15min savaitraštis 2013.06.14

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.22 (1303) • 2013 m. birželio 14 d.

Savaitės interviu

„Snoro“ bankroto pelkė

„Snoro“ administratorius Neilas Cooperis teigia, kad bankas tikrai buvo geras, bet už jo dar slypėjo jo savininkų operacijos su įtartinos kilmės rusiškais pinigais.

7-8 psl.

Pasaulis

Gdynės svajotojas15 metų Lenkijos uostamiestį Gdynę valdantis Wojciechas Szczurekas neklausia miestiečių, ką turi daryti. Jis pats siūlo idėjas, kurias drauge su miesto žmonėmis ir įgyvendina.

8-10 psl.

Sveikata

Visomis jėgomis – į gyvenimą

Netikėta sunki vyro Kęstučio liga, dirbtinis apvaisinimas, gerokai per anksti gimę dvyniai ir galiausiai aktyvi pagalba kraujo ligomis sergantiems žmonėms – taip Ieva Drėgvienė gyvena pastarąjį penkmetį.

16-17 psl.

I.G

elū

no

nu

otr

.N

uo

tr. i

š a

sm

en

inio

arc

hy

vo

123rf.com nuotr.

Narcizų kartaAr tiesa, kad labiau nei anksčiau save mylintys jauni žmonės nejaučia atsakomybės už savo veiksmus?

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Kaip vertinate prezidentės metinį pranešimą?

2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis [email protected]

Rimvydas ValatkaVyriausiasis [email protected]

Donatas VečerskisPardavimų [email protected]

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis [email protected]

Asta CibienėVyr. redaktoriaus [email protected]

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 [email protected]

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama [email protected]. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas [email protected]. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. [email protected]

15min.lt apklausa

Ribota valdžiaAr jums nebūna taip, kad nors ir neturite jokių išo-riškai matomų fi zinių trūkumų, esate sveiko proto ir geros sveikatos, bet kiti vis tiek bendrauja su ju-mis kaip su turinčiu negalią?

Būtent taip pasijutau pastarosiomis dienomis –kai skaičiau VSD viešą ataskaitą ir prezidentės D.Grybauskaitės metinį pranešimą.

Vieni šiuose dokumentuose rado patvirtinimą, kad didžiausia grėsmė Lietuvai yra rusiški serialai, rusiškos dainos ir bandymas užgniaužti laisvą žodį apie „Euroviziją“, o kiti pagaliau suprato, kokios yra tikrosios alergiškos partijoms buvusios komunistės D.Grybauskaitės pažiūros.

Buvo dar ir tokių, kurie džiaugėsi, kad Lietuvoje pagaliau viskas gerai, arba suprato, kodėl joje vis dar taip pat blogai. Negalėjo nesuprasti, nes prezidentė labai suprantamai paaiškino: „Mūsų pažangos stab-džiu tampa riboti valdžios gebėjimai.“

Man toks paaiškinimas sukėlė dvejopus jausmus. Viena vertus, šalies vadovės gebėjimas būti savikri-tiška nuteikia optimistiškai, kita vertus, VSD juk teigia, kad viena didžiausių grėsmių Lietuvai yra Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų bandymas skatinti nepasitenkinimą Lietuvos valdžia.

Jei tikėčiau viskuo, ką girdžiu ar skaitau, galė-čiau pradėti įtarti, kad tos tarnybos veikia per mūsų prezidentę. Lygiai taip pat, kaip prieš 10 metų, kai buvo kilusi grėsmė nacionaliniam saugumui, nes buvo nuspręsta pakeisti VSD vadovą. Nuo to laiko vadovai pasikeitė tris kartus, tačiau vis dar esame saugūs, nors grėsmės iš esmės nesikeičia.

Todėl manau, kad Rusijos tarnybos D.Grybauskaitei įtakos nedaro. Prezidentė teisi – problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.

Iš esmės visi mes riboti. Vienus riboja praeitis, kitus – žinių ar intelekto stoka, trečius – principų ir vertybių stoka.

Kiek sunkiau suprasti, kodėl kai kurie savo ribo-tumą bando primesti kitiems. Nesuprantu, kodėl VSD pareigūnai įsitikinę, kad, pavyzdžiui, aš, kaip ir dauguma sveiko proto Lietuvos piliečių, reaguoju į Rusijos bandymus „perrašyti istoriją“ ar įteigti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos lenkai kelia grėsmę lietuvybei.

Juk nei man, nei – neabejoju – daugumai sveiko proto Lietuvos piliečių net nekiltų mintis, jog ban-dymas sudaryti palankesnes sąlygas piliečių lenkų integracijai į visuomenę leidžiant jiems prisitaikyti prie naujos egzaminavimo tvarkos, gali „skaldyti šalį”, kaip kad teigia D.Grybauskaitė.

Sveikas protas taip pat neleidžia man ir – neabe-joju – daugumai Lietuvos piliečių aklai tikėti savo ribotumą pripažįstančių valdžios atstovų raginimais negalvoti apie ekonominę naudą ir kainas ieškant kelių į energetinę nepriklausomybę. Nes būtent sveiko proto pergalė prieš ribotumą lemia, kad apie tai galvojame.

Ir tik dėl to, kad sveikas protas laimi, yra vilties, kad pažanga Lietuvoje tęsis. Nepaisant ribotos val-džios bandymų mums įteigti, kad esame neįgalūs suprasti mus supančią aplinką ir priimti sprendimus.

Taip nėra, ir tik ribotumas kai kam neleidžia to suprasti.

Komentaras

Artūras Račas [email protected]

Pagrindinė problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Apklausoje dalyvavo 13 895 žmonės

Puikiai, preziden-

tė įvardijo ša-

lies problemas

(3406)

Gerai, tačiau pri-

trūko konkretumo

ir detalumo

(1050)

Eilinė kalba

ir tiek

(3617)

Blogai, nesutin-

ku su išsakytomis

mintimis

(1247)

Nesupratau,

apie ką buvo

kalbama

(833)

Metinio preziden-

tės pranešimo

negirdėjau

(3742)

25 proc. 8 proc. 26 proc. 9 proc. 5 proc. 27 proc.

Savaitės kalba

Apkasai

Rimo Valeikio pieš.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo

metiniame pranešime aiškiai pasakė, kas mūsų

priešai, bet nepasakė, kas mūsų draugai.

Tik davė suprasti, kad tie, su kuriais mes norim draugauti, nenori, o mes

nenorim draugauti su tais, kurie nori.

15min • 2013 m. birželio 14 d. Politika | 31551 mimminn • 202013133 mmm. bibib ržržželelioo 14 4 d.d PPPooollitttiiikkkaaa ||| 3333

Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Čagčarano

Lietuva žada šiemet išvesti savo karius iš Goro ir užbaigti Provincijos atkūrimo gru-pės (PAG) veiklą. Paskutiniai kariai Čagča-raną turėtų palikti iki rugsėjo 1-osios. Ši data simbolinė – lygiai prieš 20 metų mūsų šalį paliko paskutinis sovietų karys.

„Išdidžiai galime sakyti, kad Lietuva išei-na pakelta galva, – birželio pradžioje Čagča-rane tvirtino kariuomenės vadas genero-las leitenantas Arvydas Pocius. – Valdžia lietuvius giria ir dėkoja už atliktą darbą.“

Išgabens amerikiečiaiGegužės viduryje tarnybą Čagčarane pra-dėjo paskutinė – 17-oji – Lietuvos karių gru-pė. Ji suformuota mechanizuotosios pėsti-ninkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono pagrindu – to paties, kuris jau dalyvavo misijoje 2009 m.

Šios pamainos pagrindinė užduotis – stiprinti vietos valdžios gebėjimus ir ruoš-tis išvykimui.

Lietuvos pajėgų išvedimo iš Goro orga-nizavimu ir koordinavimu rūpinasi Pajėgų išvedimo koordinavimo grupė (PIKG) – aš-tuoni logistikos, gamtos apsaugos, pastatų priežiūros, pakavimo, judėjimo kontrolės specialistai. Metų pradžioje atvykę į Afga-nistaną, jie parengė pajėgų išvedimo pla-ną ir suderino su šios šalies vyriausybe, tarptautinių pajėgų vadovybe, PAG šali-mis partnerėmis ir kitomis organizacijo-mis, kurių atstovai savo veiklą vykdo iš lietuvių stovyklos.

Kaip savaitraščiui „15min“ sakė PIKG va-das pulkininkas Saulius Rožėnas, karinė technika jau pajudėjo iš Čagčarano.

Šarvuotas visureigis HMMWV ir kita stovykloje nebeplanuojama naudoti įranga dviem JAV kariuomenės sraigtasparniais -„Chinook“ jau pergabenta į Kabulą. Pir-mieji kroviniai iš čia turėtų pajudėti liepą.

PIKG ir JAV kariuomenės logistikos spe-cialistų sutarimu, pirmiausia įranga bus transportuojama į tarpinius logistinius NATO operacijos taškus (Kabulą, Kandaha-rą), o iš ten – į Lietuvą. Pergabenti daiktus į tarpinius taškus padės mūsų kariuomenės transporto lėktuvai „Spartan“. Vėliau viską pristatyti į Lietuvą – amerikiečių rūpestis.

Kada ir kaip – oru, geležinkeliu per Uz-bekistaną (vadinamuoju Šiauriniu aprū-pinimo keliu Baltijos šalių link) ar jūra iš Pakistano – įranga bus gabenama, nuspręs amerikiečiai.

Bazės reikia afganistaniečiamsLietuvon bus išgabenta iki 25 transporto priemonių ir iki 50 vadinamųjų aviapale-čių kitų daiktų, kurie dar bus reikalingi ir toliau naudojami kariuomenės reikmėms. Tai – anaiptol ne viskas, ką per aštuonerius metus užgyveno – atsigabeno, įsigijo vie-toje ar pasistatė – kariai.

Naujasis provincijos gubernatorius Say-edas Armaras Ramadi jau kone prieš me-tus paprašė PAG stovyklą perduoti vietos pajėgoms. Lietuvos Vyriausybė sutiko dalį bazėje esančios įrangos ir priemonių ne-atlygintinai perduoti Afganistano valdžiai. Taip elgiasi ir kitos NATO valstybės, išve-dančios savo karius.

Afganistaniečiams bus perduoti gyve-namieji, sanitariniai ir sandėliavimo kon-teineriai, jų įranga, generatoriai, kariškos buities reikmenys (lovos, šaldytuvai, skal-bimo ir džiovinimo mašinos), įvairūs sto-vyklos statiniai, medicinos įranga, kitos priemonės ir infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto remonto dirbtuvių aikštelė bei gynybiniai stovyklos elementai.

Pigiau paliktiS.Rožėno teigimu, lietuviai pasiims mažiau nei pusę sukaupto turto – tiek skaičiuojant vienetais, tiek vertinant fi nansiškai. Kraš-to apsaugos ministerija paskaičiavo, kad Čagčarane liks įvairaus turto daugiau nei už 16,3 mln. litų.

„Paliksime funkcionalią stovyklą, ku-rią galės naudoti vietos valdžia, – kalbėjo S.Rožėnas. – Lietuva pasvėrė, kad tai bus ekonomiškai pigiau. Galų gale, palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“

Afganistaniečiams tai nekainuos. Dar daugiau – lietuviai pasirūpins, kad jie mokėtų naudotis visa liekančia įranga.

Afganistaniečių kariuomenės specialistas kasdien mokosi, kaip išlaikyti stovyklą, ją administruoti, prižiūrėti vandens valymo įrenginius, remonto dirbtuves ir kitą įrangą.

Dalis ginkluotės, ryšio priemonių ir kitos įrangos bus perduota kitiems Afganistane liekantiems Lietuvos padaliniams – moky-mo misijai, pietuose dislokuotoms Spe-cialiųjų operacijų pajėgoms. Turtą, kurio negalima palikti afganistaniečiams, teks sunaikinti.

Išvalys teritorijąNors ofi ciali PAG uždarymo ir stovyklos perdavimo vietos pajėgoms ceremonija numatyta rugpjūčio pabaigoje, Čagčarane dislokuoti lietuvių kariai jau gyvena išėji-mo nuotaika. Birželio pradžioje čia buvo nuleistos savo misiją Gore baigusių Japo-nijos, kuri provincijos atkūrimui skyrė ne vieną milijoną dolerių, ir Europos Sąjungos policijos misijos (EUPOL) vėliavos.

Dabartinės pamainos seržantas Sigitas Ju-knevičius, kuris į Afganistaną atvyko jau su PAG–1 ir matė, kaip stovykla iškilo plyname lauke, paklaustas, kaip jaučiasi artėjant jos uždarymui, emocijų nerodė: „Tokia karių užduotis. Atsakomybę už saugumą dabar perims vietos pajėgos ir toliau jos tęs darbą.“

Didžiuma PAG karių turėtų Čagčarane likti iki paskutinių rugpjūčio dienų, o tuo-met jų sparčiai pradės mažėti. Perdavus visą atsakomybę vietos pajėgoms, likę ka-riai su minimalia inventoriaus dalimi turėtų išvykti per savaitę.

Darbo dar bus gamtos apsaugos specia-listams – reikės dezinfekuoti žemę po kuro talpyklomis, sudeginti dalį atliekų.

S.Rožėnas:

„Palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“

Amerikiečiai, 32 tūkst. savo karių

iš Afganistano ketinantys išvesti

iki vasario, o antra tiek – iki kitų

metų pabaigos, išsikraustymą

vadina košmaru. Žiniasklaidoje

skelbiama, kad žmonių, šarvuotų

visureigių HMMWV, sraigtasparnių,

nepilotuojamų lėktuvų, 12,5

tonos sveriančių minoms atsparių

automobilių ir galybės kitos karinės

technikos (iš viso vertos 27 mlrd.

dolerių) išsiuntimas atsieis iki 7 mlrd.

dolerių. Dalyvavimas operacijoje JAV

jau kainavo apie 600 mlrd. dolerių.

Kiek kainuos JAV išėjimas?

Paskutinė misija Jie paliks ne tik gerokai labiau išsivysčiusią Goro provinciją,

bet ir savo bazę bei įrangos maždaug už 16 mln. litų.

Mažiau nei po trijų mėnesių iš Čagčarano (Afganistanas) grįžę Lietuvos kariai galės ištarti: „Misija baigta.“

E.Digrytės nuotr.

Lietuvos kariai Afganistaną palieka iškeltomis galvomis

Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių

nuomonę apie Darbo partijos bylą.

Stebinanti Viktoro Uspaskich ištvermė —prieš pat paskutinįjį savo žodį teisme jis su-laukė skambučio iš gimtinės, kad po valan-dos prasidės operacija, kurios metu jo bro-liui bus amputuota koja. Per pertrauką V. Uspaskich buvo pranešta, kad operacija jau įvyko.

Niekas nepastebėjo kokių nors pasikeitimų

jo elgsenoje. Tik po teismo posėdžio jis, kaip

įprastai, ne bendravo su žurnalistais, o įšoko

į mašiną ir išvyko. Nematėme jo dvi dienas.

Tad pasiteiravome advokato Vytauto Svi-

derskio: „Advokate, V. Uspaskich, tardamas

paskutinį žodį minėjo jus, kad turėjote proble-

mų su sveikata ir jis negalėjo su jumis suderin-

ti paskutiniojo savo žodžio, gal ką nors galite

pakomentuoti?“ Atsakymas: „Taip, aš turėjau

problemų, trumpai kalbant, jaučiausi labai

prastai. Bet nesuderinta kalba tai toli gražu ne

vienintelė V. Uspaskich tos dienos problema.

Prieš pat paskutinįjį žodį jis sužinojo apie rimtą

problemą gimtinėje - jo broliui tą pačią dieną,

net tą pačią valandą buvo amputuota koja. To-

dėl jis paskutiniojo žodžio metu neprašė jokios

pertraukos, net pietų pertraukos, jis trumpino

savo kalbą. Matyt, norėjo kuo greičiau atlikti

savo pareigą ir išvažiuoti. Bet pertrauka visgi

buvo ir jam pranešė, kad operacija jau atlikta.

Aš vienintelis iš proceso dalyvių sužinojau

apie tai prieš pat posėdį. Dar sakiau, kad galima

paprašyti pertraukos, mažų mažiausia — pra-

šyti kalbėti paskutiniam. Bet jis pasakė — jei

jau už 10 minučių pavėlavimą iš ligoninės jam

skyrė 4 000 Lt baudą, tad nežinia, kokia bus

reakcija šiuo atveju. Jei vis tiek teks sakyti pa-

skutinį žodį, tad bus dar sunkiau. Vienintelio

jis norėjo — kuo greičiau baigti posėdį, todėl

net prašė teismo kolegijos nedaryti pertraukos.

Stebiuosi šio žmogaus sugebėjimais tokiose

situacijose valdyti save. Tuo labiau, kad aš ži-

nau, jog Viktoras tam broliui specialiai pastatė

namą šalia mamos namų, kad tas prižiūrėtų ją,

o dabar jam teks galvoti, kaip padėti ir mamai,

ir broliui. Bet, matyt, tik tokiems žmonėms

kaip Viktoras ir kraunama daugiau...“.

Štai tokia stipri asmenybė tuo pačiu metu

ne tik ištvėrė baisią žinią, bet ir turėjo sakyti

savo baigiamąją kalbą teisme, byloje, kurios ab-

surdiškumui jau skyrėme keturias šio straips-

nių ciklo publikacijas, kurias galite perskaityti

ankstesniuose spaudos numeriuose. (I) (II) (III) (IV)

Bausmė be jokių įrodymųKrata atlikta neteisėtai, jokių įrodymų by-

loje prieš V. Uspaskich nėra, prokuroras prisi-

pažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad V.

Uspaskich ir kiti teisiamieji būtų paėmę nors

vieną centą. Tad už ką siūloma tokia drastiška

bausmė, jei žmonės neturėjo sau naudos?

Klausimas advokatui V. Sviderskiui: „Advo-kate, ar galite pakalbėti apie įrodymų pa-tikimumą?“ Atsakymas: „Pirmiausia reikia

pradėti nuo to, kaip buvo atliekamos kratos

Darbo partijos būstinėje, kai 6 valandas nebuvo

įleista partijos pirmininkės pareigas ėjusi Loreta

Graužinienė ir partijos advokatas. Tokios kratos

negalima pripažinti teisėta ir naudotis byloje

jos metu surinktais įrodymais. Antra, ką galima

kalbėti apie duomenų patikimumą, kai paro-

dymus duodantis žmogus, anksčiau jau teistas

už dokumentų klastojimą ir, įsidarbinęs Darbo

partijoje, vėl darantis tuos pačius nusikaltimus

— klastojantis dokumentus, yra atleistas nuo

atsakomybės? Tokios yra Nijolė Steponavičiūtė

ir Virginija Jagminaitė, jos, partijos vadovybei

nežinant, klastojo šimtus dokumentų, tačiau jų

nėra kaltinamųjų suole. Tokie parodymai labai

kritiškai vertinami. O Darbo partijos byloje šitie

asmenys ne tik yra liudytojai, jie praktiškai nuo

iki suklastojo visus partijos dokumentus. Bylo-

je nėra nė vieno mano ginamojo V. Uspaskich

sukurto dokumento, nėra jokių parašų, nes V.

Uspaskich nepripažįsta, kad jis pasirašė kokį

nors dokumentą, tad tokiu atveju, be abejo, turi

būti atlikta ekspertizė, tačiau tai nebuvo pada-

ryta, tad toks įrodymas normalioje praktikoje

neturi jokios prasmės ir galios. O iš visų 160

tomų Viktoro parašas yra tik ant ofi cialios dekla-

racijos už 2004 metus, kurią pradžioje patvirti-

no partijos prezidiumas ir taryba, tad jis tiesiog

privalėjo ją pasirašyti. Ir tai dar klausimas, ar

tai jo parašas, nes V. Jagminaitė prisipažino,

kad pati klastojo parašus ir teikdavo Valstybinei

mokesčių inspekcijai (VMI). Kas keisčiausia —

visa tai matė ir priiminėjo Mokesčių inspekcija,

toks vaizdas, kad tie suklastoti dokumentai buvo

kaupti specialiai. Kitų kokių nors įrodymų prieš

mano ginamąjį nėra, tad sunku suvokti, kuo va-

dovausis teismas ir kokį priims nuosprendį. Tuo

labiau, kad tik už tai, ką įvardijau, V. Uspaskich

buvo tris kartus uždarytas kameroje, jam buvo

skirta 8 mėnesių kardomoji priemonė — namų

areštas, didžiausias Lietuvos teismų istorijoje pi-

niginis užstatas ir t.t.“

Labai įdomus faktas — praktikoje, kai visi

advokatai pasisako ar išsako ginamąsias kalbas,

prokuroras turi teisę kontrargumentuoti ir pa-

neigti advokatų teiginius. Keista, kad prokuro-

ras neištarė nė žodžio. Nors visi 10 advokatų be

išimties faktiškai sutriuškino prokuroro pareng-

tą medžiagą, net ir 5 teismo paskirti valstybės

advokatai vienu balsu pasakė, kad pagal tai, ką

jiems teko išgirsti ir pamatyti šitoje byloje, V.

Uspaskich, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžu-

taitė turi būti išteisinti. Pabrėžiame — net vals-

tybės paskirti advokatai išsakė tokią poziciją.

Prokuroras neištarė nė žodžio. Įdomu, tiek metų

prokuroras Saulius Verseckas su pasimėgavimu

dalindavo interviu žurnalistams, o kai prireikė

kontrargumentuoti šio proceso žinovams, jis

neištarė nė žodžio. Štai jums šio ilgo proceso,

kuriame tašką turi parašyti teismas, tiesa.

Mes, būsimi teisininkai ir politologai, dar il-

gai analizuosime šią bylą, nes tik maža dalimi

pristatėme visuomenei tą absurdą, aplink kurį

oponentai ir žurnalistai sukėlė tokį ažiotažą,

kad sunku buvo suprasti tikrąją šios bylos tiesą.

V. Uspaskich savo kalboje atskleidė, kad

Seimas organizuoja Jungtinių Amerikos vals-

tijų specialisto profesoriaus Skoto Hortono

atvykimą į Lietuvą tam, kad jis vestų seminarą

Vyriausybės nariams, politologams ir teisinin-

kams apie politinės bylos sampratą ir tai, kaip

identifi kuoti politinę bylą. Šis profesorius yra

aiškiai apibrėžęs, kokiu prokuroru galima ti-

kėti, kokiu - ne. Ne veltui V. Uspaskich patarė

prokurorui nepraleisti progos patobulinti savo

profesinę kvalifi kaciją ir pabrėžė, kad galima

netikėti juo, bet žmogaus, kuris yra visame pa-

saulyje žinomas šios srities specialistas, konsul-

tuojantis Amerikos Vyriausybę bei diplomatus

visame pasaulyje, ypač po Sovietų Sąjungos

žlugimo besivystančiose šalyse, vertėtų paklau-

syti. Seminare bus paprašyta pakomentuoti ir

Darbo partijos bylą.

Prokuroro darbo vaisiaiIš V. Uspaskich paskutinio žodžio: „Pa-

žiūrėkite, gerbiamas prokurore, į savo darbo

vaisius — bendras žurnalistų ir prokurorų

pastangas dezinformuojant visuomenę. Ar

prokuroro darbas - šmeižti savo kaltinamąjį

viešai??? Visame pasaulyje tai vertinama kaip

žemiausias profesionalumo lygis. Nesugebėjęs

įrodyti, prokuroras griebėsi šmeižto viešojoje

erdvėje. Žemiausias prokuroro profesionalumo

požymis — iš karto po teismo posėdžio sku-

bėti duoti interviu. Jis kartu su žurnalistais jau

nuteisė mane iki teismo sprendimo. Pasaulyje

tai vertinama kaip visiškas teisinės sistemos

diskreditavimas, kai visuomenės informavimo

priemonės pagal prokuroro suteiktą informaci-

ją daro apklausą — reikia nuteisti kaltinamuo-

sius ar ne? Iš kurgi visuomenė žino, ką reikia

daryti, jei pats teismas dar nežino? Tuo labiau,

kad teisiami politikai, politinė organizacija, o

politinės organizacijos turtas - žmonių pasiti-

kėjimas. Tad visus tuos metus prokuroras smo-

gė per pasitikėjimą. Tai yra žemiausios kvalifi -

Darbo partijos byla

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (V)

kacijos teisininko lygis. Toks darbas yra viešųjų

ryšių specialistams, o ne prokurorui.

Čia jūsų darbo vaisiai. Jūs diskreditavote ne tik

mane ir Darbo partiją, bet ir visą Lietuvos teismi-

nę sistemą, ar iš nesusipratimo, ar su pagalba iš

aukščiau — aš nežinau, bet jums tai pavyko gerai.

Viena žinau — aš, kaip politikas, neturiu teisės

toleruoti tokių prokuroro veiksmų, todėl tai no-

rėjau pasakyti viešai, dar nepaskelbus nuospren-

džio, nes po paskelbimo tai padaryti gali bet kas.

O savo nuomonę, sąžinę ir, galų gale, drąsą reikia

demonstruoti iki sprendimo, politikai turi griež-

tai užkirsti kelią tokiems darbams, diskredituo-

jantiems demokratinius pamatus ir visą teisinę

sistemą. Tai aš ir darau.

Šiame procese nuo pat pradžių šmeižėte mus.

Teismui už nugaros skleidėte kalbas, kad aš moku

teisėjams, viską darėte, kad tik supykdytumėte

teisėjus, sukeltumėte jų neapykantą mums. Ne,

gerbiamasis, tikro prokuroro darbas ne toks. Nie-

kada nebūčiau pirmasis viešai komentavęs šios

bylos. Bet jūs privertėte tai daryti, jūs su pasimė-

gavimu, gavęs palaikymą ir užsakymą iš viršaus,

dezinformavote visuomenę. Tad tam, kad visuo-

menė nors truputėlį išgirstų ir apie kitą šios bylos

eigos pusę, teko ir man kalbėti viešai. Džiaugiuo-

si, kad tai daro ir jauni teisininkai, kuriems ne tas

pats, kas dedasi mūsų valstybėje.

Net jums atvažiavus daryti kratą žurnalistai jau

stovėjo prie durų, nes buvo perspėti apie kratą,

sukūrėte iš to tikrą šou.

Organizuotas mano pagrobimas Maskvoje, o

prie mano namų Kėdainiuose ir Palangoje jau

stovėjo kameros ir budėjo žurnalistai, kad pir-

mieji užfi ksuotų mano artimųjų reakciją. Dėjo

man antrankius pasibaigus teismo posėdžiui,

tam, kad parodytų visuose televizijos kanaluose

ir pirmuose spaudos puslapiuose, formuodami

nuomonę, koks Uspaskich yra niekšas, nors jau

po penkių minučių buvau paleistas namo. Ir daug

kitų, nesuteikiančių garbės teisėsaugai, dalykų.

Jūs darėte šou. O aš atvažiavau pats, laisva

valia, ir atsistojau prieš teismą, nors logika kuž-

dėjo viena — netikėk, susidoros. Tačiau vidinis

įsitikinimas ir be galo religingos motinos auklė-

jimas, nukentėjusios nuo sovietų valdžios, šiau-

rėje, tremtinių miestelyje pagimdžiusios mane,

sakė, kad reikia tikėti gėriu, gerumu, padorumu

ir egzistuojančios tiesos jėga. Ir jeigu tu teisus,

nenuleisk rankų.

Todėl aš čia, nes esu teisus, nes nesu nusikal-

tėlis. Esu žmogus, kuris gali klysti, bet tikrai ne

nusikalsti. Nors tikrai turėjau visas galimybes

nestovėti čia.

Tikėjausi sąžiningumo, žmogaus teisių gerbi-

mo, nekaltumo prezumpcijos taikymo ir tiesos

išaiškinimo, o papuoliau į nepaisančią jokio žmo-

giškumo mėsmalę.

Mano advokatas Vytautas Sviderskis žino - buvo

labai daug manančių, kad neturėčiau grįžti. Net

žmona patarinėjo neskubėti. Bet aš negalėjau leisti,

kad tokie kaip jūs maišytų mane su purvu, vadin-

tų mane vagimi, nes tai turėjo iškęsti mano vaikai

gimę čia, Lietuvoje, mano draugai, partiečiai, kurie

nepasidavė jūsų skleidžiamam mėšlui. Ne, gerbia-

masis prokurore, niekada nebus gerbiama tokia

teisinė sistema, kol jūs — užuot gynę ir puoselėję

teisingumą — žeminate ir organizuojate linčo teis-

mą. Gėda. Nes dėl tokių kaip jūs niekada mūsų

teisinė sistema neturės žmonių pasitikėjimo. Nes iš

vienos pusės jūs tenkinate jų smalsumą, o iš kitos

— kiekvienas visuomenės narys viduje, pasąmonė-

je supranta, kad teisėsauga neturi taip dirbti. Todėl

jūsų sistemos reitingai yra žemiausi iš visų valsty-

binių institucijų. Jau dabar aišku, kad teks kovoti

tarptautinėje arenoje ir rodyti sufabrikuotus bylos

faktus, bylojančius apie tai, kaip susidorojama su

opozicija ir žmonėmis taip vadinamoje demokra-

tinėje valstybėje. Todėl pamokslauti kitiems mums

dar anksti, kol patys turime tokių problemų.

Tikrai žinau kai kuriuos faktus, kad suintere-

suotos grupės ar asmenys stengėsi daryti įtaką

teismui. Žinau, kad net buvo noras paveikti teis-

mą pinigais. Žinau, kad bandė veikti mano var-

du, lyg ir norintieji padėti man, bet pagrindinis

jų tikslas buvo pasipelnyti. Buvo ir tokių, kurie

kreipėsi į mane siūlydami savo paslaugas susitarti

su teismu. Tad pareiškiu, kad su niekuo nesi-tariau dėl tokios paslaugos, nes esu įsitikinęs, kad neprivalau išpirkinėti tiesos. Taip pat visiš-kai tikiu, kad teismas nėjo į jokius sandorius. Todėl yra vilčių, kad teismas objektyviai priims nuosprendį“.

Nevykęs super prokuroro reklaminis triukasAdvokatai labai aiškiai pristatė argumentus

apie juridinio asmens atsakomybes po reorga-

nizavimo, nes būtini procesiniai veiksmai, kad

Darbo partija (leiboristai) kaip nors būtų įtraukti

į šios bylos procesą, ir pateikė pavyzdį iš Lietuvos

teismų praktikos, nes baudžiamoji teisė, skirtin-

gai negu civilinė teisė, nenumato, kad baudžia-moji atsakomybė gali būti perkeliama kitam asmeniui, kuris nėra padaręs nusikalstamos veikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.

liepos 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-355/2010).

Todėl V. Uspaskich reziumuodamas pasakė:

„Aš suprantu, kad pagrindinis prokuroro siekis

buvo uždaryti Darbo partiją ir jis to neslėpė. Tada

jis būtų patenkintas. Tad visiškai neretorinis klau-

simas: kaip jis reikalautų tokių milžiniškų sumų

uždaręs Darbo partiją? Jeigu būtų neuždaręs ir

pareikalautų tos milžiniškos sumos, partijos na-

riai tiesiog visi išstotų iš partijos ir niekas tam

tikrai nesutrukdytų. Teisingumo ministerija pri-

valėtų ją uždaryti, nesvarbu, kokios sumos prašy-

tų prokuroras ir kokia suma būtų priteista Darbo

partijai. Todėl labai paprastai galėjo po partijos

uždarymo, partijos nariai žaibiškai tą pačią dieną,

sukurti kitą partiją ir niekas nesutrukdytų to pa-

daryti. Tad kaip prokuroras prašytų bausmės dar

nesukurtam juridiniam asmeniui ir kokia bausmė

būtų paskirta? Tokio absurdo dar neteko matyti

ir, tikriausiai, neteks, nes teismo kolegija iškart,

skirtingai nei prokuroras, suprato, kad uždraus-

ti reorganizavimo pagal galiojančius įstatymus

nėra jokių šansų, kad žmonių nesulaikysi, norės

— išeis, norės — sukurs kitą politinę partiją, no-

rės — pereis į jau sukurtą nedidelę partiją. Tad tai

būtų tik paskutinis reklaminis prokuroro triukas.

Prokuroras norėjo taikyti griežčiausią bausmę —

uždaryti partiją.

Tad dabar Darbo partija neegzistuoja, ir pri-

taikyti griežčiausios bausmės nepavyks. Partijos

nariai patys sau pritaikė griežčiausią bausmę ir

ją uždarė, tai net buvo garbės reikalas — kad ne

oponentai tai padarytų prokuroro rankomis, o

jie patys nusprendė. Ką ir kada turi daryti 17 000

narių, sprendžia tik jie patys. Ir ne Uspaskich tai

nutarė, nes neturi tokios teisės, o partijos suva-

žiavimo delegatai 17 000 narių vardu priėmė re-

organizavimo sąlygas, uždarydami Darbo partiją

ir sukurdami naują Darbo partiją (leiboristus),

susijungdami su leiboristais, tokiu būdu jie nesu-

teikė prokurorui progos priskirti sau šitų laurų.

Tad prokuroras supykęs, nes pats konstatavo,

kad byloje nėra jokių įrodymų apie V. Uspaskich

ir kitų kaltinamųjų savanaudiškumą, nes jie netu-

rėjo sau naudos, bet vis tiek iš pykčio prašo tokios

nepamatuotos bausmės fi ziniams asmenims. Juk

paskelbti visuomenei apie savo, kaip super pro-

kuroro galias, nepavyko. Nepavyko paskelbti, kad

būtent jis uždarė Darbo partiją. Nepavyko paten-

kinti ir savo užsakovų užgaidų ir ambicijų.

Didžiai gerbiama kolegija, esu dėkingas, kad

jūs jau apgynėte politinių partijų egzistavimą ir

jų teisę reorganizuotis ar vykdyti politinę veiklą

laisvai ir nevaržomai. Prašau, ginkite Lietuvą nuo

tokių nesąmonių ir ateityje.

Įtariamasis, vadinasi, antrarūšis?Bet iš egzistuojančių įstatymų ir šios bylos

praktikos matau, kad jei yra noras sužlugdyti

žmogų, tokia galimybė yra. Ne, nebūtinai nuteis-

ti, tiesiog įtraukti į teisminį procesą, atitraukti

nuo pagrindinio darbo, ką ten darbo — gyveni-

mo. Galima dėti antrankius, kišti į kameras, apri-

boti judėjimą, taikyti kardomąsias priemones, ir

ne tik namų areštą, galima laikyti kameroje kiek

tik nori. Taikyti piniginius užstatus, kurių kaina

pagal palūkanas kelis kartus viršija pačią didžiau-

sią piniginę bausmę, kaip mano atveju. Nors, kaip

ir pats prokuroras sakė — nėra jokių požymių,

kad aš asmeniškai turėčiau kokios nors naudos.

Ir dar daug ką galima daryti su įtariamuoju, nes

pagal galiojančius įstatymus tik paskelbus įtari-

mus žmogus tampa antrarūšis. O taip, neįrodžius

kaltės, demokratinėje, žmogaus teises gerbian-

čioje valstybėje neturi būti. Man net teko gauti

4000 Lt baudą, nes kaip normalus žmogus turėjau

sveikatos problemų, pirmą kartą per 54 metus per

tokią įtampą net trumpam negalėjau ištrūkti, nes

esu antrarūšis, nes esu įtariamasis. O gydytojai jau

bijo net spaudimą pamatuoti, nes iškart sulauks

audito, kuris patikrins ne tik jų kvalifi kaciją, o

ir kur gimei, su kuo bendrauji ir ar nepriklausai

netinkamai partijai. Tai įvyko vėlgi dėl prokuroro

suklaidinto teismo. Nors aš jau buvau įvažiavęs į

Vilnių, o man įžengus į Apygardos teismo pastatą

prokuroras dar su džiaugsmu dalino interviu.

O juk labai lengvai galima buvo patikrinti, nes

aš maldavau gydytojų, kad jie paleistų mane, nes

pažadėjau teisėjai laiku grįžti. Ir, galima sakyti,

pabėgau iš gydytojo kėdės. Gerbiama kolegija, tai

nėra normalu.

Todėl galite mane sušaudyti, įkaltinti iki gy-

vos galvos arba ilgam paslėpti už grotų. Arba net

pasiūlyti prisipažinti ir už tai visiškai išteisinti.

Pareiškiu — iki paskutinės gyvenimo akimirkos

neisiu prieš savo tiesą, neisiu į sandorį su savo

sąžine, nes kitaip iki gyvenimo pabaigos nekęsiu

pats savęs. Net ir jūsų gerais norais sau kelio į pra-

garą negrįsiu. Nes nekęsti savęs yra kančia. Nes žmogų, kuris sako, kad yra teisus, sako, kad mato negerus dalykus, bet bijo apie tai pasaky-ti garsiai. Už tokius dalykus, nekęsdamas kitų, nekęsčiau ir savęs. O gyventi su tokia našta, nekenčiant savęs, nepalinkėčiau ir savo aršiau-siam priešui. Tai yra kančia.

Tad pareiškiu: nepripažįstu prokuroro sukur-

tos istorijos, kurią jis pavadino baudžiamąja Dar-

bo partijos byla, kaip niekada nepripažinsiu, kad

saulė kyla ar leidžiasi. Saulė šviečia nuolatos.Mano puoselėjamos vertybės tikrai gali būti

ne visiems suprantamos. Bet nesuprantamos jos

tiems, kurie išaugo ir buvo išauklėti šiltnamio są-

lygomis. Aš gimiau ir išaugau šiaurėje, tremtinių

miestelyje, kur būna iki –50 laipsnių šalčio, kur

žmonės turėjo laikytis duoto žodžio, turėjo glaus-

tis vienas prie kito tam, kad išgyventų. Ir jeigu

ten kas nors nesilaiko tokių taisyklių ir vertybių,

mažų mažiausiai būna atstumtas, o būti atstum-

tam šiaurės sąlygomis reiškia mirti. Todėl mano

tokių vertybių supratimas yra automatiškas, be-

sąlyginis. Kaip mirties ir gyvybės reikalas.

Vis dar neaišku —

už ką kaltinamas V. Uspaskich?

Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Su pagarba

jaunųjų teisininkų, politologų grupė

„Už demokratinę, teisinę valstybę“

Studentai klausia:

„Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Užs

k. N

r. 3

08

60

8

P. S. esame dėkingi visiems pade-

dantiems, nes pristatyti visuomenei

tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje

byloje moka pati valstybė, tad prašo-

me jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr.

LT974010042403929363, asociacija

„Keiskis“, 303064235.

Ačiū.

15min • 2013 m. birželio 14 d.6 | Ūkiškas požiūris

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyven-dinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), neretai susiduria su pirkimų vykdymo klai-domis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai įsi-savinti Europos Sąjungos (ES) paramą. Vyk-dant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir para-mos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimų klaidų galima išvengti, o šiais metais įsiga-liojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažei-dusiems pirkimų tvarką, taikymo metodi-ka numato ne vieną švelnesnį nustatytų pa-žeidimų sankcionavimo atvejį.

SANKCIJOS UŽ PIRKIMŲ KLAIDAS – PROPORCINGOS Nauja sankcijų už pirkimų pažeidimus tai-

kymo metodika buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad pirkimų proceso metu padarytos klai-dos nėra lygiavertės. Remiantis šia metodi-ka, paramos dydžio sumažinimas už pirki-mų vykdymo tvarkos pažeidimus yra taiko-mas proporcingai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mastą bei pasekmes. Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pir-kimų vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos.

Pagal naują metodiką nustačius, kad para-mos gavėjai pažeidė pirkimų vykdymo tvarką, pritaikoma procentine paramos sumos dalimi išreikšta sankcija. „Už sunkiausius pirkimų tvarkos pažeidimus nekompensuojama 100 proc. skirtų paramos lėšų, o mažiausia gali-ma sankcija – 5 proc.,“ – teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minis-terijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus ve-dėjas Giedrius Ruseckas.

Paramos gavėjams minėtoje metodiko-je numatytas dar vienas didelis palengvini-mas – gavę pranešimą apie NMA ketinamas taikyti sankcijas, paramos gavėjai iki atitin-kamo mokėjimo prašymo pateikimo termi-no pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritai-kymo priėmimo NMA) turi teisę iš naujo tin-kamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus. Tokiu atveju sankcijos paramos gavėjams, nustačius, kad pažeidi-mų nėra, nebus taikomos.

SVARBU SUDERINTI PIRKIMO SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMĄVienas iš dažniausiai pasitaikančių pirki-

mų tvarkos pažeidimų – po sutarties pasira-šymo netinkamai keičiamos jos sąlygos. Vyk-dant pirkimo sutartį ir iškilus poreikiui keisti joje numatytas sąlygas (pvz., norima atsisa-kyti tam tikrų darbų, vienus darbus ar pas-laugas keisti kitais, ar mažinti sutarties kai-ną ir pan.), privaloma laikytis nustatytos su-tarties keitimo derinimo tvarkos.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir pirkimus vyk-do vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstaty-mu, planuojamiems pirkimo sutarties pa-keitimams prieš tai turi gauti Viešųjų pir-kimų tarnybos sutikimą (netaikoma mažos vertės pirkimams).

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nė-ra perkančiosios organizacijos, pirkimus vyk-do vadovaudamiesi Žemės ūkio ministro pa-tvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduo-

jančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklė-mis (pirkimo taisyklės). Jose nurodoma, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti sude-rinti su NMA, o prašymai dėl sutarčių keiti-mo nagrinėjami NMA teritoriniuose para-mos administravimo skyriuose.

Pasitaiko, kad paramos gavėjai klaidingai galvoja, jog gavus sutikimą iš projektą admi-nistruojančių NMA darbuotojų dėl investicijų keitimo, sutarties pratęsimo ir pan., daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Atkreipiamas dėmesys, kad projektus pagal KPP priemones administruojantys asmenys teikia sutikimą tik dėl paramos sutarties su NMA keitimo, o sutikimui dėl pirkimo sutarties keitimo rei-kia gauti NMA teritorinio paramos adminis-travimo skyriaus pritarimą. Tam teikiamas atskiras prašymas, kuriame išsamiai išdės-tomi planuojami pakeitimai bei argumentai, kad tai nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ir pakeitimai būtini siekiant tinka-mai įvykdyti sutartį.

PIRKIMŲ TVARKOJE IŠIMČIŲ NĖRAJei pareiškėjo ar paramos gavėjo prašy-

mas atitinka pirkimo sutartyje numatytas keitimo sąlygas, galima kreiptis į NMA teri-torinį skyrių. NMA, vertindama pirkimo su-tarties sąlygų pakeitimų būtinybę, atsižvel-gia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti įgyvendinimo projek-to tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra eko-nomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo po-reikis, nebuvo galima numatyti vykdant kon-kursą ar apklausą.

G. Ruseckas pabrėžė, kad pirkimų tvar-koje jokių išimčių nėra: pirkimo tvarka nu-mato, kad sutarties sąlygos negali būti kei-čiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje. „Jei pareiškėjas ar paramos gavėjas, su tiekėju sudaręs pirki-mo sutartį dėl traktoriaus, kreipiasi į NMA te-ritorinį skyrių su prašymu vietoj traktoriaus pirkimo sutartyje nurodyti ir pirkti kombai-ną, tokių pakeitimų NMA jau nebegali patvir-tinti,“ – pavyzdį pateikė NMA specialistas.

Anot G. Rusecko, pirkimo sutarties keiti-mo klaidos kyla dėl klaidingo įsitikinimo, kad sutartį pakeisti nėra sunku, tačiau prisideda ir teisinių žinių trūkumas, neadekvatūs pro-jektavimo darbai bei planavimo įgūdžių sto-ka. Anot NMA Viešųjų pirkimų skyriaus va-dovo, pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų numatyti kuo lankstesnes sutarties keitimo sąlygas. „Reikia įsivaizduoti, kaip projektas bus vykdomas, kokios netikėtos situacijos gali iškilti“, – teigė G. Ruseckas. Pažymėtina, kad norint išvengti nemalonumų ateityje, svarbu ne tik numatyti galimus nesklandumus, bet ir detaliai juos aprašyti sutartyje.

Organines trąšas gaminančios UAB „Bio-organika“ vadovas Lukas Raglys su pirkimų procedūra susidūrė vykdydamas ES remiamą verslo plėtros projektą pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. L. Raglys pabrėžė, kad vykdant didelio masto projek-tus, nereikia savęs įsprausti į pernelyg griež-tus laiko rėmus, būtina nusistatyti realius projekto įgyvendinimo etapus ir neskubin-ti derybų su tiekėjais ir rangovais. Pasak pa-ramos gavėjo, projekto sėkmė taip pat didele dalimi priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos bei rangovo kompetencija.

PIRKIMO SĄLYGOS – TIKSLIOS IR VISUR VIENODOSPareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų veng-

ti klaidų rengdami paslaugų bei darbų pirki-mų sąlygas. Rengiant pirkimų sąlygas būti-na nurodyti tikslias arba bent preliminarias prekių, paslaugų bei darbų apimtis. Taip pat svarbu laikytis pirkimų salygų paskelbimo reikalavimų, nurodytų pirkimo taisyklėse: vengti neproporcingų pirkimo objektui kva-lifikacinių reikalavimų bei klaidingo, diskri-minuojančio šių reikalavimų nustatymo; pa-siūlymuose būtina nurodyti ir tiksliai api-brėžti visus kvalifikacinius pirkimo objekto ir sutarties pasirašymo kriterijus.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad patvirtina-mos vienokios pirkimo sąlygos, o skelbime apie pirkimą – nurodomos kitokios, nežymiai pakeistos. Tačiau pasitaiko ir dar blogesnių situacijų, kai tinkamai parengtos sąlygos vė-liau netinkamai perkeliamos arba iš viso ne-perkeliamos į sutartį, taip iš tiekėjo reikalau-

jama visiškai kitokių, nei buvo paskelbta, su-tarties vykdymo sąlygų.

PIRKIMO SUTARTYJE – AIŠKŪS TERMINAISu tiekėju sudarytoje pirkimų sutarty-

je turi būti numatyti aiškūs terminai, kada paslauga ar prekė turi būti pristatyta. Pasi-taiko situacijų, kai tiekėjai vėluoja pristatyti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus. Todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyven-dinantys projektus pagal KPP priemones, tu-ri griežčiau kontroliuoti, kaip rangovas vyk-do įsipareigojimus, ar tiekėjas nevėluoja pa-teikti prekių ar paslaugų, o vėluojant – taikyti baudas, delspinigius ar kitas pirkimo sutar-tyje tiekėjui numatytas sankcijas.

Atvejai, kai tiekėjui žodiniu ar rašytiniu pritarimu pareiškėjas ar paramos gavėjas lei-džia įvykdyti sutartį vėliau, nei buvo numaty-ta pirkimo sąlygose, tiekėjo pasiūlyme ar pa-čioje sutartyje, traktuojami kaip išskirtinių sąlygų sudarymas ir atitinkamai NMA tokio-se situacijose pareiškėjui pritaiko sankcijas už sutarties vykdymo tvarkos nesilaikymą.

Pasirašant bei vykdant pirkimo sutartį, pasitaiko ir kitų klaidų. Pavyzdžiui, perka-ma iš susijusių asmenų; nesutampa pasiūly-me bei sutartyje nurodyti duomenys (vykdo-mų paslaugų kiekiai, įkainiai, terminai); pir-kimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose; iš esmės keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pir-kimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutar-ties projektas; pirkimo sutarties sąlygų keiti-mas neatitinka pirkimo dokumentuose nu-matytų pirkimo sutarties keitimo galimybių (keičiamos esminės sutarties nuostatos). To-dėl rekomenduojama nepradėti vykdyti pir-kimo sutarties, neįsitikinus, kad pirkimai at-likti tinkamai.

Sankcijų už pirkimų pažeidimus galima išvengti NERIJA NORVAIŠIENĖ

Užsk. Nr. 308485

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas.Aistės Mileikaitės nuotr.

• Vykdant sutartį, keičiamos joje numatytos pradinės sąlygos nesant aptartos tokios galimybės sutartyje (pvz. vieni darbai keičiami kitais, atsisakoma t.t. darbų/paslaugų);

• Tiekėjui pratęsiamas sutarties vykdymo terminas, nors tokios galimybės sutartis nenumatė;

• Į pirkimo sąlygas bei sutartį neįtraukiama jos atskirų nuostatų keitimo galimybė;

• Keičiant sutarties sąlygas, nesilaikoma nustatytos kreipimosi į NMA/Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo sutarties keitimui tvarkos;

• Neteisingai įvertinama tiekėjų kvalifikacija/pasiūlymai;

• Į sutartį perkeltos ne visos pirkimo sąlygos arba jos modifikuotos.

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS:


Skurdžius disneilendeNe tik Vyriausybė, bet jau ir prezidentė džiaugia-si, kad Lietuvos būklė sparčiai gerėja, kad šalies ekonomikos traukinį vis greičiau tempia galingas eksporto garvežys. Lietuvoje viskas taip gerai, kad net mokesčių reformos nereikia, užteks tik pudros.

Bet jeigu sėdi tame ekonomikos traukinyje ir ypač toliau nuo garvežio, kur nors viduriniame ar net paskutiniame vagone, pudros mėlynėms paslėpti nebeužtenka. Kuo toliau nuo didmiesčių, kuriuose klesti eksportuojančios įmonės, tuo pilkiau.

Savivaldybių skolos jau perkopė 2 milijardus litų ir toliau grėsmingai didėja. Jei nebus radikalių per-mainų, daugeliui jų gali tekti skelbti bankrotą.

Mažesni miestai niekaip negali atsigauti nuo prieškriziniais metais apėmusio fi nansinio svaigu-lio. Tuomet pinigų dar buvo ir biudžete, ir bankuo-se, tad niekas ir netaupė. Štai kad ir grybų sostinė Varėna. Keliolikos tūkstančių gyventojų miestelis, kuriame sėdinčiai rajono valdžiai pavaldus didžiulis miškuose skendintis rajonas. Nesmagu buvo būti provincija, todėl varėniškiai užsimojo iš peties: kad žmonės, važiuodami į Druskininkų kurortą, užsuktų ir į Varėną, reikia hipodromo, daugiafunk-cio sporto komplekso su pirtimis ir baseinu, grybų parko su restoranais ir kavinėmis ir dar nežinia ko. Laimei, sunkmetis atėjo greitai: hipodromui spėta tik ne visai legaliai iškirsti pušis, o sporto komplek-so su baseinu iškilo tik griaučiai. Neduokdie, būtų spėta įgyvendinti visas vizijas. Ir taip kiauras sa-vivaldybės biudžetas būtų visai patrūkęs, nes nei hipodromas, nei sporto kompleksas negeneruotų tiek pajamų, kad savivaldybei nuostolių netektų dengti iš savo kišenės.

Rajonų centrai ir miesteliai vis labiau primena gražius, bet tuščiavidurius balionus: išsigražino Europos Sąjungos lėšomis, įsirengė modernius vandenvalos įrenginius, bet liko tokie pat skurdūs, o gal dar skurdesni, nes visą šitą gėrį iš dalies teko fi nansuoti ir iš savo kiaurų kišenių – iš paskolų.

Dabar toje pačioje Varėnoje stebina puikiai su-tvarkytas jūra vadinamas tvenkinys, gausi poilsio infrastruktūra, bet lankomiausia miesto parduo-tuvė yra savaitgaliais dulkinoje ir duobėtoje aikš-tėje ūžiantis vienas didžiausių Lietuvos skudury-nų; ant stulpų žydi gėlės, lygiose gatvėse mirksi modernūs šviesoforai, bet rajono autobusų parkas neišgali išleisti į kaimus autobuso bent pora kartų per savaitę, o žiemą žmonės į Varėną dirbti ne va-žiuoja, o slysta nevalytais keliais, nes nėra pinigų.

Tokie yra didžiosios dalies šalies savivaldybių rūpesčiai: rūbas XXI amžiaus, o po juo – kone viduramžiai.

Daugelis šalies rajonų grimzta į liūną dėl to, jog nebeturi fi nansinio stuburo. Daug kur nuo soviet-mečio likusios didžiosios įmonės nunyko arba iš-siskaidė į daugybę smulkių, kurioms svarbiausia buvo ir tebėra ne mokesčius ar padorias algas mo-kėti, o išgyventi bet kokiu būdu.

Tokį mentalitetą pakeisti – ne vienų metų darbas. Ir, tikriausiai, ne nuo pramogų infrastruktūros ar gražių gatvių reikėtų pradėti, o nuo to, ką siūlo kad ir pramonininkų lyderis R.Dargis: mažų ir viduti-nių įmonių kreditavimo užtikrinimo, tiesioginių užsienio investicijų, ypač toliau nuo didmiesčių, pritraukimą, ES paramos investavimą ne į gero-vės kūrimą, o į technologijas, gamybinį potencia-lą, darbo santykių lankstumą. Kitaip turėsime daug disneilendų užkaltais langais.

Komentaras

Raimundas Celencevič[email protected]

Tokie yra didžiosios dalies šalies savivaldybių rūpesčiai: rūbas XXI amžiaus, o po juo – kone viduramžiai.

Savaitės interviu | 7

Skirmantas [email protected]

Didžiausias iššūkis, su kuriuo Lietuvoje teko susidurti „Snoro“ banko administratoriui Neilui Cooperiui, – tendencingai formuojama visuomenės nuomonė.

N.Cooperis interviu savaitraščiui „15min“ pasakojo, kaip jam sekasi par-davinėti bankrutavusio banko turtą, ieškoti dingusių milijardų, kodėl ban-ko darbuotojų algų vidurkis didesnis nei prieš bankrotą ir kas apmoka jo keliones.

– Jūs ir jūsų atstovaujama įmonė į „Snoro“ bankrotą buvo įtraukta nuo pirmųjų dienų. Ar imdamasis šio dar-bo numanėte, kas laukia Lietuvoje?

– Man sunku komentuoti, kodėl Lietuva kreipėsi į mane atlikti šį dar-bą. Aš dėl jo nesivaržiau ir šio darbo neieškojau.

Lietuva turėjo problemą, kuriai spręsti nepakako vietinių žmonių patir-ties. Jei man pavyks išspręsti šią prob-lemą, Lietuvoje bus sukaupta kur kas daugiau patirties ir tokioms krizėms pasikartojus nereikės ieškoti pagalbos užsienyje.

– Sulaukiate nemažai kritikos, tačiau į ją viešai atsakote itin retai. Gal dėl to žmonėms susidaro įspūdis, kad turite ką slėpti?

– Yra geltonoji spauda, kuri nesuin-teresuota gauti faktų. Vienas redak-torius mano kolegai yra pasakęs, kad tiesa skaitytojams yra neįdomi. Toks požiūris nepriimtinas. Jūs visada rem-davotės faktais, todėl sutikau su jumis pasikalbėti.

– Pakalbėkime apie faktus. „Snorui“ iškėlus bankroto bylą, banke dirbo 1 397 darbuotojai, o jų metinis darbo užmo-kesčio fondas sudarė 55,8 mln. litų. Per 2012 metus banko darbuotojų algoms iš-leista 33,8 mln. litų, nors jų liko mažiau nei trečdalis. Vidutinė „Snoro“ darbuo-tojo alga iki uždarymo siekė 3,3 tūkst. litų, o uždarius banką ši suma išaugo iki 13,5 tūkst. litų. Kaip tai paaiškinti?

– Galiu aiškiai pasakyti, kad nė vie-no darbuotojo alga nebuvo pakel-ta. Įspūdis, kad čia iš kreditorių lėšų vyksta puota maro metu, yra visiškai neteisingas.

Buvo laikotarpis, kai darbuotojų al-gos itin išaugo, nes buvo išmokėtos išei-tinės pašalpos. Žmonės gavo mažiausiai trigubas algas. Iš čia ir imami skaičiai, tačiau jie neatspindi tikrovės.

Turime prisiminti ir tai, jog nebeliko banko skyrių tinklo, todėl nebėra va-lytojų ar banko padalinių darbuotojų. Dingo žemutinė grandis, todėl algų vi-durkis šiek tiek padidėjo.

– Mūsų turimomis žiniomis, „Snoro“ bankas iki uždarymo transporto, paš-to, ryšių ir IT paslaugoms per metus iš-leisdavo 7,1 mln. litų. Jūsų ataskaitoje nurodoma, kad ryšiams ir IT per kiek daugiau nei metus išleidote 8,8 mln. litų. Kodėl uždaryto banko išlaidos ne tik ne-sumažėjo, bet ir išaugo?

– Dalis žmonių iš komunikacijos sky-riaus „Snore“ nebedirba, todėl išlaidos

matomos aiškiau. Anksčiau jos atsi-spindėdavo algų fonde.

Pagrindinė IT kaina yra licencijų mo-kestis. Mes turime išlaikyti beveik visas licencijas, kuriomis ir iki tol naudojosi „Snoras“, tam, kad tinkamai tvarkytu-me buhalteriją. Mes neturime tiek pat kompiuterių, bet sistema neveikia taip, kad, kompiuterių skaičių sumažinus 25 proc., tiek pat sumažėtų mokestis už licencijas.

– Gegužės mėnesį pateiktoje „Snoro“ veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iki šiol banko likvidavimui išleista 227 mln.

litų: 67 mln. tiesioginėms veiklos sąnau-doms ir 160 mln. litų su banko veikla ne-susijusioms išlaidoms, iš kurių 111,5 mln.litų išmokėta konsultantams. Sutikite, tai nemaža suma.

– Jei jūs palygintumėte šį atvejį su kitais panašiais bankų uždarymo pro-cesais, tai įsitikintumėte, kad „Snoro“ likvidavimo kaina yra kur kas mažesnė. Visa informacija perduodama Kredito-rių komitetui, o jis išlaidas kontroliuoja labai atidžiai. Konsultantų laikas skai-čiuojamas ne valandomis, o minutėmis.

„Snoro“ turtas buvo 40-tyje skirtingų jurisdikcijų. Tai kur kas labiau kompli-kuota ir brangesnė problema. Ar regu-liuojančios institucijos suvokė, kas iš tiesų yra „Snoras“, aš nežinau. Abejoju.

„Snoro“ bankroto pelkėBankroto administratorius N.Cooperis sako, kad „Snoro“ bankas Lietuvoje

tikrai buvo geras, bet už jo – operacijos rusiškais pinigais.

Nukelta į 8 psl. >>>

N.Cooperis

tvirtina, kad

administruodamas

„Snorą“ neišleidžia

nė pusės tiek,

kiek yra leidęs

Kreditorių

komitetas.

I.Gelūno nuotr.

„Ar reguliuojančios institucijos suvokė, kas iš tiesų yra „Snoras“, aš nežinau. Abejoju. Turime likviduoti didelį tarptautinį banką.“


Banko kreditoriai priklauso 53-ims skir-tingoms jurisdikcijoms. Daugiau nei 50 proc. kreditorių, kuriems dar nesumokė-ta, yra užsienyje. Turime likviduoti didelį tarptautinį banką. Turtas bus susigrąžintas dviem pagrindiniais būdais – susirenkant išduotas paskolas ir imantis teisinių veiks-mų nesąžiningiems sandoriams panaikinti. Yra ir kito turto. Pastatas, kuriame sėdime, arba prabangūs automobiliai. Žmonėms tai lengviau suvokti, tačiau šio turto reikšmė galutiniam rezultatui itin menka.

Paskolų sąraše buvo daugiau kaip tūks-tantis įsiskolinimų. Ir juos reikia efektyviai valdyti. Už mažesnę kainą skolas pavers-ti pinigais galime bet kuriuo metu, bet tai nebūtų protinga. Dabartinės administravi-mo išlaidos, palyginti su tomis skolomis, yra nedidelės.

– Tačiau daugelis reikalavimų vargu ar laikytini perspektyviais. Kad ir noras iš bu-vusio „Snoro“ savininko Vladimiro Antono-vo prisiteisti 1,7 mlrd. litų?

– Abejoju, kad V.Antonovas turi 1,7 mlrd. litų. Nepaisant Londono teismo sprendi-mo, jis iki šiol neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Po kelių savaičių turė-tų įvykti posėdis, kuriame bus patikslinta, kaip jis tai turi padaryti.

Vyksta teisiniai procesai Šveicarijoje. Deramės su FINMA (Šveicarijos fi nansų rinkos priežiūros institucija – red. past.), kad teisinius veiksmus galėtume vykdy-ti patys, nes esame kur kas labiau suinte-resuoti ir konkrečią situaciją išmanome geriau nei valstybinė institucija.

– Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2012 m. kovo 31 d. „Snorui“ pavyko susigrąžinti 1,5 mlrd. litų. Tačiau banko administravi-mas jau kainavo 227 mln. litų. Tai 15 proc. nuo grįžusios sumos. Kaip manote, kokias sumas realu susigrąžinti „Snoro“ kredito-riams ir kiek tai galiausiai kainuos?

– Manau, kad „Snorui“ pavyks grąžinti nuo 3,5 iki 4,5 mlrd. litų. Svarbus klausi-mas – kada? Visur pasaulyje teisiniai gin-čai užtrunka.

Be to, administravimo išlaidos mažėja. Kai rengdavome banko darbuotojų pasita-rimus prieš kreditorių susirinkimą, juose dalyvaudavo per 40 žmonių. Dabar nerei-kia ir keturių.

Dar vienas mitas, kurį noriu išsklaidyti. Atėjęs dirbti visada laikiausi taisyklės ne-samdyti konsultantų užsienyje, jei tą patį darbą gali atlikti Lietuvos profesionalas. Noriu palikti kuo daugiau profesionalų, kurie turėtų tokių krizių valdymo patirties.

Mes negalime išleisti daugiau, nei nusta-tė Kreditorių komitetas. Šiuo metu neišlei-džiame nė pusės numatytų pinigų.

Kalbant apie mano asmenines išlaidas. Taip, kartais keliauju verslo klase, kartais „Ryanair“, bet visada už save moku pats. „Snoro“ kreditoriai neturi nieko bendro su šiomis išlaidomis (N.Cooperiui nustatyta mėnesio alga yra 100 tūkst. litų, – red. past.).

– Daug diskusijų sukėlė „Snoro“ turto par-davimas. Ar jūs pats patenkintas kaina, gauta už „Snoro“ kioskelius ir bankoma-tus? Štai 102 bankomatai parduoti vos už 253 tūkst. litų, nors vieno bankomato rin-kos kaina yra 25 tūkst. litų?

– Technologijos yra brangios, kai į jas investuoji, tačiau pagamintas produktas greitai pinga ir tampa vakarykšte diena. Mes negavome visos bankomatų kainos, tačiau ir nesitikėjome jos gauti. Didžiojoje Britanijoje mums dar būtų tekę primokėti, kad juos išmontuotų.

Dėl „Snoro“ kioskelių, kurie buvo par-duoti Lietuvos paštui, nenoriu lįsti į deta-les, tačiau norinčiųjų juos įsigyti nebuvo tiek daug.

– Tačiau yra kur kas patrauklesnio tur-to. Kaip su parduodamu banku „Finasta“?

– „Finastos“ atveju mes turime 6 pasiū-lymus ir tarp dalyvių vyksta konkurencija. Mes labai aiškiai suprantame, kokia „Fi-nastos“ rinkos vertė. Jei gausime tinkamą pasiūlymą, jį priimsime.

Tarp suinteresuotų asmenų yra ir tokių, kurie veikia per lengvatinių mokesčių zonų valstybes. Numanome, kad už šių bendro-vių stovi Rusijos piliečiai. Manau, jiems bus sunkiau iš Lietuvos banko gauti leidi-mą įsigyti „Finastą“ nei kitiems.

– Buvę „Snoro“ savininkai nurodo, kad jūs nesiėmėte jokių priemonių išieškant banko pinigines lėšas iš korespondentinių sąskaitų „Investbank“ banke Rusijoje. Taip pat nesiė-mėte veiksmų dėl 40 proc. to paties „Invest-bank“ akcijų, kurios buvo įkeistos bankui „Snoras“ už paskolą, neteisėtą nusavinimą. Užsimenama, kad Maskvoje amžiams jau iš-nyko apie 340 mln. litų „Snoro“ išduotų pa-skolų. Ar domėjotės „Snoro“ turtu Rusijoje?

– Mes dirbame Rusijoje ir Ukrainoje. Tik-rai negaliu teigti, kad iš šių jurisdikcijų pi-nigus susigrąžinti yra lengva. Tačiau įma-noma. Dalį turto Rusijoje atgavome, šiuo metu turime turto, kurį bandysime par-duoti Ukrainoje. Turėjome ir teisinių gin-čų Ukrainos teismuose, jie kol kas mums nebuvo palankūs. Visa tai nuolat aptaria-ma Kreditorių komitete be didelio triukš-mo spaudoje.

– Šiuo metu ieškote bendrovės „Snoras media“, kuri valdo 33 proc. dienraščio „Lie-tuvos rytas“ akcijų, pirkėjo. Ar šis procesas vyksta sklandžiai?

– „Lietuvos ryto“ didžiosios akcijų da-lies savininkai rodo norą įsigyti „Snoras media“ akcijas, tačiau jų nurodytomis są-lygomis. Matyt, jie mano, kad prieš mus vykdoma melo kampanija padės jiems pa-siekti šį tikslą. Tiesą sakant, net nežinau, ar tai spaudimas mums, ar kitiems potencia-liems „Snoras media“ pirkėjams, kuriems parodoma, ko gali laukti ateityje. Tai jūsų žiniasklaidos taktika, kurios pats iki galo nesuprantu.

Šiuo metu susidomėjimas akcijomis gana didelis. „Snoro“ bankas „Snoro media“ yra paskolinęs 20 mln. litų „Lietuvos ryto“ ak-cijoms įsigyti.

– UAB „Snoras development“ iškelta ban-kroto byla, nors bendrovė 2011 metais vei-kė pelningai. Kodėl? Kas laukia bendrovės „Snoro lizingas“, kuri liko be fi nansinio užnugario?

– UAB „Snoras development“ bankrotas buvo mano sprendimas. Taip norėjome at-gauti dalį vertės „Snoro“ bankui.

„Snoro lizingas“ iki šiol siejamas su „Sno-ru“, nors tai atskira bendrovė. Ji veikia pel-ningai ir naujas savininkas galės daryti papildomas investicijas, kad pelnas būtų didesnis. Be to, ši bendrovė taip pat turi reikšmingų paskolų, gautų iš „Snoro“, jų klausimo kol kas nekėlėme, kad bendrovė galėtų sėkmingai veikti.

– Buvę „Snoro“ akcininkai V.Antonovas ir R. Baranauskas ne kartą teigė, kad sustab-džius banko veiklą galėjo padėti efektyviau suvaldyti banko fi nansinius srautus, tačiau jų pagalbos atsisakyta.

– Būtų neįtikėtina, jei po to, ką akcinin-kai padarė šiam bankui, jiems būtų leista ir toliau priimti sprendimus dėl jo likimo. Kol kas negaliu atskleisti visko, tačiau atėjus laikui žmonės tuo įsitikins patys.

„Snoro“ bankas tikrai buvo geras. Tačiau už banko, kuris sėkmingai veikė Lietuvoje, dar buvo „Snoro“ akcininkų tarptautinės fi nansinės operacijos su abejotinos kilmės rusiškais pinigais. Jei pavyktų identifi kuo-ti, kas tie „Snoro“ skolininkai 53 skirtingose jurisdikcijose, tai pamatytume, kad dauge-lis jų kalba su rusišku akcentu. Tai mano nuomonė. Buvo daug paskolų tarp susiju-sių asmenų. Jos neturėjo nieko bendro su kasdiene „Snoro“ veikla. Banke dirbę žmo-nės buvo lojalūs ir aukšto lygio profesiona-lai. Tačiau jei jūs turite buhalterinį balan-są, kuriame nurodytas 8 mlrd. litų turtas, bet per trumpą laiką tampa akivaizdu, kad trūksta mažiausiai 1,7 mlrd. litų, tada pats laikas imtis priemonių ir išsiaiškinti, koks yra problemos mastas.

Didelė dalis tų pinigų išnyko. Mes aiški-namės, kaip tai įvyko, ir kodėl to nepaste-bėta anksčiau, nes tokios sumos per kelias savaites neišnyksta. Tai procesai, trunkan-tys keletą metų.

– Kaip galėjo dingti net 1,7 milijardo? – Jei labai paprastai, banko turtas buvo

perkeltas į asmenines V.Antonovo sąskai-tas. Yra tikimybė dalį to turto susigrąžin-ti, tačiau nežinau, kiek jo dar liko. Tai la-bai priklausys ir nuo to, ar V.Antonovas atskleis faktus apie savo turtą ir su juo at-liktas operacijas.

– Su kokiu didžiausiu iššūkiu susidūrėte dirbdamas Lietuvoje?

– Liūdna, bet didžiausias iššūkis šiuo metu – nuolatos įrodinėti kreditoriams, kad bankroto byla yra valdoma kompetentingai. Toks poreikis atsiranda dėl šališkos infor-macijos žiniasklaidoje. O bankrotas valdo-mas iš tiesų profesionaliai.

Kreditorių komitetui tenka pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, ir paaiškinti visus tolesnius žingsnius. Kartais tai peržengia sveiko proto ribas. Jei proce-sas vyktų Didžiojoje Britanijoje, būtume pusmečiu pasistūmėję į priekį.

8 | Savaitės interviu

>>> Atkelta iš 7 psl.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Kreditorių komitetui tenka pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, ir paaiškinti visus tolesnius žingsnius. Kartais tai peržengia sveiko proto ribas.

15min • 2013 m. birželio 14 d.10 | Visuomenė

Dovilė Jablonskaitė[email protected]

„Aš ketinu elgtis taip, kaip visi vyresnio amžiaus žmonės: jaunąją kartą vadinsiu tingia, savanau-diška ir paviršutiniška. Bet aš turiu tyrimų rezul-tatus! Aš turiu statistikos! Turiu gerbiamų moks-lininkų citatų! Kitaip nei mano tėvai, seneliai ir proseneliai, aš turiu įrodymų“, – entuziastingai

skelbė gegužės mėnesio „Time“ žurnalo viršelio temos autorius Joelis Steinas.

Straipsnyje „The Me Me Me Generation“ („Aš Aš Aš karta“ – liet.) jis apibendrino JAV sociologų, an-tropologų ir psichologų atlikto tyrimo išvadas. Na-cionalinio sveikatos instituto duomenimis, 20-mečių kartoje yra tris kartus daugiau narciziškos asmenybės sutrikimų turinčių jaunuolių nei jų buvo dabartinių 65-mečių ar vyresnių amerikiečių kartose.

Narcizų karta Ar tiesa, kad labiau nei anksčiau save mylintys jauni žmonės nejaučia atsa-komybės už savo veiksmus?

Jie ambicingi ir arogantiški, bet tušti. Jie svajoja apie nuostabų gyvenimą, bet vengia atsakomybės ir sunkaus darbo. Narcizų karta – taip dabartinį jaunimą apibūdino JAV mokslininkai. Lietuvos psichologai, sociologai ir fi losofai taip pat pripažįsta, kad mūsų jaunąją kartą apima susireikšminimo virusas.

Šiuolaikinis jaunimas

vadinamas pragmatiškais

geresnių sąlygų,

malonumų ir patogumų

ieškotojais.

A.Kubaičio/BFL nuotr.

15min • 2013 m. birželio 14 d. Visuomenė | 11

Savimylų epidemijaAukštesnį balą narcisizmo skalėje 2009 me-tais gavo 58 proc. daugiau studentų nei 1982 metais. Remdamasis šia statistika, dabarti-nius paauglius ir jaunimą J.Steinas straips-nyje atvirai vadina savimylų ir autoritetų

negerbiančių tinginių karta, vartotojiškos kultūros išplautomis smegenimis. Girdi, šios kartos atstovai perdėtai savimi pasitiki: įsi-vaizduoja, kad yra išskirtiniai, trokšta gar-bės ir šlovės, tiki, kad patys valdo gyvenimą, kuriame nesirengia vargti ar taikytis su kitų žmonių norais.

Jie ambicingi ir arogantiški, bet lėkšti. Jie svajoja apie geresnį gyvenimą, kurio, žino-ma, nusipelnė, bet vengia atsakomybės ir sunkaus darbo. Naujoji narcizų karta orien-tuojasi į greitus pasiekimus – visko geidžia čia ir dabar. Kantrybė, kuklumas, nuolan-kumas ir dėkingumas jos sąmonėje jau vir-to atgyvena.

Tai – komunikabilūs, sugebantys padary-ti gerą įspūdį ir save parduoti žmonės. Jie greitai užmezga ryšius, tačiau nemoka jų išsaugoti, todėl daugybė jaunuolių jaučia-si vieniši, ilgai gyvena vieni, o ne santuo-koje ar partnerystėje. „Narcizų būta visais

laikais, tačiau dabar jų – kaip per epidemi-ją“, – reziumuoja straipsnio žurnale „Time“ autorius ir nuogąstauja dėl žmonijos atei-ties, juk tikėtina, kad nekritiško mąstymo vartotojiškos kultūros tarnai dėl asmeninės gerovės nusispjaus į solidarumą ir bendruo-menės interesus. Bijoma, kad jie nepasiūlys visuomenės ateities vizijos, verčiau greitai prisitaikys prie pasikeitusių aplinkybių nei joms priešinsis ar sukels revoliuciją.

Visos kartos yra „Aš“ kartos?„Time“ pozicija suerzino dalį amerikiečių, ypač jaunimą. Interneto tinklaraščiuose pa-sipylė J.Steiną kritikuojančių pasisakymų – ne vien piktų komentarų ar tuščių paburno-jimų, bet ir svariais kontrargumentais grįstų nuomonių. Gindamiesi nuo J.Steino kriti-kos strėlių, oponentai remiasi senais spau-dos leidiniais, cikliškai vis grįžtančiais prie amžinosios kartų konfl ikto temos.

Pasirodo, dar 1907 metais laikraštis „The Atlantic“, ieškodamas amerikiečių santuo-kų byrėjimo priežasčių, kaltino individua-lizmo kultą ir savo asmenybės garbinimą.

1976 metais žurnalo „New York“ virše-lį puošė tema „Me“ decade“ („Aš“ dešim-tmetis“ – liet.).

1985 metais žurnalo „Newsweek“ virše-lyje atsidūrė pasakojimas apie maniakišką amerikiečių poreikį žūtbūt dokumentuoti net banaliausius savo gyvenimo momentus – tąkart kalbėta apie videokartą.

Maža to, dar 1990 metais tas pats žurna-las „Time“ gvildeno į trečią dešimtį įkopu-sių jaunuolių elgseną ir rašė: „Jiems kyla problemų priimant sprendimus. Jie ver-čiau žygiuos per Himalajus nei kops karje-ros laiptais. Jie atidėlioja tuoktuves, nes bijo skyrybų.“

„Nenoriu ginti dabartinės kartos, nes

aš jos ir nepuolu. Tačiau galima kalbė-

ti apie šiokią tokią šios kartos specifi -

ką. Šiuolaikinė karta palyginti anksti

išmoksta reikšti savo nuomonę – to mo-

koma mokykloje, socialinėje aplinkoje,

be to, nuomonės sakymą stimuliuoja ir

masinės informavimo priemonės. Rek-

lamos turinys irgi paremtas narcisistiniu

išskirtinumu iki pačių intymiausių daly-

kų. Tarkime, reklamuojant higieninius

paketus kreipiamasi ne į bet kurią abs-

trakčią moterį, bet į tave. Tokiu būdu in-

dividualizuojami masiniai produktai.

Šiuolaikiniai žmonės neskuba įsiparei-

goti, todėl turi daugiau erdvės sau. Bet

laiko sau, savo laisvei, interesams ir

nuomonei turėjimas daliai kartos natū-

raliai išvirsta į šalutinį negatyvų efek-

tą – narcisizmą. Psichologai anksčiau re-

komendavo vaikus auginti ypatingumo

atmosferoje – susireikšminimas yra to-

kio auklėjimo šalutinis efektas.

Prieš metus viena Lietuvos sociolo-

gė rašė mokslinį darbą apie vadinamą-

jį suaugystės fenomeną: Suaugystė –

tai periodas, kai žmogus išeina iš tėvų

namų, tampa savarankiškas, tačiau ne-

skuba kurti savo šeimos. Sociologiniai

tyrimai sako, kad, jei žmogus įstringa

suaugystės periode, jis turi visas prie-

laidas tapti narcizu, gyvenančiu savo

malonumui.“

Narcisizmas – tik šalutinis efektas

doc. Nerijus Milerius, Vilniaus universiteto Filosofi jos fakulteto dėstytojas:

Nukelta į 12 psl. >>>

Vilniaus licėjaus direktorius

S.Jurkevičius pastebi, kad

šių laikų jaunuoliai jaučiasi

labai svarbūs, bet nejaučia

atsakomybės už savo

veiksmus.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2013 m. birželio 14 d.12 | Visuomenė

Nesutikdami su narcisistų etikete jau-nuoliai kaipmat prisimins šiuo metu Lietu-vos kino teatruose rodomą Bazo Luhrman-no režisuotą JAV rašytojo Franciso Scotto Fitzgeraldo romano „Didysis Getsbis“ ekra-nizaciją. Filmas nukelia į triukšmingą XX amžiaus pradžios Niujorką, kuriame verda siautulingas amerikiečių gyvenimas – ne-sibaigiantys malonumai, vakarėliai, šam-panas ir didžiulės iliuzijos.

Kinomanai galbūt neužmiršo ir garsio-sios 1988 metų fi lme „Beaches“ aktorės Bette Midler ištartos frazės „But Enough About Me. Let's Talk About You. What Do You Think Of Me?“ („Pakaks apie mane. Pa-kalbėkime apie tave. Bet ką tu manai apie mane?“ – liet.)

„O hipiai su kvaišalais, laisvu gyvenimu ir vėliau sekusia seksualine revoliucija? Ma-nau, visos kartos yra „Aš“ kartos. Požiūris į tuos pačius dalykus keičiasi tik iš dalies. Pavyzdžiui, frazė „Carpe Diem“ („Gyvenk šiandien“ – liet.) anksčiau buvo traktuoja-ma kaip „gyvenk prasmingai“, kad palik-tum ką nors po savęs. O dabar tai suvokia-ma labiau kaip „Gyvenimas per trumpas, todėl reikia krėsti „crazy shit“ (kvailystes – liet.)“, – svarstė Didžiojoje Britanijoje stu-dijuojantis ir atostogauti į Lietuvą atvykęs dvidešimtmetis Jonas Grinevičius.

Ne kritika, o asmenybės žlugdymasTurbūt tuo „crazy shit“ būtų galima pava-dinti prieš kelias savaites dviejų Vilniaus licėjaus auklėtinių iškrėstą pokštą.

„Sudie gyvenime, sudie licėjau.“ Tokio turinio suicidinę žinutę iš bendramokslio elektroninio dienyno išsiuntę gimnazistai ant kojų sukėlė visą mokyklą – baimintasi abituriento savižudybės. Nevykusiai pa-pokštavę licėjaus antrokai turės palikti šią švietimo įstaigą.

„Jie iš pradžių nesuvokė, ką padarė. Da-bartinei kartai būdinga nesuvokti savo veiksmų. Tai labai būdinga išplautoje ver-tybių sistemoje – rengiuosi, kalbu, darau ir nejaučiu savo elgesio pasekmių“, – taip auklėtinių elgesį įvertino Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Jis neslėpė pastebintis daug dabartinės paauglių kartos narcisizmo bruožų: „Tai – pragmatiški geresnių sąlygų ir patogumų ieškotojai. Vadovaujamasi fi losofi ja: „Jei man palanku prisitaikyti, tą ir padarysiu.“ Toks pragmatizmas atitolina nuo idealizmo, nes pragmatikas niekada nežengs neraci-onalaus žingsnio – jis viską apskaičiuoja.“

S.Jurkevičius pastebi, kad dauguma pa-auglių jaučiasi labai svarbūs ir reikšmin-gi, trokšta, kad jais būtų žavimasi. „Ben-draujant su suaugusiais familiarumas dažnai peržengia sveiko proto ribas, ne-paisoma autoritetų. Jaunimas visai nebe-jaučia, kas priderama, o kas ne, todėl kartais tenka aiškinti elementarius dalykus – kaip elgtis viešoje vietoje, kaip tvarkingai

apsirengti“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

Be to, jaunoji karta tapo itin jautri kritikai, nesugeba jos priimti adekvačiai: „Kartais kritika traktuojama kaip asmenybės savi-tumo naikinimas ar net žlugdymas. Moks-leivis nesugeba laiku atlikti namų darbų, bet jis – asmenybė. Mano galva, švietimo sistema liberalėja neigiama linkme, demok-ratijos, žmogiško santykio ir bendravimo supratimas virto familiarumu, normų ne-silaikymu, savo teisių sureikšminimu. O šis naratyvas sukūrė prielaidas ir prastam mokymuisi.“

Lūkesčiai neatitinka realybėsPsichologai pastebi, kad tėvai ir pedago-gai stengiasi, jog vaikai atitiktų vyraujan-čios kultūros požymius. Jokie tėvai nesie-kia išauklėti atžalų savimylų, bet nori, kad jie pasitikėtų savimi. Todėl dažnai kartoja-ma, kad vaikas yra puikus, ypatingas – tik-ras šaunuolis.

Išskirtinumo įspūdį jaunajai kartai užaš-trina ir socialinė aplinka – realybės šou gali-ma išgarsėti per kelias minutes. Be to, paste-bėta, kad savo „Facebook“ profi lį jaunuoliai puoselėja kaip prekės ženklą. Tada, kai kie-kvieną tavo piršto krustelėjimą pakomen-tuoja kelios dešimtys draugų ir dar antra tiek paspaudžia „like“, imi tikėti, kad bet kokia informacija tampa įdomi vien todėl, kad ji – apie tave.

Tokiais atvejais aplinkinių meilės ir dė-mesio poreikis tampa beribis. Ką daryti, kai virtualus pasaulis ir gyvenimo realybė ima skirtis, kai suvoki, kad visas tavo reikšmin-gumas – tik iliuzija?

„Vieni susitaiko, kitus apima pyktis ir nu-sivylimas. Lūkesčių ir realybės neatitikimas gimdo agresiją“, – pasekmes įvardijo Vil-niaus psichoterapijos ir psichoanalizės cent-re dirbanti vaikų psichologė Vita Čioraitienė.

Ji įsitikinusi, kad narciziškos asmenybės sutrikimų turintys jaunuoliai išoriškai atro-do labai pasitikintys savimi, tačiau iš tikrųjų jaučiasi vieniši ir nesaugūs: „Jie vaizduoja nežinia ką, tačiau viduje yra sutrikę ir pa-žeidžiami. Tiesa, jie nepripažįsta, kad turi psichologinių problemų, tol, kol nepradeda streikuoti kūnas: širdies permušimai, skran-džio skausmai. Tačiau kai jie galų gale nu-sprendžia ateiti į konsultaciją, renkasi patį garsiausią šalyje gydytoją, nes jiems reikia vardo. Su tokiais pacientais sudėtinga dirbti, nes šiandien tu jiems – pats geriausias, bet užteks ne taip pažiūrėti ir tapsi blogiausiu.“

Elgesys užprogramuojamas vaikystėjeNarcisizmo bruožų turinčių žmonių visuo-menėje daugėja ir dėl to, kad tėvai vaikams neskiria pakankamai dėmesio.

„Jie dažnai auga su svetimais žmo-nėmis, su keliomis auklėmis, keliomis

Vienas įdomiausių šių laikų mąstytojų,

sociologas ir postmodernybės kritikas

Zygmuntas Baumanas įsitikinęs, kad ge-

riausia visuomenė yra ta, kuri nemano,

kad yra geriausia.

Tačiau ar tai įmanoma?

„Jaunimas visada save vertina pozityviai

ir jam atrodo, kad seniai yra nukvakę.

Tačiau paanalizavęs kartas iš laiko pers-

pektyvos supranti, kad jokio paradigmi-

nio lūžio, kuris leistų tikėti, jog kuri nors

karta yra stebuklinga ar visiškai sukir-

mijusi, nėra. Dabartinė jaunoji karta irgi

nėra nei auksinė, nei prarastoji. Ji nei iš-

gelbės pasaulį, nei jį sunaikins“, – nura-

mino fi losofas.

Jis pabrėžė, kad šūkis „Būk savimi!“ yra

tapęs kapitalizmo moto: „Jei visuome-

nėje funkcionuotų altruizmas ir domi-

nuotų mąstymas ne apie save, o apie

kitą, kapitalistinė sistema pasaulyje su-

byrėtų pačią pirmą akimirką.“

Nei išgelbės pasaulį, nei jį sunaikins R.Jusienė:

„Jaunimas jaučiasi nesaugus ir neužtikrintas dėl ateities, todėl ieško būdų, kaip save įtvirtinti.“

>>> Atkelta iš 11 psl.

Lyderystės keliu žengianti Vilniaus kolegija jau turi ne tik inova-tyvią kokybės strategiją, bet jos įgyvendinimo planą, kolegijos veiklos ir studijų programų vidinio kokybės vertinimo tvarką. To pasiekta kelerius metus vykdant projektą „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiu visuomenė kasmet dis-kutuoja, kur verčiau rinktis studijas – universitete ar kolegijoje, pa-gal kokius kriterijus reitinguojamos aukštosios mokyklos, ar įverti-nimai reitingų lentelėse yra iš tikrųjų reikšmingi ir pan. Tačiau kur kas svarbiau už reitingus yra aukštosios mokyklos ir jos vykdomų studijų programų kokybė.

Vilniaus kolegija, studentams siūlydama kolegines studijas, kokybės kultūrą traktuoja kaip bendrosios kolegijos kultūros dalį ir į procesą įtraukia visą akademinę bendruomenę. Čia svarbiausia kritiškas žvilgs-nis į save, kitaip tariant, savianalizė, kuri lemia aukštosios mokyklos vertę ir kaitą, reaguojant į visuomenės poreikius.

Didžiausias kolegijos turtas – akademinis personalas. Todėl jam pro-jekte buvo skiriama svarbi vieta: partnerystės principas tarp akade-minės bendruomenės, administracijos ir kitų suinteresuotų šalių pa-brėžiamas visoje sukurtoje kokybės sistemoje. Matyt, dėl to neseniai paskelbtame 5-tame kolegijų reitinge Vilniaus kolegija išlaikė lyderės poziciją. Pavyzdžiui, šių metų žurnalo „Veidas“ sudarytame reitinge Vilniaus kolegijos dėstytojų kvalifi kacija buvo įvertinta geriausiai iš visų valstybinių kolegijų.

Vilniaus kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vedėjas Stasys Bučys

užtikrino, kad kolegijos mokslo ir studijų kokybė ir toliau tobulės: „Ug-dyti kokybės kultūrą, kurti bei vykdyti kokybės strategiją nėra paprasta, tačiau prasminga. Kokybiškai dirbančios ir kuriančios bendruomenės tikisi ir studentai, ir visuomenė.“

Įgyvendinant projektą „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“ buvo sukurta centralizuota studijų kokybės rodiklių ste-bėjimo, vertinimo, informacijos kaupimo, apdorojimo ir pateikimo duo-menų bazė, leidžianti susisteminti informaciją, įvertinti, kaip keičiasi studentų ir dėstytojų elgsena, žinios, požiūriai, vertybės ir įgūdžiai.

Kitąmet Vilniaus kolegija bus vertinama ir akredituojama. Tai labai svarbus įvykis ir kolegijos akademinei bendruomenei, ir visuomenei, ir socialiniams partneriams.

Projektas „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulini-mas“ fi nansuojamas ES 2007-2013 m. laikotarpio struktūrinės

paramos lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų prog-ramos antrojo prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę Nr.

VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“.

Dėmesys kokybei – kolegijos sėkmės raktas

Užsk.Nr. 308536

15min • 2013 m. birželio 14 d. Visuomenė | 13

�� -�� !�� -� �� !� �� "#�� $�� -�� %�� &�� $� � �� "

Pirma,'��(��)� � !)� �� *+,, �" �� . �" �� -�$ �� $�� $��(��-�� ! �� !�� !�� ! �� ! �� -��" / �� '�� (��)� � !)� �� -�� (�� ! � �� ! �� !�� 0�� $�� $ �� 1 ��-��$2�� $3"

�� 1�� $�� 1��-� � � �� 1 ��-��$"Teismo sprendimas nevykdomas jau

��4 �� !�� !"

Antra�*+,*�" ��5� ��$� �� )� ��'��(��)� � !)� ��*+,,�"�� .� �� -�� (�� ! �� -� � ! �� ! �� $�� 1� �� -�� "

�� )� �� 1�� $'�� (��)� -� !)� �� $6� �� -� �� !� �� $ � �� 1�� $ �� $ �� -�� (�� ! � �� ! �� ! �� -�� Lietuvos Respublikos Konstitucijos pa-taisos.

�� 1�� " )� ��

��1��8 �� -�%�� "

�� !��-�� )� �-�� 1�� $"

)� � �� 1 �� $ �� 1 �� !�� !� �� -�� "

Ketvirta� �� $ �� & �� %� �� -��%�� !� ��%�� !ir �� -riu" )�� &�� 6 � �� 1�� !�� -�� $�� !�� !�� -�� ! �� 6 �� & �� !�� "

)� � �� 1�� $�� 1�� !�� -�� !� �� -�� "

Penkta, �� -�� !�� 8 � �� $$� �� !�� %� �� "

�� -�� )�� ar riboti Tautos suvereniteto, savintis �� -�� 6 �� 1�� '��(��)� � !)� ��*+,,�"�� .�"�� -�� )� ��*+,,�"�� ,+�" �� -�� 8 �� % �� % �� !�� ! � �� -�� "

)� � � ��!��6

9��

� ��%� �� !�� :

mokyklėlėmis, pradedant „Yamaha“ nuo pusės metukų ir dar velniai žino kuo. Prie-žiūros tarsi netrūksta, tačiau šalia nėra ma-mos ar močiutės, su kuriomis vaikas galėtų megzti tvarų ryšį. Jis to daryti neišmoksta. Todėl dabar vaikai turi daug bičiulių, tačiau to tikro draugo taip ir neranda. Viskas slys-ta paviršiumi – daug atrakcijų, tačiau jokio tikrumo“, – svarstė V.Čioraitienė.

Psichoterapeutė, Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro vadovė Roma Ju-sienė pritarė kolegės įžvalgoms – jaunimo narcisizmas formuojamas dar ankstyvoje vaikystėje, nes vaikai auga smarkiai į pa-siekimus orientuotose šeimose.

„Tai vadinama ankstyvuoju traumavimu. Pavyzdžiui, tėvai dėl kokių nors priežasčių neleidžia vaikams išreikšti tikrųjų jausmų: „Neverk, nes tavo ašaros parodys, kad esu bloga mama. Geriau šypsokis, būk geras, nerodyk pykčio.“ Blogai, kai tėvai paper-ka vaikus: „Aš tau nupirksiu tai, bet tu turi būti toks ir anoks.“ Tokiu būdu paneigiami tikrieji vaiko norai. Užaugę tokie žmonės neatsižvelgia į kitų žmonių poreikius ir jausmus, nes anksčiau nesulaukė dėmesio saviškiams“, – įsitikinusi R.Jusienė.

Ji neabejoja, kad pagyromis vaikų nesu-gadinsime: „Neįmanoma pergirti vaiko, jei tai daroma adekvačiai. Bėda ta, kad vai-kas nesulaukia reakcijos, kai jis pasielgia netinkamai.“

Slepia jausmus, nes bijo būti atstumtiR.Jusienė atkreipė dėmesį, kad nėra objek-tyvių nuoseklių sociologinių tyrimų, ga-linčių konkrečiai apibrėžti kartų skirtu-mus: „Kad galėtume lyginti dabartinę ir ankstesnę kartą, reikėjo prieš 30 metų

atlikti analogišką tyrimą tomis pačiomis metodikomis.“

Tačiau ji sutiko, kad galima ieškoti tam tikrų labiau dabartinei kartai būdingų bruožų.

„Žiniasklaida, vartojimo skatinimas ir socialinė aplinka ugdo narcisistinius bruo-žus: visai nesvarbu, kaip jautiesi, kokie yra tavo tikrieji troškimai ir poreikiai, svarbiausia, kad atrodytum priimtinas,

tinkamas, save įtvirtinantis. Žmonės skati-nami galvoti apie savęs pateikimą, išvaizdą ir įvaizdį, o ne apie savo tikrąjį vidinį aš. Iš baimės būti atstumti nustojame rodyti savo tikruosius išgyvenimus – todėl mūsų bendravimas tampa paviršutiniškas, ne-nuoširdus“, – dėstė pašnekovė.

Konkurencija ir nesaugumasVisi turime įgimtą norą siekti pranašumo. Tačiau priemonės, kuriomis siekiame tai padaryti, atspindi, kaip išugdytas mūsų socialumo jausmas.

„Turėtume žinoti, kad esame ne tik mes, bet ir kiti žmonės, su kuriais galime ben-dradarbiauti, padėti vieni kitiems. Tačiau žmogaus socialumo jausmas paminamas, kai jam kartojama: „Niekuo nepasitikėk“, „Kovok už save“, „Lipk per galvas“. Vaikų lepinimas – vienas iš rizikos veiksnių nar-cisistiniam asmenybės sutrikimui atsiras-ti, nes vaikui ima atrodyti, kad jo poreikiai svarbesni už visų kitų“, – aiškino Psicholo-ginių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro vadovė.

Iš kasdienės darbo su studentais prak-tikos psichoterapeutė pastebėjo, kad jiems labai svarbu demonstruoti savo pranašumą.

„Jie bando sukritikuoti kitus, pabrėžda-mi jų silpnąsias puses ir išaukštindami savo stipriąsias. Šiuos bruožus skatina nuožmi konkurencinė aplinka – jaunimas jaučia-si nesaugus ir neužtikrintas dėl ateities, todėl ieško būdų, kaip save įtvirtinti“, – abibendrino R.Jusienė ir atkreipė dėme-sį, kad jaunų žmonių, ypač paauglių, el-gesys tėra sutirštintas, smarkiai išreikštas visuomenėje vykstančių socialinių poky-čių atspindys.

Psichologė

V.Čioraitienė teigia,

kad dabar vaikai

turi daug bičiulių,

tačiau tikro draugo

taip ir neranda, jų

gyvenimai slysta

paviršiumi.

I.Gelūno nuotr.

Užsk.Nr. 308596

15min • 2013 m. birželio 14 d.14 | Pasaulis

Gdynėje, kuri tuoj po Pirmojo pasaulinio karo iš žvejų kaimo virto uostu, nereikia rengti jokių apklausų, kad sužinotum, kas yra populiariausias uostamiesčio žmogus. Ketvirtą kadenciją miestui vadovaujantis prezidentas Wojciechas Bogusławas Szczurekas čia – be konkurencijos jau 15 metų.

Virginijus Savukynas, Rimvydas ValatkaSpecialiai „15 min“ iš Gdynės

1998 metais pirmąkart išrinktas Gdynės vadovu nepartinis 50 metų teisės dakta-ras ir trijų sūnų tėvas W.Szczurekas prieš pustrečių metų vykusius tiesioginius uos-tamiesčio prezidento (Lenkijoje visi didžių-jų miestų merai vadinami prezidentais) rinkimus laimėjo daugiau nei įtikinamai –87 proc. balsų.

– Kokia yra W.Szczureko paslaptis, kodėl juo taip beatodairiškai pasitiki gdyniečiai? –nuo tokio klausimo pradedame pokalbį su W.Szczureku.

– Nežinau. Nors iš tikrųjų tai paprasta –reikia mėgti tai, ką darai. Reikia mylėti žmo-nes. Gdynė – išskirtinė vieta. Gdyniečiai didžiuojasi čia gyvendami. Jie suvokia gy-venantys moderniame mieste, turi dide-lių lūkesčių ir reikalauja, kad mes sunkiai dirbtume.

Miestiečiai iš mūsų laukia idėjų – mes nesikreipiame į juos klausdami, ką turime daryti, bet siūlome patys, nes lyderiai pri-valo turėti idėjų.

Turime įvairių struktūrų ir būdų pasiekti, kad žmonės galėtų dalyvauti sprendžiant tiek viso miesto problemas, tiek savo gat-vės. Juk labai dažnai maža gatvelė ar skve-ras žmogui yra svarbiau negu didelės inves-ticijos kitame miesto gale.

Turime aukšto lygio mokyklų, gimnazi-jų ir licėjų – pagal tai esame Lenkijos mies-tų pirmajame trejete, o tai yra milžiniškas nuopelnas tų žmonių, kurie šią ugdymo sistemą sukūrė.

Gdynės senjorams statome kompleksą, kuriame jie galės aktyviai leisti laiką, lan-kyti Trečiojo amžiaus universitetą, Akty-vaus senjoro centrą. Mums svarbu, kad šie žmonės jaustųsi reikalingi. Taip pat esame miestas, kuris seniai vykdo palankią poli-tiką neįgaliems žmonėms.

Jeigu norime būti šiuolaikiški, turime būti jautrūs. Šių metų pradžioje patekome tarp 7 Europos miestų ir esame vienintelis miestas iš Vidurio ir Rytų Europos, kurį Europos Komisija apdovanojo už politiką rūpinantis negalią turinčiais žmonėmis. Man tai svarbu.

Esame sukūrę ir modernią socialinės pa-ramos sistemą, ir šiuolaikišką paramos vers-lui sistemą. Manau, kad tai ir yra mūsų sėk-mės paslaptis.

– Bet tai ir net dar daugiau nei Gdynė turi daugybė kitų miestų, bet miesto meras vis tiek taip ilgai neišsilaiko poste. Ar jūsų pa-slaptis ta, kad esate tikras gdynietis?

– Mano senelis atvažiavo į Gdynę su vie-nais marškiniais. Kai kilo karas, jis buvo įmonės savininkas, jam dirbo 150 žmonių. Bet tokių istorijų čia daug.

Tarpukariu čia atvyko ir lenkų iš Vilniaus krašto, ir ne tik lenkų. Manau, kad Gdy-nė ypatinga ir tuo, kad ji visada buvo atvi-ra, daugiakultūrė. Kontaktai visada buvo mezgami per jūrą, žmonės čia galėjo su-rasti darbą, o tai ne vienam atrodė svajo-nių išsipildymas. Juk iš čia galima buvo ir laivais išplaukti.

Gdynė ir naujoviška, ir labai dinamiška. Čia turime aukščiausią gyvenimo koky-bę šalyje. Lenkijoje kas dvejus metus vyk-domi tyrimai „Visuomenės diagnozė“. Tai štai – kategorijoje „Geriausiai vertinami miestai, kur patogiausia gyventi“ nurodoma Gdynė. Kaip atviras miestas, užtikrinantis aukščiausią gyvenimo kokybę. Tai man yra modernaus miesto sinonimas.

– Kas jums yra modernumas?– Šiais laikais modernumas nėra dide-

li fabrikai, automobilių gamyklos, apskri-tai pramonė. Tai – naujoviškos plėtros, sti-praus ūkio, kuris turi aiškias veiklos kryptis, suderinamumas.

Pagrindinė miesto veiklos kryptis tebė-ra uostas, taip pat ir žvejyba, dabar suma-žėjusi. Tačiau neseniai atidarėme mokslo ir technologijų parką. Jis yra didžiausias Lenkijoje. Jame įsikurs per 300 įmonių. Dauguma jau žinomos, jos kurs naujas

darbo vietas, įgyvendins itin modernius projektus.

– Vis dėlto sutikite, kad to per maža, jog po trijų kadencijų valdžioje į ketvirtąją gali-ma būtų įžengti su 87 proc. miestiečių pasi-tikėjimo mandatu. Kaip jums tai pavyksta?

– Tai mane labai džiugina, bet niekas aklai mumis nepasitiki. Gdyniečiai labai reiklūs. Tik jie jaučia, kad viską darome kartu, o tai yra kitaip negu daugumoje Lenkijos miestų.

Kai einu pasivaikščioti ir kas nors mane užkalbina, mes diskutuojame. Žmogus turi kokį nors pasiūlymą. Todėl vartojame tokią, sakyčiau, specifi nę kalbą: o gal mes pada-rytume tai? Niekas nesako – padarykite jūs, viską darome kartu. Todėl visi čia jaučiasi miesto šeimininkai. Tai irgi yra didelis šio miesto privalumas ir išskirtinumas.

– Kiek valandų dirba Gdynės prezidentas?– Nemažai. Bet yra toks posakis – daryk

tai, ką mėgsti, ir nereikės dirbti. Tai teisin-gas posakis, aš ateinu į darbą savo malonu-mui. Iš tikrųjų labai mėgstu savo darbą, tai – geras darbas.

– Vroclavas ambicingas, Gdanskas vadina-mas laisvės miestu, o kas yra Gdynė?

– Naujovių miestas. Naujoviškumą įgi-jęs su genais. Turime nuotrauką, kuri 1920 metais buvo žurnalo „National Geographic“ viršelis, su sarkastišku prierašu: „Čia len-kai nusprendė pastatyti savo Niujorką.“ Tai buvo 1920 metai. Bet jau po 6 metų Gdynė gavo miesto teises, o po 13 metų Gdynės uos-tas buvo didžiausias Baltijos jūros uostas.

Dauguma miestų auga su ištisomis žmo-nių kartomis, o Gdynės pokyčių dinami-ka gali būti palyginta nebent su didžiųjų JAV miestų, kurie iškilo staigiai, istorija. Tai lėmė, kad daugybė miesto elementų išlaikė pasaulinį lygį.

Geriausi ne tik Lenkijos, bet ir Europos architektai projektavo šį miestą. Bet nerei-kia pamiršti, kad tuo metu Lenkija buvo labai neturtingas kraštas, vos atgavęs Ne-priklausomybę, tad tų laikų negalime ide-alizuoti. O Gdynė buvo tas miestas, į kurį žmonės atvažiuodavo ieškoti darbo ir jį čia rasdavo. Tai iš esmės būdinga emigrantų traukos centrams.

– Nepriklausote jokiai partijai. Kodėl?– Nes myliu šį miestą. Ir Lenkijoje daug

kas manęs to paties klausia ir netiki, bet aš esu savivaldoje nuo 1990 metų. Mačiau vi-sas partijas valdžioje, mačiau tai, kas lydi valdžias. Mes eidami į rinkimus vadovau-jamės tokiu šūkiu, kuris tarsi oponuoja vi-soms partijoms: „Mūsų partija yra Gdynė!“

Norėčiau pabrėžti, kad renkant Seimą

gdyniečių balsai tarp partijų pasiskirsto panašiai, kaip ir bet kuriame kitame mies-te. Bet per savivaldos rinkimus tai atrodo visiškai kitaip. Miesto taryboje, kurioje yra 28 vietos, pagrindinės šalies partijos iš viso gavo tik 7 mandatus. Visi kiti – mūsų. Mūsų sambūris yra sukurtas darbui mieste.

Aš neatėjau taip, kaip kiti ateina į politi-ką – kai kas nors pavyksta, žmogus paten-ka į Seimą, tampa ministru. Manęs toks karjeros takelis nedomina. Jeigu norėčiau tokios karjeros, tai turbūt būčiau kokios nors partijos veikėjas. Bet mane domina miestas. Nes tai, ką mes sukūrėme Gdynėje, yra vietinė partija. Turime žmonių sambū-rį – juk nedirbu čia vienas, administracija – artimi bendraminčiai. Kitose institucijose taip pat yra žmonių, su kuriais dirbame ne vienerius metus.

– Jums svetima bet kuri ideologija?– Žinoma, ne. Paradoksalu, bet mes esa-

me tarp Piliečių platformos (valdančioji liberali partija) ir „Teisės ir teisingumo“ partijos (opozicinė konservatyvi partija). Vieni esame liberalai, kitiems artimesnis konservatizmas. Su manimi dirba žmonės, su kuriais mane sieja bendros idėjos.

Tai nėra žmonės, kuriuos pasirenku pats, bet visiems jiems rūpi miestas. Šie žmonės į mano aplinką patenka iš nevalstybinių organizacijų, mes pritraukiame visus, kai tik jie savo darbais įrodo, kad sugeba ką nors padaryti.

Kas ketverius metus pakviečiame nau-jų bendradarbių, nes miestas juk keičiasi. Mūsų veiklos tęstinumas yra specifi nis. Kai darbą čia pradėjome 1990 metais, tarybo-je buvo 50 narių. Mūsų Piliečių komitetas

Gdynės svajotojo paslaptis

1515miminn •• 20201313 m. bib rželio 14 d.

Penkiolika metų uostamiestį valdantis Wojciechas Szczurekas sako, jog svarbiausia mylėti žmones ir turėti idėjų

W.Szczurekas:

„Miestiečiai iš mūsų laukia idėjų – mes nesikreipiame į juos klausdami, ką turime daryti.“

„Lydėjau delegaciją iš Lietuvos

į restoraną susitikti su prezidentu

W.Szczureku, kuris atėjo anksčiau,

ir staiga matome, kaip prie

ant suolelio sėdinčio Gdynės

prezidento rikiuojasi miestiečių eilė.

Prezidentas įsitraukia į diskusiją ir

čia pat aiškindamas pradeda kažką

braižyti ant laikraščio“, – prisiminė

buvęs trakietis, Lietuvos garbės

konsulo sekretorius Januszas

Dziugiewiczius.

1924 m. Lenkija, kurios kroviniai ėjo

per laisvąjį miestą Gdanską, norėdama

atsikratyti priklausomybės nuo

Vokietijos, ėmė statyti uostą Gdynės

žvejų kaime, kuriame gyveno

1500 žmonių.

Uostą projektavo architektas

Eugeniuszas Kwiatkowskis –

tas pats, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį

karą projektavo Alytaus tiltą per

Nemuną. Jau 1934 m. Gdynė tapo vienu

svarbiausių Rytų Europos uostų.

1939 m. Vokietijai okupavus Lenkiją,

Gdynėje gyveno jau 120 tūkst. žmonių.

Dabar Gdynėje gyvena 273,7 tūkst.

žmonių.

Įspūdis

Sparti plėtra

15min • 2013 m. birželio 14 d. Pasaulis | 15

iš 50 mandatų turėjo 47. Iš tų laikų mūsų liko keturi. Bet manau, kad minties tęsti-numas ir suvokimas, kad miestas yra cen-trinė ašis, išliko. Ir tai sukuria specifi nę val-dymo schemą.

– Vroclavas ir Gdynė kažkuo panašūs. Vro-clavo prezidentas Rafalas Dutkiewiczius taip pat nepriklauso jokiai partijai, bet jį renka taip pat gerai, kaip ir jus. Taigi dar sykį grįž-tame prie to paties – kokia tokių miesto va-dovų, kaip jūs, paslaptis?

– Populiarumas yra svarbus, bet mūsų darbe – ne pats svarbiausias. Mus su Rafalu sieja panaši miesto fi losofi ja. Paradoksalu, bet ir panašus miestų mikroklimatas. Vro-clavas irgi yra atviras miestas, tik ieškantis kitų to atvirumo šaltinių. Mums tai – jūra. Kontaktai su pasauliu visada lydėjo Gdynę. Šis elementas lėmė jautrumą ir toleranciją.

Vroclavas po karo kūrė naują miesto ta-patybę, integravo senosios Lenkijos pilie-čius iš jos pakraščių. Manau, kad šiuose dviejuose miestuose labai svarbu tai, jog turime vertybių, kylančių iš atvirumo, to-lerancijos, iš suvokimo, kad esame dides-nės bendruomenės dalis. Gerbiame kitoniš-kumą. Tai lemia, kad tokiuose miestuose

geriau vystoma ir kultūra, ir verslas. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Jei pasižiūrėtumėte į svarbiausių kultū-ros įvykių Europoje žemėlapį, ten visada rasite vietų, kuriose vyksta kas nors gero ir versle. Vadinasi, viena veikia kitą. Tai tie-sus kelias, kad būtume atviresni ir kitose srityse – steigdami įmones, bendraudami su pasauliu. Kultūra tampa tam tikru šiuo-laikiškumo simboliu.

– Lietuvoje būna taip – arba verslas, arba kultūra. O jūs pabrėžiate kultūros ir verslo ryšį. Vadinasi, verslas yra savivaldos part-neris ir kultūros srityje?

– Tai svarbu, bet nėra svarbiausia. Len-kijoje daug metų dominavo požiūris, kad santykiai tarp verslo, kultūros ir savivaldos yra tokie – mes kuriame kultūrą, verslas duoda pinigų ir kas nors pavyksta. Šiandien verslo vaidmuo, kaip kultūros mecenato, yra svarbus, bet nenorėčiau jo pervertinti.

Taip, ūkio plėtra yra visko pagrindas. Ne-bus įmonių, nebus darbo, kris gyvenimo kokybė. Tačiau noriu pabrėžti kitką – kul-tūra tampa magnetu ir simboliu.

Štai knyga (paima nuo stalo – aut.) „Polskie symbole” („Lenkijos simboliai”), kurioje –

100 svarbiausių Lenkijos įvykių, žmonių ir statinių. Tai tarsi Lenkija mažoje tabletėje. Kaip jūs manote, kas šioje knygoje atsto-vauja Gdynei? Ne, tai ne uostas, ne spor-tas, ne investicijos. Tai – didžiausias Euro-pos operos festivalis!

Jeigu Londone kas nors žino Gdynę, tai tik dėl šio projekto. Išgirdęs tokią infor-maciją žmogus pagalvos – jeigu jie tokio-je vietoje sugeba tai padaryti, jeigu ten atvyksta tie, kurie nori tokios muzikos klausytis, vadinasi, tai turėtų būti įdomi vieta ir gyventi.

Dalyvavau dešimtyse pokalbių su di-džiojo verslo atstovais, kurie ieško vietų investuoti. Labai dažnai klausiama ne to, ar duosime jiems mokestinių lengvatų, ar kelią nutiesime, – kaip prieš 20 metų. Dabar verslininkai klausia, ar mieste saugu, kokia švietimo būklė, kultūros renginių pasiūla, laisvalaikio leidimo formos?

Iš pradžių mane tai stebino. Tačiau vers-lo žmonės tai aiškina paprastai – įkūrę savo įmonę jie norės pritraukti specialistų, kurie čia gyvens, todėl reikia, kad jie to gyvenimo nevertintų kaip tremties, norėtų čia įsikurti. Jeigu norime į įmonę pritraukti išsilavinusį, gabų, jauną žmogų iš pamario ir Lenkijos, čia turi būti vieta, kur jie turės puikias są-lygas gyventi, veiklos po darbo, o jų vaikai lankys geras mokyklas.

– Be šiuolaikiškumo, tolerancijos, kas ski-ria Gdynės miestietį nuo kitų lenkų?

– Šypsenos. Įvažiuojant į Gdynę yra ribo-ženkliai, ant kurių parašyta: „Nusišypsok, esi Gdynėje.“

– Lietuvoje sakoma: valdžia be pinigų – prasta valdžia. O kaip Gdynėje? Turite daug pinigų?

– Turime daug, nors norėtume turėti dar daugiau. Kasmet tų pinigų yra dau-giau. Prieš 14 metų, kai pirmą kartą ren-giau miesto biudžetą, jis siekė tik 340 mln. zlotų. Dabar tai – 1,2 mlrd. zlotų. Tai dide-lis skirtumas.

Tačiau savivaldai šiuo metu nėra lengva. Problemos dėl švietimo sistemos, sociali-nės paramos. Kainuoja brangiai ir ne visa-da efektyvu. Bet iš esmės Lenkijos miestai išgyvena labai gerus laikus. Šansų išnaudo-jimas yra šios kartos savybė. Ne kiekviena karta tokių šansų turi, o mes gavome, todėl turime juos išnaudoti.

– Jums penkiasdešimt. Ar dar svajojate? – Aš kiekvieną dieną svajoju. Tai savo-

tiškas menas. Nebegaliu ramiai eiti gatve. Viską, ką matau, norisi pakeisti. Žinoma, pagal galimybes, kurios neretai priklauso nuo fi nansų. Bet aš jau nemoku vaikščioti gatvėmis ir nesvajoti. Miesto prezidento darbo privalumas yra tas, kad jo svajonės gali būti realizuotos.

Kartais būdamas kavinėje ant servetėlės ką nors piešiu, o po kurio laiko tai tampa realybe. Arba sėdime su bičiuliais, kalba-mės ir drauge svajojame. Mūsų svajonės yra bendros, o paskui padarome viską, kad jos taptų tikrove. Žinoma, ne viskas pavyksta – kaip visur. Bet tokių svajonių, kurios keistų Gdynę, yra daugybė.

– Sakote, kad Gdynė yra miestas iš jūros ir svajonių. Kodėl?

– Na, taip sakoma, net tokia knyga yra: „Gdynė – miestas iš jūros ir svajonių“. Gal tai skamba kiek infantiliai, bet svajonės yra kaip nuolatinis nesotumo pojūtis – norime daugiau, geriau, greičiau.

Neretai užmerkę akis bandome įsivaiz-duoti, kaip šis miestas atrodys po 20–30 metų, ar esame teisingame kelyje. Žinome, kad supratimas, kokia neįprasta šio miesto istorija, kaip ją keitė mūsų tėvai ir seneliai, taip pat lemia, jog mūsų kartelė užkelta aukštai. Mes negalime būti blogesni, turi-me palikti savo pėdsaką žemėje, jeigu tais laikais tokiu tempu buvo sukurti tokie neį-prasti dalykai. Juk Gdynė iš nieko paversta didžiausiu Baltijos jūros uostu.

Šiandien esu šio miesto prezidentas. Tai mobilizuoja. Mes dirbame, bet tik tuomet, kai jaučiame bendrumą, galime kalnus nu-versti. O jei miestiečiai tai dar ir vertina, šita mašina iš tikrųjų juda pirmyn.


Gdynė labai greitai buvo

sukurta iš nieko iki didžiausio

Baltijos jūros uosto.

123rf.com nuotr

Prieš kelias dienas lenkiškas

„Newsweek“ W.Szczureką paskelbė

Lenkijos miestų prezidentų reitingo

nugalėtoju. Vertinta ne tik miestų

ekonomika (valdžios investicijos,

investicijų pritraukimas, verslo

klimatas), bet ir kultūra, švietimas,

sveikata, bendruomeniškumas.

Geriausias LenkijojeW.Szczurekas (nuotraukoje su

žmona Barbara) be konkurencijos

populiariausias Gdynės žmogus.

trojmiasto.pl nuotr.

15min • 2013 m. birželio 14 d.16 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitė[email protected]

Netikėta vyro liga, dirbtinis apvaisinimas, gerokai per ankstyvas dvynių atėjimas į šį pasaulį ir galiausiai aktyvi pagalba kraujo ligomis sergantiems žmonėms – taip Ieva Drėgvienė gyvena pastarąjį penkmetį. Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė I.Drėgvienė nori vi-suomenei atverti akis: kraujo ligos – dar ne mirties nuosprendis.

Su kraujo vėžiu ji susidūrė beveik prieš penkerius metus. Susirgo ne pati – liga smo-gė I.Drėgvienės vyrui Kęstučiui. Anuomet šeimą neseniai sukūrusiems sutuoktiniams buvo po 29-erius metus.

„Ant viso Kęstučio kūno atsirado mė-lynių. Nieko blogo neįtarėme, tačiau po-liklinikoje, atlikus kraujo tyrimus, išgir-dome, kad vyras greičiausiai serga kraujo liga. Iškart gavome siuntimą į Santariškes pas hematologus“, – įvykių pradžią prisi-minė I.Drėgvienė.

Diagnozė buvo negailestinga – lėtinė mieloleukemija. Tai kraujo vėžio forma, kai atsiradusios piktybinės ląstelės besi-daugindamos pamažu užgožia normalią kraujodarą.

Medikų pastangos ėjo perniekLėtinė mieloleukemija gydoma tabletėmis. „Iš šalies pacientai atrodo visiškai svei-ki. Pamatęs gatvėje net neįtartum, kad žmogus serga kraujo vėžiu“, – pažymė-jo I.Drėgvienė. K.Drėgvai buvo nustatyta pažengusi – antra ligos stadija. Vyras gavo modernų gydymą – pirmos kartos tirozi-no kinazės inhibitoriais. Tačiau medikų pastangos kontroliuoti ligą buvo bevaisės: ji nesitraukė, o Kęstutis buvo ruošiamas kaulų čiulpų transplantacijai.

„Deja, likus porai savaičių iki numaty-tos transplantacijos vyras atkrito: įvyko vadinamoji blastinė krizė – nekontroliuo-jamas ligos paūmėjimas, kurio metu kaulų čiulpų transplantacijos atlikti negalima. Kad būtų pasiekta ligos remisija, pradė-tas gydymas chemoterapija“, – pasakojo I.Drėgvienė.

Užšaldė vyro spermatozoidusKaulų čiulpų transplantacija Kęstučiui at-likta prieš ketverius metus – gegužės 15-ąją, praėjus maždaug pusmečiui nuo diagno-zės, paskelbtos spalį.

Jaunas vyras visomis jėgomis kabinosi į gyvenimą. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl dvy-nių, kurių tuo metu laukėsi Ieva.

„Po diagnozės konsultacijoje išgirdo-me, kad gydymas gali pakenkti vyro vai-singumui. Visada svajojome apie gausią šeimą, žinojau, kad noriu susilaukti vai-kų su šiuo vyru, tačiau vis atidėliojome.

Įsuko greitas gyvenimo tempas – buvome užsiėmę ir susireikšminę darboholikai. Ta-čiau tuo metu, kai žemė slysta iš po kojų, supranti, kad visa tai niekai palyginti su tuo, kas vyksta. Liga privertė sustoti ir su-vokti – arba dabar, arba niekada“, – atvi-ravo I.Drėgvienė.

Iš visų jėgų –

I.Drėgvienė:

„Gydytojas turi rūpintis liga ir stebėti paciento būklę, o ne jį guosti.“

Sunki vyro

Kęstučio liga

paskatino I.Drėgvienę

padėti tiems, kurie dar

tik išgirdo grėsmingą

diagnozę.

Asmeninio archyvo

nuotr.

„Kraujo ligų formos labai skirtingos –

vienos lėtinės, kitos ūminės. Yra kelios

dešimtys skirtingų piktybinių kraujo ligų

variantų, be to, kiekvienos ligos formos

genetinis kodas yra skirtingas.

Dėl kraujo vėžio heterogeniškumo

jo gydymas irgi labai įvairus: vienus

pacientus reikia gydyti nedidelėmis

chemoterapijos dozėmis, kitus –

labai intensyvia chemoterapija,

vienais atvejais atliekamos kaulų

čiulpų transplantacijos (2012 metais

Santariškių klinikose atliktos 185 tokios

operacijos), kitais atvejais reikia taikinių

terapijos arba imunoterapijos.

Modernus gydymas pirmos kartos

taikinių terapijos ir imunoterapijos

vaistais prieinamas visiems Lietuvos

pacientams. Mokslininkai jau yra atradę

ir dar pažangesnių gydymo metodų,

tačiau vėlesnės nei antros kartos

taikinių gydymas Lietuvoje prieinamas

tik daliai pacientų tam tikroje ligos

stadijoje.“

Gydymas įvairus

Laimonas Griškevičius, hematologas:

BFL nuotr.


Sutuoktiniai kreipėsi į vaisingumo klini-ką, kurioje buvo užšaldyti Kęstučio sper-matozoidai. „Vasarį man buvo atliktas dirb-tinis apvaisinimas. Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau, kai vyras buvo gydomas chemo-terapija“, – pasakojo I.Drėgvienė.

Vaikai gimė per ankstiKai atrodė, kad gyvenimas jau stoja į vė-žes, Kęstutis patyrė antrą blastinę krizę. Nuo transplantacijos nebuvo praėję nė 100 dienų.

„Vyro sveikata buvo kritinė – prasidė-jo transplantato kova prieš šeimininką, kai donoro kraujotaka visą ligonio orga-nizmą puola kaip svetimkūnį. Išbėrė visą kūną, Kęstutis vėmė, viduriavo, per dvi savaites neteko 20 kg ir svėrė apie 60 kg. Tai buvo vaikščiojimas peilio ašmeni-mis“, – juodžiausias akimirkas prisiminė pašnekovė.

Įtampos ir rūpesčių slegiama moteris dvynių susilaukė daug anksčiau, nei pla-nuota. Berniukai gimė vos 26 savaičių.

„Juozapas gimė su 3–4 stadijos smegenų kraujosrūvomis, todėl jam grėsė cerebrinis paralyžius. Motiejui atlikta akyčių opera-cija. Problemų buvo daug, bet jos įveikia-mos. Vienu metu ir mes, ir vaikai gyve-nome Santariškėse, tačiau jaučiausi labai laiminga, nes turėjau tris vyrus“, – dvasios stiprybę demonstravo moteris.

Sveikata | 17

Šilti vasaros vakarai sunkiai įsivaizduoja-mi be vaišių po atviru dangumi. Nors lie-tuviai tradiciškai pirmenybę vis dar ati-duoda šašlykams, vis dažniau ant kepsni-nės čirška ir kiti gardūs patiekalai – mė-sos vėrinukai, žuvis, daržovės ar sūris. Kad kiekvienas rastų, kuo pasimėgauti, „Maxi-ma“ pristato visą rinkinį gurmaniškų nau-jovių, skirtų iškyloms po atviru dangumi.

Dar net neatėjus savaitgaliui dažna šei-ma ima kurti savaitgalio iškylos meniu. Ir nors dalis tautiečių mėsą kepimui kepsni-nėje mėgsta ruošti patys, tačiau daugelis – taupydami laiką ir pasitikėdami patyrusių meistrų ištobulintais receptais – marinuo-ta mėsa apsirūpina parduotuvėje. „Per dau-gelį metų mūsų gamybos meistrai ištobu-lino mėsos marinavimo receptus, užsitikri-nome aukštą šviežios mėsos kokybę ir taip pelnėme aukštą įvertinimą. Tad iškylautojai vis dažniau renkasi „Maxima“ mėsos meis-trų paruoštus mėsos gaminius, nei namuose mėsą marinuoja patys“, – teigia Aidas Pole-ninas, MAXIMA LT, UAB, Maisto gamybos departamento direktorius.

Pirmenybė – šašlykamsKaip teigia prekybos tinklo „Maxima“ at-

stovai, dažniausiai lietuviai perka marinuo-tus kiaulienos šašlykus, tačiau pirkėjai tam-pa vis reiklesni, ieškantys naujovių, tad jiems kasmet pateikiamas vis platesnis kepimui pa-ruoštų gaminių asortimentas.

Pirkėjai nuo seno yra pamėgę ne tik šaš-lykus, bet ir dešreles, skirtas kepimui ant gro-telių – jų galima rasti pačių įvairiausių: ir su

švelnesniais, ir su aštresniais prieskoniai, il-gų ir plonyčių arba storesnių. Šiuos gaminius itin paprasta iškepti, o mėgsta juos ir maži, ir dideli. Taip pat populiari ir marinuota viš-tiena, kuri itin greitai iškepa ir ypač tinkama mėgstantiems lengvesnius mėsos patiekalus.

Naujovės sudomins net išrankiausius„Pastebime, kad į maisto gaminimo kul-

tūrą Lietuvoje skverbiasi ir naujos kūrybiš-

kos idėjos. Daugelis mūsų klientų neapsiribo-ja tik tradiciniais šašlykais, bet mielai išbando ir įmantresnius kepti ant grotelių skirtus pa-tiekalus. Dažnai iškyloje šalia šašlykų jau ke-pami ir kebabai, svetur populiarūs didkeps-niai, sūris“, – pastebi A. Poleninas.

Šiais metais „Maximos“ marinuotai mė-sai skirtose vitrinose pirkėjai gali rasti ir iš-bandyti ne vieną naujovę – pavyzdžiui, kiau-lės šonkaulių mėlynių marinate, kiaulienos sprandinės kalvadoso ir sviestiniame marina-te bei kitų netradicinių gaminių. Be pikantiš-kame ar švelniame marinate paruoštų šašly-kų, naminių dešrelių, galima įsigyti ir įvairaus skonio kebabų, marinuotos šoninės. Svarbu tai, kad mėsa į parduotuves ne tik pristato-ma vietos gamintojų, tačiau ir kasdien mari-nuojama bei iškart pateikiama vitrinose, to-dėl visada yra šviežia.

Neliks nuskriausti ir sūrio mėgėjai – jie ga-li rinktis ne vieną kepimui tinkamą sūrio rūšį.

Susipažinti su mėsos meistrų paruošto-mis sezono naujovėmis ir apsispręsti, ką įsi-gyti iškylai, galima iki par birželio 26 dienos – tą padarysite dalyvaudami „Meistro kokybės“ grilio gaminių degustacijose.

Kepti kepsninėje pradėkite tik tada, kai anglys pasidengs pilkai baltu pelenų sluoksniu. Prieš dedant pirmąją produktų porciją, groteles sutepkite augaliniu aliejumi ir stipriai įkaitinkite – tuomet mėsa neprilips.

Nepridėkite per daug produktų ant grotelių, nes jie iškeps nevienodai. Medinius iešmus bent 30 min. pamirkykite vandenyje prieš verdama ant jų produktus, kad neužsidegtų. Jeigu pamiršote, galus apvyniokite folija. Jei norite, kad patiekalas būtų aromatingesnis, vietoj medinių iešmų galite naudoti rozmarino šakeles.

Stenkitės nenaudoti per daug aliejaus, nes produktai varvės ir anglys gali vėl įsiliepsnoti, o tuomet patiekalas sudegs.

Jei spustelėjus kepamą mėsą ji įdumba, viduje ji dar neiškepusi, jei elastinga – viduje bus rausva, jei jos nebegalima įspausti, kepsnys bus gerai iškepęs.

Gardžios iškylų sezono naujienos

Šiltais vasaros savaitgaliais „Maxima“ tinkle nuperkama:

daugiau kaip 9 tonos šašlykų

550 kg dešrelių

daugiau kaip 200 kg marinuotos paukštienos.

Patarimai

Skaičiai

vasara

Iškylų ekspertas –

į gyvenimą Bendrijos „Kraujas“ savanoriai ir

vadinamieji ligos ambasadoriai nuo

medikų pečių nori nuridenti paciento

ugdymo, psichologinės ir socialinės

pagalbos naštą.

„Gydytojas turi rūpintis liga ir stebėti

paciento būklę, o ne jį guosti. Bendrijos

savanoriai yra tie žmonės, kuriems

galima rašyti laiškus, skambinti išlieti

savo nerimą“, – aiškino I.Drėgvienė.

Ji tikina, kad susirgus vyrui jiems

psichologų nereikėjo. Labiausiai reikėjo

žmogaus, kuris šį kelią jau būtų nuėjęs ir

galėtų papasakoti, ko tikėtis, kas laukia

rytoj ar poryt.

Siūlo pagalbą

BFL nuotr.

Valstybės malonė – po metųŽinia apie sūnus Kęstutį įkvėpė nenuleisti rankų, tačiau vyro sveikata prastėjo – ligai suvaldyti jam žūtbūt reikėjo antros kartos vaistų, kurie tuo metu Lietuvoje nebuvo kompensuojami. Vaistų mėnesio kursas kainuoja daugiau nei 10 tūkst. litų, juos vartoti reikia visą gyvenimą.

„Medikai ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į farmacinę kompaniją ir vaistą gavo kaip labdarą. Vaistai brangūs, bet labai efekty-vūs – per mėnesį buvo pasiekta visiška ligos remisija“, – džiaugėsi I.Drėgvienė.

Tačiau atsipalaiduoti nebuvo laiko – juk labdara nebūna begalinė. „Ėmėmės veiks-mų, kad valstybė pradėtų pirkti šiuos vais-tus, tačiau kelias buvo labai ilgas“, – atsidu-so bendrijos „Kraujas“ pirmininkė.

Santariškių klinikų medikai kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydami jų pa-cientui skirti vaistą iš retoms ligoms ir bū-klėms gydyti suplanuoto biudžeto. Atsa-kymas buvo neigiamas. Lygiai tokį patį atsakymą Kęstutis gavo ir iš Sveikatos ap-saugos ministerijos.

Tačiau institucijų požiūrį pakeitė pacien-tų organizacijų atkaklumas ir visuomenėje kilusi vieša diskusija. Praėjus metams nuo pirmo rašto, vaistai buvo skirti Kęstučiui, o nuo 2011 metų rudens valstybė galų gale nusprendė 100 proc. kompensuoti antros kartos vaistus pacientams, kuriems tai – vienintelis efektyvus gydymas.

„Šie vaistai gali išgydyti lėtinę mieloleu-kemiją. Šiandien mano vyras yra sveikas, darbingas ir naudingas visuomenei, neturi jokios neįgalumo grupės. Vaikai turi nuos-tabų tėtį, tėvai – sūnų, aš – vyrą“, – kalbėjo I.Drėgvienė.

15min • 2013 m. birželio 14 d.18 | Gyvenimas

Paulius Jurkevičius, Jurga JurkevičienėSpecialiai „15min“ iš Kambiano (Italija)

Šio žmogaus parašas puikuojasi ant lenktyninio automobilio sparno ir lėktuvo interjero. Futbolo stadiono hole ir ant slalomo slidžių. Ant kavos aparato ir biuro kėdės. Ant butelio mineralinio vandens. Paolo Pininfarina yra pasaulio menininkas, kuris daiktams suteikia formą.

Tiesa, jis pats savęs nevadina nei meninin-ku, nei dizaineriu. „Inžinierius“ – toks šio formos genijaus titulas.

Inžinierius buvo jo tėvas. Inžinierius buvo ir jo senelis. Nedidelio ūgio italas, kurio tikroji pavardė buvo Farina, praėju-sio šimtmečio pradžioje konstravo maši-nų kėbulus. „Pinin“ – mažiukas – taip Pa-olo senelį praminė automobilių pasaulis. Taip atsirado „Pininfarina“ – bendrovė, kurianti mašinas.

Trečiosios kartos Pininfarina atstovas Paolo kuria ne tik automobilius. Jo pieštu-kui paklūsta dideli ir maži namų apyvokos daiktai, didžiuliai interjerai, laivai, kom-piuteriai. Su legendiniu dizaineriu kalba-mės „Pininfarina“ būstinėje netoli Turino, Kambiano miestelyje.

– Užsienyje jūs tapatinamas su Italija ir itališkais automobiliais. Bet tai nėra teisin-ga nuomonė?

– „Pininfarina“ nuolat bendradarbiau-ja su įvairių šalių automobilių gaminto-jais. Anksčiau mes dirbome su „Honda“, „Peugeot“, „General Motors“, „Mitsubis-hi“, „Ford“, „Volvo“. Šiuo metu vykdome bendrus projektus su „Bollore“ (Prancūzi-ja), „Mahindra“ (Indija) ir BMW (Vokietija).

– O kaip Italija? Ši šalis anksčiau diktavo automobilių dizaino madas. Kaip dabar?

– Italijos dizainas buvo ir lieka svarbus atskaitos taškas šioje šalyje gaminamiems automobiliams. Čia, žinoma, turiu galvoje

ir sportinius automobilius, tarp jų, be abe-jo – „Ferrari“.

– Europoje automobilių parduodama vis mažiau. Ar ekonominė krizė turės pasekmių automobilių dizainui?

– Stiprus pardavimų mažėjimas nulėmė naujas tendencijas – būtinybę investuoti į naujus produktus. Ryškėja ir siekis kur-ti tokią ateities rinką, kuri išsiskirtų pa-trauklumu. Dizainas yra neatskiriama šio proceso dalis, formos paieškos tampa vis svarbesnės.

– Klausimas labai paprastas, bet svarbus kiekvienam automobilio vairuotojui: auto-mobiliai taps dailesni ar bjauresni?

– Ar bus dailesni? Sunku pasakyti... Kol kas aišku tik tiek, kad ateities mašinos bus įvairesnės ir funkcionalesnės.

– Ar krizė turėjo įtakos jūsų stiliui? – Be abejo, mūsų bendrovės dizaino ir

projektavimo veikla buvo kiek pertvarkyta. Automobilių dizaino sektoriuje dėmesį su-telkėme į prabangių automobilių segmentą („Ferrari“ ir kiti išskirtiniai automobiliai), kita vertus, pradėjome intensyviau dirbti su besivystančių šalių – Kinijos, Indijos –rinkomis. Kai kuriose pramoninio dizaino srityse veiklos mažiau, tačiau šį smukimą kompensavo nauji interjero ir architektū-ros projektai.

– Ar egzistuoja automobilių mada? For-mų, spalvų, aksesuarų tendencijos, pana-šiai kaip drabužių „pret-a-porter“ madoje?

– Taip, manau, kad yra tam tikrų para-lelių tarp drabužių ir automobilių mados tendencijų. Išskirtinius automobilius ga-lima vadinti „haute couture“ – aukštąja mada. Pastaruoju metu „fashion“ mados sektorius ir automobilių gamintojai vis dažniau bendradarbiauja. Be to, išskirčiau naujausią tendenciją, kuri buvo pastebima Milano baldų salone – įdomūs interjero ir autombilių dizaino sąlyčio taškai.

– Daugumos automobilių priekinė dalis, tarsi burtų lazdelei pamojus, tapo statme-na. Mada?

– Taip, mašinų „nosys“ gerokai paaukš-tėjo, šią tendenciją, manyčiau, lemia vis griežtėjančios tarptautinės normos, sie-kiančios susidūrimo atveju apsaugoti pėsčiuosius.

Inžinierius, sukūręs „Ferari“ veidąLegendinis dizaineris Paolo Pininfarina davė išskirtinį interviu savaitraščiui „15min“

RaRaašišiklklisis „CaCarbrbonongrgrafiafitte e didi VVisiscocontnti“i“..

Paolo Pininfarina save

vadina ne menininku

ar dizaineriu,

o inžinieriumi.

„Pininfarina“ nuotr.


– P i r -moji idėja

visada gims-ta ant popie-

riaus. Kompiute-riai reikalingi tam,

kad pagreitintų pro-jekto kūrimo procesą ir

išryškintų bendrą kuriamo automobilio vaizdą.

– Kuriant automobilį pasitaiko kritinių momentų? – Taip. Kritinis momentas galimas

tada, kai dviejų plokštumų projektas tampa erdviniu modeliu. Taip būdavo

visada. Netgi tais laikais, kai mano senelis, „Pininfarina“ steigėjas, kurdamas mašinos kėbulą, pradėdavo lankstyti metalo lakštus ant medinio kėbulo rėmo.

– Anksčiau „Pininfarina“ projektuoda-vo tik automobilius. Būtent jūs nusprendė-te žvelgti plačiau, imtis ir kitų pramoninio dizaino sričių. Koks buvo pirmasis jūsų ne automobilis projektas?

– Tai buvo „Pininfarina Extra“ slidžių modelis „Anzi Besson Pininfarina“ iš an-glies pluošto. Jis sukurtas 1988 metais.

– Jūs sukūrėte rašiklį „Carbongrafi te di Visconti“. Sukūrėte ir naująjį futbolo sta-dioną Turine. Sunkiau įprasminti mažus ar didelius daiktus?

– Iš tikrųjų darbo pobūdis šiais dviem atvejais – visiškai skirtingas, bet vienodai įdomus. Vertindamas savo paties pastarųjų metų patirtį, galėčiau tvirtinti, kad supro-jektuoti aplinką – interjerą ar eksterjerą –bent man yra sudėtingesnis darbas.

– Vilniui reikia šiuolaikiško nacionalinio stadiono. Tokio, kokį sukūrėte Turine. Ar imtųsi Paolo Pininfarina suprojektuoti sta-dioną Vilniui?

– Į šį klausimą atsakysiu klausimu: o ko-dėl gi ne?

– Atskleis-kite paslap-

tį: kuri auto-mobilio kėbulo

detalė jus labiau-siai įkvepia?– Kuriant automobilį

viskas yra svarbu. Tačiau manau, kad šoninis kėbu-

lo vaizdas (it. la fi ancata) yra būtent tai, kas geriausiai pertei-

kia dinamiškumą ir plokštumų harmoniją. Būtent tai atskleidžia

tam tikrus skirtumus.

– Kiek laiko užtrunka sukurti superau-tomobilio, tarkime, „Ferrari F 12 Berlinet-ta“ projektą?

– F 12 projektas buvo atliktas labai spar-čiai, mažiau nei per dvejus metus. Bet at-skleisti detalių nenorėčiau.

– Ar tikrai pirmąjį superautomobilio eski-zą piešiate paprastu pieštuku? Ar tai tik graži legenda, o iš tikrųjų dirbama kompiuteriu?

Gyvenimas | 19

– Šiaip ar taip, nuolat girdimi kritikų balsai: automobiliai suvienodėjo. Sutinkate?

– Aš manau, kad turime reikalų su būti-nybe parduoti automobilį stagnuojan-čios rinkos sąlygomis. Tokiais atve-jais rinkodaros žmonių nuomonė ir požiūris tampa svarbesnis už naujausius dizainerių pasiūly-mus. Stilius tampa pernelyg dekoratyvus.

– Ar tai blogai? – Kai dekoraty-

vumo per daug, elegancijos mažiau...

– Ką manote apie naujausią „Lam-borghini“ modelį „Egoista“?

– „Lamborghini“ manęs niekada nežavėjo. „Egoista“ modelis per-teikia nevaldomo agresyvumo idėją, kuriai aš nepritariu.

– Beje, itališku tempera-mentu pastaruoju metu alsuoja net Vokietijos gamintojų modeliai. Nauja tendencija?

– „Premium“ segmente do-minuoja vo-kiški auto-mobiliai

Paolo Pininfarina kasdien

vairuoja ne „ Ferrari “, o „BMW

X5“ visureigį, tačiau greitai

turės ir išskirtinį automobilį –

„Ferrari FF“.

Dizainerio namuose yra

nedaug daiktų, pažymėtų

„Pininfarina“ logotipu – tik tie,

kurie naudojami buityje.

Pavyzdžiui, kapsulinis

„Lavazza“ kavos aparatas,

apsaugos sistema

„Tecnoalarm“, kvepalai

„Guerlain Homme“. Ir, žinoma,

legenda tapęs mineralinis

vanduo „Lauretana“.

Vairuoja BMW

– „Audi“, „Mercedes“,

BMW. Iš tiesų galima manyti,

kad geras vokiškas dizainas tam tikra pra-

sme artėja prie geriausio italų dizaino kanonų.

– Pateikite, prašau, visų lai-kų stilingiausių „Pininfarina“

mašinų penketuką.– Patikėkite, išrinkti penkis mode-

lius iš aštuonių šimtų nėra lengva. Na, gerai, pabandysiu... Tai galėtų būti „Ci-

sitalia“ 202 (1947), „Lancia Aurelia“ B24S (1955), Fiat 124 „Spider“ (1966), „Dino“ (1965), „Ferrari FF“ (2011). Bet norėčiau, jeigu galima, pateikti ir šeštąjį automobilį.

– Žinoma. Kas tai būtų?– Šių metų modelis „Ferrari Sergio“,

skirtas mano tėvo Sergio Pininfarina atminimui.

Šių metų modelis „Ferrari Sergio“,

skirtas Sergio Pininfarina atminimui.

diseno-art.com nuotr.

15min • 2013 m. birželio 14 d. Sportas | 21

Modestas [email protected]

„Lietuvių treneriai moterų krepšinyje tapo pasaulinės mados reikalu“, – konstatavo mūsų šalies rinktinės strategas 54 metų Algirdas Paulauskas, turėsiantis grupės mače ginklus suremti su Rimanto Grigo treniruojama Baltarusijos ekipa bei galbūt sveikintis su Rusijos rinktinės vedliu Alf-redu Vainausku.

Birželio 15–30 dienomis vyksiantis mo-terų krepšinio čempionatas bus istorinis Lietuvos moterų krepšinio specialistams: tiek mūsiškių trenerių pirmenybėse dar niekada nevadovavo nacionalinėms įvai-rių valstybių rinktinėms.

Toks pats didelis trenerių desantas buvo ir per 2009 metų Europos pirmenybes Len-kijoje, tačiau tuomet santykius aiškinosi vyrų ekipos: Lietuvai vadovavo Ramūnas Butautas, Latvijos komandai – Kęstutis Kemzūra, o Graikijos rinktinei – dabar-tinis mūsų vyrų ekipos strategas Jonas Kazlauskas.

D grupėje kartu su Baltarusija, Kroatija ir Čekija kovas Trelaze pradėsiančios lietu-vių rinktinės strategas A.Paulauskas sa-vaitraščiui „15min“ išdėstė, ko tikėtis iš nacionalinės komandos Prancū-zijoje, kokia virė užkulisinė kova dėl rinktinės trenerio posto, kaip kartais nuvilia ir išduo-da net geriausi draugai.

Moterys nerūpiPrieš porą metų vėl prie rinkti-nės vairo stojęs A.Paulauskas tikino, kad treniruo-

ti Lietuvos komandą buvo ne vienas kan-didatas, tačiau jis buvo vienintelis, kuris nekėlė didelių reikalavimų Lietuvos krep-šinio federacijai.

„Girdėjau, kad kiti kandidatai, norė-ję stoti prie rinktinės vairo, reikala-vo butų, krūvos pinigų, norėjo itin prabangiai keliauti į varžybas... Aš pasirašiau sutartį, tačiau dar iki šiol neperžiūrėjau jos – kiek laiko galėsiu treniruo-ti komandą, kiek gaunu algos. Gal tai ir blogai, bet kol kas man tai –šalutiniai dalykai. Nesigilinu – dir-bu ir tiek“, –sakė A.Pau-lauskas.

„Tiek vyrų r inktinės,

tiek ir kitų ša-lių moterų rink-

tinių treneriai už-dirba kur kas daugiau

už mane – nesiaiškinau, kiek kartų daugiau, tačiau

numanau. Reikia viešai pri-pažinti, kad mūsų šalyje skir-

tumas tarp vyrų ir moterų naci-onalinių komandų, požiūrio į jas

– akivaizdus. Vien tik žiniasklaidos požiūris viską parodo: turėjome mė-

nesio treniruočių stovyklas, tačiau žur-nalistų taip ir nesulaukėme. Būkime atviri:

visuomenė nerodo jokio dėmesio moterų krepšiniui. Tad neverta aiškinti, kad mes esame krepšinio šalis. Mes esame vyrų krep-šinio šalis“, – konstatavo specialistas.

Vieno draugo nebelikoLietuvos rinktinės treneris A.Paulauskas kartu dirbo su abiem Europos čempionate

kitų šalių eki-pas treniruo-

jančiais lietuviais: A.Vainauskas buvo

A.Paulausko asistentu Vilniaus „Lietuvos tele-

komo“, „Teo“, Kursko „Di-namo“ klubuose, o R.Grigas

šalies moterų rinktinės strate-gui padėjo treniruoti Jekaterin-

burgo UMMC komandą. „Su Rimu – mes draugai. Su Alfre-

du draugystės nebeliko. Aš nežinau, kas jam atsitiko, bet šia tema nekalbu. Jam

esu po vieno turnyro pasakęs, kad mano atžvilgiu jis elgėsi labai negražiai – viskas, ką galiu pasakyti apie mus abu“, – neslė-pė nutrūkusios draugystės A.Paulauskas.

Ar įmanoma, kad sunkiu rinktinei mo-mentu Lietuvos treneriai padės vienas ki-tam nenuskęsti Europos pirmenybių mū-šiuose ir išties pagalbos ranką?

„Mes grupėje žaisime su baltarusėmis – jau ne kartą girdėjau, kad esame su R.Grigu draugai, susitarsime dėl baigties. Bet kal-bame apie sportą, kur pagrindinė esmė – privalai laimėti. Mano klubiniame gyve-nime buvo tokia situacija, kai buvo liepta pralaimėti: pasakiau, kad ir aš neisiu tartis su žaidėjomis, ir jūs nebandykite. Vis dėlto tie žmonės nuėjo, žaidėjos atsisakė „pasiū-lymo“ ir buvo nemenkas skandalas. Aš ne-įsivaizduoju, kaip būtų įmanoma susitarti Europos čempionate“, – aiškino treneris.

Kokie rinktinės šansai?Nacionalinės ekipos strategas tikina, kad neverta nurašyti jaunos Lietuvos koman-dos. Ar šie žodžiai turi svorio?

„Komandos žaidimas gerėja – nereikia galvoti, kad būsime visiški nevykėliai. Jaunimas tobulėja. Ir geriausiems žaidė-jams būna blogų dienų. Tad norėčiau, kad čempionate blogiausių dienų nebūtų. Arba

teis ingiau, norėčiau šau-

nesnės situaci-jos: krepšininkės

žaistų fantastiškai ir vieną dieną silpniau.

Toks palinkėjimas sau. Tikėtis reikia tik sėkmės –

jei jos nesitikėsi, sunku bus svajoti“, – aiškino A.Paulauskas. Lietuvos krepšinio rinktinės

treneris įsitikinęs, kad stipriausia pirmenybių ekipa – Rusija. „Rusijos

rinktinė galingiausia. Ji sukomplektuo-ta ir, kaip sakoma, subrandinta: žaidėjos kovoja Eurolygoje, laimi Europos taures. Svarbiausia, kad Rusijos rinktinė turi krep-šininkes, gimusias nuo 1982-ųjų iki 1989 metų – brandžiausias krepšiniui žaidėjas. Tų metų sportininkes, kurių mes savo rink-tinėje neturime. Jokios prancūzijos ar kitos šalys negali prilygti rusėms“, – prognozavo mūsų šalies treneris. Pastarųjų metų Lie-tuvos moterų krepšinio rinktinės rezul-tatai sirgalių nedžiugino – prieš šešerius metus ekipa kovojo dėl medalių, o nuo 2009 metų – tik dėl 8–12 vietų.

Moterų rinktinė – užribyje

Inesa Visgaudaitė (Tulūzos

„Metropole“, Prancūzija) –1991 m.

169 cm; Rasa Žemantauskaitė-

Matlašaitienė (Kauno raj. „Hoptrans-

Sirenos“) – 1981 m. 176 cm; Gabrielė

Gutkauskaitė (Klaipėdos „Fortūna“) –

1990 m. 176 cm; Mantė Kvedaravičiūtė

(Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) –

1990 m. 180 cm; Kamilė Nacickaitė

(„Umbertide“, Italija) – 1989 m.

181 cm; Kristina Vengrytė

(Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) –

1981 m. 186 cm; Monika Grigalauskytė

(Klaipėdos „Fortūna“) – 1992 m.

191 cm; Giedrė Paugaitė

(„USO Mondeville“, Prancūzija) –

1990 m. 192 cm; Gintarė Petronytė

(Taranto „Cras Baskets“, Italija) –

1989 m. 195 cm; Iveta Šalkauskė

(Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“) –

1982 m. 194 cm; Eglė Šikšniūtė

(Klaipėdos „Fortūna“) – 1991 m.

198 cm; Lina Pikčiutė (Vilniaus

„Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1990 m. 192 cm.

Mūsų šalies komanda pirmame varžybų

etape, D grupės kovose Trelaze,

varžysis su Čekijos, Kroatijos ir Baltaru-

sijos rinktinėmis.

Pirmose grupės rungtynėse lietuvės

birželio 15-ąją kausis su kroatėmis, kitą

dieną – su čekėmis, o birželio 17 dieną –

su baltarusėmis.

Lietuvos rinktinė

Keista aritmetika: į Europos moterų krepšinio čempionatą Prancūzijoje siunčiama viena Lietuvos rinktinė, tačiau galimybių lietuviams iškovoti apdovanojimus – triskart daugiau.

15min • 2013 m. birželio 14 d.22 | Sportas

Akademijos jaunimas skleidžia sparnusNerijus [email protected]

Olimpinio čempiono Armino Narbekovo treniruojama Lietuvos komanda atsispyrė nuo 2015-ųjų Europos jaunimo futbolo čempionato atrankos starto kaladėlių. Atsispyrė smagiai – per pirmąsias dvejas rungtynes lietuviai surinko keturis taškus.Pirmoje dvikovoje Marijampolėje lietuviai nelengvai 2:1 palaužė varžovus iš San Ma-rino. Po kelių dienų Suomijoje jau varžovai vos išnešė apysveikį kailį. Suomiai rezulta-tą išlygino paskutinę minutę – 2:2. Lietu-va tapo pirmosios atrankos grupės lydere. Kita vertus, turnyre dar nestartavo anglai, tuo pat metu dalyvavę šių metų Europos pirmenybių fi nalo turnyre, o Velso jauni-mas žaidė tik sykį ir įveikė Moldovą.

Puolėjo žygdarbiai„Man patiko, kad vaikinai po rungtynių Suomijoje į rūbinę grįžo pikti – taip ugdomas nu-galėtojų mentalitetas“, – pa-stebėjo A.Narbekovas.

„Aišku, gaila, kad taip pa-leidome taškus, – treneriui pritarė gynėjas Markas Be-neta. – Suomiai geriau pra-dėjo, paskui mes perėmė-me iniciatyvą ir įmušėme įvarčius. Apmaudu praleisti paskutinę minutę.“

Komandos puolimo lyderiu pirmose dvejose rungtynėse tapo aštuo-niolikmetis Lukas Spalvis. Vienas jauniau-sių rinktinės futbolininkų, liepą atstovau-siantis U-19 rinktinei Europos čempionato fi nalo turnyre, kuris vyks Lietuvoje, įmušė tris iš keturių lietuvių įvarčių.

Tikslus Danijos „Aalborg“ puolėjo smū-gis galva atnešė pergalę rungtynėse su San Marinu. Suomijoje L.Spalvis irgi galva lygino rezultatą, o įvartis, kuriuo jis išvedė koman-dą į priekį, – tikras šedevras: gavęs perdavi-mą iš krašto varžovų apsuptas futbolininkas skriejantį kamuolį tarsi prisilipdė prie kojos ir vienu judesiu iš dešimties metrų kulnu nukreipė jį į vartus.

„Visą kombinaciją drąsiai galima dėti į futbolo vadovėlį“, – apie šį įvartį sakė A.Narbekovas.

Pats epizodo didvyris savo debiutą jauni-mo rinktinėje vertino santūriai: „Progas kūrė komanda. Man liko tik įmušti.“

Nors L.Spalvis nelinkęs riesti nosies, at-rodo, kad jauno puolėjo laukia šviesi ateitis. „Mes jį norėjome kviesti į vyrų rinktinę, bet dabar L.Spalvis reikalingesnis jaunimui“, – po pasaulio čempionato atrankos dvikovos su Graikija atskleidė nacionalinės rinktinės treneris Csaba Laszlo.

Iš skirtingų lygųA.Narbekovo komandoje susibūrė darnus legionierių ir futbolininkų, žaidžiančių

„SMScredit.lt A lygoje“, derinys. Panevėžio „Ekranui“ pirmose dvejose jaunimo rinkti-nės rungtynėse atstovavo keturi, Klaipėdos „Atlantui“ ir Marijampolės „Sūduvai“ – po du žaidėjus.

Kiti futbolininkai susirinko iš skirtin-gų Europos kraštų. Vartininkas Tomas Švedkauskas ir gynėjas Aurimas Vilkaitis žaidžia Italijoje, vartininkas Lukas Lida-kevičius ir puolėjas Simonas Stankevičius – Anglijoje, saugas Ovidijus Verbickas – Rusijoje, kitas vidurio grandies žaidėjas Mar-tynas Dapkus – Izraelyje, L.Spalvis – Danijoje, saugas Ernestas Veliulis – Latvijoje.

E.Girdvainis, R.Pilotas „Ekrane“, M.Beneta ir saugas Donatas Kazlauskas Klaipėdos „Atlante“ – šį sezoną tvirti pagrindinės su-dėties žaidėjai. Legionierių pozicijos klubuo-se daugeliu atvejų kitokios.

„Tai, kad „Roma“ perleido olandą Maarte-ną Stekelenburgą Londono „Fulham“, mano padėtį kažin ar pakeis – klubas neabejotinai

ieškos naujo stipraus vartininko. Todėl bū-čiau nieko prieš, jei mane išnuomotų koman-dai, kurioje žaisčiau“, – neslėpė aštuonioli-kmetis T.Švedkauskas, kuris treniruojasi su Italijos sostinės klubo pagrindine komanda, bet ofi cialiose varžybose dar nedebiutavo.

Žaisti suaugusiųjų futbolą norėtų ir O.Verbickas iš Sankt Peterburgo „Zenit“: „Pasikalbėjau su savo treneriu dublerių ko-mandoje, ir jis man atvirai pasakė, kad ar-timiausiu metu šanso aš turbūt negausiu, nes esu legionierius. Norėčiau, kad mane išnuomotų, o ateityje man labiau patiktų žaisti Vakaruose, ne Rusijoje.“

Tačiau nepaisant skirtingų rūpesčių ir to, kad į rinktinę sportininkai susirenka iš skir-tingų Europos kampų, jie – vieningi. Ir tai nuolat pabrėžia.

Akademijos vaisiai„Atmosfera šioje rinktinėje – puiki. Nesa-kau, kad kitose rinktinėse, kuriose žaidžiau,

ji buvo kitokia, bet dabar – išskirtinė“, – po pergalės prieš San Mariną kalbėjo M.Dapkus.

E.Girdvainis nurodo priežastį: „Dauguma mūsų kartu mokėmės nacionalinėje futbolo akademijoje, žaidėme įvairaus amžiaus Lie-tuvos rinktinėse. Pasiilgstame vienas kito ir aikštėje kovojame vienas už kitą.“

Tai, kad komandoje yra jaunesnių fut-bolininkų, – be L.Spalvio, dar žaidžia T.Švedkauskas, D.Kazlauskas, septynioli-kmetis S.Stankevičius – irgi ne problema. „Tikrai nejaučiu, kad esu jaunesnis už dau-gumą komandos draugų“, – teigė L.Spalvis.

Šis atrankos ciklas – išbandymas ne tik prie komandos vairo debiutuojančiam A.Narbekovui, jo asistentams Mindaugui Čepui ir Vaclovui Jurkui, bet ir komandos futbolininkams. Ypač svarbus jis yra Nacio-nalinei futbolo akademijai (NFA). Galima sa-kyti, kad varžybose žaidžia pirmoji akade-mijos karta tos amžiaus grupės, po kurios yra tik vyrų futbolas.

1. L.Spalvis

2. T.Švedkauskas

3. O.Verbickas

1. 2. 3.

V.Knyzelio/LFF nuotr.

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

Dabar visiems

kreditams nuo 500 Lt, net –

50% NUOLAIDA.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

15min • 2013 m. birželio 14 d. Skelbimai | 23

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VALSTYBĖS ĮMONĖ „KAUNO AEROUOSTAS“ SKELBIAMEDIENOS NENUKIRSTU MIŠKU PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄAukcione bus parduodama apytikriai 3386 m3 medienos. Pradinė pardavimo kaina – 210 000 Lt plius PVM. Daugiau informacijos http://www.kaunas-airport.lt.Aukcionas vyks 2013 m. liepos 1 d. 13.30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate adresu: Karmėlava LT-54460, Kauno rajonas. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00 val. Registracija būtina. Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam arba nepardavus turto) vyks ten pat 2013 m. liepos 8 d. 13.30 val. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00.Turtą galima apžiūrėti birželio 17-30 d. nuo 13 iki 15 val. Dėl apžiūros kreiptis mob. tel. 8 615 85300.Fiziniai asmenys privalo turėti asmens dokumentą. Juridinių asmenų atstovai privalo turėti įgaliojimą ir asmens dokumentą. Aukciono dalyvio bei žiūrovo bilieto kaina – 50 Lt. Už bilietus sumokama į žemiau nurodytą sąskaitą ir registracijos metu pateikiamas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.Aukciono dalyviai, norintys įsigyti medieną nenukirstu mišku, ne vėliau kaip 2 dienos prieš aukcioną perveda į žemiau nurodytą sąskaitą 105 000 Lt dydžio užstatą. Užstatas grynaisiais pinigais nepriimamas. Aukcioną laimėjusiam dalyviui užstatas įskaitomas apmokant už aukcione įgytą prekę, o atsisakius apmokėti už aukcione įsigytą prekę užstatas negrąžinamas. Dalyviams, nelaimėjusiems aukcione, užstatas bus grąžintas per 3 darbo dienas.Už aukcione įsigytą turtą laimėtojas turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po aukciono. Pinigai pervedami mokėjimo pavedimu į AB banko „Swedbank“ a.s. Nr. LT277300010002503528.Atsakingas asmuo – Kristina Česnaitė, aplinkos apsaugos specialistė, tel. (8 37) 399396 mob. 8 615 85300.

KeleiviamsNUO 2013 M. BIRŽELIO MĖN. 17 D. DIENOS KEIČIAMI KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO TVARKARAŠČIAI.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

INFORMUOJAME: nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. atnaujinamas troleibusų eismas A.Juozapavičiaus pr., todėl 1-ojo maršruto troleibusai važiuos iki stotelės „A.Juozapavičiaus pr.“.

dėl inžinerinių tinklų statybos darbų stabdomas eismas Jurbarko g., todėl nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. 7-ojo ir 11-ojo maršrutų troleibusai važiuos tik iki stotelės „Kauno pilis“.

>>>

1-asis MARŠRUTAS

A.Juozapavičiaus pr. – Islandijos pl.

(darbo dienomis(( )s

Iš stotelės: A.Juozapavičiaus pr.

4.57 5.19 5.40 5.55 6.10 6.25 6.38 6.51 7.04 7.17 7.28 7.39 7.49 7.58 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.58 9.10 9.22 9.34 9.47 9.59 10.11 10.23 10.35 10.48 11.01 11.14 11.27 11.40 11.53 12.06 12.19 12.31 12.43 12.55 13.07 13.19 13.31 13.42 13.54 14.06 14.17 14.28 14.39 14.51 15.03 15.15 15.26 15.37 15.48 15.59 16.11 16.23 16.35 16.47 16.59 17.11 17.23 17.35 17.47 18.03 18.19 18.34 18.50 19.0619.22 19.38 19.54 20.10 20.26 20.4621.06 21.26 21.59 22.33 23.04

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.53 5.08 5.23 5.38 5.51 6.04 6.16 6.28 6.38 6.48 6.58 7.07 7.16 7.25 7.36 7.47 7.58 8.09 8.33 8.45 5.58 9.10 9.22 9.34 9.46 9.59 10.12 10.25 10.38 10.51 11.04 11.17 11.30 11.42 11.54 12.06 12.18 12.30 12.42 12.54 13.06 13.1713.28 13.39 13.50 14.02 14.14 14.26 14.37 14.48 14.59 15.10 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.34 16.46 16.58 17.14 17.30 17.46 18.02 18.1718.32 18.49 19.06 19.23 19.40 20.0020.20 20.40 21.13 21.46 22.17 22.48

1-asis MARŠRUTAS

A.Juozapavičiaus pr. – Islandijos pl.

(šeštadieniais, sekmadieniais

ir švenčių dienomis)

Iš stotelės: A.Juozapavičiaus pr.

6.07 6.24 6.42 6.57 7.13 7.29 7.447.58 8.12 8.24 8.37 8.50 9.03 9.16 9.30 9.44 9.59 10.14 10.30 10.4911.08 11.23 11.38 11.53 12.08 12.22 12.36 12.49 13.02 13.15 13.28 13.41 13.54 14.07 14.20 14.33 14.46 14.59 15.12 15.26 15.40 15.55 16.1016.26 16.42 16.57 17.12 17.26 17.4217.56 18.12 18.28 18.47 19.06 19.26 19.46 20.01 20.16 20.32 20.49 21.0721.23 21.39 22.05 22.33 23.01


5.56 6.11 6.26 6.41 6.55 7.09 7.22 7.357.48 8.01 8.14 8.27 8.41 5.55 9.10 9.25 9.41 10.00 10.19 10.34 10.49 11.04 11.19 11.33 11.47 12.00 12.13 12.26 12.39 12.52 13.05 13.18 13.31 13.4413.57 14.10 14.23 14.37 14.51 15.06 15.21 15.37 15.53 16.08 16.23 16.38 16.53 17.08 17.23 17.40 17.59 18.18 18.38 18.58 19.14 19.30 19.47 20.04 20.22 20.36 20.51 21.20 21.48 22.16

2-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis(( )s


5.16 5.44 6.10 6.33 6.44 7.02 7.12 7.29 7.41 7.54 8.05 8.26 8.40 8.54 9.16 9.30 9.52 10.06 10.19 10.43 10.58 11.11 11.35 11.49 12.02 12.2512.48 13.01 13.24 13.46 13.59 14.22 14.36 14.45 14.56 15.18 15.29 15.4115.53 16.08 16.19 16.31 16.44 17.0317.16 17.29 17.41 17.55 18.24 18.41 18.58 19.14 19.32 19.58 20.16 20.34 20.54 21.12 21.31 21.51 22.13 22.43

Iš stotelės: Kauno pilis

5.37 6.04 6.31 6.54 7.05 7.24 7.367.53 8.05 8.17 8.26 8.48 9.02 9.16 9.38 9.52 10.14 10.28 10.41 11.0511.20 11.33 11.57 12.11 12.24 12.47

13.10 13.23 13.46 14.08 14.21 16.44 16.57 15.07 15.18 15.40 15.51 16.03 16.15 16.29 16.40 16.52 17.05 17.25 17.38 17.51 18.03 18.17 18.46 19.03 19.20 19.36 19.53 20.19 20.37 20.55 21.15 21.33 21.52 22.12 22.34 23.04

3-asis MARŠRUTAS

Draugystės g. – Kęstučiog. (darbo dienomis(( )s

Iš stotelės: Draugystės g.

5.02 5.24 5.47 6.07 6.29 6.42 6.55 7.08 7.21 7.43 7.58 8.16 8.32 9.01 9.18 9.379.54 10.11 10.27 10.53 11.07 11.31 11.47 12.12 12.26 12.50 13.06 13.33 13.47 14.02 14.28 14.46 15.08 15.2415.39 16.05 16.18 16.33 16.49 17.19 17.37 17.54 18.31 19.14 19.34 20.0520.37 20.54 21.15 21.52 22.12 22.33

Iš stotelės: Kęstučio g.

5.11 5.32 5.54 6.16 6.42 7.01 7.147.28 7.41 7.53 8.18 8.33 8.48 9.06 9.34 9.54 10.11 10.27 10.44 11.00 11.2611.40 12.05 12.18 12.44 12.58 13.2313.38 14.06 14.20 14.35 15.01 15.1815.41 15.56 16.11 16.37 16.51 17.05 17.21 17.53 18.11 18.30 19.03 19.47 20.07 20.37 21.09 21.27 21.48 22.26

5-asis MARŠRUTAS

Petrašiūnai – Varnių g.


Iš stotelės: Petrašiūnai

4.51 5.10 5.37 5.58 6.15 6.33 6.446.55 7.06 7.17 7.28 7.40 7.52 8.07 8.22 8.36 8.50 9.04 9.18 9.32 9.45 9.59 10.14 10.28 10.42 10.56 11.11 11.26 11.40 11.54 12.08 12.21 12.3612.51 13.06 13.22 13.36 13.51 14.07 14.22 14.36 14.50 15.04 15.18 15.32 15.47 16.02 16.17 16.32 16.4717.02 17.17 17.37 17.57 18.16 18.35 18.58 19.21 19.44 20.07 20.3020.53 21.16 21.47 22.18 22.50

Iš stotelės: Varnių g.

5.06 5.25 5.44 6.03 6.23 6.43 7.017.19 7.31 7.43 7.55 8.06 8.17 8.29 8.41 8.55 9.10 9.24 9.38 9.52 10.06 10.20 10.34 10.49 11.03 11.16 11.3011.44 11.59 12.14 12.29 12.44 12.58 13.12 13.27 13.41 13.55 14.11 14.2714.42 14.57 15.11 15.25 15.38 15.5216.06 16.21 16.36 16.51 17.05 17.20 17.35 17.50 18.05 18.27 18.47 19.07 19.28 19.48 20.06 20.2820.53 21.16 21.39 22.03 22.38

7-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. – Kauno pilis


Iš stotelės: Partizanų g.

4.53 5.20 5.45 6.15 6.32 6.44 6.55 7.05 7.16 7.28 7.39 7.54 8.10 8.24 8.38 8.54 9.07 9.21 9.47 10.01 10.1710.32 10.45 11.12 11.28 11.43 11.5812.22 12.38 12.54 13.08 13.32 13.50 14.06 14.21 14.35 14.49 15.03 15.16 15.31 15.46 16.01 16.16 16.30 16.4416.59 17.14 17.29 17.50 18.27 18.4919.13 19.50 20.06 20.21 20.39 21.09 21.26 21.50 22.16 22.50


5.01 5.28 5.55 6.19 6.50 7.07 7.217.33 7.44 7.55 8.07 8.18 8.32 8.489.02 9.16 9.31 9.45 9.59 10.25 10.39 10.55 11.09 11.23 11.50 12.06 12.21 12.36 13.00 13.16 13.31 13.45 14.10

14.28 14.44 14.59 15.13 15.27 15.4115.54 16.09 16.24 16.39 16.54 17.0817.22 17.37 17.52 18.07 18.28 19.05 19.27 19.49 20.25 20.41 20.5621.14 21.43 22.01 22.25 22.51

7-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. – Kauno pilis (šeštadieniais,

sekmadieniais ir švenčių dienomis)


6.00 6.22 6.44 7.07 7.25 7.43 8.08 8.288.43 9.12 9.33 9.57 10.15 10.28 10.42 11.00 11.21 11.49 12.03 12.20 12.3612.50 13.15 13.28 13.47 14.02 14.20 14.38 14.50 15.12 15.29 15.47 16.04 16.19 16.36 16.53 17.15 17.34 17.5818.19 18.39 19.01 19.20 19.44 20.0120.33 20.54 21.13 21.33 21.55 22.19


5.58 6.36 6.58 7.20 7.44 8.02 8.20 8.459.05 9.20 9.49 10.10 10.34 10.52 11.05 11.19 11.37 11.58 12.25 12.40 12.5713.13 13.27 13.52 14.05 14.24 14.39 14.57 15.14 15.27 15.49 16.06 16.24 16.41 16.56 17.13 17.30 17.52 18.1118.35 18.56 19.16 19.38 19.57 20.19 20.37 21.09 21.30 21.49 22.09 22.31

8-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Varnių g. (darbo dienomis(( )s

Iš stotelės: Draugystės g.

5.14 5.55 6.19 6.37 7.01 7.14 7.317.50 8.11 8.26 8.46 9.10 9.45 10.0310.40 11.00 11.19 11.57 12.1912.38 13.16 13.39 13.56 14.3614.51 15.14 15.50 16.11 16.2717.03 17.28 17.49 18.37 19.24 19.54 20.30 21.05 21.37 22.19 22.46

Iš stotelės: Varnių g.

5.11 5.45 6.27 6.51 7.13 7.35 7.50 8.07 8.26 8.46 9.03 9.21 9.45 10.18 10.40 11.14 11.35 11.56 12.31 12.53 13.1513.50 14.13 14.35 15.10 15.29 15.5016.24 16.45 17.04 17.36 18.01 18.23 19.10 19.56 20.26 21.01 21.37 22.12

10-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. – Kauno pilis (darbo dienomis(( )s


5.08 5.40 6.11 6.31 6.47 6.59 7.137.27 7.41 7.52 8.08 8.22 8.38 8.56 9.10 9.27 9.39 9.59 10.17 10.37 10.55 11.19 11.44 12.11 12.33 12.53 13.14 13.35 13.55 14.19 14.42 15.03 15.24 15.34 15.46 16.05 16.24 16.40 16.53 17.16 17.40 18.14 18.47 19.16 19.48 20.19 20.50 21.22 21.55 22.24


5.08 5.35 6.07 6.38 6.58 7.15 7.28 7.42 7.56 8.09 8.20 8.36 8.50 9.06 9.24 9.38 9.55 10.07 10.27 10.45 11.05 11.23 11.47 12.12 12.39 13.0113.21 13.42 14.03 14.23 14.47 15.1015.31 15.49 16.02 16.14 16.33 16.5217.08 17.21 17.44 18.08 18.42 19.15 19.43 20.15 20.46 21.17 21.49 22.22

11-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis(( )s


4.46 5.05 5.25 5.45 6.10 6.23 6.40 6.49 6.58 7.09 7.17 7.33 7.44 7.598.09 8.22 8.37 8.47 9.01 9.13 9.25 9.37 9.57 10.12 10.25 10.37 10.49 11.00 11.14 11.27 11.42 11.52 12.04

12.16 12.30 12.45 12.58 13.1113.24 13.36 13.50 14.03 14.15 14.28 14.40 14.58 15.09 15.20 15.30 15.47 16.06 16.17 16.27 16.45 16.57 17.15 17.27 17.49 18.02 18.26 18.52 19.08 19.22 19.37 20.01 20.16 20.31 20.45 21.01 21.16 21.31 22.00 22.29


5.12 5.31 5.51 6.11 6.36 6.49 7.06 7.17 7.27 7.37 7.46 8.02 8.12 8.26 8.36 8.49 9.03 9.14 9.28 9.40 9.5210.04 10.24 10.39 10.52 11.04 11.1611.27 11.40 11.54 12.09 12.19 12.3112.43 12.57 13.12 13.25 13.38 13.51 14.03 14.17 14.30 14.42 14.55 15.0715.25 15.36 15.47 15.57 16.14 16.3316.44 16.54 17.12 17.24 17.42 17.5418.16 18.29 18.53 19.19 19.35 19.49 20.03 20.27 20.42 20.57 21.1121.27 21.42 21.57 22.26 22.55

11-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis (šeštadieniais,

sekmadieniais ir švenčių dienomis)


5.37 6.05 6.27 6.44 7.05 7.25 7.438.00 8.14 8.31 8.49 9.08 9.38 9.58 10.15 10.35 11.02 11.16 11.40 11.56 12.10 12.25 12.40 12.56 13.11 13.27 13.43 14.00 14.15 14.31 14.44 15.02 15.16 15.39 15.53 16.08 16.23 16.39 16.53 17.11 17.32 17.55 18.17 18.41 19.04 19.25 19.45 20.02 20.22 20.4221.05 21.27 21.42 22.09 22.32 22.54


6.02 6.30 6.52 7.10 7.32 7.52 8.10 8.27 8.41 8.58 9.16 9.35 10.05 10.2510.42 11.02 11.29 11.43 12.07 12.2312.37 12.52 13.07 13.23 13.38 13.54 14.10 14.27 14.42 14.58 15.11 15.29 15.43 16.06 16.20 16.35 16.50 17.06 17.20 17.38 17.59 18.22 18.44 19.0819.31 19.51 20.10 20.27 20.47 21.07 21.30 21.52 22.14 22.34 22.57 23.19

13-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Savanorių pr.) –

Centras (darbo dienomis(( )s


4.50 5.09 5.28 5.47 6.00 6.13 6.23 6.32 6.41 6.50 6.59 7.07 7.15 7.23 7.32 7.41 7.50 7.59 8.11 8.23 8.35 8.48 9.01 9.13 9.25 9.37 9.49 10.01 10.1310.25 10.37 10.49 11.01 11.14 11.2711.40 11.53 12.05 12.17 12.29 12.4212.55 13.08 13.21 13.33 13.45 13.57 14.10 14.23 14.33 14.43 14.53 15.0315.13 15.23 15.32 15.41 15.50 16.00 16.10 16.20 16.30 16.40 16.50 17.00 17.11 17.22 17.33 17.45 17.57 18.10 18.24 18.38 18.52 19.06 19.20 19.3419.48 20.02 20.16 20.31 20.46 21.0121.16 21.31 21.46 22.01 22.17 22.33

Iš stotelės: Geležinkelio st.

4.47 5.08 5.30 5.49 6.08 6.27 6.40 6.53 7.03 7.13 7.23 7.33 7.43 7.51 7.59 8.078.16 8.25 8.33 8.42 8.54 9.06 9.18 9.31 9.44 9.56 10.08 10.20 10.32 10.44 10.56 11.08 11.20 11.32 11.44 11.57 12.10 12.2312.36 12.48 13.00 13.12 13.25 13.38 13.51 14.04 14.16 14.28 14.40 14.53 15.0615.16 15.26 15.36 15.46 15.56 16.06 16.15 16.24 16.33 16.43 16.53 17.03 17.1317.23 17.33 17.43 17.54 18.05 18.16 18.2818.40 18.53 19.07 19.21 19.35 19.48 20.0120.14 20.28 20.42 20.56 21.11 21.26 21.4121.56 22.11 22.26 22.41 22.57 23.13


KeleiviamsNUO 2013 M. BIRŽELIO MĖN. 17 D. DIENOS KEIČIAMI KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO TVARKARAŠČIAI.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

INFORMUOJAME: nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. atnaujinamas troleibusų eismas A.Juozapavičiaus pr., todėl 1-ojo maršruto troleibusai važiuos iki stotelės „A.Juozapavičiaus pr.“.

dėl inžinerinių tinklų statybos darbų stabdomas eismas Jurbarko g., todėl nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. 7-ojo ir 11-ojo maršrutų troleibusai važiuos tik iki stotelės „Kauno pilis“.

14-asis MARŠRUTAS Is-landijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis(( )s


4.59 5.18 5.38 5.53 6.06 6.19 6.286.37 6.46 6.55 7.03 7.11 7.19 7.277.36 7.45 7.54 8.05 8.17 8.29 8.41 8.54 9.07 9.19 9.31 9.43 9.55 10.07 10.19 10.31 10.43 10.55 11.07 11.2011.33 11.46 11.59 12.11 12.23 12.3612.49 13.02 13.15 13.27 13.39 13.5114.04 14.17 14.28 14.38 14.48 14.58 15.08 15.18 15.27 15.36 15.45 15.5516.05 16.15 16.25 16.35 16.45 16.5517.05 17.16 17.27 17.39 17.51 18.0418.17 18.31 18.45 19.13 19.27 19.41 19.55 20.09 20.23 20.38 20.53 21.0821.23 21.38 21.53 22.09 22.25 22.41


4.42 5.04 5.30 5.49 6.09 6.24 6.37 6.50 6.59 7.09 7.19 7.29 7.37 7.457.53 8.01 8.10 8.18 8.27 8.38 8.509.02 9.14 9.27 9.40 9.52 10.04 10.16 10.28 10.40 10.52 11.04 11.16 11.28 11.40 11.53 12.06 12.19 12.32 12.44 12.56 13.09 13.22 13.35 13.48 14.00 14.12 14.24 14.37 14.50 15.01 15.11 15.21 15.31 15.41 15.51 16.00

16.09 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.08 17.18 17.28 17.38 17.4918.00 18.12 18.24 18.37 18.50 19.04 19.18 19.32 19.45 19.58 20.12 20.2620.40 20.54 21.09 21.24 21.39 21.54 22.09 22.24 22.40 22.56 23.12

15-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)s


5.18 5.42 6.06 6.21 6.36 6.49 7.02 7.14 7.26 7.39 7.53 8.08 8.23 8.39 8.57 9.14 9.31 9.46 10.04 10.20 10.34 10.48 11.02 11.14 11.27 11.39 11.52 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.13 13.27 13.41 13.55 14.09 14.23 14.3714.51 15.05 15.19 15.33 15.46 15.59 16.12 16.25 16.41 16.57 17.13 17.31 17.49 18.07 18.23 18.39 18.55 19.12 19.28 19.44 20.00 20.16 20.32 20.48 21.07 21.27 21.48 22.09 22.30


5.20 5.43 6.07 6.31 6.46 7.01 7.16 7.30 7.42 7.54 8.07 8.20 8.35 8.50 9.06 9.24 9.41 9.58 10.13 10.31 10.47

11.01 11.15 11.29 11.41 11.54 12.06 12.19 12.32 12.46 12.59 13.12 13.26 13.40 13.54 14.08 14.22 14.36 14.50 15.04 15.18 15.32 15.46 16.00 16.13 16.26 16.39 16.52 17.08 17.24 17.40 17.58 18.16 18.34 18.50 19.06 19.22 19.38 19.53 20.09 20.25 20.41 20.57 21.13 21.32 21.52 22.13 22.55

16-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. (Taikos pr.) – Cen-tras (darbo dienomis(( )s


5.06 5.30 5.54 6.14 6.29 6.43 6.56 7.08 7.20 7.32 7.46 8.00 8.16 8.32 8.48 9.05 9.22 9.39 9.56 10.11 10.2610.41 10.54 11.07 11.20 11.33 11.46 11.59 12.12 12.25 12.38 12.52 13.0613.20 13.34 13.48 14.02 14.16 14.30 14.44 14.58 15.12 15.26 15.39 15.52 16.05 16.19 16.33 16.49 17.05 17.2217.40 17.58 18.15 18.31 18.47 19.03 19.20 19.36 19.52 20.08 20.24 20.40 20.57 21.18 21.38 21.58 22.19


5.24 5.46 6.10 6.34 6.54 7.09 7.25 7.39 7.52 8.04 8.16 8.30 8.43 8.59 9.15 9.31 9.48 10.05 10.22 10.39

10.54 11.09 11.24 11.37 11.50 12.03 12.16 12.29 12.42 12.55 13.08 13.21 13.35 13.49 14.03 14.17 14.31 14.45 14.59 15.13 15.27 15.41 15.55 16.09 16.22 16.35 16.48 17.02 17.16 17.32 17.48 18.05 18.23 18.41 18.58 19.1419.30 19.45 20.01 20.16 20.32 20.48 21.04 21.30 21.37 21.58 22.18

13N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras


22.53 00.20 01.47 03.38


23.41 01.08 02.35 04.26

14N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras


23.09 00.37 02.05 03.57


23.40 01.08 02.36 04.28

15min • 2013 m. birželio 14 d.26 | Laisvalaikis

Avinas. Kalbėkite ir klausykitės, kad įsitikintumėte, jog visi jūsų aplinkoje jums linki gero. Nenustebkite sužinoję, kad kai kas negailestingai griūva lyg trapus kortų namelis.

Jautis. Pabūkite atokiau nuo kasdienės rutinos ir pažvelkite į viską iš tolesnės perspektyvos. Tai padės pamatyti, kas jums trukdo, o kas pakylėja.

Dvyniai. Kai kas neišvengiamai pasikeis, o jūs būsite pokyčių iniciatoriai. Labai daug kas yra jūsų rankose. Tik patys nuspręsite, kas jums reikalinga, o kas trukdo.

Vėžys. Dėl visų savo problemų nepulkite kaltinti gyvenimo draugo. Užuot gynęsi, nuoširdžiai pasikalbėkite, kad įsitikintumėte ketinimų geranoriškumu.

Liūtas. Abejonės gali palikti už borto visas jūsų svajones. Problemų nemažai, bet ne visos jos yra trukdis jūsų kelyje į tikslą. Gal dalį jų paverskite privalumais?

Mergelė. Atskirti pelus nuo grūdų nebus lengva. Todėl akylai stebėkite, kas jums linki gero, o kas siekia pasinaudoti jūsų gerumu. Tiesa išaiškės vaikų ar mylimo žmogaus dėka.

Svarstyklės. Spręskite namuose iškilusias problemas. Prie pietų stalo su šeima išsakykite lūkesčius. Tai paskatins pokyčius, kurie įkvėps naujiems darbams.

Skorpionas. Jūsų aplinkos žmonės prieštaraus jūsų norui kažką keisti. Meistriškai įtikinėsite juos, o nepavykus pasielgsite savaip. Išgyvenę dar vieną krizę, jausitės lyg iš naujo gimę.

Šaulys. Partneriai ištuštins jūsų kišenes, jei leisitės būti jų išnaudojami. Priminkite netesėtus jų pažadus, o tada nuspręskite, kas bus naudinga jums visiems.

Ožiaragis. Ignoruokite abejotinus pasiūlymus ir rekomendacijas. Dabar patys geriau žinote, kaip elgtis ir kokiais principais vadovautis. Savo nuomonę pasilikite sau.

Vandenis. Finišas bus džiuginantis, bet distancija – nelengva. Iš užmaršties išlįs ne viena paslaptis. Kai pavyks su jomis atsisveikinti, suprasite, kur einate – pirmyn ar atgal.

Žuvys. Priminsite šeimos nariams netesėtus pažadus, o šie bandys išsisukti ieškodami kaltų. Situacija pasikeis, jei ryšitės nedideliems, bet svarbiems pokyčiams.

Horoskopai

Kiekvienos dienos horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Imola. Ik. Kalifornija. Adata. Basos.

Indėlis. Anilinas. Osama. „Isku“.

Mesina. Am. Puma. Šonas. Lauda.

Aleksa. Eris. Sukasi. ASK. „Lukoil“.

Skilimas. Anesi. Retai. Air. Kasasi.

Suskis. Spa.

Štabas. Lankauskas. Leisiu. Duona. Fol.

Akies. Duosim. Alsi. Nepas. Din. Asulis. Minsime. Kru. Toj.

Nakties. Laika. Ltk. Šakiai. Adomo.

Mis. Ardės. Ne. Ala. Arasas. Ritimasis. Ip.

Kasam. Skara.

NORIU LAUKTI.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. birželio 14 d. Laisvalaikis | 27

– Brangusis, duok pinigų soliariumui.– Gal jau gana? Skustagalviai pradėjo į tave kreivai žiūrėti.

Žmona pasiūlė sustoti prie parduotuvės nusipirkti duonos. Dabar automobilio bagažinė nebeužsidaro.

Pokalbis dėl darbo:– O kur dingo prieš tai čia dirbusi darbuotoja? – Išėjo motinystės atostogų.– Hm, pavojinga čia pas jus.

Anekdotai

Džiazo sesijos Lietuvos

nacionaliniame dramos teatre

Į LNDT fojė grįžta jaunosios kartos lietuvių

džiazmeno Kęstučio Vaiginio kuruojamų rengi-

nių ciklas „Džiazo sesijos teatre“. Pirmajame ciklo

koncerte pasirodys jaunosios kartos džiazo daini-

ninkių trio „The Ditties“. Šis trio atlieka ankstyvojo

svingo stiliaus muziką, pasižyminčią siaura tribal-

se harmonija bei sinkopuojančia ritmika. Koncerto

pradžia – 14 val.

ACCA DACCA –

AC/DC tribute grupė iš Australijos

Apie šią tribute grupę vienas AC/DC lyderių

A.Youngas yra pasakęs: „Jei negalite pamatyti

mūsų, pamatykite ACCA DACCA.“ Ši grupė tobulai

įvaldžiusi jau 40 metų gyvuojančios AC/DC reper-

tuarą, o dainininko L.Attardo balsas labai panašus

į pirmojo AC/DC vokalisto B.Scotto balso tembrą.

Koncertas vyks Daugirdo amfi teatre (T.Daugirdo

g. 1). Pradžia – 20 val.

Tarptautinis šokių festivalis

„Palangos ritmu“

Visoje Palangoje – įvairiausių šokių stiliai: linijiniai,

pramoginiai, Lotynų Amerikos, modernūs, liaudies,

gatvės šokiai ir t.t. Taip pat rengiama daug koncertų

ir seminarų uždarose bei atvirose kurorto erdvė-

se. Net dešimtyje įrengtų scenų galima ne tik pa-

matyti pačius šauniausius šalies kolektyvus, bet

ir kartu su jais išmokti įvairiausių šokių.

„Birželio vakarai“

su Juozu Erlicku

Ką reikia žinoti žmonėms, einantiems į gyvuoju

klasiku vadinamo J.Erlicko koncertą? Jie gali nieko

nežinoti – viskas jiems bus paaiškinta. Ar koncerto

metu skamba dainos? Kartais – skamba, o būna –

žmonės garsą sugeria, todėl Maestro pageidauja,

kad visi ateitų jau atsigėrę. Renginio vieta –VDU

Kauno botanikos sodas. Pradžia – 17 val.

serseliafam.com nuotr. Organizatorių nuotr.

Vilnius Kaunas

Palanga Kaunas

Birželio 15 d. Birželio 15 d.

Iki birželio 16 d. Birželio 15 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠeštadienio dieną lietaus nenumatoma. Bus 19–24, pajūryje –

16–18 laipsnių šilumos. Sekmadienį daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur

griaudės perkūnija. Temperatūra dieną – 18–23 laipsniai šilumos. Pirmadienį

numatomi sausesni ir šiek tiek vėsesni orai – bus apie 19 laipsnių šilumos.

06-15 d.

9 / 23 9 / 21 13 / 17 10 / 19

06-16 d.

11 / 21 14 / 21 14 / 18 12 / 20

06-15 d.

8 / 21 8 / 21 9 / 21 9 / 21

06-16 d.

11 / 21 11 / 21 14 / 21 14 / 21

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

25

25

25

24

Kaunas

26

Alytus

26

Klaipėda

19

VėjasVakarų

8–13 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 29

Berlynas 19

Londonas 18

Madridas 34

Maskva 24

Minskas 25

Oslas 19

Paryžius 22

Praha 20

Ryga 23

Roma 28

Stokholmas 18

Talinas 17

Varšuva 2226 Marijampolė

Š.Mažeikos/BFL nuotr. „15min“ nuotr.


Prabanga turėti sutvarkytą paplūdimį, kuriame nėra tvorų su grėsmingais užrašais „Privati valda“ ir kuris nuo miesto centro pasiekiamas puikiai įrengtu 3 km ilgio dviračių taku. Toks paplūdimys yra Lazdijuose, Baltajo ežero pakrantėje. Jis – galutinė turistinio maršruto po neatrastą pasienį stotelė.

Vilma Danauskienė[email protected]

Rytą sutiktas pedalus minantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jo-nas Milius prisipažino šiuo taku dviračiu važiuojantis kaskart, kai sugrįžta iš sosti-nės į gimtuosius Lazdijus.

„Pačiame mieste – o kokia natūrali gam-ta! Raudonais žiedais viliojantys erškėtro-žių krūmai, jau prisirpusios žemuogės, po eglėmis vienur kitur galvas iškišę grybai ar dviračių tako plytelių kontūrus bandanti įveikti sraigė – kuris dar miestas Lietuvo-je galėtų tuo pasigirti? Tik pačiame šalies pakraštyje, Lietuvos ir Lenkijos valstybių sandūroje prisiglaudę Lazdijai“, – gamta grožėjosi vyras.

Būtent neatrastą pasienį ir jo laukinį, nesudarkytą gamtos grožį kviečia pažinti naują turistinį maršrutą parengę Lazdijų turizmo informacinio centro darbuotojai. Į žygį Lietuvos ir Lenkijos pasieniu siūloma leistis dviračiu arba automobiliu. Maršruto ilgis – apie 40 km.

Aplankant siūlomus objektus, automo-biliu užtruksite keturias valandas, dvira-čiu – prireiks visos dienos. Nepamirškite asmens dokumentų – pasienio ruože jie gali būti patikrinti.

Civilizacijos – mažai Tiems, kurie mano, kad kelionė pasienio rokadiniu keliu, vadinamąja geležinės už-dangos linija – patogi ir civilizuota, teks susitaikyti su mintimi, jog barų, kaimo tu-rizmo sodybų ar sutvarkytų kelių čia nėra.

20 km nuo Janaslavo kaimo iki Būdviečio miestelio – civilizacijos nepaliesta gamta. Po to – dar tiek pat kilometrų plentu Lazdi-jų link, aplankant Būdvietį, Aštriąją Kirsną bei Rudaminą.

Kelionę pradėkite Janaslavo kaime, nuo Lazdijų turizmo informacinio centro admi-nistracinio pastato, kur gausite visą infor-maciją apie būsimą maršrutą, o jei norėsite –ir gido paslaugas. Prieš tai pasienyje esan-čiose kaimo turizmo sodybose ar Lazdijų

viešbutukuose pasirūpinkite būsima nak-vyne: numynus dviračiu keliasdešimt ki-lometrų, kelionė namo jau būtų ekstrema-lus išbandymas.

Ir pamatyti, ir pačiupinėtiPirmas sustojimas – Akmenių kaime, buvu-sioje pirmojoje atkurtos Lietuvos muitinė-je. Tiesa, dabar ten – tik tušti buvę adminis-traciniai pastatai, tačiau nusifotografuoti prie „rubežių“ žyminčio valstybės sienos ženklo – verta.

Neprivažiavę valstybės sienos su Len-kija, pasukite vieškeliu į dešinę. Čia

remontuojamu buvusiu rokadiniu keliu (nuo rudens 10 km jo bus padengta asfal-tu) leiskitės Galadusio ežero pakrante Ga-linių link.

Čia 50 metų driekėsi geležinė uždanga, o keliu vaikščiojo tik sovietų pasieniečiai ir jų šunys. Nepatingėkite sustoti ir pačiu-pinėti dešinėje kelio pusėje paliktas „dra-tų“ tvoros liekanas. Pusę amžiaus jos vir-šumi ėjo aukštos įtampos elektros srovės linija, saugojusi buvusią sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio.

Maždaug už 10 km nuo kelionės pra-džios pamatysite buvusius Galinių pasie-nio užkardos vartus. Šalia jų – senoji Gali-nių mokykla (dabar – privatus gyvenamasis namas), kurioje mokėsi viena iškiliausių Lietuvos rezistencinės kovos asmenybių Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Privatus akmenų muziejusJei važiuosite keliuku tiesiai – už keliolikos kilometrų pasieksite lietuviškiausią Lenki-jos miestelį Punską. Tačiau maršruto ren-gėjai rekomenduoja pasukti lauko keliuku dešiniau, įkalnėn. Čia – 10 km civilizacijos nepaliestos gamtos.

Privažiavę pirmą išvažinėtą keliuką de-šinėje pusėje – pasukite juo. Už 100 m pa-matysite rodyklę į A.Ramanausko-Vanago tėviškę Bielėnų kaime. Jei pateksite į so-dybvietę – jums pasisekė, mat pelkėtoje vietovėje gyvenantys bebrai neretai taką per pievą paslepia po vandeniu.

Nuo minėtos rodyklės toliau kelionę tęs-kite Bielėnų, Strumbagalvės kaimų vieške-liu iki rodyklės į Jotvingių sodybą Kybartų kaime. Privatus akmenų muziejus – jotvin-gių genties atminčiai skirta Donato Mazur-kevičiaus kolekcija. Pagrindinis sodybos akcentas – keturi iš girnapusių sudėti stul-pai, simbolizuojantys keturis metų laikus, keturis paros ciklus, tiksliai atkartojantys keturias pasaulio kryptis.

Iš Jotvingių sodybos sukite Būdviečio link. Čia aplankykite buvusio dvaro teri-torijoje išlikusį seniausią Lazdijų pasta-tą – Būdviečio svirną, medinę miestelio

bažnyčią. Gidas būtinai jums papasakos apie šio krašto knygnešių veiklą.

Iš Būdviečio – kelionė Aštriosios Kirsnos link. Čia būtina pamatyti iš visiškų griu-vėsių prikeliamą Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą: rūmus (restauruojami), dvaro ar-klides (veikiančios), dvaro parką ir tvenki-nius. Susitarę su dvaro savininku Neriju-mi Narausku, galėsite įmerkti meškerę ir ištraukti nemažą karpį ar lyną.

Kalakutai ir vaistažolės Tęsdami kelionę Lazdijų link, privažiuosi-te Rudaminos miestelį. Nuoširdžiai reko-menduoju pabendrauti su vietos bendruo-mene – tokių keptų kalakutų ir vaistažolių arbatos niekur kitur Lietuvoje nerasite.

Būtinai įkopkite į Rudaminos piliakalnį – vaizdas nuo jo į Elveriškių ir Gumbelių pi-liakalnius atima žadą. Pačiame miestelyje verta pasigrožėti architektūros pamink-lu – Rudaminos bažnyčia, kurios švento-riuje palaidotas žinomas disidentas, ku-nigas Juozas Zdebskis, sovietų KGB ope-ratyvinėse bylose žinomas „Akiplėšos“ (rusiškai –„Nagliec“) slapyvardžiu.

Nuo Rudaminos iki kelionės tikslo – Laz-dijų – vos 8 km plentu. Lazdijuose verta už-sukti į vietos bažnyčią, šalia jos esančiame Motiejaus Gustaičio gimnazijos kieme su-sitikrinti savo laikrodžius su čia stovinčiu saulės laikrodžiu, Lazdijų krašto muzieju-je pasimokyti rašto „Slaptosios mokyklos“ edukaciniame užsiėmime, ar užlipus į mu-ziejaus antrąjį aukštą pamedituoti, klausan-tis čia gyvenusios poetės Salomėjos Nėries lyrikos garso įrašų. Tada neskubėdami pa-sukite į miesto parką, o iš čia – jau mano mi-nėtu dviračių taku iki Baltajo ežero paplūdi-mio. Jo vandenyse nuplovę kelionės dulkes galėsite sau pripažinti: „Įveikiau geležinę uždangą neatrastu Lietuvos pasieniu.“

28 | Vasara

Geležinės uždangos pėdsakais Lazdijų turizmo informacinio

centro, Lazdijų krašto muziejaus

paslaugos – nemokamos.

Apgyvendinimas parai

vienam žmogui – 35–50 litų.

Būkite atidūs: pirmame kelionės

etape – mobiliojo ryšio operatoriai

dažnai „įjungia“ lenkišką ryšį.

Kainos

Ūdininkų kaime dar išliko Lietuvą nuo Vakarų skyrusi tvora.

A.Liaukaus nuotr.

Baltajo ežeras Lazdijų mieste.

V.Danauskienės nuotr.

Akmenų muziejus Jotvingių sodyboje Kybartų kaime.

A.Liaukaus nuotr.

Rodyklė į A.Ramanausko–Vanago tėviškę.

Daugiau kelionių

įspūdžių rasite

nuskaitę šį kodą

pasauliskiseneje.lt

Documents

15min savaitraštis 2013.06.14