Savaitės interviu

T.Venclovos tiesa – nieko nebijotiVienas didžiausių Lietuvos poetų ir intelektualų, 75 metų jubiliejų gimtinėje pasitikęs Tomas Venclova sukaupė solidžią metų naštą, bet neprarado įkarščio sakyti nepatogią tiesą. Poetas su savaitraščiu „15min“ sutiko pasikalbėti prisėdęs ant suolelio Vilniuje, šalia Šv. Onos bažnyčios, kuri jaunystėje gelbėjo jį nuo nevilties.

Sportas

J.Valančiūno valanda išmušėJono Valančiūno širdis spurda. Jau šį šeštadienį 20-mečio krepšininko laukia didžioji kelionė, kurios tikslas – užkariauti stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA. Toronto „Raptors“ klubo naujokas atvirauja, kad stebuklingų septynmylių batų lyg pasakų herojus jis neturi, todėl NBA karjeros laiptais turės lipti pamažu. Labiausiai jam neramu dėl to, ar pateisins su juo siejamus didžiulius lūkesčius.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 35 (1266) • 2012 m. rugsėjo 14 d.

22–23 psl.

12–13 psl.

Milijardai už grūdus Iš rekordinio 4–4,5 mln. tonų grūdų derliaus Lietuva eksportuos apie 2,5 mln. tonų. Uždarbis – keli milijardai litų.

6–8 psl.

Violeta Bagdanavičiūtė

AF

P n

uo

tr.

I.Gelūno nuotr.

L.B

run

dzo

s/B

FL

, E.O

vča

ren

ko

nu

otr

.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.2 | Politika

Ar norėtumėte, kad valstybės biudžeto pinigus skirstytų broliai Lavrinovičiai, šokėjas Skambinas, dainininkas Juozapaitis, boksininkas Petrauskas ir kitos žvaigždės?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Taip, nes jie daug pasiekė savo srityse,

todėl padės ir Lietuvai (768) 4 proc.

Taip, nes dabartinis Seimas toks

blogas, kad už jį jau nieko negali

būti blogiau (2052) 9 proc.

Ne, ačiū, jau valdė A.Valinsko

žvaigždės (7346) 34 proc.

Ne, nes sporto ir meno žvaigždės

tėra politikų masalas rinkėjams

(11643) 53 proc.

Žiurkės stiklainyjeKą daro valdininkai, kai Lietuva neįvykdo ES fon-dų lėšų panaudojimo planų? Skuba pritarti bet ko-kiems projektams, kad tik pinigai nedingtų? Kaip garsiojoje istorijoje „sraigtasparniai – vietoj namų apšiltinimo“? Kai kur taip. Kur ir valdžią turi, ir ES pinigus gauna „mūsiškiai“. O kitur? „Atkatas“ iki 10–15 procentų?

Ne be šito. Tačiau kad ir kaip sunku tuo patikė-ti, net „atkatas“ – ne visagalis. Pasirodo, kad prieš rinkimus dalijant ES pinigus svarbiausia – jei tik pi-nigai sukasi per tavo valdomą ministeriją – kad jų negautų tas miestas, mokykla, kuriuos valdo poli-tinis priešas.

Negali taip būti? Juk Lietuvai nuo to tik blogiau. Spjaut į tą Lietuvą, nes jei ES parama padės tavo oponentui, geriau jau tegu ją skradžiai žemę.

Netikite? Pakalbėkite su fi rmų, konsultuojančių ES fondų klausimais, vadovais. Papasakos tokių dalykų, kad kvapą užgniauš, vaizduotės pristigs.

Atvažiuoja rajono meras ir klausia fi nansų konsul-tantų, ar jie negalėtų taip prastai surašyti popierių, kad rajonas negautų ES paramos? Įsivaizduojate: vieni maldauja neišmaldauja ES fondų lėšų, o čia priešingai – velniop tą paramą? Lygis.

Bet blogai mes negalime, o ir nenorime, atsako konsultantai merui ir dar perklausia: ar jis supran-ta, kad rajonui blogai bus? Matote, ramiai paaiškina meras, pirminę paraišką pateikė tas meras, kuris jau ne meras. Jei ES paramą gausime tam projektui, tai juk jis, žaltys, galės girtis, kad gerą darbą padarė.

Kad būtų dar linksmiau, pridurkime, kad ir bu-vęs meras, ir dabartinis, – iš tos pačios šalį valdan-čios partijos.

Kita istorija. Ministerijos nuostata: nė vienai Vil-niaus mokyklai neduoti ES paramos. Geriau sraigtas-parnius pirksim, mokyklas pūdysim, bet buvusiam partijos bosui, savo partiją sukūrusiam, ES pinigų neduosim. Ir nedavė. Tiesa, keturioms Vilniaus mo-kykloms vis dėlto nuskilo ir jos gavo ES paramą.

Bet tik todėl, kad sostinės vicemeras priklauso tai partijai, kuri dar iki Seimo rinkimų „pasiėmė“ ES pi-nigus renovacijai skirstančios ministerijos portfelį, ir kažkam pavyko prie jo prieiti.

Išraustam sostinės parkui pasisekė mažiau. Pa-raiška ES paramai gauti netenkinama. Kad tik meras negalėtų pasigirti, jog sutvarkė parką. Blogai Vilniui ir vilniečiams? Na, ir kas svarbiausia, kad politiniam priešui riesta. Kaip tai pavadinti?

Senovėje, kai Lietuvos kaime dar buvo kolcho-zai, fermų vedėjai prie butelio pasakodavo, kaip jie naikina žiurkes. Pagauna 8, uždaro į 4 stiklainius – iš poros stiklainyje po kurio laiko lieka viena. Tada pusfi naliai, o ta, kuri fi nale suėda bendrakailę, palei-džiama į laisvę. Žiurkes iš fermos kaip vėju nupučia.

Regis, kolchozų fermų vedėjų į laisvę paleistos žiurkėdos ne tik nenudvėsė, bet, tautai vangiai do-mintis politika, pasivertė merais, Seimo nariais, ministrais, ir kraupios žiurkių, tik dvikojų ir kos-tiumuotų, kautynės stiklainyje, skambant „vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, tęsiasi.

Tapome saviėdos institucija, anądien konstatavo prokurorė, tapusi kišeninio generalinio prokuroro vykdomos „reformos“ auka. Ne apie prokuratūrą – apie valstybę pasakyta.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Žiurkių, tik dvikojų, kautynės stiklainyje tęsiasi.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

„F & L“ production

Savaitės parlamentarai Jei į Seimą išrinktume ne politikus, o jų sąrašų puošmenas, progines kalbas dainuotų Juozapaitis, PVM lengvatas mėtytų broliai Lavrinovičiai, naujų mokesčių baudas – Kaukėnas, apkaltas nokautais baigtų Petrauskas, Putiną ir

kitus užsienio priešus permestų Mizgaitis, o visas Lietuvos bėdas pakeltų ir pro Seimo langus išmestų Savickas.

Apklausoje

dalyvavo

21815žmonių

s

53PROC.

ugsė

4PROC. 9

PROC.

34PROC.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Šveicarų pavyzdysVis daugiau girdėti spekuliacijų apie galimas val-dančiąsias koalicijas. Šiuose pasvarstymuose, viena vertus, ryškėja valdančiųjų noras valdžioje pasilik-ti bet kuria kaina. Kita vertus, opozicinės partijos siekia bet kuria kaina į valdžią ateiti, nelabai ren-kantis, kas bus jų partneriai, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi.

Tikėtina, kad kiekviena partija, surinkusi dau-giau nei 5 proc. rinkėjų balsų ir patekusi į Seimą, sieks būti valdančiojoje koalicijoje ir gauti minist-rų portfelių. Tai normalu. Kaip normalu ir tai, kad visos partijos valdančiajai koalicijai nepriklausys ir dalis liks opozicijoje.

Taip yra visose demokratinėse šalyse. Tiesa, Eu-ropoje yra šalis, kurioje opozicijos parlamente nėra, nes visos išrinktos partijos deleguoja kandidatus į vyriausybę. Opozicija lieka už parlamento ribų, tu-rėdama svarų tiesioginės demokratijos instrumen-tą, – referendumus.

Tai Šveicarija – šalis, turinti tik septynis minist-rus, iš kurių vienas metams dar renkamas ir prezi-dentu. Verta pasimokyti racionalumo ir taupumo valdant valstybę.

Tačiau mums reikia dvigubai daugiau ministrų, nors gyventojų turime perpus mažiau. Seime tikrai bus opozicija, nes konservatoriams susikalbėti su socialdemokratais sunkiau nei lenkui su lietuviu Šalčininkuose. Tik nežinia, kas toje opozicijoje bus.

V.Landsbergis mano, kad konservatoriams ge-riausia vadovautis vertybiniu principu ir į koalici-ją su Darbo partija neiti. Atrodo, kad jam ir social-demokratai nelabai tiktų. Tik kažin, ar jam pritaria dabartiniai konservatorių ministrai?

Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius pareiškė, kad koalicijai su konservatoriais dauguma social-demokratų nepritartų. Manyčiau, geriausia būtų

atsiklausti pačios partijos, nes nesu tikras, kad jei tektų rinktis tarp V.Uspaskicho ir konservatorių, ar eiliniai partijos nariai rinktųsi žmogų, kuris, švelniai tariant, vargu ar suvokia mūsų valstybės interesus.

Vakarų valstybėse neretai koalicijos partneriai žinomi iš anksto. Vokiečiai žino, kad Krikščionių demokratų partijos nuolatiniai partneriai yra Krikš-čionių sąjunga ir Laisvųjų demokratų partija. So-cialdemokratai koaliciją sudaro su žaliaisiais. Bet krikščionys demokratai nekart yra sudarę ir didžiąją koaliciją su socialdemokratais.

Vokietijoje yra tik viena partija, su kuria koalici-jos nesudarys niekas. Tai Kairioji – buvę komunis-tai, kurie yra prieš Vokietijos narystę NATO. Vokie-tijos socialdemokratams kairieji nepriimtini, visi tai gerai žino.

Daugelyje Vakarų Europos šalių premjeru tampa tos partijos, kuri gavo daugiausia balsų, lyderis. Pas mus tokios tradicijos nėra. Prezidentė gali skirti premjeru bet ką. Be to, ji gali iškelti sąlygų būsimam premjerui dėl ministrų kandidatūrų ir turėti svarbų vaidmenį formuojant Vyriausybę.

Akivaizdu ir tai, kad vertybiniai dalykai mažiau-siai turės įtakos būsimajai koalicijai. Partijos apie tai net nekalba. Mūsų visuomenei, kurios ne viena karta mokėsi prisitaikyti ir neblogai tai išmoko, ver-tybės taip pat nerūpi. Didžiausia vertybė – pinigas. Matyt, nelabai rūpi ir būsimoji mokesčių politika, naujų darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas.

Mūsų visuomenei nerūpi visa tai, kas demokra-tinėse Vakarų šalyse prieš rinkimus svarbiausia. Toks įspūdis, kad daugybei mūsų piliečių nerūpi, nei kas, nei kaip valdys šalį.

Komentaras

Vytautas Plečkaitisredakcija@15min.lt

Toks įspūdis, kad daugybei mūsų piliečių nerūpi nei kas valdys šalį, nei kaip valdys.

Tema | 3

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Nedelsiant uždaryti ir kuo ilgiau gydyti, išleidus –griežtai kontroliuoti. Tokie žodžiai kaskart skrieja psichikos ligonių adresu, kada kai kurie jų padaro šiurpų nusikaltimą.Bet Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos prof. Dainius Pūras įspėja: tai –ne tas kelias, kuriuo einant tragedijų bus mažiau.

„Tikroji situacija Lietuvoje tokia – sukurtas tinklas, kuris tinkamai aprū-pina psichikos ligonius kompensuoja-maisiais vaistais. Toliau – taškas. Visa Lietuvos psichiatrijos sistema iki šiol laikosi ant medikamentinio gydymo, bet to nepakanka“, – pastebi D.Pūras.

– Septynmetę mergaitę Telšių rajone, įtariama, nužudė psichikos sutrikimų turinti kaimynė. Po kelių dienų Kėdai-nių rajone medkirtys, dėl kurio psichi-kos suabejota, prisipažino subadęs tris žmones. Lietuvos įstatymai tokie, kad psichiniai ligoniai gali būti izoliuoti tik padarę sunkius nusikaltimus arba sutikę gydytis savo noru. Viskas gerai?

– Noriu priminti, kad totalitarinėje sistemoje pirma pradeda uždarinėti ligonius, po to šiaip visus įtartinus, o po to – ir tave patį. Griežtinti psichinių ligonių kontrolę – pats netinkamiausias pasiūlymas.

Mano žiniomis, šiuo metu psicho-neurologijos pensionatuose yra izo-liuoti 5–6 tūkst. psichikos negalią tu-rinčių žmonių. Tai labai daug. Nesakau, kad reikia atlapoti duris ir visus išleisti. Pirmiausia reikia pasiekti, kad į tokias

įstaigas nebevežtų naujų ligonių. O to siekti dar net nepradėta. Taigi tokiame fone sakyti, kad reikia griežtinti psichi-nių ligonių priežiūros priemones, yra labai neatsakinga.

Didžiausią pavojų kelia sveiki žmo-nės, o ne ligoniai, kurių padaromų nu-sikaltimų skaičius yra palyginti mažas.

Ir vis tik – yra tokia problema ir jos ne-reikia neigti, kad žmonės su psichikos sutrikimais gali pasižymėti neprogno-zuojamu ir pavojingu elgesiu, ypač kai paūmėja liga.

– Įsivaizduokime situaciją, kad at-slūgus ligos paūmėjimui žmogus iš psi-chiatrijos ligoninės grįžta į savo namus. Kas toliau?

– Dažniausiai artimieji duoda jiems suprasti, kad esi bejėgis, sunkus ligonis, todėl ramiai sėdėk ir nesimuistyk. Jei-gu pradėsi pykti, vėl išvešime. Žmogus darosi piktas ne tiek dėl psichikos ligos, o dėl to, kad yra izoliuotas.

Vakarų psichiatrija tai seniai suvo-kė. Reikėtų pagaliau suvokti ir mums –arba pradedame su tokiais žmonėmis normaliai bendrauti, arba toliau dis-kriminuojame ir, kai kas nors įvyksta, randame atpirkimo ožį.

– Ką siūlote daryti? – Reikėtų pasimokyti iš tų valsty-

bių, kurios turi gerai sukurtas psichi-kos sveikatos priežiūros sistemas – Va-karų, Pietų ir Šiaurės Europos šalių, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ka-nados. Ten irgi visko įvyksta, bet šios šalys daug metų investuoja į tai, kad psichikos ligoniai, atslūgus paūmėji-mui, būtų mokomi gyventi atviroje vi-suomenėje. Tai ir yra pati efektyviausia pavojingų veikų prevencija.

Lietuvoje iki šiol nesuvoktas vienas dalykas. Mūsų visuomenėje daug prie-vartos, nes žmonės ne nesveiki, o ne-turi įgūdžių gyventi laisvėje. Jie nemo-ka kontroliuoti savo gyvenimo, todėl apstu savęs ir kitus naikinančio elge-sio. Juk Lietuvoje kasmet daugiau kaip 4 tūkst. gyvybių netenkama dėl vadi-namųjų išorinių priežasčių, kai žmo-nės patys save arba kitus sunaikina. Tik maža dalis jų – psichikos ligoniai. Vadinasi, net ir sveikus žmones reikia mokyti atsakyti už savo veiksmus. To turime mokyti ir psichikos ligonius, o šito Lietuvoje net nepradėta daryti.

– Bet juk Lietuvoje pristeigta daugiau nei šimtas psichikos sveikatos centrų.

– Psichikos sveikatos centrų idėja buvo gera, bet jų plėtra sustojo pačioje užuomazgoje ir jie tapo vaistų išrašymo kontoromis. Psichiatrų, kurie atsako

už medicininį gydymą ten daugiau nei psichologų arba socialinių darbuotojų.

Vienam socialiniam darbuotojui pri-skirta apie 30–40 tūkst. gyventojų. Pa-skaičiuokime. Psichinėmis ligomis iš 100 gyventojų serga 2–3 žmonės. Vadi-nasi, tarp 10 tūkst. gyventojų tokių bus 200–300, tarp 30–40 tūkst. – 600–1200. Štai tokiam skaičiui ligonių bendruo-menines paslaugas turi suteikti vienas žmogus. Kur jam tuos ligonius surinkti? Gal į koncertų salę? Tarptautinis stan-dartas – vienas darbuotojas dirba su 5, 6, daugiausia – 8 sunkesniais ligoniais.

– Kokios tos bendruomeninės paslaugos?

– Socialinis darbuotojas, turėdamas keletą ligonių, turi visą savo darbo lai-ką skirti darbui su jais. Ne guosti, kokie jūs vargšai ligoniukai, o mokyti gyven-ti su savo liga, mokyti atstatyti kasdie-nio gyvenimo įgūdžius, tvarkyti savo buitį, savo fi nansus. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžė, kad kiekvienam ligoniui pagal gyvenamąją vietą turėtų būti užtikrinti penki dalykai.

Pirma – gydymas vaistais. Antra – psichoterapinė-psichologinė pagalba. Trečia – psichosocialinės reabilitacijos paslaugos ir paūmėjimo metu prarastų įgūdžių atnaujinimas. Ketvirta – gali-mybė turėti apsaugotą socialinį būstą savo bendruomenėje, nes šie žmonės dažnai lieka vieniši. Svarbu ne uždaryti žmogų į didelį internatą, o užtikrinti, kad jis galbūt su keliais likimo draugais galėtų apsigyventi nedideliuose bend-ruomenės namuose. Penkta – profesinė reabilitacija, kitaip sakant, žmogų iš-mokyti kokio amato, jį perkvalifi kuoti, kad rastų vietą darbo rinkoje.

Tai iš šitų penkių dalykų Lietuvoje tikrai prieinami yra tik vaistai. Žinoma, medikamentinis gydymas reikalingas, ypač paūmėjus psichikos ligai, bet toks gydymas tampa bevertis, jeigu šalia jo nėra viso komplekso bendruomeninių paslaugų, kurios moko psichikos ligo-nius savarankiškai gyventi ir atsakyti už savo veiksmus.

Visa tai aiškiai surašyta Psichikos sveikatos strategijoje, kurią Seimas pa-tvirtino dar 2007-aisiais. Vietoje gąsdi-nimų, kad štai ateina psichikos ligoniai, kurie mus išžudys, reikėtų pagaliau ją prisiminti bei pradėti įgyvendinti.

Vien vaistai nepadės

D.Pūras:

„Griežtinti psichinių ligonių kontrolę – pats netinkamiausias pasiūlymas.“

Lietuvoje

psichikos ligoniai

tik gydomi

vaistais, bet ne

mokomi gyventi

su savo liga.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Psichikos ligoniai:

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.4 | Reportažas

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ negaili nei jėgų, nei pinigų abejonėms dėl Kaliningrade statomos atominės elektrinės sklaidyti, nors statybas pradėjo neturėdama nei investuotojų, nei susitarimų, kur dės pagamintą elektrą.

Koncernas „Rosatom“, statantis Baltijos atominę elektrinę (BAE), nuolat kviečia-si Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidą – ar į Sankt Peterburgą parodyti seniai veikian-čios Leningrado jėgainės, ar į konferenci-ją apie branduolinę energetiką Maskvoje. Šią savaitę grupė Lietuvos ir Lenkijos žur-nalistų buvo pakviesti apsilankyti greta Nemano, kur šių metų vasarį pradėti lieti BAE pamatai.

Duobėtas keliasGrandiozinio projekto reikmėms valdžia perėmė 259 ha ploto sklypą tarp Šešupės ir Įsruties upių, nuo Kaliningrado nutolusį apie 140 km. Nepasiekęs jo nelabai suprasi, kokio masto statybos suplanuotos.

Važiuojame pro neprižiūrimus, krūmais apžėlusius, laukus, nedidelius miestelius ir juokais svarstome, kaip bus vežami reak-toriai. Kelias asfaltuotas, bet siauras, o juo skriejantis autobusiukas nuolat šokčioja.

Iš didžiulio sklypo tik 90 ha skirti pačiai BAE. Matyti vienintelis teritorijoje užbaig-tas statinys, skirtas administracinėms ir buitinėms reikmėms. „O buvo visiškai pli-kas laukas“, – vesdamas pirmajam iš reak-torių numatytos duobės link, išdidžiai sako statybų vadovo pavaduotojas Aleksandras Guliajevas.

Statybose dviem pamainomis dirba apie 700 žmonių. Per piką – 2014-aisiais – jų tu-rėtų būti dešimtkart daugiau. Jėgainės dar-buotojams netolimame Nemano mieste (Ra-gainėje) turėtų iškilti atskiras atomininkų rajonas su naujomis mokyklomis, medici-nos ir kitomis įstaigomis. Jis suplanuotas 8 tūkst. gyventojų ir turėtų atgaivinti miestą, kuriame dabar gyvena vos 10 tūkst. žmonių.

BAE turėtų būti įrengti du VVER-1200 tipo (dviejų kontūrų vandens-vandens)

reaktoriai (rus. водо-водяной энергетический реактор), pradėti kurti kaip atominių po-vandeninių laivų jėgainės. Pirmasis šio tipo reaktorius tik kitąmet turėtų pradėti veikti Novovoronežo AE. Kiekvienas BAE reakto-rius – 1150 megavatų galingumo, jie turėtų būti paleisti 2016 m. ir 2018 m. Turbinos bus prancūziškos „Arabelle“. Planuojamas jė-gainės darbo laikas – 50 metų.

Jėgainė statoma mažiau nei 20 km nuo sienos su Lietuva ir Nemuno, kurio van-denį žadama naudoti reaktoriams aušinti. Pasak srities infrastruktūros vystymo mi-nistro Aleksandro Rolbinovo, prieš trejus metus buvo įvertintas galimas BAE poveikis aplinkai, Nemane buvo surengti vieši šios ataskaitos klausymai, ji perduota Lietuvai.

Bet Lietuvos aplinkosaugininkai nuogąs-tauja, kad upės ekosistema dėl to gali patirti neigiamą poveikį. „Rosatom“ ir Kaliningra-do valdžios atstovai ramino, kad neigiamų ekologinių pasekmių nebus, bet tikslių prog-nozių nei vieni, nei kiti nepateikė, pasi-tenkinę abstrakčiais atsakymais. „Pakliūti radioaktyviems elementams į aplinką ne-įmanoma“, – tvirtino A.Guliajevas.

Atliekomis kas nors pasirūpins?Praėjusią savaitę „Rosatom“ vadovas Serge-jus Kirijenka viešai pasiūlė Lietuvos parei-gūnams surengti konsultacijas dėl projekto. Jis tvirtino, kad laikomasi Jungtinių Tautų (Espoo) Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste,

nors Rusija jos dar neratifi kavusi, taigi, gali vertinti pagal savo standartus.

2009 metais aplink Baltijos jūrą esan-čioms valstybėms, ES ir Baltarusijai buvo įteikta jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, surengtos konsultacijos su visų šalių atstovais. Esą vieninteliai lietuviai at-sisakė leistis į kalbas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija at-kirto, kad Rusija nepaaiškino, kodėl jėgainę stato prie sienos, neatliko seisminių tyri-mų. Anksčiau pateiktas dokumentas pa-grįstas 1983 metų tektoninių lūžių ir 1999 metų seisminio pavojingumo žemėlapiais. 2004-aisiais užfi ksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnis nei prognozuota.

Maskva taip pat neatsakė, kaip bus au-šinamas reaktorius, kokie pokyčiai laukia Nemuno ir aplinkinės teritorijos, nedetali-zavo avarinės parengties planų ir neatliko atsparumo testų.

Su lietuvių žurnalistais susitikę „Rosa-tom“ atstovai kartojo S.Kirijenkos žodžius: visa reikiama informacija ir naujausi duo-menys buvo pateikti, bet Vilnius atsisako organizuoti viešus klausymus ir pamiršta sveiką protą. Vieta esą buvo renkama iš trijų aikštelių. BAE fi zinės saugos direkto-riaus pavaduotojo Aleksandro Jermišino žodžiais, kitos dvi aikštelės buvo atmes-tos būtent dėl neigiamų seisminių tyrimų rezultatų.

„Mes koncernui šituos klausimus užduo-dame jau seniai. Saugumas mums dar labiau rūpi. Saugumas turi būti garantuotas, turi būti užkirstas kelias bet kokiems nelaimin-giems atsitikimams, – aiškino Kaliningrado srities tarptautinių ir tarpregioninių ryšių agentūros vadovė Ala Ivanova. – Abipusiai ryšiai mus tenkina. Matėme didžiules sche-mas, kas ką turi užlieti.“ Perklausta apie

veiksmų planą nelaimės atveju A.Ivanova atsakė mananti, kad jis yra: „Kai rengiamas projektas, tokios schemos turi būti. Pati schema egzistuoja, dabar ją reikia pritai-kyti konkrečiai struktūrai.“

Pasak A.Guliajevo, tokių saugumo siste-mų nėra nė vienoje kitoje Rusijos branduoli-nėje jėgainėje. Bet analogiškoje Leningrado AE-2, kuri jau keletą metų statoma netoli Sankt Peterburgo, pernai vasarą sugriuvo apsauginio gaubto (esminio AE saugos ele-mento) konstrukcijos.

Dar viena klausimų kelianti detalė – bran-duolinio kuro atliekos, kurias tikriausiai teks išgabenti į „didžiąją Rusiją“. Pasido-mėjus, ar dėl to buvo derėtasi su Lietuva, A.Guliajevas nurodė, kad nemažai branduo-linę energetiką plėtojančių valstybių netu-ri galimybių pasirūpinti radioaktyviomis atliekomis, todėl esą savaime suprantama, kad ši problema bus išspręsta. „Rosatom“ yra eksploatacinė tarnyba. Nežinau, kokiais normatyviniais dokumentais jie naudojasi, bet tiksliai žinau, kad tie klausimai kažkaip sprendžiami. Pasaulinė praktika rodo, kad problemų nėra“, – aiškino jis.

Visagino AE atstovai, kiekvienam opo-nentų argumentui randantys po skaičių apie laukiančią ekonominę naudą, kolegas rusus šiame ringe nokautuotų jau pirmame raunde. „Rosatom“ atstovai emocingai gina projektą, lygindami jį su VAE (dažniausiai šio nenaudai), tuo tarpu valdininkai atvirai teigė atsakymų į daugelį klausimų, kylan-čių ir jiems, tiesiog nežinantys.

Kelias eksportuoti – tik per LietuvąParašą po sprendimu Kaliningrado srity-je statyti BAE tuometis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas suraitė 2009 metų rug-sėjį, likus keliems mėnesiams iki dienos, kai buvo išjungtas antrasis Ignalinos AE reaktorius.

Maskva aiškino norinti užtikrinti srities energetinę nepriklausomybę. Tačiau iki šiol nepaskaičiuota net kiek kainuos vietos elektros tinklų atnaujinimas. Danų anali-tikai yra nurodę, kad ateityje Kaliningra-dui reikės iki 6 teravatvalandžių elektros per metus. Vien atominė elektrinė gene-ruos triskart daugiau. A.Rolbinovas žur-nalistams pripažino, kad esami pajėgu-mai (maždaug 1 MW galios) leidžia su kaupu patenkinti dabartinį poreikį. „Mak-simalus poreikis – pikas buvo vasarį –sudarė 728 MW“, – nurodė jis, tačiau

Kaliningrado AE: rusų

A.Timonovas:

„Atmeskime politiką ir vadovaukimės sveiku technišku protu – VAE ir BAE turės ne tik draugauti, bet ir dalintis tuo pačiu namu.“

Baltijos atominės

elektrinės

statybose jau

pluša keli šimtai

darbininkų.

E.Digrytės nuotr.

Į būsimą atominę

elektrinę veda

siauras ir duobėtas

kelias.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Reportažas | 5

vežimas prieš arklįpažymėjo, kad poreikis kasmet auga 5–6 proc.

Iki 80 proc.BAE pagamintos energijos teks eksportuoti. Tuo užsiims Rusijos kom-panijos „Inter RAO JES“ antrinė įmonė „In-ter RAO Lietuva“. Prieš pusantrų metų pa-sirašytoje sutartyje numatyta, kad nuo 2017 metų elektros eksportas per Lietuvos teri-toriją kitoms Baltijos šalims sieks 1 tūkst. MW per metus.

Įmonės „Rosatom“ inžinerijos programų direktorius Sergejus Bojarkinas prieš keletą mėnesių aiškino, esą 2020 m. regione rei-kės tiek elektros (1,2 GWe ar net 16 GWe), kad vietos užteks trims jėgainėms: Visagi-no (VAE), Baltijos ir Astravo Baltarusijoje.

Bet kaliningradiečiai turi kitokių lūkes-čių. „BAE bus pastatyta anksčiau. Gal VAE net nebereikės?“ – retoriškai žurnalistų klausė A.Rolbinovas. „Atmeskime politiką ir vadovaukimės sveiku technišku protu –VAE ir BAE turės ne tik draugauti, bet ir dalytis tuo pačiu namu. Jei vienos ar kitos darbas sutriks, kita turės padengti“, – aiš-kino „Rosatom“ Informacijos ir viešųjų ry-šių departamento vadovas Andrejus Timo-novas. Rusija jau seniai kalba norinti tiekti elektrą į Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją, kuri po Fukušimos tragedijos rengiasi uždaryti visas savo atomines jėgaines. Viena bėda – Kaliningrado sritis sujungta tik su Lietuvos tinklais, o šios gijos pajėgumai menki. Rusai svajoja apie tarptinklines jungtis į Lenkiją

ir Vokietiją. Juos masina ir elektros tiltai iš Lietuvos į Švediją ir Lenkiją bei naujas ka-belis tarp Estijos ir Suomijos.

Lietuva nuo sovietmečio elektros tinklais yra sujungta su Estija, Latvija, Baltarusija ir Rusija, kuri šią sistemą, sutrumpintai pagal valstybių pavadinimus vadinamą BRELL, ir kontroliuoja. Taip esame susieti su didžiuliu energetiniu tinklu IPS/UPS, besidriekiančiu iki Kazachstano ir Mongolijos.

Nutiesusi jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuva integruosis į Europos elektros ener-gijos sistemą UCTE ir Kaliningrado sritis iš-ties bus energetiškai užblokuota arba turės sekti mūsų pavyzdžiu. Bet, rinkoje atsira-dus naujam žaidėjui, VAE gali tapti ekono-miškai nepagrįsta.

Statybos be investuotojųSeimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas minėtą S.Kirijenkos laišką pavadino despe-ratiška viešųjų ryšių akcija, kurios prireikė nerandant investuotojų.

Demokratinėse valstybėse esminiai sprendimai gimsta diskusijose. BAE pro-jektas plėtojamas atvirkščiai: pirmiausiai V.Putinas pasirašė įsaką, o tuomet licenci-jos pradėtos išduoti vadovaujantis nuosta-ta, kad ten turi stovėti branduolinė jėgainė.

Didžiulis generavimo šaltinis suplanuo-tas ir pradėtas statyti neturint ne tik jung-čių, bet ir gyvybiškai svarbių – kad būtų

pinigų bei kur eksportuoti produkciją –investuotojų.

Rusija prie branduolinės jėgainės staty-bos Kaliningrade kvietė prisidėti ir Lenkiją, ir Lietuvą, bet sulaukė neigiamų atsakymų.

„Rosatom“ norėtų pasilikti 51 proc. ak-cijų, likusioms ieškoma pirkėjų, o jų kaip nėra, taip nėra. Anksčiau žiniasklaidoje buvo nurodyta ne viena Italijos, Ispani-jos, Čekijos, Vokietijos kompanija, tariamai susidomėjusi šiuo projektu. Paklaustas apie galimus investuotojus, A.Timonovas dusyk pažymėjo: „Dabar – kaip tik dabar, kai kal-bame, vyksta derybos su Vakarų kompani-ja.“ Bet į detales nebesileido.

BAE statyba kainuos 5 mlrd. eurų (dau-giau nei 17 mlrd. Lt) . Į nuostabą, kad kaina mažoka, – tik vieną reaktorių VAE planuo-janti Lietuva abejoja, kad pavyks išsisukti su tokia pačia suma, vienas iš statybos va-dovų A.Guliajevas atkirto: „O kas jus ste-bina?“ Bet vėliau jis pridūrė, kad tokie yra dabartiniai skaičiavimai. Jungtis su Lenkija kainuotų dar iki 0,5 mlrd. eurų, 600–1000 MW kabelis į Vokietiją – 1–1,2 mlrd. eurų.

Maskva tikina, kad problemų dėl fi nan-savimo nėra – bent pirmam projekto etapui lėšų skirs „Rosatom“. O jei investuotojų taip ir neatsiras, rusai žada reikiamus mi-lijardus sukrapštyti savo kišenėje ir elektrą tiekti „didžiajai“ Rusijai. Per Lietuvą, kuri netrukus ketina persikraustyti į europie-tišką sistemą.

Lietuvos, Rusijos ir Baltarusi-

jos netoli viena nuo kitos pla-

nuojamos statyti ir jau sta-

tomos atominės elektrinės

turėtų pradėti veikti beveik

tuo pačiu metu.

Lietuva Visagino atominę

elektrinę planuoja statyti šalia uždarytos

Ignalinos atominės elektrinės. Projekte

dalyvauja Latvija bei Estija, laukiama su-

grįžtant anksčiau iš derybų pasitrauku-

sios Lenkijos. Strateginis investuotojas ir

reaktoriaus tiekėjas – Japonijos ir JAV kor-

poracija „Hitachi“. VAE planuojama pa-

statyti vieną 1350 MW bendrosios galios

pažangųjį verdančio vandens reaktorių

ABWR. Lietuva planuoja iki 2016 m.

nutiesti elektros jungtis su Švedija bei

Rusija. Darbai VAE statybų aikštelėje turi

prasidėti 2014 m. Elektrinė turėtų pra-

dėti dirbti 2020 m. Projekto vertė – apie

5 mlrd. eurų (daugiau nei 17 mlrd. Lt).

Baltarusija skelbia jau pradėjusi savo

Astravo atominės elektrinės statybas. Ji

statoma Michailiškių kaimelyje, vos 20

km nuo Lietuvos sienos. Baltarusija

elektrinę statyti patikėjo Rusijos energe-

tikos korporacijai „Rosatom“, kuri stato ir

atominę jėgainę Kaliningrade. Paskelbta,

kad Astravo AE statybai 10 mlrd. JAV do-

lerių (daugiau nei 27 mlrd. Lt) kreditą su-

teikė Rusija. Astravo AE bus lygiai tokia

pati, kokia statoma Kaliningrade: 2400

megavatų galingumo, dviejų reaktorių.

Pirmąjį bloką ketinama įjungti 2017 m., o

antrąjį – 2018 m.

Atominės lenktynės

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.6 | Verslas

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Grūdų augintojai džiaugiasi, kad pagrindinis jų verslo akcininkas Dievas padėjo išauginti rekordinį javų derlių. Didelės grūdų kainos suneš dideles pajamas, kurios bus skaičiuojamos milijardais.

Pajamų galėtų būti dar daugiau, jei grūdų kokybė būtų aukščiausia. Tačiau tyrimai rodo, kad gausus lietus padarė savo juodą darbą – grūdų kokybė tik vidutinė. Be to, dalis grūdų pažeisti pelėsinio grybelio fu-zariozės, o jis yra kenksmingas ir gyvulių, ir žmonių sveikatai.

Įsimetus fusarium grybeliui, ant grūdų susidaro nuodingos medžiagos – mikotok-sinai. Didesnė mikotoksinų koncentracija neigiamai paveikia grūdų maistines savy-bes, blogina kviečių kepimo, o miežių –salyklines savybes. Todėl šiemet domi-nuos tik 2–4 klasės grūdai, o „ekstra“ ir I klasės grūdų, labiausiai tinkamų ekspor-tui, bus mažiau.

Didelio derliaus spąstai„Didelis grūdų derlius pateko į spąstus: ne visi augintojai turi pakankamai talpyklų, galimybių išdžiovinti ir iš karto juos par-duoti arba tinkamai saugoti, todėl netei-singai laikomi šlapi grūdai kaista ir dygs-ta, mažėja kviečių ir rugių kritimo skaičius (kokybinis rodiklis, nusakantis tešlos savy-bes, – aut. past.), prastėja ir kiti kokybės rodikliai“, – „15min“ pasakoja Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos ve-dėja Vida Timinskienė.

Laboratorijos vedėja su bendradarbėmis vos spėja suktis – tikrinti grūdų kokybę atveža ir augintojai, ir perdirbėjai bei eks-portuotojai. Dažnai atliekami vadinamieji tešlos kepimo savybių, pavyzdžiui, miltų

gebėjimo sugerti vandenį, tešlos elastin-gumo ir tamprumo tyrimai. V.Timinskienė tvirtina, kad šiemet ir šie grūdų kokybės rodikliai bus prastesni.

„Ekologiškų grūdų kokybės rodikliai yra

visada žemesni nei užaugintų su cheminė-mis medžiagomis, bet, pavyzdžiui, man tie grūdai atrodo ir mielesni, ir gražesni“, –šypsosi pašnekovė.

Grybelio pažeisti grūdai būna smulkūs, dauguma fuzarioze užsikrėtusių grūdų at-rodo susiraukšlėję, susitraukę, gali būti išsipūtę, su atsisluoksniuojančia trupan-čia luobele.

Tokie grūdai yra blyškūs, kreidinio ats-palvio. Jų paviršiuje gali būti rožinės spal-vos dėmių arba visas grūdas rožinis, luobe-lės trupančios. Grūdo endospermas (grūdo vidinė dalis) būna iš dalies arba visiškai praradęs stiklingumą, purus, trupantis, miltingos konsistencijos, visiškai netekęs blizgesio.

„Kai kurie grūdų perdirbėjai patys turi galimybę nustatyti mikotoksinų kiekį, kiti supirkėjai kreipiasi į mus. Bet kuriuo atve-ju, patys gamintojai kontroliuoja, kad gry-belio apimti grūdai nepatektų į gamybą“, –sako V.Timinskienė.

Lietuvai pasisekėŠiuo metu kuliami vasariniai rapsai. Auga-lininkystės tarnybą jau pasiekia informa-cija, kad jie yra labai šlapi ir šiek tiek ma-žesnio nei praėjusiais metais aliejingumo.

„Tikslius 2012 metų grūdų derliaus re-zultatus bus galima įvertinti tik po to, kai bus nuimtas ir apdorotas visas derlius, o tai bus tik apie sausio 1 dieną arba net šiek tiek vėliau“, – apibendrinimų ragina ne-skubėti daryti su grūdų auginimu, supir-kimu ir perdirbimu susijusios bendrovės „Litagra prekyba“ generalinis direktorius Adomas Grigaitis.

Anot jo, derlius šįmet labai nevienodas. Yra regionų, kurie pasižymi įprastu derlin-gumu, bet yra ir tokių, kurie viršija dau-giamečius vidurkius ir optimistiškiausias prognozes.

„Grūdų derlius Lietuvoje gali siekti iki 4,5 mln. t, o tai milijonu tonų daugiau nei įprasta mūsų šalyje“, – kalba A.Grigaitis.

Milijardai už grūdus Iš rekordinio 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuva eksportuos apie 2,5 mln. t

Grūdai Plotas (tūkst.ha) Derlingumas (t/ha) Nuimta (%)*

Kviečiai 551,1/582,4 3,4/5,4 95,8/92,6Kvietrugiai 94,4/110,8 2,5/4,4 92,6/92,5Miežiai 252,7/201 3,0/4,1 95,3/93,0Rugiai 42,0/53,2 2,0/3,4 97,3/96,0Rapsai 250,2/154,0 1,9/3,1 77,9/58,6

* 2011-09-09 / 2012-09-07. Šaltinis: ŽŪMPRIS

Grūdinių augalų ir rapsų nuėmimas Lietuvoje 2011/2012

lingumamamaamaamaaaaaaaaaaaaasssssssssssss (t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(t(tt(t(tt(t(t(tt(t(t(tt(t(tt(t(t(tt(tttttt(ttt(ttt(( /h/h/h/h/h/h/h/h/h/h/h/h/h/h/h////h/h/h/h///h/h/h/h/h////h/h/h//h/h/h/h//h/h////h//h////h//hh///////// a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a)a))a)a))a)a)a)a)a)a))a)a)a)aa)a))))))) NNNNNNNNNNNuiuiuiu mtmtmttmtm a a))))))))))))))))))) (%)

/5,4 959595959559595959595555959559595555,,,,,,,,,888888888888/92,6/4,44 92929292929929292929292929292999992929299999999999929999999 ,6/92,5/4,1 959999999999999999999999999999999 ,3/93,0/3,4 97,3/96,0/3,1 77,9/

p ,

58,6

Šaltinis: ŽŪMP

uėmimimamamamamaaamaamamaamaamamamamaaamammamam s sssssssssssss LiLiLiLiLiLiLiLiLLiLLLiLLLLLLiLLLLLLiLiLiLLLLiLiLiLLiiiiiLiieteteteteetetetetetetetetetetetteteteteteteeteeteteteteetteeteteteteeeteteteeeteeteteeettteteteetteteeeteteteteeteeeetteettteeettteettteettuvuvuvuvuvuvuvuvuvuvuvuvuuvuvuvuuuuvuvuuuuvuvuuvuuvuvuuuvuuuuvuuuvuuuvuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuvuuvu ojooooooooooooo e 20011/201

Lietuva tokio grūdų

derliaus neturėjo

jau daug metų.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Užsk. Nr. 306357

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Verslas | 7

Pastarųjų metų diržų veržimosi politika išvargino kiekvieną.

Dešimtys tūkstančių darbingų žmonių teisiog evakuavosi

iš Lietuvos ir patraukė geresnio gyvenimo ieškoti kitur. Jei

ir toliau tik mažinsime savo išlaidas, ribosime poreikius,

slopinsime ambicijas, pradėsime negerbti patys savęs ir

nekęsti savo valstybės.

Atrodo, jog valdžia pamiršo, kad vertę kuria dirbantys ir už-

dirbantys žmonės. Kad stipriausiai ant kojų stovi tos vals-

tybės, kuriose skatinama ekonomika, palaikomas verslas

ir leidžiama laisviau kvėptuoti inciatyviems ir kuriantiems.

Pagrindinis valdžios uždavinys šiandien - padaryti viską, kad

augtų žmonių pajamos, o ne mažėtų išlaidos. Tam galime

sukurti daugybę įrankių ir priemonių, pakeisti įstatymus,

šalinti viską stabdančias biurokratines kliūtis.

Sąjunga TAIP įsitikinusi, jog 1000 eurų atlyginimas, t.y. visos

Lietuvos gyventojų pajamų augimas, ne svajonė, o realybė.

Ir labai artima. Ir mes žinome, kaip tai padaryti.

Visų pirma, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo 850

litų iki 1000 litų galima pakelti jau 2013-ųjų sausį. MMA

padidinimas iki 1000 litų, nekeičiant neapmokestinamojo

pajamų dydžio, turės minimalų poveikį viešiesiems finan-

sams ir sudarys 3,1 mln. litų dydžio valstybės pajamų pa-

didėjimą. Gyventojams uždirbant daugiau, būtų gaunama

daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris padengtų vals-

tybės biudžeto nuostolį dėl MMA didinimo. Be to, pakėlę

MMA, padidintume žmonių motyvaciją dirbti bei ieškotis

legalaus darbo.

Antra, viešųjų pirkimų taisyklėse turi būti numatyta, kad

viešųjų pirkimų konkursų dalyviai savo darbuotojams pri-

valo mokėti ne mažesnį vidutinį atlyginimą, nei tam tikro-

je vietoje apskaičiuoja Statistikos departamentas. Tokia

praktika jau taikoma Vilniuje. Šią sostinės iniciatyvą, kaip

pavyzdį visoms ES valstybėms, įvertino Europos Komisija.

Tai, be abejo, turėjo įtakos ir vidutinio atlyginimo didėjimui

Vilniaus mieste: Statistikos departamento duomenimis,

2011 m. pirmą ketvirtį Vilniaus mieste vidutinis atlygini-

mas siekė 2399 litų, o dabar, t.y. metai po judėjimo TAIP

pergalės savivaldos rinkimuose, vidutinis atlyginimas yra

daugiau nei 2500 litų. Tuo metu vidutinis atlyginimas vi-

soje Lietuvoje pasikeitė nežymiai.

Trečia, Lietuvai būtinas verslo atgimimas. Valstybė privalo

būti dėmesinga dirbančiam, kuriančiam ir rizikuojančiam.

Mūsų siekiai - nacionalinio ir valstybinio verslo globaliza-

vimas, smuklaus ir vidutinio verslo globa. Taip pat, atsi-

žvelgiant į gerąsias Vakarų valstybių praktikas, Sąjunga

TAIP siūlo taikyti skirtingus PVM tarifus skirtingoms pas-

laugų ir prekių grupėms, panaikinti reinvestuojamo pelno

apmokestinimą.

Ketvirta, Sąjunga TAIP, siekdama spręsti bedarbystės prob-

lemą, įsipareigoja pertvarkyti neefektyvią Darbo biržą į Kar-

jeros centrus, atsakingus už darbo vietų kūrimą, įdarbinimo

procesų koordinavimą, verslo ir jaunų specialistų dialogo

užtikrinimą.

Penkta, sumažinus Seimą sutaupytas lėšas - 100 mln. litų

per ketverius metus - skirsime didžiojo Lietuvos trejeto -

švietimo, policijos ir medicinos darbuotojų – atlyginimų di-

dinimui. Nes nuo jų priklauso valstybės ateitis, saugumas

ir sveikata - kiekvieno iš mūsų gerovė.

Jau 2016 m. visoje Lietuvoje vidutinis atlyginimas gali būti

1000 eurų. Ir taip bus, jei suteiksite Sąjungai TAIP savo pa-

sitikėjimo mandatą.

Artūras ZuokasSąjungos TAIP pirmininkas

Jau 2016 m. visoje Lietuvoje

vidutinis atlyginimas gali būti 1000 eurų.

Ir taip bus, jei suteiksite Sąjungai TAIP

savo pasitikėjimo mandatą.

000 eurų.

gai TAIP

Lietuvoje

as gali būt

iksite Sąju

andatą.

1000 eurų atlyginimas – ne svajonė, o realybė

kas

Nr. 18

Pagrindinė žiemkentinė Lietuvos kultūra yra kviečiai. Jų gausą lėmė tai, kad pasėliai neiššalo žiemą, pavasarį buvo pakankamai šilumos ir drėgmės, o aukštos grūdų supirkimo kainos ska-tino ūkininkus naudoti intensyvias au-ginimo technologijas.

„Ta pati drėgmė, kurios šiemet buvo dosniai atseikėta, lėmė ir tai, kad tu-rėsime mažiau „ekstra“ klasės grūdų, tačiau, žvelgdami į savo laukus, dėl grūdų kokybės kol kas skųstis neturi-me priežasčių“, – užtikrina A.Grigaitis.

„Litagros grupė“ grūdus vadina savo verslo valiuta, nes su augalinin-kyste yra susijusi beveik visų grupės bendrovių veikla.

Išankstiniais duomenimis, rugpjū-tį supirkta 1,06 mln. t grūdų ir 150,2 tūkst. t rapsų. Jų, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, supirkta beveik 6 proc. mažiau. Rapsų supirkimas su-mažėjo paskutiniąją rugpjūčio savaitę, nes vėluoja vasarinio rapsų derliaus nuėmimas.

Grūdų – priešingai – supirkta net 60 proc. daugiau. Be to, didžiausią dalį supirktų grūdų – 816 tūkst. t arba 77 proc. – sudarė kviečiai.

Pasaulyje dažniausiai būna taip, kad kai pagrindinėse grūdų auginimo šalyse užauga mažas grūdų derlius, tada susiformuoja aukšta kaina. Arba

atvirkščiai – visur uždera didelis der-lius ir grūdai kainuoja pigiau.

„Tačiau šįmet turime išskirtinę situa-ciją: daugelyje šalių derlius yra mažas, todėl ir kainos aukštos, o Lietuvoje ir Latvijoje subrendo rekordiniai derliai. Taip būna kartą per 10 ar 20 metų“, – „15min“ džiaugiasi žemės ūkio veiklos bendrovės „Linas Agro“ valdybos narys Andrius Pranckevičius.

Nespėja visko supirktiKurį laiką strigo grūdų supirkimas, to-dėl iki šiol grūdų perdirbėjai kaltina „Lietuvos geležinkelius“, kad šie nesu-gebėjo tinkamai pasiruošti grūdų ve-žimui, o geležinkelininkai pirštu rodo į grūdų verslo įmones, kad šios nepajė-gios spręsti logistikos klausimų.

„Savo elevatoriaus nebuvome uždarę nė vienos dienos. Tačiau vienu metu, kai strigo grūdų logistika, priiminėjo-me tik tam tikras kultūras ir tik tam ti-krą jų kiekį – tiesiog kvotavome priė-mimą ir grūdus priiminėjome išskirti-nai tik iš „Litagros“ klientų“, – pasako-ja A.Grigaitis.

Lietuviški grūdai šiemet gali pasiekti net ir didžiausias ES

žemės ūkio šalis – Prancūziją ir Vokietiją. Nors Vokietija ir

augina daug grūdų, tačiau kartais jai tenka iš svetur nusi-

pirkti „ekstra“ klasės grūdų savo duonos kepiniams.

Rugpjūčio pabaigoje Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse

Aigner, komentuodama dėl sausros JAV smarkiai kylančias

grūdų kainas, pažymėjo, kad vartotojai neturėtų dėl to

labai nukentėti. Grūdai duonos kainoje sudaro tik maždaug

4 proc., todėl duona ar bandelės, jos teigimu, stipriai

pabrangti neturėtų.

Buvęs Lietuvos komercijos atašė Vokietijoje, o dabar vers-

lo konsultantas Liutauras Labanauskas sako, kad visiškai

kitaip grūdų kainų kilimo pasekmes komentuoja Vokietijos

malūnų asociacija.

Vokietijos malūnai net 95 proc. duonai reikalingų maistinių

kviečių ir rugių perka vidaus rinkoje, tačiau jų kainas, kaip ir

Lietuvoje, reguliuoja tarptautinės grūdų rinkos ir biržos, to-

dėl dėl ekstremalios sausros JAV padėtis lieka labai įtempta.

Duonai naudojamų kviečių tonos kaina nuo gruodžio pakilo

70 eurų ir dabar kainuoja apie 940 Lt už toną. Todėl jau da-

bar duonos kepėjai kalba apie kainų kilimą.

Vokietijos centrinė kepėjų asociacija pranešė, kad jų įmonės

turės reaguoti į tokį grūdų kainos kilimą. Miltai sudaro net

18–25 proc. duonos ir bandelių kainos. 2011 metais Vokie-

tijoje dar dirbo 14 500 privačių kepėjų įmonių, turinčių 40

tūkst. pardavimo taškų.

„2010 metais duoną ir bandeles pradėjo kepti žemų kai-

nų prekybos tinklai „Aldi“ ir „Lidl“, dėl to užsidarė 500 priva-

čių kepėjų. Dabar kasmet jų sumažėja 300–400“, – pasakoja

L.Labanauskas.

Vokiečiai nerimauja

A.Grigaitis:

„Tikrieji grūdų derliaus rezultatai paaiškės tik apie sausio 1 dieną.“

Nukelta į 8 psl. >>>

Ūkininkai į Kėdainių

elevatorius privežė

tiek grūdų, kad

juos teko pilti ne į

sandėlius, o tiesiog

automobilių stovėjimo

aikštelėje.

E.Ovčarenko nuotr.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš „Sąjunga TAIP“

politinės kampanijos sąskaitos. Užsk. Nr. 306107.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

„Litagros grupė“ turi vieną didžiausių elevatorių tinklų Lietuvoje, kurie iš viso talpina daugiau kaip 230 tūkst. t grūdų. Vienas elevatorius yra Joniškyje, kuris yra vadinamas elevatorių sostine, kiti – Kėdai-niuose, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Taura-gėje, Viduklėje ir Biržuose. „Litagra“ žada, kad artimiausią savaitę visi jos elevatoriai veiks visu pajėgumu.

„Grūdų prekyboje yra svarbu suvaldyti rizikas, bet per ilgametę savo patirtį jau ži-nome, kaip nuo jų turime draustis, todėl ir klientams galime patarti tai daryti“, – sako A.Grigaitis.

Jis pateikia pavyzdį: bendrovė, parduo-dama ūkininkams sėklas, trąšas ir augalų apsaugos priemones, dažniausiai iškart sudaro ir grūdų pirkimo iš to ūkininko

sutartį. Jei sutartis sudaryta fiksuotomis grūdų kainomis, ūkininkui tereikia išau-ginti derlių ir pristatyti grūdus „Litagrai“. Taip galima išvengti grūdų kainos svyra-vimo rizikos.

Grūdų prekybos nesklandumus šiais metais lėmė ir tai, kad kai kuriuose Lietu-vos regionuose buvo prikulta viena dviem tonomis iš hektaro daugiau nei įprasta, todėl, pasak Grūdų augintojų asociaci-jos vadovo Romo Majausko, ir elevato-riai persipildė.

Žemdirbiai, parvežę grūdus iš laukų, pylė juos į priekabas, aikšteles, pašiūres – visur, kad tik galėtų be didelių nuostolių sulauk-ti, kada galės grūdus išvežti supirkėjams.

R.Majauskas ir pats augina grūdus savo 630 hektarų, tačiau grūdus jau susan-dėliavo ir nesuka galvos dėl pardavimo: „Aš pardavinėsiu po Naujųjų metų, nes

pernai taip pat pardaviau pavasarį ir likau patenkintas.“

Pasak jo, grūdų kainos neturėtų kristi, nes Rusija ir JAV – didžiausios eksportuo-tojos, grūdų prikūlė mažiau, todėl rinkoje neturėtų didėti grūdų pasiūla, o, pavyz-džiui, pasaulio kviečių atsargos yra žymiai sumažėjusios.

„Pastaraisiais metais tapo aišku, kad lie-tuviai negali sėti labai derlingų grūdų veis-lių, tinkančių pietiniam klimatui, nes jos iššąla. Todėl daugiausia dabar ūkininkai orientuojasi į žiemkentiškas veisles, prie kurių priskiriamos švediškos ir kai kurios vokiškos veislės, ir tada gali tikėtis, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos, o rude-nį lauks gausus derlius“, – pažymi Grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Jis sutinka su Valstybinės augalininkys-tės tarnybos išvada, kad šiemet dėl didelio lietaus kiekio mažiau turėsime „extra“ kla-sės kviečių, bet nestigs II ir III klasės grūdų, o tuo yra patenkinti Lietuvos malūnininkai.

Eksportas atneš milijardus Grūdų augintojai prognozuoja, kad iš pri-kulto maždaug 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuvoje teliks apie 1,5–2 mln. t. Šie grū-dai teks pašarų, miltų ir alkoholio gamin-tojams. Visi kiti bus eksportuoti į šalis, kuriose dėl lietaus stygiaus neauga grū-dai. Tai – Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Azijos šalys.

„Į laivą Klaipėdos uoste galima pakrau-ti 50 tūkst. t ar net daugiau grūdų. Tai di-delis kiekis kiekvienam Lietuvos grūdų prekiautojui, todėl grūdų eksporte mes kooperuojamės su kitais rinkos žaidėjais ir būna taip, kad tiksliai net nežinome, į

kurią pasaulio šalį išplukdomi mūsų par-duoti grūdai“, – sako A.Grigaitis.

„Linas agro“ grūdus veža ir į Artimuo-sius Rytus. Eksportuotojams, skirtingai nei vietos perdirbėjams, aukštos grūdų kainos suneš dideles pajamas, kurios bus skaičiuojamos milijardais litų. Jie atiteks maždaug 200 tūkst. Lietuvoje dirbančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.

„Tai gera žinia Lietuvai, nes šių didelių pajamų dėka bus kuriamos naujos darbo vietos, plečiamas verslas ir investuojama“, – džiaugiasi A.Pranckevičius.

8 | Verslas

Lietuvos zoologijos sodo, įsikūrusio Kaune, lankytojų, darbuotojų, o svarbiausia jo gyventojų laukia permainos. Jau ruošiama galimybių studija ir detalusis teritorijos planas, kuriuos patvirtinus bus galima imtis ir konkrečių rekonstrukcijos darbų.

„Mūsų zoologijos sodas įkurtas dar 1938 metais ir nuo tada nė karto iš pagrindų nebuvo renovuotas. Savo iš-galėmis patvarkydavome vieną ar kitą kampą. Pagal galimybes plėsdavome aptvarus, − pasakojo zoologijos sodo atstovas Benas Noreikis. − Tačiau tokių pavienių darbų nebeužtenka. Erdvė nėra optimaliai išnaudojama, nors gyvūnai nebetelpa. Štai prieš kelis mėnesius Šiaurės Amerikos lokiai baribalai turėjo emigruoti ir apsigyventi

Čekijos zoologijos sode. Taip pasielgėme tam, kad balta-jam lokiui Kasparui nebūtų ankšta“.

Lėšos iš ES Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano pa-rengimas“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Finansavimas buvo skirtas pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vi-suomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“.

Tikimasi, kad šiuos dokumentus pavyks patvirtinti iki kitų metų pabaigos, o tuomet bus galima imtis kon-krečių atnaujinimo darbų. Jiems lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų, iš 2014−2020 m. laikotarpiui numatomų lėšų.

Pertvarkant zoologijos sodą taip pat bus skiriama daugiau dėmesio švietėjiškai veiklai. Planuojama orga-nizuoti daugiau teminių renginių, atvirų durų dienų, spe-cialių pamokų. Taip pat daug dėmesio bus skirta žmonių edukacijai apie gyvūnų ir paukščių populiaciją.

Beveik ranka pasiekiami gyvūnaiSovietmečiu buvo įprasta narvuose išlieti betoninę dan-gą, o voljerus aptverti stora tvora. Po rekonstrukcijos šitų neestetiškų ir jau atgyvenusių atributų nebeliks. Gyvū-nus nuo žmonių ar žmones nuo gyvūnų skirs vandens užtvaros, neaukštos tvorelės ar specialūs stiklo atitva-rai. Betoną pakeis natūrali danga. Augintiniai gyvens erdvėje, kuri yra artima jų gimtajai aplinkai.

„Bėgant metams keitėsi gyvūnų laikymo standartai, dabar žymiai daugiau dėmesio skiriama jų gerbūviui,

užimtumui, o ir lankytojams įdomiau ir smagiau stebėti natūraliai besielgiantį, žaismingai nusiteikusį gyvūną,“ – neabejoja Lietuvos zoologijos sodo atstovas Benas Noreikis.

Tiesa, Lietuvos zoologijos sodo augintiniai niekada nesiskundė darbuotojų dėmesio stoka. Zoologijos sodo specialistai džiugina savo numylėtinius šviežiu šienu, rąstais ar kelmais, specialiai auginamomis lervomis ir kitais žmogui pramogas mažai primenančiais elemen-tais. Augintiniai, savo ruožtu atsidėkoja atsivesdami jauniklius.

Zoologijos sodas naikins storas grotasTigrų voljeras buvo atnaujintas prieš kelis metus, ... ... o baltojo lokio Kasparo gyvenimo sąlygos dar tik bus gerinamos.

RŪTO

S M

ALŽI

NSKA

ITĖS

NUO

TR.

2011 2012 I klasės kviečiai 691 716II klasės kviečiai 637 707Pašariniai kviečiai 560 674I klasės rugiai 584 620Kvietrugiai 535 626Miežiai pašariniai 584 639Rapsai 1432 1552

*iš augintojų, su nuoskaitomis ir priemokomis

Šaltinis: ŽŪMPRIS

Vidutinės supirkimo kainos litais rugpjūčio mėn.*

R.Majauskas:

„Dėl permainingo klimato Lietuvoje pasirinkę mažesnio derlingumo veisles, gavome rekordinį derlių.“

>>> Atkelta iš 7 psl.

Užsk. Nr. 306291

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Visuomenė | 9

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Plačiai nuskambėjusi kurioziška istorija apie teisiamą iš vieno sostinės prekybos centro 15 ct vertės maišelį neva pagrobusį pensininką įplieskė žodžių mūšį tarp teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus ir teisėjo Audriaus Cinino. Vilnietis Rimas Kančys prieš teismą stojo lyg didžiausias nusikaltėlis. Tei-siamųjų suole 63 metų pensininkas at-sidūrė dėl svetimo turto pagrobimo – 15 centų kainuojančio mažo pirkinių maišelio pasisavinimo.

Tariamam pagrobėjui grėsė bauda nuo 300 iki 700 Lt arba administra-cinis areštas. Teisingumo ministras R.Šimašius Vilniaus miesto 1 apylin-kės teisme R.Kančio bylą nagrinėju-siam teisėjui Mindaugui Striaukui vie-šai pasiūlė priimti protingą sprendimą.

Būtent šis ministro raginimas suerzi-no teisėją A.Cininą. „Facebook“ profi -lyje jis atkreipė dėmesį, kad R.Šimašius „nebe pirmą kartą moko teismus, kaip jiems dirbti“.

Be to, teisėjas ministrui uždavė re-torinį klausimą: „Šiandien ir aš turiu kelias panašias administracines bylas, tai kokį sprendimą gerbiamas minist-ras patartų priimti man: ar protingą – vadovaujantis sveiku protu, ar kvailą –vadovaujantis įstatymu? Ir kas kaltas, kad tas įstatymas, ministro nuomone, kvailas?“

Bijo elgtis protingai?R.Šimašius, atsakydamas į A.Cinino repliką, pabrėžė puikiai žinąs ribas, kur politikai gali kištis, ir kur – ne.

„Politikai jokiu būdu negali kištis į konkrečias bylas, tačiau turi daryti sistemines išvadas, jei konkreti byla atskleidžia įstatymų spragas. Tai – ne tik politikų galimybė, bet ir pareiga. Jei žmogus baudžiamas dėl 15 ct vertės maišelio, akivaizdu, kad kažkas mūsų teisinėje sistemoje yra ne taip. Šiuo atveju – teisės taikyme“, – savaitraš-čiui „15min“ kalbėjo R.Šimašius.

Ministro manymu, ne visais atvejais būtina elgtis pagal įstatymo raidę, nes būtent protingumo principas atspindi įstatymo dvasią ir esmę.

„Nagrinėju teismų praktiką įvairiose srityse ir matau, kaip administracinė-se bylose kai kuriais atvejais teismas skiria švelnesnę bausmę nei numaty-ta įstatymuose. Pamačius, kad pažei-dimo mastas neatitinka bausmės dy-džio, teismai konstatuoja, kad ne tik galima, bet ir privaloma skirti mažesnę baudą. Iš tiesų teismai turi labai daug galių Lietuvoje ir aš labai linkiu jomis naudotis protingai. Tai nėra kišimasis į teismų veiklą ar nurodinėjimas, kaip spręsti atskiras bylas, bet priminimas. Bėda ta, kad Lietuvoje žmonės dažnai bijo elgtis protingai“, – apgailestavo ministras.

Dešimt metų diskusijųR.Šimašius atkreipė dėmesį, kad pir-miausia policija turėtų labai aiškiai pa-skirstyti savo prioritetus.

„Nebūtina policininkui pradėti ty-rimą ar užvesti administracinę bylą kaskart, kai randa numestą nuorūką. Ko gero, pareigūnai susiduria su kur

kas sunkesniais nusikaltimais – rim-tomis vagystėmis, užpuolimais ir pan. Manau, toks išmintingas teisėjas kaip A.Cininas tikrai galėtų priimti protingą, motyvuotą sprendimą, jei jau polici-jai pritrūko išminties ir ji atvedė žmo-gų į teismą dėl esą pavogto maišelio, nors tai turbūt tebuvo užmaršumas“, –svarstė R.Šimašius.

Visi įstatymai, ministro įsitikinimu, vietos pasireikšti sveikam protui vis dėlto palieka. Pagrįsdamas šią nuosta-tą, R.Šimašius pateikė gyvybės lange-lių, dėl kurių įteisinimo Lietuvoje dis-kusijos virė visą dešimtmetį, pavyzdį.

„Metų metus policija aiškino, kad įteisinus gyvybės langelius pareigūnai būtų priversti ieškoti kūdikius juose pa-likusių žmonių, juos sulaikyti ir pradė-ti bylas. Tapęs ministru iškart ėmiausi iniciatyvos ir sudėliojau labai konkretų paaiškinimą, sakantį, kad vaiko paliki-mas jam saugioje aplinkoje negali būti prilyginamas nusikaltimui, kai kūdikis paliekamas jo gyvybei grėsmingomis sąlygomis. Todėl asmeniui, atnešusiam kūdikį į gyvybės langelį, baudžiamojo proceso pradėti nereikia. Tai pavyz-dys, kai po dešimties metų diskusijų galiausiai paaiškėjo, kad nereikia keisti įstatymų – užtenka veikti pagal sveiką protą“, – aiškino R.Šimašius.

Teismai ne visas galias išnaudojaSeimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras irgi nea-bejojo, kad įstatymai nėra kvaili.

„Įstatymas – tai koncentruota svei-ko proto pasekmė. Supriešinti sveiką protą su įstatymu negalima, galima ne-bent žmonėms susipriešinti. Teisėjas, matydamas, kad įstatyme yra spragų, turi visas galimybes vadovautis protin-gumo ir teisingumo kriterijumi: skirti švelnesnę bausmę arba neskirti visai“, –kalbėjo S.Šedbaras.

Be to, jo įsitikinimu, visų gyveni-mo atvejų įstatymais nesureguliuosi. „Jei atsiranda spraga, galima ją pildyti, kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teis-mą, tačiau šiuo atveju yra ne spragos, o įstatymo taikymo reikalas“, – ministro nuomonei pritarė S.Šedbaras.

Pirkinių maišelio byla: teisėjas prieš ministrą

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

administracinėn atsakomybėn pa-

trauktam 63 metų vilniečiui Rimui

Kančiui (LNK nuotr.) ketvirtadie-

nį nutraukė bylą dėl svetimo turto

pagrobimo.

Teismas nusprendė, kad pensinin-

kas nepagrobė 15 ct vertės pirkinių

maišelio iš sostinės Fabijoniškių

prekybos centro „Iki“.

Bylą nutraukęs teisėjas

M.Striaukas pabrėžė, kad atsako-

mybėn patrauktas R.Kančys elgėsi

netinkamai, nes maišelio prekėms

sudėti nepadėjo ant prekystalio, o

laikė matomoje vietoje – rankose,

nors apie tai pasakė pardavėjai.

Pasak teismo, nesant pažeidimo

sudėties – tyčios – byla turi būti nu-

traukta. R.Kančys su jam pareikš-

tais kaltinimais nesutiko ir aiškino,

kad nieko iš „Iki“ nevogė.

Byla nutraukta

Teisėjas

A.Cininas (nuotr.

kairėje) viešai

įgėlė teisingumo

ministrui

R.Šimašiui.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.10 | Gazas.lt

Specialiai „Sūrio dienoms“ – milžiniškas sūris109 kilogramai – tiek sveria didžiulis tradicinės formos ir skonio, tačiau tikrai netradicinio svorio varškės sūris, pagamintas specialiai prekybos tinkle „Maxima“ rugsėjį rengiamoms „Sūrio dienoms“.

Sostinės Mindaugo gatvės „Maximoje” nuo pat rugsė-

jo 13-osios ryto eksponuotas sūris milžinas tos pačios die-

nos pavakarę buvo pjaustomas – juo nemokamai galė-

jo vaišintis visi tuo metu į šią parduotuvę užsukę klientai.

Varškės sūrį milžiną prekybos tinklo užsakymu pagamino

AB „Rokiškio sūris“.

„Sūrio dienų“ metu prekybos tinklo „Maxima“ parduotu-

vėse vyks daugybė degustacijų, kurių metu savo klientams

pasiūlysime paragauti net 1,5 tonos pačių įvairiausių rūšių

sūrių iš viso pasaulio“ , – sakė „Maxima Lt” UAB, Įvaizdžio

ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse iš viso galima

įsigyti apie 400 rūšių sūrių. Tai lietuviški ir užsienio gamin-

tojų kietieji, minkštieji, lydyti, pelėsiniai, tepamieji ir varškės

sūriai – su įvairiais priedais, pagardais ar be jų.

Nors prekybos tinklo parduotuvėse galima rasti pačių

geriausių gamintojų sūrių iš viso pasaulio, užsienyje paga-

mintų sūrių pardavimai sudaro tik šeštadalį visų šių gami-

nių pardavimų. „Lietuvos pirkėjai mėgsta lietuviškus sūrius,

o mūsų šalies gamintojai tikrai neatsilieka nuo kolegų už-

sienyje – jie taip pat siūlo įvairių rūšių ir skonių sūrių“, –

teigė L. Muižienė.

Perkamiausi Lietuvoje yra fermentiniai sūriai – beveik

pusė (46%) visų prekybos tinkle „Maxima“ parduodamų sū-

rių yra būtent tokie. Antroji vieta pagal pardavimus (16%)

atitenka varškės sūriams, trečioji (10%) – lydytiems. Klien-

tai į pirkinių krepšelį dažnai deda brie sūrius su baltuoju

pelėsiu, taip pat masdamą su skylėmis. Iš kietųjų sūrių po-

puliariausias lietuviškas „Džiugas“.

400

degustacija

Sūrio ekspertas – Nuo pat ryto parduotuvėje eksponuotu sūriu vakarop

galėjo pasivaišinti visi čia užsukę pirkėjai.

„Maxima“ nuotr.

Tiek rūšių sūrių

iš viso galima

įsigyti prekybos

tinklo „Maxima“

parduotuvėse

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

Geležinio Vilko gatvė ir daugybė kitų gatvių Vilniuje, kelias Kaunas–Panevėžys, keliai Zarasų rajone išvagoti gilių provėžų. Kodėl provėžų nėra Vokietijoje, o Lietuvoje praėjus po kelio remonto vos keleriems metams provėžos vėl trikdo eismą?

„Geležinio Vilko gatvė sostinėje turi būti kapitališkai suremontuota – vien paviršinis lopymas čia nepadės“, – bando teisinti ke-lininkus Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto (VGTU) Kelių katedros docentas dr. Audrius Vaitkus.

Ne tik Geležinio Vilko gatvei, bet ir di-džiajai daugumai Lietuvos kelių reikia kapitalinio remonto. „Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploa-tacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra ties-ti prieš 30–50 metų“, – aiškina AB „Pane-vėžio keliai“ generalinis direktorius Vir-mantas Puidokas.

Be to, dauguma kelių tiesti dar soviet-mečiu, kai eismo intensyvumas buvo du tris kartus mažesnis nei dabar. Kelių dangą

niokoja ir sunkiasvoris transportas. Anot V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pri-taikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuoja-mi daug didesnei – 11,5 tonos –apkrovai.

Nėra iš ko tvarkytiSovietmečiu nutiesti keliai buvo daug paprastesnės

konstrukcijos. Silpnes-nis kelio pagrindas,

paprastesnės tech-nologijos ir, svar-

biausia, atsparu-mas nedidelėms

apkrovoms. Lietuvai ta-

pus tranzi-to šalimi,

keliams tenka atlaikyti vis didesnius sun-kiojo transporto srautus.

„Šiuo metu Lietuvoje tiesiama labai ma-žai naujų kelių. Ekonominio pakilimo lai-kotarpiu, 2007–2008 metais, kelių būklės priežiūros fi nansavimas buvo geras, tačiau nuo 2009-ųjų sumažėjo perpus“, – tikina V.Puidokas.

Kapitalinės kelių rekonstrukcijos tapo retenybe, pagerinti jų būklę bandoma

Lietuvos keliai Prieš 30–50 metų tiestiems keliams jau seniai reikia

kapitalinio remonto

Važiavimas provėžotu keliu ypač kom-

plikuotas per lietų ar pasnigus – tuo-

met kelyje esantys grioveliai prisipildo

vandens. Tokiu atveju pataikius į pro-

vėžas, gerokai padidėja akvaplaningo

tikimybė.

Kadangi provėžos yra „sukurtos“ pagal

sunkiasvorio transporto tarpvėžę (ats-

tumą tarp vienos ašies ratų), ne kiek-

vienam lengvajam automobiliui įma-

noma į jas pataikyti. Jei taip nutinka,

vienos pusės ratai sukimba su asfaltu,

o kitos – plaukia vandeniu. Sningant

važiuoti provėžomis dar pavojingiau:

sniegas suplakamas į provėžas ir tampa

tankiu bei slidžiu. Pagelbėti gali tik žie-

mą barstoma druska – sniegas kaipmat

tampa vandeniu ir ištirpsta.

Važiuoti pavojinga

Vilniaus Geležinio Vilko

gatvė banguoja lyg upė.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

0 300 600 900 1200 1500

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Gazas.lt | 11

tik laikinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, atnaujinant paviršių, bet nestiprinant konstrukcijos.

Vilniaus aplinkkelis – geras pavyzdys?Vienas didžiausių pastarojo meto Lietuvos kelininkų darbų – pietinis Vilniaus aplink-kelis. Jis bent kelias dešimtis metų neturė-tų sulaukti Geležinio Vilko gatvės likimo.

„Jis statomas naudojant naujausias

technologijas, yra pritaikytas sunkiojo transporto eismui. Galime pagrįstai teig-ti, kad pietinis Vilniaus aplinkkelis tinka-mai prižiūrint liks puikios būklės ne vieną dešimtmetį“, – tikina docentas A.Vaitkus.

2008-aisiais atnaujintas kelias Panevė-žys–Rokiškis–Daugpilis taip pat gali būti pavyzdžiu, koks yra modernus asfaltas.

„Karštas ant karšto“ – taip vadinama vokiška technologija, kai viršutinis kelio

dangos paviršius užpilamas ant pamati-nio šiam dar neatvėsus. Taip sluoksniai suliejami be specialių rišamųjų medžiagų, o pats procesas trunka gerokai trumpiau.

„Lietuva – tinkama šalis tokiai techno-logijai“, – teigia šį kelią tiesusios bendro-vės direktorius V.Puidokas. Technologija „Karštas ant karšto“ naudojama lygumo-se, kur nėra kalnų ir didelių vingių. Tačiau miestuose dėl kanalizacijos šulinių ir kitų kliūčių toks kelio tiesimo būdas sunkiai įgyvendinamas.

Vokiečiai keliams netaupoKiekvienas, važiavęs automobiliu Vokie-tijoje, iš ten parsiveža ir įspūdžių apie stiklo lygumo kelius. Nemaža dalis jų nu-tiesta valdant Adolfui Hitleriui – būtent jis, ruošdamasis karui, pradėjo „autobanų“statybą.

„Kiekvieną kelią kapitališkai remontuoti reikia praėjus maždaug 20 metų po jo pa-statymo – Vokietijoje būtent taip ir daroma. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės situa-cijos sudėtinga lyginti mūsų ir šios šalies galimybes investuoti į kelių priežiūrą“, – teisina provėžotus Lietuvos kelius docen-tas A.Vaitkus.

Lietuvoje keliai kapitalinio remonto su-laukia vidutiniškai tik po 30 metų. Mies-tuose – dar blogiau: nemažai kelių remon-tuojami lopant juose atsivėrusias duobes, todėl pinigai keliams tiesti ir išlaikyti iš-metami kaip į balą.

Valstybinės reikšmės kelių fi nansavimas (mln. Lt)

virsta provėžomis

PAAIŠKINIMAI: ES – Negrąžinama Europos Sąjungos parama,

KPPP – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija

Metai ES* KPPP* Viso

2002 81 552 6332003 56 637 6932004 130 670 8002005 216 693 9092006 219 780 9992007 301 850 11512008 157 1257 14142009 659 664 13232010 531 601 11322011 260 714 9742012 270 683 953

1200 15151515155515151551555155515551515151555555515555515555555555555555515151515555515151511555555515511555555555555555555555555555555555555555000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000

ama,

mos lėššososossso ....

ja

V.Puidokas:

„Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra nutiesti prieš 30–50 metų ir tokio remonto dar nėra matę.“

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.12 | Savaitės interviu

Mindaugas Nastaravičiusm.nastaravicius@15min.lt

Be abejo, vienas didžiausių Lietuvos poetų. Be abejo, vienas iškiliausių Lietuvos intelektualų. 75 metų jubiliejų pasitikęs Tomas Venclova, savo nuomonės viešai nebijojęs pasakyti sovietmečiu, juoba nebijo to daryti dabar. Publicisto, vertėjo, Jungtinių Valstijų Jeilio universiteto profesoriaus manymu, lais-vas žmogus yra žmogus, ieškantis tiesos. Apie šiandienines tiesas ir tiesą poetas su savaitraščiu „15min“ sutiko pasikalbėti pri-sėdęs ant suolelio Vilniuje, šalia Šv. Onos bažnyčios.

– Jubiliejaus proga išgirdote daug gražių žodžių apie save, sulaukėte gausybės svei-kinimų, buvote apdovanotas Kultūros mi-nisterijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Tačiau jeigu paklausčiau tiesiai šviesiai – ar Lietuvoje jaučiatės suprastas? Ar atvykęs čia ne per jubiliejų jaučiatės reikalingas?

– Vieniems žmonėms jaučiuosi labiau reikalingas, kitiems – mažiau, tretiems – visai nepatogus, taigi ir nepageidautinas. Nemanau, kad šiuo požiūriu esu išskirtinis. Lietuvoje tikrai yra žmonių, su kuriais leng-vai randu bendrą kalbą. Tai ir seni draugai, kai kurie dar iš vidurinės mokyklos laikų, ir būrys jaunų žmonių.

– Bet turbūt didžiajai daliai tėvynainių T.Venclova yra nepatogios tiesos sakytojas,

nebijantis Lietuvoje būti nepopuliarus. Viena nuomonių – „kritikuodamas lietuvių mąs-tymą, laikyseną, tarkim, konformizmą, jis sako „jie“, o ne „mes“. Esą jūs žiūrite iš šono, kaip kad intelektualui turbūt ir dera, tačiau savęs su stebimaisiais netapatinate.

– Manyčiau, kad tai klaidinga nuomo-nė, nes visada kaip tik ir stengiuosi var-toti įvardžius „mes“, „mūsų“. Tikrai nesu vienintelis publicistas, kritiškai nusiteikęs tam tikrų Lietuvos problemų atžvilgiu. Ma-tau, kad mano pasisakymai kartais sukelia aštrių reakcijų, tačiau ji, vėlgi, priklauso nuo žmonių – vieni tą kritiškumą priima, kiti – atmeta. Taip, žinau tą nuomonę, esą gyvendamas užsienyje aš nesuprantu Lie-tuvos situacijos, tad ir negaliu apie ją kal-bėti. Galvoju, kad žiūrint iš šalies, žiūrint

kitu kampu, esamą situaciją gali pamatyti kiek plačiau, istorijos fone.

Kur begyvenčiau, ką bedaryčiau, Lietu-va man rūpi. Rūpi labiau nei bet kuri kita pasaulio šalis, todėl apie ją ir kalbu. Ten-ka pripažinti, kad turime daug neliečiamų temų – ir istorinių, ir visuomeninių. Dau-guma mūsų inteligentų šių temų privengia.

Aš laikausi kitokio požiūrio – apie tai, ką galvoju, nebijojau kalbėti dar sovietmečiu, tad juo labiau nebijau dabar.

– Kokių temų, problemų mes vis dar ne-pajėgiame ar nedrįstame įvardyti? Apie ką Lietuvoje šiandien reikėtų kalbėti neprisi-dengiant lūpų?

– Pasigendu didesnės pažangos mūsų santykiuose su lenkais, rusais ir Izraeliu. Maža to, santykiai su lenkais pastaruoju metu gerokai pablogėjo. Galbūt ne tik dėl mūsų kaltės, tačiau laikausi pozicijos, kad kiekviena tauta turi kalbėti apie savųjų klaidas. Apie lenkų kaltes ir klaidas turi kalbėti pačios Lenkijos inteligentai, kurie, beje, tą ir daro.

Negalime tylėti apie ksenofobiją, uždaru-mą, polinkį izoliuotis, puoselėti provinciš-ką mąstymą. Dalis mūsų žmonių praturtėjo, tačiau liko su Gariūnų pirklio mentalitetu. Neturime tikrosios buržuazijos, kurią turi, pavyzdžiui, prancūzai ar vokiečiai. Neturi-me tikrosios miesčionijos, kuri yra naudin-gas ir būtinas visuomenės sluoksnis (varto-ju „miesčionio“ terminą teigiama prasme).

Kitaip sakant, nėra tikros viduriniosios klasės. Tačiau pilna žmonių, kuriems la-bai rūpi įsigyti automobilį, vėliau – geres-nį automobilį, o dar vėliau – kelis, būtinai visiems vaikams. Be abejo, taip pat įsigyti namą, vasarnamį prie ežero ir, galiausiai, jei įmanoma, visą ežerą.

Vienas Vakarų sociologas yra labai gerai apibūdinęs, kas yra dabartinis žmogus. Tai žmogus, dirbantis darbą, kurio nemėgsta. Gavęs atlyginimą, jis perka daiktus, be ku-rių įmanoma apsieiti. Perka tam, kad pa-darytų įspūdį kaimynams, kurių nekenčia.

Galima stengtis dirbti nors ir mažiau ap-mokamą, bet mėgstamą darbą. Galima ne-pirkti nereikalingų daiktų. Galima bičiuliš-kai ar bent jau abejingai žiūrėti į kaimyną.

T.Venclova: „Žmonių atmintyje

T.M.

Kas aidi tamsoje? Birželio vėjasdaržuos prie ežero? Jei taip, tai muduvasarnamy ant aukšto, dar jauni,užmigę paryčiu. Duslus variklis?Vadinas, mes lindynėje prie uosto,valstybėje, kurioj neverta gaišti,nuvarginti ne meilės, o kelionėsaudrota įlanka. O gal tai čirpiasukriošęs senamadis žadintuvas,neišmoningai sklaidąs kaitrų orą?Jei taip, žinau, kad nubudau Toskanoj,bet neatsimenu miestelio vardo.

Laikai surizgo, neatskirsi metų,vietovių, garso atšešėlių. Liekaranka, prigludusi prie mano delno,lengva dejonė, ženklinanti sapną,suprantamesnė nei savasis balsas.Kas susilydė, nebeišsilydys.Vaikai užaugo, likome vieni.Tiek mirusių draugų. Bemaž kasdieniš fotografi jų miglos išplaukiaveidai, kurių šioj žemėj nematysi.Ir salėj tarp vidurmiesčio klevųkoncerto gūsiai atveria mums naktį.

Užuolaida siūbuoja. Už langiniųį šnaresį pavirsta lapija,ir skaidrūs siluetai sklendžia sienom.Jau nesvarbu, ar tai vadinas meilė,ar nepataisoma ištikimybė,bedugnis išgąstis, kada vėluojalėktuvas, kuriame turi atskristi,ar kraujo pėdsakai suteršia marlę,kurią bandai nuslėpti nuo manęs.Miegokim. Apsimeskim, kad nežinom,jog vienas mudviejų išnyks pirmasis.Geriau išnykti, negu tai žinoti.

Vėl aidas. Pamažu aiškėja: varpas.Bažnyčia? Bokšto laikrodis? Vis viena.Iš troškulio, nesutarimų, skausmoužgimsta dviem priklausantis pasaulis,kuriuo kaip dovana pasidalijamsu nežinia, plasnojančia virš mūsų.Mums buvo lemta vynmedžius genėtiir ręsti stogą iš Libano kedrų,ir degti nenumaldomoj liepsnoj.Beveik diena. Kaip įsakyta Knygoj,nežadinu tavęs, kol nenubusi.Klausausi gaudesio, užgniaužęs kvapą.

2009

Variacija nubudimo tema

„Žmogus pasaulį mato kaip sunkvežimio kėbulo keleivis, sėdintis nugara į kabiną. Žmogus mato kelią, kurį jis palieka. Tas kelias tolsta. O viso to, kas bus priešaky, pamatyti neįmanoma.“

1977-aisiais į Jungtines

Valstijas emigravęs

T.Venclova sako, kad

Lietuva jam rūpi labiau nei

bet kuri kita pasaulio šalis.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Savaitės interviu | 13

norėčiau išlikti savo eilėraščiais“Kitas žmogus mums nėra priešininkas, kurį reikia pranokti, sumenkinti, kad pats pasi-justum didesnis. Ne daiktai, ne madų vai-kymasis – pas mus, beje, dažniausiai la-bai primityvus – žmogų padaro žmogumi.

– Tiesos problema. Ar kaip mokslo ir meno žmogui ji jums vis dar pamatinė? Galbūt, bėgant metams, vis dažniau aplanko min-tis, kad atsakymas ne artėja, o tolsta nuo klausimo?

– Tiesa vis dėlto egzistuoja. Laisvas žmo-gus jos visada ieško, nors ir nebūtinai at-randa. Moderniu ir tuo labiau postmoder-niu požiūriu, viskas yra reliatyvu – savąją tiesą turi kiekvienas. Priklausau prie se-namadiškų žmonių, manančių, kad tiesą ir melą įmanoma atskirti. Ir, esant galimy-bei, tą reikia daryti labai aiškiai.

Tokia situacija buvo sovietmečiu. Jeigu tuo metu būtų kas nors sakęs, kad ir sovie-tai turi savo tiesą, – tą sakė vienas kitas se-nosios kartos kairysis, pavyzdžiui, mano tėvas ar jo bičiuliai – dauguma Lietuvos žmonių tokį žmogų nušvilptų. Tada vi-siems buvo aišku, kas yra tiesa, o kas me-las. Žmogui belikdavo pasirinkti.

Nekart esu sakęs, kad daugelis mūsų tau-tinių veikėjų, publicistų ar šiaip žmonių laikosi trijų aksiomų. Pirmoji – Lietuva ir lietuviai visada teisūs. Antroji – jeigu Lie-tuva ir lietuviai neteisūs, žiūrėk į pirmąją aksiomą. Trečioji – jeigu kas nors abejoja pirmąja arba antrąja aksioma, jis yra apmo-kamas Rusijos ambasados, Lenkijos užsie-nio reikalų ministro Radeko Sikorskio arba Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje di-rektoriaus Efraimo Zuroff o. Man šios trys aksiomos nėra priimtinos.

Laikantis šių nuostatų, gali būti krep-šinio sirgalius, bet ne rimtas savo šalies pilietis, matantis ne tik gerumus, bet ir ydas.

– Nekart pabrėžėte, kad pirmiausia esate poetas, o tik po to – mokslininkas. Ar metai kaip nors keičia šį santykį? Gal dabar turite daugiau laiko atsisukti atgal ir pasižiūrėti į praėjusį laiką? Galbūt iš žvilgsnio per petį poezija ir mezgasi?

– Poezija intymiais ryšiais visada susijusi su atmintimi. Poeziją netgi galima pavadin-ti tam tikra atminties rūšimi. Apie tą atsi-gręžimą per petį neblogai yra pasakęs Jea-nas-Paulis Sartre‘as. Žmogus pasaulį mato kaip sunkvežimio kėbulo keleivis, sėdintis nugara į kabiną. Žmogus mato kelią, kurį

jis palieka. Tas kelias tolsta. O viso to, kas bus priešaky, pamatyti neįmanoma. Tad ir literatūra, ir istorija, ir fi losofi ja remia-si atmintimi.

Kalbant apie poeziją ir mokslą, visada stengiausi išlaikyti balansą, kas nėra labai lengva. Bet jeigu išliksiu žmonių atminty-je, norėčiau išlikti savo eilėraščiais. Kaip mokslininkas, esu slavistas – rašau apie rusų ir lenkų literatūrą. Gal po metų turėtų išeiti storoka mano straipsnių knyga, ku-rioje bus ir nemažai lituanistikos.

Prieš keletą mėnesių Maskvoje išėjo kny-ga apie rusų literatūrą. Tai sritis, iš kurios Amerikoje valgiau duoną, ir stengiausi būti doras profesionalas. Jeigu JAV iš to valgai duoną, turi paklusti dėsniui – „spausdin-kis arba žūk“ (angl. publish or perish). Jei-gu neturėsi publikacijų, nesispausdinsi, niekas tau neduos darbo. Nors mano aspi-rantai sako, kad dabar šis dėsnis pasikei-tė – „spausdinkis, bet vis tiek žūsi“ (angl. publish and perish). Dabar gauti nuolatinį darbą fi lologui labai sunku.

– Tęsiant apie būsimas knygas, ar ne-planuojame išleisti savo dienoraščių, atsiminimų?

– Dienoraštį rašau kasdien jau apie pen-kiasdešimt metų. Pavyko išsivežti ir tai, ką rašiau sovietmečiu. Be abejo, dienoraš-čiai yra tam tikras istorinis dokumentas. Ištraukas galbūt būtų galima spausdinti ir dabar, tačiau visą tekstą turbūt po dar penkiasdešimties metų. Dar yra gyvų žmo-nių arba tų žmonių vaikų, kurie dėl mano

atvirų dienoraščių įsižeistų. Pavyzdžiui, koks žinomas poetas tiesiai šviesiai pava-dintas grafomanu. Arba parašyta: „šian-dien sutikau mirtinai girtą tą ir tą, nosimi ariantį žemę“.

Jis ir šiandien vaikšto Vilniaus gatvė-mis, gal nosimi žemę aria jau rečiau. Su

dienoraščiais skubėti nenoriu, bet atei-ties tyrinėtojams jie tikrai bus prieinami ir pravartūs. Dėl atsiminimų, mano ver-tėja į anglų kalbą Ellen Hinsey tokią kny-gą rengia. Tai klausimų-atsakymų knyga, kuri bus išleista angliškai, o vėliau gal ir kitomis kalbomis.

– Esate daug rašęs apie Vilnių – omeny turiu ne tik kelionių vadovą, bet ir eseisti-ką, publicistiką. Ko labiausiai ilgitės šiame mieste? Net jeigu toks klausimas pernelyg sentimentalus, ar yra vietų, į kurias atėjus užspaudžia gomurį?

– Jaunystėje, pačiomis blogiausiomis gyvenimo akimirkomis, – o jaunystėje to-kių akimirkų būna daug – eidavau arba prie Šv. Onos, Šv. Jonų arba Šv. Teresės bažnyčios ir žiūrėdavau į jų fasadus. Tai visada padėdavo.

Tą patį galiu pasakyti ir dabar. Žinoma, tokių blogų akimirkų yra kiek mažiau, ta-čiau užtenka pakelti akis į Vilniaus archi-tektūrą ir nuotaika pagerėja.

– O „Neringos“ kavinė?– Su ja susijusios visai kitos patirtys. „Ne-

ringos“ kavinė man primena jaunystės lai-ką, jaunystės bičiulius.

– Teko girdėti, kad tie bičiuliai, pritrūkus pinigų, kavinėje jus palikdavo kaip užstatą.

– Aš irgi tai darydavau. Jaunystės metais visko pasitaikydavo.

– Kaip jaučiasi žmogus, kurio didžiosios dalies draugų nebėra tarp gyvųjų?

– Taip, daugelio nebėra. Nebėra artimos draugės Juditos Vaičiūnaitės. Nebėra bičiu-lio Broniaus Savukyno, puikaus žurnalisto ir šaunaus žmogaus Zenono Butkevičiaus. Nebėra Aleksandro Štromo, Vytauto Kavo-lio, Algirdo Juliaus Greimo, Josifo Brods-kio, Czeslawo Miloszo.

Pradedu jaustis truputį kaip paskutinis „Titaniko“ keleivis. Bet artimų žmonių tebėra. Ir aš labai džiaugiuosi, kad jų dar yra. Duos Dievas, pasitrauksiu anksčiau nei man artimi žmonės.

„Pradedu jaustis truputį kaip paskutinis „Titaniko“ keleivis. Duos Dievas, pasitrauksiu anksčiau nei man artimi žmonės.“

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.14 | Paveldas

Kurtuvėnų miestelyje (Šiaulių r.) gyvena vos 320 žmonių, tačiau per metus jį aplanko apie 17 tūkst. turistų. Juos atvilioja kelis šimtmečius skaičiuojanti Kurtuvėnų dvaro sodybos istorija, galimybė prisiminti iškilius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos laikus, pasivaikščioti atkurtais parko takeliais.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vertingiausiame dvaro sodybos pastate – didžiausiame Lietuvoje XVIII a. medinia-me barokiniame svirne – vyksta koncertai, konferencijos, parodos, liaudiškos vakaro-nės. Kieme priešais svirną kasmet rengia-mas Klojimo teatrų festivalis.

Ir grūdams, ir pokyliams „Dabar užuodžiame medienos kvapą, o iki tol buvo justi į sienas įsigėręs miltų kva-pas“, – aprodydamas svirną atkreipė dėme-sį Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.

Anot archyvinių dokumentų ir kurtuvė-niškių pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, dvarininkų Nagurskių paliepimu svirną apie 1796 m. statė baudžiauninkai, turėdami kone vienintelį įrankį – kirvį.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, svir-nas buvo restauruotas, bet 2001 m. sude-gė. Medinis dviaukštis statinys atstatytas 2006 m., naudojant tas pačias technolo-gijas: preciziškai laikytasi architektūrinių formų ir medžiagų naudojimo – visi sukir-timai tokie patys, nepanaudota nė vienos vinies. Todėl unikalus liaudiško baroko

architektūros paminklas ir toliau stebina lenktomis stogo šlaitų linijomis, kolono-mis, arkų formos sijomis ir pusapvaliais stoglangiais.

„Dvarininkai svirną rentė ne tik bui-ties reikmėms – miltams ir grūdams lai-kyti. Jame vykdavo ir pokyliai“, – sakė R.Tamulaitis.

Svirnas trumpiems šventiniams pasibu-vimams naudojamas ir šiandien: į jį su svita dažnai užsuka jaunavedžiai, amžiną mei-lę prisiekę netoliese ant kalvos stovinčioje Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje. „Jaunieji ir su karietomis nori pasivažinėti, ir parke pasifotografuoti, ir privatumo turė-ti. Stengiamės visa tai suteikti“, – šypsojosi ekskursiją po dvaro sodybą surengęs vy-ras. Svirno nuoma valandai atsieina 200 Lt.

Kol bus baigtos daugiafunkcio centro statybos, iki žiemos šiemet svirne glausis Kurtuvėnų pradinės mokyklos mokiniai.

Įrengė jojimo maniežą2005 m. Kurtuvėnus nusiaubė uraganas „Ervinas“. Kurtuvėnų regioninio parko di-rekcija 2010 m. parengė projektą, kuriuo siekiama atkurti nugriautas kultūros pa-veldo vertybes – buvusias dvaro arklides ir karietinę, sutvarkyti aplinką, o pastatus pritaikyti viešajai turizmo infrastruktūrai.

Projektui įgyvendinti buvo skirta 2,5 mln. Lt paramos iš ES struktūrinių fondų. Taip Kurtuvėnų dvaro ūkinėje dalyje įsikūrė dengtas jojimo maniežas, pradėjo veikti jojimo paslaugų centras.

Todėl sodybos apylinkes Kurtuvėnų sve-čiai mėgsta apžiūrėti keliaudami žirgais arba išsinuomotais dviračiais.

„Įrengę maniežą, pratęsėme darbo se-zoną keliais mėnesiais: jau ir spalį, ir lap-kritį žirgai patys save išlaiko. Nuolatiniai klientai neišsibėgioja net žiemą. Čia tre-niruojasi profesionalūs sportininkai, jodi-nėjimą išbando pramogų ieškotojai. Be to, jau 15 metų dirbame su neįgaliais vaikais –užsiimame gydomuoju jojimu, vasarą

Didikų takais

Žemaitijos kryžkelėje esančią sodybą

nuo seno valdė garsios Lietuvos didikų

giminės.

Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmąkart

paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus

Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su

6 gyventojais.

XVI a. dvaras ėjo iš vienų LDK didikų ran-

kų į kitas: jį valdė Kęsgailų ir Skaševskių

giminės.

XVII a. Kurtuvėnų dvaro raidai turėjo įta-

kos nepalankūs politiniai ir ekonominiai

pokyčiai valstybėje. Sodyba kelis kartus

keitė šeimininkus, smarkiai nukentėjo per

karus su Švedija, po maro epidemijos joje

beveik neliko gyventojų. Kurtuvėnų dvarą

valdę bajorai Zarankos, Skaudvilos ir Knia-

ževičiai nei turtu, nei įtaka Skaševskiams

neprilygo.

Dvaras suklestėjo tik XVIII a. pradžioje, kai

jį įsigijo Pranciškus Nagurskis. Trys Na-

gurskių kartos Kurtuvėnus valdė visą am-

žių. Nagurskiai priskiriami ne tik prie pačių

stambiausių, bet ir pažangiausių XVIII a.

LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo priimant

1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, taip pat

1794-ųjų sukilime.

Tačiau išlaikyti dvaro giminės žinioje ne-

pavyko – Kajetonas Nagurskis nesusilaukė

palikuonių, todėl tiesioginių paveldėtojų

nepaliko.

Dėl turto giminės bylinėjosi daugiau nei

40 metų. Galiausiai valda atiteko Joanai

Nagurskaitei. Tačiau XIX a. antroje pusėje

dvarą įsigijo Pliateriai.

„Jie modernizavo dvarą, įkūrė didžiausią

Lietuvoje žuvininkystės ūkį – tvenkiniuo-

se augino karpius. Medinius sodybos pas-

tatus ėmė keisti mūriniais. Dvaro sody-

boje iškilo nauji rūmai, ofi cina. Atsirado

dvaro žirgynas, arklidės, kuriose buvo lai-

komi darbiniai arkliai, dirbę pamainomis –

vieni iki pietų, kiti – po jų. Dvaras turėjo

pavyzdinę pieninę“, – pasakojo Kurtuvėnų

regioninio parko direktorius R.Tamulaitis.

Tačiau giminės istorija Lietuvoje baigė-

si trėmimais į Sibirą 1940 m. Sovietmečiu

dvarvietė buvo nacionalizuota. Ją valdant

Bubių tarybiniam ūkiui, dalis pastatų su-

nyko, buvo nuniokotas ir dvaro parkas.

„Tiesa, Pliaterių šeima išliko, nes motina

su dukromis buvo išvykusios į Kauną. Ge-

ležinkelio stotyje jas perspėjo, kad nebe-

grįžtų į dvarą. Moterys slapstėsi, kol pa-

sinaudojusios ryšiais pabėgo į Rumuniją.

Šiuo metu Varšuvoje gyvena paskutiniojo

Kurtuvėnų dvarininko Stanislovo Pliaterio

dukra Janina Smolyč. Ji čia lankosi ir džiau-

giasi, kad dvaras atkuriamas, tačiau tur-

tinių pretenzijų nereiškia, mat puikiai su-

pranta, kiek kainuoja jį išlaikyti“, – kalbėjo

R.Tamulaitis.

Pliaterių palikuonys – tik svečiai

Keliaujant po Žemaitiją, tarp Kelmės ir Šiaulių, kelias atveda į

Kurtuvėnus, kuriuose įsikūrusi viena seniausių dvarviečių Lietuvoje,

žinoma nuo XV a. Vertingiausias jos pastatas – XVIII a. svirnas.

L.Balandžio nuotr.

Kurtuvėnai

11115151115151111111151111151511111511111551115511551551515515511551511555155151151155mmmmmmmmmmmiimmmmmimmmmmmimmmimmmmmmmmmmmmmmmmmmmmimmimmimmmmmmimmmmmmmmmmmmmmmmmimmm nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn • 2012 m. rugsėjo 14 d.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Paveldas | 15

organizuojame stovyklas. Žiemą čia gali-ma su rogėmis per sniegą pasivažinėti“, –paslaugų spektrą pristatė R.Tamulaitis.

Iš viso Kurtuvėnų žirgyne gyvena apie 40 žirgų, 23 iš jų turi šeimininkus.

Buvusiose dvaro arklidėse ateityje turė-tų įsikurti lankytojų centras ir interaktyvi dvaro ūkinės dalies ekspozicija.

„Iš archeologinių kasinėjimų turime apie 7 tūkst. įvairiausių radinių ir apie 5 tūkst. kaulų. Pastaruosius radome šiukšlių duo-bėje prie buvusios virtuvės, todėl žinome, ką ponai valgė nuo pat XVI amžiaus: daug paukštienos, žvėrienos, o kiaulienos – kur kas mažiau nei mes šiandien.

Archyvuose radome, kad Nagurskiai tu-rėjo penkis laivus, kuriuos laikė Rygos uos-te. Užsakymų knygose rašoma, ką parvežti: bananų, apelsinų, mandarinų, kavos, ma-karonų ir pan. Žinome, kokį vyną dvarinin-kai gėrė. 1548 m. inventoriuje jau buvo mi-nima statinė žuviai laikyti“, – istorinėmis žiniomis dalijosi R.Tamulaitis.

Rūmų plytos – namams statytiKurtuvėnų dvaro sodybos atkūrimo darbai pradėti 1993 m. Iki šiol atkurti ir turizmo reikmėms pritaikyti šeši dvaro sodybos pas-tatai: ofi cina, svirnas, sodininko namelis, arklidė, karvidė ir kumetynas.

Remiantis istoriniais ir archeologiniais tyrimais, atkurta autentiška sodybos struk-tūra: parkas, sodas, gėlynai, buvusių rūmų terasa, pasivaikščiojimo takai, tvoros, kro-keto aikštė ir tvenkiniai. Kompleksą pa-pildo šalia esantis Kurtuvėnų piliakalnis:

mūrinė XVII a. Šv. Apaštalo Jokūbo bažny-čia su senaisiais parapijos pastatais.

Tačiau pačių rūmų neatstatys. Jų vietą šiandien žymi tik išlikusi terasa, aptver-ta baliustradomis. „Archeologinių tyrimų

metu prieš įrengiant terasą buvo atrasta penkių rūmų liekanų. Barokinių formų Nagurskių rūmai išsiskyrė grožiu. Jie buvo pastatyti iš maumedžio, tačiau Pliateriai juos perstatė į mūrinius, nes maumedis prastai sulaikė šilumą, namuose kaupėsi drėgmė“, – pasakojo R.Tamulaitis.

Mūrinius rūmus po Pirmojo pasauli-nio karo nuniokojo bermontininkai. Dvi savaites gėrė ir linksminosi rūmuose, o atsitraukdami juos padegė.

Jau medžiais apaugusius dvaro rūmų griuvėsius apie 1957–1958 m. galutinai sugriovė patys kurtuvėniškiai. Plytas jie

panaudojo savo namų statyboms, o griu-venas, krosnių liekanas, tinką pylė į kelio duobes ir pakelės griovius. Nesuardyti liko tik akmens mūro pamatai.

Šiuo metu rekonstruojama dvaro so-dybos prieigose esanti miestelio aikštė. Manoma, kad joje bus atkurta turgaus kultūra.

Dvaro sodyboje prieš kelerius metus pradėjo veikti modernus trijų žvaigždu-čių kempingas. Atkurtame dvaro kume-tyno pastate įsikūrusioje smuklėje dvaro svečiai vaišinami tradiciniais lietuviškais patiekalais.

R.Tamulaitis:

„Iš archeologinių kasinėjimų turime apie 7 tūkst. įvairiausių radinių ir apie 5 tūkst. kaulų. Pastaruosius radome šiukšlių duobėje prie buvusios virtuvės.“

Sodybos apylinkes Kurtuvėnų svečiai

mėgsta apžiūrėti keliaudami žirgais.

naudoti alternatyvius energijos šaltinius

--

-

---

-

---

-

-

-

-

-

---

--

---

---

---

-

Daugiau

www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.16 | Sveikata

Rasa Pekarskienė redakcija@15min.lt

Rimvydas Vekerotas iš savo 44 metų jau šešerius gyvena su persodinta širdimi. Iki ligos apie organų donorystę jis nežinojo nieko, o šiandien jis yra aktyvus asociacijos „Gyvastis“ renginių dalyvis –ne tik skatina donorystę, bet ir drąsiai siekia sportinių varžybų medalio.Iki to lemtingo gripo R.Vekerotas niekada nebuvo rimtai susirgęs. Kaip pats juokauja, medicininėje kortelėje buvo tik vairuotojo pažymėjimui reikalingi medicininių komisi-jų įrašai. Kai po persirgto gripo savijauta ėmė blogėti ir vyras pateko į ligoninę, paaiškėjo, kad virusas taip pakenkė širdžiai, kad jos pa-gydyti nepavyks – belieka transplantacija.

Tokią žinią baisiausia pranešti artimie-siems. Kaip tai pasakyti? Nesijaudinkite, bet man reikia persodinti širdį? „Patarimo ėjau pas psichologę. Pasiryžęs pasakyti, su-žinojau, kad mano artimieji jau viską žino.

Jiems jau buvo pasakę gydytojai“, – prisi-minė R.Vekerotas.

Stimuliatorių pakeitė dirbtinė širdis Susirgęs širdies liga, vyras iškentė visus gydymo etapus – širdies stimuliatorių,

dirbtinę širdį ir transplantaciją. Tuo sudė-tingu laikotarpiu gyvenimą įvairiausiomis spalvomis ir nuotaikomis spalvino įvykiai: žmona pradėjo lauktis kūdikio, o Rimvydui širdies stimuliatorių teko pakeisti dirbtine širdimi. Jos prijungimas – sudėtinga ope-racija, kurią R.Vekerotas iškentė susitelkęs tik ties viena mintimi: turiu gyventi, nes privalau pamatyti sūnų.

„Buvau labai nusilpęs, būdamas 170 cm ūgio, svėriau tik 50 kg, todėl ir po opera-cijos atsibudau visai be sveikatos, paleng-vėjimas ir jėgos grįžo labai pamažu. Mane pamatęs prof. Vytautas Sirvydis klausda-vo: „Na, kaip jaučiatės?“ O aš vis atsakyda-vau dejuodamas, kad labai sunku, silpna, negera. Kai po trečios savaitės išgirdo at-sakymą, kad jau geriau, jis linktelėjo, kad taip ir turi būti“, – pasakojo R.Vekerotas.

Su dirbtine širdimi vyrui teko susigy-venti ir gyventi: „Ant peties pakabintas birbia dirbtinės širdies aparatas, ant rankų sūpuoju sūnų, iš buteliuko maitinu, dai-nas dainuoju.“

Transplantacija: grįši iš ten arba nePranešimo apie atsiradusią donoro širdį R.Vekerotas buvo sulaukęs ne kartą. Tačiau sudėtingą operaciją vis tekdavo atidėti.

Vieną kartą transplantacija buvo atšauk-ta, nustačius, kad donoras sirgo hepatitu C, kitą kartą žinia apie donoro širdį vyrą pasiekė gulintį Reanimacijos skyriuje po dirbtinės širdies prijungimo. Po šios ope-racijos skiriami kraują skystinantys vais-tai. Tokiu atveju transplantacija negalima.

Rimvydas stebisi: kažkodėl svarbiausi jo gyvenimo įvykiai nutinka būtent sekma-dieniais. Širdies persodinimo operacija taip pat vyko šią savaitės dieną.

„Atlaikyti ją ir gyventi toliau buvo išskir-tinė priežastis – juk reikia užauginti sūnų. Šiandien gyvenu geriau nei vakar, ryt bus geriau nei šiandien. Ir taip tolyn“, – tokiu šūkiu vadovaujasi optimizmu trykštantis R.Vekerotas. Ir tikina, kad tai padeda vis-ką iškęsti.

Neiškris širdis – prisiūta geraiPaklaustas, kaip saugo širdį, Rimvydas atsako, kad pirmiausia stengiasi išvengti streso. O kuo jo gyvenimas skiriasi nuo sveikų žmonių?

R.Vekerotas tik trukteli pečiais: „Maistas nėra kaip nors griežtai ribojamas, alkoho-lis – na, ne dėl jo juk gyvename. Jei vyksta

koks nors susiėjimas, tai ir pašokti galiu. Neiškris širdis, prisiūta gerai. Bet saugotis, žinoma, reikia. Gal akyliau stebiu praeivius, ypač virusų siautimo metu. Jei pamatau čiaudintį žmogų, apeinu dideliu lankstu.“

Žaidynėse atbėgo penktas Su persodinta širdimi gyvenantis vyras nevengia sportuoti, pabėgioti su ištikimu kompanionu Bartu – labradorų retriverių veislės šunimi.

„Iš pradžių nubėgti 100 m būdavo labai sunkus darbas, kojas tuoj pat pakirsdavo, greitai uždusdavau, širdis smarkiai daužy-davosi. Bet kai iš Europos širdies ir plaučių asociacijos sužinojau, kad transplantaciją išgyvenusiems žmonėms yra organizuo-jamos sporto žaidynės, pradėjau aktyviau treniruotis. Gydytojai mane perspėjo, kad sportuoti reikia nuosekliai, pamažu didi-nant krūvį. Tų rekomendacijų ir laikausi –pasiklausiu širdies ir žinau, kokį krūvį pa-sirinkti“, – pasakojo vyras.

Šią vasarą R.Vekerotas dalyvavo Apel-dorne (Nyderlandai) vykusiose žmonių su transplantuotais organais žaidynėse. Porą mėnesių savarankiškai, be jokių trenerių pagalbos, treniravęsis Rimvydas varžėsi 100 m bėgimo rungtyje. Iš aštuonių savo amžiaus grupės dalyvių (35–44 metai) jis buvo pats vyriausias, bet atbėgo penktas.

Kalbėdamas apie donorystę R.Vekerotas mėgsta kartoti: „Nelošiu loterijoje, nes savo milijoną jau išlošiau.“ Taip jis vertina dova-ną, kurią gavo iš donoro artimųjų.

„Žinoma, čia ir gydytojų milžiniškas nuopelnas. Ir ne tik transplantuojant, bet gydant ir prižiūrint po operacijos, – daug kam dėkingas R.Vekerotas. – Donorystę skatinančios organizacijos dirba svarbų darbą. Dėl tos šviečiamosios jų veiklos aš ir gyvenu. Todėl apie tai privalau kalbėti.“

Su donoro širdimi gyvenantis R.Vekerotas:

„Už laimėtą gyvenimą reikia atidirbti“ Atlaikyti sudėtingą operaciją ir gyventi toliau buvo išskirtinė priežastis – juk reikia užauginti sūnų.

• Nuo pirmosios širdies

transplantacijos pasaulyje

praėjo 45, Lietuvoje – 25 metai.

Pirmąkart širdis Lietuvoje buvo

persodinta muzikos mokytojui iš

Ukmergės Albinui Penkauskui.

Tai nutiko 1987 m. rugsėjo 2-ąją.

• Istorinę akimirką operacinėje dirbo

dvi prof. Algimanto Marcinkevičiaus

vadovaujamos chirurgų brigados.

Viena išiminėjo širdį, kita – ją įsodino.

Nors iš pradžių atrodė, kad operacija

buvo sėkminga, ligoniui po kiek laiko

diagnozuotas smegenų apsesas.

Po poros dienų jį pražudė infekcinės

komplikacijos.

• Iki šiol Lietuvoje atliktos 106 širdies

transplantacijos, iš jų Vilniuje –

81. Šiuo metu širdies persodinimo

operacijos laukia 22 žmonės.

Pirmas kartas – prieš 25 metus

R.Vekerotas mėgsta

ne tik pasivaikščioti,

bet ir pabėgioti su

ištikimu kompanionu

Bartu.

R.Pekarskienės nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Sportas | 21

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Lietuvos futbolo rinktinės startą pasaulio čempionato atrankos varžybose sudarė dviejų nevienodų paveikslų mozaika. Dvikova namuose su Slovakija įkvėpė viltį, bet išvyka į Graikiją žiauriai nuleido ant žemės.

Praėjusį penktadienį Vilniuje gausiai Lietu-vos futbolo federacijos stadione susirinkę žiūrovai pamatė teigiamų dalykų: įnirtingai net dėl beviltiškų kamuolių kovojančius lietuvius, raudoną kortelę slovakų gynėjui, bandymą šturmuoti varžovų vartus per pas-kutiniąsias 10 minučių rezultatui esant 1:1. Pagaliau – įvartį. Vos antrą nuo tada, kai rink-tinės vairą perėmė vengras Csaba Laszlo.

Cz.Laszlo ir rinktinės lyderis Deividas Šemberas po fi nalinio švilpuko ne džiau-gėsi lygiosiomis, o gailėjosi iš rankų išleis-tos pergalės.

„Man rungtynės su Slovakija paliko dve-jopą įspūdį, – „15min“ sakė futbolo treneris Valdas Ivanauskas. – Kartais atrodė, kad žai-dėjai netiki galimybe laimėti, o tai reiškia, kad šio tikėjimo neįkvėpė trenerių štabas.“

Po rungtynių su Graikija apie jokias pra-rastas galimybes net užuominų nebuvo. Lietuviai praleido du „sausus“ įvarčius, jei ne vartininko Žydrūno Karčemarsko stebuklai, rezultatas neabejotinai būtų bu-vęs triuškinamas.

V.Ivanauskas kirto iš peties: „Per visą savo gyvenimą futbole nebuvau matęs rungty-nių, kuriose komanda, kad ir su kokiu var-žovu žaistų, nesukurtų net pusprogės.“

Nenusisekusios rokiruotės„Nenoriu šnekėti apie taktiką, kad nekiltų nereikalingų kalbų“, – ištarė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, bet kai kurie sprendimai, pasirinkti Graiki-joje, jam pasirodė keisti.

Pavyzdžiui, tai, kad aikštėje vienu metu žaidė puolėjai Andrius Velička ir Darvydas Šernas, kurių pagrindinis koziris – sugebė-jimas tinkamu metu atsidurti tinkamoje

vietoje ir įmušti. Varžovams kontroliuojant kamuolį ir teritoriją, tokio stiliaus žaidėjai neišvengiamai lieka atkirsti nuo komandos.

Pirėjuje leisdamas į aikštę du puolėjus Cs.Laszlo paaukojo rungtynėse su slovakais aikštės viduryje žaidusį ir teigiamų įvertini-mų sulaukusį Ramūną Radavičių.

Lietuvių treneris Graikijoje atliko ir dar vieną rokiruotę – kairiojo gynėjo pozicijo-je vietoj Vytauto Andriuškevičiaus pasirodė Egidijus Vaitkūnas. Likimo ironija: būtent po šio futbolininko klaidų graikai įmušė abu savo įvarčius.

„Man žaidėjų išdėstymas atrodė keistas. Leidžia į aikštę Arvydą Novikovą ir stumia jį į kraštą, o į vidurį eina krašto saugas. Taip iš futbolininko atimami jo geriausi sugebė-jimai“, – vertino V.Ivanauskas.

Rezervai – skurdūs„Esame jauna komanda“, – po pralaimė-jimo Graikijai bandė guosti save ir kitus D.Šemberas. Su šiuo teiginiu galima ginčytis.

Iš tų, kurie žaidė su Slovakija bei Graiki-ja, jauni – 20–23 metų – yra vos keli futbo-lininkai: A.Novikovas, V.Andriuškevičius, E.Vaitkūnas. Bene vienintelis komandos žai-dėjas, kurio sugebėjimai atitinka elitinio tarp-tautinio futbolo standartus, D.Šemberas –jau veteranas.

Kiti lyderiai – Ž.Karčemarskas, Arūnas Kli-mavičius, slovakams įvartį įmušęs Marius Žaliūkas, Saulius Mikoliūnas, broliai Edgaras

ir Deividas Česnauskiai, D.Šernas – brandaus amžiaus žaidėjai. Tą patį galima pasakyti ir apie R.Radavičių bei tik Cz.Laszlo į rinktinę pradėtą kviesti Valdemarą Borovskį.

Logiška būtų manyti, kad rezervas turė-tų laukti savo galimybės jaunimo rinktinė-je. Bet šios komandos vaizdelis optimiz-mo neįkvepia. Taip, dabartinis lietuviškas U-21 gali iššauti rungtynėse su varžovais,

tarkime, iš Ukrainos ar Suomijos. Bet gali ir sužaisti namuose su tais pačiais suomiais tokį beviltišką kėlinį, kad graudu žiūrėti. Arba pralaimėti Maltai.

Kylančių žvaigždžių lieka ieškoti tarp fut-bolininkų, kurie dar ir dvidešimtojo gimta-dienio neatšventė. Tai yra, tarp tų, kurie ge-riausią savo futbolą turėtų žaisti po šešerių ar aštuonerių metų.

Žiauri tikrovė, teigianti, kad rimtais re-zultatais futbolo stadionuose Lietuva ne-nustebins dar du ar tris didžiųjų čempio-natų atrankos ciklus? Yra ne vienas treneris ir futbolo vadybininkas, manantis, kad taip ir bus. Bet yra ir optimistų. „Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspaus-ti ir iš to, ką turime“, – tikina V.Ivanauskas.

Atranka be įtamposSpausti vertingą produktą iš to, ką turi po ranka, teks Cz.Laszlo. Vengras į Lietuvą pa-kviestas dviem atrankos ciklams ir pagrin-dinė jam iškelta užduotis – „Euro-2016“ fi -nalo turnyras. Bent jau taip teigta šių metų pradžioje, kai su Cz.Laszlo buvo pasiraši-nėjama sutartis. Treneris ir toliau kels rei-kalavimus savo žaidėjams, galbūt skaičiuos

būsimus dar neiškovotus taškus, bet vienas dalykas vengrui turbūt yra parankus – šįsyk neturime istorinio šanso.

Šie du žodžiai yra, ko gero, labiausiai nuvalkiota lietuviško futbolo klišė. Apie istorinį šansą ne kartą kalbėjome senais B.Zelkevičiaus laikais. Svaigome nuo jo laukimo tada, kai A.Liubinsko komanda nepralaimėjo Vokietijoje ir namuose įvei-kė Škotiją.

Istorinis šansas buvo ir Jose Couceiro va-dovautos rinktinės pergalės prieš rumunus bei austrus atrankos į pasaulio čempionatą pradžioje prieš ketverius metus. Ir netgi la-biausiai per visą futbolo istoriją niekinamos Raimondo Žutauto laikų komandos pergalė Čekijoje užpernai.

Šįkart – ramu. Graikai parodė skirtumą tarp savęs ir mūsų. Su slovakais kitais me-tais žaisti išvykoje bus daug sunkiau nei šįkart Vilniuje. Spalį laukia bosniai, į Lich-tenšteino ir Latvijos komandų vartus per dvejas rungtynes įmušę 12 įvarčių.

Startas toks, kad futbolo rinktinės, ma-tyt, neslėgs nei dideli Lietuvos lūkesčiai, nei dėmesys komandai. Gal to šiai koman-dai ir trūksta?

Be istorinio šanso iliuzijos

V.Ivanauskas:

„Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspausti ir iš to, ką turime.“

Graikai lietuviams

akivaizdžiai parodė,

kokio lygio yra jų,

o kokio lygio mūsų

futbolas.

AFP nuotr.

Užsk. Nr. 306293

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.22 | Sportas

Jono Valančiūno širdis spurda. Jau šeštadienį 20-mečio krepšininko laukia didžioji kelionė, kurios tikslas – užkariauti stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA.

Aurimas Tamulionisa.tamulionis@15min.lt

Iš Utenos kilęs Toronto „Raptors“ klubo naujokas atvirauja, kad stebuklingų sep-tynmylių batų lyg pasakų herojus jis ne-turi, todėl NBA karjeros laiptais turės lip-ti pamažu.

Tačiau 213 cm ūgio vidurio puolėjas nuo išbandymų nesislepia. Priešingai – nekant-riai laukia grumtynių su geriausiais pasau-lio krepšininkais, žada kruopščiai mokytis ir įsitvirtinti.

Pernai penktu numeriu naujokų biržoje pašauktam J.Valančiūnui NBA apžvalginin-kai jau seniai žada aukso kalnus, tačiau lie-tuvis neskuba tuo patikėti. Savo vardą jis viliasi susikurti aikštelėje.

– Vaikystėje turbūt kaip ir kiekvie-nas vaikas, mėtydamas kamuolį į krepšį,

pasvajodavote, kad žaidžiate NBA lygoje, metate lemiamą metimą. Koks jausmas apima, kai su-vokiate, kad visa tai netrukus išsipildys? – savaitraštis „15min“ paklausė J.Valančiūno.

– Sunku tą jausmą apibūdinti. Jaučiu ir jaudulį, ir nekantrauju, įdomu, smalsu, kaip ten viskas. O dėl svajonių, tai vien jau galimybė išbandyti savo jėgas stipriausioje krepšinio lygoje yra svajonės išsipildymas.

– O apie ką svajojate dabar?– Svajoju ten nuvykti ir kuo geriau įsi-

tvirtinti komandoje.

– Rugpjūčio pabaigoje jau dalyvavote NBA pirmamečių mokymuose. Ar pajutote stip-riausios pasaulio krepšinio lygos dvasią? Ką ten sužinojote?

– Mokymuose sužinojau daug naudingų dalykų. Tarkime, kaip apsaugoti savo pinigus ir save patį nuo įvairiausių pa-vojų, kuriuos galima sutikti NBA gyvenime.

– NBA lygoje krepšininkų ūgis matuojamas kartu su sportbačiais.

Kiek tokiu būdu paaugote?– 2011 metų birželį stovyklos Trevize

metu buvau lygiai 211 cm be batų. Manau, kad batai prideda 2–3 centi-

metrus. Po to laiko nesimatavau, bet nu-vykęs į Torontą būtinai pasimatuosiu (juokiasi).

– Tai ilsėjotės ar ruošėtės debiutui NBA lygoje?

– Tik grįžęs iš naujokų apmokymų Niujorke išskubėjau į treniruoklių salę. Dirbu su treneriu Gediminu Adomaičiu pagal specialią klubo parengtą pasiruošimo programą.

– Ar jau žinote, kur įsikursite Toronte? Gal pirksite namą ir

J.Valančiūno svajonė – Ž.Ilgausko karjera

d je, imą.

kai su

n

maKiek2011

Dar niekada NBA lyga

nelaukė krepšininko iš

Lietuvos su tokiomis

didžiulėmis viltimis.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Sportas | 23

taip investuosite į nekilnojamąjį turtą kaip Žydrūnas Ilgauskas?

– Kol kas nuomosiu butą netoli arenos. Pirma, norėčiau susipažinti su miestu, o tada nuspręsti, kurioje miesto dalyje no-rėčiau gyventi. Tada gal pagalvosiu ir apie būsto įsigijimą. Apie Žydrūno karjerą dabar galiu tik pasvajoti. Jis didis krepšininkas.

– „Raptors“ strategas Dwane‘as Casey gar-sėja kaip griežtas gynybos specialistas.

Jums tai bus pranašumas ar trū-kumas išsikovoti daugiau laiko

aikštelėje? Gal jau kalbėjote su treneriu, žinote, kokį vaidme-

nį jis Jums numatęs?– Taip, treneris akcen-

tuoja kibią gynybą. Man tai bus geras savęs iš-bandymas, nes gy-

nybą man reikia dar gerokai patobulinti.

Kol kas su treneriu dar nekalbėjome apie tai, kokį vaidmenį turėsiu atlikti aikštelėje.

– Kaip manote, ko Jums labiausiai trūks pirmaisiais metais NBA lygoje?

– Manau, kad labiausiai trūks fi zinės jė-gos ir patirties.

Reikės laiko, norint prisitaikyti prie tei-sėjų, įtempto kelionių grafi ko.

– Kaip Jūs pats įsivaizduojate pir-mąjį savo sezoną? Ką pasiekęs lik-tumėte patenkintas – vieta starto penkete, daug minučių aikštelėje, solidūs taškų ar atkovotų kamuo-lių vidurkiai?

– Liksiu patenkintas, jeigu jausiu, kad patobulėjau.

– Praėjusį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryte“ retai sulaukdavote perdavimų iš komandos įžaidėjų ir kone visas progas metimui turėda-vote susikurti pats. „Raptors“ klube žaisite su vienu geriausiu NBA lygos rezultatyvių perdavimų specialistų Jose Calderonu – ar tikitės, kad progų turėsite daugiau?

– Esu labai geros nuomonės apie J.Calderoną – tiek kaip apie asmenybę, tiek ir kaip apie žaidėją. Tikiu, kad su juo galė-čiau aikštelėje nuveikti daugiau negu be jo.

– NBA apžvalgininkai už Atlanto Jums piešia labai šviesią ateitį: esate minimas

tarp pagrindinių pretendentų į metų naujoko titulą, o Rants-

ports.com žurnalisto Sachino Aro-ros nuomone, tapsite geriausiu visų

laikų „Raptors“ vidurio puolėju. Tokie lū-kesčiai slegia ar įkvepia daugiau pasitikė-jimo savo jėgomis?

– Įpareigoja. Geriau jau tokių vertinimų nebūtų iš viso. Pamatysim, kaip ten bus.

– „Raptors“ komandoje žaisite kartu su Linu Kleiza. Turbūt net nereikia klausti, kad dėl to įsikurti ir pritapti Toronte bei NBA lygoje bus daug lengviau. Daug klausimų uždavėte L.Kleizai?

– Linas su manimi pasidalijo nemaža savo patirtimi. Visko neatskleisiu, bet manau, kad su juo man bus daug lengviau.

– Ši vasara Jums tikrai nebuvo lengva: pra-garas Venesueloje, pirma olimpiada Londo-ne, kur netikėtai teko nešti pagrindinio vi-durio puolėjo naštą. Ko išmokote?

– Ši vasara mane užgrūdino. Iš dalies džiaugiuosi gavęs šaltą dušą, juk reikia iš-mokti suklupti ir vėl atsikelti.

– Visada buvote pavyzdinis Lietuvos rink-tinės patriotas – jau kelintą vasarą iš eilės gi-nate šalies garbę be atostogų. Išvykus į NBA lygą ir pasirašius milijoninius kontraktus, krepšininkų norus dažnai stabdo klubų rei-kalavimai vasarą ilsėtis. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu?

– Jei sveikata leis, visada žaisiu už Lietu-vą. Tikiuosi, kad ir klubas nesudarys tam kliūčių.

– Kur išleisite pirmąją savo algą, kurią gausite NBA lygoje? Gal kaip Martynas An-driuškevičius pirksite „Cadillac“ automobilį?

– Susimokėsiu išpirką savo buvusiam klubui. Tada taupysiu.

Juokauju. Dar nežinau, kaip išleisiu. Vi-sos mintys tik apie krepšinį.

J.Valančiūnas:

„Geriau jau tokių vertinimų nebūtų iš viso. Pamatysim, kaip ten bus.“

Daugiau sporto naujienų

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

-

u, į mpor

kaip te

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Į Viešvilę atsikrausčiusi kaunietė menininkė Eglė Untulytė turėjo prislopinti kūrybines ambicijas. Tačiau miestelyje ji įsuko tokį kultūrinį gyvenimą, kad Jurbarko rajono masto jau nebeužtenka.44 metų E.Untulytė Jurbarko krašte gyve-na dvyliktus metus. Čia iš Kauno atvyko paskui vyrą skulptorių Juozą Budzinaus-ką. „Gyvulių auginti tikrai nemoku, gal tik karvę pamelžčiau“, – šypteli moteris.

Atsikėlusi į Jurbarką, E.Untulytė pradė-jo mokytojauti Naujamiesčio vidurinėje bei Smalininkų technologijų ir verslo mo-kyklose, dirbo dailininke Jurbarko krašto muziejuje.

Mokykla pasirodė esanti ne jai, todėl prieš šešerius metus įsidarbino meno va-dove Jurbarko kultūros centro Viešvilės fi liale, įsitraukė į vietos bendruomenės veiklą ir tapo miestelio kultūros siela. Filia-las buvo reformuotas į Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrą.

Net 5 Lt už pamokas yra per daugSeniai šiuo regionu besidominti E.Untulytė ėmė gaivinti jo tradicijas ir amatus, centre įkūrė Dailės studiją, kuri nepadarytų gė-dos net rimtam dailininkui. Stalai nukrau-ti dažų indeliais ir tūbelėmis, vandenyje mirksta teptukai, kelionės į Vokietiją laukia keraminiai indai, ant molbertų džiūsta keli peizažai, pasieniuose išrikiuoti ir ant lan-gų sukabinti E.Untulytės bei jos mokinių darbai, iš vieno žvelgia menininkės dukra.

Studiją dabar lanko 12 vaikų nuo šešerių metų. Jos vadovė džiaugėsi sulaukusi ir la-bai kūrybingų moksleivių. Tiesa, ūgtelėję paaugliai dažnai užsiėmimus meta. Juos būtų galima suturėti nebent purškiamais dažais, tačiau šie brangūs.

O dėl pinigų E.Untulytei reikia gerokai pasukti galvą. Iš valstybės ji negauna nė cento, 5 litų, kuriuos vaikų tėvams kas mė-nesį reikia sumokėti už pamokas (kai kurie ir tiek nelabai gali sukrapštyti), neužten-ka nė dažams, popieriui, moliui, kitoms priemonėms įsigyti. Studijos šeimininkė sukasi rašydama projektus ir ieškodama lėšų fonduose bei pagal įvairias programas, gelbsti seni ryšiai.

Sulaukus paramos iš Kultūros rėmimo fondo, viešviliečiai mokėsi keramikos, audimo ir stiklo apdirbimo subtilybių. Už Jurbarko rajono savivaldybės jaunimo užimtumo programos lėšas buvo sureng-tas šiuolaikinės gatvės kultūros projektas „Hip-hop+graffi ti+tradicija“.

Vaikus E.Untulytė moko tapyti, lieti akvareles, kartu minko molį, apdirba stik-lą (sugedus specialiai krosniai liko nedide-lis pasirinkimas – kurti vadinamuosius šal-to stiklo darbelius), sėda į audimo stakles.

Menininkę gožia pedagogėPersikėlus į Viešvilę pasikeitė ne tik me-nininkės, bet ir miestelio kultūrinis gyve-nimas. „Iki manęs jis vyko, bet gal veidas pasikeitė, tapo intelektualesnis. Reikėjo prisiliesti prie organizavimo, o lėšų nėra… Žmonių skonis pakitęs – ką mato per tele-viziją, nori ir pas save padaryti, nors nei įranga, nei honorarais negalime varžytis“, –rūpesčiais dalijasi E.Untulytė.

Per keletą metų čia vyko konferencija apie Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą, senųjų dailiųjų amatų ir stiklo apdirbimo mokymai, „Skrybėlaičių šou“, kuomet vai-kai, kurdami galvos apdangalus, sėmėsi žinių apie jų raidą. Keramikų simpoziu-me, dalyvaujant vietos moksleiviams, Lie-tuvos menininkams, tautodailininkei iš Danijos ir archeologams, buvo bandoma

atkartoti archajinę keramiką. E.Untulytės iniciatyva švenčiamas rudens lygiadienis, Tarptautinė vaikų diena, Užgavėnės, prieš Kalėdas ji su vaikais ir bendruomene ruo-šia prakartėlę, per šv. Kazimiero vardines vyksta mugė.

Nors tapo, piešia, audžia, kuria grafi -ką ir keramikos dirbinius, Lietuvos mene E.Untulytė reiškiasi nedaug. „Negaliu sa-vęs vadinti menininke. Provincija ir mies-tas – skirtingos visuomenės. Mieste – kita gyvensena, kiti poreikiai. Ten nori nenori tampi vartotoju, o kaime palaikai nevar-tojimo koncepciją, kuri plačiau tik dabar įsigali. Esu aukštesnės kategorijos amati-ninkė“, – kuklinasi pašnekovė.

Menininkės darbų sąraše – keturių Jur-barko kavinių interjerai, iki šiol veikia tik dvi. Prasidėjus krizei užsakymai baigėsi. „Dabar kiekvienas pats sau dizaineris“, – liūdnai tarsteli E.Untulytė.

24 | Kultūra

Didelis menas mažame miestelyje

E.Untulytė:

„Matau didelę prasmę. Mane pamirš, o iš tų vaikų gal išaugs puikūs žmonės. Liksiu gyva kituose žmonėse.“

E.Untulytės Viešvilėje įkurtą

Dailės studiją lanko ne tik

vaikai, bet ir suaugusieji.

E.Digrytės nuotr.

Energetinė nepriklausomybė | 1

| 2012 m. rugsėjo 14 d.

Energetinė nepriklausomybė

ŠIANDIEN SKAITYKITE:

STABILUS IR SAUGUS ELEKTROS TIEKIMAS

2 PSL.

VAE – ATSIPERKANTI INVESTICIJA

3 PSL.

KIEK MOKĖSIME UŽ ELEKTRĄ?

3 PSL.

„HITACHI“ NIEKADA NEVĖLUOJA

4 PSL.

2 | Energetinė nepriklausomybė

| 2012 m. rugsėjo 14 d.

Ž. Mauricas: „Jei „Hitachi“ sutinka, kad ne

tik visi svertai būtų jų rankose,

bet ir atsakomybė už procesą

priskirta jiems, mūsų rizika yra

labai maža.“

R. Vaitkus: „Šiuo metu esame priklausomi nuo Rusijos

energetikos sistemos operatoriaus, kurio

sprendimai, kaip parodė visai neseni

įvykiai, kartais lemia tai, jog elektrą turime

gamintis gerokai brangiau.“

Savalaikis darbų pristatymas2

Patyrę priežiūros ir eksploatacijos partneriai3

Naujausia ABWR technologija1

Visagino atominė elektrinė – istorinis Lietuvos projektas, kuris padės užtikrinti energetinį saugumą, taip pat bus naudingas ekonomikai. Tai turėtų pajusti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Apie tai, ką Lietuvai gali duoti nauja atominė elektrinė, kalbamės su UAB „Visagino atominė elektrinė“ generali-niu direktoriumi Rimantu Vaitkumi.

– Kokios didžiausios grėsmės susijusios su atominės elekt-rinės saugumu galėtų kilti Lietuvoje?

– Kad Lietuvoje galėtų kilti žemės drebėjimas ar cuna-mis, labai mažai tikėtina. Gyvename vienoje ramiausių seisminių zonų pasaulyje. Taip pat svarbu tai, kad Lietu-voje bus statomas vadinamasis trečios plius kartos reakto-rius. Net per milžiniškus žemės drebėjimus visi tokio tipo reaktoriai Japonijoje liko nepažeisti. Fukušimos avarija –tai senosios kartos reaktoriaus, statyto prieš 40 metų, ava-rija. Be to, po Fukušimos japonai išnagrinėjo priežastis, sukėlusias avariją, ir dar labiau sustiprino saugos reika-lavimus, todėl, tiesą pasakius, kai Lietuvoje bus pastaty-ta VAE, tai bus saugiausia atominė elektrinė pasaulyje. Be to Europoje taip pat buvo įvykdyti „Stress testai“, ku-rių metu buvo detaliai analizuojamos galinčios branduoli-nėms elektrinėms kilti net ir mažiausiai tikėtinos išorinės bei vidinės grėsmės ir elektrinių gebėjimas susidoroti su šiomis grėsmėmis. Projektuojant VAE bus atsižvelgiama į jau įvykdytų Europos „Stress testų“ rezultatus, o siekiant gauti VAE statybos ir eksploatavimo licenciją privalės būti įvykdyta ir pati „Stress testų“ procedūra.

– Lietuvos dalis visos VAE pagaminamos elektros ener-gijos sudarys 38 proc. Ar to pakanka kalbant apie energe-tinę nepriklausomybę bei saugumą?

– Taip, mūsų dalis naujojoje elektrinėje yra 38 proc., ir tai sudarys apie 30 proc. Lietuvos vidutinio elektros energijos poreikio. To pakanka, kad Lietuva sukurtų saugumą garantuojančią skirtingų elektros šaltinių įvai-rovę, ko šiuo metu neturime. Lietuva tikrai neatsisakys kitų elektrinių, nes jos, nors jų elektra ir brangi, yra bū-tinos maksimaliam energetiniam saugumui užtikrinti.

Be to, pastačius VAE, tokie incidentai kaip elektros jungties, kuria importuojame elektrą, uždarymas mums nebeturės tokio skausmingo poveikio kaip dabar. Juolab, kad dar iki pastatydami elektrinę atsijungsime nuo ru-siško elektros sistemos žiedo ir sinchronizuosime savo sistemą su kontinentine Europa.

– Tiek Rusija, tiek Baltarusija taip pat stato atomines elektrines. Ar jie gali nukonkuruoti VAE?

– Toks nukonkuravimas neįmanomas. Baltijos šalys nuo šių metų yra įsijungusios į Šiaurės šalių elektros

rinką, elektrą perkame iš biržos „Nord Pool Spot“, kaip ir danai, švedai, suomiai ir norvegai. Veikiant Visagino AE stiprios elektros jungtys užtikrins, kad Lietuva bus dide-lės Europos elektros rinkos dalis. Bet kuris tiekėjas, kuris norės pasiūlyti savo elektros energiją, turės ją parduoti bendroje rinkoje. Ši rinka – didžiausia pasaulyje, vieno tiekėjo veiksmai kainos atžvilgiu neturės esminės įtakos.

– Kokią naudą atominė elektrinė gali suteikti kiekvie-nam Lietuvos gyventojui?

– Stabilų ir saugų elektros tiekimą, kuris nedidintų elektros kainos. Šiuo metu esame priklausomi nuo Ru-sijos energetikos sistemos operatoriaus, kurio spren-dimai, kaip parodė visai neseni įvykiai, kartais lemia tai, jog elektrą turime gamintis gerokai brangiau. Be jo-kio įspėjimo atjungus vieną elektros perdavimo lini-ją, teko visu pajėgumu paleisti visus tris Elektrėnuo-se esančios Lietuvos elektrinės blokus. Taip, elektros tiekimo trukdžių nepajutome, tačiau reikia įvertinti tai, jog Elektrėnuose gaminamos elektros kaina – apie 40 ct/kWh, tuo tarpu elektrą VAE gaminsime vidutiniš-kai už 18 ct/kWh.

Be to, kad patenkintume Lietuvos poreikius, vien per-nai teko importuoti elektros ir dujų, reikalingų jai paga-minti, už maždaug 1,7 mlrd. litų. Šie pinigai galėtų likti Lietuvoje ir juos galėtume paskirstyti savo reikmėms: mokytojų, ugniagesių algoms, infrastruktūrai ir t. t.“

VAE statybos metu prireiks tikrai nemažai papildomos darbo jėgos įvairiausiose srityse – darbo turės statybos, transporto, paslaugų ir maisto tiekimo sektoriai. Iš viso statybų metu bus sukurta 6000 darbo vietų. Veikianti VAE taip pat generuos ir papildomas lėšas į šalies biu-džetą – per metus apie 550 mln. litų, jau nekalbant apie netiesioginę naudą ekonomikai.

Stabilus ir saugus elektros tiekimas

BFL nuotr. BFL nuotr.

Inovatyvi bei konkurencinga

ABWR technologija paremta

sėkminga eksploatacijos istorija.

Efektyvus ir veiksmingas statybų

procesų valdymas, užtikrinantis

savalaikę darbų pabaigą.

Partnerystė su „Hitachi-GE Nuclear

Energy“ partneriais, turinčiais

patirties atominių elektrinių

eksploatacijoje JAV ir Japonijoje.

Svarbi fi nansinė parama skatinama

Japonijos bei JAV vyriausybų paramos

vystomiems objektams.

Japonijos / JAV vyriausybių parama4

Energetinė nepriklausomybė | 3

| 2012 m. rugsėjo 14 d.

Atominės elektrinės statybos – ilgas ir brangus procesas. Tačiau Lietuvos verslui atsivers galimybės uždirbti ir įgyti naujos patirties, o šalyje bus sukurta apie 6000 darbo vietų. Jau veikianti VAE kasmet pildys Lietuvos biudžetą, skatins ekonomiką ir, bene svarbiausia, sumažins elektros ir dujų, reikalingų jai pagaminti, importą.

Šiuo metu Lietuva elektros importui bei elektrai gamin-ti importuojamos dujoms išleidžia apie 1,7 mlrd. litų. Taigi, ekonominė VAE nauda – ne tik pačios elektrinės mokami mokesčiai ir dividendai, tenkantys Lietuvai, bet ir tai, kad smarkiai sumažinsime išlaidas elektros ir dujų importui.

Bendrovė investuos savo lėšasVisagino atominė elektrinė iš viso kainuos apie 17 mlrd. litų, iš jų apie 6,5 mlrd. litų investuos Lietuvos bend-rovė „Visagino atominė elektrinė“. Didelę dalį šios su-mos (apie 2,6 mlrd. litų) bendrovė iki 2020-ųjų surinks iš savo valdomų įmonių. Tai „Lietuvos energija“, kuri valdo Elektrėnuose veikiančią Lietuvos elektrinę, Kruo-nio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelek-trinę. Be to, pelną, kurį galima skirti statyboms, VAE

neša ir elektros tiekėjas LESTO, ir sistemos operatorius „Litgrid“. Dalis sumos gali būti surenkama pertvarkant viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, ne-didinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui.

VAE bendrovių grupės pajamos 2011-aisiais buvo 2,7 mlrd. litų. „Jei dabartinis rinkos reguliavimas išliks nepakitęs, mūsų paskaičiavimais esame pajėgūs su-rinkti reikalingą sumą iki 2020-ųjų“, – teigia VAE gen-eralinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Likusius 3,9 mlrd. litų statyboms reikės pasiskolinti, tačiau skolinsis ne valstybė, bet UAB „Visagino atominė elektrinė“, valstybė šiai paskolai, kaip ir daugeliui kitų svarbių projektų, tik suteiks garantiją. Pasak R. Vait-kaus, bendrovė pinigų statyboms galės pasiskolinti pak-ankamai pigiai: „Turėdami Japonijos ir JAV kompaniją „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kaip technologijos tiekėją, galime gauti tiek japonų, tiek amerikiečių eksporto kredito agentūrų pagalbą skolindamiesi pinigus. Tai tikrai daug pigiau ir suteikiama galimybė skolintis ilge-sniam terminui, nei gali pasiūlyti komerciniai bankai.“

Lietuvai skolinti galėtų: Japonijos tarptautinio ben-dradarbiavimo bankas, Japonijos eksporto ir investicijų draudimo agentūra ir JAV eksporto ir importo bankas. Europos Komisija pateikė teigiamą išvadą dėl Visag-ino atominės elektrinės projekto. Ši išvada suteikia galimybę pasinaudoti ES finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, Euratomo ir Europos investicijų banko paskolomis.

Paskaičiuota, kad statyboms paimtas paskolas VAE grąžins per 18 metų nuo veiklos pradžios. Planuoja-ma, kad pelną elektrinė neš nuo pat komercinės veik-los pradžios, o investicijos atsipirks jau 2031 metais.

Kasmet – pusė milijardo į biudžetąŠiuo metu, Lietuva per metus išleidžia apie 1,7 mlrd. litų elektros pirkimui, nes, uždarius Ignalinos AE mūsų ša-lyje pagaminama tik 40 proc. mums reikalingos elekt-ros energijos.

Pastačius VAE, šis iš Lietuvos iškeliaujančios suma la-bai smarkiai sumažėtų. Tai pagerins prekybos balansą ir bendrąjį vidaus produktą per metus padidins vidutiniškai 700 mln. litų.

Neskaičiuojant to, kadangi VAE mokės valstybei mokesčius, o pati valstybė, būdama viena iš akcininkų

(mūsų dalis – 38 proc.), gaus dividendus, tiesiogi-ai biudžetą kasmet papildysime dar vidutiniškai 550 mln. litų.

Žinoma, visa tai – tik tuomet, kai elektrinė bus pastaty-ta. Tačiau pačios statybos – taip pat reikšmingas etapas Lietuvos ekonomikai. Vietos verslas galės pretenduoti į iki 5,2 mlrd. litų, skirtų projektavimui, statybos dar-bams, transportavimui, licencijavimui. Statybų metu, t. y. nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų, bus sukurta per 6000 darbo vietų, o tiesioginės užsienio investicijos staty-bos laikotarpiu sudarys 10–14 mlrd. litų sumą. Tai bus didžiausia šalies istorijoje tiesioginė užsienio investicija.

Ekonomikos ir mokslo augimasBe tiesioginės naudos biudžetui, mažiau tiesioginės BVP, galima įžvelgti ir netiesioginę VAE naudą ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir mokslo, verslo plėtrai.

Kaip teigia Tadas Matulionis, VAE projekto direktorius, branduolinė energetika visuomet sietina su ekonomikos pakilimu: „Branduolinės energetikos atsiradimas, plėtra ir vystymasis valstybėse visada koreliavo su ekonomikos, mokslo augimu, apskritai visuomenės branda. Ta įtaka – abipusė. Iš vienos pusės, pati visuomenė jau turi būti brandi ir jos potencialas, tiek valstybės institucijų, kadangi reikia reguliuoti ir prižiūrėti, tiek tiesiogiai energetikos sektoriaus žmonių, turi būti tam tikro ly-gio, kad galima būtų vystyti branduolinę energetiką. Bet ir atvirkštinė įtaka labai didelė, tiek visuomenės tobulėjimui, tiek eilei susijusių industrijų – išeina toks domino efektas.“

T. Matulionis kaip pavyzdį primena Pietų Korėją. Šalyje po antrojo pasaulinio karo dar ilgai truko pilietinis karas, jame žuvo milijonai korėjiečių, o šalis buvo sugriau-ta. Tačiau dabar Pietų Korėją žinome kaip aukštųjų technologijų šalį, „Samsung“ ir LG tėvynę.

„Pietų Korėjoje prieš 40 metų nebuvo likę akmens ant akmens. BVP per metus – keli doleriai žmogui. Galime pasižiūrėti, kur jie dabar. Ir branduolinės energetikos vystymas sudarė labai didelę to augimo dalį,“ – teigia T. Matulionis.

Lietuvai siekiant plėtoti aukštąsias technologijas, nea-bejotina, kad atominės elektrinės projektas prisidės prie to. O ar esame pakankamai brandūs ir galime įgyvendinti projektą, turime įrodyti jau dabar.

VAE – atsiperkanti investicija

Klausimas, aktualus kiekvienam Lietuvos gyventojui, o ypatingai pramonei, kuriai pigi elektra reiškia pelną. Tačiau Visagino atominės elektros gamybos savikaina – tai ne ta kaina, kurią mokės vartotojai.

Nuo šių metų esame Šiaurės šalių elektros rinkos dalis ir prekiaujame ja biržoje, taigi, mums kainą nustatys rinka. Savo ruožtu VAE garantuos, kad elektra būsime visuomet aprūpinti ir uždirbsime kaip valstybė.

VAE bus pelningaBranduolinė energetika Europoje pasižymi savo konku-rencingumu – vidutinė elektros, pagamintos atominėse elektrinėse, savikaina yra 21 ct/kWh (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenys). VAE vidu-tinė elektros gamybos savikaina bus 18 ct/kWh šių dienų kainomis. Ji gerokai mažesnė, nei vidutiniškai Europoje,

nes mes jau turime infrastruktūrą, nereikia tiek daug in-vesticijų. Be to, mūsų veiklos sąnaudos bus mažesnės, nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Dabar skaičiuojamą VAE elektros savikainą, t. y. jau mi-nėtus 18 ct/kWh, sudaro dvi pagrindinės dalys – gamybos kaštai ir kapitalo kaštai. Ūkio ministerijos duomenimis, už kurą mokėsime 2,6 ct per kilovatvalandę. Darbuotojų atlyginimai, draudimas, kitos veiklos sąnaudos ir, svarbu paminėti, kaupimas į VAE uždarymo fondą (elektrinė per visą savo veiklą rinks pinigus uždarymui, tad tam nebe-reikės papildomų lėšų) sudarys 4,4 ct per kilovatvalan-dę. Šios dvi sumos – viso 7ct/kWh – tai gamybos kaštai.

Kapitalo kaštai – tai 11 ct už kilovatvalandę, kurie bus reikalingi padengti elektrinės fi nansinius įsipareigojimus – paskolas ir jų palūkanas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskola statyboms yra įtraukta į šią elektros savikainą.

Remiantis bendrovės „NERA Economic Consulting“ at-liktomis prognozėmis, vidutinė elektros energijos rinkos kaina 2020-aisiais bus 19,2 ct/kWh. Vadinasi, VAE gami-nama elektra bus pelninga.

Vartotojai mokės rinkos kainą„Vienas svarbus dalykas – reikėtų atskirti VAE gamybos kainą, t. y., kiek savininkams kainuos elektrą pagamin-ti, nuo to, ką mokės gyventojai. Iš esmės Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis jau 2015-aisiais turės stiprias jungtis su Šiaurės šalimis ir Lenkija. Būsime didelio re-giono dalis, tad mūsų rinkoje elektros kainos bus regio-no kainos. Mokėsime tiek, kiek moka suomiai, švedai ir lenkai. Kaina nusistatys pagal viso regiono pasiūlos ir paklausos santykį“, – teigia Tadas Adomaitis, VAE Elekt-ros rinkos projektų vadovas.

Kitaip sakant, skirtumas tarp rinkos kainos ir VAE elekt-ros savikainos lems tik įplaukų į biudžetą dydį, bet ne elektros kainą gyventojams.

O tai, kad VAE nebus nuostolinga garantuoja faktas, kad šiluminės elektrinės, nuo kurių priklauso rinkos kai-na, visada gamins brangiau – jau dabar taip yra, o atei-tyje dėl senkančių išteklių brangstantis kuras jų kainas dar labiau padidins.

Kiek mokėsime už elektrą?

Paskaičiuota, kad statyboms

paimtas paskolas VAE

grąžins per 18 metų nuo

veiklos pradžios. Planuojama,

kad pelną elektrinė neš

nuo pat komercinės veiklos

pradžios, o investicijos

atsipirks jau 2031 metais.

yboms

ojama

kad stat

olas VAE

metų n

os. Pla

i

4 | Energetinė nepriklausomybė

| 2012 m. rugsėjo 14 d.

Komentaras

ENERGETIKOS EKSPERTAS

dr. Anzelmas Bačauskas

Nuo elektros priklauso mūsų ir visos šalies gyvenimas,

todėl pasikliauti, kad mus elektra aprūpins kaimynai,

suprantama, nėra geras sprendimas. Pasikliauname

importu, nes patys, reikalui esant, galime pasigamin-

ti tiek elektros, kiek reikia. Kol kas Lietuvos elektrinės,

nors ir brangiai, gali tai padaryti, todėl elektrą impor-

tuojame – tai pigiau nei ją gaminti iš importuotų dujų

ar mazuto. Kita vertus, pasikliauti elektros importu ne-

galime, nes pastovaus elektros pertekliaus kaimynai

neturi. Didelė Rusija dėl ekonomikos nuosmukio tik kol

kas gali mums parduoti pakankamai elektros. Suomija,

kuri kasmet importuoja iš Rusijos per 10 TWh (beveik

tiek, kiek Lietuva per metus suvartoja), jau turi prob-

lemų. Todėl suomiai ne tik stato naują penktą atominį

reaktorių, bet skelbia konkursą šeštajam statyti.

Pasaulyje daugiausia elektros gaminama iškastiniu

kuru (anglimi, dujomis, nafta) kūrenamose šiluminėse

elektrinės, bet jos kelia didelį susirūpinimą dėl neigia-

mo poveikio aplinkai. Iškastinio kuro atsargos senka,

kuro kaina didėja ir Europos Sąjunga nesieja elektros

energetikos ateities su tokiomis elektrinėmis. Lietuva

savo iškastinio kuro praktiškai neturi, todėl jį reikėtų

importuoti. Tačiau atsivežti reikiamą kiekį mazuto ar

anglies – nemaža transporto problema. Be to, šilumi-

nės elektrinės per metus pagamintų kelis milijonus

tonų anglies dvideginio dujų, kurios skatina klimato

kaitą ir už tai reikia mokėti. Yra pasiūlytų technologijų,

kaip anglies dvideginį atskirti ir sandėliuoti, bet kol kas

jos sudėtingos ir brangios.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės yra patrau-

klios, nes joms nereikia kuro ir beveik neteršia aplin-

kos, tačiau artimiausiais dešimtmečiais jos gali tik pa-

pildyti elektros gamybą tradicinėse elektrinėse, bet

ne pakeisti jas. Elektros reikia nuolat, o atsinaujinan-

čių energijos išteklių elektrinės negali užtikrinti neper-

traukiamos elektros gamybos, nes ji priklauso nuo kli-

matinių sąlygų. Elektros atsargų praktiškai negalima

sukaupti. Todėl dabar atsinaujinančių energijos ištek-

lių elektrinių elektros gamybos atsitiktinius pokyčius

energetikos sistemose turi kompensuoti tradicinės

elektrinės – hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės, ga-

linčios gana greitai keisti (didinti ar mažinti) savo ga-

myba, bet dėl to sumažėja jų veiksmingumas. Kol kas

vėjo ir saulės elektrinės dažnai užtikrinant patikimą

energetikos veikimą yra didesnė bėda nei nauda.

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra ir biomasė, bio-

degalai, kuriuos galima deginti šiluminėse elektrinė-

se. Tokių elektrinių gamybą galima planuoti ir valdyti.

Deja, tai sekasi ne lengvai. 2010 m. tokių elektrinių

elektros gamyba Europoje sudarė apie 3,5 proc., iki

2020 m. tikimasi, kad ji padidės iki 5,4 proc. Nelabai

tikėtina, kad Lietuvoje galima ką nors kitaip padary-

ti. Daug kalbama apie termofi kacines (kogeneracines)

elektrines, kurios gamina šilumą ir elektrą. Tokių šilu-

minių elektrinių veiksmingumas gali būti apie 20 proc.

didesnis nei gaminančių tik elektrą – kondensacinių.

Deja, termofi kacinės elektrinės yra veiksmingos, kai

yra gana pastovi šilumos paklausa visus metus. Kai

nereikia šilumos, jų gaminama elektra per brangi.

Patikimą apsirūpinimą energija gali užtikrinti tik nau-

dojamų energijos išteklių, jų tiekimų ir technologijų

įvairovė. Todėl ateities patikimam apsirūpinimui reikia

ir atominių, ir atsinaujinančių energijos išteklių. Visų jų

galimybes reikia nagrinėti. Tai atliko ir Lietuvos, Latvi-

jos, Estijos energetikos specialistai su Vakarų Europos

konsultantų pagalba dar 2006 m. siūlydami Lietuvoje

bendrai statyti naują atominę elektrinę. Tam pritarė ir

Baltijos valstybių Vyriausybės, tokį įstatymą priėmė ir

LR Seimas.

Ateities patikimam apsirūpinimui reikia ir atominių, ir atsinaujinančių energijos išteklių.

m kia

ujinan

Japonijos bendrovė „Hitachi“ turi per 40 metų patirtį branduolinėje energetikoje. Tai – viena pavyzdin-giausių bendrovių – jau 4 tokius pat, kaip VAE, reaktorius ji pastatė greičiau nei per 5 metus, o statybos kaštai visais atvejais atitiko numatytus.

Lietuva dar atsargesnė šiuo klausimu – elektrinę planuo-jame pastatyti maždaug per 5,5 metų. Ar galime būti tikri, kad viskas pavyks kaip planuojama?

„Hitachi“ – papildomai suinteresuoti„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, korupcija atsiranda tada, kai yra skirtingi dalyvaujančių šalių interesai: „Jei visiems rūpi pastatyti elektrinę lai-ku ir kuo mažesniais kaštais, korupcijai nėra priežasties rastis. Bet kai kurios interesų grupės galėtų būti suinte-resuotos įgyvendinti projektą kuo didesniais kaštais ir per kuo ilgesnį laiką, siekdamos padidinti savo pajamas. Tokiu atveju atsiranda realus pavojus, kad projekto įgy-vendinimas gali užtrukti, o kaina – išaugti.“

Pasak jo, projekto rizika bus maža tik tokiu atveju, jei strateginis investuotojas „Hitachi“ valdys statybos procesą – ši bendrovė turi patirties įgyvendinant tokius projektus, skirtingai nei Baltijos šalys, kurios gali suklysti.

„Jei „Hitachi“ sutinka, kad ne tik visi svertai būtų jų rankose, bet ir atsakomybė už procesą priskirta jiems, mūsų rizika yra labai maža“, – teigia Ž. Mauricas.

Anot VAE generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, tokios ekonomisto keliamos sąlygos bus išpildytos: „Statyba vyks pagal „Hitachi“ metodiką, generalinis rangovas – patikima įmone, su kuria jie dirba. Pagrindinis

statytojas – japonų kompanija, jie kontroliuos visas staty-bas, rengs konkursus ir t. t.“

Tadas Matulionis, projekto direktorius, primena, kad „Hitachi“ yra ne tik technologijos tiekėjas ir statytojas, bet ir pakankamai ženklus investuotojas ir akcininkas. „Jie yra papildomai suinteresuoti projekto sėkme ir mo-tyvuoti neišpūsti kaštų“, – teigia jis.

Kitas svarbus saugiklis, pasak R.Vaitkaus, yra korpo-ratyvinis valdymas. „Naujoji įmonė bus tarptautinė, atstovaujama visų akcininkų pagal proporcijas. Spren-dimai priimami tik taip: du balsai – Lietuvos, kiti trys akcininkai turi po balsą. Negalėsime mes daryti savo sprendimo, turės būti konsensusas, apgaudinėti savęs nebus įmanoma.“

Statybas valdys patyrę specialistai

Japonijos bendrovės patirtis, statant atomines elek-trines taip pat apsaugo mūsų projektą nuo nenumatytų nesklandumų. Neseniai „Hitachi“ baigė statyti ABWR tipo atominę elektrinę Japonijoje, prieš tai tokio tipo jėgainių bendrovė pastatė dar keturias – yra pasiektas standartizacijos lygis.

„Tie patys žmonės, kurie ką tik statė Šimanės elektrinę – dalis jų dirbs Lietuvoje“, – teigia R. Vaitkus.

Suomija šiuo metu susiduria su sunkumais statydama atominę elektrinę Olkiluote – atidarymas, planuotas 2009-aisiais, nukeltas į 2014-uosius. Ten statoma APR tipo elektrinė – veikiančių tokių elektrinių pasaulyje dar nėra, tad jų statyba dar nėra standartizuota. Dėl šios priežasties Lietuvos pasirinkimas statyti jau veikiančią, tačiau nei kiek techniniu požiūriu ne prastesnę technologiją, leidžia mums būti ramiems dėl to, kad elektrinė bus pastatyta laiku.

„Hitachi“ niekada nevėluoja

Kai kurie ABWR reaktorių pranašumaiPARENGĖ KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ INSTITUTO DIREKTORIUS

Jonas Gylys

>> Reaktorius gali būti paleidžiamas, stabdomas arba

eksploatuojamas nesikišant operatoriui. Tokiu būdu mi-

nimizuojama žmogiškojo faktoriaus įtaka, klaidų gali-

mybė, sumažėja avarijos tikimybė.

>> Modernizuota aktyviosios zonos avarinio aušinimo

sistema, susidedanti iš trijų nepriklausomų posistemių.

Vienos ar dviejų posistemių išėjimas iš rikiuotės nesu-

kelia pavojaus reaktoriaus aušinimui.

>> Įrengtos net trys nepriklausomos ir dubliuojančios

saugos sistemos. Jos yra visiškai mechaniškai ir fi ziškai

atskirtos – patalpintos skirtingose patalpose, prijung-

tos prie atskirų dubliuotų energijos šaltinių. Sutrikus

netgi dviem saugos sistemoms, trečioji pilnai užtikrins

reaktoriaus stabdymą ir aušinimą.

>> Įrengtos keturios atskiros nepriklausomos dubliuo-

tos saugos sistemų loginės ir valdymo grandinės. Svar-

bu ne tiktai tai, kad veiktų pačios saugos sistemos, bet

ir tai, kad veikimą inicijuojantis signalas būtų teisingas

ir „nepasiklystų“ pakeliui.

>> Didžioji korpuso dalis (beveik 1000 tonų masės) iš-

kalta iš vientiso ruošinio, todėl korpusas turi mažiau

suvirinimo siūlių, mažiau atvamzdžių, žemiau aktyvio-

sios zonos nėra nė vienos angos, kurios skersmuo būtų

didesnis negu 5 cm.

>> Patobulintas apsauginis kevalas, kuris tapo atspa-

resnis seisminėms, lėktuvų kritimo katastrofoms.

>> Sustiprintas reaktoriaus pastatas kartu yra ir ant-

rasis apsauginis reaktoriaus ir reaktorių salės kevalas.

Jame, siekiant, kad į aplinką nepatektų radioaktyvios iš-

lakos, palaikomas mažesnis už atmosferinį slėgis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė re-zoliucijai dėl šilumos kainų mažinimo ir koge-neracijos skatinimo. Ši rezoliucija bus pateik-ta prezidentei Daliai Grybauskaitei, kviečiant šalies vadovę palaikyti šią iniciatyvą sumažin-ti šilumos kainas Lietuvos gyventojams, taip pat ir vilniečiams.

Vilniaus miesto savivaldybė dar praėjusių me-tų rugpjūtį pasiūlė sprendimą, kaip sumažinti šil-dymo kainas padidinant elektros supirkimo kvo-tas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirk-ti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustaty-ta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Tam pritarė ir energetikos specialistai.

Nors Vyriausybė žadėjo apsvarstyti šį pasiūly-mą, taip pat derėtis dėl mažesnės gamtinių du-jų kainos, tačiau prieš dvi savaites, rugpjūčio 28 dieną, patvirtino Energetikos ministerijos pateiktą LRV nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius intere-sus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“, kuriuo užkirto galimybę ma-žinti šilumos kainas.

„Tai reiškia, kad Vyriausybė panaikino galimy-bę išnaudojant kogeneracinių elektrinių pajėgumus,

leisti joms gaminti elektrą, kuri būtų superkama už tokią kainą, kuri nustatyta Lietuvos elektrinei, ir už tai gautas pajamas skirti Vilniaus, Kauno, Panevė-žio centralizuotai tiekiamos šilumos kainos maži-nimui. Tai ne tik nedidintų elektros energijos kai-nos galutiniam vartotojui, bet ir energija nebebūtų skirta tik Elektrėnų ežero šildymui. Todėl Vilniaus

miesto savivaldybė kviečia prezidentę palaikyti šią ekspertų išvadomis paremtą iniciatyvą bei prašo šalies vadovės daryti įtaką Vyriausybei ir Energe-tikos ministerijai, kad nedelsiant būtų pakeistos 2013 metams patvirtintos remiamos elektros ga-mybos kvotos, kas dar šį sezoną sumažintų šildy-mo kainas“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Perskirsčius remiamos elektros energijos kvo-tas, Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 3,08 ct/kWh (10 proc.), Kaune – 3,03 ct/kWh (9 proc.), Pane-vėžyje – 1,87 ct/kWh (7 proc.). Šiuose miestuose yra 55 proc. visų Lietuvos centralizuotos šilumos vartotojų, kurie suvartoja 57 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

Vilniaus miesto savivaldybė, ragindama Vy-riausybę perskirstyti elektros supirkimo kvotas, siūlo atsižvelgti ir į Valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-11-6 paskelbtas išvadas, kad: „Lietuvos Res-publikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas“. Tokios abejonės išlieka ir patvirtinus kvotas 2013 metams; „Kogeneracinėse (termofikacinėse) jė-gainėse susidaranti šiluma gali būti visiškai pa-naudojama naudingai – centralizuoto šilumos tie-kimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Dėl to šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu ga-lima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jė-gainėse net 90 proc. pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai“.

VILNIAUS PULSAS

Vilniaus miesto taryba teiks prezidentei rezoliuciją, ragindama sumažinti šildymo kainas

I.Gelūno nuotr.

Užsk. Nr. 303390

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.30 | IT kodas

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Atsižvelgiant į ankstesnių modelių parda-vimus, galima spėti, kad trečiadienį kom-panijos pristatytas ilgai lauktas „iPhone 5“ yra pasmerktas būti populiariu. Tačiau jei pirmieji „iPhone“ šalia kitų to meto tele-fonų atrodė lyg „Porsche“ šalia „VW Golf“, tai dabar šis telefonas nuostabos jau nebe-kelia, mat konkurentai pasivijo „Apple“, o kai kuriais atvejais ir aplenkė.

Naujovės ir nemalonios žinios Pagrindinės „iPhone 5“ naujovės – dides-nis, 4 colių įstrižainės, ekranas (jis pailgė-jo, taigi dabar kraštinių santykis yra 16:9); dvigubai spartesnis A6 procesorius; 4G LTE ryšio palaikymas; sumažėjęs svoris (112 g) ir storis (7,8 mm). Fotokamera liko 8 mln. tšk. raiškos, o baterija be įkrovimo leis dirb-ti 8–10 valandų (naršyti internete, žiūrėti vaizdo įrašus ir kt.). Taip pat naujovių pa-siūlys operacinė sistema „iOS 6“ (tiesa, ją galės įsidiegti ir ankstesnių telefono mode-lių savininkai) – patobulinta navigacija, in-tegruota naudingų vietovių paieškos funk-cija, atnaujinta virtuali asistentė „Siri“, kitos programos ir sistemos funkcijos.

Ne tokia maloni žinia – „iPhone 5“ turi mažesnę jungtį duomenų perkėlimui ir

baterijos įkrovimui. Tai reiškia, kad anks-čiau priedų telefonui įsigiję žmonės turės naudoti specialius adapterius.

Nepaisant visų naujovių, susidaro įspūdis, kad naujas gaminys nebesukels

perversmo, o tik dar labiau įsitvirtins rin-koje. Kitaip sakant, prabangos prekė virsta masinės gamybos produktu.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ Lietuvoje pradės prekiauti „iPhone 5“ rug-sėjo 28 dieną, penktadienį.

Sunki pradžiaJau keletą metų „iPhone“ laikomas išma-niųjų telefonų etalonu. Tačiau jo kelias nebuvo rožėmis klotas.

Dar 2007-ųjų sausio 9 d., pristatydamas pirmosios kartos „iPhone“, tuometis kom-panijos vadovas Steve‘as Jobsas sakė, kad tai yra diena, kai „Apple“ naujai išranda telefoną. Tuomet juo patikėjo ne visi.

Palyginti su kitais to meto telefonais, pirmasis „iPhone“ atrodė lyg iš ateities: glotnus, vientiso stiklo dizainas, lengvas, galingas. Jis turėjo pakankamai galingą 620 MHz taktinio dažnio procesorių, 4–16 GB atmintinę, o svarbiausia – novatorišką „iOS“ operacinę sistemą (anuomet ji dar buvo vadinama „iPhone OS“).

Tačiau skeptikai naująjį žaidėją pasitiko surauktais veidais, neva valdyti jį nepato-gu, be to, telefonas turi galybę trūkumų: nepalaiko 3G, turi vos 2 mln. tšk. kamerą, kuri net fi lmuoti negali, baterija neišima-ma, o JAV juo prekiavo tik vienas operato-rius. Ir dar už kokius pinigus!

„iPhone 5“:

2007 m. sausio 9 d.

S.Jobsas tądien pareiškė, kad „Apple“ naujai išranda telefoną.

Užsitikrinęs kokybiško, patogaus ir

paprasto gaminio vardą, „iPhone“

pasiekė tobulėjimo ribą ir tapo

„melžiama karve“. Tokia kaip „Mac“

kompiuteriai ar „iPod“ grotuvai.

Priežastis paprasta: telefono ekrano

raiška jau kurį laiką yra geresnė nei

gali įžvelgti žmogaus akis; dar didesnio

ekrano tikėtis neverta, nes telefono

nebūtų patogu valdyti viena ranka;

greitesnio nei 4G LTE ryšio tiesiog nėra;

galingesnio procesoriaus

kažin ar reikia.

Žinoma, yra papildomų technologijų

(NFC mobilieji mokėjimai; belaidis

baterijos įkrovimas ir pan.), bet ir

panaudojusi jas „Apple“ tik žygiuotų

evoliucijos keliu, juolab kad jas jau

įdiegė kiti telefonų gamintojai.

Nustebinti būtų galima programinėmis

savybėmis, tokiomis kaip „iPhone 4S“

atsiradęs valdymas balsu „Siri“. Visgi

sugalvoti kažką, ko dar nebūtų 650

tūkst. aplikacijų turinčioje „App Store“,

nemenkas iššūkis.

Kuo dar nustebinti?

evoliucijos žabangoseTelefonu be mygtukų prieš penkerius metus pasaulį nustebinusi „Apple“ įsiveržė į mobiliųjų įrenginių rinką ir visiems laikams ją pakeitė. Tačiau atrodo, kad revoliucinis įrenginys įsisuko į evoliucijos spiralę.

AF

P n

uo

tr.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. IT kodas | 31

Nepaisant to, nemažai žmonių naujove patikėjo. Iš viso buvo nupirkta daugiau nei 6,1 mln. šių telefonų, nors jie buvo parda-vinėjami tik JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kiek vėliau – Airijoje ir Austrijoje.

3G kartaIšklausiusi kritikų ir telefono pirkėjų skun-dus, kitų metų vasarą „Apple“ išleido ge-rokai patobulintą „iPhone 3G“, kurio šūkis buvo: „iPhone“, kurio jūs laukėte.“

Telefonas jau palaikė 3G ryšį, A-GPS na-vigaciją, turėjo nemažai programinės įran-gos patobulinimų, taip pat pristatyta prog- ramėlių parduotuvė „App Store“ trečiųjų šalių aplikacijoms.

Žinoma, nepatenkintų liko (vienam bate-rija greit išsikraudavo, kitas pasigedo MMS, trečias norėjo kopijavimo-įklijavimo funk-cijos ar to paties filmavimo). Tačiau skep-tikus nutildė skaičiai: jau pirmąjį prekybos savaitgalį parduota 1 mln. telefonų, o per metus pardavimų skaičius siekė apie 20 mln. vienetų. Beje, šiuo telefonu jau buvo prekiaujama ir Lietuvoje.

Dar po metų bendrovė pristatė „iPhone 3GS“ – greitesnį (833 MHz procesorius ir dvi-gubai daugiau operatyviosios atminties), su 3 mln. tšk. raiškos filmuoti galinčia kame-ra, 7,2 Mbps spartos 3G ryšiu, MMS, kopi-javimo-įklijavimo funkcijomis ir kitais pa-tobulinimais. Per metus visame pasaulyje parduota daugiau nei 30 mln. šių telefonų.

Naujasis dizainasTikrąjį bumą gaminys pasiekė išleidus ke-tvirtosios kartos „iPhone 4“. Naujas kam-puotesnis dizainas, dar didesnė sparta (1 GHz procesorius ir padvigubėjusi opera-tyvioji atmintis), itin aukštos raiškos (960 x 640 tšk.) „Retina“ ekranas, galingesnė 5

mln. tšk. kamera su aukštos raiškos (720p) filmavimo galimybe ir blykste bei priekinė kamera vaizdo pokalbiams, giroskopas – viskas atrodė išties šauniai.

Ir net kai vartotojai pradėjo skųstis ryšio problemomis laikant telefoną už apatinio kairio kampo, neklystanti kompanija bandė užglaistyti tai paaiškindama žmonėms, kad jie telefoną laiko neteisingai (tiesa, sulau-kusi grasinimų teismais ir žurnalistų paty-čių „Apple“ pripažino klaidą ir puolė dalyti dėkliukus, išsprendžiančius problemą). Ne-paisant to, žmonės noriai pirko „iPhone 4“ – parduota daugiau nei 80 mln. šių telefonų.

Dar didesnio pasisekimo sulaukė pernai spalį išleistas „iPhone 4S“ (kompanijos ger-bėjai jį vadino „iPhone for Steve“, mat pra-ėjus dienai po pristatymo mirė vienas iš „Apple“ įkūrėjų S.Jobsas). Šio telefono ypa-tybės – 1 GHz dviejų branduolių A5 proce-sorius, geresnė 8 mln. tšk. vaizdo kamera, dvigubai greitesnis 14,4 Mbps 3G ryšys bei, žinoma, valdymo balsu asistentė „Siri“.

Nors dalies žmonių vilčių (4G LTE ry-šio, plonesnio korpuso, įrenginio kraštus siekiančio ekrano ir kt.) telefonas nepatei-sino, jis pagerino visus pardavimų rekor-dus – per tris ketvirčius parduota beveik 100 mln. įrenginių.

Didesnis, plonesnis, spartesnis, galingesnis – tokios pagrindinės „iPhone 5“ naujovės.

„Samsung Galaxy S3“Išleidimo data:

2012 m. gegužės 29 d.

Operacinė sistema: „Android 4.0.4“ (Ice Cream Sandwich)

Ekranas: 12 cm įstrižainės, 1280 x 720 tšk.

Procesorius: 1,4 GHz keturių branduolių „Cortex-A9“

Atmintis: 16, 32 arba 64 GB (su galimybe naudoti „microSD“ korteles)

Baterija: 2,100 mAh

Fotokamera: 8 mln. tšk. su LED blykste, automati-nio fokusavimo ir „Full HD“ filmavimo galimybe

Svoris: 133 g

„Nokia Lumia 920“Išleidimo data:

2012 m. IV ketvirtis

Operacinė sistema: „Windows Phone 8“

Ekranas: 11,43 cm įstrižainės, 1280 x 768 tšk.

Procesorius: 1,5 GHz dviejų branduolių „Snapdragon S4“

Atmintis: 32 GB (ir 7 GB nemokamos vietos tarny-boje „SkyDrive“)

Baterija: 2000 mAh su integruota „Qi“ belaidžio įkrovimo funkcija

Fotokamera: 8,7 mln. tšk.

Svoris: 185 g

Konkurentų pasiūlymai

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.32 | Skelbimai

KAUNAS VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Pagalbinis darbas, langų stiklų montavimas.

UAB „Langų parkas“ Tel. 8 698 75520

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Skelbimai | 33

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.34 | Laisvalaikis

Avinas. Atrodo, kad ne jums atsive-ria durys, o jas atveriate kitiems. Kodėl manote, kad tai neteisinga? Išmokę duoti, galėsite su didesniu dėkingumu imti jums skirtas dovanas.

Jautis. Netoliese jūsų laukia sėkmė. Galite praeiti pro šalį manydami, kad ji ne jūsų. Siekdami ją prakalbinti, negailėkite žodžių. Svarbu, kad jie būtų šilti ir malonūs.

Dvyniai. Privalėsite veikti drąsiai, kad išsaugotumėte tai, kas jums svarbiau-sia. O tada atsivers kitos, dar neregėtos, galimybės. Švelniai išsakykite savo mintis, ir jos pasieks adresatą.

Vėžys. Ieškosite būdų, kaip išreikšti savo jausmus. Atidžiai rinksite žodžius ir galiausiai pradėsite abejoti, ar viską pasakėte taip, kaip reikėjo. Jei jus išgirs, vadinasi, abejojote be reikalo.

Liūtas. Manysite, kad privalote geri-au suprasti aplink jus vykstančius dalykus. Neapsiriksite, jei žingsnis po žingsnio sudėliosite viską į savo vietas, tokiu būdu atrasdami ramybę.

Mergelė. Žinote, kad galite pasiek-ti visko, ko trokštate. Jums iš tiesų pavyks, jei tikslų link eisite ne pačiais tiesiausiais keliais ir jei toje kelionėje vis dažniau pagalvosite apie kitus.

Svarstyklės. Norėsite būti nuošalyje ir likti stebėtoju tos dramos, kurios scenarijus jums pernelyg įprastas. Nebūkite labai kritiškas žiūrovas ir kol kas nelipkite į sceną.

Skorpionas. Turite daug siekių? Apmąstykite prioritetus ir pradėkite juos vieną po kito įgyvendinti. Sėkmė lydės tuos, kurie žino, ko nori, bet savo tikslo siekia gražiai.

Šaulys. Aplinkybės gali klostytis ne pagal jūsų sumanytą planą. Pasirinki-mo neturėsite, nuolat būsite verčiami ieškoti būdų, kaip be nuostolių pasiek-ti trokštamą fi nišą.

Ožiaragis. Dirbate tiek, kad kitiems telieka stebėti jus nuostabos kupinais žvilgsniais. Neužsisklęskite savo ma-žame pasaulėlyje: keliaukite, moky-kitės ar kitaip plėskite savo erdves.

Vandenis. Pokyčiai turi įvykti. Jūs galite daryti pirmuosius žingsnius jų link. Veiks praktiški ir patikimi meto-dai, todėl išdrįskite nulenkti galvą prieš jums nepalankias situacijas.

Žuvys. Ne jūsų laikas. Jame jaučiatės svetimi, o kai imatės veiklos, atsitren-kiate į nežinomybę. Paguodos kol kas nedaug, gal tik tai, kad šiuo metu at-sirado galimybė geriau pažinti priešus.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Spalinės.

Operetė. Statinis.

Pėdas. Avinas.

Kritikas. Platanas.

Iki. Asiras.

Vergvalde. Sako.

Ikikariniai. Rovė.

Lesioti. Lai.

Ėduonis. Ietis. Psi.

Rokas. Ankoje.

Daug. Angaros.

Spa. Satelitu. Isė.

Stalas. Apis.

Pavasaris. Atitiko.

Ida. Linarovė.

Inana. Ėdrus.

Knisasi. Uoga. Ės.

Klok. T. Viename.

Drieksis. Vo. Ikrais.

Ai. Tigro. Ant.

Lepi. Vitingu. Rėk.

Anieka. Nedaili.

Tori. Tas. Danijos.

Ės. Nei. Sesė.

Pažymėtuose langeliuose:

DANGUS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

Horoskopą sudarė

astrologė V.Liutkienė

ji24.lt

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d. Laisvalaikis | 35

Lietuviškas atlyginimas lyg hibridinis automobilis – pusę išleisi degalams, pusę elektros energijai.

Vyras atsiplėšia nuo kompiuterio ir eina į virtuvę. Ten žmonos raštelis:„Brangusis, 5 val. paimk iš darželio sūnų.P.S. Darželis – kitoje gatvės pusėje.P.P.S. Jis pats tave pažins!“

Mama klausia vaiko: – Sūnau, ar tu suvalgei visus saldainius? – Ne, tai naminukas. Balsas iš už krosnies: – Neskiesk.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Sudoku

Gedimino prospekte –

Tautų mugė Tautų mugėje tikimasi sulaukti daugiau nei 200

amatininkų. Kaimynai latviai ir lenkai turės savo

atskiras ekspozicines zonas. Gurmanus lepins sep-

tynios užeigos, viena jų – iš Gdansko. Kaip ir kas-

met, koncertuos tautinių bendrijų – žydų, karaimų,

totorių, lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių meno ko-

lektyvai. Taip pat sulauksime svečių iš Graikijos,

Baltarusijos ir Ukrainos.

Rotušės aikštėje –

pirmasis sušio festivalis Dizainerė Gustė Pocevičienė iš 40 kg ryžių kurs

spalvingą mozaiką, vaizduojančią japonišką patie-

kalą sušį. Darbą ketinama atlikti per dvi valandas –

nuo 14 iki 16 val. Aštuonias valandas truksiantis

renginys suskirstytas į dvi dalis – dieninę ir va-

karinę. Pirmosios metu rengiama vaikų popietė,

o vakarinės programos „vinis“ – dizainerės Gertrū-

dos Ramūnaitės šou – „Sushi mados“.

Koncertas-susitikimas

„Augo liepelė“ Vilniaus rotušėje sekmadienį, 16 val., rengiama-

me koncerte dalyvaus Vilniaus chorinio dainavimo

mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Joli-

ta Vaitkevičienė), „Duo Strimaitis“ ir jaunimo ritmo

grupė. Koncerte-susitikime taip pat bus galima

susipažinti su „Liepaičių“ pedagogais, sužinoti,

kas surašoma į garsiuosius „Liepaičių“ testamen-

tus, ką jos veikia po pamokų ir baigusios mokyklą.

Grupės „Liūdni slibinai“ koncertas

Prieš švęsdami savo ketverių metų gimtadienį

„Liūdni slibinai“ nusprendė pamaloninti kauniečius.

Klube „Combo“ vyksiančiame koncerte poetiškai

šmaikštų liūdesį skleidžianti grupė prisimins savo

pirmuosius akordus ir išdainuotus tekstus. „Dai-

nos senos, tačiau požiūris naujas“, – tikina „Liūdnų

slibinų“ kompanijoje protu pasižymintis Vaidas Ku-

blinskas. Koncerto pradžia – 21 val.

A.Ufarto/BFL nuotr. Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Vilnius Kaunas

Vilnius

Kaunas Rugsėjo 14–16 d. Rugsėjo 15 d.

Rugsėjo 16 d.

Rugsėjo 15 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį trumpai palis, bus vėsu – apie 15–16 laipsnių šilumos. Šeštadienį

prognozuojamas gausesnis lietus, išsilaikys panaši oro temperatūra.

Sekmadienis turėtų būti sausesnis ir kiek šiltesnis – apie 17–19 laipsnių

šilumos. Kitos savaitės pradžioje bus sausa ir vidutiniškai šilta.

09-15 d.

10 / 15 11 / 16 14 / 16 12 / 15

09-16 d.

8 / 18 7 / 19 14 / 16 9 / 18

09-15 d.

11 / 15 11 / 15 11 / 16 11 / 16

09-16 d.

7 / 17 7 / 17 7 / 19 7 / 19

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

15

16

16

15

Kaunas

16

Alytus

16

Klaipėda

16

VėjasPietvakarių

4-10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 29

Berlynas 19

Londonas 21

Madridas 31

Maskva 22

Minskas 17

Oslas 14

Paryžius 20

Praha 19

Ryga 15

Roma 21

Stokholmas 13

Talinas 14

Varšuva 1816Marijampolė

16

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Nuo prekių išdėliojimo lentynose iki apšvietimo ir skambančios muzikos – klientui įtaką daro kiekviena smulkmena. Šią abėcėlę perkandęs Lukas Peršakovas parduotuvių dizainą kuria pasaulyje garsiems prekės ženklams.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Tų „burtų“ užsukę į parduotuvę tiesiogiai nejaučiame, tačiau siunčiamus signalus priimame pasąmoningai. Todėl vienose parduotuvėse užtrunkame ilgiau, o iš kitų bėgame vos apsižvalgę“, – aiškina dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs L.Peršakovas.

Per kelerius darbo metus Lietuvoje su-kauptą patirtį dabar jis pritaiko Vokietijoje. 28 metų dizaineris gyvena ir parduotuvių interjerus kuria Diuseldorfe veikiančioje tarptautinėje įmonėje „Schwitzke & Par-tner“. Pastaruosius keletą mėnesių jis plu-šėjo ir prie Lietuvoje žinomo prekės ženklo, „Douglas“ parduotuvės dizaino.

Naujų iššūkių paieškosĮsiliejus į „Schwitzke & Partner“ koman-dą L.Peršakovo atlyginimas, palyginus su vilnietišku, išaugo bent 2,5 karto. Tačiau iš Lietuvos idėjų nestokojantį vaikiną išginė ne didesnių pinigų troškimas, o savireali-zacijos stoka.

Kelerius metus Vilniuje jis dirbo par-duotuvių projektavimu ir dizainu užsii-mančioje bendrovėje „IDW Baldeta Pro-ject Development“.

Tačiau interjerus dažniau kūrė ne Lie-tuvos, o Rusijos ir Izraelio verslininkams. L.Peršakovo užsakovų sąraše – garsūs pre-kės ženklai, kuriuos viešai įvardyti drau-džia konfi dencialumo sutartys.

„Kadangi kūriau tik parduotuvių dizai-ną, vienintelė galimybė daryti tai ir toliau buvo toje pačioje įmonėje, kurioje dirbau jau penkerius metus. Nesu sėslus žmogus, todėl man to buvo gerokai per daug – ieš-kojau naujų iššūkių“, – sako L.Peršakovas.

Vartant geriausių parduotuvių dizainų katalogą, jo akis užkliuvo už dviejų pavyz-džių. Abu buvo sukurti vokiečių.

„Išsiunčiau jiems savo darbų nuotraukų aplanką ir gavau kvietimą atvykti į pokal-bį. Kol viešėjau Berlyne, sulaukiau skam-bučio ir iš kompanijos Diuseldorfe. Pa-sirinkau pastarąją, nes pasiūlė geresnes sąlygas: Berlyne labai didelė konkurenci-ja, todėl darbuotojų atlyginimai šiek tiek mažesni“, – darbo rinkos realijas apibū-dina dizaineris.

Griežta tvarka ir disciplina„Schwitzke & Partner“ kolektyvą sudaro 24 tautybių darbuotojai iš viso pasaulio. Prieš metus įmonės internetiniame pus-lapyje atsirado ir Lietuvos vardas.

„Kad įsitvirtinčiau, turėjau labai daug ko išmokti, pakeisti kai kuriuos įsitikinimus ir įpročius“, – sako L.Peršakovas. Kalbėda-mas apie vokišką darbo kultūrą, jis pirmiau-sia galvoje turi griežtą tvarką ir discipliną.

„Čia viskas apibrėžta. Lietuvoje projek-tus įgyvendindavau vienas, todėl pasijutęs menininku buvau prisigalvojęs tokių pa-siteisinimų, kaip „nėra įkvėpimo“ ir pan. Vokietijoje tai yra neįmanoma: turi darbo valandas ir dirbi, o dienos pabaigoje apra-šai, ką nuveikei, kiek laiko skyrei vienai ar kitai užduočiai. Pirmi du mėnesiai čia

man buvo labai sunkūs“, – neslepia inter-jerų kūrėjas.

Be to, Lietuvoje projektus jis įgyvendin-davo nuo A iki Z – nuo koncepcijos iki par-duotuvės atidarymo. „Juos galiu pristatyti kaip savo autorinius darbus, o Vokietijoje tenka susitaikyti su tuo, kad tavo produk-tas nebeegzistuoja. Prie jo ranką prideda tiek daug žmonių, kad viso labo yra pro-jektai, prie kurių tu dirbai. Bet tai nėra tavo darbai“, – palygina L.Peršakovas.

Universalumas – retenybėDarbą Lietuvoje dizaineris vertina kaip la-bai gerą mokyklą. Vokietijoje įgyti tiek uni-versalių žinių vargiai pavyktų.

„Čia kiekvienas darbuotojas atlieka pa-lyginti siaurą funkciją: kažkas kuria kon-cepciją, kažkas generuoja idėją, kažkas eskizuoja, kažkas braižo, dirba „Pho-toshop‘u“, derina projektus ir t.t.“ – vardi-ja L.Peršakovas.

Pastebėję universalius lietuvio sugebė-jimus, vokiečiai leidžia jam dirbti daugiau nei vienoje srityje. Todėl Lukas kuria 3D vizualizacijas, braižo techninius brėžinius, dalyvauja pasitarimuose su klientais.

Jis pastebėjo, kad projektui skiriamas kū-rybinis laikas Vokietijoje bent dešimt kartų ilgesnis nei Lietuvoje: ten ilgiau dirbama ties viena užduotimi, gilinamasi į detales.

Pavyzdžiui, prie vieno projekto teko dirbti ilgiau nei septynis mėnesius, su klientu derinti kiekvieną medžiagą, dale-lytę, lemputę – viską.

Kliento identiteto modelisParduotuvių dizaineriai laužo galvas, ban-dydami sukurti tokį užsakovo parduotu-vės interjerą, kad šis atitiktų potencialaus kliento identitetą – iš anksto sumodeliuo-tą psichologinį portretą, charakteristiką.

„Įžengęs į parduotuvę iškart intuityviai pajunti, ar į sau artimą aplinką patekai: ar

tau jauku, kiek laiko čia praleisi. Viena erdvė gali pasirodyti per šviesi, per sterili. Kita –atgrasiai per tamsi. Kitur erzins muzika. La-bai daug ką parodo interjerui panaudotos medžiagos, pavyzdžiui, lentynos gali imi-tuoti metalą arba būti iš metalo. Apšvieti-mas, kvapas, įranga, matavimosi kabinos parodo parduotuvės lygį“, – vardija Lukas.

Ne mažiau nei stilistinės detalės svar-bu ir bendras parduotuvės išplanavimas, erdvės organizavimas.

„Pavyzdžiui, vyrai dažniausiai neina į parduotuvės gilumą, jie nemėgsta ilgai krapštytis ir į apsipirkimą žiūri papras-čiau, todėl išdėliojant prekes jiems reikia labiau atlaisvinti kelią – interjerui reikia daugiau erdvės ir aiškumo, mažiau deko-racijų“, – stipriosios lyties įpročius nusako L.Peršakovas.

Svarbiausia – nuotaikaNeseniai jis dirbo su užsakovu, norinčiu ati-daryti prabangų „butiką“, kurio klientės –jaunos merginos. Nuo ko pradėti?

„Išsirenki žodžius, galinčius apibūdinti klientę – seksuali, žaisminga, jaudinanti, išsiskirianti iš minios. Pagal tai imi rinkti nuotraukas, atitinkančias šį įvaizdį: vaka-rėliai, ryškiai išsidažiusios merginos ir t.t. Tai padės perprasti, kokia turi būti parduo-tuvės nuotaika. Pavyzdžiui, „Levi‘s“ džin-sai turi surūdijusį kantri įvaizdį. Kurdamas jų parduotuvių dizainą rinktum sendintas medžiagas, aptriušusių namų, gatvių pa-vyzdžius. Svarbiausia tiksliai perteikti nuo-taiką ir charakterį, kad, tarkime, brangiam ir konservatyviam produktui nesukurtum jaunatviško įvaizdžio, ir atvirkščiai. Po to jau seka eskizavimas ir kiti darbai“, – darbo virtuvės širmą praskleidžia L.Peršakovas.

Ateityje – namas šalia TrakųBe krislo puikybės balse L.Peršakovas pasi-džiaugia savo pasiekimais – įsitvirtino ten, kur net ne kiekvienam vokiečiui pavyksta: „Džiaugiuosi, kas esu, bet nežinau, kas ir kur būsiu rytoj. Klajoklio dvasia, tas valka-tavimo genas manyje labai stiprus.“ Galbūt dėl to jis nesijaučia emigrantu. Labiau – pa-saulio piliečiu, neišsižadančiu savo šaknų.

„Man visada labai gera Lietuvoje. Džiau-giuosi, kad esame ne vokiečiai ar kažkas kitas. Savyje turime kai ką labai svarbaus, ką sunku apčiuopti: kažkokį Rytų Europos pliusą – vidinę gyvybę“, – svarsto Diusel-dorfe gyvenantis vilnietis.

Netrukus jis turėtų baigti išsimokėti pa-skolą už miškelį, kurį prieš kelerius metus pirko šalia Trakų. „Tai – mano uostas, to-dėl žinau, kad pasiblaškęs galiausiai grįšiu namo“, – neabejoja L.Peršakovas.

36 | Gyvenimas

Viliojimo į parduotuves

L.Peršakovas: „Svarbiausia tiksliai perteikti nuotaiką ir charakterį, kad, tarkime, brangiai ir konservatyviai prekei nesukurtum jaunatviško įvaizdžio, ir atvirkščiai.“

Diuseldorfe įsitvirtinęs

L.Peršakovas nesijaučia emigrantu.

Labiau – pasaulio piliečiu,

neišsižadančiu savo šaknų.

Asmeninio archyvo nuotr.

• Tai Šiaurės Reino-

Vestfalijos žemės

sostinė, kurioje gyvena

582 tūkst. žmonių.

• Mieste 1974 m. vyko X pasaulio

futbolo čempionatas, o 1988 m. –

VIII Europos futbolo čempionatas.

• 2011 m. Diuseldorfe buvo surengtas

„Eurovizijos“ dainų konkursas.

Diuseldorfas

rL