Kultūra

Lyg gyvenimas prasidėtų iš naujo

Šiuo metu Amerikoje gyvenančiam rašytojui S.T.Kondrotui sausio 30-ąją sukaks 60 metų. „15min“ redakcija siūlo skaitytojams pirmąjį S.T.Kondroto interviu, kurį jis davė netrukus po pasitraukimo į Vakarus.

Verslas

Pirkti mažai neapsimoka Nuolatiniai Suvalkų parduotuvių klientai pastebi – maisto kainos ir čia kyla. Vis dėlto kelio į už 25 km nuo Lietuvos sienos nutolusį Lenkijos miestą lietuviai nepamiršta ir noriai veža ten savo pinigus. Sako, labiausiai pirkti apsimoka, kai tam iš karto skiri 700–1000 Lt.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 2 (1283) • 2013 m. sausio 25 d.

Sveikata

Valstybės skriaudikai? Užmojai žūtbūt reformuoti sveikatos apsaugos sistemą šiurpina privačių medicinos įstaigų savininkus. Jie tikina, kad valstybės neskriaudžia ir didelių turtų iš gydymo nesikrauna. Ypač tie, kurie dirba provincijoje.

6–7 psl.

Gazas.lt

Dakaro ralio kaina

Dalyvauti ten – daugelio lenktynininkų svajonė. Bet pasiruošti dviem Dakaro ralio savaitėms reikia ne vienų metų ir storos piniginės. B.Vanago ir S.Jurgelėno ekipažui vienas šio maratono kilometras kainavo 200 litų.

14–15 psl.

Sportas

Treneris žaidėjų nesirenka

Naujokais pasipildęs „Lietuvos rytas“ po ilgokos pertraukos pajuto pergalių skonį. Nauji vėjai? Treneris D.Maskoliūnas kol kas atsargus su prognozėmis. Ir pabrėžia, kad žaidėjus renkasi ne jis, o klubo vadovybė.

17 psl.

T.Tumalovičiaus nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

E.Digrytės nuotr.

8–9 psl.

Romantika baigėsi

Panevėžio verslininkė Dalia Kuklierienė toliau lieka už grotų. Viešbučio „Romantic“ vairą laikinai perėmusi jos duktė Dovilė Kuklieriūtė (nuotr.) kalba, kad teisėsauga jos motiną laiko pagrindine šios istorijos fi gūra, o Mindaugui Balčiūnui padovanotą kinišką televizorių – kyšiu.

3–5 psl.

Lauryny a Viireliūnūnaiaitėtė

G.Žilinsko/ELTOS nuotr.

12–13, 20 psl.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.2 | Politika

Ar D.Grybauskaitės vizitas į Daniją reiškia, kad Lietuvos užsienio politika pajudės iš mirties taško?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės išvyka

Karališki pietūs

15min.lt apklausa

Taip. Tai ženklas, kad dabar

Lietuvos politika taps aktyvesnė.

(1201) 18 proc.

Ne. Nuskrido prezidentė vienai dienai

su Danijos karaliene papietauti, ir tiek.

(1838) 27 proc.

Tai reiškia, kad prezidentė nori

įvykdyti pažadą, jog su „ubagais“

nebendraus. (2445) 36 proc.

Net nežinojau, kad D.Grybauskaitė

dar ir po užsienius važinėja.

(1321) 19 proc.

Britai išeina, o mes?Gal ir negražu taip sakyti, bet faktas, kad D.Grybaus-kaitė Danijos karalių rūmuose valgė pietus su kara-liene Margrethe II, nuskambėjo taip, tarsi būtume išgirdę kažką apie kriketo rungtynes tarp marsiečių ir kokios zuoktelėjusios Andromedos ūko planetos.

O ką – ji dar ir į užsienį su vizitais važinėja? Keis-ta, tikrai keista.

Vizitas buvo tylus, sakytum, kad prezidentė jautė-si kiek nepatogiai, pranešdama tautai, jog per mums brangiai kainuojančius šalčius jai tenka užsiiminėti tokiais niekais, kaip pietūs su karaliene.

Kažkam atrodo, kad tai perdėta? Lukterėkite, po-nai. Dar pusantrų metų, ir bet kuris prezidento vizi-tas čia bus priimamas kaip į Europos užpakalį save nusikišusios tautos nacionalinių interesų išdavystė.

Paskelbusi, kad draugaujame tik su ubagais, D.Gry-bauskaitė, linksint Seimo dešinės ir kairės bevaliams, padarė viską, kad šalis nebebendrautų su niekuo. Todėl ir darosi sunku patikėti, kad prezidentė buvo Kopenhagoje, o premjeras nuvyko dienai į Taliną.

Vienintelė vieta, kur prezidentę galima dažniau pamatyti, tai Briuselis. Apsipirkti tai reikia. Bet vi-zitai į Briuselį gali greitai nublankti. Britų premje-ras D.Cameronas trinktelėjo taip, kad maža nei di-deliam, nei mažam europiečiui nepasirodė: „Mums tokios ES jau gana!“

O kas, jei britai išties pasakys „atia“ ES? Britų pi-nigais maitinami ir ES vargšai – tokie, kaip mes, ir ES tranai – tokie, kaip ES komisarai. Ką jie gauna?

Komisaro A.Šemetos auksinę mintį – įvesti vieno-dą pelno mokestį. Dar – fi nansinių sandorių mokes-tį ir fi nansų sektoriaus reguliavimą iš Briuselio. Po kurių Londono Sitis tiks – ir tai geriausiu atveju –tik kaip Holivudo fi lmavimo aikštelė.

Bet esmė ne tai. D.Cameronas įvardijo didžiau-sią ES pūlinį. ES nebėra žmonių Europa, kuri pri-klauso niekieno nerinktiems komisarams. ES – tai 30 000 niekam nereikalingų civilių tarnautojų, iš kurių 3 000 gauna didesnes algas už D.Cameroną. Dar Europarlamentas – iš aukso nukalta plepykla atstovams be tautos.

Laisvės Europa virto draudimų Europa. Kas ES dar neuždrausta? Vietoj laisvės – pompastiška gražby-lystė ir seilėjimasis dėl to, kas nieko bendro neturi su žmonių gyvenimu, su tradicija. Vietoj naciona-linių įstatymų – pasipūtusių komisarų direktyvos.

Koks jų rezultatas?Lisabonos strategiją – pavyti ir aplenkti JAV – iš-

tiko toks pat likimas, kaip ir N.Chruščiovo planą. Euras žlunga. Dievas išbrauktas. Daug ateizmo, dar daugiau socializmo ir ES fondų pinigų vagysčių.

D.Cameronas tik priminė, kad tauta yra svarbes-nė už komisarus: „Atėjo laikas žodį tarti Didžiosios Britanijos žmonėms, atėjo laikas išsiaiškinti Europos klausimą britų politikoje. Tai bus jūsų sprendimas.“

O kuo čia dėta mūsų užpečkinė politika? Užpečkis gerai tam, kuris gali sau leisti kirmy-

ti. Tam ateina galas. Su kuo bus Lietuva, kai britai tars „atia“? Jei taip dabar, tai su niekuo. Su Lenkija susipykome, ir dar pučiamės. Estija ėjo nuėjo. Net Latvijai mes keisti. O tie, kurie pūtė užsienio poli-tikos burbulą iš Šiaurės krypties, liko vieni. Kaip J.Radvila po Kėdainių sutarties su švedais. Tik be J.Radvilos nuopelnų.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

3 000 ES biurokratų gauna daugiau nei D.Cameronas.

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Antradienį D.Grybauskaitė patyliukais išrūko karališkai pavalgyti pas Danijos karalienę Margrethe II.

Gin

taro

Joci

au

s/sa

rza

i.lt

pie

šin

ys

Apklausoje

dalyvavo

6805

žmonės

18PROC.

36PROC.

19PROC.

27PROC.

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Lauryna Vireliūnaitėl.vireliunaite@15min.lt

Panevėžio verslininkei Daliai Kuklierienei atsidūrus už grotų, viešbutis „Romantic“ neliko be vadovo. Šeimos verslo vairą laikinai perėmusi jos duktė Dovilė Kuklieriūtė kalba, kad teisė-sauga jos motiną laiko pagrindine šios is-torijos fi gūra, o Mindaugui Balčiūnui pado-vanotą kinišką televizorių – kyšiu.

Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teis-mas D.Kuklierienės nepaleido į laisvę – už grotų jai teks praleisti mėnesį.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių M.Balčiūną teismas buvo leidęs suimti 20 parų, tačiau aukštes-nės instancijos teismas nusprendė, kad jį reikia paleisti anksčiau laiko. Mėnesiui su-imtas Panevėžio mero patarėjas Darius Si-mėnas laisvę po 11 parų atgavo paties pro-kuroro prašymu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskel-bė įtarianti, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą privatus viešbutis „Romantic“ buvo neteisėtai renovuotas

už mokesčių mokėtojų pinigus – daugiau kaip 2 mln. litų.

Laikinai „Romantic“ viešbučiui vadovau-janti trisdešimtmetė D.Kuklieriūtė interviu „15min“ teigė pykstanti ant teisėsauginin-kų, kurie aiškina seniai žinoję, kad rekons-trukcijos projektas kirsis su įstatymu: „Tai,

kad STT tik stebėjo ir leido įvykti sandoriui, man yra panašu į susidorojimą.“

– Kaip sužinojote, kad jūsų motina yra sulaikyta?

– Apie sulaikymą sužinojau po valandos, o krata truko apie 12 valandų. Tačiau kaip

vyko suėmimas, komentuoti negaliu, nes pasirašiau pasižadėjimą neaptarinėti to su žiniasklaida. Nors dvejus metus esu vado-vavusi šiam viešbučiui, svarstant rekons-trukcijos projektą gyvenau Belgijoje, to-dėl apie jį žinau tik iš mamos pasakojimų. Pasakojo ji man smulkiai, bet pati tame nedalyvavau.

– M.Balčiūnui pareikšti įtarimai dėl suk-čiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento su-klastojimo ar disponavimo suklastotu do-kumentu bei kyšininkavimo. Ar jūs žinote, kuo įtariama jūsų motina?

– Jai reiškiami įtarimai – tokie pat, kaip ir M.Balčiūnui, tačiau ją mato kaip organi-zatorę. Nuo pat pradžių mamai buvo me-tami didžiausi kaltinimai. Kad ji sukūrė machinacijų planą, kaip nuplauti pinigus, kad papirko ir įkalbėjo savivaldybę, įkal-bėjo federaciją.

Ant jos „pakabintas“ visas organizavimo planas. O kiti dalyviai – aukos, kurios pa-sidavė. Taip bent jau buvo pateikta. Man nėra keista, kad juos anksčiau paleido, nes jiems – mažiau įtarimų ir už jų didesnės jėgos stovi.

-

---

-

--

---

-

---

-

---

-----

-

----

-

Kokybiškai ir greitai patikrinti dokumentus

Savaitės interviu | 3

Nukelta į 4 psl. >>>

Užsk. Nr. 307556

„Romantic“ romantika baigėsi Išskirtinis STT sulaikytos viešbučio savininkės D.Kuklierienės dukters D.Kuklieriūtės interviu

Rekonstruojamą vieš-

butį prieš dvejus metus

D.Kuklierienė aprodė tuo-

mečiam „FIBA Europe“

generaliniam sekretoriui

Narui Zanolinui.

G.Lukoševičiaus/BFL nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.4 | Savaitės interviu

– Tarp įtarimų ir kaltinimai kyšinin-kavimu. Vadinasi, kažkam už rekonst-rukciją sumokėta duoklė?

– Kokia duoklė? Buvo vienas dova-nų kuponas, net nepamenu, kam jis buvo padovanotas. Kai mama atidarė SPA centrą, padovanojo dovanų kupo-ną masažui. Jo vertė gal 300 Lt. Mama mėgsta žmonėms dovanoti mažas do-vanėles reklamos sumetimais ir iš dė-kingumo – ar tai nusikaltimas?

Taip pat yra kalbama apie televizorių. Įrenginėjant rekonstruoto pastato kam-barius mama asmeniškai rūpinosi įran-gos ir baldų pirkimu. Ji pati, norėdama sutaupyti ir neviršyti skirto biudžeto, vyko į Kiniją pirkti virdulių, seifų, baldų ir televizorių. Plačiaekranių televizorių pirko truputį daugiau nei reikia kamba-riams – jei kuris sugestų. Jie kainavo po 300 ar 400 Lt. Kaip padėką vieną jų pa-dovanojo M.Balčiūnui. STT agentai sekė tai, fi lmavo, matė, kaip įteikė tą didelę dėžę. Tai čia yra tas „kyšis“.

Mamos pokalbių telefonu STT tikrai klausėsi. Ji galbūt kam nors pasakė: jei pavyks projektas, visą gyvenimą maudysiu tave SPA centre. Gal ir pa-sakė taip. Bet kai aš pasakau kam nors, kad tu mane nervini ir aš tau galvą nu-trauksiu, tai juk nereiškia, kad rytoj aš tą žmogų žudysiu.

STT daugelį savo kaltinimų grindžia telefoniniais pokalbiais. Negali būti įro-dymų apie kažkokius neteisėtus daly-kus, nes nieko panašaus nebuvo. Laiko tempimas bei laikymas už grotų man panašu į bandymą įbauginti.

Nurysime mes tą piliulę. Jei paleis ir atsiprašys, man tikrai nereikės fejer-verkų. Susitvarkysime mes, bet dabar baisiausia, kad nepripaišytų nebūtų dalykų. Vienintelis dalykas, kurio aš trokštu ir dėl ko meldžiuosi kiekvie-ną vakarą, – tai objektyvumas. Jeigu atsižvelgs tik į faktus, tai nėra mums ko bijoti, viskas gerai baigsis.

– Dėl viešbučio rekonstrukcijos buvo sutarta 2010-aisiais, krepšinio čempio-natas įvyko po metų. Kaip manote, ko-dėl veiksmų STT ėmėsi tik dabar?

– Tyrimas buvo pradėtas seniai. Tei-sėsaugininkai pasakė mamai, kad iš karto žinojo, jog sutartis yra neteisėta. Motina jų klausė, kodėl jie visą laiką tylėjo, kodėl nieko nesakė? Juk jeigu ir buvo klaidų, buvo galima jas ištaisyti.

Be to, mano mama nerengė sutar-čių, ji tik galėjo jas pasirašyti arba ne. Kur juristai, kurie jas rengė? Ar tai ne jų darbas?

Tai, kad STT tik stebėjo ir leido įvyk-ti sandoriui, man yra panašu į susido-rojimą. Kodėl jie leido sau prabangą dvejus metus sekti žmones, gaišti savo darbo laiką, eikvoti valstybės pinigus tyrimui, kai galėjo iš karto užprotes-tuoti sutartį? Jie galėjo užkirsti kelią

klaidoms, jeigu jas pastebėjo. Klaidų daro visi.

Iš viso to, kas vyksta, man atrodo, kyšo didesni dalykai.

Projektas buvo viešas, jis buvo svars-tomas, buvo diskutuojama, balsuo-jama. Jei pinigai būtų išplauti, bū-tume bent namą pasistatę, butą ar automobilį nusipirkę. Bet mes juk nepraturtėjome.

– Vietos spauda prieš porą metų rašė, kad Panevėžio miesto vadovai ir LKF at-stovai labai įtemptai svarstė, ką daryti, kad prieš čempionatą miestas turėtų rei-kalavimus atitinkantį viešbutį, antraip čempionatas galėjo neįvykti. Kam kilo mintis, kad reikia padidinti „Roman-tic“ viešbutį?

– Kam pirmajam šovė ši idėja, aš ne-žinau, bet buvo svarstomi ir kiti va-riantai: rekonstruoti senąjį Panevėžio viešbutį arba prie prekybos ir pramo-gų centro „Babilonas“ statyti naują. Tačiau šiems projektams reikėjo de-šimčių milijonų.

Motinai nebuvo pasirinkimo, teko sutikti rekonstruoti dalį „Romantic“ viešbučio. Panevėžys yra mažas mies-tas su labai menku turistų srautu. Iki rekonstrukcijos 39 kambarius turėju-sio viešbučio užimtumas siekė 50 proc. Jeigu būtų atsidaręs dar vienas keturių žvaigždučių viešbutis mieste, greitai abiem viešbučiams būtų atėjęs galas.

Rekonstruotoji viešbučio dalis šiuo metu mums yra našta: ją brangu išlai-kyti, kambarių skaičiaus padidinimas

Iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas?Pastaruoju metu Lietuvoje gero tono ženklu tapo pa-sisakyti apie Rusiją, rusiškus fi lmus, rusišką muziką ir „Gazprom“. Apie tai kalba ne tik dabartinis „eli-tas“, bet ir buvęs, pavyzdžiui, A.Kubilius, neseniai savo jautria uosle užuodęs „Gazprom“ kvapą Šila-lės ir Tauragės rajonuose, kur ketinama atlikti geo-loginės žvalgybos darbus ieškant skalūninių dujų.

Tad pakalbėkime, kaip kad sakė šimtus milijonų litų pajamų kasmet iš naujos atominės elektrinės žadėjęs „žurnalistikos“ patriarchas A.Čekuolis. Apie dujas, „Gazprom“ ir jautrią uoslę.

Tikriausiai girdėjote, kad Lietuvoje jau 2014 m. turėtų pradėti veikti suskystintų dujų terminalas. Jei ne, tai paaiškinsiu, kad tai vienas iš A.Kubi-liaus Vyriausybės vykdytų nacionalinės svarbos projektų, turinčių padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Kalbant paprasčiau – tai turėtų būti pigesnis dujų tiekimo šaltinis ir atsvara Rusijos monopolininkui „Gazprom“, kuriam Lietuva už dujas šiandien moka daugiau nei Vokietija, nekalbant jau apie Baltarusi-ją ar Italiją.

Kalbu be jokios ironijos ir kvapų, kurie kartais sklinda nuo Kembridžą baigusių ar V.U. rūšies diplo-mą turinčių TS-LKD narių. Tai tikrai nacionalinės svarbos projektas, ką patvirtina ir priešiškos dešiniųjų valdžiai naujosios Vyriausybės pasiryžimas jį tęsti.

Bet štai kokia problema: šis nacionalinės svarbos projektas yra laikinai įšaldytas, nes Vokietijos kon-cernas „PPS Pipeline Systems“ apskundė valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ skelbtą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujotiekio konkursą.

Iš pirmo žvilgsnio, man, kaip ir A.Kubiliui, atro-dė, jog viskas kaip ant delno – „Gazprom“ kvapas. O kaip kitaip – „Nordstream“ dujotiekis per Balti-jos jūrą, jungiantis Rusiją ir Vokietiją, Lietuvą ap-lenkė, Vokietija už dujas moka pigiau nei Lietuva, o A.Kubiliaus Vyriausybė dujų iš „Gazprom“ pirko beveik dvigubai daugiau nei jų reikėjo.

Suskystintų dujų terminalas situaciją iš esmės pakeistų, tad natūralu, kad „Gazprom“ tikslas yra siekti, kad terminalo kuo ilgiau nebūtų. Ir jei „Gaz-prom“ negali tikslo pasiekti pati, gali padėti jo drau-gė Vokietija. Logiška, ar ne?

Taip, kol nežinai detalių. O jos tokios: valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“, paskelbusi konkursą terminalo dujotiekio statybai 2012 m. liepos 3-iąją, to konkurso sąlygas pakeitė du kartus. 2012 m. rug-pjūčio 1-ąją ir 2012 m. gruodžio 5-ąją. Abu kartus dėl dviejų šalies bendrovių pretenzijų. Antrąkart –likus vos 15 dienų iki pasiūlymų pateikimo galu-tinio termino.

Vokiečių bendrovei pakeitimai nepatinka ir ji kon-kursą skundžia. Konkursas stabdomas, o kartu su juo – ir visas nacionalinės svarbos projektas.

A.Kubilius čia turbūt užuostų „Gazprom“ kva-pą, sklindantį iš Vokietijos. Kaip ir aš – kol nežino-jau detalių.

Bet dabar, kai žinau, man dvokia iš „Klaipėdos naftos“ pusės. Tik vis dar negaliu apsispręsti: ar tai „Gazprom“ kvapas, ar paprasčiausia buitinė korup-cija. Bet žinodamas, kad viena iš konkursą „laimė-jusių“ bendrovių yra „Kauno dujotiekio statyba“, kuri pernai nesugebėdavo laiku sumokėti įmokų net „Sodrai“, esu linkęs rinktis antrąjį variantą.

Gali būti, kad taip yra tik todėl, kad mano uoslė ne tokia išlavinta kaip A.Kubiliaus. Todėl smalsu: o ką užuodžiate jūs?

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Man, kaip ir A.Kubiliui, atrodė, jog viskas kaip ant delno – „Gazprom“ kvapas.

Parlamentinę STT kontrolę

vykdančio Seimo Nacionalinio

saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas Artūras Paulauskas

„15min“ sakė, kad parlamentarai kitą

savaitę susitiks su tarnybos vadovais

ir pateiks jiems klausimus apie STT

pareigūnų darbo efektyvumą bei

veiklos metodus.

A.Paulauskas atkreipė dėmesį, kad

kardomąją priemonę įtariamiesiems

skiria teismas. M.Balčiūno atveju

teismas sutiko su prokuroro nuomone,

kad yra pagrindas jį laikyti suimtą,

tuo metu aukštesnės instancijos

teismas paskelbė, kad nėra. „Taigi,

sistema veikia. Nekelčiau klausimo

dėl galimo piktnaudžiavimo suėmimu.

Kitas klausimas – veiklos nušvietimas:

tie antrankiai, tos kaukės“, – kalbėjo

komiteto pirmininkas.

Anot A.Paulausko, teismui nuspren-

dus, kad asmuo nekaltas, jis gali

prašyti kompensacijos už belangė-

je praleistas dienas. Tačiau įstatyme

numatytas turtinės žalos dydis negali

viršyti 10 tūkst. litų, neturtinės –

5 tūkst. litų.

STT vadovams teks pasiaiškinti

>>> Atkelta iš 3 psl. Viešbutis „Romantic“ –

vienas gražiausių

ir prabangiausių

Panevėžio pastatų.

J.Kalinsko nuotr.

Už

sk

. Nr.

30

76

15

15min • 2013 m. sausio 25 d.

nusmukdė viešbučio užimtumą iki 30 pro-centų, o seni viešbučio klientai vietoje se-nesnių komfortiškų kambarių dabar ren-kasi pigesnius priestato kambarius.

Viešbučio dalis, kurioje po rekonstruk-cijos įrengti kambariai, anksčiau nebuvo tuščia: čia veikė konditerijos cechas, ir jis mums nešė didesnes pajamas, nei dabar uždirbame iš rekonstruotoje dalyje esan-čių kambarių.

Mama atsisakė savo lėšomis daryti re-konstrukciją, nes tai viešbučiui neapsimo-kėjo. Dalyvauti šiame sandoryje ji sutiko tik dėl to, kad taip buvo geriau miestui. Apie tai niekas kažkodėl dabar nešneka.

Taip pat niekas nekalba ir apie tai, kad mums ta rekonstrukcija nebuvo dovana! Investuotus pinigus atidirbinėjame ir kiek-vieno čempionato metu dalis pajamų ski-riama investicijoms grąžinti. Šiuo metu 700 tūkst. litų jau yra grąžinta, o metai dar nepasibaigę. Kodėl niekam tai neįdomu?

Yra žmonių, kurie mano mamos nemėgs-ta, nes ji turi gražiausią mieste pastatą. Jis daug kam bado akis. Pavydas yra viena destruktyviausių jėgų. Pas mus atvažiuo-ja turtingiausi ir gražiausi miesto žmonės, visi mato tą blizgesį, tačiau kiek mes turi-me arti, kad kažką užsidirbtumėme, nie-kam neįdomu.

– Kaip jums sekasi tvarkytis viešbutyje po užgriuvusių bėdų?

– Su broliu mamai nelabai galime padėti, tai – advokatų darbas. Daugiausia, ką mes galime dėl jos padaryti, – prižiūrėti verslą ir uždirbti atlygį ją ginantiems advokatams.

Po kratų ir agentų apsilankymų labiausiai bijojau, kad išsilakstys viešbučio darbuoto-jai, jaudinausi, ką aš darysiu viena, tačiau

žmonės neišsibėgiojo. Ne tik nepaliko ma-nęs, bet net ir mobilizavosi. Esu jiems be galo dėkinga už tai ir už žmogišką paramą. Be šių žmonių būčiau tikriausiai išprotė-jusi. Ši bėda mus suvienijo. Žinau, kad ir darbuotojai jaučia nuolatinį stresą, jaučia psichologinę įtampą, tai apsunkina darbą.

– Ar per visą šį laiką jums leido pasima-tyti su mama?

– Nė karto. Labai griežtai žiūrėjo į tai, ką galiu perduoti. Mama yra knygų skaitymo maniakė – ryja vieną po kitos. Aš jai vežiau knygas, bet jų areštinė nepriimdavo. Nors pareigūnai ir buvo labai malonūs, tačiau patys yra įbauginti.

Mama yra stipri asmenybė, ji pasakė, kad ją gali kad ir 100 metų laikyti už grotų, bet ji neprisipažins to, ko nėra padariusi. Su ja esame labai artimos, tad šokas buvo ir man, ir jai.

Tokiose ekstremaliose situacijose turi susiimti ir neleisti emocijoms prasiveržti.

Žinoma, jai šokas, kad ją ten įkišo. Bet vie-na, dvi, trys dienos ir ji adaptuojasi. Tada žiūri, kas vyksta ir ką reikia daryti. Baisiau-sia, kas galėtų nutikti, – jei sušlubuotų jos sveikata, nes mano senelės sveikata nuo streso jau pablogėjo.

– Jūsų mama versle yra nuo 1989-ųjų. Ar per visą šį laiką kada nors turėjo problemų su teisėsauga?

– Tikrai ne. Ji kelis kartus buvo apdo-vanota už nuopelnus miestui ir pasieki-mus versle.

Įkūrus viešbutį jame nuolat lankėsi įvai-rūs inspektoriai, nebuvo metų, kad mūsų kas nors nekrėstų ir netikrintų. Per visus tuos patikrinimus mes išmokome dirbti tobulai.

Kai dabar nutiko toks dalykas, didesnio šoko būti negalėjo. Klaidų galėjo būti, bet kad mano mama kūrė schemas...

Pasakysiu taip: tai prieštarauja visai jos prigimčiai.

Savaitės interviu | 5

Tam, kad jaunas žmogus nuoširdžiai domėtųsi menu, kultūra, istorija, mokslu, tai turi būti jo kasdienio gyvenimo dalis. Reikia nedaug – pamokas perkelti į muziejus, bibliotekas, kur istorija ir menas nėra imituojami, kaip klasėje. Čia jie – autentiški.

Paulas Collardas, tarptautinės nevyriausy-

binės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra

ir edukacija“ vadovas, mano – jei menas, kul-

tūra, istorija ar mokslas yra vaiko kasdienio

gyvenimo dalis, jis tuo nuoširdžiai domisi.

Tačiau tradicinėse mokyklose išvykos į te-

atrus, muziejus ar bibliotekas yra retos. O

būtent šias institucijas, P.Collardo teigimu,

galima pasitelkti kūrybiškai mokant vaikus.

Kaip bibliotekos ir muziejai gali padėti mo-

kytojui? Jie gali pakeisti butaforinę medžia-

gą, naudojamą mokykloje, į tikrą, autentiš-

ką. P.Collardo teigimu, tradicinis mokyma-

sis yra netinkamas tiek labai protingiems,

tiek mažiau gabiems vaikams.

Protingieji ilgainiui supranta, kad jiems ne-

reikia mokytis visą pamoką – juk mokytojas

pamokos pabaigoje pateiks išvadas ir atsaky-

mus, taigi užtenka per pamokas pasimoky-

ti kelias minutes. Tuo metu mažiau gabiems

vaikams būtina tokia mokymosi struktūra,

kokią sukuria mokytojas. Kitomis sąlygo-

mis jie nesugeba patys sugalvoti atsakymo.

Jei vaikas mokosi kūrybiškai, jam įdomu

visą laiką, jis klausosi ir mokosi nuoširdžiai.

Pavyzdžiui, biologijos galima mokytis atitin-

kama tema rašant pjesę. Tuomet vaikai įsi-

traukia, domisi tuo, ką daro.

Mokytojams P.Collardas siūlo pasitelkti la-

bai paprastus metodus. Pavyzdžiui, supa-

žindinant vaiką su objektu, paprašyti jį nu-

piešti. Jei nupieši tam tikrą daiktą, pavyz-

džiui, gyvūno griaučius, pradedi geriau su-

vokti jų struktūrą.

P.Collardas pasakojo, kaip mokiniai piešė

save. Šešiametis Riley pirmąjį savo autopor-

tretą nupiešė su itin daug dantų. Paveikslė-

lis buvo lyg interpretacija, šaržas. Kai vaikai

turėjo piešti save trečią kartą, jiems buvo

pastatytas veidrodis. Šįkart Riley piešinėlis

buvo tiksliausias, vaikas stengėsi atspindėti

kuo daugiau savo veido bruožų.

„Tai nereiškia, kad Riley per tą pusdienį iš-

moko geriau piešti, tai reiškia, kad jis pra-

dėjo geriau matyti“, – pasakojo P.Collardas.

Kūrybiškumo pasitelkimas mokant pade-

da ir patiems mokytojams. Kai jie dėsto ne

įprastą kursą, o sugalvoja įdomių užduočių,

patys labiau džiaugiasi mokymo procesu. O

kai mokytojas linksmesnis, vaikui nėra bai-

su paklausti, prisipažinti, kad jis kažko ne-

supranta.

Mokytojai, P.Collardo teigimu, turi ir gali

stengtis vaikams sukurti tokią aplinką, ku-

rioje mokytis būtų įdomu, o vaikas gautų

ne mažiau žinių. Tą padaryti galima nesun-

kiai – pavyzdžiui, galima nuvežti vaikus

į tam tikro rašytojo gimtinę, parodyti ir pa-

pasakoti, kaip jis gyveno, vėliau suvaidinti

kokį nors jo kūrinį.

P.Collardo teigimu, mokyklos turėtų glau-

džiai bendradarbiauti su bibliotekomis ir

muziejais. Šių institucijų darbuotojai pui-

kiai išmano, kaip ir kur ieškoti informacijos.

O juk būtent to mokytojai ir moko – ne tik

perteikia žinias, bet ir moko, kaip jų ieškoti.

Lietuvoje yra vykdoma speciali bendrojo ug-

dymo mokyklos skirta programa „Kūrybinės

partnerystės“. Jos tikslas – praplėsti ir pratur-

tinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mo-

kinių ir mokytojų kūrybiškumą. Šių tikslų

siekiama sukuriant sąlygas mokyklų ir kū-

rėjų – menininkų, kultūros ir kūrybinio sek-

toriaus darbuotojų bei mokslininkų – ben-

dradarbiavimui.

Per trejus mokslo metus (nuo 2011 iki 2015

m. sausio) Ugdymo plėtotės centro vykdo-

mame projekte dalyvaus apie 100 mokyk-

lų, iš viso bus įgyvendinta daugiau nei 200

unikalių kūrybiško mokymo projektų. Nu-

matoma, kad juose dalyvaus apie 4 tūkst.

moksleivių.

Pripildyti žinių aruodus galima ir pramogaujant

Kai kurie skambiai pradedami STT ty-

rimai kartais baigiasi teisėsaugininkų

pralaimėjimu.

Pernai gegužę STT agentai atvyko

į Lazdijų rajono savivaldybę bei į bendrovę

„Lazdijų šiluma“ ir išsivežė visą būrį

vietos politikų bei valdininkų, tarp jų –

ir merą Artūrą Margelį. Agentai

krėtė savivaldybę, užplombavo mero

kabinetą. Šioje byloje A.Margelis kaltintas

piktnaudžiavimu. Tačiau lapkritį teismas

jį išteisino. Tiesa, šioje istorijoje taškas

dar nepadėtas, nes prokurorai žadėjo šį

sprendimą apskųsti.

Išteisinamojo nuosprendžio sulaukė

ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Kauno rajono apylinkės teismas ją ir dar

kelis miesto valdininkus išteisino dėl kyši-

ninkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine pa-

dėtimi ir turto pasisavinimo.

Skandalų pabaiga – šnipštas

Kiniški televizoriai kainavo po 300 ar 400 litų. Kaip padėką vieną jų mama padovanojo M.Balčiūnui. STT agentai sekė tai. Tai čia yra tas „kyšis“.

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Būsto garbinimasLietuvių meilė Registrų centre įregistruotai ply-

tų krūvai, plačiai žinomai kaip nuosavas būstas, – begalinė! Ji tokia visa aprėpianti, kad prilyginama stebuklingam vaistui nuo depresijos, nedarbo, ligų, ekonominių krizių ir kitų gyvenimo negerovių.

Po truputį leisdami išsvajotą turtą nuo pjedes-talo, pavadinkime jį bendriniu Buto vardu. Taigi, nuosavas Butas yra didelė lietuvio gyvenimo gairė ir svarbi pažymėta varnelė šalia kitų taip pat svar-bių varnelių – vestuvių, tėvystės, dalyvavimo rea-lybės šou ir atostogų „viskas įskaičiuota“ kurorte.

Jei mylintys tėvai vaikus išmokslina, tai labai my-lintys tėvai – išmokslina ir nuperka Butą. Jei vyras myli moterį, tai nuperka jai Butą. Jei vyras nebe-myli moters, tai nuperka Butą kitai moteriai. Jei emigrantas vis dar myli Lietuvą, jis ten nusiperka Butą. O jei kas nors neturi Buto, tai kenčia „karčią nuomininko dalią“ ir yra lūzeris. Tad nenuostabu, kad lietuviai sukėlė būsto kainas į debesis, kurių iki galo neišsklaidė ir praėjusi krizė.

Vienintelis išblaivinantis veiksnys Lietuvos NT rinkoje buvo ir liko šaltas, formalus ir marmurinis bankas. Ne krizė numušė būsto kainas.

Tautiečiai, sukandę dantis, būtų išlaukę tvaną, marą, badą ir Didžiąją Depresiją, sėdėdami ant savo praskolintų, bet jų vardu registruotų sienų, jei ne bankai.

Kompiuterinės sistemos nemato šeimų fi nansi-nių tragedijų, prarastų darbų ir byrančių santykių.

Automatizuotos SMS, elektroninės žinutės ir registruoti laiškai laiku ir tiksliai praneša Buto tu-rėtojams apie jų prievoles.

Tik šių ne itin populiarių įstaigų dėka būsto kainos smuktelėjo link protingumo horizonto, nors tąkart ir nepūkštelėjusios į Normalybės jūrą.

Krizė praėjo – arba tiesiog švenčiame tarpukrizį – ir Buto garbinimo bėdos vėl žydi.

„Nuoma – taigi pinigai į balą“, – negyvai nudrožtą netiesą kaip robotukai kartoja išdidūs savininkai. O palūkanos, būsto remontas, nuolaida parduo-dant per krizę – kas tuomet? Bala tikrai ta pati, tik ten krentantys pinigai turi kitokį išdėstymą laike. Kaip besisuksi, gyventi kainuoja!

Na, ir kuo man kliūva lietuvio meilė Butui? Leis-kite paaiškinti. Dairausi būsto, kuris man būtų fainas, mielas ir kurį norėčiau paversti Namais – ži-not, kur gyvena meilė, darna ir šlepetės po lova (jei tokias avėčiau). Iš patirties žinau, kad mano porei-kiai būstui keičiasi kas 5–7 metus. Dėl to man ne-svarbu, ar pirkti, ar nuomotis. Svarbu, kad būstas liptų prie sielos ir galvoje pieštų fantazijas, kur pa-kabinti paveikslą ir kur bus mano snaudimo fotelis.

Štai šitos „nesvarbu“ dalies niekaip nesupran-ta brokeriai. „Tai jūs sau žiūrit ar nuomai?“ „Sau nuomai“. „Tai parduodamų nesiūlyti?“. „Siūlyti, jei per 20 metų nuomos mokestis prilygtų šiandie-nos buto kainai“. „Bet kad taip Lietuvoj su gerais būstais nebūna!“

Štai čia ir mano problema. Dėl aukščiau aprašy-tos besąlygiškos lietuvių meilės Registrų centro įra-šui, dauguma yra linkę pirkti „kaip sau“ – suprask, brangiau. Tai palieka sveiko proto interesantams nuomą kaip puikų Namų pasirinkimą.

Tačiau nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms, vienos nakties nuotykiams ir atsitiktiniams perėjūnams. Štai jums ir verslo idėja: būstų gyvenimui nuoma. Tokių, kur norisi šlepetes po lova pasidėti.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms.

6 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Bendrosios praktikos gydytoja Lolita Samuolienė į privačią mediciną pasu-ko prieš trylika metų, kai, pasinaudo-jusi Europos Sąjungos (ES) progra-mos „Phare“ parama, įkūrė Igliaukos ambulatoriją.

„Tuo metu ES lėšomis buvo skatina-mas privačių šeimos gydytojų kabinetų steigimas. Netgi kalbėta apie siekiamy-bę, kad laikui bėgant pirminė ambulato-rinės asmens sveikatos priežiūra taptų tik privati. Buvo baisu, nes niekas nie-ko tikro nežinojo“, – į praeitį nusikėlė 46-erių šeimos gydytoja.

Nors abejonių netrūko, ji ryžosi tap-ti bene pirmąja medike Marijampolės rajone, iš valstybinės gydymo įstaigos perėjusia į privačią.

Ir žaizdas siuva, ir sąnarius punktuojaŠiandien L.Samuolienės įsteigta Igliau-kos ambulatorija turi apie 1900 pacien-tų ir aštuonis darbuotojus: dvi šeimos gydytojas, tris slaugytojas, odontolo-gą, kartą per savaitę trims valandoms atvykstantį ginekologą ir vadybininką. Pastarosios pareigos patikėtos L.Samuo-lienės vyrui.

„Kai manęs klausia, ką veikia Samuo-lis, sakau: „Verčiau paklauskite, ko jis neveikia.“ Žolę pjauna, sniegą kasa, sutartis sudarinėja, fi nansus prižiūri, lydi mane į naktinius iškvietimus“, – sutuoktinio pareigas vardijo moteris.

Ofi cialus Igliaukos ambulatorijos dar-bo laikas – nuo 8 iki 16 val. Tačiau pati L.Samuolienė dirba tol, kol yra reikalin-ga pacientams: „Kiekvienas turi mano mobiliojo ir namų telefonų nume-rius, kuriais gali skambinti bet kuriuo paros metu.“

Savo pacientų „į kairę ir į dešinę“ ji nesiuntinėja.

„Jei ligonio problema išsitenka mano kompetencijos ribose, visada imuo-si iniciatyvos. Dėl ausies išplovimo žmogaus pas laringologą nevarau. Jei pacientui į akį įkrito svetimkūnis, iš-verčiu voką ir išimu – tai trunka ke-lias minutes. Siuntimą parašyti leng-viausia, tačiau dirbdamas juk tobulėji. Todėl mes ir žaizdas siuvame, ir są-narius punktuojame. Galiu ir kraują iš venos paimti, ir lašinę pastatyti“, – pasakojo L.Samuolienė.

Igliaukos ambulatorija atitinka visus europinius standartus: joje atliekamas bendras kraujo, šlapimo tyrimas, įstai-ga turi du elektrokardiografus – vieną stacionarų, kitą – mobilų.

„Turime net defi briliatorių, stoma-tologinį rentgeną, galime atlikti C re-aktyvinio baltymo tyrimą, kuris yra vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Kartais vyras pastebi: „Mote-riškės, per daug išleidžiate tyrimams.“ Tačiau kaip gali žmogų išleisti namo be kraujo tyrimo?“ – retoriškai klausė šei-mos gydytoja.

V.P.Andriukaitis: „Tai nedora“ Kaimo gyventojai L.Samuolienei galė-tų suteikti geradarės televizijos serialo herojės daktarės Kvin vardą. Tuo metu ant sistemą užsimojusio reformuoti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio liežuvio greičiau-siai suktųsi žodis „privatininkė“.

Būtent taip ministras vadina priva-čių medicinos įstaigų savininkus, nu-viliojančius nuo valstybinių poliklinikų

pacientus ir už jiems suteiktas paslau-gas gaunančius valstybės lėšų.

Tai ministras vertina kaip Privalo-mojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigų užvaldymą. „Jie leng-vai perpumpuojami į privačias kišenes, paliekant skurde valstybines ligonines ir paliekant didžiulį žmonių nepasi-tenkinimą dėl to, kad negalime suteik-ti nemokamos medicininės pagalbos, nes neužtenka pinigų. Tai nedora“, – laidoje „Savaitės komentarai“ kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Įrangos atnaujinimas – sunki naštaLietuvoje užtikrinama paciento tei-sė pasirinkti arčiausiai jo gyvenamo-sios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o šioms įstaigoms – teisė sudaryti su-tartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Kitaip tariant, PSDF biudžeto pinigai seka paskui žmogų. Pacientai skirstomi

Privati medicina –

J.Dambravienė:

„Imtis sveikatos paslaugų verslo reiškia, kad esi nuolat įsiskolinęs.“

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė

Visi žmonės moka mokesčius į PSDF.

Vadinasi, kiekvienas turi teisę gauti

iš to fondo savo dalį už medicinines

paslaugas. Ministras sako, jei nori,

eik į privačią ir mokėk! Bet aš noriu

turėti galimybę eiti ir į valstybinę,

ir į privačią įstaigą su teise

į kompensaciją.

Jei žmogui medicinos centre teks

100 proc. mokėti net už receptą, jis

automatiškai bus priverstas grįžti į

valstybinę polikliniką. Tačiau ar gy-

dytojas ten irgi grįš? Gal jis išvyks į

Airiją? O tada paslaugų prieinamu-

mas tikrai nepagerės – eilės dar la-

biau ilgės, o korupcijos mastai medi-

cinoje augs, nes daugės tokių, kurie

tas eiles norės apeiti.

O juk ir valstybinėje įstaigoje pa-

slaugą gali gauti greičiau, jei susi-

mokėsi. Šiaip eilė – po trijų mėne-

sių, bet jei atversi piniginę – prašau

nors rytoj! Bet tie pinigai eina jau ne

į ligoninės, o į gydytojo kišenę, nors

tyrimas atliekamas už ligonių kasų

skirtus pinigus. Tai kur ta nemoka-

ma medicina?“

Už laisvę rinktis

Privačiose Lietuvos gydymo įstaigose yra

prisirašę daugiau nei 890 tūkst. žmonių.

K.Vanago/BFL nuotr.

Valdančiųjų socialdemokratų užmojai žūtbūt reformuoti sveikatos apsaugos sistemą šiurpina privačių medicinos centrų savininkus ir piktina pacientus. Vieni perspektyvoje regi bankrotus ir emigraciją, kiti – eiles ir nemokamą mediciną vokeliuose.

15min • 2013 m. sausio 25 d. Sveikata | 7

į septynias amžiaus grupes, įvertintas skir-tingais tarifais – brangiausiai apmokami kū-dikiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau paskaičiuota, kad vidutiniškai per metus iš PSDF biudžeto už vieno prisirašiusio prie šeimos gydytojo paciento sveikatos prie-žiūrą sumokama apie 160 litų.

1900 pacientų turinti L.Samuolienė ne-slepia – ambulatorija gyvena tik iš teritori-nių ligonių kasų pervedamų lėšų.

„Kaimo gyventojas nepajėgus mokėti už paslaugas, todėl jokių priemokų pas mus nėra. Gyvename labai taupiai, skaičiuoja-me kiekvieną centą“, – tikino ambulatori-jos savininkė.

Per daugiau nei dešimt veiklos metų jos valdoma įstaiga pelno neuždirbo. Maža to, įmonė turi įsipareigojimų bankams.

„Tai reikštų kapitalinį bankrotą“Išgirdusi ministro V.P.Andriukaičio kal-bas apie sveikatos sistemos reformą, pa-gal kurią PSDF biudžeto lėšos būtų skiria-mos tik valstybinėms gydymo įstaigoms, L.Samuolienė labai sunerimo.

„Tai reikštų kapitalinį bankrotą“, – tarsi mirties nuosprendį pasirašė pašnekovė. Iš-nykimas esą grėstų ne tik jai, bet ir mieste veikiantiems privatiems medicinos cent-rams. Šiandien jų Marijampolės savival-dybėje – jau 15-a.

Marijampolės poliklinikoje yra apie 30 tūkst. pacientų, o privačiose įstaigose – daugiau nei 30 tūkst.

„Ar įsivaizduojate, kur reikėtų padėti tuos visus atgal į polikliniką grįžusius žmo-nes? O kur susodinti gydytojus, jei, žinoma, jie grįžtų, o ne emigruotų?“ – dėl kolegų li-kimo susirūpino L.Samuolienė.

Nepageidaujami didmiesčiuose Tiesa, jos pačios situacija gal kiek palankesnė, mat V.P.Andriukaitis pabrėžia, kad privatūs šeimos gydytojo kabinetai

galėtų steigtis ten, kur trūksta viešųjų pir-minės sveikatos priežiūros įstaigų, o jas kurti valstybei neapsimoka. Kitaip tariant, privatininkai laukiami šalies provincijoje, tačiau visai nepageidaujami didžiuosiuo-se miestuose.

Pagal šią logiką Kauno Šilainių šeimos sveikatos centras, vadovaujamas Liudviko Borisevičiaus, iškart atsidurtų juodajame sąraše. Privati įstaiga buvo įkurta 2000 m.,irgi pasinaudojus jau minėtos „Phare“ prog-ramos parama.

Darbą pradėjęs su keturiais šeimos gydy-tojais, šiandien centras išaugo iki 60 dar-buotojų ir medicinos paslaugas teikia 11 tūkst. pacientų. Centro kaimynystėje vei-kia valstybinė poliklinika.

Vadinasi, būtent iš jos privatininkai nu-griebė grietinėlę – jaunas, retai sergančias „galvas“. „Ar matėte kuriame nors priva-čiame šeimos medicinos centre iškabą: pri-imame tik jaunus ir sveikus? Tai – absurdas. Šeimos gydytojai poliklinikose turi įvairaus amžiaus pacientų, mes – lygiai taip pat“, – sakė L.Borisevičius.

Prisiduria iš skiepųPrivačių gydymo įstaigų teikiamoms pir-minės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti teko 26 proc. bendrų PSDF biudžeto lėšų.

2012 m. sausį visose privačiose šalies gy-dymo įstaigose buvo prisirašę daugiau nei 890 tūkst. žmonių.

Tai reiškia, kad reformavus dabar ga-liojančią tvarką, beveik trečdalis gyven-tojų turėtų grįžti į valstybines medicinos įstaigas, kitaip už paslaugas tektų mokėti iš savo kišenės.

Ministras sako, kad mes lobstame. Bet teritorinės ligonių kasos pervedami pini-gai už paslaugas tikrai nepadengia mūsų veiklos sąnaudų. Kadangi priemokų už pas-laugas pirminiame šeimos gydytojų lygyje nėra, prisiduriame iš papildomų paslau-gų: skiepų, verslo bendrovių darbuoto-jų sveikatos tikrinimo, tyrimų, kurių ne-apmoka ligonių kasos, ir pan.“ – pasakojo L.Borisevičius.

valstybės skriaudikė?

Skaičiuojama, kad pelno marža, užsiimant

privačios medicinos verslu apie dešimt

metų, siekia 3 proc., kai kituose versluose

keliskart didesnės grąžos laukiama jau po

penkerių.

„Medea“ konsultacinių klinikų tinklo Drus-

kininkuose, Alytuje ir Šilutėje vadovė Jū-

ratė Dambravienė atkreipė dėmesį, kad

investicijos į įstaigų steigimą per septyne-

rius metus dar neatsipirko.

„Imtis sveikatos paslaugų verslo reiškia,

kad esi nuolat įsiskolinęs kredite. Bėda ta,

kad dėl nuolat besikeičiančios valstybės

politikos tampame nepatikimu sektoriu-

mi, bankininkai vertina riziką, todėl sunku

išsiderėti palankias skolinimosi sąlygas“, –

apgailestavo iš medicinos į verslą pasuku-

si pašnekovė.

Per septynerius metus į minėtas „Medea“

klinikas iš viso investuota 2,2 mln. litų.

Jose dirba 74 žmonės. „Druskininkuose

fi nansiniai rodikliai paskutinius trejus me-

tus gerėja: vis dar generuojamas nuos-

tolis (įskaitant įrangos nusidėvėjimą),

tačiau įmonė pajėgi atsiskaityti su dar-

buotojais ir vykdyti trumpalaikius kredi-

torinius įsipareigojimus. Alytuje 2010 ir

2011 m. turėjome pelno, bet praėjusiais

metais nuostolis siekė 2008 m. rodiklius.

Šilutėje 2011 m. buvo pirmieji, kai įmo-

nė buvo arti simbolinio pelno, bet 2012

m. vėl patyrėme nuostolių“, – neslėpė

J.Dambravienė.

Investicijos dar neatsipirko

Algis Sasnauskas, Valstybinės ligonių kasos direktorius :

„Noriu išsklaidyti visuomenėje kilusį

nerimą dėl siūlomų Sveikatos draudimo

įstatymo pakeitimų. Nei privačioms, nei

viešosioms įstaigoms nėra jokio pagrin-

do nerimauti, nes šie pakeitimai netu-

rėtų įtakos įstaigų veiklai, jos dirbtų kaip

dirbusios, o pagal sudarytas sutartis

tarp teritorinių ligonių kasų (TLK) ir pri-

vačių bei viešųjų įstaigų būtų atsiskai-

toma Privalomojo sveikatos draudimo

fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, įverti-

nus tai, kiek ir kokių paslaugų suteikta

gyventojams pagal sutartyse numaty-

tas sąlygas.

Šie pokyčiai neribotų ir naujų priva-

čių įstaigų steigimo – tai būtų galima

daryti tokiomis pat sąlygomis kaip ir

iki šiol. Kalbantieji priešingai skleidžia

dezinformaciją.

Minėtos sutarčių sudarymo sąlygos

nėra ir nebūtų naujas dalykas sveikatos

priežiūros paslaugų teikėjams, nes

jos jau buvo taikomos kelerius metus

pagal sveikatos apsaugos ministro

patvirtintą tvarką. Iki šiol jų sudarymas

buvo reglamentuotas įstatymų

įgyvendinamaisiais aktais, o dabar

jį siūloma perkelti į aukštesnį lygį –

Sveikatos draudimo įstatymą.

Pagrindo nerimui nėra?

L.Samuolienės

(dešinėje) įsteigta

Igliaukos ambulatorija

turi apie 1900 pacientų.

Ir visus juos gydytoja

asmeniškai pažįsta.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Nuolatiniai Suvalkų parduotuvių klientai pastebi – maisto kainos ir čia kyla. Vis dėlto kelio į už 25 km nuo Lietuvos sienos nutolusį Lenkijos miestą lietuviai nepamiršta ir noriai veža ten savo pinigus. Sako, labiausiai pirkti apsimoka, kai tam iš karto skiri 700–1000 Lt.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Kada, riedėdamas keliu iš Kauno į Suval-kus, patenki į Lenkiją, gerai net nesuprasi. Dėmesį patraukia nebent kitos spalvos kelio ženklai, visa kita – beveik kaip Lietuvoje.

Pakelėje pastatyti reklamos stendai kvie-čia aplankyti parduotuvę vaikams, infor-muoja, kur galima įsigyti šviežios mėsos, mėsos gaminių ir pieno produktų, o pre-kybos centre išsirinkti plyteles. Reklamuo-jama žemės ūkio technika, sporto įranga, santechnika, langai, stogai, net žvakės ir fejerverkai. Vieno prekybos centro rekla-ma, pamatyta jau grįžtant į Lietuvą, pri-vertė nusišypsoti: „Apsisuk ir grįžk, kur mažiausios kainos.“

Menkas pasirinkimas Kone kas antra pakeliui į Suvalkus sutik-ta lengvoji mašina – su lietuviškais regist-racijos numeriais, nors nenutrūkstamo srauto, kokio galima tikėtis skaitant apie lenkiškas kainas, nematyti. Gal dėl to, kad

jau įdienoję, o gal, kad savaitės vidurys? Privažiuoju pirmą didesnį Suvalkų pre-kybos centrą „Kaufl and“. Nestoju. Inter-nete pilna patarimų nesusigundyti pirmu prekybos centru, kuris bene brangiausias, ir nepatingėti nukeliauti į miesto gilumą. Kitoje kelio pusėje veikia mažesnė parduo-tuvė „Biedronka“ („Boružėlė“). Daugelis patyrusių pirkėjų siūlo važiuoti į „Lidl“, kur kainos mažiausios.

Čia išties pigu – primintų didmenos bazę, kur prekės sukrautos dėžėmis ir maišais ant žemės, jei pasirinkimas nebūtų skurdokas. Sauskelnės – atsitiktinių dydžių. Obuolių – gal dviejų rūšių. Panašiai su makaronais, kruopomis ir sausais pusryčiais. Nuo mė-sos gaminių įvairovės akys raibsta, užtat jogurtų ir kitų pieno produktų, kurių sko-niu bei kainomis žavisi daugelis lietuvių, mažoka. Kiek daugiau – fermentinių ir ly-dytų sūrių, varškės desertų.

Lietuvoje perka tik karpiusVisi tarp dviejų lentynų stovėję žmo-nės buvo lietuviai. Net kai kurie užrašai

parduotuvėje atspausdinti lietuviškai. Prekybos centre užkalbintas Julius rinko-si alų – su kartu atvažiavusiu tėvu lygino kainas, svarstė, ar imti didesnę pakuotę labiau apsimoka, ir bandė prisiminti, kuris alus buvo skanus. „Bus desertui, – juokėsi jaunas vyras. – Į Suvalkus važiuojame ne alaus, o tiek kasdienio, tiek ilgiau negen-dančio maisto – mėsos, aliejaus, konser-vuotų produktų, daržovių, jogurto.“ Šių pirkėjų vežimėlis nebuvo pilnas – kadangi gyvena pasienyje, Suvalkuose apsiperka nuolat ir po nedaug.

Aikštelėje vienas vyras, vos išlaikydamas dešimt pakelių ilgai negendančio pieno, bandė atrakinti automobilį su lietuviškais numeriais. Į pasisveikinimą ir klausimą, ar dažnai keliauja į Suvalkus, jei po tiek nedaug perka, tik šyptelėjo: „Luktelėkite.“

Palikęs pasaugoti neužrakintą automobi-lį, nuskubėjo atgal į parduotuvę. Po minu-tės pasirodė dviese – moteris stūmė prekių prikrautą vežimėlį, vyras likusias prekes nešė rankose.

Nijolė ir Andrejus Igumnovai iš 12 km nuo Druskininkų esančio Lepuškių kaimo yra dažni svečiai Suvalkuose – atvažiuoja po kiekvieno atlyginimo ir apsirūpina mais-tu mėnesiui. Daugiau į parduotuves jiems nebereikia – pienas tetrapakuose ilgai ne-genda, o duonos išsikepa savo krosnyje.

Moteris prisipažino Lietuvoje perkanti ne-bent karpius.

Poros vežimėlyje buvo ir mėsos, ir daržo-vių, ir pieno gaminių. Ponia Nijolė džiaugėsi pigiu lenkišku pienu, gardžia grūdėta varške ir natūraliai išrūkyta skumbre. Sumaniusi iškepti pyragą, pavadintą jį itin mėgusios balerinos Anos Pavlovos vardu, šį kartą pa-ėmė daugiau grietinėlės, ketino įsigyti net 60 kiaušinių.

Kaskart išleidžia 400 LtSutuoktiniai, Suvalkus „atradę“ atslinkus krizei, kaskart apsilanko keliose parduotu-vėse – jau pastebėjo, kur yra pigesnių ir ska-nesnių produktų. Pavyzdžiui, prekybos cent-re „Kaufl and“ perka ne tik kiaušinius, bet ir mėsos gabaliukų šuniui. Turgų aplenkia, nes ten nepatogu privažiuoti, nebent vasarą užsuka įsigyti braškių. Nuolatiniai Suvalkų parduotuvių klientai pastebėjo, kad kainos

8 | Verslas

Apsipirkimo Suvalkuose aritmetika

12 Tiek lietuvių nuolat apsiperka Lenkijoje.

Skaičius

proc.

Pienas (1 l, 2,5 proc. )

2,39–4,39 1,60–1,69Grietinė (indelis)

2,49–4,69 1,40–1,86Varškė (1 kg)

12,99–16,36 8,48Jogurtas su priedais

2,79–3,45 1,35–2,80Sviestas (200 g pakelis)

2,99–4,99 1,69–6,79Margarinas (250 g indelis)

3,99–4,99 2,00–2,97Lydytas sūris (indelis)

2,69–5,99 2,03–2,20

Majonezas (indelis)

2,59–5,99 1,69–3,39Kiaušiniai (10 vnt.)

4,49–6,99 3,65–4,12Duona (kepalas)

2,19–5,99 2,37–5,09Batonas

0,81–2,39 1,35–1,60Vištiena (1 kg)

8,99–16,99 5,43–6,37Kiauliena (1 kg)

6,99–18,99 8,49–22,48Jautiena (1 kg)

11,99–29,99 15,29

Maisto produktų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje (litais)

PiPiPiPiPiPPPiPiPieneneneneneneneene asasaaasasasas (((((((11 1111 111 l,l,l,,, 22222,5,5,55,5,5555 pppppppppprororororooorororoc.c.c.c. )))

222222,,,,,39393939333339–4444,,393939399 11,,60600–––11,,699GrGrGrGrieieieiettittinėnėėė ((((((inininninindededededededelillillllis)s)s)s)

2222222,49499––44,,6969696996 11111,,40404044004040000––––111111111,,,,,,86868686868686868686VaVaVaVaršršršrškėkėkėė (((((1 1 1 1 kgkgkgkgkgkg) ) )

12121212,,,,99999999999 ––––1616161661 ,,,,363636363666636 88888888,,,,,48484848484848JoJoJooJogugugugugurtrtrtrtasasasass sssssuuu prprprprrpp ieieieeeedadadadaisisisis

222,,,797979799––333333,,,,,,454545454454545555 111111111111,,,,,,,,,,35353535355335335–2,,808080880080808SvSvSvSvieieieieestststss asass (((((20200000000 000 00000 000000 gg g g g gg ggg papapapapappapap kekekekekekekekeeliilililililiss)s)s)sss)s)ss)

222,,,999999––44444,,,,99999999999 1111111,696666969––––66666,797979977997MaMaargrggararrininini asassss ((25250 0 0 00 g gg g ininininii dededeelilililliililis)s)ss)ss)s)s

3333,,,999999999–4444,,,999999999999 22222,,000000000000––––222222222,,,,97979777799999LyLydydydytatas s sūsūūriririririr ss (i(i( ndndnddddeleleeeee isisisiss))))

222222,,696969666 –––55555,,9999999999999 22222,030303033000 ––––222,,,2020200202

MaMaMaMaMajojojoojoj nnenenennezazaz s s (i((i( ndndndelelelisis))

222,,5959595959––5555,,,999999 1,69696966 ––3,393333Kiauaušiininiaia (10 vvntnt.).)

44444444,,,,,,,494949499–––666666,,,99999999 3333333,,,,656656565656 –4444,,,121212122DuDuDuDuDuDuDuoonononononnna a a a aaaa (k(k(k((k(k(k(k(k(k(kk(kepepepepepppppepppe alalalaalalalalalalaaaa asasasaasasasasassasas) ) )) )) )

222,,1919191 ––––––555555555555555,,,,999999999999 22,,3737373733337337–––––555555,09090900Batotoonanananaanaaaaaaaasssssssssssss

00000,818 –222,393933999 111,,35–1,,,,606066VVVViViViViViViViViVViVV štštštšštštštštštštšššštštiieieieieieieieiienanana (((11 kg)

8888,,,999999––166,99 5,434 –666,37Kiauuuuuuuliiliiilieene aaaa (1(1(1(1(( kkg)g)

66,9999999999–––18811 ,99 8,,499949–22,48888JaJaJJJaaJautieieieeieieeeenanaaaaa (((((111 kgkgkgggkgg)

1111111,,99999999999999 –222292922 ,,,99999999999 15,,29292

Mažai išleisti Suvalkų miestas svetingas –

pirkėjai iš Lietuvos čia labai laukiami.

E.Digrytės nuotr.

iniai Suvalkų pardduotuvių klientai pastebi –

Verslas

rkiiiimmmmmmmmmmmooooooooookuoseetika

15min • 2013 m. sausio 25 d.

ir čia kyla, zloto kursas anksčiau taip pat bu-vęs palankesnis. Dabar zlotas kainuoja 84–85 lietuviškus centus, o 2009-aisiais tekainavo 74 centus. Moteris pasakojo, kad kaskart iš-sikeičia po 400 Lt. Skirtumo, kuris susidaro tarp lietuviškų ir lenkiškų kainų, pakanka padengti degalų išlaidas. Anksčiau vežda-vosi dukart didesnę sumą – tuomet sutau-pytų pinigų užtekdavo ne tik kelionei, bet ir vyrui dvi savaites važinėti į Druskininkus, kur dirba garso operatoriumi.

Retas Igumnovų kaimynas paprašo par-vežti maisto iš Lenkijos – daugelis ir patys ten apsiperka, net dalijasi patarimais, kur kokių pigesnių produktų galima rasti.

Pirkėjai iš Lietuvos lengvai atpažįstami Įkišau nosį į užpernai atidarytą „Tesco“. Dominuoja drabužiai, buitinė chemija, kos-metika, galanterija, virtuvės ir namų prie-žiūros rakandai, o maistas sudaro nedidelę asortimento dalį ir yra kiek brangesnis. Vi-dury darbo dienos čia ne tik lietuvių, bet ir apskritai pirkėjų mažai.

Popiet grįžusi į „Kaufl and“ purvinu patižusiu sniegu už-verstoje aikštelėje radau nema-žai automobilių. Su lietuviškais numeriais – kas trečias.

Prekybos centre norint atskirti lietuvius, pakanka užmesti akį į prekes vežimėliuose. Lenkai perka duonos, apel-sinų, šampūno, sūrio, lietuviai – konservų, šviežios mėsos ir mėsos gaminių, jogurtų, kitų pieno produktų, kiaušinių, bananų, tualetinio popieriaus, sauskelnių. Visko ima daug ir didesnėmis pakuotėmis.

Į Suvalkus vyksta prieš šventesNors šis prekybos centras ėmė reklamuotis Lietuvos spaudoje, vargu ar daugumą pirkė-jų privilioja skelbimai. „Kaufl and“ įsikūręs patogioje vietoje – šalia pagrindinės gatvės, vos įvažiavus į Suvalkus nuo Marijampolės pusės. Kainos nėra pastebimai didesnės nei „Lidl“, o kai kas net kainuoja pigiau, jau ne-kalbant apie gerokai didesnį pasirinkimą.

Būtent todėl marijampolietis Ričardas prisipažino negaištantis laiko, anot jo, eks-kursijoms po kitus prekybos centrus – atle-kia valandėlei su žmonos sudarytu sąrašu, perbėga „Kaufl and“ ir traukia atgal.

Šį kartą įsigijo aliejaus, didelę pakuotę kiaušinių, maišą obuolių, kelis pakelius pieno ir sulčių, miltų, ryžių, kiaulienos

šonkauliukų, rūkytos žuvies, kepiniams skirtos varškės, vaikams paėmė jogurto ir šokoladukų, katei – kraiko ir sauso ėdalo. Dar ketino užsukti benzino į prie pat preky-bos centro esančią degalinę, mat jis kainuo-ja apie 20 centų pigiau nei Marijampolėje.

Jaunas vyras į Suvalkus atvažiuoja ret-karčiais, paprastai – prieš Kalėdas, Velykas, gimtadienius ir kitas šventes, mokslo metų pradžią. Iš bičiulių, Lenkijoje besilankančių dažniau, girdėjo, kad ten apsimoka pirkti, jei tam skiri 700–1000 Lt, ypač jei reikia va-žiuoti iš toliau.

Buitinė chemija ir kosmetika – brangiauRičardas tvirtino prie lentynų neskaičiuo-jantis, ką labiau apsimoka pirkti Suvalkuo-se, o ką – Marijampolėje. „Iškart matyti, kad kainos skiriasi. Skaičiai – dažniausiai tokie patys ar mažesni nei Lietuvoje, o daug kam ir nuolaidos taikomos“, – aiškino jis. Kadan-gi zlotas – pigesnis už litą, pirkėjai išlošia bent keliolika procentų.

Sutaupyti pavyksta ir dėl mažesnių mo-kesčių: pridėtinės vertės mokestis būtiniau-siems maisto produktams Lenkijoje tesiekia 5 proc., kitam maistui – 8 proc. Lietuvoje šis mokestis visiems maisto produktams vie-nodas – 21 proc.

Perėjusi pieno produktų, mėsos, vaisių ir daržovių skyrius, įsitikinau, kad pašne-kovas teisus. Daug kas kainavo mažiau nei Lietuvoje. Tačiau ne visų prekių kainos vi-lioja. Buitinė chemija, plaukų priežiūros priemonės, kai kurios gyvūnų prekės kai-nuoja brangiau nei Lietuvoje.

Verslas | 9

Šalies prekybininkai dėl apsipirkimų

Lenkijoje per mėnesį praranda 32,6–

49 mln. Lt, parodė pernai pavasarį

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos

užsakymu atlikta apklausa. Per metus

ši suma sudarytų 391–588 mln. Lt.

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos

apklausos duomenimis, apsipirkti

į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc.

Lietuvos žmonių. Jų paveikslas per

keletą metų pasikeitė – dažniau

važiuoja žmonės iš Kauno, Klaipėdos,

Marijampolės ir Tauragės apskričių,

jaunesnio amžiaus (35–44 metų), nors

anksčiau kaimynų parduotuvės labiau

viliojo vyresnio amžiaus gyventojus.

Per vieną apsipirkimą lietuviai

vidutiniškai išleidžia 442 Lt. Tai

reiškia, kad per dieną iš Lietuvos

išvežama apie 1,5 mln. Lt.

Išplaukia milijonai

Jautiena guliašui (1 kg)

22,49 13,59Bulvės (1 kg)

0,79–1,79 0,75–3,90Morkos (1 kg)

1,29–1,49 1,44Pomidorai (1 kg)

5,99–8,99 3,39–4,24Obuoliai (1 kg)

1,99–5,99 1,86–4,24Bananai (1 kg)

4,49–4,99 3,56–3,60Apelsinai (1 kg)

4,49 1,69–3,39

Pievagrybiai (1 kg)

7,99 5,09Saulėgrąžų aliejus (1 l)

4,99–8,99 4,21–5,09Miltai (1 kg)

2,39–3,09 1,27–1,32Makaronai

1,99–6,59 1,01–1,15Cukrus (1 kg)

4,19–5,99 2,93–3,10Grikiai (4x100 g)

3,99–4,99 2,68Kava (500 g)

9,99–23,99 5,57–8,40

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

Zloto kursas – apie

0,85 Lt

JaJautututieienanaa ggululiaiašušuii (1(1 kkg)g)

22,49 131331 ,,5959BuBulvlvės ((1 1 kg)

00,797979797979979–1111111,,,,,,79797979797999799799 0,75–3,90MoMoMoMMoMoMoooMM rkrkkosos ((1 1 kgkggkgkg)))

1,2929999–––11111,,49494949499 111,,444444444PoPomimidodoorarararraiiii (1(1(11(1(1(1( kkkkkkkg)g)gg)gg

555,99–8,,99999999 33333,393939393999999939999–––––444444,,24242424244Obuouou liiai (1 kgkgkg)

1,9999––5,99 11,86–4,2424422BaBaB nanaananan iii (1(1(( kkg)g)

444,,,49449––44,9999999 3,565 ––33, 00066060600000ApApApellelsisisinananai i (1(1 kkkkg)gg)

4,49 11,696 –3,3939

PiPiiievevevevevevevevagagagagagaggggga ryryryryryryryryyrybibibibbibbbbiaiaiiii (((((1 1 1 1 1 1 kgkgkgkgkgkgkgkgg) ) ) ) ))

77,,999999 5555555555,,,0909999SaSaaaaululėgėgggrąrąžųžųųųųųų aaaaaaaaalilililililiiliejejejejejejususususus ((((((((1 1 1 111 1 1 l)l)l)ll)

44,,,9999999999–––––888888888,,,,,9999999999999999 44444,21212121––5,0999MiMiMMM ltltaiaiaiiii (((((((((11111 kgkgggkgkkk )))))))

2222222,,3939999939999–––––––333333,,,,,,,,,09090909090909 111,,27272 ––111,,323232MaMaMaMaMaMaM kakakk roronanaaaaiiii

111,,9999999999999–––––66666,,,,59595959599 11,,0101––11,,1515555CuCuCuCuuCuC krkkrkrrusus ((1 1 kgkgkkgkkgkg)))))))

44,,19191919199––55555555,,999 22,,939393–3,10GrGrrrikikkiaiaiii (4(4((4(44(4( x1xx10000000 gg)

33333,,99999999 ––44,9999 22,68KaKaKaaavava (((50505555055 00 g)g)

9999,,99–232232 ,9999 555,5757757–88,,,404004

neapsimokaIgumnovai iš

šalia Druskinin-

kų esančio Lepuškių

kaimo į Suvalkus va-

žiuoja po kiekvie-

nos algos.

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Gimęs 1953 m. Kaune, 1976 m. baigęs Vilniaus universitete psichologiją ir fi losofi ją, išgarsėjęs ne tik romanu „Žalčio žvilgsnis“ (1981 m.), išverstu ir į kitas kalbas, bet ir tuo, kad įplieskė diskusiją apie keiksmažodžius – neregėtas įvykis okupuotoje Lietuvoje, S.T.Kondrotas, 1986 m. rudenį išvykęs į turistinę kelionę Vokietijon, iš jos nebegrįžo.Dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, vėliau susidomėjo fotografi ja. Kitos A.T.Kondroto knygos: apsakymų rinkiniai „Pasaulis be ribų“ (1977 m.) ir „Įvairių laikų istorijos“ (1982 m.) bei romanas „Ir apsiniauks žvel-giantys pro langą“ (1985 m.).

„15min“ bandė jubiliejaus proga pakal-binti rašytoją, tačiau jis liko ištikimas savo laisvai prigimčiai – numojo į interviu ranka. Bandydama užpildyti jubiliejinį vakuumą, redakcija siūlo skaitytojams S.T.Kondroto interviu, duotą Čikagos „Akiračiams“ tuoj po rašytojo pasitraukimo į Vakarus 1987 m.

Juolab kad ir interviu autoriai – tikrai ne-eiliniai: Vytautas Kavolis ir Liūtas Mockūnas (abu jau mirę). Interviu, kurį skelbiame kiek sutrumpintą, ne tik nepasenęs, priešingai, rašytojo įžvalgos tik dar kartą patvirtina jo aštrų protą ir talentą.

Apie „garantuotą rytojų“– Jūsų paskutinysis romanas „Ir apsiniauks

žvelgiantys pro langą“ buvo išleistas 40 tūkst.

tiražu kaip pirmoji „populiariosios bibliote-kos“ serijos knyga. Todėl spėjama, kad ir ma-terialiai buvote geriau aprūpintas už vidutinį Sovietų Sąjungos pilietį. Kokios aplinkybės privertė palikti pripažinto rašytojo šlovę bei materialinę gerovę ir ieškoti laimės Vakaruo-se, kur rytojus nėra garantuotas?

– Nežinau, ar verta ką nors kalbėti apie materialinę gerovę, nes ji tikrai nevaidino jokio vaidmens, kai reikėjo galutinai apsi-spręsti. Aš manau, kad nevaidintų nė tada, jei mano materialinis standartas būtų kur kas žemesnis už vidutinį. Šlovė – tai vėlgi labai reliatyvus daiktas.

Galima gyventi kaime, nusipelnyti ten šlo-vę ir niekad nevažiuoti į miestą, kur kaimie-tiškos šlovės greičiausiai jau niekas nenorės pripažinti. Bet ar ši šlovė verta, kad dėl jos liktum paralyžiuotas ir negalėtum pajudėti iš vietos? Garantuotas rytojus?

Kur rytojus garantuotas mažiau negu So-vietų Sąjungoje? Ypač menininkams, kurių likimas visiškai priklauso nuo dvaro (šiuo

atveju – Kremliaus) nuotaikų, įgeidžių, po-litikos. Ir ypač tiems menininkams, kurie nori patys rinktis temas ir vaizdavimo bū-dus, o ne būti tik paklusniais ideologinių už-sakymų vykdytojais. Niekas, ir visų pirma jie patys, neduotų nė sudilusio skatiko už jų „garantuotą rytojų“. Bet ir taip dar gali-ma būtų gyventi – iliuzijomis. Galima, pa-vyzdžiui, jaustis kankiniu, gyventi ir patirti pasitenkinimą iš kančios. Arba kitas būdas, populiaresnis: tarnauti partijai, socializmui, bet įtikinti save, kad tarnauji visai ne jiems, o tautai, absoliutaus gėrio idėjai.

Labai tipiškas tokios iliuzijos pavyzdys pavaizduotas M.Sabo fi lme „Mefi stofelis“. Jo herojus aiškina: „Aš netarnauju naciams. Aš aktorius, statau teatre Šekspyrą ir ne-dalyvauju politikoj. Aš tarnauju menui.“ Jis nenori suprasti (jam taip patogiau), kad teatras yra Berlyne, nacių sostinėje, ir kad dirbdamas tame teatre jis prisideda prie fa-šizmo šlovės.

Aš nenorėjau gyventi tokiomis iliuzijo-mis, nenorėjau tarnauti totalistinei siste-mai, pavergusiai tautas ir sukūrusiai tiek blogio. Nesu šventasis ir nesu kankinys. Neturėjau jėgų, neturėjau drąsos garsiai pasakyti „Ne!“, būdamas ten, tos sistemos viduj. Nusprendžiau tiesiog nebedalyvauti tame žaidime, ir tiek.

Kol dar nėra per vėlu. Kol dar nesu papirk-tas įvairiomis privilegijomis, garbės vardais.

Kol tas pasaulis dar netapo man savas. Šis papirkimas kaip tik prasidėjo. Faktiškai lei-dimas aplankyti Vakarus jau buvo viena iš tokios rūšies privilegijų, ženklas, kad esu priimamas tarp išrinktųjų.

Apie gyvenimą Vakaruose– Ką darysite Vakaruose? Ar tikitės reikštis

kaip rašytojas?– Jaučiuosi iš dalies jau atsakęs į šį klau-

simą: Vakaruose aš gyvensiu. Pasakyti ką daugiau, konkrečiau, nėra lengva. Pernelyg trumpai čia esu. Turiu išmokti anglų kalbą, apsiprasti, tada paaiškės, kuo galiu verstis, kokį darbą dirbti. Daug kas dar neaišku. Kas dėl rašymo, neturiu jokių abejonių. Tikiu, kad rašysiu. Kaip bus su publikavimu, yra jau kitas klausimas.

– Kokie pirmieji įspūdžiai Vakaruose: kas stebina, džiugina ar apvilia?

– Vakarų pasaulis man kol kas nepateikė jokių staigmenų. Viskas atitinka tą vaiz-dą, kurį iš anksto turėjau. Aš radau šį pa-saulį tokį, kokį tikėjausi rasti, ir tai džiugu. Tiesa, esama vienos aplinkybės, kurios ne-buvau numatęs. Mėgindamas įsivaizduoti savo emigracinę ateitį, pasiklioviau vien tik savimi.

Nežinojau, kas manęs laukia, negalėjau tikėtis, kad kas nors parems, padės, pa-guos. Buvau pasiruošęs tam. Tačiau išėjo

12 | Kultūra

Lyg gyvenimas Šiuo metu Amerikoje gyvenančiam rašytojui Sauliui Tomui Kondrotui

sausio 30-ąją sukaks 60 metų.

15min • 2013 m. sausio 25 d. Kultūra | 13

visai kitaip. Nė vienu momentu nebuvau vienas, nebuvau paliktas likimo valiai, be jokios globos. Daug nepažįstamų žmonių, įvairių tautybių, rodė norą padėti, pagelbėti. Aš jau nekalbu apie išeivijos lietuvius. Kai kurie iš jų man tapo artimesni už gimines.

Kitas dalykas, kad aš pastebiu tam tik-rų nelauktų dalykų savyje. Mano pojūčiai tokie pat aštrūs ir ryškūs kaip kažkada vai-kystėje. O aš jau buvau manęs, kad tai ne-grįžtamai praėję. Ir dar: nepaprastas, ypa-tingas jausmas, kad gyvenimas prasideda iš naujo. Visi keliai atviri, galiu tapti kuo noriu. Aš turiu galvoj ne profesiją, o gali-mybę sukurti save, savo vaidmenį, nulip-dyti kitokią asmenybę.

– Išeivijos lietuviai mano, kad rašytojas Sovietų Sąjungoje negali rašyti, kaip nori, kad jo knygos cenzūruojamos ir jis pats save cenzūruoja. Galvojama, kad jeigu tas rašyto-jas patektų į Vakarus, jis rašytų kitaip. Jeigu turėtumėte laiko perredaguoti savo romanus, ką keistumėte ir kodėl?

– Išeivijos lietuviai neklysta dėl cenzūra-vimo – tiek vidinio, tiek išorinio. Cenzūra yra griežta. Takas, kuriuo gali eiti rašytojas, –tai siauresnis, tai platesnis, bet nužengti nuo jo nevalia. Išties daug rašytojų ir patys mano, kad jei atsidurtų Vakaruose, tai rašy-tų visai kitaip. Ne visuomet taip būna, kai tokia galimybė pasitaiko. Nesiimu čia svars-tyti priežasčių, nors jas nujaučiu.

Kas dėl mano dviejų knygų, tai kažin ko jose nekeisčiau. Išskyrus vieną dalyką – veiksmo laiką. Ne tik aš, bet ir daug kitų sovietinių rašytojų, norėdami kalbėti apie tam tikrus dalykus, yra priversti perkelti siužetą arba į praeitį, arba į kitą, sąlygiš-ką, tikrovę. Taip galima tikėtis, kad kūri-nys išvys dienos šviesą. Cenzūra tą mato ir žino, bet nelabai ką gali padaryti. Juk nepriversi visų rašyti tik apie dabartį. Kita vertus, man asmeniškai šitoks kompromi-sas nebuvo labai skausmingas, nes aš vi-suomet teikiau pirmenybę universalumui, o ne konkretumui.

– „Dešimt klausimų rašytojams“ esate sakęs: „Lengvai pasiduodu aplinkos povei-kiams; menkiausias gyvenimo ritmo sutriki-mas ar nesklandumas gali ilgam sukliudyti kūrybiniams procesams, sustabdyti juos, bet tai jau ne įkvėpimo, o greičiau darbo sąlygų klausimas.“ Kokią įtaką aplinkos pakeiti-mas iš Rytų į Vakarus turės kūrybingumui?

– Kai sėdžiu kėdėje už rašomojo stalo, man nėra nei Rytų, nei Vakarų, nei Šiau-rės, nei Pietų. Tai prasideda, kai atsikeliu nuo tos kėdės, kai vaikštau, veikiu, mąstau, jaučiu. Tada bet koks aplinkos, gyvenimo pasikeitimas ne tik kad nekenkia, o netgi priešingai – yra labai sveikintinas dalykas. Nauji vaizdai, įspūdžiai sužadina nelauk-tų naujų idėjų.

Negaliu rašyti kelionėje, kelyje, sveti-moje, naujoje vietoje, jeigu žinau, kad esu ten tik neilgam. Naujas stalas ar nauja kėdė išblaško, naujas interjeras neleidžia susi-kaupti. Tačiau po mėnesio kito priprantu prie interjero, nebepastebiu jo – jau galima dirbti. Stalas ir kėdė jau patogūs. Ir jie stovi ne Rytuose ar Vakaruose. Jie man visuomet stovi pasaulio centre.

Apie reikalavimus literatui– „Dešimt klausimų rašytojams“ pasisa-

kėte, kad „perspektyviausi ir bus tie nūdie-nės literatūros bruožai, kurie neleis įsigalė-ti literatūroje baikščiai netiesai.“ Ar tokių perspektyvių bruožų yra šiandienėje lietu-vių literatūroje? Kuriuos sovietinės lietuvių literatūros bruožus labiausiai vertinate ir kurių ne?

– Poezijoje jų daugiau, prozoje – mažiau. Menui negalioja tokie apibūdinimai kaip „sovietinis“ ar „nesovietinis“. Šios kategori-jos laikinos, politinės. Kai komunizmas jau bus tik apgailėtinas praeities faktas (mūsų tada gal jau nebebus), literatūra, menas, manau, žengs tolyn, ir niekas nenorės aiš-kintis, ar tas geras mėgstamas rašytojas gy-veno sovietinėje epochoje, ar kokioje kitoje. Kam šiandien rūpi, kokioje politinėje san-tvarkoje kūrė Petrarka ar Shakespeare‘as?

Apskritai, kai imu galvoti apie meną, apie literatūrą, darausi labai griežtas ir katego-riškas. Mano reikalavimai literatūrai tokie dideli, sietas toks tankus, kad pro jį beveik niekas negali prasiskverbti į literatūrinę sri-tį. Faktiškai ir aš pats. Aš nesakau „bloga literatūra“. Aš sakau tik „literatūra“ arba „neliteratūra“.

Čia nesvarbu žanras, autoriaus pažiūros ar kokie formalūs dalykai, o tik kokybė, profesionalumo lygis. Deja, šitaip žiūrint, Lietuvoje beveik nebelieka literatūros, pro-zos. Bet, šitaip žiūrint, ne kažin kas lieka ir visame pasaulyje.

Vis dėlto dabar Lietuvoje esama, mano nuomone, keleto rašytojų, turinčių teisę taip vadintis. Tai Vilimaitė, Jasukaitytė, Aputis, Granauskas, Kanovičius, jauna pro-zininkė Kalinauskaitė. Ne visų jų pažiūros man priimtinos. Bet tai nesvarbu. Kitiems žmonėms jos gali atrodyti labai patrauk-lios. Svarbu kvalifi kacija. Kas man iš to, jeigu pats geriausias turinys bus perduotas blogu stiliumi, primityvia forma? Išvardy-ti žmonės turi literatūrinę „klausą“, žino, kaip daroma literatūra. Jie nėra paprasti mėgėjai. Kiek daug, deja, yra mėgėjų net tarp profesionalų!

Apie Justiną Marcinkevičių– Girdėjome, kad šiuo metu pats populia-

riausias rašytojas yra Justinas Marcinke-vičius. Kodėl? Kaip vertina jo kūrybą jūsų kartos rašytojai?

– Marcinkevičius išties labai populiarus, skaitytojų labai mėgstamas, dažnai tiesiog garbinamas. Net ir tie, kurie neskaitė nieko, jokios poezijos (taip pat ir Just.Marcinkevi-čiaus), žino, kad reikia žavėtis Marcinkevi-čiumi. Ypač jį mėgsta moterys. Moterys ver-kia per jo kūrybos vakarus, moterys išsirašo iš knygų jo eilėraščius ir mokosi juos atmin-tinai. Aš manau, taip yra todėl, kad Marcin-kevičius nepaprastai prieinamas skaityto-jams, labai lengvai suprantamas, tiesiog išvis be jokių pastangų. Aišku, sėkmei to neužtenka, bet tai jau gera prielaida.

Skaitytojus ypač jaudina Marcinkevičiaus ištikimybė tradicinėms vertybėms. Jo mei-lė Moteriai, meilė Motinai, meilė Tėvynei ir kitos vertybės yra lygiai tokios pat, kaip daugumos žmonių, kurie tų dalykų nekves-tionuoja, tiki jais be įrodymų.

Šiais tradicinėms vertybėms nepalankiais laikais žmonėms atrodo, kad poetas pama-tė tai, kas paslėpta kiekvieno jų širdy. Žmo-nėms atrodo, kad šie dalykai yra verti to, kad apie juos būtų sudedamos eilės, kad jie būtų supoetinti (irgi tradicine prasme). Ir kai poetas tą padaro, jis virsta jų akyse tikru Poetu.

Marcinkevičius – ne avangardinis poe-tas. Jis – maironiškos, bet ne, pavyzdžiui, bodleriškos tradicijos atstovas. Patys poe-tai jo kūrybą vertina santūriau ir įvairiau

nei publika. Kai kurie mano kartos rašyto-jai atmeta ją visai ir griežtai būtent dėl jos tradiciškumo, laikydami ją pernelyg vie-nareikšme, pernelyg banalia. Kiti, mažiau radikalūs, sutinka, kad ji „turi teisę“ egzis-tuoti šalia kitų poezijos formų.

Aš asmeniškai galvoju, kad Marcinkevi-čius yra vienas didžiausių lietuvių tautos poetų. Bet ne daugiau... Lietuvoje šiuo metu esama poezijos ir poetų, kurie, „nebūda-mi pranašai savam krašte“, man regis, turi visas galimybes pakliūti į pasaulinę poezi-jos istoriją. Šių pastarųjų kūryba nėra taip lengvai suprantama liaudžiai, ją įvertinti ir mėgti gali tik palyginti nedidelis žmo-nių ratas, sakykim – ekspertai. Tačiau tik ekspertų dėka pasaulis šiandien turi Rilke, Rembault, Baudelaire‘ą ir kitus didžiuosius poetus, pakeitusius pačią poezijos sampra-tą, o sykiu ir pasaulį.

Apie vidutinybes– Praeitų metų vasarą Kremliuje vykusia-

me Sovietų Sąjungos rašytojų suvažiavime, kur buvo diskutuojamos ekologinės ir mažų-jų tautų problemos, lietuviai pasirodė blan-kiausiai. Kodėl?

– Tai ne lietuvių kaltė apskritai, o blo-gų lietuvių atstovų kaltė. Lietuvoje esa-ma pakankamai žmonių, kurie būtų galė-ję tame suvažiavime ne tik pagauti, iš kur pučia vėjas, bet ir patys jį pakelti. Deja, šiuo metu Lietuvoje vidutinybė yra įsigalėjusi beveik visose valdžios vietose, t.y. tose vie-tose, kurios paskiria ir atstovus į panašius suvažiavimas.

Tai jau yra tapę net tam tikra „lietuviška fi losofi ja“. Girdi, nereikia kištis, reikia pa-laukti, pažiūrėti, kas ir kaip, tada išliksi. Kur kiti žmonės neria stačia galva ir kartais išties žūva, lietuvis neva palauks, devynis kartus išmatuos. Dorovine prasme tokią fi losofi ją sunku įvertinti teigiamai. Bet praktiškai... sunku pasakyti, kas geriau: rizikuoti ir žūti, bet turėti švarią sąžinę, ar turėti ją suteptą, bet užtat išlikti ir gyventi?

Apie atodrėkį– Čingizo Aitmatovo romano „Ešafotas“

ir kitų panašių romanų Sovietų Sąjungoje pasirodymas rodo, kad bent literatūroje ten vyksta atodrėkis. Taip pat nuolat girdime apie M.Gorbačiovo pastangas radikaliai pa-gerinti gyvenimą Sovietų Sąjungoje. Ar tas jam pavyks?

– Nežinau. Labiau panašu, kad eilinį kar-tą bus pakeista „gero gyvenimo“ sąvoka ir paskelbta, kad gyvenimas jau pagerėjo. Tai tokia sistema... Kai dėl paties Gorbačiovo, tai jau dabar jis yra užsitarnavęs vietą isto-rijoje, net jeigu nepadarys nieko daugiau. Tai, ką jis nuveikė, toje šalyje yra negirdėti žygiai. Tačiau visuotinis žavėjimasis Gorba-čiovu neturėtų užtemdyti situacijos esmės. Viskas, kas padaryta ir daroma, yra daroma ne „iš apačios“, ne liaudies pastangomis, o „protingo valdovo“ dėka.

Reikia dar labai daug nuveikti: pakeisti politinę ir ekonominę struktūrą, paleis-ti visus politinius kalinius, atrišti spaudai rankas, faktiškai atskirti ją nuo valstybės, leisti žmonėms kalbėti absoliučiai apie vis-ką, panaikint geležinę uždangą ir atidaryt sienas. Po viso to, kai praeis koks penkias-dešimt metų, kai žmonės atsigaus, apsipras ir liausis bijoję, jau galima bus išmatuoti tikrąją Gorbačiovo svarbą.

prasidėtų iš naujo

Rašytojas yra rašytojas tada, kai rašo. Kai jis kapoja malkas, gaudo žuvį ar užsiima politika, jis yra tik žmogus, kuris visa tai daro.

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

Nukelta į 20 psl. >>>

„Mano reikalavimai

literatūrai tokie dideli,

sietas toks tankus, kad

pro jį beveik niekas

negali prasiskverbti

į literatūrinę sritį.

Faktiškai ir aš pats“, –

yra sakęs S.T.Kondrotas.

G.Žilinsko/ELTA nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.14 | Gazas.lt

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažui vienas šio maratono kilometras kainavo bemaž 200 litų.

Šiemet Dakare varžėsi trys lietuviai. Mo-tociklininkas Gintautas Igaris su „Yama-ha WR450F“ siekė geresnio rezultato nei pernai, „OSCar O3“ vairuotojas B.Vanagas ir šturmanas S.Jurgelėnas rengėsi bent pa-siekti fi nišą. Lietuviams pavyko – jie fi niša-vo 65-i. G.Igaris trasos nebaigė dėl avarijos.

Jau galvoja apie kitą Dakarą35-erių B.Vanago mintyse Dakaras ėmė suk-tis seniai. Nors jis rengėsi 2011-ųjų lenkty-nėms, lėšų stoka privertė atidėti planus.

„Įveikti Dakaro trasą gali daugelis lenkty-nininkų, turinčių neblogai paruoštą visurei-gį. Mūsų ambicijos buvo didesnės: norime ne įveikti Dakarą, o kovoti dėl aukštų vietų. Tam būtinas ir atitinkamas automobilis, ir mechanikų komanda, ir biudžetas“, –yra sakęs jis. Pradinė tandemo projekto są-mata buvo milijonas litų. Pernai lenktyni-ninkas minėjo jau didesnę nei 1,5 mln. litų sumą. Apie tokį biudžetą B.Vanagas kalba ir pasibaigus lenktynėms. Vien startui rei-kėjo 250 tūkst. litų, logistikai – 120 tūkst. litų, degalams – 50 tūkst. litų.

„Ruošėmės pusantrų metų. Kai kurių atsarginių detalių turėjau keturis kartus

daugiau nei buvo automobilyje. Jei pasie-kėme fi nišą, tai turbūt pasiteisino“, – sa-vaitraščiui „15min“ pasakojo B.Vanagas.

Lietuviai važiavo Latvijoje pagamintu ir Lietuvoje patobulintu automobiliu „OSCar O3“. Jame buvo sumontuotas 6,2 l darbinio tūrio, 8 cilindrų, 350 AG variklis iš „Chev-rolet Corvette“.

„General Financing – Autopaslaugos“ komandos ekipažas buvo vienas mažiau-sių – vos penkių žmonių. Trys mechanikai ir inžinieriai dienomis sunkvežimiu sekė iš paskos, o naktimis automobilį tvarkė bei ruošė kitam etapui.

B.Vanagas jau galvoja apie kitų metų lenktynes. Šį kartą buvo įgyvendintas tiks-las įveikti visą trasą, antram kartui norė-tųsi aukštesnės vietos. „Padariau klaidų, kurios daug kainavo fi niše. Tikiuosi, kad kitais metais jų nebus“, – vylėsi jis.

Mažiau ratų – mažiau pinigų45-erių karteniškio G.Igario, vadovaujan-čio žvakes gaminančiai įmonei „Geralda“, biudžetas buvo kuklesnis. „15 tūkst. eurų (apie 52 tūkst. litų) – startinis mokestis, dar – lėktuvo bilietai, padangos, techni-nis patarnavimas, apranga. O motociklas –pernykštis. Automobilininkų išlaidos di-desnės. Daugiau ratų – daugiau pinigų“, – kalbėdamas „15min“ juokėsi G.Igaris.

Tikslių išlaidų jis nenorėjo atskleisti, pa-tikinęs, kad ne jos lemia rezultatą. „Mitas,

kad turi pinigų ir gali važiuoti. Pernai ir šie-met į ralį nepateko apie 100 motociklinin-kų, įskaitant ir turtingus. Ten nesidomi, ar turi pinigų. Reikia pristatyti savo sportinę karjerą, dokumentais įrodyti pasiekimus varžybose“, – pasakojo G.Igaris.

Karteniškis važiavo pernai išbandyta „Ya-maha WR450F“, kurioje pakeistas maksi-malaus leistino 450 kub. cm darbinio tūrio variklis, 2012-aisiais buvęs atsarginis. Di-džiąją išlaidų dalį padengė įvairūs rėmė-jai. Bet labiausiai G.Igariui „prie dūšios“ –

langų, durų ir baldų gamintojo, o laisva-laikiu – motociklininko ir keliautojo, kre-tingiškio Prano Varkojo neprašomai pa-siūlyta parama.

Lenktynių nebaigė, bet džiaugiasiPaklaustas, kiek pinigai lemia galutinę ralio vietą, G.Igaris priminė olimpinio si-dabro laimėtojo kanojininko Jevgenijaus Šuklino nušiurusią sporto bazę: „Būna, atvažiuoja – blizgučių daug, o lenktynes baigia pirmame greičio ruože. Reikia tu-rėti strategiją. Yra du raliai – kai startuoji ir kai ruošiesi.“

G.Igaris aktyviai sportuoja nuo 2007 m., yra dalyvavęs motociklų varžybose Balti-jos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Afrikoje. Patirtis nemenka, bet nuo avarijų Dakare ji ne visada apsaugo: „Kanjonas, tarpeklis, sekundei žvilgtelėjau į artėjantį posūkį ir, vos nuleidęs akis, patyriau didžiulį smūgį į priekinį ratą. Tokiais atvejais jau nebesi motociklo šeimininkas. Griuvau. Greitis buvo gal apie 80–100 km/val.“

Griuvimo kaina – smegenų sukrėtimas ir delnikaulio lūžis.

Bet lenktynininkas, kurį „15min“ kalbi-no belūkuriuojantį prie chirurgo kabine-to, tuo tik džiaugėsi: „Žinau, kaip galėjo baigtis. Kalbėjau su sraigtasparnio, kuris mane išgabeno iš trasos, pilotu: sakė, pa-lyginti su kitais, esu sveikas kaip ridikas. Ranka jau atlėgo, tikiuosi, kovą sėsiu ant

Smėlio debesys, avarijos, karštos dienos ir trumpos naktys – toks Dakaro ralis. Bet tai – tik ledkalnio viršūnė. Pasiruošti dviem varžybų savaitėms reikia ne vienų metų ir storos piniginės.

G.Igaris:

„Yra du raliai – kai startuoji ir kai ruošiesi.“

T.Tumalovičiaus nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.

motociklo. Esu girdėjęs: kai

žmonės nukrenta su lėktuvu, turi per savai-tę vėl pakilti, kad įveiktų baimę. Aš irgi noriu kuo grei-čiau dalyvauti kokiame mažesnia-me ralyje. O apie Dakarą visą gyvenimą galvosiu. Tik klausimas, ar vėl važiuosiu, nors ir norėtųsi jame fi nišuoti.“

Diena ralyje – milijonas eurų„Techninėje sporto šakoje žmogus lemia daug, bet technika – daugiau, – yra sakęs ne kartą Dakare dalyvavęs Antanas Jukne-vičius. – Viena diena Dakaro ralyje gamykli-nėms komandoms – „Volkswagen“ ar „Mits-hubishi“ – kainuoja po milijoną eurų, o tų dienų būna apie 20. Kai važiavome mes, mūsų biudžetas buvo 120 tūkst. eurų (apie 414 tūkst. litų). Visas, ne vienos dienos.“

Su šia suma jam, būnant šturmanu, 2009-aisiais Dakare pavyko pasiekti 25 vie-tą bendrojoje automobilių įskaitoje.

2007-aisiais dar Europoje ir Afrikoje vykusiame Dakaro ralyje dalyvavę Gintas

Petrus su šturmane žmona Milda važiavo

nauju, britų pagamintu „Desert Warrior“. Automo-

bilio su dyzeliniu 3 l darbinio tūrio ir 220 AG turinčiu BMW

varikliu nuomos kaina siekė apie 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų).

Tais pačiais metais Aurelijus Petraitis ir šturmanas Šarūnas Paliokas į dykumas leidosi latvišku „OSCar“. Spėjama jo kai-na tuo metu – 300 tūkst. eurų (daugiau nei milijonas litų). Technika neatlaikė – nė vie-nam jų nepavyko pasiekti fi nišo.

Šių metų Dakaras lietuviams taip pat negailėjo incidentų ir techninių gedimų. Antrame etape „OSCar“ apvirtus, prakiuro radiatorius, nuskrido stogas su visomis GPS antenomis, 200 km teko važiuoti be prie-kinio stiklo, o galiausiai pasibaigė degalai.

Per naktį sutvarkytas B.Vanago automo-bilis kitą dieną vėl apvirto. Paskui lietuviai serpantine nuslydo nuo kelio ir pakibo ant skardžio – nedaug trūko, kad būtų nugar-mėję. Šeštajame etape B.Vanagas vėl pa-tyrė avariją.

Dakaro ralio istorijoje galima rasti nemažai

lietuviškų pavardžių, įskaitant vieną mo-

terišką – Mildos Čijunskaitės–Petrus.

Pirmąkart lietuviai startavo 1995 m.,

kai Romualdas Beresnevičius užsimojo

10 109 km nuo Ispanijos iki Senegalo

sostinės Dakaro nukeliauti motociklu

„Honda Africa Twin“, bet sutrukdė

gedimas. Sėkmingesnės buvo

2000-ųjų lenktynės, kai jis su šturmanu

Arūnu Lekavičiumi „Toyota“ po 7863 km

fi nišavo Egipto sostinėje Kaire.

2002-aisiais automobiliu tūkstančius se-

kinančių kilometrų įveikė G.Petraus ir Vik-

toro Kaštelionio tandemas. Ralyje starta-

vo A.Lekavičius – jau ne kaip šturmanas,

o visureigio „Toyota Hilux“ vairuo-

tojas – kartu su žurnalistu

Valdu Valiukevičiumi. Jie

fi nišo nepasiekė, bet

tai padarė po metų.

Kartu su jais į ralį

grįžo G.Petrus,

padedamas

M.Čijunskaitės,

debiutavo Aurelijaus Petraičio ir Antano

Juknevičiaus ekipažas (pastarieji – net be

techninės pagalbos). Ir vieni, ir kiti pasie-

kė fi nišą.

2004 m. vėl startavo A.Petraitis ir

A.Juknevičius, bet dėl variklio gedimo

buvo priversti pasitraukti net neišvažiavę

iš Europos. Po trejų metų maratonas

sugundė A.Petraitį su Šarūnu Palioku

bei G. ir M.Petrus. Deja, abiejų ekipažų

automobiliai neatlaikė.

Sėkmingiausi Lietuvai buvo 2009 m., kai

ralis persikėlė į Pietų Ameriką. Maratone

buvo septyni dalyviai iš Lietuvos: moto-

ciklininkai Š.Paliokas, Balys Bardauskas

bei Mindaugas Slapšys ir du automobilių

ekipažai (A.Lekavičius su Ramūnu

Kručkausku bei A.Petraitis su

A.Juknevičiumi). Pastarajam

tandemui pavyko „nuva-

žiuoti“ iki 25-os vietos

bendrojoje automobi-

lių įskaitoje. Tai – ge-

riausias iki šiol lietu-

vių rezultatas.

Lietuviai Dakare

isu vai-veiktų kuo grei-

žna

„Debilio su

tūrio ir 2

Hilux vairuo

nalistu

mi. Jie

et

ekipažai (A.Leka

Kručkausk

A.Jukn

tand

žiu

b

S.Jurgelėnas (kairėje)

ir B.Vanagas

į Lietuvą grįžo prieš

porą dienų, „OSCar“ –

dar pakeliui.

15min • 2013 m. sausio 25 d.16 | Skelbimai

VILNIUS KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ.

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMAS.

TEL. 8 606 91150

15min • 2013 m. sausio 25 d. Sportas | 17

Paulius Cuberap.cubera@15min.lt

Naujokais pasipildęs „Lietuvos rytas“ po ilgokos pertraukos laimėjo VTB Jungtinės lygos rungtynes prieš Kazanės „Unics“. Nauji vėjai? Treneris Darius Maskoliūnas kol kas atsargus su prognozėmis.

„Dirbame, treniruojamės“, – į ilgas kalbas nesileidžia treneris ir priduria, kad žaidėjus renkasi ne jis, o klubo vadovybė.

D.Maskoliūnas pripažįsta, kad į Euroly-gos „Top 16“ etapą „Lietuvos rytas“ nebu-vo vertas patekti, nes žaidė blogai. O jei ir būtų patekęs, nežinia, ką ten būtų daręs, nes reikėtų pirkti naujus, aukšto lygio krep-šininkus, bet to neleidžia klubo biudžetas.

„Mano darbas yra toks, kad saugus jame turbūt niekas nesijaustų“, – atsiduso D.Maskoliūnas. Vis dėlto šiose pareigose jis norėtų likti ir kitą sezoną: „Būtų puiku „tu-rėti galimybę darbą pradėti nuo pradžių.“

– Kokios nuotaikos vyrauja komandoje? – Darbinės. Dirbame, treniruojamės, ruo-

šiamės rungtynėms, stengiamės pagerinti, ką darome blogai. Gerinti tikrai turime daug ką, o dabar dar turime ir naujų žmonių, ku-riuos reikia įtraukti į komandą.

– Koks naujokų pasiruošimas?– Jie yra geri vyrukai ir krepšininkai, tad

manau, kad bus puiki pamaina. Tomisla-vo Zubčičiaus sportinė forma yra puiki, jis prieš prisijungdamas prie „Lietuvos ryto“ žaidė Adrijos lygoje. Miltas Palacio yra ne-rungtyniavęs kurį laiką, tad normalu, kad jo sportinė forma nėra pati geriausia.

– Kodėl pasirinkote būtent šiuos žaidėjus?– Aš jų nesirinkau – tai daro klubas. Ži-

nojau, kad jie yra tarp kandidatų, tačiau

lemiamas sprendimas nebuvo mano. Ži-noma, visada norisi, kad komandoje būtų kuo daugiau lietuvių, tačiau nelabai yra iš ko rinktis.

– Kaip į komandą įsitraukė praėjusių metų pabaigoje prisijungęs asistentas Dai-nius Adomaitis?

– Aš jį puikiai pažįstu iš ankstesnių laikų. Jis man yra didelė pagalba. Dainius pats buvo aukštos klasės krepšininkas, tad jo patarimai ir pastebėjimai yra labai nau-dingi visai komandai.

– „Lietuvos rytas“ šiuo metu didesnį prio-ritetą teikia LKL ar VTB pirmenybėms?

– Kiekvienose rungtynėse kaunamės tik dėl pergalės ir abiejuose čempionatuose sieksime būti kuo aukščiau. LKL pirmeny-bėse mūsų tikslai visada buvo patys aukš-čiausi. Nesvarbių ar mažiau svarbių rung-tynių mums neliko.

– Bet „Lietuvos rytas“ LKL pirmenybėse su „Žalgiriu“ šiemet gali susitikti dar pusfi -nalyje. Negąsdina tokia galimybė?

– Tokios galimybės net nesvarstau. Ap-skritai sporte reikia ne skaičiuoti, o žaisti ir laimėti.

– Ar nustebino sėkmingas jus įveikusios „Prienų“ komandos žaidimas šiame sezone?

– „Prienai“ nenustebino nė kiek. Jie rung-tyniauja gerai, nes žino, ko iš jų tikimasi, jų niekas nespaudžia. Manau, kad ir dėl kluptelėjimų ant jų nelabai pykstama, tad žaidėjai nejaučia psichologinio spaudimo.

Vis dėlto, kelių rungtynių serijoje prana-šumas būtų mūsų pusėje. „Lietuvos ryto“ žaidėjams tas pralaimėjimas „Prienams“ buvo pamoka. Iš jos mes pasimokėme.

– Ar šiuo metu nėra kiek gaila, kad neda-lyvaujate BBL pirmenybėse?

– Taip, iškritus iš Eurolygos kažkiek jau-čiasi aukšto lygio rungtynių trūkumas. Ta-čiau dabar gailėtis jau vėlu. Tokie sprendi-mai buvo priimti prieš sezoną, nes buvo tikėtasi geriau pasirodyti Eurolygoje.

Tačiau žiūrint realiai, komandos sudėtis negalėjo leisti tikėtis, kad iškovosime vietą „Top 16“ turnyre.

Kovojome iki paskutinės minutės ir iki pat paskutiniųjų rungtynių dar turėjome galimybių. Tai reiškia, kad patekti galėjo-me. Tačiau nebuvome to verti, nes žaidė-me blogai.

Nežinau, ką būtume darę, jei būtume ten patekę. Būtų reikėję stiprintis, įsigyti nau-jų aukšto lygio krepšininkų. Tačiau mūsų fi nansinės galimybės to padaryti neleidžia.

– Jaučiatės saugus „Lietuvos ryto“ trene-rio pareigose?

– Trenerio darbas yra toks, kad saugus jame turbūt niekas nesijaustų – nebent Želj-ko Obradovičius.

Manau, kad komanda gerai dirba ir juda reikiama kryptimi – pergalės ateis. Aš ga-vau jau surinktą komandą, su kuria iki pat paskutinių minučių kovojome dėl pateki-mo į Eurolygos „Top 16“ turnyrą.

– Ar su klubo vadovybe jau kalbėjote apie būsimą sezoną? Liksite komandoje?

– Ne, apie tai dar nekalbėjome. Žinoma, kad norėtųsi turėti galimybę darbą pra-dėti nuo pradžių, pačiam komandą ruošti sezonui, užsibrėžti tikslus ir stengtis juos įgyvendinti.

– Vilniaus savivaldybė didina paramą „Lietuvos rytui“ milijonu litų. Kiek tam įta-kos turi tai, kad esate miesto tarybos narys, priklausantis valdančiajai daugumai?

– Nejuokaukite. Eina Maskoliūnas ir sako: „Duokit milijonų“... ir juos duoda.

Daug kur Europoje yra taip, kad miesto valdžia yra svarbus krepšinio komandų pajamų šaltinis ir reikia tik džiaugtis, kad sunkiu metu miestas mus palaiko.

„Žaidėjus renkuosi ne aš“

Nežinau, ką būtume darę, jei būtume patekę į Eurolygos „Top 16“.

„Lietuvos ryto“ treneris D.Maskoliūnas:

D.Maskoliūnas vadovauja tik krepšinio

aikštelėje, bet ne už jos ribų.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. sausio 25 d.18 | Laisvalaikis

Avinas. Naujos patirtys padės suprasti, kad laimė priklauso nuo to, kiek meilės sugebate imti ir duoti. Nesirinkite vienos iš alternatyvų, o raskite jums tinkančią vietą.

Jautis. Ar esate pasiruošę atvirai pažvelgti į save ir kitus? Didžiausių laimėjimų sulauks mokantys rasti aukso vidurį tarp tikro egoizmo ir visiško nesavanaudiškumo.

Dvyniai. Stebėkite kelio ženklus, kad išmoktumėte jums siunčiamas pamokas. Pagrindinė sąlyga – atvirumas visiems ir viskam, kas netelpa į siaurus mąstymo rėmus.

Vėžys. Suskubsite apsikrauti materialiomis ir kitokio pobūdžio vertybėmis. Ar tai ne bandymas įrodyti, kad esate svarbūs? Tikrieji turtai atsivers gebantiems dalytis.

Liūtas. Siekdami dėmesio nieko nepešite. Pažvelkite į save lyg į mažą bangelę didžiuliame vandenyne. Kas nutiktų, jei kuri nors užsigeistų būti svarbesnė už kitas?

Mergelė. Bandymai atsiriboti bus apgaulinga užuovėja. Šių dienų atradimai gims žmogiškuose ryšiuose. Būkite ne tik atsakingi stebėtojai, bet ir įvykių dalyviai.

Svarstyklės. Ar nepavargsite tenkindami kitų norus ir nuolat pamiršdami save? Eikite vedami nuojautos ir rinkitės tik tai, kas padėtų pajusti tikrąją pilnatvę.

Skorpionas. Sąlygos suspindėti laikinos. Sutriksite pamanę, kad iš jūsų atima viską, dėl ko kovojote. Apsidairykite! Gal matote kitas spalvas, o ne tik juoda ir balta?

Šaulys. Išnaudokite visas galimybes, siūlančias pasirinkti kryptį. Atminkite, kad abejonės, nerimas ar nuomonių skirtumai sudėtingame kelyje yra normalu.

Ožiaragis. Nebarstykite vėjais gėrybių, kurias atsiųs dangus ar uolus darbas. Tačiau nevalia pamiršti, kad dalydamiesi ne tik prarandate, bet ir įgyjate.

Vandenis. Dabar jūs diktuojate taisykles! Nusimeskite nuo savęs naštą, vadinamą laisve, ir pajuskite šilumą, spinduliuojančią iš jums brangių žmonių.

Žuvys. Paskendę rutinoje nematysite, kas vyksta ten, viduje. Neignoruokite ženklų ir pojūčių. Trumpam atitrūkę nuo kasdienybės, rasite reikalingą atgaivą.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Peninai. Augalija.

Pelė. Libija. Op. Ido.

Upynas. Šova. Oka.

Smagus. Aidas.

Kietis. Nėr. Kaunas.

Bolidas. Garantas.

Tuniso. Saitas.

Raibis. Pras. Piktos.

Ko. Ausys. Pirštas.

Jam. Kas. Malotis.

Lima.

Epikūras. UK. Neda.

Rapsa. Nilo. Kairys.

Nė. Kantas. Siutas.

Igumenas. Pa. Patas.

„IL“. Lygis. Pro. Painus.

Rišt. Ubas. Akti. Ūgis.

Otitas. Aj. Lubos.

Lašininis. Odėdis. Ji.

Jovaras. KAM. Šapas.

Sodoma.

PAŠTO KARVELIS.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. sausio 25 d. Laisvalaikis | 19

Kaip rašoma „nė velnio“? Kartu ar atskirai? Niekaip nepabaigiu rašyti testamento.

– Kada galima spjauti merginai į veidą? – Kai jos ūsai dega.

– Jūsų bilietas?– Nėra, o jūsų?

– Aš kontrolierė, jeigu ką.– Aš elektrikas, tai ką, man už

elektrą nemokėti?

– Nusipirkai telefoną?– Ne, laimėjau bėgimo varžybose.– Kas jose dalyvavo?– Savininkas, policija ir aš.

Anekdotai

Sunkus sudokuLengvas sudoku

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį pasirodys kelios snaigės. Kai kur susidarys rūkas, šerkšnas.

Temperatūra svyruos tarp 6–11 laipsnių šalčio, pajūryje laikysis lengvas

šaltukas. Savaitgalį sniego tikimybė bus menka. Naktimis šals iki 15–22,

dienomis – iki 5–10 laispnių šalčio. Kitos savaitės pradžioje šaltis atlėgs.

01-26 d.

-22 / -10 -18 / -9 -15 / -8 -16 / -8

01-27 d.

-19 / -8 -17 / -7 -14 / -6 -15 / -6

01-26 d.

-17 / -8 -17 / -8 -18 / -9 -18 / -9

01-27 d.

-16 / -7 -16 / -7 -17 / -7 -17 / -7

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-9

-10

-10

-9

Kaunas

-8

Alytus

-8

Klaipėda

-5

VėjasPietvakarių

2-5 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai +12

Berlynas -7

Londonas -1

Madridas +5

Maskva -13

Minskas -11

Oslas -8

Paryžius -1

Praha -7

Ryga -15

Roma +7

Stokholmas -10

Talinas -7

Varšuva -12-8Marijampolė

LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL

15min • 2013 m. sausio 25 d.

– Buvote Dailės instituto marksizmo-leni-nizmo katedros dėstytojas. Kokios yra mark-sizmo, kaip fi losofi nio mąstymo krypties, ateities perspektyvos?

– Marksizmas yra sudarytas iš trijų stam-bių dalių. Tai marksistinė fi losofi ja gryną-ja prasme, klasikine (su viskuo, kas tokiai fi losofi jai pridera), materialistinis istorijos supratimas, taip pat vadinamoji mokslinė komunizmo teorija.

Ši, pastaroji, kaip utopija, man regis, nie-kada neturėjo jokių perspektyvų. Istorinis materializmas, moksliškai žiūrint, jau virsta gerokai atgyvenusia teorija, vienu iš istori-jos faktų. Tačiau marksistinė fi losofi ja, ki-taip tariant, dialektinis materializmas, kaip mokslų metodologija, man atrodo, tebėra labai perspektyvus. Bent jau kol kas nema-tyti, kodėl turėtų prarasti savo pozicijas.

– Ar Vakarų pasaulio ir Rytų Europos li-teratūros yra vieno dvasinio pasaulio dalys, ar rytų europiečiai turi spręsti problemas ar išsaugot tradicijas, apie kurias vakariečiai neturi net supratimo?

– Manau vis dėlto, kad Vakarų pasaulio ir Rytų Europos literatūros (ir kultūra ap-skritai) yra vieno pasaulio dalys. Taip žiū-rėsi ar kitaip, bet tai, kas ištiko Rytų Euro-pą, yra bendro Vakarų pasaulio procesų pasekmė. Ir pats komunizmas yra dalis to bendro pasaulio, jo vaisius, Vakarų civili-zacijos auglys, gimęs jos viduriuose, su-leidęs šaknis į ją.

Net ir dabar, kai jau kartais gali atrodyti, kad tarp Rytų Europos ir Vakarų tvyro bedug-nė, praraja, leidžianti kalbėti apie du atski-rus pasaulius, išties taip nėra. Rytų Europos ir Vakarų pasaulio santykiai tokie tvirti, kad jie tiesiog negali vienas be kito, nors kartais ofi cialiai atrodo, kad stipriausias jausmas, kuris juos jungia, yra neapykanta.

Pasaulis išties subyrės į gabalus tada (ir tada mes galėsim kalbėti apie savarankiškas ir nepriklausomas kultūras), kai visi žmo-nės taps abejingi, kai jie nebejaus nei mei-lės, nei neapykantos.

Apie chronišką marazmą– Ką manytumėte šiuo metu labiausiai bū-

tina lietuvių literatūrai pajėgti pasakyti? Ko-kias problemas aktualiausia spręsti, kokias išraiškos formas įgyti, kokia kalba kalbėti, apie ką?

– Iškart noriu pabrėžti, kad nemanau ir niekada nemaniau, kad literatūra, ir me-nas apskritai, turi spręsti kokias nors prob-lemas, išskyrus menines. Kas dėl lietuvių literatūros, tai jai, mano nuomone, kaip tik ir stinga meniškumo.

Patikėjusi (įtikinta), kad literatūra turi spręsti kažkokias visuomenines problemas ir negalėdama spręsti tų, kurios išties svar-bios tautai ir visuomenei, ši literatūra ėmė

kapstytis po smulkų, pilką sovietinės bui-ties pasaulėlį ir kartais net randa jame kuo pasidžiaugti. Man regis, kad Sovietų Sąjun-goje nuo šio chroniško marazmo yra išgiju-si tik estų literatūra ir gal iš dalies gruzinų. O visur kitur, nors pasitaiko vienas kitas įdo-mus autorius, bendrieji literatūriniai proce-sai yra visiškai anemiški, bespalviai, grafo-maniški iš esmės.

– Ar esminga iš Rytų Europos į Vakarus ištrūkusiam rašytojui dalyvauti politinėje veikloje?

– Nemanau, kad tai būtų esminga. Bent jau rašytojui tai nieko nepriduria kaip ra-šytojui. Čia ne rašytojo, bet žmogaus sąži-nės klausimas, jo asmeninio apsisprendimo klausimas. Rašytojas yra rašytojas tada, kai rašo. Kai jis kapoja malkas, gaudo žuvį ar užsiima politika, jis yra tik žmogus, kuris visa tai daro.

20 | Kultūra

Lyg gyvenimas prasidėtų iš naujo

„Su S.T.Kondrotu bendra-

vome apie 14 metų – nuo

1990-ųjų. Susitikdavome

„Laisvosios Europos“ radijo

redakcijoje, iš pradžių – Miun-

chene, vėliau – Prahoje. Todėl jis

man pirmiausia yra kolega žurnalis-

tas, rengęs labai įdomius straipsnius.

Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad šis žmogus – tikras

originalas. Nelengva jį apibrėžti, priskirti kokiai nors pa-

saulėžiūrai. S.T.Kondrotas labai atidžiai klausydavosi pa-

šnekovo ir įtaigiai pasakodavo savas istorijas – su tokiu

žmogumi visiems įdomu bendrauti.

Jis atvirai reikšdavo pažiūras, pavyzdžiui, kad šiame pa-

saulyje nėra aukštesnių būtybių už žmogų, kad lietuvių

tauta atsirado tik prieš šimtą metų. S.T.Kondroto ma-

nymu, aukščiausia etikos taisyklė yra tai, kas naudin-

ga man. Jo etinis egoizmas grįstas įsitikinimu, kad gera

yra tik tai, kas gera būtent jam. Ir kiti žmonės, norėdami

būti dori, turi elgtis taip, kad būtų gera S.T.Kondrotui.

Manau, nėra sunku įsivaizduoti, kokios diskusijos kildavo

po tokių jo pasisakymų.“

„Su Sauliumi buvome ir esa-

me draugai, todėl mano

santykis su jo kūryba yra

labai asmeniškas. Bet jeigu

mėginčiau kalbėti šiek tiek at-

sitraukęs, turėčiau pasakyti, kad

tuometėje gerokai „agrarinėje“, psi-

chologiškai ir socialiai determinuotoje mūsų literatūroje

Sauliaus proza išsiskyrė universalumu, intelektualumu,

mitiškumu.

Jam tikrai tinka žodis „kitoks“. Jo tekstų racionalumas

buvo prisodrintas gaivališko kūniškumo. Ir taip

beveik nuo pirmų jo apsakymų, dar mokykloje rašytų.

Vėlesnėje kūryboje tai tik ryškėjo. Žengdamas tarsi

greta pagrindinės literatūros linijos, S.T.Kondrotas

ją natūraliai plėtė. Literatūros žmonės – rašytojai,

skaitytojai, kritikai – tai suprato ir vertino.

Be abejo, kai kam jo kūryba nepatiko, tačiau tai – natūra-

lu, nes jis yra geras rašytojas. Tų, ne iš kaimo kilusių,

rašytojų buvo nedaug, o S.T.Kondrotas savo tekstais

rodė, kad eskaluojama kaimo-miesto prieštara literatū-

roje yra dirbtinė. Gaila, grožinių tekstų Saulius nerašo.

Gyvybingumas, talentas ir

drąsa – trys žodžiai, geriau-

siai man apibūdinantys

S.T.Kondrotą, jaunystės

draugą, su kuriuo buvome

kartu apie dvidešimt metų –

maždaug nuo 1970-ųjų, kai pirmą

kartą susitikome du dešimtokai – Lietuvos moksleivių

literatų konkursų nugalėtojai.

Galvoju, kad tiek S.T.Kondroto, tiek Ričardo Gavelio

įtaka lietuvių literatūrai taip ir liko neįvertinta. Atrodo,

kad visi net lengviau atsikvėpė – vienam išvykus, kitam

atsidūrus po žeme. Nėra ir nereikia...

Rizikuojantis, eksperimentuojantis, neriantis gal-

va žemyn – toks jis buvo, toks, manau, dar vis yra. Gal

tiesiog jam dabar atsibodo literatūra, gal jis vis tebe-

fotografuoja savo deimantus arba tiesiog – gyvena.

Manau, kad net ir emigravo jis ne dėl kažkokių politinių

motyvų, o tiesiog jam atsibodo Lietuva. O vieną dieną

mes apie jį dar išgirsime iš naujo. Gal kaip apie režisierių,

operatorių, rašytoją, o gal – tiesiog apie įdomų,

originalų, nestandartinį žmogų.

Žurnalistas, fi losofas

Mykolas DrungaPoetas, vertėjas

Antanas A.JonynasRašytojas, fi losofas

Liutauras Degėsys

Ka

lbin

o M

ind

au

ga

s N

ast

ara

vič

ius

-

ėl jis

urnalis

s

t-

kad

je“ psi

ass

pirmą

s

>>> Atkelta iš 13 psl.