Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 6 (1237) • 2012 m. vasario 24 d.

Socialinis projektas „Drąsinkime ateitį“ laikomas Lietuvos švietimo šviesuliu. Tačiau projekto lyderį E.Babenską buvę jo darbuotojai ir net šeimos nariai viešai kaltina tuo, kad mokinių ugdymui skirtas lėšas jis pumpuoja į savo verslą. 10–11 psl.

Gąsdinanti Lietuva

E.Babenskas (dešinėje) į savo

renginius prisiviliodavo ir

tuometį prezidentą V.Adamkų. BFL nuotr.

Politika

I.Achremovo koziris

Žurnalisto V.Lingio žudikas I.Achremovas šiandien tikisi ištrūkti į laisvę. Kalinio viltis sustiprino naujausias psichologų tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad nuo 1993 m.rudens kalinčio I.Achremovo pakartotinio nusikaltimo tikimybė siekia vos 4,76 proc.

3 psl.

Sportas

Drama ant ledo: antras dublis

K.Copely ir I.Tobias – Amerikos čiuožėjos, kurias likimas suvedė su tolima ir maža šalimi Lietuva. Vienai jų – Lietuva jau skaudi praeitis, kitai – dabartis ir ateitis. K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabartinė geriausio Lietuvos šokių ant ledo meistro D.Stagniūno partnerės.

14–15 psl.

Gazas.lt

Dvasininkų rataiGazas.lt šiandien aiškinasi, kokiais automobiliais važinėja dvasininkai. Vyskupai ir klebonai pasakoja, kodėl renkasi didelius arba mažus, senus ir naujus automobilius.

40 psl.

„Eltos“ nuotr.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d.2 | Politika

FNTT testas: nejaugi prezidentė suklydo?Tai bent košė užvirė. Prezidentė mėto akmenis į kon-servatorių daržą. Konservatoriai Klaipėdoje kviečia visus, kurių širdyje dar dega Sąjūdžio ugnelė, už 10 Lt važiuoti į protestą prie prezidentūros –tik pagal-vokite, ką tai reiškia valdančiajai partijai, – prieš ne-teisingumą. I.Degutienė išdrįso nesuprasti preziden-tės. Seimas užgrojo laikinosios komisijos polkutę.

Antivalstybininkai vėl ragina vienas kitą bėgti. Visi buvusieji į vieną krūvą op, vienu balsu traukia net po prezidentės sijonu VSD bei valstybininkų sąmokslus kiaurai matantis D.Kuolys ir kryžium prieš D.Kuolio kandidatūrą į švietimo ministrus po LDDP pergalės šaltą 1992-ųjų rudenį gulęsis anuometis eldedepukas B.Genzelis, centruojantis tautininkas R.Ozolas ir prie jų prisišliejęs N.Puteikis.

Ir dėl ko visa tai? Dėl iki šiol mažai kam žinomo ekspolicininko V.Gailiaus ir dar mažiau žinomo jo pavaduotojo V.Giržado atleidimo iš FNTT. Po tiesiog mistinio patikrinimo amerikoniškiausiu Žemėje daik-tu, koks yra melo detektorius. Tikra Amerika pirtyje.

Apstulbino tai, kad prezidentė savo tvirtu pečiu nedvejodama parėmė mirties patale gulinčių liberal-centristų ministrą R.Palaitį. V.Gailius politikuoja, abu jie „nelabai gerai pasirodė“, savo stiliumi rėžė prezi-dentė, o jos patarėjas dar kiečiau kalė: FNTT vyrukai įvykdė išdavystę. V.Gailius – tai irgi nematyta negir-dėta kinkas prezidentės kabineto prieškambaryje drebinančių vyrų šalyje – šoka į akis D.Grybauskaitei: „Teisingumą Lietuvoj vykdo teismai, o ne poligrafas!“

Ką turime? Vienoje pusėje – konservatoriai ir prezidentės gerbėjai, maža, bet beatodairiš-kai narsi D.Kuolio kariauna su premjero patarėju V.Valentinavičiumi priekyje ir dar J.Veselka. Kitoje – liberalcentristai, gal net pats A.Zuokas, juokingiau-sias pasaulyje generalinis prokuroras, konservatorių užplumpintas VSD ir, o Dieve, pati reitingų karalienė.

Pasirinkti tokią kompaniją? Velniop tuos reitin-gus? Negi D.Grybauskaitė bus pirmą kartą suklydusi?

Vis dėlto tie, kurie lažybose statytų už tai, kad D.Grybauskaitė suklydo, rizikuoja prakišti daugiau nei tie, kurie rinktųsi V.Gailiaus palaikymo komandą. Kuo tai galima pagrįsti? Ar apskritai galima?

Pirmiausia, kas yra V.Gailius? Niekam ne paslaptis, kad jis – konservatorių statytinis.

Antra, kas pažįsta R.Palaitį, žino: dalydamas avan-tiūristo, bravūriško kavaleristo ir narsuolio Betmeno talentus, Dievas jį buvo pamiršęs. Tad ir prieš kirsda-mas V.Gailiaus galvą, R.Palaitis suderino tai su pre-zidente. Ir pagaliau trečia: jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą kovoje su konservatorių rink-tine, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių. Neatmeski-me ir VSD agentūrinių pranešimų svarbos šiuo atveju.

Bet kad ir kaip pasibaigtų FNTT muilo opera, hepiendas vis tiek bus fantastiškas. Jei laimės „tei-singumas“ ir ant balto arklio V.Gailius grįš į FNTT, D.Grybauskaitė liks be Monomacho kepurės. Dvie-jų milijonų gerbėjų akyse! O jei, kaip visada, laimės prezidentė, šalis žengs į naują erą – kartą pradėję kritikuoti D.Grybauskaitę, konservatoriai nebegalės sustoti. Sudie, kubilinės valdžios idilija.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

„F & L“ production

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius iš pareigų atleistas dėl to, kad neatleido savo pavaduotojo Vytauto Giržado. V.Giržadas

atleistas dėl to, kad tiriamas poligrafu susijaudino, kai išgirdo klausimą, ar ne jis žiniasklaidai nutekino informaciją apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą.

Ar tai tiesa, ar melas, kol kas negalime paskelbti, nes Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą ir neviešina surinktų duomenų, kuriuos ir taip visi žino.

Kodėl, jūsų manymu, FNTT vadovai prarado postus?

15min.lt apklausa

Nes nutekino informaciją apie būsimą

„Snoro“ uždarymą (1527) 19 %

V.Gailius ir V.Giržadas tapo politines

partijas remiančių „grupuočių baltomis

apykaklėmis“ aukomis (3347) 41 %

Jie atleisti neteisingai, nes akivaizdžių

kaltės įrodymų, pasak A.Kubiliaus ir

I.Degutienės, nėra (1284) 16 %

Nė viena versija nėra įtikinama

(1997) 24 %Apklausoje dalyvavo 8155 žmonės

15min 2012 m. vasario 24 d

ų

Savaitės žmonės

Nekalti, bet atleisti V.Gailius ir V.Giržadas

15min • 2012 m. vasario 24 d. Politika | 3

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

nuolatinių skaitytojų per dieną„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Portalas 15min.lt veržiasi aukštynNaujienų portalas 15min.lt sausio mėnesį užėmė antrąją vietą populiariausių Lietuvos interneto svetainių penketuke. Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos ty-rimo „gemiusAudience“ sausio mėnesio duomenimis, pagal lankomumą 15min.lt kol kas atsilieka tik nuo rinkos senbuvio

naujienų portalo Delfi .lt. Už 15min.lt nuga-ros liko interneto svetainės Balsas.lt, Lry-tas.lt bei Alfa.lt.

Sausio mėnesį 15min.lt unikalių lanky-tojų skaičius siekė daugiau nei 843 tūkst., portalas pasiekė 40,27 proc. visų interneto vartotojų Lietuvoje. Šie 15min.lt rodikliai auga kiekvieną mėnesį.

Akivaizdu, jog 15min.lt skaitytojai verti-na portalą kuriančios komandos operaty-vumą, aktualių temų vystymą ir nuolat ča

sugrįžta. Be to, skaitytojai patys turi galimy-bę prisidėti prie naujienų kūrimo siūlydami temas, siųsdami nuotraukas ar įkraudami naujienas rubrikoje Įkrauk. Sausio mėnesį naršydami po 15min.lt rubrikas ir galerijas internautai vidutiniškai praleido 2 val. 34 min. Lankytojų 15min.lt praleidžiamas lai-kas kas mėnesį vis ilgėja.

Sausis buvo itin sėkmingas ir tai pačiai žiniasklaidos grupei „Schibsted“ priklau-sančiam skelbimų portalui Plius.lt. Praėjusį

mėnesį jis buvo 7-oje populiariausių Lietu-vos interneto svetainių dešimtuko vietoje ir turėjo daugiau kaip 639 tūkst. unikalių lankytojų.

Skverbiasi į nusikaltėlių smegenisPsichologai, pritaikę specialią naują mokslinę metodiką, apskaičiavo kartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Žurnalistą Vitą Lingį nušovęs buvęs „Vilniaus brigados“ smogikas Igoris Achremovas per analizę surinko 8 balus iš 168 galimų.

Moksliškai apskaičiuota, kad žurnalisto už-sakomąją žmogžudystę įvykdžiusio ir už tai jau nuo 1993 metų rudens kalinčio Igorio Achremovo pakartotinio nusikaltimo tiki-mybė siekia vos 4,76 proc.

Rizika apskaičiuota pritaikius specialią naujausią „OASys“ sistemos metodiką, pa-gal kurią nuteistasis surinko tik 8 balus iš 168 galimų. Jei vertinamas asmuo surenka nuo 0 iki 40 balų, jo pakartotinio nusikal-timo rizika vertinama kaip „labai žema“.

7 balai, kurie dabar daro 47 metų I.Achremovą potencialiai dar šiek tiek pa-vojingu, nuteistajam skirti būtent už visą Lietuvą sukrėtusią žmogžudystę. 8-ojo nei-giamo balo I.Achremovas nusipelnė už tai, kad kartą per pastarųjų daugiau nei 18 metų, praleistų už grotų, neleistinai pasikalbėjo su kitu nuteistuoju, buvusiu už sienos. Šis vyro poelgis buvo įvertintas kaip drausmės pažeidimas, tiesa, jokia nuobauda dėl įvykio mažareikšmiškumo už tai jam nebuvo skirta.

Rezultatas, kurį Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistai gavo tarsi įsiskverbę į žudiko smegenis, gali tapti

svarbiu argumentu I.Achremovui siekiant anksčiau laiko ištrūkti į laisvę.

Šio garsaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bylą Vilniaus miesto 3-ia-sis apylinkės teismas rengiasi nagrinėti jau šį penktadienį.

Tai bus jau 9-asis I.Achremovo bandymas lygtinai išeiti iš pataisos namų anksčiau nei 2018-aisiais, kaip paskirta nuosprendžiu.

Išnarstė nuteistojo charakterįTyrimo metu apie I.Achremovą buvo sufor-muluoti ir atsakyti konkretūs klausimai. Pa-vyzdžiui, ar jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos? Ar jis turi polinkį diskriminuoti kitus dėl rasės, seksualinės orientacijos ir kitų aspektų? Ar apskritai jis turi mąstymo bei elgesio problemų, susiju-sių su nusikalstamu elgesiu?

Į šiuos ir daugelį panašių klausimų apie I.Achremovą psichologijos specialistai at-sakė neigiamai.

Teigiamų atsakymų I.Achremovas sulau-kė į priešingo pobūdžio klausimus: Ar jis lin-kęs bendradarbiauti su jo priežiūrą atliekan-čiu pataisos įstaigos personalu? Ar supranta kitų teises, savo asmenines pareigas? Ar iš-reiškia norą būti visuomenės dalimi? Ar yra motyvuotas susidoroti su nusikalstamumu?

Remiantis tyrimo duomenimis, I.Achremovas nelinkęs į savižudybę ar sa-vęs žalojimą, nėra lengvai pažeidžiamas, vykdo įvairius įsipareigojimus, neturi sa-vikontrolės problemų, neplanuoja jokio pa-bėgimo ar slapstymosi, nėra konfl iktiškas, nevartoja narkotikų, nepiktnaudžiauja alko-holiu, neturi neigiamų ryšių su aplinkiniais, sėkmingai vykdo jam taikomas korekcines programas.

I.Achremovas dėl jam nesuteikiamo šan-so įkvėpti laisvės oro yra kreipęsis į Euro-pos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre ir laukia savo eilės.

Saulius Chadasevičiuss.chadasevicius@15min.lt

Japonai paskolins Viešos KGB paslaptysJaponijoje šią savaitę viešėjęs premjeras Andrius

Kubilius išgirdo Japonijos fi nansų institucijų pažadą

fi nansuoti naujos atominės elektrinės statybos Lie-

tuvoje projektą, kurį įgyvendins Japonijos korporaci-

ja „Hitachi“. Derybos su ja – fi nišo tiesiojoje. Bankas

JBIC („Japanese Bank for International Cooperation“)

ir „Nexi“ (valstybinė Japonijos eksporto ir investicijų

draudimo kompanija) kreditus suteiks Lietuvai „labai

palankiomis sąlygomis“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

centras (LGGRTC) viešai paskelbė išsamų buvusių

KGB rezervo karininkų sąrašą. Jame – 238 pavardės.

Internete galima pamatyti ir dalies buvusių kari-

ninkų asmens bylas. Ateityje bus paskelbtos ir kitų

buvusių pareigūnų bylos, jos pamažu skenuojamos

bei viešinamos. Paskelbtame sąraše yra ir nuskenuotos

buvusio VSD vadovo A.Pociaus, ir buvusio užsienio reikalų ministro

A.Valionio bylos.

I.Achremovas šiandien vėl

bandys ištrūkti į laisvę.

Eltos nuotr.

Už dienraščio „Respublika“ žurnalisto V.Lingio nužudymą, įvykdytą 1993 metų spalio 12

dieną Vilniuje, 1994-ųjų rudenį buvo nuteisti „Vilniaus brigados“ vadeiva B.Dekanidzė ir

trys jo parankiniai: I.Achremovas, Viačeslavas Slavickis bei Borisas Bobičenka.

B.Dekanidzei, kuris įvardytas nusikaltimo organizatoriumi ir užsakovu, teismas skyrė

išimtinę mirties bausmę, ji buvo įvykdyta.

Mirtinus šūvius į V.Lingį paleidusiam I.Achremovui taip pat skirta mirties bausmė, tačiau

tuo pačiu nuosprendžiu ji pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

2004 metų sausį Vilniaus apygardos teismo sprendimu, nuteistajam laisvės atėmimo

bausmė sumažinta iki 25 metų. Remiantis šia nutartimi, į laisvę jis turėtų išeiti 2018 metų

spalio 21 dieną.

V.Slavickis ir B.Bobičenka jau seniai laisvėje. Visą 14 metų bausmę atlikęs V.Slavickis emi-

gravo į užsienį, o iš 13 paskirtų metų 12 už grotų praleidęs B.Bobičenka dingo iš pareigū-

nų akiračio.

Buvęs B.Dekanidzės smogikas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Ar rusai ir lenkai žmonės?Po Latvijoje įvykusio referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, dauguma Lietuvos politikų ir politologų, komentuodami referendumo rezulta-tus, atrodo, laikė kone garbės reikalu ne tik pasvei-kinti kaimyninę valstybę su pergale, bet ir paminėti „Kremliaus ranką“ bei Rusijos interesus.

Tuo būtų galima ir nesistebėti, nes Lietuvos poli-tikams vis dar būdinga visur ieškoti Rusijos rankos ir šios valstybės klastingų užmačių.

Ir iš dalies tai tiesa. Rusija turi savo interesų ir siekia juos įgyvendinti. Lygiai taip pat, kaip ir kitos valsty-bės – Vokietija, Kinija, JAV, Japonija ar Lietuva. Ski-riasi tik interesai ir galimybės bei naudojamos prie-monės jiems pasiekti.

Tad Rusija teoriškai galėjo turėti interesų, kad Lat-vijoje būtų surengtas referendumas dėl rusų kalbos. Tiesa, iš anksto žinodama, kad referendumas pralai-mės, nes kad ir koks tas Kremlius būtų baisus, ten ne kvailiai sėdi.

Kam Rusijai reikalingas Latvijoje triuškinamai pra-laimėjęs referendumas, galima tik spėlioti. Referen-dumo rezultatai parodė tai, ką visi seniai žinojo – Latvija nėra visiškai integrali valstybė ir nemaža da-lis jos gyventojų vis dar nesusitaikė su prieš 20 metų pasikeitusia realybe.

„Kiršintojai“, „penktoji kolona“, „okupantai“ – maždaug tokie epitetai liejosi iš Lietuvos politikų ir apžvalgininkų lūpų, kai jie kalbėjo apie tą mažesnią-ją Latvijos valstybės gyventojų dalį. Būtent tas nie-kinantis ir žeminantis tonas, kartu su kalbomis apie „Kremliaus ranką“ labiausiai ir nustebino.

Nustebino todėl, kad klausydamasis supranti, kad nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gy-nėjais dauguma mūsų tokie tikriausiai nesame ir de-mokratiją bei teisę naudotis jos privalumais pripa-žįstame tik sau.

Jei būtų kitaip, mes tiesiog pripažintume, kad Lat-vijos rusai, inicijavę referendumą dėl rusų kalbos pri-pažinimo valstybine, galėjo tai padaryti ir be Krem-liaus pagalbos. Mes taip pat galėtume pripažinti, kad Latvijos rusai, kurie iki šiol neišmoko latvių kalbos, nėra jokie kiršintojai, o tiesiog žmonės, nepatenkinti dabartine savo padėtimi (dėl kurios didžiąja dalimi jie patys kalti) ir norintys palengvinti sau gyvenimą. Ir darantys tai teisėtu ir demokratiniu būdu, kurį jiems garantuoja Latvijos įstatymai.

Ar tai, kad jų gimtoji kalba yra kita nei daugumos kitų Latvijos gyventojų, atima iš rusų galimybę nau-dotis konstitucinėmis teisėmis ir siekti patogesnio gy-venimo? Ar dėl to, kad Rusija nėra palankiai nusitei-kusi Latvijos atžvilgiu, rusai turėtų būti baudžiami?

Kai kas tikriausiai mintyse pagalvos, kad būtų tei-singa. Primindami, kad rusai Latvijoje yra okupacijos palikimas. Panašiai kaip lenkai Vilniaus krašte, kurie taip pat nežinia ko nori ir užsiima „kiršinimu“, kai priešinasi švietimo reformai ar nori, kad jų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos lenkų kalba. Tiesa, „Varšuvos ranka“ skamba ne taip įspūdingai kaip Kremliaus paminėjimas.

O juk tiesa yra labai paprasta: rusai Latvijoje ir lenkai Lietuvoje yra tokie patys žmonės ir piliečiai kaip latviai ir lietuviai. Ir jų teisė teisėtais būdais siekti sau patogesnio gyvenimo, net jei mums tai ir nepatinka, turėtų būti pripažįstama be jokių išlygų. Kol kas taip nėra.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gynėjaisdauguma mūsų tokie tikriausiainesame.

4 | Savaitės interviu

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Brolis pranciškonas Linas, Telšių vys-kupui Jonui Borutai prašant, paskirtas jo pagalbininku – vyskupu augziliaru.

38-erių G.L.Vodopjanovas tapo pačiu jauniausiu vyskupu Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį ir antruo-ju, paskirtu iš Pranciškonų brolijos po vyskupo Pauliaus Antano Baltakio, kuris buvo atsakingas už lietuvių išeivijos pa-rapijų dvasinį gyvenimą. Tapus vyskupu broliui Linui teks palikti savo parapijie-čius Kretingoje ir išsikelti į Telšių kuriją.

G.L.Vodopjanovo konsekracija – įšventinimas į vyskupus – numatyta balandžio 14-ąją. Ceremonija įvyks Kre-tingoje. Būtent čia yra G.L.Vodopjanovo dvasinio kelio pradžia.

„Esu laimingas dėl to, kad gyvenu su Dievu – kasdien maldoje ir tarnystė-je“, – savaitraščiui „15min“ sakė vysku-pas. Pokalbiui daug laiko jis neturėjo –kruopščiai suskaičiuota kone kiekvie-na minutė, nes iki įšventimo norisi su-tvarkyti daugybę parapijinių reikalų.

– Gyvenimas pasikeitė tarsi per dieną. Nebuvote tam pasirengęs?

– Šiek tiek anksčiau sužinojau, kad esu tarp kandidatų, tačiau nei

tikėjausi, nei laukiau. Tai – Popiežiaus pasirinkimas.

Dabar užgriuvo galybė rūpesčių. Ne-įmanoma per dieną visko nukirsti: yra ir pastoracinių darbų, ir statybinių šiek tiek. Ne taip paprasta vienu ypu viską užbaigti, bet ir nesinori užkrauti ant kieno nors kito pečių.

– Pripažinkite, kad tai – malonūs rū-pesčiai. Vieno etapo pabaiga, kito – pra-džia. Žingsnis į priekį.

– Nei į priekį, nei atgal, žinokit. Man tas karjeros reikalas, taip sakant, vėžį tuoj pradės varyti. Kokia čia karjera! Niekada gyvenime tikrai nesiekiau kar-jeros. Pagrindinis tikslas – mylėti Dievą ir savo artimus – tikinčiuosius.

– Kokios pareigos tenka vyskupui? Bendrausite su tikinčiaisiais, būsite dva-siniu kunigų vadovu, spręsite administ-racines problemas?

– Niekada nebuvau vyskupu, to-dėl dar nieko nežinau. Reikės daug ko išmokti.

Tačiau nenorėčiau atitolti nuo žmo-nių, nuo tikinčiųjų. Vyskupas nėra sta-tulėlė, pastatyta aukštai lentynoje. Jis irgi tarnauja bendruomenei: gali ir tuokti, ir krikštyti.

Tačiau svarbiausia vyskupo pareiga –tarnystė bažnyčioje. Tai didelė atsa-komybė: glaudus bendradarbiavimas tarp vyskupų, ir, kas be ko, tarp kunigų.

Kiekvienas kunigas atsako už ben-druomenę, į kurią yra siunčiamas. Lan-kysiu parapijas, siūlysiu kandidatus parapijoms skiriant kunigus.

Tik noriu pabrėžti, kad eisiu tik vys-kupo augziliaro – Telšių vyskupo or-dinaro Jono Borutos pagalbininko pareigas.

– Esate jauniausias vyskupas nepri-klausomoje Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad Bažnyčia siekia atsinaujinti?

– Viena pagrindinių Bažnyčios misi-jų – skelbti gerąją naujieną, Jėzų Kristų ir Evangeliją. Evangelija per 2000 metų nei paseno, nei atjaunėjo. Tačiau būdai ją skelbti šiek tiek pasikeitė, geroji nau-jiena skelbiama šiuolaikiškiau.

– Kitaip tariant, patraukliau jauni-mui, kuris dažnai tvirtina, kad tiki, bet nepraktikuoja?

– Vis dažniau pastebiu gražių pavyz-džių, kai žmonės tikėjimą ne prakti-kuoja, bet gyvena tikėjimu. Pašvęstas gyvenimas tai nėra tam tikrų pareigų atlikimas, tai gyvenimas 24 valandas per parą. Neįmanoma tikėti tarsi kokį darbą, pareigą atliekant. Turi visiškai atsiduoti – ar šeimai, ar Dievui. Ne tai, kad atlieku kažkokią praktiką, reikalą, bet gyvenu. Tai reiškia, kad tikėjimas yra neatskiriamas dalykas nuo mano kasdienybės, nuo darbo, nuo šeimos rūpesčių. Esu matęs tikriausių to pa-vyzdžių, gražiausių liudijimų.

– Koks bus jūsų santykis su pranciš-konų brolija?

– Buvau ir būsiu pranciškonas, todėl ordine lieku – tik kitokioje tarnystėje.

– Vyskupo kepurėlę – pijusę – jau turi-te. Ar pranciškonų drabužį keisite į tra-dicinį kunigo rūbą?

– Manau, bus įvairiai: ir pagal broli-jos, ir pagal bažnyčios tradicijas. Pri-klausomai nuo progos.

Laimingas maldoje ir tarnystėje

Genadijus Linas Vodopjanovas gimė

1973 m. birželio 8 d. Nidoje.

Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje,

įstojo į Mažesniųjų brolių vienuolyną

Kretingoje.

Nuo 1992 iki 1993 m. atliko

noviciatą Kennebunkporte,

Meino valstijoje (JAV).

1993 m. birželio 4 d. davė pirmuosius

pranciškonų įžadus.

1993–1995 m. mokėsi Kauno kunigų

seminarijoje.

1995–2000 m. studijavo Italijoje,

Veronos Studio teologico

„S. Bernardino“ prie popiežiškojo

universiteto ir 2000 m. gegužės 26 d.

gavo teologijos bakalauro laipsnį.

1996 m. rugpjūčio 15 d. davė

amžinuosius įžadus, pasirinkdamas

pranciškonišką Lino vardą.

2000 m. liepos 15 d. buvo

pašventintas kunigu.

Kelias į kunigystę

Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje,

įstojo į Mažesniųjų brolių vienuolyną

Kretingoje.

1993 m. birželio 4 d. davė pirmuosius

pranciškonų įžadus.

2000 m. liepos 15 d. buvo

pašventintas kunigu.

1995–2000 m. studijavo Italijoje,

Veronos Studio teologico

„S. Bernardino“ prie popiežiškojo

universiteto ir 2000 m. gegužės 26 d.

gavo teologijos bakalauro laipsnį.

Vyskupu paskirtas

G.L.Vodopjanovas sako,

kad tai jokia karjera.

Telšių vyskupijos nuotr.

Kretingos parapijos klebonui Genadijui Linui Vodopjanovui vasario 11-oji – ypatinga diena. Būtent tądien Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi paskelbė popiežiaus valią pašvęsti G.L.Vodopjanovą į vyskupus.

15min • 2012 m. vasario 24 d. Religija | 5

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

Vasario 18-ąją popiežius Benediktas XVI paskyrė 22 naujus Kardinolų kolegijos narius. Tai – ketvirtas kartas, kai dabartinis popiežius skiria kardinolus. Kuo kardinolo fi gūra yra reikšminga katalikybei ir kokį poveikį nauji skyrimai turės tolesnei Bažnyčios raidai?

Kardinolas yra ne pareigybė ar postas, o titu-las, kuriuo apdovanojami iškiliausi katalikų dvasininkai. Tad į kardinolus nešventinama, bet iškilmingos ceremonijos metu, jiems prisiekus popiežiui, įvesdinama į jų gretas.

Kardinolas – lyg durų vyrisKardinolo vaidmuo istoriškai kito. Romos imperiją valdant imperatoriui Teodosijui I Didžiajam žodžiu cardinalis buvo vadinami pareigūnai. Tačiau nuo V iki XI amžiaus taip buvo vadinami ir dvasininkai, kurie užim-davo nuolatines vietas tam tikrose miestų parapinėse bažnyčiose, dėl šio pastovumo jie būdavo prilyginami duris prilaikančiam vyriui, nes lotyniškas žodis cardo reiškia durų ar langų vyrį.

Tuo metu, kai kitose vietovėse pavadi-nimas „kardinolas“ prarado savo prasmę ir dingo iš vartosenos, Romoje jis darėsi vis labiau svarbus. Roma buvo padalyta į septynias apygardas („miestas ant septy-nių kalvų“), iš kurių kiekviena turėjo savo

pagrindinę bažnyčią (titulus), o jos admi-nistratorius buvo vadinamas incardinatus, cardinalis.

Kardinolai–kunigai ir kardinolai–diakonai Romoje patarinėjo popiežiui ir turėjo didelę reikšmę renkant pontifi ką, kai jo pasirinki-mas dar priklausė nuo dvasininkų ir žmo-nių, tačiau, kad ir kaip keistai atrodytų, jie buvo žemesni už vyskupą.

Tik XI amžiuje vyskupai pradėjo tapti kar-dinolais. Popiežiaujant Inocentui IV kardi-nolas tapo reikšmingesnis už vyskupus – jis gaudavo raudoną skrybėlę, simboliškai reiškiančią, kad kardinolas iki paskutinio kraujo lašo, nebijodamas mirties, kovos už šventojo tikėjimo išaukštinimą, taiką ir ra-mybę krikščioniškose tautose, Šventosios Romos Bažnyčios augimą ir tvirtybę.

Popiežius Bonifacas VIII (XIII a.) teikdavo kardinolams kunigaikščių drabužius, todėl iki dabar visi kardinolai vadinami Bažny-čios kunigaikščiais, nors jie ir nebeturi po-litinės galios.

Nėra atitikmensLemtingu momentu kardinolystės istorijoje vertėtų laikyti popiežiaus Mikalojaus II 1059 metų dekretą, galiojantį iki šiol ir suteikiantį Kardinolų kolegijai išskirtinę teisę rinkti po-piežių. Tai paaiškina, kodėl nauji kardinolų skyrimai sulaukia padidinto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Kardinolų kolegijai sunku būtų rasti ati-tikmenį moderniose valdymo formose. Ji nėra nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomo-ji valdžia. Savo išskirtinį vaidmenį ji įgauna tik mirus popiežiui, kai vietoj jo kolegija val-do Bažnyčią – tiesa, be teisės leisti dekretus. Taip pat renka naują pontifi ką. Esant gyvam popiežiui Kardinolų kolegija yra patariama-sis organas, kuris pontifi kui paliepus renkasi į konsistorijas (lot. consistorium – „susisirin-kimo vieta“, „taryba“), o jų metu priimami nauji kardinolai ir viešuose arba uždaruo-se posėdžiuose aptariami Bažnyčiai aktu-alūs klausimai. Nors šiuo metu Kardinolų kolegijai priklauso 213 „kunigaikščių“, ta-čiau tik 125 (tarp jų ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis) turi teisę rinkti popiežių.

Svarbiausia – tęstinumasAštuoniolika naujųjų kardinolų yra jaunesni nei 80 metų, todėl jie galės dalyvauti Bene-dikto XVI įpėdinio rinkimuose. Po jų įves-dinimo į Kolegiją, rinkikų skaičius padidė-jo būtent iki tų 125, tiesa, pavasarį jis kiek

apmažės keliems kardinolams sulaukus „kri-tinio“, 80 metų, amžiaus. Po naujųjų sky-rimų pirmą sykį popiežiaus Benedikto XVI skirtų kardinolų-rinkikų kiekis (63) viršija Jono Pauliaus II skirtuosius (62).

Nors Vatikaną galima laikyti monarchija, tačiau savo įpėdinio popiežius neskiria. Vis dėlto naujųjų kardinolų skyrimas atskleidžia tam tikras tendencijas, kurios tampa aktua-lios, akivaizdžiai silpstant Benedikto XVI fi zinei būklei. Netgi spėliojama, kad Bene-diktas XVI gali atsistatydinti. Antai duoda-mas interviu vokiečių žurnalistui Peteriui Seewaldui, jis yra pasakęs: „Kai popiežius aiškiai suvokia, jog fi ziškai, psichiškai ir dva-siškai nebeįstengia susidoroti su savo tarny-bos užduotimis, jis turi teisę ir tam tikromis aplinkybėmis pareigą atsistatydinti.“

Todėl tendencijos Vatikane tampa vis svarbesnės. Visų pirma, tarp naujųjų kar-dinolų – net 9 įvairių Vatikano žinybų vado-vai. Vadinasi, būsimojoje konklavoje stiprėja Romos kurijos pozicijos: būsimasis įpėdinis turėtų gerai pažinti Vatikano koridorius, o ne būti iš periferijos.

Be to, dabar kardinolų-rinkikų iš Europos kiekis yra 67.

Tai garantuoja, kad naujas pontifi kas ne-bus iš Trečiojo pasaulio šalių, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos, kurioje itin paplitusi da-bartinio pontifi ko labai nemėgstama mark-sistinė išlaisvinimo teologija.

Tad popiežius šiais skyrimais nori užtik-rinti savo linijos tęstinumą, kuris padėtų išvengti netikėtų posūkių netolimoje kata-likybės ateityje.

Kardinolų paradas Kardinolai iki šiol vadinami

Bažnyčios kunigaikščiais.

SIPA nuotr.

Ko siekia Benediktas XVI atnaujindamas Bažnyčios kunigaikščių gretas?

Būsimasis įpėdinisturėtų gerai pažinti Vatikano koridorius, o ne būti iš periferijos.

15min • 2012 m. vasario 24 d.6 | Verslas

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

Sąskaitos už šildymą Lietuvoje nedaug tesiskiria nuo kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau tik lietuvius jos varo į neviltį.

Už šildymą ES gyventojai, įsikūrę viduti-niuose maždaug 50 kv. m dydžio butuo-se, moka įvairiai. Turtingoje Danijoje tokio būsto apšildymas nekainuoja nė 150 Lt per mėnesį. Tiesa, danai jau senokai būstams šildyti naudoja atsinaujinančius energijos išteklius.

Estijoje ir Latvijoje už šildymą per mėnesį tenka sumokėti apie 300 Lt. Mūsų kaimy-nai, kaip ir mes, šildosi dujomis, bet dau-giau naudoja biokuro.

Airijoje per mėnesį šildymas kainuoja kiek daugiau nei 414 Lt, o Paryžiuje vos už 34 kv. m būsto apšiltinimą šaltais žiemos mėnesiais gyventojams tenka pakloti dau-giau nei 500 Lt. Tačiau ir airiai, ir paryžie-čiai būstus šildo elektra.

Šie skaičiai rodo, kad lietuviai ne vienin-teliai pasaulyje už šildymą moka brangiai, tačiau tik Lietuvoje kiekvienas šildymo se-zonas kelia vis daugiau panikos.

Socialinė bėdaLietuvos energetikos konsultantų asocia-cijos prezidentas Valdas Lukoševičius pa-žymi, kad Lietuvoje šildymas jau kurį laiką yra tapęs ne ekonomine problema, bet tikra socialine katastrofa.

Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pa-gal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Lietuvoje šildymui išleidžiama 9 proc. nuo vieno gyventojo sukuriamo BVP. Šiek tiek mažiau lėšų – po 8 proc. – šil-dymui skiria Lenkija, Latvija ir Estija. Tuo metu, pavyzdžiui, Rusijoje išlaidos šildymui siekia 5 proc. pajamų, o Europos Sąjungos šalys rikiuojasi gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Anot V.Lukoševičiaus, Lietuvoje kiekvie-nas šildymo sezonas tampa nelaime dėl to, kad mūsų šalyje šildymo kilovatvalandės kaina nedaug skiriasi nuo europinės, bet lietuvių atlyginimai kol kas toli nuo Euro-pos vidurkio.

„ES žemesnis nei Lietuvoje pragyveni-mo lygis yra tik Rumunijoje ir Bulgarijo-je, tačiau ten dėl šilto klimato šildymas nėra aktualus, todėl lietuviams, kurie ir taip uždirba nedaug, mokesčiai už šildymą kasmet tampa priežastimi lieti graudžias ašaras“, – „15min“ sakė V.Lukoševičius.

Eksperto įsitikinimu, kone didžiausius, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, mokes-čius už šildymą lietuviai moka dėl to, kad iki šiol gyvena nerenovuotuose būstuo-se, o šildymo sistema, ypač didžiuosiuose miestuose, iki šiol paremta tik gamtinių dujų naudojimu.

„Įmonių kainodara beveik nesikeitė de-šimt metų, brango tik kuras. Tad dabar pas mus kuras pats brangiausias, o namai –patys prasčiausi. Estai jau renovavo apie 25 proc. namų ir aktyviai naudoja biokurą ir skalūnines dujas, Lenkijoje renovuota apie 60 proc. namų ir naudojamos skalūni-nės dujos“, – kaimynų pasiekimus vardija V.Lukoševičius.

Pasak jo, dėl šių priežasčių Lietuvos gy-ventojų išlaidos šildymui didžiausios kone visoje Europoje ar net pasaulyje.

„Kai padaugini kilovatvalandės kainą iš sunaudotų kilovatvalandžių, dar pada-liji iš to, kad kišenė tuščia, ir pridedi tai, kad visuose sovietiniuose namuose šilu-mos negalima reguliuoti individualiai, tai ir išeina, kad žmogus pinigų neturi, bet jam bruka tą didžiulę sąskaitą kas mėnesį ir jis neturi teisės atsisakyti paslaugos“, – apgai-lestauja ekspertas.

2 milijardaiLietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis taip pat mano, kad Lie-tuva smarkiai atsilieka modernizuodama šilumos ūkį. Anot jo, kilovatvalandės kai-na Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, kurios taip pat iš sovietmečio paveldėjo gamtinėmis dujomis paremtą šildymo ūkį, bet jį kur kas labiau modernizavo, iš tiesų

tesiskiria vos 1–2 ct. Tačiau menkas kainos skirtumas, pasak energetiko, nėra priežas-tis nieko nedaryti.

V.Miškinio įsitikinimu, Lietuva turėtų kuo labiau skatinti biokuro naudojimą, nes su-degindama didžiausią kiekį gamtinių dujų ne tik verčia savo gyventojus mokėti milži-niškas sąskaitas už šildymą, bet ir pati gali sulaukti fi nansinių nuobaudų iš ES.

„Biokuras yra neišvengiamas ne tik dėl 2–3 ct pigsiančios šilumos kilovatvalandės. Negalima pamiršti ir to, kad Lietuva yra

įsipareigojusi iki 2020 m. šilumos ūkyje iki 55 proc. šilumos gaminti iš biokuro. Norint šį pažadą įvykdyti, jau dabar būtina skatin-ti jo naudojimą. Ypač svarbus biokuras di-džiuosiuose miestuose, nes vien miesteliai Lietuvos neišgelbės, vilniečiai liks pikti, o ir įsipareigojimų neįvykdysime, teks mokėti baudas“, – mano V.Miškinis. Jo skaičiavi-mais, Lietuva, kad įvykdytų įsipareigojimus ES, per aštuonerius metus į šilumos ūkius turi investuoti apie 2 mlrd. Lt.

Todėl Vyiausybės savivaldybėms paža-dėta 100 mln. Lt suma biokuro sistemoms diegti atrodo gan juokinga.

Energetikos konsultanto V. Lukoševičiaus teigimu, tokia suma išgelbėtų tik mažas sa-vivaldybes, o biokurui deginti būtini įrengi-niai Vilniui ar Kaunui kainuotų 3–5 kartus daugiau, nei į šilumos ūkio modernizavimą pasiryžo investuoti Vyriausybė.

Monopolijų įkaitaiEkspertai neatmeta, kad Lietuvos valdžią nuo spartesnio biokuro diegimo irgi atgra-so monopolijų baimė. Dabar savivaldybėms biokuro daugiausia parduoda asociacija „Litbioma“, kuriai vadovauja su koncernu „Icor“, taip pat užsiimančiu biokuro gamy-ba, artimai susijęs Remigijus Lapinskas. Be to, „Vilniaus energiją“ valdanti Prancūzijos bendrovė „Dalkia“ jau paskelbė apie planus sostinėje statyti galingą biokuro jėgainę.

Tačiau, V.Lukoševičiaus įsitikinimu, mo-nopolijų nereikėtų labai bijoti: jų išskaidy-mas ir didesnės konkurencijos kūrimas yra valstybės rankose.

„Žinoma, kad ir biokuro gamintojai susi-kompromitavę. Paėmus bet kurį sektorių, bet kurią sritį, visur rasi kriminalinių bau-džiamųjų dalykų, bet dėl to mes nenustoja-me gyventi. Dėl vienetinių atvejų stabdyti pažangaus proceso negalima“, – mano jis. Ekspertas primena, kad Lietuva iš per dide-lės monopolijų baimės rizikuoja ilgai likti rusiškų dujų įkaitė.

Šildymas

kasmet

Lietuvoje

tampa

nacionaline

nelaime.

BFL nuotr.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje šilumos gamy-

bai sunaudota iš viso 934,5 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), iš jų 74,4 proc. sudarė

rusiškų gamtinių dujų, kurias tiekia Rusijos koncernas „Gazprom“, deginimas. O iš atsinau-

jinančių elektros šaltinių pagaminta apie 19,3 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, brangias dujas

pakeitusios pigesniu biokuru, kuris jau sudaro per 80 proc. bendro kuro kiekio.

Per dvylika 2011 metų mėnesių iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilu-

mos tiekimo įmonėms pabrango beveik trečdaliu – nuo 1 411 iki 1 850 Lt/tne. O biokuro

kaina išliko daugiau kaip perpus mažesnė – apie 750 Lt/tne.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines du-

jas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2011-ųjų gruodžio mėnesį buvo

30 ct/kWh, biokuru šildomuose – 20 ct/kWh.

Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie

25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant biokurą. Miestuose,

kuriuose šiluma gaminama naudojant dujas, šilumos kaina sieks apie 50 ct/kWh.

Dujos ar biokuras?

Ar šildymas gali būti pigesnis?

Šilumos kainų čempionai

V.Lukoševičius:

„Dabar pas mus kuras pats brangiausias, o namai – patys prasčiausi“.

15min • 2012 m. vasario 24 d. | 7

Užsk. Nr. 304122

8 | Verslas

Pagalba ar duoklė populizmui?Šios savaitės pradžioje ES statistikos agentūra „Eu-rostat“ atnaujino duomenis apie minimaliąją mė-nesinę algą (MMA). Lietuvai šis atnaujinimas nieko naujo neatnešė – pagal MMA dydį tebesame Europos sąrašo uodegoje. Mažesnį MMA gauna tik bulgarai ir rumunai. Kodėl net ketverius metus iš eilės šis dy-dis mūsų šalyje įšalęs ties 800 Lt riba? Ar politikams nereikia maždaug penktadalio dirbančiųjų, kuriems tenka išsiversti su MMA, balsų?

Apie tai, kad atlygio minimumą gaunantiems mir-tingiesiems sunku sudurti galą su galu, byloja ir kitas rodiklis. Skaičiuojant MMA pagal perkamosios galios paritetą, arba, kalbant paprastai, atsižvelgiant į infl ia-ciją, Lietuvos pozicija nesikeičia. Europoje išliekame treti nuo galo. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Airi-ja ir Vengrija, pastebimai pasistūmė į priekį. Pagal šį rodiklį skirtumas tarp mažiausios (apie 476 Lt Bul-garijoje) ir didžiausios (apie 6218 Lt Liuksemburge) MMA apskritai sušvelnėja. Mat didelę MMA gaunan-tiems europiečiams tenka santykinai plačiau atverti pinigines dėl kainų kilimo nei su maža MMA privers-tiems gyventi dirbantiesiems. Gaila, kad ši „taisyklė“ negalioja Lietuvai.

MMA kėlimo šalininkai gali baksnoti pirštu ir į pas-taraisiais metais didėjusį ilgalaikio nedarbo lygį, ir į bedarbio pašalpas, kurių maksimumas vos 150 Lt mažesnis nei dabartinė MMA. Per menka MMA ne-skatina nedarbo rykštės pliekiamų tautiečių stengtis įsidarbinti. Galų gale viena iš visiems gerai žinomų priežasčių, kodėl toks gausus būrys dirbančiųjų ofi -cialiai gauna tik minimumą, yra vis dar populiarus atlygis „vokeliuose“. Gal pakėlus MMA, bent dalis šių pinigų taptų legaliais?

Visgi aklai mėgdžioti toliau pažengusias ES valsty-bes ir drąsiai didinti MMA Lietuvai nepakanka eko-nominio pajėgumo. Pastarųjų metų ūkio augimas kol kas nedarbo iš esmės nesumažino ir darbo užmokes-čio į aukštumas neiškėlė. Vertinant MMA kaip dalį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (pramonės, statybų ir paslaugų sektoriuose), ji toli gražu neat-rodo apgailėtino lygio. Pagal šį rodiklį Lietuva netgi priskirtina toms ES narėms, kuriose jis yra santykinai aukštesnis, ir pastebimai lenkia tokias savo konku-rentes kaip Lenkija, Vengrija, Slovakija, Estija, Bul-garija ar Rumunija.

Taigi, žymesnis MMA pakėlimas šiandien atšipin-tų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais, t.y. pastebimai sumažintų darbo rinkos lankstumą. Tai neabejotinai suduotų stiprų smūgį sunkiau besiverčiančioms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje vietoje verta prisiminti, kad MMA Lietuvoje nustatoma centralizuotai, neatsižvelgiant į skirtingą ūkio šakų ar įmonių fi nansinę būklę ir nepa-liekant erdvės tiesioginėms darbuotojų ir darbdavių deryboms. Stingant fi nansinių raumenų, verslas ieš-kotų būdų kaip išvengti tokio sprendimo, apkarpyda-mas ofi cialius etatus ar imdamasis kitokių priemonių.

Artėjant rinkimams, neišvengiamai ir vėl išgirsime politikų raginimų kelti MMA. Svarbu tik, kad per di-delis noras įsiteikti rinkėjams neatimtų proto. Būtina kovoti su skurdu, bet būtina ir prisiminti, kad MMA toli gražu nėra vienintelis ir veiksmingiausias ginklas. Dabar mūsų ūkis pajėgus pakelti nebent labai saikin-gą MMA padidinimą.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

„Žymesnis MMA pakėlimas atšipintų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais.“

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Kol Europa bando susivokti, kaip Kinija, naudodamasi skolų krize, sparčiai ir sumaniai didina savo įtaką Vakarams, Raudonasis drakonas priartėjo prie pat Lietuvos sienos.Baltarusijos sostinėje Minske kinai sta-tys pramoninį parką, kuris bus skirtas užsienio investuotojams. Projekto ver-tė – maždaug 78 mlrd. Lt. Tai – viena didžiausių, bet ne vienintelė kinų in-vesticija Baltarusijoje.

Dėl pramoninio parko projekto Bal-tarusijos ir Kinijos vyriausybės susitarė dar pernai, o sausį Minskas ratifi kavo susitarimą. Taigi, Kinijos invazijai įžieb-ta žalia šviesa. Baltarusijos ekspertai aiškina, kad abipusį norą bendradar-biauti skatina du pagrindiniai veiks-niai: Kinija siekia įsitvirtinti kuo arčiau Europos Sąjungos, o Aliaksandrui Lu-kašenkai atsiranda galimybė pritraukti investicijų ir gauti pigių kreditų.

Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius teigė, kad Kinijai pati-kėtas didžiulės apimties projektas ir jis nenusileis Rusijos Skolkovo inovacijų centrui, kuris dar vadinamas rusiška Silicio slėnio versija, o gal bus net ir įdomesnis bei patrauklesnis.

Su Baltarusija dirbančios investicinės bankininkystės bendrovės „Prime In-vestment“ vadovo Andrejaus Guščios nuomone, viešai skelbiama tik ofi cia-lioji projekto dalis, todėl galima nu-manyti, kad yra dar ir papildomų su-sitarimų dėl kreditų Baltarusijai arba papildomo fi nansavimo. Be to, dabar Baltarusijoje labai aktyviai dirba Rusi-jos investuotojai, nemažą įtaką jai daro ir ES, todėl Kinija padeda Minskui su-sikurti tam tikrą užsienio ekonominių interesų balansą šalies viduje.

„Investuotojus iš Kinijos palankiai

vertina tiek Baltarusijos valdžia, tiek ir žmonės. Valdžiai patrauklu, kad kinai ateina su savais projektais, patys juos fi nansuoja ir užpildo fi nansų spragas, kurias labai padidino pastarųjų metų krizė“, – sako Baltarusijos Nacionalinės investicijų ir privatizavimo agentūros patarėja Ona Rainytė-Bodard.

Kiniškų prekių gausu visuose Balta-rusijos prekybos centruose, universa-linėse parduotuvėse. Jų išvaizda gera, kainos patrauklios, todėl baltarusiai jas perka.

Gali stabdyti verslo aplinka Kinijos–Baltarusijos pramonės parke,

kuris dar neturi ofi cialaus pavadinimo, bus sukurtos zonos, kuriose galėtų kur-tis buitinės technikos gamintojai, taip pat chemijos ir automobilių pramo-nės įmonės. Jis bus kuriamas remian-tis bendro Kinijos ir Singapūro pramo-ninio parko (China-Singapore Suzhou Industrial Park, CS-SIP) Sužou mieste patirtimi.

Tačiau advokatų kontoros „Glims-tedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris Vitalijus Kačelia atkreipia dėmesį, kad pasirašytame dvišaliame susitarime kol kas aptarta tik pramo-ninio parko vieta, jo tikslai ir vystymo principai, o dėl visų kitų dalykų dar vyksta pokalbiai.

Teisininkas sako, kad užsienio in-vestuotojai bus viliojami tam tikromis privilegijomis ir, aišku, palankiais mo-kesčiais. Iš pradžių jie bus iš viso nuo jų atleisti, o nuo 2017 metų mokės tik 50 proc. nustatyto tarifo. Baltarusiai tikisi, kad pramoniniame parke kur-sis ne tik Kinijos, bet ir Europos in-vestuotojai. Ar tai galėtų būti įdomu lietuviškam kapitalui?

„Kinų projektas Baltarusijoje gali prilygti, pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ, tačiau norint pritraukti potencialių in-vestuotojų, tiek kinams, tiek ir balta-rusiams teks gerokai paplušėti, nes verslo aplinkos Baltarusijoje niekas neketina keisti. O ji turi aštrių dagių“, – primena Baltarusijoje dirbę Lietuvos investuotojai.

Lietuviai verslininkai primena, kad,

pavyzdžiui, viena Irano kompanija Bal-tarusijoje ėmėsi kurti logistikos cent-rą, į kurį žadėjo investuoti 2,5 mln. JAV dolerių. Kurtis jame buvo viliojami ir lietuviai, tačiau buvo nustatytos tokios kainos, kad pirkėjų neatsirado, o viskas taip ir liko popieriuje.

Kinų pramoninis parkas Baltarusijo-je, pasak „Prime Investment“ vadovo A.Guščios, gali būti įdomus Lietuvos verslininkams, kurie šioje šalyje jau turi įmonių. Lietuviai kartu su balta-rusiais partneriais galėtų pasiūlyti savo paslaugų, susijusių, pavyzdžiui, su pro-jektavimu ar sudėtingesniais statybos darbais, nes pagrindinius darbus atliks patys kinai, jau dirbantys Baltarusijoje.

Nušluos sodininkų namelius Kinijos–Baltarusijos pramoninis par-

kas turėtų užimti 80 kv. km teritoriją, todėl valdžia šiam projektui skyrė že-mės plotą šalia Minsko tarptautinio oro uosto. Šioje teritorijoje stovi sodininkų

Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

O.Rainytė-Bodard:

„Valdžiai patrauklu, kad kinai ateina su savais projektais, patys juos fi nansuoja ir užpildo fi nansų spragas.“

Naudodamiesi A.Lukašenkos bėdomis kinai Baltarusijoje investuoja milijardus

Už mūsų nugaros kyla

Verslas | 915min • 2012 m. vasario 24 d.

Kinija Lietuvoje – kol kas nykštukė

Kvietė Kiniją į Lietuvą premjeras Andrius Kubilius, kvietė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau kinai taip ir nesusigundė. Į Lietuvą investavusių šalių eilėje ši Rytų milžinė stovi tik 42 pozicijoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, reikš-mingų investicijų iš Kinijos Lietuvoje nėra užfi ksuota. Statistikai skaičiuoja, kad vie-na ekonomiškai stipriausių pasaulio vals-tybių Lietuvoje investavusi nereikšmingai mažą sumą pinigų – vos 12 mln. Lt, ir tai skaičiuojant kartu su Honkongo investici-jomis (3,4 mln. Lt).

Didžiausia dalis kinų investicijų Lietuvoje tenka apgyvendinimo ir maitinimo paslau-gų veiklai (3,9 mln. Lt), apdirbamajai gamy-bai (3,3 mln. Lt) ir privataus nekilnojamojo turto įsigijimui ir pardavimui (1,7 mln. Lt).

Reikšmingesnėmis vadinamos ryšio įran-gos bendrovės „ Huawei Technologies“ su-tartys su Vilniaus universitetu ir mobilio-jo ryšio bendrove „Omnitel“ dėl bendros MTEP laboratorijos Vilniuje įkūrimo.

Kinijos investicijos Lietuvoje būtų ge-rokai didesnės, jei 2010 metų pabaigoje Martynui Laiviui, bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ ir kelionių orga-nizatorės „Star Holidays“ savininkui, būtų pavykę rasti strateginį investuotoją.

Tada jis tikino, kad derasi su Kinijos avia-kompanija „HNA Group“, kuri valdė 13 avia-kompanijų, 240 orlaivių, 12 oro uostų, 100 prekybos centrų, 50 viešbučių, 30 kelionių agentūrų ir disponavo 17 mlrd. eurų. Tačiau derybos baigėsi nesėkme – kinus išgąsdino M.Laivio bendrovių skolos, tuomet sieku-sios 15 mln. Lt.

Lietuva maža ir neįdomiSEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, Lietuva yra itin maža valstybė, todėl niekada nebuvo ir nebus

tarp pagrindinių Kinijos verslo partnerių.„Jeigu norime būti įdomūs Kinijai, reikia

kažko išskirtinio. Ne visada juos sudomin-sime ir savo lazeriais, kurie, atrodo, yra di-delis mūsų išskirtinumas. Bet nepamirški-me, kad šalia Kinijos yra Japonija, nemažai kurianti aukštųjų technologijų ir tikrai jo-mis išsiskirianti“, – kalbėjo banko analiti-kė, netikinti, kad artimiausiu metu Kinijos investicijų Lietuvoje sumos žymiai augs.

Lietuva nepasižymi ir užsienio prekyboje su Kinija. Nors šioje valstybėje gaminamos vis dar pigios ir konkurencingos prekės, ku-riomis užverstos mūsų šalies parduotuvės bei turgavietės, jų importas pernai sudarė vos 2 proc. viso Lietuvos importo, o metinis augimas taip pat nebuvo žymus.

„Kita vertus, jeigu pažiūrėtume į eks-portą, tai tikrai matyti verslininkų susido-mėjimas. Vėlgi, dalis yra labai mažytė, tik 0,3 proc. viso Lietuvos eksporto, bet padi-dėjimas yra per du kartus. Startas kol kas dar labai žemas, bet, turint omenyje, kad Ki-nijos ekonomika pretenduoja į didžiausios pasaulio ekonomikos titulą, lietuvių susido-mėjimas tikrai išliks“, – kalbėjo V.Tauraitė.

Jos manymu, Lietuva Kinijai patraukli bus nebent kaip tranzitinė šalis: „Juo labiau kad dabar turime naują susisiekimo prie-monę – traukinį „Saulę“ ir, matyt, Lietuva gali tapti savotišku tiltu tarp Kinijos ir Va-karų Europos. Bet, turint omenyje Kinijos dydį, Lietuva tikrai netaps svarbiu interesų objektu, esame tiesiog labai mažytė šalis, labai maža rinka.“

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

nameliai, o jų gyventojai buvo informuoti, kad žemė paimama valstybės reikmėms. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, tačiau neabe-jojama, kad Minsko valdžia ras būdų, kaip šią problemą išspręsti.

Kinijos–Baltarusijos pramoninis parkas visur pristatomas kaip pažangus investi-cinis projektas. Baltarusijos valdžia tikisi, kad čia pagaminta produkcija bus ekspor-tuojama į ES ir NVS.

Tačiau Baltarusijos rinką puikiai išma-nantys lietuviai jau dabar abejoja tokiais kaimynų užmojais. Baltarusija nėra Pasau-lio prekybos organizacijos (PPO) narė, ji taip pat nėra ir rinkos ekonomikos šalis. Todėl gamintojai, norėdami išvežti jos teritorijoje pagamintą arba tiksliau – surinktą produk-tą į Europą, susidurs su virtine vadinamųjų apsaugos priemonių.

„Jeigu Kinija rimtai imsis šio projekto, tai jį įgyvendinti galės ir viena pati. Tačiau sunku patikėti, kad į pramoninį parką Bal-tarusijoje jiems pavyktų pritraukti Vakarų kapitalą“, – prognozuoja lietuviai.

Dabar žinoma tiek, kad pramoninio par-ko steigimu ir plėtra rūpinsis Kinijos inži-nerijos kompanijos CAMCE ir baltarusių kontroliuojančios (holdingo) kompanijos „Horizont“ bendroji įmonė.

„Pramoninis parkas Baltarusijoje bus statomas etapais, jų bus keli“, – patikslina „Glimstedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris V.Kačelia. Minskas pasižadėjo šiam parkui suteikti reikiamą teisinį sta-tusą ir pasirūpinti infrastruktūra, o kinai – koordinuoti darbą su fi nansų instituci-jomis, kad šios teiktų fi nansinę paramą įmonėms, kurios ketins dalyvauti parko vystyme.

Šio projekto fi nansavimu rūpinsis Kini-jos eksporto ir importo bankas. Jis buvo sukurtas tam, kad skatintų kinų kompa-nijas investuoti užsienyje.

Baltarusija ir Kinija yra pasirašiusios ilga-

laikių investicijų sutartį. Kinai investuo-

ja į Minsko oro uosto rekonstrukciją, kuri,

kaip manoma, kainuos apie 1,5 mlrd. Lt.

Šių metų vasario pradžioje su Kinijos au-

tomobilių gamintoja „Geely“ pasirašyta

sutartis ir Baltarusijoje bus surenkami

lengvieji automobiliai. Kinai Baltarusijo-

je taip pat stato celiuliozės fabriką, o šio

projekto vertė 1,62 mlrd. Lt.

Koją jau įkėlė

a kinų bastionai

Milžiniškas pramoninis

parkas iškils šalia

Minsko oro uosto, kurį

kinai jau rekonstruoja.

„Reuters“ nuotr.

Nedideles Kinijos investicijas Lietuvoje

galėtų simbolizuoti kuklios kinų užeigos.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d.10 | Visuomenė

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Socialinis projektas „Drąsinkime ateitį“ laikomas vienu sėkmingiausių sumanymų švietimo srityje. Tačiau projekto lyderis Edmondas Babenskas viešai kaltinamas tuo, jog mokinių ugdymui skirtas lėšas pumpuoja į savo verslą. Tokius įtarimus projekto vadovui žeria buvę pavaldiniai. E.Babensko morale vie-šai suabejojo net artimiausi jo šeimos na-riai – vaikai.

„Gąsdinkime ateitį“ – taip pasivadino bu-vusių viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ darbuotojų, praradusių viltį atgauti uždirb-tus pinigus, iniciatyvinė grupė. Jaunuo-liai, daug prisidėję prie projekto „Drąsin-kime ateitį“ sklaidos Lietuvos mokyklose, nusprendė nebetylėti ir griebėsi šiaudo –viešumo.

„Esame buvę projekto „Drąsinkime atei-tį“ darbuotojai. Nuo 2010 m. birželio ne-dirbame projekte. Per visus darbo metus niekuomet nebuvo mokamas visas žadė-tas atlyginimas, todėl išėjus iš darbo skolos

darbuotojams siekė nuo 6 iki 15 tūkst. Lt. Vi-suomet iš vadovo E.Babensko girdėjome tik pažadus. Visi „Drąsinkime ateitį“ projekto pinigai nueidavo į kitą E.Babensko įmonę „Lithill“, kuri dabar vadinasi „Lithill ID“. Per visus šiuos metus mums buvo keista, kaip tokie žmonės kaip E.Babenskas gali naudotis neformalaus ugdymo sistema ir idėjomis, užsidirbant pinigus“, – laiške re-dakcijai rašė judėjimo „Gąsdinkime ateitį“ iniciatorius Povilas Žarnauskas.

Pretenzijos viešosios įstaigos direktoriui, projekto „Drąsinkime ateitį“ vėliavnešiui E.Babenskui – rimtos ir tiesmukos. Nepai-sant to, kritikos buvusiam darbdaviui negai-lintys laiško autoriai pabrėžia norintys at-skirti du dalykus – projektą ir jo idėjinį vadą.

„Drąsinkime ateitį“ – graži visuomeninė iniciatyva, įtraukusi šimtus Lietuvos mo-kyklų. Projektas padarė didžiulį postūmį švietimo sistemoje. Bet yra ir kita medalio pusė, apie kurią niekada niekas nedrįso viešai prabilti“, – atvirą pokalbį su „15min“ pradėjo kelerius metus projektą koordina-vusi, o dabar istorinių fi lmų kūrimu užsii-manti Agnė Zalanskaitė.

Šelpė savo įmonę?A.Zalanskaitė viešojoje įstaigoje „Drąsinki-me ateitį“ pradėjo dirbti beveik nuo pat jos ofi cialaus įkūrimo pradžios – 2006-ųjų. Entu-ziazmo visuomeninei veiklai netrūko, kol su darbuotojais ir projekto partneriais būdavo sąžiningai atsiskaitoma. Tačiau, kaip ir pri-vačiame, neformalaus ugdymo sektoriuje irgi prasidėjo krizė.

„Iki 2010 metų sausio 1 dienos autorinės sutartys dar būdavo pasirašinėjamos, tačiau vėliau teko tenkintis tik pažadais“, – atsidu-so A.Zalanskaitė.

„Tiesa, ir iki tol niekada negaudavome atlyginimo, dėl kurio buvome sutarę. Be to, atsiskaitymai nuolat vėluodavo. Jei tai būtų tikros fi nansinės bėdos, galėtume suprasti. Tačiau puikiai žinojome, kur dingdavo pini-gai: jie nutekėdavo į privačią informacinėmis technologijomis užsiimančią E.Babensko įmonę „Lithill“, įsikūrusią čia pat – už sie-nos“, – pasakojo P.Žarnauskas. Anuomet E.Babenskas buvo ne tik viešosios įstaigos

„Drąsinkime ateitį“ vadovas, bet ir vieninte-lis bendrovės „Lithill“ akcininkas ir direkto-rius. Įmonė bankrutavo 2010-ųjų viduryje, tačiau vietoje jos netrukus buvo įkurta nau-ja bendrovė „Lithill ID“, veikianti buvusios įmonės patalpose, nepasikeitė ir darbuotojai.

Žadėjo, bet netesėjo„Veiklos schema labai paprasta: greta visuo-meninio projekto yra milžiniškas fi nansi-nis interesas, sprendžiant asmeninio verslo problemas. Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pini-gus. Jis juos tiesiog sugeria: sprendžiant iš fi nansinių ataskaitų, 60–80 proc. fi nansinių sandorių būdavo atliekama tarp „Drąsinki-me ateitį“ ir „Lithill“. Kaip yra dabar – neži-nau“, – kalbėjo A.Zalanskaitė.

Viešojoje įstaigoje „Drąsinkime ateitį“ ji nedirba nuo 2010-ųjų rugpjūčio. Kodėl apie įstaigos veiklą ir E.Babensko darbo meto-dus prabylama tik dabar, praėjus net pu-santrų metų?

„Kai dirbi, esi lojalus, egzistuoja tam tikra pagarba vadovui, pagaliau – subordinaci-ja: tiesiog nesikiši ne į savo reikalus. Be to, mums nuolat žadėta, kad autorines sutar-tis pasirašysime vos pagerėjus fi nansinei situacijai“, – pasakojo A.Zalanskaitė.

„Pokalbiai su E.Babensku vyko visus tuos metus. Mes galime pagrįsti, kad dirbome, įrodyti, kad buvo tartasi ir ieškoma kom-promisų – visa tai išsaugota elektroniniuose

Apsukrus vaikų lyderis

Projekte „Drąsinkime

ateitį“ dirbę ir pinigų

neatgavę žmonės

bent jau pasišaipė iš

buvusio darbdavio.

I.Gelūno nuotr.

Viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovas Edmondas Babenskas interviu savaitraščiui „15min“ neigia skolas buvusiems darbuotojams, o į asmeninį gyvenimą ragina nesikišti.

– Ar girdėjote apie judėjimą „Gąsdinkite ateitį“? Atrodo, jaunimas jums turi didelių pretenzijų dėl negauto uždarbio.

– Žinau tą žmonių grupę. Jei yra tokio pobūdžio pretenzijų, kodėl nesikreipiama į teismą, kad jis priteistų negautas lėšas? Jei pretenzijos būtų pagrįstos, nereikėtų žiniasklaidos įsiterpimo ar įstatymus pa-žeidžiančių veiksmų internete. Kadangi tų skolų nėra, einama šmeižto keliu. Būdamas užsiėmęs žmogus aš tiesiog neturiu laiko ligoniams aiškintis ir skųstis teismui dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visa tai – nieka-las, kuriam gaila laiko.

– Tačiau jums reiškiami įtarimai gana rim-ti. Keliamos prielaidos, kad viešais pinigais išlaikote savo verslą?

– Mes per daug vieši ir per daug skaidrūs, kad galėtume daryti tokius dalykus. Praė-jusių metų pabaigoje įstaigoje buvo atliktas auditas, kuris neparodė, kad kas nors būtų nelegalu, neteisėta ar neskaidru. Be to, esa-me tikrinami tų agentūrų, kurių fi nansuo-jamų projektų vykdyme dalyvaujame. Mes netgi laikomi pavyzdžiu kitiems – niekas neturi priekaištų. Visus pirkimus vykdome pagal viešųjų pirkimų procedūras, kurios mums net nėra privalomos, nes nesame valstybinė įstaiga. Švietimo ir mokslo mi-nisterija mums jokių pretenzijų irgi neturi.

– Vadinasi, nė viena su jumis siejama ben-drovė nėra teikusi paslaugų įstaigai „Drą-sinkime ateitį“?

– Mes veikiame tose pačiose patalpose. Ži-noma, kad vykdomų projektų metu naudo-jamės vieni kitų pajėgomis – tai legalu ir ne-draudžiama. Be abejonės, „Lithill“ dalyvavo

kuriant projekto „Drąsinkime ateitį“ inter-netinį puslapį. Tačiau tai nieko bendra su neleistinais dalykais neturi.

– Viešoje erdvėje girdisi abejonių, ar jūsų reputacija nekenkia paties projekto įvaiz-džiui. Teko girdėti, kad jūsų skyrybų proce-sas nebuvo labai pilietiškas...

– O kada jūs matėte gražų skyrybų proce-są? Manau, tos 900 mokyklų, kurios mano iniciatyva įsitraukė į projekto „Drąsinki-me ateitį“ veiklas, yra įrodymas, kad vis-kas gerai.

E.Babenskas: Viskas legalu, teisėta ir skaidru

„Mes netgi laikomi pavyzdžiu kitiems – niekas neturi priekaištų. Visus pirkimus vykdome pagal viešųjų pirkimų procedūras.“

BF

L n

uo

tr.

Švietimo ir mokslo ministerija, kartu su

asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje”

2005 metų spalio mėnesį bendrojo lavi-

nimo mokyklose pradėjo vykdyti projek-

tą „Drąsinkime ateitį“. Projekto tikslas –

sėkmingais absolventų pavyzdžiais ir

autoritetu padrąsinti mokyklų bendruo-

menes siekti kilnių asmeninių ar visuo-

meninių tikslų, pozityvių rezultatų pasi-

rinktose veiklos srityse, taip pat ugdyti

moksleivių verslumą, lyderystę bei pro-

fesinę orientaciją.

Apie idėją

15min • 2012 m. vasario 24 d. Visuomenė | 11

laiškuose, susirašinėjimuose skaipe ir SMS žinutėse“, – aiškino P.Žarnauskas.

A.Zalanskaitei viešoji įstaiga esą skolinga daugiau nei 20 tūkst. Lt. Išsireikalauti visą sumą be ofi cialių dokumentų būtų neįma-noma. Atgauti bent dalį uždirbtų pinigų gra-žiuoju buvę darbuotojai jau nesitiki. Į teis-mą jie nesikreipia, nes procesas būtų labai ilgas – kainuotų per daug laiko ir energijos.

Mokyklos lieka be prizų?Priekaištų, įvairaus plauko įtarinėjimų E.Babenskui apstu ir internete. „E.Babenskas –tai viena didelė afera. Jam priklausė UAB „Lithill“, bankrutavusi prieš pusę metų. Liko skolingi labai daug kam. „Drąsinkime ateitį“ už ES pinigus perka jau prieš trejus metus sukurtus IT projektus iš „Lithill“, po bankroto pakilusios kaip feniksas. Taip kad venkite kaip kas tik galite šio žmogaus ir jo vadovaujamų įstaigų“, – svetainėje Skundai.lt rekomenduoja anonimas.

„Jei ES pinigus plauna per „Drąsinkime ateitį“, tai kodėl lieka skolingi mokykloms prizus?“ – teiraujasi kitas diskusijos dalyvis.

Garbės nedarančių epitetų E.Babensko atžvilgiu – nors vežimu vežk. Tačiau vie-nas komentaras – gana netikėtas. „Anoni-mai, prašau, susisiekite su manimi. Aferis-to Edmondo sūnus, besistengiantis padėti mamai skyrybose“, – po pagalbos šauksmu pasirašė Paulius.

Įsimylėjo pavaldinę„15min“ susisiekus su E.Babensko žmona iš tikrųjų paaiškėjo, kad sutuoktiniai ski-riasi. „O kokius kelius reikia nueiti, kad su Edmondu išsiskirtum... Nelygios mano ir sukto, meluojančio žmogaus jėgos. Todėl ir jaunimą taip lengvai apvyniojo aplink pirš-tą“, – sakė Aurelija Babenskienė. Moteris patikino, kad E.Babenskas, oriai kalbantis

televizijos ir radijo laidose, ir tas, kurį ji pažįs-ta, yra du skirtingi žmonės: „Ugdyti jaunimą visos Lietuvos mastu, kai toks kontrastas... Jis nėra toks moralus, kaip dedasi. Juk pats nė karto nebuvo tėvų susirinkimuose mo-kykloje, nedalyvaudavo vaikų renginiuose,

nesirūpino jais, bet užsimojo globoti visos Lietuvos moksleivius. Labai gaila, kad tokią gerą „Drąsinkime ateitį“ idėją perėmė žmo-gus, kuriam ne pats projektas rūpi, bet kaip pinigus iš jos padaryti ir išpešti sau naudos.“

A.Babenskienė atkreipė dėmesį, kad už Babenskų šeimos pinigus pirktose erdvio-se patalpose Ankštojoje gatvėje veikia trys organizacijos: įstaigos „Drąsinkime ateitį“ kolektyvas, bendrovė „Lithill ID“. Tuo pačiu adresu įregistruotas ir Labdaros ir paramos fondas „Paramos iniciatyvos“.

„Labai puikus trikampis – fondas, viešoji įstaiga ir „uabas“. Ir viskas ten sukasi. Tik kaip, niekaip negalime sužinoti. Juolab kad buhalterė Eleonora Leksikova yra ir Edmon-do artima draugė – puikus tandemas“, – pa-stebėjo A.Babenskienė.

Apie vyro jausmus į dukras tinkančiai pa-valdinei ji sužinojo prieš kelerius metus. „Mergina vos keleta metų vyresnė už mūsų sūnų. Štai jums ir pilietinis ugdymas, pavyz-dys jaunajai kartai“, – karčiai nusišypsojo A.Babenskienė.

Grasino palikti be niekoSkyrybų byloje E.Babenskas pripažintas kaltu, propagavęs santuokinę neištikimy-bę. Tačiau turto dalybos tikriausiai baigsis E.Babensko naudai.

„Nenorėčiau detalizuoti. Tik galiu pasaky-ti, kad skyrybos nėra lengvos ir paprastos. O viskas galėjo būti kitaip“, – prisiminė moteris ir mintimis grįžo į 2007-uosius, kai, šeimos santykiams nutrūkus, paprašė E.Babensko parengti povedybinę sutartį ir aptarti, kas būtų, jei šeima skirtųsi.

A.Babenskienė buvo pasiryžusi nepre-tenduoti į įmonių akcijas, 263 kv. m butą miesto centre ir kitą turtą. „Paprašiau tik tam tikros pinigų sumos butui S.Konarskio gatvėje suremontuoti ir baigti mokėti už jį

paskolos likutį. Be to, į sutartį pageidavau įtraukti punktą, kad gydymo išlaidos vai-kų ligos atveju ar studijos, jei įstotų į mo-kamą vietą, būtų fi nansuojamos per pusę. Šios sąlygos jis griežtai atsisakė. Jaučiausi įžeista kaip motina, todėl pasakiau – te-būnie viskas pagal įstatymus“, – pasakojo A.Babenskienė.

„Paliksiu po tiltu, – esą tokius žodžius ji tąkart išgirdo iš sutuoktinio lūpų. – Skirsie-si penkiolika metų.“ Kreiptis į teismą dėl ofi cialių skyrybų moteris ryžosi tik po ke-lerių metų.

„Skyrybų procesui pradėti mokamas žyminis mokestis, kainuoja ir teisinės pa-slaugos. Taigi, skyryboms pradėti reikėjo sukaupti ne tik drąsos, bet ir pinigų. Tik pa-skatinus ir fi nansiškai parėmus draugams, pradėjau jau dvejus metus vykstantį sky-rybų procesą. Labai palaikau tuos vaikus iš „Drąsinkime ateitį“. Nesistebiu, kad jie kovą pradėjo tik dabar. Edmondas turi cha-rizmą ir įtaigos dovaną, todėl vaikai tikėjo jo pažadais. Kiek žinau, jis liko skolingas ir bendrovei RVK, kuri irgi patikėjusi juo ne-sudarė patalpų Ankštojoje gatvėje papildo-mų remonto darbų paslaugų sutarties ir liko apgauta. Man prireikė daugybės metų, kad perkąsčiau šį žmogų – ilgai mane už nosies vedžiojo“, – neslėpė A.Babenskienė.

A.Zalanskaitė:

„Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pinigus.“

Pirmiausia noriu pažymėti, kad „Drąsin-

kime ateitį“ – puikus projektas, išjudinęs

ir paskatinęs Lietuvos mokyklas ir moks-

leivius įsitraukti į visuomeninę veiklą,

raginantis jaunimą tobulėti, būti pilietiš-

kais ir aktyviais bendruomenės nariais.

Lankydamasis miestų, miestelių ar ato-

kesnių regionų mokyklose galėjau įsiti-

kinti, kaip šis projektas „prigijo“ –

moksleiviams patinka drąsios ir kūry-

bingos idėjos, jie mielai įsitraukia į jiems

įdomias veiklas ir jas praturtina savo

sumanymais.

Tačiau net ir pats sėkmingiausia projek-

tas turi būti vykdomas skaidriai ir nekelti

abejonių dėl fi nansinės veiklos sąžinin-

gumo. Manau, kad į abejones keliančius

klausimus bus atsakyta po Europos

socialinio fondo agentūros patikrinimo.

Šiai agentūrai yra pavesta atlikti įgyven-

dinamų projektų priežiūrą.

Puikus projektas

Gintaras Steponavičius,

švietimo ir

mokslo ministras

12 | Pasaulis

Išaugtos kelnaitėsDespotiško genijaus išpuoselėtos „Apple“ turimos piniginės lėšos pernai vasarą viršijo JAV valstybės einamosios sąskaitos likutį. Geležiniu kumščiu val-danti Kinija jau 2016 metais pralenks didžiausią pa-saulio demokratiją – JAV – ir taps galingiausia Žemės ekonomika. Tinginių ir melagių sukelta krizė Grai-kijoje jau pusantrų metų siūbuoja pasaulio rinkas ir didina mūsų mokamus mokesčius valstybės skolos palūkanoms mokėti.

Šie iš pažiūros nesusiję faktai gerai iliustruoja mano šios dienos teksto esmę: pasaulis turi pasi-rinkti tarp demokratijos ir ekonominės gerovės. Žiū-rint dalykiškai, akivaizdu – ekonominės gerovės be-sivaikantis pasaulis išaugo demokratijos kelnaites. „Ant popieriaus“ pažangiausia visuomenės santvar-ka nesusitvarko su dviem (ekstremaliai supapras-tinu!) vienas kitam prieštaraujančiais jai keliamais uždaviniais: užtikrinti ekonominį tvarumą ir soci-alinį teisingumą.

Verslas, kurio simboliu pasirinkau „Apple“, išma-no viską apie efektyvumą. Tai jų išgyvenimo sąlyga. Ir jei manot, kad vertingiausia pasaulio kompanija tokia tapo žaisdama demokratiją, labai klystate. Ji tokia tapo versdama talentingiausius pasaulio in-žinierius dieną naktį rymoti prie jų perfekcionisto vadovo sugalvotų produktų tobulinimo, spausdama paskutines sultis iš tiekėjų Kinijoje, besikaldama teis-muose su konkurentais dėl patentų, skleisdama kū-rybinį destruktyvumą ir asmenines tragedijas šalyse (Suomijoje) ir įmonėse („Nokia“), kurių produktus ir technologijas tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Štai tokiu buldozeriu sukuriama 450 milijardų JAV dolerių vertė, kurios simbolis prakąsto obuoliuko pa-vidalu švyti ant kurio nors įrenginio jūsų namuose.

Kinija irgi išmano viską apie efektyvumą. Nauja pasaulio galiūnė kaip sunkiasvoris garvežys lekia ekonominės gerovės link, nežabojamos taršos dū-

mais paleisdama demokratiją, žmogaus teises ir so-cialinį teisingumą. Ji irgi gerai žino, kad, norint do-minuoti pasaulyje, efektyvumas yra viskas. Ji neturi nei noro, nei laiko žaisti demokratiją.

Ir turime Graikiją, kitą simbolį. Šią savaitę n-tąjį kartą išgelbėta (?) Graikija yra ironiškas kracho pra-našas: demokratinę sistemą žmonijai davusi šalis grasina tapti ir pirmąja, kuriai teks jos atsisakyti arba prarasti, kad išliktų. Dešimtmečiai patogaus gyveni-mo po palme, slepiant mokesčius ir meluojant Euro-pos Sąjungai, atvedė Pietų Europos tautą prie liepto galo. Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas at-sitinka, kai demokratijos žaidimai – t.y., varguolių balsavimai pilvais už politikus, kurie jiems yra dos-niausi – fi nansuojami skolinantis pagal verslo taisyk-les veikiančiose pasaulinėse rinkose. Kadangi eilėje rikiuojasi kitos, pavadinkime, kultūriškai artimos, šalys – Italija, Portugalija ir Ispanija, tik trumparegiai varguoliai ir ciniški politikai gali nematyti akis ba-dančios įžvalgos – pasaulis artėja prie neišvengiamo pasirinkimo. Nors šiandien mintis apie a.a. Steve’ą Jobsą, kaip pasaulio vadovą, arba Nerijų Numavi-čių, kaip AB Lietuva prezidentą, atrodo absurdiška, artimiausioje ateityje vis skaudžiau susidursime su nepatogiais pasirinkimais tarp ekonominės gerovės siekio arba socialinio teisingumo užtikrinimo.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas atsitinka, kai demokratijos žaidimai fi nansuojami skolinantis pagal verslo taisykles veikiančiose pasaulinėse rinkose.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Jungtinės Europos ValstijosEuro krizė Europos Sąjungą gali paversti unitarine valstybe

JAV ekonomistas Kennethas Rogoff as įsitikinęs: euro zonos architektai suklydo, prie bendros valiutos pakvietę prisijungti visą Pietų Europą. Dabar laikas ištaisyti šią klaidą.Žurnalui „Spiegel“ duotame interviu Harvardo universiteto ekonomistas siū-lo išleisti Graikiją „atostogų“ nuo euro ir prognozuoja, kad dabartinė krizė gali būti Jungtinių Europos Valstijų pradžia.

– Pone Rogoff ai, euro zonos fi nansų ministrai duos Graikijai naujų paskolų, kurių suma siektų 130 mlrd. eurų, kad šalį būtų galima keleriems metams sta-bilizuoti. Ar tai išgelbės eurą?

– Vargu ar tai paskutinis žodis, netgi Graikijai. Skolų našta ten tiesiog per didelė, o šalis visai nekonkurencinga. Išlaikyti Graikiją euro zonoje bus išties labai sunku.

– Bet vyriausybė paskelbė griežtas tau-pymo priemones. Apkarpomos pensijos, įšaldomi atlyginimai. Tokios priemonės Europoje beveik negirdėtos.

– Tačiau jos vis vien per menkos. Kad Graikija taptų konkurencinga, atlygini-mus tektų sumažinti per pusę. Politiš-kai tą įvykdyti neįmanoma.

– Kokius vaistus rekomenduotumėte?– Vyriausybei Atėnuose reikėtų su-

teikti tam tikras atostogas nuo euro, visais kitais atžvilgiais liekant visatei-se Europos Sąjungos nare. Šalis, pavyz-džiui, pasitrauktų iš pinigų sąjungos ir susigrąžintų drachmą. Drachma iškart nuvertėtų euro atžvilgiu ir Graikijos eksportas bei turizmas atgautų kon-kurencingumą. Pagerinusi savo soci-alinį, politinį ir ekonominį lygį, šalis galėtų vėl grįžti į euro zoną.

– Dauguma Europos politikų tokią ga-limybę atmeta kaip neįgyvendinamą. Graikijos pasitraukimą jie laiko euro zonos galo pradžia.

– Aš manau kitaip. Žinoma, Europa turėtų patikinti Graikiją, kad už tokį žingsnį ji nebūtų nubausta. Ir rei-kėtų sukurti įtikimą planą Graikijos grįžimui.

– Jei Graikija paliktų euro zoną, pa-nikos banga galėtų apimti kitas skolų slegiamas šalis, pavyzdžiui, Portuga-liją. Kaip reikėtų užkirsti kelią užkra-to plitimui?

– Jei Graikija atsisakys euro, rinkos pareikalaus atsakyti į du klausimus. Pirma, kurioms šalims būtina pasilikti eurą? Antra, kokią kainą Europa pasi-rengusi už tai sumokėti? Bėda ta, kad europiečiai neturi įtikinančių atsaky-mų į šiuos klausimus.

– Ar euro zoną reikėtų suskaldyti?– Ne, jokiais būdais. Kalbame ne apie

skaldymą, o pakreipimą, leidžiant vie-nai ar kelioms pakraščio šalims laikinai pasitraukti, kad galėtų lanksčiau elgtis. Šiuo metu šiai precedentų neturinčiai krizei nėra paprastų sprendimo būdų. Esminės klaidos buvo padarytos dešim-tajame dešimtmetyje.

– Ar norite pasakyti, kad visa euro idė-ja buvo klaida?

– Ne, bendros valiutos tokioms ša-lims kaip Vokietija ir Prancūzija idėja buvo pasverta rizika su politiniais divi-dendais. Tačiau į euro zoną pasikviesti visas Pietų Europos šalis vien politinės sąjungos vardan buvo klaida. Daugelis jų ekonomiškai nebuvo pasirengusios.

– Gal tai ir tiesa, tačiau dabar jos yra pinigų sąjungos narės ir negali būti atskirtos.

– Būtent todėl ir lieka tik viena al-ternatyva: arba euras visiškai žlugs su visomis tragiškomis pasekmėmis, arba pagrindinės valiutos sąjungos narės su-gebės paversti euro zoną tikra politine sąjunga.

– Europa neseniai pasirašė fi skalinį susitarimą, pagal kurį visos narės įsipa-reigojo drausmingiau valdyti savo biu-džetus. Ar tai žingsnis teisinga linkme?

– Taip, bet jo tikrai nepakaks. Ši su-tartis tiesiog sukuria laikiną iliuziją rin-koms, kad problema kol kas išspręsta. Ji tik tiek ir pasiekė.

– O ką reikėtų daryti?– Pinigų sąjungai labiau nei ko nors

kito reikia centrinės valdžios bei fi -nansų ministro, turinčio dideles ga-lias mokesčių ir išlaidų politikoje. Atski-ros šalys taip pat turėtų atsisakyti savo pretenzijų į nacionalines bankininkys-tės reguliavimo taisykles. Šį klausimą reikėtų spręsti tik visos Europos lygiu.

– Ar išties tikite, kad euro zonos vals-tybės sutiks perduoti Briuseliui tiek daug valdžios?

– Baisiausia tai, kad nedaug Euro-pos valstybių tikrai pasirengusios tą padaryti. Politikai, žinantys, ko reikia, tyli, bijodami rinkėjų pasipriešinimo. Tačiau krizės spaudimas sukurs tokį impulsą, kurio mastų ir poveikio kol kas dar negalime net įsivaizduoti. Galų gale, galbūt Jungtinės Europos Valsti-jos atsiras gerokai greičiau nei būtume prognozavę.

– Daugumoje Europos Sąjungos narių vyrauja nuomonė, kad Europa turi per-nelyg daug galios, o ne per mažai.

– Europa dabar tarpinėje stadijoje, gana panašioje į XVIII amžiaus Ameri-ką. Prieš 1788–aisiais ratifi kuojant JAV konstituciją, dvylika metų tai buvo

palaida konfederacija, kuri kartais funk-cionuodavo, bet dažniausiai – ne. Europa šiandien panašioje padėtyje. Valstybės yra kaip žmonės, labai sunku palaikyti stabilią pusinę santuoką: arba pasiryžti įsipareigoti, arba meti visą reikalą.

– Daugelis Europos politikų mano, kad išleidus euro obligacijas, būtų nutiestas kelias ir vėlesnei santuokai. Ar jūs su tuo sutinkate?

– Ne. Esant dabartinei padėčiai euro obligacijos būtų pats blogiausias spren-dimas. Kaip Vokietija galėtų apsisaugoti nuo prastų Prancūzijos fi nansų ministro sprendimų? Euro obligacijų klausimas taps aktualus tik tada, kai bus sukurta politinė sąjunga.

– Ar manote, kad 2015–aisiais euro zoną sudarys tos pačios narės kaip ir šiandien?

Gali būti, kad euro zonoje išliks visos šiandieninės narės, o Vokietija ir toliau ant savo pečių kraus vis augančias kitų šalių skolas. Tačiau tokio scenarijaus kaina labai didelė visiems dalyviams: Pietų Europa įklimps į amžiną stagna-ciją, iš paskos galų gale nusitempdama ir Vokietijos ekonomiką, kurios augi-mas sulėtės.

K.Rogoff as:

„Valstybės yra kaip žmonės, labai sunku palaikyti stabilią pusinę santuoką: arba pasiryžti įsipareigoti, arba meti visą reikalą.“

Graikijai siūloma

pasiimti atostogų

nuo euro.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d. Pasaulis | 13

Daugelis galvojo, kad tai vieno įtakingiausių pasaulyje žmonių Ruperto Murdocho galas, tačiau jo valdoma „News International“ kompanija imasi leisti naują laikraštį „The Sun on Sunday“.

Pirmasis numeris Didžiojoje Britanijoje pa-sirodys jau šį sekmadienį. Visuomenės ir dar neseniai prieš jį keliaklupsčiavusių politikų pasmerktas 80-metis žiniasklaidos ryklys nesiruošia pasiduoti.

Bėda veja bėdąKai praėjusią savaitę buvo pranešta, kad R.Murdochas iš savo citadelės Niujorke at-vyks į Londoną, imta kalbėti, jog didysis ma-nipuliatorius praneš apie savo pasitraukimą.

Mat kelios dienos prieš tai dėl įtarimų da-vus policijai kyšius ir naudojus kitas neleis-tinas informacijos rinkimo priemones buvo suimti keli aukšti jo leidinio „The Sun“ dar-buotojai, atliktos kratos jų namuose, paimti dokumentai iš redakcijos.

Pasak britų dienraščio „The Guardian“, „The Sun“ žurnalistai mokėdavo iki 1000 svarų sterlingų (per 4,1 tūkst. Lt) policijos pareigūnams. Kai kurie teisėsaugos atstovai už informacijos nutekinimą iš „The Sun“ ka-sos per metus sugebėdavo užsidirbti antrą algą –iki 10 tūkst. svarų sterlingų (41 tūkst. Lt) per metus.

Iš viso jau dvidešimt vienas R.Murdocho imperijos karys atsidūrė už grotų. Tai tęsi-nys skandalo dėl žurnalistų vykdyto netei-sėto pasiklausymo, kai R.Murdochas buvo priverstas uždaryti vieną įtakingiausių Di-džiosios Britanijos savaitraščių „News of the World“.

Viską kontroliavo pats2005-ųjų lapkritį „News of the World“ kara-liškųjų reikalų žurnalistas Clive’as Goodma-nas parašė straipsnį, kad princas Williamas susižalojo kelį. Karališkoji šeima netrukus suprato, kad kažkas galėjo įsilaužti į princo balso paštą, ir kreipėsi į policiją. Kitų metų rugpjūtį žurnalistas ir jam talkinęs privatus seklys Glennas Mulcaire’as buvo suimti dėl kaltinimų neteisėtu pasiklausymu. 2007-ųjųsausį abu įtariamieji buvo nuteisti, o „News of the World“ tuometis redaktorius Andy

Coulsonas atsistatydino. R.Murdochas vie-šai patikino, kad tai tik vienetinis atvejis ir jo žiniasklaidos imperija nepažeidinėja įstatymų. Kodėl jis tai galėjo žinoti? „News International“ valdomas laikraštis „News of the World“ tebuvo tik vienas deiman-tas R.Murdocho koncerno „News Corpo-ration“ karūnoje.

Tačiau R.Murdochas nebuvo paprastas verslininkas. Jis visą savo gyvenimą garsėjo kaip smulkmeniškas prievaizdas, be kurio žinios nė viename jo valdomame laikraš-tyje ar televizijoje niekas negalėjo nutikti. Nuolat vykdavo tiesioginiai ir vaizdo pasi-tarimai su redaktoriais ir kitais vadovaujan-čiais asmenimis.

„Aš suteikiu redaktoriams milžinišką lais-vę ir vieninteliai žmonės, kurie teigia, kad aš varžau jų laisvę, yra tie, kurie nesugeba ta laisve pasinaudoti“, – ciniškai kartą pa-reiškė R.Murdochas.

Todėl nenuostabu, kad įsiplieskus „News of the World“ skandalui, visų akys sužiuro į jį. Ir tai buvo tik pradžia.

Išvadino mafi ozaisTais pačiais metais paaiškėjo, kad ir dau-giau žmonių buvo klausomasi, bet su jais buvo sudarytos taikos sutartys ir išmokėtos milijoninės kompensacijos. Vis dėlto skan-dalas nutildytas tik trumpam. 2009-aisiais „The Guardian“ pranešė, kad „News of the

World“ žurnalistai įsilaužė į 3 tūkst. balso pašto dėžučių, kurios priklausė įžymybėms (aktoriai Hughas Grantas, Sienna Miller), po-litikams (buvęs vicepremjeras Johnas Pres-cottas, Londono meras Borisas Johnsonas), sportininkams (Paulas Gascoigne’as) ir net nusikaltimų aukoms bei jų šeimų nariams.

Dėl šių faktų 2010-ųjų rugsėjį policija at-naujino tyrimą, o kai įtarimų gijos nusi-driekė link koncerno vadovybės, 2011 metų liepos 7 dieną „News International“ vado-vas R.Murdocho sūnus Jamesas pranešė, kad 168 metus skaičiuojančio „News of the World“ laikraščio leidyba nutraukiama.

Bet tai nenuramino nei įtūžusios britų visuomenės, nei teisėsaugos. Įtarimai nele-galia informacijos rinkimo praktika krenta ir ant kitų „News International“ leidinių –savaitraščio „The Sunday Times“ ir dien-raščio „The Sun“.

Skandalas pasiekia ir kitą Atlanto pusę – Jungtines Valstijas, kur įtariama, kad „News of the World“ neteisėtai klausėsi Rugsėjo 11-osios aukų balso pašto.

Tėvas ir sūnus Murdochai tebetvirtina, kad esą nieko nežinojo apie neteisėtus in-formacijos rinkimo metodus. Bet britai jau nebetiki.

„Jūs turėtumėte būti pirmasis mafi jos bo-sas istorijoje, kuris nežinojo, kad vadovauja nusikalstamai veiklai“, – rėžė R.Murdocho sūnui Jamesui britų parlamentaras Tomas Watsonas.

Ar sugrįš geri laikai?O dar visai neseniai Murdochų klanas buvo laikomas nenugalimu Didžiosios Britani-jos elito atstovu, kuris valdė 30 proc. ša-lies spaudos ir net nulemdavo rinkimų rezultatus.

1992 metais po konservatorių pergalės „The Sun“ tiesiai šviesiai paskelbė: „The Sun“ nugalėjo!“. Po penkerių metų būtent R.Murdocho leidiniai padėjo Tony Blairui užimti britų premjero postą. Jis vėliau tapo R.Murdocho dukters krikštatėviu.

Todėl nenuostabu, kad tiek britų kon-servatoriai, tiek leiboristai darė viską, kad įsiteiktų Murdochams – neleido apriboti žiniasklaidos verslo ambicijų, kritikavo vi-suomeninį transliuotoją BBC. Dabartinis premjeras D.Cameronas 2008-aisiais poil-

siavo R.Murdocho jachtoje ir draugavo su Rebekah Brooks, viena iš „News Interna-

tional“ vadovų, kurios vestuvėse lan-kėsi kartu su buvusiu politiniu prie-

šininkų lyderiu Gordonu Brownu.R.Murdochas turėjo didžiulę įtaką

ne tik Didžiojoje Britanijoje. Su juo neatsisakydavo turėti reikalų Kana-dos premjeras Stephenas Harperis, JAV prezidentas Barackas Obama ir buvęs Australijos ministras pirmi-

ninkas Kevinas Ruddas. Ar dabar viskam tam atėjo galas?

Tikriausiai ne: naujo savaitraščio lei-dyba liudija, kad dar per anksti nurašy-

ti 80-metį žiniasklaidos verslo ryklį. Kita vertus, ir britų policija nesiruošia sustoti.

„15min“ inf.

R.Murdochas bando atgaivinti savo imperiją

Žiniasklaidos magnatas nenugalimas?Kaltinimų prispausto

R.Murdocho atsakas –

naujas laikraštis.

AFP nuotr.

2011 m. pajamos – sudarė 33,4 mlrd. JAV dolerių:

„News Corporation“ imperija

Daugiausia uždirbta – 8,8 mlrd. JAV dolerių – iš laikraščių (Europa: „The Times“,

„The Sunday Times“, „The Sun“, „The Wall Street Journal Europe“ ir t.t.;

JAV: „The Wall Street Journal“, „New York Post“, „Barron’s“ ir t.t.; Azija: „The Wall Street

Journal Asia“; Australija: „The Australian“, „Herald Sun“, „The Daily Telegraph“ ir dar

daugiau nei 140 leidinių) ir knygų („HarperCollins“, „HarperCollins India“) leidybos.

Kabelinės televizijos tinklai („Fox Channel“, „Fox Business Network“,

„National Geographic International“ ir t.t.) atnešė 8 mlrd. JAV dolerių.

Filmų industrija („20th Century Fox“, „Fox 2000 Pictures“ ir t.t.) uždirbo

6,9 mlrd. JAV dolerių.

Televizija (27 JAV televizijos stotys priklausančios „Fox Broadcasting Company“

ir „MyNetworkTV“) atnešė 4,8 mlrd. JAV dolerių.

Palydovinė televizija („Sky Italia“, „BskyB“, „Tata Sky“ ir t.t.) uždirbo 3,8 mlrd. JAV dolerių.

Kita veikla („Digital Media Group“, „Wireless Generation“, „News Outdoor“)

atnešė 1,1 mlrd. JAV dolerių.

2011 m., palyginti su 2010 m., „News Corporation“ pajamos išaugo 2 proc.

žiniasklsuomenpremjer

siavo RRebe

tiokė

š

Tidyb

ti 80-vertus,

rių.

33,4 mlrd.

JAV dolerių

Jūs turėtumėte būti pirmasis mafi jos bosas istorijoje, kuris nežinojo, kad vadovauja nusikalstamai veiklai.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt

K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabar-tinė geriausio šiuo metu Lietuvos šo-kių ant ledo meistro Deivido Stagniū-no partnerės.

Iš pradžių jos čiuožė su partneriais iš JAV. Kurį laiką Isabella buvo pasi-traukusi iš dailiojo čiuožimo ir šoko baletą Niujorko trupėje, bet grįžo ant ledo ir tarptautinėje arenoje su Ota-ru Japaridze atstovavo Gruzijai. Tiesa, vos vienerius metus, 2007–2008 sezo-ną. I.Tobias po Gruzijos vėliava galėjo čiuožti net olimpinėse žaidynėse, ta-čiau pora iširo.

2010-aisiais Vankuveryje Lietuva pir-mą kartą nuo Lietuvos atstovų pasiro-dymo žiemos olimpinėse žaidynėse ne-turėjo savo atstovų. Nors galėjo turėti. Kol kas nežinia, ar Lietuvos čiuožėjų pora 2014-aisiais galės varžytis Sočio olimpinėse žaidynėse.

K.Copely nepamiršo nuoskaudosTiek K.Copely, tiek I.Tobias svarbiausią savo karjeros etapą susiejo su Lietu-vos čiuožėju D.Stagniūnu. Mišrių šalių čiuožėjų poros – daugiau nei įprastas reiškinys šokiuose ant ledo. Jų keliai dažniausiai susikerta Amerikoje, į ku-rią dėl idealių sąlygų ir žymiausių tre-nerių plūsta talentai iš viso pasaulio. Būdamas keturiolikos taip pasielgė ir D.Stagniūnas. Galimybių tęsti karjeros Lietuvoje jis neturėjo. Lietuvoje netu-rėjo ir partnerės, su kuria galėtų siek-ti karjeros aukštumų. Anapus Atlanto pirmosiomis lietuvio partnerėmis tapo Laura Whipple ir Kayla Nicole Frey, ta-čiau pas geriausius pasaulyje trenerius Igorį Špilbandą ir Mariną Zuevą jis pate-ko su kita amerikiete – K.Copely.

„Mes privalėjome būti Amerikoje, nes ten dirbo mūsų treneriai. Būtent Amerikoje dirba geriausi specialistai, todėl sportininkai, ne tik čiuožėjai, at-vyksta čia“, – „15min“ kalbėjo K.Copely.

K.Copely ir D.Stagniūno karjera nu-trūko 2010-aisiais, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus, kad čiuožėja iš Amerikos negaus Lietuvos pilietybės.

14 | Sportas

Apsivalymo metas Klaipėdos futbolui?Lietuvos futbolo lyga kyla į naujas aukštumas. Ne, kitaip: neria į naujas nuopuolio gelmes.

Viena – atrodo, kad pirmą kartą nuo tada, kai žmo-gus atrado malonumą spirti į kamuolį, elitinėje nacio-nalinėje lygoje neliks nė vienos Kauno ir Klaipėdos komandos. Antra – naujove galima vadinti ir tai, kad A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezo-nui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus.

Bado dietos režimu dėl nemokamų algų gyvenan-tys Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai nebesitreni-ruoja jau dabar. Treneris, legendinis Arminas Nar-bekovas, žaidėjams pritaria, logiškai pabrėždamas, kad pratybose patirtos traumos jiems dabar būtų per didelė prabanga, o naujasis klubo prezidentas tituluotas irkluotojas A.Duonėla lyg jaunas nepaty-ręs strutis kiša galvą į smėlį, vieniems žurnalistams atsakinėdamas klausimu į klausimą ir nieko nepasa-kydamas, kitiems teisindamasis, jog negali kalbėti, nes yra stipriai peršalęs.

Žmogus, tiek vandens išsėmęs baidarės irklu, ga-lėtų kalbėti ir paprasčiau – lūkesčiai nepateisinti, su „Atlantu“ nebesinori turėti nieko bendro. Arba kons-tatuoti tai, ką vienas kolega klaipėdietis įvardijo sti-lingai: nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio nėra žmogaus, kuris ryžtųsi duoti pinigų V.Lekevičiui.

Turbūt būtent todėl V.Lekevičius galimų inves-tuotojų ir ieško toliau nuo Lietuvos pajūrio. Šiomis dienomis kalbėta apie Kauną. Išgirdus šią versiją iš karto kyla klausimas: ar tik ne V.Romanovas? Kita vertus – kam? V.Romanovas ir V.Lekevičių pažįsta, ir futbolui ankstesnės meilės nebejaučia. Nebent Kau-ne dar turėtų futbolininkų, kuriuos galima parduoti ir „Atlantas“ būtų pasirinktas second-hand tipo par-duotuve: laimės valanda – perkate vieną pigų žaidė-ją, gaunate du.

Bet yra 300 tūkst. Lt skola, kurią naujajam savinin-kui reikės sumokėti. Todėl menamas V.Romanovo in-teresas atrodo nelogiškas. Per brangu. Logiškesnės kalbos, kad į uostamiesčio komandą galėjo plūstelė-ti neaiškios kilmės pinigų srautas. Neaiškiems pini-gams – neaiškaus plauko veikėjų valdomas futbolo klubas yra neprastas fi ltras. Bet ir ši teorija bent jau kol kas nepasiteisino. Net ir neaiškios kilmės pinigai neplūstelėjo, nors buvo net data nurodyta.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius sako taip: padarėme viską, kad „Atlan-tas“ būtų lygoje. Bus gaila, jei jie neįvykdys savo įsipareigojimų.

Gaila? Kodėl turėtų būti? Taip, federacijai norisi ly-goje turėti daugiau komandų. Bet jei šalis „traukia“ aštuonioms, o ne dvylikai komandų, ar tikrai būtina dirbtinai pūsti gausumo burbulą?

Pagaliau gal ir Klaipėdos futbolui atėjo laikas apsi-lankyti skaistykloje, apsivalyti? Taip, kaip Marijampo-lė kažkada atsisveikino su prieštaringos reputacijos verslininko Žydrūno Buzo valdytu „Žydriumi“, o po kelerių metų į lygą grįžo su tvarkingai dirbančia „Sū-duva“. Taip, kaip net legendinis Vilniaus „Žalgiris“ leidosi į pogrindį, – pirmąją lygą, o grįžo atsikratęs Vadimo Kastujevo ir jo sukurtų skolų.

Vacio vieta... tai yra, šventa vieta tuščia nebūna. Išrauti netinkamą žmogų, kaip skaudamą dantį, kar-tais sveika. A lyga – ne uostas, Klaipėda ir be jos se-zoną ar net kelis išgyvens. Ir grįš. Grįš turbūt ne to-kia apgailėtina, kokia yra dabar.

Komentaras

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezonui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus.

Lengvaatlečių rinktinėLietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) patvirtino

šalies rinktinę, kuri kovo 9–11 d. Stambule gins Lietuvos

garbę pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų

čempionate. Į Turkiją vyks vardinio kvietimo sulaukusi

pasaulio vicečempionės titulą ginsianti A.Skujytė

(penkiakovė) ir sprinteriai R.Sakalauskas, L.Grinčikaitė

(60 m bėgimas) bei S.Tamošaitytė (60 m barjerinis bėgimas).

Trumpa pertraukaSunkią kelio traumą išsigydęs

L.Kleiza šį sezoną NBA sužaidė

19 rungtynių, tačiau paskutines

trejas stebėjo nuo atsarginių

žaidėjų suolelio. Vasario 15 d.

mače su „Knicks“ jis susižeidė

kojos čiurną.

Ar Lietuva atstums dar vieną JAV čiuožėją?

Drama ant ledo:

Nuo 1993 m. vasario 25 d.

iki 1998 m. vasario 25 d. – 8

(prezidentas A.Brazauskas)

Nuo 1998 m. vasario 26 d.

iki 2003 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas V.Adamkus, I kadencija)

Nuo 2003 m. vasario 26 d.

iki 2004 m. balandžio 6 d. – 4 (prezidentas R.Paksas)

Nuo 2004 m. liepos 12 d.

iki 2009 m. liepos 12 d. – 0 (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)

Nuo 2009 m. liepos 12 d.

iki dabar – 0 (prezidentė D.Grybauskaitė)

Pilietybės suteikimo galimybes

apribojo 2003 m. gruodžio 30 d.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad

būsimi nuopelnai negali būti pagrindu

suteikti pilietybę išimties tvarka.

Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę

Nuo 1998 m. vasario 26 d.

iki 2003 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas V.Adamkus, I kadencija)

Nuo 2004 m. liepos 12 d.

iki 2009 m. liepos 12 d. – 0 (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)

Katherine Copely ir Isabella Tobias – Amerikos čiuožėjos, kurias likimas suvedė su tolima ir maža šalimi Lietuva. Vienai jų – Lietuva jau skaudi praeitis, kitai – dabartis ir ateitis.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Tad pora, net ir iškovojusi kelialapį į Van-kuverio olimpines žaidynes, dalyvauti jose negalėjo.

„Su Deividu mes pasiekėme geriausia, ką galėjome, ir nusipelnėme olimpiados. Mes nežinojome, ar aš gausiu pilietybę, bet labai tikėjomės. Galėjome tik sunkiai dirbti ir tikėtis geriausio. Buvo labai sun-ku, kai sužinojome, jog negalėsime vykti į olimpiadą. Skaudu, kai tau užkerta kelią į svajonę“, – nusivylimo kartėlį vis dar jau-čia K.Copely.

Tuomet dramą išgyveno ir D.Stagniūnas. Kelis mėnesius jis net negalėjo žiūrėti į pa-čiūžas ir manė, kad jo karjeroje padėtas paskutinis taškas. Vis dėlto, karjerą baigė tik Katherine.

Ragina suprasti DeividąJi žengė nauju keliu – ėmė studijuoti ir tapo dailiojo čiuožimo trenere: „Dabar aš treni-ruoju, mokausi ir mėgaujuosi tuo, ką da-rau. Esu pasinėrusi į akademinę veiklą, ta-čiau stebiu tai, kas vyksta dailiojo čiuožimo pasaulyje.“ Kaip gi kitaip – K.Copely brolis taip pat yra šokių ant ledo čiuožėjas, pra-ėjusių metų pasaulio jaunimo čempionate jis iškovojo bronzą. K.Copely vylėsi, kad D.Stagniūnas ir I.Tobias galės ginti Lietuvos garbę Sočio olimpinėse žaidynėse.

„Žinau, kad Deividas turi naują partnerę. Jie puoselėja naujas viltis, tačiau nenoriu nė įsivaizduoti, kaip jie jausis, jeigu ne-galės čiuožti olimpiadoje. Iš visos širdies nelinkiu Deividui antrą kartą patirti to nu-sivylimo“, – kalbėjo buvusi D.Stagniūno partnerė.

I.Tobias šansus gauti Lietuvos pilietybę ji vertina atsargiai, tačiau pabrėžia – Lie-tuva turi galvoti ne apie Isabellą, bet apie Deividą.

„Sunku pasakyti dėl Isabellos šansų. Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Manau, to labiausiai reikia Deividui, kurį puikiai su-prantu. Jam labai skaudu, kad jis yra lietu-vis, visą gyvenimą čiuožia, o jam neleidžia

dalyvauti olimpinėse žaidynėse tik dėl to, kad jo partnerė yra ne lietuvė. Tai neteisin-ga jo atžvilgiu. Suprantu, kad yra olimpiniai principai ir savo šaliai turi atstovauti tos šalies sportininkas, bet liūdna, kai Deivi-du Lietuva negali didžiuotis“, – nuomone dalijosi K.Copely.

Neįtikėtina sėkmėVeikiausiai K.Copely teisi sakydama, kad niekas nevyksta be priežasties. Ji atrado naują gyvenimo kelią, o D.Stagniūnas – nau-ją šokių partnerę, su kuria jo karjera šovė aukštyn.

Čiuoždami kiek daugiau nei metus, jie pirmą kartą po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko sugebėjo laimėti bronzos meda-lius prestižinėse „Grand Prix“ varžybose. Šių metų Europos čempionate Šefi lde trum-pojoje programoje I.Tobias ir D.Stagniūnas užėmė penktą vietą, aplenkę patyrusias ir garsias Italijos, Rusijos poras.

„Šis sezonas mums buvo labai sėkmingas. Laimėti medalį pirmajame „Grand Prix“ etape yra didelis pasiekimas, o pasirody-mas Europos čempionate mums suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tai suteikia vilčių kitame Europos čempionate. Mes pasimokysime iš savo klaidų, o įgyta patirtis mums leis geriau pasirodyti artė-jančiame Pasaulio čempionate“, – „15min“ teigė I.Tobias.

Žada atiduoti sielą ir širdįJau šiemet Lietuvai atstovaujanti pora ir Lietuvos čiuožimo federacija pateiks pi-lietybės prašymą Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei.

Dabar I.Tobias ir D.Stagniūnas visas jėgas skiria artėjančioms varžyboms ir apie pilie-tybės rūpesčius galvoti nenori.

„Kol pasaulio čempionatas nesibaigs, gal-voti apie pilietybę negalime. Po jo imsime rūpintis šiuo klausimu“, – tvirtino I.Tobias.

Čiuožėja supranta, kad jos galimybės Sočyje ginti Lietuvos garbę vertinamos skeptiškai. Bet ji nepasiduoda ir nekantriai laukia, kada galės pradėti mokytis lietu-vių kalbos.

„Aš nežinau, ar gausiu pilietybę, bet aš labai tikiuosi! Aš negimiau Lietuvoje, bet myliu jūsų šalį. Jūsų žmonės yra nuosta-būs, nes žinutėmis nuolat mane palaiko. Man garbė, kad galiu atstovauti tokiai ša-liai, kaip Lietuva. Juo labiau kad iš jos yra Deividas. Aš esu laiminga, kad galiu čiuožti drauge su tokiu nuostabiu žmogumi. Netru-kus pradėsiu kiekvieną šeštadienį lankyti lietuvių kalbos kursus, labai jų laukiu“, –sakė I.Tobias.

„Mūsų svajonė yra atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Galiu prisiekti jūsų prezidentei, jei ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu visą širdį ir sielą kovai dėl Lie-tuvos“, – žadėjo Isabella ir laišką „15min“ užbaigė trimis lietuviškais žodžiais „Mes iš Lietuvos“.

Sportas | 15

K.Copely:

„Deividui labai skaudu, kad jis yra lietuvis, o jam neleidžia dalyvauti olimpinėse žaidynėse tik dėl to, kad jo partnerė yra ne lietuvė.“

Paliko LenkijąDešimtmetį Lenkijos krepšiniui atidavęs T.Pačėsas ieškosis

naujo darbo. Nuo 2007 m. Lenkijos čempionų komandai

„Asseco Prokom“ vadovavęs lietuvis paskelbė apie savo

pasitraukimą, tačiau kur tęs karjerą – nežino. T.Pačėsas

prasitarė, kad norėtų sulaukti stipriausių Lietuvos komandų

pasiūlymų. Jis patvirtino, kad fi nansinių problemų ištiktoje

komandoje iki sezono pabaigos liks Donatas Motiejūnas.

Anglų nuosmukisPirmą kartą nuo 1995 m. Čempionų lygos ketvirtfi nalyje gali

nebūti nė vieno futbolo klubo iš Anglijos. „Chelsea“ ir „Arsenal“

pirmąsias aštuntfi nalio rungtynes svečiuose pralaimėjo

atitinkamai 1:3 „Napoli“ ir 0:4 „Milan“. Kiti rezultatai:

CSKA 1:1 sužaidė su „Real“, „Basel“ 1:0 įveikė „Bayern“,

„Marseille“ – 1:0 „Inter“, „Lyon“ – 1:0 „Apoel“, „Zenit“ 3:2 palaužė

„Benfi ca“, o „Barcelona“ svečiuose 3:1 įveikė „Bayer“.

antras dublis

„Galbūt dėl K.Copely pilietybės susi-

rūpinome per vėlai, likus vos metams

iki olimpinių žaidynių. Šįkart pilietybės

I.Tobias sieksime kur kas anksčiau. Isa-

bella su Deividu jau įrodė savo progre-

są ir šį sezoną garsino Lietuvą pasauly-

je. Tikimės, kad valdžia tikrai atsižvelgs į

aukštus mūsų poros pasiekimus. Isabella

gabi kalboms – ji laisvai kalba rusiškai ir

yra pasiryžusi išmokti lietuviškai. Integ-

ruotis į mūsų šalies visuomenę ji negali

dėl puikiai suprantamos priežasties. Lie-

tuva nepajėgi suteikti sąlygų tokio aukš-

to lygio čiuožėjams ir tik viena šimtąja

dalimi prisideda prie išlaidų, kurios reika-

lingos mūsų porai.

Vilties neprarasime

Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė

I.Tobias: „Galiu prisiekti jūsų prezidentei, jei

ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu

visą širdį ir sielą kovai dėl Lietuvos“. „Reuters“ nuotr.

K.Copely negali pamiršti nusivylimo,

kuris apėmė, kai sužinojo, kad su

D.Stagniūnu negalės atstovauti

Lietuvai olimpiadoje. „Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d.16 | Vilnius

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Vilnius ruošiasi kovo 2–4 dienomis vyksiančiai Kaziuko mugei. Šiemet pagrindiniai jos svečiai – žemaičiai. Laukiama dalyvių ir iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos bei kitų šalių.

Kaziuko mugės tradicija prasidėjo nuo Šv.Kazimiero kulto. Bažnytinės procesijos šventojo Kazimiero garbei pradėtos rengti dar 1604 m. Šios šventės komercinė dalis po truputį plėtėsi ir tapo muge. Po kelių šimtmečių pirkliams leista Katedros aikš-tėje rengti kelias dienas trunkančią mugę.

Koją kiša KlaipėdaAnot pagrindinio šventės organizatoriaus Vytenio Urbos, tarptautiniai ryšiai jau už-megzti – į šių metų mugę atvažiuos kelios delegacijos iš Lenkijos miestų, taip pat Sankt Peterburgo atstovai. Savo gaminiais prekiaus latviai, lenkai, baltarusiai, ukrai-niečiai, suomiai ir vengrai. Jiems ketinama skirti atskirą vietą Gedimino prospekte ša-lia Lukiškių aikštės.

Vis dėlto pagrindiniai svečiai bus žemai-čiai. Tiesa, čia vilniečiams koją kiša Klaipė-da, kurioje pirmąjį kovo savaitgalį taip pat vyks Kaziuko mugė. Todėl dalis Žemaitijos

amatininkų rinksis ten. „Reikėtų tarp mies-tų kažkaip derinti mugių datas, kad jos ne-sutaptų. Tarkime, Kaunas savąją Kaziuko mugę atidėjo savaitei“, – kalbėjo V.Urba.

Vis dėlto Žemaičių dienos turėtų būti linksmos. Kultūrinėje programoje ketina dalyvauti 16 žemaičių kolektyvų, iš viso apie 550 dalyvių. Pagrindine žemaičių susi-telkimo vieta taps Rotušės aikštė. Iš amati-ninkų daugiausia tikimasi sulaukti medžio drožėjų, keramikų.

Skrynios, pečiai ir vežimai Mugėje galima bus išvysti ir tikrų techni-kos stebuklų. V.Urba tik apgailestavo, kad nespėta sukurti jokio važiuojančio apara-to, tačiau mugėje ketinama demonstruoti įspūdingą kraičio skrynią, pypkės pavidalo pečių. Žemaičiai atsiveš aštuonratį senovinį vežimą, senovinę techniką ketina demons-truoti ir bendrovė „Urmas“.

Mugės geografi ja nesikeičia – prekybinin-kai išsidėstys Gedimino prospekte nuo Sei-mo iki Katedros aikštės, toliau – iki Tymo kvartalo bei Rotušės aikštės. Šiemet amati-ninkai galės įsikurti ir A.Vrublevskio gatvėje iki Mindaugo tilto. Kol kas, anot organiza-torių, prekybos vietų dar yra šalia Seimo, Tymo kvartale.

Šiuo metu skaičiuojama, kad tautinio kulinarinio paveldo atstovų bus apie 200, verbų kūrėjų – 38. Daugiausiai laukiama tautodailės meistrų – 300. Iš viso jau užsi-registravo apie 1 tūkst. prekybininkų.

Vilniaus savivaldybė šventei surengti sky-rė 80 tūkst. Lt.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Daugybę metų Konstitucijos prospekte riogsantys nebaigto statyti pastato griaučiai netrukus bus nugriauti. Vietoj jų ketinama statyti biurų kompleksą. Dar devintame praėjusio amžiaus dešimt-metyje šioje vietoje duris turėjo atverti vieš-butis „Sputnikas“. Tačiau taip ir neatvėrė. Dabar jo konstrukcijos bus nušluotos nuo žemės ir iškils, kaip skelbia projekto rengė-jai, „Lietuvoje analogų neturintis „verslo miestas mieste“.

Žadama vaiduoklį pradėti griauti kitą ant-radienį. Naujojo projekto vystytoja ben-drovė „Schage“ priklauso Norvegijos įmo-nių grupei, nuo 1998 m. veikia ir Lietuvo-je. Ji Vilniuje įgyvendino kelis projektus: administracinių pastatų ansamblį rekons-truotame buvusiame vienuolyne Suba-čiaus gatvėje, biurų pastatą Vytenio gatvėje,

gyvenamųjų namų kompleksą Vilniaus se-namiestyje „Mikalojaus žiedas“, gyvena-muosius pastatus Žvėryne, Latvių gatvėje.

Vilniaus Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys patvirtino, kad sklypą kartu su ten esančiais pastatais yra įsigijusi norvegų įmonė. „Jie prieš metus organizavo architektūrinį konkursą, kurį laimėjo norvegų ir danų architektų grupė.

Pagal konkurse pasiūlytą projektą buvo pa-darytas detalusis planas, o dabar rengia-mas techninis projektas“, – sakė A.Blotnys.

Nors ne vienerius metus sklandė gan-dų apie galimą šio statinio rekonstrukci-ją, tačiau tvirtinama, kad šįkart ketinimai rimti, kadangi jau nemažai investuota. A.Blotnys užtikrino, kad dangoraižių toje vietoje nebus.

Bus dar viena mugė Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kurios užduotis skamba egzotiškai: parengti Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos šalių virtuvių mugės programą.

Tokia mugė turėtų įvykti vasaros pabaigo-je. Dalyvauti joje tikimasi prisikviesti ne tik Vilniuje veikiančius restoranus, bet ir sve-čius iš tolimųjų šalių.

Gegužę Vilniuje vyksta Europos diena, kurios metu vilniečiams siūloma ragauti įvairių Europos kraštų patiekalų. Rudenį –Tautų mugė, kurioje savo virtuvės tradicijas demonstruoja artimiausi Lietuvos kaimy-nai. Prieš Kalėdas Rotušėje užsienio šalių ambasados pristato savo šalies kultūrą ir maisto tradicijas.

Išskirtinį renginį žadama ir Ramiojo van-denyno regiono bei Azijos šalims. Anot dar-bo grupės vadovo vicemero Jono Pinskaus, mugė vyktų Rotušės aikštėje, o joje būtų su-pažindinama su šių kraštų virtuve.

„Šios šalys yra toli nuo Lietuvos ir norė-dami, kad kiekvienas vilnietis turėtų progą susipažinti su jų kultūra, skoniais ir kvapais, manome, jog ši darbo grupė gali prisidėti kviesdama svečius atvykti į Vilnių ir prisi-statyti“, – aiškino J.Pinskus.

Mugėje jau sutiko dalyvauti Japonija, Ki-nija, Indija, Tailandas ir JAV. Šios šalys Vil-niuje turi savo atstovybes.

Galutinė renginio data dar nėra žinoma, tačiau mugė turėtų vykti vasaros pabaigoje, radus savaitgalį, kai nevyks kiti renginiai. „Gal atvažiuos ir naujos šalys, kurių virtuvės restoranų vilniečiai neturi. Gal jiems atsiras poreikis vėliau įsikurti Vilniuje, o tai gerai vilniečiams, kurie turės didesnį pasirinkimą ir įvairovę“, – kalbėjo vicemeras.

Tačiau išlaidauti ir patys keliauti pasidai-ryti po šias tolimas šalis Vilniaus valdžios atstovai neketina.

„Savivaldybės atstovų vizitų į tas šalis ne-bus ir negali būti. Mugės tikslas – pakviesti įvairių tolimųjų valstybių atstovus į Vilnių, kad jie čia pristatytų savo kultūrą, tradici-jas, maistą ir suteiktų galimybę vilniečiams iš arčiau susipažinti su šiomis šalimis“, – tikino J.Pinskus.

Vadovaus žemaičiai

Žadama, jog

Konstitucijos

prospektą darkantis

vaiduoklis bus

pradėtas griauti kitą

savaitę.

I.Gelūno nuotr.

Žemaičiai į Kaziuko

mugę atsiveš aštuonratį

senovinį vežimą.

Organizatorių nuotr.

Gegužę Vilniuje

vyksta Europos

diena, kurios metu

vilniečiams siūloma

ragauti įvairių

Europos kraštų

patiekalų.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Vaiduoklis skaičiuoja paskutines dienas

V.Urba: „Reikėtų tarp miestų kažkaip derinti mugių datas, kad jos nesutaptų. Tarkime, Kaunas savąją Kaziuko mugę atidėjo savaitei.“

Vilnius | 1715min • 2012 m. vasario 24 d.

Apie „vamzdį“ ir kitus du tvariniusŽmonės, anksčiau su įkarščiu niekinę Neries krantinėje išdygusias tris skulptūras, nuleido garą: gal priprato, gal susitaikė. Prieš trejus metus virusios diskusijos apie šiuos meno kūrinius dabar pavirto į pustrečio šimto puslapių storumo knygą.

Knygoje „Vieno projekto apkalta“ vaizduo-jamas visas Roberto Antinio „Puskalnio“, Mindaugo Navako „Dviaukščio“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkos“ gyveni-mas – nuo idėjos užuomazgų ir sukonstra-vimo iki šių dienų. Šios skulptūros iškilo 2009 m., kai Vilnius dėvėjo Europos kul-tūros sostinės karūną.

Neįprasta estetinė patirtis „Daugeliui miesto gyventojų minėti kūri-niai yra gal ir ne radikaliai nauja, bet (šalia Vilniuje paplitusių realistine forma grįstų monumentų) neįprasta estetinė patirtis, labiausiai, žinoma, susijusi su gigantiško surūdijusio vamzdžio problema. Kad ir kaip būtų, šios skulptūros yra tapusios gerai at-pažįstamu ženklu, kurio reikšmių laukas aprėpia kultūrines, ekonomines ir politi-nes šiandienos visuomenės įtampas“, – knygoje svarsto menotyrininkė Austėja Čepauskaitė.

Į „Krantinės arką“, visuomenei geriau žinomą tiesiog „vamzdžio“ vardu, krypsta daugumos knygoje perspausdintų publika-cijų autorių žvilgsnis. Kitos dvi skulptūros, kaip ir kultūros sostinės metais, lieka tar-si nuošalyje.

„Krantinės arka“ tapo pretekstu pokal-biui apie meną, kuris Lietuvoje visada eg-zistavo, tik nebuvo toks garsus, viešas ir koncentruotas“, – knygoje svarstydama, kaip menui apsimesti nemenu, reziumavo dailėtyrininkė Eglė Mikalajūnė.

Medžiaga prokuratūraiKnygos pristatyme dalyvavusi buvusi vie-šosios įstaigos „Vilniaus – Europos kultū-ros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona Bajorinienė atkreipė dėmesį, kad „vamz-dis“ tapo antruoju, o gal net ir pirmuoju Vilniaus, kaip kultūros sostinės, logotipu.

„Jis apaugo įvairiausiomis interpretaci-jomis ir tapo ne tik meno, bet ir socialiniu reiškiniu. Deja, profesionalią projekto ana-lizę nustelbė bulvarinė žiniasklaida, talžiusi jį iš visų pusių. Ką dar rodo ši knyga? Pir-miausia tai, kad viešųjų ryšių karą mes aki-vaizdžiai pralaimėjome. Tačiau išliko svarbi pati diskusija apie šiuolaikinį meną. Tai la-bai svarbu, nes šiuolaikinis menas masinės visuomenės yra organiškai atmetamas. Me-nininkai keliauja savo siauromis trasomis ir tos trasos labai retai pasiekia platesnę auditoriją. Todėl, kai kas nors iš to inku-batoriaus atkeliauja į matomą erdvę, kyla žiežirbos, kurių neišvengėme ir šiuo atve-ju“, – kalbėjo E.Bajorinienė.

Ji linksmai papasakojo knygą nusinešusi į „eilinę apklausą prokuratūroje“.

„Pasakiau, kad turiu dovanėlę. Iš pradžių tardytojas labai išsigando, gal pamanė, kad

kokią nors pakišą duosiu. Bet atsivertęs kny-gą ir pamatęs joje dokumentų, labai apsi-džiaugė. Sakė, dabar žinos, kur kreiptis ir ieškoti informacijos. Ir pažadėjo, kad pro-kuratūroje šią knygą perskaitys tikrai ne vie-nas žmogus“, – šmaikštavo E.Bajorinienė.

„Kablys“ – vis dar arčiau širdies VEKS Vizualiųjų menų projektų vadovės pa-reigas ėjusi dailės kritikė ir parodų kuratorė Laima Kreivytė įsitikinusi, kad R.Antinio, M.Navako ir V.Urbanavičiaus skulptūros iš esmės pakeitė lietuvių požiūrį į šiuolaikinį meną ir jam skirtas miesto erdves. Girdi, iki tol įsivaizdavome, kad skulptūros paskirtis – užkaišyti architektūrines skyles. Meninin-kams patiems rinktis vietą savo kūriniams buvo neįprasta.

Bet Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas be entuziazmo prisipaži-no, kad V.Urbanavičiaus kūrinys jam kažkuo primena abstrakčios formos dekoratyvines parko skulptūras, į kurias dažniausiai nie-kas nekreipia dėmesio.

„Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad šiam kūriniui tiesiog pritrūko galios, įžūlumo ir aiškesnio minties polėkio. Šia prasme „vamzdis“ gerokai atsilieka nuo savo vy-resnio giminaičio ir, tiesą sakant, labiau paveikaus M.Navako „Kablio“, – palygino K.Kuizinas.

2010 m. sausio 21 d. Vilniaus savivaldy-

bės administracijos direktoriaus įsaky-

mu skulptūros „Puskalnis“, „Dviaukštis“

ir „Krantinės arka“ buvo legalizuotos ir

perimtos miesto žinion. Visos trys skulp-

tūros perduotos savivaldybės Komuna-

linio ūkio departamentui eksploatuoti

ir prižiūrėti. Minėtu įsakymu ankstesnis

administracijos direktoriaus sprendi-

mas, apibrėžiantis terminuotą skulptūrų

eksponavimo laiką, laikomas netekusiu

galios.

Perėmė miestas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

E.Mikalajūnė:

„Krantinės arka“ tapo pretekstu pokalbiui apie meną, kuris Lietuvoje visada egzistavo, tik nebuvo toks garsus.“

Šios skulptūros iškilo 2009 m.,

kai Vilnius dėvėjo Europos

kultūros sostinės karūną.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Vilniuje žiemą yra barstomos ir valomos 487 gatvės, jų

bendras plotas siekia beveik 6 mln. kv.m, bendras ilgis –

573 km. Šlapia druska barstoma 280 gatvių, smėlio

druskos mišiniu – 148 gatvių, o sausa druska 59 gatvės.

„Žiemą Vilniaus gatvių priežiūra yra nesustojantis darbas. Prioritetas taikomas toms gatvėms, kuriomis važiuoja visuo-meninis transportas. Kartais per vieną dieną druskų barsty-tuvai išvažiuoja į 105 reisus. Gatvės visiškai turi būti nuvaly-tos ir pabarstytos po 8 valandų nuo to laiko, kai nustoja snigti. Šaligatviai ir laiptai ryte turi būti nušluoti iki 9 val., o vakare – iki 16 val.“ – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Likusios miesto gatvės, kurios neįtrauktos į šį 487 gat- vių sąrašą, valomos specialiais mechanizmais gausiau pa-snigus. Gatvių priežiūrai UAB „Grinda“ turi 7 triašius smė-lio-druskos barstytuvus, 37 dviašius barstytuvus, 3 mini barstytuvus, įvairius traktorius, greiderius, krautuvus, skir-tus valyti aikštes, aikšteles, platinti gatves, krauti sniegą. Sostinės pakelėse taip pat pastatyti smėlio druskos miši-

nio konteineriai, kuriais vilniečiai patys gali pabarstyti slides-nes gatvių vietas. Nuo žiemos sezono pradžios gatvių prie-žiūrai jau sunaudota 10 800 t druskos, 7 tūkst. kub.m drus-kos smėlio mišinio, šiuo metu sandėliuose dar turima apie 4 tūkst. t druskos ir beveik 10 tūkst. kub.m druskos ir smė-lio mišinio. Druskos, kaip planuojama, užteks iki šio sezono pabaigos. Šaltuoju sezonu mieste išbarstoma 12–15 tūkst. t druskos, apie 14–18 tūkst. kub.m smėlio-druskos mišinio.

Vilniaus miesto gatvėms barstyti naudojama druska ir druskos-smėlio mišiniai laikomi trijuose sandėliuose, kurie yra Eigulių, Justiniškių ir Geologų gatvėse.

WWW.VILNIUS.LT

VILNIAUS PULSAS2012 VASARIO 24 D., PENKTADIENIS

Gatvių priežiūrai jau sunaudota 11 tūkst. kub.m druskos

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303362

Lietuva per metus suvartoja 2,5–3 mlrd. kub.m gamtinių dujų, kurios perkamos iš vienintelio tiekėjo ,,Gazprom“ ir už jas per metus sumokama apie 2,8 mlrd. Lt. Pagrindiniai dujų vartotojai: koncernas „Achema“, su-vartojantis iki 1,5 mlrd. kub.m, ir šilumos ūkis, kuris gamindamas šilumą ir elektrą sudegina apie 1 mlrd. kub.m dujų. Likusį kiekį suvartoja elekt- ros gamintojai ir buitiniai dujų vartotojai.

„Suskaičiavus visas Lietuvos Vyriausybės iniciatyvas, matome, kad šiuo metu planuojamų statyti naujų dujų tiekimo objektų pajėgumai sie-kia 5 mlrd. kub.m per metus. Realus Lietuvos dujų poreikis, ypač po „Achemos“ ilgalaikės sutarties pasirašymo su „Gazprom“, sumažėjo iki 0,9 mlrd. kub.m per metus. Planuojame turėti 10 mlrd. kub.m dujų im-porto ir tiekimo pajėgumų per metus, kai nepadengtas poreikis nesiekia net 1 milijardo. Tai galima palyginti su 4 asmenų šeima, kuri sau perka ne lengvąjį automobilį, bet didelį autobusą, ir dar prailgintą. Taip, laisvė pa-sivaikščioti po autobusą bus didelė, bet kas sumokės ir išlaikys tokią ne-priklausomybę?“ – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Lietuvos premjeras po susitikimo su „Gazprom export“ generaliniu di-rektoriumi Aleksandru Medvedevu paskelbė, kad Lietuva už dujas moka 11 proc. brangiau nei estai ir net 20 proc. brangiau nei latviai. Rusijos du-jų koncernas „Gazprom“ pranešė, kad 10 proc. sumažino tiekiamų du-jų kainas partneriams Europoje. Gerų žinių sulaukė ir „Achema“, kuri su „Gazprom export“ susitarė dėl mažesnės dujų kainos ir pasirašė ilgalai-kę dujų tiekimo sutartį.

„Premjeras sužlugdė viltį sumažinti šilumos kainas gyventojams, nes Vy-riausybė nebeleis šilumos ūkiui pereiti prie biokuro. Šilumos įmonių perėji-mas prie biokuro mažintų dujų vartojimą ir galutinai palaidotų ne tik suskys-tintų dujų terminalo projektą Klaipėdoje, bet ir dujotakio jungtį su Lenkija. Nė vienas iš šių projektų ekonomiškai nebeatsipirktų“, – sakė A.Zuokas.

Tuo tarpu Vyriausybė savo 2008–2012 m. veiklos strategijoje žadė-jo, kad „vykdysime miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios įgyvendinimas užtikrins pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros ko-generavimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse jėgai-nėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc.“.

Tačiau per beveik ketverius metus Vyriausybė savo biokuro pro-gramoje numatytus tikslus sugebėjo įgyvendinti tik puse procento. Per 2009–2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įreng-ta tik apie 20 MW galios biokuro įrenginių. Palyginimui, iki 2008 metų Lie-tuvoje buvo įrengta 400 MW biokuro įrenginių skirtingose savivaldybėse, kuriose šiuo metu ir yra mažiausia šilumos kaina gyventojams.

Artūras Zuokas: „Vyriausybė ir toliau gręžiasi į brangių dujų importą, užkirsdama kelią biokurui“

Svarbi informacija:www.vilnius.lt, www.facebook.com/vilnius.lt

Konstitucijos pr. 3, LT-09601 VilniusTel. (8 5) 211 2000. Faks. (8 5) 211 2222.Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. 211 2885.

PARENGTAS apie 3,5 ha sklypo Subačiaus g. 41 ir greta esančios teri-

torijos Vilniaus senamiestyje detalusis planas.Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 30-74.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administ-

racija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3,

LT-09061 Vilnius. Informacija tel. 211 2518, loreta.mikstaite@vilnius.lt

Plano rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5,

LT-01120 Vilnius, tel. 262 6113, pr. vad. D.Ferguson, daina@smartas.lt

Planavimo tikslai: dviejų aukštų mokyklos sporto salės pastato sta-

tyba, automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcija, futbolo aikšte-

lės įrengimas, teritorijos želdynų, takų, funkcinės įrangos sutvarky-

mas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas, sklypo ri-

bų nustatymas.

Viešas svarstymas: su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ga-

lima susipažinti nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 20 d. dar-

bo dienomis nuo 9 iki 17 val. pas projekto rengėją. Parengto teritorijų

planavimo dokumento vieša ekspozicija vyks nuo 2012 m. kovo 5 d.

iki 2012 m. kovo 20 d. Senamiesčio seniūnijoje, Odminių g. 3, Vilniuje.

Viešas susirinkimas vyks 2012 m. kovo 20 d. 15.30 val. Vilniaus

miesto savivaldybėje, 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami raštu detaliojo plano

organizatoriui ir (ar) rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos.

Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gau-

tą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengta-

me teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritori-

jų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Vitebsko g. 19,

LT-11350 Vilnius per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško gavimo dienos.

RENGIAMAS apie 1,8 ha teritorijos tarp P.Vaičaičio ir V.Daunio gatvių de-

talusis planas.Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direk-

toriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 30-1997.

Planavimo tikslas: sklypų nuosavybės grąžinimui formavimas, sklypų

ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas, vado-

vaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601

Vilnius. Informaciją teikia Valdonė Gavorskienė, tel. 211 2519, el. paštas

valdone.gavorskiene@vilnius.lt

Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr.3, LT-

09601 Vilnius.

Su detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“

patalpose 521 kab., o jų vieša ekspozicija vyks Verkių seniūnijos patalpo-

se, Kalvarijų g. 156, darbo dienomis (7.30-16.30 val.) nuo 2012 m. kovo

23 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. Informaciją teikia Vaidotas Lukošiūnas,

tel. 211 2193, el. paštas vaidotas.lukosiunas@vplanas.lt.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos

teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos.

Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių pristatymas viešam su-

sirinkimui įvyks 2012 m. balandžio 6 d. 12.30 val. Verkių seniūnijos pa-

talpose, Kalvarijų g. 156.

Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gau-

tą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla-

navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį

nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

PARENGTAS apie 12,1ha T9 kvartalo Gineitiškių ir Pavilionių teri-

torijoje detalusis planas.Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės ad-

ministracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Kons-

titucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija tel. 8 5 211 2753.

Planavimo tikslas – Vadovaujantis Vilniaus miesto bendro-

jo plano sprendiniais pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti

teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, pakeisti sklypų ribas

(numatoma gyvenamųjų objektų statyba, želdynų, visuomeni-

nės paskirties teritorijos).

Projekto rengėjas – UAB „Vilniaus architektūros studija“,

Lukšio g. 32., tel. 261 4469, el. paštas vas@vas.lt. Projekto

vadovė Daiva Pauliukonienė.

Su projektu galima susipažinti ir planavimo pasiūlymus dėl

projekto sprendinių pateikti UAB „Vilniaus architektūros studi-

ja“, adresu P.Lukšio g. 32, 4 aukštas, nuo 2012 m. vasario 27

d. iki viešo svarstymo pabaigos. Projekto vieša ekspozicija vyks

Pašilaičių seniūnijos patalpose, Žemynos g. 1, LT-06126 Vilnius,

nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. kovo 26 d.

Viešas projekto svarstymas: 2012 m. kovo 26 d. 17 val.

UAB „Vilniaus architektūros studija“ patalpose, P.Lukšio g.

32., 4 aukštas.

Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas:

asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neat-

sižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Vals-

tybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos

ministerijos, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems iš-

siųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d. Renginiai | 27

Vasario 24 d., penktadienis

17 val. – Lietuvos vaikų ir jaunimo centrasDidžiojoje scenoje vyks tradiciniu tampantis debiutų festivalis „Nauji naujaisiais“, kuriame pasirodys pirmuosius metus šokantys, dainuojantys, kitaip kūrybiškai save išreiškiantys vaikai ir jaunuoliai. Bilietai – 10 Lt.

19 val. – „Skalvijos“ kino centrasPristatomi trys lietuvių režisierių fi lmai. Tai – Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“, Jūratės Samulionytės ,,Laikinai“ ir Roko Eltermano ,,Paskutinė medaus mėnesio diena“, kurie sudėti į programą „Trys viename“ (ji „Skalvijoje“ bus rodoma iki vasario 29 d.).

19 val. – Menų spaustuvėKauno šokio teatras „Aura“ pristato šokio ir tekstilės vaidinimą „Ar aš esu tas, kas aš esu?“. Kartu bus pristatytas ir fi lmas, kuriame užfi ksuotos kūrybinės akimirkos įvairiose miesto erdvėse: degalinėje, verslo centre, gatvėje, bare, automobiliai plovykloje. Bilietai – 25 Lt.

20 val. – Energetikos ir technikos muziejus Renginys „Elektreggae“, kurio metu gyvus pasirodymus surengs trys kolektyvai: regg ae-ska projektas „Los Skatinos“, iš karto po jų gros regio mylėtojams jau puikiai pažįstami „Ministry of Echology“, o vakarėlio

kulminacija turėtų tapti argentiniečio Javiero Maniko programa, parengta kartu su vietiniais muzikantais.

22 val. – Ūkio banko teatro arena Elektroninės muzikos koncertas „Kick“. Į sceną lips dvi dubstep muzikos žvaigždės, pastaruoju metu festivaliuose dominuojantys „Bare Noize“ ir „Bar 9“. Bilietai – 42 Lt.

Vasario 25 d., šeštadienis

10.30 val. – „Ąžuolynės“ pramogų-nuotykių parkas (Krakės vs., Aukštad-vario sen., Trakų r.) Šiaurietiško ėjimo su lazdomis ir čiuožimo slidėmis šventė. Taip pat laukia pirtis, maudynės eketėje ir didelis laužas. Arbata ir turistinė košė – nemokamai. Pasiteirauti galima telefonu 8 685 61 665.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatras Spektaklis „Baūūūbai“. Režisierius – Romualdas Vikšraitis. Vaidina: Žana Jablonskytė, Vaiva Markelytė, Marius Mačiulis ir kt. Bilietai – 18, 23 Lt.

18 val. – Vilniaus planetariumas Koncertų ciklą „Bardai tarp žvaigždžių“ pradės vienas žymiausių bardų Lietuvoje maestro Andrius Kulikauskas. Bilietai – 30 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Smuikininkės Ingridos Armonaitės jubiliejinis koncertas. Ji atliks itin sudėtingą A.Schnittke Koncertą smuikui ir orkestrui. Antroje vakaro dalyje – paskutinė P.Čaikovskio simfonija, dar vadinama „Patetine“. Bilietai – 20, 30, 50 Lt

Vasario 26 d., sekmadienis

15 val. – Užutrakio dvaro sodybos rūmai Koncertas „Astor Piazzolla Project“, kuriame dirigento Gintaro Rinkevičiaus dukros – pianistė Rūta ir smuikininkė Saulė Rinkevičiūtės – bei akordeonininkas

Nerijus Bakula pristatys naują kamerinę programą, paremtą argentinietiškojo tango meistro Astoro Piazzollos kūriniais. Bilietai – 25 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejusKoncertuos Algimantas Peseckas, Vilija Pesesckienė (smuikai), Nina Golubeva (fortepijonas). Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis. Bilietai – 20 Lt.

13 val. – klubas „New York“ Teatralizuota šventė tėvams ir vaikams – muzikinis ekspresas „Mes – pasaulis“.Bilietai – 10 Lt.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatras Nuotykių spektaklis „Plėšikas Hocenplocas“. Režisierius – Evaldas Jaras. Vaidina: Tadas Gudaitis, Zigmantas V.Baranauskas, Paulius Valaskevičius ir kt. Spektaklyje skamba bardo Sauliaus Mykolaičio dainos. Bilietai – 18, 23 Lt.

Vasario 27 d., pirmadienis

19 val. – Ūkio banko teatro arena „The Umbilical Brothers“ pasivadinęs komikų Davido Collinso ir Shano Dundo duetas iš Australijos pristatys naujausią programą „Heaven by Storm“. Bilietai – 63–103 Lt.

19 val. – klubas „New York“ Komedija „Laisva meilė“, sukurta pagal žymaus italų dramaturgo, Nobelio premijos laureato Dario Fo pjesę. Vaidina: Eglė Jackaitė ir Ramūnas Šimukauskas. Bilietai – 33–53 Lt.

Vasario 28 d., antradienis

18 val. – galerija „Meno niša“ Viačeslavo Jevdokimovo–Karmalito parodos „Tapyta Riešėje II“ atidarymas. Paskutinius keletą metų palikęs namus ir dirbtuvę Užupyje, dailininkas dirba visiškoje vienatvėje, senoje sodyboje už miesto.

19 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras Šokio spektaklis „Ana Karenina“. Choreografė – Anželika Cholina. Scenografas – Marijus Jacovskis. Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius. Bilietai – 42–102 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Spektaklis „Urvinis žmogus“. Vaidina Dainius Kazlauskas. Bilietai – 33–53 Lt.

Vasario 29 d., trečiadienis

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Fortepijono rečitalis Aleksandro Skriabino gimimo 140-osioms metinėms. Koncertuos Sankt Peterburge gimęs pianistas Peteris Laulas.Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

Kovo 1 d., ketvirtadienis

Kino teatrai „Pasaka“ ir „Skalvija“ Prasideda septintasis Tarptautinis moterų fi lmų festivalis „Šeršėliafam“. Bus pristaty-ta apie dešimt programų ir specialių seansų, kuriuose bus galima pamatyti fi lmus net iš penkiolikos šalių.Festivalis Vilniuje vyks iki kovo 11 d.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vasario 24 ir 25 d. žiū-rovų laukia premjera. Retai į Lietu-vą sugrįžtantis režisierius Cezaris Graužinis pristatys spektaklį „Ir vėl viskas bus gerai“.

Didžiausiai Lietuvos teatro scenai, pa-

sak LNDT meno vadovo Audronio Liu-

gos, naujasis spektaklis turėtų suteikti

reikalingos energijos ir... juoko.

C.Graužinis su jungtine „Cezario grupės“

ir LNDT trupės aktorių komanda žiūro-

vų teismui atiduos pagal Jeano Girau-

douxo pjesę „Šajo pamišėlė“ pastatytą

spektaklį „Ir vėl viskas bus gerai“.

„Aplinkui viskas atrodo labai rimta, visi

šneka labai rimtai – nuo to net ima skau-

dėti galvą. Man teatre neįdomu kalbė-

ti apie visuomenės problemas, daug

įdomiau mąstyti nepraeinančiomis te-

momis apie gimimą, meilę, mirtį, Dievo

paieškas, – savo poziciją aiškino me-

nininkas. – Todėl bandžiau sugalvoti

linksmą spektaklį, lyrinę komediją, nes,

mano nuomone, viešojoje erdvėje ir gy-

venime labai trūksta humoro. Tai, kas

vadinama humoru televizijoje ar pigia-

me komerciniame teatre, yra šaipyma-

sis, parodijavimas.“

Šeštadienį, vasario 25 d., Vilniaus menų fabrike „Loftas“ rengia-mi T.Ė.T.Ė. apdovanojimai. Laukia daug įvairiems alternatyvios muzi-kos žanrams atstovaujančių grupių ir atlikėjų pasirodymų.

Publikai koncertuos grupės „Banda

Dzeta“, „Attitude“, „Žalvarinis“, „My Fa-

vourite Gun“, „Omerta“, „Mano juodo-

ji sesuo“ (nuotr.), Markas Palubenka,

„Gin Gas“, „ReedNoBrass“, „Fusedmarc“,

„Brainers“, „MuseIQ“, „Pergalė“, „Sau-

lės broliai“, „Jing`a`ling“, „My Favouri-

te Gun“.

Taip pat dalyvaus ir nacionaliniame „Eu-

rovizijos“ atrankos konkurse dalyvau-

jantis atlikėjas Beissoul. Dar prieš pus-

metį niekam negirdėtas dainininkas,

šiandien laikomas viena didžiausių lie-

tuviškos muzikos vilčių.

Vesti T.Ė.T.Ė. apdovanojimus patikėta

Dovilei Filmanavičiūtei – dueto „Gerai

Gerai & Miss Sheep“ vokalistei, kurią

apdovanojimų iniciatoriai juokais vadi-

na kovos su popsu simboliu. Jai kompa-

niją palaikys aktorius, radijo ir televizi-

jos laidų vedėjas Mantas Stonkus.

Po apdovanojimų muzikos mylėto-

jai galės šėlti „Jam session“ su grupe

„Jing`a`ling“.

Teatre liesis energija ir juokas Alternatyvioji muzika ir apdovanojimai

Retai į Lietuvą

sugrįžtantis

režisierius

C.Graužinis

pristato

premjerą.

I.Gelūno nuotr.

„Mano juodoji sesuo“.

shot.lt nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Lina Balsytė l.balsyte@15min.lt

Švedas Peteris Skyllbergas pasauliui užminė mįslę: ar gali žmogus be trupinėlio burnoje išgyventi net du mėnesius? 44-erių vyras tvirtina, kad būtent tiek laiko be maisto praleido įkalintas savo automobilyje.Kai užpustytą automobilį netoli Umeo mies-to, šiaurinėje Švedijos dalyje, prieš savaitę pastebėjo sniegaeigiu važiavęs žmogus ir P.Skyllbergas galiausiai buvo išgelbėtas, jis sąmoningai ir aiškiai kalbėjo, bet nebepaėjo, kūnas buvo visiškai dehidratavęs ir itin su-lysęs. Per stebuklą išgyvenęs P.Skyllbergas pasakojo, jog valgė tik sniegą.

Negana to, naktimis temperatūra nukris-davo iki 30 laipsnių šalčio, tačiau vyro ne-palaužė ir tai. Nuo speigo jis gynėsi įjung-damas automobilio šildymo sistemą.

Nors šiuo metu dar vyksta tyrimas, eks-pertai jau prakalbo, kad du mėnesius nė kąsnelio burnoje neturėjęs vyriškis grei-čiausiai buvo pasiekęs žvėrių žiemos miegą primenančią būseną. P.Skyllbergo atvejis –ne pirmasis pasaulyje, kai buvo išbando-mos žmogaus galimybės. Tačiau šis atvejis iki šiol – unikaliausias.

Eksperimentų neatlikta Išgirdę P.Skyllbergo istoriją, specialistai trukčioja pečiais ir it susitarę pabrėžia: la-bai ilgai be maisto išgyventi žmogus negali, nes nevalgymas jis tiesiog išseks.

„Ar gali automobilis važiuoti be degalų? Taip ir žmogaus organizmas. Išnaudoju-sios visas turimas maistines medžiagas ir daugiau jų nebegaudamos, žmogaus ląs-telės ima merdėti, – „15min“ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. Ed-garas Stankevičius. – Maistinių medžiagų, deguonies ir vandens, reikalingų norma-liam ląstelės gyvybiniam ciklui palaikyti, trūkumas lemia tos ląstelės mirtį. Žuvusi ląstelė lemia organo mirtį, o tai galiausiai priveda prie žmogaus organizmo mirties. Tai paprasčiausia medžiagų apykaita, api-brėžta tiek funkciškai, tiek anatomiškai.“ Ar galėtų žmogus du mėnesius išgyventi

be maisto? Tai klausimas, į kurį atsakyti itin sudėtinga.

„Niekas tokių eksperimentų nėra atli-kęs, – kalbėjo prof. E.Stankevičius. – Tai, ką šiandien žinome apie žmogaus galimybių ribas, žinome iš įvairių brutalių bandymų. Antai koncentracijos stovyklose išbandė ir sužinojo – be vandens savaitę išbuvę žmo-nės pradeda leipti.“

„Be deguonies žmogų mirtis ištinka per kelias minutes, be vandens – per kelias dienas, be maisto – per kelias savaites, – „15min“ sakė gydytoja dietologė Rūta Pe-tereit. – Tačiau tai teorinės žinios.“

Kurį laiką be maisto gyventi galime to-dėl, kad organizmo viduje turime sukau-pę vidinių resursų. „Kartais tenka dirbti su pacientais, kurie savaitę, dvi ar mėnesį yra badavę. Jei jie ir toliau nevalgo, jiems labai greitai išsenka baltymo kiekis, pradeda tin-ti kojos, kauptis skystis, mažėti hemoglo-bino ir kiti rodikliai“, – kalbėjo R.Petereit.

Žmogus – ne augalasKiek ilgai žmogus gali išgyventi be maisto priklauso ir nuo jo fi zinio aktyvumo, svei-katos būklės, teigia medicinos mokslų dak-tarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. „Yra įvairių sąlygų, turinčių įtakos tam, kiek ilgai žmogus gali išbūti be maisto. Tarp šių sąlygų – ir tai, ar jis yra anksčiau kada nors badavęs, – „15min“ sakė specialistė. – Deja, žmogus ne augalas, iš oro reikalingų mais-to medžiagų jis nepasigamina.“

Žmonės skirtingi, tad vieni be maisto ir vandens gali ištverti ilgiau, kiti – trumpiau.

„Tačiau šis skirtumas nedidelis. „Ilgiau“ reiškia, kad žmogus, tarkime, vietoj trijų dienų gali iškęsti keturias, ar vietoj savaitės –pusantros savaitės. Bet kad visiškai neval-gęs žmogus išbūtų du mėnesius – tai nelabai įmanoma“, – kalbėjo prof. E.Stankevičius.

Ilgiau nei kelias savaites be normalaus maisto žmogaus organizmas gali ištverti gaudamas bent minimalų kiekį reikalingų kalorijų. „Pavyzdžiui, anoreksikės mergai-tės suvalgo po obuolį ar salotos lapą – taip galima išgyventi kelis mėnesius ar net pusę metų, nes organizme yra atsargų, – sakė gy-dytoja dietologė R.Petereit. – Tačiau šios atsargos vis mažėja, taip pat mažėja ir rau-menų masė, sutrinka gyvybiškai svarbių organų funkcija.“

Žmogui per parą reikia gauti mažiausiai 800 kilokalorijų, kad jis galėtų kvėpuoti, plaktų širdis.

Pasiekė ribąSautamptono Medicinos ir mitybos univer-siteto (Didžioji Britanija) vyresnysis dėsty-tojas daktaras Mike‘as Stroudas įsitikinęs, kad be maisto žmogus gali išgyventi 60 die-nų. „Tai (P.Skyllbergo atvejis – red. past.) jau yra ties galimybių riba, bet nėra visiškai ne-įtikima“, – BBC cituoja M.Stroudo žodžius.

„Maždaug tiek laiko praeina, kol kalėji-muose bado akcijas paskelbę asmenys mirš-ta, – kalbėjo britų nuotykių ieškotoją serą Ranulphą Fiennesą Pietų ašigalyje lydėjęs M.Stroudas. – Tačiau jie dažniausiai gyve-na šiltesnėmis sąlygomis.“

• Praėjusio amžiaus penktajame dešimt-

metyje per pilietinio nepaklusnumo ak-

ciją Mahatma Gandhi išgyveno 21 dieną

gurkšnodamas vien vandenį.

• 1981 m. Šiaurės Airijos kalėjime respub-

likonas Bobby Sandsas mirė po 66 die-

nas trukusio bado streiko.

• 2003 m. amerikiečių iliuzionistas Davi-

das Blaine‘as 44 dienas be maisto pra-

leido virš Temzės upės Londone paka-

bintoje stiklinėje dėžėje.

• 2006 m. japonas Mitsutaka Uchikoshi be

maisto ir vandens išgyveno 24 dienas.

Vyras dingo per kopimą į kalną vakarinė-

je Japonijos dalyje. Kai M.Uchikoshi buvo

surastas, jo kūno temperatūra siekė 22

laipsnius Celsijaus – beveik 15 laipsnių

mažiau nei įprasta. Ligoninėje jį gydė dėl

sunkios hipotermijos ir kitų pavojingų

komplikacijų, vis dėlto M.Uchikoshi su-

gebėjo stebuklingai išgyti.

Savotiški rekordai

Žmogaus galimybių ribos

Kiek galime ištverti be maisto?

28 | Sveikata

Šiame

automobilyje

44 metų švedas

tikina be maisto

išgyvenęs net

du mėnesius.

Scanpix nuotr.

Nuo speigo vyriškis gynėsi

retsykiais įjungdamas

automobilio šildymo sistemą.

E.Stankevičius:

„Apie žmogaus galimybių ribas žinome tik iš brutalių bandymų. Antai koncentracijos stovyklose išbandė ir sužinojo – be vandens savaitę išbuvę žmonės pradeda leipti.“

Nr. 7 2012 m. vasaris

SPECIALUS

„15MIN“ PRIEDAS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

MINISTERIJA

Romualdas RakauskasPARTNERIAI

1.

2.

5.

7.

8.

kitiems.“

9.

10.

11.

12.

15.

17.

18.

netikiu kad tikiu

19.

20.

21.

22.

25.

27.

28.

29.

Romualdas Rakauskas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Išbandymas moterimiSiužetas ir kontekstas Žiūrim, ką turim: du draugai superagentai Takas (akt. T.Hardy) ir trimis raidėmis užsikodavęs FDR (akt. C.Pine‘as) yra tobula komanda, lengvai įveikianti net pačius agresyviausius nusikaltėlius. Tačiau as-meniniame gyveni-me jiems sekasi ne taip gerai. Ir vienam, ir kitam trūksta šir-dies draugės.

Su žmona išsisky-ręs Takas pažinčių portale susipažįsta su vieniša žavia dar-boholike Loryn (akt. R.Witherspoon). Deja, tą pačią mer-giną netyčia sutinka FDR. Išaiškėjus šiai kebliai situacijai, vyrukams teks apsispręsti, kas svar-biau – vyriška draugystė ar meilė merginai. Merginai teks pasirinkti vieną iš jų, o kad būtų dar linksmiau, CŽV agentų porelę ims persekioti dėl brolio žūties įniršęs gangsteris Hainrichas (akt. T.Schweigeris). Va čia tai duokim garo!

Išvados Filmo autorių garbei reikia pripažinti, kad jie galbūt net CŽV užsakymu sukūrė puikią reklamą apie tai, kaip gera būti šios agentūros darbuotoju.

Sulaukus trisdešimties, jau gyvensite name su ba-seinu ant stogo ir vairuosite prabangų automobilį, o klube, įėjus be eilės, gersite šampaną su buvusio-mis savo merginomis. Tai primena seną gerą serialą „Majamio policija“. Nenuostabu, nes „Čarlio ange-lų“ režisierius McG ne pirmą kartą semiasi idėjų iš TV klasikos aruodų.

Šįkart jis susuko dar vieną linksmą ir dinamišką nuotykių komediją, į nutrūktgalvišką įvykių, aštraus vyriško pavydo bei pikantiškų moteriškų dvejonių seką įterpdamas savo fi rminių sulėtintų kadrų. Vyru-kas puikiai jaučia veiksmo ritmiką. Nuotykių kome-dijose apie nesuderintų charakterių arba besipyks-tančių agentų porų nuotykius („Mirtinas ginklas“, „Blogi vaikinai“, „Piko valanda“ ir t.t.) jau sunku sugalvoti ką nors naujo bei originalaus. Todėl spren-dimas sukonstruoti meilės trikampį – šūvis į dešim-tuką. Tai suteikia ne vieną progą skaniai pasijuokti iš situacijų, į kurias pakliūva šie du jaunieji superme-nai, kurių ego sunkiai telpa pro standartines duris.

Dar vienas kokybiškos, nenuobodžios pramogos pavyzdys. Išskyrus nekokybiškus vaizdo efektus su automobiliais. Galėjo vyrukai ir labiau pasistengti, pasižiūrėti „Matricą“ ar ką...

34 | KultūraKino kodas

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

„Tai reiškia karą“(„That Means War“)

JAV, 2012 m., 95 min.

Rež. McG.

Vaidina: Reese Witherspoon,

Chrisas Pine’as,

Thomas Hardy.

Įvertinimas

Tomas Vaisetaredakcija@15min.lt

Paukštyno darbuotojai mus mielai įsi-leido, bet negalėjo nuslėpti šypsenos – ką čia galima pamatyti? Bet po kažkada rūpestingai įrengtas, tačiau dabar jau kiek apšiurusias patalpas klaidžiojęs Fredericas akimoju nušvito, kai pačia-me ankščiausiame kambarėlyje aptiko palubėje lyg varveklis kabančią lempą. Ir griebėsi fotoaparato.

Iš sovietmečio išlikę modernūs tai-komosios dailės kūriniai – naujausias jo taikinys. Kambodžoje prancūzo ir is-panės šeimoje gimusį Fredericą potrau-kis neįprastiems objektams nubloškė į posovietinę erdvę, kurią skersai išilgai jis maišo jau penkiolika metų.

Pernai leidykla „Taschen“ išleido jo nuotraukų albumą „Cosmic Communist Constructions Photographed“, į kurį sudėti įdomiausi XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečio sovietinės modernio-sios autorinės architektūros pastatai. „Sovietinio brutalumo grožis“ – taip lei-dykla pristato albumą. Nedidelę dalį šių fotografi jų galima išvysti Vilniaus „Var-tų“ galerijoje, kur iki kovo 17 d. vyksta paroda „Sovietinės architektūros foto-grafi jų albumai“.

Prancūzijoje leidžiamo mados žurna-lo „Citizen K“ redaktorius F.Chaubinas puikiai išmano sovietinę architektūrą, bet jis randa ir mažesnių lobių, kuriuos vietiniai tiesiog pamiršo ar nuvertino.

Apleistuose profi laktoriumuose, tam-siuose rūsiuose, griūvančių pastatų už-kaboriuose tebesislepia prieš trisde-šimt ar keturiasdešimt metų geriausių mūsų menininkų sukurti darbai. „Bu-vusių kolchozų baseinai papuošti lyg holivudinės vilos“, – kalbėdamas su savaitraščiu „15min“ ir juokiasi, ir ste-bisi Fredericas.

– Kas jus atviliojo į buvusią Sovietų Sąjungą?

– Pirmoji mano kelionė į Lietuvą prieš penkiolika metų buvo labai trumpa, tru-ko keturias dienas, bet man paliko di-džiulį įspūdį, todėl norėjau sugrįžti. Tuo metu rengėme specialų žurnalo numerį, skirtą kelionėms po buvusią Sovietų Są-jungą. Kreipiausi į Gruzijos ambasadą, norėdamas gauti interviu iš tuome-čio prezidento Eduardo Ševardna-dzės. Bet jie man tokios galimy-bės nesuteikė ir leido tai padaryti tik po penkerių metų! Nesupra-tau, kodėl. Interviu įvyko prieš pat E.Ševardnadzės išmetimą iš posto, per Rožių revoliuciją. Ži-noma, aš to nežinojau, juk reda-gavau gyvenimo būdo žurnalą. Būdamas pakankamai naivus, nuvykau į Gruziją, padariau in-terviu su E.Ševardnadze ir turė-jau patirti gėdą, kai šis interviu buvo publikuotas, nes preziden-tas jau buvo netekęs posto.

Bet kaip tik šitos kelionės po Gruziją metu pirmą kartą pamačiau pastatus, kurie davė impulsą visam projektui. Vienoje Tbilisio gatvėje nusipirkau so-vietmečiu leistą knygą apie gruzinų ar-chitektūrą. Joje pamačiau labai neįpras-tų pastatų, stovinčių Tbilisyje.

Per kelias dienas pats tuos pastatus nufotografavau, dar nežinodamas, ką su šiomis fotografi jomis veiksiu. Maž-daug po šešių mėnesių, kai lankiausi Lietuvoje, kuri man buvo jau pakan-kamai pažįstama, nes dažnai vykdavau į mados savaitę, sutikau moterį, kuri dirbo su Druskininkų gydyklos (dabar-tiniu vandens parku) projektu. Ji buvo inžinierė ir architekto našlė (Aušra Ši-linskienė, architektas – Romualdas Ši-linskas, – red. past.).

Ji papasakojo, kaip viskas vyko, koks laisvas buvo jos vyras kurti pastato for-mas. Ji teigė, kad vyrą daugiausia įkvė-pė Antoni Gaudi darbai. Tai paaiškino labai neįprastą pastato išvaizdą. Aš nu-važiavau į Druskininkus, nufotografa-vau šį pastatą ir suvokiau, kad jis turi ryšį su tais pastatais, kuriuos fotografa-vau Gruzijoje. Jie priklausė tam pačiam periodui ir buvo tokie pat beprotiški.

– Ką tokio beprotiško pamatėte?

– Tiesiog mane tai labai nustebi-no. Labai sunku paaiškinti – nesu mokslininkas ir nesispeciali-zuoju architek-tūroje. Tai susiję su mano asmeni-niais potyriais. Bet šie pastatai nepri-minė to, ką aš buvau matęs

anksčiau kitose pasaulio šalyse, ir jie neatitiko to įsivaizdavimo, kurį turėjau apie sovietinę architektūrą. Ši architek-tūra buvo kur kas originalesnė.

Man tam tikra prasme labai pasise-kė, kad pirmiausia aptikau pasta-

tus Tbilisyje ir Druskininkuo-se, nes jie iš tiesų patenka tarp įdomiausių architek-

tūrinių darbų, kuriuos sudėjau į knygą. Juos sieja ekspresionistinė

dvasia, išskirianti šiuos kūrinius iš kitos sovietinio

periodo moderniosios ar-chitektūros. Jie priklauso

paskutiniam Sovietų Sąjungos dvidešimtmečiui ir išreiš-

kia žlungančios sistemos ar-

chitektūrinį žydėjimą.

Prancūzų fotografą masina sovietmečio pastatai

Kolchozų baseinai –

Kadras iš fi lmo „Tai reiškia karą“.

Kai pasiūlė Fredericą Chaubiną palydėti į Kaišiadorių paukštyną, naiviai pagalvojau, kad svečias iš Prancūzijos nori pamatyti, kokiomis sąlygomis vietos verslininkai peni vargšes vištas. Ir gėda, ir džiugu, nes paaiškėjo, kad „svečias“ žino kur kas daugiau už mane.

F.Ch

au

bin

as

15min • 2012 m. vasario 24 d.

– O kokia tų išskirtinių architektūrinių darbų vertė dabar?

– Man jie yra lyg autsaideriai, lyg įdo-mybė, bet labai sunku nusakyti jų vertę. Pamenu, kartą dalyvavau simpoziume Ženevoje ir vakarieniavau su vienu labai garsiu prancūzų architektu. Jis pasigėrė ir liepė man prisipažinti, kad aš tiesiog esu įsimylėjęs tuos pastatus, todėl jie yra man gražūs. Nuo to laiko esu tarsi įsipareigojęs pripažinti, kad tie pastatai yra gražūs. Tad taip, man jie yra gražūs.

Mane visąlaik traukė tai, kas neati-tinka taisyklių. Be to, kaip minėjau, jie priklauso žlungančios sistemos perio-dui, o ši sistema nusinešė su savimi tą estetiką, kuriai šie pastatai priklausė. Bet jie vis dar stovi, juk jie nėra labai seni, jiems – trisdešimt ar keturiasde-šimt metų. Dabar juos supa architek-tūra, kuri visiškai kitokia – ją stipriai paveikė kartu su liberalia sistema atėjusios vakarietiškos įtakos. Apskritai mane domino, kaip šaltojo karo metais Vakarai ir Rytai veikė vieni kitus.

Man atrodo, kad viena iš Sovietų Są-jungos žlugimo priežasčių galėtų būti tai, kad iš tikrųjų ji ne konfrontavo su Vakarais, o bėgo paskui jų pasiekimus. Pavyzdžiui, man atrodo simboliška lėk-tuvo Tu-144, kuris buvo „Concorde“ lėktuvo kopija, istorija. 1973 m. šis taip pat atrodantis lėktuvas buvo nugaben-tas į „Le Bourget“ oro šventę Paryžiu-je. Bet lėktuvas, turėjęs padaryti įspūdį Vakarams, tiesiog sudužo.

– Jūs domitės ne tik sovietine archi-tektūra, bet ir smulkesniais taikomosios dailės darbais. Ar neatrodo, kad pasta-rieji daug labiau nei architektūra buvo nuvertinti ir nukentėjo nuo naujos aplin-kos, gal net yra pasmerkti išnykti?

– Dabar šiais kūriniais daug nesido-mima, nes dėl politinių, socialinių ir

istorinių priežasčių reikia, kad dar pra-eitų kažkiek laiko. Galbūt šis susidomė-jimo grįžimo procesas kaip tik prasidė-jo. Šitam pasauliui pripažinti reikia šiek tiek laiko, nes po SSRS žlugimo buvo pa-tirtas milžiniškas politinis šokas. Nuo tų laikų išlikęs kaltės jausmas, bet jis po kurio laiko turėtų išnykti, o tada turėtų būti suvokta, kad mes turime reikalų tiesiog su tikrais meno kūriniais, ne-svarbu, kokiam periodui jie priklauso. O jeigu tokio suvokimo nebus, atsivers tuštuma, tarsi tais metais nieko nevyko.

Bet tai būtų juokinga, nes jūs turėjote dailininkų, skulptorių, architektų, ke-ramikų. Lietuvoje labai stipri buvo vi-tražų tradicija. Visi tie žmonės buvo nei daugiau, nei mažiau talentingi nei tie, kurie kūrė prieš juos ir kurie kūrė po jų.

Beje, jų darbams padėjo dar vienas so-vietinis paradoksas, kad dauguma kūrė-jų turėjo daugiau laiko kurti, nes iš tiesų nejautė spaudimo, susijusio su naudos gavimu. Jie tam tikra prasme galėjo su-sikurti savo slaptą erdvę šiems darbams kurti. Buvo užėmę pabėgėlių poziciją, todėl galėjo užmiršti sistemą, užmiršti viską ir sukurti, taip, šedevrus. Įsivaiz-duokite sienoje visiškai abstrakčia ma-niera išraižytą medį. Tam reikia viene-rių ar dvejų metų! Kai kurie menininkai

Lietuvoje tai darė ir tai darydami jie bėgo nuo juos supančios realybės.

Kai klausi apie šių kūrinių likimą, tu-riu priminti, kad dabar daug kur vyks-ta renovacija, kuri tikriausiai pažeidė originalius darbus. Pavyzdžiui, Drus-kininkų gydykla nebeatrodo taip, kaip anksčiau. Jos rekonstrukcija negali ten-kinti, nes mėgina suderinti nesuderina-mus dalykus.

Liūdna tai, kad dėl sovietinio meno atmetimo daug taikomojo meno darbų nėra išsaugoti. Turite „Neringos“ res-toraną, ir ties tuo tarsi viskas baigiasi. Daug puikių kūrinių tiesiog dingo, aš nežinau, kurie jie yra. Kai kas yra sau-goma privačiose kolekcijose.

– Dabar atvykęs į Lietuvą jūs aplankėte keletą menininkų, daugiausia dirbusių sovietiniais metais. Kokį įspūdį paliko šie susitikimai?

– Dabar jie yra pensininkai, kuriems malonu sulaukti svečio iš užsienio, be-sidominčio jų praeities darbais. Gal-būt jiems reikėtų daugiau pripažinimo negu gauna. Tai suprantama dėl politi-nių priežasčių. Bet Prancūzijoje meni-ninkai, darę tą patį tuo pačiu metu, su-laukia daugiau dėmesio, dažnai jie yra tapę turtingi, o kiek man pavyko susi-tikti menininkų Lietuvoje, jie nėra tur-tingi. Jie tiesiog dirbo valstybei, ir tiek.

Pavyzdžiui, jeigu nueisite į „Nerin-gos“ viešbučio pirmąjį aukštą, rasite labai gražią medžio abstrakciją, sukur-tą Laimučio Ločerio („Amžių Vilnius“, – red. past.). L.Ločeris dabar gyvena stu-dentų bendrabutyje ir atrodo visiškai pamirštas. Tai labai apmaudu, turint galvoje, kad jo darbas demonstruojamas vieno prabangaus viešbučio fojė Gedi-mino prospekte. O jis tik laukia, kada numirs, likęs visiškai vienas, turėda-mas kovoti su triukšmingais kaimynais.

Kultūra | 35

Liūdna, kad dėl sovietinio meno atmetimo daug taikomojo meno darbų nėra išsaugoti. Turite „Neringos“ restoraną, ir ties tuo tarsi viskas baigiasi.

lyg Holivudo vilos „Sovietinio brutalumo grožis“, –

taip pristatomas F.Chaubino

albumas, į kurį sugulė sovietinės

moderniosios architektūros

pastatų nuotraukos.

F.Chaubino nuotr.

Išgyventi laukiniame pasaulyje Vieną dieną pasiturintis, puikiai besimokantis jau-nuolis viską meta, atiduoda pinigus labdaros orga-nizacijai ir patraukia autostopu į kelionę po JAV, sau tikslu išsikėlęs siekį kuo labiau priartėti prie gamtos. Vėliau jo kūną medžiotojai randa Aliaskoje.

Kas buvo šis klajūnas, kokie motyvai skatino jį at-mesti civilizacijos taisykles ir kokias lemtingas klai-das jis padarė – į tai „Baltų lankų“ išleistoje knygoje „Į laukinį pasaulį“ bando atsakyti amerikiečių žur-nalistas Jonas Krakaueris.

Chriso McCandlesso istorija praėjusio amžiaus pa-skutiniame dešimtmetyje JAV (o po to, kai Seanas Pennas sukūrė didžiulio populiarumo sulaukusį fi l-mą – ir visame pasaulyje) sukėlė gausybę klausimų. Kai kuriems žmonėms Ch.McCandlessas tapo kone kultiniu asmeniu.

Bet kas jis buvo? Kiekvienas turėjo savo nuomonę. Vieniems tai – jaunuolis, drąsiai sekęs paskui savo svajonę, kitiems – tiesiog nesubrendęs, egoistiškas, savo jėgų neapskaičiuojantis žmogus. J.Krakaueris šioje knygoje stengiasi nestoti nė į vieną pusę – jo tikslas pateikti visą surinktą informaciją apie šį jau-nuolį ir palikti apsispręsti jums patiems.

Knygą „Į laukinį pasaulį“ galima būtų vadinti kruopščiai atliktu žurnalistiniu tyrimu. Autorius, remdamasis artimųjų, Ch.McCandlesso kelyje su-tiktų žmonių, pasakojimais, išlikusiomis nuotrau-komis, dienoraščių fragmentais stengiasi atkurti šio jaunuolio, atsisakiusio savo tikrojo vardo ir visiems prisistačiusio Aleksu, kelius po to, kai jis paliko na-mus, jo psichologinį portretą.

Ch.McCandlessas prieš mus stoja visų pirma kaip idealais, tvirtai savo susikurtomis vertybėmis tikin-tis žmogus. Levas Tolstojus, Henry Davidas Thoreau,Jackas Londonas – jų knygos, propaguojamas gyve-nimo būdas, raginimas iš gyvenimo aistringai imti kuo daugiau neabejotinai pastūmėjo jaunuolį pasi-rinkti tokį gyvenimo būdą. Keliaudamas po JAV, gy-vendamas gatvėse, gamtoje, dažnai neturėdamas ko pavalgyti jis jautėsi laimingas.

Tačiau visos klajonės po valstijas tebuvo jo pasiren-gimas lemtingajai kelionei į Aliaską 1992 m., tiesiai į lau-kinės gamtos širdį. Šis planas beprotiška avantiūra atrodė net ir vietiniams Aliaskos gy-ventojams – į gamtą vaikinu-kas išėjo nepasiruošęs, turė-damas tik šiek tiek maisto ir beveik be tinkamų drabužių. Tvirtai idealistiškai tikėda-mas, kad jam pavyks išgy-venti. Tačiau gamta jo klai-dų neatleido.

Mintys, kylančios skaitant šiuos epizodus Alias-koje, panašios į įspūdžius po Wernerio Herzogo do-kumentinio fi lmo „Žmogus grzilis“, kurio herojus savo pašaukimą randa Aliaskoje tarp meškų, tačiau neįvertina nuožmių gamtos taisyklių ir žūva. Režisie-rius davė aiškią pamoką, kad laukinė gamta sunaiki-na ja pernelyg romantiškai pasitikinčius ir tinkamai nepasiruošusius žmones. Ch.McCandlesso istorija veda prie tos pačios minties.

Tačiau tai – tik viena iš išvadų. Kyla ir daugiau klausimų – kiek toli gali vesti siekis išsilaisvinti iš aplinkos; kur yra riba tarp heroizmo, idealizmo ir paprasčiausio jaunatviško kvailumo; galiausiai, kiek žmogus yra atsakingas už savo artimuosius ir ką reiš-kia ryšių su jais nutraukimas.

Be abejo, Ch.McCandlesso istorija ne unikali. Ir J.Krakaueris tai parodo, aprašydamas ir kitus pana-šaus likimo atsiskyrėlius. Knygoje cituojamas Ge-ne‘as Rosellinis, galiausiai priėjęs prie tokios išva-dos: „Supratau, kad tokiems žmonėms, kokie mes esame, išgyventi iš to, ką teikia gamta, neįmanoma.“

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Harvardo profesorius Nicholas Christakis tvirtina, kad jūsų storas pilvas yra ir draugų kaltė.

Sociologas N.Christakis yra Harvardo uni-versiteto medicinos ir sociologijos profeso-rius. Jis 20 metų rūpinosi mirštančiaisiais, o dabar yra vadinamas žmonių santykių ekspertu ir vienu iš 100 įtakingiausių pa-saulio žmonių.

Interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ jis atskleidžia žmonių patraukliau-sias savybes ir iki šiol dar neįvertintą tar-pusavio bendravimo aspektą.

– Skaitydamas jūsų darbus vis pagalvoda-vau apie Ciceroną, kuris teigė, kad „draugas yra kaip kitas aš“. Bet jūs lenkiate net šį Ro-mos fi losofą. Jūs teigiate, kad mūsų draugai yra tie žmonės, kurie mus padaro tokiais, kokie mes esame.

– Matyt, taip, jei jūs taip formuluojate. Tokie, kokie mes esame laimingi, kokius fi lmus mėgstame, mūsų nuovargis, nugaros skausmai, depresijos, narkotikų vartojimas, netgi kai mes mirštame – visa tai turi labai daug bendro su mūsų draugais.

– Teigdamas, kad dideli pilvai yra užkre-čiami, jūs 2007 metais pirmą kartą sukėlėte tikrą ažiotažą.

– Atgarsis buvo tikrai neįtikėtinas. „New York Times“ tai pavadino taip: „Dėl jūsų priaugto svorio kalti jūsų draugai“. Vienas britų laikraštis rašė atvirkščiai: „Jei jūsų draugai išsipučia, tai jūs esate kaltas“.

– Jūsų teiginiai iš tiesų buvo provokuojan-tys. Teigėte, kad tukimu galima užsikrėsti kaip gripu. Kaip priėjote prie tokios išvados?

– Naudojomės Framinghamo studijos duomenimis. Šiame mažame miestelyje netoli Bostono nuo 1948 metų epidemio-logai reguliariai surašinėdavo gyventojų sveikatos būklę ir gyvenimo aplinkybes. Jie žinojo, kas su kuo dirba, kas su kuo drau-gauja ir kas kokiomis ligomis serga.

Šiuo metu mes jau turime tų žmonių vai-kų ir anūkų duomenis. Nors jie gyvena skir-tingose valstijose, tačiau mes žinome, kur konkrečiai jie yra. Į kompiuterių duomenų bazes mes įkėlėme 100 tūkst. ranka rašytų adresų. Tyrimo metu mes pastebėjome, kad, pavyzdžiui, visi draugai turi antsvorio. Tie, kurie turi storą draugą, 57 proc. labiau rizi-kuoja patys tapti storuliais. Netgi tuomet, jei pats žmogus gyvena visai kitoje terpėje.

– O jei dideli pilvai buvo jau iki prasidedant draugystei? Galbūt stori žmonės tiesiog lai-kosi vienas kito.

– Mes žinome, kad draugystė užsimezgė prieš tai, kai vienas, o po to ir kitas priaugo svorio. Ar žmonės bendrai atranda apsiri-jimo džiaugsmą? Žinoma. Tačiau jie gali ir nuo tų žmonių užsikrėsti, kurie yra liekni ir

mažai valgantys, tačiau bendrauja su ants-vorį turinčiais žmonėmis.

– Paaiškinkite.– Tai atsitinka tuomet, kai pasikeičia po-

žiūris į išsipūtusį pilvą. Kodėl jūs turėtu-mėte atsilaikyti, jei jūsų draugas jums są-moningai signalizuoja, kad keli papildomi kilogramai nėra jau taip labai blogai? Kiek jis pats sveria, yra antraeilis dalykas. Vėliau mes pastebėjome, kad panašiai yra su rūky-mu ar net bendru laimės jausmu.

– Laimė yra užkrečiama?– Būtent. Taip, kaip antsvorį turintys žmo-

nės, taip ir laimingieji ir viskuo nepaten-kintieji laikosi kartu. Bet ir šiais atvejais jų nuotaika nepriklauso ne tik nuo jų draugų nuotaikos, bet ir nuo to, kaip maloniai jau-čiasi jų draugai.

– Kaip iš viso sugalvojote tirti mūsų pažįs-tamų įtaką mūsų gyvenimui?

– Mano mama nepagydomai susirgo, kai man buvo šešeri. Todėl studijavau medici-ną. Norėdamas padėti mirštantiems, atradau paliatyviąją mediciną. Taip susidūriau su našlės efektu – partnerio mirtis, statistiškai žiūrint, sutrumpina kito partnerio gyvenimą.

36 | Gyvenimas

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Seniai seniai tolimoje šalyje gyveno pats keisčiausias karalius pasaulyje, paskelbęs, kad tautos laimė –daug svarbesnė už bendrąjį nacionalinį produktą. Karalius, prieš priimdamas sprendimą, kiekvieną sykį pamąstydavo, ar jis padidins, ar sumažins žmonių laimę.

Skamba kaip pasaka? Mums – taip. Bet vie-nintelės pasaulyje budistų karalystės, Buta-no, pasaka – tikra. Tai šalis, kur žmonių šyp-senos valdžiai svarbesnės nei monetos ižde.

Lietuva šią šalį ekonominiu išsivystymu lenkia kelis sykius, tačiau Butano gyvento-jai – nepalyginti laimingesni už lietuvius.

Pinigai – ne viskas Mažytės, pavojingai tarp dviejų Azijos mil-žinų – Indijos ir Kinijos (tiksliau jos kontro-liuojamo Tibeto) – bei Nepalo įspraustos Bu-tano Karalystės gyventojai, atrodytų, neturi itin daug priežasčių džiaugtis. Šalies eko-nomika – viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, pragyvenimo lygis – nepavydė-tinas, infrastruktūra – prastai išvystyta, iš-silavinimas – menkas. Nedžiugina ir valsty-bės geografi nė padėtis. Šalyje juokaujama, kad tereikia Indijai nusičiaudėti ar Kinijai pirstelti ir Butanas akimirksniu išlėks iš pa-saulio žemėlapio.

Čia tik 1962 metais buvo nutiestas pir-masis kelias, 1983 metais pastatytas pir-masis ir vienintelis tarptautinis oro uostas.

Butane ir šiandien nėra traukinių, o 80 proc.šalies gyventojų dirba žemės ūkyje bei po vienu stogu glaudžiasi su savo vaikais, tėvais ir seneliais. Tačiau net 95 proc. iš maždaug 700 tūkst. Butano gyventojų tei-gia esantys labai laimingi, mylintys savo karalių ir valdžią ir kasmet patenka į lai-mingiausių pasaulio tautų sąrašus. Bu-tanas – vienintelė šalis pasaulyje, kur

žmonių laimė iškeliama aukščiau visko, o jos valdžia sprendimus priima tik įverti-nusi, ar jie prisidės prie bendrosios nacio-nalinės laimės (BNL) didinimo, ar ne.

Neįprasti sprendimaiRūpindamasi savo tautos laime, Butano val-džia priėmė ne vieną sprendimą, vargiai įsivaizduojamą bet kurioje išsivysčiusioje

valstybėje. Vienas iš jų – tik 1999 metais pa-naikintas televizijos ir interneto draudimas.

Tačiau ir šiandien valdžia draudžia trans-liuoti kanalus, neprisidedančius prie buta-niečių laimės didinimo, pavyzdžiui, MTV ar imtynių varžybų kanalų.

Butanas – vienintelė valstybė, kurioje už-drausta prekyba tabaku. Šį sprendimą prieš aštuonerius metus politikai taip pat priėmė nusprendę, kad rūkymas mažina žmonių laimę. Tiesa, butaniečiams leidžiama iš In-dijos įsivežti tabako savo reikmėms, tačiau griežtai draudžiama tabaką perpardavinėti. Be to, rūkydami viešose vietose, šalies gy-ventojai privalo turėti dokumentą, įrodan-tį, kad tabaką įsigijo legaliai ir jį naudoja tik savoms reikmėms.

Butanas: šalis, kurios valdžiai žmonių laimė svarbesnė už ekonomiką

Valstybinė laimės formulė

Dideli pilvai ir jausmai yra užkrečiami

N.Cristakis pastebėjo, kad laimingieji ir

nelaimėliai laikosi kartu. Wired.com nuotr.

Butano gyventojai

moka pasitenkinti

tuo, ką turi.

AFP nuotr.

Jei komisijai atrodo, kad tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti tautos laimę yra prieštaravimų, pasiūlymas grąžinamas tobulinti.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Nėra šviesoforųButano sostinė Timpu yra viena iš dvie-jų sostinių Azijoje, kurioje nėra šviesofo-rų (kitas miestas – Šiaurės Korėjos sosti-nė Pchenjanas). Prieš keletą metų Timpu buvo pastatytas vienas šviesoforas, ta-čiau vietos gyventojai netruko šią naujovę užprotestuoti.

Pamačiusi, kad šviesoforas sumažino bu-taniečių laimės kiekį, miesto valdžia po ke-lių dienų jį išmontavo ir į darbą sugrąžino „gyvą“ eismo reguliuotoją.

Butano sostinėje – neįprastai mažai rek-lamos. Tai – miesto savivaldybės, siekian-čios užkirsti kelią vartotojiškumui, spren-dimas. Reklamų čia ne tik mažai, kai kurios iš jų net uždraustos. Pavyzdžiui, „Coke“ ir „Pepsi“ reklama.

Butane uždrausti net plastikiniai maišai –į aplinkosaugą šioje karalystėje žvelgiama itin rimtai. Butanas tapo pirmąja pasaulio

valstybe, kurios konstitucijoje įtvirtintas žmonių įsipareigojimas saugoti gamtą bei numatyti tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – mažiausiai 60 proc. šalies gyventojų nuolat turi gyventi miško apsuptyje.

Ši tolima karalystė garsėja savo įspūdin-ga gamta, tačiau kasmet joje apsilanko vos iki 25 tūkst. turistų. Kodėl tiek mažai? Nes vienos dienos viza kainuoja 200 JAV dole-rių. Riboti turistų srautą Butano valdžia taip pat nusprendė mąstydama apie savo piliečių laimę: nors turistai taptų puikiu ekonomikos varikliu, tai neabejotinai paveiktų Butano kultūrą ir gamtą bei ateityje sumažintų ša-lies žmonių laimę.

Ir tai toli gražu ne viskas. Kol klestin-čių valstybių gražiausiose vietose statomi prabangūs ir nedidelei visuomenės daliai prieinami viešbučiai bei restoranai, pačiose gražiausiose Butano vietose statomos šven-tyklos ir vienuolynai visiems.

Tai šalis, kur moksleiviai pamokas prade-da meditacijomis ir yra mokomi pasitenkin-ti tuo, ką turi, bei maloniai elgtis su visais žmonėmis, pabrėžiant, kad daryti gera ki-tiems nėra pareiga, bet džiaugsmas, nes tai padidina visų laimę.

Kas yra laimė?Gyventojų laimei užtikrinti Butane įsteigta Bendros nacionalinės laimės komisija, vado-vaujama paties premjero. Ši komisija nuo-dugniai patikrina visus ministerijų teikia-mus pasiūlymus. Jei komisijai atrodo, kad tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti tau-tos laimę yra prieštaravimų, pasiūlymas grą-žinamas atgal į ministeriją tobulinti.

Ar laimę galima įsprausti į rėmus ir pateik-ti jos apibrėžimą? Daugiau nei prieš dešimt-metį įkurtas Butano studijų centras įsitiki-nęs, kad galime, ir pateikia laimės formu-lę. Prieš išrasdami ją, butaniečiai ilgą laiką

aiškinosi, kokią įtaką žmogaus laimei turi subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Ki-taip sakant, žmogaus pasitenkinimas savo gyvenimu ir pragyvenimo lygis, sveikatos apsauga, švietimas, ekologija, dalayvavi-mas kultūrinėje veikloje.

Taip buvo atrinkti 72 rodikliai, sugrupuoti į devynias pagrindines grupes: laiką, pragy-venimo lygį, pasitenkinimą valdžia, psicho-loginę savijautą, bendruomenės aktyvumą, kultūrą, sveikatą, švietimą ir ekologiją.

Kaip apskaičiuojama laimė? Butano gy-ventojai kviečiami šiuos 72 rodiklius įvertinti skalėje nuo 0 iki 1. Tarkime, miego valandos (a1) ir pasitikėjimas žiniasklaida (a2) yra du iš 72 rodiklių pavyzdžių. Laimės formulė atrodo štai taip:

BNL indeksas= 1 – (a1+a2+…..+a72) / 72Pagal šią formulę Butano politikai kasmet

vertina savo šalies žmonių laimę ir siekia už-tikrinti, kad laimės kiekis šalyje nemažėtų.

Gyvenimas | 37

Žodis „Butanas“ reiškia „Griaustinio

drakono šalis“. Taip ši valstybė praminta

dėl ją dažnai iš Himalajų užklumpančių

smarkių audrų.

Butanas

• Pirmą sykį į Butaną užsienio turistai

įleisti 1974 m.

• Čia iki šiol praktikuojama reta

poligamijos forma, kai vyrai veda kelias

seseris ar moterys išteka už kelių brolių.

Tačiau ši praktika, atokiai karalystei

modernėjant, pamažu nyksta.

• Butane auga labai daug marihuanos –

jos čia daugiau nei paprastos

žolės. Tačiau butaniečiai tuo

nepiktnaudžiauja. Marihuana –

populiariausias maistas kiaulėms, todėl

dažnai juokaujama, kad Butanas – šalis,

kur kiaulės išties gali skraidyti.

Šalis, kur skraido kiaulės

Net 95 proc.

Butano gyventojų

teigia esantys

laimingi. AFP nuotr.

15min • 2012 m. vasario 24 d.38 | IT kodas

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Lietuvių sukurtas žaidimas „Suicide Sheep“, kurio užduotis – išgelbėti užminuotą avį, sudomino šimtus tūkstančių žaidėjų visame pasaulyje. Nors iš populiarumo ir neuždirbo, žaidimo kūrėjai nesielvartauja. Jiems svarbiau – įgyta patirtis. Savižudės avies gelbėjimo operacija – vai-kiškai paprasta, bet įtraukianti. Pirato už-minuota avis paleidžiama į lauką, pilną šie-no kupetų. Vartant šį lauką reikia nuvesti avį pas išminuotoją, kol prie jos pritvirtinta bomba nesprogo. Kuo aukštesnis lygis, tuo daugiau kupetų ir kitų kliūčių.

Pradėjo nuo šiukšlių rūšiavimoŽaidimą sukūrusios bendrovės „Edukacinės sistemos“ vienas iš įkūrėjų Mantas Radvi-la teigia, kad pirmoji jo versija buvo moko-masis žaidimas „Eko-labirintas“. Jo tikslas buvo mokyti rūšiuoti šiukšles ir skatinti tai daryti. Šiame žaidime reikėjo sukant žemė-lapį nukreipti šiukšlę į jai skirtą konteinerį.

„Norėdami padidinti įmonės žinomumą ir įgyti daugiau patirties, nusprendėme įkelti

savo žaidimą į „Apple“ programėlių parduo-tuvę „App Store“. „Eko-labirinto“ valdymas nesudėtingas, tačiau įdomus, be to, puikiai tinkamas planšetiniams kompiuteriams „iPad“ ir telefonams „iPhone“. Sugalvojo-me įdomesnį žaidimo siužetą, pakeitėme visą grafi nę dalį ir gimė „Suicide Sheep“, –prisiminė M.Radvila.

„Apple“ neįtiko teroristasSiekiant pritraukti kuo daugiau jaunų žai-dėjų, pasinaudota arabo-teroristo kliše: bū-tent jis užminuoja avelę, o žaidėjas turi ją išgelbėti.

Avį žaidimo kūrėjai pasirinko dėl neu-tralaus gyvūno įvaizdžio – jų nuomone, šis gyvūnas nesiejamas su kokia nors emoci-ja ir nesukelia išankstinių asociacijų, kaip, pavyzdžiui, vilkas, lapė ar kiaulė.

Tačiau „Apple“ neįtiko arabo-teroristo klišė ir žaidimas buvo pašalintas iš „App Store“. Todėl netrukus šis veikėjas buvo pakeistas piratu.

Galutinė „Suicide Sheep“ versija „App Store“ parduotuvėje atsirado praėjusių metų pabaigoje. O šįmet sausį sukurta ir internetinė versija, tad avelę dabar galima gelbėti ir įprastais kompiuteriais.

Internetinei „Suicide Sheep“ versijai pasklidus po „Flash“ žaidimų svetaines, žaidimo populiarumas staigiai išaugo: per

penkias dienas su-laukta 200 tūkst. uni-kalių žaidėjų, o sau-sio pabaigoje – ir pusė milijono. Už tokią sėkmę M.Radvila dėkojo visai „Sui-cide Sheep“ sukūrusiai ko-mandai: Arvydui Burdu-liui, Modestui Povilaičiui, Miglei Šaulytei bei Mantui Kavaliauskui.

Vien produkto neužtenkaDabar žaidimo populiarumas šiek tiek ma-žėja. Tačiau jo kūrėjai pernelyg

nenusimena. „Žaidimas buvo sukurtas rinkodaros ir rinkos analizės tikslais. Jei atvirai, norėjome pažiūrėti, ar nevykdant rimtos rinkodaros kampanijos galima su-laukti pasisekimo tiesiog sukūrus žaidimą. Daugelis kūrėjų tiki, kad svarbu sukurti pro-duktą, o tada populiarumas ir sėkmė ateis

savaime. Galime patvirtinti, kad tai klaidingas požiūris. Norint išpo-

puliarinti žaidimą, reikia apie tai pradėti galvoti prieš jį kuriant.

Reikia žinoti, kokiu būdu ir kokiais kanalais geriau-sia pasiekti savo auditori-ją ir aktyviai tai daryti“, –

patarė M.Radvila. Programėlių parduotu-

vėje „App Store“ teoriškai ga-lima išpopuliarėti programos ar žaidimo įkėlimo dieną, vos jis atsiranda „Naujų produk-tų“ skiltyje.

Tačiau puoselėti daug vilčių ne-

verta, mat į šią p a r d u o t u v ę

kasdien įkeliama de-šimtys ar net šimtai naujų programėlių.

Kaip gaminami „Apple“ produktaiJAV televizijos laidoje „ABC Nightline“ buvo parodytas reportažas apie tai, kaip Kinijos gamykloje „Foxconn“ surenkami kompanijos „Apple“ įrenginiai.

Dauguma darbų atliekami rankomis ir kiekvienas žmogus turi jam priskirtą monotonišką funkciją: prisukti, sujungti, išgręžti, išpjauti, nušlifuoti... Jie visą dieną girdi įrašytas savo darbo instrukcijas. Vieno „iPad“ planšetinio kompiuterio gamyba trunka penkias dienas, per kurias jį paliečia 375 darbuotojai. Telefonas „iPhone“ pagaminamas atliekant 141 veiksmą. Anksčiau skelbta, kad „Foxconn“ dirba net 13-mečių, tačiau gamykloje viešėjęs „Nightline“ žurnalistas vaikų prie staklių nepastebėjo. Anot jo, didelė dalis darbuotojų yra 17–19 metų, o vyresnių nei 30-ies jis nepastebėjo.

„Foxconn“ darbuotojai gauna apie 1,7 JAV dolerio (4,4 Lt) per valandą užmokestį ir dirba 12 valandų pamainomis 6–7 dienas per savaitę. Dauguma darbuotojų gyvena specialiuose bendrabučiuose su dar 7 nepažįstamaisiais ir už nuomą moka 17 JAV dolerių per mėnesį.

Liftas į kosmosąJaponijos kompanija „Obayashi Corporation“ užsimojo

per artimiausius 40 metų pastatyti liftą, kuris vienu

metu į kosmosą galėtų pakelti 30 žmonių. Keleiviams

nereikėtų jokio išankstinio pasirengimo.

Kol kas kompanija yra parengusi tik tokio lifto

brėžinius ir atlikusi teorinius paskaičiavimus, kaip šis

projektas galėtų būti realizuotas.

Lifto šachta ir lynai, kuriais ji kiltų į beorę erdvę,

būtų gaminami iš anglies nanovamzdelių, kurie

yra keliasdešimt kartų patvaresni už plieną. Liftas

200 km per valandą greičiu maždaug savaitę kiltų

į 35 tūkst. km aukštyje esančią kosminę stotį. Čia

išliptų vadinamieji kosmoso turistai, o tyrinėtojai ir

specialistai galėtų tęsti kelionę dar maždaug 60 tūkst.

km tolyn nuo Žemės.

„Obayashi Corporation“ tiki, kad tokį projektą

įmanoma įgyvendinti, tačiau kol kas negali pasakyti,

kiek jis kainuotų.

Avis – populiari, bet nepelninga

„Suicide Sheep“ kūrėjai žada ateityje iš-

leisti „iPhone“ pritaikytą žaidimo versiją

bei atnaujinti „iPad“ versiją, papildant ją

naujomis funkcijomis, kurių šiuo metu pa-

sigenda kai kurie žaidėjai. Ši versija jau gali

būti mokama.

Be to, „Edukacinės sistemos“ užmezgė ry-

šius su Kinijoje dirbančia įmone, kuri kuria

žaidimų platformą išmaniesiems tele-

vizoriams bei kūno gestais valdomiems

kompiuteriams.

„Jie nori, kad „Suicide Sheep“ atsirastų jų

platformoje ir būtų mokamas. Pagal jų mo-

delį, dalis pajamų atiteks platformos kūrė-

jams, dalis – žaidimo kūrėjams. Šiuo metu

sprendžiame technologinius klausimus“, –

užsiminė M.Radvila.

Kelsis į televizorius

Per penkias dienas sulaukta 200 tūkst. unikalių žaidėjų, o sausio pabaigoje – ir pusės milijono.

AFP nuotr. Obayashi.co.jp nuotr.

Žaidimas –

vaikiškai

paprastas, bet

įtraukiantis.

„15min“ montažas

Skelbimai | 39

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt

Ta akimirka buvo ypatinga – supratau, kad kunigas irgi žmogus. Jis turi laisvalaikį, ke-liauja, ilsisi ir vairuoja automobilį. Kunigo Norberto Martinkaus atveju, tokį patį kaip ir Didžiosios Britanijos karalienė – „Land Rover Defender“. Taigi, kokius automobi-lius vairuoja dvasininkai?

Kunigas N.Martinkus pasakoja, kad pir-ko „Land Rover Defender“, nes jis puikiai tinka jo darbui. Prieš tai turėtus lengvuo-sius automobilius jam pabodo remontuo-ti – nelaikė lankstai ir kitos pakabos dalys. Taigi, Kavarske kunigo pareigas einantis pašnekovas išsirinko 1998 metų dyzelinį rėminės konstrukcijos britišką visureigį.

„Tai labai racionalus pirkinys. Supratau, kad man reikalingas tvirtas, patikimas ir nebrangiai eksploatuojamas pravažus automobilis. Pasidomėjau alternatyvo-mis ir supratau, kad, tarkime, japoniškas „Toyota Land Cruiser“ visureigis yra ne tik gerokai brangesnis įsigyti, bet ir brangesnis remontuoti. Be to, jis gerokai sunkesnis. Maniškio visureigio plieninis rėmas deng-tas aliuminio skydais, todėl jis lengvas“, – pasakoja kunigas.

Mažas svoris ir dyzelinis variklis lemia, kad „Defender“ kuro sąnaudos retai virši-ja 9 l/100 km. Jis puikiai ropoja per sniego pusnis ir neklimpsta pažliugusiais keliais pavasarį. Didžiausias šio automobilio trū-kumas – komforto stygius. Bet komfortas kunigui nepasirodė reikalingas automobi-lyje, skirtame darbui.

Su ištikimuoju „Defender“ jis nesiskiria jau ketverius metus. Dvasininkas įsitikinęs, kad automobiliai tarnauja taip, kaip tu juos eksploatuoji, todėl jo automobiliui teko tik pakeisti stabdžių kaladėles ir vieną kitą pa-kabos detalę.

Sumokėjo grynaisPrieš ketverius metus „Subaru Vilnius“ sa-lono duris pravėrė vyras juoda sutana. Ap-sidairė, priėjo prie pardavėjo ir pasakė, kad jam reikia nedidelio, ekonomiško ir nebran-gaus automobilio. Tuo metu šiuos kriterijus atitiko vienintelis „Subaru“ modelis – „Jus-ty“. Jį apžiūrėjęs kunigas iškeliavo apsvars-tyti potencialaus pirkinio.

Po poros dienų jis sugrįžo į saloną ir čia pat sumokėjo prašomus 35 tūkst. Lt grynai-siais. „Mano karjeroje tai buvo vienintelis šios profesijos klientas. Pamenu, jis bendra-vo maloniai ir kažkokių specifi nių klausimų

neuždavė. Tiesą sakant, kunigas – kaip ir visi kiti klientai, niekuo neypatingas“, – pasakojo automobilį pardavęs pardavėjas.

Vyskupas su S klasės „Mercedes“Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kelerius metus važinėjo S klasės „Mercedes-Benz“ limuzinu, paga-mintu 2002 metais, tačiau automobilis pa-teko į avariją.

„Šis S klasės „Mercedes-Benz“ automobi-lis priklauso bažnyčiai. Jį paaukojo žmonės, todėl naudojomės tuo, ką turime. Šiuo di-deliu, patogiu, tačiau labai neekonomišku automobiliu dalijomės su kolegomis. Ga-liu pasakyti, kad jis saugus – avarijos metu salone didelio smūgio nesijautė, o išlipus išvydome didelių pažeidimų. Šiuo metu jis stovi remonto dirbtuvėse. Jau seniai – kilo kažkokių nesusipratimų su draudimu“, – pasakojo vyskupas.

Po penkias parapijas keliaujantis vys-kupas su kolegomis šiuo metu naudojasi 1998 m. laidos SAAB 9-5 automobiliu. Jis taip pat benzininis, todėl irgi neekonomiš-kas. Vyskupas apgailestavo, kad šios šve-diškų automobilių markės istorija baigėsi. Jam patiko, kad SAAB automobiliai yra sta-bilūs žvyrkelyje, patogūs ilgose kelionėse. Per metus tarnystės vyskupijoje automo-bilis „užsirekomendavo“ kaip patikimas asistentas. Bet kadangi jo rida jau virši-ja 300 tūkst. km, svarstoma jį keisti kitu. Turbūt, dyzeliniu.

„Renkantis automobilį, be jo kainos ir ekonomijos, mums svarbūs šie kriterijai – patogumas, saugumas, salono erdvė. Aptar-naujame daug parapijų, o ir į užsienį tenka važiuoti. Nesame turtinga bažnyčia, todėl apie naujus automobilius nesvajojame. Ti-kėtina, kad reikalingą automobilį mums pa-aukos parapijiečiai arba įsigysime jį naudotą iš Vakarų. Dairomės į „Toyota“ markės mo-delius, juos pamėgo mūsų kolegos iš kitų parapijų“, – pasakoja pašnekovas.

Troško prancūziško, įsigijo japoniškąVilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigui Virginijui Česnulevičiui patinka rytą spūstyje įleisti iš šalutinio kelio va-žiuojančius vairuotojus ir sulaukti padėkos avarinio signalo mirksniu.

„Kaip ir religijoje, vairavime reikia pradė-ti nuo savęs. Vienąkart būsi geras kitiems, kitąkart kiti bus geri tau“, – teigia kiekvieną dieną automobiliu ligonius lankantis ir į mo-kyklas paskaitų skaityti vykstantis kunigas.

Jis vairuoja 2007 metų „Toyota Aven-sis“ automobilį. Prieš tai išbandęs „Opel“ ir „Ford“ markės automobilius, lyg ir no-rėjo prancūziško automobilio, tačiau au-toservise buvo greitai atkalbėtas. Jo profe-sijos žmogui ypač svarbu, kad automobilis būtų patikimas. Pašnekovas pasakoja, kad rečiau vairuojantiems kolegoms dažniau kyla problemų, kai automobilis sugenda ar šaltą žiemos rytą neužsiveda. Štai toje pačioje Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčioje besidarbuojantis kolega kunigas vairuo-ja „Škoda“ markės automobilį, kuris vis

pridaro rūpesčių. „Prieš kiekvieną važiavi-mą apsvarstau, gal geriau rinktis troleibusą ar autobusą. Žinau, kad tai ekologiškesnis būdas keliauti. Tačiau daugeliu atveju au-tomobilis yra nepamainoma susisiekimo priemonė. Tiesa, kylančios degalų kainos kelia nerimą, ypač keliaujant toliau. Tai ypač aktuali problema kolegoms, dirban-tiems provincijoje“, – pasakoja kunigas.

Keliauti į užsienį jis renkasi lėktuvą ar autobusą, mat vieną sykį Varšuvoje yra pa-kliuvęs į nelaimę. Į jo automobilį įvažiavo kitas ir kelionę teko pabaigti dar neįpusė-jus. Kilo daug nepatogumų – kaip parvyk-ti atgal, kaip parsigabenti aplaužytą auto-mobilį ir t.t. Nuo tol Virginijus automobiliu stengiasi toli nevažiuoti.

40 | Gazas.lt

Lietuviams hibridai per brangūsSkelbimų portalo Autoplius.lt surengtoje apklausoje net

trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigia, kad jau dabar norėtų

įsigyti hibridinį automobilį. Pusę jų atbaido per didelė kaina.

Jei valstybė padengtų dalį kainos, 32 proc. apklaustųjų

rimtai svarstytų galimybę įsigyti tokį automobilį. Hibridiniai

automobiliai yra vidutiniškai nuo 7 iki 49 proc. brangesni už

benzinu ar dyzelinu varomas alternatyvas.

Pasaulio ralio čempionatas LietuvojeJau birželio 15 dieną Tarptautinė automobilių sporto

federacija svarstys, ar į 2013 metų WRC čempionato

kalendorių tilptų varžybos Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

Lietuvos ir kaimyninių šalių inicijuotame projekte numatyta,

kad varžybos prasidėtų penktadienį Lenkijoje, šeštadienį

vyktų Lietuvoje (lenktynininkai nakvotų Kaune),

o sekmadienį pasibaigtų Rygoje.

Kunigų ir vyskupų ratai

Ne visi kunigai mano, kad kalbėti

apie automobilius yra prasminga.

Štai Šv.Mikalojaus bažnyčios kunigas

Medardas Čeponis mano, kad šia tema

neverta aušinti burnos: „Tai tik automobilis.

Taip, mes jais naudojamės, jie mums

tarnauja kaip įrankis. Tačiau plėstis šia

tema nenoriu – nematau tame prasmės.“

BeprasmybėPer bičiulio vestuves plaukiojome pramoginiu laivu Kauno mariose. Vakarėliui įsisiūbavus prie manęs priėjo santuoką sutvirtinęs kunigas. Galvojau, apie ką kalbėsime? Jau buvau bepradedąs regzti atsiprašymą, kad retai lankausi bažnyčioje, bet jis buvo greitesnis pradėti kalbą – ėmė pasakoti apie automobilius.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

„Land Rover Defender“ kunigą N.Martinkų

sužavėjo tuo, jog yra pravažus, tvirtas ir

nebrangus.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Įvairių kruopų košės –maistingas ir gardus patiekalas, kuris ypač tinka pusryčiams. Klaidinga manyti, kad košės yra vaikų maistas. Jų patariama kuo dažniau valgyti ir suaugusiesiems. Parduotuvėse gausu greitai paruošiamų ko-šių, kurių dažnai nė nereikia virti. Tai pa-deda sutaupyti laiko, tačiau maistinėmis savybėmis jos gerokai nusileidžia neskal-dytų grūdų košėms.

Beje, šios taip pat gali būti greitai paruo-šiamos. Pavyzdžiui, neskaldytas avižų kruo-pas arba grikius galima iš vakaro užpilti vandeniu ir palikti per naktį išbrinkti. Iš-brinkusios kruopos išvirs per kelias minu-tes. Brinkintas avižų kruopas galima valgyti ir nevirtas, tik sumaišykite jas su razinomis, riešutais, medumi ir citrinų sultimis.

Iš kirvio košės neišvirsite, tam reikia ko-kybiškų kruopų ir minkšto bei švaraus van-dens. Kruopose pasitaiko įvairių priemai-šų: neišlukštentų grūdelių, piktžolių sėklų,

grumstelių. Prieš verdant košę, kruopas reikėtų perrinkti ir gerai nuplauti, antraip visi nešvarumai atsidurs lėkštėje.

Košei virti netinka labai kietas, stipriai chloruotas, prisotintas mineralinių druskų vanduo. Todėl kruopas geriausia berti į už-virusį vandenį. Kad vanduo taptų minkštes-nis, į jį patariama įmaišyti šaukštą sviesto.

Verdant košę taip pat svarbus skysčio – vandens, pieno ar sultinio – kiekis. Reikia pilti tiek skysčio, kad kruopos visą jį suger-tų. Jei skysčio įpilsite daugiau nei reikia, košė bus vandeninga, jei jo trūks, kruo-pos neišvirs.

Viena svarbiausių taisyklių verdant kruo-pas – užvirus vandeniui, nekilnokite puodo dangčio ir nemaišykite košės, nes išleisite garus ir sumažinsite virimo temperatūrą. Nepilkite šalto vandens į verdamą košę, nes kruopos išteš.

Nepervirkite kruopų. Geriau nukaiskite puodą nuo ugnies šiek tiek anksčiau nei kruopos baigė virti ir pastatykite šiltai, kad išbrinktų.

15min • 2012 m. vasario 24 d. Virtuvė | 41

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

Kad košė būtų gardi

Vieni mėgsta saldžias, kiti – sūrias košes.

Košėms saldinti tinka baltasis ir rudasis

cukrus, medus. Saldžios košės gardinamos

uogiene ir trintomis uogomis, skaldytais

riešutais, džiovintais ir šviežiais vaisiais,

cinamonu.

Vandenyje virta avižinių kruopų košė dera

su džiovintais abrikosais, razinomis, slyvo-

mis, bananais ir riešutais, o virta piene – su

aviečių ar bruknių uogiene. Avižų ir kviečių

košę galima paskaninti moliūgų tyre. La-

bai gardus desertas: grikių dribsnių košė,

išvirta neriebioje grietinėlėje, pagardinta

ruduoju cukrumi. Sūrios košės skaninamos

svieste kepintais svogūnais, spirgučiais,

grybais, brandintu sūriu.

Pieniškas košes virkite taip: kruopas

nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu ir

palaikykite per naktį (ryžių mirkyti ne-

galima, nes bus neskanūs). Rytą virkite

kruopas tame pačiame vandenyje, ku-

riame mirko. Baigiant virti, vandenį nu-

pilkite ir įpilkite karšto pieno. Jeigu ver-

date pienišką ryžių, miežių, avižinių arba

kvietinių kruopų košę, kruopas 20–30

min. pavirkite vandenyje, jį nupilkite,

tada įpilkite karšto pieno ir baikite virti.

• Košėms virti labiausiai tinka puodai sto-

romis sienelėmis ir daugiasluoksniu dug-

nu, nes jie palaiko šilumą, kurios reikia,

kad apvirtos kruopos iki galo išbrinktų.

• Kruopas berkite į verdantį vandenį, kad

jis kuo greičiau vėl užvirtų. Jeigu suber-

site kruopas į šaltą vandenį, krakmo-

las nusės ant dugno, dėl to košė gali

prisvilti.

• Jei kruopos sugėrė visą skystį anksčiau

nei baigė virti, įpilkite į puodą šlakelį

verdančio vandens ar karšto pieno. Dar

galima puodą su koše įstatyti į didesnį

puodą su verdančiu vandeniu.

• Jei košė prisvilo, tuoj pat sukrėskite ją į

kitą puodą. Negramdykite svilėsių, pali-

kite ir apatinį sluoksnį. Įpilkite verdančio

vandens ir baikite virti.

Kad grikių košė būtų biri, kiekvienam grikių

kruopų tūrio vienetui reikia imti dvigubai

daugiau vandens (pavyzdžiui, 1 stiklinei

grikių kruopų reikės 2 stiklinių vandens).

Užvirinkite vandenį, pasūdykite arba pa-

saldinkite, suberkite kruopas, palaukite,

kol vanduo vėl užvirs, sumažinkite ugnį ir

uždenkite puodą dangčiu. Baigiant virti,

reikėtų dar šiek tiek sumažinti kaitrą ir virti,

kol puode visiškai neliks vandens. Nukais-

kite puodą nuo ugnies ir leiskite šiek tiek

pastovėti, kad kruopos iki galo išbrinktų.

Grikių košė bus dar gardesnė, jei prieš vir-

dama kruopas paskrudinsite keptuvėje.

Kai kruopos įgaus auksinį atspalvį ir ims

sproginėti, įdėkite šaukštą sviesto ir dar

šiek tiek pakepinkite. Suberkite kruopas į

puodą, užpilkite verdančiu vandeniu, už-

denkite ir virkite ant silpnos ugnies maž-

daug 20 min. Kai grikiai sugers visą vande-

nį, nukelkite puodą nuo ugnies, susukite į

laikraštį, šiltai apklostykite ir palikite košę

brinkti maždaug 30 min.

Kuo gardinti

Pagardinta pienu

Verta žinoti

Kaip virti grikius

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Aviną savaitė nudžiugins svariomis pini-ginėmis įplaukomis, tai smarkiai pagerins jūsų fi nansinę padėtį. Būkite pasirengę spręsti naujus uždavinius.

Jautis kitą savaitę turėtų sutelkti dėmesį pasiektų laimėjimų gynimui. Galite gauti pasiūlymą užimti aukštesnį postą ir už-megzti naudingus dalykinius kontaktus.

Dvyniai turėtų būti švelnesni ir lanks-tesni kolegų ir partnerių atžvilgiu. Nebi-jokite leistis į kompromisus. Galite gauti svarbią žinią, kurios seniai laukiate.

Vėžiai turėtų paimti į savo rankas reika-lų tvarkymą ir užmegzti naujų dalykinių ryšių. Turėsite kaip reikiant padirbėti, bet rezultatai jums suteiks pasitenkinimą.

Liūtai netrukus gali gauti įdomų savo vadovų pasiūlymą. Iš visko sprendžiant, tai bus kažkoks naujas projektas, kur jums skiriamas pagrindinis vaidmuo.

Mergelės kitą savaitę neturėtų imtis ke-lių darbų išsyk, pasirinkite tai, kas jums šiuo metu svarbiausia. Nesidrovėkite tai-kyti įgytas žinias praktikoje.

Svarstyklės turės kaip reikiant padir-bėti: sąžiningas darbas gali būti įvertintas vadovų pagyrimu arba paaukštinimu tar-nyboje. Daug įdomaus ir malonaus jums žada pažintys su naujais žmonėmis.

Skorpionai pagaliau galės atsipalaiduo-ti. Jus neseniai persekiojusios problemos pasitrauks į antrą planą. Akivaizdžiai sta-bilizuosis fi nansinė padėtis.

Šauliai gali imtis naujų projektų. Vado-vybė deramai įvertins jūsų nuopelnus, todėl jūsų profesinė padėtis sustiprės. Svarbiausia – neabejokite savo jėgomis.

Ožiaragiai turėtų apsišarvuoti kantry-be ir pasiruošti įtemptai, bet užtat daug žadančiai savaitei. Pasistenkite ne tik kal-bėti, bet ir klausytis pašnekovų.

Vandeniams kitą savaitę prireiks suge-bėjimo nestandartiškai mąstyti. Netikėtas požiūris ir greita reakcija į bet kokius poky-čius bus jūsų profesinės sėkmės garantija.

Žuvims suteikiama puiki galimybė ge-rokai pažengti į priekį, tik reikia pasirinkti teisingą kryptį. Venkite pernelyg didelio darbo krūvio, tai gali pakenkti sveikatai.

42 | Laisvalaikis

Horoskopai Kryžiažodis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Spiritas. Piroga. Alnis. Cunamis. Lp. Kito. Iranas. Go. „Rsa“. Geimas. Kim.

Ša. Tankas. Tarp. Akantas. Giria. Edvardas. Šarkos. Kaas. Tausa. TJ. Ani.

Šals. VI. Sai. Va. Skusiu. „JAK“. Semas. Glosa. Kima.

Sakramentas. Plis. Jie. Pinta. AV. Rio. Kakava. IS. Taranas. Gandai.

Pacientas. SG. Surikas. Kl. Namas. Šuo. Panas. TASS. Nimas. Šalia. Ris.

Gausu. Os. Tirs. Karka. „Ji“. Žalgirio. VAM. Pompastika.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: RETRANSLIACIJA

15min • 2012 m. vasario 24 d. Laisvalaikis | 43

Jei Lietuvos mokykloje darbų bei kūno kultūros mokytojai meta rūkyti, tai tokia mokykla iškart tampa gimnazija.

– Brangusis, ką man pasiimti prie

jūros, kad visi tiesiog išsižiotų mane pamatę?

– Rogutes.

Chuckas Norrisas vieną kartą lankėsi Bermudų trikampyje – tos vietos daugiau niekas neberado.

Kalbasi dvi kaimynės:– Jau vėlu, o mano vyras namo

negrįžta. Ar tik nesusirado meilužės? – Kodėl tu visada taip blogai

galvoji? Gal jis paprasčiausiai pateko į avariją?

– Brangioji! Man atrodo, kad mes turėtume išsiskirti!

– Radai ką nors geriau?– Ne geriau, bet pigiau.

Žmona, stovėdama ant palangės, rėkia vyrui:

– Viskas, aš šoku! Man nusibodo tavo neištikimybė! Nusibodo tvarkyti, gaminti! Ir nestumdyk manęs!

Anekdotai sudoku

8 4 1 3

6 9 8 5

3 5 9 4

2 3 1

4 3 5 8 2 7

7 6 4

9 6 1 8

2 6 1 9

5 4 7 3

3 5

7 8 9 6

2 7

3 4 9 1

5 3

6 2 5 9

2 5

4 9 8 7

9 8

Lengvas

Vidutinis

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

400 renginių, pažintis akis į akį su 20-čia užsienio autorių, buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio vizitas, tūkstančiai spaustuvės dažais kvepiančių knygų. Vilniaus knygų mugė pasiruošusi privilioti rekordinį skaičių lankytojų.

Vos įėjęs pro parodų centro „Litexpo“ du-ris, įsilieji į bendraminčių minią. Ji plaukia prie leidyklų stendų, liečia knygų viršelius, klausosi konsultantų patarimų.

„Gal kas šurmulio ir nemėgsta, bet čia jis kitoks – pakilesnis, kultūringas, dvasinis, – tikino garbaus amžiaus mugės lankytojas Algimantas. – Nors pinigų daug ir neturim, bet vis dėlto nusipirkom keletą knygų.“

„Tai yra didžiulė šventė, kuri leidžia su-sipažinti su visa literatūra. Tik čia be galo daug pagundų!“ – vyrui pritarė plačia šyp-sena pasipuošusi jo žmona.

Ypatingas kvapas Šypsenų neslėpė ir leidyklų atstovai, kurie per mugę, anot Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės Lolitos Varanavičienės, džiau-giasi maždaug mėnesio apyvarta.

„Leidėjams pirmoji Knygų mugės diena – kaip Kalėdos, o paskutinė – kaip Naujieji metai, – šmaikštavo vienos leidyklos atsto-vė, atsargiai vartydama tiesiai iš spaustuvės atvežtą naują knygą. – Jaučiate jos kvapą? Mugėje susiliedami tokie kvapai sukuria ypatingą atmosferą.“

„Knygų mugė itin svarbi mažosioms lei-dykloms, kurių knygos dėl nepakankamo populiarumo nepatenka į didžiųjų knygy-nų tinklus“, – aiškino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro di-rektorius Gytis Vaškelis.

„Ateikite nusiteikę nepirkti“ Pakalbintų lankytojų teigimu, knygų kainos mugėje yra pana-šios kaip ir knygynuose.

„Tik per pirmąsias knygų muges leidyklos stengėsi išva-lyti sandėlius, pardavinėdamos knygas po kelis litus. Šiandien knygų leidėjai nebeakcentuo-ja pardavimų, bet orientuoja-si į kultūrinę programą ir jos gylį“, – tikino L.Varanavičienė.

Spausdami ranko-se Vilniaus knygų mugės pro-gramas, skai-tytojai šiemet gali ieškoti net dešimties skir-tingų mugės vie-tų, kuriose vyks-ta naujų knygų ir leidinių

pristatymai, susitikimai su rašytojais ir poetais, diskusijos aktualiomis te-

momis ar kūrybiniai susibūrimai.„Šiemet daug knygų pirkti nepla-

nuoju, bet tikrai aktyviai dalyvau-siu mugės renginiuose. Tik nežinau,

kaip į visus, kurie man įdomūs, su-spėti ir nepersiplėšti“, – žvelgdama į programoje suplanuotus beveik

400 renginių, svarstė lan-kytoja Dalia.

„Jūs ateikite į mugę, nusiteikę nepirkti

knygų. Po aplankytų renginių jos pačios

nusipirks“, – šyp-sodamasis patarė G.Vaškelis.

44 | Reportažas

Knygų mugė jau pirmąją dieną sutraukė minias

Čia be galo daug pagundų

Gal kas šurmulio ir nemėgsta, bet čia jis kitoks – pakilesnis, kultūringas, dvasinis.

Jau nuo pirmųjų mugės darbo valandų ste-

bėdami plūstančius lankytojus, organiza-

toriai neslėpė nerimo, kaip šiemet išplėsta

mugės erdvė sutalpins visus norinčius.

„Neprisimenu, kad pirmąją mugės dieną –

ketvirtadienį – būtų tiek žmonių. Matyt,

lankytojai, remdamiesi ankstesnių metų

patirtimi, nusprendė ateiti pirmosiomis

mugės darbo valandomis, kad išvengtų

spūsties. Man baisu, kas bus šeštadienį,

kuris šiemet bus pats gausiausias ren-

giniais – jų įvyks per 100“, – nuogąstavo

L.Varanavičienė.

Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugėje

apsilankė 61 tūkst. žmonių. Mugė veiks iki

sekmadienio vakaro.

Knygų mugės programą rasite internete

www.vilniausknygumuge.lt

Ar visi sutilps?

Išaugusi plotu ir renginiais tryliktoji

Vilniaus knygų mugė iki sekmadienio tapo

skaitytojų traukos centru.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Prezidentę Dalią

Grybauskaitę

sudomino knyga

apie terorą.