Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 23 (1254) • 2012 m. birželio 22 d.

B.Lubio įpėdinisB.Lubio įpėdinisLietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu išrinktas R.Dargis nebus valdžiai malonesnis nei jo pirmtakas amžiną atilsį B.Lubys.

R.Dargis drąsiai vardija politikų kvailystes.

12–13 psl.

DoDooDovivilėlėėl JJJabablolonsnsnsn kakakakaititittėė

R.Dargis: „Valstybė valdoma

sovietiniais metodais.“

J.Kalinsko nuotr.

Verslas

Atominio miražo viliotinisVerslininkai gundomi milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, bet eilėje prie užsakymų jiems teks grūstis su šimtais, o gal ir tūkstančiais didesnių ir labiau patyrusių konkurentų iš užsienio.

4-5 psl.

Tyrimas

Merginų mirtys: mįslė po mįslėsPer beveik pusantrų metų paslaptin-gomis aplinkybėmis Lietuvoje dingo keturios merginos, kurių kūnai vėliau rasti vandenyje. Keistos studenčių mirtys dirgina įvairių versijų kūrėjų fantaziją, nes klausimų šiose bylose – vis dar daugiau nei atsakymų.

10 psl.

15min • 2012 m. birželio 22 d.2 | Politika

Teisėja N.Venckienė įsitikinusi, kad bus išrinkta į Seimą. Kam jai to reikia?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

„F & L“ production

15min.lt apklausa

Seimas – paskutinė N.Venckienės

viltis atgauti mergaitę

(8333) 25 proc.

Seimas – N.Venckienės slėptuvė

nuo teisėsaugos persekiojimo

(10 660) 32 proc.

N.Venckienė tiesiog susirado

gerai apmokamą naują darbo

vietą (7210) 22 proc.

N.Venckienę reikia rinkti

ne Seimo nare, o prezidente

(7082) 21 proc.

Karas su J.Pilsudskiu Nekrofi liniai patriotai pasiekė dar vieną ėjimo at-bulomis į istoriją pergalę. Rasų kapinėse išniekinti Lenkijos atkūrėjo J.Pilsudskio širdies ir jo motinos kapai. Ant maršalo antkapio iš abiejų pusių išteplioti Gediminaičių stulpai. Išvešėjęs dalies valdančiųjų karas su „w“ iš Seimo, matyt, persikelia į kapines.

Išsigimėlių pergalės fronte prieš mirusius garan-tuotos. Mirusieji, kaip žinoma, apsiginti negali, o kapų su lenkiškais užrašais gausu net Žemaitijoje.

Absoliučiai daugumai lietuvių nereikia aiškinti, kiek žmogus turi išsigimti, kad jis imtų dergti ant kapo. Pagarba mirusiam, nesvarbu, ar jis draugas buvo, ar priešas, tebėra pamatinė tautos vertybė. Regis, kažkam ir ši vertybė jau stovi skersai gerklės.

Išpuolis prieš kapą užtraukė Lietuvai gėdą. Kita vertus, ironiška yra tai, kad tautininkiški kapinių vandalai smarkiai apsijuokė. Nes J.Pilsudskis nie-kada nebūtų supykęs už Gedimino stulpus. Iš senos lietuvių giminės kilęs, senuoju lietuviu save laikęs maršalas Gedimino stulpams ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, apskritai lietuviams, jautė nepaly-ginamai didesnę pagarbą nei tie, kurie savo meilę Lietuvai XXI amžiuje besugeba parodyti tik derg-dami ant kapų.

Kariavo su Lietuva, užėmė Vilnių? Taip. Toks lai-kas buvo. Ginklai ir divizijos visoje Rytų ir Vidurio Europoje buvo svarbesni argumentai už susitarimą. Ar mes patys nepadarėme to paties, kai prisijungėme Klaipėdą? Idealiai atlikta operacija pasinaudojant maršalo metodu. Ar dabar turime dėl to barstytis galvas pelenais? Klaipėdos prijungimas prie Lietu-vos yra vienas drąsiausių mūsų politikos žingsnių per pastarąjį šimtmetį.

Tai ko pykti? Juo labiau kad Vilnius štai jau beveik 73 metus priklauso Lietuvai.

Tai iš kur tokia bjaurastis lenda dabar? Iš kur tas įsitikinimas, kad mus ir dabar vis dar skriaudžia? Iš kur tas mazochistinis noras būti auka, kai – gal laikas sau tai pripažinti – esame XX a. istorijos nugalėtojai?

Galimas daiktas, kad tie, kurie užsivedę kariauja su „w“ (apie kapinių vandalus nėra ko ir kalbėti), realiai bijo ne Lenkijos ir lenkų, o patys savęs. Mes vis dar bijome būti nugalėtojais. Todėl, kad vadovaujantis demokratijos sampratomis, būti nugalėtoju reiškia didelę atsakomybę. Nugalėtojas ne keršija kaip bai-lus diktatorius, o kilniadvasiškai rūpinasi – silpnes-niais, mažumomis. O už ką atsakinga auka? Už nieką. Tik dūsauja, verkia ir skundžiasi, kaip ją skriaudžia.

Regis, būtent to mes ir bijome – dvasinio perėji-mo iš pralaimėtojų stovyklos į nugalėtojų. Šis nea-titikimas kasdien vis labiau bado akis, todėl būtent dabar ir ėmė išlįsti į paviršių tiek aukos mąstymo padiktuotų recidyvų.

Patinka tokia žeminanti poza? Neprisibuvome auka? Ar to reikia tautai, ar vis dėlto tik keliems po-litiniams atsilikėliams, kurie tokiu bjauriu būdu ban-do išsaugoti nepelnytai gautą priėjimą prie lovio?

Laikas nustoti būti paralelinių tikrovių šalimi. Jei nepriimsime laimėtojų titulo, gauto iš istorijos ir Die-vo, ir neišsiugdysime nugalėtojų psichologijos, nė nepajusime kaip vėl tapsime pralaimėtojais. Visam laikui. Tai gal baikim šaudyti į praeitį? Baikim vieną kartą kariauti su mirusiais.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Tai gal baikim šaudyti į praeitį? Baikim vieną kartą kariauti su mirusiais.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

25 proc.

32 proc.

22 proc.

21 proc.

p

22

1c.

Apklausoje

dalyvavo

33 285

žmonių

Saaaaaaaavvvvvvvvvaaaaaaaaaiiiiiitttttttttėėėėssssssssssss aaaaiiiiššššššškkkkkkiiiiiiaaaarrrreeeeggggėėėė –

Violetinė teisėja Neringa Venckienė viską žino iš anksto. Ji įsitikinusi, kad Seimo laikinoji komisija iš jos atims teisinę neliečiamybę, o tauta ją išrinks į Seimą.

Nors rinkimai į Seimą vyks tik spalio mėnesį, N.Venckienė jau mano turinti parlamentarės bilietą. N.Venckienė į Seimą visų mūsų teisti eina su pačia

trumpiausia pasaulyje rinkimų programa: „Išgelbėti mergaitę“.

15min • 2012 m. birželio 22 d.

P.Gražulis – tikrasisKonstitucijos garantasNeseniai buvo kilusi diskusija, ar prezidentė D.Grybauskaitė yra Konstitucijos garantas, kaip kad ji pati pareiškė. Konstitucinės teisės eksper-tai tada tokį D.Grybauskaitės pareiškimą įvertino kaip „persistengimą“, nurodydami, kad mūsų tei-sinėje sistemoje prezidento galios saugant ir ginant Konstituciją nėra išskirtinės, juo labiau kad istori-ja rodo, jog patys prezidentai kartais Konstituciją pažeidinėja.

Ekspertai tikriausiai buvo teisūs, nes šią savaitę visi turėjome galimybę įsitikinti, kad Seimo nario P.Gražulio galios saugant Konstituciją ir ginant jos vertybes yra ne mažesnės, o gal net ir didesnės nei D.Grybauskaitės.

P.Gražulis nepasirodė Seime, kai konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų aljansas bandė perrašyti Konstituciją ir primesti mums vi-siems savo abejotinas vertybes ir tas bandymas pa-tyrė fi asko. Nes pritrūko būtent P.Gražulio balso. Nepadėjo net pakartotinis balsavimas.

Kai kas tikriausiai sakys, kad P.Gražulis čia nie-kuo dėtas, nes jis net nebalsavo. Ir bus neteisūs, nes, pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą pasek-mes sukelia ir atsakomybę užtraukia ne tik koks nors veiksmas, bet ir neveikimas. P.Gražulio ne-veikimas šiuo atveju taip pat turėjo pasekmių – jis iš esmės tapo Konstitucijos gynėju arba, kaip sakė prezidentė, garantu.

Ir, kad ir kaip būtų keista, tai geriausias įrodymas, kad P.Gražulis turi daugiau galių saugant Konstitu-ciją nei prezidentė. Esmė ta, kad P.Gražulio neveiki-mas pavertė niekais 93 Seimo narių pusės metų (o jei skaičiuotume nuo šeimos koncepcijos patvirti-nimo 2008-aisiais, tai visų ketverių) triūsą.

Prezidentė, net veikdama, pavyzdžiui, nuspren-dusi pasinaudoti veto teise, vargu, ar galėtų tikėtis tokio pat rezultato, nes atmesti veto reikia daug ma-žiau Seimo narių nei antradienį jų balsavo už Kon-stitucijos 38 str. pakeitimą.

Taigi, į klausimą, kas yra didesnis Konstitucijos garantas – D.Grybauskaitė ar P.Gražulis – kaip ir at-sakyta, diskusiją galima ir baigti. Tačiau iš tiesų tas balsavimas sprendė ne P.Gražulio ir D.Grybauskaitės galių klausimą. Iš esmės tai buvo balsavimas, kuris atskleidė didžiosios dalies politikos elito požiūrį į tautą ir to elito vertybes.

Tos vertybės, pasirodo, labai paprastos: turi būti taip, kaip norime mes. Nes mes turime galių ir mums nusispjaut, ką apie tai galvoja tie, kurie mums tas galias suteikė.

Nesvarbu, kad apklausos rodo, jog dauguma Lie-tuvos žmonių pritaria Konstitucinio Teismo išaiš-kinimui, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos. Nesvarbu, kad Seime guli krūva daug svarbesnių įstatymų, kurių poveikis realiam gyvenimui net ne-gali būti lyginamas su „balsavimu už meilę“, kaip tai apibūdino konservatorius E.Vareikis.

Šis apibūdinimas ir atspindi politinio elito pag-rindinę fi losofi ją – jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu.

Šį kartą nepasisekė. Ačiū P.Gražuliui už jo ne-veikimą, kuris, beje, taip pat labai gerai iliustruoja politinio elito požiūrį į savo atsakomybę: ketverių metų darbas šuniui ant uodegos vien todėl, kad kažkas pavėlavo į posėdį.

Šiaip jau koks skirtumas – algos dėl to juk nesumažins.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu.

Politika | 3

Jurgita Lapienytė, Liepa Želnienė

Seimas ketvirtadienį vardiniu balsavimu apsisprendė – Visagino atominė elektrinė (VAE), kainuosianti apie 17 mlrd. Lt, Lietuvai reikalinga. Premjeras šį sprendimą pavadino istoriniu, Seimą pasveikino ir prezidentė.Du svarbiausi VAE projekto įstatymai –Atominės elektrinės įstatymo pakei-timo įstatymo projektas ir koncesijos sutartis – buvo atitinkamai patvirtinti 70 ir 69 Seimo narių balsais. Balsavime nedalyvavo tik jį boikotavusi opozicinė Socialdemokratų frakcija.

Vieningai už projektą balsavo kon-servatoriai. Išsiskyrė tik Saulius Sto-ma, antradienį palaikęs projektą, o trečiadienio balsavime jau pasisakęs prieš. Nemažai Seimo narių susilaikė ir nepareiškė savo nuomonės VAE klausimu.

Viena karščiausių projekto kritikių socialdemokratė Birutė Vėsaitė at-kakliai ragino Seimo narius balsuoti prieš VAE projektą ir bent jau surengti referendumą, tik tuomet balsuoti dėl VAE.

„Diskusijų metu paaiškėjo, kad šita sutartis yra žalinga, tiesiog nusi-kaltimas prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir labai naudingas „Hita-chi“. Lietuva – drąsi šalis, bet būtų daug drąsiau, jeigu (koncesijos, – red. past.) sutartyje turėtume Latvijos ir Estijos sutikimą“, – kalbėjo B.Vėsaitė.

Projektą palaikantys parlamenta-rai pabrėžė, kad Visagino AE yra la-bai svarbus projektas, įtvirtinsiantis Lietuvos energetinį saugumą. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad, jei Lietuva nepastatys savo branduolinio reaktoriaus, Rusija tikrai pastatys atomines elektrines Kalinin-grade ir Baltarusijoje. Liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas pastebėjo, kad iš tiesų dauguma parlamentarų pritaria

atominės jėgainės idėjai, tačiau jau ruošiasi rinkimams, todėl ir jų kalbos yra nekonstruktyvios.

Rimtas pagrindas derėtisPremjeras Andrius Kubilius Seimo sprendimus pavadino istoriniais. Anot premjero, šie sprendimai labai atsakingi ir išmintingi, nes Lietuva po gero de-šimtmečio ar net anksčiau turės galimy-bę apsirūpinti pigesne elektros energija ir kartu pritraukti dideles investicijas, sukurti daug naujų darbo vietų.

Energetikos ministras Arvydas Sek-mokas sakė tokio sprendimo ir laukęs. „Aš tikrai tikėjau, kad bus balsuota už, nes verslo planas ir visi skaičiavimai rodo, kad projektas yra komerciškai atsiperkantis, Lietuvai naudingas, technologiškai saugus“, – po balsavi-mo sakė energetikos ministras.

Tai, kad Seimas palaimino pagrindi-nius įstatymus, yra rimtas pagrindas toliau derėtis dėl branduolinės jėgainės Visagine statymo.

„Dabar galime toliau pratęsti dery-bas su regioniniais partneriais, tai yra iš esmės investicijų apsaugos sprendimas –mes suteikiame sąlygas, kokiomis gali investuoti regioniniai partneriai ir „Hi-

tachi“. Tai pakankami rimtas pagrin-das toliau tęsti derybas“, – kalbėjo ministras.

Toliau bus pasirašoma koncesijos ir akcininkų sutartis. Tą tikimasi pada-ryti dar šiemet. „Planuojama, kad koncesijos ir akcininkų sutartys būtų pasirašomos kartu. Be to, Lenkijai, kaip regioniniam partneriui, yra visos galimybės prisijungti. Mes sveikintume jų prisijungimą“, – sakė A.Sekmokas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimą, nes jo priimti įstatymai atveria galimybes pradėti

įgyvendinti Lietuvai ir visam regionui svarbų projektą, kuris padės užtikrinti energetinį savarankiškumą. Tiesa, valstybės vadovė iš anksto nepažadėjo, kad pasirašys priimtus įstatymus. Ji sprendimą priims tuomet, kai juos išanalizuos.

Socialdemokratų demaršasTačiau dabartinės valdžios viltys įgy-vendinti VAE projektą gali subliūkšti po Seimo rinkimų, jei juos laimės pro-jektui priešinęsi socialdemokratai.Tie-sa, energetikos ministras A.Sekmokas mano, kad socialdemokratai projekto nestabdys, o dabar priešinosi tik dėl to, kad norėjo padaryti įspūdį rinkėjams.

Tačiau politologas Algis Krupavičius BNS sakė, kad panašus precedentas jau buvo. Jis priminė, kad socialdemokratų ir privataus investuotojo sukurtą nacionalinę energetikos bendrovę „Leo LT“, kuri ir turėjo statyti naują atominę elektrinę, į valdžią po 2008 metų Seimo rinkimų atėję konservatoriai išardė. Anot jo, po Seimo rinkimų VAE pro-jekto likimas bus svarstomas iš naujo.

Beje, balsavimas dėl VAE sugriovė opozicinių Socialdemokratų, „Tvar-kos ir teisingumo“ bei Darbo partijų koaliciją.

Socialdemokratai pareiškė, kad Darbo partija, parėmusi įstatymus dėl Atominės elektrinės statybų, sugriovė opozicinių partijų susitarimą dėl korektiškos rinkimų kampanijos ir jis netenka galios. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius įtaria, kad Darbo partija taip elgiasi dėl savo fi nansinių machinacijų bylos, kuri da-bar nagrinėjama teisme.

Tačiau Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, kad jam toks socialdemokratų akibrokštas yra nesuprantamas.

Pasak jo, susitarimu dėl garbingos kovos rinkimuose nebuvo kalbėta apie balsavimų derinimą Seime.

Seimas brenda į atominę upę

Premjeras A.Kubilius Seimo sprendimus pavadino istoriniais.

Po balsavimo

labiausiai džiaugėsi

Visagino merė Dalia

Štraupaitė ir jauni

visaginiečiai.

J.Kalinsko nuotr.

A.Kubilius ir

A.Sekmokas vienas

kitą sveikino su

pergale.

Ko iš atominės jėgainės

statybų gali tikėtis Lietuvos

verslas? Skaitykite 4 psl.

Anonsas

>>>

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Verslininkai gundomi milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, bet eilėje prie užsakymų jiems teks grūstis su šimtais, o gal ir tūkstančiais didesnių ir labiau patyrusių konkurentų iš užsienio. Lietuviams geriausiu atveju pavyks atsiriekti vos trečdalį šio pyrago.Atominė jėgainė bus didžiausias infras-truktūros projektas regione per pasta-ruosius dešimtmečius. Projekto apimtis – 17–18 mlrd. Lt, bet, atsižvelgiant į palūka-nas, infl iaciją ir valiutų kurso svyravimą, ji gali šoktelti iki 23,5 mln. Lt. Suma – įspū-dinga, bet Lietuvos verslininkai, norėdami, kad nubyrėtų ir jiems, privalo atlikti namų darbus nelaukdami, kol prasidės konkur-sai, įspėja ūkio ministras Rimantas Žylius.

Ministras kviečia vienyti jėgasLietuvių laukia rimtos kliūtys: jokios pa-tirties branduolinėse statybose, menki pa-jėgumai, daugybė konkurentų iš užsienio. Ambasadoriai jau teiraujasi apie projektą, ketinama organizuoti nemažai tarptauti-nių renginių šia tema.

Pagrindiniais rangovais tikriausiai taps užsieniečiai, lietuvius samdysiantys tik atskiriems darbams. „Turite ypatingas ga-limybes save pristatyti užsienio įmonėms, užmegzti partnerystę, įdarbinti save, tap-ti tiltu tarp jų ir AE, – vilioja verslininkus R.Žylius. – Tai bus šlovės valanda, kai būsite labai įdomūs užsienio įmonėms.“

Tiesa, jis įspėjo nepiešti ateities rožinė-mis spalvomis. „Esame per maži, – paste-bi ministras. – Lietuvių bendrovėms teks ieškoti partnerių, nes mūsų technologijų

neužteks. Norint gauti didesnį gabalą dar-bų, reikės susirasti partnerius konkursams laimėti. Norint dalyvauti VAE statyboje partnerystė bus esminis žodis. Iš patirties žinau, kad Lietuvos įmonėms nesiseka su partnerystėmis. Vežame eksportuotojus į Kiniją, o jie sako: ne, su šitais nevažiuosi-me, nes esame konkurentai. Kai kalbame apie Kinijos rinką, kažkas dar įsivaizduoja, kad gali būti konkurentais… Čia – ne spor-tas, o verslas. AE yra tokio dydžio projektas, kur laimėsime tik visi kartu, ne po vieną.“

Ministrui pritarė ir VAE vadovas Riman-tas Vaitkus: „Kooperacija – viena iš pagrin-dinių sąlygų, nes darbai bus nestandarti-nio dydžio. „Hitachi“ visuomet mums tai pabrėžia. Jie statys su sau žinomais rango-vais – reikės dirbti tiek su „Hitachi“, tiek su viena iš galingų statybos korporacijų, kuri žino, kaip tilpti į laiko ir biudžeto rėmus.“

Didžioji dalis teks užsieniečiamsKoncesijos sutartį su strateginiu investuo-toju – Japonijos korporacija „Hitachi“ – ti-kimasi pasirašyti iki birželio pabaigos. Po to laukia 283 mln. eurų (980 mln. Lt) kai-nuosiantys projektavimo darbai, bus skel-biamas statybos rangovo konkursas. Jau dabar akivaizdu, kad lietuvių bendrovėms šiame konkurse nėra ką veikti.

Statybas tikimasi baigti iki 2020–2022 m.Vien jų metu verslui žadama 4–5 mlrd. Lt užsakymų. Statybininkai galėtų preten-duoti į kone pusę šios sumos, projektavi-mo, licencijavimo ir inžinerinių paslaugų tiekėjai – į 800 mln. Lt.

Vietos verslas, daugiausiai transporto ir statybos bendrovės, galės patenkinti iki 30 proc. projekto poreikių, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį. Pagal turimus pajėgumus ir technologijas, anot Ūkio ministerijos, šalies bei regiono įmonės galės konkuruoti dėl projektavimo, aikš-telės paruošimo, bendrų statybos darbų, montavimo, instaliavimo užsakymų, tiekti pagalbinę įrangą ir statybines medžiagas.

Be to, reikės tiesiogiai su statyba nesusi-jusių paslaugų ir infrastruktūros: viešbu-čių, kavinių, kelių, kurių vertę apskaičiuoti nelengva. „IAE veikimo metu visas miestas

iš to gyveno. Statybos metu tai yra dide-lis ekonominis stimulas ūkiui“, – „15min“ teigė R.Vaitkus.

Jo įsitikinimu, „darbų apimtys tokios, kad atskiros mūsų įmonės nė viena ne-pajėgs to padaryti“. Lietuvių bendrovė-se dirba vietos žmonės, jos išmano šalies įstatymus ir darbo kultūrą, turi kitų priva-lumų. Bet konkursuose bus tikimasi efek-tyviausios kainos, todėl rengti konkursus tik vietos verslininkams ir neįsileisti už-sieniečių nepavyks.

Valdžia gundo dar vienu skaičiumi – regione VAE statybos turėtų sukurti iki 6 tūkst. darbo vietų. Tačiau aplinkosau-gos bendrijos „Atgaja“ atstovas Linas Vai-nius, prisimindamas Suomijos patirtį, tuo

abejoja: ten esą tik 23 proc. darbuotojų buvo suomiai ir tik ketvirtadalis investi-cijų liko šalyje. R.Vaitkus sakė, kad apie 6 tūkst. žmonių turėtų dirbti per AE sta-tybos piką.

Ūkio ministerija ir viešoji įstaiga „Vers-li Lietuva“ rudenį planuoja mokymus in-žinerinės pramonės ir statybų sektoriaus įmonėms. Dalį pasiruošimo VAE projektui išlaidų, pavyzdžiui, sertifi katams gauti, ža-dama padengti Europos Sąjungos struktū-rinių fondų lėšomis (pagal priemonę „Pro-cesas LT“ planuojama paskirstyti 7 mln. Lt). Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deramasi dėl paramos darbuotojų kvalifi -kacijai kelti.

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti AE statybose, gali registruotis potencialiems tiekėjams skirtoje interneto svetainėje www.hitachiasd.com.

Gamyba vyks Lenkijoje?Lietuvos verslininkų svajones apie milijar-dinius užsakymus slopina ne tik patirties ir pajėgumų trūkumas, bet ir korporacijos „Hitachi“ strategija.

Kovą „Verslo žinios“ pranešė, kad AE skirtų komponentų gamybos „Hitachi“ ketina imtis Lenkijoje. Japonijos koncer-nas tokių stambių investicijų Lietuvoje nė nesvarsto, nes turi įmonę Lenkijoje, kur ir rengiasi pradėti VAE statybai reikalingų elementų gamybą.

„Hitachi“ valdoma Lenkijos bendrovė „GE Energy“ gamina elektrinėms skirtus didelių gabaritų plieno modulius. Tai daž-niausiai daroma laivų statyklose, tada šie elementai plukdomi ten, kur statomos elektrinės. Lenkai jau varžosi naujo blo-ko statybų konkurse Suomijoje.

Ambicijų užtenka, specialistų – nelabaiLietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“ direktoriaus ir viceprezidento dr. Henriko Mykolaičio teigimu, mūsų šalies bendroves VAE statyba vilioja ne vien dėl nemažų pajamų, bet ir naujos patirties, augimo, tobulėjimo galimybių.

Šios organizacijos, kuri vienija per 80 metalo gaminių, mašinų, įrangos,

15min • 2012 m. birželio 22 d.4 | Verslas

Atominio miražo viliotinisLietuvos verslininkai gundomi Visagino pyragu, bet jį skanaus užsieniečiai

H.Mykolaitis:

„Šitie pinigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifi kuotas darbas.“

Daugiausia darbo

Visagine turės

statybininkai, bet

lietuviams teks tik

pagalbininkų vaidmuo.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 22 d. Verslas | 5

prietaisų, elektrotechnikos ir elektroni-kos įmonių, atstovai domėjosi, kaip nau-jas AE reaktorius statomas Suomijoje. Ten į projektą iš viso įtraukta apie 5 tūkstančiai įmonių, kartais vienu metu jų dirbdavo 2 tūkstančiai. Jėgainės statybos yra daugia-pakopė organizacinė sistema, vieni rango-vai samdo kitus.

H.Mykolaičio spėjimu, už vadinamąją reaktoriaus salą saugumo ir efektyvumo sumetimais bus atsakingi patys japonai, tačiau lietuviai galėtų imtis paprastesnių statybos darbų, pavyzdžiui, įrengti aikš-telę, lieti betoną, pakloti armatūrą, tiek-ti aparatūrą, montuoti įrangą. „Dalyvau-sime pagal savo galimybes. Yra įmonių, kurios turi potencialo“, – sakė „15min“ pašnekovas.

Dar pavasarį „Linpra“ pasirašė susita-rimus su Statybininkų asociacija, Lietu-vos energetikos institutu, kad įmonės ir specialistai bendromis jėgomis rengtųsi VAE projektui. Taip pat palaikomi ryšiai su Suomijos branduolinės energetikos tie-kėjų asociacija.

Ar pavyks atsiriekti žadamą 30 proc. dy-džio gabalą, priklausys nuo to, kaip įmo-nės pasirengs dirbti sudėtingame mecha-nizme. Mat reikės ne tik gauti sertifi katus, turėti kompetentingų specialistų ir apmo-kytų darbininkų, bet ir suktis pagal tikslų

grafi ką, kuriame darbų trukmė bus skai-čiuojama dienomis, o kartais – net valan-domis. Užtrukus nepavyks pasiteisinti, kad trūksta žmonių ar vėlavo tiekėjas.

„Suomijoje dirba šimtai Lenkijos, Čeki-jos įmonių. Jos tik ir laukia, kada pas mus prasidės statyba. Pasirengusių konkuren-tų yra pakankamai, jie nesnaudžia. Todėl mums reikia atlikti namų darbus. Šitie pi-nigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifi kuotas darbas. Tam lygiui pasiekti,

lyg sportininkų profesionalų komandai, reikės išlieti daug prakaito, investuoti į save“, – sakė H.Mykolaitis.

„Linpra“ direktorius norėtų ir valstybės paramos. Nemažai įmonių, abejodamos dėl savo galimybių laimėti konkursą, ne tik nedalyvaus jame, bet ir neinvestuos į pasirengimą.

„Reikia paskatinti įmones siekti ambi-cingo tikslo: pagerinti vadybą, technolo-gijas, kad sėkmingai konkuruotų su užsie-niečiais. Valstybei iš to bus naudos: atsiras

naujų darbo vietų, bus sumokėta daugiau mokesčių“, – teigė H.Mykolaitis, remda-masis Suomijos patirtimi.

Mūsų šalies bendrovės esą būtų pajėgios imtis darbų VAE projekte. „Mūsų pramo-nės apyvarta – apie 7 mlrd. Lt per metus, tokio dydžio Lietuvos dalis ir bus jėgainėje. Taigi inžinerinė pramonė kasmet pastato po AE. Pagrindinė problema – trūksta jau-nų specialistų, kurie būtų gerai parengti ir galėtų iškart įsilieti į gamybą“, – konstata-vo pašnekovas.

Ūkio ministras R.Žylius

Lietuvos verslininkus

gundo milijardine

nauda, tačiau neslepia,

jog didžiąją pyrago dalį

pasiims užsieniečiai.

A.Ufarto/BFL nuotr.

30 tiek projekto poreikių galėtų patenkinti vietos verslas, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį.

Skaičius

proc.

Remiantis pardavėjų pateiktos infor-macijos apie branduolines technolo-gijas analize, VAE projektui įgyven-dinti reikės tiek statybinių medžiagų ir kitų komponentų:

• Aukštos kokybės (armuotasis) betono –

420 tūkst. kub. m;

• Plieno – 70 tūkst. t;

• Elektros laidų – 2,5 tūkst. km;

• Vamzdžių – 210 km;

• Sklendžių – 36 tūkst.;

• Siurblių – 870 vnt.;

• Valdymo, stebėjimo ir technologinių ap-

saugų impulsinių vamzdelių – 226 km.

VAE statyboms reikės daug profesio-

nalių, aukštos kvalifi kacijos, įvairių

specialybių darbuotojų. Darbo jėgos

poreikis nebus visą laiką vienodas –

jis priklausys nuo vykdomo statybos

etapo.

Tikėtinas darbuotojų skaičius:

• Vadovaujamas darbas – 900;

• Kvalifi kuotas ir pusiau kvalifi kuotas

darbas – 3300;

• Nekvalifi kuotas darbas – 800.

Pastaba: statybos sąnaudos skaičiuo-

tos nuo maksimalios projekto investi-

cijos, t.y. 5 mlrd. eurų.

Statybų mastas

Šaltinis www.vae.lt

6 | Visuomenė

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

D.Gudelio bendrovei „VIP viešosios infor-macijos partneriai“ arba konsorciumams, kuriuose ji susijungė su kitomis įmonėmis, keturios ministerijos nuo praėjusių metų pradžios patikėjo ne vieną projektą, kurių vertė gerokai perkopė 5 mln. Lt.

Paties D.Gudelio pasiteirauti, kokios gu-drybės padeda įtikti vienai ministerijai po kitos, nepavyko. „15min“ žiniomis, šiuo metu jis išvykęs į užsienį.

Iš viso 2011-aisiais ir šių metų pirmą ket-virtį valdžios institucijos, įvairūs jų padali-niai ir viešosios įstaigos surengė 325 vieši-nimo paslaugų konkursus už 91,7 mln. Lt. Ministerijos surengė beveik trečdalį jų už 27,2 mln. Lt – taip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) informacija.

Ne visus pinigus suspėta išleisti, mat ne-mažai projektų yra tęstiniai. Minėtu lai-kotarpiu tik buvo surengti konkursai šiai sumai, o su paslaugų tiekėjais už įgyven-dintus projektus gali būti atsiskaityta vė-liau. Lygiai taip pat pernai galėjo būti sumo-kėti pinigai, bet konkursai vyko anksčiau, taigi į šią statistiką jie nepateko.

Brangiausios kampanijosVPT duomenimis, Susisiekimo ministerija pernai ir šių metų pradžioje surengė 13,19 mln. Lt vertės viešinimo paslaugų viešų-jų pirkimų. Ministerija „15min“ informavo

tam išleidusi tik daugiau nei 9 mln. Lt. Mat ji vykdė dvi didelės apimties nacionalines kampanijas informuoti apie skaitmeninę TV ir saugų eismą.

Iš ES lėšų vykdomas projektas „Skait-meninės televizijos plėtros skatinimas“ jau atsiėjo apie 4,6 mln. Lt. Projektą vyk-do konsorciumas, kuriam atstovauja ma-žiausią kainą konkurse pateikusi bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Ji

koordinuoja viešinimą žiniasklaidoje, ga-mina televizijos klipus ir kitas priemones, organizuoja renginius. Bendrovei už tai pernai buvo sumokėta milijonas litų, šie-met – jau 551 tūkst. Lt.

Atskirai buvo mokama už informacinių klipų transliavimą: „Tele-3“ – 955 tūkst. Lt, LNK – 888 tūkst. Lt, „Lietuvos ryto TV“ – 629 tūkst. Lt, Lietuvos nacionaliniam radi-jui ir televizijai – 596 tūkst. Lt.

Saugaus eismo informavimo kampaniją ministerija vykdo kasmet. Pernai konkursą taip pat laimėjo komunikacijos bendrovių konsorciumas, kuriam atstovauja „Creative media services“. Socialinė reklama skelb-ta pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse. Už projekto įgyvendinimą sumokėta be-veik 3,2 mln. Lt.

Pernai ministerija siūlė ir daugiau švietė-jiškų saugaus eismo akcijų. Iš viso pasirašy-ta beveik dvi dešimtys sutarčių dėl viešų-jų ryšių akcijų, renginių, konkursų, laidų, specialių rubrikų TV laidose, kampanijų interneto portaluose ir socialiniuose tink-luose, specialių reklamos kampanijų per futbolo varžybas. Jų vertė – kiek daugiau nei milijonas litų.

„Sporto komunikacijos“, valdančios tele-vizijos kanalą „Sport1“, už 20 tūkst. sekun-džių vaizdo klipų apie saugų eismą trans-liavimą susižėrė 242 tūkst. Lt, bendrovės „Euroreklama“ ir „Bosanova“ už kampa-niją, skatinančią nevairuoti apsvaigus, ir saugaus eismo žaidimą internete „Ar pa-sirašai?“ – gavo po 104 tūkst. Lt, „TV Play“ už edukacines rubrikas moksleiviams – 98 tūkst. Lt, „Filipavičius ir partneriai“ už in-formacinę kampaniją dviratininkams bei motociklininkams – 75 tūkst. Lt. „15 minu-čių“ už žurnalą, skirta automobilių lenkty-nėms ir šios sporto šakos gerbėjams, skirta 43,5 tūkst. Lt.

Šiemet LNK turės parengti 30 saugaus eismo edukacinių rubrikų, už tai jau su-mokėta 63,5 tūkst. Lt. Informavimo apie

ES paramą transporto sektoriui kampani-joms skirta dar 163 tūkst. Lt, kurie padalin-ti Socialiniam institutui, „Veido“ leidyklai, bendrovei „Tapinas ir partneriai“ ir viešajai įstaigai „AP idėjos“.

Už informacijos apie ministerijos veiklą sklaidą bendrovei „Diena Media News“ per-nai sumokėta 48,9 tūkst. Lt, „Lietuvos rytui“ – 12,2 tūkst. Lt, „Respublikos leidiniams“ – 4,5 tūkst. Lt. Dar 21,8 tūkst. Lt atseikėta Demokratijos plėtros fondui už straipsnius žurnale „Valstybė“.

Skatina medžioklės plėtrąAplinkos ministerija viešinimui atseikėjo 589 tūkst. Lt. Pasak atstovo spaudai Tomo Beržinsko, pernai buvo pasirašyta sutartis su D.Gudelio bendrove „VIP viešosios in-formacijos partneriai“ dėl aplinkosauginės informacijos platinimo spaudoje, jos vertė –ne daugiau kaip 450 tūkst. Lt metams.

Kelis pirkimus paskelbė ministerijos Gam-tos apsaugos departamentas. Jie buvo skirti siaurai temai – medžioklės plėtrai ir tradi-cijoms puoselėti, todėl orientuotasi į spe-cializuotus kanalus, pasiūliusius mažiausią kainą. Dvi 49 tūkst. Lt vertės sutartys pasira-šytos dėl informacijos paskelbimo „Žurnale apie gamtą“, dar dvi už 43 tūkst. Lt – dėl žur-nalo „Medžiotojas ir medžioklė“. 30 tūkst. skirta „Lietuvos ryto TV“, 18 tūkst. Lt –laikraščiui „Žaliasis pasaulis“.

Žemės ūkio ministerija pernai vasarį pa-skelbė viešinimo paslaugų pirkimo konkur-są, tačiau įsivėlė į teisminius ginčus. Viena

Ministerijos, kurioms norisi, o kartais privaloma visuomenę informuoti apie savo veiklą, gali tapti aukso kasyklomis. Pinigų nubyra ir žiniasklaidai, įskaitant net neetiškais pripažintus leidinius ar televizijas, ir projektus įgyvendinančioms komunikacijos agentūroms. Lyderiu šioje srityje tapo buvęs Anykščių meras ir Artūro Zuoko partinis bendražygis Darius Gudelis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ne-

perka užsakomųjų straipsnių ir kitų in-

formavimo per žiniasklaidą paslaugų,

išskyrus reklamą, nesamdo viešųjų ry-

šių agentūrų.

Pernai KAM viešuosius pirkimus skelbė

organizuodama kariuomenės ir visuo-

menės šventę. Už 15,6 tūkst. Lt buvo

transliuojama reklama per Lietuvos

radiją ir televiziją, už 423 Lt bendrovė

„Media Solutions“ sukūrė garso klipą.

Dar 950 Lt kainavo šventės reklama

Kauno viešajame transporte, kuria rūpi-

nosi „Media Traffi c“.

Už Bazinių karinių mokymų vaizdo kli-

pą bendrovei „Kalbininkai“ sumokėta

11,9 tūkst. Lt. Kariuomenė šių moky-

mų reklamos kampanijai pernai skyrė

430 tūkst. Lt, konkursą laimėjo bend-

rovė „Adcom“. Prasidėjus šiai kampani-

jai, buvo sulaukta per 1100 kandidatų

anketų – septynis kartus daugiau nei

iki tol.

Kultūros ministerija jokių viešinimo pas-

laugų neperka, pabrėžė atstovė spaudai

Vaiva Gogelienė, išskyrus vieną atve-

jį: dienraštyje „Lietuvos rytas“ dukart

buvo įdėtas skelbimas apie mokymus

ministerijos tarnautojams, tai atsiėjo

beveik 6,1 tūkst. Lt.

Energetikos ir Teisingumo ministerijos

nei pernai, nei šių metų pradžioje jokių

viešinimo paslaugų nepirko.

Taupios ministerijos

Viešieji ministerijų milijonai:kas ir kaip juos dalija ir kas juos pasiima

Susisiekimo ministerija

skaitmeninės televizijos

plėtros skatinimo programai

iš ES lėšų jau skyrė daugiau

nei 4 mln. litų.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Bendrovės „VIP viešosios informacijos

partneriai“ direktorius D.Gudelis laimi

daugiausia ministerijų užsakymų.

15min • 2012 m. birželio 22 d.

konkurso dalis (parodų, konferencijų, vi-suomenės nuomonės tyrimo, stebėsenos, informacinės medžiagos ir kt. pirkimo) bai-gėsi spalį, o kitų dalių procedūros užtruko iki gegužės. Todėl, kaip tikino atstovas spaudai Vilius Rekevičius, pinigai nebuvo išleisti.

Lėšų prireikė Lietuvos gamintojų ekspo-zicijoms tarptautinėse žemės ūkio paro-dose „Auksinis ruduo“ Maskvoje ir „Žalioji savaitė“ Berlyne, ministerijos stendui paro-doje „Ką pasėsi“, tarptautinei žemės ūko parodai „Agrobalt 2012“. Šie pirkimai vyko anksčiau, kiekvienai parodai atskirai, dabar tai daroma kompleksiškai. „Todėl išlaidos neišaugo, tiesiog pernai dėl viešųjų pirki-mų procedūrų niekas nevyko“, – pažymė-jo V.Rekevičius.

Ragina dirbti tik su etiška žiniasklaidaŪkio ministerija (ŪM) pernai už 147 tūkst. Lt pirko viešųjų ryšių paslaugų nacionalinėje spaudoje ir nacionalinėse bei regioninėse radijo stotyse. Šį konkursą laimėjo Baltijos viešųjų ryšių grupė.

Šiais metais informacijai apie ES struktū-rinę paramą inovacijų srityje skelbti skirta 568 tūkst. Lt, sutartis sudaryta su bendro-vėmis „Publicum“ ir „Publicum Media“.

Anot ūkio ministro patarėjos Vytautės Šmaižytės, ŪM siūlo organizacijoms vieši-nimo paslaugas pirkti tik iš tų žiniasklaidos priemonių, kurios laikosi etikos principų.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriui pernai ir šiemet buvo skirta po 115 tūkst. Lt. Anot skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, už šiuos pinigus prenumeruojama spauda, per-kamos naujienų agentūrų paslaugos, kartais žiniasklaidoje publikuojami informaciniai pranešimai (apie grąžinamus rublinius indė-lius, taupymo lakštus ir pan.), įgyvendina-mi informaciniai projektai (pavyzdžiui, biu-džeto formavimo žaidimas portale Delfi .lt).

„Viską įgyvendiname savo jėgomis, geranoriš-kai padedant projektų part-neriams. Tad viešųjų pirkimų viešinimo paslaugoms pirkti nei praėjusiais, nei šiais metais nebuvo“, – pa-žymėjo V.Lenkutis.

Jo teigimu, VPT nurodytos šių metų pir-mo ketvirčio išlaidos – 230 tūkst. Lt – buvo skirtos naujienų agentūrų paslaugoms 3 metams pirkti.

Užsienio reikalų ministerija informavo, kad viešinimui (trims projektams) skirta kiek daugiau nei 244 tūkst. Lt. Už rašinius apie ES dienraščiui „Verslo žinios“ sumo-kėta 115 tūkst. Lt iš ES lėšų.

Naujienų rubrikai anglų kalba skirta 69,5 tūkst. Lt, pernai ir šiemet buvo sumokėta po ketvirtadalį šios sumos. Už periodinį leidi-nį apie Lietuvos užsienio politiką numatyta

60 tūkst. Lt, bet jie dar nesu-mokėti. Šiuos konkursus lai-

mėjo portalas 15min.lt ir savai-traštis „15min“.

Komercinė paslaptis?VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos mi-nisterija surengė viešųjų pirkimų už 1,5 mln. Lt. Pernai liepą buvo pasirašyta sutartis su „VIP viešosios komunikacijos partneriais“ dėl informacijos skelbimo 4 nacionaliniuo-se dienraščiuose ir 20 regioninių leidinių, 4 naujienų portaluose, 2 radijo stotyse.

Anot ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės, pernai už šias paslaugas buvo sumokėta beveik 240 tūkst. Lt, šiemet pirmą ketvirtį –52,5 tūkst. Lt. Tačiau nurodyti konkrečias žiniasklaidos priemones ji atsisakė, pareiš-kusi, kad tai yra komercinė paslaptis.

Maždaug 1,5 mln. Lt sumai viešųjų pir-kimų surengė Vidaus reikalų ministerija, rodo VPT duomenys.

Pati ministerija teigia, kad pagal praė-jusių metų pradžioje pasirašytas sutartis viešinimo paslaugoms buvo išleista 213 tūkst. Lt, o pagal šių metų pradžioje pasi-rašytas sutartis – 77,7 tūkst. Lt. Šioms pas-laugoms pirkti panaudotos tik ES struktū-rinių fondų lėšos.

Švietimo ir mokslo ministerija visuome-nei informuoti apie ES struktūrinių fondų paramą pernai pasamdė bendrovę „VIP vie-šosios informacijos partneriai“. Tam pernai skirta 321 tūkst. Lt (iš jų esą tik 71 tūkst. Lt buvo iš Lietuvos biudžeto, likusi suma – iš ES lėšų). Sutartis tebegalioja, todėl naujų konkursų šiais metais nebuvo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešinimuisi naujienų portalo Delfi .lt so-cialinių aktualijų skiltyje „SociumasLT“ skyrė 35,6 tūkst. Lt, radijo stotyse M-1 ir Žinių radijas – 26,8 tūkst. Lt, nurodė Ryšių su visuomene skyrius.

Keturiolikai laikraščių („Respublika“, „Vakaro žinios“, „Valstiečių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos sveikata“, „Kauno diena“, „Vakarų ekspresas“, „Šiau-lių naujienos“, „Sekundė“, „Alytaus nau-jienos“, „Suvalkietis“, „Tauragės žinios“, „Kalvotoji Žemaitija“, „Utenos diena“) at-seikėta 73,5 tūkst. Lt.

Visuomenė | 7

doc. Audronė Nugaraitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

„Prieš keletą metų žurnalistams buvau

išsakiusi kritišką požiūrį į ministerijų vie-

šinimąsi, šiandien galiu jį pakartoti ir dar

griežčiau, nes pinigai padidėjo. Pinigų

biudžete nėra, o vis tiek taško praneši-

mams, kurių niekas neskaito. Da-

lis mokamos informacijos turi

būti, pavyzdžiui, skelbimai,

kurių kitaip niekas neį-

dės. Įvaizdį galima kurti

ir nemokant už rek-

lamos plotą. Tai būtų

naudinga ir žurnalistams, nes ne pra-

nešimus spaudai dėtų, o išeitų į įvykius,

dairytųsi temų. Pasižiūrėkime į Krašto

apsaugos ministeriją – ir vienaip, ir kitaip

stengiasi suktis, bet neperka grynos rek-

lamos, nes nėra prasmės. Lietuvos ape-

liacinio teismo teisėjai persirengė pasa-

kų herojais ir pasakojo vaikams apie teisę.

Bijojo, kad visi juoksis, o buvo įdomu. Ta-

čiau jei pinigų yra, kam sukti galvą, – leng-

viau eiti paprasčiausiu keliu. Gaila,

niekas nevertina viešųjų ryšių

efektyvumo ir veiksmingu-

mo. Jie tam ir yra ryšiai su

visuomene, kad galėtum

įrodyti, jog gali bendrauti

su viena tiksline publika.“

Pinigų švaistymas

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

e -rt-

kimųi kti i

6m

mėtrašti

kaito. Da-

s turi

ai,

viau eiti

nieka

efe

m

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Kiaulienos skonio ledaiŠios dienos mintys – tiesiai iš dangaus. Ne ta didin-ga perkeltine prasme, vienus įkvepiančia geresnei dienai ar laimingesniam gyvenimui, o kitiems pasi-tarnaujančia kaip dar vienas puikus atakos kampas sumaišyti „apsvaigusį“ autorių su purvais komen-taruose. Šiandienos tekstas – tiesiogine to žodžio prasme buvo pradėtas danguje.

Prie to sostinės Rotušės aikštėje penkiasdešimties metrų aukštyje visą savaitę tabalavusio vakarienės stalo dvidešimt dviem svečiams. Plius penki aptar-naujantys. Vienas iš jų – aukščiausios klasės šefas. Vienas iš Lietuvos, du iš užsienio, priklausomai nuo pamainos. Visą tą skraidūnų pobūvį į dangų pakelia lietuviškos įmonės kranas.

Bet pati „Dinner in the sky“ idėja ir franšizė kilo iš Belgijos prieš šešerius metus. Mano dėmesio ji nusipelnė dėl to, kad įkūnija netradicinio mąstymo, kurį modernus išminčius E. de Bono vadina lateral (šoniniu), triumfą. Trumpai turėčiau pridurti, kad dar yra pasaulyje dominuojantis ir logika paremtas vertikalus mąstymas („statysime atominę elektri-nę, nes jau turime atominę patirtį, infrastruktūrą ir tradicijas“) ir neracionalių svajotojų pamėgtas ho-rizontalus mąstymas („kaip būtų gerai, kad mokes-čiai būtų maži, o pensijos didelės“).

Šoninis mąstymas galėtų būti mūsų šalies didžioji viltis. Vaistas nuo rekordų savižudybių ir emigraci-jos statistikoje. Jei gebėtume išlipti iš mūsų švietimo sistemą kiaurai persunkusio vertikalaus mąstymo. Jei nedarytume tik turimos informacijos analize pagrįstų sprendimų. Restoranas danguje yra pui-kus pavyzdys mūsų šaliai, kaip galima sukurti sė-kmę, neturint nieko išskirtinio. Šią Vilnių aplankiu-sią pramogą sugalvojo belgai. Bet lygiai taip pat tai

galėjo sugalvoti rumunai, žydai arba lietuviai. Bet kas, pasitelkęs šoninį mąstymą, galėjo sugalvoti šį paprastai įgyvendinamą, sudėtingų įgūdžių ir tech-nologijų nereikalaujantį mobilų tarptautinį verslą, kaip magnetas traukiantį žiniasklaidos ir klientų dėmesį, siūlantį išskirtinius įspūdžius ir dėl to ga-lintį nesunkiai ištraukti iš jūsų piniginės 100 eurų (345 litus), bet vis tiek tampantį hitu bet kuriame pasaulio mieste.

Yra viena sąlyga. Vienintelė. Šoninio mąstymo triumfui pasiekti reikia – kaip bebūtų keista – skirti laiko… mąstymui. Tam keistam procesui, iš išorės atrodančiam kaip nieko neveikimas. Nors pusvalandį per savo lekiančią dieną. Pamiršti savo darbo rūpes-čius, draugės romaną, savo vaikų klegesį. Ignoruoti „teliką“, išjungti mobilųjį, uždaryti „loptopą“. Pusę valandos spoksoti į sieną. Jei pavyktų tai paversti kasdieniu pratimu, nustebtumėte, kiek keistos in-formacijos slypi jūsų svetainės baltame decimetre.

Kadangi žmonės mėgsta receptus, stengiuosi ne-nuvilti. Taikau de Bono metodą gyvai. Imkime at-sitiktinį žodį – šaukštelis. Ir dar vieną visai iš kitos operos – arba kito tvarto – pavyzdžiui, paršiukas! Vertikalaus mąstymo atstovas pagalvotų, kad rei-kėtų atidaryti restoraną. Horizontalaus mąstymo svaigalas pasvajotų apie tai, kaip būtų „faina“, kad kiaulės tvartuose su maistu elgtųsi grakščiai, lyg da-mos, ragaudamos desertą. O šoniniu būdu … mąs-tom mąstom mąstom… man išeina kiaulienos skonio ledai, (kuriuos galima nebrangiai pagaminti su jau egzistuojančiom technologijom! O jums?

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Restoranas danguje yra puikus pavyzdys mūsų šaliai, kaip galima sukurti sėkmę, neturint nieko išskirtinio.

8 | Vizionieriai

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vladas Algirdas Bumelis. Tik tiek parašyta šią savaitę 2012-ųjų Lietuvos verslo lyderio titulą pelniusio profesoriaus vizitinėje kortelėje. Jokių pareigų, jokių titulų. Ką tik baigęs tarnybą viename aukšta-me poste, jis jau kalba apie naujus iššū-kius – generinių vaistų gamybos fabriko statybas Lietuvoje.

„Visi postai laikini, – sužemaičiuoja iš Kretingos kilęs, bet jau daugiau nei 40 metų sostinėje gyvenantis žinomas bio-technologas, šiuolaikinės genų inžine-rijos farmacijos Lietuvoje pradininkas ir klestintis verslininkas. – Jei sudėtume visas šiandien mano užimamas parei-gas į krūvą, prirašytume visą lapą. To-dėl apsiriboju vardu – užtenka.“

Ir vis dėlto reikia paminėti, kad V.A.Bumelis yra Lietuvos mokslo aka-demijos tikrasis narys ir prezidiumo na-rys, Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto profesorius, Izraelio valstybės garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos–Iz-raelio prekybos rūmų prezidentas, In-tegruoto mokslo, studijų ir verslo cent-ro (slėnio) „Santara“ plėtros programą įgyvendinančios asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas.

63 metų gimtadienį netrukus švę-siantis V.A.Bumelis neseniai užėmė ir tarptautinės generinių vaistų gamin-tojos „Teva“ valdomos Lietuvos bio-farmacijos lyderės bendrovės „Sicor Biotech“ vadovo postą. Iš generalinio direktoriaus pareigų jis pasitraukė ba-landžio 24-ąją.

Metas į pensiją? „Pensininkas – kokia tai sąvoka? Mano supratimu, žmogus visą gyvenimą turi judėti į priekį, ieš-koti įdomios veiklos, padedančios to-bulėti jo asmenybei. Ir taip nuo gimimo iki nebūties“, – fi losofavo V.A.Bumelis ir akimirkai suirzo, prisiminęs skau-damą koją. Susižeidė ją šokdamas nuo bėgimo takelio.

„Kasdien nubėgu po du kilometrus. Baigęs neturiu kantrybės laukti, kol ta-kelis visiškai sustos – šoku nuo jo ant žemės. Paskutinysis kartas nebuvo labai sėkmingas“, – prisipažino V.A.Bumelis ir pakvietė ekskursijai po „Santaros“ slėnyje jau įsikūrusį naują biotechnolo-ginių mokslinių tyrimų ir eksperimen-tinės plėtros centrą „Biotechpharma“.

Pradeda nuo aplinkos„Santaros“ slėnio mokslo ir technolo-gijų parke išdygęs „Biotechpharmos“ pastatas – bene vienintelis baigtas sta-tinys. Aplink jį virte verda intensyvios kitų slėnio objektų statybos.

Nepaisant gana niūrios kaimynystės, komerciškai perspektyvius užsakomuo-sius mokslinių tyrimų ir eksperimen-tinės plėtros darbus biotechnologinės farmacijos srityje vykdanti bendro-vė jau puoselėja aplinką, rūpinasi jos apželdinimu.

Jei teatras prasideda nuo rūbinės, tai įmonės įvaizdis, pasak V.A.Bumelio, nuo pastato prieigų – automobilių sto-vėjimo aikštelės, fasado, pagaliau, vestibiulio.

„Aišku, galima sakyti, kad nereikia čia nei tų gražių kadagiukų sodinti, nei teritorijos tvarkyti – o kam, juk ir taip „saidiot“. Bet žmogus, ateidamas į gražią aplinką, visai kitaip nusiteikia darbui“, – įsitikinęs „Santaros“ slėnio prezidentas.

Atsidavimą darbui vaizduoja ir „Bio-techpharmos“ hole svečius pasitinkanti stilizuota bičių avilio skulptūra.

„Bitės – ne tik darbščios, bet ir dir-ba kolektyve. Rezultatas – medus. Ne tik saldus, bet ir sveikas“, – sim-bolinę skulptūros prasmę paaiškino V.A.Bumelis ir papasakojo, kad jo tėvas buvo prisiekęs bitininkas, nors „biznio“ iš savo hobio niekada nedarė. Dvi bitės pavaizduotos ir Bumelių šeimos herbe.

Įrenginys – kaip „Porsche“„Biotechpharmos“ tyrimų centre moks-lininkai kuria ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperi-mentinius vaistus, tinkamus kliniki-niams tyrimams. Šių paslaugų užsa-

kovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos.

„Nufotografuokite mane prie šio įren-ginio. Atrodo paprasta dėžė, o kainuoja kaip naujausias „Porsche“, – vaizdžius palyginimus mėgsta V.A.Bumelis.

Atvėręs vos kelių kvadratinių metrų ploto kabineto duris jis paaiškino – tai 2,5 mln. JAV dolerių verta laboratorija.

„Ir pasakykite jūs man, kam jauniems mokslininkams važiuoti į airijas ar ang-lijas, jei viskas, ko reikia, yra čia? Kur jie ras geriau? Sakysite, kitur daugiau moka. Bet viską turime vertinti santy-kinai – imant visas sritis, pigesnio pra-gyvenimo lygio nei Lietuvoje nėra“, – neabejojo profesorius.

– Ir vis dėlto įdomu, kodėl po šešiolikos metų, praleistų „Sicor Biotech“ vadovo krėsle, vieną dieną pasitraukėte iš parei-gų? – savaitraštis „15min“ pasiteiravo V.A.Bumelio.

– Susidėjo keletas aplinkybių. Pirma, su „Teva“ turėjau kontraktinius susi-tarimus, kurie baigėsi. Antra, „Teva“ griežtai laikosi tam tikrų amžiaus cen-zo taisyklių. Sulaukei brandaus amžiaus ir „Teva“ sako: „Valio, metas užleisti tarnybą kitiems, eik džiaugtis gyveni-mu!“ Vadovavimą „Sicor Biotech“ per-leidau savo studentui ir mokiniui, o pats „Tevą“ ir toliau konsultuoju verslo plėt-ros ir mokslo klausimais.

Trečia labai svarbi aplinkybė ta, kad man įdomu tai, kas nauja. „Sicor Bio-tech“ gamina produktą, kurį sukūriau, įdiegiau technologiją ir paleidau į rinką. Dabar tas produktas gaminamas 7 die-nas per savaitę, 24 valandas per parą. Įtikinau „Tevą“, kad reikia dar daugiau lėšų investuoti, plėsti gamybą. Produk-tas jau parduodamas ne tik Europos, bet ir kitose rinkose. Viskas padaryta, ne-beliko kūrybos, o man patinka eiti dar nepramintu taku.

Naujas iššūkis – vaistų fabrikas– Jau esate užsiminęs apie ambicin-gą užmojį – įsteigti naują farmacinę kompaniją.

– Apie tai, kad Lietuvoje reikia statyti vaistų gamyklą, tyliai mąstau jau trejus ketverius metus. Dabar apie tai prabilau

V.A.Bumelis: Garsus medicinos verslininkas puoselėja naują ambicingą sumanymą

„Sūrininkų ir mėsininkų jau užtenka. Ir tikrai nereikia išasfaltuoti visų šalies kelių.“

15min • 2012 m. birželio 22 d. Vizionieriai | 9

„Kas yra pensija?“

garsiai. Šiandien Lietuvoje pasigamina-me vos 1 proc. mums reikalingų vaistų, kai, tarkime, danai ar olandai – net apie 15–20 proc. Todėl iš esmės visi pinigai, kuriuos išleidžiame medikamentams, išeina už valstybės sienų. Didžiosios farmacijos kompanijos pasakytų, kad Lietuvoje palieka krūvą pinigų, tačiau tai tik iš dalies tiesa. Tie pinigai skirti rinkodarai, o ne darbo vietoms kurti ar bendrajam vidaus produktui (BVP)

auginti. Todėl manau, kad Lietuvoje privatus verslas kartu su valstybės pa-rama galėtų imti plėtoti normalią far-macijos pramonę.

Gamindami 10–12 proc. vaistų šalies viduje, galėtume gerokai sumažinti jų kainas nei gauname iš užsienio partne-rių. Vertinant tai, kad mūsų algos dar nepasiekė ir bent dešimt metų nepa-sieks Vakarų Europos lygio, bei pasinau-dojus valstybės ir struktūrinių fondų parama, galėtume turėti gana neblogą vaistų gamybos savikainą.

Mano skaičiavimais, tokiu būdu vals-tybė kasmet sutaupytų 0,3–0,5 mlrd. Lt, nes dauguma tų vaistų yra kompensuo-jami. Be to, galėdami pasiūlyti mažiau-sią kainą, suteiktume valstybei progą juos įsigyti vietos rinkoje.

– Apie kokius vaistus kalbame?– Ši farmacinė gamykla nekurtų naujų

vaistų ar technologijų. Ji užsiimtų ma-sine generinių vaistų gamyba. Generi-niai vaistai – jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti su savo prekės ženklu. Jokių patentų jų gamybai ne-reikia. Tai būtų fasavimo fabrikas: nu-siperkame aktyviąją medžiagą, padaro-me formą, fasuojame, klijuojame savo etiketes ir parduodame Lietuvos ir pa-saulio vartotojui.

Generiniai vaistai žinomi nuo Adomo ir Ievos. Kalbant konkrečiai, tai galėtų būti labai platus vaistų spektras, prade-dant elementariu citramonu, antiinfek-ciniais vaistais, nuskausminamaisiais, baigiant antibiotikais, priešvėžiniais preparatais.

– Jei jūsų idėja sulauktų potencia-lių partnerių pritarimo, kada gamykla galėtų pradėti darbą ir kiek reikėtų į ją investuoti?

– Jei į projektą žiūrėtume rimtai ir jau pradėtume dėlioti verslo planą, gamykla veiklą galėtų pradėti kokiais 2015 metais. Esu paskaičiavęs, kad fabriko statyba galėtų kainuoti 250–300 mln. Lt. Jame būtų sukurta apie 500–800 darbo vietų.

Viską reikia daryti laiku– Kalbate labai užtikrintai – 100 proc. ti-kite šios idėjos sėkme ir ekonomine nau-da valstybei ir žmonėms?

– Kaip minėjau, verslą reikia kurti pirmiausia galvoje, idėją gromuliuoti bent kelerius metus. Kai viskas sugula į lentynėles, jau galima pradėti. Spon-taniškai niekas nevyksta. Nemačiau nė vieno gerai įsukto verslo, kuris nebūtų išnešiotas mintyse.

Dar vienas dalykas: jei bankas neduo-da paskolos verslui kurti, teisingai daro –vadinasi, verslo idėja niekam tikusi. Geras verslo idėjas visi bankai priima išskėstomis rankomis. „Biotechphar-ma“ irgi skolinosi didžiulius pinigus, bet bankas ja tiki, nes įmonė turi aiškiai sudėliotą verslo strategiją.

Visada kartojau ir kartosiu: Lietuvos ateitis turi būti paremta aukštosiomis technologijomis, proto produktais. Į tai turime investuoti. Sūrininkų ir mėsinin-kų jau užtenka. Ir tikrai nereikia išasfal-tuoti visų šalies kelių. Iki savo namelio

Pabradėje kelis kilometrus galiu pava-žiuoti ir žvyrkeliu – nieko neatsitiks.

Siūlau investuoti į vieną dalyką – kil-nojamąjį turtą – žinias. Esame baisiai protinga tauta, turime gerą genomą, tik reikia šiek tiek daugiau dirbti.

– Sakote, kad esame tinginiai?– Ne tinginiai – truputį prie tingi-

nio. Norint gerai gyventi, reikia dirb-ti daugiau nei nuo 8 iki 17 valandos su trimis parūkymais ir keturiais kavos atsigėrimais.

Kai man sako, kad reikia dirbti sun-kiai, aš atkertu, kad sunkiai dirba tik ar-kliai. Arklį pakinkei į noragą ir jis aria. O mes – ne arkliai. Turime dirbti ne sun-kiai, bet efektyviai. Tam reikia užsibrėž-ti aiškius tikslus ir įvertinti, ar jiems pa-siekti turime fi nansų ir, svarbiausia, žmogiškųjų resursų.

Turiu labai gerą posakį: versle, kaip ir žemės ūkyje, viską reikia daryti laiku, o ne tada, kai turi laiko. Žinote, kaip ūky-

je: nelaiku pasodinai – neišaugo, nelai-ku nupjovei – supuvo.

Ir dar vienas dalykas, skirtas jau-nimui: 25 metų negali gyventi kaip J.D.Rockefelleris (Johnas Davisonas Roc-kefelleris – sėkmingiausias ir garsiausias visų laikų naftos magnatas, – red. past.). Iki to reikia truputį padirbėti. Sėkmės nėra, tik kruopštus ir ilgas darbas: 99 proc. jo ir tik 1 proc. talento.

– Na, jūs jau galėtumėte leisti sau atsikvėpti...

– Buvau nutaręs, kad mano darbas turi būti golfas, o hobis – mokslas ir in-vesticijos. Norėčiau, kad taip ir būtų. Tik vieno bijau, kad hobis nevirstų darbu... Visą gyvenimą norėjau būti lyderis – ko besiimčiau, viską daryti geriausiai. Tre-niruojuosi golfo aikštyne ir stengiuosi, kad mano judesys (lėtai užsimoja, – red. past.) būtų idealus ir tiesiai į tikslą. Kad kas nors pasakytų, kad tai geriausias smūgis Europos centro golfo klube.

Vladas Algirdas Bumelis – lietuvių

chemikas, enzimologas, biotech-

nologas, verslininkas bei vadybi-

ninkas, 32 išradimų ir 35 patentų

bendraautoris.

1996–2012 m. biofarmacijos bend-

rovės „Sicor Biotech“ generalinis

direktorius. Šioje įmonėje įkurtas

pirmas Lietuvoje privatus moks-

lo centras. Jo mokslininkų sukurtas

vaistas nuo vėžio „TevaGrastim“ –

pirmas lietuviškas preparatas,

kuriuo gydomi ligoniai ES ir JAV.

V.A.Bumelis yra įsteigęs privačius

medicinos centrus „Northway“ Vil-

niuje ir savo gimtojoje Kretingoje.

Kretingos Garbės pilietis, Vilniaus

Šv. Kristoforo statulėlės laureatas.

2001 m. apdovanotas Didžiojo Lie-

tuvos kunigaikščio Gedimino penk-

tojo laipsnio ordinu. 2004 m. tapo

Lietuvos mokslo premijos laureatu.

2005 m. apdovanotas Ūkio mi-

nisterijos medaliu „Už nuopelnus

verslui“.

2006 m. paskelbtas Nacionalinės

pažangos premijos laureatu už in-

dėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir

šalies konkurencingumo didinimą.

Žmona Žana, dukros Diana ir

Junona.

V.A.Bumelio dosjė

V.A.Bumelis

jauniems

mokslininkams –

neginčijamas

autoritetas.

J.Kalinsko nuotr.

Sunkiai dirba tik arkliai. Arklį pakinkei į noragą ir jis aria. O mes – ne arkliai. Turime dirbti ne sunkiai, bet efektyviai.“

15min • 2012 m. birželio 22 d.10 | Tyrimas

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Per beveik pusantrų metų paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje dingo keturios merginos, kurių kūnai vėliau rasti vandenyje. Keistos studenčių mirtys dirgina įvairių versijų kūrėjų fantaziją, nes klausimų šiose bylose – vis dar daugiau nei atsakymų. Praėjusią savaitę Balsio ežere rasti vilnietės studentės Godos Kilaitės palaikai. Prapuo-lusios devyniolikmetės intensyviai ieško-ta tris savaites.

Iš pirmo žvilgsnio nesmurtinė studentės mirtis privertė prisiminti dar tris neaiškio-mis aplinkybėmis mirusias merginas – Kau-ne studijavusią Skirmantę Skirgailaitę ir kaunietę Gabiją Boguševičiūtę bei Vilniuje dingusią, o vėliau Neryje ties Vieviu rastą Kristiną Sabaliauskaitę.

Straipsnių komentaruose ir socialiniuo-se tinkluose keliamos įvairiausios versijos. Nuo absurdiškų, esą jų kūnai rasti be vidaus organų, o teisėsauga tyli, nes susijusi su organų prekyba užsiimančia nusikaltėlių grupuote, iki spėjimų, kad merginas gal-būt medžioja maniakas.

Gandų ir versijų kūrėjus įkvepia tai, kad pareigūnai ne itin linkę dalytis tiriamomis merginų žūties versijomis.

Savanoriai daiktų nerado Tyrimas dėl G.Kilaitės mirties priežasties dar nebaigtas, pirminės apžiūros metu pa-reigūnai smurto požymių neaptiko.

Iš namų į kursus Lietuvos edukologijos universitete išvykusi mergina jame nepa-sirodė, o vėliau policija išsiaiškino, kad dingimo dieną ji vyko į Žaliųjų ežerų gat-vę. Tėvai jai bandė prisiskambinti, tačiau mobiliuoju telefonu niekas neatsiliepė, po vidurnakčio jis buvo išjungtas.

Radus kūną, merginos telefonas ir kiti daiktai buvo aptikti ežero pakrantėje.

Daugeliui pasirodė keista, kodėl daiktai nebuvo rasti anksčiau, nes merginos ieš-kojo ne tik policija ir profesionalūs sekliai, Žaliųjų ežerų rajoną šukavo savanoriai.

Teisėsauga sąsajų neaptiko „Tam, kad sietume šių merginų mirtis, rei-kia turėti objektyvius duomenis, o tų duo-menų nėra. Policija, žinoma, tikrina, ir, jeigu bus duomenys, kurie patvirtins jų dingimo aplinkybių vienodumą ar kažko-kios sąsajos bus rastos, žiūrėsime. Kol kas tokių duomenų nėra“, – „15min“ sakė Kau-no apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo vyriausiasis prokuroras Vi-toldas Guliavičius.

Jo rankose – pernai sausio 13-ąją Kaune dingusios G.Boguševičiūtės byla. Palaikai

daugiau kaip prieš mėnesį rasti Nemune Jurbarko rajone, vėliau DNR tyrimas pa-tvirtino, kad jie kaunietės, kuri dingo išė-jusi iš namų. Rasti palaikai buvo smarkiai suirę, tačiau ekspertai dar tikisi ištirti, ar mergina nebuvo paskandinta. Prokuro-rai kaunietės dingimą vadino vienu mįs-lingiausių Lietuvoje, jos paieškoms buvo mestos labai didelės pajėgos.

Pasak V.Guliavičiaus, išvadų dėl G.Bogusevičiūtės mirties priežasties dar nėra. „Yra dar viena byla dėl jos paieškos ir klausimas, ar ji bus nutraukta. Gali būti, kad šią bylą prijungsime prie mirties prie-žasties bylos, nes ten yra daug visokių duo-menų“, – sakė V.Guliavičius.

Jis pridūrė, kad ilgai ir intensyviai ieško-tos merginos byla apima apie dešimt tomų.

Anot prokuroro, nereikėtų iš anksto nuo-gąstauti, kad ekspertams nepavyks nusta-tyti G.Boguševičiūtės mirties priežasties, nes, kaip išsilaikė palaikai priklauso ne nuo to, kiek laiko kūnas buvo vandenyje, bet kokiomis sąlygomis jis ten gulėjo. „Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo kūnas

geriau išsilaiko. Priklauso ir nuo to, kokie buvo drabužiai, sintetiniame audinyje pa-laikai išsilaiko geriau. Nuo daugybės aplin-kybių priklauso“, – pabrėžė pašnekovas.

Nenustatė, nuo ko mirė Pernai spalį Vilniuje dingusios ir po maž-daug dviejų mėnesių Neryje ties Vieviu rastos K.Sabaliauskaitės mirties priežas-ties tyrimas jau atliktas, tačiau atsakymų jis nedavė.

Teismo medicinos specialistai konstata-vo, kad dėl pažengusio vidaus organų puvi-mo ir ląstelių irimo neįmanoma nustatyti, nuo ko mirė K.Sabaliauskaitė. Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius „15min“

perdavė šią bylą kuruojančio Vilniaus apy-gardos prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus žodžius, jog ekspertai ne-nustatė jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti iki mirties, mirties metu arba tuoj po mirties.

Ekspertų teigimu, K.Sabaliauskaitės mir-tis galėjo įvykti kelių ar keliasdešimt parų laikotarpyje iki tyrimo dėl jos mirties prie-žasties pradžios. Ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta, policijos pareigūnai ir proku-rorai toliau aiškinasi visas galimas mirties aplinkybes.

Merginos tėvai ir draugai ankstesniuose interviu kategoriškai atmetė galimybę, kad K.Sabaliauskaitė galėjo nusižudyti. „Tik-rai nebuvo depresijos priepuolių. Žmo-gus, kuris rengiasi nusižudyti, nelaikytų egzaminų, nelakstytų, nesipuoštų“, – lai-dai „24 valandos“ sakė artima studentės draugė Rasa.

Daili studentė prapuolė išėjusi iš sostinės klubo „Briusly“ sostinės Islandijos gatvėje ir taksi nuvažiavusi į alkoholio parduotu-vę Šeimyniškių gatvėje. Daugiau jos nie-kas nebematė.

Anksčiau spaudoje rašyta, kad teisėsau-gai nuo pat pradžių ne itin sekėsi aiškin-tis, kur dingo mergina, esą net nepavyko rasti taksisto, kuris lemtingąją naktį vežė K.Sabaliauskaitę į alkoholio parduotuvę. Ar tai tiesa, L.Rudzevičius „15min“ neatsa-kė. Jis susilaikė nuo komentarų, ar keturių vandenyje rastų jaunų studenčių mirtys gali būti susijusios.

Mirtis – nelaimingas atsitikimas? Pernai sausio pabaigoje Nemune rastos S.Skirgailaitės dingimo aplinkybės parei-gūnams – nebe paslaptis.

S.Skirgailaitė dingo praėjusiųjų metų sausio 28-osios paryčiais, kai ėjo namo iš Senamiestyje esančio naktinio klubo. Mer-ginos kūnas buvo aptiktas balandžio pa-baigoje Kauno rajone ties Pyplių kaimu.

Merginos paiešką kuravusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuro-rė Alma Markvaldienė „15min“ sakė, jog S.Skirgailaitės mirtis pripažinta nelaimin-gu atsitikimu, todėl byla buvo nutraukta.

„Jeigu nėra smurtinės mirties, tai grei-čiausiai, kad žmogus pats ryžosi“, – teigė prokurorė.

Ieškant merginos keltos įvairios versijos. Studentės artimieji spėjo, kad ji galėjo būti

apsvaiginta klube jai įmaišius kažko į gė-rimą. Įvairių įtarimų buvo sukėlę tai, kad ant kartu su S.Skirgailaite vakarą leidusių merginų batų ir rankinės buvo rasta krau-jo dėmių. Apklausiamos merginos aiškino, kad S.Skirgailaitė buvo įsipjovusi pirštą.

Merginų mirtys: paslapčių tik daugėja

„Nusikaltimų tyrėjai niekada negarsi-

na tiriamų versijų – tai visiškai normali

praktika. Kol vyksta tyrimas, pavyzdžiui,

jei tai nužudymas, o kaltieji nenustatyti,

versijų ir aplinkybių paskelbimas tik ap-

sunkina tyrimą.

Nusikaltėliai skaito laikraščius, žiūri te-

leviziją, jie tik padėkotų už tokią infor-

maciją, nes žinotų, ko saugotis. Dėl tos

priežasties, vykdant tyrimą, vengiama

pateikti detales.

Kasmet be žinios dingsta labai daug

žmonių, nemaža dalis jų tampa nusikal-

timų aukomis. Policija vykdo prevenci-

nę veiklą įvairiais būdais, aiškina žmo-

nėms pavojus. Suaugę žmonės patys

priima sprendimus ir supranta galimus

pavojus. Kiekvienam žmogui asmeniš-

kai neišaiškinsi, kas gresia, jei savęs

nesaugosi. Žmonių dingimas aktuali

problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame

pasaulyje.“

Viso pasaulio problema

Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos generalinis komisaras:

Pareigūnai negali atsakyti, nuo ko mirė (nuotr. iš kairės) G.Kilaitė, G.Boguševičiūtė, S.Skirgailaitė ir K.Sabaliauskaitė.

Nuotr. iš asmeninio albumo

V.Guliavičius:

„Tam, kad sietume šių merginų mirtis, reikia turėti objektyvius duomenis, o tų duomenų nėra.“

15min • 2012 m. birželio 22 d.12 | Savaitės interviu

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu išrinktas verslininkas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis verslą įsivaizduoja ne kaip lobistų knibždėlyną, bet kaip pilietinės visuomenės pažangos variklį.

Statybų, o ne pramonės įmonę valdantis R.Dargis rinkimuose įveikė rimtą konkuren-tą – Vičiūnų įmonių grupės valdybos pirmi-ninką Visvaldą Matijošaitį. Naujasis ketve-rių metų kadencijai išrinktas LPK vadovas, pakeitęs šviesios atminties Bronislovą Lubį, davė interviu savaitraščiui „15min“.

– Jums patikėtos atsakingos pareigos – iš-saugoti organizacijos autoritetą ir valsty-biniams procesams daromą įtaką. Kaip tai padarysite?

– Tikiu, kad LPK išliks įtakingiausia orga-nizacija, tačiau deklaruoti, kad tai yra mano tikslas, būtų keista.

Mano galva, svarbiau išlikti gyvybinga, dinamiška verslą vienijančia struktūra, kuri, matydama pokyčius valstybėje, jos fi nansų sistemoje ir ekonomikoje, galėtų kaip ly-giavertis partneris dalyvauti procesuose, siūlyti receptus, kaip spręsti vienokias ar kitokias problemas.

Tačiau tam reikia labai aiškios ir, svar-biausia, ilgalaikės, prognozuojamos vals-tybės politikos.

– Pastaraisiais metais, kai verslui buvo ypač sunku, ta politika nuoseklumu nepasižymėjo.

– Valstybėje verslas irgi gali gerai jaustis tik tada, kai padėtis prognozuojama, kai nereikia bijoti, kad vieną dieną koks nors politikas užlips ant statinės ir praneš, kad įves papildomų mokesčių: PVM padidins iki 25 proc., kad geriau gyventume, ir dar uždės 5 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestėlį, kad jau visai puikiai jaustumė-mės. Tokiu atveju verslas jaučiasi sutrikęs, nes jokie skaičiavimai netenka prasmės, vis-kas griūna ir nebežinai, ko griebtis.

– Norite pasakyti, kad šalies valdžios pa-sirinktos priemonės, vedant valstybę iš kri-zės, pridarė daugiau žalos nei davė naudos?

– O kokios tos priemonės? Nes bent jau aš jų aiškiai surašytų vienoje vietoje niekada ir nemačiau. Nemažai asmeniškai dalyvavau

visokiuose saulėlydžiuose ir saulėtekiuose, teikėme įvairius siūlymus, tačiau visi pui-kiai žinome, į ką visa tai išvirto – į tuščius pliurpalus ir daugiau nieko. Priemonių ar-senalas tikrai nebuvo pakankamas, todėl, mano galva, valstybė savo tikslų nepasiekė.

Važiavome tiesiausiu keliu – daugiau sko-lintis. Ir mūsų valstybės skolos kitimas, jei vertinsime procentais Europos kontekste, yra bene didžiausias. Turėdami 17,4 mlrd. Lt skolą, per ketverius krizės metus ją išpūtė-me iki 51 mlrd. Lt – tokį lygį pasieksime šių metų gale. Šis skolos šuolis yra labai grės-mingas valstybei, todėl bent šiandien pri-valome pasirinkti tokių priemonių paketą, kad galėtume prognozuoti ateitį.

– Ar parengtos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios darbo santykius, padės lengviau atsikvėpti?

– Lankstūs darbo santykiai supaprastina gyvenimą kūrybingiems žmonėms, turin-tiems verslo idėjų ir norintiems jas patikrinti realybėje. Visi labai gerai žino tokias pasau-lines korporacijas kaip „Coca–Cola“, „Mi-crosoft“, „Apple“, „General Motors“, „Ford“ ar pan. Tačiau ar žinote, kiek darbo vietų jos sukuria? Vos 10 proc. visos JAV darbo rinkos. Absoliučiai didžioji darbo vietų dalis yra sukurta smulkiose įmonėse, teikiančiose įvairias paslaugas, įdarbinančiose šeimos narius restoranėliuose, užeigose, viešbu-tukuose ir t.t. Smulkiajam verslui darbo santykiai yra be galo svarbūs, nes leidžia saugiau jaustis: galima lengviau pasamdyti žmonių, tačiau ir juos atleisti, susidūrus su problemomis. Sekasi – didinate apsukas ir darbuotojų skaičių, susimovėte – atleidote darbuotojus, girdi, verslas nepavyko, ban-dysiu imtis ko nors kito.

– Darbuotojai turbūt galvoja kitaip – negi-nami įstatymų, žmonės jaučiasi nesaugiai.

– Saugumas apibrėžiamas ne įstatymu, kuris sunkiau leidžia atleisti žmogų, o dar-buotojų profesionalumu. Patikėkite, aš, kaip verslo atstovas, darbuotojus, kurie sukuria įmonei didžiausią pridėtinę vertę, bet kokia kaina stengsiuosi išlaikyti. Juk ne aš einu namų statyti, mūryti ar kasti žemės, o darbininkai. Ir mes kartu suge-bame sukurti tokį produktą, kurį parduo-dame – savo srities profesionalai per jokią krizę nebuvo atleisti.

Žmogui reikia įsisąmoninti esminį dalyką –ne įstatymas jį daugiau ar mažiau saugo, bet jo kvalifi kacija.

– Demografi nės padėties rodikliai tokie šiurpinantys, kad, atrodo, po kelių dešimt-mečių darbdaviams teks džiaugtis, jei kas nors iš viso dirbs. Pusė šalies gyventojų bus pensininkai.

– 50 metų, apie kuriuos kalba tyrimai, ne-reikės – problemų iškils kur kas anksčiau. Priežasčių, kurios atvedė prie milžiniškų emigracijos mastų – tikrai ne viena, o vi-sas kompleksas. Viena vertus, emigracijos procesai vyksta ne tik Lietuvoje, o viso-je postkomunistinėje Europoje. Lietuvos problemos aštresnės palyginti su Estija, tačiau Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ar Lenkijoje – dar blogiau. Gyvename tau-tų kraustymosi etape.

Receptą, kaip susigrąžinti išvykstančius žmones, parašyti sunku, nes tai ne vienerių

Pramonininkų prezidentas Įtakingiausia verslo bendruomenė sieks politikus įtikinti būti prognozuojamais

Pirmasis R.Dargį (kairėje)

pasveikino laikinai

Lietuvos pramonininkų

konfederacijai vadovavęs

Gediminas Rainys.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. birželio 22 d. Savaitės interviu | 13

be pramonės

ar dvejų metų valstybės politikos pasekmė. Tai – ilgalaikio nieko nedarymo rezultatas. Vadinasi, gydymas irgi neįvyks per dieną – tai ilgalaikis, skausmingas procesas.

– Jūsų sūnus jau grįžo į Lietuvą, dukra vis dar tęsia studijas Didžiojoje Britanijoje, bet ketina grįžti. Ar klausėte, kas gena namo?

– Sociumas – šeima, draugai. Bet vien to nepakaktų. Sūnus pamažu periminė-ja iš manęs verslą, nes jam tai įdomu. Ta-čiau nežinau, kaip jis elgtųsi, jei jaustų-si nepritampantis prie lietuviškos verslo aplinkos. Jaunimas dar gali prigyti ir kitoje bendruomenėje.

– Kalbant apie susitarimus, ar tikite, kad įgyvendinsime Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą?

– Man labiausiai nepatinka, kad VAE pro-jektą perkėlėme į kažkokią religinę – tikė-jimo ar netikėjimo – būseną. Dar blogiau, kad tie, kurie tiki, yra šalies patriotai, o neti-kintys apšaukiami iš Rusijos kišenės apmo-kamais agentais. Teigiantieji, kad atominė yra gėris, nėra jokie ekspertai, o ekspertų nėra klausoma.

Mano tikėjimas paremtas ne emocijomis, o skaičiais ir ekonomine logika. Tikiu tuo, kad turime susėsti ir viską apskaičiuoti. Visus variantus.

Jei į projektą apsimoka investuoti net 9 mlrd. Lt, turėtume gauti milžiniškos nau-dos. Tačiau ar iš tikrųjų efektyvu investuoti į elektrą ir jos generavimą? O gal verčiau į pastatų šildymą ir mažesnį energijos var-tojimą? Pažvelkime į energijos suvartoji-mo balanso schemą (braižo ant lapo, – red.

past.). Joje elektra sudaro vos 20 proc., antra tiek – naftos produktai. Tuo metu net apie 60 proc. pyrago atitenka šilumos energijai.

Man, kaip verslininkui, priimti sprendi-mus lengviau, pamačius visas alternatyvas. Kai kas tikina, kad alternatyvos jau išnagri-nėtos ir atominės elektrinės variantas pasi-rinktas kaip geriausias. Tačiau aš niekur tų alternatyvių skaičiavimų nemačiau. Klausi-nėjau gerų draugų, ekspertų, akademikų –niekas nėra regėjęs.

– VAE projekto šalininkai skeptikų argu-mentus atremia viena stebuklinga fraze – energetinė nepriklausomybė.

– O taip. Energetinės nepriklausomybės aspektas diskusijose aptariamas garsiausiai. Tik man neaišku, kodėl pasistatę atominę elektrinę iškart tampame nepriklausomi, o nepasistatę – priklausomi. Suskystintų dujų terminalas reiškia, kad yra galimybė nusipirkti dujų ne tik iš rusų.

Jungtys su lenkais ir švedais užtikrintų galimybę elektros nusipirkti iš įvairių vietų –konkurencinga kaina. Jei reikės, galėsime elektros įsigyti ir iš Suomijos atominės, kuri dabar statoma.

Energetinė nepriklausomybė pati savai-me nėra užtikrinama atomine elektrine, ji garantuojama jungtimis ir galimybe pro-duktą nusipirkti iš kelių tiekėjų konkuren-cinga kaina.

Po šių pareiškimų galiu irgi būti apšauk-tas tuo Rusijos fi nansuojamu agentu, todėl noriu pabrėžti, kad nesu prieš valstybę. Tie-siog pasisakau už efektyvų jos valdymą.

– Vadinasi, ir už efektyvų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą?

– Tai atskira plati tema. ES pinigų panau-dojimo problemą kėlėme dar prieš kelerius metus, o 2009-aisiais uždegėme geltonas lemputes. Lietuvoje nėra sisteminio struk-tūrinių fondų lėšų įsisavinimo – įsisavina tie, kas parengia projektą, o kas bus po to –niekam neįdomu.

Tarkime, rūpinamasi ne kaip iš esmės sutvarkyti vandentiekio sistemą, bet kaip atitikti kažkokius reikalavimus. Puikiai ži-nome, kad vienos gyvenamosios teritorijos yra tankesnės, kitos – retesnės. Kad mieste žmonės turi būti aprūpinti vandeniu – tar-si savaime aišku. Bet ar mes turime visus iki vieno kokio nors rajono savivaldybės gyventojus irgi aprūpinti vandeniu šimtu procentų? Ar turime kloti tinklus į sodybas,

nuo siurblinių nutolusias per keletą kilome-trų? Įgyvendini projektą ir ištinka tragedija –žmonės nesijungia prie to vandentiekio. Jie sako, kad nenori mokėti ir puikiai nau-dojasi šuliniu.

Tas pats buvo ir su šilumos tinklais, mies-teliuose rekonstruojant katilines. Niekas neatsižvelgė į tai, kad gyventojų skaičius mažėja ir jie sensta. Tai kas grąžins tas investicijas?

Susidaro įspūdis, kad valstybė vis dar valdoma iš socialistinės kultūros atėju-siais sovietiniais metodais: biudžeto pi-nigus švaistome, nes reikia iki metų galo žūtbūt panaudoti, kitaip atims.

Tai primena laikus, kai švaistydamas Maskvos pinigus jauteisi patriotas. Vogti buvo tarsi rezistencijos forma. Bet iš ko dabar mes vagiame? Iš savęs.

Verslas turi domėtis šiais dalykais ir ver-tinti tai kaip vieną iš valstybės rizikų.

– Esate aktyvus švietimo ir mokslo per-tvarkos šalininkas, nes dabartinė esą visiš-kai neatitinka verslo ir valstybės poreikių. Aukštojo mokslo problemas į viešumą kelsite jau visų pramonininkų vardu?

– Tyrimai rodo, kad 66 proc. studentų eina „persimokyti“, todėl vienas mano, kaip LPK prezidento, tikslų – sustiprinti verslo ryšį su universitetais.

Premjeras mėgsta pakalbėti apie tai, kad Lietuva – „super“ šalis, ir kad gal kur nors Ukmergėje vaikšto Jobsas, kuris staiga su-kurs ką nors tokio, kas išgarsins Lietuvą visame pasaulyje. Tačiau reikia prisiminti elementarų energijos tvermės dėsnis: nie-kas iš nieko neatsiranda ir niekur nepra-puola. Viskas sukuriama tik sunkiu darbu.

Norint ką nors sukurti, pirmiausia rei-kia palankios terpės kūrėjui. Tada po 10–15 metų gal kas nors ir atsiras.

Tuo metu šiandien Lietuvos įmonių in-vesticijomis į mokslinius tyrimus smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos vidurkio. Kaip bebūtų gaila, kol kas nematau didelių užuomazgų ir vadinamuosiuose mūsų slė-niuose, sukurtuose prie universitetų. Kai kurie net virto mūsų konkurentais – pa-sistatė statinius, pavadino juos slėniais ir nuomoja patalpas pigiau nei nekilnojamojo turto bendrovės. Tuo universitetų išradin-gumas ir baigėsi.

– LPK verslui atstovauja ir užsienio šalyse –Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Len-kijoje. Ar lengva skintis ten kelią, kai san-tykiai tarp valstybių politinėje arenoje gana įtempti?

– Lietuvos valdžia mažai prisidėjo prie to, kad šalies įmonės daugiau produktų eksportuotų į užsienį. Pakalbėkime, kad ir apie Užsienio reikalų ministeriją. Mil-žiniško potencialo valstybinė įstaiga, su-koncentravusi daug smegenų, tačiau iš es-mės visai nedirba su verslu. Kaip skiriasi mūsų ambasadoriai nuo Vakarų Europos valstybių, reziduojančių Lietuvoje! Kai tik „Areva“ pamatė nišą Lietuvoje, prancūzų

ambasadorius neišeidavo iš valdžios kabi-netų. Sukosi, kaip galėjo: įvairūs vakarėliai, priėmimai. Toks elgesys demonstruoja sie-kį parduoti savo valstybės produktus, nes tai atneša ekonominės naudos visai šaliai.

Tuo metu Lietuvos valdžios institucijų nuostata – su verslu neturėti nieko bendra, nes valstybė – tai gėris, o verslas – blogis. Suprask, kuo didesnę distanciją išlaikysi-me, tuo sėkmingiau nesumaišysime viešųjų ir privačių interesų. Tokios politikų kalbos mane pjauna – negaliu klausyti.

– Kaip manote, koks pramonininkų įvaiz-dis visuomenėje – ar tai valstybės ekonomi-kos stuburas, potencialūs mecenatai, ar la-biau šykštūs fabrikantai, asmeninę gerovę kuriantys, išnaudojant pigią darbo jėgą?

– Norėčiau, kad visuomenė suprastų, jog verslas – vienas pagrindinių valstybės išli-kimo garantų. Reikia pripažinti, kad mūsų verslo šaknys dar be galo seklios, mes dar tik mokomės būti pilietiški ir visuomeniški. Lietuvoje susiformavęs verslo aristokratijos sluoksnis – dar labai plonas. Jis dar tik gims-ta. Todėl LPK užduotis – storinti ir tvirtinti tą sluoksnį, didinti provalstybiškai mąstan-čių verslininkų gretas – gebančių plačiau vertinti problemas ir siūlyti jų sprendimus.

Robertas Dargis gimė 1960 m. rug-

pjūčio 9 d. tremtinių šeimoje Irkuts-

ko srityje, Rusijoje.

Pareigos – nekilnojamojo turto ir

statybų įmonių grupės „Eika“ valdy-

bos pirmininkas.

Išsilavinimas – Vilniaus inžineri-

nis statybos institutas, inžinierius

statybininkas.

Verslą pradėjo 1993 m., būda-

mas eksperimentinio projektavi-

mo ir statybos susivienijimo „Mo-

nolitas“ generalinio direktoriaus

pavaduotoju.

Verslo dydis – įmonių grupė vertinama

44 mln. Lt.

Turtas – 2011 m. vertintas apie

20 mln. Lt.

Politinė ir visuomeninė veikla: 2000–

2001 m. Vyriausybės kancleris liberalo

Rolando Pakso Vyriausybėje. Dabar Pi-

lietinės visuomenės instituto valdybos

narys, Lietuvos buriuotojų sąjungos

prezidentas. Nuo 2006 m. Lietuvos ne-

kilnojamojo turto asociacijos (LNTPA)

prezidentas.

Pomėgiai: buriavimas, garsių asmeny-

bių automobilių kolekcionavimas.

R.Dargio dosjė

• Lietuvos pra-

monininkų kon-

federacija (LPK)

yra ne politinė,

visuomeninė or-

ganizacija, ji ne-

priklausoma nuo

valstybės. Savo

politiką LPK vyk-

do savarankiškai. Konfederacija turi žy-

mią įtaką Seimui ir Vyriausybei.

• Šiuo metu LPK vienija 39 šakines ir 8

regionines asociacijas, jungiančias dau-

giau nei 2700 įvairaus profi lio įmonių.

Tačiau yra ir asociacijoms nepriklausan-

čių LPK narių, į Konfederaciją įstojusių

individualiai.

• LPK priklauso ne tik dauguma ga-

mybos įmonių, bet ir bankai, prekybos

įmonės, užsienio bendrovių atstovybės,

moksliniai tiriamieji institutai, mokymo

įstaigos.

• LPK narių veikla apima visas pagrin-

dines pramonės šakas – beveik visos

Lietuvoje pagamintos prekės yra jų

produkcija.

• 1990–1993 m. Lietuvos pramoninin-

kams vadovavo Algimantas Matulevi-

čius. Nuo 1993 m. iki 2011 m. LPK ketu-

rias kadencijas iš eilės buvo išrinktas ir

jai iki mirties vadovavo koncerno „Ache-

mos grupė“ prezidentas dr. Bronislovas

Lubys.

LPK

Lietuvos valdžios institucijų nuostata – su verslu neturėti nieko bendra, nes valstybė – tai gėris, o verslas – blogis. Tokios politikų kalbos mane pjauna – negaliu klausyti.

R.Dargis sieks, kad

valstybės ir verslo

bendruomenės

santykiai būtų

darnūs ir nuspėjami.

15min • 2012 m. birželio 22 d.14 | Pasaulis

Justinas ŠuliokasSpecialiai „15min“ iš Vašingtono

Amerikiečiai labiau nei bet kuri kita tauta savo šalies istoriją regi kaip nuoseklų ėjimą idealų – laisvės, lygybės, teisingumo – link. Visose srityse. Neseniai JAV šalies prezidentas Barackas Obama išdrįso viešai pasakyti, jog remia homoseksualų teisę tuoktis, net nepaisydamas to, jog šie žodžiai jam gali kainuoti prezidento postą.Kai JAV įstatymų leidėjai arba teismai stengiasi pašalinti lytines mažumas dis-kriminuojančius įstatymus, jie dažnai re-miasi Lygios apsaugos skirsniu keturiolik-toje konstitucijos pataisoje, panaikinusioje vergovę.

„Kai iškart po JAV pilietinio karo (1861–1865)buvo priimtas Lygios apsaugos skirsnis, jo tikslas buvo išardyti vergijos sistemą Ame-rikoje, – sako Pensilvanijos universiteto tei-sės profesorius Tobias Wolff as, buvęs vie-nas B.Obamos prezidentinės kampanijos

patarėjų. – Tačiau svarbu atkreipti dėme-sį, kad skirsnyje niekur neminima rasė. Ten sakoma, kad nė vienai valstijai neva-lia atimti iš jokio jos jurisdikcijoje esančio žmogaus vienodos įstatymų suteikiamos apsaugos. Tai labai sąmoningas pataisos autorių sprendimas į Amerikos konstituci-ją įrašyti lygybės principą, kuris būtų tai-kytinas daug plačiau nei vien rasės pag-rindu. Būtent todėl vėliau nuspręsta, kad diskriminacija dėl lyties gali prieštarauti Konstitucijai.“

Kosminis greitisJAV pirmauja pasaulyje daugelyje sričių, tačiau LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių) teisės, rodos, nėra viena iš jų.

Pirmoji lytinius santykius tarp vyrų de-kriminalizavusi šalis yra Prancūzija (dar per savo Didžiąją revoliuciją), o pirmieji rimtesni homoseksualų judėjimai prasidėjo tarpukario Vokietijoje. Tuo tarpu JAV „būti gėjumi legalu nuo 2003“, juokauja ame-rikiečiai, primindami faktą, kad Teksaso valstijoje galiojusius sodomijos įstatymus Aukščiausiasis teismas paskelbė priešta-raujančiais Konstitucijai vos prieš devy-nerius metus.

Tačiau per pastaruosius dešimtmečius pokyčiai šioje srityje įvyko „kosminiu grei-čiu“, teigia amerikiečiai LGBT teisių gynė-jai, lygindami savo pastangas su ankstes-niais moterų ar juodaodžių pilietinių teisių judėjimais.

Pakeisti visuomenės nuostatas užtruko kelis dešimtmečius, o radikalūs Vašingto-no politikos pokyčiai siejami su dabarti-ne prezidento B.Obamos administracija. 2009-aisiais B.Obama pasirašė vadinamąjį Matthew Shepardo aktą, išplėtusį federalinį nusikaltimų iš neapykantos įstatymą, kuris dabar numato griežtesnes bausmes už nusi-kaltimus, motyvuotus aukos lytinės orien-tacijos arba tapatybės. Valstybės sekreto-rė Hillary Clinton pernai gruodį Ženevoje

pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, jog „LGBT teisės yra žmogaus teisės“ ir kad šių teisių gynimas nuo šiol bus vienas svarbiausių JAV užsienio politikos tikslų. Rugsėjį pa-naikinta beveik dvidešimt metų galiojusi ofi ciali politika, vertusi JAV kariuomenėje tarnaujančius karius slėpti netradicinę sek-sualinę orientaciją. Ir galų gale dramatiš-kiausias pastarųjų mėnesių įvykis – paties prezidento B.Obamos „atsiskleidimas“, kad jis remia vienalyčių santuokų legalizavimą.

Vienalytės santuokos Vienalytės

santuokos

amerikiečius

vis dar dalija į

dvi priešingas

stovyklas.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. birželio 22 d. Pasaulis | 15

skaldo Ameriką

Keičiasi tik mūsų suvokimas„Kai H.Clinton pasako, kad LGBT teisės yra žmogaus teisės, tai šį tą pakeičia, – pabrė-žia JAV valstybės sekretorės asistento pa-vaduotojas Danielis B.Baeras. – Nesakau, kad visus iškart įtikina, bet šį tą keičia.“

D.Baeras, dirbantis JAV Valstybės de-partamento Demokratijos, žmogaus tei-sių ir darbo biure, yra vienas svarbiausių pareigūnų, atsakingų už LGBT teisių klau-simo įtraukimą į Vašingtono diplomatijos darbotvarkę. „Tai visiškai naujas dalykas JAV užsienio politikoje, ko visiškai nebu-vo, tarkime, prieš penkiolika metų“, – sako D.Baeras.

JAV diplomatinės tarnybos visame pa-saulyje gavo nurodymą aktyviai kelti klau-simą ir dirbti su užsienio šalių pilietinių visuomenių atstovais ir nevyriausybinė-mis organizacijomis. Be to, LGBT teisės, pasak D.Baero, turi būti viešos diploma-tijos klausimas, aptariamas ne uždaruose kabinetuose, o bendraujant su kuo didesne visuomenės dalimi.

Kartu JAV Valstybės departamentas įkūrė fondą, skirtą padėti aktyvistams, kuriems dėl jų veiklos kai kuriose pasaulio šalyse kyla reali grėsmė ne tik prarasti darbą ir karjerą, bet kartais ir gyvybę.

„Visuotinės žmogaus teisės yra prasmin-gos tik tada, jei jos galioja visiems, – sako JAV pareigūnas. – Tai nėra nauja tiesa, ji ne-sikeičia. Keičiasi tik mūsų suvokimas. Ple-čiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.“

Klausti ir sakyti galimaJAV dar visai neseniai galiojo daug kriti-kos sulaukusi ir tik pernai rugsėjį pagaliau į šiukšliadėžę išmesta politika „Don‘t Ask, Don‘t Tell“ (DADT, „Neklausk, nesakyk“), reglamentavusi tarnybą kariuomenėje.

1993 metais Billo Clintono administracijos priimtas potvarkis buvo šioks toks žingsnis į priekį – jis leido homoseksualiems ameri-kiečiams tarnauti kariuomenėje, bet tik su sąlyga, kad jie slėps savo lytinę orientaciją. Vadovybė neturėjo teisės „klausti“, karei-viai neturėjo teisės „sakyti“. Pažeidusiems susitarimą grėsė netekti tarnybos, o su ja – sveikatos draudimo ir uždirbtos pensijos.

Kodėl gi turėtų būti sunku nekalbėti apie seksualinę orientaciją tarnyboje? Kario kas-dienybė nuolat svyruoja tarp nuobodžiavi-mo laikotarpių ir staigios įtampos, pasakoja jau 20 metų kariuomenėje tarnaujantis ka-rininkas (žurnalistams nebuvo leista minėti jo vardo). Su stresu padeda susidoroti bičiu-liavimasis su kolegomis kariais ir pokalbiai

apie šeimą, namus, atostogas ir, žinoma, seksą. „O tu gali tik numykti: „Neturiu šei-mos, – sako jau dvylika metų su partneriu gyvenantis, tačiau tik neseniai susituokęs karininkas (vestuvėms jiedu „pabėgo“ į Ko-lumbijos apygardą, kur vienalytės santuo-kos įteisintos nuo 2009-ųjų).

Jo kolegė iš karinio jūrų laivyno sako pa-aukojusi asmeninį gyvenimą, bijodama rizi-

kuoti karjera armijoje, kur tarnavo visa jos šeima. Ji suprato, kad teks rinktis vieną arba kitą, kai išsiskyrė su mergina, o ši iš kerš-to pagrasino parašyti laišką jos vadovybei.

„Nusprendžiau atsisakyti gyvenimo ir visą dėmesį skirti armijai, – pasakoja kari-ninkė. – Negaliu rizikuoti ir užmegzti san-tykius.“ Karjera privertė atsiriboti ir nuo šeimos.

Kadangi aukštesni karininkai turi gauti leidimus dirbti su slapta informacija, prieš tai kariuomenė juos atidžiai patikrina ir pasikalba su jų artimaisiais. „Nenorėjau pastatyti savo šeimos į padėtį, kurioje jie būtų priversti meluoti“, – sakė karininkė.

Ir tada netikėtai atėjo 2011 metų rugsėjo 20 diena, kai DADT buvo panaikinta. Tai, pasak karininkų, nesukėlė jokios demora-lizacijos kariuomenėje. „90–95 procentai heteroseksualių karių tą priėmė visiškai ramiai. Jiems tai tik smulkmena.“

Kultūriniai karaiDėl DADT panaikinimo sutarė abi JAV po-litinės jėgos, respublikonai ir demokratai, tuo tarpu kitas šiuo metu karštai aptarinėja-mas klausimas – vienalyčių santuokų įteisi-nimas – dalija visuomenę daugmaž partine linija. Socialiai liberalesni demokratai linkę palaikyti tai, ką jie vadina „santuokos lygy-be“, o konservatyvūs respublikonai prieši-nasi „santuokos apibrėžimo perrašymui“.

Vienalytės santuokos pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių „kultūrinių karų“

tarp progresyviosios ir konservatyviosios Amerikos klausimų, galinčių netgi lemti rudenį vyksiančių JAV prezidento rinki-mų rezultatus. Gegužės mėnesį preziden-tas B.Obama – kuris iki tol klausiamas apie savo poziciją sakydavo, kad jo nuomonė vis dar „evoliucionuoja“ – pagaliau „atsisklei-dė“ esantis įsitikinęs, jog homoseksualūs amerikiečiai turi teisę tuoktis.

LGBT teisių aktyvistai JAV prezidento pa-reiškimą vadina istoriniu – iki šiol to nėra padaręs nė vienas pareigas einantis valsty-bės vadovas. Apžvalgininkai svarsto, kad iki tol B.Obama vengė vienareikšmiškai iš-reikšti poziciją vienalyčių santuokų klausi-mu, bijodamas prarasti dalies amerikiečių balsus, tačiau jį išprovokavo impulsyvu-sis viceprezidentas Joe Bidenas, aplenkęs B.Obamą ir parėmęs santuokų lygybę.

Realiausias respublikonų kandidatas var-žytis su B.Obama, Masačusetso gubernato-rius Mittas Romney,beveik iškart pareiškė priešingą poziciją. 2008-aisiais B.Obamos pergalę lėmė juodaodžių amerikiečių bal-sai, o ši bendruomenė laikoma palyginti socialiai konservatyvia. Nacionalinės orga-nizacijos už santuoką (National Organizati-on for Marriage, NOM) prezidentas Brianas S.Brownas įsitikinęs, kad B.Obamos pareiš-kimas jam kainuos antrą kadenciją Baltuo-siuose rūmuose.

Respublikonus palaikanti NOM rengia kampanijas visoje šalyje ir organizuoja refe-rendumus valstijose, kurių teismai ar parla-mentai įteisina vienalytes santuokas. „Tra-dicinė santuoka dar nepralaimėjo nė vieno referendumo“, – sako B.Brownas, atkreip-damas dėmesį, kad B.Obamai labiausiai reikia balsų iš tų valstijų, kuriose vienaly-tės santuokos buvo atmestos visuotiniais balsavimais.

Artimiausias referendumas dėl vienaly-čių santuokų numatytas lapkričio mėne-sį Merilendo valstijoje, kurios Generalinė Asamblėja įstatymą priėmė šiemet vasa-rį. „Tikimės, kad Merilendas taps pirmą-ją valstija, kurioje vienos lyties santuokos praeis balsavimą“, – įsitikinęs asamblėjos narys ir vienas įstatymo iniciatorių Keiff e-ris J.Mitchellas.

Teisės profesorius T.Wolff as mano, kad B.Obamos „atsiskleidimas“ kaip tik pa-lenks amerikiečius į jo pusę: „Tai rodo jo tvirtumą ir tikėjimą savo įsitikinimais bei

vertybėmis, kuriuos yra pasirengęs ginti.“ Tai, pasak buvusio B.Obamos kampanijos patarėjo, patraukia net tuos rinkėjus, kurie šiuo konkrečiu klausimu turi kitokią nuo-monę. Jam pritaria laikraščio „The Washing-ton Blade“ redaktorius Kevinas Naff as: „Po B.Obamos pasisakymo M.Romney atrodo kaip dinozauras.“

Vienalytes santuokas JAV yra įteisinusios šešios valstijos ir Kolumbijos apygarda. Vis dėlto jos nėra pripažįstamos federaliniu lygmeniu. Santuokos JAV reglamentuoja-mos valstijų lygmeniu, tuo tarpu federali-nis įstatymas – Santuokos gynimo aktas – įtvirtina, kad federalinė valdžia pripažįsta tik skirtingos lyties porų santuokas.

Vis dėlto tikimasi, kad šis įstatymas ne-trukus pasieks Aukščiausiąjį teismą, kur bus svarstomas jo konstitucingumas.

Šiek tiek daugiau JAV valstijų yra įteisi-

nusios civilines partnerystes, kurios tos

pačios lyties partneriams suteikia dalį

sutuoktinių teisių ir lengvatų. Kodėl to

negana? „Tai tas pats „atskiri, bet lygūs“

atvejis (teisinė doktrina, kuria buvo grin-

džiama rasinė segregacija JAV), – sako

Merilendo delegatas, juodaodis ir laimin-

gai santuokoje su moterimi gyvenantis

K.Mitchellas. – Tai tas pats, kaip šeštaja-

me dešimtmetyje pasakyti juodaodžiui:

tu gali užeiti į šį restoraną, bet gali atsi-

sėsti tik toje pusėje.“

Jeff as Krehely iš Vašingtone veikiančio

Amerikos progreso centro pritaria: „Kodėl

vienalytės santuokos svarbu? Aš susituo-

kęs jau šešerius metus, todėl man da-

bar jau sunku atsakyti į tokį elementarų

klausimą, kodėl aš noriu tuoktis. Manau,

tai sąžiningumo klausimas. Santuoka šio-

je šalyje yra tokia žinoma ir gerai suvokta

institucija, kad kai pasakai, jog esi vedęs,

visi supranta, ką turi galvoje. Tai ne tas

pats kaip pasakyti, kad esi „šeimyniškai

susipartneriavęs“ arba „civiliai sujungtas“.

Žodžiai svarbūs. Visos šeimos turėtų būti

traktuojamos vienodai.“

Diskusijose apie lygias teises neretai iš-

kyla klausimas – o kaipgi pareigos? „LGBT

žmonių pareigos tokios pačios kaip ir visų

kitų – laikytis įstatymų, mokėti mokesčius,

sąžiningai elgtis su kitais žmonėmis, –

sako J.Krehely. – Nemanau, kad prašant ly-

gių teisių ir lygių (susituokusioms poroms

taikomų) lengvatų, iš LGBT žmonių turėtų

būti reikalaujama papildomų įsipareigoji-

mų. Mes ir taip vykdome visas pareigas.“

Teisės ir pareigos

D.Baeras:

„Visuotinės žmogaus teisės yra prasmingos tik tada, jei jos galioja visiems. Plečiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.“

B.Obamos parama

vienalytėms

santuokoms sukėlė

homoseksualų

euforiją, bet ši pozicija

gali išversti jį iš posto.

SIPA nuotr.

15min • 2012 m. birželio 22 d.18 | Sportas

„Euro-2012“: grupių etapo geriausieji

„Euro-2012“: grupių etapo blogiausieji

Pirmoji Europos futbolo čempionato stadija pažėrė daug staigmenų. Laikas suskaičiuoti pirmuosius viščiukus.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Rungtynėse su Italija išgelbėjo komandą nuo pralai-mėjimo, o dvikovoje su Kroatija – nuo ankstyvos ke-lionės namo. Pasaulio ir Europos čempionų gynyba nebuvo ideali, bet tada, kai labiausiai reikėjo, ispa-nus gelbėjo kapitonas.

Pirmose rungtynėse su graikais pagrindinis kaimynų ekipos sargas suklydo ir leido varžovams įmušti, po to užsidirbo 11 metrų baudinį bei raudoną kortelę. Tuo čempionatas jaunam lenkui ir baigėsi, nes ekipa nepateko į kitą etapą.

Žmogus, sėkmingai kovojantis dėl prancūzų teisės šeimininkauti aikštės viduryje. Žaidėjas, apie kurį treneris Laurentas Blancas sako: „Tokiems kaip jis ilgai aiškinti nereikia“. Tikra tiesa: pasakei – gipsas, padarysiu. Ne tik apsigina, bet ir įmuša.

Pradžia buvo daug žadanti – įvartis į čekų vartus rungtynėse, kurias rusai laimėjo triuškinamai. Bet vėliau nei lenkams, nei graikams rusai ir jų vidurio saugai, tarp kurių R.Širokovas – viena svarbiausių fi-gūrų, savo sąlygų primesti nesugebėjo.

Vokiečiai vieninteliai pirmajame etape laimėjo vi-sas trejas rungtynes. Paprasta tiesa – laimi tas, kuris valdo aikštės vidurį. Vokietijos rinktinės svarbiau-sias kūrėjas yra Mesutas Ozilas, bet be S.Khediros jo kūrybai sąlygos nebūtų tokios palankios.

Iki šiol jis buvo patikimas atraminis saugas. Po šio čempionato – tik trenerio Berto van Marwijko žen-tas, padėjęs uošviui nuleisti pasaulio vicečempionų komandą į dugną. Per paskutines lemiamas rungty-nes su portugalais kapitonas liko tarp atsarginių.

1 | Ikeras Casillasas

1 | Wojciechas Szczęsny

7 | Yohanas Cabaye

7 | Romanas Širokovas

6 | Sami Khedira

6 | Markas van Bommelis

Turbūt ryškiausiai spindintis krašto gynėjas. Prie dešiniosios šoninės linijos griauna viską, ką įmanoma sugriauti, o varžovų aikštės pusėje degina žolę spurtais ir prasiveržimais. Jau šią vasarą gynėjas iš Lilio kelsis į Anglijos „Premier“ lygą.

Turėjo ne tik apsiginti dešiniajame krašte, bet ir pa-dėti pulti. Nieko panašaus – G.van der Wielio terito-rijoje varžovai šeimininkavo kaip namie, o per rung-tynes su portugalais jis varžovui net idealiai perdavė kamuolį, laimei, tas neįmušė.

2 | Mathieu Debuchy

2 | Gregory van der Wielis

Senas arklys vagos ne tik negadina, bet ir aria ją gražiai. Italijos rinktinės veteranas, kuriam patikėta atakuojančio vidurio saugo pozicija, per trejas rungtynes spėjo pasižymėti įvarčiu ir dviem rezultatyviais perdavimais.

„Nepateisinome jūsų lūkesčių? Jūsų problemos“. Taip sirgaliams tėškė Rusijos rinktinės lyderis. Tiesą sa-kant, gal futbolininkas ir teisus. Argi problema rink-tinė, kai artimiausia perspektyva – grįžti trinti Lon-dono „Arsenal“ suolo arba į kurį nors kitą klubą?

8 | Andrea Pirlo

8 | Andrejus Aršavinas

Išaukštinimo vertas ne tiek dėl gynybos, – portugalai nėra šio žanro genijai, – o dėl savo žygių varžovų baudos aikštelėse. Vokiečiams portugalų vidurio gynėjas vos neįmušė, kai iššovė į skersinį, o rungtynėse su Danija įskraidino pirmąjį įvartį.

Ne gynėjai kalčiausi dėl to, kad rusai susimovė, bet tai, jog būtent S.Ignaševičiaus klaida graikui Geor-giui Karagouniui leido įmušti įvartį, pasiuntusį Dicko Advocaato komandą namo, krito į akį ir analitikams, ir sirgaliams.

3 | Pepe

3 | Sergejus Ignaševičius

Titulą ginančių čempionų komandoje atakuojančių krašto saugų svarba – didžiulė. Dešinėje rungtyniau-jantis D.Silva džiugina sirgalius – užtenka prisimin-ti jo rezultatyvų perdavimą Cescui Fabregasui per rungtynes su Italija arba įspūdingą įvartį airiams.

Klausimas – ar žaidžiant „PlayStation“ šis kairiako-jis yra valdomas pultu, ar daro tą patį, ką aikštėje – tempia kamuolį nuo šoninės linijos iki baudos aikšte-lės ir žiebia jį į tribūną – kažkur tarp 14-tos ir 19-tos eilės? Čempionate A.Robbenas elgėsi tik taip.

9 | Davidas Silva

9 | Arjenas Robbenas

>>>

>>>

15min • 2012 m. birželio 22 d. Sportas | 19

Svarbiausia akimirka: jei Ispanijos rinktinės vartininkas I.Casillasas nebūtų atrėmęs šio

kroato I.Rakitičiaus smūgio, pasaulio ir Europos čempionai jau būtų namie. „Reuters“ nuotr.

Vokiečių vartininkas Manuelis Neueris turi mažai

darbo, o tai – pirmiausia gynėjų nuopelnas. Su

Dortmundo „Borussia“ Vokietijos čempionu dukart

iš eilės tapęs M.Hummelsas (kairėje) grupių etape

ramiai stabdė visus puolėjus.

Per trejas rungtynes airiai praleido devynis įvarčius –

daugiau nei bet kuri kita komanda. Jei ne vartininkas

Shay Givenas, praleistų įvarčių statistika būtų buvu-

si dviženklė. Labiausiai patyręs airių vidurio gynėjas

R.Dunne‘as gynėsi it futbolo pirmokas.

4 | Matsas Hummelsas

4 | Richardas Dunne‘as

D.Silva – gražuolis. A.Iniesta – dar įspūdingesnis.

Turbūt ne per drąsu bus teigti, kad jis – ryškiausia

turnyro pirmojo etapo žvaigždė. Juodadarbis saugas

ne tik reaktyviniu greičiu atiminėja kamuolius iš

varžovų, bet ir dalija rezultatyvius perdavimus.

Šis puolėjas žaidė nedaug, bet rungtynių su Ukraina

pabaigoje nepasinaudojo proga, kai nepataikyti

į vartus buvo gerokai sunkiau nei pataikyti. Kas

žino – gal švedai, įkrėtę prancūzams, vis dar būtų

čempionate, jei J.Elmanderis tąsyk būtų įmušęs.

10 | Andresas Iniesta

10 | Johanas Elmanderis

Viename atakų krašte portugalai turi Cristiano

Ronaldo, kitame – Nani, bet ir tokioms žvaigždėms

reikia krašto gynėjų paramos. F.Coentrao (nuotr.

dešinėje) kairėje, kaip ir Joao Pereira dešinėje, tą

paramą garantuoja.

Turbūt silpniausia grandis beviltiškoje airių gynybo-

je. Kairiojo gynėjo perdavimas kroatui Nikicai Jela-

vičiui, po kurio šiam liko tik įmušti kone nuo vartų

linijos, neabejotinai yra vienas ryškiausių šio čem-

pionato nesąmonių muziejaus eksponatų.

5 | Fabio Coentrao

5 | Stephenas Wardas

Super Mario pagaliau ir rinktinėje prabilo įvarčiais.

Tris įvarčius pelnė ir kitas puolėjas – M.Gomezo

bendravardis Mario Mandžukičius, bet Vokietijos

rinktinės snaiperio įvarčiai atnešė komandai bilietą į

ketvirtfi nalį, o kroato – ne.

Žmogus, išstūmęs iš sudėties Klaasą Janą Huntelaa-

rą, kuris, daugelio olandų nuomone, būtų įmušęs

krūvą įvarčių, jei būtų žaidęs. R.van Persie įmušė

vokiečiams. Bet taškų tas įvartis neatnešė, o sirga-

liams labiau įsiminė progos, kurias jis iššvaistė.

11 | Mario Gomezas

11 | Robinas van Persie

Tomas Digaitis,specialiai „15min“ iš Le Mano

Le Mano lenktynės tituluojamos prestižiškiausiomis ilgų nuotolių lenktynėmis pasaulyje. Bet žodis „prestižas“ čia turi kiek kitokią reikšmę.

Prestižas Le Mane – tai ne tik galimybė da-lyvauti lenktynėse ir jas gyvai pamatyti, bet ir patirti savaitės trukmės nuotykį, kai dešimties kilometrų spinduliu aplink trasą tave supa užkietėję automobilių gerbėjai.

Pokalbiai liejasi laisvai Žiūrovai, kurių daugumą sudaro britai, susirenka ne tik lenktynių pažiūrėti. Į Le Maną suvažiuoja patys „kiečiausi“ auto-mobiliai. Ko tik nematėme – pradedant 1974-ųjų „Dino Ferrari“, baigiant „Bugat-ti Veyron“.

Taip pat nesuskaičiuojamą galybę pačių įvairiausių „Porsche 911“, nuostabių 9-ojo dešimtmečio „Alfa Romeo“ ir gal tris tu-zinus pačiais gražiausiais automobiliais pasaulyje tituluojamų „Jaguar E-Type“. Nesvarbu apie kokį automobilį svajojate, pamatyti jį galite Le Mane. Ne tik pamaty-ti, bet ir pakalbinti jo šeimininką.

Pokalbiai, lydimi juoko, liejasi laisvai. Štai už 20 km nuo trasos esančiame mies-telyje sutikome nuostabų paskutinės laidos „Dino Ferrari“. Net seilė nutyso išvydus tokį grožį! Keturis apsiseilėjusius lietuvius mikliai pastebėjo šio meno kūrinio šeimi-ninkas ir priėjo pakalbėti.

Raudonas, blizgantis, puikiai atrodantis „Dino“ nėra restauruotas – tiesiog ypač ge-rai prižiūrėtas. Jo šeimininkas fi nansų pa-tarėjų kompanijos partneris Christopheris Waltzas teigia, kad turi visus automobilio remontus liudijančius čekius nuo pat 1974-ųjų. Britas šiam „Dino“ pridėjo tik vieną ak-sesuarą – originalų „Ferrari“ ženklelį gale. Jo žodžiais, kad nekiltų klausimų, koks kraujas teka šiame automobilyje.

Aštuoniasdešimtas kartasLygiai prieš 80 metų prie Le Mano 24 va-landų lenktynių starto stojo pirmieji au-tomobiliai. Tais laikais nebuvo nei saugos rėmų, nei anglies pluošto kapsulių, kuriose lenktynininkas apgaubiamas moderniausia

saugumo įranga. Buvo tik odiniai šalmai, beprotiškas greitis ir begalinis noras nuga-lėti. Nes nugalėti čia – kiekvieno svajonė, įskaitant ir „Formulės-1“ pilotų.

Į lenktynių nugalėtojo titulą praėjusį sa-vaitgalį taikėsi net 25 buvę ir esami „For-mulės-1“ pilotai: Martinas Brundle, Gian-carlo Fisichella, Alanas McNishas, Marcas Gene, Anthony Davidsonas, Nickas Heid-feldas ir kt.

Tačiau iš visų startavusių šių metų lenk-tynėse išsiskyrė ne „Formulės-1“ pilotai, bet prie „Audi R18 e-tron quattro“ vairo sė-dėjęs Tomas Kristensenas. Jo namuose (ar

garaže) ant lentynos išrikiuoti net aštuoni absoliutaus nugalėtojo trofėjai.

Tyleniai ir garsiakalbiai Iš lenktynių pasitraukus „Peugeot“, teo-rinių šansų pasipriešinti „Audi“ turėjo tik „Toyota“. Bet lenktynėms dar neįpusėjus, „Toyota“ garažuose neliko nė vieno važiuo-jančio automobilio. Anthony Davidsono vairuojamas „TS030“ hibridinis prototipas pateko į avariją, o kitas bolidas sustojo su-gedus varikliui.

Nuliniu numeriu iš 56-ojo garažo starta-vęs „Nissan DeltaWing“, lyginant su kitais

lenktynių dalyviais, atrodė kaip kartingas. Mažas ir lengvas automobilis greitai tapo publikos numylėtiniu. Kadangi jau kelerius metus Le Mano sirgaliai pyksta ant „Audi“ (nes jų bolidas skleidžia menką garsą), į are-ną įžengti naujam herojui buvo pats laikas.

Bolidų skleidžiamas garsas yra vertas atskiro straipsnio. „Audi R18“ – tai bolidas iš kitos planetos. Jis neskleidžia jokių me-chaninių garsų! Gal jame nėra variklio? Nes girdisi tik turbinos šniokštimas. O ameri-kietiški „Corvette“, rodos, aprūpinti pa-pildomais garsiakalbiais, kurių gaudimas primena „Rammstein“ muziką. Lyginti juos galima nebent su „Ferrari“ V8 varik-lio garsu. Tiesa, jis panašesnis ne į roką, o į operinį dainavimą.

Lenktynių ilgis – 5151,76 kmPilotai kaip susitarę teigia, kad sunkiau-sias metas lenktynėse – rytas, kai trasos padengtos rasa. „Mūsų komandoje aš bu-vau pilotas su didžiausia patirtimi. Mano sūnus Alexas ir Lucas Ordonezas Le Mane startavo pirmą kartą. Perspėjau juos – rytas pats pavojingiausias metas. Taip ir buvo. Nors didelių avarijų neįvyko, mažų – gau-su“, – pasakojo „Formulės-1“ veteranas M.Brundle.

Įpusėjus lenktynėms, trasoje liko 40 iš 56 automobilių. Beveik visi jie, išgyvenę rytą, pasiekė lenktynių fi nišą. Daugumai komandų tai buvo pagrindinis tikslas.

Nuo tos akimirkos, kai pasitraukė pasku-tinis „Toyota“ bolidas, „Audi“ kovojo patys su savimi – lyderiavo tai vienas, tai kitas R18 bolidas. Laimėjo tie, kurie per 24 valan-das sugebėjo padaryti mažiausiai klaidų – tai 1 numerio „Audi R18 e-tron quattro“ pi-lotai Marcelis Fassleris, Andre Lottereris ir Benoitas Treluyer. Tai jau antra šio ekipažo pergalė pamečiui.

„Audi“ tempu prilygo tik viena komanda –„Rebellion Racing“. Jie „Lola – Toyota“ bolidu fi nišavo ketvirti. Tai didelis pasie-kimas su daug kuklesniu biudžetu lenkty-nėse dalyvaujančiai komandai.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

15min • 2012222 mmmm. biržrželio 22 d.2220 || GGGGGGGGaaaaaazzzzzzzzzzzzzaaaaaaaassssss....lllllllttttttt

Le Manas – savaitės ilgio para

Pilotai per lenktynes turi įveikti

daugiau nei 5 tūkst. km.

A.Venskaus/waska.lt nuotr.

Praėjus penkioms valandoms po

lenktynių starto, trasoje susidūrė

„Toyota“ komandos nario Anthony

Davidsono ir „Ferrari 458 Italia“

vairavusio Piergiuseppe Perazzini

automobiliai. Smūgio būta nedidelio,

tačiau dėl ypač didelio greičio tiesiojoje,

„Toyota TS030“ bolidas tiesiog pakilo

į orą, kelis kartus vertėsi ir milžiniška

jėga trenkėsi į atitvarus. Pilotai

skubiai išgabenti į ligoninę. Kiek vėliau

atskriejo žinia – abu pilotai gyvi. Tiesa,

Anthony bent trims mėnesiams teks

pamiršti lenktynes – skilo du stuburo

slanksteliai.

Įspūdinga avarija

Revoliuciniu pavadintas „Nissan

DeltaWing“ lenktynėse spėjo įrodyti,

kad yra pajėgus varžytis su pačiais

greičiausiais LMP2 klasės bolidais.

Tiesa, po šešių valandų jis buvo

išstumtas iš trasos ir trenkėsi į betoninę

sieną. „DeltaWing“ krikštatėviu

vadinamas Benas Bowlby neprarado

geros nuotaikos ir prisipažino, kad net jį

nustebino puikus „DeltaWing“ tempas:

„Mes visiems įrodėme, kad lenktynėse

galime važiuoti LMP2 tempu, naudoti

dvigubai mažiau degalų ir padangų.

Tai – svarbiausia.“

Revoliucija – išstumta

3,238Geriausias laikas, per kurį šiais metais įveiktas Le Mano trasos ratas. Tai padarė „Audi R18 e-tron quattro“.

Faktas

Daugiausia triukšmo keliantis

automobilis „Corvette C6“.

Straipsnį pristato

min

„Tai, kad režisierius patikėjo man tokį vaidmenį, sporto terminais kalbat, liudija, jog esu įvykdęs A lygio normatyvą ir man suteikta teisė dalyvauti olimpiadoje“, – taip savo jėgas įkūnyti Alighierių Dantę Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Dieviškoji komedija“ įvertino aktorius Rolandas Kazlas.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

– Neseniai kalbėjausi su jaunaisiais aktoriais Mariumi Repšiu ir Ainiu Stor-pirščiu. Pastarasis sakė, kad R.Kazlas yra „nepaprasto darbštumo žmogus“. Tai jam pasakojo tėtis. Esate iš tų, kuris, gavęs pasiūlymą naujam vaidmeniui, savęs paklausia – ar sugebėsiu?

– Na, jei jau Storpirščių klanas, su-sivienijęs su Repšininkais, mane išda-vė, belieka tik pasiduot ir prisipažint: taip, kankinuosi pats ir kankinu kitus. Pirmiausia – namuose šunį, po to – šei-mos narius, teatre – kolegas aktorius, o jau desertui pasilieku režisierių... Jeigu rimtai, turiu pastebėti, jog su metais ir kiekvienu nauju vaidmeniu profesijos atžvilgiu tampu pernelyg pedantiškas. Kaip sakoma, žmogus – būtybė azartiš-ka: gero jam maža, jam reikia to, kas geriausia.

Teatre nenutrūkstamai, be pertrau-kų, darbuojuosi daugiau nei dvidešimt metų, todėl, manau, palaikau neblo-gą profesinę formą. O dvejonių visada yra, ypač imantis naujos medžiagos, ta-čiau, kad bijočiau kurio nors vaidmens ar krūvio – ne. Kaip sakė E.Nekrošius: „Darai, darai ir padarai.“

Jeigu kam nors susidaro įspūdis, kad man viskas lengvai pavyksta, nereikia daug pastangų, labai klysta. Nuo pat pirmos akimirkos gavus pasiūlymą, kurį priimu, mane tarsi kažkas įjungia kaip dulkių siurblį ir aš visą tą laiką be gar-so traukiu į save po dulkę įvairiausius dalykus, kurie, mano nuomone, gali praversti vaidmens kūrimui arba spek-takliui. Vaikštau, guliu, nemiegu, mie-gu, bet siurbiu. Viskas praverčia: ir skai-tomos knygos, žmonės, prisiminimai,

asmeniniai potyriai, na, ir, žinoma, fan-tazija. Štai ir dabar, duodu interviu, o siurblys veikia... Kaip jį išjungti, aš ne-žinau. Išsijungimas automatinis.

Apie Dantę– Kiek dvasinių, fi zinių jėgų ir pastan-

gų pareikalavo Dantės vaidmuo? Ar jį kurdamas atradote naujų savo, kaip ak-toriaus, savybių?

– Su tokiais režisieriais kaip Jonas Vaitkus ar E.Nekrošius visada drąsu, nes žinai, kad jie padės tau atsiskleis-ti, nukreips teisingiausiu keliu. Spek-taklio ir vaidmens kūrimas yra bendras darbas. Tarsi nematomo kūno augini-mas. Režisieriui pasiūlius suvaidinti Dantę, žinojau, kad teks atiduoti visas turimas jėgas, atrasti savyje naujų spal-vų ir kitą skambesį. Galiausiai atrandi tai, ko niekaip negalėjai įsivaizduoti ir įtarti, kad gali.

Aktorius – tai toks gamtos stebuklas ar anomalija, su kuriuo įmanomos bet kokios metamorfozės. Man iki šiol mįs-lė, kas atsitinka su aktoriumi sceno-je. Būna momentų, lyg kas nuo tavęs trumpam nuimtų šarvus. Viskas tam-pa taip aišku, skaidru, dingsta baimė ir kažkaip šviesiai liūdna. O būna, kad

neatsitinka, nors viską lyg ir teisingai darei. Tada jautiesi tarsi kosminis naš-laitis, paliktas likimo valiai ir nejautrai. Ir jokių garantijų, kad kiekvieną kartą pavyks – nėra.

– Kaip bandėte prisijaukinti vaidmenį? Per Dantės kūrinius, biografi nes detales, itališką kultūrą?

– Manau, kad, norint teatre sukurti kažką tikrai unikalaus, reikia šiek tiek atitolti nuo teatro. O gal norint iš naujo pamilti gyvenimą irgi reikėtų pabandyti gyventi tarsi būtum tik viena koja čia? Tada atsiranda kažkoks fi losofi nis pa-grindas, laikinumo pojūtis, švelni iro-nija, laisvė, drąsa.

O dėl Dantės vaidmens kūrimo, saky-čiau, viskas daug paprasčiau nei gali-ma būtų įsivaizduoti. Nors ir ne visai... Dieviškoji komedija pirmiausia – pati geriausia Poezija, kokia tik buvo su-kurta žmogaus. Mane tiesiog pradėjo veikti pati Knyga ir paaiškinti daugiau aš negaliu. Spektaklį kūrėme, iš esmės išnešiojome kaip vaiką – devynis mė-nesius. Pradėjome rugpjūčio, o baigė-me balandžio gale.

Kiek teko girdėti, Dantės portretas – viena didžiausių neteisybių poeto at-žvilgiu. Pikto, rūstaus, baudžiančio, kumpa vanago nosimi žmogaus atvaiz-das. Tuo metu eilės byloja visai priešin-gai. Ir mes stengėmės perteikti laisvą poeto dvasią, minties polėkį, vaizduo-tę, jausmus.

Apie kritikų recenzijas– Kaip reaguojate į po spektaklio prem-

jeras pasirodžiusias recenzijas? Ar domi-tės, ką sako kritikai – ar jums skaudu, ar į kai ką atkreipiate dėmesį, o gal jau nebeskaitote?

– Kodėl gi ne? Skaitau, domiuosi, džiaugiuosi bet kokiu dėmesiu. Kiek pastebėjau, šiais laikais tas, kurį labiau-siai puola ir pliekia – iš tikrųjų yra ver-tas dėmesio. O tas, kurį tolygiai giria, nesvarbu, ką ir kaip padarytų, pradeda kelti įtarimą.

Aš vienodai priimu ir retas kritikų pa-gyras mano adresu, ir dažną vanojimą,

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Nesibaigianti kelionė namo

Siužetas ir kontekstas Liūtas Aleksas, zebras Marčius, hipopotamė Glorija ir žirafa Melmanas prieš kelerius metus pabėgo iš Niujorko zoologijos sodo ir vis dar blaškosi po pasau-lį kartu su agresyvių, bet labai labai sumanių ping-vinų ketvertu, niekaip negalėdami sugrįžti namo.

Trečioje „Madagaskaro“ dalyje jie atsidūrė Euro-poje. Monake originali ketveriukė pateko policijos nemalonėn ir juos ėmė persekioti geriausia gyvūnų gaudymo profesionalė Šantal Diubua. Gelbėdami savo dryžuotus, gauruotus bei kt. kailius, nekoordi-nuotieji žvėreliai apsimetė cirko gyvūnais, kad pri-taptų prie tikro, legendiniu buvusio gyvūnų cirko.

Deja, pritapti nelabai sekasi, bet niujorkiečiai stengiasi atrasti bendrą kalbą su cirko profesionalais.

Išvados Šioje animacinėje juostoje tie žvėreliai itin hiperak-tyvūs, bet mes juos pernelyg gerai pažįstame. Net ir neeilinių sugebėjimų turintys pingvinai nelabai pajėgs nustebinti pirmąsias dvi dalis mačiusius žiū-rovus. Todėl, norėdami suintriguoti, fi lmo autoriai sėkmingai papildė žvėrelių asortimentą keliais cir-ko artistais (vienas iš jų – rūstusis tigras Vasilijus su dramatiška praeitimi ir rimtais kompleksais).

Linksmiausias motyvas – į pramogas linkusio ka-raliaus Lemūro, kurį įgarsino S.B.Cohenas, ir cirko meškos romantiškai seilėtos meilės istorija. Alek-sas irgi susiranda savęs vertą draugę.

Štai tokios naujienos. Visa kita – ne tiek fi lmas, kiek spalvingas, vaizdo klipo maniera susuktas vi-dutiniškai linksmas neįtikėtinų įvykių kaleidosko-pas (kartais labiau primenantis tiesiog chaosą), ku-rio apogėjus – atsinaujinusio cirko pasirodymas su daugybe specialiųjų efektų. Ir kaip visuomet užku-lisiuose tūnantis tradicinis moralas apie būtinybę pasitikėti savimi, užjausti ir suprasti draugus, mo-rališkai palaikyti dvasiškai palūžusius, apie ryžtą siekti tikslo ir t.t.

Įprastas komercinis produktas, siekiant išlai-kyti rinkoje pamėgtus personažus, juos fi nansiš-kai išnaudojant. Laimei, žvėreliai animaciniai, tad nepavargs, kaip tikrame cirke, rodydami fokusus žiūrovams.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

22 | Kultūra

„Madagaskaras 3“ („Madagascar 3: Europe‘s Most

Wanted“)

JAV, 2012 m., 80 min.

Rež. Ericas Darnellas.

Įgarsino: Chrisas Rockas,

Benas Stilleris,

Sasha Baronas Cohenas.

Įvertinimas

„Esu tas vienišius be „stogo“, kurį galima pakandžioti... Žinoma, kultūringai, turinį intelektualiai įvyniojant.“

„Palaikau neblogą profesinę formą“

„Su metais

ir kiekvienu

nauju

vaidmeniu

profesijos

atžvilgiu tampu

pernelyg

pedantiškas“, –

prisipažįsta

43 metų

R.Kazlas.

I.Gelūno nuotr.

R.Kazlas:

kartais pereinantį į atviras pašaipas. Galiu pasakyti, kad mano vaidmenų kokybės tie straipsniai nei pagerino, nei pablogino. Žiūrovams, manau, jie irgi nelabai daro įtaką. Tuos straips-nius skaito labai siauras žmonių ratas ir profesionalai.

Tačiau... Tie straipsniai išlieka, štai kur esmė. Neseniai pagalvojau, kad tie, kurie skaitys kritiką apie mano darbus ir mane po kokių 50-ies metų, greičiau-siai susimąstys: „Tai už ką gi šitam... (epitetus praleisiu) geriausi režisieriai patikėdavo sudėtingiausius vaidmenis, už ką jis buvo apdovanotas scenos kry-žiais ir įvertintas Nacionaline premija? Gal, kad priklausiau kokiam nors elitui, ir mane, kaip brolijos narį, globojo įta-kingos jėgos?“

Pats galiu tik pasakyti, kad būtent todėl, jog nepriklausau jokiai brolijai ar seserijai, nesėdžiu su niekuo vaka-rėliuose, neieškau naudingų pažinčių ir vadybininkų, tikėdamasis geresnio straipsnio, ir esu tas vienišius be „sto-go“, kurį galima pakandžioti... Žino-ma, kultūringai, turinį intelektualiai įvyniojant.

– Ir visgi tie kritikai kone sutartinai sako, kad E.Nekrošius šįkart „nesuval-dė kūrinio“.

– Režisierius E.Nekrošius yra dau-giau nei teatro režisierius, profesio-nalas. Manau, kad jam, kaip niekam kitam, teatro scenoje yra pavykę su-kurti tokių būsenų, vaizdinių, nuotai-kų, kurios pranoksta teatro, meno, žai-dimo ar vaidinimo ribas. O tų, kurie

karščiuodamiesi kritikuoja režisierių dėl šio ar kitų darbų, norėčiau paklaus-ti: „Negi manote, kad režisierius toks naivus ir neapdairus, imdamasis tokio darbo? Ar jis nėra apmąstęs daugybės variantų?“

Apie gastroles – Ne taip seniai grįžote iš gastrolių

Italijoje, iš Dantės tėvynės. Gal italai kur kas geriau perprato režisūrinius sprendimus?

– Atvirai pasakius, ta premjerinė išvy-ka buvo atgaiva. Žinoma, buvo ir įtam-pos, jautėme atsakomybę prieš italų publiką, kuriai Dantės vardas – šventas. Sutapimas ar ne, bet abiejuose miestuo-se, kuriuose turėjome vaidinti, išvaka-rėse atsitiko nelaimės. Brindizyje įvyk-

dytas teroristinis aktas, per kurį žuvo žmonės, Modeną sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, pareikalavęs irgi nemažai aukų ir pridaręs materialinių nuostolių.

Po pirmų spektaklių Brindizyje tapo drąsiau, o vaidinti Modenoje, Luciano Pavarotti vardą turinčiame teatre, buvo tikras malonumas. Puikus teatras, to-bula scena, nuostabūs gaisrininkai už-kulisiuose, akustika ir pilna salė soli-džios, neatsitiktinės teatrinės publikos. Drįstu teigti, kad spektaklį, mano asme-nine nuomone, žiūrovai priėmė puikiai. Bent jau tą liudijo dėmesys spektaklio metu ir plojimai po jo.

Savo vaidybos vertinti neturiu teisės, tačiau jaučiausi pakiliai. O gal padė-jo Dantės atvaizdas salės lubose, kurį skriedami neša du amūrai...? Ir, mano manymu, labai gerai vaidino aktorius

Audronis Rūkas. Šitaip vaikštančio ra-tais aktoriaus, manau, dar nematė Eu-ropa....Vaidino su tokiu tikėjimu, tarsi būtų pats velnias, nutrūkęs nuo grandi-nės. Kol jis vaikščiojo, Modenoje buvo ramu, kai tik kitą rytą išvykome – vėl sudrebėjo žemė. Viskas taip keista...

Apie depresiją ir režisūrą – Lietuvoje teatrų sezonas artėja prie

pabaigos. Ką veiksite vasarą? – Ką čia paveiksi, kai tokie orai... Tur-

būt depresuosiu – vis smagiau. Ką čia dar tokio? Gal, sakau, pasidaryti tatui-ruotę? Vis atrakcija kokiam mėnesiui. Paskui dar vieną ir, žiūrėk, vasara pra-bėgs. Reiks pagalvoti, čia ne taip pap-rasta. Štai ir depresija traukiasi. Svarbu prasmingomis mintimis užimti protą ir duoti jam darbo.

– Aktorė Eglė Gabrėnaitė kartą prasi-tarė, kad daugelis puikių aktorių jau ne-benori vaidinti. Sako, tiesiog nėra moty-vacijos, nes scenos partneriai retai būna tie titanai, autoritetai. Todėl esą geriau pačiam mėginti kurti nei dirbti su dile-tantais. Gal persūdė?

– Suprantu tuos, kurie nebenori nie-ko daryti. Suprantu ir tuos, kurie kaž-ko imasi, ieško. Bet kokiu atveju jie tuo metu teisūs. Galiu tik pasakyti, kad vis-kas praeis. Praeis ir niūrios nuotaikos, ir, kol esi gyvas, vis tiek norėsis kokio nors sujudėjimo. Esam veikiami nuo-taikų, laiko, pasikeitimų, todėl nori ne-nori reikia viską ištverti. Gali ir nieko neplanuoti, o tai, kas tau lemta, imt ir padaryt. Tiesiog reikia savęs klausytis. Jei tavyje tyla – mėgaukis, o jeigu kaž-kas įkyriai pradeda ragint: „kelkis ir eik dirbt“, stokis ir eik. Gal užtils?

Tokie būtų netiesioginiai linkėjimai nuostabiai aktorei E.Gabrėnaitei ir ki-tiems garbiems kolegoms.

– Ir vis dėlto Jūs irgi režisuojate. Ar mintyse jau nešiojatės viziją apie kokį nors spektaklį, kurį norėtųsi statyti?

– Žinote, šiuo klausimu esu laisvas, netrokštu žūtbūt ko nors imtis, įrodi-nėti ar drebinti teatro pasaulį. Niekas mano pastatymų teatro pasaulyje per-nelyg nelaukia, nebent tie nedaugelis, kuriems patiko mano režisūra. Rude-nį laukia daug gastrolių su „Dievišką-ja komedija“, todėl žiūrėsime. O min-čių yra visokių...Vilioja operos, baleto žanras. Gal, sakau, pabandyti juos su-jungti? Tačiau reiktų atlikėjo su Vaido Vyšniausko balsu ir Nerijaus Juškos kūnu. Tada jau būtų galima pasvajoti, kad ir apie Zaratustros svaiginantį gy-venimo šokį. Dar norisi sukurti kažką stilingo siaubo žanre, juolab kad vam-pyrai ir zombiai vėl madingi. Gal reik-tų nepabijoti teatre prikelti nemirtingą Transilvanijos garsenybės Vladislovo Drakulos asmenį? Kai Vilniuje gastrolia-vo Panevėžio J.Miltinio dramos teatras, godžiai žiūrėjau į aktorių Albiną Kėlerį ir įsitikinau, kad šis vaidmuo jam būtų įkandamas. Po paskutinių įvykių Pane-vėžio teatre jis, spėju, būtų nieko prieš kam nors meniškai perkąsti gerklę, nors ir teatro scenoje...

Idėjų, kaip matote, yra, bet ar atsiras teatrų, norinčių jas įsileisti – laikas paro-dys. Nors greičiausiai imčiausi ko nors kitko, mažiau efektingo ar rėksmingo. Šokiruoti yra lengviau nei įtikinti. Ma-dingų ir šiurpinančių idėjų generatorių teatre, manau, bus nemažai ir be ma-nęs. Jau yra.

Na, bet kalbėti šiais laikais galima su humoru, o štai dirbti reikia rimtai. O dažniausiai būna atvirkščiai. Linkiu ge-ros vasaros visiems ir gerų bent 15 mi-nučių kiekvieną dieną.

Skaidriai liūdna pasaka suaugusiems Debiutinis Eowyn Ivey romanas „Sniego vaikas“ –interpretuota pasaka apie atgijusią iš sniego nu-lipdytą mergaitę. Ši knyga kupina atšiauraus šalto grožio, liūdesio ir grynumo paieškų.

„Sniego vaikas“, kurią lietuvių kalba išleido lei-dykla „Metodika“, pasakoja apie iš civilizacijos į trobelę Aliaskoje persikėlusią gyventi porą. Atvy-kėliams gamta nepasirodo svetinga. Vyrui tenka nuolatos dirbti laukuose, stengiantis užtikrinti, kad jie galėtų sudurti galą su galu, o moteris pamažu grimzta į melancholiją, abejodama dėl pasirinkimo ir slegiama vis didėjančios vienatvės.

Tačiau ne kova su gamta iš tiesų yra svarbiausia ir sunkiausia – porą visų pirma slegia prisiminimai apie netektį ir užgniaužti jausmai. Pagyvenusi pora taip ir nesusitaikė su vaiko praradimu, o tarpusavio bendrumą pakeitė atitolimas. Praradimo skausmas toks didelis, kad Meibelė ir Džekas apsisprendžia nesileisti į bendravimą su kitais žmonėmis, galvo-dami, kad atsiskyrimas gali juos išgydyti ir suartinti.

Tačiau tuomet nutinka stebuklas – vieną dieną jie iš sniego nulipdo vaiką. Kitą dieną jo nebėra, tačiau prie trobelės pasirodo mergaitė. Iš pradžių bendravusi su suaugusiais tik iš tolo, pamažu mer-gaitė ima juos prisileisti vis arčiau, galiausiai atei-na į trobelę, o Meibelė su Džeku pamilsta ją kaip savo tikrą vaiką.

Tačiau kas yra ši miškuose gyvenanti mergaitė? Išmonė, bėgimas nuo realybės ar iš tiesų gyvas žmogus? Kur baigiasi mitologija ir prasideda rea-lybė? Meibelė prisimena vaikystėje skaitytą rusiš-

ką pasaką, kurioje bevai-kė pora nulipdo vaiką ir šis tampa gyvas. Tiesa, šios pasakos pabaiga blo-ga – mergaitė ištirpsta, palikusi senukus tokius pat vienišus kaip ir anks-čiau. Nerimas, numano-mo praradimo laukimas persipina su džiaugsmu, kurį suteikia mergaitės buvimas šalia. Knygo-je autorė sugeba su-kurti ypatingą liūdesio persmelktą nuotaiką –net ir tuomet, kai viskas atrodo pakankamai ge-

rai, nepalieka laikinumo jausmas, nuojautos apie artėjantį praradimą ir užklumpantis graudulys. Ri-bos tarp fantazijos ir realybės šioje knygoje išsitrina, ir galiausiai tampa nebe taip svarbu, ar mergaitė yra tikra, ar ne – svarbiau yra tai, ką ši legenda pa-sako apie pačius herojus, kaip gamta keičia jų su-vokimą apie savo vietą joje.

Reikšminga išvalančio, tyro sniego metafora, padedanti nutiesti tiltą tarp svajonių ir realybės, o gražiausias ir visa apimantis Meibelės paveiks-las – snaigė, tarsi įkūnijanti visą gamtos ir gyvy-bės esmę. Kartu tai ir tikrumo, grynumo paieškos aplinkoje, kurioje tampi sąžiningas ne tik su kitais, bet ir su savimi. Knygoje itin įtikinančiai, poetiš-kai perteiktas Aliaskos atšiaurus grožis ir izoliaci-ja – skaitydamas tiesiog gali jausti stingdantį šaltį už durų, sniego pusnis, gamtos ciklų kaitą, regu-liuojančią žmogaus gyvenimą. Tokiomis sąlygomis telieka vienas kelias – arba surasti savo raktą į šį gamtos pasaulį ir išgyventi, pajausti gamtos grožį, arba pasiduoti. Tokios žiaurios, bet ir gana papras-tos taisyklės. Meibelė ir Džekas sugeba rasti savo kelią šiame bauginančiame, o kartu ir nuostabia-me pasaulyje, kuriame brutalumas ir žiaurumas egzistuoja šalia meilės ir švelnumo.

„Sniego vaikas“ – skaidraus liūdesio ir šalčio per-smelkta knyga. Esu tikras, kad ją perskaitę pirmojo sniego lauksite kitaip nei iki šiol.

Nauja knyga

Audrius Ožalasa.ozalas@15min.lt

Kultūra | 23

„Kalbėti šiais laikais galima su humoru, o štai dirbti reikia rimtai. O dažniausiai būna atvirkščiai.“

15min • 2012 m. birželio 22 d.24 | Kultūra

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Egzotišką meno ekspoziciją Indijoje su-rinko ir į trečiąją tarptautinę šiuolai-kinio meno mugę ARTVILNIUS, kuri „Litexpo“ parodų rūmuo-se vyks birželio 27–liepos 1 d., atveža Latvijos galerija „Gallery 21“ ir jos vadovė Ivonna Veiherte.

Ne tik joga ir purvas„Mane visada domino kos-mopolitiškos temos, o kai prieš trejus metus mūsų ga-lerija pradėjo dalyvauti pačioje svarbiausioje Indijos meno mugėje „In-dia Art Fair“, tarp mūsų ir šios tolimos ša-lies užsimezgė stiprus ryšis“, – pasakojo I.Veiherte.

Ketvirtus metus Rygoje veikiančios gale-rijos „Gallery 21“ savininkė pastebėjo, kad

žmonės, nuvykę į Indiją, dažniau-siai praktikuoja jogą ir baisisi nešvariomis gatvėmis. Tačiau jiems vertėtų atkreipti dėme-sį į turtingą šios šalies meno pasaulį.

„Indijos šiuolaikinis menas yra labai gyvas ir jaudinantis, palyginus su tuo, ką mes galime pa-matyti Vakaruose. Pa-sakysiu atvirai – šiemet Vokietijos Kaselio mieste vykusiame vadinamajame „100 dienų mu-ziejuje“ „Documenta“ modernaus meno ekspozicija atrodė pakankamai monoto-niška, lyginant su pristatymais, vykusiais privačiuose Indijos muziejuose ir net kai kuriose galerijose“, – atviravo I.Veiherte.

Eksperimentiniai darbaiLatvijos galerininkė, ruošdamasi dalyvavi-mui mugėje ARTVILNIUS‘12, Indijoje pra-leido ne vieną mėnesį.

„Pirmiausia du mėnesius keliavau po Indiją, studijuodama šiuolaikinį Indijos meną, – pasakojo galerijos savininkė. – Grį-žusi į Latviją paruošiau detalų planą, šįkart

aiškiai apsibrėždama, ko ieškosiu ir vėl iš-vykau į Indiją. Mugė ARTVILNIUS suteikė motyvacijos veikti ir pirmą kartą atvežti Indijos šiuolaikinį meną į Baltijos šalis.“

I.Veiherte prisipažino, kad tai, ką lanky-tojai pamatys mugėje ARTVILNIUS – tik maža dalelė to, ką būtų verta parodyti: „Mūsų regiono žmonės yra pripratę prie paveikslų, todėl šįkart į juos nesiorienta-vome. Atvirkščiai – norėjome parodyti, ko-kiomis kitomis formomis reiškiasi Indijos šiuolaikinis menas. Todėl daugiausia pri-statysime eksperimentinius darbus ir kū-rinius ant popieriaus, kuris užima ypatin-gą vietą Indijoje.“

Meno mugėje – dozė egzotikos Milžiniškas auksinis ekskavatorius ir kiti neįprasti Indijos menininkų kūriniai bei performansai pirmą kartą Baltijos šalyse reprezentuos šiuolaikinį Indijos meną.

WWW.VILNIUS.LT

VILNIAUS PULSAS

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303379

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradė-jo svarstyti dėl naujo 48 MW galios biokuro katilo statybų vietoje šiuo metu neeksploa- tuojamo garo katilo Vilniaus termofikacinė-je elektrinėje Nr.2. Naujajame biokurą de-ginsiančiame katile gaminama šiluma būtų perpus pigesnė nei iš dujų.

Biokuro panaudojimas leistų sumažinti ši-lumos kainą vilniečiams maždaug 5 proc. bei prisidėtų prie klimato taršos mažinimo.

„Pastačius 48 MW biokuro katilą, jau nuo 2014 metų šilumos kaina vilniečiams mažėtų apie 1–2 ct /kWh. Vilniaus mieste šilumos ga-mybą iš biokuro savivaldybės Tarybos spren-dimu esame užsibrėžę padidinti iki 70 proc., o šiuo metu naudojama tik 13 proc. Šis projek-tas leistų Vilniuje daugiau šilumos pagaminti naudojant ne brangias rusiškas dujas, o vieti-nį biokurą. Tik perėjimas prie biokuro leis vil-niečiams sumažinti šilumos tarifą“, – sakė Vil-niaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Pasak bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Keserausko, bendras pa-tiektas į tinklus šilumos energijos kiekis per metus siektų apie 360 tūkst. MWh. Šiuo me-tu 13 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą. Pastačius naują biokuro katilą, šilu-mos gamyba iš biokuro Vilniuje iš viso siek-tų 28 proc. Iš viso Vilniuje yra du biokuro ka-tilai: šiuo metu veikiantis Naujojoje Vilnioje (16 MW) ir Vilniaus termofikacinėje elektri-

nėje Nr.2 (60 MW), kuris yra didžiausias Bal-tijos šalyse.

Šis projektas padėtų spręsti ir aplinkosauginius Vilniaus šilumos ūkio klausimus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr.2 ir Nr.3 bei rajoninė katilinė Nr.8 turi atitik-ti ES keliamus reikalavimus dėl taršos, kurių įmanoma laikytis tik modernizavus elektrines.

Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2 esan-tis 60 MW garo katilas šiuo metu yra neeksploa- tuojamas, nes jo įrengimai visiškai susidėvėję. Garo katilo rekonstrukcija būtų analogiška ga-ro katilo Nr.4 rekonstrukcijai, kuris nuo 2006 metų sėkmingai kūrena biokurą.

Planuojamo projekto vertė sieks apie 91 mln. Lt, tačiau galutinė kaina paaiškės po vie-šojo konkurso. Už šią sumą bus pastatytas ne tik 48 MW biokuro katilas, kuris kogeneraci-jos režimu pagamins 293 tūkst. MWh šilumos energijos per metus, bet ir 12 MW kondensa-cinis ekonomaizeris, kuris iš dūmų išgaus pa-pildomai apie 76 tūkst. MWh „žalios“ elektros energijos, taip pat bus įrengtos biokuro priėmi-mo aikštelės. Planuojama, kad per metus bus sudeginama iki 200 tūkst. t biokuro.

Bendrovės „Dalkia“ sutartis su Vilniaus mies-to savivaldybės įmone Vilniaus šilumos tinklai, kuri galioja iki 2017 metų, dėl šių investicijų į biokuro katilą pratęsta nebus. Pagal dabar ga-liojančią sutartį, Vilniaus šilumos tinklai turės išpirkti biokuro katilo įrangą likutine verte, kaip numatyta Vilniaus šilumos tinklų modernizavi-mo konkurse.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pri-tarusi Vilniaus miesto šilumos tinklų moderni-zavimo konkurso paskelbimui. Pagal konkurso sąlygas, investicijos į biokuro katilą turėtų būti grąžintos naujo šilumos ūkio operatoriaus, ku-ris užtikrintų tolimesnį šilumos ūkio moderni-zavimą ir priežiūrą.

Jau nuo antradienio vil-niečiai ir miesto svečiai gali naudotis nemoka-mu internetu viešose miesto vietose: Rotu-šės aikštėje, Vokiečių gatvėje, Mokytojų namų kiemelyje, K.Sirvydo ir S.Moniuškos skveruose.

Planuojama, kad netrukus šių zonų sąrašą papildys dar kelios vie-tos sostinės senamiestyje ir Neries pakrantė-je prie Baltojo tilto.

„Džiaugiuosi, kad nuo šiol turėsime ne tik greičiausią internetą, bet ir daugybę atvirų erd- vių, kuriose galėsime nemokamai naudotis in-ternetu. Vilniuje, kaip ir kitose Europos sosti-nėse, sparčiai daugėja žmonių, nuolat besinau-dojančių išmaniaisiais telefonais ir planšeti-niais kompiuteriais – interneto reikia visada“, – sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Pasak bendrovės „Cgates“ generalinio direk-toriaus Pauliaus Dambrausko, interneto veiki-mo zonose kiekvienam prisijungusiam bus už-tikrinama ne mažesnė nei 2 Mb/s sparta, ku-rios pakaks ne tik tikrinti elektroninį paštą, bet ir naršyti internete, socialinių tinklų svetainė-se, žiūrėti vaizdo įrašus.

Artimiausiu metu planuojama prie nemoka-mo interneto zonos prijungti Katedros aikštę, V.Kudirkos aikštę ir Vilniaus gatvę.

Vilniaus viešose erdvėse nuo šiol galima naudotis nemokamu belaidžiu internetu

Vilniuje planuojama įrengti naują biokuro katilą, šilumos kaina mažėtų 5 procentais

Šiuolaikinės meno mugės Vilniuje lan-kytojai išvys tris garsaus Indijos kon-

ceptualaus meno atstovo Ab-hisheko Hazra‘os iš Bengalūro

performansus. Juos meninin-kas, bendradarbiaudamas su Juliumi Žėku, sukūrė spe-cialiai ARTVILNIUS lankyto-jams. Neįmanoma bus ne-pastebėti ir aukso spalvos

pripučiamo ekskavatoriaus – jis ruošiasi užimti didžiulį

„Litexpo“ parodų centro plotą. „Šį viešojo meno projektą, pavadin-

tą „Neo-Monster“, sukūrė gerai žinoma Indijos šiuolaikinio meno atstovė Vibha Galhotra. Jos idėja – atkreipti visuome-nės dėmesį į Indijoje žalojamą gamtą“, – projekto mintį aiškino I.Veiherte.

Auksinis ekskavatorius

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Kultūros gaivinimas verslo sąskaitaVyriausybei nustačius tvarką, kaip turės būti ren-kamos ir sumokamos kompensacijos autoriams už parduotas atminties laikmenas, šias lėšas renkan-ti ir paskirstanti asociacija AGATA pažėrė propa-gandos perliukų.

Antai asociacijos direktorė Agnė Masalskytė ti-kina, kad 2–4 gigabaitų talpos USB atminties laik-menos savikaina Kinijos Šendženo miesto fabri-kuose yra 1 JAV doleris (2,72 Lt), o Lietuvoje tokie įrenginiai parduodami už 10 kartų didesnę kainą.

Savaime suprantama, kainų palyginimams nau-dota mažiausia savikaina ir didžiausia kaina. Iš tiesų, padorią 4 GB atminties laikmeną Lietuvoje galima įsigyti už 15 Lt. O minimą dvigubai dides-nę kainą moka tik turintys didesnių poreikių (at-sparumas smūgiams, vandeniui, žinomas prekės ženklas). Tokią ir pagaminti brangiau.

Autoriai taip pat tiki, kad ateityje atminties laik-menos pigs. Žinoma – technologijos tobulėja ir nuo-lat pinga. Tačiau šis mokestis to tikrai neskatins. Mat įstatyme įtvirtintos rinkliavos nustatytos ne procentais, o litais. Tai reiškia, kad net jei ateityje atminties laikmenos atpigs (pvz., 4 GB atmintinė kainuos 5 Lt), joms toliau bus taikomi senieji mo-kesčio įkainiai (tie patys 2 Lt).

AGATA taip pat žada, kad „netrukus ir visuomenė pajus teigiamą šio sprendimo poveikį“, o kompen-sacijos už laikmenas pakylės šalies kultūrą į nau-ją lygmenį. Paaiškinimas: padidės išmokos auto-riams, o turėdami daugiau pajamų žmonės norės daugiau dirbti. Naivuoliai.

Dar labiau neįtikėtinai skamba muzikos autorius vienijančios asociacijos NATA valdybos narės Žane-tos Daubarytės pareiškimas, esą daugumai autorių pirmas ir pagrindinis pajamų šaltinis yra kolekty-vinio administravimo asociacijų paskirstomas at-lyginimas. Pati NATA savo ataskaitų dar neskelbia, mat susikūrė tik šįmet. Tačiau pažvelgus į kitas au-toriams atstovaujančias asociacijas darosi liūdna.

Štai vidutinis AGATA nario atlygis siekia vos 1 tūkst. Lt per metus, o didesnį už vidurkį atlygi-nimą šįmet gavo vos 285 atlikėjai.

LATGA-A nariams kiek dosnesnė – 2010 m. vie-nam autoriui vidutiniškai išmokėjo beveik 1,8 tūkst. Lt. Tiesa, daugiau nei du trečdaliai narių šio vidurkio nesiekė, o daugiau nei 10 tūkst. Lt per metus gavo 88 autoriai. Jei tai yra visos auto-rių pajamos iš kūrybos, man nuoširdžiai jų gaila.

Na, o desertui AGATA surengė spaudos kon-ferenciją, kurios metu pati galbūt pažeidė savo „prastumtas“ įstatymo pataisas, leisdama žurna-listams nusikopijuoti savo narių muzikos įrašų. Asociacijos direktorė A.Masalskytė įsitikinusi, kad įstatymas nebuvo pažeistas. Anot jos, kiekvienas norintis gali leisti visiems pažįstamiems (net ir matomiems pirmą kartą) pasidaryti savo legaliai įsigytų kūrinių kopijų.

Mano galvoje jau gimė keli verslo planai...

Komentaras

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Padidės išmokos autoriams, o tada žmonės norės daugiau dirbti. Naivuoliai.

IT kodas | 25

„Microsoft“ vadovai su užsidegimu kalba apie naująjį savo gaminį – planšetinį kompiuterį „Surface“. Vis dėlto įmonė rizikuoja dar sykį nudegti ten, kur kartą jau ieškojo aukso gyslos. Šią savaitę pristatytas „Surface“ iš-vaizda primena daugumą kitų rinkoje esančių planšetinių kompiuterių. Kar-tu jis yra išskirtinis: turi specialų stovą, patogiai prijungiamą klaviatūrą ir nau-doja „Windows 8“ operacinę sistemą.

Tiek įrenginys, tiek „Windows 8“ bus išleisti rudenį. Ar „Surface“ turi šansų rinkoje, kurioje įsitvirtinęs „iPad“ ir savo vietos ieško „Android“?

Ar žmonės pamėgs „Windows 8“? Kol kas „Surface“ padoriai išbandė tik pačios „Microsoft“ komandos nariai – žurnalistams ir apžvalgininkams pri-statymo metu buvo leista tik trumpai prisiliesti.

Pirmieji verdiktai panašūs: įrenginys –daug žadantis, tačiau ką nors progno-zuoti anksti. Ne tik dėl to, kad buvo leista išbandyti ne visas funkcijas. Tie-siog sunku pasakyti, ar žmonės pamėgs pačią „Windows 8“.

Naujosios operacinės sistemos pir-mosios apžvalgos dviprasmiškos: vieni pastebi novatoriškos vartotojo sąsajos privalumus, kiti mano, kad ji trikdys vartotojus ir net gąsdina „Vista“ likimu.

Ir vartoti, ir kurtiPagrindinis „Surface“ pažadas – galimy-bė ne tik vartoti turinį (kam ir skirtos šiuolaikinės planšetės), bet ir jį kurti. Todėl įrenginys turi ne tik integruotą stovą, bet ir specialų dėklą su klavia-tūra. Ir svarbiausia, kad jame veiks vi-sos programos, kokių tik gali prireikti, pradedant visaverčiu biuro programų paketu „Offi ce“, baigiant nuotraukų redagavimo programa „Photoshop“.

Čia kyla du klausimai. Pirmasis – ba-terija. Planšetiniai kompiuteriai išskir-tiniai tuo, kad be įkrovimo gali veikti visą dieną. Todėl jie neturi „sunkių“ programų, kurios kankintų procesorių ir eikvotų bateriją. Jei įsijungus reikles-nę programą „Surface“ veiks vos kelias valandas, jo ateitis gali būti miglota.

Antrasis klausimas – ar žmonės no-rės dirbti naudodami vos 10 colių įstri-žainės ekraną? Žinoma, visada galima

nusipirkti papildomą monitorių. Bet juk „Surface“ tikslas yra sumažinti ekranų skaičių, o ne jį padidinti (vie-nas įrenginys, galintis atstoti du – kom-piuterį ir planšetę).

Paslapčių šydas Grįžkime prie „Surface“ pristatymo renginio. Jis visiškai nepriminė „Mic-rosoft“: buvo paslaptingas, griežtas, ribotas.

Žurnalistai į renginį buvo pakviesti likus vos kelioms dienoms. Kompa-nija norėjo parodyti, kad turi „kažką tokio“, nors buvo nesunku pastebėti, kad pristatymas skubotas. Jau pačio-je „Surface“ demonstracijos pradžioje

įrenginys užstrigo ir jį teko pakeisti kitu. Po pristatymo žurnalistai ma-žomis grupelėmis buvo vedami išban-dyti „Surface“. Kelios minutės su vie-na planšete, kelios – su kita, o štai ir išėjimas su šalia jo laukiančiais gėri-mais. „Čia kaip Disneilende“, – juoka-vo apsauginis.

Beje, išbandant planšetę nebuvo galima jos fi lmuoti iš arti, neleista iš-bandyti nei dėklo-klaviatūros, nei skir-tingų aplikacijų – tik tas, kurios buvo įjungtos.

Visa tai leido suprasti, kad įrenginys tebėra tobulinimo stadijoje. Užbaigtą produktą, matyt, bus leista išbandyti likus kelioms savaitėms iki prekybos.

Delsti nebegaliPristatymo metu „Microsoft“ neuž-miršo pasigirti savo ilgalaike patirti-mi gaminant ne tik programinę, bet ir techninę įrangą: kompiuterines peles, klaviatūras, internetines kameras ir, žinoma, žaidimų konsolę „Xbox“ su judesio valdikliu „Kinect“.

Dabar, štai, ji sukūrė visiškai kito-kį planšetinį kompiuterį. Žodžiu, jei „Apple“ šią nišą atrado, tai „Microsoft“ į ją pažvelgė kitu kampu.

Tačiau renginyje protingai nuty-lėta tai, kad „Microsoft“ jau bandė įžengti į planšetinių kompiuterių rin-ką. Tiksliau, jos pirmoji planšetė buvo išleista bene dešimtmečiu anksčiau nei „iPad“. Pasisekimo ji nesulaukė ir buvo numarinta. Nenuostabu – tai buvo griozdiškas nešiojamojo kom-piuterio hibridas, valdomas specialiu rašikliu, į kurio prisilietimus reaguota ne itin tiksliai.

Kodėl dabar grįžtama? Todėl, kad il-giau laukti nebegalima. Kuo daugiau rinkos užkariaus konkurentai, tuo sun-kiau bus ją atsikovoti.

„Windows Phone“ patirtis parodė, kad žengiant į rinką, kurioje jau įsitvir-tinę kiti, vien geros operacinės sistemos neužtenka – reikia ir puikaus gaminio. Telefonams „Microsoft“ pasikinkė „No-kia“, planšetes gamins pati.

Technologijų rinkoje svarbiau būti ne pirmam, o geriausiam. Tad, žinant „Microsoft“ ir „Apple“ fi nansinį poten-cialą, galima tikėtis labai aršios kovos.

Parengė Gediminas Gasiulis

Planšetinės ambicijos

„Surface“ pirkėjai galės rinktis „In-

tel“ arba „ARM“ procesorių turin-

čią versiją. Abi jos turės 10,6 colio

įstrižainės ekraną. „ARM“ proceso-

rių naudojančios planšetės yra 9,3

mm storio – šiek tiek plonesnės už

„iPad“ – ir naudoja operacinės siste-

mos „Windows RT“ versiją. Bus gali-

ma rinktis 32 gigabaitų (GB) arba 64

GB talpos versijas. Jos kainuos pana-

šiai kaip ir kiti rinkoje esantys plan-

šetiniai kompiuteriai.

Keliais mėnesiais vėliau rinkoje pa-

sirodysiantys „Intel“ procesorius

naudojantys įrenginiai yra 13,5 mm

storio ir turi „Windows 8 Pro“ ver-

siją. Jie bus siūlomi su 64 arba 128

GB vidinės atminties. Šių planše-

tinių kompiuterių kaina bus pana-

ši į „ultrabook“ klasės nešiojamųjų

kompiuterių.

Du pasirinkimai

„Surface“ išvaizda primena

daugumą kitų planšetinių

kompiuterių. Kartu jis

yra kitoks: turi stovą,

prijungiamą klaviatūrą,

naudoja „Windows 8“.

15min • 2012 m. birželio 22 d. Sveikata | 27

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje vietoje kažkada buvusių 58 greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių liks tik 10. „15min“ apsilankė pirmojoje Lietuvoje centralizuotai veikti pradėjusioje Vilniaus GMP dispečerinėje.

Valdyti Vilniaus, Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų ir Širvintų rajonų greitosios pagalbos brigadas ši dis-pečerinė pradėjo nuo sausio 1 d.

Kad galėtų aprėpti septynis rajonus, Vil-niaus GMP stotis privalėjo sukurti ir savo patalpose įdiegti modernią valdymo sis-temą, susietą su palydovinės navigacijos įrenginiais. Savo sukurtos sistemos kopiją vilniečiai vėliau paskolino ir Kauno GMP dispečeriams, kurie ją sėkmingai naudoja.

Pirmiausia klausia adresoVilniaus dispečerinėje visą parą dirba de-vyni dispečeriai. Kviečiant greitąją pagal-bą viskas prasideda nuo pokalbio su jais.

„Būna, kad skambinant visi dispečeriai yra užimti ir registruoja kitus iškvietimus. Norėtume perspėti žmones, kad ne-bandytų skambinti iš naujo. Skam-bučių valdymo sistema leidžia į skambučius atsiliepti eilės tvar-ka. Tad jei skambinama iš nau-jo, šis skambutis patenka į eilės galą“, – pasakojo dispečeriai.

Pokalbį su skambinančiuo-ju jie pradeda klausdami, kokiu adresu reikia siųsti medikų briga-dą. „Anksčiau klausimai buvo užduo-dami įvairia tvarka. Tačiau dabar visada pradedame nuo adreso ir, jei yra, laiptinės kodo. Juk būna, kad staiga blogai pasiju-tęs žmogus bando pasakyti, kad yra nege-rai, o ryšys nutrūksta, jam taip ir nespėjus pasakyti adreso“, – savo darbo subtilybes aiškino dispečeriai.

Skambinančiajam taip pat užduodami papildomi klausimai, pavyzdžiui, kas kvie-čia, koks kviečiančiojo telefono numeris, ligos ar traumos pobūdis, ligonio amžius.

Visi šie klausimai svarbūs, nes į pagalbą vykstantys medikai turi

turėti kuo daugiau informacijos.

Automobilius stebi monitoriuoseKalbėdamas su paskambinusiu žmogu-mi, dispečeris tuo pat metu kompiuteryje pildo iškvietimo kortelę. Šiuos duomenis kompiuteris iš karto apdoroja.

Vos įvedus adresą, šalia stovinčiame monitoriuje įsižiebia žemėlapis – jame iš karto pažymima vieta, į kurią reikia siųsti medikus. Į įvykio vietą siunčiamas arčiau-siai esantis laisvas automobilis. Visi auto-mobiliai aprūpinti modernia navigacine

įranga. Juos visus dispečeriai mato inte-raktyviame žemėlapyje. Laisvas ekipa-žas būna pažymėtas žalia spalva, užim-tas – raudona.

Arčiausiai esančią laisvą medikų briga-dą metrų tikslumu parenka kompiuterinė sistema. Visą greitosios pagalbos automo-bilio judėjimo maršrutą dispečeriai stebi monitoriuose. Vietą, į kurią turi atvykti, ir savo maršrutą bei kitą svarbią informaci-ją savo automobilių monitoriuose turi ir į iškvietimą vykstantys medikai. Esant rei-kalui, dispečeriai skambinantį žmogų gali tiesiogiai sujungti su į pagalbą jam skuban-čiu gydytojų automobiliu.

„Mieste greitoji pagalba pas pacientą turi atvykti per 15 min., kaimo vietovėje – per 25 min. Jei greitosios pagalbos brigada važiuo-ja ilgai, likus kelioms minutėms iki nustaty-to termino pabaigos dispečerio monitoriuje pradeda mirksėti vėliavėlė, žyminti tašką, į kurį turi atvykti medikai. Tai reiškia, kad greitoji vėluoja. Dispečeris privalo pradėti domėtis, kas atsitiko“, – teigia su modernia sistema jau pusmetį dirbančios dispečerės.

Tarpusavyje dispečeriai ir greitosios pa-galbos brigados bendrauja skaitmeniniu radijo ryšiu arba mobiliaisiais telefonais.

Sumažėjo skundųPatys greitosios pagalbos dispečeriai teigia, kad apskrities greitosios pagalbos medikus pradėjus valdyti iš centralizuotos dispeče-rinės, gerokai pagerėjo paslaugos gyven-tojams, labai sumažėjo skundų. Jei kyla ginčytina situacija, žemėlapį su greitosios pagalbos automobilio maršrutu minučių ir metrų tikslumu galima visada rasti serve-riuose laikomuose archyvuose.

Pasak medikų, anksčiau ligoniams tek-davo laukti, kol atsilaisvins jų rajone dir-banti GMP brigada. Kartais tai užtrukdavo iš tiesų ilgai. Dabar į iškvietimo vietą gali būti nusiųstas ir kito rajono automobilis.

„Ne taip seniai Pabradėje įvyko didelė avarija, buvo labai rimtai sužeisti žmonės. Tačiau tuo metu Švenčionių rajone dirbu-sios dvi medikų brigados buvo užimtos. Esant senajai sistemai, kai kiekviena stotis rūpinasi tik savo rajonu, žmonėms pagal-bos būtų tekę laukti labai ilgai. Įvertinkite ir tai, kad buvo sužeisti keli žmonės. At-važiavusi greitoji galėtų rūpintus tik sun-kiausiai sužeistais. Kitiems pagalbos tektų laukti. Tačiau šiuo atveju dispečeriai įver-tino situacijos rimtumą ir į avarijos vietą pasiuntė tuo metu laisvus kelis ekipažus iš gretimų rajonų, medikų brigada buvo iš-siųsta ir iš Vilniaus. Į nelaimę patekusiems žmonėms pagalba buvo suteikta operaty-viai“, – neseną įvykį prisiminė dispečeriai.

Centralizuota greitosios pagalbos dispečerinė:

Medikų kelias iki ligonioMieste greitoji pagalba pas pacientą turi atvykti per 15 min., kaimo vietovėje – per 25 min.

Visą greitosios pagalbos

automobilio judėjimo maršrutą

dispečeriai stebi monitoriuose.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Vilniaus GMP dispečeriai atkreipia dėme-

sį, kad kviečiant vien medikus, nebūtina

skambinti bendruoju pagalbos telefonu

112. GMP dispečeriams galima skambinti

ir tiesiogiai trumpaisiais numeriais.

Skambinant laidiniu telefonu užtenka su-

rinkti 03, skambinant mobiliuoju telefo-

nu iš „Omnitel“ tinklo – 103, iš „Bitės“ ar

„Tele2“ tinklų – 033.

„Jei reikalinga ne tik medi-

kų pagalba, bet ir policija ar

ugniagesiai, tuomet, žinoma,

patogiausiai yra skambinti 112. Bet žmo-

nės turi žinoti, kad norėdami išsikviesti

tik medikus, jie gali paskambinti tiesiogi-

niais numeriais į dispečerinę. Juk skambi-

nant numeriu 112, iš pradžių viską reikia

pasakoti Bendrojo pagalbos centro dar-

buotojui. Vėliau šis skambinantį sujungia

su mūsų dispečeriais ir žmonės vėl viską

kartoja iš pradžių, gaištamas laikas. Todėl

ir sakome, jei reikia tik medikų, mums ga-

lima skambinti tiesiogiai. Taip, beje, yra ir

daugelyje užsienio šalių“, – patarė Vilniaus

GPM dispečeriai.

Pataria skambinti tiesiai

ad ne-m-į

uga-

Vį p

tur

nu iš „Om

„Tele

„J

15min • 2012 m. birželio 22 d.28 | Skelbimai

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

VILNIUS

VšĮ Naujosios Akmenės ligoninei plečiant medicinines paslaugas

reikalingi šių specialybių gydytojai:

Vidaus ligų gydytojas;Gydytojas okulistas;Gydytojas endokrinologas;Gydytojas kardiologas.

Šių specialybių rezidentams galime apmokėti studijas rezidentūroje, jeigu baigę jas dirbtų Naujosios Akmenės ligoninėje.

Geras atlyginimas. Geros darbo sąlygos. Aprūpinsime gyvenamuoju plotu.

Tel. pasiteirauti (8 425) 56 527.El. paštas akmene@nal.lt

15min • 2012 m. birželio 22 d. Skelbimai | 29

15min • 2012 m. birželio 22 d.30 | Laisvalaikis

Avinų laukia savaitė, tinkama bendravi-mui su artimais žmonėmis. Skirkite tam visą savo laisvalaikį. Laikotarpis palankus harmonijos su pačiu savimi paieškoms.

Jaučiai kitą savaitę turi vengti aštrių gin-čų, net jei manys, kad yra teisūs. Darbe viskas klosis sėkmingai: tikriausiai gau-site papildomą materialinį atlygį.

Dvyniai priartės prie numatytų planų įgyvendinimo. Tik sukaupkite jėgas ir pasistenkite užbaigti darbą. Atvirumas ir taktiškumas padės pelnyti simpatijas.

Vėžius kitą savaitę lydės sėkmė. Jūsų patrauklumas ir originalumas bus labai gerai įvertinti. Užmegzkite naujų pažin-čių, kurios labai pravers ateityje.

Liūtai kitą savaitę žengs žingsnius, ku-rie gana greitai leis atskleisti savo profe-sinius sugebėjimus. Darbe reikalai klosis sėkmingai, o laimėjimai jus nustebins.

Mergelės turėtų daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tikėtina, kad sutiksite žmo-gų, kuris jums bus labai naudingas. Atsi-žvelkite į artimų žmonių patarimus.

Svarstyklės galės pasiekti maksimalių rezultatų visose srityse. Nebijokite prisi-imti papildomų įsipareigojimų. Kita savai-tė bus ypač sėkminga studentams.

Skorpionai pakreips įvykių raidą sau palankia linkme. Jūsų atkaklumas ir ak-tyvumas bus sėkmės garantai. Bet ne-konfl iktuokite su aplinkiniais.

Šauliams rekomenduojama užbaigti pradėtą darbą. Prieš atostogas bus tei-giamai išspręstas svarbus klausimas, su-sijęs su jūsų karjera.

Ožiaragiai vasarą visiškai išsimušė iš darbo ritmo. Susiraskite kokį nors hobį. Tai padės pasiekti harmoniją su pačiu sa-vimi. Realiai vertinkite savo galimybes.

Vandeniams atsivers puikios perspek-tyvos, bet tai nereiškia, kad visi planai bus realizuoti. Jūsų kelyje neturėtų atsirasti neįveikiamų kliūčių.

Žuvys kitą savaitę turės progą atsigrieb-ti už anksčiau neišnaudotas galimybes ir visiškai save realizuoti tiek meilės fron-te, tiek darbe.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Reliktas. Asirija.

Alasas. Tilėja.

Os. Baras. Egida.

NT. Edis. Šonai.

„Mir“. „Sas“. Eonas.

Lijo. Tikas. Pagal.

Baronetas. Liko.

Epinis. Šals. DG.

Apela. AIDS. II.

Naras. Molva. Tuoj.

Asas. Kokia. Mitra.

Arabeska. Ana.

Elada. Repas.

Laris. Opera. Isas.

Nilas. Kas. Tenas.

TS. Eiti. Šokas.

Mo. Osteonas.

OK. Ignas. Ali.

Alias. Šiva. Sėdi.

„Lada“. Ija. Pils.

Bra. Laks. Ti.

Migo. Ut. Jonija.

Dior. Astrologija.

Pažymėtuose langeliuose:

SKANI SRIUBA.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2012 m. birželio 22 d. Laisvalaikis | 31

Klausimas Rusijos rinktinės treneriui:– Kur jūsų futbolininkai žaidžia geriausiai – puolime ar gynyboje?– Lošimo namuose.

Kodėl 38 milijonai lenkų, kurie žino viską apie futbolą, išleido žaisti vienuolika tų, kurie apie futbolą nežino nieko?

Ledo ritulininkai mano, kad Žemė tokios pačios formos kaip ir jų rutulys. Futbolininkai tikrai protingesni.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

SudokuGyvosios istorijos festivalis

„Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“

Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje atgims XIX a.

atmosfera, o pagrindinis veiksmas vyks šeštadienį

Nemuno saloje – 15.40 val. prasidės Napoleono I

armijos persikėlimas per Nemuną pontoniniu keltu.

17.45 val. prancūzų ir rusų kariuomenės susikaus

„Deltuvos“ mūšio inscenizacijoje. Mūšį komentuos

du istorikai, todėl žiūrovai lengvai supras kas vyks-

ta konkrečiu momentu.

Tarptautinis festivalis

„Tek saulužė ant maračių“

Festivalis į Neringą jau keturioliktą kartą sukvies

kolektyvus iš Austrijos, Kroatijos, Baltarusijos ir

įvairių Lietuvos regionų. Festivalio tema – „Su meile

mūsų mažiesiems broliams“ – kvies giliau pažvelg-

ti į gyvūnijos pasaulį. Visą savaitgalį Nidos gyven-

vietėje vyks tautodailės dirbinių ir amatų mugė,

o šeštadienį, 21 val., Nidos prieplaukos scenoje –

LTV laidos „Duokim garo!“ fi nalinis koncertas.

Tradicinė Rasos šventė

„Lylio Rasotiems vainikams, lylio“

Šventė nuo 19 val. vyks Lazdynų dainų slėnyje,

kairiajame Neries krante, už parodų ir konferencijų

centro „Litexpo“. Susirinkusius linksmins, šokdins,

dainų ir ratelių mokys liaudies dainų klubas „Raski-

la“, ansamblis „Tėviškė“, renginio svečias – Zarasų

krašto kapela „Sadūnai“, vyks šventinė prekyba.

Nuo 17.30 val. Lazdynuose ir Vilkpėdėje kursuos

nemokamas „Rasos šventės“ autobusas.

A.Vaitkevičiaus nuotr. Organizatorių nuotr. A.Ufarto/BFL nuotr.

Ramygala Vilnius Kaunas

Kaunas Neringa Vilnius

Birželio 23 d. Birželio 27 d. Birželio 28 d.

Birželio 22–24 d. Birželio 22–24 d. Birželio 22 d.

Humoru pagardinta

Ožkų olimpiada

Prieš dvejus metus surengę garsiai nuskambėjusį

Ožkų grožio konkursą, šiemet ramygaliečiai išsikėlė

dar ambicingesnį tikslą – sudrebinti Lietuvą Ožkų

olimpiada. Pasak organizatorių, miestelis nuo-

širdžiai ruošėsi priimti svečius – prie Ramygalos

juos pasitiks šiaudinės ožkų skulptūros, o įėjimą į

olimpiados aikštę sergės didelė ožio galva. Ožkų

olimpiada startuos 15 val. Ramygalos parkelyje.

JAV metalo grupės

„Megadeth“ koncertas

Kitais metais karjeros 30-metį švęsianti grupė

„Megadeth“, įkurta buvusio „Metallica“ gitaristo

D.Mustaine‘o, nuo gegužės pabaigos gastroliuoja

Europoje. Koncertuose muzikantai atlieka į meta-

lo aukso fondą įtrauktus garsiausius savo kūrinius

ir pernai lapkritį išleisto tryliktojo grupės albumo

„TH1RT3EN“ dainas. Koncertas vyks Ūkio banko

teatro arenoje, pradžia – 19 val.

Aistės Smilgevičiūtės ir

grupės „Skylė“ koncertas

19 val. Kauno pilies prieigose, Santakos parke,

skambės dainos iš kartu su grupe „Skylė“ įrašytų

albumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“,

„Babilonas“, „Lukiškių pieva“, duetai iš roko operos

„Jūratė ir Kastytis“. Koncerto akcentas – dainos iš

naujausio muzikantų albumo „Broliai“. Renginio

metu bus paskelbtos ir penkios kauniečių skirtos

nominacijos „Kauno rinktiniai“.

BFL nuotr. Organizatorių nuotr. A.Ufarto/BFL nuotr.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį visoje Lietuvoje lis, bus vidutiniškai šilta – 19–21 laipsnis.

Šeštadienį vietomis prognozuojamas trumpas lietus, bus 18–22 šilumos.

Sekmadienį taip pat vietomis palis, šils iki 16–21 laipsnio. Kitos savaitės pradžia

numatoma lietinga, oro temperatūra retai kada sieks 20 laipsnių šilumos.  

06-23 d.

15 / 22 14 / 22 14 / 18 13 / 19

06-24 d.

10 / 21 9 / 22 12 / 16 8 / 17

06-23 d.

14 / 20 16 / 20 16 / 21 16 / 20

06-24 d.

7 / 19 13 / 18 13 / 19 14 / 18

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

20

19

18

20

Kaunas

20

Alytus

19

Klaipėda

21

VėjasRytų

2–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 34

Berlynas 23

Londonas 18

Madridas 33

Maskva 23

Minskas 17

Oslas 19

Paryžius 21

Praha 24

Ryga 24

Roma 33

Stokholmas 19

Talinas 19

Varšuva 2318Marijampolė

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje degs laužai, skambės dainos, liesis alaus upės. Daugelis net nesusimąstys, kad Joninės – krikščioniška šventė, kurią reikėtų minėti ne šėlimu, o širdimi.

Nors Jonas Lietuvoje – labai populiarus vardas, bažnyčių, pavadintų šiuo vardu, šalyje nėra daug.

Savaitraštis „15min“ apie Jonines, jų šventimo būdus, simbolius ir komercinę šios šventės pusę kalbėjosi su atstatomos Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje ir Evange-likų liuteronų bažnyčios Vilniuje vyskupu Mindaugu Sabučiu.

– Joninių ištakos – Rasos šventė. Po krikš-to ši šventė susieta su Šv. Jono Krikštyto-jo gimimo diena. Nepaisant to, papročiai liko tie patys. Kodėl Jonines švenčiame pagoniškai?

– Žiūrint, kas švenčia (juokiasi). Mes liu-teronų bažnyčioje švenčiame krikščioniš-kai. Vyksta pamaldos, prisimename Šv. Joną Krikštytoją, kurio gimtadienis – tą dieną. Jis – viena svarbiausių asmenybių Jėzaus buvimo žemėje laiku.

Tai žmogus, kuris dėl tiesos buvo nukirs-dintas; kuris pranešė tą žinią, kuria mes, krikščionys, ir džiaugiamės, rodydami į Kristų, ir sakome: štai Dievo avinėlis, ku-ris naikina pasaulio nuodėmes. Šv. Jonas Krikštytojas parodo mums į tą, kuris pas mus atėjo. Mums Joninės – krikščioniš-ka šventė.

– Tai krikščioniškų Joninių šventimas –pamaldos?

– Taip, malda, Dievo žodis. Žinoma, svei-kiname Jonus ir Janinas.

– Kodėl per Jonines pinami vainikai, de-gami laužai, buriama, ieškoma paparčio žiedo? Kam žmonėms to reikia? Ir kodėl ieš-koma to, ko nėra?

– Turbūt pasaulyje dažniausiai taip at-sitinka, kad ieškome to, ko nėra, arba ko surasti negalime. Tiesiog įprotis.

Šiais laikais tai – dalis liaudies papročių. Latviai dar labiau nei lietuviai akcentuo-ja šią šventę.

Ji komerciškai labai naudinga ir pro-paguojama, kadangi labai lengva rengi-nius organizuoti, alkoholį parduoti. Pa-vyzdžiui, ką gali parduoti per Sekmines?

Nieko. Nieko ir nereklamuoja. Per Kalėdas – dovanas, per Velykas – bent kiaušinius. Žiūrėkit, kainos ir šokteli. Užtat mes esa-me valstybė, kur Joninės – nedarbo diena. O per Didįjį penktadienį, kuris daugelyje krikščioniškų ir civilizuotų šalių yra lais-vadienis, dirbame.

– Joninės aktyviai pradėtos švęsti atga-vus Nepriklausomybę. Kokia šios šventės prasmė?

– Jeigu žvelgtume į pagonišką kultū-rą, tai – ilgiausia diena, vasaros saulėgrį-ža. Panašią šventę turi visos kultūros, tai nėra mūsų išskirtinumas. O tai, kaip mes švenčiame ją ir kokie tie papročiai, iš kur jie atėję, nežinome. Kai kurie da-lykai, sukurti sovietiniais lai-kais, vadinami folkloru ir laikomi giliausiomis tra-dicijomis. Dabar Joninės turbūt išvis nieko ne-reiškia, kaip ir ilgiausia diena. Tai – tik pramoga.

Anksčiau visame pa-saulyje nuo gamtos reiš-kinių priklausė, ar šeima, net ištisa gentis, išgyvens. Ilgesnė diena buvo susijusi su gyvenimu. O dabar gyvena-me miesto ritmu. Nebepriklausome nuo to, kada saulė leidžiasi ir kyla, nes turi-me žadintuvus, transporto priemones, kompiuterius...

Yra dar dalelė žmonių, kurie bando at-gaivinti pagoniškus papročius. Tai roman-tiniai XIX a. ir XX a. pradžios įsivaizda-vimai. Bet dauguma senajame pasaulyje buvusių dalykų, susijusių su gamta, dabar mums nebėra svarbūs.

– Ar Bažnyčia atlaidžiai žvelgia į tai, kaip dauguma dabar švenčia Jonines?

– Be abejo, liaudis linksminosi ir links-minasi kas kaip išmano. Daugeliui žmo-nių tai šiaip proga švęsti. Aš manau, kad labai daug kam visiškai nesvarbu, ar tai Joninės, ar Nepriklausomybės diena. Nors dažniausiai per Jonines būna blogi orai, visi viliasi, kad bus šilta ir galės laiką leis-ti gamtoje.

– Kiekviena šventė suteikia progą apie ką nors susimąstyti. Apie ką reikėtų pa-galvoti per Jonines?

– Pagrindinė mintis – tai, ką Šv. Jonas skelbia: po manęs ateina tas. Ir rodo į Kris-tų. O į patį Joną, kaip pavyzdį, žiūrint yra svarbi jo ištikimybė mokymui: jis nedarė

jokių kompromisų nei turtingiems, nei vargšams. Kai juos šaukė atgailai, šaukė „atgailaukit, atsiverskit“ ir kartojo pra-našų žodžius: „Tieskite Viešpačiui kelią“. Tai mums yra didelis priminimas, kaip Viešpačiui kelią mes tiesiame, kaip esa-me ištikimi savo tikėjimui, principams, vertybėms, kaip turime gyventi iki galo, gyventi taip, kaip tikime. Verta susimąs-tyti, ar mūsų gyvenimas atspindi, įkūni-ja tai, ką mes nešiojame savo širdyje. Tai vertybių pertvarkymas.

Šv. Jonas Krikštytojas – labai tvirto būdo žmogus. O pasaulyje, kuriame pilna kom-promisų, kuriuos mes darome kiekvieną dieną arba esame skatinami daryti, kyla klausimas: kiek mes darome kompromisų santykyje su Dievu ir savo sąžine?

Tai paraginimas pasverti. Mūsų vertybės susijusios su tiesa, o ar tiesa yra lanksti? Šiandien turiu vieną tiesą, rytoj – pagal aplinkybes, kitą. Ar vis dėlto gyvenimas yra tame, ką Dievas yra pasakęs?

M.Sabutis: „Mes esame valstybė, kur Joninės – nedarbo diena. O per Didįjį penktadienį, kuris daugelyje krikščioniškų ir civilizuotų šalių yra laisvadienis, dirbame.“

Pranašo ir žydų pamokslautojo Šv. Jono

Krikštytojo diena minima birželio 24-ąją.

Ši diena daugelyje krikščioniškų kraštų

sutampa su Rasomis – vasaros saulėgrįžos

švente. Lietuvoje Jonas Krikštytojas yra

paskelbtas Kauno arkivyskupijos globėju.

Jonas Krikštytojas yra paskutinis Senojo

Testamento pranašas ir pirmasis Naujojo

Testamento šventasis, Jėzaus pirmtakas,

pažinojęs jį nuo vaikystės.

Jonas Krikštytojas Jordano upėje

pakrikštijo ne tik atgailaujančius, bet ir

Jėzų ir pavadino jį Mesiju sakydamas:

„Štai Dievo avinėlis“.

Šio krikšto metu Šventoji

Dvasia nusileido iš dangaus

balandžio pavidalu. Jonas

Krikštytojas skelbė žmonėms

apie Mesijo atėjimą, atskleidė

jo kilnumą.

Jonas Krikštytojas pasmerkė

neteisėtas karaliaus Erodo

Antipo vedybas su jo brolio žmona

Erodiada. Už tai buvo karaliaus

pasodintas į kalėjimą ir nukirsdintas. Jo

galva buvo atnešta ant padėklo Erodo

podukrai Salomei, troškusiai Jono

Krikštytojo mirties.

Už tiesą – mirties bausmė

kurie da-s lai-

u ir-

a, ns.ijusi

pakrikštijo n

Jėzų ir

„Šta

Š

Jo

ne

Antip

Erodiada

15min • 2012 m. birželio 22 d.32 | Šventė

Vyskupas M.Sabutis: „Dabar Joninės

nieko nebereiškia“

Panašią šventę

į Jonines turi

visos kultūros –

tai nėra baltų

išskirtinumas.

A.Ufarto/BFL nuotr.