-gas Gumauskas. – Beje, aukštos raiš-kos televizijai skirtos laidos turi būti fi lmuojamos naudojant HD techniką, o šio turinio pasiūla nėra didelė. Vai-dybiniai fi lmai, dalis dokumentikos ir sporto jau fi lmuojami HD technika, bet didžioji dalis turinio vis dar yra stan-dartinės raiškos.“

LNK buvo pirmoji, išbandžiusi aukš-

tos raiškos transliacijas Lietuvoje –

prieš pat Naujuosius metus šokių

projekto „Kviečiu šokti“ fi nalas buvo

rodomas HD formatu. Dalis įrangos

buvo nuomojama iš Estijos. LNK ka-

lendoriuose jau pažymėti 2014 m. –

tuomet numatoma televiziją pradėti

transliuoti HD formatu. „Reikia in-

vestuoti nemažai pinigų į transliaci-

nę įrangą. Bet mes negalime iš žiūro-

vų paimti pinigų už tai, kad jie mato

geresnį vaizdą. O tų žiūrovų, kurie

gali matyti HD vaizdą, Lietuvoje šiuo

metu yra mažai“, – sakė LNK techni-

kos direktorius Ričardas Kazlauskas.

Pirmoji – LNK

Naujos „Facebook“ aplikacijos „Facebook“ pristatė per 60 naujų aplikacijų, ku-rios leis socialiniame tinkle automatiškai skelb-ti veiksmus, atliktus kituose tinklalapiuose. Jau dabar „Facebook“ galima naudoti aplikacijas, ku-rios praneša kitiems tinklo nariams, kokios mu-zikos žmogus klausosi (pvz., „Spotify“) ar kokius straipsnius jis skaito (pvz., „Yahoo News“). Nuo šiol socialinio tinklo klientai gali automatiškai skelb-ti kiekvieną savo gyvenimo smulkmeną. Žinoma, suteikiama galimybė pasirinkti, kas matys visus šiuos pranešimus.

S.Wozniakas giria „Android“Vienas iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų Steve‘as Woz-niakas nustebino žurnalistus atviru prisipažinimu, kad jam labiau patinka „Android“ išmanieji telefo-nai nei „iPhone“. „Mano pagrindinis telefonas yra „iPhone“, – sakė S. Wozniakas. – Man jis labai patin-ka. Tačiau norėčiau, kad jis galėtų daryti tokius da-lykus, kuriuos sugeba mano „Android“ telefonas. Išties norėčiau.“ Jam ypač patinka „Android“ balso atpažinimo funkcija, GPS navigacija ir po „iPhone 4S“ pasirodymo geresnis baterijos darbo laikas. Pri-minsime, kad kitas „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas taip nekentė „Android“, kad buvo pasiryžęs visomis išgalėmis kovoti, kad ją sužlugdytų.

Bitą įspraudė į 12 atomų Kompanija IBM pranešė, kad jos tyrimų laboratori-joje vieną informacijos bitą pavyko įrašyti į vos 12 atomų. Šiuo metu taikomos technologijos vienam bitui įrašyti naudoja maždaug 1 mln. atomų. Anot mokslininkų, nauja technologija leis gerokai padidinti atminties laikmenų talpą, nes smarkiai padidės laik-menos tankumas. „Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar galime saugoti informaciją viename atome, o jei ne, tai kiek atomų tam reikia?“ – sakė tyrimo autorius Sebastianas Lothas. Bitas yra mažiausias informaci-jos matavimo vienetas. Kompiuterijoje naudojamo-je dvejetainėje skaičiavimo sistemoje egzistuoja dvi galimos bito reikšmės – vienetas arba nulis.

123rf.com nuotr.

AFP nuotr.

BFL nuotr.

Trumpai

Ryškaus vaizdo teks palaukti

123rf.com nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d. IT kodas | 31

Skelbimai

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

To dar nėra buvę. Tūkstančiai interneto svetainių, tarp jų „Wikipedia“ ir „Google“, šią savaitę prisijungė prie didžiausios iki šiol virtualios protesto akcijos.

Dalis jų trečiadienį buvo neprieinamos, ki-tos nepritarimą interneto cenzūrai išreiškė ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. In-terneto bendruomenė protestavo prieš JAV svarstomus teisės aktus, kuriais siekiama pažaboti piratavimą internete. Baiminama-si, kad šie įstatymai gali paversti internetą kontroliuojama ir cenzūruojama erdve, o in-terneto piratams realaus poveikio neturės.

Garsūs vardai Didžiausia protesto akcijos dalyvė buvo interneto enciklopedija „Wikipedia“. Jos straipsniai anglų kalba buvo nepasiekiami visą parą. Bandant juos atidaryti pasitikda-vo juodas puslapis su užrašu anglų kalba: „Įsivaizduokite pasaulį be laisvų žinių.“

Protestą palaikė ir didžiausia paieškos sistema „Google“. Angliškoje versijoje „Google“ logotipas buvo uždengtas juo-du stačiakampiu, o po paieškos laukeliu įkeltas užrašas anglų kalba: „Pasakykite Kongresui: prašau necenzūruoti interne-to!“ Paspaudę nuorodą lankytojai patekda-vo į specialiai šiai akcijai sukurtą puslapį.

Trečiadienį neveikė ir daugiau žinomų puslapių: socialinis naujienų tinklas „Red-dit“, grupinis tinklaraštis „Boing Boing“, įvairios žaidimų svetainės.

Prie virtualaus streiko prisijungė ir keli lietuviški tinklaraščiai. Aistras užvirė JAV svarstomi teisės aktai – Atstovų rūmams

pateiktas „Stop Online Piracy Act“ (liet. „Stop piratavimui internete“ įstatymas, SOPA) ir Senate svarstomas „Protect IP Act“ (liet. IP apsaugos įstatymas, PIPA).

Abiejų įstatymų esmė panaši: sieki-ama sukurti interneto svetainių „juodąjį sąrašą“, į kurį patekusiems tinklalapiams

būtų taikomos griežtos sankcijos.Pirmiausia, autorių teisių turėtojai ir JAV

valdžios institucijos galėtų nurodyti inter-neto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie tinklalapių pasitelkiant domenų var-dų sistemos (DNS) tarnybines stotis. Šios stotys keičia domeno pavadinimą į skai-tmeninį IP adresą.

Interneto paieškos tarnyboms būtų už-drausta pateikti nuorodas į „juodajame są-raše“ esančias svetaines.

Be to, įstatymai leistų nurodyti tarptau-tinėms pinigų pervedimų kompanijoms, tokioms kaip „PayPal“, reklamos užsako-vams ir kitoms bendrovėms nutraukti ben-dradarbiavimą su minėtomis svetainėmis.

Griauna interneto pamatus SOPA ir PIPA oponentai pabrėžia, kad šie teisės aktai sugriautų interneto pamatus.

Internetas nuo pat pradžių buvo atvira, laisva erdvė, nekontroliuojama nei valsty-bių, nei pavienių institucijų.

Visa tai leido iškilti projektams, kurie il-gainiui tapo vertingomis kompanijomis: „Google“, „Facebook“, „Skype“, „Amazon“, „eBay“ ir kt.

Priduriama, kad galiojant SOPA ar PIPA nebūtų gimę tokie šiuo metu populiarūs projektai, kaip vaizdo įrašų svetainė „You-Tube“, failų dalijimosi tinklalapiai „Ra-pidshare“, „DropBox“, „MediaFire“, dau-gybė vartotojų kuriamo turinio svetainių –„SoundCloud“, „Etsy“, „DeviantArt“ ir t. t.

Taigi interneto bendruomenė klausia: ar kelių kompanijų siekis pasididinti pelną yra svarbiau už inovacijas, kūrybą ir tech-nologijų plėtrą?

Sukilimas prieš cenzūrą Internetas gedi: JAV svarstomi įstatymai

kelia grėsmę visuotinio tinklo laisvei.

A. Vaitkevičiaus nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Tomas Digaitist.digaitis@15min.lt

Prieš Naujuosius pasitaikė keliauti į Laplandiją. Helsinkyje užsukome pasigrožėti greičiausiu „Nissan“ markės automobiliu – GT-R.

Svajonėse buvo bent pasėdėti šio automobi-lio salone, bet prekybos centro vadovas pa-siūlė jį išbandyti. Geriau jau būtų nesiūlęs.

Koviniu režimuPrietaisų skyde dega dvi raidės „R“. Vari-klio ir pavarų dėžės valdymo programos pasiruošusios dirbti koviniu režimu. Tre-čioji raidė „R“, atsakinga už stabilumo pro-gramą, išjungta. Už lango – sniegas, bijau, kad pirmą kartą sėdėdamas prie 485 AG

galios automobilio vairo nesu įgalus pilo-tuoti slysdamas šonu. Taigi, pradedu va-žiuoti su dviem „R“.

Kas vyko kitas kelias minutes – nepame-nu. Pažįstate tą jausmą, kai važiuodami automobiliu kalbatės telefonu, o padėję ragelį neprisimenate, kaip įveikėte kelis kilometrus? Ką aplenkėte, kas jus aplenkė arba dar blogiau, kaip pervažiavote sankry-žą. Toks atminties praradimas mane ištiko sėdint prie „Nissan GT-R“ vairo. Pamenu tik viena – buvau pakerėtas to greičio, ko-kiu iššovė GT-R. Sustojau šalikelėje atgauti kvapo. Šalia manęs įsitaisęs įmonės, kuriai priklauso šis 250 tūkst. litų vertės automo-bilis, vadovas Kimas Stenstromas įspėja: „Tai labai greitas automobilis, greitesnis už nepatyrusį vairuotoją.“

Prieš pradėdamas antrą kartą važiuoti su-sikaupiu smarkiau. Įjungiu pirmą pavarą, at-leidžiu stabdį ir spaudžiu greičio pedalą iki galo. Booom! Nepraslysta nei vienas ratas, visas 588 Nm sukimo momentas elektro-nikos siunčiamas tai vienam, tai kitam, tai trečiam, tai visiems keturiems ratams – kad tik GT-R pajudėtų kuo greičiau. Patikslinsiu tą „greičiau“ – kol jūs skaitote šį sakinį, GT-R spidometre dega 100 km/h. Tai užtrunka ke-turias sekundes. Vertinant, kad automobi-lis „apautas“ žieminėmis padangomis, tai

fenomenalu. Beje, žieminės šio automobi-lio padangos kainuoja tiek, kiek nauja „Mi-cra“, – 10 tūkst. eurų (apie 34,5 tūkst. litų).

Pavarų kulkosvaidisDidesnį įspūdį nei pagreitis padarė pavarų perjungimas. Pavarų dėžei dirbant „R“ reži-mu, pavaros ne įjungiamos, o šaudo. Įsukus pirmą pavarą iki ties 7 000 aps./min prasi-dedančios raudonos linijos, nuspaudus prie vairo esančią svirtelę, antra pavara trenkia it žaibas. Po dvidešimties tokių manevrų kie-kvieną pavaros perjungimą pradeda jausti stuburas. Jam tai didelė naujiena.

Žinau, kad tikrasis GT-R talentas atsi-skleidžia lenktynių trasoje. Deja, šimto ki-lometrų spinduliu jos nėra. Ir, pasak mano

pakeleivio K. Stenstromo, Suomijoje tokių trasų išvis nėra.

GT-R yra ne „Lotus Elise“ ar „Porsche Cay-man“. Tai sunkokas 1 700 kg automobilis, kuriam reikia greičio. Greitų posūkių, ku-riuose aerodinaminiai elementai prispaustų jį prie asfalto, ilgų tiesiųjų, kuriose, esant 260 km/h greičiui, jungtumėte paskutinę šeštą pavarą ir pasiektumėte maksimalų 311 km/h greitį. Slalomą primenančiose vingiuotose trasose nepavyktų išnaudoti viso šio automobilio potencialo. Viename iš automagistralės išvažiavimų keleriais me-tais sutrumpinau šturmano gyvenimą. Per anksti nuspaudžiau „varyk“ pedalą ir GT-R slydo visais keturiais ratais. Per kelias de-šimtąsias sekundės išlyginau automobilį, priekiniams ratams parodžiau, kur judėti, ir likusi jo dalis maloniai nusekė iš paskos.

Mano bandytas GT-R – pirmosios kartos 2010-ųjų gamybos modelis. „Nissan“ per porą metų jį keliskart atnaujino – variklio galia kilo, kol 2012-ųjų modelyje pasiekė 550 AG. Inžinieriai atnaujino ir važiavimo pradžios kontrolės sistemą. Ji veikia tokiu pat kosminiu greičiu, bet mažiau apkrauna pavarų dėžę ir sankabas. 2013-aisiais „Nis-san“ pristatys visiškai naują GT-R. Atstovy-bėje kalbintas jau 30 GT-R modelių parda-vęs Antti tikino, kad jis bus dar galingesnis.

32 | Gazas.lt

„Nissan GT-R“:

jis moka važiuoti lėtai

Pamenu tik viena – buvau pakerėtas to greičio, kokiu šovė GT-R. Sustojau šalikelėje atgauti kvapo.

Variklis: 3,8 litro V6 su dviem IHI

turbokompresoriais

Pavarų dėžė: „BorgWarner“ šešių

laipsnių dviejų sankabų automatinė

Transmisija: ATTESA E-TS

keturių varančiųjų ratų sistema

Stabilumo sistema: trijų lygių „Nissan VDC-R“

Galia: 485 AG*

Sukimo momentas: 588 Nm

Svoris: 1 730 kg

Maksimalus greitis: 311 km/h

Įsibėgėjimas iki 100 km/h: 3,2 s

Kaina be mokesčių: 240 tūkst. Lt

* minimali „Nissan“ garantuojama automobilio galia.

„Nissan GT-R“ techniniai duomenys

„Nissan GT-R“ pirkėjus, pasak jo

pardavėjų, sužavi ir jo staigumas,

ir sugebėjimas važiuoti lėtai.

A. Venskaus/waska.lt nuotr.

Šio galingo automobilio kainą lemia šalis, kurioje užduodamas šis klausimas. Tarkime, Jungtinėse Valstijose naujo „Nissan GT-R“ kaina prasideda nuo 243 tūkst. Lt. Visose Europos Sąjungos šalyse jo papras-čiausios modifi kacijos kaina, be mokesčių, yra vienoda – apie 250 tūkst. Lt. Tačiau mo-kesčiai jo kainą gali ir padvigubinti. Štai

Suomijoje jam taikomas 100 proc. praban-gos mokestis, kainą pakeliantis iki pusės milijono litų. Žinoma, galima pasidairyti ir naudotų „Nissan GT-R“.

Populiariame naudotų automobilių skel-bimų portale 2009 metų gamybos GT-R ga-lime rasti ir už 140 tūkst. Lt. Jei Lietuvo-je bus priimtas didelio ažiotažo sulaukęs prabangos mokestis, GT-R šeimininkas už savo automobilį valstybei turės mokėti po 10 tūkst. Lt kasmet.

Mūsų bandyto „Black Edition“ automo-bilio kaina su lietuvišku 21 proc. PVM – 388 723 Lt.

Kiek kainuoja „Nissan GT-R“?

15min • 2012 m. sausio 20 d. Gazas.lt | 33

Perka naujesnius automobiliusLietuvos keliuose vis mažėja senų automobilių. Lan-komiausio transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ekspertai, parengę ketvirtinį leidinį „Barometras“, atkreipia dėmesį, kad per 2011 metus automobilių parko amžius vidutiniškai atjaunėjo daugiau nei 8 mėnesiais – nuo 14,6 metų iki 13,9 metų.

2011-uosius galima vadinti ypač sėkmingais naujų automobilių pardavėjams. Iš viso parduota 14 tūkst. transporto priemonių, t. y. 55,6 proc. daugiau negu 2010 m. (9 tūkst.).

Išskirtinis augimas„Automobilių parkas jaunėjo, nes parke 55 tūkst. su-mažėjo senesnių nei 16 metų automobilių, lietuviai įsigijo 71,3 tūkst. naujesnių nei 15 metų automobi-lių“, – teigia Viktoras Daukšas, „Autoplius.lt“ vys-tymo vadovas.

„Net didžiausi optimistai nedrįso prognozuoti, kad 2011 m. bus parduota tiek daug automobilių. Procen-tinis augimas Lietuvoje buvo didžiausias, palygin-ti su kitomis Europos šalimis. Žinoma, 2008-ųjųrezultatų, kai buvo parduota beveik 25 tūkst. automobilių, nepasiekėme. Vargu ar minėtus rodik-lius pasieksime šiemet – sklandančios žinios apie dar vieną ekonominį sąstingį stabdys grįžimą į 2008 m. lygį. 2012 m. pradžia nebus lengva“, – prognozuoja V. Daukšas.

Praėjusiais metais pastebėtas ir žymus automobilių kainų kritimas, tačiau V. Daukšas įspėja, kad situacija automobilių rinkoje 2012 m. gali pasikeisti.

„Jei Rusijos Dūmai ratifi kavus Pasaulio prekybos organizacijos dokumentus muitų mokesčiai bus sumažinti, o nauji mokesčiai nebus įvesti, galime sulaukti didesnio pirkėjų iš Rytų antplūdžio nei per-nai. Tai reikš, kad automobiliai vėl brangs“, – prog-nozuoja V. Daukšas.

„Autoplius.lt“ duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo atitinkamai 10,7 ir 65,1 tūkst. litų.

Kokie populiariausi?„Autoplius.lt“ ir valstybės įmonės „Regitra“ duome-nimis, per 2011 metus Lietuvoje įvyko net 387 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, o tai yra 7 proc. daugiau nei 2010 metais ir vos 5 proc. mažiau nei ikikriziniais laikomais 2008 metais. 2011-aisiais Lietuvoje naudotų automobilių parduota už 3,93 mlrd. Lt, o naujų – už 0,92 mlrd. Lt.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaci-jos „Transeksta“ ir „Autoplius.lt“ duomenimis, automobilių parką šių metų sausį sudarė beveik 1,2 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus.

Penktadalį Lietuvos automobilių parko sudarė „Volkswagen“ – tai 237 tūkst. automobilių, antro-je vietoje buvo „Audi“ (15 proc.), trečioje – „Opel“ (8,1 proc.).

Lyginant pirmą ir ketvirtą praėjusių metų ketvirčius, tarp dešimties populiariausių markių labiausiai augo „Opel“ automobilių skaičius – jų padaugėjo 5,8 tūkst., „Toyota“ – 5,4 tūkst., „Volkswagen“ – 4,4 tūkst.

Naudoti automobiliai sudarė didžiąją dalį automobilių rinkos – 96,5 proc. Nauji automobiliai pernai sudarė tik 3,5 proc. visų sandorių Lietuvoje, tačiau jiems įsigyti buvo išleista beveik penktadalis (18,2 proc.) visos automobilių rinkos pinigų. Pirmoje perkamiausių naujų automobilių sąrašo vietoje per-nai buvo „Nissan Qashqai“, antroje – „Peugeot 3008“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

Tyrimas

V. Daukšas:

Procentinis au-gimas Lietuvoje buvo didžiau-sias, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Na, bet gana teorijos. Priekyje – ilga automagistralė ir jokių automobilių ho-rizonte. Susikaupęs (šį žodį vartoju ne šiaip sau – valdant GT-R jo reikia) ban-dau tęsti pasivažinėjimą. Turiu slaptą norą – surasti ribą, kai GT-R išsikvepia. Nespėju – anksčiau išsikvepiu aš.

Sugeba važiuoti lėtaiVažiuojant ramiai, išjungus visas „R“ programas, GT-R tapo beveik „Gran Turismo“ kelioniniu automobiliu. Jau esant 80 km/h greičiui įsijungė šešta pavara, vidutinių degalų sąnaudų ma-tuoklė apsistojo ties padala 10 l/100 km. Kad vairuoji superautomobilį, primena tik malonus žemas 3,8 litro V6 variklio garsas ir iš automobilio užpakalio ausis pasiekiantis „BorgWarner“ pavarų dė-žės malonus mechaninis garsas.

GT-R – itin patogus automobilis. Vai-ruotojo vieta bene patogiausia iš visų mano bandytų automobilių. Vairas arti, pedalai toli – labiau guli nei sėdi. Kieto-ka sėdynė apgaubia kūną, šoninis pa-laikymas idealus. Reikia pagirti ir ma-tomumą. Rodos, japonai šį automobilį kurti pradėjo nuo vairuotojo sėdynės.

„Beveik visų mūsų parduotų GT-R pirkėjai jį naudoja kiekvieną dieną.

Skirtingai nei, tarkim, „Ferrari 458 Ita-lia“ ar „Lamborghini Gallardo“, GT-R turi dvi patogias vietas priekyje, dvi nepatogias vietas užpakalyje ir dide-lę bagažinę.

Bet ne tai didžiausias skirtumas: mūsų pirkėjus sužavi GT-R gebėjimas važiuoti lėtai“, – pasakoja dešimtus me-tus „Nissan“ automobilius parduodan-čios įmonės vadovas.

Tai tikra tiesa. Man teko vairuoti „Lamborghini Murcielago“. Mieste. Draugai klausė, kaip sekėsi. Visiems atsakiau taip pat: blogai. Nes galingieji automobiliai, matyti vaikų kambariuo-se pakabintuose plakatuose, sukurti važiuoti greitai. Lėtai važiuodami jie tiesiog neveikia – sankaba kieta, pa-varos įjungiamos labai sunkiai, o vari-klis kaista. Miesto režimas jiems tarsi dujų kamera.

GT-R sugeba būti ramus taip pat to-bulai, kaip ir būti greitas. Tai – automo-bilis, skirtas lenktynininkui, turinčiam vaikų, kuriuos reikia nuvežti į darželį, ir žmoną, kuri mėgsta apsipirkti akro-poliuose. Atlikęs visas šeimos pareigas, jis gali važiuoti tiesiai į Niurburgringą ir pasiekti geriausią dienos laiką. Ryšė-damas kaklaraištį.

Kimas Stenstromas (nuotr.), sė-

dėdamas keleivio sėdynėje, pasa-

koja linksmas istorijas apie klientus

iš Rusijos.

Kad ir koks malonus važinėtis Sankt

Peterburgo gatvėmis yra šis „Nis-

san“, jo konstrukcija ypač sudėtinga.

Dėl to sudėtingas ir techninis aptar-

navimas. Bet auksarankiai garažų

supermenai guldo galvas, kad jie

viską padarys dešimt kartų pigiau ir

dukart geriau.

„Dabar mūsų garažuose stovi du

GT-R iš Rusijos. Abiem buvo bandy-

ta keisti stabdžių trinkeles. Auksa-

rankiai išlupo senas, įstatė naujas

ir manė, kad viskas tuo ir baigsis.

Surinkto automobilio jie net paleisti

nesugebėjo. Automobilio kompiute-

riui reikia duoti žinoti, kas jam buvo

daroma. Jei įjungus degimą kompiu-

teris randa kažką neaiškaus –

automobilis nepasileidžia. Savisau-

gos instinktas. Jei tokį automobi-

lį užkeltų ant automobilių keltuvo ir

atvežtų mums, viską dar būtų gali-

ma išgelbėti. Bet meistrelių šou čia

tik prasideda. Mat vienas sugalvo-

jo stabdžių trinkelių laidus nukirpti,

kitas – pritaikyti visai kitokias trin-

keles... – pasakoja Kimas Stenstro-

mas. Ir priduria: – Abiejų automobilių

pirkėjams išsiuntėme keturženkles

sąskaitas eurais.“

Suomijoje netoli Helsinkio esantis

„Nissan High Performance“ – po-

puliarus GT-R remonto centras. Čia

atvyksta suomiai, estai, švedai ir ru-

sai. Pastarųjų, be abejo, daugiausia.

Ofi cialiai Suomijoje užregistruota

apie 40 GT-R automobilių,

Rusijoje – keli šimtai. Lietuvoje,

mūsų žiniomis, yra du.

Neįtikėtinos istorijos

„15

min

“ n

uo

tr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.34 | Laisvalaikis

Avinai, pastaruoju metu nugrimzdę į apmąstymus, netikėtai išners iš apatijos bei melancholijos ir patrauks užkariauti pasaulio. Kita savaitė jums žada daug ne-formalių susitikimų ir vakarėlių. Bet per pramogas nepamirškite ir darbo.

Jaučių kitą savaitę darbe niekas netruk-dys. Bet meilės fronte ateinančios die-nos bus nepaprastai įtemptos. Pastaruo-ju metu jūs užmezgėte daugybę įdomių pažinčių ir dabar negalite pasirinkti rei-kiamo žmogaus rimtiems santykiams.

Dvyniams nauja savaitė žada visišką tvarką darbovietėje. Vadovybė artimiau-siomis dienomis tikrai įvertins jūsų darbš-tumą ir sugebėjimus. Poilsio dienomis leiskite artimiesiems pagaliau pasidžiaug-ti jūsų draugija.

Vėžiai kitą savaitę turės progą sutvarkyti reikalus, susijusius su dokumentų įformi-nimu. Nevenkite nuobodaus darbo, nes, jei sąžiningai jį atliksite, tai taps būsimų jūsų laimėjimų pagrindu arba padės pa-gerinti materialinę padėtį.

Liūtai atsidurs visuotinio dėmesio cen-tre. Tai nulems jūsų sugebėjimas padėti aplinkiniams rasti išeitį iš keblios padė-ties. Neatsisakykite patarti tiems, kurie kitą savaitę kreipsis į jus, ieškodami su-pratimo ar atjautos.

Mergelėms ypač seksis tvarkyti pini-ginius reikalus. Kitą savaitę fi nansiniai klausimai jums nebekvaršins galvos. Lai-kotarpis itin palankus tiems, kas sukasi komercijos srityje – galėsite pasirašyti ati-tinkamas sutartis, vesti derybas.

Svarstyklės pajus, kaip išaugo jų kū-rybinis potencialas. Neregėtas darbin-gumas leis pasiekti didžiulių laimėjimų visose srityse. Atsiras įtakingų žmonių, kurie bus pasirengę jums padėti. Poilsio dienas reikėtų skirti šeimai ir bičiuliams.

Skorpionams didelį pasitenkinimą su-teiks tai, kad visi jų kūrybiniai sugebė-jimai bus reikalingi žmonėms. Naudos duos susitikimai, keitimasis patirtimi ir įvairios konsultacijos. Su darbu susiję jūsų veiksmai turi būti racionalesni.

Šauliai kitą savaitę skirs iš valdžios gau-tai užduočiai. Sėkmingas jos atlikimas nepaprastai padidins jūsų autoritetą va-dovybės akyse. Po to gausite kitų svarbių įpareigojimų, kuriuos taip pat sėkmingai įvykdysite.

Ožiaragiai kitą savaitę turėtų išsaugo-ti blaivų protą. Tai leistų teisingai dispo-nuoti materialinėmis vertybėmis. Savo pakilia nuotaika jūs labai nudžiuginsite namiškius, kurie, savo ruožtu, jums at-silygins nuoširdumu ir šiluma.

Vandeniams kita savaitė atneš ne tik moralinį, bet ir materialinį pasitenkinimą. Pastaruoju metu jūs šauniai padirbėjote, tad dabar už tai bus su kaupu atlyginta. Tokios intensyvios pastangos darbe gali nuvarginti – pasirūpinkite savimi.

Žuvys turėtų sutvarkyti visus reikalus. Užbaikite jau gerokai įkyrėjusį projek-tą ir artimiausiu metu nesiimkite naujo. Susitikimas su senu bičiuliu pakels nuo-taiką, o bendravimas su juo gali visiškai pakeisti požiūrį į jūsų dabartinę tarnybi-nę padėtį ir darbą.

Horoskopai Kryžiažodis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Iliuminatorius. AM. Eglutes. Rer. Aibė. Sinusas. Adamantas. Tisas. Imola.

Taro. Menas. Omanas. Alas. Nas. Amatas. Asas. „Žas“. Adamas. Agora. AT. Ou.

Atamanas. Liumenas. Aramis. Kariolizė. Sasas. Kasa. Sesės.

Leitenantas. Ligninas. Ara. Ulusas. Amas. Musas. Agama. Mitas. Adonis. Nes.

Omaras. Gas. Imamas. Amata. Ka. Kordonas. Las. Realas. Lira. Pirmas. Ui.

Aramos. Ksantas. Tele. Italas. Nis. Žabaras. Oazė. Mėsos. Musės.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: MARMURINIS

15min • 2012 m. sausio 20 d. Laisvalaikis | 35

Vyras stovi ant krantinės ir mėto monetas į vandenį.

– Kodėl taip darote?– Į vandenį įkrito moneta.– Tai kodėl mėtote jų dar?– Dėl vienos labai nesinori šokti

į vandenį.

Vyksta tikybos pamoka. Mokytoja klausia Petriuko:

– Ar meldiesi prieš valgydamas?– Ne, mano mama skaniai gamina, –

atsako Petriukas.

– Panele, ką jūs veiksite šiandien vakare?

– Paskambink rytoj – papasakosiu.

Pora ruošiasi į svečius. Vyras klausia:– Kaip manai, brangioji, kokius

marškinius geriau vilktis: be dviejų sagų ar nešvaria apykakle?

Nusprendė namuose vyriškis pasisverti. Atsistojo ant svarstyklių, pilvą įtraukė ir sveriasi. Žmona iš virtuvės žiūri ir mąsto: tokį pilvą užsiaugino, o sverdamasis įtraukė – galima pagalvoti, kad mažiau svers... Ir sako:

– Kvaileli, kam tą pilvą įtraukei, manai, mažiau sversi? Trauk netraukęs, vis tiek nepadės.

– Kaip nepadės? Aišku kad padės. Kaip kitaip aš pasižiūrėsiu, kiek sveriu?

– Kodėl moters pėdos yra mažesnės nei vyro?

– Todėl, kad galėtų stovėti arčiau viryklės!

Mokytojas klausia vaikų:– Na, vaikučiai, kokius garsus jūs

šiandien girdėjote fermoje?Vaikai pasakoja:– Mūūū...– Kriu kriu kriu...– Beeee...– Dink iš traktoriaus greičiau!

Tikras vyras kaip pasakė – taip ir padarė. Jei nepadarė – vėl pasakė.

– Ką daryti, kai blondinė į tave meta granatą?

– Ištraukti žiedą ir mesti atgal...

Anekdotai sudoku

5 4 6 3

8 6 4 5 9

1 9 2

1 7 5 6

4 1 7 8

6 2 1 4

2 3 1

9 3 8 4 2

7 8 5 6

3 4

5 4 7 9 8

7 1

6 9 8 2

2 6 7 4

5 9

1 3 2 8 7

2 7

3 4

2 3 5

6 5 9 8

8 7 9

4 8

3 1 6

8 6 1 2

4 7 6

7 4

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Lietuvoje ŠiandienŠiandien snigs, bus nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, tik pajūryje bus 3 laipsniai

šilumos. Rytoj dieną bus nuo 2 šalčio iki 2 šilumos. Pajūryje prognozuojama šlapdriba, Šiauliuose – nedidelis sniegas, kitur - debesuota su pragiedruliais.

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

-4 / -1 -4 / -1 -5 / -1

-1 /1

1 / 3

-3 / -3 -4 / -3 -6 / -4 -4 / -3

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipdėda

-1

-0

-1

0

0

0

3

Vejas

2-6

Lietuvoje

nnnnnniuiuiiiuiuiuuuuusssss-1-1-1-1-1-111

Geriausias tavo lūpų draugas, atėjus tikrajai žiemai!

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Audrė Domeikaitėa.domeikaitė@15min.lt

Vaikystėje trejais metais pa-ankstinta ofi ciali gimimo data Vilniaus mažojo teatro ir Maskvos Jevgenijaus Vach-tangovo teatro meno vadovą bei režisierių Rimą Tuminą šiandien privers priimti svei-kinimus 60 metų jubiliejaus proga.

Menininkas, trokštantis šią dieną nuo visų pabėgti, „15min“ prisipažino laimę randan-tis tik mene ir nuoširdžiai laukiantis dova-nos. Tokios, kurios, jo žodžiais, negalima nei nupirkti, nei atnešti. Tokia yra meilė.

– Ofi cialūs dokumentai rodo apvalią datą jūsų gyvenime.

– O Dieve! Iš tiesų man dar ne 60, o 57-eri. Po karo visi norėjome būti vyresni, todėl tėvas, kad anksčiau galėčiau gauti darbą, dokumentuose pakeitė mano gimimo datą. Juk melas visada gražiau už patį gyvenimą...

– Tačiau šiemet neabejotinai vis tiek su-lauksite sveikinimų.

– Taip, Rusijos premjeras Vladimiras Pu-tinas jau pasveikino, penktadienio vakarą žada iš Sankt Peterburgo pas mane atvyk-ti su Rusijos kultūros ministru Aleksandru Avdejevu.

Atvyks tai atvyks... Kaip nors išgyvensiu...

Priimsiu juos savo darbo kabinete ir kalbė-siu apie naftą bei dujas. Jau esu kalbėjęs ir vėl kalbėsiu, kad Lietuva su Rusija galėtų susitarti dėl mažesnių dujų ir naftos mui-tų, – nesuprantu, kodėl to nedaroma. Juk žmonėms reikia gyventi šiandien!

– Šiuo metu esate labiau susirūpinęs dėl žemesnių kuro kainų nei dėl savo asmeninio gyvenimo progų?

– Tai žinoma. Ko tas mano gyvenimas ver-tas?.. Būtina galvoti apie šalia esantį žmo-gų. Kam tu gyveni, jei negalvoji apie kitą?

– Tiems kitiems – artimiesiems, kolegoms ir gerbėjams, vertinantiems jūsų talentą, – galbūt norisi kartu paminėti jūsų šventę?

– Jokios čia šventės nematau – nedarau jos ir nedarysiu. Visi čia, Maskvoje, suju-dę, bet tai žinodamas teatrui uždraudžiau per savo gimtadienį rodyti mano spektaklį – žiūrovai išvys Anželikos Cholinos pasta-tymą. Man norisi tik kur nors pabėgti, kad tos datos išvengčiau. Planavau dingti ir išva-žiuoti į tolimesnius kraštus, bet nepavyko.

– Esate sakęs, kad žmonės per daug vaikosi laimės. O koks jūsų santykis su ja?

– Jos nėra. Būna žmogaus gyvenime gra-žių momentų, kai patikime laime, bet tai – mūsų silpnybė, naivumas. Mes gimę ir

gyvename visiškoje nelaimėje. Tik mene galima rasti tą laimę, tą pažadėtą gyvenimą.

– Tai ir suteikia jums prasmę paskęsti darbuose?

– Taip. Aš labai pasiilgau ir siekiu gro-žio, harmonijos, gražių istorijos gelmių, gražaus žmogaus, kad ir kokių jis patirtų bėdų ar nelaimių. Todėl ar čia, Rusijoje, ar Lietuvoje – geografi ja ir teritorija man ne-svarbi – noriu pasakoti istorijas, nes jų turiu ir galiu tai daryti.

– Jeigu būtų galimybė susėsti su jūsų ger-biamais klasikais – Antonu Čechovu, Willia-mu Shakespeare’u ir kitais – apie ką norėtu-mėte pasikalbėti?

– Aš nespėčiau nieko jiems pasakyti... Tiesiog nesuspėčiau... Manau, tiesiog pa-būčiau šalia. O būdamas su jais prisimin-čiau Lietuvos žolę, takus, ąžuolus, lietu-višką lauką, netgi dilgėles ir krienus, kurie pas mane velniškai gražiai auga... Apie tai mes kalbėtume – ne apie menus ar kultūrą.

– Ne kartą išsakėte daug kritikos Lietuvos valdžiai, teatrui, aktoriams. Jei gimtadienio

proga galėtų išsipildyti vienas su šia kritika susijęs jūsų noras – koks jis būtų?

– Padaryčiau mūsų šalį labai žymią ir reikšmingą Europoje. Norėčiau, kad Lie-tuva skambėtų savo orumu, dorumu ir jėga, o ne išdidumu, niekingu susireikšminimu... Mums pakanka kultūros ir praeities, kad galėtume tuo didžiuotis.

– Sakėte, kad reikia svajoti, o ne planuoti. Apie ką šiomis dienomis jūs pats svajojate?

– Svajoju, kad gal kas nors mane pamils arba įsimylės... Manęs niekas gyvenime ne-mylėjo... Nesiekiu nieko įžeisti, noriu visų atsiprašyti, bet ko norėjau, apie ką svajojau – to dar nebuvo. Gal dar bus... Dar tikiu, dar gyvenu, dar esu, dar ne pabaiga...

– Kas jums yra gyvenimo malonumai, guo-džiantys sunkiomis minutėmis?

– Galbūt gero vyno taurė... Kava... Ciga-retė... Žmonės...

– Kokia gyvenimo dovana šią žiemą jums būtų didžiausia ir brangiausia?

– Ta, kurios negalima nei padovanoti, nei nupirkti, nei atnešti... Meilė...

Netikras garsaus režisieriaus jubiliejus

R. Tuminas svajoja apie meilę

Nesiekiu nieko įžeisti, noriu visų atsiprašyti, bet ko norėjau, apie ką svajojau – to dar nebuvo. Gal dar bus...

1974 m. R. Tuminas baigė televizijos re-

žisūros studijas Lietuvos valstybinėje

konservatorijoje.

1978 m. baigė režisūros studijas

A.Lunačiarskio teatro meno institute,

Maskvoje (J. Tumanovo kursas).

1979–1990 m. kūrė spektaklius Lietu-

vos valstybiniame akademiniame dra-

mos teatre.

Nuo 1981 m. dirba pedagoginį darbą

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat

yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.

Docentas.

1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą

ir jam vadovavo. Nuo 2010 m. – teatro

meno vadovas.

1995–1999 m. vadovavo Lietuvos vals-

tybiniam akademiniam dramos teatrui.

Nuo 2007 m. dirba Maskvos

J.Vachtangovo valstybinio akademinio

dramos teatro meno vadovu.

Pastatė daugiau nei pusšimtį spektaklių

- jie pelnė daugybę apdovanojimų.

Biografi ja

36 | Pokalbis

1994 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už A. Čechovo „Vyšnių sodo“,

G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir B. Brechto „Galilėjaus“ pastatymus.

1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už indėlį į

tautinę kultūrą.

1999 m. – spektakliui „Maskaradas“ aukščiausias Rusijos Federacijos teatro apdovanoji-

mas „Auksinė kaukė “ už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį.

2000 m. – spektakliui „Vaidiname Šilerį“ „Žuvėdros“ apdovanojimas už geriausią Rusijos

spektaklį.

2011 m. – vardinis krėslas Sankt Peterburgo Aleksandro parke, Žvaigždžių žiūrovų eilėje,

už visuotinai pripažintus kūrybinius nuopelnus.

2011 m. – spektakliui „Dėdė Vania“ aukščiausias Rusijos Federacijos teatro apdovanoji-

mas „Auksinė kaukė“ už geriausią Rusijos spektaklį.

Apdovanojimai

G. Savicko / BFL nuotr.