Savaitės interviu

A.Butkevičiaus nuolaidos prezidentei baigėsiSocialdemokratų lyderis A.Butkevičius su prezidente D.Grybauskaite kalbasi draugiškai, bet negali su ja susitarti dėl naujos valdančiosios koalicijos. A.Butkevičius kasdien vis kietesnis: vakar, lankydamasis „15min“ redakcijoje, jis pareiškė, kad prezidentei nėra ko svajoti nei apie A.Kubilių, nei apie Visagino atominę elektrinę. Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 43 (1274) • 2012 m. lapkričio 9 d.

3 psl.

Tyrimas

Seimo kelionių magijaPenkiolika metų – tiek po pasaulį blaškytųsi vienas žmogus, jei dalyvautų visose pastarojo Seimo kadencijos parlamentarų komandiruotėse ir kelionėse.

4-5 psl.

Verslas

Mėsos rinkos paradoksai

Lietuviai kasmet valgo vis daugiau importinės mėsos, o lietuviški gaminiai džiugina užsieniečių skrandžius.

8-10 psl.

Istorija

Varmijos kronikos: nejau ir mes tas pilis ėmėme?

Varmė – buvusi Mažosios Lietuvos žemė, dabar – Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadija. Jos miesteliuose stūkso viešbučiais virtusios pilys, kuriose kažkada virė didžioji Europos politika.

18-19 psl.

Atpirkimo ožys300 000 Lt bauda, areštuotas butas ir žemės sklypas –

tokio atpildo sulaukė S.Žukauskas, per 2009 metų riaušes prie Seimo pabandęs apginti policininkų voliojamą žmogų.

6–7 psl.

Dalia Daškevičiūtė

L.Balandžio, BFL nuotr.

6

DDalia

BFL nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.2 | Politika

Prezidentė D.Grybauskaitė blokuoja naują valdančiąją koaliciją. Kaip vertinate jos elgesį?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės dvikova

Dalia prieš Algirdą

15min.lt apklausa

Prezidentė elgiasi teisingai,

nes koalicijoje yra Darbo partija

(18410) 41 proc.

Prezidentė demonstruoja koalicijai,

kas yra tikrasis valstybės šeimininkas

(3330) 7 proc.

Prezidentė elgiasi pavojingai, nes

gali sukelti politinę krizę ir chaosą

(8815) 20 proc.

Pralaimėti nemokanti

prezidentė įvarė save į kampą

(13949) 31 proc.

V.Uspaskicho kortaKą reiškia prezidentės kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo daugiaman-datėje ir 7 vienmandatėse apygardose? Tai, kad ji siekia pakartotinių rinkimų. Jei ji laimės, nugalėtojų neteisia, o jei ne, teks grįžti į pradinę padėtį. Kodėl prezidentė elgiasi taip netoliaregiškai?

Šįmet po rinkimų pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Prieš ketverius metus – 25. Tiek pat! Tad kodėl pre-zidentė tempia laiką ir demonstruoja, kaip ji nenori dirbti su tais, prieš kuriuos ji atvirai agitavo ir kurie, nepaisant jos agitacijos, vis tiek laimėjo? Ko ji bijo?

Kad jai pasielgus kitaip, V.Landsbergis lieps megz-tosioms beretėms priminti jos nepatriotinę praeitį? Išgąsdino būsimos Seimo daugumos planas išplėsti koaliciją iki 88 narių? Būdama įtari, išsigando teo-riškai galimos apkaltos, kuriai užtenka 85 balsų? Spaudžia „Hitachi“ lobistai?

Kad ir kaip būtų, tokios situacijos šalyje dar nebu-vo. Nei prezidentas A.Brazauskas, nei V.Adamkus, nei R.Paksas su daugumą Seime turinčiomis parti-jomis taip nesielgė.

D.Grybauskaitė – geresnė, nes aukščiau iškelia moralę? Taip įsitikinę jos gerbėjai. Bet jei taip, tai kokia morale ji vadovaujasi viešuosius ir privačius interesus supainiojusio savo kišeninio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio atveju? Ar tokį pat „mo-ralės“ rėtį prezidentė taikė ir buvusiai Seimo dau-gumai, kurioje netrūko nei teistų, nei įtariamųjų?

Politika turi būti švari. Tik kodėl prezidentė tuo nesirūpino prieš rinkimus? Jei Darbo partija netu-ri teisės būti valdžioje, tai kodėl jai leista dalyvauti rinkimuose? Kodėl šalies vadovė iki rinkimų nesi-kreipė į Konstitucinį Teismą? Apklausos rodė, kad Darbo partija bus tarp nugalėtojų. Ir kaip dabar kva-lifi kuoti kas penktą pilietį, balsavusį už Darbo par-tiją? Paskelbti tėvynės išdavikais?

Lietuvai būtų tūkstantį kartų geriau, jei ji neturėtų V.Uspaskicho. Puiku, kad prezidentė irgi to nori. Bet ar galima kilnaus tikslo siekti abejotinais metodais?

Prieš trejus metus konservatoriai tą pačią Darbo partiją tempė į Seimo daugumą. Prieš pat rinkimus „darbiečiai“ buvo „prieš“, bet balsavo „už“ atominę jėgainę. Prezidentei tai buvo moralu, o dabar nebe? Kas A.Kubiliui leista, A.Butkevičiui – ne? Jau vien dėl tokio dvigubo dugno turėtume suabejoti prezidentės kalbų apie švarią politiką nuoširdumu.

Prezidentė taip bando pridengti lėkštesnius daly-kus, pirmiausia norą valdyti taip pat komfortiškai, kaip iki šiol, kai A.Kubilius realiai neturėjo daugu-mos. Tai ar nėra taip, kad triukšmas sukeltas kaip tik dėl to, jog Darbo partija nebuvo pirma, todėl neliko kaip sudaryti konservatorių ir „darbiečių“ koalici-jos su dėl bylos amžinai pakabintu V.Uspaskichu.

Pirmąją vietą užėmus socialdemokratams ir A.Butkevičiui, kuriam dėtis su konservatoriais reikš-tų politinę mirtį, prezidentės kombinacija subliūško. Tiksliau už V.Laučių nepasakysi: šis karas yra ne su V.Uspaskichu, o su A.Butkevičiumi, kurio prezidentė nenori, tačiau kuriam ji neturi ką pareikšti.

Karas su tuo pačiu A.Butkevičiumi, kuris kažkada atsistatydino iš fi nansų ministro posto, protestuo-damas prieš ūkio ministrą V.Uspaskichą. Ar naudoti V.Uspaskicho kortą ir lošti iš valstybės krizės ir da-lies tautos paniekinimo yra moralu, spręskite patys.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Tai – karas ne su V.Uspas-kichu, o su A.Butkevičiumi.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Rimo Valeikio pieš.

Algirdas Butkevičius neišgirdo Dalios Grybauskaitės nurodymų ir toliau ją erzina Darbo partijos skuduru.

Prezidentė prie tokio įžūlumo nepratusi, todėl atakuoja su vis didesniu įniršiu. Kas nugalės? Laimėtoją paskelbs koridą stebintis Konstitucinis Teismas.

Apklausoje

dalyvavo

44504žmonės

31PROC.

41PROC.

7PROC.

20PROC.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Verslas | 3

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius net ir praėjus dviem savaitėms po jų bei pasirašius koalicijos sutartį dar nėra tikras, kad jis ir bus naujasis Lietuvos premjeras.

Šią savaitę susitikęs su prezidente Dalia Grybauskaite jis turėjo praryti antrąją jos karčią piliulę: valstybės vadovė atsisakė kalbėtis apie koaliciją, nes nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris turi nuspręsti, ar Seimo rinkimai buvo teisėti.

Ar prezidentė privers A.Butkevičių pa-klusti savo anksčiau išsakytam reikalavi-mui naują valdžią kurti be sukčiavimu įta-riamos Darbo partijos? A.Butkevičius į šį ir kitus klausimus atsakė tiesioginėje portalo 15min.lt konferencijoje.

– Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius jums viešai pasiūlė sudaryti darbų koaliciją, atidedant į šalį ideologijas, kad tik valdžioje nebūtų Darbo partijos. Koks jūsų vertinimas?

– Kadangi rinkėjai daugiausia balsų ati-davė socialdemokratams, Darbo partijai, iš dalies „Tvarkai ir teisingumui“, mes vis dėlto esame numatę formuoti valdančiąją daugumą ir Vyriausybę iš šių trijų partijų.

– O gal A.Kubilius tokiu būdu siūlosi remti jūsų mažumos Vyriausybę be Darbo partijos?

– Manau, kad su mažumos Vyriausybe tikrai nuvarytume šalį į dar gilesnę eko-nominę krizę.

– Ar tikėjotės, kad bus taip sunku su prezi-dente D.Grybauskaite kalbėtis apie valdan-čiosios koalicijos formavimą?

– Turiu pasakyti, kad mano pokalbiai su prezidente vyksta draugiškoje aplinkoje. Aš gerbiu jos poziciją, bet esu didžiausios Lie-tuvoje partijos vadovas ir, mano manymu, mes, kairieji, šiuo metu jokiu būdu negali-me dirbti su konservatoriais, nes rinkėjai nori kito požiūrio į valstybės valdymą ir nori pokyčių savo gyvenime.

– Kiek dar kartų ketinate vaikščioti į susi-tikimus su prezidente, kuri jums taip ir ne-pasiūlo formuoti Vyriausybės?

– Aš tik dukart buvau. Dabar eisiu, kada pakvies. Aš nesu iš tų, kurie bėgioja ir ver-žiasi patys. Dabar tvarka turės būti tokia: prezidentė turi pateikti dekretą dėl pirmo naujojo Seimo posėdžio sušaukimo. Tam paskutinė diena – lapkričio 17-oji. Po to prezidentė per dešimt dienų turi pateikti ministro pirmininko kandidatūrą. Manau, kad per tas dešimt dienų kažką pakvies, bet nesu tikras, kad mane.

– Jūs į ministrų postus neleisite teisiamų Darbo partijos lyderių, bet jie gi savo par-tijos ministrams darys įtaką.

– Požiūris ir supratimas valstybės valdy-me, palyginti su dabartiniu, keisis. Minis-terijos nėra atskiros partijų tėvonijos. Mi-nisterijos vykdys Vyriausybės programą.

Kiekvienas ministras kartą per ketvirtį at-siskaitys vėl atkurtam Vyriausybės Stra-teginio planavimo komitetui. Taip išryš-kės kiekvieno ministro ir jo komandos gebėjimai.

– Kiek naujojoje Vyriausybėje bus teis-tų ministrų: ar tik „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazu-ronis, ar daugiau?

– Kol kas dar neturime pasiūlytų kan-didatūrų. Šiuo metu per anksti atsakyti į šį klausimą.

– Bet jei V.Mazuronis bus siūlomas į aplin-kos ministro kėdę, jūs pritarsite?

– Čia yra klausimas koalicijai. Mes svars-tysime, tarsimės.

– Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaski-chas savo kapitalą susikrovė iš Rusijos kon-cerno „Gazprom“ malonės ir visada su juo buvo siejamas. O jam atiduodate Energetikos ministeriją, kuri kovoja su „Gazprom“. Ar tai nėra Lietuvos interesų išdavystė?

– Dėl V.Uspaskicho kapitalo įsigijimo tu-rėtų aiškintis valstybės institucijos. Kiek ži-nau, buvo teismai, kurių sprendimai paro-dė, kad jis teisėtai vykdė tą verslą.

Dėl „Gazprom“, mes neretai piešiame kai kurias kompanijas kaip baubus, o paskui Lietuvos gyventojai moka didelius pinigus už šilumos energiją.

Jei mums pavyktų jas sumažinti, pavyz-džiui, sutarti su „Gazprom“ dėl kainų suma-žinimo iki Latvijos ir Estijos lygio, manau, būtų pasiekimas.

– Kokių argumentų derybose su „Gazprom“ turi Lietuva?

– Mes turime nemažai argumentų. Mūsų kelių infrastruktūra turi bendrą ryšį su Ru-sija, tranzitas į Kaliningrado sritį, geležin-kelių tarifų politika, vežant krovinius per Lietuvą į Rusiją.

– Kitaip sakant, jūs su „Gazprom“ derė-sitės kaip su Rusijos valstybe, o ne kaip su komercine bendrove?

– Mes anksčiau taip ir darydavome. Kai buvau susisiekimo ministras, būdavo su-daromos tarpvyriausybinės darbo grupės, kurioms vadovaudavo viceministrai.

– Ar žadate tęsti teisinius procesus, Lie-tuvos pradėtus Stokholmo arbitraže prieš „Gazprom“?

– Pirmiausia turėčiau susipažinti su visa medžiaga, kuri pateikta arbitražui. Sukvies-čiau tarptautinės teisės specialistus ir pa-prašyčiau, kad jie pateiktų savo išvadą, ar Lietuva kreipėsi dėl to, kad šaliai tikrai pa-daryta žala, ar dėl to, kad toliau būtų kovo-jama su „Gazprom“. Kitas galimas variantas

yra ieškoti kompromisų vardan Lietuvos, nepatiriant nuostolių.

– Ar vykdysite referendume pareikštą žmo-nių valią dėl Visagino atominės elektrinės? Kokiu būdu?

– Žmonės per referendumą išsakė savo pageidavimus ir aš vykdysiu žmonių va-lią. Artimiausiu metu Seime turės būti pa-ruoštas teisės aktas, kad Visagino atominė elektrinė nebūtų statoma. Po kurio laiko gali būti licencijuoti reaktoriai JAV, jie gali būti statomi ir Elektrėnuose, ten, kur elektros tinklų infrastruktūra išplėtota. Mes nesa-me prieš atominę energetiką.

– Jau pasirašėte koalicijos sutartį, vadina-si, suderinote programas ir būsimus veiks-mus. Ar sutarta, kiek ir kada bus keliamas minimalus atlyginimas?

– MMA gali būti keliama iki 1000 litų nuo sausio. Šiuo metu vyksta skaičiavimai dėl MMA pakėlimo, išdėstant po 50 litų iki 1100 litų, koks būtų poveikis ekonomikai, koks poveikis būtų fi skalinei politikai ir kokios būtų galimybės surasti rezervus, nedidinant išlaidų. Taip pat paprašėme Lietuvos pra-monininkų konfederacijos vadovų, kad jie įvertintų, kokią įtaką toks sprendimas turė-tų tiek smulkiajam, tiek stambiajam verslui.

– Ar rašydami partijos programą jūs ne-klausėte verslo, kokią įtaką tokie pasiūly-mai turės?

– Klausėme, bet dabar vėl turėjome su-sitikimą su verslo vadovais ir kalbėjome plačiau.

– Kaip sutarta dėl progresinių mokesčių? Kada jie bus įvesti ir kokie?

– Progresinius mokesčius numatantis įstatymas bus pateiktas iki kitų metų lie-pos 1 dienos, kaip vienas iš įstatymų, ku-ris mažins darbo pajamų apmokestinimą. Į darbo grupę, ruošiančią įstatymą, papra-šiau įsitraukti „tvarkiečio“ Juliaus Veselkos ir jis už šitą sritį būtų atsakingas.

Premjeras be kėdėsA.Butkevičiaus veiksmai neatitinka D.Grybauskaitės norų

A.Butkevičius

nebeslepia, kad

jei taps premjeru,

Visagino atominės

elektrinės

nestatys.

I.Gelūno nuotr.

Manau, kad su mažumos Vyriausybe tikrai nuvarytume šalį į dar gilesnę ekonominę krizę.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.4 | Tyrimas

Penkiolika metų - tiek po pasaulį blaškytųsi vienas žmogus, jei dalyvautų visose pastarojo Seimo kadencijos parlamentarų komandiruotėse ir kelionėse. 141 Seimo narys užsienyje per ketverius metus praleido 5374 dienas.

Tai daug ar mažai, kokios šalys labiau-siai traukia mūsų par-lamentarus, kam teko pabūti egzotiškiausiuo-se kraštuose?

Tyrimą atlikome iš oficialiai pateiktų Seimo narių ketverių metų ko-mandiruočių ir kelionių ataskaitų, taip pat Seimo valdybos nutarimų.

Anot Seimo kanclerio pavaduotojo Gedi-mino Aleksonio, Seimo nariai vyksta arba į komandiruotę, arba į kelionę. Viena nuo kitos šios išvykos skiriasi tik tuo, kad už kelionę parlamentaras susimoka pats, o komandiruotei skiriamas finansavimas iš biudžeto. Bet kuriuo atveju, kiekvienai iš-vykai turi pritarti Seimo valdyba.

Užsienyje išbuvo 14 mėnesiųKonservatorius Emanuelis Zingeris nepra-lenkiamas pastarosios kadencijos Seimo keliautojas. Kaip ir priklauso Užsienio rei-kalų komiteto pirmininkui, išvykų skaičiu-mi jis gerokai aplenkė kitus Seimo narius. Per ketverius metus E.Zingeris užsienyje praleido daugiau nei ketvirtadalį kaden-cijos laiko – maždaug metus ir 2 mėnesius.

E.Zingerio sąraše: 29 kelionės į Pran-cūziją (daugiausia Strasbūrą), 12 – į Belgi-ją (daugiausia Briuselį), 8 kelionės į JAV, 5 – į Izraelį ir Lenkiją. Dar E.Zingeris lan-kėsi Vokietijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Kanadoje, Čekijoje, Vengrijo-je, Ispanijoje. Bent jau Europoje lengviau suskaičiuoti, kur E.Zingeris per ketverius metus nebuvo.

Antras po E.Zingerio didžiausių keliau-ninkų sąraše – konservatorius Egidijus

Vareikis. Šis Seimo narys iš-

siskiria ir kelionių skaičiumi į Moldovą –

sudėjus komandiruotes ir keliones E.Vareikis šioje

šalyje apsilankė 8 kartus. Penketuke taip pat yra liberalas

Petras Auštrevičius – per ketverius me-tus daugiau mažiau apkeliavęs kaimy-

ninius ir Vakarų kraštus, konservatorius Mantas Adomėnas – be visų išvykų dar ir 6 kartus apsilankęs Gruzijoje bei vykęs į Taivaną, ir liberalas Arminas Lydeka, daug laiko praleidęs Strasbūre bei Briuselyje.

Egzotika kainavo kėdęVis dėlto net labiau už daugiausia kelia-vusius politikus domina egzotiškų kraš-tų lankytojai. Sudarytame egzotiškiausių išvykų dešimtuke – kraštai nuo Lotynų Amerikos iki Japonijos.

Labiausiai vaizduotę žadina liberalės Dalios Teišerskytės skrydis į Rytų Afriko-je esančios Etiopijos sostinę Adis Abebą, todėl būtent šiai parlamentarei skyrėme pirmąją vietą.

Tačiau Seimo kanclerio pavaduotojas iš karto išsklaido intrigą: „Tai buvo Tarp-parlamentinės Sąjungos asamblėja, ren-giama kas pusę metų. Rudenį ji vyksta konferencijų centre Šveicarijoje, o pava-sarį – kurioje nors šalyje narėje. Paprastai į šias asamblėjas siunčiame parlamentarų grupę, bet dėl brangios kelionės į Etiopiją išleidome tik vieną politiką“, – kelionės kontekstą atskleidė G.Aleksonis.

Už savo pinigus vykti į Vakarų Afrikos valstybę Senegalą leidimą iš Seimo valdy-bos gavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji dalyvavo Globalaus bendradarbiavimo fondo forume. Dabartinis Klaipėdos me-ras Vytautas Grubliauskas dar būdamas Seimo nariu keliavo į Meksikoje vykusią Tarptautinę telekomunikacijų sąjungos konferenciją.

Į Indoneziją patirtimi ir teisiniais patari-mais dalytis keliavo Seimo narys konser-vatorius Stasys Šedbaras. Kaip ir visiems

egzotiškesnių kraštų keliautojams Seime, S.Šedbarui nepavyko išvengti kritikos dėl didelių kelionės kaštų ir abejotinų išvy-kos tikslų.

Toliau rikiuojasi darbiniai vizitai į Ja-poniją su Seimo pirmininkės Irenos De-gutienės vadovaujama delegacija, išvy-kos į Indiją, buvo ir apsilankymų Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje

„Expo 2012“, o E.Zingeris Mongolijoje da-lyvavo Demokratijų bendrijos moterų ly-derių aukščiausiojo lygio susitikime ir De-mokratijų bendrijos valdančiosios tarybos posėdyje.

Liūdniausiai egzotiškos kelionės baigė-si buvusiam Seimo nariui Linui Karaliui. 2009 metų pradžioje keliaudamas po In-diją jis savaitę gydėsi ligoninėje, nes apsi-nuodijo iš gatvės prekeivio pirktu maistu.

2009-ųjų pabaigoje L.Karalius vėl už-simanė egzotikos ir per Seimo sesiją nie-kam nieko nepranešęs su drauge išvyko pakeliauti į Tailandą, Singapūrą, Vietnamą, Kambodžą, Indoneziją ir Malaiziją.

2010 metų pradžioje grįžęs L.Karalius melavo, kad per Seimo posėdžius buvo ne užsienyje, o Klaipėdoje slaugė sergan-tį tėvą.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad L.Ka- ralius šiurkščiai sulaužė priesaiką, o Sei-mas iš jo apkaltos būdu atėmė parlamen-taro mandatą.

Taivano trauka ir naudaGeriausiai iš egzotiškų kraštų Seimo na-riai susipažino su Taivanu. Plati ir didelė Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupė kiekvienais metais skiria kelis kolegas iš-vykai į Kinijos valstybės sudėtyje esančią demokratinę respubliką.

„Visos kelionės į Taivaną apmokėtos jų šalies sąskaita ir Lietuvos biudžetui tai nie-ko nekainuoja. Šios išvykos – sena tradici-ja, besitęsianti ne vienerius metus ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse“, – po-kalbį pradeda ryšių su Taivanu grupės pir-mininkas liberalas Algis Kašėta.

Anot pašnekovo, Taivanas – viena stip- riausių pasaulio ekonomikų, išplėtojusi demokratiją, bet niekaip negalinti išsiva-duoti iš didžiosios Kinijos šešėlio: „Tai-vanas iki šiol neturi statuso tarptautinėje

Seimo kelionių magija

Mykolas Vadišism.vadisis@15min.lt

Egzotiškiausios kelionės

Valstybė(regionas) / keliautojai

1. Etiopija Dalia Teišerskytė

2. Senegalas Birutė Vėsaitė

3. Meksika Vytautas Grubliauskas

4. Indonezija Stasys Šedbaras

5. Japonija 5 išvykos

6. Indija 4 išvykos

7. Mongolija Emanuelis Zingeris

8. Taivanas (Kinija) 22 išvykos

9. Pietų Korėja 4 išvykos

10. Kanada 6 išvykos

11. Centrinė Azija* 48 išvykos

* Kazachstanas, Afganistanas, Uzbekistanas, Azerbaidžanas, Kirgizija

Pastaba: per 4 metus nebuvo nei vienos Seimo narių kelionės į Pietų Ameriką ar

Australijos ir Okeanijos regioną.

Tyrimas | 5

bendruomenėje, todėl, manau, ir kviečiasi kitų ša-lių parlamenta-rus, visuomenininkus ir mokslininkus, kad greičiau įgautų visišką nepriklausomybę ir pripažinimą pasaulio bendruomenėje.“

Paklaustas apie abipusę naudą, A.Kašėta užsiminė apie Taivano lėšomis Lietuvos mokykloms nupirktus kompiuterius. „Vis dėlto parlamentaro darbas nėra taip konk- rečiai apčiuopiamas, kaip vykdomosios valdžios – Vyriausybės. Todėl išmatuoti ekonominę naudą po tokių kelionių daug sunkiau“, – pridūrė kadenciją baigiantis ir į naująjį Seimą išrinktas liberalas.

A.Kašėta į Taivaną keliavo vedamas is-torinio smalsumo ir noro pamatyti, kaip vystosi nekomunistinė Kinijos dalis, stip-ri ekonomika ir demokratija. Anot parla-mentaro, tai jam buvusi vertinga patirtis.

Politikai susiranda rėmėjųPliki skaičiai statistikos grafoje nedaug ką sako, ypač kai kalbame apie išvykas į Rusiją. Tai gali būti Seimo narių išvyka į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą, tačiau po Rusijos pavadinimu slepiasi ir tokios kelionės, kaip parlamentarų ekspedicija į Sibirą, prie Baikalo ežero.

Ekspedicijos „Karslagas‘12 Prezidento A.Stulginskio tremčiai atminti“ vadovas Gerimantas Statinis daugiau papasakojo apie keliones su Seimo nariais: „Dides-nėms ekspedicijoms visada ieškome rėmė-jų finansavimo, tačiau pinigai tokiu atveju skiriami kūrybinei grupei, rašančiai, įam-žinančiai kelionę. Seimo nariai dažniausiai keliauja savo lėšomis arba suranda rėmėjų patys – jiems tai gerai sekasi.“

Kelionėje į prezidento A.Stulginskio tremties vietas dalyvavo Seimo nariai kon-servatoriai Jonas Šimėnas, Paulius Saudar-gas ir Justinas Urbanavičius. Šis žygis buvo iš dalies finansuojamas JAV krikščionių de-mokratų fondo ir sumanytas organizacijos „Už pilietinę visuomenę“, o jo dalyviams

buvo apmokėti kelionės bilietai, tačiau visas kitas išlaidas padengė patys keliautojai.

„Seimo nariai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Be to, rusai, pamatę ir sužinoję, jog trys Lietuvos parlamentarai be sraig-tasparnių ir automobilių Sibire pėsčiomis, be niekieno pagalbos tempia savo kupri-nes, negalėjo nuslėpti nuostabos. Kaip čia taip?“ – pasakojo ekspedicijos vadovas.

Seime mažiau turistųSeimo valdyboje pirmininku dalį kaden-cijos dirbęs ir komandiruotes bei keliones tvirtinęs A.Kašėta įsitikinęs, kad per šiuos ketverius metus bereikalingai, tuščiai ar vien tik atostogų tikslais keliaujančių par-lamentarų labai sumažėjo: „Finansavimas

krizės metu išvykoms buvo peržiū-rėtas ir nuo 3 mln. Lt sumažėjo iki mi-

lijono. O ir Seimo valdyba pradėjo daug griežčiau vertinti keliauninkus. Buvo no-rinčių ir į Pietų Ameriką keliauti, ir į Aziją būtų daugiau iškeliavę, tačiau neįrodė iš-vykos reikalingumo ir neišvyko.“

Milžinišką per kadenciją praleistų kelio-nėse dienų skaičių – 5374 – padalinkime iš 141 Seimo nario, tada dar padalinkime iš ketverių metų ir gausime 9 su puse dienos, kurias per metus vidutiniškai užsienyje praleidžia vienas Seimo narys.

Iš tų pačių 9 dienų, kaip rodo statistika, daugiausia Seimo nariai praleidžia derin-dami teisės aktus Briuselyje ir Strasbūre ar dalyvaudami renginiuose bei konferenci-jose kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje.

Štai ir visa Seimo kelionių skaičių magija.

Seimo kelionių magija Didžiausi keliautojai

1 2

1. Emanuelis Zingeris 4212. Egidijus Vareikis 2873. Petras Auštrevičius 2114. Mantas Adomėnas 1595. Arminas Lydeka 1536. Vilija Aleknaitė Abramikienė 1217. Andrius Mazuronis 1198-10. Juozas Olekas 938-10. Vytenis Andriukaitis 938-10. Paulius Saudargas 9311-12. Česlovas Stankevičius 8711-12 Irena Degutienė 8713. Irena Šiaulienė 8614. Egidijus Klumbys 8415. Dangutė Mikutienė 7916. Dainius Budrys 7417. Kęstutis Masiulis 7318. Algis Kašėta 6819. Arūnė Stirblytė 6620-21 Kęstutis Glaveckas 6320-21 Laimontas Dinius 63

1 – Vardas pavardė. 2 – Iš viso dienų praleista išvykose.

Pastaba: Vyriausybės ministrai Seimui neturi pateikti savo išvykų ataskaitų,

tad Vyriausybės/Seimo narių kelionės neįskaičiuotos.

E.Zingeris namuose – itin retas svečias.

„Scanpix“ nuotr.

Egzotiškų kelionių pomėgis L.Karaliui

kainavo Seimo nario kėdę.

Š.M

ažei

kos/

BFL

nuot

r.

Populiariausios šalys

Per Seimo kandenciją visi Seimo nariai turėjo 3923 dienas

komandiruočių ir 1451 dieną kelionių. Iš viso: 5374 dienos išvykų.

Vienas žmogus tiek keliautų 15 metų.

Šalis / Išvykų per kadenciją

1. Belgija1 190 išvykų

2. Prancūzija2 139 išvykos

3. Latvija 117 išvykų

4. Lenkija 105 išvykos

5. Estija 84 išvykos

6. Rusija 75 išvykos

7. Baltarusija 52 išvykos

8. Vokietija 51 išvyka

9. Gruzija 35 išvykos

10. JAV 32 išvykos

11. Didžioji Britanija 31 išvyka

12. Ukraina 28 išvykos

1 – daugiausia Briuselis. 2 – daugiausia Strasbūras.

Kitos dažniau lankytos šalys: Danija, Švedija, Austrija, Suomija, Kinija, Italija,

Ispanija, Čekija, Vengrija, Moldova, Izraelis, Armėnija, Azerbaidžanas,

Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija, Bulgarija, Šveicarija

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

A.Butkevičius – jau istorinė asmenybėRašydamas dar nežinau, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas ir ar po jo socialdemokratų ly-deriui A.Butkevičiui bus lemta tapti šešioliktuoju premjeru. Bet net jei A.Butkevičius, dvasioms pa-kuždėjus, netaps premjeru, jo vardas vis tiek tu-rės būti įrašytas į naujausių laikų Lietuvos istoriją.

Pagalvosite, kad A.Butkevičius to nusipelnė iš-drįsęs pasipriešinti D.Grybauskaitės norams? Tik-rai ne, nes nors tai ir buvo beveik istorinis įvykis mūsų politikoje, ateityje, matyt, tai taps kasdie-nybe. A.Butkevičius savo pavyzdžiu parodė, kad prezidentės norai nėra įstatymas ir jų galima ne-paisyti, jei turi stuburą ar bent jau užnugarį ir aiš-kiai žinai, ko sieki.

Bet A.Butkevičius turėtų būti prisimenamas visai ne dėl to. Jo didžiausias „nuopelnas“ yra ši citata: „Didesnė vyksta diskusija tarp Socialdemokratų partijos ir Darbo partijos dėl Susisiekimo ministe-rijos ir Žemės ūkio ministerijos, nes vieni norėjo, kad abi ministerijos priklausytų kažkuriai vienai partijai, mūsų partijos pozicija, kad šitos abi minis-terijos negali priklausyti vienai politinei jėgai, nes tai yra ir didžiuliai ES pinigai, ir kitas dalykas – tai yra labai svarbūs sektoriai.“

Būtent šie žodžiai, o ne A.Butkevičiaus ir D.Grybauskaitės priešprieša dėl koalicijos partne-rių turėtų tapti būsimų istorijos knygų ir politologi-jos vadovėlių pagrindiniu aptarimo objektu.

O A.Butkevičius tose knygose turėtų būti minimas kaip asmuo, kuris pirmasis atvirai ir nesislėpdamas įvardijo XXI a. pradžios Lietuvos viešojo gyvenimo ir politikos esmę. Ji banali: svarbiausia yra pinigai.

Sakysite, nieko naujo, visi viską seniausiai žino? Iš dalies tai tiesa, tačiau iki A.Butkevičiaus niekas iš politikų viešai to pasakyti nedrįsdavo.

Tai, žinoma, nereiškia, kad viešai nekalbėdami kiti darė kitaip. Galima prisiminti kad ir A.Kubiliaus vyriausybę. Ir paklausti: kodėl suderėjus dėl koalici-jos, Aplinkos ministerija atiteko Tautos prisikėlimo partijai, Susisiekimo – Liberalų sąjūdžiui, o Svei- katos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos – libe-ralcentristams? Ar A.Valinsko klounai buvo geriausi aplinkosaugos specialistai, E.Masiulis – pagrindinis transportininkas, o R.Palaitis geriausiai išmanė po-licijos reikalus?

Atsakymo sufleruoti tikriausiai nereikia? Visi juk suprantame, kad ir prieš ketverius metus ministe-rijos buvo dalijamos tais pačiais principais. Tik jie nebuvo pagarsinti ir koeficientai ministerijoms ne-buvo suteikinėjami.

Dabar viskas skaidru. Ir jokių iliuzijų. Rinkimai – tai karas, partijos – kariaunos, nugalėtojai įgyja tei-sę dalytis grobį. Tas grobis – iš esmės visi mes. Nes kai A.Butkevičius kalba apie didžiulius Europos Sąjungos pinigus, jis tikriausiai negalvoja apie tai, kad tuos pinigus ES skiria tam, jog mūsų gyveni-mas taptų geresnis.

Jis tikriausiai taip pat net nepagalvoja, kad jei rin-kimai būtų ne karas, nebūtų skirtumo, kokia partija kokią ministeriją gaus. Nes jei tai būtų ne karas, ES lėšos būtų dalijamos pagal galiojančius įstatymus ir taisykles. Panašiai kaip rinkimų biuleteniai per rinkimus – negali nei sau daugiau paimti, nei už uošvį balsuoti.

Bet tam tikriausiai Lietuvoje ir reikalingi rinkimai – kad teisingai būtų nustatyti pretendentai į grobį.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Visi juk suprantame, kad ir prieš ketverius metus ministerijos buvo dalijamos tais pačiais principais.

6 | Visuomenė

Ketveri metai teismų, 300 000 Lt bauda, areštuotas butas ir žemės sklypas, kaltinimai 2009-ųjų riaušių prie Seimo organizavimu – tokio atpildo sulaukė molėtiškis Saulius Žukauskas, pabandęs apginti policininkų voliojamą žmogų.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Po šių Seimo rinkimų vėl keičiasi val-džia. Netrukus nebeliks nei ketverius metus valdžiusios Vyriausybės, nei ją rėmusios valdančiosios daugumos. Ta-čiau ne visiems ši Vyriausybė taps tik istorija.

2009 metais prie Seimo vykęs pro-testo mitingas prieš Andriaus Kubi-liaus Vyriausybės naktinį mokesčių perversmą netikėtai virto beveik riau-šėmis. Per ketverius metus teisėsauga

taip ir nesurado riaušių organizato-rių, bet atvedė į teisiamųjų suolą 27 protesto mitingo dalyvius. Vienas jų – Saulius Žukauskas.

Jis apkaltintas riaušių prie Seimo or-ganizavimu, smurto kurstymu panau-dojant šaunamąjį ginklą arba sprog- menis ir pasipriešinimu policijos pa-reigūnams, bet jau ketverius metus nesėkmingai įrodinėja, kad tapo tik aplinkybių auka.

42-ejų S.Žukauskas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi šeimą – žmoną ir du sūnus. 2009-aisiais jis dirbo taksistu.

Simboliška – su juo susitinkame prie Seimo. Vyras tikina, kad ši vieta nebe-kelia nemalonių jausmų, tačiau kūno kalba rodo ką kita – jis muistosi, sun-kiai išspaudžia šypseną.

Saulius – griežtokų veido bruožų, plaukai trumpai kirpti. Jo balsas že-mas, prikimęs. Tačiau dėl fizinių duo-tybių žmogus juk netampa kaltas.

Molėtiškis dar prieš trejus metus ke-tino kreiptis pagalbos į žiniasklaidą, tačiau tuometis advokatas patarė to nedaryti – neva viskas ir taip praeis. Nepraėjo.

Į bėdą įstūmė smalsumasVyras pasakoja, kad 2009 metų sausio 16-ąją jis buvo išgėręs, į Vilnių iš Mo-lėtų važiavo su pažįstamais, nes turėjo „reikalų“, bet neketino dalyvauti pro-testo akcijoje ir net nežinojo, kad to-kia rengiama.

Molėtiškio vairuotojo S.Žukausko smalsumo kaina –

300 tūkst. litų bauda, areštuotas butas ir žemė

Riaušių atpirkimo

ožys„Apie nieką kitą negaliu galvoti. Per ketverius metus nebuvo laimingų, ramių dienų. Viskas taip nusibodo, pavargau.“

S.Žukauskas tikina, kad teisėsauga gyvenimą sugadino dėl to, jog jis bandė užstoti voliojamą žmogų. L.Balandžio nuotr.

2009 m. sausio 16-oji įėjo į šalies istoriją. Lietuvos profesinių sąjungų konfede-racija tą dieną organizavo protesto akciją prie Seimo. Profesinės sąjungos buvo išplatinusios 14 reikalavimų valdžiai, susijusių su žmonių socialine ir ekonomine gerove, siūlomais įstatymų pakeitimais.

Suplanuotas taikus mitingas netikėtai virto riaušėmis. Į mitingą susirinko apie 7000 žmonių. Minia šaukė, ragino versti valdžią. Dalis mitinguotojų pasuko prie Vyriausybės, ten viskas vyko taikiai. O prie Seimo likusi dauguma bandė veržtis į pastatą, reikalavo, kad pasirodytų tuometis Seimo pirmininkas A.Valinskas.

Įsiaudrinę protestuotojai pradėjo mėtyti akmenis, pomidorus, kiaušinius, sniego gniūžtes, butelius. Atvykę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, stengdamiesi sutramdyti minią, panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, vyko grumtynės tarp pareigūnų ir protestuotojų, pastarieji į pareigūnus mėtė įvairius daiktus, paleido neaiškios kilmės dujas.

Buvo išdaužti 52 Seimo pirmųjų rūmų ir 40 antrųjų rūmų langų, apgadintas šalia esantis fontanas, išdaužyti šviestuvai, sužeista per 30 žmonių – ir civilių, ir pa-reigūnų, apgadinti gatvėse stovėję automobiliai.

Taikus mitingas virto riaušėmis

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

„Atvažiavę pamatėme, kad mitingas vyksta, užsukome pasižiūrėti, buvo įdo-mu. Nuėjome tiesiai prie Seimo durų, į patį priekį. Iš pradžių pulkas žmonių stovėjo ra-miai, vėliau prasidėjo šaukimai. Visi šaukė, ir aš šaukiau.“

Saulius prisipažįsta, kad rėkė, jog val-džios vyrai – gaidžiai: „Nerėkiau nieko, ko nebūtų rėkę kiti. Jei nebūčiau išgėręs, viso to nebūtų buvę. Nei aš ten būčiau ėjęs žiūrėti, nei ką.“

Pabuvęs mitinge vyras su kompanija jau ėjo link automobilių, kai išgirdo kitoje mi-nios pusėje aidinčius šūvius – tai buvo po-licininkų guminių kulkų skleidžiami gar-sai. Sauliui buvo smalsu pažiūrėti, kas ten vyksta.

„Nuėjęs pamačiau, kad policija žmogų ant žemės volioja, akinukai nukritę, priėjau ir pasakiau: „Ką jūs darot?“ Ir viskas. Poli-cininkai tą vyrą nusivedė, aš apsisukau ir ėjau atgal minios link, bet jie mane pakvie-tė: „Ateik čia.“ Sakau, gal paliudyt reikia, o jie mane – už rankų ir į būdą. Ir išvežė.“

Saulius dievagojasi policininkams nieko bloga nesakęs, todėl stebisi, kad atsidūrė areštinėje. Vyro teigimu, jam niekas nieko nepaaiškino: „Apklausa buvo kaip tardy-mas: ką čia veiki, ko išvis atvažiavęs. Su-rašė viską ir paleido.“

Areštinėje atsidūrė ir pareigūnų „volio-tasis“ žmogus – kaunietis Raimundas Jo-kimčius. Jam buvo paskirta 400 litų bau-da už tai, kad mitinge nesilaikė nustatyto atstumo ir per arti priėjo prie Seimo rūmų.

Geriau ars bankui, nei SeimuiSaulius manė, kad viskas tuo ir baigsis, tačiau gavo šaukimą į Vilniaus apygardos prokuratūrą. 27 žmonės buvo apkaltinti riaušių prie Seimo organizavimu. Tarp jų – ir Saulius. Jis ne kartą padavė apeliacinį skundą, tačiau viskas veltui.

Antstolė areštavo jo butą ir žemės sklypą, nes vyras turi sumokėti 300 000 Lt baudą, skirtą Seimo kanceliarijai ir Vidaus saugu-mo tarnybai padarytai žalai atlyginti. Tiek skolingi visi apkaltintieji, tačiau tie pinigai ne padalijami, o bandomi išsireikalauti iš kiekvieno atskirai.

„Aš tokios sumos akyse nesu matęs, per visą gyvenimą nesugebėčiau jos išmokėti, nors kažkam tai gal tėra dienos uždarbis. Jeigu netekčiau buto, visa šeima atsidurtų gatvėje. Ir kiek vertas tas dviejų kambarių butas Molėtuose? 60 000–70 000 Lt“, – graužiasi vyras.

Saulius pasirengęs atiduoti 12 000 Lt. Tiek išeitų padalijus skolą iš kaltinamųjų skaičiaus. Kad sumokėtų šiuos pinigus, vyrui tektų imti kreditą. „Aš jau geriau ar-siu bankui, negu Seimui“, – su nuoskauda sako molėtiškis.

Antstoliai persekioja ne tik S.Žukauską, bet ir kitus 26 kaltinamuosius. Kiekvienam

antstolis išsiunčia tokį patį vykdomąjį raštą ir iš kiekvieno bandoma išieškoti 300 000 Lt. Jeigu bent iš vieno būtų išieškoti pinigai, išieškotojas turėtų likusiems antstoliams pranešti, kad šie nebeieškotų pinigų.

2012 metų rugpjūčio 31 dienos duo-menimis, Seimo kanceliarijai yra iš viso

sumokėta tik apie 1000 Lt, o Viešojo sau-gumo tarnybai – 1622 Lt.

Žmona vyrą išvydo žinių laidojeSauliaus žmona Regina pasakoja, kad iš pra-džių viskas atrodė komiškai: „Tą rytą vyro paklausiau: „Namie būsi?“ „Namie“, – sako. Vakare grįžau iš darbo, jo nėra. Ir tada įsijun-giu žinias. Žiūriu, mano Žukauską rodo prie Seimo! Puoliau skambinti jo pažįstamiems, sako: „Uždarytas.“

Vėliau jau buvo nebejuokinga. Moterį, sužinojusią, kokio dydžio baudą jos vyrui skyrė teismas, ištiko šokas, tai tapo visos šeimos bėda.

S.Žukauskas tikina, kad jokių įrodymų, jog jis organizavo riaušes, priešinosi parei-gūnams ar turėjo sprogmenų ar šaunamųjų ginklų, nėra. Neva visi įrodymai – nuotrau-kos ir vaizdo medžiaga, kad jis yra minioje.

Saulius piktinasi: „Gal jie tikrų riaušių ne-matė? Tegu pažvelgia, kas Graikijoje vyksta, – va ten tai tikros riaušės. Kad nors būčiau ką nors bloga padaręs, tai ne taip apmau-du būtų.“

Jo manymu, dėl tokios mitingo pabaigos, virtusios muštynėmis ir aplinkos niokojimu, kaltas tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas: „Minia jį šaukė, o jis neatėjo – „Stikliuose“ sau ramiai pietavo.“

Vyras nusivylęs ir politine, ir teisine vals-tybės sistema: „Apie nieką kitą negaliu gal-voti. Per ketverius metus nebuvo laimingų, ramių dienų. Viskas taip nusibodo, pavargau. Bet aš eisiu iki galo – iki Strasbūro teismo.“

Kol kas S.Žukauskas laukia, ką gruodžio pradžioje nuspręs Aukščiausiasis Teismas.

Paklaustas, kaip elgtųsi dabar, gatvėje pa-matęs skriaudžiamą žmogų, S.Žukauskas atsako: „Užsimerkčiau ir praeičiau. Nes Lie-tuvoje nėra teisybės.“

Visuomenė | 7

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Mindaugas Paukštė, advokatas:

„Dvejus metus vyko ikiteisminis tyri-mas, nes pradžioje visi buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Paskui buvo nutarta, matyt, kad reikia pamo-kyti, ir keliasdešimčiai žmonių sugalvojo baudžiamąją bylą. Ji truko dvejus metus, nes daug teisiamųjų, daug liudytojų.

Kaltinimai grindžiami filmuota televizi-jų medžiaga ir policininkų paaiškinimais, tačiau dėl S.Žukausko jokių realių įrody-mų nėra. Nuosprendis jam jau įsiteisėjo, dabar nagrinėjama kasacija Aukščiau-siajame Teisme.

Buvo 29 kaltinamieji, iš jų 2 išteisinti. Įdomiausia, kad išteisino tuos, kurie pa-tys pripažino, kad daužė automobilius, todėl juos išteisino dėl riaušių organi-zavimo ir pripažino kaltais dėl chuliga-nizmo. Jiems nereikia atlyginti nuostolių Seimo kanceliarijai.

Išeities dabar nėra. Nebent Aukščiau-siasis Teismas priims protingą ir nepoli-tizuotą sprendimą. Kita viltis, kad Seimo kanceliarija protingiau bandys išieškoti tuos pinigus iš nuteistųjų, pvz., padalys tą sumą visiems ar išdėstys mokėjimus ilgesniam laikui. Dabar viskas tvarkoma per antstolius priverstiniu būdu.“

Kaltumo įrodymų nėra

Evaldas Vaitkus, Viešojo saugumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus viršininkas:

„2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuteisė Saulių Žukauską. Jam, kaip ir kitiems nuteistie-siems, teismas priteisė solidariai sumokėti Viešojo saugumo tarnybai 16 827 Lt turtinei žalai atlyginti.

2012 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygar-dos teismas atmetė S.Žukausko ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios institucijos sprendimą. Visi nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 16 d. dalyvavo masinėse riaušėse prie Seimo rūmų ir šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, smurtavo, pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigū-nams, niokojo svetimą turtą.

Savo sprendimu Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad S.Žukausko daly-vavimas riaušėse yra visiškai įrodytas visais byloje surinktais duomenimis, to-dėl pirmos instancijos teismo sprendi-mas yra pagrįstas ir teisėtas, o solidariai priteistas ieškinys realiai atspindi riau-šių metu padarytą turtinę žalą.“

Teismas viską įrodė

Pareigūnai įsitikinę, kad visi riaušių dalyviai nubausti pagrįstai.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.8 | Verslas

Valdžios privilegijos: nepelnyta kritika Ne pirmą ir ne paskutinį kartą pabūsiu nepopulia-rus. Ginsiu valdžią, privilegijas ir sveiką protą – o tai, pasirodo, nebūtinai vienas kitam prieštarau-jantys dalykai.

Besikeičiant Seimo kadencijai visada iškyla vieša diskusija apie Seimo narių privilegijas, algas, išei-tines kompensacijas. Šiuo metu dar taip sutapo, kad ir valstybinių įmonių vadovų algos ir privile-gijos į taikiklį pateko.

Vidutinio rinkėjo nuomonė aiški: valdžios atsto-vų ir valstybinių įmonių vadovų algos per didelės, privilegijos per dosnios, išeitinės – kosminės, ma-šinos per brangios, reprezentacinės išlaidos – sa-vanaudiškos. Viską reikia mažinti, naikinti, regla-mentuoti ir kontroliuoti! Tuomet sėdint ant sofos prie teliko ir siurbiant alų gyvenimas kažkodėl at-rodo teisingesnis.

Nesąmonė! Gerai, kad vidutiniai statistiniai vie-netai nevaldo valstybės. Jie veidmainiškai supo-nuoja, kad būdami valdžioje važinėtų troleibusu, dirbtų už vidutinę algą, dovanėles ir suvenyrus pirktų už savo pinigus, o nepanaudotas reprezen-tacines lėšas grąžintų valstybei. Jūs ir aš puikiai žinome, kad tai visiška veidmainystė!

Privilegijos yra ir privačiame sektoriuje, kur rin-kos dėsnių ir sveiko proto yra žymiai daugiau nei valstybiniame. Skirtumas tas, kad dideliais va-dovų atlyginimais niekas nesipiktina, jų išeitinės nustatomos samdymo metu, o privilegijos skiria-mos abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į gyveni-mo realijas. Pvz., tarnybinis automobilis skiriamas visoms reikmėms tenkinti, o ne tik vadovo funk-cijoms atlikti. Kaip ir mobilusis telefonas skirtas visiems pokalbiams, ne tik tarnybiniams. Taip tie-siog praktiškiau, negu sekti sodybon vingiavusius kilometrus arba su uošve prakalbėtus centus. Ir jau tikrai niekada akcininkai nepasakys vadovui –žinai, mes čia tau suteikėme automobilį, bet tu jį per daug vairuoji ir per dažnai plauni. O štai vi-dutinis rinkėjas, pasitelkęs žiniasklaidos ruporą, kažkodėl jaučia pareigą reguliariai „atidrožti“ savo rinktą valdžią už naudojimą to, kas jai ir priklauso.

Kita vertus, dėl išeitinių kompensacijų yra niuan-sų. Seimo narių atveju, jų galėtų ir nebūti, nes tai darbas iš anksto žinomam laikotarpiui, ir kaden-cijos pabaiga – joks netikėtumas. Tačiau įmonių vadovams ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išeitinės turėtų priklausyti, tiesa, nebūtinai įsta-tymo numatyta tvarka, bet derybų būdu, samdant į darbą. Čia vėl geras pavyzdys yra privatus sek-torius. Kadangi vadovus akcininkai gali keisti dėl įvairiausių priežasčių (o ne tik dėl blogo darbo), tai iš karto kontrakte numatoma ir kompensacija tokio nebūtinai suprantamai motyvuoto pakeiti-mo atveju.

Ir neapsimeskime, kad vadovavimas valstybi-nėms įmonėms yra kažkaip lengvesnis nei priva-čioms. Ten tiesiog savita specifi ka ir kartais aukš-čiausias tikslas yra kažkas kita nei pelnas, bet toks darbas vis tiek yra lydimas įprastų vadybos stre-sorių: akcininkų spaudimo, darbuotojų niurzgi-mo, konfl iktų su tiekėjais ar partneriais, ir, žino-ma, dažniausiai neigiamo žiniasklaidos dėmesio.

Kaip bebūtų, ir kokią valdžią beišsirinktume, turime ją gerbti tiek, kad, visų pirma, suteiktume tam tikras privilegijas (kaip dabar ir yra), o antra, leistume jai ramiai tomis privilegijomis naudotis (kaip dabar nėra!).

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Privilegijos yra ir privačiame sektoriuje, kur rinkos dėsnių ir sveiko proto yra daugiau.

Lietuvis, neįsivaizduojantis savo gyvenimo be kiaulienos karbonado ar vištos kulšies, po kelių dešimtmečių mėsą lėkštėje galbūt matys kaip Pagrandukas savo ausis. Stokholmo tarptautinio vandens instituto mokslininkų teigimu, mėsa iki 2050-ųjų taps prabangos preke.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Manoma, kad pasaulyje po 38 metų bus 9 mlrd. žmonių, todėl nebeužteks vandens užauginti reikiamam maisto kiekiui. Vanduo lemia gyvuliams šeria-mų kukurūzų derlių, o derlius – mėsos kainą. Taigi jautiena turėtų tapti pačia brangiausia mėsos rūšimi, nes jaučiai, palyginti su tuo, kiek kilogramų priau-ga, suėda labai daug.

Švedijos mokslininkai įspėja, kad žmonija iki 2050-ųjų turės pereiti prie beveik vegetarinės mitybos – gyvū-ninės kilmės produktai sudarys tik 5 proc. maisto raciono: keturiskart ma-žiau nei dabar.

Mėsa brangs, bet jos busLietuvos mėsos pramonė apie tokią toli-mą ateitį nesvarsto. „Krekenavos agro-fi rmos“ generalinis direktorius Linas Grikšas viliasi, kad mėsa ateityje nebus tik švenčių patiekalas:

„Jautiena jau dabar yra prabangos prekė, lietuviai – ir dėl tradicijų, ir dėl kainos – pakankamai nedaug jos varto-ja, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis.

Kiaulienos atžvilgiu pasaulio kontekste atrodome normaliai, tačiau nuo Nau-jųjų metų ES griežtės kiaulių laikymo sąlygos, tad mėsa vėl brangs ir jos var-tojimui tai, aišku, turės įtakos. Ūmus gyventojų skaičiaus augimas irgi kelia mėsos kainą.“

Lietuvos agrarinės ekonomikos insti-tutas pateikė prognozes, kad kitų metų pabaigoje galvijų skaičius sumažės pro-centu, bet apie dešimtadalį padaugės bulių, telyčių ir veršelių.

Taigi, artimiausiu metu mėsos nepritrūksime.

Sukertame po kepsnį kasdienLietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pernai vienam šalies gy-ventojui teko po 42 kg kiaulienos, 4 kgjautienos ir veršienos, 21 kg paukštie-nos ir 2 kg antros kategorijos mėsos subproduktų – menkesnės vertės pro-duktų, gaunamų išdarinėjant gyvulį (kojų, galvos, kepenų, ausų, inkstų, liežuvio ir pan.). Taigi, per metus kiek-vienas mūsų suvalgė 69 kg mėsos – po 189 gramus kasdien.

Lietuvoje veikia 121 skerdykla ir mė-sos perdirbimo įmonė. Pernai jų buvo 127, užpernai – 129. Tokius skaičius pa-teikia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mėsos sektorius.

Nepaisant sumažėjusio įmonių kie-kio, pernai, palyginti su 2010-aisiais, ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos ga-myba (gyvuoju svoriu) padidėjo 3 proc. ir sudarė 309 800 tonų. Didžiąją dalį

Dešros ir kumpiai – užburtame rate:

tenka eksportuoti, nors vietinės žaliavos trūksta

V.Kantauskas:

„Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės.“

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Verslas | 9

sudarė kiauliena ir paukštiena. Skerdie-nos svoris taip pat padidėjo daugiau nei procentu.

Užauginama per mažai kiauliųTačiau to nepakanka – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statistika rodo, kad visų rūšių mėsos ir mėsos gaminių įveža-ma vis daugiau.

Tai rodo, kad Lietuvoje trūksta vietinės produkcijos. Lietuviška kiauliena rinko-je sudaro tik 53 proc. visos parduodamos kiaulienos.

2011 metais į Lietuvą įvežta 102 100 tonų mėsos ir jos gaminių – 8 800 tonų arba 9 proc. daugiau negu 2010 metais.

Daugiausia įvežama šviežios kiaulienos –53,6 proc., mėsos gaminių – 20,5 proc. ir paukštienos – 15,7 proc.

„Tai, kad pusė kiaulienos yra įvežtinė, tikrai nėra normalu, – teigia L.Grikšas. – Lietuva – agrarinis kraštas, bet hektarui išaugina kiaulių net dvylika kartų mažiau nei Danija, keturiolika kartų mažiau nei Nyderlandai. Plotų, grūdų turime, bet kaž-kodėl neauginame kiaulių. Turbūt yra per daug populistų, per daug sugriežtintų ir gal nepagrįstų gamtosaugos reikalavimų.“

Beje, Lietuvoje trūksta tik kiaulienos. Lietuviška jautiena ir paukštiena užima beveik visą šalies rinką – atitinkamai 96,5 ir 82,4 proc. Avienos, ožkienos ir kitų gy-vūnų mėsos įvežama labai mažai.

Nelygiavertė konkurencija su lenkaisŠiuo metu „Krekenavos agrofi rma“ yra di-džiausias šviežios mėsos tiekėjas Lietuvoje, užimantis daugiau nei pusę šalies šviežios mėsos rinkos ir apie 12,5 proc. termiškai ap-dorotų mėsos gaminių rinkos. Bendrovės

apyvarta šiais metais bus rekordinė. Pernai ji siekė 260 mln. Lt.

L.Grikšas tvirtina, kad sektųsi dar geriau, jei ne nelygiavertė konkurencija su Lenki-ja: „Mes konkurencijos nebijome, lietuviai lenkams nenusileidžia ir nemažai sričių yra pranašesni, tačiau konkuruoti reikėtų lygio-mis sąlygomis. Pasienio zonose smarkiai

skiriasi PVM tarifai. Kodėl žmonės ten va-žiuoja pirkti mėsos? Ten gataviems pro-duktams – 8 proc., šviežiai mėsai – 5 proc. PVM, nors bazinis tarifas 23 proc. Pas mus viskam – 21 proc.

Lietuvai gal nereikėtų tokių pačių mažų tarifų, tegu būna ir 8 ar 12 proc., tada mes tikrai konkuruotume, o žmonės nevažiuotų

pirkti mėsos į Lenkiją, būtų kuriamos darbo vietos, visi pinigai liktų Lietuvoje, mokes-čiai plauktų į valstybės biudžetą.“

Anot L.Grikšo, kraują gadina ir nelega-li prekyba – apsukrūs prekeiviai Lenkijoje nusipirkę mėsos su mažesniu PVM, Lietu-voje tiek turguose, tiek kitur pardavinėja ją pigiau, be PVM, neįtraukdami šių pajamų į ofi cialią apskaitą.

Sąžiningai konkuruoti dar trukdo nevie-nodos ženklinimo sąlygos, taikomos Lie-tuvos ir Lenkijos gamintojams. Lietuviai turi žymėti aukščiausią, pirmą, antrą rūšis, o lenkams tokių reikalavimų nėra, todėl pieniškas dešreles jie gali gaminti antros rūšies ir pardavinėti pigiau nei kainuoja aukščiausios rūšies lietuviškos.

„Tai, kad lietuviai išsilaiko konkuruodami sunkesnėmis sąlygomis, įrodo jų konkuren-cingumą prieš užsienio gamintojus. Manau, kiekvienos valstybės reikalas rūpintis savo vidaus rinka. Užsieniečiai šiaip turėtų tu-rėti sunkesnes sąlygas“, – teigia L.Grikšas.

Kitaip kalba „Biovela Group“ generali-nis direktorius Virginijus Kantauskas: „Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės. Pirkėjo ap-sisprendimą šiuo atveju lemia ne kokybė, bet kaina. Mes orientuojamės į aukščiausios kokybės produktų gamybą, todėl tiesiogi-nės konkurencijos nejaučiame.“

Plėstis tik per eksportąLietuvos mėsos rinka sukasi užburtame rate: vietinės mėsos nepakanka, nes daug jos eksportuojama; o daug eksportuoti ten-ka, nes vietinė rinka pripildoma importi-ne produkcija.

Nukelta į 10 psl. >>>

Eksportas – pagrindinis šalies ekonomikos

augimo variklis. Pagal „Versli Lietuva“

pateiktas 2011 m. prekių eksporto

tendencijas Lietuvoje, mėsos ir jos gaminių

eksportas augo 135,6 mln. Lt. Labiausiai prie

augimo prisidėjo šviežios arba atšaldytos

galvijienos eksportas, didėjęs 50,8 mln. Lt,

naminių paukščių mėsos eksportas augo

35,8 mln. Lt, kiaulienos ir galvijienos mėsos

subproduktų – 28,1 mln. Lt.

Galvijienai didžiausia rinka buvo Rusija – jai

teko 64,9 proc. visos galvijienos eksporto,

o augimas sudarė 74,4 mln. Lt. Paukštienai

didžiausios eksporto rinkos pernai buvo

Latvija ir Nyderlandai – joms teko kiek

daugiau kaip po 22,5 proc. visos paukštienos

eksporto, tačiau labiausiai augusi rinka buvo

Vokietija – augimas sudarė 9,3 mln. Lt, o

Vokietijai teko 8,3 proc. viso paukštienos

eksporto.

Kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų

eksportui taip pat didžiausia rinka buvo

Rusija – apie 80 proc. visos kiaulienos ir galvi-

jienos mėsos subproduktų buvo eksportuota

į šią šalį, o augimas sudarė 25,9 mln. Lt.

Eksportas auga

BFL nuotr.

Leonavi-čius kiau-lienos trū-kumą šalyje sieja su dviem aspektais: mani-puliacijomis viešuoju interesu ir ekonominėmis priežastimis.

„Prieš daugiau nei metus 20 proc. „Saerimner“ valdančios „Idavang“ ak-cijų įsigijo Pasaulio bankui priklausanti Tarptautinė fi nansų korporacija. Iš šio san-dorio gautos lėšos investuojamos į naujas fermas. Tačiau plėtrai pasirinkta Rusija, o ne Lietuva. Tokį sprendimą nulėmusios priežastys – teisinis netikrumas ir mani-puliacijos viešuoju interesu, susijusios su Kalvarijos byla, kurioje 6 ieškovai ir 2 asociacijos (jų nariais yra tie patys 6 as-menys) atstovauja „viešajam interesui“, labiau panašiam į reketą, dėl kurio ir yra stabdoma kiaulininkystės plėtra“, – teigia bendrovės vadovas.

Į Lenkiją ir Latviją dėl greitesnio at-siskaitymo „Saerimner“ išveža 40 proc. šalyje užaugintų kiaulių. „Lietuviai vidutiniškai sumoka po 45 dienų, o lenkai – po 14 dienų. Todėl netgi tuo atve-ju, jei kaimynams par-duodame šiek tiek pi-giau nei mūsiškiams, perskaičiavus pini-gų kainą, dirbti su jais yra patrauk-liau“, – paaiški-na S.Leona-vičius.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai šiemet mėsos parduoda šiek tiek

daugiau nei pernai. Kiaulienos – iki 20 proc. daugiau, vištienos –

iki 15 proc. Jautienos parduodama panašiai. Pirkėjams labiausiai rūpi

kaina, todėl pusė mėsos nuperka akcijų metu.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

„Maxima LT“ atstovės ry-šiams su visuomene Olgos Ma-

laškevičienės teigimu, „Maximos“ parduotuvėse daugiausia prekiau-

jama lietuviška šviežia mėsa: „Tik ak-cijų metu atsivežame importinės mėsos, nes Lietuvos mėsos perdirbėjai nepajė-gia užtikrinti akcijoms reikiamo kiekio tam tikros mėsos rūšies (pvz., sprandi-nės, kumpio). Taip pat iš užsienio tiekė-jų perkame nedidelę dalį vištienos ir jos subproduktų.“

„Iki“ viešųjų ryšių departamento vado-vas Valdas Lopeta atskleidžia, kad „Iki“ taip pat daugiausia prekiauja lietuviška mėsa, importuojama tik labai nedidelė dalis mė-sos produktų.

Prekybos tinklo „Nor-fa“ atstovas spaudai Da-rius Ryliškis pasakoja, kad ir „Norfos“ pirkėjai teikia pir-menybę lietuviškai mėsai, todėl „Norfa“ jau daugiau kaip trejus metus pre-kiauja tik Lietuvoje išaugintų gyvulių žalia mėsa: kiauliena, jautiena, veršiena. Apie 85 proc. mėsos ir mėsos gaminių sudaro lietuviška produkcija. Kitą dalį – lenkiška ir ispaniška.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Ra-minta Stanaitytė-Česnulienė teigia, kad, be kainos, žmonės dar domisi kilmės šalimi; jie ieško lietuviškos produkcijos, ir tokių pirkėjų vis daugėja, dėl to „Rimi“ stengiasi pasiūlyti kuo daugiau vietinės produkcijos.

„Mūsų tinkluose ypač populiarios ūki-ninkų parduotuvės „Vikis“. Pirkėjai gali

rinktis ne tik lietuvišką jautieną, kiaulie-ną, bet ir triušieną, įvairios receptūros mė-sos produktus“, – pasakoja R. Stanaitytė-Česnulienė.

„Rimi“ ir „Norfos“ parduotuvėse dau-giausia nuperkama kiaulienos: ir šviežios

mėsos, ir jos gaminių. „Maximos“ parduotuvėse beveik vienodai

nuperkama tiek kiaulie-nos, tiek vištienos. „Iki“

pirkėjai labiausiai mėgsta maltą kiaulie-ną, keptą paukštieną, mėsą be kaulo, mėsi-

nių veislių jaučių mėsą, virtas dešras ir dešreles.

Rečiausiai įsigyjama mėsa prekybos tinkluose – aviena,

veršiena ir triušiena.

Ekologija nerūpiPirkėjai, ieškodami kuo pigesnių produktų, retai žvalgosi į ekologišką mėsą ir jos gami-nius, kurių kaina yra didesnė nei įprastų.

Šiuo metu Lietuvoje į parduotuves eko-logišką šviežią jautieną tiekia vienintelė „Biovela“, nes „Biovela Group“ yra ser-tifi kuota ekologinės jautienos gamybai.

Įmonių grupės generalinio direktoriaus Virginijaus Kantausko teigimu, ekologiški mėsos gaminiai, tikriausiai dėl didesnės kainos, Lietuvoje nėra populiarūs.

Maža kaina – pirkėjų dievas

„Agrovet“ generalinis direktorius Auge-nijus Gudžiūnas konstatuoja, kad Lietuvo-je per daug mėsos produktų gamintojų.

„Mes galėtume aprūpinti mėsa mažiau-siai dvi Lietuvas, bet gyventojų mažėja, dar prisideda importuotojai, tad mūsų kelias iš esmės vienintelis – eksportas. Apie pusę savo gaminamos produkcijos eksportuoja-me. 60 proc. jos išvežame į ES šalis, 40 proc. –į trečiąsias šalis“, – pasakoja A.Gudžiūnas.

„Biovela Group“, kurią sudaro keturios įmonės „Biovela“, „Utenos mėsa“, „Mais-to pramonės logistikos grupė“ ir „Žiobiškio kompleksas“, taip pat eina tuo pačiu keliu.

Metinė įmonių grupės apyvarta siekia 344 mln. Lt, gamybos apimtys – apie 40 000tonų mėsos ir jos gaminių per metus. Šie-met tikimasi 7 proc. didesnės apyvartos.

Apie 50 proc. savo produkcijos įmonių grupė eksportuoja į Latviją, Estiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Lenkiją, Nyderlandus, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Baltarusiją, Ukrainą. Pernai, palyginti su užpraėjusiais metais, įmonių grupės eks-portas augo 55 proc. – 60 mln. Lt.

Kitais metais planuojama pradėti eks-portą į JAV. Po ilgai trukusių derybų JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos inspek-toriai pradėjo „Biovela Group“ auditą ir ar-timiausiu metu nuspręs, ar jai bus leista pradėti eksportuoti produkciją į šias šalis. Taip pat jau pradėtos derybos su Moldova, Turkmėnija. Turima ambicingų planų pra-dėti eksportą į Kiniją.

Tačiau, V.Kantausko teigimu, eksportas neturi jokios įtakos įmonės pardavimams Lietuvoje: „Vietinės kiaulienos žaliavos nestinga, įmonių grupė produktų gamybai naudoja vietines lietuviškas žaliavas, nes „Utenos mėsos“ skerdykla yra viena di-džiausių visoje Lietuvoje.“

Plėtrai pasirinko RusijąDanijos bendrovė „Saerimner“ –didžiausia kiaulių augintoja Lietuvoje, valdanti 11 iš 43 šalies kiaulių kompleksų, tad puikiai jaučia tiek Lietuvos, tiek pasau-lio rinkos pulsą.

Bendrovės ge-neralinis direk-torius Saulius

10 | Verslas

>>> Atkelta iš 9 psl.

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

Lietuviška jautiena jau

tapo delikatesu, kurį

nedaug kas įperka.

BFL nuotr.

A.U

fart

o/B

FL

nu

otr

.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Pasaulis | 11

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Gilios recesijos apimta Graikija nebėra baltų namukų jūros fone šalis, tvirtina 33 metų žurnalistė Katerina Kitidi. Ketvirtadalis darbingo amžiaus graikų neturi darbo, dažnas pasiekė skurdo ribą ir, atverdamas piniginę, renkasi – pietūs ar vaistai.

Šią savaitę per dar vieną masinį streiką Atėnuose porai dienų buvo paralyžiuota viešojo transporto sistema, darbą nutrau-kė teisėjai ir advokatai, valstybiniai mu-ziejai, įvairios įstaigos. Streikas netruko virsti riaušėmis – įtūžę protestuotojai, ku-rių susirinko 70 tūkst., trečiadienio vaka-rą ties parlamento rūmais mėtė Molotovo kokteilius, policija su riaušininkais kovojo ašarinėmis dujomis.

Tačiau įtūžis ir protestai nieko negali pakeisti – Graikijos parlamentas ketvir-tadienį paryčiais priėmė naują taupymo paketą. Jis šaliai būtinas norint sulaukti dar vienos piniginės paramos, kad Graiki-ja nebankrutuotų.

Ties skurdo riba – penktadalis graikų „Vaizdas didžiuosiuose miestuose smar-kiai pasikeitė. Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo. Daugelis gyvena tiesiog gatvėse – benamių Atėnuose jau daugiau nei 20 tūks-tančių“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo K.Kitidi, šią savaitę „Transparency Inter-national“ Lietuvos skyriaus kvietimu vie-šėjusi Vilniuje.

Anot graikės žurnalistės, krizė skau-džiausiai kirto viduriniajai ir žemesniajai klasėms. Ties skurdo riba atsidūrė dau-giau nei 2 mln. žmonių (Graikijoje gyvena apie 11 mln. – red. past.), daugiausiai – pa-žeidžiamų grupių atstovai: vaikai, mote-rys, garbaus amžiaus žmonės.

Nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, sie-kia rekordines aukštumas – apie 26 proc. –ir toliau kyla, vyksta „smegenų nutekė-jimas“ į kitas šalis. Trūksta valstybinių įstaigų, kurios galėtų suteikti socialinę pagalbą, maisto, lovą.

„Išgyventi padeda stiprūs ryšiai tarp šeimos narių. Tėvai padeda vaikams ir atvirkščiai, – kalbėjo K.Kitidi. – Žinoma,

kai esi 30-ies, vis sunkiau gyventi su tė-vais ir būti jų išlaikomam, nes algos nepa-kanka sumokėti už komunalines paslau-gas. O pensijos taip sumažintos ir įvesta tiek naujų mokesčių, kad vyresnio am-žiaus žmonės turi pasikliauti vaikais. Vie-nas medikas, priklausantis organizacijai „Pasaulio gydytojai“, pasakojo apie pa-cientes, kurios turi pinigų arba vaistams, arba maistui.“

Receptas – nebemokėti skolos K.Kitidi kartu su žurnalistu Ario Hatzis-tefanou pernai balandį sukūrė dokumen-tinį filmą „Skolokratija“ (angl. „Debto-cracy“), kuriame analizuoja Graikijos skolų krizės priežastis ir siūlo kitokius problemos sprendimus nei valdžia bei žiniasklaida.

Graikija sukūrė gerovę, tinkamai ne-apmokestindama verslo, nacionalizavo žlungančias privačias kompanijas, skolas bandė grąžinti iš naujų paskolų.

Paprasti žmonės neturi ne tik morali-nės, bet ir teisinės pareigos mokėti „ne-teisėtas skolas“ (angl. odious debt) – taip vadinami pasiskolinti pinigai, kurie taip ir nebuvo panaudoti visuomenės gerovei, bet juos tenka grąžinti viems graikams.

Todėl A.Hatzistefanou anksčiau vardijo radikalius siūlymus šaliai apginti – Grai-kija turėtų nustoti grąžinti skolą, palikti euro zoną ir nacionalizuoti bankus, kurie tokiu atveju vis tiek žlugtų.

Nori valstybės finansų auditoFilme siūloma sekti Ekvadoro pavyzdžiu. Ši Lotynų Amerikos šalis, skolai išaugus iki neregėtų mastų, sukūrė Audito komi-siją. Kuri nustatė, kad skola buvo netei-sėta, mat naudota projektams, kurie nau-dos atnešė tik mažai daliai visuomenės, pasirašydama sutartis valdžia informavo bankus, bet ne visuomenę.

Prezidentas Rafaelis Correa nusprendė skolai padengti vietoj 50 proc. skirti 20

proc. metinio biudžeto, o iš naftos gau-namas pajamas skirti ne skolai grąžinti, o viešiesiems interesams. Tokiu būdu Ekvadoras sutaupė apie 7 mlrd. JAV do-lerių (apie 19 mlrd. Lt).

Pagrindinis „Skolokratijos“ autorių siū-lymas buvo Graikijoje sukurti tokį patį komitetą. Maždaug 200 žmonių raštu pa-reikalavo ne tik tarptautinio Audito komi-teto, bet ir nubausti atsakingus asmenis.

„Norime, kad buhalterinės knygos būtų atverstos ir kiekvienas pamatytų realią ekonominę situaciją, kad galėtume pri-imti racionalius sprendimus“, – aiškino K.Kitidi.

Dirbti – džiaugsmas Už autorių ir paprastų žmonių skirtus pi-nigus sukurtas, o vėliau „Nepatenkintųjų“ judėjimą įkvėpęs fi lmas buvo paskelbtas internete be apribojimų. Vien per pirmas penkias dienas jį pamatė pusė milijono žiūrovų. Juosta, kurią ryžosi transliuoti tik mažieji Graikijos TV kanalai, sulaukė prieštaringų vertinimų. Visų pirma, dėl vienašališko požiūrio į krizę ir tariamos politinės propagandos.

Šalies žiniasklaida pristatė vyriausy-bės sprendimus kaip vienintelę įmanomą išeitį, todėl žurnalistai kartu su politikais ir bankininkais užsitraukė didžiausią ne-apykantą. „Nepaisant visko, Graikija vis dar yra puiki šalis atostogoms, – patikino K.Kitidi ir liūdnai šyptelėjo, kai teko at-sisveikinti pasiteisinus neatidėliotinais darbais. – Mes tokias frazes sakome su džiaugsmu. Nes tai reiškia, kad dar tu-rime darbą.“

33 metų K.Kitidi – politikos mokslų,

tarptautinių santykių ir menų magistrė.

Anksčiau vertėjavo, išvertė nemažai

knygų, domėjosi karo istorija ir gynyba,

dirbo keliuose žurnaluose, televizijoje,

naujienų portale, bendradarbiavo su

BBC ir britų dienraščiu „Guardian“.

Šiuo metu yra atsakinga už Jungtinių

Tautų Pabėgėlių agentūros iniciatyvą

„Viena rasistinio smurto auka –

per daug“.

Dosjė

K.Kitidi:

„Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo.“

I.Gelūno nuotr.

Graikijos skurdas

Atostogų rojaus

gyvenimo užribyje

atsidūrė du milijonai

graikų

Atėnuose šią savaitę

vėl kilo masinis

streikas, peraugęs

į riaušes.

AFP ir „Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.12 | Mokslas

„Negi tiek visko dariau?“Mokslo premijos laureatas Romualdas

Kriaučiūnas:

Tokios istorijos vertos kino fi lmų. Aštuonerių su mama ir dviem seserimis nuo Raudonosios armijos pabėgęs į Vokietiją, trylikos – į JAV. Atskirtas nuo tėvo. Visą gyvenimą sunkiai dirbęs ir mokęsis. Sulaukęs 76-erių Romualdas Kriaučiūnas gavo Švietimo ir mokslo ministerijos premiją už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir jo sklaidą.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Lapkričio 8-ąją trys užsienio lietuviai, mokslų daktarai – Vilius Lėnertas, Romu-aldas Kriaučiūnas ir Skirmantas Kriaučio-nis – buvo apdovanoti 13 000 Lt dydžio premijomis. Savo pasiekimus visuomenei jie pristatė skaitydami viešas paskaitas.

Neįgalumo nustatymo tarnybos Miči-gano socialinio draudimo departamento JAV klinikinės psichologijos specialistas R.Kriaučiūnas savo namais vadina Mi-čigane esantį Lansingą. Tačiau Lietuvos niekada nepamiršo. Iš pagarbos, meilės ir pareigos.

– Jūs priskiriamas iškiliausių išeivijos psi-chologų kartai. Kas septintajame dešimt-metyje pastūmėjo gilintis ne į fi zinę, bet į psichinę žmogaus sveikatą? Juk prieš tai domėjotės menais.

– Tai nutiko pamažu. Iš pradžių rinkausi meno studijas, bet iš meno niekas duonos

nevalgo, tik kitus džiugina. Pradėjęs stu-dijuoti, pasirinkau žurnalistikos paruo-šiamuosius kursus. Vėliau pamačiau, kad svetimtaučiui žurnalistui prasimušti Ame-rikoje sunku.

Prisiminiau, kad stodamas į universi-tetą atlikau testus, per kuriuos paaiškėjo, jog mane domina socialiniai mokslai. Kad galėčiau rinktis sociologiją, reikėjo turėti įvadinį kursą. Buvau mokęsis psichologi-jos, todėl jos ir ėmiausi. Baigus bakalauro studijas mane paskyrė į protinės sveikatos centrą karinėje ligoninėje. Pirmąkart pa-mačiau, ką psichologai daro. Man patiko, tad tęsiau mokslus.

– Tapęs psichologu vadovavotės posakiu: „Duok savo pašnekovui progą apie save kal-bėti ir jis manys, kad kalba su įdomiausiu žmogumi pasaulyje“. Iš kur šis posakis?

– Buvau studentas, pažeidžiau vairavi-mo įstatymą, reikėjo eiti į policiją Čikagoje. O ten – didelė iškaba su šiuo užrašu. Man

didelį įspūdį padarė, kad policininkams die-giama mintis, jog kiekvienas žmogus turi jaustis svarbus. Šis posakis viskam tinka. Dabar jūs tokius gražius klausimus patei-kiate apie mane, aš kaip inkstas taukuose

jaučiuosi ir manau, kad labai įdomi žurna-listė esate. Iš tikrųjų esu pratęs kitų klausi-nėti, nei atsakinėti.

– Jus galiu vadinti vyresniuoju kolega: esa-te labai daug straipsnių parašęs lietuvių ir anglų kalbomis.

– Iš profesijos aš – psichologas, iš pašau-kimo – žurnalistas. Jokių išskirtinių studijų nebaigiau, bet man tai patiko, lavinau save, apsižiūrėjau, kad žmonės mane skaito, prieš septynerius metus gavau už tai premiją. O dabar į Lietuvą mane parsivarė.

– Parsivarė, nes skyrė premiją už viso gy-venimo nuopelnus mokslui, jo sklaidą. Ku-ris pasiekimas jums pačiam svarbiausias?

– Į Ameriką atvažiavau beveik keturioli-kos. Pradėjau dirbti fabrike po 50 valandų per savaitę. Pamelavau, kad man 16, jog priimtų. Dokumentų niekas netikrino. La-bai sunku buvo, grįždavau iš darbo, nieko negirdėdavau – triukšmas fabrike apkur-tindavo. Trūko dvejų metų iki gimnazijos baigimo, bet mesti darbo nenorėjau, nes išlaikiau mamą ir sesutes.

Draugai darė gerą įtaką – ėjo į normalią, dieninę, mokyklą, o aš nuėjau užsirašyti į vakarinę suaugusiųjų gimnaziją. Sako: per jaunas. Po poros savaičių grįžau į tą pačią raštinę, įkišau galvą – už stalo kita ponia sė-dėjo. Pasakiau, kad man šešiolika. Dvejus metus kas vakarą po darbo važiuodavau

Romualdas Kriaučiūnas gimė 1936 m.

sausio 21 d. Panevėžyje. 1944 m. pasi-

traukė į Vokietiją, 1949 m. išvyko į JAV.

Roosevelto universitete baigė magist-

ro studijas, Vašingtono universitete –

doktorantūrą, įgijo klinikinio psichologo

specialybę. Tapo Mičigano valstijos

universiteto profesoriumi.

Jis sumanė, įsteigė ir valdovavo profesi-

nei psichologijos internatūros progra-

mai, 1979 m. gavusiai Amerikos psicho-

logų sąjungos akreditaciją visoje šalyje.

Svarbiausi R.Kriaučiūno moksliniai dar-

bai – iš atminties distrakcijos ir amžiaus

santykio, vyresnio amžiaus žmonių

depresijos ir savižudybių, vidutinio am-

žiaus krizių ir jų įveikimo galimybių.

Už ilgametę veiklą lietuviškoje žiniask-

laidoje 2005 m. gavo JAV Lietuvių

bendruomenės tarybos premiją.

Dosjė

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Mokslas | 13

į mokyklą. Dar užsirašiau į komercinio meno kursus. Neturėdavau nei laisvų va-karų, nei savaitgalių, su šeima pasimatyda-vau iš ryto. Kai baigdamas gimnaziją užli-pau ant scenos, man tai buvo didžiausias pasiekimas. Visi kiti pasiekimai mano gyve-nime, palyginti su šiuo, buvo niekas.

Dar laimėjimas buvo, kai buvau kariuo-menėje apgyvendintas 16 000 kareivių ba-zėje. Ką tik iš laivo išlipęs, angliškai dar gerai nešnekėjau, bet mane išrinko visos bazės mėnesio kareiviu!

– Labai daug savo gyvenimo valandų skyrėte darbui. Gal ne tokie ir menki likę pasiekimai?

– Taip, verčiau senus kalendorius ir gal-vojau: negi tiek visko dariau? Kiekviena minutė buvo užpildyta. Aktyviai dalyvavau

įvairioje veikloje: buvau Kurčiųjų ir neby-lių sąjungos pirmininkas, lietuvių jaunimo stovyklos „Dainava“ tarybos pirmininkas, daug dirbau su Ateitininkų organizacija – nemažai laiko aukojau savanorystei.

Esu labai produktyvus. Viską, ką esu pa-rašęs – apie 1500 straipsnių, dedu į aplan-kus. Statistika, mokslas, psichologija, po-litiniai įvykiai – viskuo domiuosi.

– Papasakokite apie savo darbą Neįgalu-mo nustatymo tarnyboje.

– Tai didelė pramonė. Lietuvoje atitikmuo būtų „Sodra“. Į mano specifi ką įeina proti-nio neįgalumo nustatymas.

Aš pirmas peržiūriu bylas, nustatau, ar žmonių ligos atitinka įstatymo numaty-tus straipsnius.

Maždaug 30 proc., mano manymu, būna verti gauti neįgalumo pašalpą. Pasitaiko apsimetėlių.

Per 22 metus per mano rankas perėjo pora milijardų JAV dolerių. Labai didelė atsako-mybė, o per valandą tenka dvi bylas apsvars-tyti.

– Be viso to, remiate dvi Lietuvos kaimo mokyklas, dalyvaujate lietuviškos bendruo-menės veikloje, glaudžiai bendradarbiaujate

su Lietuva. Ar visa tai yra duoklė priversti-nai paliktai tėvynei, ar pagarba, meilė gim-tam kraštui?

– Klausiate tokių dalykų, nors visus ska-tinu nesirūpinti ir neklausti: kodėl. Tačiau paskutiniu teiginiu jūs pataikėte. Yra mei-lė, prisirišimas, pareiga. Tėvai mokytojai buvo, tai turėjo įtakos. Lietuva buvo oku-puota, jautėme pareigą išlikti.

Tą su lietuve žmona bandėme ir sūnums perduoti – visi trys baigė šeštadieninę lietu-vių mokyklą, kalba, rašo lietuviškai. Vienas sūnus vedė lietuvę. Lietuvoje! Ten jiems gimė sūnus. O Amerikoje įsisūnijo lietu-vį berniuką.

– Pirmasis jūsų apsilankymas Lietuvoje

buvo po daugelio metų, prasiskleidus gele-žinei uždangai – 1988-aisiais, praėjus vos dienai, kai Gedimino pilyje suplevėsavo tris-palvė. Kokie jausmai tada užplūdo?

– Apsistojome „Lietuvos“ viešbutyje, at-vykome vakare, tamsu. Ryte pirmas vaiz-das – trispalvė. Šiurpas nukrėtė. Ir dabar krečia, kai pasakoju.

Atėjo laikas Lietuvos himną giedoti. Galvojau, kad minia nemoka – taip ne-drąsiai, beveik niūniuodama, dairėsi kaž-ko. Galiausiai įsidrasino ir užtraukė. Tai neužmirštama.

Kai ruošiausi išvykti iš Vilniaus į Ameriką pro Maskvą ir teko dėl rūko važiuoti trau-kiniu, nepažįstami žmonės man į kišenes pradėjo kažką kišti. Sako: prašome į Vaka-rus išsiųsti laiškus.

Tai buvo desperatiškas žmonių noras savo mokslinius straipsnius paskelbti pa-sauliui, nes jiems to padaryti neleido so-vietinė valdžia.

R.Kriaučiūnas:

„Per 22 metus per mano rankas perėjo pora milijardų JAV dolerių.“

R.Kriaučiūnas

iš profesijos –

psichologas, iš

pašaukimo –

žurnalistas.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.16 | Sportas

Viktorija Vosyliūtė/KTU „StartupSpace“

Pasaulinės verslo rinkos tyrinėtojas Bowei Gai po kelių savaičių viešės Lietuvoje. Renginyje „Silicon Valley comes to the Baltics“ jis skaitys pranešimą apie pasaulio „startup“ tendencijas.

Renginio organizatoriai šnabždasi, kad

šis žmogus į Lietuvą atvyksta ne tik nemo-

kamai dalytis žiniomis su visais norinčiais,

bet ir tirti Baltijos šalių rinką.

Todėl gali būti, kad jau greitai iš žino-

mo analitiko išgirsime, ką reikėtų daryti,

kad verslas, pradėtas vien nuo idėjos ir ke-

lių grašių kišenėje, būtų sėkmingas mūsų

regione. O kol kas su B.Gai kalbamės apie

pasaulines „startup“ tendencijas.

– Kokios dažniausiai pasitaikančios pra-dedančiųjų verslininkų klaidos?

– Mano nuomone, pati didžiausia klai-

da – nedaryti klaidų. Klaidos neišvengia-

mos, kai pradedamas naujas verslas.

Verslininkai neturėtų bijoti daryti klai-

dų. Be to, kiekviena klaida – tai galimybė

įgauti vertingos patirties. Taigi kuo dau-

giau klaidų padarysite, tuo greičiau būsite

pasiruošę valdyti verslą.

– Kurios šalys labiausiai tinka pradėti verslą? Kokiame pasaulio kampelyje geriau-siai įsisavinamos beprotiškos idėjos?

– Istoriškai Silicio slėnis (JAV) buvo ir

yra pati sėkmingiausia vieta pradėti verslą.

Tačiau yra daugybė kitų miestų, kuriuose

tampa populiaru atidaryti naują įmonę.

Pavyzdžiui, Niujorkas, Londonas, Pekinas

ir kiti miestai taip pat labai imlūs „startu-

p‘ams“.

Galbūt atsitiktinumas, tačiau tie mies-

tai, kuriuose palanku pradėti verslą, daž-

niausiai yra ir tie, kuriuose geriausiai pri-

imamos pačios beprotiškiausios idėjos,

tolerantiškai reaguojama į nesėkmes.

Ateinančius aštuonis mėnesius ketinu

keliauti aplink pasaulį ir geriau pažinti

skirtingas verslo „startup‘ų“ kultūras. Keti-

nu parengti ataskaitą apie skirtingas naujų

verslų ekosistemas.

– Ar galėtumėte išskirti kelis Jums įdo-miausius „startup‘us“?

– Pačius įdomiausius „startup‘us“ pri-

skirčiau vadinamajai „bendro sąnaudų

naudojimo“ kategorijai, kai žmonės dalijasi

savo nenaudojamais ištekliais su kitais.

Pavyzdžiui, bendrovė „Airbnb“ leidžia

nuomuoti savo negyvenamus namus tar-

si viešbučio kambarį. Panašios įmonės

(„Uber“, „Sidecar“, „Lyft“) siūlo išnuomo-

ti savo nenaudojamą automobilį kitiems

arba kartais pačiam tapti taksistu.

Aš  myliu šiuos „startup‘us“ todėl, kad

jie yra ne tik smagūs, bet ir daro pasaulį

geresniu.

– Kokį patarimą galėtumėte duoti jau-nam verslininkui, norinčiam pradėti verslą Baltijos šalyse?

– Surasti savo stipriausias vietas ir jas

išnaudoti.

– Kiek reikia investuoti, norint pradėti „startup“ verslą?

– Per pastaruosius penkerius metus

smarkiai krito visos verslo infrastruktū-

ros kainos. Šiuo metu norintiems pra-

dėti „startup“ verslą nereikia turėti daug

pinigų. Pavyzdžiui, labiausiai gerbiamas

pasaulyje „YCombinator“ fondas idėjų

įgyvendinimui skiria nuo 14 iki 20 tūkst.

dolerių. Tokios sumos visiškai pakanka

pradėti verslą programinę įrangą kurian-

čioms kompanijoms.

Buvęs „Apple“ inžinierius B.Gai: „Kuo dažniau klysite, tuo greičiau pasiruošite valdyti verslą“

„Kiekviena klaida yra galimybė įgauti vertingos patirties. Taigi kuo daugiau klaidų padarysite, tuo greičiau būsite pasiruošę valdyti verslą.“

Bowei Gai. Asmeninio arch. nuotr.

Futbolą į krepšinį išmainęs bankininkas Vladimiras Romanovas iš šalies stebi, kaip merdi paskutinis jo buvusios imperijos klubas – legendinis Škotijos Edinburgo „Hearts“, kurį gali ištikti žlugusių „FBK Kauno“ bei Minsko „Partizan“ (Baltarusija) likimas.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Gera dovana prieš Kalėdas futbolo aistruo-liams – į galvą įremtas pistoletas. Taip liūd-nai ironizavo buvęs „Hearts“ saugas Pau-las Hartley, perskaitęs klubo kreipimąsi į aistruolius, kurių prašoma skubios fi nan-sinės pagalbos.

Atrodo, kad prieš septynerius metus pa-skelbta revoliucija baigiasi triuškinamu pralaimėjimu – jei kitą savaitę nebus ap-mokėta 450 tūkst. svarų sterlingų sterlin-gų sąskaita, lapkričio 17-oji gali tapti 1874 metais įkurto „Hearts“ laidotuvių data.

Prabanga – jau istorijaRomanovo revoliucija. Taip 2005 metais škotų žiniasklaida pakrikštijo Kauno vers-lininko atėjimą į ties bankroto riba atsidū-rusį futbolo klubą. Tada naujasis savininkas svaičiojo apie būsimą pergalę UEFA čem-pionų lygoje. Dabar jis ieško būdų atsikra-tyti „Hearts“ akcijų.

Jau pirmą sezoną mecenato iš Lietuvos komanda pateko į Čempionų lygos atran-kos turnyrą. Dabar V.Romanovo samdytas klubo direktorius kalba apie tai, kad žaidėjų algų biudžetas turėtų sumažėti iki 3,5 mln. svarų sterlingų, bet aistruoliai džiaugtųsi, jeigu tai būtų vienintelė rūpestį kelianti ži-nia – „Hearts“ skolos tarsi tarakonai į vie-šumą lenda iš visų kampų, o klubo atsto-vų noras, kad jas apmokėtų kas nors kitas, matomas vis aiškiau.

Nedaugelis komandos gerbėjų dabar prisimena prabangų 2006–2007 metų se-zoną, kai V.Romanovas leido sau mokėti

žaidėjams 12,5 mln. svarų sterlingų algų.

Tokio švaistymo me-tas – istorija, kuri kažin

ar kada nors pasikartos „Tynecastle“ stadione. Buvo laikai, kai V.Roma-

novas užsakinėdavo „Hearts“ rungtynių televizijos transliacijas

tik todėl, kad negalėdavo nuvykti į Škotiją. „Vlad‘s TV“ (Vlado televizija) –

tokiomis antraštėmis iš turtuolio įgeidžių tada šaipėsi Edinburgo žiniasklaida. „He-arts“ savininkas būriais nuomojo klubui žaidėjus iš savo valdomo „Kauno“, kad, pasak gandų, mokesčius galėtų mokėti ne britų salose, o Lietuvoje. Ir iš šio fakto ško-tai mėgo pasijuokti.

Prisijuokė. Algas žaidėjams „Hearts“ vė-lavo mokėti dešimt iš pastarųjų dvylikos mėnesių. Klubas bylinėjasi dėl 1,75 mln. svarų sterlingų nesumokėtų mokesčių, o šią savaitę „Hearts“ paskelbė ultimatumą, kuriuo prašo skubios aistruolių pagalbos.

„Hearts“ skolos siekia 22 mln. svarų ster-lingų – maždaug tiek pat, kiek buvo tada, kai V.Romanovas perėmė klubo valdymą. Paprašyti sumokėti beveik pusę milijono svarų sterlingų, klubo aistruoliai viešai dis-kutuoja: ar tikrai tik tiek? O gal netrukus teks išgirsti apie naujas skolas?

Tik pradžia buvo geraPrieš septynerius metus „Hearts“ gerbėjai buvo pasirengę nešioti V.Romanovą ant rankų. Gelbėtojas iš Lietuvos ne tik perėmė

klubo skolas, bet ir atšaukė buvusių vado-vų planus parduoti „Tynecastle“ stadioną.

Komanda, sustiprinta legionieriais – če-kais Rudi Škacelu, Romanu Bednaru, lietu-viais Edgaru Jankausku, Deividu Česnaus-kiu, Sauliumi Mikoliūnu – skynė pergales. Ekscentriško savininko išsišokimus, pavyz-džiui, sprendimą atleisti trenerį George‘ą Burley tada, kai komanda tvirtai pirmavo Škotijos „Premier“ lygoje, aistruoliai, nors ir niurnėdami, atleisdavo.

Bet atėjo 2008-ieji ir pasaulinė ekonomi-kos krizė. „Hearts“ caro, tuo metu jau išgy-vendinusio iš klubo ir vykdomąjį direkto-rių Philą Andertoną, ir prezidentą George‘ą Foulkesą, kuris, beje, buvo pagrindinis klu-bo perdavimo V.Romanovui iniciatorius, rūmų slenkstį peržengė sumaištis ir pir-mieji panikos požymiai.

„Hearts“ teko veržtis diržus. Klubas at-sisakė geriausiai apmokamo savo žaidėjo Mauricio Pinillos, kurio sąskaitą kiekvieną savaitę papildydavo 12 tūkst. svarų sterlin-gų, ir 9 tūkst. svarų sterlingų per savaitę kainavusio Mirsado Bešlijos.

Gali būti, jog netrukus teks konsta-tuoti, kad tai buvo pabaigos pradžia. V.Romanovas, kažkada garsiai rėkęs apie Škotijos futbolo teisėjų ir didžiųjų Glazgo klubų „Celtic“ bei „Rangers“ mafi ją, praė-jusių metų pabaigoje pradėjo kalbėti apie savo atvėsusią aistrą futbolui ir apie norą parduoti „Hearts“.

Pradžiai sirgaliams buvo pasiūlyta įsigyti 10 procentų akcijų, kurių kaina – 1,78 mln. svarų sterlingų.

Futbolo V.Romanovo nebefi nansuojamas legendinis Škotijos klubas maldauja aistruolių pagalbos

Lapkričio 17-oji gali tapti 1874 metais įkurto „Hearts“ laidotuvių data.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Sportas | 17

Lina

--

---

-

-

----

--

-

-

--

--

-

-

-

---

-

-

---

-

-

--

---

-

-

(JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija

Kaip nepasiklysti renovacijos pasiūlymų miške?

archyvo nuotrauka)

Užsk. Nr. 306549

revoliucijos pagiriosGalimi scenarijai„50 milijonų svarų sterlingų“, – kalbėdamas su Rusijos žiniasklaida kainą, kuria verti-na „Hearts“, nurodė klubo savininkas. Esą pusę šios sumos sudaro klubo turtas, kitą pusę – žaidėjų kaina.

Škotų žurnalistas Stuartas Bathgate‘as skaičiavo kitaip: skolos – 22 mln. svarų ster-lingų, akcijos – 18 mln., iš viso – 40 mln. svarų sterlingų. Akcijų kaina paskaičiuota paprastai – V.Romanovo nurodyta dešimties jų procentų vertė padauginta iš dešimties.

Bet dabar Edinburgui svarbiausios ne skaičių su septyniais nuliais kombinaci-jos, o galimi artimiausių įvykių scenarijai.

„Hearts“ direktorius Sergejus Fedotovas teigia, kad vienas jų – pastangos sumažinti

žaidėjų algų biudžetą iki 3,5 mln. svarų sterlingų, tuo pat metu stengiantis išsau-goti svarbiausių futbolininkų branduolį.

Pernai vasarą ekipos žaidėjų algų biu-džetas siekė 8 mln. svarų sterlingų.

Jei S.Fedotovo vizija taptų tikrove, „He-arts“ sirgaliai būtų laimingi. S.Bathgate‘as svarsto ir kitas galimybes. Viena jų – Edin-burgo klubą ištiks „Glasgow Rangers“ likimas.

Daugkartinis Škotijos čempionas po to, kai nesumokėjo 9 mln. svarų sterlingų

mokesčių, o visas savo skolas sugebėjo išpūsti iki 134 mln. svarų sterlingų, atsidū-rė administratorių rankose ir buvo ištrem-tas į ketvirtą Škotijos futbolo divizioną.

V.Romanovo era į „Tynecastle“ atnešė dvi Škotijos taures, čempionato sidabrą, dvi bronzas bei aštuonis sezonus savame stadione, kurių nebūtų buvę, jei kaunie-tis nebūtų ištiesęs rankos merdėjusiam klubui.

Ar to užtenka, kad V.Romanovas išsau-gotų gerą vardą Škotijoje?

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.18 | Istorija

Vėlyvo vakaro tyla, kurios spengimą galima išgirsti tik tokiuose Dievo pamirštuose miesteliuose kaip Rynas. Sėdžiu Kryžiuočių ordino pilies, lenkų verslininko už 25 mln. zlotų paverstoje 170 vietų 4 žvaigždučių viešbučiu su baseinu, kuris kažkokiu stebuklingu būdu įspraustas tarp XIV a. mūrų, trečiojo aukšto celėje, įvardytoje kambariu Nr. 309.

Rimvydas Valatka„15min“ spec. korespondentas, Geldapė–Rynas–Varmės Lidzbarkas

Pilis, kurioje gyveno Vytautas DidysisGal kaip tik čia, o gal kažkur aukščiau prieš 630 metų, nukišęs tikrąsias mintis po pro-tingo perbėgėlio kauke, vakarus su kry-žiuočių komtūru leido Vytautas Didysis –

ne pačiu didžiausiu savo gyvenimo metu? Gal po šiuo skliautu su kunigaikštiene Ona po vakarienės žvelgdavo kažkur į tolius – kaip tuomet atrodė – amžiams prarastą Trakų pilį?

Gal kaip tik Ryno pilyje, išmūrytoje ant kalvos tarp dviejų ežerų, kuriuos jungia kryžiuočių iškastas kanalas, Vytautą, pa-bėgusį iš Jogailos nelaisvės Krėvoje, kai,

persirengusį Onos tarnaitės drabužiais ir pasmerkusį nelaimingą mergaitę mirti ant pagalbinio istorijos aukuro, ir atstumtą se-sers Danutės svainio, Mozūrijos didžiojo kunigo Jonušo, priėmė Konradas Zöllne-ris von Rotensteinas. Naujasis Kryžiuočių ordino magistras, pakeitęs ką tik mirusį Winrichą von Kniprode, kuriam šie rūmai buvo tokie artimi.

Dabar Ona Sudimantaitė Ryno viešbu-tyje – viena garbingiausių personų. Kuni-gaikštienės Onos vardu pavadinta ir kon-ferencijų salė, ir SPA.

Jei ne elektros šviestuvai, asfaltuota Ryno aikštė ir kičinės iškabos „Taverna u Konrada Valenroda“ ar „Bar Komtura“, sakytum, eina į pabaigą XIV amžius, o di-džiojoje pilies menėje, kur kabo du puikiai išausti Vyčiai, pirmyn atgal vaikšto tas pats W. von Kniprode ar Konradas von Wallenro-de‘as – vienas pirmųjų Ryno valdytojų. Tas pats, kurį Adomas Mickevičius aprašo poe-moje „Gražina“. Tas pats, kuris 1390-aisiais pakeis mirusį Z. von Rotensteiną ir turės išgerti antrosios Vytauto išdavystės taurę.

Nors W. von Kniprode nebuvo labai ka-ringas – labiau skatino žemdirbystę ir pre-kybą, – vis dėlto mes, lietuviai, jam sąskaitą galėtume išrašyti padorią – už nuniokotas Raseinių, Ariogalos ir Gaižuvos žemes, su-griautą Kauno, amžiams sudegintą Veliuo-nos pilį.

Tai W. von Kniprode 1380-ųjų gegužės 31-ąją, po keturių dienų medžioklės, ku-rioje dalyvavo Jogaila ir Vytautas, su Jo-gaila pasirašys slaptą Dovydiškių sutartį, kuri kryžiuočiams padės ilgam sukiršinti Gediminaičius, ir prasidės Lietuvoje didy-sis brolių karas.

Ar likome skolingi W. von Kniprode? Jis 1370 metais vos ne vos atrėmė Algirdo ir Kęstučio puolimą Semboje. Vytautas 1377 metais buvo užėmęs Įsruties pilį, Kęstutis sugriovė Ekersbergo. Prieš pat savo ir W. von Kniprode mirtį, o mirs jie beveik vienu metu, Kęstutis dar spės nusiaubti Vėluvos, Tepliavos, Fridlando, Altenburgo apylin-kes ir pasieks Alnos bei Priegliaus kran-tus. Ėmėme šias pilis, ir dar kaip ėmėme.

Kur baigiasi Lenkija ir prasideda PrūsijaKas mums, lietuviams, šiandien yra Prūsi-ja? Dažnam – tik ta žemės dalis, kuri vienu bjauriausių pasaulyje politinių sandėrių atiteko Rusijai ir vadinama Kaliningrado sritimi. Bet tai tik pusė Prūsijos. Antroji pusė – Lenkijoje.

Kur baigiasi Lenkija ir prasideda Prūsija? Ten, kur pasirodo paplentės medžiai, rašo čia gimęs ir vis sugrįžtantis vokiečių žurna-listas Wolfas von Lojewski, knygoje „Mano tėvynė, tavo tėvynė“ pabandęs įamžinti tai, ko nebėra. Visi Rytų Prūsijos keliai buvo apsodinti medžiais. Tebėra. Bent vienas

Varmijos kronikos: nejau ir mes tas pilis ėmėme?

Žvelgiant iš pilies aukštybių pro celės langą į apmirusį tylintį Lenkijos užkampio miestelį, sunku patikėti, kad čia kažkada virė didžioji Europos politika.

Rynas toli nuo didžiųjų

turistų srautų, bet

jo viešbutis beveik

visada pilnas.

„Ryn“ viešbučio nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

dalykas tapo nepavaldus Josifui Stalinui. Vokiečių, o su jais ir liuteronų mozūrų bei lietuvininkų Varmijoje jau nerasi, o pake-lių medžiai liko – saugo buvusios Prūsijos tvarkos likučius.

Varmė – buvusi Mažosios Lietuvos žemė, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose besibaigianti ties Notanga ir Barta. Dabar tai – Varmijos Mo-zūrų vaivadija, kurios plotas – 24 191 kv.km, o gyvena joje 1,43 mln. žmonių.

Didžiosios politikos atšvaitasLietuvoje neturime nė vieno viešbučio, kuriame būtų miegojęs Vytautas Didysis, o Rynas turi. „Ryn“ rinkodaros vadovė Bar-bara šypsosi: norite paklausti, ar tokioje skylėje, kaip Rynas, kada nors viešbutis būna užimtas?

Vakar nebuvo nė vieno laisvo kambario, šypsosi Barbara, kurios tėvai gimė ir gyve-no Vilniuje. Iš kur? Konferencijos, rusai iš Karaliaučiaus atvažiuoja, latvių būna, o ir vienas kitas lietuvis užsuka.

Kaip tada, kai Vytautas atbėgo, susipy-kęs su pusbroliu, didžiuoju kunigu Jogai-la, su kuriuo po dešimtmečio karų ir klastų vėl draugiškai valdys ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją bei tvarkys pusę Europos.

Keista naktis turėjo būti. O gal pavaka-rys. Pagonys kryžiuočių pily prieglobsčio prašosi. O vis tiek reikia priglausti žirgus, pagonių riterius ir jų valdovą, lovas kloti. Didžioji politika ir Kristaus riteriams ne-palikdavo didelio pasirinkimo.

Žvelgiant iš pilies aukštybių pro celės langą į apmirusį tylintį Lenkijos užkampio miestelį, sunku patikėti, kad čia kažkada virė didžioji Europos politika.

Pilis, kurioje vaidenasiUž kelių kilometrų nuo Ryno, Eikamedžio pilyje, vadintoje tai Eichmedieno, tai Nako-miady, nelygu, kas viršų turėjo šiose daug kraujo – prūsų, lietuvių, jotvingių, mozūrų, lenkų, vokiečių ir riterių iš visų pasaulio pasviečių – sugėrusiose žemėse, sako, iki šiol vaidenasi du ordino riteriai kryžiumi pažymėtais apsiaustais ir juodoji dama, o kai kada prie pilies privažiuoja karieta be vežėjo, traukiama keturių juodų žirgų.

Kas liko iš praeities Ryno pilyje? Du LDK herbai, Jogailos salė, Vytauto salė ir Onos salė. Svečiai iš rusiško Karaliaučiaus šveičia sriubą su vėžių kojelėmis, laukia karališkos

veršienos nuga-rinės ir riešutų krembriulė.

Prūsai nadruviai ir galindai ilgai laikė šias žemes, keldami siaubą – kartu su lietu-viais – apsikrikštijusiems mozūrų kunigaikščiams, kol šiems trūko kantrybė ir jie pasi-kvietė Kryžiuočių ordiną, po pralaimėjimų Palestinoje likusį be darbo.

Ant mūsų, baltų, galvų.

Heilsbergas – Varmės LidzbarkasDar vienas prūsiškas miestelis, dar vienas viešbutis, dar viena gremėzdiška vidu-ramžių liekana, pilna viduramžių dvasios, o gal ir dvasių – Varmės Lidzbarkas –buvusi vokiečių Heilsbergo pilis.

Daugiau kaip keturis amžius joje gyveno Varmijos vyskupai, čia triūsė pats Mikoła-jus Kopernikas. Vieno iš vyskupų – rašy-tojo ir enciklopedininko Ignacy Krasickio

(1735–1801) – vardu ir pavadintas keturių žvaigždučių viešbutis.

Pro langą matyti, kaip Simsarnos upelis įteka į Lyną – vokiškai Alną. Ta pati Alna, kurią prieš savo mirtį siaubdamas ordi-no žemes buvo pasiekęs Kęstutis. Kiek

toliau į šiaurės rytus dar viena lietuviška istorijos rakštis –

Barštynas. Jame stovėju-sią pilį po antrojo pabė-

gimo pas kryžiuočius buvo gavęs valdyti

Vytautas. Nejau iš tiesų tas

pilis ėmėm? Mo-zūrų ir kryžiuočių žemes siaubėme ir atsiprašyti ne-galvojome? Lenda

romantiškas pasidi-džiavimas – pramai-

šiui su praradimų su-vokimu giedrą rudens

dieną stovint ant 308 met-rų aukščio Totorių kalno. Čia

įrengtas restoranas su besisukan-čiomis, kaip Vilniaus televizijos bokšte, grindimis, ir nuo kurio matyti Geldapė.

Buvusiame Mažosios Lietuvos apskri-ties centre Geldapėje, kuri baisiai sugriau-ta ir per Pirmąjį pasaulinį karą (85 proc. namų), ir ypač barbariškai suniokota per Antrąjį, kai miestelį vandališkai naikino raudonųjų ordos, išlikusiose vokiečių ka-pinėse stovi paminklinis akmuo: „Atminti šešiolikai kartų vokiečių piliečių, dirbusių Geldapės mieste ir apskrityje“.

Apie lietuvius nekalba joks akmuo. Ištirpome dar anksčiau. O juk buvome. XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje 9 Geldapės mokytojai buvo lietuvninkai. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčioje iki pat XIX a. pabaigos laikytos vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis.

Civilizacinio pralaimėjimo pradžia – čia?Egzistencinę kovą pralaimėjome būtent čia, nors dar ne kartą su ginklu ėjome į šias žemes ir lipome ant tų pilių, nepaisydami nieko. Nelaiminga žemė.

Kaip atrodytų Lietuva, jei būtų įvykdytas didysis Algirdo ir Kęstučio politinis impe-ratyvas? Pateiktas 1358 metais Šv.Romos imperatoriaus pasiuntiniams kaip Lietu-vos krikšto sąlyga, – atiduoti Lietuvai sritis nuo Mozūrijos sienos palei Alę, pavande-niui Priegliumi iki Aistmarių vakaruose, žemes iki Dauguvos žiočių šiaurėje, įskai-tant tokius miestus kaip Karaliaučius, Me-melis ir Ryga.

Tada sujungus į vieną valstybę ne tik lie-tuvių ir žemaičių, bet ir prūsų, kuršių bei latvių žemes, kiek šiandien tokioje Lietu-voje galėtų būti gyventojų – aštuoni, de-šimt, o gal ir 15 milijonų? Istorija nepriima romantiško „o kas būtų, jeigu būtų“. Po Torūnės taikos 1466 metais čia kėlėsi len-kai. Po 1709-ųjų maro ir bado – iš Austrijos išguiti Zalcburgo protestantai.

Prūsai nugalėti, sunaikinti ir asimiliuoti vokiečių. Lietuviai nutautinti vokiečių ir

kartu su tikraisiais vokiečiais nuga-lėti, išprievartauti, išvaryti. Vilko

vaikai. Praėjusio laiko simbolis – ap-

leistos liuteronų kapinės pačia-me Ostrudos miesto centre. Su nuvirtusiais metaliniais kryžiais ir įdubusiais antkapiais. Per vieną

dieną visų čia mirusių ir suguldytų vokiečių artimųjų neliko.

Po 1945-ųjų Varmijoje apgyvendinti ukrainiečiai ir Lvovo bei Vilniaus len-kai. Taip pat brutaliai išvaryti ir pakelti

iš žemių, kuriose jie ir jų protėviai gy-veno per amžius.

Nugalėjo ne prigimtinis Algirdo ir Kęs-tučio, o imperinis J.Stalino imperatyvas. „Ryn“ viešbučio rinkodaros vadybinin-kės Barbaros tėvas – iš Vilniaus Trembic-kos gatvės. Kažkur šalia Kalvarijų turgaus. Mūsų vertėjos Marianos Holubowskos tė-vai – iš Salininkų. Abi dabar olštynietės – gyvena buvusiame Alenšteine.

Rešlis. Rynas. Varmės Lidzbarkas, Ostru-da, Gižickas. Vietos, kur gatvėmis vaikštan-tys žmonės atrodo šiek tiek netikri. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje, Rusnėje ar Bismar-ke – Žalgirių kaime. Ne ką laimingesni už tuos, kurie buvo iš čia išvaryti.

Varmija – tiek kartų keitusi miestų pa-vadinimus, valsčių ir vyskupijų ribas. Pra-važiuoji Skaisgirius, Dubininkus, Žydkie-mį, Geldapę. Ir daug kitų -kiemių. Kažkur į šoną – ir rašytojo Siegfriedo Lenzo išgar-sinti Suleikiai. Pasidžiaugi, kad lenkai – ne taip, kaip rusai – po karo pavadinimų taip drastiškai nekeitė.

Daugumos garsiųjų vokiečių šeimų nuo-savybė buvo įgyta XV–XVI a., kai jų protė-viai traukė į rytus, siūlydami savo paslau-gas kryžiuočiams.

Vėliau jų palikuonys tarnavo tai lenkų, tai lietuvių, tai Prūsijos valdovams. Puolė šį kraštą ir švedų, ir rusų armijos, bet Ryt-prūsių dinastijos kone penkis šimtmečius čia buvo nuolatinis dydis. Grafai samdė-si geriausius architektus ir lenktyniavo puošdami kraštą.

Ko jau ko, o pilių ir dvarų čia netrūko. „Kiekvienas, turintis žemės, tiesiog ne-

sitraukdavo iš savo sklypo, nesvarbu, kas tuo metu valdė Rytų Prūsiją ar jos dalis. Tautybė neturėjo didelės reikšmės“, – kny-goje apie prarastą kraštą rašo grafi enė Ma-riona Donhof. Kol vieną dieną visi buvo pakelti ir nuvaryti nuo žemės.

Ryšys su žeme nutrūko. Siela neteko ro-jaus, jei prisiminsime, kad iš šalia esančio Morongo gimęs fi losofas Johannas Gottf-riedas Herderis (1744–1803) sakė, kad tau-tos irgi turi sielą.

Praėjus 67 metams po žiauriausio Euro-poje karo, jį išgyvenusios tautos pradeda svarstyti – ir tai nedrąsiai – ar tai, kas įvyko po karo, nebuvo dar baisiau? Kaip tai pa-vadinti, su kuo lyginti? Kai griuvo Romos imperija, Europa išgyveno tautų krausty-mąsi. Prieš numanomą dabartinės Euro-pos netolimą griūtį Vidurio ir Rytų Europa išgyveno tautų perkraustymą. Kur dabar Varmijoje gyvenusių tautų sielos?

Kryžiuočių pilis Ryne atsako tobula tyla. Praradimai formuoja mūsų santykius su tėvyne? Dar formuoja?

Istorija | 19

kl

v

uk

VARMIJOS REGIONAS

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

ė mi etu-usiems čiams, kol

toliau į šiaurlietuvišk

Barštysią p

gib

dšiu

vokidieną s

rų aukščio

Varmės Lidzbarko pilyje triūsė

pats Mikołajus Kopernikas.

R.Valatkos nuotr.

Dievo užmiršto Ryno miestelio centre –

prabangiu viešbučiu virtusi pilis, kurioje

glaudėsi Vytautas Didysis.

R.Valatkos nuotr.

2012 m. lapkričio 9 d. | DU RATAI

Dviračių kultūra: renginių gausu ir Lietuvoje, ir svetur

Ne pirmus metus vykstantį „Velomaratoną“ gali-ma vadinti masiškiausiu dviračių renginiu Lietu-voje. Jame suteikta galimybė dalyvauti visiems: sportininkams ir mėgėjams, suaugusiems ir vai-kams. Reikalavimai, kuriuos organizatoriai ke-lia dalyviams, nesunkiai įvykdomi: reikia turėti techniškai tvarkingą dviratį, renginio metu dėvėti šalmą, laikytis saugaus važiavimo principų ir iš anksto užsiregistruoti. 2012 m. rugpjūčio 25 d. vyko trečiasis „Velomaratonas“. Jis sulaukė dvigubai daugiau dalyvių, nei prieš metus – pedalus mynė net 7500 žmonių. Jame dalyvavo ne tik į Vilnių atvykę kitų miestų gyventojai, bet ir nemažai svečių iš užsienio. „Iki šiol Lietuva tikrai nebuvo mačiusi tiek daug dviratininkų vienoje vietoje. Gal netrukus galėsime vadintis ne tik krepšinio, bet ir dviračių šalimi“, – iškart po renginio kalbėjo vienas iš jo organizatorių Benediktas Vanagas.

Planai: 2013 m. Velomaratonas Vilniuje vyks rugpjūčio 25 d., sekmadienį. Plačiau: www.velomaratonas.lt

Kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje šiemet balandžio 22 d. – gegužės 5 d. vykęs renginių cik-las atidarė dviračių sezoną.

Kaip teigė organizatoriai, šios savaitės tikslas buvo pademonstruoti miesto gyventojams, kokia plati ir turininga gali būti dviračių kultūra, o taip pat padrąsinti visus dažniau važinėti po savo miestą dviračiais. Rygos dviračių savaitėje buvo laukiami visi, kad ir kokius dviračius beturėtų – miesto, kalnų ar sportinius.

Daugiau informacijos - www.velonedela.lv.

Tai – originalus festivalis, kurio idėja 2009-ųjų sausį gimė Didžiojoje Britanijoje. Tai ne bet koks, o rafinuotas ir stilingas pasivažinėjimas dviračiais. Festivalio dalyviai turi dėvėti tvido kostiumus ir, pageidautina, važiuoti retro stiliaus dviračiais. Paprastai šio pasivažinėjimo maršrutas Londone driekiasi pro žymiausias miesto istorines vietas.

Daugiau informacijos - http://tweedrun.com

„Kritinė masė“ (angl. „Critical Mass“) – visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija. Jos metu žmonės dviračiais ar kitu savaeig-iu transportu važinėjasi miestų gatvėmis. Pirmasis toks važiavimas įvyko 1992 m. rugsėjo 25 d. San Franciske (JAV). Šiuo metu tai vyksta daugiau kaip 300 pasaulio miestų.

Didžiausiuose pasaulio miestuose į akciją pa-prastai susirenka daugybė dviratininkų ir jie ties-iog važiuoja per miestą, taip parodydami kitiems eismo dalyviams, kad dviratis taip pat puiki trans-porto priemonė, kuri neteršia oro, nekelia triukšmo ir nesudaro eismo spūsčių.

„Kritinė masė“ oficialiai neturi nei neturi vadovų, nei jokių varžymosi elementų.

Į Lietuvą „Kritinė masė“ atkeliavo 2005 m. gegužę, pirmasis važiavimas įvyko Vilniuje. Nuo 2006 m. pavasario „Kritinės masės“ žygiai prasidėjo ir Kaune, 2008 m. kovą – Klaipėdoje, rugpjūtį – Panevėžyje, 2009 m. gegužę – Šiauliuose.

Plačiau: http://criticalmass.wikia.com/wiki/List_of_rides (šiame interneto puslapyje puslapyje jūs rasite pasaulio miestų, kuriuose vyksta Kritinės masės važiavimai, sąrašą).

“Velomaratonas” (Vilnius)

„Dviračių savaitė” (Ryga)

„Kritinė masė“(pasaulinė iniciatyva, vykstanti ir įvairiuose Lietuvos miestuose)

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ne tik plėtota dviračių infrastruktūra, tačiau ir padaugėjo dviratininkams skirtų renginių – nuo gana nedidelių vietinio lygio iki masinių švenčių su tūkstančiais dalyvių. Jei su dviračiu keliaujate po užsienio šalis, greičiausiai taip pat nesunkiai rasite, kur galima būtų sudalyvauti dviračių kultūros puoselėjimui skirtame ar sporto rengi-nyje. „Du ratai“ plačiau pristato kelias iniciatyvas ir ren-ginius, puoselėjančius saugaus važiavimo dviračiu idėją.

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Festivalis “Tweed Run”” (Didžioji Britanija, Rusija, Japonija)

SAUGUMO PROPAGAVIMAS – IR RENGINIUOSE

2012 m. lapkričio 9 d. | DU RATAI

Dviračių registracija spręs ir vagysčių problemąFaktas, kad Lietuvoje kasmet daugėja dviračių ir jais važinėjančių žmonių, gali tik džiuginti. Tačiau tai kelia ir papildomų rūpesčių – policija perspėja, kad daugėja dviračių vagysčių, nelegaliai įsigytų dviračių perpardavimo atvejų.

Vienas būdų kovoti su šiomis problemomis – Lietu-voje kuriama dviračių duomenų bazė. Apie šią idėją ir jos įgyvendinimą kalbamės su Lietuvos dviračių verslo asociacijos prezidentu Algimantu Paulikaičiu.

– Kas paskatino Lietuvoje sukurti dviračių duomenų bazę?– Galima įvardinti tris pagrindines problemas, kurios

paskatino sukurti tokią duomenų bazę. Pirmiausia – tai sparčiai augantis vagysčių skaičius ir dviratininkų nepa-sitenkinimas šia situacija. Antra – klestintis šešėlinis dviračių verslas. Trečioji problema kiek kitokio pobūdžio. Tai – duomenų apie dviračių parką trūkumas, o šie duome-nys labai reikalingi planuojant ir įgyvendinant dviračių infrastruktūros plėtros programas.

Žinoma, kiekviena iš šių problemų turi savo istoriją ir egzistavimo priežastis. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad dviračiai vis labiau tampa ne tik pramogos atributu, bet ir rimta transporto priemone. Didėjantis dviračių popu-liarumas didina ir ilgapirščių domėjimąsi šia transpor-to priemone, kuri nėra registruojama ir kurią pavogus lengva parduoti. Tai ne tik piktina dviračių mėgėjus, bet ir daro neigiamą įtaką dviračių parko jaunėjimui – žmonės baiminasi pirkti naujus, brangesnius dviračius. Kita vertus, ši problema neatsiejama su didėjančiu šešėliu dviračių versle.

– Kaip panašios dviračių duomenų bazės kuriamos užsienyje? Ar kuriant mūsiškę buvo remiamasi kokiais nors pavyzdžiais?

– Vakarų Europos šalyse dviračių vagysčių preven-cijos klausimais susidomėta ne taip seniai. Jei tiksliau, maždaug nuo 2007 metų. Jokia paslaptis, kad didėjantis emigrantų srautas iš postkomunistinių šalių senajai Euro-pai atnešė nemažai problemų, tarp jų ir dviračių vagystes. Dviračių duomenų bazės–registrai šiuo metu egzistuoja Anglijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Airijoje, Lat-vijoje. Kitose šalyse registrai taip pat arba kuriami, arba dar diskutuojama dėl jų kūrimo. Mes patys mokėmės iš paminėtų šalių, o taip pat – iš JAV ir Kanados.

Reikia pridurti, kad visose šalyse dviračių registravi-mo paslauga yra mokama. Dviračių duomenų bazės sukūrimas – tai ne vienkartinė akcija. Tai nuolat kin-tantis, kasdien gyvas ilgalaikis projektas, kurį admin-istruoja ir aptarnauja tam tikras žmonių skaičius. Taigi, tam reikalingos lėšos.

– Kokios institucijos turėtų bendradarbiauti kuriant tokią duomenų bazę?

– Tarptautinė praktika parodė, kad kuriant tokią duomenų bazę glaudžiai bendradarbiauja vartotojų or-ganizacijos, policijos, valdžios institucijos, verslininkai ir žiniasklaida, nes tai daugiau socialiniai, o ne komer-ciniai projektai.

Mūsų šalyje registrą kuria partneriai – Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Lietuvos dviratininkų bendrija, UAB „EVP International“

mokėjimai.lt sistema, taip pat kviečiame ir žiniasklaidos įmones tapti šio projekto partneriais.

– Kokią realią naudą iš tokios duomenų bazės sukūrimo pajus dviračių savininkai? Ar paslaugos bus mokamos?

– Konkretus vartotojas už tam tikrą minimalų mokestį užregistruos savo dviratį internete www.dviraciu- registras.lt. Tą jis galės padaryti savarankiškai arba pade-dant registratoriui (jų sąrašas bus skelbiamas). Praradus dviratį informacija bus perduodama policijai, visoms dviračių parduotuvėms, taisykloms, taip pat skelbiama socialiniuose tikluose.

Paprastai kalbant, bus „įjungtas“ visas priemonių, padėsiančių gerokai padidinti galimybę surasti dviratį, rinkinys. Ir šių priemonių efektyvumas glaudžiai susijęs su registruotų dviračių skaičiumi – kuo daugiau gyventojų užregistruos dviračius, tuo vagims sunkiau juos bus parduoti.

Be to, vartotojas turės galimybę nemokamai pasitikrinti, ar dviratis, kurį perka, nėra paieškomas Europos Sąjungos šalyse, nemokamai gauti dokumentą, patvirtinantį nuosavybę, praradus tai liudijančius dokumentus, taip pat nemokamai skleisti informaciją apie vagystę.

– Kokie darbai iki šiol jau atlikti įgyvendinant šį projektą ir kada būtų realu turėti jau funkcionuojančią sistemą?

– Galime pasidžiaugti, kad kompiuterinis modelis jau sukurtas, baigiami testavimo darbai. Taip pat paruošta dokumentacija visos sistemos paleidimui. Taigi, planu-ojame, kad startuosime jau gruodžio mėnesį.

– Ačiū už pokalbį!

BFL NUOTR.

• Palikitedviratįnekurnorsužkampyje,tačiaužmoniųmatomojevietoje.

• Palikdamidviratįnetirtrumpamlaikui,prirakinkitejįspecialiatvirtometaloararmuotakilpa(arU-spynomis/U-Lock–taiyraUraidėsformosmetaliniustrypu)beipatikimaspynaprietvirtoirnejudančioobjekto;

• Prirakindamidviratįtvirtinkitejįneužrato,oužrėmo;

• Nevykitedviračiuten,kurnebusgalimybėsjosaugiaipalikti;

• Jeidviratįilgesniamartrumpesniamlaikuipaliekaterūsyje,pagalbinėsepatalpose,sandėliuke,pasirūpinkitedurųsutvirtinimuirpatikimomisspynomis;

• Jeijūsųdviratįvistikpavogė,nedelsdamipraneškitepolicijospareigūnams;

• Jokiubūdunepirkitenaudotodviračioišprivatausasmens,jeinegalitematytiįsigijimodokumentųirįsitikinti,kaddviratisnėravogtas.

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?

LIETUVOJE KURIAMA DVIRAČIŲ

DUOMENŲ BAZĖ LEIS IR GREIČIAU

SURASTI PAVOGTĄ DVIRATĮ, IR

PRIEŠ PERKANT TRANSPORTO

PRIEMONĘ ĮSITIKINTI, JOG JI

NĖRA PAIEŠKOMA KURIOJE NORS

ŠALYJE.

PRIRAKINĘ DVIRATĮ NESAUGIA SPYNA,

GRĮŽĘ GALITE RASTI TIK JO RATĄ ARBA

IŠVIS NERASTI.

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

DVIRATININKO KASDIENYBĖ

BFL NUOTR.

Augantis dviračių populiarumas

didina ilgapirščių domėjimąsi šia

transporto priemone, kuri nėra

registruojama ir pavogus lengvai

parduodama. Tai ne tik piktina

dviračių mėgėjus, bet ir daro

neigiamą įtaką dviračių parko

jaunėjimui - žmonės ima baimintis

pirkti naujus, brangesnius

dviračius.

Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta taksi įmonė „Vilnius veža“ per dvi savo veiklos savaites jau pervežė apie 3 tūkst. vilniečių ir miesto svečių.

„Iš savo klientų sulaukiame daug gerų atsiliepimų, ypač dėl to, kad jie kelionės pabaigoje gauna čekį su informacija, ku-riame pateikiama, kiek kilometrų keleivis nuvažiavo ir kiek už tai reikia sumokėti bei koks vairuotojas jį vežė. Pastebime, kad „Vilnius veža“ taksi paslaugomis vis daž-niau naudojasi tėvai, kurie negali nuvež-ti savo vaikų į mokyklą ir patiki tai mūsų įmonei. Mes taip pat jau įsigijome vaikiš-kas kėdutes ir saugiai galime vežti mažus vaikus“, – sakė įmonės „Vilnius veža“ va-dovas Rolandas Statulevičius.

Taip pat „Vilnius veža“ jau sudarinėja sutartis su įmonėmis, ypač tarptautinė-mis kompanijomis, užsienio ambasadomis, viešbučiais. Bendrovė keleivius veža nau-jais, „Ford C-Max“ (2012 m.) automobiliais.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Vilnius veža“ kol kas neturi savo dispečerinės ir naudojasi taksi dis-pečerinės paslaugomis, prie kurios prisi-jungę dar apie 30 individualia veikla be-siverčiančių taksi vairuotojų. Todėl kelei-viai, paskambinę dispečerei numeriu 1450 arba (8 5) 233 33 37, turėtų pasakyti, ko-kiu taksi nori važiuoti.

VILNIAUS PULSAS

Sostinė paskelbė naujo

10 tūkst. vietų futbolo

stadiono statybos darbų

pirkimo konkursą

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naujo futbolo stadiono, atitinkančio ketvirtosios UEFA kategorijos standartus, statybos darbų pirkimo konkursą.

Pagal šiuos reikalavimus stadionas tu-ri talpinti mažiausiai 10 tūkst. žiūrovų, tu-rėti 500 atskirų vietų svarbiems svečiams.

Taip pat stadione turi būti įrengta 75 darbo vietos žurnalistams ir 75 vietų spau-dos konferencijų salė, 25 vietos komenta-toriams, 2 televizijos studijos, vietos 25 fotografams ir 4 kameroms. Futbolo aikš-tės matmenys turi būti 105 m ilgio ir 68 m pločio.

Viešojo pirkimo konkurso laimėtojas tu-rės suprojektuoti, pastatyti naują, ne ma-žesnį kaip 10 tūkst. vietų, futbolo stadio-ną, įrengti reikalingą stadionui infrastruk-tūrą ir perduoti visiškai įrengtą objektą Vil-niaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Stadiono įrengimo darbai neturėtų tęstis ilgiau nei 3 metus, o išsimokėjimo už pasta-tytą objektą terminas – 10 ir daugiau metų. Naujasis sostinės stadionas bus skirtas fut-bolui, stadiono infrastruktūra taip pat ga-lės naudotis miesto kultūrinių, pramoginių renginių organizatoriai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar šių metų liepą pritarė naujo ketvirtos UEFA kategorijos reikalavimus atitinkančio futbo-lo stadiono statybai Vilniuje.

Per dvi savaites „Vilnius veža“ pervežė apie 3000 keleivių

S.Žiūros nuotr.

Užsk. Nr. 303398

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Gyvenimas | 23

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Po trylikos metų Izraelyje –atgal į Lietuvą. 42 metų Beata Adzgauskas dabar nenorėtų gyventi niekur kitur. Didžiausiu pasiekimu moteris vadina tai, kad svetur gimę ir augę jos vaikai kalba lietuviškai.

1997 metais į Izraelį kaunietė B.Adz-gauskas su vyru Dariumi ir penkerių dukra Karolina iškeliavo tarsi trumpam – tik apsi-žvalgyti. Automobilių pardavimo verslas, kuris anuomet maitino ne vieną apsukrų lietuvį, nesiėjo taip gerai, kaip norėtųsi, todėl prarasti nebuvo ko.

Be to, Izraelyje jau gyveno B.Adzgauskas tėvai, ten buvo įsikūręs ir jos brolis.

„Mano tėvas žydas, mama – lietuvė. Tė-vai išsiskyrė, 1992 metais tėvas išvyko į Iz-raelį, o po dvejų metų įkandin pasekė ir bro-lis. Mama labai skaudžiai išgyveno žinią, kad brolį ten ima į armiją. Ji irgi apsisprendė išvažiuoti, kad būtų arčiau sūnaus“, – prie-šistorę prisiminė B.Adzgauskas.

Artimųjų ilgesys ir geresnio gyve-nimo paieškos iš Lietuvos išginė ir B.Adzgauskas šeimą. Išvykę be konkre-taus plano, svečiame krašte Adzgauskai praleido 13 metų – susilaukė dviejų sūnų, įsigijo namus ir išgyveno karą.

Dosni parama naujakuriamsPradžia Izraelyje nebuvo sunki. Rūpestį naujais gyventojais valstybė demonstravo dar net nekirtus jos sienos.

„Tėtis atsiuntė iškvietimą gyventi vi-sam laikui. Pirmiausia važiavome į Rygą, kur veikia Izraelio ambasada. Ten mums ne tik padėjo tvarkyti dokumentus, bet ir lėktuvo bilietus nupirko. Nusileidę Tel Avive, iškart gavome pasą ir pilietybę“, – pasakojo moteris.

Pirmus dvejus metus valstybė naujaku-rius rėmė ir fi nansiškai: teikė paramą būsto nuomai, elektronikos prekėms pirkti. Šei-ma apsistojo Izraelio šiaurėje – prie Libano ir Sirijos sienos esančiame Kirjat Šmonos miestelyje. „Vyras įsidarbino gamykloje, kur iš metalo liejamos detalės, o aš ėjau mokytis hebrajų kalbos“, – prisimena pra-džią B.Adzgauskas.

Tik persikėlusi į Izraelį moteris sužino-jo, kad laukiasi. Spalį pagimdė sūnų Tomą. Berniukui ūgtelėjus, pradėjo dirbti koji-nių fabrike.

Išsigelbėjimas – slėptuvėse Atrodė, gyvenimas teka savo vaga. Tačiau ramybę sudrumstė 2006 metais įsiplieskęs 34 dienų konfl iktas tarp „Hezbollah“ kari-nio sparno ir Izraelio kariuomenės.

Karinis konfl iktas prasidėjo 2006 metų liepos 12-ąją ir truko iki rugpjūčio 14-osios. Izraelis karinius veiksmus pradėjo po to, kai „Hezbollah“ teroristai įsiveržė į Izraelio teri-toriją, nušovė 8 ir pagrobė 2 žydų kareivius.

„Darbe mane pasitiko spengianti tyla ir įtampa. Tuo metu jau mokėjau hebrajiškai ir dirbau prekybos centre pamainos vir-šininke. Kolegos paaiškino, kad Libanas pagrobė Izraelio kareivių. Paskambinau vyrui ir liepiau su vaikais lįsti į slėptuvę: bute įrengtą specialų neperšaunamą kam-barį su geležiniais langais ir durimis, kurių iš lauko pusės neįmanoma atidaryti“, – pa-sakojo pašnekovė.

Karo padėtį skelbė ir kaukiančios sire-nos, per garsiakalbius gyventojai buvo ra-ginami leistis į slėptuves. „Izraeliečiams karas jau seniai tapo kasdie-nybe, todėl ten niekas per daug nepanikuo-ja. Į slėptuvę žmonės nusineša televizorių, maisto atsargų, gultus, žaislų vaikams ir laukia“, – pasakojo B.Adzgauskas.

Tačiau prie bombardavimų nepratę lie-tuviai karo zonoje likti nenorėjo. Daugiau nei mėnesį trukusį karą Adzgauskai pra-leido glausdamiesi pas giminaičius Izrae-lio pietuose.

„Hezbollah“ karo metu apšaudė Izrae-lio miestus, į Izraelio šiaurinę dalį buvo paleista daugiau nei 2 tūkst. reaktyvinių pabūklų „katiušų“ leidžiamų raketų. Per karą buvo šimtai sužeistų ir dešimtys žu-vusių Izraelio civilių.

Grįžusi į Lietuvą B.Adzgauskas dar ilgai krūpčiodavo nuo sprogimus primenan-čių garsų, pavyzdžiui, netikėtai pokštelė-jusio baliono.

Dukra neištvėrė kario tarnybos „Vieną dieną vyras pasakė, kad nebemato ateities Izraelyje. Kad galėtum gyventi nuo-latinėje įtampoje, ten reikia gimti ir užaug-ti. Nusprendėme grįžti į Lietuvą“, – moty-vus atsigręžti į gimtinę prisiminė moteris.

Be to, tai padėjo pilnametystės sulau-kusiai jos dukrai išvengti armijos, kurioje Karolina ištvėrė tik pusantro mėnesio. „Ji pasakė, kad, jei nebus paleista, nusižudys.

Vengdamas karinės tarnybos Izraelyje kar-jeros perspektyvai pasirašai mirties nuos-prendį, todėl likti ten mums nebuvo pras-mės“, – guodžiasi B.Adzgauskas.

Merginos armijoje praleidžia dvejus me-tus, vaikinų tarnyba trunka trejus.

„Izraelyje armija – labai reikšminga kiek-vieno karjerai ir suteikia privilegijų. Joje jaunimas dažnai įgyja kokią nors profesiją. Tarnyba garantuoja papildomų balų stojant į universitetus, pirmieji studijų metai ap-mokami iš valstybės biudžeto, studentai aprūpinami valdiškais butais. Gyventojai iki 45 metų kas dvejus metus gauna šau-kimą patobulinti ir atnaujinti kariavimo įgūdžius. Jei mergina išteka ir pagimdo, ji atleidžiama nuo prievolės, siunčiama į at-sargą. Tik karo atveju ją gali vėl pašaukti“, –pasakojo B.Adzgauskas.

Namuose – tik lietuviškaiKarolinai jau 21-eri, Tomui – 15-a, o pa-grandukui Martinui – 4-eri. „Kalbos bar-jero vaikai nejaučia, nors Izraelyje mokėsi hebrajų kalba. Kad neužmiršome lietuviš-kai, esu dėkinga vyrui, kuris pareiškė, kad namuose kalbėsime tik lietuviškai. Todėl rekomenduoju visiems emigrantams ne-užmiršti savo kalbos ir mokyti jos vaikus, nes nežinia, kur jie nuspręs gyventi užau-gę“, – siūlė B.Adzgauskas.

Nors bėgo nuo karo, penkiolikmetis sū-nus Kaune jau lanko Generolo Povilo Ple-chavičiaus jaunojo kario mokyklą. „Tačiau į Izraelį grįžti jis nenorėtų vien dėl klimato. Ten labai karšta, todėl vasarą vaikai praleis-davo sėdėdami namuose. Tuo metu Lie-tuvoje jie dienų dienas leidžia prie ežerų ar ant dviračio“, – kalbėjo B.Adzgauskas.

Grįžus į Lietuvą, jai tarsi trečia akis at-sivėrė ir moteris ėmėsi nuosavo verslo –didmeninės prekybos dėvėtais drabu-žiais: „Lietuvos rinka jau perpildyta, to-dėl mes orientuojamės į Rusiją, Baltaru-siją, Gruziją.“

Ji džiaugiasi grįžusi į namo, tačiau Lietu-vos pilietybės susigrąžinti kol kas neketi-na: „Man gera čia, tačiau niekada nežinai, ką žada likimas.“

Laimės paieškos Izraelyje kaunietę parvijo namo

Į Izraelį su vyru ir dukra išvykusi Beata ten susilaukė dviejų sūnų, įsigijo namus ir išgyveno karą.

„Kad galėtum gyventi

nuolatinėje įtampoje, ten reikia

gimti ir užaugti“, – tikina per

13 metų Izraelyje nepritapusi

B.Adzgauskas.

J.Kalinsko nuotr.

Užsk. Nr. 306867

ŽIEMINĖS PADANGOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius. Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

PIGIAI REMONTUOJAME

KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

ORIGINALIOS DETALĖS

MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

Prekyba originaliais alyvos filtrais

Remontuojame ir mikroautobusus ALYVOS

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

IGGIIIIIIIAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAIIIIIIIIIIIIIIIIII EMOONNTUUOOJJAME

PIGIOS!GERA

KAINA

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Skelbimai | 25

VILNIUS

KAUNAS NACIONALINIAI

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.26 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Periodas. Kroki.

Argi. Akras. NBA.

Krosnis. Griliažas.

Iktas. Jausi. Bela.

Štai. Šis. Anas.

Mašina. Akis. Ąsotis.

Palau. Niobis. Ba.

Meril. Ilas. Jonas.

Unija. Tava. Ameba.

Šašas. Ėsena. Otas.

Spiritas. Muš. Oka.

Odena. Rasti. Riš.

Girna. Minija. Ogis.

Asilas. Edis. Jei. Bitė.

Saga. Neilas. Kruša.

Save. Skrisi. San.

Ralis. Josi. Alėja.

Abaka. Omo. Inženiu.

Net. Balas. Baba.

Brasas. Pasas.

PABRANGIMAS.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

Avinas. Kaip jaučiatės būdami ne vieni – silpnesni ar stipresni? Nuoširdus atsakymas sau padės išgyventi atsidūrus minioje, kurioje niekam nerūpi jūsų nuomonė.

Jautis. Jie viską žino geriau ir žarsto patarimus? O jūs reikalaujate sau vietos po saule? Palūkėkite. Mokykitės naujų taisyklių ir žaiskite pagal jas. Tai netruks amžinai.

Dvyniai. Viskas, ką šiuo metu veikiate, yra jūsų gyvenimo dalis, bet tai nesate jūs. Sukdamiesi kasdienybės rate galite pamiršti, dėl ko čia esate. Dažniau stabtelėkite.

Vėžys. Pažinkite savyje žaidimų išsiilgusį vaiką. Jei jis pakvies jus į žaidimų aikštelę – neprieštaraukite. Tokiu būdu jumyse nubus ilgai snaudusios kūrybinės galios.

Liūtas. Jaučiatės lyg visagalis gelbėjimosi ratas, skirtas šeimos nariams padėti. Nepasiduokite apmaudui pastebėję, kad lemiamą akimirką jie jus pamiršo.

Mergelė. Jūsų bandymas kitiems padaryti įspūdį savo neprilygstama iškalba gali patirti fi asko. Nenukabinkite nosies! Kuo mažiau pastangų – tuo šaunesnis rezultatas.

Svarstyklės. Kova nenokins vaisių. Jos didenybė lemtis žino geresnių būdų, kaip jus pamaloninti. Imkite, ką ji duos, ir neliūdėkite dėl to, kas bus atimta.

Skorpionas. Luktelėkite! Netrukus visi ras savo vietas, o jūs būsite priversti (o gal švelniai prikalbinti?) imtis atsakomybės. Ji gali būti saldi. Nelygu, kaip į viską pažvelgsite.

Šaulys. Leiskitės vedami tų, kurie žino tikruosius atsakymus. Nesvarbu, kaip juos vadinate – ar šeštuoju jausmu, ar angelais sargais. Svarbiau yra išgirsti jų žinią.

Ožiaragis. Primygtinai neieškokite galinčiųjų jus išklausyti ir įvertinti. Visi jums reikalingi žmonės jus susiras. Jei bandysite patys rinktis draugiją – kaltinkite tik save.

Vandenis. Palikite šį bei tą spręsti likimui. Už lengvabūdiškumą jūsų nebaus, nebent lieps kuo nors užsiimti. Tuo atveju nesispyriodami pasiraitykite rankoves.

Žuvys. Ieškodami šviesos tunelio gale galite neišvysti čia pat esančių durų. Viskas bus taip, kaip turi būti. Kadangi mokate plaukti pasroviui, šį kartą jus tai išgelbės.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

15min • 2012 m. lapkričio 9 d. Laisvalaikis | 27

Premjera. V.Bareikio režisuotas

spektaklis „Kovos klubas“

Valstybinis jaunimo teatras ir jaunųjų menininkų

judėjimas „No Theatre“, vedamas Vido Bareikio

(nuotr.), sujungė savo pajėgas ir suaugusiems

žiūrovams pristato naują spektaklį „Kovos klu-

bas“ pagal to paties pavadinimo amerikiečių ra-

šytojo Chucko Palahniuko romaną. Vaidmenis ku-

ria „No Theatre“ aktoriai A.Storpirštis, V.Sodeika,

D.Stončius, E.Gudavičiūtė bei A.Kaktaitė.

Tarptautinė dekoratyvinių

balandžių paroda

Antrus metus Kauno prekybos ir laisvalaikio cent-

re „Mega“ organizuojamoje tarptautinėje parodoje

bus galima pamatyti daugiau nei tūkstantį balan-

džių. Joje dalyvaus balandžių augintojai iš Lietuvos,

Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Tai – didžiausia dekoratyvinių balandžių paroda

Baltijos šalyse. Parodos darbo laikas – šeštadienį

nuo 10 iki 20 val., sekmadienį – nuo 9 iki 18 val.

51-asis Neringos

kurorto gimtadienis

Gimtadieniui paminėti vienos dienos nepakanka,

todėl šventės organizatoriai vietos gyventojus ir

kurorto svečius į renginius kviečia beveik visą lapk-

ričio mėnesį. Laukia Kuršių Nerijai skirtų parodų

atidarymai, knygų pristatymai, meno kolektyvų

koncertai, bendruomenės prisistatymai, origina-

li akcija „Kitokia Neringa“. O muziejai, galerijos ir

kavinės paruošė specialias naktines programas.

Festivalis

„Vilnius Mama Jazz“

Keturias dienas, kiekvieną vakarą nuo 19 val., Rusų

dramos teatre vyks du festivalio koncertai, nuo 22

val. – trys jaunų grupių pasirodymai muzikos klu-

be „Tamsta“ ir naktinis jam session. Paskutiniąją

dieną vakarinius koncertus keičia dūzgė viešbutyje

„Comfort“. Festivalį atvers duetas iš Azerbaidžano –

kompozitorius S.Gambarovas ir jaunas sopranas

F.Mamedova, sukūrę projektą „Lieder Leaders“.

BFL nuotr. Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr. J.Kalinsko nuotr.

Vilnius Kaunas Neringa Vilnius Lapkričio 10–11 d. Lapkričio 10–11 d. Visą lapkritį Lapkričio 15–18 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį bus debesuota su pragiedruliais, trumpai palis, temperatūra

– 5–8 laipsniai šilumos. Šeštadienį lietus liausis, bus 4–8 laipsniai šilumos.

Sekmadienį oro temperatūra bus pora laipsnių aukštesnė, pajūryje trumpai

palis. Prognozuojama, kad pirmadienį lietus jau sugrįš į visą Lietuvą.  

11-10 d.

-2 / 4 -2 / 5 6 / 8 0 / 6

11-11 d.

2 / 7 4 / 8 7 / 9 3 / 8

11-10 d.

-1 / 4 -1 / 4 -2 / 5 -2 / 5

11-11 d.

2 / 7 2 / 7 4 / 8 4 / 8

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

7

6

6

5

Kaunas

7

Alytus

7

Klaipėda

8

VėjasŠiaurės

4–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 21

Berlynas 10

Londonas 11

Madridas 14

Maskva 5

Minskas 7

Oslas 1

Paryžius 11

Praha 8

Ryga 4

Roma 18

Stokholmas 2

Talinas 2

Varšuva 87Marijampolė

Žmona su nauja suknele staiposi prieš veidrodį ir klausia sutuoktinio:– Brangusis, kaip aš tau?– Šiek tiek atsibodai, bet šiaip visai nieko.

– Alio, skambinu dėl tvarto.– Atsiprašau, čia raketų bazė, jūs turbūt ne ten pataikėte.– Ne! Čia jūs, žiopliai, ne ten pataikėte!

Moters gudrumas neturi ribų: susipažįsti su viena, o atsibundi – su kita.

Išeidamas iš klasės Petriukas taip trenkė durimis, kad iš jos išėjo ir Jonas, sėdėjęs ant palangės.

Vidutinis Lengvas

sudo

ku

Patarimas dvyliktokei Rūtai:– Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nes darbo tu vis tiek nerasi.

Pradėjome gerai gyventi ir netrukus baigėsi pinigai.

Kaip pagauti kiškį? Pasislėpti už medžio ir skleisti morkos garsus.

Anekdotai

Ši li i

ėž

Utena

Aurelija Kripaitėa.kripaitė@15min.lt

25 km nuo Klaipėdos nutolusios Priekulės seniūno nekamuoja klausimas, ką daryti su tuštėjančiomis sodybomis. 8 tūkst. gyventojų turinčioje seniūnijoje žmonių tik daugėja. Naujakurius traukia Priekulė ir jos apylin-kės, kur patogus susisiekimas, netoli ma-rios, miestelyje veikia kavinės, viešbutis, kirpykla, kelios maisto prekių parduotu-vės, o žemė pigesnė nei šalia Klaipėdos.

Taikosi prie turistų „Tačiau kamuoja kita problema – visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje būtent Priekulėje yra didžiausias nedarbo lygis. Emigracija mus irgi skaudžiai palietė. Štai ir seniūnijoje dirbančių kolegių vyrai už-darbiauja užsienyje“, – rankomis skėste-lėjo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas. Dalis gyventojų kasdien važiuoja į Klaipė-dą, kai kurie ir vaikus veža į uostamiesčio mokyklas.

Pačioje Priekulėje daugiausia darbo vietų sukurta žuvies apdorojimo, me-dienos, metalo apdirbimo cechuose, žemės ūkyje.

Šalia turėdami jėgos aitvarų entuziastų pamėgtą Svencelę ir Dreverną, priekuliškiai stengia-si plėtoti verslą turizmo srity-je. Žvejai, kadaise plaukę į ma-rias ar Vilhelmo kanalą traukti žuvies, dabar persiorientuo-ja ir savo laivelius pritaiko turistams. Priekulėje įsikūrė ir vaikų buriavimo mokykla „Suominis“.

Namus drebina sunkiasvoris transportasAnkstyvą rytą Priekulėje gyvenimas verda. Skveruose ir gatvėse šluoto-

mis mojuoja kiemsargiai. Vazonus į lauką neša gėlių salono pardavėja. Sta-tybininkai prilipę prie rekonstruojamų bendruomenės namų.

Pakvimpa bandelėmis iš garsiosios miestelio „Cukrainės“. Gatve pradar-da arklio traukiamas vežimas. Rašyto-jos Ievos Simonaitytės laikus menan-tis vaizdas.

Netrukus centrine Priekulės gatve, kuri yra kelio Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas–

Kaunas dalis, vienas po kito pradeda dun-dėti vilkikai. Jie sunkiai manevruoja šalia skvero, kuriame stovi paminklas garsia-jai Priekulės gyventojai – I.Simonaitytei. Sunkiasvoris transportas – didžiausias

priekuliškių gal-vos skausmas. „Šim-

tamečiai mūriniai namai stovi prie pat gatvės. Baisu,

kad vieną dieną jie gali neat-laikyti sunkvežimių jau daug metų keliamos vibracijos“, –nuogąstavo seniūnas.

Šiuo metu jau įsisiū-bavo Priekulės

aplinkkelio statyba. Darbus planuojama baigti 2014 metų gegužę.

Išliko vokiški užrašai „Kai važiuosi pro Priekulę – būtinai pažiū-rėk į senųjų mūrinių pastatų balkonus“, –kadaise patarė draugė. Kalvių išdekoruo-ti balkonai Vakarų Lietuvos miesteliui suteikia didybės – kultūros paveldu be-sididžiuojanti Priekulė išsiskiria iš kitų Že-maitijos miestelių, kur dominuoja medinė architektūra.

Beveik du tūkstančius gyventojų turin-čioje Priekulėje – net keli pastatai, įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą. Likę vokiški užrašai primena, kad kadaise čia gyveno dažytojas, veikė viešbutis. Auten-tiškumas išsaugotas ir kiemuose – jie vis dar grįsti akmenimis, išlikę sandėliukai.

O priekuliškiai vis gražina miestelį. Šiuo metu rekonstruojami Priekulės bendruo-menės, Evangelikų liuteronų bendruome-

nės namai. Dar šiais metais ketinama su-tvarkyti ir istorinę miestelio centrinę

aikštę, paversti ją patrauklia erdve.

Pasididžiavimas – I.Simonaitytė Miestelyje šiuo metu veikia trys mu-ziejai. Priekuliškiai labiausiai didžiuo-jasi I.Simonaitytės memorialiniu mu-ziejumi. Jis įkurtas name, kuriame

„Aukštujų Šimonių likimo“, „Viliaus Karaliaus“ ir kitų garsių romanų au-

torė leisdavo vasaras. Rašytojos vardu pavadinta ir Priekulės gimnazija. Kai prieš kelerius metus I.Simonaitytės

kūrinių nebeliko mokyklų privalomosiose mokymosi programose, sielojosi visi prie-kuliškiai. Dėl to net siuntė raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją.

28 | Reportažas

V.Velkas: „Šimtamečiai mūriniai namai stovi prie pat gatvės. Baisu, kad vieną dieną jie gali neatlaikyti sunkvežimių jau daug metų keliamos vibracijos.“

PRIEKULĖĖ

Priekulė istoriniuose šaltiniuose mini-

ma nuo 1511-ųjų. Teigiama, kad mies-

telio pavadinimas kilo nuo čia gyve-

nusio seniūno Luko

Priekulio pavardės.

Priekulėje įkurta se-

niausia Klaipėdos

krašte Evangelikų liu-

teronų parapija. XIX a.

pabaigoje Priekulėje

įsteigtoje J.F.Šrėderio

spaustuvėje buvo

spausdinami lietuviški

laikraščiai ir knygos.

1923-aisiais Priekulė, kaip ir visas Klai-

pėdos kraštas, atiteko Lietuvai.

Miestelio istorija

Vibruojantis miestelis

Paminklas

garsiajai Priekulės

gyventojai –

rašytojai

I.Simonaitytei –

buvo pastatytas

1997 m.

Ant mūrinių pastatų

dar liko nemažai

vokiškų užrašų.

A.Kripaitės nuotr.

Kalvių

išdekoruoti

balkonai

pamažu

irsta.