Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 38 (1269) • 2012 m. spalio 5 d.

Politika

Rinkėjų gaudynėsPartijos prieš rinkimus karštligiškai ieško gerbėjų, negalvodamos apie išskirtinę, idėjomis paremtą, į tikslines grupes orientuotą agitaciją.

8-9 psl.

Verslas

Kiaura taupyklė

Palūkanos už indėlius artėja prie nulio, tad laikyti pinigus bankuose tampa nuostolinga. Turtingesnieji pinigus gelbsti pirkdami nekilnojamąjį turtą, o kiti taupytojai tik stebi, kaip jų santaupas naikina infl iacija.

12-13 psl.

Kultūra

Šokiruojanti teatro terapija

Kada įsigalioja mirties nuosprendis? Išgirdus nepagydomos ligos diagnozę ar į savo širdį įsileidus baimę gyventi taip, kaip trokšti: mylėti tą, kurio geidi, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra? Tokią dilemą narplioja teatro režisierius Gintaras Varnas.

22-23 psl.

BFL nuotr.

I.Gelūno nuotr.

I.Šimonytės kartelėNe visos partijos turi bent po vieną specialistą, kuris pajėgtų

iš Ingridos Šimonytės perimti fi nansų ministro postą.

6–7 psl.

Liepa Želnienė

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d.2 | Politika

Ar tikite viešųjų ryšių akcija, kad Visagino atominė elektrinė mokesčių mokėtojams nieko nekainuos?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

„F & L“ production

15min.lt apklausa

Tai tiesa, nes elektrinė bus statoma iš

paskolų ir energetikos įmonių dividen-

dų (1315) 6 proc.

Tai melas, nes projekte dalyvauja ir jį

iš dalies fi nansuos valstybės valdoma

įmonė (14760) 70 proc.

Jei tai sako A.Čekuolis,

tai viskuo tikiu

(2143) 10 proc.

Nesvarbu, kiek kainuos, svarbu, kad

taptume energetiškai nepriklausomi

(2764) 13 proc.Kaip Seimas apsidirboBeveik jau mumifi kuotas Seimas atgijo. Prikėlė už-sitęsusi krizė, galima euro zonos griūtis? Dėl tokių niekų Seimo narys antakio nepajudins. Juos atgai-vino neapykanta menui. Režisieriaus R.Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.

Ekskonservatorius V.Žiemelis puolė į glėbį konser-vatorei V.Aleknaitei-Abramikienei, ši – paksininkui E.Klumbiui ir tautininkui R.Smetonai, kurio parti-joje – vien pagonys. Už Dievą ir tėvynę! Neregėtas pasityčiojimas iš krikščionybės simbolių! Uždraus-ti spektaklį! Atleisti teatro direktorių! Dvi dienas iš eilės. Sudegusio Seimo teatro artistai recenzuoja spektaklį ir vis galvas pelenais pasibarsto...

Ar bent matė Seimo davatkos spektaklį? Ne. Bet girdėjo varpais kažkur zvanijant. Vilniaus arkivys-kupija išplatino skatinimą katalikams drąsiau duo-ti atkirtį. Kunigai ragino boikotuoti spektaklius.

Dėl vyskupų tai viskas aišku. Jie net Maironį iš-grūdo iš bažnyčios. Bet juk gali tokie kūriniai ti-kinčiuosius žeisti? Gali. Bet ar mes kokie talibai, kad šitaip plėšytis? Kita vertus, Lietuvos katalikų bažnyčią reikia suprasti – kaip spektaklis turi tei-sę būti rodomas, taip ir tikintieji turi teisę jį peikti.

Nors labai norint galima ir paklausti: o kodėl kar-dinolui A.J.Bačkiui parūpo R.Castellucci spektaklis, jei jis keletą metų stoiškai stebėjo daug šventvagiš-kesnį Garliavoje? Tylėjo, kai kunigai atnašavo Mi-šias už dviejų žmonių žudiką, o pora jų net į žudiko vardu pavadintą partiją įstojo. Sulaužyti Dievo įsa-kymą „Nežudyk“ – menkesnė nuodėmė už meni-ninko bandymą savaip apmąstyti Jėzaus gyvenimą?

Ką tokio padarė R.Castellucci, kad taip sujudo katalikų talibanas? Spektaklis keliauja per pasaulį treji metai. Bet tik Prancūzijoje jį boikotavo viena katalikų organizacija. Kaip į jį ten reagavo Bažnyčia? Pasmerkė. Bet ne spektaklį, o spektaklio smerkė-jus. Vyskupas P.Wintzer išplatino notą, kurioje sa-koma, jog protesto veiksmai – nepateisinami, nes protestas griauna Bažnyčios santykius su menu ir menininkais. Tikintieji raginami rinktis dialogą.

Reno vyskupas d‘Ornellas, pats matęs R.Castellu-cci spektaklį, pasisakė stipriau: „Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos.“ Ir pridūrė: „Toks jau menininkų vaidmuo – remdamiesi žmo-gaus jautrumu, menininkai įstengia mums parodyti tai, ko paprastai nematome.“

Patys spręskite, kur daugiau artimo meilės – ten, kur raginama suprasti, ar ten, kur rėkiama: „Už-drausti!“ Bet Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl leiskime jai ir tikintiesiems tvarkytis, kaip jiems no-risi.Turėtume aiškintis tik tai, kaip vertinti Seimą, kuris dvi dienas recenzavo spektaklį?

Kita vertus, bet kuris politinis Seimo fariziejų įver-tinimas per silpnas, palyginti su Antverpeno vys-kupo J.Bonny žodžiais apie jo matytą R.Castellucci spektaklį: „Nors kai kurie režisūriniai sprendimai gali pasirodyti šokiruojantys, menininkas mus pa-lydi iki tikėjimo kryžkelių. Tai tikinčiojo mintys.“

Seimo davatkos, bandančios ant Bažnyčios gany-tojų lazdos nujoti į kitos kadencijos Seimo rojų, ap-sidirbo taip, kaip konservatorė V.Aleknaitė–Abrami-kienė ragino padaryti į kultūros ministro A.Gelūno lėkštę: patys sau prišlapino į sriubą. Todėl atleiskim jiems – nors jie ir žino, ką darantys.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Ar bent matė Seimo davatkos spektaklį? Ne.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Algimantas Čekuolis įrodė esąs ne tik gražus, bet ir protingas.

Savaitės išminčius

Jis per minutę padarė tai, ko jau keletą metų nesugeba visa valdžia, – labai gražiai paaiškino, kad Visagino atominė elektrinė mokesčių mokėtojams nieko nekainuos.

A.Čekuolis

12 m. spa

6PROC.13

PROC.

10PROC.

70PROC.

Apklausoje

dalyvavo

20982

žmonės

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos.

Užsk. Nr. 304789

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Seime surengtoje diskusijoje apie ato-minę energetiką praėjusį ketvirtadienį turėję dalyvauti Baltarusijos antibran-duolinio judėjimo koordinatorė Tatjana Novikova ir civilinės kampanijos „Astra-vo atominės elektrinės statyba yra nu-sikaltimas!“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius Lavoriškių pasienio kont-rolės punkte sužinojo, kad yra įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų są-rašą. Lietuvos institucijos atsisakė nu-rodyti, kuo šie Baltarusijos opozicijos veikėjai neįtiko mūsų šaliai. Jie neįleisti Užsienio reikalų ministerijos teikimu.

Regi KGB ranką M.Ulasevičius ir T.Novikova Lietuvoje lankėsi daugybę kartų. Sprendimas dėl dviejų Baltarusijos opozicionierių turė-jo būti priimtas neseniai. T.Novikova rugpjūčio pradžioje lankėsi Lietuvo-je, davė interviu 15min.lt ir papasako-jo, ką patyrė patekusi už grotų Minske. T.Novikova į belangę pateko dėl to, kad nepritaria Baltarusijos Astravo atomi-nės elektrinės statybai, kuriai priešina-si ir Lietuva.

Į „juodąjį sąrašą“ dažniausiai paten-ka įtariamieji terorizmu, priklausantys nusikaltėlių grupuotėms ir šnipinėjimu įtariami diplomatai. Šie žmonės kelia grėsmę valstybės saugumui, gyvento-jų sveikatai ir dorovei.

Kuriai kategorijai buvo priskirti Baltarusijos aktyvistai?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas

„15min“ tikino, kad atsakymo niekas nepateiks. „Jokia valstybė nekomen-tuoja, kodėl vienas ar kitas žmogus pa-kliuvo į tą sąrašą, nes tam būna neskelb-tinų priežasčių, kurios žinomos tam tikroms institucijoms“, – sakė jis.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiosios tarnybos aktyviai veikia ir tose organi-zacijose, kurios iš pat pradžių deklara-vo savo nepasitenkinimą planais statyti atominės elektrines tuose regionuose.

Atkreipiu dėmesį, kad greitai aktyvistai nuo akcijų organizavimo tose vietose pasitraukė, bet liko vienintelis objek-tas – Lietuvos“, – aiškino politikas.

Aktyvistė šokiruota T.Novikova „15min“ teigė esanti tikra, jog Lietuvoje tapo nepageidaujama dėl atkaklaus priešinimosi atominei ener-getikai. Pasak aktyvistės, tarptautinės mokslinės aplinkosaugos organizacijos „Bellona“ žiniomis, ji ir M.Ulasevičius į „juodąjį sąrašą“ esą pateko vieno Sei-mo nario iniciatyva. Tiesa, jo pavardės moteris nežino.

Ji pabrėžė, kad Astravo AE ir VAE pro-jektus aktyvistai kritikavo nepažeisda-mi įstatymų. T.Novikova pridūrė labai išgyvenanti dėl to, kas atsitiko.

„Mano idealistiškas įsivaizdavimas, kad Lietuva yra šalis, kurioje – demok-ratija, kur galima atvirai reikšti savo poziciją, kur žmonės nėra persekiojami dėl jų nuomonės, kiek pasikeitė. Tačiau vis tiek tikiu, kad tai nesusipratimas. Labai tikiuosi, kad jis bus ištaisytas“, –sakė pašnekovė.

Sprendimą įtraukti ją į nepageidau-jamų asmenų sąrašą T.Novikova žada apskųsti teismui.

Popsas, makaronai ir balsavimas internetuLiberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis pareiškė, kad Lietuvoje liko gyventi tik puskvailiai, kuriems ant ausų galima kabinti kilogramus makaronų ir kuriems iš visų muzikos rūšių labiausiai patinka popsas.

Visi kiti, kuriems nesvetimas rokas, džiazas, techno ar simfoninė muzika, pasak E.Masiulio, išvažiavo.

Kad nebūčiau apkaltintas melu, pacituosiu: „Man atrodo, jog dėl to Lietuvos politika labai popsėja. Kitaip tariant, mes matome vis daugiau populizmo partijose ir, natūralu, kad jeigu emigrantai, kurie yra pamatę kitokio gyvenimo, turėtų galimybę da-lyvauti balsavime, jiems nebelabai tiktų tie maka-ronai, kurie kabinami.“

Esu socialdemokratinių pažiūrų liberalas (nesi-stebėkite – Lietuvoje tai visiškai normalus dalykas), todėl pripažįstu E.Masiulio teisę galvoti, kad esu puskvailis ir kad man patinka popsas bei makaro-nai. Nepaisant to, kad esu matęs kitokio gyvenimo daugiau nei kokie 70 proc. emigrantų ir kad viena mano mėgiamiausių yra AC/DC „The Jack“.

Kita vertus, tikiuosi, kad būdamas liberalų vadu, E.Masiulis taip pat pripažins mano teisę galvoti, kad Lietuvos politika labiausiai popsėja būtent dėl tokių politikų kaip E.Masiulis.

Nes balsavimas internetu, už kurį karštai agi-tuoja E.Masiulis, yra pats didžiausias popsas. Gal net didesnis už V.Aleknaitės-Abramikienės siūly-mą prisisioti į kultūros ministro A.Gelūno lėkštutę ginant Lietuvą nuo krikščionybės priešų. Skirtu-mas tarp V.Aleknaitės-Abramikienės ir E.Masiulio yra tas, kad pirmoji apsimeta nuoširdžia fanatike, tikėdamasi, kad tai leis jai dar ketverius metus va-žinėtis valdišku automobiliu ir pirkti benziną už kanceliarines lėšas, o antrasis, matyt, iš tiesų ne-supranta, ką kalba.

O turėtų, nes jau ne pirmi metai veikia toje vis labiau ir jo dėka popsėjančioje politikoje.

Iš tų pusės milijono (ar gal net 800 000, kaip kai kas teigia), kurie, pasak E.Masiulio, yra „pamatę kitokio gyvenimo“, balsuoti šių metų Seimo rin-kimuose užsiregistravo mažiau nei 11 000. Kai kas tikisi, kad bus daugiau – gal 20 000.

2008-aisiais registravosi kiek daugiau nei 16 000, balsavo – 10 300. Jei skaičiuotumėme nuo pusės milijono, būtų kiek daugiau nei 2 proc. Kiek būtų nuo 800 000, galite suskaičiuoti patys.

Taip pat galite apskaičiuoti, kiek tai būtų nuo 2,5 mln. rinkėjų, turinčių teisę balsuoti spalio 14-ąją. Jei per sunku, galiu padėti – 0,4 proc.

Tai dalis tų, „mačiusių kitokio gyvenimo“, ku-rie galbūt iš tiesų klausosi ne tik popso, atliekamo E.Masiulio ir kitų į jį panašių Lietuvos politikų, tikriausiai nuoširdžiai tikinčių, kad leidus balsuo-ti internetu, juos išrinks.

Man nuoširdžiai jų gaila. Dėl to, kad jie kabina makaronus ne ant svetimų ausų, o ant savo.

Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad balsavimas internetu nepakeičia nei esmės, nei balsuojančių-jų skaičiaus.

Tad internetinis balsavimas yra tik tas pats pop-sas ir makaronų kabinimas. E.Masiulis tiki, kad pasi-kabinsite, nes mano, kad esate puskvailiai, nematę kitokio gyvenimo. O aš manau, kad dauguma pus-kvailių išvažiavo. Jūsų teisė rinktis, kaip sakoma.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Balsavimas internetu, už kurį karštai agituoja E.Masiulis, yra pats didžiausias popsas.

4 | Politika

Užkarda kitaminčiamsLietuva neįsileidžia atominės energetikos priešininkų

Greitai ir tyliai Baltarusijos karį Stepaną Zacharčenką atgal į tėvynę išsiųsti bandžiusi Lietuva praėjusią savaitę neįsileido dviejų Baltarusijos opozicionierių, kurie kritikuoja Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą.

T.Novikova

turi vilties, kad

Lietuvoje tapo

nepageidaujama

tik dėl

nesusipratimo.

I.Gelūno nuotr.

„Nepageidaujamais paskelbti žmo-

nės pirmiausiai kovoja prieš Astravo

AE, tačiau aktyvistai išreiškė nuomo-

nę, kad jiems entuziazmo nekelia ir

Lietuvos planai statyti elektrinę. Šiuo

metu Lietuva rengiasi referendumui,

o valdančioji koalicija, dedanti daug

pastangų, kad jį laimėtų, turbūt nu-

sprendė, kad šioje kovoje tinka bet ko-

kios priemonės. Ko gero, politikai ne-

pagalvojo, kad taip besielgdami stoja

į tą pačią gretą su Aliaksandro Luka-

šenkos Baltarusija.

Iš šalies stebint atrodo, kad Lietuva ir

Baltarusija, kaip valstybės, abi norin-

čios plėtoti atominę energetiką, per-

sekioja šiuos žmones kiekviena sa-

vaip. Tai liūdina. Aš nenustebčiau, kad

tikrasis motyvas įrašyti šiuos žmones

į „juodąjį sąrašą“ yra jų nusistatymas

prieš planuojamas elektrines, nes šiuo

metu iš abiejų pusių vyksta propagan-

dinis karas, kurio metu nesibodima ir

tokių priemonių.

T.Novikova ir M.Ulasevičius teigia, kad

kaltos tik jų pažiūros, nes jie Lietu-

voje lankėsi ne kartą, nė karto nepa-

žeidė įstatymų. Tačiau po kurio laiko

mūsų politikai pamatė, kad jie ne tik

A.Lukašenką kritikuoja, bet drįsta pra-

sižioti apie mūsų elektrinę. Jeigu yra

rimtų priežasčių, kodėl šie žmonės

pavojingi, reikėtų jas įvardyti, ant-

raip atsiras labai įtikinamų spėlionių,

kad Lietuva nesugeba priimti kitokios

nuomonės.“

Elgiamės kaip A.Lukašenka

Vadzimas Vileita, Baltarusijos ir Lietuvos santykių ekspertas

Užsk. Nr. 306470

15min • 2012 m. spalio 5 d.6 | Politika

Užsk. Nr. 306540

„Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“, – prieš rinkimus vykusiuose debatuose ekonominę nesąmonę skėlė „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė. Ji – ne vienintelė Lietuvos politikė, kuriai pokalbiuose apie ekonomiką verčiau būtų patylėti.

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

Tačiau, kas bus, jei euro zonos problemoms tebesitęsiant prie valstybės fi nansų vairo sės panašios ekonominės logikos virtuozas?

Kol kas nė viena Lietuvos partija nėra paskelbusi savo kandidatų aukštiems postams užimti. Šešėlinių vyriausybių

skelbimas Lietuvoje nėra įprasta praktika. Šiemet prieš rinkimus ar iškart po pir-

mojo jų turo savo pretendentus į minis-trus planuoja paskelbti tik dvi parlamen-tinės politinės partijos – Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai.

Tuo tarpu kitos be užuolankų sako: kan-didatų neskelbiame siekdami juos apsau-goti nuo viešo aptarinėjimo.

Ekspertai sako, kad žmonėms prieš ap-sisprendžiant, už ką balsuoti, būtų naudin-ga žinoti ne tik partijų rinkimų programas, bet ir tai, ar ta partija turės žmonių, kurie galėtų deramai vadovauti ministerijoms ir Seimo komitetams.

„Neabejotinai Finansų ministerija yra pati svarbiausia Vyriausybėje. Nuo jos pri-klauso pagrindiniai Vyriausybės sprendi-mai“, – savaitraščiui „15min“ sakė „Swed-bank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kas pakeis I.Šimonytę?N.Mačiulis:

„Kol kas vykusiuose debatuose apie mokesčius ir ekonomiką buvo vienintelis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė.“

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Ieškojo iš šaliesTačiau partijos neturi pakankamą kva-lifi kaciją turinčio pretendento parei-goms, kuriose būtinas ekonominis iš-silavinimas ir puikios užsienio kalbų žinios, užimti. Todėl Lietuvos istorijo-je ne kartą būta taip, kad svarbiausio ministro portfelį rinkimus laimėjusi partija patiki ne partijos nariui, o pro-fesionalui iš šalies.

Nepriklausydama jokiai partijai, 2001 metais fi nansų ministre tapo dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finan-sų ministrais, nepriklausydami parti-joms, tapo Algirdas Šemeta ir Rimantas Šadžius. Ir dabar Finansų ministerijai vadovauja nepartinė Ingrida Šimonytė.

Per krizę Finansų ministerijai vado-vavusi ir neblogai su problemomis susi-tvarkiusi I.Šimonytė būsimam fi nansų ministrui kartelę pakėlė aukštai. Ji su-gebėjo ne tik stipriai suspaudusi laiky-ti Lietuvos piniginę, iškovoti Lietuvai palyginti nebrangaus skolinimosi gali-mybę, bet ir suprantamai bei šmaikš-čiai piliečiams paaiškinti Vyriausybės sprendimus. Visos šios savybės, anot ekspertų, būtinos geram iždo sargui.

Be to, fi nansų ministras privalo tu-rėti stiprų charakterį ir gebėjimą tarti „ne“ net premjerui, jei šis pageidauja

žarstyti pinigus plačiau nei leidžia su-renkamos pajamos.

Todėl naujai valdančiajai koalicijai, pasak ekspertų, teks nemenkai pavarg-ti, kol ras kandidatą į fi nansų ministro kėdę. Iki šiol prieš rinkimus vykusiuose debatuose partijų lyderiai ekonomine kompetencija nepasižymėjo.

„Mano subjektyvia nuomone, kol kas vykusiuose debatuose apie mo-kesčius ir ekonomiką buvo vieninte-lis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė. Beveik visos kitos partijos kol kas rodo neturinčios elementarios ekonominės logikos, ypač, kai kalba apie PVM mokesčių lengvatas, pro-gresinių mokesčių įvedimą, ir sako, kad valstybės fi nansams tokie siūly-mai neturintys įtakos“, – „15min“ sakė N.Mačiulis.

Turės neatleisti vadeliųFinansų ekspertas įspėja, kad populis-tinių pažadų žarstymas prieš rinkimus demonstruoja partijų netinkamą požiū-rį į valstybės fi nansus. Todėl, jo nuomo-ne, ir naujai Vyriausybei vertėtų fi nan-sų ministro ieškoti tarp profesionalų.

„Turėti ekspertą, technokratą Fi-nansų ministerijoje labai svarbu, kai valstybė susiduria su dideliais išori-niais ir vidiniais sunkumais. Pastarieji ketveri metai tokie ir buvo“, – pažymi N.Mačiulis.

Jo teigimu, dabar padėtis kiek pasi-taisiusi, tačiau atsipalaiduoti nėra kada. Įtampos euro zonoje per ateinančius ketverius metus neabejotinai turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai, todėl pagrindinė būsimo fi nansų ministro užduotis bus fi nansų stabilumo užti-krinimas ir skolintojų paieška.

„Esant tokioms aplinkybėms žmo-gus, kuris nemoka anglų kalbos arba nelabai gerai supranta valstybės fi nan-sų valdymą, būtų pražūtingas. Lietuva negalėtų pasiskolinti pati ir, tikriausiai, taptų priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo“, – mano N.Mačiulis.

ISM universiteto dėstytojas politolo-gas Vincentas Vobolevičius teigia, kad atėjęs naujas fi nansų ministras turėtų būti pakankamai politiškai laisvas ir stengtis pažaboti kai kurių partijų, jei jos taps valdančiosiomis, norus „pa-dėti žmonėms“ įvairiomis išmokomis ir lengvatomis.

„Vienintelis dalykas, kurio palin-kėčiau būsimam ministrui, tai poli-tinė nepriklausomybė. Tai padėjo ir I.Šimonytei. Jos nevaržė politiniai im-peratyvai, o kartais, galima sakyti, ji net diktavo konservatoriams“, – tvir-tino politologas.

Laisvės žarstytis nebusEkspertas pažymi, kad Lietuvos eko-nominė padėtis smarkiai sušlubuotų ir tuomet, jei būsimasis fi nansų ministras pradėtų vykdyti kai kurių partijų prog-ramose numatytus planus įvedinėti PVM lengvatas, nepamatuotai didinti minimalų darbo užmokestį.

Tiesa, politologas V.Vobolevičius sako, kad naujasis fi nansų ministras neturės daug laisvės vykdydamas eko-nominę politiką.

Lietuvai prisidėjus prie ES finan-sinio stabilumo sutarties ir nuspren-dus sukurti fondą, kuriame priva-lomai bus kaupiamos lėšos sunk-mečiams, laisvė leisti valstybės iždo pinigus labai susiaurėjo.

Politika | 7

Savo nuomonę galite

išsakyti portale

Iki spalio 14 d. vyksiančio referendumo dėl Visagino

atominės elektrinės (VAE) statybų praktiškai liko sa-

vaitė, tačiau po šiai dienai iš valstybės pusės neda-

roma nieko, kad refrendumas įvyktų ir žmonės išsa-

kytų savo nuomonę.

Valdžia AE tautai bando parduoti naudodama ener-

getinės nepriklausomybės burtažodį. Skamba gražiai

– tik ar ne tuo pačiu burtažodžiu mosuojant jau nėra

statomas suskystintų dujų terminalas? Ar energetinės

nepriklausomybės neužtikrins elektros tiltų su Skan-

dinavija ir Lenkija projektų įgyvendinimas – tuomet

Lietuva galės elektros energiją ateityje pirkti ne tik iš

Rytų, bet ir iš Vakarų? Ar negalime brangių rusiškų

dujų pakeisti pigiu vietiniu biokuru?

Akivaizdu, kad klausimų šiandien daugiau negu at-

sakymų. Taigi, Premjere, laukiame iš jūsų konkrečių

atsakymų į daugelio Lietuvos energetikos ekspertų,

politologų, ekonomistų ir paprastų žmonių iškeltus

klausimus:

1. Ar branduolinės energetikos atsisakančios Vakarų valstybės klysta? 2. Ar nemanote, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali užtikrinti kiti planuojami energetiniai projektai, o ne VAE?3. Kodėl Lietuvai, o ne partneriams teks visa rizika avarijos VAE atveju? 4. Kodėl kitos šalys nestato tokių BWR reaktorių (verdančio vandens), kokį planuoja pasistatyti Lietuva? 5. Ar kas nors Lietuvoje žino, kokia bus galutinė VAE kaina?

6. Iš kokių lėšų Lietuva dengs išaugusius VAE statybos kaštus? 7. Kas garantuos, kad Lietuvos gyventojai nebus verčiami pirkti brangią VAE gaminamą elektrą? 8. Ar tiesa, kad Baltijos regione elektros pirkėjų ras tik pirma pastatytoji atominė elektrinė – t.y. Kaliningrado AE? 9. Kiek kainuos branduolinių atliekų saugojimas – 1,7 mlrd., 8 mlrd. ar 13 mlrd. litų? Ar tai valstybės paslaptis? 10. Kas finansuos VAE uždarymą – visi akcininkai, ar tik Lietuva? 11. VAE sako, kad paskolas grąžinsime per 18 metų, Ūkio ministerija – kad per 60 metų? Kas meluoja? 12. Kodėl Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos atsakingos už atominę saugą? 13. Kodėl nėra jokio plano, kur laidoti Ignalinos AE atliekas? 14. Kodėl teigiate, kad VAE statybos sukurs 6000 darbo vietų Lietuvos gyventojams, jei kitų elektrinių statybos pavyzdžiai rodo, jog statančiai šaliai tenka mažiau nei pusė užsakymų?

Retorinis klausimas – pabaigai: Premjere, ar, pridėjęs

ranką prie širdies, galėtumėte prisiekti, kad planuo-

jama energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos atei-

tyje keliolikai Lietuvos kartų netaps priklausomybe

nuo bankų, skurdo ir nuolatinės rizikos?

Žilvinas ŠilgalisSeimo narys, „Sąjungos

TAIP“ vicepirmininkas

Referendume žmonės ne pataria o sprendžia. Ir naujos valdžios užduotis bus vykdyti piliečių valią. Kokia ji bebūtų.

ne naujos

dyti ebūtų.

e žmonėsrendžia. Ir

tis bus. Kokia ji

os

Nr. 188Referendume žmonės ne pataria, o sprendžia

Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos

„Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306108

SEB banko prezidento patarėjas

Gitanas Nausėda (BFL nuotr.) pažy-

mi, kad Lietuvai įsipareigojus laikytis

taupymo politikos, nebėra taip svar-

bu, kas užims fi nansų ministro pos-

tą. Pasak jo, visų partijų programų

punktai apie ekonomiką yra išdėstyti

daugiau ar mažiau kompetentingai.

G.Nausėda partijoms pataria

tik viena: dalijant pažadus

verčiau nemeluoti.

„Nematau nieko bloga, jei

partijos atvirai pripažintų iš-

laidausiančios, o ne, kaip yra

dabar, apgaudinėtų, kad plės

PVM lengvatų sąrašą ir tuo

pačiu metu taupys“, – kalbėjo

G.Nausėda.

Finansų ekspertas pažymė-

jo, kad laikai, kai Lietuvai

reikia ieškoti fi nan-

sų ministro

profesio-

nalo – jau

praeityje.

SEB prezidento patarėjas kandidatų

tapti fi nansų ministru regi visose par-

tijose: konservatorių partijoje – nepar-

tinę I.Šimonytę, socialdemokratų –

R.Šadžių, Darbo partijoje – Vytautą

Gapšį, „Tvarkos ir teisingumo“ partijo-

je – Andrių Mazuronį, „Drąsos kelyje“ –

Povilą Gylį, Liberalų sąjūdyje –

Eligijų Masiulį, Liberalcen-

tristų sąjungoje – Rai-

mondą Šukį.

G.Nausėda pabrėžia,

kad fi nansų ministru

neabejotinai bus ski-

riamas ne „grynasis

politikas“, o ekonomi-

ką išmanantis žmogus,

nes kitokio partijų spren-

dimo turbūt nepalaimin-

tų prezidentė.

Optimistinis požiūris

Per šios Vyriausybės

darbo metus ne kartą

buvo, kad ne premjeras

A.Kubilius, o fi nansų

ministrė I.Šimonytė

diktuodavo fi nansinius

sprendimus.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Partijos prieš rinkimus karštligiškai ieško gerbėjų, negalvodamos apie išskirtinę, idėjomis paremtą, į tikslines grupes orientuotą agitaciją. Vieni beatodairiškai gausina virtualių draugų būrius, kitiems išradinga pasirodo smurto scena, treti užbombarduoja savo „pasiekimais“.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Liberalai: valdantieji ar opozicija?Partijos turi drąsos permainoms ir „žino, kaip“, kviečia drauge kurti ge-rovę arba klausyti sveiko proto balso, žengia „trečiu keliu“ arba kuria „tre-čią respubliką“. Skaitant vien šiuos šū-kius, sunku suprasti, kad tai yra rinki-mų šūkiai, o dar sunkiau – priskirti juos konkrečioms partijoms pagal ideologi-ją, žadamus pokyčius ar rinkėjų grupes, į kurias orientuojamasi.

„Šios rinkimų kampanijos problema –klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba, – tvirtina Vilniaus univer-siteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas. – Visos žada tą patį, norėda-mos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“

Išskirtinio įvaizdžio nesusikūrė nė viena partija. Tėvynės sąjunga–Lietu-vos krikščionys demokratai (TS–LKD), kaip ir dauguma valdžios partijų, ban-do pagrįsti nepopuliarius sprendimus, pabrėžia, kad buvo įveikta krizė, ir siūlo kartu kurti gerovės Lietuvą. Liberalai, ypač Liberalų sąjūdis (LS), taikosi į savo tikslinę auditoriją – jaunesnius, dirban-čius, labiau išsilavinusius žmones.

Televizijos debatuose justi takosky-ra ne tik tarp valdančiųjų ir agresyves-nės opozicijos. Prabilus LS atstovams ne visada suprasi, kuriai stovyklai jie priklauso – tai stoja už premjerą An-drių Kubilių, tai prisijungia prie opozi-cijos. Socialdemokratai, Darbo partija (DP), „Tvarka ir teisingumas“ kalba per daug vienodai.

Konservatoriai persūdėPartijų reklama, kuri veržiasi iš spau-dos, interneto, radijo ir televizijos, yra skirtingesnė. Ypač gausi – konservato-rių. Jie rinkėjus bando priblokšti ne tik įspūdingo ilgio – kone 200 puslapių –programa, bet ir įvairiais tinklalapiais, žaidimais, skaičiais, nuveiktų darbų są-rašu ir sarkazmu.

„Kartu pasiekėme daug. Nesustoki-me“, – interneto svetainėje ir žiniasklai-doje kviečia TS–LKD lyderiai. Konser-vatorių patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis nesuprato šio šū-kio: „Kas? Mes turime nesustoti? Mums

savęs raginti nereikia, mes nesustosi-me, jei mūsų nesustabdys. Tai ne mes turime nesustoti, o visi gerbiami Lie-tuvos žmonės.“

Akivaizdu, kad šiemet TS–LKD agita-cijai metė didžiulius pinigus ir pajėgas. Viename gausiai iliustruotame tink-lalapyje išvardyta 200 darbų: baigtų, tęsiamų ir planuojamų (pastarųjų dar nėra). Kitame puslapyje šaipomasi iš

kai kurių partijų, imituojant jų ženk-lus, vadinant „agurkų milijonieriais“, „lakūnų respublika“, „raudonųjų par-tija“. Savo reklaminiuose leidiniuose konservatoriai spausdina ir reklamas, kuriose tyčiojasi iš savo konkurentų, ypač – Darbo partijos. Trečiame rinkė-jams siūloma atlikti testą ir pasitikrinti, ar jų pažiūros sutampa su šios partijos.

Konservatoriai nepraleidžia progos įgelti konkurentams: pašalintas prezi-dentas Rolandas Paksas sugretintas su nuverstu Libijos diktatoriumi Moamma-ru Gadhafi , o ekspremjeras Gediminas Kirkilas – su buvusiu SSRS vadovu Le-onidu Brežnevu.

A.Šumino vertinimu, konservato-riai persistengė. Vietoj pertekliaus jie galėjo pabrėžti keletą idėjų: „Vienas

8 | Politika

Keršto jausmo svorisDauguma rinkėjų bei kandidatų į Seimą savo poli-tines nuostatas motyvuoja ne tiek racionaliais, su-balansuotais ir konkrečiais argumentais, susietais su valstybės valdymo problemomis, kiek su aštria baimės ir neapykantos kitaip mąstantiems išraiška.

Gal ir taip galima gyventi, bet toks gyvenimas tampa nuolatiniu karu tarp savų ir svetimų, poli-tinės diskusijos primena apsišaudymą iš apkasų, kai oponentai vienas kitam ne tiek pateikia savo požiūrius, vertus diskusijos, kiek pozicijas ar nuos-tatas, skirtas oponentui sutriuškinti.

Tokioje „diskusijos“ būsenoje tampa nebeįmano-mi nacionaliniai susitarimai, o strateginiai projektai ar politinės doktrinos paskęsta chaose.

Suprantama, kad visuomenėje visada yra kaž-kiek veikėjų, kurių politinis verslas yra radikalūs protestai ir nuolatinis priešų ieškojimas. Bet nor-malioje visuomenėje tokių visada būna tik mažu-mos – šiek tiek dešinėje ir šiek tiek – kairėje. Krizės skatina radikalaus mąstymo augimą, bet ir tada sveika demokratinė visuomenė suranda priemonių apsisaugoti nuo pernelyg didelio radikalų skaičiaus politikoje.

Posocialistinė būtis sukuria papildomus veiksnius, didinančius radikalizmo galimybes: čia kiekvienas vyresnis žmogus randa nostalgijos ramesniam gyve-nimui elementų, jei ne tais „brežneviniais“ laikais, tai bent jau prieš krizę, kai valdė ne „šitie“. Tokį su-trikusį žmogų nesunku įstumti į emocinį vertinimų srautą, kur viskas tampa taip paprasta, kad nesun-ku rasti kaltininkus dėl visų bėdų.

Šie Seimo rinkimai neišsiskiria korektiškumu. Konservatoriai, gal norėdami atimti rinkėjų iš tauti-ninkų ir „drąsininkų“, imasi šiaušti mūsų sąmonę, nurodydami rinkėjams, kad aplink visur priešai, o viskas, kas gerai, yra tik iš dešinės.

Ši partija renkasi ne konstruktyvias rinkimų per-galės strategijas, o konfl ikto ir skaldymo kelią. Po šių rinkimų, nesvarbu, kas juos laimės, konserva-toriai vėl taps ta partija, į kurią visi žiūrės kaip į tą, kuri nemoka bendradarbiauti, nesugeba vienyti ir negali atrasti ilgalaikių partnerių.

Bet, jei pažvelgsime į šios partijos retrospekty-vą, tai atrodo, kad vienišumo ir nemokėjimo būti kartu su kitais partneriais išmokta jau seniai. Taip konservatoriai iš esmės gina ir daugina radikalizmą.

Tai nėra konservatizmo bruožas. Tai dešiniąja pasivadinusios ir šioje partijoje giliai suleidusios šaknis sovietinės nomenklatūros baimė prarasti įtaką ir valdžią. Pinigai ir politiko statusas dauge-liui konservatorių, ir ne tik jų, siejasi su gero gy-venimo įvaizdžiu. Todėl dar ilgai regėsime ne tik bandymus spjaudyti ant kitų, bet ir konfl iktus, kal-tinimus, gąsdinimus.

Tokia realybė – labai norisi ponauti, netarnaujant nei valstybei, nei tautai.

Politinio keršto ir kitų nuomonių netoleravimo strategija veda į tautos ir valstybės skaldymą. Emig-ruojama ne tik dėl darbo trūkumo, bet ir dėl šalto valdžios požiūrio į žmogų. Gal todėl rinkėjai ilgisi tvirto prezidento, nes nori bent jau vieningos po-litikos ir nesuskaldytos valdžios simbolio.

Komentarasas

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Labai norisi ponauti, netarnaujant nei valstybei, nei tautai.

Daugiau įvairių autorių komentarų

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/komentarai

Spalio 14-ąją visi pareikšime savo pilietinę

valią. Daugelis eisime prie balsadėžių tvirtai

apsisprendę, ką norėsime matyti dirbančius

Seime mūsų – Lietuvos Respublikos pilie-

čių – labui. Iš patirties galiu pasakyti, jog

vilniečiai lengviau apsisprendžia dėl parti-

jų, tuo metu vienmandatėse rinkimų apy-

gardose dažniau balsuoja už garsią pavar-

dę. Nežinia, kodėl manoma, kad pakanka

tiesiog žinomo kandidato, o ar jis pajėgus

dirbti realiai – nesusimąstoma.

Po beveik trejų metų darbo Seime galiu pa-

tvirtinti, jog vilniečių rinkti atstovai dažnai

ne tik pamiršta rinkėjų problemas, bet net

drįsta balsuoti prieš jų interesus.

Pavyzdžiui, Vilniuje išrinkti Seimo nariai

balsavo, kad sostinei būtų sumažintas fi-

nansavimas, tai reiškia, kad iš 100 Lt, šiuo

metu kiekvieno vilniečio sumokamų gyven-

tojų pajamų mokesčio pavidalu, vos 21 Lt

pateks į miesto biudžetą, o 79 Lt bus per-

skirstyti kitiems šalies miestams ar mies-

teliams. Suprantama, Vilnius, kaip sos-

tinė, turi dalintis, tačiau, ar tikrai mums

nereikia naujų darželių, nereikia remontuoti

vairuotojų keikiamas duobėtas gatves? Ar

tikrai mūsų mieste nėra problemų? Tuo

metu antram pagal dydį šalies miestui Kau-

nui iš 100 Lt lieka 97 ir kiti šalies rajonai

paremiami tik 3 litais.

Kviečiu vilniečius ateiti į rinkimus ir balsuoti

už kandidatą, kuris iš tikrųjų nebijos Seime

viešai reikšti savo nuomonę, gindamas rin-

kėjų interesus. Išrinkti tokį atstovą, į kurį

galima kreiptis ir susidūrus su neteisybe

ar negerove, ir pasidalinti savo planais bei

idėjomis, ką daryti, kad Vilnius būtų pa-

trauklus miestas čia gyvenantiems ir čia

atvykstantiems į svečius.

Tačiau visada svarbiausia ne tik turėti kam

išsakyti savo problemas, bet sulaukti rea-

laus jų sprendimo arba patarimo, kaip jas

spręsti. To siekdama sukūriau interneti-

nį priimamąjį www.netylek.lt, kuriame jau

yra daugiau nei 600 atsakymų į įvairiau-

sius žmones jaudinančius klausimus. Gi-

musi ir augusi Vilniuje, ypač čia laukiu vil-

niečių klausimų ir pastebėjimų – dirbkime

drauge, kad mums visiems Vilniuje gyven-

ti būtų gera.

Agnė ZuokienėSeimo narė, „Sąjunga TAIP“

Nr. 18

Seime ginsiu Vilniaus interesus

Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos.

Užsk. Nr. 306573

Rinkėjų gaudynės:

15min • 2012 m. spalio 5 d. Politika | 9

efektyvios komunikacijos kriterijų yra daž-numas. Kai informacijos per daug, žmo-nės pavargsta nuo žinučių ir kyla atmeti-mo reakcija.“

Šūkiams gerų idėjų neranda„Darbiečiai“ vėl griebėsi skaičių magijos – žada minimalią algą pakelti iki 1509 Lt. Jų

šūkis – „Mes žinome, kaip“. Reklama tvir-tina, kad Darbo partijos pirmininkas Vik-toras Uspaskichas „turi daugiausiai drąsos geroms permainoms“, „galės įkvėpti dau-giausiai optimizmo“ ir „geriausiai sugeba suburti bendram darbui“.

Pasikliaudama V.Uspaskicho populia-rumu, partija kuklinasi atkleisti, ką žada valstybei, ir kreipiasi į tuos, kurie blaškosi tarp opozicinių partijų – DP, socdemų bei „tvarkiečių“.

Didžiosios partijos daug vilčių deda į savo lyderius – jie kalba reklamos klipuo-se, stovi priekyje plakatuose. „Nemažai politinių jėgų yra vieno žmogaus partijos, susibūrusios aplink vieną žmogų, kad pa-dėtų jam įgyvendinti politines ambicijas. Jis yra garvežys su keletu keleivių“, – pa-lygino A.Šuminas.

Partijoms sunku tiek ieškoti rinkėjams įsimenančių asmenybių, tiek kurti šūkius. Tai nelengvas uždavinys – reikia išreikš-ti jausmą ir „įvesti į rinką“, nors kartais šūkis užkabina netikėtai greitai ir ilgam. Naujosios sąjungos jau nebėra, o pareiš-kimas „nusipelnėme gyventi geriau“ te-beskamba. Socialdemokratų partija jau ne pirmą kartą į rinkimus eina su fraze „Svarbiausia – žmogus“, šiemet dar pri-dėtas raginimas balsuoti „už tuos, kuriais galima pasitikėti“. Norima šūkį padaryti atpažįstamą ir ilgam „apgyvendinti“ rin-kėjų sąmonėje, bet A.Šuminui keista, kad tas pats šūkis skamba tiek esant opozici-joje, tiek valdžioje.

„Politikai kasa sau duobę“Šiemetė kova dėl vietos Seime – ne tik ni-veliuojanti partijas, bet kartais net balan-suojanti ant teisėtumo ribos. Sunkiai pa-aiškinamą „Tvarkos ir teisingumo“ vaizdo klipą, kuriame herojus pro langą išmeta nervinantį televizorių ir tariamai užmuša merginą, Vyriausioji rinkimų komisija už-draudė kaip propaguojantį smurtą.

A.Šumino manymu, klipas buvo sukurtas internetui, jaunesniems rinkėjams. Tradi-cinis „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas mažai naudojasi informacinėmis techno-logijomis, todėl apie šokiruojantį klipą gal net negirdėjo.

Sostinės merui Artūrui Zuokui koją paki-šo nesėkmingas bandymas įdiegti Vilniečio kortelę, kuri turėjo pakeisti elektroninius bilietus. „Kodėl politikai nusprendžia pa-tys sau kasti duobę? – stebisi A.Šuminas. –Kodėl prieš rinkimus nuspręsta paleisti projektą, kuris, akivaizdu, baigsis didesne ar mažesne nesėkme ir supykdys žmones? Nereikėjo to daryti. Žmonės eilėse prie ki-oskų A.Zuoką ne pačiais gražiausiais žo-džiais vadino.“

tinka viskas

Darbo partija

rinkėjams siūlo

ne tiek save, kiek

savo lyderį Viktorą

Uspaskichą, kuris

tikriausiai į Seimą

net neis.

J.Kalinsko nuotr.

Disertacijoje A.Šuminas analizavo rinkimų

komunikaciją socialiniuose tinkluose ir de-

taliau analizavo praėjusių metų savivaldos

rinkimus. Anot jo, daugelis politikų netei-

singai įsivaizduoja socialinių tinklų veiki-

mo principus – esą prisijungs, o po savai-

tės įvyks stebuklas.

Todėl prieš rinkimus visi puola ieškoti vir-

tualių draugų, tikėdamiesi jų simpatijų

balsavimo dieną. Bet efekto šioje sferoje

galima sulaukti tik po tam tikro laiko ir įdė-

jus pastangų, užmezgus tiesioginį ryšį su

auditorija.

Gerų socialinių tinklų panaudojimo pavyz-

džių esama, bet dažniausiai vyksta primi-

tyvi komunikacija. Labiau sekasi tiems,

kurie šioje erdvėje reiškiasi seniau, o ne

pripuolamai prieš rinkimus. „Čia reikia įdir-

bio, kontaktų, užmegztų ne likus mėnesiui

iki rinkimų. A.Zuokas sėkmingai išnaudojo

socialinius tinklus per savivaldybių tary-

bų rinkimus. Kaip politiką jį galima vertinti

vienaip ar kitaip, bet viešųjų ryšių specia-

listas jis geras“, – pastebi A.Šuminas.

Pastarosiomis dienomis per radiją skamba

žinomos dainos „Anzelmutė“ perdirbinys –

taip už save agituoja liberalcentristai. Jų

atstovas Seimo narys Andrius Burba nuė-

jo dar toliau – LRT televizijos „Sveikinimų

koncerte“ nuskambėjo jo atliekama daina.

„Siekiama atkreipti dėmesį visais įmano-

mais būdais. Negalima sakyti, kad tai žmo-

nių „nekabina“, – pripažino A.Šuminas ir

pridėjo, kad ne vien Lietuvoje, bet ir kitose

šalyse rinkimų kampanijoje politinį turinį

po truputį keičia šou elementai.

Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad

reklamai keliantis į internetą, sumažė-

jo dalomosios agitacijos – „pašto dėžutės

nebelūžta nuo skaitalų, akivaizdu, kad pi-

nigai metami kitoms priemonėms“.

Paprašytas įvertinti, kurių partijų kam-

panijos geriausiai pataiko į dešimtuką, o

kurios šaudo pro šalį, A.Šuminas susimąs-

tė: „Nykių daug. Yra partijų, kurios nelabai

matomos ir girdimos. Debatuose įdomiau-

sia stebėti ne tradicines, o naujas parti-

jas. Labai ryškios, išskirtinės kampanijos

nematau.“

Politika virsta šou

A.Šuminas:

„Klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba. Visos žada tą patį, norėdamos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“

J.Kalinsko nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Užsk. Nr. 306583

15min • 2012 m. spalio 5 d.10 | Savaitės interviu

„Maxima“ kviečia į gausų žuvies turgų Nuo to, kiek dėmesio skiriame mitybai ir fiziniam aktyvumui, žymia dalimi priklauso ir mūsų savijauta. Geras pasirinkimas siekiantiems valgyti kuo sveikesnį maistą - vartoti kuo daugiau žuvies ir jūros gėrybių.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo spalio mė-nesio pirkėjams pristato naujieną – dar turtin-gesnį žuvies skyrių asortimentą. Nuo šiol čia ra-site tiek daug įvairios rūšies žuvies, jog nesun-kiai pasijusite it tikrų tikrausiame žuvų turgu-je, kuriame galima paragauti kad ir ryklienos.

Žuvies patiekalai ant lietuvių stalo visada buvo gana populiarūs – anot statistikos, vie-nas Lietuvos gyventojas per metus suvalgo vi-dutiniškai apie 16 kg žuvies. Tai gali atrodyti gana nemažai, tačiau, pavyzdžiui, vienam is-panui tenka daugiau kaip 40 kg! Mūsų šaly-je jūros gėrybės ir žuvis kartais vis dar prilygi-namos prabangos produktams, tačiau preky-bos tinkle „Maxima“ kiekvieną savaitę vyks-tančių akcijų metu galima įsitikinti, kad taip nėra – jūros produktų galima įsigyti ir už la-bai patrauklią kainą.

Vilios degustacijos ir akcijosPasak „Maximos“ Maisto prekių pirkimo

departamento direktoriaus Tomo Marcinke-vičiaus, iš visame pasaulyje garsėjančių Pran-cūzijos ir Norvegijos žuvies turgaviečių švie-žia žuvis ir jūros gėrybės į parduotuves prista-tomos kas kelias dienas. O nuo spalio mėne-sio ir šiaip jau gausi žuvies pasiūla tapo dar

turtingesnė – klientai kviečiami įsigyti egzo-tiškesnių rūšių, galbūt iki šiol dar nėsyk nera-gautos žuvies – tunų, otų, ryklių, didžiųjų jū-rinių ešerių, kardžuvių, afrikinių šamų, papras-tųjų kefalių ir dar daugelį kitų. „Visą šį mėnesį klientus maloniai stebinsime specialiomis kai-nomis, todėl šios žuvies ar jūros gėrybių mū-sų parduotuvėse galės įsigyti ir paragauti vi-si norintys“, – sakė T.Marcinkevičius.

Lietuviai dar tik atranda žuvį, todėl natū-ralu, kad žinių, kaip gaminti ją bei jūros gė-rybes, dar trūksta. Todėl „Maximoje“, žuvies skyriuje, klientai ras ir informacijos apie eg-zotiškesnes žuvies rūšis ir siūlomus receptus. Čia pat parduotuvėse žuvis bus ir kepama, pagal „Maximos“ meistrų receptus paruoš-tos žuvies ar jūros gėrybių galės paragauti vi-si parduotuvių klientai.

Dirbs ir žuvies specialistai iš IspanijosVisą spalį „Maximos“ žuvies skyriuose kar-

tu su vietiniais darbuotojais triūsia ir savo pa-tirtimi dalijasi meistrai iš Ispanijos. Jie ne tik moko ir dalijasi praktinėmis žiniomis su par-duotuvių darbuotojais, bet ir savo gebėjimus demonstruoja klientams. Šie gali paprašy-ti išdoroti pasirinktą žuvį, paruošti jos filė ar supjaustyti norimais gabalėliais, tad namuo-se beliks susirasti keptuvę, mėgstamų pries-konių ir po keliolikos minučių mėgautis svei-ku patiekalu.

Žuvis

Žuvies ekspertas

„Maxima“ klientai spalio mėnesį turės galimybę įsigyti profesionalų iš Ispanijos paruoštų jūros produktų.

Į „Maximos“ prekybos tinklo parduotuves keliauja apie 70 pavadinimų įvairios žuvies ir jūros gėrybių iš Norvegijos ir Prancūzijos žuvų turgų ir sužvejotų Lietuvoje.

sakė T.Marcinkevičius

moko irduotuvidemonsti išdorosupjausse belikkonių irku patie

Žu

galimybę įsigyti profesionalų ūros produktų.

ardduottuuuuvvveeees airriosssss žuuuviesPraannnncūzijosje.rcinnkevičius

Visagino atominėje elektrinėje (VAE) pasikartojus Černobylio ar Fukušimos katastrofoms, Lietuvą tikriausiai reikėtų ištrinti iš žemėlapio, įsitikinęs bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vicepirmininkas Gintas Umbrasas.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Jis, duodamas interviu savaitraščiui „15min“, vieną po kito žeria argumentus šio projekto nenaudai: mažėja gyventojų ir elektros po-reikis, gresia didžiulė skola, trūksta patyru-sių energetikų, o japonišką darbo kultūrą ir tempą gali įveikti lietuviški įpročiai.

– Pradėsiu nuo tiesaus klausimo – reikia mums VAE ar ne?

– Jei trumpai drūtai – ne. Dėl kelių prie-žasčių. Viena – mano moralinė nuostata. Kaip visi inžineriniai objektai, AE statoma su pavojaus tikimybe. Įvertinus ją ir tai, kad Lietuva yra mažas, nors ir retai gyvenamas kraštas, – jei įvyktų kas nors, neduok Die-ve, panašaus į Černobylį ar Fukušimą, tik-riausiai Lietuvą kaip šalį reikėtų iš žemė-lapio ištrinti.

Antra, tai yra labai didelės investicijos, o mes tikriausiai neturėsime prognozuo-jamo energijos poreikio. Mūsų gyvento-jai sensta, jų skaičius mažėja. Lietuva nėra

kraštas, kur staiga atsirastų energijai imli pramonė – chemijos pramonė, metalurgija. Neturime nei žaliavų, kurias reikia perdirb-ti, nei žmogiškųjų išteklių. Net šiuolaikinės kiaulidės neleidžiame statyti. Jei kas nors bandytų pastatyti didelę įmonę, tauta irgi sugultų ant bėgių.

– Tačiau specialistai tvirtina, kad 2030 metais elektros ener-gijos poreikis išaugs iki 18 TWh per metus, o mums teksianti VAE produkcijos dalis patenkins tik trečdalį jo.

– Galima Pasaulio banko gra-fi ke pažiūrėti, kaip elektros su-vartojimas pramonėje ir buityje pasikeitė per dešimt metų. Dar pri-dėti demografi nių prognozių krei-vę. Matyt, gautume mažesnius skai-čius nei prognozėse, kurių irgi nežinome iki galo.

Mano supratimu, atominė energija yra nemorali ir

pavojinga. Neišspręstas atliekų sutvarkymo klausimas. Galime pasiguosti, kad mokslas vystosi sparčiai ir po 20–30 metų bus rasti sprendimai, ką su tomis atliekomis daryti. Bet šiandien tų sprendimų nėra.

Jei projektas bus ekonomiškai nelabai vykęs, mes nedidelį skaičių savo vaikų ap-krauname garantuota skola 20-čiai metų, jei ne ilgiau. O tie, kurie po 20 metų galės naudoti pigią energiją, matyt, bus ne lietu-viai, bet kiti, apgyvendinsiantys šią terito-riją, ištuštėjusią dėl nepakeliamų skolų ir

nemažo pavojaus.

– Projekto rėmėjai žada didžiules įplaukas į vals-

tybės biudžetą, kritikai abejoja, ar projektas bus komerciškai pel-ningas. Ką jūs manote?

– Teko kurti ne vie-ną šimtą projektų ir

verslo planų. Visada susiduria trys pozici-jos: labai profesionali, „labai noriu“ ir labai pesimistiška.

Įsivaizduoju, kad žmonės, dabar rašę pla-nus, gal ir profesionalai, bet juos slėgė poli-tinis užsakymas „mums labai reikia“. Verslo planas yra prielaidos, todėl visada renkiesi pozityviausias. Jei skeptikas rinktų negaty-vias prielaidas, tikriausiai VAE plano skai-čiai būtų kitokie.

Apskritai planas yra pokalbis apie ateitį. Kiek rodo ligšiolinė AE statybų patirtis, pla-nai skirdavosi pusantro ar net daugiau kar-tų ir dažniausiai – į neigiamą pusę: viskas pabrangdavo, laikas išsitęsdavo, reikėdavo papildomų saugumo priemonių.

– VAE verslo plane piešiamas ir pesimistinis scenarijus – 1,7 mlrd. Lt didesnės palūkanos, porą metų vėluojančios statybos. Olkiluoto jė-gainę (Suomija) buvo planuojama baigti 2009 metais, tačiau dėl techninių ir biurokratinių

„Atominė energija – Žaliųjų sąjūdžio vicepirmininkas Gintas Umbrasas:

G.Umbrasas:

„Neturime naujos kartos A.Brazausko, kuris ryžtųsi statyti Kauno

hidroelektrinę, būdamas 25 ar 30 metų.“

15min • 2012 m. spalio 5 d. Savaitės interviu | 11

ATSAKO:

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKASVisiškai sutinku su teiginiu, kad konkurencija yra naudin-ga, jei ji naudinga vartotojui. Bet konkurencija neturi būti dirbtinė, nes tai bus dar vienas mokestis, kurį turės mo-kėti žmonės. Ypač tai akivaizdu kalbant apie šilumos ūkį.

Dabar gi labai tiesmukiškai suprantamas žodis „konku-rencija“ ir puolama remti naujų nedidelių katilinių staty-bas. Dažnai sakoma, kad trūksta konkurencijos ir mais-to prekyboje, nes ten veikia vienas ar du dideli prekybos centrai, tačiau už mokesčių mokėtojų pinigus niekas juk nepuola remti mažų parduotuvių statybų. Kodėl? Nes tai nėra naudinga vartotojui.

Šilumos ūkis – dar sudėtingesnė sritis. Jei dabar be jokios tvarkos ir atskaitomybės, o atvirkščiai - tik dotuojant, leisime atsirasti aibei įvairiausių katilinių, kurios bus nedidelės, bet modernios ir kurenamos biokuru (todėl

šilumos gamyba kainuos mažiau), tuomet šilumos ūky-je susidarys chaosas, pasipelnys tik pavieniai asmenys, o vilniečiams mokesčiai už šildymą ne tik nesumažės, bet padidės. Mat mažosios katilinės negalės užtikrinti rezervo, kuris būtinas, kai paspaudžia rimtas šaltukas. Mažosios katilinės taip pat neturės galimybių užtikrinti tinkamos šilumos perdavimo tinklų veiklos, nes tai di-džiulės išlaidos. Be to, šiuo metu Vilnius turi net per daug pajėgumų užtikrinti šilumos tiekimą vilniečiams ir atsi-radus papildomiems tiekėjams tektų visą šį turtą, kuris priklauso miestui, o kartu ir visiems vilniečiams, išmesti.

Negalima viską sugriauti, o po to imti statyti iš naujo. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje kelis kartus viską bu-vome sulyginę su žeme, kad po to pastatytume kažką. Visada išeidavo ne geriau, o blogiau. Tad gal protingiau ne griauti, o modernizuoti? T.y. daryti viską, kad dabar esantys įrengimai ir infrastruktūrą būtų atnaujinti ir taip būtų sumažintos šilumos kainos. Būtent, tokį Vil-niaus šilumos ūkio modernizacijos procesą pradėjo „Vil-niaus šilumos tinklai“.

Supraskite mane teisingai – „Vilniaus šilumos tinklai“ pasisako už konkurenciją šilumos ūkyje, bet ši konku-rencija negali būti dirbtinė, t.y. finansuojama iš vartoto-jų kišenės. Negalima apkrauti gyventojų dar didesniais mokesčiais už šildymą. Dirbtinai skaldant šilumos ūkį, konkurencijos nepavyks padidinti ir sumažinti kainų.

Beje, jau dabar sudarytos visos galimybės konkuruoti šilumos gamybos srityje – bet kuri įmonė gali išsiimti li-cenciją, gaminti šilumą ir ši bus privalomai superkama, jei jos kaina bus mažesnė už dabartinio šilumos tiekėjo gamybos kainą.

Šildymas

Jau dabar sudarytos visos galimybės konkuruoti šilumos gamybos srityje.

mos

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

KLAUSIMAS: Kai kurie politikai tikina, kad šilumos kainas sumažins ne koks nors perėjimas prie biokuro, bet konkurencija. Ar tikrai konkurencija sumažintų sąskaitas už šilumą vilniečiams? ANTANAS, Lazdynai

ir nemorali, ir nepigi”

kliūčių fi nišas nukeltas net į 2013-uosius, o jos kaina išaugo dvigubai. Kiek realu, kad pas mus taip nenutiks?

– Parodykite nors vieną lietuvišką projektą, kurį įgyvendinome laiku. Šiuo atveju vienintelis argumentas – „Hita-chi“ elgiasi kitaip. Bet šalia bus Lietu-vos Vyriausybė su negebėjimu derėtis, suprasti ir susitarti. Staiga pasirodys, kad kelių nespėjome nutiesti, projek-tų nepasidarėme – posovietinė vykdy-mo kultūra. Nenustebčiau, jei japonai nepajėgs atsispirti mūsų gebėjimui su-velti reikalus.

Dar vienas argumentas – neturime di-delių projektų valdymo patirties. Netu-rime naujos kartos Algirdo Brazausko, kuris ryžtųsi statyti Kauno hidroelek-trinę, būdamas 25 ar 30 metų, naujos kartos Bronislovo Lubio, kuris uždegtų mus tikėjimu ir atvestų iki pergalingo galo. Vien politikų norais negali realizuoti tokių projektų. Esant neapibrėžtumui, tikriausiai ne-verta kišti ten savo pinigų.

– Bet, žinant japonų dar-bo kultūrą, gal nereikia būti pesimistams?

– Aš – ne pesimistas, o realis-tas. Nemanau, kad galima stai-ga į Lietuvą ant delno atnešti Japoniją ir viename ar dviejuose rajonuose patupdyti japonišką kultūrą. Matyt, bus kultūrų miši-nys ir daug priešpriešų. Patys lietuviai nelabai ruošiasi statybai arba viską žino iš anksto. Iš kai kurių verslininkų girdė-jau: europietiškas ir japoniškas kokybės supratimas skiriasi. Dar yra skirtumas tarp europietiško ir lietuviško suprati-mo. Nemanau, kad galėtume sklandžiai perimti japonišką kultūrą ar kad patys japonai iki galo įvertina tai, kas dedasi čia, už tūkstančių kilometrų.

– Vyriausybė gundo 6 tūkst. naujų darbo vietų, dalis kurių, žinoma, teks

japonams. Ar mūsų verslas yra pajėgus užimti likusias?

– Suomijos atominėje elektrinėje iš 5 tūkst. darbo vietų suomiai gavo tūks-tantį. O juk suomiai tikriausiai geriau už lietuvius kalba angliškai, turi dau-giau didžiosios pramonės. Sunku tikė-tis, kad mes iš tų 6 tūkst. darbo vietų gausime daugiau.

Kita problema – uždarydami Ignalinos jėgainę nesupratome, kad yra teisinės ir kokybinės žaidimo taisyklės. Darbas padarytas, bet jam kažko trūksta, todėl

negauname pinigų ir nesuprantame, ko-dėl negauname. Statant naują objektą nesupratimo tikriausiai bus dar daugiau.

Tikiu dalies inžinierių nuomone, kad susivieniję vieną kitą užsakymą jie turė-tų gauti, prisiderintų ir mūsų aptarnavi-mo sfera, bet nebus taip, kad iš didelių investicijų atsirieksime nemažai pinigų. Daugumą susirinks multinacionalinės korporacijos.

– Lietuvai siūloma išnaudoti savo po-tencialą – turime atominės energetikos

patirties, Ignalinos jėgainėje dirbusių žmonių. Ar pakaks savų specialistų?

– Tikriausiai nuo stojimo į ES derybų –2002–2004 metų – atomininkai puikiai suprato, kad Ignalinos jėgainė bus už-daryta. Ką tai reiškė pradedančiam, pa-saulinėje rinkoje paklausiam specia-listui? Ar Visaginas yra patraukliausia vieta jam gyventi ir tobulėti?

Kiek žinau, dalis jų išvažiavo dirbti į Rusiją, dalis – kitur. Liko specialistai, atėję su Viktoru Ševaldinu ir nuspren-dę ramiai sulaukti pensijos. Kaip elgiasi tokie specialistai? Jie dažniausiai užima gynybines pozicijas ir „žudo“ tuos, kurie galėtų juos aplenkti.

Intelektinis potencialas Visagine nuo įstojimo į ES neaugo. Žinant, kad 10 metų tęsis statyba, galima parengti, kažkur iš-mokyti naują specialistų kartą, bet tai juk brangiai kainuos. Kai nėra gyvento-

jų pertekliaus, klausimas, ar tie nauji specialistai bus lietuviai, kurie norės ten gyventi ir už-siimti atomine energetika. Ne-nustebčiau, jei tai bus japonai, o tikriausiai – kinai, baigę JAV ar Prancūzijos universitetus.

– Savo atomines elektrines stato baltarusiai ir rusai. Gal pigiau ir paprasčiau būtų pirkti jų elektrą?

– Visi sako: jei būsime ener-getiškai priklausomi nuo kaimy-

nų, mus gali ištikti visokios tragedijos. Manyčiau, kad pirkimas nėra toks bau-bas, kaip atrodo.

Pirkdami elektrą pinigus atiduodame mažais gabaliukais – kaip už buto nuo-mą. Statydama savo atominę elektrinę dabartinė karta atiduos daug valstybės pinigų. Ar tai netaps dar vienu pretekstu pasakyti: gal geriau aš Anglijoje ar Nor-vegijoje laimingai kursiu virtualią Lietu-vą – su vėjo jėgainėmis, hidroenergeti-ka, norvegiškomis dujomis, braškėmis ir viskuo kitkuo?

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Žalieji įsitikinę, kad Visagino atominė elektrinė Lietuvai – per daug sunki našta.

ė

Savo nuomonę galite

išsakyti 15min.lt

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Esate statistinis indėlininkas – jums dau-giau nei 50 metų, bankui patikėjote saugo-ti apie 5 tūkst. Lt indėlį. Galvodamas, kad tų pinigų gali bet kada prireikti, sausio mė-nesį jūs pasidėjote indėlį sąlyginai trum-pam laikotarpiui – vieneriems metams.

Bankai už metų trukmės terminuotąjį indėlį litais siūlo nuo 0,3 iki 3,25 proc. pa-lūkanas, o prognozuojama metinė infl ia-cija – 3,4 proc.

Tad 2013 metų sausį jūs būsite ne už-dirbęs, o praradęs: priklausomai nuo to, kokį banką pasirinkote, už savo 5 tūkst. Lt galėsite nusipirkti jau tik maždaug 4844–4987 Lt vertės prekę ar paslaugą.

Bankams litų nereikiaLietuva, nors nėra euro klubo narė, yra labai priklausoma nuo euro zonos. Eu-ropos centriniam bankui (ECB) sumaži-nus bazinę palūkanų normą iki 0,75 proc.,

rekordiškai krito ir paskolų, indėlių pa-lūkanos. Pasistengta, kad žmonės, užuot taupę, keliautų į parduotuves ir skatintų ekonomiką.

„ECB netiesiogiai skatina žmones sko-lintis, išlaidauti, o ne taupyti pinigus“, – „15min“ sakė banko „Nordea“ ekonomis-tas Žygimantas Mauricas.

Tuo metu šalyse, vykdančiose neprik-lausomą pinigų politiką, indėlį padėjęs gyventojas gali nors iš dalies apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos. „Nordea“ indėlininkas Švedijoje už metinį indėlį gauna 2,95 proc. palūkanų, o Lietuvoje beveik keturis kartus mažiau – 0,8 proc. SEB bankas Švedijoje siūlo 1,95 proc. pa-lūkanų už metinį indėlį, o Lietuvoje – vos 0,3 proc.

Kodėl taip yra? „Tose šalyse centriniai bankai laiko didesnes bazines palūkanų normas (...) Bazinės palūkanų normos yra kaip dirigentas, kuris diktuoja sąly-gas visoms komercinių bankų palūka-noms. Jeigu bazinės palūkanų normos yra mažos, tai ir kitos palūkanų normos bus mažos“, – aiškino Ž.Mauricas.

Todėl, kol, pavyzdžiui, lietuviai ir lat-viai nervinasi dėl mažėjančių savo san-taupų, Lenkijos indėlininkai džiaugiasi maždaug 4 proc. metine grąža. Panašias palūkanas už metinį indėlį Lietuvoje gali pasiūlyti tik rizikingai investuojančios kredito unijos. Kiek didesnes palūka-nas siūlo ir Lietuvos kapitalo bankai, tuo metu Skandinavijos šalių fi nansų insti-tucijos už metinį indėlį siūlo iki 1 proc. prieaugį.

„Danske“ banko Finansų maklerio sky-riaus vadovas Kęstutis Celiešius aiškina, kad bankams litų užtenka, todėl jie pa-pildomai ir neskatina gyventojų, norin-čių taupyti litais.

„Bankai skolinti litais dabar nelin-kę. Pagrindinė bankų skolinimo valiuta yra eurai. Finansinėje sistemoje litų yra daug. Litai reikalingi, bet juos sunku pel-ningai įdarbinti. Didelės įmonės veikia

pasaulinėje erdvėje ir gauna pajamas eu-rais, JAV doleriais, o litai daugiau vidinės rinkos, mažoms įmonėms. O jos yra rizi-kingesnės“, – kalbėjo K.Celiešius.

Tačiau, nepaisant to, kad indėlininkų santaupos sparčiai nyksta, į parduotuves jie neskuba – dėl neaiškios ekonomikos ateities vis dar yra linkę saugoti pinigus bankuose.

Šiuo metu komerciniuose bankuose esančių Lietuvos gyventojų indėlių suma siekia apie 48 mlrd. Lt.

Nori sutaupyti – išleisk„Nei mūsų socialinė politika, nei valsty-bės galimybės negali užtikrinti tokios iš-mokos, kokios žmogus norėtų, jei patektų į bėdą“, – sakė SEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji nemano, kad dėl mažėjančių indė-lių palūkanų žmonės išlaidaus. Daugiau-sia žmonių Lietuvoje laiko indėlius iki

5 tūkst. Lt. Todėl, nors tokia taupymo for-ma ir yra nuostolinga, dėl kelių dešimčių litų siekiančių nuostolių gyventojai ne-skuba atsiimti pinigų iš bankų.

„Kam labiausiai skauda galvą dėl tų pi-nigų, tai, ko gero, tiems, kurių santau-pos didesnės nei keliolika tūkstančių litų. Šie žmonės intensyviai ieško, kur galima būtų tuos pinigus padėti“, – sakė J.Varanauskienė.

Dalis didesnes santaupas turinčiųjų per-ka nekilnojamąjį turtą. Registrų centro

12 | Verslas

Kiaura taupyklėIndėliai bankuose jau garantuoja ne pelną, o nuostolį

J.Varanauskienė:

„Labiausiai skauda galvą tiems, kurių santaupos didesnės nei keliolika tūkstančių litų.“

Ž.Mauricas:

„ECB netiesiogiai skatina žmones skolintis, išlaidauti, o ne taupyti pinigus“

Palūkanos už indėlius artėja prie nulio, tad laikyti pinigus bankuose tampa nuostolinga. Turtingesnieji pinigus gelbsti pirkdami nekilnojamąjį turtą, o kiti taupytojai tik stebi, kaip jų santaupas naikina infl iacija.

48 Tiek pinigų

indėliuose Lietuvos bankuose laiko Lietuvos gyventojai.

Skaičius

mlrd. Lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų

partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306590

15min • 2012 m. spalio 5 d.

duomenimis, rugpjūtį pastebimai išaugo sandorių skaičius – gyventojai per mėne-sį nusipirko apie 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų (4,5 proc. daugiau nei liepą).

„Nekilnojamąjį turtą perkantys žmo-nės neretai išsiverčia be skolintų pini-gų, naudoja savo turimas lėšas“, – sakė J.Varanauskienė.

Tačiau žmonės, turintys nedaug santau-pų ir nerandantys geresnės taupyklės nei indėlis, dažniausiai nedaro nieko.

„Žmogus gal ryžtasi pasirinkti ilgesnę indėlio trukmę arba investuoja į valsty-bės taupymo lakštus. Aišku, tie 2 proc. per metus yra maži, palyginti su 9 proc. anksčiau, tačiau yra geriau negu 1 proc. nesiekiančios palūkanos už metinį indė-lį“, – teigė šeimos fi nansų ekspertė.

Kol kas indėlininkai masiškai iš ban-kų nebėga, tačiau daugelis ekonomistų prognozuoja, kad ECB dar mažins bazinę palūkanų normą, vadinasi, tikriausiai dar mažės ir indėlių palūkanos. Tokiu atve-ju indėlininkas, norintis patirti mažesnį nuostolį, turės ieškoti alternatyvų.

Banko „Finasta“ ekonomistės Rūtos Medaiskytės teigimu, labai tikėtina, kad indėlininkai rinksis nekilnojamąjį turtą.

„Kaip alternatyvą indėliams šiuo metu galima svarstyti kapitalo rinkos siūlomas fi nansines priemones (akcijos, obligaci-jos, investiciniai fondai) ar nekilnojamą-jį turtą. Kapitalo rinka Lietuvoje ir toliau lieka mažai kam įprastu investavimo inst-rumentu, o kaip reikiant sumenkusios bir-žos apyvartos bei nepakankamas fi nansų rinkos pažinimas toliau liudija šių prie-monių nenaudai“, – sakė R.Medaiskytė.

„Vienaip ar kitaip, taupymo era Lietu-voje kol kas dar nesibaigs. Tik svarbu, kad

stagnacija neužsitęstų per ilgai ir gyvento-jai perdėm nekrūpčiotų nuo naujos krizės baubo“, – sakė ekonomistė.

Likvidumo spąstaiECB mažina palūkanas, siekdamas paska-tinti ekonomikos augimą, – pinga paskolos, krenta indėlių palūkanos, taigi, žmonės tu-rėtų daugiau skolintis ir pirkti. Tačiau dau-gelį Europos šalių kankina didelis nedar-bas, o turinčius darbą gąsdina kalbos apie antrąją krizės bangą, tad gyventojai išlai-dauti vengia. O valdžia išlaidauti nebegali –daugelio Europos šalių skola yra lygi arba viršija jų bendrąjį vidaus produktą (BVP).

„Niekas tokiomis aplinkybėmis išlai-dauti nenori. (...) Kyla klausimas, ar ne-balansuojame ties vadinamųjų likvidu-mo spąstų riba. Tai tokia ekonomikos būklė, kai palūkanų normos yra žemiau-siame įmanomame lygyje, o ekonomi-kos dalyviai vis tiek nesiskolina, nesko-lina, nevartoja ir ekonomika neauga“, –

sakė R.Medaiskytė. Ekonomikos augimą paskatinti galėtų valdžios sektoriaus iš-laidos, tačiau, ekonomistės teigimu, tai prieštarautų fi nansų tvarumo tikslams –augtų valstybės skola, didėtų biudžeto defi citas.

„Po tokių sudėtingų ankstesnių metų būtų tikrai apmaudu vėl apleisti fi skali-nio stabilumo tikslą, ypač kai Lietuva nu-statyto biudžeto defi cito kriterijaus ne-tenkina jau nuo 2008 metų“, – kalbėjo R.Medaiskytė.

Jos teigimu, kol nepagyvės pasaulio eko-nomika, Lietuvos eksporto rinkos, tol šalies gyventojai būgštaus dėl ateities.

Verslas | 13

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

Palūkanos už indėlius litais

PALŪKANOS (pproc.)Bankas, kredito unija 1 mėn. 12 mmėn. 60 mėn.

DNB 0,05 0,555 1,60„Medicinos bankas“ 1,00 2,700 3,00„Nordea“ 0,05 0,800 1,20SEB 0,05 0,300 1,30„Šiaulių bankas“ 0,50 2,800 3,20„Swedbank“ 0,06 0,555 111111111111111111,,,,,,,,606060660660606060606060606060060606606660606606066606666„Ūkio bankas“ 1,00 3,100 333333333333333333333333333333333333,,,,,,,,,,,,5055050505050505000000000005050000055550505„Finasta“ 1,05 3,255 44444444444444444444444444444444444444444,,,,,,,,0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000„Danske“ 0,15 0,800 1,20202020202020202020200002020200202000000200202002002020202020000KU „Vilniaus kreditas“ 2,50 4,400 5,3000000000000000000000KU „Sostinės kreditas” 2,10 4,500 5,40„Sveikatos kreditas” 1,5 4,8 5,1

Bankai.lt informacija

Greitai gali nebelikti skirtumo, kur

laikyti pinigus – indėlyje banke ar namie

taupyklėje. A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d.14 | Visuomenė

Kaune apsilankęs prezidento A.Stulginskio (1885–1969)anūkas Jonas Linas Juozevičius neslėpė džiaugsmo: „Senelio vardu pavadintas buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas neleis jo pamiršti jaunajai kartai. Ji bent pasidomės: „O kas toks buvo tas Stulginskis?“

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Kas kelerius metus į Lietuvą atvykstantis 57 metų J.L.Juozevičius su žmona Daina A.Stulginskio universitete (ASU) lankėsi pirmą kartą. JAV gimęs, augęs ir Madiso-no mieste (Viskonsino valstija) apsistojęs gydytojas-reumatologas, taip pat dėstantis ir universitete, atidžiai klausėsi ASU rek-toriaus Antano Maziliausko pasakojimo apie senelio vardu pavadinto universite-to veiklą, naujas specialybes ir galimybes jauniems žmonėms.

Gerai, nors ir su ryškiu akcentu, lietu-viškai kalbantis vyras smalsavo, kam kilo idėja Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikti jo senelio, to laikmečio garsaus agronomo ir vieno Ūkininkų sąjungos stei-gėjo, vardą. A.Maziliausko teigimu, tokia mintis kilo agronomui, buvusiam Lietuvos

žemės ūkio ministrui Edvardui Makeliui. Idėja, sulaukusi visuotinio pritarimo, buvo patvirtinta 2011 m. birželio pa-baigoje Seime.

Stebinantis panašumasJ.L.Juozevičiui niekada neteko susi-tikti su garsiuoju savo seneliu.

„Kažkada teko matyti kino fi lmą apie Lie-tuvos prezi-dentus,

tuomet pamačiau savo senelio gestus, eise-ną, laikyseną ir buvau šokiruotas pamatęs jame save“, – universitete apžiūrinėdamas istorines A.Stulginskio nuotraukas prisi-minė J.L.Juozevičius. Jo mama Aldona, vienturtė A.Stulginskio dukra, taip pat yra sakiusi, kad Jonas labai primena jos tėvą.

J.L.Juozevičiaus teigimu, su seneliu juos sieja ne tik išorinis panašumas, bet ir kuklumas, nenoras kalbėti apie save, at-sakomybė už savo veiksmus, pareigos jausmas, idealistinis požiūris į tėvynę.„Senelis, kaip ir visi Nepriklausomybės

Akto signatarai, buvo ypatingas žmogus, visiškai pasišventęs Lietuvai. Ta saujelė in-teligentų iš baudžiauninkų Lietuvos padarė

nepriklausomą ir garbingą šalį“, – kalbėjo J.L.Juozevičius.

Antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas:

„Senelis džiaugtųsi Lietuva“

J.L.Juozevičius

stebėtinai

panašus į savo

senelį, antrąjį

Lietuvos

prezidentą

A.Stulginskį.

E.Ovčarenko

nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d. Visuomenė | 15

Mažos pajamos – ne kliūtis renovacijai

Lengvatinis kreditas

Lina

Jis neabejoja, kad jo senelis šiandien labai džiaugtųsi nepriklausoma lais-va šalimi, nepaisant ją kamuojančių problemų.

A.Stulginskio anūkas prisiminė, kad iš tremties 1956-aisiais į Lietuvą grįžu-siam ir vargiai galą su galu sudurdavu-siam seneliui mama iš Amerikos siųsda-vo siuntinius su siūlais, medžiagomis, kava, kuriuos pardavęs A.Stulginskis galėjo išgyventi.

Mama laiko vairavimo egzaminusApie senelį J.L.Juozevičius daugiau-sia sužinojo iš savo mamos. Garbaus amžiaus moteris vis dar yra labai gyvybinga.

„Jai jau 91 metai, bet ji yra labai sava-rankiška ir net automobilį vis dar vairuoja.

Mamai kasmet tenka perlaikyti vairavimo egzaminą, ir ji kiekvienąkart jaudinasi, kad nebegaus vairuotojo pažymėjimo“, –šypsojosi bent kartą per mėnesį mamą aplankantis sūnus.

Džiaugiasi išmokęs lietuviškaiJ.L.Juozevičius yra laimingas galėdamas suprasti ir kalbėti gimtąją savo senelių kalba.

„Mūsų tėvų karta, kuri turėjo bėgti iš Lietuvos per karą, galvojo, kad liks pasku-tiniai lietuviai, nes visa tauta bus nušluo-ta, ištremta į Sibirą. Todėl tą sakė ir savo vaikams: „Būsite paskutiniai lietuviai.“ Džiugu, kad taip neatsitiko. Tik tėvų dėka išmokome lietuviškai, nes jie buvo idea-listai, kūrė lietuviškas mokyklas“, – pa-

sakojo A.Stulginskio vaikaitis.

Su žmona namuose jis dažniausiai ben-drauja angliškai, tačiau su devyniolikmete dukra stengiasi kalbėti lietuviškai.

„Dukra lietuviškai mokslinių straipsnių skaityti negali, bet buityje susikalba. Norė-tume, kad ji atvyktų į Lietuvą kokį semes-trą pastudijuoti, geriau išmoktų kalbą“, – savo ir Čikagoje gimusios žmonos Dainos norą atskleidė J.L.Juozevičius.

Vis tik į ASU rektoriaus pasiūlymą rinktis studijas jo vadovaujamame universitete, tris dešimtmečius mediku dirbantis vyras šypsodamasis atsakė aptakiai: „Ji neseniai perėjo nuo dailės prie vadybos, tai neži-nau, ar jai tiktų A.Stulginskio universitetas. Mano mama ir tėvas buvo medikai, mano seserys – mokytojos, tad nuo žemės ūkio nutolome. Tuo tarpu senelio broliai net emigravę į JAV liko ūkininkais.“

ų

d -

, s

-s i

a-oja.

Maegkašyap

DžJ.Lsuka

LietintavaDžišl

Užsk. Nr. 306544

wikimedia.org nuotr.

2012 m. spalio 5 d. | Energetinė nepriklausomybė UAB „Visagino atominė elektrinė” viešinimo informacija.

Visagino atominė elektrinė (VAE) –regioninis projektas, kurį ketina įgyvendinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos bendrovės ir strateginis investuotojas „Hitachi“. Būtent šios keturios bendrovės padengs fi nansinius kaštus, kurių prireiks projektui įgyvendinti.

Galimybė tapti eksportuotojaisSkaičiuojama, kad VAE statybos visoms keturioms pro-jekto partnerėms iš viso atsieis 17 mlrd. Lt, tačiau ši suma bus surinkta kiekvienai iš jų įnešus savo dalį. Estijos ener-getikos įmonė „EestiEnergia“ planuoja investuoti 22 proc. reikalingos sumos, Latvijos „Latvenergo“ ir strateginis in-vestuotojas „Hitachi“ – kiekvienas planuoja įnešti po 20 proc. atominės statyboms būtinos sumos. Numatyta Lie-tuvos bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ dalis nau-jai statomoje elektrinėje – 38 proc., t. y. apie 6,5 mlrd. Lt.

„Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo gana didelė, ta-čiau siūlyčiau į ją pažvelgti iš kitos pusės. Tai apytiksliai tiek, kiek per trejus su puse metų sumokame Rusijai už importuojamą elektrą bei dujas, skirtas elektros ener-gijos gamybai, pirkti. Pirkdami iš kitos šalies, remiame jų infrastruktūrą, darbo vietas, o kartu ir biudžetą. Vie-toj to, pasistatę savo jėgainę – galėsime šiuos pinigus išlaikyti Lie-tuvoje“, – sako UAB „Visa-gino atominė elektrinė“

generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.Tokį patį požiūrio tašką siūlo ir ekonomistas Gitanas

Nausėda. Dalyvaudamas SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme, jis taip pat priminė kaštus, kiekvienais metais atsieinančius už im-portuojamą energiją. „Jei nieko nekeisime, darysime tą dar 20–30 metų. Tai yra sumokėsime kokį 30 milijardų litų“, – priminė ekonomistas.

Jo nuomone, vienas svarbiausių ar-gumentų, kodėl Lietuva turėtų statyti nuosavą elektrinę – gamybos skatinimas ir jau turima atominės energetikos plė-tojimo patirtis. „VAE yra siektinas daly-kas, kuris padidintų mūsų galią generuoti elektros energiją, užtikrintų mūsų bazinių poreikių tenkinimą, ir, pagaliau, paverstų Lietu-vą elektrą eksportuojančia, o ne importuojančia valstybe. Labai lengva sakyti, jog mes viską ga-lime importuoti. Taip, nusipirkti galime daug ką, tačiau klausimas – iš ko? Iš paskolų, pašal-pų? Mes turime gaminti gaminius, prekes, pas-laugas, jas eksportuoti, o iš eksporto įplaukų tenkinti savo reikmes“, – sakė G. Nausėda, pabrėždamas VAE naudą.

Skolinamasi bendrovės varduPasak R. Vaitkaus, 6,5 mlrd. Lt, kuriuos UAB „Visagino atominė elektrinė“ pri-valės investuoti į projektą, nebus paim-ti iš Lietuvos biudžeto. Juos sukaupti planuojama dviem būdais. Apie pusę lėšų bendrovė gali skirti pati iš vidinių išteklių, o kitą pusę planuojama skolintis iš tarptautinių kredito agentūrų. Panašiai turėtų elgtis ir kitos regioninės partnerės Latvija bei Estija.

„Svarbu tai, kad skolos grąžinimui rei-kalingos lėšos jau dabar įtrauktos į numa-tomą kilovatvalandės gamybos kainą, t.y., 18 ct/kWh, todėl skolos nereikia bijoti – ji atominės pagaminamos elektros kainos neišpūs. Be to, noriu dar kartą pabrėžti,

kad skola priklausys UAB „Visagino atominė elektrinė“, o ne valstybei“, – komentuoja Visagino AE vadovas.

Remiantis Ūkio ministerijos atliktais skaičiavimais, VAE elektros gamybos kaina turėtų būti apie 18 ct už kilovatva-landę. Į šia sumą įskaičiuota ne tik elektros pagaminimo savikaina, bet ir dividendai strateginiam investuotojui, lėšos paskoloms grąžinti ir pan. Tai, jog tokia kaina yra pa-grįsta, leidžia manyti ir dar 2003–2004 m. Kauno techno-logijos universiteto (KTU) parengta studija, lyginanti dvi galimas alternatyvas, susijusias su galimybėmis vietoje uždaromos Ignalinos atominės elektrinės statyti gamti-

nėmis dujomis kūrenamą šilumi-nę elektrinę arba naują atominę.

„Netgi tada, kai gamtinių dujų kaina buvo žymiai mažesnė nei

dabar, ekonomiškai patrauklesnis atrodė atomi-nės elektrinės variantas. Įvertinus visas įmanomas išlaidas, kilovatvalandės kaina turėjo kainuoti apie 16–17 ct. Šiuo metu, nepaprastai išaugus ir

toliau augant organinio kuro (naf-tos, dujų, net biokuro) kainoms, atominės energetikos ekonominis patrauklumas tiktai didėja“, – aiški-na prof. habil. dr. Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius.

Jo teigimu, branduolinio kuro kaina elektros energijos kaino-je sudaro tik apie 10 proc., todėl

net ir dvigubai pabrangus uranui, elektros kaina padidėtų nežymiai. Tuo tarpu organinio kuro kaina su-daro apie 70 proc. elektros kainos, todėl net ir nežymus kuro kainos padidėjimas – skaudžiai atsiliepia

galutinei elektros kainai.Dėl šios priežasties, šiuo metu Lie-

tuvoje veikiančios elektrinės – visiškai nekonkurencingos. Vėjo jėgainių pa-gaminamos elektros kilovatvalandė, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą supir-

kimo tarifą, kainuoja vidutiniškai 36 ct, naujausias Elektrėnų elekt-rinės blokas elektros pagamina už

maždaug 35 ct/kWh, priklausomai nuo tuo metu esančios dujų kainos, kurias elektros gamybai naudoja elektri-nė, o biomasės elektrinių gaminama elektra, dėl nu-statyto supirkimo tarifo jose, šiuo metu siekia viduti-niškai 45 ct už kWh.

Skaičiuojama, kad visų partnerių –

Lietuvos, Latvijos bei Estijos energetikos

bendrovių bei „Hitachi“ – investicijos į

naujosios atominės elektrinės statybas

sieks iki 17 mlrd. litų. Vietos verslas gali

atlikti darbų ir įsisavinti apie 30 proc. viso

projekto vertės. Tai yra – pretenduoti į

maždaug 5 mlrd. litų. Be to, statybų metu

bus įdarbinta apie 6000 žmonių.

Faktai

R. Vaitkus: „Pirkdami iš kitos šalies,

remiame jų infrastruktūrą,

darbo vietas, o kartu

ir biudžetą. Vietoj to,

pasistatę savo jėgainę,

galėsime šiuos pinigus

išlaikyti Lietuvoje.“

Citata

VA

E a

rch

. n

uo

tr.

VAE – bendras keturių bendrovių projektas

2012 m. spalio 5 d. | Energetinė nepriklausomybė Apmokėta įmonės lėšomis.

Kai apie 2080 m. ateis laikas uždaryti šiuo metu planuojamą Visagino atominę elektrinę (VAE), jos darbo metu panaudotas branduolinis kuras bei kitos radioaktyvios atliekos tikrai sukels gerokai mažiau problemų nei šiuo metu uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekos. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, naujajai jėgainei reikės gerokai mažiau kuro, o antra – po 60 metų jau bus sukurta atitinkama infrastruktūra ir įgyta patirtis.

Atliekos – saugomos kartu„Klaidingai baiminamasi, jog pastačius VAE, savo vai-kams bei anūkams užkrausime papildomų problemų dėl panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyvių atliekų saugojimo. Reikėtų nepamiršti, kad, norime to ar ne, ta-čiau Lietuva jau yra ir liks branduoline valstybe. Tokiais tapome dar 1974 m., kai buvo pradėta statyti didžiausius pasaulyje reaktorius turėjusi Ignalinos atominė“, – sako UAB „Visagino atominė elektrinė“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Ignalinos atominės elektrinės patirtis, viena iš tų prie-žasčių, kodėl sprendžiant trijų Baltijos valstybių energe-tinės nepriklausomybės klausimus, naujos atominės vieta buvo pa-rinkta Lietuvoje. Taip pat, ši patirtis yra ir viena priežas-čių, kodėl uždarant Visagino AE, šis procesas vyks gero-kai sklandžiau. Ypač kalbant apie tokio tipo jėgainėse susi-darančias radioaktyvias atlie-kas, nes tuo metu jau tikrai bus sukurta visa saugojimo infrastruktūra.

„Branduolinių atliekų, turiu galvoje, panaudotą branduolinį kurą ir kitas radioaktyvias atliekas, saugojimą būtų galima laikyti problema tik tuo atveju, jei Lietuva nie-kada nebūtų eksploatavusi Ignalinos atominės elektri-nės, neturėtų būtinos infras-truktūros, reguliavimo institucijų (VATESI, RATA, RSC), jeigu nebūtų

likusios atliekos, susidariusios veikiant IAE“, – primena prof. habil. dr. Jonas Gylys, Kauno technologijos uni-versiteto Energetikos technologijų instituto direktorius.

Anot mokslininko, naujoji jėgainė per 60 metų eks-ploatacijos laikotarpį sunaudos daug mažiau branduo-linio kuro nei IAE per 25 savo veiklos metus. Tai reiškia ir gerokai mažiau radioaktyvių atliekų. Be to, VAE pa-naudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas bus galima talpinti į tuos pačius atliekynus, kuriuose bus patalpintas ir IAE panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyvios atliekos.

„Lietuva šiaip ar taip privalės per artimiausius metus išspręsti branduolinių atliekų saugo-

jimo klausimus. Saugant Visagino AE atliekas procesas bus toks pat kaip ir Ignalinos AE. Galbūt už-

teks net tik praplėsti saugojimo aikšteles, naudoti kitus konteine-rius. Atvirai kalbant, panaudoto branduolinio kuro bei radioak-

tyviųjų atliekų tvarkymas yra ne technologinė ar ekonominė proble-

ma, o politikų ir interesų grupių kurs-tomų baimių išdava“, – sako J. Gylys.

Lėšos kaupiamos nuo pradžiųPanaudotas branduolinis kuras sau-gomas dviem etapais. Iš pradžių, išimtas iš reaktoriaus, jis apie 5–10 metų laikomas vandens baseinuo-se greta reaktoriaus. Tai vadinama

trumpuoju saugojimu. Tik sumažė-jus spinduliuotei bei kuro temperatūrai, jis perkeliamas į ilgojo saugojimo vietą, kurioje išbūna 50 metų.

Vėliau panaudotas branduolinis kuras galėtų būti lai-dojamas giliai, 0,5–1 km gylyje po žeme, bazalto, grani-to uolienose, druskos kasyklų šachtose, molio grunte ir kt. Saugiai izoliuotas nuo biosferos toks kuras ir ki-tos labai aktyvios branduolinės atliekos ten gali slypėti šimtus ir tūkstančius metų. Tiesa, kai kurios valstybės nesirengia panaudoto branduolinio kuro saugoti taip giliai, nes šiuo metu – jau sukurtos technologijos, ku-rios leidžia panaudotą kurą naudoti dar kartą naujos energijos gavybai.

Vienas pagrindinių naujosios Visagino atominės elekt-rinės skirtumų nuo Ignalinos jėgainės – lėšų branduo-linio reaktoriaus sustabdymui kaupimas. „Nebus taip, kad staiga, atėjus laikui uždaryti VAE, bus pradėta ieš-koti lėšų šiam procesui. Jau dabar į bendrą projekto vertę šios išlaidos yra įskaičiuotos ir bus kaupiamos – nuo pat elektrinės darbo pradžios“, – teigia UAB „Visagino ato-minė elektrinė“ Branduolinės saugos skyriaus viršinin-kas Linas Koraliovas.

Ja, pritaria ir prof. J. Gylys. Pasak jo, į projekto vertę įtraukti ne tik ilgojo saugojimo kaštai, bet ir branduolinio kuro bei kitų susidariusių radioaktyvių medžiagų laido-jimo išlaidos. „Norėčiau dar pridurti, kad branduolinio kuro laidojimo technologijos yra žinomos ir pakankamai gerai ištirtos. Lietuvoje šis kuras iki šiol nelaidojimas tik todėl, kad nėra politinio sprendimo. Iš kitos pusės, tų atliekų dar nesusikaupė tiek daug, kad reikėtų kelti triukšmą“, – sako J. Gylys.

Panaudotas branduolinis kuras netaps problema ateinančioms kartoms

Pasak strateginio investuotojo bei technologijos tiekėjo,

gaminsiančio reaktorių, „Hitachi“ atstovo Terry Kubo,

Visagino atominei elektrinei (VAE) skirto branduolinio

reaktoriaus gamyba dar nepradėta. Tai lemia itin griežtos

licencijavimo bei saugumo sąlygos.

„Kiekvieno reaktoriaus gamyba, nuo visų būtinų

medžiagų įsigijimo iki jo atgabenimo į konkrečią vietą,

šiuo atveju, Visagino atominę elektrinę, užtrunka apie

3–4 metus. Reaktoriaus, kuris turėtų būti pastatytas

Lietuvoje, dar nepradėjome gaminti, nes visos

pagrindinės reaktoriaus dalys, pradedant atskiromis

dalimis, baigiant gamybos metodais – turi būti

suderinti su konkrečios šalies ir net regiono saugumo

nuostatais“, – sako Terry Kubo.

Kartu jis paneigia ir Lietuvoje sklandančius gandus, jog

VAE bus pastatytas jau anksčiau pagamintas reaktorius

arba jam bus panaudotos kitiems reaktoriams gamintos

dalys. „Tos pačios dalys ir negalėtų būti panaudotos

skirtinguose reaktoriuose, nes jos – neatitiktų standartų ir

negautų licencijos“, – pabrėžia T. Kubo.

Taip yra dėl labai griežtų pasaulyje galiojančių

branduolinės energetikos saugumo reikalavimų. Gaminant

reaktorių, nuolat atliekami tyrimai, tikrinamas procesas,

kokybė. Tik įvertinus visus šiuos veiksnius gali būti

suteikta licencija, leidžianti naudoti reaktorių.

„Nėra taip, kad branduoliniai reaktoriai „štampuojami“

pagal vieną identišką projektą. Atvirkščiai, kiekvienam iš

jų rengiamas ne tik atskiras projektas, bet ir technologinio

gamybos proceso grafi kas bei kokybės užtikrinimo

programa“, – priduria UAB „Visagino atominės elektrinės“

Saugos ir licencijavimo departamento direktorius dr.

Gintautas Klevinskas.

Parinkus naujosios VAE strateginį investuotoją – Japonijos

„Hitachi“, Lietuvoje bus statomas pažangusis III+ kartos

verdančiojo vandens reaktorius ABWR. Tokio tipo

reaktoriai – jau išbandyti praktikoje, o JAV branduolinės

energetikos reguliatorius (NRC) ABWR reaktorių įvardijo

kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje

esančią technologiją, kurios saugos lygis yra didesnis už

griežčiausius jų reikalavimus.

Kiekvienas branduolinis reaktorius – unikalus

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę

Lietuva tapo labiausiai nuo elektros

importo priklausanti valstybė Europos

Sąjungoje. Šiuo metu šalis perka

daugiau kaip 60 proc. elektros ir 80

proc. visų reikalingų energijos išteklių.

Energetiškai saugiomis laikomos valstybės,

importuojančios apie 15 proc. elektros

energijos išteklių.

Faktai

VAE arch. nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d.18 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Olimpiniai čempionai laužo ietis dėl valdžios. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) laukia įdomiausi prezidento rinkimai per 24 metus. Spalio 12-ąją 103 balsavimo teisę turintys LTOK nariai naują vadą rinks iš dviejų olim-pinių čempionų – 46 metų šaulės Dainos Gudzinevičiūtės ir 40 metų disko metiko Virgilijaus Aleknos.

Skirtinga taktikaSporto žvaigždės veržia-si į postą, kuris nuo 1988 metų priklausė 61 metų Artūrui Poviliūnui. „Dau-geliui žmonių atrodau kaip mamutas, metų metus sė-dintis vienoje vietoje. Aš ne-sėdėjau – dirbau. Bet ateina lai-kas, kai supranti, kad nebegali daug duoti. Laikas užleisti vietą jaunesniems ir veržlesniems“, – savo sprendimo pasitrauk-ti motyvus aiškino paskutinę savaitę va-dovaujantis Olimpinio komiteto vadovas.

Ilgametė LTOK prezidento bendražy-gė D.Gudzinevičiūtė viešai prabilo apie A.Poviliūnui darytą spaudimą palikti postą.

Vėliau patikslino, kad spaudimu vadino Seimo Antikorupcijos komiteto vadovo Li-gito Kernagio užklausimus dėl fi nansinės

LTOK veiklos, užsiminė ir apie neva išsa-kytus grasinimus užsiundyti ant Olimpi-nio komiteto Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Rinkimų kovoje D.Gudzinevičiūtė muša taip, kaip šaudė į taikinius stendinėje aikš-telėje. Kandidate ji tapo todėl, kad demo-kratiškoje visuomenėje turi būti daugiau nei vienas pretendentas į postą, o V.Alekna patinka ne visiems. Be to, ji ir labiau pa-tyrusi, ir visapusiškiau išsilavinusi už konkurentą.

Dukart olimpinis čempionas V.Alekna pasirinko kitokią taktiką. „Tapęs preziden-tu viceprezidento postą siūlyčiau Arvydui Saboniui ir Dainai, kurią noriu matyti savo komandoje“, – pareiškė kandidatas į LTOK vadovo postą.

D.Gudzinevičiūtė dar likus porai savaičių iki rinkimų paskelbė, kad jos komanda jau

suburta, ir nurodė žmones, kurie jai padės. „Revoliucijų nebus

– bus evoliucija. Tęsime dar-bą su naujais žmonėmis, naujomis idėjomis“. Vieša V.Aleknos komanda – kol kas tik jis pats ir sutikimą viceprezidentu tapti da-

vęs A.Sabonis.

Dvi kariaunosAbiem olimpiniams čempionams

paskelbus savo ketinimus, sporto visuome-nė ėmė svarstyti, kas, su kuo ir kodėl: esą D.Gudzinevičiūtė – A.Poviliūno statytinė, V.Alekna – irgi marionetė, kurią į viršūnę stumia didžiausių bei turtingiausių spor-to šakų federacijų vadovai, norintys dar daugiau įtakos bei dar didesnės riekės nuo

Karas dėl lietuviško Olimpo Gimė 1972 m. vasario 13 d.

Terpeikiuose, Kupiškio raj.

V.Alekna vienas žymiausių visų laikų

Lietuvos lengvaatlečių. Jis 2000 m. ir

2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių

čempionas ir rekordininkas, dukart

Pasaulio čempionas (2003 m. ir 2005

m.), Europos čempionas (2006 m.)

bei prizininkas, daugkartinis Lietuvos

čempionas ir rekordininkas.

V.Aleknai priklauso antras geriausias

disko metimo rezultatas pasaulyje –

73 m 88 cm. 2012 m. Londono olimpi-

nėse žaidynėse V.Alekna užėmė

4 vietą, o karjerą baigė šį rugsėjį.

V.Alekna keturis kartus laimėjo

geriausio Lietuvos sportininko

ir po kartą Pasaulio bei Europos

geriausio lengvaatlečio titulą.

Nuo 1995 m. V.Alekna dirbo

Lietuvos prezidento asmens

sargybiniu. 2011 m. rudenį jis tapo

Vidaus reikalų ministerijos patarėju

sporto klausimais.

Gimė 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje.

Nuo 1986 m. Lietuvos stendinio šaudy-

mo rinktinės narė. Pasiekė ir pagerino 9

Lietuvos rekordus. 1988–1989 m. TSRS

rinktinės narė. 1988 m. laimėjo Euro-

pos čempionato aukso medalius asme-

ninėse ir komandinėse varžybose, TSRS

taurę. 1988, 1989, 1992 m. pasaulio

policijos čempionatuose laimėjo aukso,

1992 m. Europos čempionate – sidabro

ir bronzos medalius.

Šaudymo į skriejančius taikinius rungtis

moterims į olimpines žaidynes įtraukta

nuo 2000 m. Sidnėjaus olimpiados.

D.Gudzinevičiūtė tapo Sidnėjaus

olimpine čempione, pasiekusi

olimpinį rekordą. 2002 m. Pa-

saulio čempionate Suomijoje ji

užėmė 2 vietą, 2005 m. Europos

čempionate Serbijoje taip pat

iškovojo sidabrą. 2008 m. Pekino

olimpinėse žaidynėse liko penkta.

D.Gudzinevičiūtė dirba Valstybės sie-

nos apsaugos tarnyboje.

Virgilijus Alekna Daina Gudzinevičiūtė

-ai-

73 m 8

nė

L

sarg

suburjai

–

Dv

ukta

.

15min • 2012 m. spalio 5 d. Sportas | 19

fi nansinio LTOK pyrago. Dažnai minimos ir konkrečios pavardės – Krepšinio federaci-jos generalinis sekretorius Mindaugas Bal-čiūnas bei Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Kandidatai šias teorijas neigia. „Nesu gir-dėjusi apie A.Poviliūno paramą. Jis net ne-siūlė man viceprezidentės posto“, – ironi-zavo D.Gudzinevičiūtė, primindama, kad V.Alekna tokį pasiūlymą buvo gavęs.

„Mano kandidatūrą iškėlė ne tik Krepši-nio ir Lengvosios atletikos federacijos. Yra ir kitų, kurios viešai savęs neįvardijo“, –tikino V.Alekna, bet kitų savo rėmėjų taip ir nenurodė.

Nors abu kandidatai tvirtina, kad neka-riauja, o tarpusavyje normaliai bendrauja bei siekia vienybės, užkulisių karas aiškiai matomas.

Žibalo į ugnį šliūkštelėjo Lietuvos spor-to federacijų sąjungos (LSFS) preziden-tas Rimantas Kveselaitis, viešai pareiškęs, kad jo vadovaujama organizacija palaiko D.Gudzinevičiūtės kandidatūrą.

Vienas V.Aleknos šalininkų Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Ur-banavičius reagavo viešai pabrėždamas, kad R.Kveselaitis galėjo išsakyti tik LSFS prezidiumo, o ne federacijų nuomonę: „Toks visuomenės klaidinimas nėra geras dalykas. Tai, ką jie pateikė, yra melaginga informacija.“

V.Aleknos bendraminčiai taip pat pabrė-žia, kad D.Gudzinevičiūtė yra pažadėjusi vi-ceprezidento postą vienam LSFS vadovų –šios organizacijos sekretoriui Valentinui Paketūrui. Kitoje barikadų pusėje keliamas klausimas, ar Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui A.Saboniui būtų etiška užimti LTOK viceprezidento postą.

„Arkliukas“ – skaidrumasArtėjant rinkimams abu kandidatai intensy-viai pristatinėja savo programas. Kai kurie jų punktai sutampa – ir D.Gudzinevičiūtė, ir V.Alekna sieks vienyti sporto visuomenę,

ir vienas, ir kitas ketina garantuoti didesnį fi nansinės LTOK veiklos skaidrumą.

„Jeigu apie tai kalbame, vadinasi, trū-ko“, – atsakė V.Alekna, paklaustas, ar to skaidrumo iki šiol trūko.

Legendinis disko metikas ketina pasido-mėti loterijų bendrovės „Olifėja“, kurios vienas steigėjų yra LTOK, fi nansais. Klau-simų V.Aleknai kelia ir atskirą biudžeto ei-lutę LTOK fi nansinėse ataskaitose turintis olimpinis fondas, apie kurio egzistavimą dauguma Olimpinio komiteto narių suži-nojo tik paaiškėjus, kad 4,5 milijono fondo litų įšalo bankrutavusiame „Snoro“ banke.

„Manau, kad galėčiau pritraukti papil-domų rėmėjų pinigų“, – tikino V.Alekna ir pridūrė, jog tapęs prezidentu planuoja padidinti LTOK biudžetą nuo 16 mln. iki 18 mln. Lt. 70 proc. šių lėšų būtų skiriama fe-deracijoms, o administracinėms išlaidoms –tik 10 proc. Be to, šią dalį sudarytų iš priva-čių rėmėjų surinkti, o ne „Olifėjos“ pinigai.

„Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes da-bar viskas apipinta mitais“, – pripažino ir D.Gudzinevičiūtė, pateikusi išsamią ir iki trylikos konkrečių punktų išplėtotą rinki-mų programą.

Joje suformuluotas platus tikslų sąrašas: nuo profesionalių sportininkų socialinių ga-rantijų iki didesnio dėmesio žiemos sporto šakoms, nuo LTOK organizacinio atsinau-jinimo iki siekio, kad sportui būtų skiria-mas didesnis dėmesys valstybės mastu ir visuomenėje.

Iki olimpinės šachmatų partijos pabaigos liko vos savaitė. Figūros lentoje baigiamos rikiuoti. Spalio 12-ąją visi šoviniai bus iššau-dyti, o diskai – išmėtyti: Lietuvos olimpinė šeima turės naują vedlį.

A.Poviliūnas savo

įpėdinių dvikovą

stebi tylomis.

T.Lukšio/BFL nuotr.

V.Alekna:

„Manau, kad galėčiau pritraukti papildomų rėmėjų pinigų.“

D.Gudzinevičiūtė:

„Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes dabar viskas apipinta mitais.“

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

15min • 2012 m. spalio 5 d.20 | Gazas.lt

Ramūnas Fetingis, Paulius Sviklas – specialiai „15min“ iš Paryžiaus

Romantiškasis Paryžius kas antrą rudenį tampa pasauline automobilių sostine. Deja, romantikos šių metų automobilių parodoje „Mondial de l‘Automobile“ nelabai daug. Prieš dvejus metus Paryžiuje automobilių gamintojai atvirai pripažino, kad dar neatsigavo po praūžusios krizės. Šiemet įtampa dar padidėjo.

Niūrios nuotaikosKiekvienoje Paryžiaus parodoje į bendrą konferenciją renkasi didžiųjų Europos au-tomobilių gamintojų koncernų vadovai. Šiemet kai kurie jų teigė, kad jaučiasi taip, lyg rinka griūtų, o jie vis tiek priversti pri-statyti jau iš anksto pasmerktus naujus automobilių modelius. Tačiau žengti koja kojon su konkurentais būtina. Tik stabte-lėsi – ir būsi suvalgytas.

„Europos automobilių rinka yra tragiška ir tai dar ne pabaiga“, – atviravo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas ir „Fiat-Chrysler“ koncerno vadovas Sergio Marchionne.

Kiek ramiau jaučiasi „Volkswagen“ vado-vybė. Šio koncerno vyriausiasis fi nansinin-kas Hansas Dieteris Poetschas netgi leido sau pasišaipyti iš S.Marchionne: „Abejoju,

ar visi gamintojai išgyvens be vyriausy-bių pagalbos. Ypač nukentės tie iš Pietų Europos, kurie gamina mažus automobi-lius.“ D.Poetschas turėjo omenyje tai, kad „Fiat“ koncerno vadovas jau kelis kartus buvo susitikęs su Italijos premjeru aptarti apverktinos koncerno fi nansinės būklės ir galimų fi nansinių injekcijų.

Didelės nuolaidos – blogas ženklasRugpjūtį Europos naujų automobilių rin-ka smuko dar 7 proc. ir tai buvo vienuolik-tas iš eilės mėnuo, kai pardavimai mažėja.

Europoje automobilių gamintojai siūlo iki šiol neregėtas nuolaidas. Jie visais bū-dais siekia skatinti prekybą.

„Kai kurie gamintojai siūlo nuolaidas iki 30 proc. nuo naujo automobilio kainos. Tai tiesiog neįtikėtina ir man primena GM kon-cerno laikus“, – sako „Chevrolet Europe“ vadovė Susana Docherty. Ji prieš 4–5 metus dirbo viena iš direktorių „General Motors“ koncerne JAV. Koncernas, dvejus metus pir-kėjus viliojęs neįtikėtinomis nuolaidomis,

nesugebėjo išgyventi ir 2009 metais bankrutavo.

Šią vasarą net tvirčiau-siai Europoje ant kojų stovintis „Volkswagen“ koncernas ankstesnės laidos „Golf“ automo-bilius prieš naujojo de-biutą pardavinėjo net 20–30 proc. pigiau.

Specialistai sako, kad rin-kai atsigauti prireiks dar bent kelerių metų ir per tą laiką kažkas iš didžiųjų vis tiek turės bankrutuoti. „Mes dar visiškai ne-matome jokių rinkos atsigavimo pradžios požymių“, – pažymėjo „Renault-Nissan“ aljanso vienas vadovų Carlosas Tavaresas.

Jokių eiliųNepaisant niūrių automobilių gaminto-jų nuotaikų, Paryžiaus parodos lankyto-jams galėjo atrodyti, kad šioje rinkoje vis-kas labai gerai – blizgantys automobiliai, įžymybės.

Tiesa, akį rėžė vienas akivaizdus skir-tumas. Palyginti su paroda, vykusia prieš dvejus metus, – dabar šmirinėjo gerokai mažiau žurnalistų.

Anksčiau prieiti prie svarbiausių paro-dos automobilių būdavo neįmanoma mi-sija. Šiemet – jokio vargo.

Prie „Ferrari“ stendo, kur paprastai driek-davosi žurnalistų eilės, šiemet ažiotažą teko kurti dirbtinai. Nesvarbu, kad sten-das pustuštis, vis tiek bent trijų žmonių neleisdavo vidun.

Paryžiaus automobilių paroda:

Šviesos tunelio gale dar nėraDidžiausia prancūziškos parodos žvaigž-

de tapo vokiškas „Volkswagen Golf“

(nuotr. apačioje). Naujos kartos kom-

paktinių hečbekų rinkos madų diktato-

rius pasmerktas būti hitu. Antra pagal

svarbą Paryžiaus naujiena – tiesioginio

„Golf“ konkurento „Renault Clio“ debiu-

tas. Automobilis kardinaliai pasikeitęs

ir atspindi naują „Renault“ automobilių

dizaino kryptį. Atsinaujino ir dar vienas

„Golf“ konkurentas – „Toyota Auris“.

Verti paminėti ir naujojo „Golf“ klonai –

sportiškas „Audi“ S3 ir „Seat Leon“. Dar

viena svarbi didmiesčių gyventojams

naujiena – mažylis „Opel Adam“, kurį ga-

lima susikomplektuoti pagal savo skonį.

Iš didesnės klasės automobilių Paryžiu-

je parodytos dvi svarbios naujienos –

naujos kartos „Ford Mondeo“ ir

„Mazda 6“. Pastarosios debiutas

surengtas prieš mėnesį Maskvoje,

o Paryžiuje debiutavo universalas.

Iš viso parodoje dalyvau-

ja net 214 gamintojų

iš 18 šalių.

Parodos „vinys“

30 Tokią nuolaidą nuo naujo automobilio kainos dabar siūlo kai kurie gamintojai

Skaičius

proc.

1500

1400

1300

1200

1100

1000

Šaltinis: Autotyrimai

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis

Naujų automobilių pardavimų pokytis Lietuvoje 2011–2012 m.

2011 metų duomenys 2012 metų duomenys

vnt.

Europos automobilių gamintojų

asociacijos prezidentas ir

„Fiat-Chrysler“ koncerno

vadovas S.Marchionne

(kairėje) neslepia, kad daugelio

gamintojų padėtis – tragiška.

AFP nuotr.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

15min • 2012 m. spalio 5 d.22 | Kultūra

Kada įsigalioja mirties nuosprendis? Išgirdus nepagydomos ligos diagnozę ar į savo širdį įsileidus baimę gyventi taip, kaip trokšti: mylėti tą, kurio geidi, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tokią dilemą pastaruosius du mėnesius narplioja režisierius Gintaras Varnas, ėmęsis kanadiečių dramaturgo Michaelio MacLennano pjesės „Beat the Sunset“ („Tiksinti bomba“ – liet.).

Neskaityta ir neatversta pjesė G.Varno knygų lentynoje išgulėjo kone 15 metų – nuo to laiko, kai ją režisieriui atgabeno bi-čiulis iš Kanados.

„Vieną dieną ji tiesiog atsidūrė knygų krūvos viršuje. Paėmiau į rankas ir galvo-jau: kas čia tokia?“ – prisiminė G.Varnas. Perskaitęs kūrinį jo nebepaleido.

„Kanadoje ši pjesė buvo statoma kokiais 1995 ar 1997 metais dėl tos pačios homo-fobijos problemos, kuri šiandien ypač ak-tuali mūsų šalyje. Pagal neseną statistiką Lietuva pagal homofobiškumą yra antra po Rumunijos. Arba atvirkščiai: tolerancijos prasme – antra nuo galo. Statistika byloja, kad situacija bauginanti. Tai viena iš prie-žasčių, kodėl noriu apie tai kalbėti teat-re“, – savaitraščiui „15min“ sakė G.Varnas.

Ilgai lauktas profesinis iššūkis„Tiksinti bomba“ – tai nepatogi ir provo-kuojančiai atvira istorija apie du vyrus, išgirdusius neviltį keliančias diagnozes –AIDS bei epilepsija, ir šeimos akyse nu-teistus dėl netoleruojamų jausmų vienas kitam – vaikiškos draugystės virsmo meile.

Pagrindinis vaidmuo spektaklyje pa-tikėtas aktoriui Eimučiui Kvoščiauskui. „Sugundė įdomus aktorinis darbas. Tai – profesinis iššūkis, reikalaujantis ypatingų pastangų. Emociškai ir techniškai sudė-tingas vaidmuo. Turiu persikūnyti į skir-tingas ligos stadijas ir herojaus amžiaus periodus: tai esu suriestas ligos, tai svei-kas. Iš dabarties retrospektyviai šoku į lai-kotarpį, kai herojui buvo 13 ar 18 metų“, – pasakojo E.Kvoščiauskas.

Jo kuriamo personažo charakteris labai spalvingas, daugialypis: jis ir pasimetęs, ir piktas, ir kontroversiškas. „Psichologinis

krūvis – milžiniškas“, – pertraukėlės tarp repeticijų metu prisipažino aktorius.

Emocijų kaleidoskopasRengdamasis vaidmeniui jis prisiminė ir savo paauglystę, domėjosi AIDS liga, ban-dė perprasti emocijas, kurios užplūsta ne-gailestingą diagnozę išgirdusius žmones.

„Tėtis serga, todėl ligoninės pastaruo-ju metu buvo vieta, kur dažnai teko lan-kytis. Todėl man pažįstama ten tvyranti

„Teatras veikia Kino kodas

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

Matyti mirusiuosiusSiužetas ir kontekstas Berniukui Normanui gyventi nelengva. Jis visur mato negyvėlius (kaip jo bendraam-žis iš „Šeštojo pojūčio“). Tuos, kurie slan-kioja tarp gyvųjų, dėl įvairių priežasčių negalėdami išnykti it dūmas iš šios ašarų pakalnės.

O viskas miestelyje prasidėjo prieš porą šimtmečių, kai prisiekusiųjų teismas nu-teisė ir sudegino mergaitę, apkaltintą ra-ganavimu. Ji tiesiog buvo kitokia. Atrodo, kad dabar ilgai brandintas keršto troškimas pažadins kai kuriuos negyvėlius ir zom-biai kartu su ja duos garo miestelėnams. Nebent Normanas perskaitys ištrauką iš vienos ypatingos knygos, atsistojęs prie raganos kapo. Bent taip iki šiol darydavo Normano dėdė valkata. Bet jis ką tik mirė.

Išvados Būkite pasiruošę morališkai, eidami į šį seansą. Tai lėlinis fi lmas vaikams ne visai tradicine tema. O ir personažai ne iš gra-žiųjų, beveik visi spuoguoti, kreivi ir šleivi.

Ne paslaptis, kad paaugliai mėgsta siaubo fi lmus ir siaubo pasakas. Todėl animacinių fi lmų autoriai nusprendė šį rudenį pasiū-lyti kaip niekad daug kraują stingdančių

istorijų. Netrukus kinuose pamatysime istoriją su vampyrais („Monstrų vieš-butis“) bei iš mirusiųjų prikeltu šuneliu („Frankenvynis“). Pridėkime šiuos fi lmus prie anksčiau rodytų „Koralainos ir slapto pasaulio“, „Mirusios nuotakos“ ir gausime visai neblogą kolekciją. Visi tie nežmogiški padarai – puiki priemonė patikrinti herojų bei visuomenės žmogiškumą ekstremalio-mis sąlygomis.

„Paranormanas“ – profesionaliai sukurta ir kraupiai linksma istorija apie visuome-nės nepakantumą keistuoliui, kuris pasi-rodo esąs pats sumaniausias iš visų. Beje, tai pasaulio istorijoje pasitaiko neretai – reikia turėti drąsos pasipriešinti susiklos-čiusioms elgesio arba mąstymo normoms. Taigi, fi lmas iš esmės moko tolerancijos, skatina siekti užsibrėžto tikslo ir lengvai pašiepia minios psichologiją.

Kaip pagerinti pasaulįSiužetas ir kontekstas 2044-aisiais gyvenantis Džo (akt. J.Gor-donas-Lewittas) yra mafi jos samdomas žudikas. Nuošaliame kukurūzų lauke jis periodiškai nušauna ir krosnyje sudegi-na iš ateities siunčiamus pasmerktuosius. Laiko kelionės griežtai draudžiamos, bet mafi ja turi vieną tokią mašiną, veikiančią į vieną pusę.

Viskas klostosi sklandžiai, kol vieną die-ną Džo prieš savo akis išvysta atsiųstą… save patį, tik trisdešimčia metų vyresnį (akt. B.Willisas). Tai vadinasi „kilpos už-darymu“. Gelbėdamas savo ir mylimosios gyvybę, vyresnysis Džo ketina praeityje su-rasti ir likviduoti savo būsimą egzekutorių.

Išvados Laiko kelionių motyvas paliko neišdildo-mą pėdsaką fantastiniame kine. Pakanka prisiminti tokią žanro klasiką, kaip fi lmų ciklą „Atgal į ateitį“, juostas „Terminato-rius“ arba „12 beždžionių“. Labai elegan-tiškai šiuo triuku pasinaudota ir 2010 m. mažo biudžeto britų juostoje „Matmenys: linija, kilpa, susipynę gijos“. Tačiau scena-rijų autoriams tenka gerokai pasukti gal-vą, nes tai itin ambicinga literatūros bei kino porūšis.

Be abejo, laiko kelionių fi lmams iš prin-cipo neįmanoma sukurti visiškai logiško siužeto ir išvengti su tomis kelionėmis su-sijusių paradoksų. Tokių, pavyzdžiui, kaip priežasties–pasekmės ryšio išsaugojimas. Nieko baisaus, juk tai – fantazija. Svarbiau-sia – kad ši priemonė suteiktų papildomą vertę siužetui ir priverstų žiūrovą užmiršti

įvairius neatitikimus arba tiesiog nekreip-ti dėmesio į logines klaidas (o jų visuomet būna).

Fantastinio trilerio „Laiko kilpa“ auto-riams beveik pavyko tą padaryti, kadangi jie daugiausia dėmesio skyrė moralinėms herojų dilemoms (nors ir kraujo bei prie-vartos čia apstu), leido aktoriams sukurti įsimintinus personažus. Be to, ir kai kurie siužete panaudoti triukai yra originalūs bei įtikinami.

Belieka konstatuoti, kad atsirado įsime-nantis fi lmas. Vienas geresnių mokslinės fantastikos kūrinių su fi losofi ne–moraline potekste, sukurtų šiame sezone.

„Paranormanas“ („ParaNorman“)

JAV, 2010 m., 90 min.

Rež. Chrisas Butleris ir Samas Fellas.

Įgarsino: Kodis Smithas-McPhee,

Anna Kendrick,

Tuckeris Albrizzis.

Įvertinimas

„Laiko kilpa“ („The Looper“)

JAV, 2012 m., 120 min.

Rež. Rianas Johnsonas.

Vaidina: Josephas Gordonas-Lewittas,

Bruce’as Willisas,

Emily Blunt.

Įvertinimas

„Tiksinti bomba“ – kamerinis spektaklis.

Apibūdinant muzikiniu terminu – tai

kvartetas. Be E.Kvoščiausko vaidmenis

scenoje kurs Dalia Overaitė, Viktorija

Kuodytė, pakaitomis – Marius Čižauskas

ir Dovydas Stončius.

Koks bus spektaklis savo forma:

modernus, novatoriškas?

„Per pastaruosius keletą metų esu

pastatęs novatoriškų spektaklių –

spektaklių-koliažų kaip „Publika“ ar

„Teiresijo krūtys“. Susidūriau su didžiule

problema – žmonės nesupranta. Tai

man labai liūdna tema. Kalbant apie

„Tiksinčią bombą“, kartais didžiausia

novatorystė yra seniai pamiršta klasika,

nors dauguma teatro kritikų su tuo

nesutiktų. Ir tegul – man visiškai tas

pats“, – numojo ranka G.Varnas.

Retas atvejis, kai pjesė ir spektaklis

baigiasi optimistiškai. „Šiuo atveju

savotiškas happy end‘as yra. Nors liga

niekur nedingo, žmonės susitaiko su

savimi, su aplinka, pasauliu ir nelieka

vieni su savo nelaime“, – apibendrino

G.Varnas.

Spektaklio premjera spalio 14 d.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre,

spalio 28 d. Kauno valstybiniame

dramos teatre.

Grįžimas prie klasikos

15min • 2012 m. spalio 5 d. Kultūra | 23

kaip terapija“

atmosfera. Be to, ieškojome žmogaus, kuris galėtų papasakoti apie AIDS. To-kiu būdu susipažinome su labai įdo-miu žmogumi, profesore, kuri jau 20 metų dirba su AIDS sergančiais ligo-niais. Norėjau susitikti ir su šios ligos paliestu žmogumi, tačiau tokiomis aplinkybėmis niekas nenori kalbė-tis, išgyvena asmeniškai“, – pasakojo E.Kvoščiauskas.

Vaidmeniui padėjo ir fi lmai, knygos. „Skaičiau, kaip žmogus jaučiasi ir el-giasi, sužinojęs žiaurią diagnozę. Kaip priimti tokią žinią? Vieni kaltina save, kiti – aplinkinius. Emocijų kaleidosko-pas“, – palygino aktorius.

Tulžis jau liejasi Kiekvienas vaidmuo aktoriui uždeda štampą: juk ne visi žiūrovai sugeba at-skirti aktorių nuo personažo.

„Oskaras Koršunovas po spektaklio „Shopping and Fucking“ premjeros yra pasakęs, kad dabar visi jį laikys gėju-mi... Tačiau aš apie tai negalvoju. Man šis vaidmuo labai svarbus ir jį vertinu iš profesinės pusės – noriu išpildyti kaip įmanoma geriau“, – sau keliamus tiks-lus įvardijo E.Kvoščiauskas.

Tiesa, prisipažino žinąs, kad po spektaklio anonsu internetiniame por-tale jau pasipylė skaitytojų tulžis. Gir-di, vėl statomas spektaklis apie tuos „pidarus“, „išgamas“, „iškrypėlius“, „ligonius“ ir pan.

„Žmonių reakcijos tik pabrėžia te-mos aktualumą: gėjų ir AIDS tema Lie-tuvoje iš tikrųjų yra tiksinti bomba.

Tuo metu viena iš teatro funkcijų – už-duoti nepatogius klausimus. Be to, gėjų tema spektaklyje net nėra pagrindinė – tiesiog bandoma atskleisti dviejų žmo-nių, nesvarbu, vyrų ar moters ir vyro, ryšį. Tai visų pirma žmogaus kelionė į save“, – svarstė E.Kvoščiauskas.

Liga – griauna, meilė – išgydoTai pjesė ne apie artėjančią nebūtį, o apie gyvenimą. Apie stebuklus, kurie įvyksta, išdrįsus išlaisvinti jausmus. Apie meilę, kuri įkvepia laukti ryto-jaus ir net nepagydomai sergantį ligo-nį sušukti: „Aš sergu, bet esu gyvas!“

Būtent nepagydoma liga spektaklio herojus grąžina į gyvenimą: kai mir-tis jau čia pat – nebėra ko bijoti ir kur trauktis.

Neišvengiamybė padeda atsikratyti jausmų baimės ir net jei liga griauna kūną, meilė išgydo sielą – visas įsise-nėjusias jos žaizdas.

„Tai pakankamai gili pjesė su vidi-nėmis problemomis. Mes norime su-kurti gerą spektaklį – nieko plakatiš-ko čia nėra. Tik tiek, kad pagrindinis personažas gėjus – toks pats žmogus kaip ir visi kiti, – sakė G.Varnas. – Galų gale yra dar viena svarbi tema – įtampa

tarp sūnaus ir motinos. Kaip jai priim-ti savo vaiką ir susitaikyti su jo liga? Motinoms būtų labai verta ateiti pa-sižiūrėti spektaklio: gal jis padėtų iš-vysti situaciją iš šalies. Kartais teatras veikia kaip terapija – padeda gyventi.“

Kaip edukacinė priemonė 2001-aisiais Kauno valstybiniame dra-mos teatre G.Varnas jau statė pana-šios tematikos spektaklį „Tolima šalis“ pagal prancūzo Jeano Luco Lagarce’o pjesę, kur pagrindinis herojus – AIDS sergantis keturiasdešimtmetis homo-seksualas Liuji.

Spektaklis buvo populiarus, teat-ro scenoje rodytas dešimt metų. Kam grįžti prie tos pačios temos? Ar tik G.Varnas nebando joti ant to paties arklio? „Ant ko noriu, ant to ir joju“, –nusišypsojo režisierius.

Kiek surimtėjęs tęsė: „Šiandien – ne viduramžiai, tačiau tekstų girdime la-bai viduramžiškų ar pokarinių stalinis-tinių. Ir tai žeidžia. Jaučiu tame didžiu-lę problemą. Visuomenėje labai daug homoseksualių žmonių, kurie bijo pri-sipažinti, kas jie tokie, bijo atskleisti savo tapatybę prieš tėvus ir kaimynus. Kai kurie meluoja net sau.“

G.Varnas užsiminė apie galimybę, kad naujasis spektaklis bus rodomas ne tik didžiuosiuose šalies miestuo-se, bet ir provincijoje: „Kaip tam ti-kra edukacinė priemonė. Jaunajai kar-tai, ypač Vilniuje, homoseksualai nėra problema. Netolerancija klesti tarp vy-resnių žmonių ir kaimo vietovėse.“

Pagrindinis vaidmuo

G.Varno (dešinėje)

spektaklyje

„Tiksinti bomba“

patikėtas aktoriui

E.Kvoščiauskui.

I.Gelūno nuotr.

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

Tvirtina spektaklį gėjų ir AIDS tema statantis G.Varnas

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Lietuva išsiveržė į priekį – pagal plaučių tuberkuliozės paplitimą Europoje tapome pirmi. Kasmet šia liga mūsų šalyje suserga 1500 žmonių. Dešimtadalis jų – asocialūs, kurie į gydymą dažnai numoja ranka.

Likusieji ilgai ir tyliai bando pasveikti, nuo aplinkinių slėpdami savo ligą, kuri visuo-menėje laikoma didžiule gėda. Tuberku-liozės gydymas – ilgas procesas. Priklau-somai nuo ligos formos, jis gali tęstis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

Gydytis ligoninėje atsisakė Laima (vardas pakeistas – red. past.) tu-berkulioze sergantį patėvį slaugo pati, mat gultis į ligoninę jis atsisakė.

„Patėvis gyvena atskirame kambary-je, naudojasi atskirais indais. Per dieną jis turi išgerti devynias tabletes, ir taip jau dešimt mėnesių, – pasakojo moteris. –Kas mėnesį jį nuvežu į polikliniką, bet jo-kių apsauginių kaukių nedėviu – kažkaip nebijau užsikrėsti. Gydytoja sakė, kad pa-tėviui buvo atvira tuberkuliozės forma, bet dabar jau ne.“

Anot Laimos, patėvio liga įsisenėjusi, todėl maža vilties, kad pavyks išgyti iki galo. Vis dėlto gydymas jau davė šiokių tokių rezultatų – patėvis jaučiasi stipres-nis, jam pavyko priaugti 7 kg.

Neišlaikė – pradėjo gerti Anatolijus (vardas pakeistas – red. past.) tuberkuliozę su pertraukomis gydėsi pus-trečių metų.

„Kad užsikrėstum šia liga, tereikia su sergančiuoju išgerti iš vienos stiklinės ar kartu surūkyti tą pačią cigaretę. Pusės tų žmonių, su kuriais gėriau, šioje žemėje jau

nebėra. Keturi ar penki gydosi iki šiol. Ma-nau, nuo jų ir užsikrėčiau, – vyras slepia savo tapatybę, bet ne gyvenimo būdą. – Vilniuje į ligoninę buvau paguldytas tris kartus. Neišlaikiau – pradėjau gerti, tai koks ten gydymas begali būti. Išvežė ir uždarė į Alytaus tuberkuliozės ligoninę – gydė priverstinai. Va čia tai tikra ligoninė, o Vil-niuje... Motelis, ir tiek.“

Anatolijus pasakojo, kad išleistas iš ligo-ninės išvažiavo gyventi į kaimą, nes savo bendrabutyje nebegalėjo ištverti – kaimy-nai pernelyg kreivai žiūrėjo. Į Vilnių grįžo tik pasveikęs.

Vienas užkrečia trisdešimt „Sergantis tuberkulioze ir nesigydan-tis žmogus niekuo nesiskiria nuo žu-diko, kuris vaikšto su peiliu ir bado aplinkinius“, – palygino Seimo Svei-katos reikalų komiteto narė Dan-gutė Mikutienė.

Medikai teigia, kad vienas atvi-ra tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti iki 30 žmonių.

„Kartais sunku už-tikrinti vaistų var-

tojimą net ir sta-cionaro sąlygomis dėl paciento girta-vimo, tad ką kal-bėti apie ambu-latorinį gydymą?

Negydoma tuberkuliozė – lyg sveikųjų badymas peiliu

24 | Sveikata

1 2 3

2006 m. 1781 266 3002009 m. 1444 218 2282010 m. 1352 177 1962011 m. 1347 209 –*

Paaiškinimai:

1 – Nauji TBC atvejai2 – Atsinaujinę TBC atvejai

3 – Mirė nuo TBC* - nėra duomenų

Statistika Lietuvoje

„Labiausiai nerimą kelia Lietuvoje au-

gantis vaistams atsparios tuberkulio-

zės atvejų skaičius. Kai kurie sergantieji

po gydymo stacionare pasijunta ge-

rai, todėl vėliau ambulatoriškai negeria

vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blo-

gai, vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip

auga vis atsparesnė mikobakterijos for-

ma, kurios gydymas valstybei gali kai-

nuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų

daugiau nei naujai susirgusio ligonio.

Klaidinga manyti, jog tuberkuliozė –

vien asocialių žmonių liga. Net geras pa-

jamas gaunantys, bet dėl didelio darbo

krūvio, netaisyklingos mitybos ir kitų

veiksnių nusilpusį imunitetą turintys

žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze.

Europa sunerimusi, nes atviros sienos

atvėrė kelius ir tuberkuliozės plitimui –

tai davė impulsą „Rotary“ organizacijos

projektui, skirtam kovai prieš tuberku-

liozę Lietuvoje.

Šį projektą „Rotary“ vykdė trejus metus,

jam skyrė 1,8 mln. Lt. Už šias lėšas Kau-

no klinikos aprūpintos tuberkuliozės

diagnostiką nuo 3 mėnesių iki 14 dienų

sutrumpinančiu „Bactec“ įrenginiu, 13

Lietuvos laboratorijų aprūpintos reikia-

ma įranga, ligoniams nupirkta 24 tūkst.

maisto paketų. Jei žmogus kasdien at-

vyksta ir, prižiūrint gydytojui, išgeria

vaistus, savaitės pabaigoje jam duo-

damas 20 Lt vertės būtiniausių maisto

produktų paketas.“

„Rotary“ skyrė 1,8 mln. Lt

Gediminas Rimdeika, „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius

Tuberkuliozė diagnozuojama atlikus kraujo,

skreplių tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą.

123rf nuotr.

15min • 2012 m. spalio 5 d. Sveikata | 25

Vienus slegia aplinkinių atstūmimas, kiti abejingi ir gydytis nenori. Nesilaikančius gydymo režimo, reikėtų gydyti privers-tinai. Tačiau prie savivaldybių dar nėra komisijų, kurios dėl priverstinio ligonių gydymo kreiptųsi į teismą“, – kalbėjo Kauno klinikų fi lialo Romainių tuberku-liozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta.

Jis būgštavo, kad tuberkuliozei plisti palanki ir dabartinė tvarka gydymo įstai-gose: norėdamas patekti į ligoninę, ser-gantysis pirma turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. „Jis sėdi prie gydytojo kabineto tarp vaikų bei suaugusių ir platina tuber-kuliozę“, – įspėjo A.Tarūta. Pavojingiausi yra vėlai diagnozuoti atvejai, kai ligonis,

paguldytas į ligoninę su itin sunkia tuber-kuliozės forma, netrukus miršta. Tokiu atveju jau niekas nebesuseks, kiek žmo-nių jis spėjo užkrėsti.

Estų ir šveicarų patirtis „Rotary“ organizacijos kovos su tuberku-lioze Lietuvoje projekto koordinatorius, gydytojas Gediminas Rimdeika, siūlo pa-simokyti iš Estijos. Šioje šalyje per dešimt metų tuberkuliozės atvejų skaičius suma-žėjo perpus.

„Jei ligonis tris kartus neateina pas gy-dytoją išgerti vaistų, teisėjas per dvi dienas priima sprendimą tokį žmogų priverstinai uždaryti į ligoninę 60-čiai dienų“, – pasa-kojo G.Rimdeika.

Panašiai elgiasi ir kitos Europos šalys. A.Tarūta pacitavo ištrauką iš Šveicarijos įstatymo, susijusio su tuberkulioze sergan-čių ligonių kontrole: „Visuomenės interesai yra daug svarbesni už individo interesus.“

„Kai vienas lietuvis iš Šakių rajono su-sirgo tuberkulioze, pradėjo gydytis pas mus Kaune. Tačiau nutraukė gydymą ir dingo iš akiračio. Pasirodo, jis blaškėsi po Europą. Pradėjus atsikosėti krauju, buvo paguldytas į Paryžiaus „Hotel Dieu“ ligo-ninę. Iš ten, pagulėjęs 2–3 savaites, pabė-go. Nuvyko į Šveicariją. Buvo paguldytas į Ženevos ligoninę. Ten gydėsi 3 savaites –nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Pabėgo ir iš šios ligoninės. Vėl grįžo į Lietuvą.

Netrukus sulaukiau skambučio iš Žene-vos ligoninės gydytojo, kuris įspėjo: „Pra-šome surasti tą žmogų ir jam perduoti, kad jei sugrįš į Šveicariją, bus uždarytas į kalėjimo vienutę, nes jis kelia pavojų visuomenei.“

Ten visuomenė yra sveika ir nenori, kad koks pakeleivis ar bendrakeleivis platintų tokią sunkią ir pavojingą infekciją“, – pa-sakojo Kauno klinikų fi lialo Romainių tu-berkuliozės ligoninės direktorius.

Norėdamas patekti į ligoninę, sergantysis pirma turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. Jis sėdi prie kabineto tarp vaikų bei suaugusių ir platina tuberkuliozę.

• Infekcinę ligą tuberkuliozę

dažniausiai sukelia bakterija

Mycobacterium tuberculosis, kurią 1882 m. atrado vokiečių

mokslininkas Robertas Kochas.

• Liga perduodama įkvėpus sergančio-

jo seilių lašelių, kurie išskiriami į orą.

Bet suserga ne kiekvienas – tai prik-

lauso nuo žmogaus imuniteto, ligos

sukėlėjų koncentracijos ore.

• Pavojingiausi yra atvira plaučių

tuberkuliozės forma sergantys

žmonės, kurie nuolat kosti ir taip

į aplinką skleidžia ligos sukėlėjus.

• Pagrindiniai tuberkuliozės simpto-

mai: skausmas krūtinėje, užsitęsęs

kosulys, karščiavimas, prakaitavi-

mas, svorio kritimas, skrepliavimasis,

atsikosėjimas krauju.

• Pasaulyje tuberkulioze kasmet

suserga apie 8 mln. žmonių.

Apie ligą

Užsk. Nr. 306242

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nutarė kreiptis į Konstituci-nį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuos-tata, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkan-čios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.

Teismas pritarė Vilniaus savivaldybės pateiktiems argumentams dėl miestui daromos žalos ir atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT.

„Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis siekiant apginti vilniečių interesus. Ko-kia bebūtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti į tai, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politi-nių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 me-tų padidėjo 500 mln. Lt, nes Vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę“, – sakė Vil-niaus meras Artūras Zuokas.

Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste su-mokamo GPM, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas spren-dė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama pa-pildomo finansavimo.

„Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavi-mo“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Tą patvirtino ir Teismas, nurodydamas, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldy-bės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių paja-mų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savi-valdybės „donorės“ finansinę padėtį.

VAAT taip pat argumentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip sostinės, itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui, tad būtina laiku priimti tei-singus ir teisėtus sprendimus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vy-riausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. Lt nuostolis.

Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pa-jamos siekia apie 1,02 mlrd. Lt, tuo tarpu Talino iždas yra 1,36 mlrd. Lt, Rygos – 2,13 mlrd. Lt. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. Lt, Rygoje – per 3 tūkst. Lt, Taline – beveik 3,3 tūkst. Lt biudžeto pajamų.

VILNIAUS PULSAS

Teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vilniui daromos finansinės žalos

Užsk. Nr. 303393

15min • 2012 m. spalio 5 d.28 | Skelbimai

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. spalio 5 d. Skelbimai | 29

KAUNAS

VILNIUS

15min • 2012 m. spalio 5 d.30 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Logopedas.

Prūsai.

Lokomotyvas.

Anapa. Vagonas.

Muksūnas. Kapo.

Tinka. Savi. Silpo.

Ainiai. „AN“. Ji.

Nairobis. Isa.

Mastis. Atidos.

Oničios. Kova.

Ventilis. Amas. Te.

Vos. Asal. Riestais.

Sups. Sėja. Orai.

Lovas. Movos.

Okapija. Esu.

Gogolis. Omo.

Totas. Pontoninis.

Retai. Asilas.

Dysnai. Čilė. Gav.

Kirais. Samanoto.

Ra. Su. Ibisai.

Klaid. Mes. Ras.

Isokas. Sūnūs.

Sosto. Sana. Ar.

Apavas. Atia.

Piasinas. Esi.

Pažymėtuose langeliuose:

BITĖS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

Avinas. Žiūrėsite į viską plačiau ir giliau, o nejučia panirę į paslaptis, atrasite ten daugybę nepažintų dalykų. Tai vilios jus ten, kur dar nesate buvę.

Jautis. Žiupsnelis magijos, keli šaukštai bendravimo, kilogramas kantraus darbo, o dėl skonio – dvidešimt lašų švelnių jausmų. Ir savaitės patiekalas paruoštas!

Dvyniai. Žvalgysitės į šalis tikėdamiesi sulaukti dėmesio sau, bet aplinkybės žadės ką kita. Jos vers daugiau laiko ir jėgų skirti tiems, kurie su jumis susiję.

Vėžys. Stiprinsite save mažais, bet svarbiais dalykais, nepamiršdami savęs, jums brangių žmonių ir nė vienos smulkmenos. Tai pagrindas siekiantiems didesnių dalykų.

Liūtas. Visas jėgas nukreipsite į sritis, teikiančias jums didžiausius malonumus. Žvalgytis toli neteks, nes viskas, ko labiausiai jums šiuo metu reikia, yra šalia jūsų.

Mergelė. Saugiausiai jausitės kitų žmonių draugijoje, tikėdamiesi tarp jų pasislėpti. Neradę saugaus prieglobsčio, suprasite, kad privalote rūpintis savimi.

Svarstyklės. Net kai visi žino, kad jūs čia svarbiausi, jums taip neatrodo. Bandysite atrasti neatrastas žemes, nors iš tiesų viskas jau yra čia.

Skorpionas. Pastebėtiems būti sunku, bet išgirstiems – vieni niekai. Daug kalbėsite apie save ir tyliai regsite planus, apie kuriuos niekas nieko nežino.

Šaulys. Jums bus svarbu būti įvykių sūkuryje ir neatsilikti nuo kitų. Tačiau svarbiausiomis akimirkomis veiksite vieni ir to, svarbiausia, nesakysite niekam.

Ožiaragis. Viliojančios karjeros aukštumos pamažu apleis pirmaujančias pozicijas. Vis dažniau galvosite apie draugus, galimybę pabūti su savimi.

Vandenis. Idėjų turėsite tiek daug, kad jos netilps galvoje. Ieškosite bendražygių, padėsiančių jas įgyvendinti, ir surasite. Būdami atviri, pasieksite daugiau.

Žuvys. Profesiniai reikalai taip suks galvą, kad nekreipsite dėmesio į nieką. O bandantiesiems savo pastabomis išmušti jus iš pasirinkto kelio tik draugiškai šypsositės.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

15min • 2012 m. spalio 5 d. Laisvalaikis | 31

Chuckas Norrisas yra vienintelis žmogus, kuriam galima liesti paveikslus meno galerijose ir šerti bei glostyti gyvūnus zoologijos soduose.

Šiandien šefas į darbą atvažiavo nauju BMW.– Geras automobilis, – pasakiau pavydžiai.– Na, – atsakė jis, pastebėjęs susižavėjimo kupiną žvilgsnį, – jeigu daugiau dirbsi galbūt kitąmet aš turėsiu dar geresnį.

Draugas draugui:– Klausyk, tu neištikimas savo žmonai?– O tai kam aš daugiau galiu būti neištikimas?

Anekdotai

Lengvas

Sudoku

Vasaros palydėtuvės

Kauno senamiestyje

Nuo 14 iki 18 val. Vilniaus, M.Daukšos, M.Valančiaus

ir Muitinės gatves užplūs renginiai: skambės muzi-

ka, bus šokama, demonstruojamos mados, vyks 3

m ilgio sumuštinio gamyba ir degustacija, įsikurs

vaikų pasakų šalis. Tuo metu Rotušės aikštėje vyks

lietuviški žaidimai ir varžybos, bus kuriama gyva

trispalvė vėliava. Dėmesio: nuo 12 iki 18 val. eis-

mas M.Daukšos, M.Valančiaus ir Muitinės gatvėse

bus draudžiamas.

Eduardo Kaniavos

jubiliejinis koncertas

Lietuvos operos solistas E.Kaniava savo 75-ąjį gim-

tadienį paminės koncertuodamas Lietuvos operos

ir baleto teatre kartu su buvusiais ir esamais mo-

kiniais, tarp kurių – Deividas Norvilas ir „Triumfo

arkoje“ išgarsėjęs Mindaugas Rojus. Skambės po-

puliarios operų, operečių ir miuziklų arijos, neapo-

lietiškos dainos. Savo gimtadienį maestro šventė

liepos 1-ąją, tačiau viešai jį panoro pažymėti sce-

noje. Koncerto pradžia – 19 val.

E.Ovčarenko nuotr. BFL nuotr.

Kaunas Vilnius Spalio 6 d. Spalio 6 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį bus lietinga ir vėjuota, vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s.

Šeštadienį ir sekmadienį prognozuojamas lietus, temperatūra bus 11–13

laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje sinoptikai didesnių orų permainų

nežada – protarpiais lis, temperatūra nepakils aukščiau 12 laipsnių šilumos.

10-06 d.

8 / 11 9 / 12 10 / 13 7 / 12

10-07 d.

7 / 11 8 / 11 10 / 12 7 / 12

10-06 d.

8 / 12 8 / 12 9 / 12 9 / 12

10-07 d.

7 / 12 7 / 12 8 / 11 8 / 11

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

12

12

12

12

Kaunas

13

Alytus

12

Klaipėda

14

VėjasVakarų

8–14 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 29

Berlynas 14

Londonas 14

Madridas 27

Maskva 16

Minskas 12

Oslas 12

Paryžius 20

Praha 18

Ryga 12

Roma 24

Stokholmas 12

Talinas 11

Varšuva 1413Marijampolė

DARBO POBŪDIS:

REIKALAVIMAI:

ĮMONĖ SIŪLO:

TRANSPORTO ĮMONĖ „VINCTRA“

TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJAS

vinctra@vinctra.lt +370 5 2641100

Ž

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Vyras mala miltus, žmona kepa duoną ir to moko kitus. Taip gyvenantys Šlyninkos vandens malūno (Zarasų r.) šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis tikina: „Dirbti ir uždirbti galima net gūdžiame kaime.“Ant Nikajos upės kranto Šlyninkos malūnas girnas suka jau apie tris šimtus metų. „Se-niausias iki šių dienų veikiantis malūnas, daugelis jo mechanizmų – autentiški“, –didžiuojasi malūnininkas Stasys.

Šlyninkos kaimas – jo žmonos Reginos gimtinė. Į ją sutuoktiniai iš Vilniaus atsi-kraustė prieš šešerius metus. Tada ir gimė verslo planas: ne tik malti ekologiškai už-augintus grūdus, bet ir rengti edukacines duonos kepimo programas.

Namuose duoną kepa daug šeimininkių. Bet norinčių pasimokyti Šlyninkos malūne netrūksta – tokią duoną, kaip čia, namuose vargu ar išsikepsi, o ir tokių miltų parduo-tuvėje nenusipirksi.

Kepalą reikia išglostyti Duonos receptą Regina „paveldėjo“ iš savo mamos, o ši – iš savosios. Malūnininko žmona savo svečiams papasakoja ir parodo visą duonos kelią – nuo grūdo iki kepalo.

Ruginis raugas, trys kibirai ruginių miltų, kmynai, druska ir van-duo – tešla duonai rankomis užminkoma senoviniame apvaliame kubile ir už-dengiama kailiniais, kad sušilusi iškiltų. Duonku-bilyje „išpuškėjusią“ teš-lą Regina padalija į ketu-rias dalis. Tai – ugnies ženklas. Savo svečius moteris kviečia pasilenk-ti kuo arčiau tešlos ir gi-liai įkvėpti raugo. Patikina, kad tai – pats geriausias vaistas nuo kvėpavimo ligų.

„Iš duonkubilio kokį tešlos gniužulė-lį paėmei – tiek ir gana. Būsimą kepalėlį reikia glostyti meiliai, atsargiai, vis pavil-gant rankas vandenyje. Ir baikite plepėti, –

griežtai subara malūnininko žmona. – Ki-taip „išsivieps“ kepalo pluta.“

Išglostyti kepalėliai guldomi ant klevo lapų ir valandai pašaunami į malkomis

kūrenamą krosnį. Bet dideliam duo-nos kepalui tiek laiko per maža – reikia bent trijų valandų. Kol duona kepa, Stasys svečius ve-dasi į triaukštį malūną ir prade-da pasakoti būtas bei nebūtas istorijas.

Malūnininko istorijos „Kiekvienas malūnas turi savo pinčiu-ką, – nė nemirktelėjęs tikina Stasys. – Mū-siškis velniukas iki vidurnakčio geria alų, o naktį porą valandų darbuojasi – šluoja malūno grindis.“

Dar viena Stasio istorija – apie malūni-ninko uždarbį: „Atveža ūkininkas du mai-šus grūdų. Pasveriame – 100 kg. Sumalame ir vėl pasveriame – 98 kg. „Atiduok du ki-logramus“, – pyksta ūkininkas. „Po dviejų valandų, kai ore pasklidę miltai nusės ant grindų, imk šluotą ir juos susišluok“, – at-šauna malūnininkas. Taigi malūnininkui nuo sumaltų grūdų visada lieka 2 proc. Čia kaip 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos gali paaukoti.“

Trečia istorija – apie tai, kaip malūninin-kai dirba: „Kiekvienas ūkininkas malūni-ninkui visada atveža kokio nors skysčio –kad kvėpavimo takuose įstrigusias mil-tų dulkes galėtų nuplauti. Kol girnos su-kasi, vyrai aptaria kaimo naujienas, ir vis

dulkes plauna. Taip pasidarbavę, sunkiai išlinguoja pro duris.“

Valcuoti ir „razavi“ miltai Anksčiau Šlyninkos malūno girnas suko Ni-kajos vanduo. Upei nusekus, vandens jėgą pakeitė elektra. Tačiau akmeninės girnos, valcai, kruopinė, senovinis maišų kėlimo ratas išliko nepakitę. Malūne saugomas ir retas eksponatas – XIX a. valcavimo apara-tas iš Šveicarijos, kurio volai – iš porceliano.

Retas kuris iš Šlyninkos išvažiuoja be Stasio miltų. Balti it sniegas valcuoti kvie-tiniai miltai Zarasų rajone jau tapo legen-da. Sako, kad iš jų iškepti pyragai būna itin gardūs.

„Bet nauda sveikatai iš šitų miltų – nulis. Tinka tik skrandžiui užkišti, – ranka nu-moja Stasys. – Visai kas kita „razavi“ (vie-no malimo) miltai. Čia jau tikra skaidulų, mineralų ir vitaminų versmė.“

32 | Reportažas

Šlyninkos malūno duona

Šlyninkos malūnas girnas suka

jau apie tris šimtus metų.

V.Novatorovo nuotr.

15min 2012 m. spalio 5 d.

Per 300 metų Šlyninkos malūnas nieka-

da nebuvo sustojęs. Net Antrojo pasau-

linio karo metais įranga nebuvo išgrobs-

tyta, o karo belaisviai taisė užtvanką.

Kadaise malūnas priklausė dvarinin-

kams Magnuševskiams, bet šie 1912 m.

emigravo į Lenkiją.

1993 m. malūną įsigijo nuo 1949-ųjų

jame miltus malęs R.Veselienės

tėtis Jonas Malakauskas. Ap-

silankiusi dvarininko pa-

likuonė – anūkė Malvina

Magnušauskaitė – liko pa-

tenkinta, kad malūnas pa-

teko į patikimas rankas.

Dabar malūne vyksta ne tik

edukacinės programos, bet

ir bendruomenės šven-

tės: Užgavėnės, „Stasiuko

mugė“ ir kt.

Patikimose rankose Retas kuris iš Šlyninkos išvažiuoja be Stasio miltų.

uo-–

l

i či

R

Malūnininko žmona Regina

savo svečiams papasakoja ir

parodo visą duonos kelią –

nuo grūdo iki kepalo.