Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 21 (1252) • 2012 m. birželio 8 d.

Naujakurių ašaros

Butas su daline apdaila

pražioja savo nasrus ir nekantriai laukia, kol

pamaitinsi. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kiek trunka ir kiek kainuoja pinigų, laiko bei

nervų sostinėje įsirengti būstą.

Naujakurių ašarosTyrimas

Turi pinigų – gali žudytiSavaitraštis „15min“, pasidomėjęs kraupią avariją Vilniuje sukėlusio A.Tumėno praeitimi, sužinojo tai, kuo sunku patikėti: 2005 metais A.Tumėnas girtas padarė avariją, kurioje žuvo jo draugas, bet nebuvo nubaustas net 1 lito bauda. Viskas pagal įstatymus, tik kainuoja brangiai.

12–13 psl.

Sportas

„Euro-2012“ intrigosŠiandien prasideda Europos futbolo čempionatas. Prieš čempionato startą visos 16 komandų yra lygios, bet trys ekipos atrodo lygesnės už kitas.

22–23 psl.

BFL nuotr.

8–9 psl.Dalia Daaškškevevičičiūiūtėtė

15min • 2012 m. birželio 8 d.2 | Politika

Prezidentė D.Grybauskaitė baigia 3-iuosius kadencijos metus. Koks svarbiausias jos darbas?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

15min.lt apklausa

Bandė pažaboti korupciją

(6848) 41 proc.

Bandė sumažinti šildymo kainas

(1679) 10 proc.

Neatleido iš pareigų teisėjos

N.Venckienės (6620) 40 proc.

Užtikrino Lietuvos saugumą

visiems laikams (1436) 9 proc.Konstitucijos garantasTrečiasis metinis D.Grybauskaitės pranešimas ne-nustebino. Bendras įspūdis – blankus. Tiesa, įpras-tai kapotus prezidentės sakinius šįkart pakeitė ra-mus kalbėjimo stilius. Apskritai pranešimas Seimui buvo nuosaikesnis už ta pačia proga duotą interviu. Netikėtumas – keli sakiniai verslui užtarti. Nors ir abstraktūs, bet kadangi juos ištarė D.Grybauskaitė, tai kone mąstymo revoliucija. O gal taktinė gudry-bė. Prieš kokią naują šunybę verslui.

Kaip kiek netikėtą vietą reikėtų vertinti netiesio-ginę gatvinio teisingumo kritiką. Taip pat – netie-siogiai, bet aiškiai – kepštelėta konservatoriams: prezidentė priminė, kad laikai, kai jie turėjo kiše-ninį prokurorą, VSD „kurmių“ ir savo FNTT, praėjo.

Visa kita – kaip visada. Panegirika sau ir kaltinimai kitiems. Pirmiausia Vyriausybei, už kurios veiksmus didelę kaltės dalį turėtų prisiimti pati prezidentė. Bet ir iš pranešimo, ir iš prieš tai duoto interviu, kurių neįmanoma vertinti atsietai, aišku, kad pre-zidentė jau nurašė A.Kubilių. D.Grybauskaitė stato ant naujos ir labai keistos trikinkės.

Sprendžiant iš to, kad nė viena opozicinė partija neišdrįso kritikuoti bekryptės D.Grybauskaitės už-sienio politikos, galima daryti išvadą, kad daugu-mos ir opozicijos ribos jau išsitrynė. Opozicija net žvilgsniu bijo supykdyti prezidentę. Nekritikuojama ne tik D.Grybauskaitė, bet net ir Vyriausybė. Kritika susiveda į kepštelėjimus ir parlamentinius žaidimė-lius. Nes partijų vadai galvoja ne apie tai, kaip gauti rinkėjų palankumą, o tik žiūri į burną prezidentei.

Einame valdomos demokratijos link? Kai nebe-svarbu, kas Seime turi daugumą. Pavyzdžių, kad verslas ir ypač verslo išlaikoma žiniasklaida tampa valdoma, jau yra.

Prieš pat metinį pranešimą D.Grybauskaitė nei iš šio, nei iš to pasiskelbė Konstitucijos garantu, bet, nors Konstitucija prezidentui skirtuose 77–90 str. apie tai nekalba, nė vienas politikas nė necyptelė-jo. Prezidentė paslydo lygioje vietoje? Nėra skaičiusi Konstitucijos? O gal Konstitucija jau vienodai rodo?

Graudžiai, o kai kas pasakytų kraupiai simboliš-ka, jog įkandin prezidentės taip pat nusišnekėjo ir užsienio reikalų ministras A.Ažubalis: „Neišvengia-mai turėsime keisti Konstituciją vien jau dėl to, kad Konstitucijoje įrašyta, jog mūsų valiuta yra litas. Ne-galėsime į eurozoną įstoti nepakeitę Konstitucijos.“

Konstitucijoje nėra nė žodžio apie valiutą. Kal-bėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė pa-reiškė, kad ji siekia „kūrybiškos užsienio politikos“ ir „išmaniosios diplomatijos“.

Išmanioji diplomatija – skambus, bet nieko nereiš-kiantis žodis. O ar gali užsienio politika būti kūry-biška, jei jos vykdytojai painiojasi Konstitucijoje, jei Užsienio reikalų ministerijoje net dėl smulkmenų vyrauja totali baimė padaryti kažką ne taip?

Apskritai prezidentė pernelyg dažnai įniko kartoti, kad būtina padaryti pauzę. Su Lenkija – pauzę, su JAV – pauzę. Dėl Garliavos įvykių – pauzė, dėl be-sikeikiančios teisėjos – pauzė. Štai ir turime trejus metus trunkantį viešųjų ryšių teatrą. Gera pauzė – teatro esmė. Bet čia gyvenimas. Kuris eina.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Einame valdomos demokratijos link? Kai nebesvarbu, kas Seime turi daugumą.

Savaitės pranešėja –

D.Grybauskaitė

„F &

L“

pro

du

ctio

n

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė metinį pranešimą. Lietuvos gyventojai iš pranešimo sužinojo, kas per 3-iuosius valstybės vadovės

kadencijos metus dirbo gerai, kas – blogai, o kam apskritai nereikėjo dirbti.

Pranešimo esmė tokia: už praėjusius metus pylos nusipelnė visi, tik ne pranešėja, o po Seimo rinkimų naujai valdžiai teks šokti pagal senos valdžios paliktą dūdelę.

Apklausoje

dalyvavo

16586 žmonės

41 proc.

10proc.

40proc.

9 proc.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Išėjo J.KarosasSeimas ketvirtadienį tylos minute pagerbė trečiadienį

mirusį Seimo narį Justiną Karosą. 75 metus ėjęs Seimo

Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas,

socialdemokratas J.Karosas pastaruoju metu sunkiai

sirgo. J.Karosas bus laidojamas šeštadienį, 11 val., Vil-

niaus Antakalnio kapinėse. Velionio palaikai kremuoti.

Atsisveikinti su velioniu galima Šv.Jonų bažnyčioje.

Verslo pertvarkaVyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pasiūlytam

valstybinių įmonių, kurių bendras turtas yra be-

veik 30 mlrd. Lt, valdymo reformos planui. Visas

įmones ketinama suskirstyti į tris grupes, kiek-

vienai nustatant griežtą, ne mažiau kaip 5 ar 10

proc., kapitalo grąžos normą, o viso valstybės

turto naudojimo kontrolę perduoti Turto fondui.

Verslas | 3

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Rusiško kapitalo bankai nesėkmingai bando įsitvirtinti Lietuvoje, tuo metu lietuvių investuotojai negali skųstis, kad yra nepageidaujami Rusijos platybėse – grupė Lietuvos verslininkų šioje šalyje nesunkiai įsigijo nedidelį banką.

Rusijos mieste Rostove prie Dono regist-ruotame „Kapital banke“ lietuviai šeimi-ninkauja nuo praėjusių metų.

Banko direktorių tarybos pirmininku iš-rinktas buvęs „SEB banko“ viceprezidentas Arturas Feiferas „15min“ teigė, kad banką Rusijoje verslininkai nusprendė įsigyti, nes šioje šalyje – perspektyvi, sparčiai au-ganti rinka. „Suprantame, ko reikia rusų klientams, ir galime jiems pasiūlyti vaka-rietišką aptarnavimo kokybę. Smulkiam ir vidutiniam segmentui trūksta dėmesio iš didelių Rusijos bankų“, – sakė verslininkas.

A.Feiferas tikino, kad „Kapital bankas“ vystomas puikiai: duris atvėrė nauji kli-entų aptarnavimo skyriai, įdiegta nauja IT bankų sistema. „Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų, bankas įgijo klientų“, – pri-dūrė pašnekovas.

Anot direktorių tarybos pirmininko, Lietuvoje „Kapital bankas“ paskolų ne-dalys, tačiau jis fi nansuoja lietuvių pro-jektus Rusijoje.

Akcijos – kaip bandelės A.Feiferui priklauso 9,51 proc. banko akcijų, tokią pat dalį „Kapital banko“ akcijų valdo „Makrokoncert“ padalinio Lietuvoje vado-vas Vaidas Zdancevičius. Šis verslininkas apie pirkinį su „15min“ kalbėjo nenoriai.

„Tai yra asmeniniai dalykai, nelabai norėčiau komentuoti, – paklaustas, ko-dėl ryžosi investuoti į Rusijos banką, sakė V.Zdancevičius. – Nesu viešas asmuo, ga-liu sau leisti nekomentuoti tokių dalykų. Tiesiog verslo projektas.“

Paklaustas, ar lietuviams verslinin-kams nebuvo sunku įsigyti banką Rusijo-je, V.Zdancevičius teigė, kad akcijos – kaip bandelės, perki–parduodi. Jis pridūrė turin-tis ir kitų užsienyje veikiančių bankų akcijų.

„Kapital banko“ interneto tinklalapy-je nurodoma, kad 9,73 proc. jo akcijų pri-klauso anksčiau bendrovei „Makrocon-cert“ Lietuvoje vadovavusiam Giedriui Klimašauskui.

Didžiausias „Kapital banko“ akcininkas –lengvatinio apmokestinimo bendrovė „Kliugasen“, kuri priklauso Lietuvos vers-lininkams Arūnui Mikniui, Veronikai Par-nikovai ir Linui Jakui. Šie verslininkai taip pat yra įsigiję „Kapital banko“ akcijų kaip fi ziniai asmenys.

Antras pagal dydį akcininkas yra įmonė „Iroketa Holdings Limited“. Informacijos apie šią bendrovę – nedaug, jos tinklalapyje nurodoma, kad ji užsiima investavimu, o pagrindinė jos būstinė yra Kipre.

6,9 proc. „Kapital bank“ akcijų nusipirko verslininkas Paulius Baltrėnas, 3,24 proc. –Arvydas Padleckas.

Ryšiai su oligarchais„Kapital banko“ direktorių tarybos narys Darius Zakarauskas anksčiau Rusijos ži-niasklaidai teigė, kad pirkinį įsigijo grupė tarpusavyje pažįstamų verslininkų, kurie per trejus metus į jo plėtrą ketina inves-tuoti 30 mln. eurų.

Anot D.Zakarausko, „Kapital bankas“ ne-ketina prisirišti prie regiono, jo savininkų planuose – plėstis visoje Rusijoje.

„Kiekvienas investuotojas turi verslą Bal-tijos valstybėse, Lenkijoje ir Rusijoje, jų veiklos sritys – koncertų organizavimas,

interneto projektų plėtra, žiniasklaida, nekilnojamasis turtas ir fi nansinės pas-laugos. Rusijos banko įsigijimą inicijavo A.Miknius“, – leidiniui „Gorod N“ anks-čiau sakė jis.

Banko interneto svetainėje rašoma, kad D.Zakarauskas bent jau iki praėjusių metų vadovavo didžiausiai Bosnijos ir Herce-govinos molžemio gamyklai „Birac“ bei boksitų kasykloms „Boksit“ bei „Rudnik Boksita“. Šias įmones kontroliuoja priešta-ringai vertinamo verslo magnato Vladimiro Romanovo valdoma Ūkio banko investici-nė grupė. V.Romanovas Rusijoje turi daug verslo interesų.

A.Miknius anksčiau ne kartą vadintas renginių organizavimo bendrovės „Makro-concert“, bet ir kaip galimas žiniasklaidos bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ savininkas. Kas valdo šią agresyviai besiplečiančią ži-niasklaidos grupę, nuolat spėliojama, nes tikruosius savininkus gaubia paslapties migla.

Anksčiau spauda rašė, kad bendrovės „Keiinvestment“ akcininkas ir direktorius A.Miknius įmonę „Balsas.lt leidiniai“ valdo

per savo padalinį epasas.lt. Vėliau vienin-teliu žiniasklaidos grupės akcininku buvo pristatomas A.Mikniaus tėvas Rimantas Miknius.

Tiesa, Registrų centras anksčiau nuro-dė, kad vienintelė grupės akcininkė yra Liudmila Ivleva, vadovaujanti bendrovei „Mikotel Group“. Pastarosios savininkas –R.Miknius.

Paslaptimi išlieka ir tai, kokie ryšiai sie-ja „Balsas.lt leidinius“ ir Viktoro Uspaski-cho Darbo partiją. 2007-ųjų pabaigoje, kai epasas.lt nusipirko interneto svetainę bal-sas.lt, A.Mikniaus asistentei išsprūdo, kad apie naujienų portalą žurnalistai gali pa-sikalbėti su už portalo vystymą atsakingu žmogumi – Vytautu Gapšiu, vienu iš Darbo partijos vadovų.

Šioje bendrovėje kurį laiką dirbo ir buvusi įtakinga Darbo partijos veikėja Vitalija Von-žutaitė, dabar drauge su V.Uspaskichu ir V.Gapšiu teisiama Darbo partijos fi nansinių machinacijų byloje. Grupei priklausančios žiniasklaidos priemonės apie V.Uspaskichą ir kitus „darbiečius“ rašo arba gerai, arba nieko.

Lietuvių pirkinys Rusijoje – bankas

A.Feiferas:

„Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų.“

Filialo ar dukterinio banko Lietuvoje

šiuo metu neturi nė vienas rusiško ka-

pitalo bankas. Anksčiau toks bankas

buvo liūdnai pagarsėjęs „Snoras“, kurio

didžiausias akcininkas buvo Rusijos pi-

lietis Vladimiras Antonovas.

Rimtus ketinimus ateiti į Lietuvos rinką

reiškė Rusijos bankas „Investicionnyj

torgovyj bank“, jis atliko tyrimus, kurioje

srityje dirbti naudingiausia, jau rinko-

si ir darbuotojus, tačiau viltis sudaužė

Lietuvos bankas, balandžio pabaigoje

neišdavęs Rusijos bankui leidimo steigti

atstovybę Lietuvoje.

Lietuvos bankas sprendimą motyvavo

tuo, kad „Investicionnyj torgovyj bank“

nepateikė išsamios informacijos apie

akcininkus. Pagal šia informaciją būtų

sprendžiama apie banko patikimumą.

Rusiško banko neįsileido

„Įsteigti banką ar jo padalinį Lietuvo-

je yra gerokai sunkiau, nei nusipirkti

banką Rusijoje, nes Lietuvoje banki-

ninkystės veiklai taikomi griežtesni

reikalavimai. Rusijos, ir, pavyzdžiui,

Ukrainos verslininkams jie yra sun-

kiai įgyvendinami, nes reikalaujama

aiškiai nurodyti, kaip ir kada uždirb-

ti investuojami pinigai, kokia akcinin-

kų sudėtis. Daugeliui ne taip paprasta

tokią informaciją pateikti.

Kiek man tenka bendrauti su Rusijos

bankų asociacija, šioje šalyje tai – an-

traeiliai dalykai, jie šių reikalavimų ne

itin skuba įgyvendinti. Tad iš tos aplin-

kos, kur silpnesni reikalavimai, ateiti

pas mus yra sunku, lūkesčiai didesni

nei galimybės. Tada apetitas dingsta.

Tikrai nemanau, kad Rusijos bankui

ateiti į Lietuvą sutrukdė „Snoro“ isto-

rija ar kokie nors politiniai dalykai.

Bankinę veiklą Lietuvoje vystantys

verslininkai norėjo plėstis į Rusiją, ta-

čiau šie projektai buvo sustabdyti dėl

neaiškios reguliavimo aplinkos ir su-

dėtingų sąlygų.

Ar fi ziniai asmenys iš Lietuvos turi

idėjų ten investuoti, nežinau, todėl

pakomentuoti negaliu.“

Pinigų kilmė mažai rūpi

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

Lietuvių valdomas

bankas iš Rotovo

prie Dono bandys

plėstis į kitus Rusijos

miestus.

Rostov-on-Don nuotr.

BF

L n

uo

tr.

BausmėKonkurencijos taryba nustatė, kad 30 ke-

lionių agentūrų, kurios naudojosi sistema

„E-turas“, derino vartotojams suteikiamos

nuolaidos dydį. Dėl to 29 įmonėms skirta

daugiau nei 5 mln. Lt baudų. Didžiausią bau-

dą – per 2 mln. Lt – gavusi bendrovė „Mega-

turas“ bei kitos įmonės kaltę neigia.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Jau trečią metinį pranešimą perskaičiusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė kiekvienąkart randa naujų bėdų ir kaltininkų, bet didelė dalis jos nurodytų ydų per trejus metus niekur nedingo. Anksčiau pykusi dėl strateginio mąstymo deficito ir sutarimo stokos, šiemet pre-zidentė jau nebesisvaidė žaibais, o siūlė susitarti ir tęsti pradėtus darbus.

Atsisakė tradicijųAtėjusi į Seimą skaityti pirmojo praneši-mo, D.Grybauskaitė pareiškė atsisakiusi „tradiciniu tapusio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos“. Ji tei-gė, kad skauduliai visiems žinomi, aišku, kaip juos gydyti, bet vien geri norai nebe-padeda, visuomenė grimzta į nusivylimą ir nepasitikėjimą, iš kur – tik žingsnis į sąs-tingį. „Įstrigome, nes praradome kryptį. (…) Paniekinome vienintelį veiksmų ver-tinimo matą. Pamiršome žmogų.“

Valstybės vadovė, būdama fi nansų spe-cialistė, nesusilaikė nepakritikavusi kraš-tutinio ekonomizmo: „Ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidaru-mo trūkumas.“ Ji apgailestavo, kad dėl chaotiško judėjimo švaistoma nacionalinė energija, o pirmine viešojo gyvenimo yda

pavadino strateginio mąstymo defi citą. Institucijos ir politinės partijos tapo tarsi „kunigaikštystėmis su savo suvereniais tikslais ir interesais“. To pasekmė – nesta-bili, neaiški ir nepatikima teisinė aplinka.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad gy-ventojai aktyviai dalyvauja aplinkos tvar-kymo akcijose, bet netiki, kad gali apvalyti Lietuvą savo balsais, kad politinių atspal-vių pokyčiai valdžioje gali lemti realias permainas šalies ir jų pačių gyvenime. Pasijutę svetimi savo krašte, žmonės ke-lia sparnus į kitas šalis.

Pirmame savo pranešime D.Grybauskaitė ragino imtis griežtesnių bausmių korum-puotiems pareigūnams, už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus. Teismus, kuriems esą tenka išskirtinis vaidmuo, siekiant įtvirtinti abipusiu pasitikėjimu grįstus piliečių ir valstybės santykius, ji kritikavo dėl biurokratizmo, arogancijos, perdėm akademinių diskusijų ir tarpusa-vio santykių aiškinimosi. Kartu prezidentė dėmesį į teisėjų atranką ir vertinimą, eti-kos ir drausmės bylas: „(…) esu įsitikinu-si: tik kompetentingų ir teisingumo idė-jai ištikimų teisėjų korpusas gali vykdyti teisingumą valstybės vardu“.

Kaltę vertė kitiemsVertindami pirmąjį D.Grybauskaitės me-tinį pranešimą, apžvalgininkai pasigedo tvirtesnio turinio. Prezidentė tęsė prieš rinkimus pradėtą retoriką ir kalbėjo nu-skriaustam mažam žmogui, o ne poli-tiniam elitui: pabrėžė dalykus, kuriuos visuomenė labiausiai norėtų išgirsti, – nu-sivylimą teisingumu, valstybe, politikais.

Politologams užkliuvo, kad šalies vado-vė ragino atsigręžti į žmogų, galvoti apie sprendimų pasekmes, įgyvendinti socia-linį teisingumą, tačiau nepateikė aiškių siūlymų, kaip tai daryti. Tuo tarpu kovai su korupcija D.Grybauskaitė išdėstė konk-rečius pasiūlymus.

Palyginti trumpa D.Grybauskaitės kal-ba, akcentuojanti kelias idėjas, kontras-tavo su pirmtako Valdo Adamkaus prane-šimais. Šie buvo be aštrių frazių, kartais smulkmeniški, iš eilės apžvelgiantys vi-sas sritis. Tiesa, nei vienas, nei kitas ne-pabrėždavo savo atsakomybės už įvykius valstybėje. V.Adamkus matė visuomenės, Vyriausybės klaidų, D.Grybauskaitė kaltę vertė Seimui, korumpuotiems valdinin-kams, prastai dirbantiems teismams, abu –ir partijoms.

Ankstesnis valstybės vadovas daug dė-mesio skirdavo užsienio politikai, kurią, kaip prezidento veiklos lauką, akcentuo-ja Konstitucija. Jo įpėdinė tam pirmąkart skyrė vos kelis sakinius, kuriuose išvardi-jo savo prioritetus: tolesnę euroatlantinę integraciją, nuoseklų šalies interesų gy-nimą ES, aktyvią veiklą stiprinant saugu-mą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių

organizacijų galimybes ir konstruktyvius santykius su kaimynais, grįstus abipuse pagarba bei nauda.

Tonas tapo griežtesnisLygiai prieš metus skaitydama antrą pra-nešimą, D.Grybauskaitė pakartojo, jog skaudžiausia visuomenės rykštė yra vals-tybės nužmogėjimas. Didelę antros kalbos dalį sudarė esminių pirmosios idėjų pakar-tojimas ir įvertinimas, kaip toli pažengta jos nubrėžta kryptimi.

Prezidentė pažymėjo per metus 12 kartų grąžinusi Seimui svarstyti priimtus įstaty-mus. Vienuolikos veto parlamentas neat-metė. Jos tonas, palyginti su 2010-aisiais, sugriežtėjo, buvo galima išgirsti auklėto-jos, geriau reikalus išmanančios moky-tojos gaideles: „Darau išvadą: parodžius broką, pateikus paruoštus jo ištaisymo būdus, Seimo nariai išgirdo argumentus.“ Ir tuoj pat įspėjo: „Neketinu pasitenkinti vien padėties vertinimu, apgailestavimu dėl menkos pažangos ir anoniminių kal-tininkų pasmerkimu.“

Šioje kalboje D.Grybauskaitė itin akcen-tavo savo veiksmus, kurdama įspūdį, lyg vienintelė žinotų teisingus sprendimus, gerų įstatymų kūrimo receptus: „mano kreipimąsi“, „mano iniciatyvą“, „mano pasiūlytoms pataisoms“, „asmeniškai aiškinsiuosi“, „asmeniškai domėsiuosi“ kiekvieno „atskiros grupelės užsakyto, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiančio įstatymo“ kilmės istorija.

„Sakoma: tauta turi pažinti savo didvy-rius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekda-rius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. Baisiausia –žmonių pasitikėjimu valstybe“, – tokį vals-tybės paveikslą 2011-aisiais piešė šalies vadovė.

Ji pakartojo kritiką teismams dėl sis-temos sustabarėjimo, profesinio degra-davimo ir arogancijos. „Teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai – senos šun-votės, ilgai dangstytos klano paslapties

Nuo savo veiklos ir asmeninių įsipareigojimų valstybės vadovė dėmesį nukreipė į Vyriausybės darbą, nerealizuotus užmojus.

4 | Politika

Prezidentės kalbų metamorfozės

15min • 2012 m. birželio 8 d.

D.Grybauskaitė 2010 m.

laužė tradicijas.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

D.Grybauskaitė

2011 m. svaidėsi

žaibais.

T.Lukšio/BFL nuotr.

šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia – valomės. Tas teikia sva-rumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams“, – nesirink-dama žodžių rėžė prezidentė.

Šiemet – daug švelnesnėŠiemetį D.Grybauskaitės pranešimą dauguma vertintojų įvertino kaip kal-bą prieš rinkimus. Nuo savo veiklos ir asmeninių įsipareigojimų valstybės vadovė dėmesį nukreipė į Vyriausybės darbą, nerealizuotus užmojus, vers-lo reguliavimo ir socialinės politikos trūkumus, ne tik šiai, bet ir ateinan-čiai valdžiai nurodė būtinus pokyčius, dar labiau akcentavo žvelgimo plačiau ir tęstinumo būtinybę, žodį „mano“ dažniau keitė „mūsų“.

Dabartinį laiką prezidentė pavadi-no ypatingu, kai atsiskaito ilgiausiai dirbusi Vyriausybė, artėja rinkimai, visuomenė dalijasi į stovyklas. Anot jos, būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į prie-kį, išsiveržti iš uždaro nebaigtų dar-bų rato, kuriame sukamės, eikvodami energiją, laiką ir pinigus.

Didžiausiu Vyriausybės nuopelnu prezidentė pavadino suvaldytą fi nan-sinę situaciją („aukodama populia-rumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo fi nansinės griūties“), bet įspėjo, jog garantijų, kad krizė nepasikartos, nėra.

Reikšmingais D.Grybauskaitė pava-dino pradėtus darbus energetikos sri-tyje ir paragino politikus apsispręsti ir sutarti dėl šių svarbių projektų toles-nio plėtojimo.

Savo kalboje prezidentė nė žodžiu neužsiminė apie vadinamąją Garlia-vos istoriją, kuri šiemet bene labiau-siai suskaldė visuomenę.

Ji pažadėjo visuomet palaikyti ieš-kančius tiesos, bet kartu paragino lai-kytis įstatymų: „Niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tie-sos nerasime.“

Santykius su Lenkija ignoruojaPernai D.Grybauskaitė gerokai dau-giau dėmesio skyrė užsienio politi-kai, pabrėžė, kad narystė tarptautinėse organizacijose turi padėti užtikrinti tinkamą aplinką svarbiausiems Lie-tuvos interesams įgyvendinti – saugu-mui, ekonominei gerovei, energetikos nepriklausomybei.

Šiemetėje kalboje užsienio politi-kai irgi buvo skirta daugiau dėmesio. Pasak prezidentės, besikeičianti geo-politinė situacija ir mūsų interesai rei-kalauja kūrybiškos ir išmanios dip-lomatijos, todėl ji pabrėžė prioritetą teikianti „ne ceremoniniams susiti-kimams ar iškilmingoms deklaraci-joms, bet konstruktyviam dialogui ir

vertybiniam interesų derinimui“. Ta-čiau vėl nebuvo nė žodžio apie atša-lusius dvišalius santykius su Lenkija.

Įpareigojimai būsimam premjeruiJau prieš porą metų D.Grybauskaitė pyko, kad beveik 80 proc. žmonių nepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, taigi – pa-čia valstybe.

Gegužės pradžioje „Vilmorus“ at-likta apklausa parodė, kad šiame fronte irgi nieko naujo: Vyriausybe pasitiki 12,5 proc., Seimu – 4,7 proc., partijomis – 4,6 proc. respondentų, nepasitiki atitinkamai 50,4 proc., 70 proc. ir 72,1 proc. Tiesa, prezidentė, turėdama 60,8 proc. žmonių para-mą, stabiliai pirmauja populiarumo reitinguose.

Vis daugiau piliečių neina balsuo-ti, bet esą ne todėl, kad pasyvumas, abejingumas ar „tas prakeiktas nuo-lankumas“ būtų mūsų įgimtas nacio-nalinis bruožas, prieš porą metų sakė D.Grybauskaitė. Šiemet ji pakvietė į rinkimus eiti visus, o ne kas trečią.

Galiausiai valstybės vadovė nubrė-žė gaires būsimam premjerui – jis tu-rės kryptingai siekti naudingų šaliai rezultatų, o po rinkimų pas prezi-dentę ateiti ne tik su ministrų pa-vardėmis, bet ir su tęstiniu sutartų darbų sąrašu.

15min • 2012 m. birželio 8 d. Politika | 5

D.Grybauskaitė 2012 m.

nustebino švelniu tonu.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Užsk. Nr. 305460

• Esame ties mūsų šaliai ir vaikų atei-

čiai lemtingais sprendimais. Todėl šian-

dien būtina susitarti dėl svarbiausių

darbų.

• Stabilizavę valstybės fi nansus, turi-

me sutarti dėl ekonomikos varik-

lio – verslo skatinimo. Reikėtų remti

konkurencingą verslą. Tokį, kuris turi

potencijos steigti darbo vietas, kurti

nacionalinį produktą ir integruotis į už-

sienio rinkas.

• Po dvidešimt metų išdrįsome eiti

energetinio savarankiškumo keliu.

Aiškiai pasakėme sau – Lietuva tu-

rės suskystintųjų dujų terminalą. Ilgus

metus veržtą energetinės priklauso-

mybės kilpą taip pat atlaisvina saulė,

vėjas ir kitos alternatyvos. Tai negrįž-

tami sprendimai, kurių neturėtų keisti

rinkimų pažadai.

• Vyriausybė iš esmės apsisprendė

dėl viso paketo svarbių energetikos

projektų. Tačiau už šalies energeti-

nę ateitį, atominės energetikos plėtrą

atsakingos visos politinės jėgos. To-

dėl būtinas galutinis apsisprendimas

ir platus politinis sutarimas, nes šiuos

projektus įgyvendinti reikės kelioms

politinėms kadencijoms.

• Šilumos ūkio pertvarka – nekintanti

užduotis šiam ir naujajam Seimui, išlik-

sianti pagrindiniu reikalavimu formuo-

jant naują Vyriausybę.

• Socialinė politika – labiausiai poli-

tinių vėjų blaškoma sritis. Sutarkime,

kad, pirma, skatiname darbą, o ne pa-

šalpas, antra, paramą skiriame tam,

kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas

ja akivaizdžiai piktnaudžiauja. Galiau-

siai paramos skirstymą perkelkime iš

centro į savivaldą.

• Iki šiol neįmanoma laikyta kova su

teisėjų korupcija dabar jau įmanoma.

Nesukeliant suirutės teismų sistemo-

je, visuomenės atstovus būtina įtrauk-

ti ir į teismų darbą.

• Jeigu norime tiesos, o ne teisingumo

pagal užsakymus, privalome sutarti –

visų teisėtvarkos institucijų neprik-

lausomumas ir atskaitomybė turi būti

užtikrinti.

• Sutarę dėl esminių ir nekintamų ša-

lies vidaus gyvenimo krypčių, užtikrin-

tai šalies interesams ginti privalome

naudoti ir užsienio politiką.

• Per praėjusius metus jau sugebėjo-

me užsienio politiką paversti naujomis

galimybėmis mūsų strateginiams tiks-

lams ir šalies saugumo užtikrinimui.

Esame girdimi ir turime sąjungininkų.

Sutarkime nepamesti šios krypties.

• Pats laikas valstybiniu lygiu ap-

sispręsti ir dėl kultūros paveldo ap-

saugos, ir dėl gimtosios kalbos puo-

selėjimo, ir dėl tinkamo kultūros

fi nansavimo.

• Kviečiu būsimą Seimą ir Vyriausy-

bę, pasinaudojus Švietimo strategi-

jos atnaujinimu, apsispręsti ir susitarti

dėl aiškių švietimo krypčių ir dirbti-

nai, sulig kiekvienu rinkimų ciklu, jų

nekaitalioti.

• Sutarkime, kad visų pirma aukščiau-

siai nešime iškėlę šalies ir mūsų žmo-

nių interesus. Kad dešine ar kaire kelio

puse eisime ta pačia kryptimi.

2012 metų pranešimo svarbiausios tezės

15min • 2012 m. birželio 8 d.6 | Verslas

„Schibsted Media Group“ žiniasklaidos grupei priklausanti UAB „Žurnalų leidybos grupė“ įsigijo TV programų portalą www.tv.lt, taip stiprindama bei plėsdama savo pozicijas internetinėje erdvėje.„Televizija, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, užima svarbią vietą kiekvieno žmo-gaus gyvenime, todėl stengsimės pateikti kuo daugiau informacijos, susiju-sios su televizijų naujienomis, naujais TV projektais. Svar-bias pozicijas viso portalo struktūroje užims patogi ir funkcionali TV programa“, – sako Juozas Mačys, UAB „Žurnalų leidybos grupė “ direktorius.

Plėtojant šį projektą didelis dėmesys bus skiriamas ir mobi-liųjų aplikacijų vystymui bei tobuli-nimui. Tai lemia akivaizdi tendencija, kad

vis daugiau žmonių ieško TV programų savo telefonuose ar planšetiniuose kom-piuteriuose. „Artimiausiu metu tikimės

užimti lyderio pozicijas tarp tokio po-būdžio kanalų tiek vartotojų skai-

čiumi, tiek turinio gausa ir aktua-lumu“, – teigia J.Mačys.

TV.lt tampa dar vienu pre-kės ženklu, kurį šalia to-kių interneto projektų kaip 15min.lt, Zebra.lt, Žmonės.lt, Ji24.lt, Gazas.lt, Deuce.lt, Orai.lt, Autoplius.lt, Domoplius.lt ir

Plius.lt Lietuvoje valdo norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted

Media Group“.

„Schibsted Media Group“ įsigijo TV programų portalą

Užsk. Nr. 305428

susiju-mis, r-

o

is obi-i tobuli

užimti lbūd

čiul

Plžiniaskl

Verslas | 715min • 2012 m. birželio 8 d.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Sekmadienį 40 metų jubiliejų švęsiantį Kristijoną Kaikarį siekti „Microsoft Lietuva“ vadovo posto paskatino iššūkių ir pokyčių troškimas. „Žmogus vienoje vietoje turėtų dirbti 3–4 metus, po to derėtų ieškoti saviraiškos ga-limybių arba toje pačioje kompanijoje, bet kitose pareigose, arba kažkur išorėje, kitoje kompanijoje. Niekada negalima atmesti gali-mybės, kad gal ten yra tavo vieta, tavo nauji iššūkiai ir pasiekimai“, – teigia K.Kaikaris.

Tarptautinių korporacijų IBM ir „Ora-cle“ atstovybėse Lietuvoje anksčiau dir-bęs vyras gegužės pabaigoje tapo naujuoju „Microsoft Lietuva“ vadovu. Šias pareigas jis derins su pomėgiu, kuris jau 17 metų yra ir papildomas darbas, – „Formulės 1“ var-žybų komentavimu.

Technologijų milžinės virtuvėje apsi-prantantis K.Kaikaris nemėgsta stereotipų ir išankstinių nuostatų, todėl kol kas nesku-ba atskleisti savo planų. Bet permainos –neišvengiamas jo gyvenimo prieskonis.

– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į „Mic-rosoft Lietuva“ vadovo postą? Ar tai buvo planuotas sprendimas?

– Po beveik penkerių darbo metų „Orac-le“ apsižvalgėme su šeimyna, su žmona, ir nusprendėme, kad atėjo tinkama akimirka –ir mes gailėsimės ja nepasinaudoję – pada-ryti pauzę. Užsienyje tai vadinama „sab-baticle“ – kai išeini kūrybinių atostogų.

Susikrovėme lagaminus ir su dviem mažaisiais vaikais (iš viso turime keturis vaikus, kiti lanko mokyklą) pernai metų pabaigoje išvykome į Aziją. Du mėnesius praleidome Tailande, vieną – Vietname.

Nusivežiau 20 kilogramų knygų, jas skai-čiau, buvau su šeima, įgyvendinau tam tikrus savo pomėgius, kuriems anksčiau neskirdavau laiko, pavyzdžiui, išmokau plaukioti jėgos aitvaru, nuėjau į jogos pa-mokas ir t.t.

Dabartinės galimybės, internetas, neati-traukė mūsų nuo bičiulių, draugų, giminių.

Jau išvažiuodami žinojome, kad vyks-tame tik trims mėnesiams, viskas buvo suplanuota, o grįžęs pradėjau galvoti, kas toliau. Iš kelių rimtesnių galimybių viena buvo „Microsoft“ ir aš ją ilgai galvos ne-sukdamas realizavau.

– Kokios buvo kitos galimybės?– Kitos galimybės buvo nuo visiško kryp-

ties pakeitimo, galbūt „startup‘o“ naujo, individualios veiklos, iki grįžimo į korpo-raciją. Yra dar daug vietinių kompanijų: ir informacinių technologijų (IT), ir kitų sri-čių. Svarsčiau, mąsčiau ir, matyt, suveikė tas posakis, kad obuolys nuo obels netoli rieda – dirbau IT srityje, čia ir grįžau.

– Ar tai – kilimas karjeros laiptais? – Sunku pasakyti, ir „Oracle“ buvau at-

stovybės vadovas, ir čia toks esu. Bet aš tai vertinu kaip platesnes galimybes vien dėl didelės komandos. Be to, „Microsoft“ pro-duktų sprendimų krepšelis, veikla, plotis rinkoje man įdomesnis. Tai – naujas iššūkis.

– Koks buvo atrankos procesas? Kiek lai-ko tai truko, kaip turėjote įrodyti esąs ver-tas šių pareigų?

– Pradžia gali būti įvairi – galima pačiam kreiptis ir kandidatuoti siunčiant savo CV; kitas variantas – kai tave kažkas pakalbina; trečias būdas – „galvų medžioklė“, kai dir-bant vienoje kompanijoje tave kviečia kitur.

Šįkart buvo „per vidurį“ – turėjau pokal-bį, ar man būtų įdomu, ar norėčiau čia dirb-ti; ir taip pat – ar jie norėtų, kad aš kandida-tuočiau. Po jo nusiunčiau CV, įvyko pirmas distancinis pokalbis apie bendrus dalykus, apie mane, žodžiu, toks platesnis CV pa-siaiškinimas. Vėliau buvo daug pokalbių su žmonėmis, atsakingais už konkrečias sritis regione. Jie pabendravo su manimi, įvertino kompetenciją, patirtį ir nusipiešė tam tikrą mano paveikslą; atitinkamai ir aš sužinojau, su kuo teks bendrauti, ką, kaip reikės dirbti ir t.t.

Turėjau ir vizitą į būstinę Miunchene, kur akis į akį susitikau su tais žmonėmis, pabendravome gyvai. Visa tai truko du mėnesius, o įvairių pokalbių ir susitikimų

skaičius buvo dviženklis. Daugiausia po-kalbiai vyko su regiono žmonėmis. Su Ste-ve‘u Ballmeriu („Microsoft“ korporacijos vadovu, – red. past.) susitikti dar neteko.

– Pirmosios savaitės „Microsoft Lietuva“ vadovo poste: ar jau apšilote kojas? Ar daug darbų laukė ant darbo stalo?

– Manau, kad kojos niekada iki galo ne-sušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi. Rinka, kompanija yra labai dinamiškos, nuolat vyksta pokyčiai.

IT pasaulį gerai pažįstu, bet čia – nau-ji žmonės, nauji produktai, naujos situa-cijos. Informacijos srautas, kokybiškai ir kiekybiškai, yra didžiulis. Visgi kompanija yra didžiulė, ji moka ir žino, kaip priimti žmones, kokios problemos jų laukia, ko-kie iššūkiai. Yra paruošta visa informacija, „įsiliejimo“ planas, nuo ko reikia pradėti, ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, ko-kių daiktų, prieigos reikia ir t.t. Visa tai čia yra tobulai sustyguota ir aš tampu to orga-nizmo dalimi.

– Ar jau reikėjo priimti sprendimų, ar dar „uostinėjatės“?

– Taip, sprendimus teko priiminėti nuo pirmų minučių vienoje ar kitoje srityje. Toks yra vadovo darbas. Kita vertus, tas sprendi-mų priėmimas dažnai yra komandos darbas. Dabar yra fi skalinių metų pabaiga – rimtas, karštas periodas.

– Kokia buvo jūsų nuomonė apie „Micro-soft“ ir jos produktus prieš pradedant dirbti šioje korporacijoje?

– „Microsoft“ produktus pažįstu ir nau-doju nuo senų laikų. Pirmąjį kompiuterį, „IBM Compatible PC“, berods, 1989 metais tėtis atvežė pasisvečiavęs JAV. Jis turėjo spalvotą monitorių, jame buvo „MS DOS“ komandinė eilutė, kartu pridėta daug di-delių, minkštų diskečių. Jose buvo keletas žaidimų, o vienoje jų radau „Windows“.

Ten, berods, buvo antroji versija, nes ji buvo labai primityvi, be daugiaprogramio režimo, grafi kos. Įdomu buvo tai, kad ga-lima ekrane atsidaryti kelis įrankius, tar-kime, laikrodį, failų, aplikacijų tvarkykles, komandinę eilutę, dar kokį primityvų žai-dimą – tai atrodė patogu ir progresyvu.

Taigi, aš pažįstamas su „Microsoft“ pro-dukcija seniai ir ilgai ją naudojau. Gal ne visas „Windows“ versijas esu išbandęs, bet pradėjau tikrai anksti.

Be abejo, mano nuomonė buvo tik teigia-ma, kitaip nebūčiau jos naudojęs. Dabar, tapęs „Microsoft“ šeimos nariu, tą žinių gylį ir plotį tik gilinsiu.

– Ar tiesa, kad naudojate „Mac“ kom-piuterį? Ar dabar jam dar liks vietos jūsų namuose?

– Prieš gerus penkerius metus nusipirkau „Mac“ kompiuterį su dideliu, geros raiškos ekranu. Bet po pirmosios praktikos su „Mac OS“ operacine sistema nusprendžiau, kad man visgi patogiau, geriau funkcionalumo, suderinamumo, įpročių prasme naudoti „Windows“ operacinę sistemą ir aplikaci-jas. Taigi, mano asmeniniame kompiute-ryje įdiegta „Windows“ operacinė sistema.

Gerbiu visus rinkos žaidėjus, man smagu, kad yra konkurencija, kuri skatina tobulė-jimą, didina vartotojų pasirinkimą. Juk aš irgi esu vartotojas.

K.Kaikaris:

„Manau, kad kojos niekada iki galo nesušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi.“

Gimimo data:

1972 m. birželio 10 d.

Išsilavinimas:

1990 m. – medicinos brolis

Vilniaus medicinos mokykla

1997 m. – chirurgas

Vilniaus universitetas, Medicinos fak.

Darbo patirtis:

1998–2002 m.:

UAB „Mikrotera“, savininkas

2002–2007 m.:

„IBM Lietuva“, pardavimų vadovas

2007–2011 m.:

„Oracle“ Lietuvos padalinio vadovas

Šeima:

Žmona – Vilma Kaikarienė

Vaikai: Jonas Bernardas, Ieva,

Adomas, Greta.

K.Kaikario dosjėK.Kaikaris turi vieną pagrindinę taisyklę:

atsikratyti bet kokių išankstinių nuostatų

ir nesikliauti stereotipais.

J.Kalinsko nuotr.

Iššūkių kolekcininkas Naujasis „Microsoft Lietuva“ vadovas neužsisėdi vienoje vietoje

8 | Visuomenė

Purvini VSD žaidimaiEsu truputį sutrikęs, šiek tiek sunerimęs ir nežinau, kaip man toliau elgtis, kad nepakenkčiau Lietuvos valstybės interesams ir nesukelčiau grėsmės nacio-naliniam saugumui.

Problema paprasta – pastaruoju metu dažnai ten-ka susitikinėti su įvairių užsienio valstybių diploma-tinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų atsto-vais. Šiaip jau tai nėra visiškai neįprasta, nes tokių susitikimų visada padaugėja artėjant Seimo ar pre-zidento rinkimams.

Iki šiol būdavo įprasta ir tai, kad tokie susitikimai dažniausiai vyksta prie pietų stalo ir kad už tuos pie-tus mokėti nereikia.

Taip pat įprasta ir tai, kad diplomatus domina ne tik galimi rinkimų rezultatų scenarijai bei galimos koalicijos, bet ir galimi politikos pokyčiai po rinkimų. Kiek neįprasta, palyginti su ankstesniais rinkimais, galbūt tai, kad nė vienas toks pokalbis neapsieina be energetikos temos.

Iki šiol maniau, kad elgiuosi tinkamai atsiliepda-mas į tokius kvietimus susitikti, nes profesine pras-me tokie susitikimai yra abipusiai naudingi – gali ne tik išdėstyti savo nuomonę, bet ir išgirsti požiū-rį iš šalies.

Tačiau taip galvojau tik iki šios savaitės, kol Vals-tybės saugumo departamentas pirmąkart paskelbė savo veiklos ataskaitą. Tos ataskaitos pabaigoje yra kreipimasis, kuris ir sukėlė man daugiausiai neri-mo, nes jame sakoma štai kas: jei dirbate žiniask-laidos priemonėse, „galite sulaukti užsienio vals-tybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio“ ir kad „žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsie-nio ir vidaus politikos aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais, informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, šalies karinius pajėgumus ir kita informacija, kurios at-skleidimas būtų žalingas Lietuvos nacionaliniam saugumui ir interesams.“

Be to, kreipimesi teigiama, kad „užsienio vals-tybių diplomatinių atstovybių darbuotojai domisi informacija, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau yra aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo fi nansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.“

Iš esmės – kaip pirštu į akį, nes tie „diplomatinių atstovybių darbuotojai“ būtent tuo domisi ir mai-nais dažniausiai siūlo nemokamus pietus.

VSD siūlo kreiptis į juos patarimo ir pagalbos, ta-čiau – atvirai prisipažinsiu – prisimindamas R.Pakso apkaltos, Gatajevų ir E.Kusaitės istorijas, nesiryžtu.

Apkalta pagal pareigas man negresia, našlaičių ne-globoju, Maskvoje draugų neturiu, bet prieš keliolika metų esu buvęs Čečėnijoje, o telefonu kalbėdamas kartais nusikeikiu. Tad ką gali žinoti – gal, pats to ne-žinodamas, keliu grėsmę nacionaliniam saugumui?

Netikrumo jausmą dar labiau padidina ir pati VSD ataskaita, kurioje kalbama apie „užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus“ bei nurodoma, kad Lietuvai kenksmingas „informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniask-laidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas.“

Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas. Šiaip jau nieko naujo, bet vis tiek šiek tiek neramu. Ir kartu apmaudu, kad VSD ir toliau žaidžia purvinus poli-tinius žaidimus.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas.

Butas su daline apdaila pražioja savo nasrus ir nekantriai laukia, kol pamaitinsi. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kiek trunka ir kiek kainuoja pinigų, laiko bei nervų sostinėje įsirengti butą.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

„Ponia, kur stalas stovės?“ Toks klau-simas, įsirenginėjant butą, ponios ne-nustebintų, jei tas butas nebūtų visiš-kai tuščias: be baldų, be durų ir net be apdailos. Ir be jokio supratimo, kaip at-rodys ir kokio dydžio bus tas stalas. Ta-čiau nusipirkus būstą su daline apdaila viską reikia apgalvoti ir žinoti iš anksto.

Kuo čia dėtas stalas? Nuo to, kurioje vietoje jis stovės, priklauso, koks bus apšvietimas svetainėje, kur kabės švies-tuvas, nes apdaila pradedama nuo lubų. Taigi, kol nežinau, kur tuščioje erdvė-je statysiu stalą, tol meistrai į reikiamą vietą negali nuvesti laidų. Lygiai taip pat reikia iš anksto numatyti, kaip bus išdėlioti baldai virtuvėje ir koridoriaus zonoje bei vonioje – pagal tikslius ap-skaičiavimus bus įrengtas apšvietimas.

Prekių turi tik ekspozicijojeJeigu viską iš anksto numatėte, išsirin-kote ir užsisakėte, neskubėkite džiaug-tis, kad jau greitai įsikelsite į jaukius namus.

Tapeto rulono, plytelių ar parketlen-čių tenka laukti tris ar keturias savaites. Kaip ir šviestuvo, vonios, kriauklės, čiu-žinio ar net užuolaidų. Virtuvės baldų,

sekcijos, lovos ar sofos teks palaukti mažiausiai pusantro mėnesio. Durų, sieninės spintos – mėnesį.

Iškart beveik nieko nenusipirksi, ne-bent tai būtų nebrangi ir ne itin geros kokybės prekė iš didelio prekybos cent-ro. Arba lietuviška – tokią galima gauti greičiau. Viso kito reikia laukti, ir ilgai.

Gamintojams dabar neapsimoka lai-kyti prekių sandėliuose, todėl jie turi po baldo ar interjero detalės pavyzdį eks-pozicijoje ir jų neparduoda. Blogesniu –ir dažnu – atveju prekes galima apžiūrė-ti ir virtualiai apčiupinėti tik kataloge.

Kol randi, ko nori, ir kol sulauki, bute verda remonto darbai: gruntuojamos, šlifuojamos ir dažomos sienos bei lubos, klojamos grindys, izoliacija, klijuojami tapetai ir plytelės, dedami šakutės liz-dai, grindjuostės...

Sprendimams laiko mažaiEsu gimusi po Svarstyklių ženklu, tad daug svarstau. Įsirenginėjant butą tam nėra laiko. Turi per kelias dienas nu-spręsti, kaip bent jau artimiausius ke-letą metų, o gal ir visą likusį gyvenimą atrodys tavo virtuvė, vonia ar pagrin-dinė ir bene vienintelė spinta. Arba ži-noti iš anksto.

Kaip atrodys visuma, į kurią rei-kės žiūrėti iki kito remonto, kuriuo

nekvepia ateinančius dvidešimt metų, galiausiai nebeturi jokio supratimo, nes viskas yra užsakyta ir kelias savaites ke-liauja iš svečių šalių, o butas stovi tuš-tutėlis. Geriausiu atveju gauni – jei la-bai paprašai – baldo audinio ar medžio gabaliuką (kartais ne visai tos spalvos, kokios užsisakei) ir parduotuvėje bandai derinti ir žiūrėti, ar tiks durų spalva prie

parketo, palangės, virtuvės stalviršio, stalo, spintos, o ar užuolaidos tiks prie sofos, kilimo ir sienų spalvos.

Prisižiūrėjote reklamų, kaip visa šei-ma pasišokinėdama eina pirkti naujos sofos ar geresnio televizoriaus, ir tai tampa metų pirkiniu? Pamirškite – įsi-renginėjant būstą malonumas rinktis prekes dingsta akimirksniu, tai virs-ta alinančiu darbu, o spalvos gauna naujus pavadinimus: pavyzdžiui, ne ruda, o šokolado, espreso, balintos ka-vos, samanų.

Kitas opus dalykas – meistrai, atlie-kantys būsto įrengimo darbus. Man pa-sisekė, nes samdžiausi pažįstamą, ku-ris prieš tai buvo gerai atlikęs ne vieną

Naujakurių ašarosSkausminga ir brangiai kainuojanti kelionė iš dalinės buto apdailos į visišką

Nusipirkus būstą su daline apdaila viską reikia apgalvoti ir žinoti iš anksto.

Pasamdyti gerą meistrą – tarsi laimėti loterijoje.

E.Ovčarenko nuotr.

Svetainės ir koridoriaus erdvė pasikeitė

neatpažįstamai, bet šios permainos ir

kainavo daugiau nei tikėtasi.

Autorės nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d. Visuomenė | 9

darbą ir turėjo savo komandą, be to, prašė šiek tiek mažiau pinigų nei vilniečiai. Jei pažįstamų neturite, gerų meistrų paieška gali tapti tikru galvos skausmu. Pasakoji-mų, kad darbininkai, gavę pirmą užmokes-tį ar avansą, pradeda gerti ir darbus meta kelioms savaitėms, teko girdėti ne vieną.

Brokas veja brokąĮsirenginėjau 34 kvadratinių metrų dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila. Elektrą, be kurios negali vykti jo-kie remonto darbai, „Lesto“ bendrovė įvedė tik po trijų savaičių. Prireikė ne tik gražių, bet ir piktų prašymų, nors tai buvo pasku-tinė sutarto termino diena. Metamorfozės iš dalinės į visišką apdailą mano bute, neį-skaičiuojant tris savaites trukusio elektros laukimo, truko du su puse mėnesio, nors be-veik kasdien bute triūsė po 2–3 darbininkus.

Man nelabai sekėsi nei su pagal specialų užsakymą pagamintais, nei su gatavais pirk-tais baldais ar kitomis prekėmis. Sieninės spintos durys buvo pagamintos taip, kad per jas neatsidarė stalčiai. Teko išlupti du-ris ir vežti gamintojui, kad dalį jų nupjautų.

Vienų romanečių karnizas buvo paga-mintas per ilgas, todėl netilpo į lango rėmą ir karnizą teko nedelsiant ir nelabai gražiai patrumpinti pjūkliuku.

Lova, atvežta paskutinę sutarto termino savaitę, buvo su akivaizdžiu broku – ant tamsaus medžio galvūgalio it jonvabalis naktį švietė baltas delnas. Baldžiai, apsi-metę, kad broko nepastebėjo, ir stebuklin-gu būdu dar juodai išteplioję ką tik šviesia spalva nudažytas miegamojo sienas, nepa-tenkinti išsinešdino su lova lauk ir grįžo su nauja tik po dviejų savaičių. O kadangi lovos spalvą rinkausi iš kelių centimetrų dydžio

medžio gabaliukų, ji buvo per tamsi, tad nelabai derėjo prie grindų, sienų ir tapetų.

Nesisekė man ir su televizoriaus staliuku. Sulaukus jo paaiškėjo, kad trūksta vienos detalės, tačiau ji buvo tokia svarbi, kad be jos nebuvo įmanoma sudėti viso stalo. Il-gai lauktos odinės sofos ištraukiamas mie-gamasis mechanizmas iš vienos pusės taip pat buvo atsiknojęs, tačiau jau nebuvo jėgų ir laiko aiškintis.

Panašiai nutiko ir su vonios plytelėmis – nors pardavėja buvo „tiksliai paskaičiavu-si“, pritrūko vienos plytelės, o be jos specia-liai tam pasamdytas meistras negalėjo laiku užbaigti vonios kambario įrengimo darbų.

Be to, po nuolatinių meistrų ir baldžių lankymųsi matomiausioje vietoje atsirado it siera išdegintos dvi dėmės ant ąžuolinio

parketo, kur ne kur jis buvo subraižytas, dar ištepliotos sienos, todėl tas vietas teko uždažyti arba šveisti kempine. Švei-timo pėdsakai, gerai įsižiūrėjus, matomi ir dabar.

Išlaidos – keliasdešimt tūkstančių litųStengiausi kur tik įmanoma ieškoti ir pra-šyti nuolaidų – visur, išskyrus čiužinius, jų gavau: nuo 5 iki 35 procentų. Bandžiau neapsikrauti nereikalingais baldais, bet pai-siau kokybės, todėl buto įrengimas ir baldai vis tiek kainavo daug.

Specialiai nedideliam plotui suprojek-tuoti virtuvės baldai su surinkimu atsiėjo 6500 Lt. Odinė sofa – 3500 Lt. Sieninė spin-ta – 1500 Lt. Parketas – per 3000 Lt. Tape-tai – beveik 1200 Lt. Šviestuvai visam butui

ir lemputės – 1100 Lt. Virtuvinė kriauklė –650 Lt. Televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, orkaitė, kaitlentė, gartraukis, radi-jas – 6240 Lt.

Vonios baldai, vonia, unitazas, maišytuvai, gyvatukas – 4150 Lt. Stalas, TV staliukas ir ne-didelė sekcija – 1600 Lt. Pufas – 100 Lt. Trys romanetės ir vienos užuolaidos – 1900 Lt.Kilimas svetainei, kilimėliai voniai bei ko-ridoriui – dar 700 Lt. Čiužinys lovai ir čiu-žinukas sofai – 1600 Lt. Vonios ir virtuvės plytelės – 1000 Lt. Palangė – 250 Lt. Dvejos durys su rankenomis ir spynomis – 1800 Lt.

Meistrams už darbą ir benziną teko su-mokėti 9800 Lt. Medžiagos – lubų kar-tonas, gipskartonis, dažai, grindjuostės, jungikliai, šakutės lizdai, šilumos ir garso izoliacija, gruntas, mastika, glaistai, profi -liai, grindjuostės, apsauginė alyva kainavo 5400 Lt. Baldai balkonui – 150 Lt.

Beveik kiekvieną kartą reikėjo papildo-mai mokėti už baldų atvežimą (kartais – ir už surinkimą), nes specialios mašinos tam neturėjau, o samdytis nebuvo prasmės, nes per vieną du kartus iš visur surankio-ti baldų būtų nepavykę. Taip dar prisidėjo keli šimtai litų.

Viską sudėjus gavau 53 tūkst. Lt, nors miegamajame, be lovos su čiužiniu, ro-manetės ir šviestuvo, kol kas daugiau nie-ko nėra.

Dabar malonu grįžti po darbo į pirmus sa-vus namus, bet kišenėse švilpia vėjai, o gal-voje vis sukasi mintys: ar tikrai tinkamoje vietoje stalą pastačiau, ar ne per daug virtu-vės baldai užima vietos ir kur pasivaikščioti buvo išėjęs mano protas, kad tokios keistos spalvos lovą išsirinkau. Jau nekalbant apie tai, kad šviesias buto sienas baisu net pirš-tu paliesti – užtenka, kad baldžiai prilietė.

Virtuvės erdvė – prieš ir po apdailos.

15min • 2012 m. birželio 8 d.10 | Švietimas

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Mokslo metų tvarkaraštį, kai vaikai didžiąją vasaros dalį atostogauja, laikas mesti į šiukšlių dėžę, ragina britų sociologė Catherine Hakim. Esą tai – praeities reliktas, užsilikęs nuo tų laikų, kai per darbymetį ūkyje reikėdavo ir vaikų rankų. Lietuvos mokytojai nelinkę griauti nusisto-vėjusių tradicijų, nors pripažįsta – rudenį vaikai turi skirti nemažai laiko pakartoti tam, kas pamiršta per vasarą.

Naudinga darbo rinkai? „Šiandien turime mokslo sistemą, kuri yra nedraugiška šeimai“, – „15min“ sakė Lon-dono politikos studijų centro vyresnioji tyrėja, sociologė C.Hakim. Todėl ji siūlo revoliuciją, kuri esą atneštų naudos ne tik švietimui, bet ir darbo rinkai, – keisti seną tvarką, kai vaikai į mokyklų suolus sėda rudenį, o ilgų atostogų išeina pavasario

pabaigoje ar vasaros pradžioje ir dar sa-vaitę ar dvi nuo mokslų ilsisi rudenį, žie-mą bei pavasarį.

Mokslo metų pradžios ir pabaigos datos buvo nustatytos laikais, kai dauguma žmo-nių dirbo žemės ūkyje. Jiems buvo svarbu, kad vasarą ūkio darbuose galėtų padėti ir vaikai. „Visa mokslo sistema iš pradžių buvo pagrįsta žemdirbystės sezoniškumu. Tai nebegalioja daugumai Vakarų Euro-pos žmonių. Daugelis gyvena miestuose ir nebeturi jokio ryšio su žemės ūkiu“, – dėstė C.Hakim.

Jos žodžiais, jei nacionalinės vyriausy-bės ir Europos Sąjunga nori sukurti dar-bo ir asmeninio gyvenimo balansą, rei-kia pradėti nuo švietimo sistemos: „Kai kalbame apie moterų bei vyrų atlyginimo suvienodinimą ir vienodas galimybes pa-kilti iki aukščiausių karjeros laiptelių, gal-vojame tik apie darbo rinkos reguliavimą. Bet kartais reikia pasukti galvą į kairę ar dešinę, į kitus dalykus, iš pirmo žvilgsnio net nesusijusius: transporto politiką, mo-kyklas ir pan. Manau, kad mokslo metų laikas yra vienas iš svarstytinų aspektų.“

Vaikai regresuoja Anot sociologės, gali būti prasminga pa-ilginti mokykloje praleidžiamą laiką. Kai

kuriems žmonėms tai gali atrodyti nepri-imtina, ypač jei kalbama apie mažus vai-kus. Kita vertus, po kelių valandų forma-laus mokslo galima organizuoti žaidimus, sporto ar kitokius užsiėmimus. Tai leistų tėvams kitaip planuoti savo laiką.

C.Hakim taip pat užsiminė, kad moky-tojai ėmė skųstis dėl pernelyg ilgų vasaros atostogų. Jie pastebėjo, kad vaikai, gegužę mokykloje pasiekę tam tikrą lygį, naujų mokslo metų pradžioje daug ko nebesuge-ba. „Jie regresuoja. Tai kenkia ir vaikams, ir mokytojams. Moksle reikia tęstinumo, o dabar mokytojai rudenį turi pradėti nuo pradžių“, – apgailestavo sociologė.

Panevėžietis Vytautas, keletą metų pa-augliams mokykloje dėstęs anglų kalbą, patvirtino, kad ilgiau nei du mėnesius užsitęsiančios vasaros atostogos sutrik-do mokymosi procesą.

„Grįžta vaikai po atostogų – visada lau-kia kartojimas. Reikia prisiminti laikus, sakinio struktūrą, veiksmažodžių derini-mą, – aiškino dabar jau buvęs pedagogas. –Mokiniai tarytum visiškai išsijungia, pir-mą dieną su jais net nesusikalbi. Visi – ir mažiukai, ir vyresni – būna pilni įspūdžių,

išsiblaškę, net pavadinčiau tai dėmesio sutrikimu. Mažieji daugiau išdykauja, o didesni būna linkę papasakoti, ką veikė per vasarą, daugiau bendrauti.“

Todėl per pirmas pamokas po atostogų būtina duoti parašyti nesunkų kontrolinį darbą. „Jei būtų rimtas kontrolinis, vai-kai neparašytų. Todėl kaip įvadą į moks-lus duodi lengvesnį, pasikartoti žinias“, –„15min“ sakė Vytautas.

Vasarą mokytis būtų per karštaVilniaus Ozo vidurinės mokyklos direk-torius Albinas Daubaras britų sociologės siūlymą vertina skeptiškai – net dėl tokios aplinkybės, kaip lietuviškas oras.

„Vasarą per karščius – nelabai darbin-gas metas. Ūkanotame Albione nėra to-kios ryškios vasaros ir žiemos. O pas mus karštą vasarą birželį, liepos pabaigoje – vi-sai nedarbinga atmosfera“, – pasakojo jis.

Pasak direktoriaus, vaikams po atos-togų išties sunku iškart susikaupti rim-tiems mokslams, todėl pirmose pamo-kose iš jų niekas nereikalauja solidžių žinių, dažniau rašomi rašiniai, kaip pra-ėjo vasara. „Per 21 metus, kai vadovauju

Mums įprasta, kad akademiniai metai

prasideda rudens pradžioje ir baigiasi kitų

metų vasarą, kitaip tariant, tęsiasi nuo

rugsėjo iki gegužės, birželio ar net liepos.

Pietų pusrutulyje, priešingai, mokslo me-

tai trunka nuo vasario ar kovo iki lapkri-

čio ar gruodžio. Australijoje jie prasideda

prieš Velykas ir baigiasi prieš Kalėdas.

Indijoje moksleiviai paprastai mokosi nuo

birželio iki kovo, studentai – nuo rug-

pjūčio iki balandžio. Japonijoje daugu-

ma mokyklų duris atveria balandžio 1 d.

Po vasaros atostogų, kurios tęsiasi apie

šešias savaites ir prasideda priklauso-

mai nuo regiono, vaikai į mokyklas grįž-

ta rugsėjo pradžioje. Po antro trimestro

– žiemos atostogos, o trečias trimestras

tęsiasi nuo sausio pradžios iki kovo. Per-

trauka tarp mokslo metų užtrunka vos

1–2 savaites. Izraelio moksleiviai kitus

mokslo metus pradės rugpjūčio 26-ąją,

o baigs kitų metų gegužės arba birželio

pabaigoje.

Bet net mūsų kaimynystėje ne visose

šalyse moksleiviai ir studentai į mokyk-

las bei universitetus iškeliauja rugsėjo

1 d. Pavyzdžiui, Austrijoje mokslo metai

prasideda pirmą arba antrą rugsėjo pir-

madienį, Suomijoje – rugpjūčio viduryje,

Vokietijoje – tarp liepos pabaigos ir rug-

sėjo pradžios, Maltoje – rugsėjo pabaigo-

je, Danijoje – rugpjūtį. Belgijoje ir Čekijo-

je, prasidėję rugsėjo 1 d., mokslo metai

baigiasi kartu su birželiu. Rusijoje moks-

lo metai taip pat tradiciškai turi griežtus

laiko rėmus – tęsiasi nuo rugsėjo 1-osios,

Žinių dienos, iki gegužės 25-osios, Pa-

skutinio skambučio.

Japoniukai mokosi visus metus

Britų sociologės revoliucija:

Trumpesnės mokinių

Užsk. Nr. 305461

15min • 2012 m. birželio 8 d.

mokyklai, niekada nesusidūriau su prob-lemomis dėl ilgų vasaros atostogų. Prie-šingai – kai mokslo metai buvo pratęsti iki

birželio, paskutinėmis savaitėmis, atšilus orui, vyksta darbo imitacija. Švietimo sis-temoje tikrai yra didesnių problemų“, – pažymėjo A.Daubaras.

Vaikai, per mokslo metus savaitei ar porai iškeliaujantys su tėvais, kai jų ben-draklasiai sėdi mokyklos suole, nėra smerkiami.

„Daug kas priklauso nuo šeimos. Jei joje rūpinamasi išsilavinimu, jokių problemų nekyla. Galų gale vaikas gali kompiute-rį pasiimti į kelionę. Švietimo samprata šiandien kitokia, į grynas žinias mažiau orientuojamės, reikia daugiau įgūdžių. Technologijos gali padėti, knygų nereikia su savimi vežiotis.

Tas, kuris neturi motyvacijos, per sa-vaitę mokykloje mažai gaus, o kuris nori mokytis, gali praleistas pamokas kompen-suoti“, – samprotavo pedagogas.

Norėtų vėlesnės pamokų pradžios„15min“ kalbinti tėvai taip pat abejoja, ar reikėtų griauti seną tvarką. „Niekada apie tai nesusimąsčiau. Mūsų šeimoje nusisto-vėjo taip, kad vasarą visada atostogau-jame kartu. Kitu metų laiku dažniausiai mes su žmona trumpam kur nors išlekia-me. Tik senokai tai buvo…“ – prisipažino vilnietis Rytis.

Trijų vaikų mama Jolanta pritarė, kad kitokios tvarkos neįsivaizduojanti: „Mano manymu, bet koks liberalizavimas tik di-dintų neraštingumo mastą, kas jau ir taip yra bėda.“

„Vienintelis dalykas, ko norėčiau, – kad pamokos prasidėtų nuo 9 val., bent jau-nesnėse klasėse, nes vaikai jose merdi. Bet kitiems gal nepatogu, nes į darbą važiuoja ir vaikus kartu nuveža, – kalbėjo ji. – Ki-toks lengvinimas, mano galva, yra blogis ir nieko daugiau.

Vaikai ir taip gerokai ištižę auga. Didelė nesąmonė buvo eksperimentas su namų darbų nebuvimu. Kalbu iš savo patirties, nes tris vaikus jau beveik užauginau. Kita vertus, nebus tokios tvarkos, kuri visiems tiktų.“

Anot dviejų dukrų mamos Jurgos, per mokslo metus būna atostogų, kurių metu „galima keliauti į visas keturias pasaulio puses“.

Airijoje su atžalomis gyvenusiai mote-riai patiko, jog ten Kalėdų atostogos il-gesnės nei Lietuvoje, būna ir papildomų atostogų, tačiau vasarą vaikai mokosi iki liepos.

„Mažiau namie trinasi ir nereikia gal-voti, kuo užimti“, – apibendrino „15min“ pašnekovė.

Švietimas | 11

C.Hakim:

„Visa mokslo sistema iš pradžių buvo pagrįsta žemdirbystės sezoniškumu. Tai nebegalioja daugumai Vakarų Europos žmonių.“

Pedagogai pastebi,

kad ilgiau nei

du mėnesius

užsitęsiančios

vasaros atostogos

gerokai sutrikdo

mokymosi procesą.

I.Gelūno nuotr.

vasaros atostogos

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Saulius Chadasevičiuss.chadasevicius@15min.lt

Savaitraštis „15min“, pasidomėjęs kraupią avariją Vilniuje sukėlusio Arno Tumėno praeitimi, sužinojo tai, kuo sunku patikėti: 2005 metais A.Tumėnas girtas padarė avariją, kurioje žuvo jo draugas, bet nebuvo nubaustas net 1 lito bauda.

Didžiulio visuomenės dėmesio A.Tumėnas sulaukė balandžio pabaigoje. 26 metų vyro vairuojamas prabangus juodas S klasės mersedesas sostinės Geležinio Vilko gat-vėje taranavo policijos tarnybinę mašiną ir dar vieną „Mercedes“ markės automobilį. Per avariją, iš kurios jos kaltininkas pabė-go, buvo sužaloti 5 žmonės.

Pataikaudavo kelių žudikamsŠis kelių erelio išpuolis privertė prisimin-ti avariją, į kurią A.Tumėnas buvo patekęs dar 2005 metų vasarą.

Tačiau į viešumą iškilusioje informa-cijoje buvo nutylėta esminė aplinkybė –

A.Tumėnas per pirmąjį eismo įvykį užmu-šė žmogų būdamas visiškai girtas.

Teisinis absurdas: jei neblaivus vairuo-tojas tik sudaužo mašiną, vairuotojo pa-žymėjimas iš jo atimamos bent 3 metams,

skiriama mažiausiai 4000 Lt bauda, gali būti skirtas net administracinis areštas iki 30 parų. A.Tumėnui mirtimi paženklinta avarija nesukėlė jokių neigiamų padari-nių, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Užbėgant tyrimui už akių galima pasaky-ti: patiems prokurorams dabar atrodo ne-įtikėtina ir gėdinga, kad vos prieš 7 metus Lietuvoje klostėsi tokia ciniška pataikavi-mo kelių žudikams praktika. Dabar tokie dalykai esą neįmanomi.

Kraujyje aptiko 2 promilesSenoji A.Tumėno byla saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisaria-to (VPK) archyve. „15min“ atvertė šią bylą.

2005 metų birželio 19-oji, nakties iš šeš-tadienio į sekmadienį paryčiai. Vilniaus pakraštyje lekia baltas „Škoda Felicia“ au-tomobilis, pilnas girtų vaikinų.

„Sakiau Arnui, kad jis nelėktų“, – užfi k-suota ekipažo nario M. parodymuose apie lemtingą važiavimą žvyrkeliu 70–80 km/val. greičiu. Kad A.Tumėnas apie 5.20 val. Pupojų gatve su „Škoda“ (pagaminta 1995 m.) per žvyrą skriejo ne lėčiau nei 80 km/val., patvirtino ir keleivis R.

„Už 10 sekundžių automobilis prie-kine dalimi rėžėsi į medį“, – užfi ksuota R. parodymuose.

Kažkokio pagyvenusio vyro vardu regist-ruotoje mašinoje važiavo penki bendra-amžiai, gimę 1984–1985 metais.

Per avariją žuvo priekyje sėdėjęs keleivis R.K., kuriam tuo metu buvo vos 20 metų. „Kaukolės pamato ir skliauto lūžiai“, – pa-grindinę mirties priežastį įvardijo palaikus tyręs ekspertas.

Žuvusiojo kraujyje rasta 1,39, šlapime – 2,1 promilės alkoholio.

Ne ką blaivesnis buvo ir avarijos kalti-ninkas A.Tumėnas. Specialistų pažymoje parašyta, kad „Škoda“ vairuotojo krau-jyje aptikta 2,03 promilės alkoholio. Tą

savaitgalį A.Tumėnas šventė savo 20-ąjį gimtadienį. Per avariją susižalojo ir pats jubiliatas: tuo metu vienoje automobilių techninės priežiūros fi rmoje vadybinin-ku dirbusiam vaikinui plyšo inkstas, buvo sutrenktos smegenys, lūžo nosis, medikai nustatė daugybinius veido ir viso kūno sumušimus.

Keleiviui M. nustatyta galvos žaizda ir smegenų sukrėtimas, keleiviui R. – sumuši-mai ir nubrozdinimai, keleiviui L. – galvos sumušimas. Visi jie pasveiko.

Grėsė nelaisvė iki 10 metųIkiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje at-liko Vilniaus apskrities VPK Viešosios poli-cijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalsta-mų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnai. Tyrimą kontroliavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Marijona Grubinskienė („15min“ žiniomis, ši pareigūnė dėl solidaus amžiaus išleista į pensiją).

„A.Tumėnas savo veiksmais pažeidė KET 53, 54, 68, 172 punktus ir, atsiradus pasekmėms, įtariamas padaręs nusikals-tamą veiką, numatytą Baudžiamojo ko-dekso (BK) 281 str. 6 dalyje“, – rašyta teis-mui ruoštos bylos dokumentuose. BK 281 straipsnio pavadinimas – „Kelių transpor-to eismo saugumo ar transporto priemo-nių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“.

Pagal šį straipsnį tas, kas būdamas ap-svaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psicho-tropinių ar kitų psichiką veikiančių me-džiagų ir vairuodamas kelių transporto

12 | Tyrimas

Turi pinigų – gali Kraupią avariją sukėlęs kelių erelis praeityje išsisuko

net pražudęs draugąA.Vaitkevičiaus nuotr.

E.Motiejūnas:

„Anksčiau galiojo principas, kad bet kokiu atveju dėl neatsargaus nusikaltimo galima buvo taikytis, tai jie ir taikydavosi.“

Buvo nutylėta esminė aplinkybė –A.Tumėnas per pirmąjį eismo įvykį užmušė žmogų būdamas visiškai girtas.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas lais-vės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Pribloškiantis sprendimas„Visi atsisakė vairuoti, įkalbinėjo mane. Vairuojant apie 50–60 km/val. man „nu-spaudė“ plaučius, nes sergu astma, pa-sidarė bloga. Kas įvyko toliau, neatsime-nu“, – rašoma A.Tumėno paaiškinime apie jo sukeltą avariją, dėl kurios jis visiškai pri-pažino savo kaltę.

Beje, ofi cialiai šio tyrimo metu A.Tumė-nui netalkino joks teisininkas. „Gynėjas nereikalingas“, – raštu pareigūnams yra pareiškęs nusikaltęs vairuotojas.

A.Tumėnas išsivertė be advokato, nes policija ir prokuratūra 2005 metų lapkritį nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą. Mat A.Tumėnas susitaikė su nukentėjusiuoju – žuvusiojo tėvu. Jis tyrėjams pareiškė, kad vairuotojas žalą atlygino, todėl materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi, su juo susitaikė.

Prokuratūros nutarime rašoma: kadangi A.Tumėnas padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jam pareikšto įtarimo pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, praeityje yra neteistas, yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti at-leistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išpirka – apie 100 000 litųNutarimą apie bylos nutraukimą patvirti-no Vilniaus miesto apylinkės prokuratū-ros Pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus aukštesnio rango prokuroras Mi-roslavas Gvozdovičius, nuo 2008 metų dirbantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėju.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomy-bės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sudarytas iš 4 dalių.

Jame rašoma, kad asmuo, padaręs bau-džiamąjį nusižengimą, neatsargų arba ne-sunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fi ziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nu-kentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kokios yra avarijos kaltininko ir žuvusio-jo tėvo susitaikymo sąlygos, nenustatyta. Tačiau vieša paslaptis, jog esant mirties atvejui susitaikymo įkainis yra 100 000 Lt. Suma gali svyruoti, priklausomai nuo

nelaimės aplinkybių, nukentėjusiųjų ir kal-tininkų fi nansinių galimybių, kitų aspektų.

Tais atvejais, kai kaltininkai nukentėju-siesiems nesunkiai sutrikdo sveikatą, su-sitaikymui dažniausiai užtenka nuo 5 iki 15000 Lt. Po sunkaus sveikatos sutrikdymo susitaikymo kaina matuojama dešimtimis tūkstančių litų (tiesa, yra buvę atvejų, kai net asmeniui mirus kaltininkui pavyko iš-pirkti savo nuodėmę už 10 000 Lt.). Tačiau paprastai derybų metu šalys orientuojasi į sumas, kurias realiai priteistų teismas pateikus atitinkamus ieškinius.

Teisėjas nesiteikia aiškintis„15min“ buvusiam prokurorui, o dabar tei-sėjui M.Gvozdovičiui bandė pateikti klau-simus, bet jis nepanoro bendrauti.

M.Gvozdovičius per Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovę ryšiams su žiniasklaida ir visuomene perdavė „15min“ redakcijai tokio turinio atsaky-mą: „Atsakydami į Jūsų pateiktą klausi-mą, informuojame, jog 2008-05-15 Lie-tuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1344 Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius buvo paskirtas Vilniaus miesto 2 apylin-kės teismo teisėju, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Jūsų minima baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėjimui Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, todėl negalime komentuoti konkrečioje byloje priimto sprendimo teisėtumo, todėl dėl Jus dominančios informacijos siūlome kreiptis į prokuratūrą.“

Prokuroras: dabar taip nebūna Svarbias bylas, tarp jų ir tragiškų avarijų, kuruojantis Vilniaus miesto apylinkės pro-kuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyri-mo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidi-jus Motiejūnas savaitraščiui sakė, jog dabar nebeįsivaizduojama, kad girti tragiškų ava-rijų sukėlėjai išliptų iš balos visiškai sausi.

Prokurorų principinė nuostata – po ava-rijos, kurios metu žūsta bent vienas žmo-gus, bylos medžiaga privalo būti perduota teismui, kuris ir sprendžia klausimus dėl asmens atsakomybės ar galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Tais laikais buvo netvarka. Anksčiau galiojo principas, kad bet kokiu atveju dėl neatsargaus nusikaltimo galima buvo taikytis, tai jie ir taikydavosi. Bet dabar, jau porą metų, mes tokių dalykų neprak-tikuojame. Dabar pas mus yra griežta nuostata – jei padaro avariją apsvaigęs, prokurorai iškart atmetinėja tokius pra-šymus. Teoriškai taikytis gali, bet jeigu buvai girtas – mūsų pozicija yra griežtai „Ne“. Nereikia, kad kažkas žūtų, užtenka ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Geriau-siu atveju įtariamasis su nukentėjusiuo-ju gali bandyti taikytis teisme. O teisme, būna, kad susitaiko. Arba teismas atlei-džia kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – kalbėjo E.Motiejūnas.

Pareigūnai tikisi, kad šįkart kelių ere-liui nepavyks sausam išlipti iš balos, nes per avariją nukentėjo savo pareigas vyk-dę policijos pareigūnai, tad A.Tumėnui tektų taikytis ne su nukentėjusiaisiais, o su valstybe.

Nėra bylos – nėra problemųBeje, jei Kelių eismo taisyklių (KET) nesi-laikymas baigėsi nusikaltimu, bet byla nu-traukiama, nurašomi ir KET pažeidimai.

„Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukia-mas, asmuo netraukiamas ir administra-cinėn atsakomybėn“, – sakė E.Motiejūnas. Jis dar pridūrė, kad kitaip gali būti nebent tuo atveju, jei yra nustatomos aplinkybės, neturinčios tiesioginio priežastinio ryšio su padaryta nusikalstama veika, dėl kurios byla būna nutraukiama. Anot E.Motiejūno, kartais po avarijų administracinių teisės pažeidimų bylos iškeliamos net nukentė-jusiesiems. Tarkime, už neprisegtą sau-gos diržą.

Tyrimas | 13

Arno Tumėno vairuojamas „Mercedes-Benz S320“ šių metų balandžio 28 d. pavakarę

Geležinio Vilko gatvėje rėžėsi į stovintį policijos automobilį. Nuo smūgio policijos

patrulių automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį sustabdytą automobilį

„Mercedes Benz E280“.

Susidūrimo metu buvo sužaloti trys policininkai ir du civiliai asmenys. Jiems ilgai teks

gydytis. A.Tumėnas pabėgo iš įvykio vietos, bet pirmadienį buvo sulaikytas. Liudininkai

teigia, kad A.Tumėnas lenktyniavo su kitu automobiliu. Pasak liudininkų, kompanija visą

dieną šventė prie ežero Molėtų rajone, o paskui nutarė „su vėjeliu“ grįžti į Vilnių.

A.Tumėnas yra advokatės Svetlanos Proninos žentas. Tiesa, ofi cialiai jis yra nutraukęs

santuoką su garsios teisininkės dukra, tačiau ir vėl kartu su ja gyvena. A.Tumėno dėdė

Raimondas Tumėnas buvo Ukrainos sulčių gamintojos „Sandora“ akcininkas, jis – vienas

sėkmingiausių Lietuvos investuotojų Ukrainoje. A.Tumėnas savo kaltę pripažįsta, tačiau

neigia, jog vairavo neblaivus.

Šiurpi avarija

žudyti A.Tumėnas prieš

septynerius metus

išsisuko nuo bausmės.

Kaip bus šįkart?

J.Kalinsko nuotr.

Bylos nutraukimą

patvirtinęs buvęs

prokuroras, o dabar

teisėjas M.Gvozdovičius

nemato reikalo

pasiaiškinti.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.14 | Savaitės interviu

5 dalykai, kurių nereikia šią vasarąPrieš akis – gražusis mūsų klimato juostos lai-kotarpis, nors ir prasidėjęs birželiui būdingomis lietaus atakomis. Vasara siūlo visą puokštę pui-kių pramogų ir užsiėmimų, tačiau, kaip visada, lazda turi du galus. Dalijuosi su jumis savo šią vasarą vengtinų dalykų penketuku:

1.Neryti šašlykų! Mūsų arterijos jau da-bar spazmuoja, jusdamos, kokio maisto sezonas jų laukia. Nusistovėjęs vasa-ros maršrutas (miestas – „Maxima“ –

vandens telkinys – grilis) – tai ne ta estafetė, kuri gerina jūsų kraujotaką. Jei vienas iešmelis sprandinės dukart per mėnesį – mūsų kulinarinis ir kultūrinis paveldas, tai mėsos kibiras bagaži-nėje ir visą savaitgalį negęstantis taukuotas gri-lis – infarktas ant iešmo! Saikingai gero apetito!

2. Nelakti alkoholio! Alus – neatsiejamas aukščiau minėto tautiško „gamtiš-ko“ savaitgalio dalis. Gal momenti-nio pasitenkinimo vergai ir nesutiks,

bet alkoholis visai nėra gaivos ir sveikatos šal-tinis mūsų perkaitusiems ir persivalgiusiems kūnams.

3. Nesikepinti saulėje! Aš suprantu, kad saulė – gana retas svečias Lietuvoje. Bet tai ne priežastis praleisti tiesiogi-nėje jos spindulių ugnyje savo vasaros

atostogas. Pietiečiai su savo kaitrai pritaikyta oda tik kraipo galvomis iš siestos pavėsio, kai mes savo šiaurietišką blyškumą patiekiame Tos-kanos saulės griliui. Mūsų liepa su +30 laipsnių nedaug atsilieka nuo itališko birželio, bet mūsų saulėje kepanti oda daug blyškesnė nei italų...

4. Nežiūrėti „teliko“! Niūriais žiemos vakarais Lietuvos šeimoms gyveni-mo dramas ir komedijas į svetaines pristatanti dėžė vasarą turėtų tap-

ti tiesiog interjero dalimi. Net patys „telikai“ pasiduoda, paleisdami į eterį praėjusio sezono laidų kartojimus ir pigutėlius serialus iš Rytų. Pasiduokite ir jūs. Gal įvyks stebuklas ir, rude-niui atėjus, nepasigesite savo plyšaujančio ja-poniško draugo kompanijos. Šio nedarytino punkto išimtis – olimpinės žaidynės (bet atsar-giai! – skaitykite žemiau).

5. Netikėti politikais! Nesakau, kad jais pavasarį galima visiškai tikėti, bet ši vasara – ypatinga. Ji – prieš rinkimus ir taip pat – gausi šaliai kraują kaiti-

nančių sportinių įvykių. Tauta laukia olimpi-nio krepšinio atrankos turnyro, ir, žinoma, pa-čios sporto karalienės olimpiados. Šis miksas politikieriams – kaip valerijonas katinams: jie kniauks nuo kiekvienos tribūnos ir lips ant kiek-vienos scenos, kur bus sveikinamas bet kuris dabar dar tik treniruotėse prakaitą liejantis bū-simas herojus, ar – ką čia slėpti tautos viltis – 12 oranžinio kamuolio herojų. Politikai žino, kad bus nušvilpti, bet vis tiek lįs pasišildyti tautos numylėtinių – kas jais betaptų – šlovės spindu-liuose. Kiekvieno bažnytkaimio meras jums primins, kad olimpiadoje sužibėjęs sportinin-kas yra „vietinis“ – čia gimęs, į mokyklą ėjęs arba močiutę lankęs. Jie matys bendrybes su sportininkais dėl to, kad jų tokie patys vardai, akcentai, arba jie gyveno toje pačioje gatvėje. Tai bus nesustabdomas šlykštus reiškinys, dėl kurio net negali pykti, kaip nepykstama (nors žiauriai erzina) ant kniaukiančių per morčių kačių. Nepykite ant politikų šią vasarą – tiesiog netikėkite jais.

Komentarasas

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui nepatinka, jog daugelis Lietuvoje gyvena šia diena, neatsakingai ir vadovaujasi tik pigumo kriterijumi.

53 metų ministro ketverių metų ka-dencija jau baigiasi, bet jo kuruojamų problemų – atliekų tvarkymo, renova-cijos, atsinaujinančių išteklių plėtotės, vandenvalos – tikriausiai užteks dar ne vienam įpėdiniui.

– Balandį kilę debatai dėl naujo Atlie-kų tvarkymo įstatymo atkleidė nemažai šios srities problemų. Nors Seimas atsi-žvelgė į kartu su prezidentės veto pateik-tus pataisymus, trūkumų tikriausiai dar liks. Ką ir kaip siūlytumėte tobulinti?

– Atliekų tvarkymo sistema nesuku-riama vienu įstatymu ar per vienerius dvejus metus. Ji pradėta rimtai kurti prieš daugiau nei 10 metų. Padaryta nemažai – visi žino, kiek uždaryta senų sąvartynų, atidaryti nauji. Negalima paneigti, kad dabartinėje tvarkoje yra neatsakytų klausimų. Įstatymo pakei-timai buvo svarstomi trejus metus, va-dinasi, yra apie ką kalbėti.

Už atliekų tvarkymą atsakingos sa-vivaldybės. Vetuotas įstatymas buvo skirtas tam, kad dalyvautų kuo daugiau įmonių. Jis gal netiesiogiai, bet sudarė galimybes monopolizuoti šį ūkį. Atlie-kų tvarkymas iš principo yra monopoli-zuotina veikla. Prezidentės pasiūlymu to monopolio kontrolė liko savivaldy-bės dispozicijoje.

Bet pirminis įstatymo variantas ga-lėjo lemti senos sistemos, kurtos dau-giau nei 10 metų, sugriovimą. Ne-galima griauti to, kas buvo kuriama

dešimtmečius. Dabar teisės aktuose yra pakankamai galimybių priimti vie-nokius ar kitokius sprendimus, pasuk-ti atliekų tvarkymą teigiama linkme.

– Bet dabartinė tvarka vis dar neskati-na žmonių rūšiuoti atliekų. Gal pravers-tų fi nansinės paskatos? Baterijų ir aku-muliatorių supirkimo sistema parodė, jog lietuviams tai – geriausia motyvacija.

– Sąmoningumas neturėtų būti per-kamas. Mes visi – gyventojai, įmonės –kuriame atliekas, taigi, turime rūpin-tis, ką su jomis daryti. Patogu viską dėti į maišelius, bet nereikia užmiršti, jog mes patys atsakingi, kad Žemė gali tapti atliekų duobe. Nemoki – nedarau, nors pats kuriu tas atliekas? Kažin, ar už viską mokėti būtų teisingas kelias. Žmonės turi matyti prasmę.

Nemanau, jog reikia pereiti vien prie to, kad jei atneši, mes iš tavęs supirk-sime. Kai kurioms atliekoms – pakuo-tėms, buteliams – tai ir dabar taikoma. Jau seniai Seime diskutuojama, kad už-stato mokestį reikėtų pritaikyti plasti-kiniams buteliams. Bet lazda turi du galus – pinigai supirkimui neatsiranda iš kažkur, produkcija būtų brangesnė.

Nustebo net ministras– Sunkiai įsibėgėjanti renovacija ke-

lia ne mažesnes aistras. Ekspertų ver-tinimu, ji gali ne tik sumažinti išlaidas šildymui, bet ir paskatinti ūkio augimą. Kaip Aplinkos ministerija ruošiasi įkvėp-ti gyvybės šiam procesui?

– Vyriausybės programoje visa pas-traipa apie tai parašyta ir, tarp kita ko, paminėtas skaičius 2000. Ką jis reiškia, niekam neįdomu. Iš tikrųjų buvo pasa-kyta: bus sudarytos fi nansinės galimy-bės, į tą skaičių įeina ir švietimo įstai-gos. Finansinis mechanizmas sukurtas, europinės lėšos skirtos.

Daugiabučiai modernizuojami pagal kelias programas. 2004 metais buvo pa-tvirtina daugiabučių renovavimo prog-rama. Pagal ją nuo kadencijos pradžios renovuota per 230 namų. Pareiškusiųjų norą yra dar per 200.

Sako, ketverius metus renovacija ne-vyksta. Išeikime į gatvę ir pažiūrėkime, ar nematyti renovuotų namų. Jau ne-kalbu apie švietimo įstaigas. Švietimo ir mokslo ministerijos paklausiau, kiek renovuota per šitą kadenciją, – nuste-bau ir aš, ir jie: per 700 pastatų. Nekal-bu apie ligonines ir kitus visuomeninius pastatus, kurių renovaciją fi nansavo Ūkio ministerija. 2 mlrd. Lt išleista re-novacijai ir rekonstrukcijai.

Sakoma, renovacija lėta dėl JESSICA modelio (pagal jį nepasiturintiems gy-ventojams visas išlaidas nuo projekto parengimo, kredito ir palūkanų, iki tech-ninės statybos darbų priežiūros ir visiško įgyvendinimo kompensuoja valstybė, – red. past.) blogumo. Jis yra geresnis už buvusį savanoriškos renovacijos mode-lį – kur kas daugiau lengvatų.

Bet kodėl žmonės nesinaudoja šita galimybe? Viešai kalbėdami kadencijos pradžioje padarėme klaidą akcentuo-dami, kad renovacija bus ekonomikos gelbėjimo planas. Kai kalba eina apie privačią nuosavybę ir žmogus turi pri-siimti įsipareigojimus, sakyti, kad gy-venantieji daugiabučiuose turi išgel-bėti ekonomiką, buvo didžiulė klaida. Šita priemonė yra pagalba žmogui – jis gauna naudos savo piniginei.

Biokuro rinka: tave suvalgys– Lietuva išties stengiasi energetiškai

tapti nepriklausoma nuo Rusijos. Kol naujos atominės elektrinės pamatai dar

Gediminas Kazlauskas.Kadencija baigiasi, problemos liko

Pasidomėjau, ar apsimoka užsiimti biokuru Lietuvoje –neapsimoka. Tave suvalgys.

G.Kazlauskas teigia,

kad biokuro rinką

užėmę verslo rykliai

konkurentams

nepalieka galimybės

išgyventi.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Procesas LT (VP2-2.1-ŪM-03-K) kvietimas Nr. 02

Kvietimo teikti paraiškas

pavadinimas

2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2

prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos ver-

slui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-03-K priemonės „Procesas LT“

(toliau – Priemonė) kvietimas Nr. 02

Veiksmų programa EKONOMIKOS AUGIMO VEIKSMŲ PROGRAMA

Prioritetas Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas

Uždavinys Padidinti įmonių produktyvumą

Priemonė Procesas LT

Remiamos veiklos sritys Priemonės lėšomis bus fi nansuojamos Priemonės veiklos,

susijusios su šiuolaikiškų vadybos metodų ir valdymo

sistemų, išskyrus personalo valdymo sistemas, diegimu

įmonėse.

Kur priimamos paraiškos ir

galima gauti informaciją

Paraiškos priimamos:

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje (toliau – LVPA),

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius.

Pareiškėjai gali raštu ir žodžiu pateikti klausimus ir

gauti informaciją nuo šio kvietimo paskelbimo dienos

iki paskutinės paraiškų priėmimo dienos el. paštu

komunikacija@lvpa.lt, telefonu (8 5) 268 7411,

faksu (8 5) 278 4269.

Galimi pareiškėjai Tinkamas pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo ar

užsienio įmonės fi lialas, veikiantis ne mažiau kaip vienerius

metus, ir kurio metinės pajamos pagal pateiktus paskutinių

fi nansinių metų fi nansinės atskaitomybės dokumentus yra

ne mažesnės kaip 500 000 Lt (penki šimtai tūkstančių litų),

ir atitinkantis visas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012

m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 4-508 (Žin., 2012, Nr. 63-3182)

patvirtinto Priemonės projektų fi nansavimo sąlygų aprašo 2

priedo 7.1-7.2 punktuose išvardytas sąlygas ir reikalavimus

(http://www.lvpa.lt/Puslapiai/Kvietimas.aspx?kvid=75).

Kvietimo suma Pagal šį kvietimą numatoma paskirstyti lėšų suma

yra 7 mln. Lt.

Galutinis paraiškų

pateikimo terminas

Paraiškas galima teikti iki

2012 m. rugpjūčio 22 dienos 17:00 val.

Paraiška turi būti atsiųsta registruotu laišku, per pašto

kurjerį arba asmeniškai pristatyta į LVPA priimamąjį,

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius.

Siunčiant registruotu laišku, paraiškos turi būti įteiktos

pašto paslaugų teikėjui ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio

22 d. 24:00 val.

Kur galima gauti

dokumentus pareiškėjams

Dokumentus galima rasti ir atsisiųsti iš interneto svetainių

www.lvpa.lt, www.esparama.lt, www.ukmin.lt bei gauti

atvykus į LVPA šiame kvietime nurodytu adresu:

1. Ekonomikos augimo veiksmų programos priedas,

patvirtintas 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu Nr. 788 (Žin., 2008, Nr. 95-3721).

2.VP2-2.-ŪM-03-K priemonės „Procesas LT“ projektų

fi nansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas 2012 m. birželio 1

d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-508

(Žin., 2012, Nr. 63-3182).

3. Paraiškos dėl projekto fi nansavimo bendrosios (A) dalies

forma ir jos pildymo instrukcija, patvirtintos Lietuvos

Respublikos fi nansų ministro 2008 m. vasario 20 d.

įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861).

4. Paraiškos dėl projekto fi nansavimo specialiosios (B)

dalies forma ir jos pildymo instrukcija, patvirtintos 2012 m.

birželio 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.

4-508 (Žin., 2012, Nr. 63-3182).

5. Projekto fi nansavimo ir administravimo sutarties forma,

patvirtinta Lietuvos Respublikos fi nansų ministro 2008 m.

vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861).

Kita reikiama informacija Finansavimas, teikiamas vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio

6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008

(http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_

id=54013&p

_query=&p_tr2=2), skelbiančių tam tikrų rūšių pagalbą

suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88

straipsnius (Bendrasis bendrosios išimtiems reglamentas)

(OL 2008 L 214, p. 3-47) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos

reglamento (EB) Nr. 1998/2006 (http://www.esparama.lt/

teises-aktas?taid=090bdd53800e459c) dėl Sutarties 87 ir

88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379,

p. 5-10) nuostatomis.

LIETUVOS RESPUBLIKOSŪKIO MINISTERIJA

nepakloti, galime eksploatuoti atsinaujinan-čius išteklius. Ar valstybė tai rems?

– Dabar atsinaujinančios energijos kaštai yra labai dideli. Saulės energija superka-ma po 1,8 Lt/kWh (numatoma mažinti iki 1,5 Lt/kWh), vėjo – po 30 ct/kWh, o iškastinių išteklių energijos bazinė kaina – 15 ct/kWh.Jei pereitume vien prie atsinaujinančių iš-teklių, elektra kainuotų labai daug. Prie to reikėtų eiti, bet įprastinės energijos gamy-ba turėtų sudaryti nemažą dalį.

Vėjo energetikoje yra normalus ekono-minis atsipirkimas, ypatingos paramos ši-tam sektoriui nereikėtų. Saulės energijos nuolatinis tiekimas neužtikrinamas, nori nenori reikia jungtis prie tinklų.

Atsipirkimas paprastas: jei gamyba ne-viršija nustatytos normos, iš manęs privalo supirkti po 1,8 Lt, o paskui perku iš bendro tinklo po 40 ct. Tai yra verslas, apie kokias paramas kalbame? Jei tokiu būdu gauta energija naudojama savo reikmėms, ne pardavimui, šiemet numatyta parama iš Klimato kaitos programos. O biokuro ga-mybą skatiname.

– Tačiau jo perspektyvos irgi miglotos. Statomose biokuro katilinėse pamirštama įrengti šiaudams ir žilvičiams deginti tin-kamus katilus.

– Taip tikrai yra. Sukapoto medžio ekono-minė vertė yra didesnė. Gerokai palankiau medžius pjaustyti ir kišti į krosnį, negalvo-jant apie žaliąsias atliekas, šiaudus, nors Lietuvoje yra tiek šiaudų, kad visus namus galėtume šildyti. Tokių katilų yra vienas kitas, jie nedideli. Sudeginus šiaudus lie-ka 20 proc. pelenų – kur juos dėti? Katilai ir jų priežiūra yra šiek tiek sudėtingesni.

Tai – smulkmena. Yra didesnis povande-ninis akmuo – šie katilai padidintų konku-renciją. Kodėl prasidėjo kai kurių įmonių tyrimai? Daromas monopolis. Pasidomėjau, ar apsimoka užsiimti biokuru Lietuvoje – neapsimoka. Tave suvalgys: įkūręs įmo-nę arba turėsi parduoti didiesiems, arba

tavo veikla bus ekonomiškai nenaudinga. Klimato kaitos programoje esame numatę skirti lėšų produkcijos gamybai. Lietuvoje kirtimo atliekų, šakų kasmet būtų galima paimti 750 tūkst. t. Bėda, kad urėdijos siūlo ne galutinai paruoštą deginti žaliavą, o iš miško paimtą žalią masę. Pernai pasiūlė-me rinkai 150 tūkst. t. Nupirko mažiau kaip 100 tūkst. t. Šiemet siūlome 250 tūkst. t – manau, parduosime tik pusę.

Gerai, kad neseniai priimtas Energetikos išteklių biržos įstatymas. Jei bus panaikin-ta galimybė pirkti tiesiogiai iš savęs, kaip kai kuriuose miestuose atsitinka, ir didieji šilumos gamintojai privalės pirkti tik per biržą… Jei atsiras ir valstybės įmonių, ku-rios tieks produkciją į rinką, kainas bus ga-lima suvaldyti.

Patogumai kainuoja– 2007–2013 m. iš Europos Sąjungos biu-

džeto aplinkosaugai numatyti 4 mlrd. Lt. Ar dalis tų pinigų nepaleidžiama pavėjui? Štai valant vandenį surinktas dumblas džiovina-mas, verčiamas granulėmis ir užkasamas į žemę. Danijoje juo tręšia miškus.

– Nė vienoje šalyje nėra paprasta atlie-kas naudoti žemės ūkiui. Žmogus, išgirdęs valgantis produktą, užaugusį ant dumblo nuotekų, turi nelabai kokių asociacijų. Sis-tema dabar kuriama.

– Ar, vykdant vandenvalos projektus, galvojama, kas įrenginius vėliau išlaikys? Pavyzdžiui, Širvintose, kur dabar gyvena 7 tūkst. žmonių, po 30 metų gali likti 2 tūkst. senukų. Kiek jiems kainuos vanduo?

– Nieko nedarykime, tai emigracija bus dar didesnė. Kiek galima vaikščioti į lauko tualetą? Tam vien šiame fi nansiniame lai-kotarpyje skiriama 2 mlrd. Lt. Kad nebūtų taip, jog nebėra kam naudoti, buvo apribo-jimas skirti lėšas miesteliams, kur gyvena bent 2 tūkst. žmonių. Šioje kadencijoje riba sumažinta riba iki 300 žmonių.

Taip, yra problema. Žmonės buvo nusi-teikę: jungsimės, norime vandens. Kai tink-lai nutiesti ir reikia prisijungti, kai kurie sako: turiu duobę, į ją pilu ir man viskas labai pigu.

Nuotekų šalinimas centralizuotai kai-nuoja 3–4 Lt už kub.m, o išvežant, kaip priklauso, be jokių gudrybių, skylių dug-ne ir išpylimo į griovį, – per 10 Lt. Skirtu-mas didžiulis.

Visi supranta: jei noriu naudotis paslau-ga, turiu už ją sumokėti. Kas gali atsitik-ti ateityje, mažėjant gyventojų? Reikėtų stengtis, kad žmonės neišvažiuotų. Gerin-dami gyvenimo sąlygas sukursime daugiau galimybių žmonėms likti.

Pateikėme Seimui naują Vandens įsta-tymo variantą. Lietuvoje akivaizdžiai per daug vandens tiekėjų. Yra 60 savivaldy-bių, o vandens tiekimo įmonių – per 350. Įstatyme numatyta, kad jų turėtų likti ne daugiau kaip viena savivaldybėje. Didelės įmonės dėl masto ekonomikos visuomet gali efektyviau atlikti savo darbą. Lietu-voje ir tų 60 gal nereikėtų, bet negalima iš karto perlaužti.

Jei efektyviai eksploatuosime vandenis, problemos, kad neliks kam mokėti, nebus.

Švietimo ir mokslo ministerijos paklausiau, kiek renovuota per šitą kadenciją, – nustebau ir aš, ir jie – per 700 pastatų.

G.Kazlauskas gimė 1959 m. vasario 22

d. Panevėžyje.

Po mokslų dirbo LTSR aukštojo ir specia-

liojo vidurinio mokslo ministerijoje, vė-

liau buvo Vilniaus miesto valdybos Butų

ir patalpų skyriaus vedėjas, Gyvenamų-

jų patalpų skirstymo skyriaus vedėjo

pavaduotojas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo grį-

žo į statybų sritį, kūrė verslo projektus,

buvo projektų vadybininkas. Vienas iš

pirmųjų didesnių projektų – valstybinio

kuro rezervo saugyklos (Vilniuje, prie

Gariūnų turgavietės). Vienas didžiausių

vykdytų projektų – Klaipėdos PET žalia-

vos gamyklos statyba.

Į aplinkos ministro postą atėjo iš UAB

„Merko statyba“, kuriai vadovavo.

G.Kazlauskas sukūrė šeimą 39 metų,

1998-aisiais, turi 3 vaikus. Žmona Re-

nata Kazlauskienė (gimusi 1977 m.) yra

renginių organizavimo įmonės UAB „AR

Agentūra“ steigėja ir vadovė, vykdomo-

ji direktorė.

Biografi jos faktai

Reklama bus apmokėta ALDE lėšomis. Užsk. Nr. 305494

Užmarštin nuėjusių armijų uniformos, senoviniai ginklai, paraku

užtaisomos patrankos, gyvenimas palapinėse, miegas ant šiau-

dų... Kas XXI amžiuje renkasi tokį gyvenimą ir kodėl? Kas tie, va-

dinamieji, karo istorijos rekonstruktoriai, kurie iš visos Europos

rinksis Kaune birželio 22–24 dienomis į gyvosios istorijos festivalį

„Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“?

„Esame savo šalies patriotai. Skatiname pilietiškumą, patriotiškumą

ir siekiame atgaivinti istorinę atmintį, kuri daugelio jau pamiršta“, - iš-

didžiai prisistato Karybos paveldo klubo Kauno pavieto Laisvieji šauliai

vadas Vaidotas Valavičius (nuotr. dešinėje), turintis ir Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės artilerijos oberbombardieriaus laipsnį.

V.Valavičiaus vadovaujamus karius, pasipuošusius ryškiomis uni-

formomis, matėme ne vienas, o jų patrankos šūviai priverčia krūptelti

kaskart: „Esame paskutiniosios LDK kariuomenės kariai, o mūsų uni-

formos senesnės nei Napoleono armijos ir papuoštos Lietuvos vals-

tybės simboliais.“

Daugelis žmonių nežino, kas yra karo istorijos klubai. Kas jūs tokie ir ką veikiate?

Istorijos rekonstruktorių klubai populiarūs visoje Europoje. Ne išimtis ir Lietuva. Šiuo metu Kaune

yra keturi karo istorijos rekonstruktorių klubai, kuriems pradžią davė Kauno karo istorijos klubas prie

Karo istorijos muziejaus ir jo vadovas Arvydas Pociūnas, kurį drąsiai galima vadinti tokių klubų tėvu

visoje Lietuvoje. Kiekvienas klubas pasirenka istorinį laikotarpį, į kurį gilinasi. Atkuriame to meto rū-

bus, karinę amuniciją, dalyvaujame istorinių mūšių rekonstrukcijose įvairiose Europos šalyse.

Kokiu laikotarpiu domisi jūsų klubas?

Mūsų klubo formulė – paskutinė LDK kariuomenė, kuri siejama su XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia

bei tragiškais Lietuvai įvykiais. Tuo metu Kauno paviete buvo karinis dalinys, kurį sudarė ne profesio-

nalūs kariai, o paprasti žmonės – bajorai, pirkliai, miestiečiai – kurie stojo ginti Abiejų Tautų Respub-

likos (ATR), Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo.

Minėjote, jog jus dažnai painioja su Napoleono armijos kareiviais.

Mes negarbiname Napoleono. Mes kviečiame pažvelgti į XIX amžiaus Lietuvą. Vadinamasis

„Napoleonmetis“ turėtų mūsų širdyse iššaukti pasididžiavimo jausmą savo šalimi, to meto žmonė-

mis, diduomene, kariais, kurie kovojo už Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę. Prisiminkime

trečiąjį ATR padalijimą ir galutinę dviejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – okupaciją po 1794 metų

Kosciuškos sukilimo. Tuo metu Europoje iškyla Napoleonas su respublikos idėja. Jo šūkis, kuris ir da-

bar yra ant kiekvieno ofi cialaus Prancūzijos antspaudo, buvo „Laisvė. Lygybė. Brolybė“. Šios idėjos

buvo patrauklios ne vienai to meto Europos valstybei, kuri norėjo išsivaduoti nuo carų ar imperatorių.

Ne išimtis ir lenkai bei lietuviai. Napoleono atėjimas atgaivino ne tik valstybingumo viltį, bet ir ne-

priklausomybę. 1807 metais Napoleonas įkuria Varšuvos kunigaikštystę. Lietuviai tai mato ir siekia

to paties. Nemunas tuo metu ženklino valstybių sieną. Neabejotinai lietuvių aukštuomenė laukė Na-

poleono ir siejo su jo atėjimu valstybingumo atkūrimą. Ir ne veltui. 1812 metais sudaryta laikinoji

Lietuvos vyriausybė. Napoleonas šį įsaką pasirašė ne bet kur, o Vilniuje, dabartinėje prezidentūroje.

Stalelis, ant kurio buvo pasirašytas šis dokumentas, iki šiol saugomas Kauno karo istorijos muziejuje.

Kas vis dėlto traukia žmones ne tik domėtis istorija, bet rengtis to meto uniformomis, da-

lyvauti mūšių rekonstrukcijose?

Traukia to meto visuomenė. Ji buvo kitokia – šviesesnė, tikresnė. Žmonės tikėjo idealais ir dėl

jų kovojo. Net kariauti mokėjo kitaip. XIX a. karus pavadinčiau paskutiniaisiais riteriškais karais, kai

kovodamas su priešu matai jo veidą. Atkurdamas to meto įvykius, tu tarsi persikeli į tą laikmetį. Ap-

siauni klumpes, miegi palapinėje, ant šiaudų ir išvalai galvą nuo rūpesčių, neapmokėtų sąskaitų.

Darote atranką ar visus priimate į savo klubą?

Priimam visus suprantančius, jog tai atsakingas ir dažnai pavojingas užsiėmimas. Nors šaudome

netikromis kulkomis, tačiau tikrais šautuvais ir patrankomis. Karas – žaidimas rimtas, todėl kiekvie-

nam juk ginklo į rankas duoti negali. Taip pat nereikėtų tikėtis, jog kiekvienas atėjęs iškart bus gene-

rolas – laipsnį reikia užsitarnauti, jis suteikiamas už nuopelnus, kaip tikroje kariuomenėje.

Ką atsakytumėt skeptikams, kurie vis dėlto nemano, jog reikia „švęsti“ Napoleono armijos

persikėlimo per Nemuną 200 metų sukaktį?

Pateiksiu paprastą pavyzdį – Austriją. Vienais metais buvome pakviesti į Birštono dydžio miestelį

Šaloburgą. Gražus miestelis, turi seną pilį, kelis tūkstančius gyventojų... Tą vasarą ten vyko net trys

Napoleono laikmečio rekonstrukcijos. Prisiminkime, kad XVIII a. pabaigoje Austrija buvo imperija, val-

džiusi daugiau kaip pusę Europos. Austrai tikrai neturi už ką mylėti Napoleono, kuris juos nugalėjo ir

pažemino. Tačiau jie net negalvoja kalbėti apie kažkokią okupaciją – jiems visų pirma svarbi istorija

ir renginys, kuris į miestą pritraukia turistus iš visos Europos.

Vyrai, žaidžiantys karą

Straipsnis bus apmokėtas ALDE lėšomis. Užsk. Nr. 305495Užsk. Nr. 305489

15min • 2012 m. birželio 8 d.20 | Pasaulis

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Iš atliekų gaminama šiluma ir elektros energija – puiku. Tačiau tik ne prie mano namų – nenoriu kvėpuoti užterštu oru. Toks požiūris į šiukšles deginančias jėgaines vyrauja Lietuvoje. Tačiau Europos šalių patirtis griauna šį stereotipą.

2010 m. švariausiu Europos miestu pri-pažintame Stokholme (Švedija) šiluma ir elektros energija iš buitinių bei pramo-ninių atliekų išgaunama jau keturis de-šimtmečius. Ieškoti kitokio kuro švedus paskatino 1980-aisiais pradėjusi sparčiai brangti nafta.

Tyrimai: oras švarus „Iš atliekas ir biokurą deginančių elektri-nių išeinantis oras yra švaresnis nei esan-tis aplinkoje“, – tikina Šiaurės Europoje lyderio pozicijas užėmusios energetikos korporacijos „Fortum“ vyriausiasis pata-rėjas Peteris Liebscheris.

Ir jis nejuokauja. Kaip rodo tyrimai, iš Švedijos sostinės pietinėje dalyje veikian-čios vienos didžiausių Europoje Hogda-leno termofi kacinės elektrinės į aplinką

patenkančiame ore anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), natrio oksido (NO), dioksinų ir kitų kenksmingų medžia-gų koncentracija yra kelis kartus mažesnė

nei nustatytos leistinos Europos Sąjungos ir Lietuvos normos. O kietųjų dalelių ap-skritai nėra.

Švedijoje šiuo metu veikia daugiau nei 30 termofi kacinių jėgainių, iš atliekų ga-minančių ir šilumą, ir elektrą. Į elektrines patenka po pirminio rūšiavimo likusios perdirbimui netinkamos atliekos. Nuo 1975 m. į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis šalyje sumažėjo nuo 60 iki 10 proc.

Lietuvoje atliekas ir biokurą deginanti elektrinė statoma Klaipėdoje, planuojama, kad dar dvi iškils Kaune ir Vilniuje.

Pavojingi pelenai utilizuojamiHogdaleno jėgainėje apsilankę savaitraš-čio „15min“ žurnalistai įsitikino – šiukšlių smarvė juntama tik uždaroje aikštelėje, į kurią atvežamos ir į bunkerį išpilamos atliekos. Visi procesai toliau vyksta užda-rose linijose.

Pelenai, kurie sudaro apie 20 proc. pra-dinės atliekų masės, sumaišyti su vande-niu virsta šlaku, kuris iškeliauja į sąvarty-nus ar panaudojamas statybose. Pavojingi pelenai, kurių sudėtyje – sunkieji metalai, sudaro 1–2 proc. bendros atliekų masės.

Švariausias Europos miestas

• 70 kv. m buto 1926–1940 m. staty-

bos name šildymas kainuoja apie 3,8

tūkst. Lt per metus (317 Lt per mėnesį).

• Tokio paties buto 1976–2005 m. sta-

tybos name – apie 2,8 tūkst. Lt per me-

tus (233 Lt per mėnesį).

Šildymas Stokholme

Jėgainės

patalpose – švaru

ir tvarkinga.

15min • 2012 m. birželio 8 d. Pasaulis | 21

šildosi atliekomis

Tačiau jie neturi sąlyčio su aplinka, o ke-liauja į sandarias talpas ir automobiliais yra išvežami utilizuoti.

Namai – šaliaŠvedija – puikus pavyzdys, kaip iš atrodytų niekam netinkamo dalyko gauti daug nau-dos: ir energija gaminama tarsi iš nieko, ir žemė neteršiama šiukšlėmis. Tačiau Lie-tuvoje šis modelis sunkiai skinasi kelią –savų tikslų siekiančių politikų ir verslinin-kų aktyviai kurstomi žmonės reiškia nepa-sitenkinimą iškilsiančiomis jėgainėmis. Esą

jos bus pernelyg arti gyvenamųjų namų, terš aplinką, bus juntamas šiukšlių dvokas.

„Nors dabar švedai net nesusimąsto koks kuras deginamas elektrinėse, pirmieji žingsniai taip pat buvo nelengvi. Tai – na-tūralu, nes kas norėtų turėti šalia namų są-vartyną? Teko besipriešinančią visuomenę įtikinėti argumentais, faktais“, – pasakojo P.Liebscheris.

Specialisto teigimu, iš gyventojų nesu-laukiama jokių skundų dėl taršos ar kva-po, nors jėgainės stovi netoli gyvenamųjų namų, pavyzdžiui, Hogdaleno elektrinė – vos už 600 m. Klaipėdos jėgainę, kuri bus analogiška švediškai, tik tris kartus ma-žesnio galingumo, nuo artimiausių namų skirs 800 m.

Konkurencijos nejaučiaApie pusantro milijono gyventojų turin-čio Stokholmo (su priemiesčiais) šildymo rinkoje žaidžia septyni žaidėjai, tarp kurių ir tokie žinomi vardai, kaip didžiausia Vo-kietijos energijos gamintoja „E.ON“. Ta-čiau tarp jų beveik nėra konkurencijos, mat kiekviena šildo tam tikrą miesto rajoną.

„Kiekvienas šilumos gamintojas yra pri-jungtas prie toje vietoje esančio šilumos tinklo, todėl negali tiekti šilumos kitur“, – aiškino P.Liebscheris. Specialistas pabrėžė, kad kuo jėgainė labiau nutolusi nuo klien-tų, tuo šilumos tiekimas neefektyvesnis.

Švedijoje nei šilumos, nei elektros kai-nos nėra reguliuojamos. Kainas nustato rinka. Nors Stokholme šilumos gamintojai

tarpusavyje iš esmės nekonkuruoja, kai-nų pakelti iki kosminių aukštumų negali, nes gyventojai tuomet atsisakytų centrinio šildymo ir pasirinktų alternatyvą – šildy-mui naudoti saulės ar geoterminę energiją, elektrą, dujas. „Todėl turime nuolat stebėti situaciją ir reaguoti į pokyčius, kad kaina būtų optimali“, – tvirtina Švedijos šilumos ir elektros tiekėjai.

Politikai netrukdo dirbtiP.Liebscheris ne visai suprato Lietuvos žur-nalistų klausimą apie tai, ar „Fortum“ ne-norėtų taip pat užsiimti ir šiukšlių verslu, nes tuomet visa veiklos grandinė atsidur-tų vienose rankose ir būtų galima diktuoti savo sąlygas.

„Mes esame energijos kompanija, o ne šiukšlių surinkimo ir rūšiavimo, tai ne mūsų sritis“, – aiškino energetikos specialistas.

Jis taip pat patikino, kad kiekvieną ka-denciją besikeičiantys miesto politikai, esantys šilumą ir elektrą gaminančių įmo-nių vadovybėse, nesiekia savo tikslų: „Po-litikai savo interesus atskiria nuo miestie-čių gerovės.“

Tikslas – pelnasAplinkos neteršianti šilumos ir elektros ga-myba nėra savitikslis dalykas. Pasakodami apie ekologiją, „Fortum“ atstovai pabrė-žė, kad svarbiausias kompanijos tikslas, kaip ir bet kurio kito verslo, – pelnas, kurį užtikrina itin efektyvus ir daugiapakopis deginamo kuro išnaudojimas, gebėjimas

pamatyti, ką dar galima parduoti gyven-tojams ir pramonei.

Pavyzdžiui, vasarą šilumos nereikia, ta-čiau labai išauga šalčio poreikis, todėl kom-panija iš jūros dugno siurbiamu šaltu van-deniu vasarą vėsina biurus, namus. Šalčiui tiekti reikalingas atskiras tinklas, analo-giškas šilumos vamzdynui. Stokholmas –didžiausias pasaulyje šalčio vartotojas.

Lietuvoje sąvartynai sparčiai auga. Švedi-

joje situacija kitokia – šiukšlių trūksta. Kai

kurios gamyklos net pradėjo importuo-

ti atliekas iš Didžiosios Britanijos, Italijos.

Tiesa, į Švediją atkeliauja ne smirdinčių

atliekų prikimšti konteineriai, o tvarkingos

vienodos vakuuminės pakuotės su jau pa-

ruoštu deginimui kuru.

Lietuvai įsivežti šiukšlių nereikės – užteks

ir savų. Per metus šalyje surenkama apie

1 mln. t atliekų. 130 mln. Lt vertės Klaipė-

dos jėgainėje tikimasi sudeginti apie 150

tūkst. t buitinių ir 50 tūkst. t pramoninių

atliekų. Hogdaleno elektrinėje per metus

sudeginama apie 700 tūkst. t atliekų (jos

surenkamos mieste ir priemiesčiuose 40–

45 km spinduliu).

Šiuo metu Lietuva perdirba apie 15 proc.

šiukšlių. Šalis Europos Sąjungai įsiparei-

gojusi nuo 2013 m. perdirbti ne mažiau

25 proc. atliekų. Nacionalinėje energeti-

kos strategijoje numatyta, kad iki 2020 m.

šilumos gamybos sektoriuje 60 proc. šilu-

mos turime pasigaminti iš atsinaujinančių

išteklių, pirmiausia – biokuro. Klaipėdos

jėgainė turėtų pradėti veikti kitąmet, Kau-

no – 2016 m.

Švedams trūksta šiukšlių

Hogdaleno

termofi kacinėje

elektrinėje

sudeginama beveik

tiek pat atliekų, kiek

Lietuvoje surenkama

per metus.

Š.Bulotos nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.22 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Čempionų jėgaIspanija, Nyderlandai, Vokietija. Tokia tvarka šios komandos išsirikiavo 2010 metų pasau-lio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje. Į Lenkiją ir Ukrainą jos atvyko laimėti –nė vienoje stovykloje to neslepiama. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Ispanija yra dabartinė Europos ir pasau-lio čempionė. Nuo 2006-ųjų, iš pradžių vedama Luiso Aragoneso, o vėliau – da-bartinio trenerio Vicente Del Bosque, ši komanda pralaimėjo tik dukart: 2009-ųjų Konfederacijų taurės turnyro pusfi nalyje amerikiečiams ir praėjusio pasaulio čem-pionato fi nalo turnyro pirmosiose rungty-nėse šveicarams.

Čempionų komanda į „Euro-2012“ atvy-ko be traumuotų rezultatyviausio visų laikų savo žaidėjo Davido Villos ir rinktinės kapi-tono Carleso Puyolio, bet – net D.Villai iškri-tus iš rikiuotės – galėjo sau leisti palikti už borto kone 30 įvarčių praėjusį sezoną įmu-šusį „Valencia“ puolėją Roberto Soldado.

Kontrolinėse rungtynėse prieš čempio-natą V.Del Bosque komanda skynė perga-les. Pavojaus signalu galbūt galėtų tapti faktas, kad sunkiausia buvo iškovota prieš pat kelionę į Rytų Europą, kai kinus čem-pionai palaužė tik rungtynių pabaigoje. Forma smunka? Vargu. Galima kalbėti apie objektyvias aplinkybes – ispanai pirmą kar-tą išbandė ilgiausią sezoną žaidusius ir tik Karaliaus taurės turnyro fi nalu gegužės pabaigoje jį baigusius „Barcelona“ ir Bil-bao „Athletic“ žaidėjus, o seniems žaidybi-niams ryšiams atkurti reikia šiek tiek laiko.

Ispanų silpnybėmis galėtų būti rutina tapusios pergalės ir dėl to mažėjanti mo-tyvacija. Bet šią sąmokslo teoriją katego-riškai neigia rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas: „Laimime pirmiausia dėl to, ką turime savo galvose“. Suprask – jie mąsto kaip nugalėtojai. Ir ne kitaip.

Galima kalbėti, kad ispanai vis labiau nuspėjami. 2008-ųjų Europos čempionato fi nalą aikštėje pradėjo septyni dabartinės

sudėties žaidėjai, lemiamas pasaulio pirme-nybių rungtynes Pietų Afrikoje – aštuoni. Šviežio kraujo nedaug.

Bet net jei ir taip, ispanams žaidžiant vaizdas aikštėje nesikeičia – didesnę lai-ko dalį varžovai aikštėje šoka be kamuo-lio. Raudonieji jį praranda labai retai. Dar L.Aragoneso įdiegta futbolo fi losofi ja vei-kia nestrigdama.

Sidabro medaliai įkyrėjoPatirtis ir susižaidimas – vieni ispanų kozi-rių. Olandų – taip pat. Treneris Bertas van Marwijkas į „Euro-2012“ atsivežė dešimt iš vienuolikos žaidėjų, užpernai pradėjusių pasaulio čempionato fi nalą aikštėje. Nėra tik karjerą baigusio gynėjo Giovanni van Bronckhorsto.

Kartu su patirtimi į Lvovą bei Charkovą, kur grupės rungtynes žais olandai, keliauja ir didelės ambicijos. „Mums čempionatas bus sėkmingas, jei laimėsime, – iš peties kirto saugas Rafaelis van der Vaartas. –Negalime kalbėti tokiomis frazėmis, kaip: „Pusfi nalis būtų gražu“. Esame pasaulio vi-cečempionai, ir čia turime žengti dar vieną žingsnį aukštyn.“

G.van Bronckhorstui pasitraukus, o jį kai-riojo gynėjo pozicijoje pakeitusiam Erikui Pietersui patyrus sunkią traumą, kairysis gynybos kraštas yra opiausia problema – jame bandytas net Lisabonos „Sporting“ saugas Stijnas Schaarsas.

Pasirengimo čempionato pradžioje oran-žiniai namuose pralaimėjo bulgarams. Pa-skutinėse kontrolinėse rungtynėse jie ne-gailestingai nokautavo Šiaurės Airiją – 6:0. Vadinasi, forma įgyta laiku.

B.van Marwijko nuomone, kontrolinės rungtynės reiškia nedaug. „Pernai vokie-čiai jose šlavė visus, – prisiminė olandų treneris. – Iš karto pradėta kalbėti, kad Vo-kietija – aiški Europos čempionato favori-tė. Šiemet jie pralaimėjo prancūzams, po to – šveicarams, ir kalbos nutilo.“

Vokiečiai į „Euro-2012“ irgi atvyksta ko-voti dėl aukso. Kitaip nei pagrindinių kon-kurentų komandos, savo gretas per porą pastarųjų metų jie papildė dar keliomis sparčiai kylančiomis žvaigždėmis – Mario Goetze, Andre Schuerrle, Marco Reusu, Holgeriu Badstuberiu.

„Tai galbūt yra pavojus mums – devy-ni komandos futbolininkai nėra žaidę di-džiuosiuose tarptautiniuose turnyruose. Bet mes tikime šia komanda ir manome, kad ji gali sužaisti labai gerą čempionatą“, –svarstė Vokietijos rinktinės generalinis va-dybininkas Oliveris Bierhoff as. Vokiečiai

„Euro-2012“: favoritų Arvydas SABONIS (krepšinis):

„Viena vertus, mane

verčia sirgti už ispanus.

Yra kas pataria (juokiasi).

Kita vertus – aš esu toks

mėgėjas palaikyti an-

glus. Bet žinau, kad, kaip ir

visada, jie gražiai kalba prieš

čempionatą. Paskui išeina kaip

visada. Žinau už ką nesergu – tai italai.

Kodėl? Nežinau. Ir sunkiai už vokiečius

(šypsosi).“

Viktorija Čmilytė (šachmatai):

„Čempionato laukiu ir

aš, ir sūnus. Gaila, kad

kaip tik tuo metu dviem

savaitėms išvyksiu į

varžybas – futbolą teks

stebėti po savo partijų. Visų

futbolininkų pavardžių tik-

rai neišvardyčiau, tačiau mėgstu žiūrėti

futbolą, taip iš dalies atsipalaiduoju

nuo šachmatų. Man imponuoja Vokieti-

jos rinktinė. Nežinau, gal todėl, kad jos

žaidime labai daug drausmės – kaip ir

šachmatuose, visi žino, ką turi daryti.“

Virgilijus Alekna (disko metimas):

„Nepasakyčiau, kad Euro-

pos futbolo čempionato

labai laukiu, tačiau malo-

nu, kad jis vyks visai šalia.

Tiesa, gyvai rungtynių

neteks matyti, bet, at-

siradus laiko, tikrai stebėsiu

čempionatą. Palaikysiu Ispanijos rinktinę,

už kurią sergu jau ilgą laiką, palaikau tiek

pasaulio, tiek Europos čempionatų metu.“

Linas Kleiza (krepšinis):

„Manau, kad turėsime

galimybę stebėti Euro-

pos futbolo čempionatą.

Jis visada yra įdomus. Esu

tikras, kad rinktinėje juo

domisi visi, nes futbolas yra

populiariausias sportas pasau-

lyje. Pats kumščius laikysiu už Nyderlandų

rinktinę.“

Žydrūnas Savickas (galiūnų sportas):

„Europos futbolo

čempionato naujienas

tikrai seksiu, tačiau visų

rungtynių nepavyks

pamatyti. Manęs laukia

varžybos ir treniruotės, todėl

žiūrėjimą derinsiu prie darbų.

Planų dėl futbolo nekeisiu (šypsosi).

Ką palaikysiu? Tuos, kas žais gražų

futbolą. Sirgčiau už vienintelę komandą –

Lietuvą, bet lietuvių nebus. Kiekvienose

rungtynėse išsirinksiu savo favoritą.“

Austra Skujytė (daugiakovė):

„Per svarbiausias futbolo

rungtynes manęs laukia

Europos čempionatas.

Niekada nebuvau didelė

futbolo mėgėja, tik akį

užmesdavau. Pusfi nalius ir

fi nalus, žinoma, žiūriu su malo-

numu. Kadaise labai palaikiau Ispanijos

rinktinę, o dabar tik pasimėgausiu gražiu

žaidimu. Norėtųsi sirgti už savo šalies

komandą, bet tokios neturime.“

Ką palaikys garsenybės?

Europos futbolo čempionatas – prie starto linijos. Ukraina ir Lenkija jau pasinėrė į didžiausios 2012-ųjų futbolo šventės sūkurį. 16 komandų. Kiekviena – su savomis ambicijomis. Prieš šiandien prasidedantį čempionatą visi yra lygūs, bet dauguma futbolo apžvalgininkų sutaria, kad trys ekipos atrodo lygesnės už kitas.

Cristiano Ronaldo (Portugalija).

Labiausiai dominuojantis šių laikų fut-

bolininkas iš visų europiečių. Beveik ne-

sustabdoma įvarčių mašina. Bet čem-

pionato žvaigžde portugalas gali tapti

tik tuo atveju, jei išsilaikys jame daugiau

nei trejas rungtynes. O tai padaryti bus

labai sunku.

Andresas Iniesta (Ispanija).

Pasaulio ir Europos čempionų žaidimas

labiau paremtas komandiniais, o ne indi-

vidualiais veiksmais. Bet būtent A.Iniesta

pastaraisiais metais blyksteli tada, kai la-

biausiai reikia. Pergalingas įvartis 2010-ųjų

pasaulio čempionato fi nale – puiki šio teigi-

nio iliustracija.

Robinas van Persie (Nyderlandai).

Traumas išsigydęs Londono „Arsenal“ su-

persnaiperis turi progą įrodyti, kad gali žu-

dyti ne tik klubo, bet ir rinktinės varžovus.

Šį sezoną klube R.van Persie tapo tikru ly-

deriu, ne tik mušančiu įvarčius, bet ir užde-

gančiu komandą. Šios jo savybės labai pra-

vers ir rinktinei, kuriai tokio žmogaus trūko.

Pretendentai į „Euro-2012“ žvaigždes

S

r

ieš

sų

siu

ra

asau

s

odėl

rbų

ir

o 2012 ž

Į čempionatą komandos keliauja su

savo džiaugsmais ir bėdomis. Sirgalių

irgi laukia įdomus čempionatas. „Neva-

žiuokite ten, nes galite grįžti karstuo-

se“, – turėdamas galvoje galimus rasistų

išpuolius tėvynainius ragino juodaodis

buvęs Anglijos rinktinės gynėjas Solas

Campbellas.

Ukrainos stadionuose eksponuotą Eu-

ropos čempionų taurę nuolat puldinėjo

pusnuogės kovotojos prieš prostitucijos

bangą, kurią šalyje esą sukels futbolo

pirmenybės. Galima pamanyti, kad iki

„Euro-2012“ prostitucijos Ukrainoje ne-

buvo. Arba, jeigu ir buvo, ji stebuklingai

išnyks sužlugdžius futbolo čempionatą.

Reikia manyti, kad UEFA neramiai laukia

čempionato. Šalyse, kurios pirmą kartą

rengia tokio masto futbolo šventę, gali

būti visko – rasizmo, chuliganizmo. Bus

prasti ukrainietiški keliai ir viešbučiai,

kurių kainos, švelniai tariant, gali neati-

tikti paslaugų kokybės.

Bet jei Pietų Afrika surengė pasaulio

pirmenybes, kodėl Europos čempionato

negalėtų organizuoti lenkai su ukrainie-

čiais? Pasirengimas baigėsi – atėjo šou

metas.

Vietinė specifi ka

AF

P/S

can

pix

nu

otr

.

15min • 2012 m. birželio 8 d. Sportas | 23

su ispanais irgi turi savų sąskaitų – trokšta atkeršyti už nesėkmę Europos čempionato fi nale prieš ketverius metus.

Didysis trejetas kovai pasiruošęs. Tie, kurie bandys išardyti dabartinę Europos futbolo hierarchiją, – irgi.

Juodieji arkliukaiPortugalija, Prancūzija. Galbūt net Lenkija ar Airija. Tai – šalys, kurios gali pabandy-ti nustebinti.

Portugalai iš jų visų turi didžiausią po-tencialą, bet burtai jiems buvo žiaurūs. Paulo Bento treniruojamai komandai kiek-vienos rungtynės bus tarsi fi nalas – gru-pėje jie susidurs su olandais, vokiečiais ir danais, kurie atrankos grupėje Portugali-ją nustūmė į antrą poziciją ir neabejotinai būtų vertinami kaip rimta jėga, jei „Euro-2012“ būtų patekę į bet kurį kitą pirmojo etapo ketvertą.

Portugaliją į priekį ves Cristiano Ronaldo. Prancūziją, kuri prieš čempionatą laimėjo visas trejas kontrolines rungtynes, – vadina-moji 1987-ųjų karta. Pasaulio septyniolik-mečių čempionate kažkada visus – taip pat ir ispanus su Cescu Fabregasu bei Gerardu Pique fi nale – sumušę Samiras Nasri, Kari-mas Benzema, Jeremy Menezas, Hatemas Ben Arfa yra pasirengę vyriškam futbolui.

Pasikeitus treneriui ir atlikus radika-lų gretų valymą po skandalingo 2010-ųjų

pasaulio čempionato, vidinio susipriešini-mo komandoje nebeliko. O grupė, kurio-je žais prancūzai, tokia, kad lieka progno-zuoti, jog bent pirmajame etape Laurento Blanco komandos šansai – kone idealūs.

Grupę, iš kurios tikrai galima žengti aukštyn, gavo ir šeimininkai lenkai. Nors komandos kapitonas Jakubas Blaszczy-kowskis atsargiai vertina galimybes, teig-damas, kad sava aikštė gali būti ne tik pra-našumas, bet ir įtampa, kurią ne visos komandos atlaiko, faktas, kad lenkai su-rinko turbūt stipriausią rinktinę per pas-tarąjį dešimtmetį.

Į priekį komandą ves tie, kurie žino, kaip laimėti, – J.Blaszscykowskis, Robertas

Lewandowskis ir Lukaszas Piszczekas šį sezoną su Dortmundo „Borussia“ antrą kartą iš eilės tapo Vokietijos čempionais.

Narstant kitų čempionatų vidutiniokų ar net galimų autsaiderių pastarojo meto rezultatus, į akis krenta įdomių dalykų. Graikai per pastaruosius porą metų pralai-mėjo tik sykį. Švedai iškovojo visas penkias pergales šių metų kontrolinėse rungtynėse. Airių serija be nesėkmių tęsiasi daugiau nei metus ir dabar jau pasiekė 14 rungtynių.

Airijos futbolininkų taktikos primityvu-mas kažkada buvo Europos futbolo legen-da. Kodėl? „Jei mūsų planas A neveikia, mes bet kada galime pereiti prie plano A“, – kažkada ironiškai šyptelėjo buvęs komandos gynėjas Mike’as Lawrensonas.

Patyręs italų treneris Giovanni Trapatto-ni airiškų schemų nekaitaliojo, bet jam pavyko įkvėpti rinktinėje komandinės dvasios ir pasitikėjimo savimi. Airiai ir toliau nuspėjami, bet jie laimi. O tai tu-rėtų kelti nerimo varžovams – kad ir ita-lams, kurie į „Euro-2012“ atvyko nelaimių persekiojami.

Didžiųjų nelaimėsTrys pralaimėjimai per trejas kontrolines rungtynes. Dar vienas lažybų skandalas, privertęs trenerius iš komandos pašalin-ti gynėją Domenico Criscito, kurio neap-lenkė policijos dėmesys. Andrea Barzagli trauma, dar labiau išretinusi vidurio gy-nybos gretas.

Italų treneris Cesare Prandelli stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau šalies žiniask-laida tuo netiki: „Ką jis nori apgauti? – buvo klausiama vieno didžiųjų dienraščių komentare. – Negi C.Prandelli nežino, kad rinktinės treneris pas mus yra neteisus net tada, kai laimi? O ši komanda nelaimės.“

Bėdos visą pusmetį persekiojo ir Angli-jos rinktinę. Gynėjas Johnas Terry įsivėlė į rasistinį skandalą, kai aikštėje įžeidė An-toną Ferdinandą, taip užrūstindamas šio vyresnįjį brolį ir komandos draugą rink-tinėje Rio Ferdinandą. Po skandalo iš tre-nerio posto pasitraukusį italą Fabio Capel-lo rinktinės trenerio poziciją užėmęs Roy Hodgsonas buvo priverstas rinktis vieną iš dviejų žaidėjų. R.Ferdinandui vietos komandoje neliko. Vėliau – dar blogiau. Garethas Barry, Frankas Lampardas, Gary Cahillas – tai tik nedidelė žaidėjų, kuriuos iš Europos čempionato eliminavo traumos, sąrašo dalis. O turint galvoje tai, kad dėl diskvalifi kacijos pirmųjų dvejų rungtynių nežais puolėjas Wayne’as Rooney, anglų padėtis atrodo nepavydėtina.

persekiojimo lenktynės

O.Bierhoff as:

„Devyni Vokietijos komandos futbolininkai nėra žaidę didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose. Bet mes tikime šia komanda.“

1960 m. (Prancūzijoje). Sovietų

Sąjunga – Jugoslavija 2:1 (po pratęsimo)

43‘ [0 – 1] Milanas Galičius

49‘ [1 – 1] Slava Metreveli

113‘ [2 – 1] Viktoras Ponedelnikas

1964 m. (Ispanijoje).

Ispanija – Sovietų Sąjunga 2:1

6‘ [1 – 0] Jesus Maria Pereda

8‘ [1 – 1] Galimzianas Khusainovas

84‘ [2 – 1] Marcelino Martinezas

1968 m. (Italijoje).

Italija – Jugoslavija 2:0 (po peržaidimo)

12‘ [1 – 0] Luigi Riva

31‘ [2 – 0] Pietro Anastasi

1972 m. (Belgijoje).

Vakarų Vokietija – Sovietų Sąjunga 3:0

27‘ [1 – 0] Gerdas Mulleris

52‘ [2 – 0] Herbertas Wimmeris

58‘ [3 – 0] Gerdas Mulleris

1976 m. (Jugoslavijoje).

Čekoslovakija – Vakarų Vokietija 2:2

(5:3 po 11 m baudinių)

8‘ [1 – 0] Janas Švehlikas

25‘ [2 – 0] Karolas Dobiašas

28‘ [2 – 1] Dieteris Mulleris

89‘ [2 – 2] Berndas Holzenbeinas

1980 m. (Italijoje).

Vakarų Vokietija – Belgija 2:1

10‘ [1 – 0] Horstas Hrubeschas

75‘ [1 – 1] Rene Vandereyckenas (11 m)

88‘ [2 – 1] Horstas Hrubeschas

1984 m. (Prancūzijoje).

Prancūzija – Ispanija 2:0

57‘ [1 – 0] Michelis Platini

90‘ [2 – 0] Bruno Bellone

1988 m. (Vakarų Vokietijoje).

Nyderlandai – Sovietų Sąjunga 2:0

32‘ [1 – 0] Ruudas Gullitas

54‘ [2 – 0] Marco van Bastenas

1992 m. (Švedijoje).

Danija – Vokietija 2:0

18‘ [1 – 0] Johnas Jensenas

78‘ [2 – 0] Kimas Vilfortas

1996 m. (Anglijoje).

Vokietija – Čekija 2:1

(po auksinio įvarčio)

59‘ [0 – 1] Patrikas Bergeris (iš 11 m)

73‘ [1 – 1] Oliveris Bierhoff as

95‘ [2 – 1] Oliveris Bierhoff as

2000 m. (Belgijoje ir Nyderlanduose).

Prancūzija – Italija 2:1 (po auksinio įvarčio)

55‘ [0 – 1] Maro Delvecchio

90+4‘ [1 – 1] Sylvainas Wiltordas

103‘ [2 – 1] Davidas Trezeguet

2004 m. (Portugalijoje).

Graikija – Portugalija 1:0

57‘ [1 – 0] Angelos Charisteas

2008 m. (Austrijoje ir Šveicarijoje).

Ispanija – Vokietija 1:0

33‘ [1 – 0] Fernando Torresas

Mesutas Ozilas (Vokietija).

Vokietijos rinktinės variklis ir smegenys

aikštės viduryje. Kalbėti apie tai, kad jis

per jaunas lyderio naštai, nebėra prasmės

– kad ir dėl to, jog jaunystės vokiečių ko-

mandoje dabar yra daugiau nei patirties.

Be to, geras sezonas Madrido „Real“ klube

M.Ozilo pasitikėjimą savimi tik sustiprino.

Karimas Benzema (Prancūzija).

Šio puolėjo įvarčiai šiemet liejosi laisvai ne

tik atstovaujant Madrido „Real“, bet ir pasi-

rengimo Europos čempionatui laikotarpiu.

Atjaunėjusioje rinktinėje K.Benzemos ne-

beslegia senbuvių autoritetas. Jei puolėjas

išsaugos dabartinę formą, artėjantis tur-

nyras jam gali atnešti didelę sėkmę.

Robertas Lewandowskis (Lenkija).

Vienas rezultatyviausių Vokietijos bundes-

lygos žaidėjų ir pavojingiausias lenkų gink-

las, kurio įvarčių kiekis taip pat priklausys

nuo komandos rezultatų. Žaisdamas Dort-

munde jis įrodė, kad gali ir vienas nulemti

rungtynių baigtį, bet kažin ar rinktinėje bus

tiek gerų partnerių, kiek klube.

Europos čempionai

Prieš ketverius metus didvyriu tapo

ispanas F.Torresas, fi nale įmušęs

pergalingą įvartį į vokiečių vartus.

15min • 2012 m. birželio 8 d.24 | Kultūra

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Beveik visą vasarą – iki rugpjūčio 25 d. – kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, kino mylėtojai ir netradicinių pojūčių mėgėjai vėlyvus vakarus gali leisti romantiškai – su kinu po atviru dangumi. Kino teatras „Pasaka“ jau trečius metus kviečia į Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kiemą Vilniuje, kur pristato projektą „Ki-nas po žvaigždėmis“.

Aštuonios premjeros „Išprususių ir mėgstančių kiną žiūrovų laukia dviejų aukštų namo dydžio kino ekranas, romantiška atmosfera, žvaigždės ir 36 fi lmai, kurių kokybę – garantuojame. Geresnio vakaro praleidimo būdo negalima sugalvoti!“ – šypsodamasi tikino kino teat-ro „Pasaka“ atstovė Daiva Rudytė.

Per dvylika šių metų projekto savaičių žiūrovai išvys aštuonias premjeras – nuo atidarymo fi lmo „2 dienos Niujorke“ iki uždarymo kino juostos, kuria šiais metais, nelaužant kino teatro „Pasaka“ tradicijos, vėl taps naujausias Woody Alleno fi lmas

„Į Romą su meile“. Taip pat bus parodyti naujausi fi lmai „Afteris“ („After“, rež. Al-berto Rodríguezas), „Pusbroliai“ („Primos“, rež. Danielis Sánchezas Arévalo), „Išsiskyri-mas“ („Jodaeiye Nader az Simin“, rež. Asg-haras Farhadi), „Hasta la vista“ („Come As You Are“, rež. Geoff rey Enthovenas), „Ko-mediantas“ („Dirch“, rež. Martinas Pietaras Zandvlietas), „Atostogos prie jūros“ („Le Skylab“, rež. Julie Delpy).

Komedijų ir tragedijų savaitgaliai „Šiemet pristatome „Auksine gerve“ apdo-vanotos aktorės Vaivos Mainelytės, legen-dinės Marilyn Monroe, Alfredo Hitchcocko, Pedro Almodovaro fi lmų retrospektyvas.

Savaitę skirsime naujausiems Lietuvos ir užsienio kūrėjų trumpametražiams fi l-mams, – pasakojo D.Rudytė. – Turėsime tiek komedijų, tiek ir tragedijų savaitga-lį, per kurį žiūrovai galės pamatyti Larso

von Triero „Melancholiją“, Terrence‘o Malicko „Gyvenimo medį“ ir Irano reži-sieriaus Asgharo Farhadi „Išsiskyrimą“. Tie, kas dar nematė šių rimtų fi lmų, turi ypatingą progą išvysti juos naktį didžiu-liame ekrane.“

Duoklė nekomerciniam kinui 2012 metus kino teatras „Pasaka“ su Vil-niaus savivaldybe yra paskelbęs nekomer-cinio kino metais, todėl, anot kino teatro atstovės, projekto „Kinas po žvaigždėmis“ programa atiduos duoklę nekomerciniam kinui.

„Vieną savaitę specialiai skirsime lietuvių režisierių fi lmams, kurie buvo nufi lmuo-ti Vilniuje – žiūrovai pamatys kino juostas „Andrius“, „Aš esu“ ir „Rojuje irgi snin-ga“, – pristatė D.Rudytė, pabrėžusi, kad ŠMC kieme bus galima pamatyti įvairių žanrų tiek naujausių, tiek klasika jau ta-pusių kino kūrinių. – Ateidami į „Kiną po žvaigždėmis“, nepamirškite geros nuotai-kos, nusiteikimo žiūrėti fi lmus ir skėčio!“

„Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovų laukia ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeš-tadieniais, birželį ir liepą nuo 22.30 val., o rugpjūtį – nuo 22.00 val. Šiuolaikinio meno centro kiemelyje (Vokiečių g. 2).

Vasaros vakarai su kinu

36 Tiek fi lmų bus parodyta po atviru dangumi ŠMC kieme.

Skaičius

Filmai rodomi dviejų aukštų

namo dydžio ekrane.

T.Umaro/BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d. Kultūra | 25

Susumavus socialiniame tinkle „Facebook“

ir svetainėje www.maxima.lt visuomenės

skirtus balsus antroji vieta konkurse atiteko

Kauno rajone gyvenančios penkiolikmetės

Rasos Sasnauskaitės darbui, trečioji – vilniečio

septyniolikmečio Nerijaus Graužo. Nugalėtojų

darbus visuomenė rinko iš 10 kortelių dizaino

variantų, vertinimo komisijos atrinktų iš be-

veik 200 konkursui iš viso pateiktų darbų.

Pavaizdavo mokykloje vykstančias veiklasPirmosios vietos nugalėtoja K.Butrimaitė sako,

kad laimėti nesitikėjo. „Dalyvių konkurse buvo

tikrai daug, o aš išsiunčiau tik vieną darbą, nors

ir žinojau, kad jų skaičius neribojamas. Kurda-

ma dizainą MAXIMALISTO kortelei bandžiau

apimti ir pavaizduoti viską, ką mokykloje vei-

kia moksleiviai. Juk jie ne tik mokosi, bet ir mu-

zikuoja, dainuoja, užsiima kitomis įdomiomis

veiklomis“, – pasakoja dešimtokė nugalėtoja,

ir pati šiemet dalyvaujanti MAXIMALISTO

programoje.

Už originalų MAXIMALISTO kortelei pa-

siūlytą dizainą K. Butrimaitė apdovanota gra-

fine planšete, kitaip dar vadinama skaitmeni-

ne drobe. Šis piešti skirtas įrankis valdomas

specialia skaitmenine plunksna, o sukurtą pie-

šinį galima perkelti į kompiuterį.

Ir tai dar ne viskas. K. Butrimaitės sukur-

tas ir konkursui pateiktas dizainas arba jo dalis

papuoš 2 000 kortelių – maždaug tiek dešim-

tos klasės pirmūnų kiekvienais mokslo metais

dalyvauja MAXIMALISTO programoje. Šios

moksleivių pažangumo programos tikslas –

motyvuoti vaikus mokytis ir siekti aukščiausių

įvertinimų bei skatinti vaikų pažangą mokslo

srityje.

Kūrė korteles, kokiomis norėtų naudotis„Kurdama kortelės dizainą daug galvojau apie

tai, ką reiškia būti maksimalistu. Mano pasiū-

lytas ir nugalėjęs kortelės dizainas toks, kokį

pati norėčiau ant jos matyti. Būtent tokia

kortele aš norėčiau naudotis pati“, – teigia

piešimo ant vandens – ebru – pamokas dova-

nų gavusi penkiolikmetė Rasa Sasnauskaitė,

konkurse laimėjusi antrąją vietą.

Septyniolikmetis Nerijus Graužas, konkurso

trečiosios vietos nugalėtojas, idėjos savo darbui

ieškojo per sąsajas. „MAXIMALISTO kortelė

skirta moksleiviams, tad, mano nuomone, ji turi

būti susijusi su mokykla“, – kodėl jo pasiūlyta-

me kortelės dizaine atsirado formulių prirašyta

juoda lenta, aiškina vaikinas. Už originalų pa-

siūlymą programos MAXIMALISTAS iniciato-

riai ir konkurso organizatoriai N. Graužui skyrė

grafikos technikos – lino raižinio – pamoką.

Dizainui įtaką padarė gatvės menasVienas iš konkurso komisijos narių Vilniaus

dailės akademijos Grafikos katedros vedė-

jas Rimvydas Kepežinskas apibendrindamas

sako, kad absoliučią daugumą konkursui pa-

teiktų darbų jis priskirtų gatvės menui, kuria-

me susipina daug įvaizdžių iš reklamos ir inter-

neto pasaulio.

„Manau, kad tokį konkurse dalyvaujan-

čiųjų pasirinkimą daugiausia lėmė naujosios

technologijos, kurias jie pasitelkė savo kūry-

biniams sumanymams įgyvendinti“, – pastebi

R. Kepežinskas. Vertinimo komisijoje taip pat

buvo prekybos tinklo MAXIMA ir vienos rekla-

mos agentūros atstovai.

Pasiūlyti, kaip nuo šių metų rudens turė-

tų atrodyti kortelė, kuria naudosis puikiai be-

simokantys Lietuvos dešimtokai, ir dalyvauti

šios kortelės dizaino konkurse galėjo visi no-

rintieji nepriklausomai nuo amžiaus. Nebuvo

ribojamas ir vieno žmogaus konkursui patei-

kiamų darbų skaičius.

Aktyviausiai beveik tris mėnesius truku-

siame konkurse dalyvavo 15–17 metų moks-

leiviai. Būtent tokio amžiaus moksleiviai ir yra

MAXIMALISTAI arba dar gali jais tapti šiemet

ar kitais mokslo metais.

Laimėtojos kūrinyje – mokyklos užsiėmimų įvairovėMoksleivių pažangumo programos MAXIMALISTAS kortelės dizaino konkurse nugalėjo šios programos dalyvės septyniolikmetės Karolinos Butrimaitės darbas. Kurdama dizainą MAXIMALISTO kortelei dešimtokė marijampolietė bandė apimti ir pavaizduoti viską, ką mokykloje veikia moksleiviai.

Daugiau informacijos apie MAXIMALISTO programą čia: http:// www.maxima.lt/maximalistas.

įg p

Pirmąją vietą laimėjo Karolina Butrimaitė.

Antrosios vietos kortelės autorė – penkiolik- metė moksleivė Rasa Sasnauskaitė.

Trečiosios vietos kortelės laimėtojas – septyniolikmetis Nerijus Graužas.

K.Butrimaitė nesitikėjo, kad jos darbas nurungs kitus kandidatus.

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Siužetas ir kontekstas Lietuvoje praėjusiais metais įvykęs Euro-pos krepšinio čempionatas suteikė kino kūrėjams puikią progą iš vidaus pažvelgti į Lietuvos krepšinio rinktinę.

Tuo pasinaudojo dokumentinės juostos „Mes už... Lietuvą!“ autoriai, nuosekliai ir stropiai nufi lmavę procesą nuo pirmosios rinktinės stovyklos Druskininkuose iki to nelemto ketvirtfi nalio su Makedonija ir dar pridėję keletą akimirkų iš rungtynių dėl olimpinio kelialapio.

Filme dominuoja interviu su krepšinin-kais, treneriu K.Kemzūra ir kai kuriais kitais komandos nariais. Draminis fi lmo akcen-tas – rinktinės trenerio įkvepiančios kalbos rūbinėje prieš ir po varžybų.

Išvados Be abejo, fi lmas kėlė nemenką ažiotažą. Juk mums tai yra išskirtinė sporto šaka, o krepšininkai – bene labiausiai žinomi

asmenys Lietuvoje. Reikia būti drąsiam, norint imtis tokio projekto, nes žiūrovai bus reiklūs (bent aš taip tikiuosi). Tad ką pamatėme ekrane?

Turint omenyje, kad krepšinis mūsų šalyje dažnai lyginamas su religija, fi lmo atmosfera iš tiesų gan religinga ir pamal-di. Jame tradiciškai ir santūriai pateikta rinktinės treniruočių ir varžybų kronika.

Filmas ryškiaspalvis, politiškai korektiš-kas, nuosaikus ir... nuobodokas.

Jame apie Lietuvos krepšinio rinkti-nę nesužinojau nieko naujo, dramatiš-ko ar pikantiško. Net nepaaiškėjo, kodėl

mes, po paraliais, pralaimėjome tai Ma-kedonijai! Juosta primena sovietmečiu kurtas kronikas apie socialistinio darbo didvyrius – ideologiškai teisingus perso-nažus, visas jėgas atiduodančius Tėvynei. Krepšininkai ekrane sklandžiai šneka, yra mandagūs (išskyrus kelis kartus susikei-kiantį Šarą) ir kantrūs (M.Pocius, kuriam skauda kelius). Šiek tiek pavargę. Ir tai užliūliuoja. Todėl ypač reiktų trumpinti pirmąją fi lmo pusę, nes šiek tiek drama-turgijos, įtampos atsiranda tik persiritus į antrąją dalį.

Taigi, jūs pamatysite labai tradicinę do-kumentiką. O buvo galima viską padaryti įdomiau, pavyzdžiui, pasirinkus vieną ar du ryškiausius personažus (tokius, kaip broliai Lavrinovičiai arba Juozukas) ir per jų prizmę, kasdienį gyvenimą, parodyti rinktinės pulsą.

Juk ne šventieji puodus lipdo (ir krep-šinį žaidžia).

Kino kodas

Paradiniai krepšinio užkulisiai„Mes už... Lietuvą!“Lietuva, 2012 m., 90 min.

Rež. Andrius Lekavičius.

Įvertinimas

Filmas ryškiaspalvis, politiškai korektiškas, nuosaikus ir... nuobodokas.

T.L

uk

šio

/BF

L n

uo

tr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.26 | Sveikata

Lietuviai išlaikė gerumo egzaminą – per trumpą laiką regos nervo vėžiu sergančiai dvejų metų Augustei paaukojo 200 tūkst. Lt. Mergaitės mama Jolita dabar – kryžkelėje. Ji turi apsispręsti, ką daryti toliau, mat gydytojų nuomonės skiriasi.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Prieš mėnesį savaitraštis „15min“ rašė apie Augustės Matkevičiūtės ir jos mamos Jo-litos Matkevičienės kovą su sunkia liga. Šios kovos neištvėręs nuo šeimos nusi-gręžė mergaitės tėtis, o mamai teko mes-ti darbą ir visą savo laiką, meilę bei jėgas skirti dukteriai.

Augustės vėžys – įgimtas, tačiau tai pa-aiškėjo tik praėjusių metų rudenį, kai mer-gaitei sparčiai pradėjo blogėti sveikata. Tuomet atlikta operacija, po kurios vai-kas viena akimi apako, nes kartu su augliu buvo pašalintas ir akies nervas.

Kovą paaiškėjo, kad auglys atsinaujino, todėl Augustei reikės dar vienos operaci-jos. Jeigu ji būtų atliekama Lietuvoje, di-delė tikimybė, kad mergaitė visiškai apak-tų. Padėti žada Vokietijos medikai, tačiau operacijai reikia mažiausiai 200 tūkst. Lt. Šią sumą, paaukotą gerų žmonių, Augus-tės mama jau turi. Kas toliau?

Bus papildomų išlaidųŠiuo metu J.Matkevičienė su sergančia dukra vis dar gyvena Kauno klinikose ir svarsto, kaip nukakti iki Vokietijos. Skrai-dinti Augustę lėktuvu Lietuvos gydytojai griežtai uždraudė dėl išsikerojusio auglio, tad teks keliauti automobiliu.

Kelionė laukia ilga. Gali būti, kad jos metu prireiks skubios medikų pagalbos.

Todėl J.Matkevičienė galvoja vaiką vežti greitosios pagalbos automobiliu. Kitas va-riantas – keliauti lengvuoju automobiliu, bet kartu su medikais.

Be to, reikės išlaidų pragyvenimui ir rea-bilitacijai, neaišku, ar užteks vienos opera-cijos, ar prireiks papildomos, kuri taip pat brangiai kainuotų.

Augustei visą gyvenimą teks vartoti vais-tus nuo išsivysčiusio cukrinio diabeto, taip pat vėžio prevencijai. Kol mergaitė yra Lie-tuvoje, jai vaistus kompensuoja valstybė, tačiau, išvykus į užsienį, už vaistus teks mokėti mamai. Kiek laiko jos ten praleis –nežinia.

Medikų nuomonės skiriasi Liepos pradžioje Augustei bus atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Po jo pa-aiškės, ar šiuo metu taikoma chemote-rapija veikia auglį. Jeigu auglio augimas bus pristabdytas, mergaitei gydytojai

skirtų specialių vaistų, auglys atsitrauk-tų nuo akies ir operaciją būtų galima atlikti rudenį.

Tačiau jeigu paaiškėtų, kad chemotera-pija nepadėjo, operaciją reikėtų atlikti kuo greičiau, ji būtų sudėtingesnė.

Jolita pasimetusi – tiek Lietuvos, tiek Vokietijos medikų nuomonės skiriasi. Vie-ni teigia, kad mergaitę reikia operuoti da-bar, nes šansų, jog chemoterapija paveiks auglį – mažai. O akių gydytojai siūlo pa-laukti ir tikėtis, kad auglys pasitrauks to-liau nuo akies. „Paskutinė akytė, todėl jie baiminasi, kad nepažeistų nervų“, – pa-sakoja Jolita.

Lemtingas apsisprendimas Moteris buvo nusprendusi, kad dukros gy-dymui rinksis Vokietijoje prieš kelerius me-tus pradėtą taikyti protonų pluošto terapiją. Šis vėžinių susirgimų gydymo radioterapi-ja metodas beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spinduliai nukreipiami tiesiai į auglį. Tačiau dabar medikai pradėjo svars-tyti, ar Augustė tam ne per maža – vaiko smegenys dar vystosi. Todėl šią operaciją planuojama, jei prireiks, atidėti ateičiai.

Jolitos balse, palyginus su gegužės pra-džia, kai paskutinį kartą kalbėjome, jaučia-si dar didesnis nuovargis. Moteris nebetu-ri jėgų to slėpti: „Ir psichologiškai, ir šiaip

200 tūkst. litų surinkta.

Į Jolitą kreipiasi kitos mamos, susidūrusios su panašia liga, bando kartu pasiguosti, aptaria gydymo metodus.

„Drogas“ pataria: žavėkite pasaulį kasdienPagaliau – ilgai laukta ir išsvajota vasara! Į tolimiau-sią spintos kertelę keliauja šilti drabužiai, šalikai ir pirštinės. O ką gi daryti su makiažu? Ar ir žiemą, ir vasarą veido bruožus ryškinti galima lygiai taip pat?

Profesionali „Drogas“ stilistė Toma Kisieliūtė sako –„tikrai ne!“

Vasara – tai metas, kai visa gamta, nusimetusi žie-mos naštą, sužydi – sužydėkite lengvu, natūraliu gro-žiu ir Jūs. Atsisakykite visko, kas pernelyg ryšku, ne-natūralu ar apsunkina.

Laikas pamiršti kreminę pudrą – keiskite ją lengva kompaktine pudra, šviesinkite atspalvius. Tokia pu-dra padengta Jūsų veido oda ne tik atrodys natūrali

ir švytinti, bet ir lengviau kvėpuos bei bus apsaugota nuo vasarą sukylančių dulkių ir taršos.

Akcentuokite savo natūralumą – pabrėžkite taisy-klingus antakius ar išraiškingas akis, vos keliais bron-zinės pudros potepiais padailinkite skruostikaulius, tačiau jokiu būdu nepersistenkite, šios vasaros bur-tažodis – subtilumas.

„Drogas“ stilistė kviečia nepamiršti ir žaismingumo: truputis „lėliško“ įvaizdžio tikrai pagyvins Jūsų įvaizdį ir patrauks aplinkinių žvilgsnį – paraudoninkite skruos-tus ar paryškinkite akis.

Juolab, kad šią vasarą į madą grįžta spalvotas blaks-tienų tušas, sako Toma. Taigi, eksperimentuokite, bū-kite žavios, būkite žaismingos, būkite subtilios!

Vasarą ypač svarbu nepamiršti spalvingų nagų – Toma ragina savo kosmetikos atsrgas papildyti ryš-kių ir pastelinių spalvų nagų lakais – svarbiausia, kad spalva tiktų prie Jūsų nuotaikos!

Ruošdamosis vakarui, taip pat nepamirškite pagrin-dinės taisyklės – išlikite subtilios. „Drogas“ stilistė siūlo eksperimentuoti su retro stilistika: naudokite skystas akių apvedimo priemones, į pagalbą pasitelkite kuo platesnį šešėlių arsenalą. Eksperimentuokite atspal-viais, derinkite juos, pabrėžkite savo natūralų grožį.

Toma ragina nepamiršti metalo atspalvių – jie pa-deda sukurti pritrenkiantį padūmavusių akių įspūdį.

Nepamirškite – kasdien galite sužavėti pasaulį iš naujo!

15min • 2012 m. birželio 8 d. Sveikata | 27

Kas toliau?

sunku. Kiekvieną dieną gyvenu su minti-mi, kad tik vaikas neapaktų. O dar kai vieni medikai vienaip pataria, kiti – kitaip... Pats esi ne medikas, bet turi apsispręsti ir nu-lemti savo vaiko gyvenimą. Labai sunku... Bet kuriuo atveju vešiu dukrą į Vokietiją. Dabar didžiausias klausimas: kokiu laiku geriausia tai padaryti?“

Procedūros išsekino Augustei jau du su puse mėnesio atliekama chemoterapija, prieš ją mergaitei dar buvo perpiltas kraujas, nes hemoglobino kiekis buvo kritiškai mažas.

Nesibaigiančios procedūros išsekino vai-ką. Jolita paaiškina, kad po chemoterapi-jos 7–10 dienų būna kritinis laikotarpis, kai pablogėja kraujo tyrimai, mergaitę pykina, bet reikia tai ištverti.

Augustė pavaikšto, pažaidžia, tačiau grei-tai pavargsta – mergaitė nori, kad mama ją dažniau pavežiotų vežimėliu. „Ji net ne-nori būti lovoje. Įsivaizduokit, šitiek laiko pragulėjusi“, – pasakoja mama.

Po operacijos mergaitė buvo apskritai nustojusi kalbėti, o dabar tuos pačius –kadaise jau išmoktus – žodžius ji moko-si tarti iš naujo. Augustė jau moka pa-prastus žodžius, tačiau kalba mažiau nei bendraamžiai.

Svetimi palaiko labiau nei saviJolita buvo prašiusi savo vyro, palikusio šeimą, padėti vežti dukrą į Vokietiją, tačiau jis atsisakė. Atsisakė ir padėti fi nansiškai, jau nekalbant apie moralinį palaikymą. Tik pridūrė: „Jei prisiteisi alimentus, aš juos mokėsiu.“

Vyras kartais paskambina ir paklausia, kaip Augustė jaučiasi, tačiau moteris tei-gia nežinanti, kodėl jis apskritai tai daro. „Mano nuomonė tokia: jeigu iš tikrųjų tė-vas mylėtų savo dukrą, tai nebūtų taip pa-sielgęs, – griežtai nukerta Jolita. – Visą lai-ką praleidžiu su vaiku, nes daugiau kam padėti kaip ir nėra. Mano tėvai – garbaus amžiaus – per septyniasdešimt metų. Pa-tys turi sveikatos problemų. Kiek gali – at-važiuoja, padeda, bet šiaip ryte, vakare, naktį – visą laiką aš viena.“

Po to, kai Augustės istorija nuskambėjo viešojoje erdvėje, žmonės pradėjo ne tik aktyviai aukoti jai pinigų, bet ir palaikė

morališkai: „Yra žmonių, kurie aplanko mus ligoninėje ir padeda, nuolat skambina ir teiraujasi. Vokietijoje gyvenantys lietu-viai siūlo pagalbą.“

Į Jolitą kreipiasi kitos mamos, susidūru-sios su panašia liga, bando kartu pasiguos-ti, aptaria gydymo metodus.

„Norėčiau visiems padėkoti, kurie man rašo, kurie mane palaiko, kurie remia, netgi kai kurių atsiprašyti, nes aš tiesiog nebe-spėju atsakinėti visiems į laiškus, SMS ži-nutes. Vaikas – ligonis, reikalauja labai daug dėmesio, reikia ir visokius dokumentus tvarkyti, negaliu sėdėti prie kompiuterio ir visiems atsakinėti, nors kai kurie domi-si, klausia, kaip Augustėlė ir visa kita“, –paaiškina.

Jolita tikisi, kad jai užteks jėgų kovoti su vaiko liga: „Nieko kita daugiau ir nelieka, aš, kaip motina, labai myliu savo dukrą ir stengiuosi iš visų jėgų padaryti viską, kas įmanoma.“

J.Matkevičienė:

„Norėčiau visiems padėkoti, kurie mane palaiko, remia, netgi kai kurių atsiprašyti, nes nebespėju atsakinėti visiems į laiškus.“

Šiuo metu J.Matkevičienė su

sergančia dukra vis dar gyvena

Kauno klinikose ir svarsto, kaip

nukakti iki Vokietijos.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.28 | IT kodas

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Žiūrėk ne tai, ką rodo, o tai, kas patinka – taip būtų galima trumpai apibendrinti pokyčius, kurie laukia televizijos mėgėjų. O kai kurie jų jau ir sulaukė.Ilgą laiką internetą konkurentu laikiusios televizijos pamažu pačios žengia į virtua-lią erdvę: vienos siūlo savo laidų archyvą, kitos – ir tiesioginę transliaciją.

Vis daugiau galimybių siūlo ir retrans-liuotojai. Nieko jau nestebina realaus lai-ko programų gidas, laidų aprašymai, kai kurie televizoriuje gali naršyti internete, naudotis automatiniu laidų įrašymu ir ki-tomis funkcijomis.

Ateityje – tik aktuali reklamaLietuvos TV rinkos žaidėjai sutinka, kad ši rinka yra pasmerkta pokyčiams ir, norėda-mi išlaikyti žiūrovus, transliuotojai privalės prisitaikyti. Internetas ir kitos šiuolaikinės technologijos kelia grėsmę tradiciniams turinio kūrėjų verslo modeliams. O televi-zijos, kaip ir muzikos ar fi lmų leidėjai, ne iškart prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

„Tradicinė televizijos reklama tampa vis mažiau efektyvi, nes per 12 min. parodoma daugiau kaip 20 vaizdo įrašų, dauguma jų vartotojams nėra aktualūs. Todėl prasidė-jus reklamos pauzei žmonės dažnai tiesiog perjungia kanalą ar tvarko kitus reikalus. Interneto technologijų pritaikymas tele-vizijoje leis ateityje rodyti tik tą reklamą, kuri yra aktuali konkretiems žiūrovams – remiantis jų pomėgiais ir interesais, o tai smarkiai padidins reklamos efektyvumą“, –teigia kompanijos TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Technologiškai tai būtų įmanoma jau da-bar, tačiau tam dar turi pasiruošti pačios televizijos bei reklamos užsakovai. O tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Laidų įrašymas populiarėja Kai kurie Lietuvos retransliuotojai leidžia automatiškai įsirašyti dalį mėgstamų laidų

ir peržiūrėti jas patogiu metu. Reklamos įra-šuose lieka, tačiau jas galima nesunkiai pra-sukti „rankiniu“ būdu – pagreitinant įrašą.

Prognozuojama, kad ateityje įrašytos laidos bus žiūrimos vis dažniau. „TV lai-dų įrašymo galimybe naudojasi didelė da-lis „Interaktyvioji GALA“ klientų, peržiū-rėtų įrašų skaičius nuolat auga. Tikėtina, kad jau po kelerių metų įrašytų laidų bus žiūrima tiek pat, kiek ir transliuojamų „gy-vai“. Galiausiai, klientai žiūrėti tiesiogiai norės tik sporto varžybų ir gal dar „Euro-vizijos“ dainų konkurso transliacijas. Kitą turinį bus patogiau žiūrėti norimu metu“, – prognozavo N.Ivanauskas.

Arba reklama, arba mokestisDidžiosios Lietuvos televizijos pačios siū-lo savo laidų įrašus internete. Juos galima

peržiūrėti tiek kompiuteriu, tiek kitais įrenginiais.

Augant turinio kiekiui internete, didė-ja ir žmonių susidomėjimas. „Internetas ir televizija jau yra visiškai susiliejusios. Jei turi išmanųjį televizorių, gali žiūrėti ne tik tai, ką rodo, bet ir tai, ką rodė anks-čiau. Jei turi bet kokį kompiuterinį įren-ginį, gali žiūrėti ir archyvą, ir tiesiogines transliacijas. Klausimas tik, kaip aktyviai bus judama iš vienos platformos į kitą“, – pastebėjo „Lietuvos ryto“ televizijos va-dovas Edmundas Jakilaitis.

Bet kokiu atveju, tiek tradicinėje, tiek in-terneto televizijoje, kad ir kokia ji bus atei-tyje, reklamai vietos liks. Nebent žmonės sutiks už turinį mokėti.

„Turinys kainuoja ir nebus nemokamo turinio nei internete, nei televizijoje, kad nebūtų reklamos. Forma – ne problema. Jei didelė visuomenės dalis pereis prie in-teraktyvaus vartojimo internete, ten irgi yra kuo puikiausios galimybės parduoti reklamą“, – tikino E.Jakilaitis.

Nemokamo turinio mažėsTurinys yra pagrindinis kovos įrankis dėl žiūrovo, antrina „Viasat“ viešųjų ryšių vadovas Lietuvai Gediminas Galkauskas. Augant jo vertei, didėja ir kaina, o norint susigrąžinti investuotas lėšas, reikia arba

didinti reklamos įkainius, arba apmokes-tinti programas.

„Tikėtina, kad ateityje vis mažiau liks nemokamų, vertingą turinį transliuojan-čių TV programų. Nišą užpildys nauji, kiek žemesnės kokybės, bet visiems prieinami, kanalai; ypač internete, kur programos per-davimas pigus ir prieinamas daugumai au-ditorijos, – sakė G.Galkauskas. – Vertingas ir populiarus turinys, pvz., fi lmai, sportas, dokumentika, yra brangus, todėl jis ir to-liau bus rodomas tik koduotais ir moka-mais būdais. O vietinės laidos, žinios, ku-rios tradiciškai žiūrovui nekainuoja, bus rodomos nemokamai.“

Beje, į turinio rinką vis aktyviau žengia ir televizorių gamintojai. Tačiau jų poten-cialu tokiose nišinėse rinkose kaip Lietu-va abejojama, mat pasauliniai televizorių gamintojai negalės pasiūlyti būtent mūsų regionui aktualių laidų.

Ateities televizija: žiūriu ką noriu, reklamas prasuku

Skaitmeninė erdvė ne tik atveria nau-

jas galimybes, bet ir meta naujų iššū-

kių. Kartais pramogų industrijos karas su

naujomis technologijomis persikelia net į

teismus.

Antai JAV palydovinės TV retransliuotojas

„Dish Network“ savo klientams pristatė

įrankį, leidžiantį prasukti reklamos intar-

pus žiūrint laidų įrašus.

Nujausdamos, kad pjaunama šaka, ant ku-

rios jos sėdi, didžiosios televizijos (tarp jų

„Fox“, NBC ir CBS) padavė kompaniją į teis-

mą. Transliuotojai teigia, kad pašalindama

reklamas „Dish Network“ pažeidė jų tei-

ses. „Dish Network“ atšauna, kad žmonės

ignoruoja reklamas, užtildydami ar per-

jungdami kanalą, nuo pat televizijos atsi-

radimo. Automatinis reklamų prasukimas

tiesiog palengvina ir pagreitina šį procesą.

Kas teisus, spręs teismai.

O prieš kelias savaites Niujorko televi-

zijos į teismą padavė neseniai regione

veiklą pradėjusią kompaniją „Aereo“, siū-

lančią tiesiogines TV transliacijas ir lai-

dų įrašus internetu. Susimokėjus prenu-

meratos mokestį „Aereo“ įjungia klientui

priskirtą miniatiūrinę anteną ir aktyvuo-

ja paslaugas. Televizijos kaltina kompa-

niją vengiant retransliuotojams taikomų

mokesčių.

Už inovacijas – į teismą

Ilgą laiką internetą

konkurentu laikiusios

televizijos pamažu pačios

žengia į virtualią erdvę.

I.Gelūno nuotr.

G.Galkauskas:

„Tikėtina, kad ateityje vis mažiau liks nemokamų, vertingą turinį transliuojančių TV programų.“

15min • 2012 m. birželio 8 d. Gazas.lt | 29

Nors valytuvų keitimas aktualiausias iškart po žiemos, daug žmonių juos keičia jau įpusėjus pavasariui ar net prasidėjus vasarai. Šio išradimo, be kurio neįsivaizduojamas nė vienas šiuolaikinis automobilis (išsky-rus tokius egzempliorius kaip „Lamborghi-ni Aventador J“), istorija prasidėjo 1903 metais. Jų išradėju galima vadinti Mary Andersoną.

Pirmųjų valytuvų valdymas nepriminė šiuolaikinių – norint juos pajudinti, reikė-davo sukti specialią rankeną automobilio salone. Tačiau jų judėjimas jau buvo toks pat kaip dabar – siūbuojant į šonus.

Įdomu, kad pirmieji valytuvai buvo še-pečiai. Į gumas jie buvo pakeisti tik 1905 metais.

Iki pat 1917-ųjų valytuvai buvo valdomi mechaniškai, sukant rankeną, kol vienam to meto šviesuoliui atėjo į galvą prijungti juos prie elektros variklio. Tai – antrasis

elektra valdomas prietaisas automobily-je po starterio.

Pirmieji valytuvai su lietaus davikliais, kuriais valymo tempas yra reguliuojamas automatiškai, buvo pristatyti 1990 metais. Pirmieji masinės gamybos automobiliai, tu-rėję šią funkciją, – „Nissan 200SX“.

Iš ko jie gaminami?Valytuvo konstrukcija sudaryta iš aliumi-nio arba plieno, o šluotelė – iš vienkom-ponenčio kaučiuko. Kai kurie brangesni valytuvai būna pagaminti iš dviejų kom-ponentų gumos.

Naujausia šluotelių technologija yra pa-remta sintetinių medžiagų naudojimu. Iš šimtaprocentinio silikono padarytos valy-tuvų gumos kelia kur kas mažiau triukšmo ir tarnauja bent tris kartus ilgiau nei paga-mintos iš gumos. Be to, jos žymiai atspa-resnės temperatūrų pokyčiams – įvairūs gamintojai teigia, kad jų produktus galima naudoti nuo minus 60 iki plius 200 laips-nių pagal Celsijaus skalę.

Priežiūra – svarbiNors dauguma specialistų rekomenduoja valytuvus keisti dukart per metus (prieš žiemą ir po jos), kokybiškus valytuvus už-tenka keisti vieną kartą per metus.

Žiemą su valytuvais vertėtų elgtis at-sargiau nei vasarą – jie dažnai prišąla prie stiklo, o grubiau juos atlupant galima tie-siog suplėšyti.

Taip gana lengva sugadinti tiek gumas, tiek švariu stiklu leidžiantį džiaugtis

valytuvų varikliuką. Nemažai automobi-lininkų nakčiai valytuvus nuo stiklo tie-siog pakelia, taip apsaugodami gumas nuoprišalimo.

Kaip juos pasirinkti?Universalaus patarimo nėra. Įmonės „A“, gaminančios valytuvus, kainuojančius 50 Lt, atstovai tikina, kad juos pirkti ap-simoka kur kas labiau nei įmonės „B“, kurios parduodami valytuvai piniginę

paplonintų tik stambiausiu metaliniu pi-nigu. Ir atvirkščiai.

Nedaug automobilį naudojantiems žmo-nėms neverta daug investuoti į valytuvus bei kitus eksploatacinius dalykus. Dažnai juo važinėjantiems atsibostų kas kelis tūks-tančius kilometrų keisti girgždėti prade-dančias gumas, tad jiems galima rekomen-duoti geresnius ir brangesnius produktus, kurie tarnaus bent metus.

Parengė Paulius Sviklas

Valytuvai: šimtametė istorija

Kokybiškus valytuvus užtenka keisti vieną kartą per metus.

Per daugiau nei

šimtą metų valytuvų

judėjimas nepasikeitė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė pasiūlymą gy-

venamosios vietos sostinėje nedeklaravusiems asmenims

nustatyti didesnį mokestį už ugdymą miesto darželiuose.

Vilniečiai už darželį mokės tiek pat, kiek iki šiol.

Naujojoje tvarkoje ne sostinėje gyvenamąją vietą deklaravu-sios šeimos už darželį turės mokėti 75 Lt per mėnesį.

Šeimoms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, numatytas mokestis nesikeis ir sieks 50 Lt per mėnesį, socialiai remtinoms šeimoms – 20 Lt.

Taip pat numatyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pa-statytose po 2012 metų rugsėjo 1 dienos, mokestis ugdymo

reikmėms bus du kartus didesnis nei senesnės statybos dar-želiuose, t. y. 100 Lt visoms šeimoms, deklaravusioms gyve-namąją vietą Vilniuje, 40 Lt – socialiai remtinoms miesto šei-moms bei 150 Lt šeimoms, deklaravusioms gyvenamąją vie-tą ne Vilniuje.

Pagal priėmimo į darželius tvarką, pirmenybė patekti į sosti-nės darželius išlieka gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravusioms šeimoms. Ne vilniečių vaikai gali lankyti miesto darželį, jeigu jame yra laisvų vietų.

Naujojoje tvarkoje taip pat nustatyta suvienodinta dienos maitinimo norma bei galimybė tėvams pasirinkti, ar vaikas bus maitinamas darželyje, jeigu jis įstaigą lanko 4 ir mažiau valan-

dų per dieną.Darželiuose taip pat mokamas mokestis už vaikų mai-

tinimą, siekiantis 94 ir daugiau litų per mėnesį.Vienas iš sostinės biudžeto pajamų šaltinių – gyven-

tojų pajamų mokestis (GPM) – savivaldybėms yra skirs-tomas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Deklaravusių savo gyvenamąją vietą kitose savivaldy-bėse, tačiau faktiškai Vilniuje dirbančių ir gyvenančių as-menų GPM atitenka kitiems šalies miestams.

Taip 2011 metais iš viso Vilniuje surinkto GPM 278 mln. Lt atiteko kitoms savivaldybėms, o iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo 12 kartų mažiau – 23 mln. Lt.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniaus mieste www.vilnius.lt/deklaravimas.

WWW.VILNIUS.LT

VILNIAUS PULSAS2012 BIRŽELIO 8 D., PENKTADIENIS

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303377

Ne vilniečiams gali tekti už sostinės darželius mokėti daugiau

gg

Planuojama, kad vilniečiams nereikės banke skolintis lėšų būsto renovacijai

Vilniaus savivaldybėje pristatytas siūlymas, kaip paleng-

vinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama ar-

timiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams ne-

reikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizi-

kos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, da-

rytų pats miestas.

„Viena iš didesnių kliūčių dabartinėje daugiabučių renovavimo sistemoje – tai, kad šeimos turi užsikrauti finansinius įsipareigo-jimus kredito įstaigoms, taip pat patys kontroliuoti renovacijos kokybę“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomi-kos ir finansų komiteto pirmininkas bei programos „Atnaujinki-me būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius Kęstutis Nėnius.

Pritaikius savivaldybės siūlomą modelį, gyventojai mokėtų miesto įmonei, įvykdžiusiai investicijas, taip pat gerokai mažes-nę šilumos kainą šilumos tiekėjui, neprisiimdami paskolos kre-dito įstaigoms rizikos.

„Mūsų skaičiavimais, gyventojai galėtų mokėti apie 10 proc. mažiau už šildymą ir renovaciją, nei mokėtų tik už šildymą ne-renovuotame name“, – sakė K.Nėnius.

Šiuo metu priimamos paraiškos dalyvauti šiame projekte. Pa-raiškas iki liepos 1 dienos savivaldybės viešajai įstaigai „Atnau-jinkime miestą“ gali teikti tiek daugiabučių namų savininkų bend- rijos, tiek administruojančios bendrovės. Turėdama preliminarų norinčių dalyvauti projekte subjektų skaičių, įstaiga pradės dery-bas dėl galimo projektų finansavimo. Kiekvienas projektas vėliau bus ruošiamas individualiai, turint daugiabučio namo gyventojų sprendimus. Įgyvendinant projektą gyventojams išliks galimybės pasinaudoti įstatymų numatytais kompensavimo mechanizmais.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.32 | Skelbimai

VILNIUS KAUNAS

15min • 2012 m. birželio 8 d. Skelbimai | 33

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. birželio 8 d.34 | Laisvalaikis

Avinai turi pasistengti sutvarkyti tuos reikalus, kuriuos jau seniai atidėlioja. Jei ir dabar neįvykdysite įsipareigojimų, tai galite nebesvajoti apie aplinkinių pagarbą.

Jaučiai turi būti budrūs ir klausyti proto balso, kai priima vienus ar kitus sprendi-mus. Reikalai gali klotis sunkiai, todėl at-sargumas jums nepakenks.

Dvyniai kitą savaitę turi atidžiai save kontroliuoti – būsite impulsyvūs. Priim-dami sprendimus, labiau kliaukitės nuo-jauta, o ne pašalinių žmonių patarimais.

Vėžiai kitą savaitę neturėtų mėginti vi-sur suspėti. Jeigu neatsižvelgsite į šį pa-tarimą, tai suksitės kaip voverė rate, o naudos nebus jokios.

Liūtai kitą savaitę nedidelėmis pastan-gomis padės naujų laimėjimų pamatus. Galimi pozityvūs poslinkiai, susiję su karjera – kolegos pasiruošę jus paremti.

Mergelės pasieks užsibrėžtą, tegul ne-didelį, bet sau svarbų tikslą. Aplinkiniai deramai įvertins jūsų idėjas. Finansinė padėtis gana stabili, ji gali netgi pagerėti.

Svarstyklės kitą savaitę neturėtų grieb-tis visko iškart. Verčiau pasirinkite tai, kas jums svarbiausia, ir skirkite tam visą savo laiką ir jėgas.

Skorpionams kitą savaitę darbe atsivers naujos perspektyvos. Seksis vesti derybas ir organizuoti susitikimus, seniai numa-tyti planai bus realizuojami.

Šauliams kitą savaitę seksis semtis žinių ir kelti savo profesinį lygį. Pasistenkite gauti naujos informacijos jus dominan-čiais klausimais.

Ožiaragių laukia fi nansiniu požiūriu pa-lanki savaitė. Tik būkite atsargūs ir atidūs, tvarkydami dokumentus, pasirašydami įvairias sutartis.

Vandeniai kitą savaitę turėtų tramdyti neigiamas emocijas. Darbe galite pasiekti neblogų rezultatų, jeigu pasidalysite savo planais su vadovybe.

Žuvų kitą savaitę laukia įdomūs susitiki-mai. Turėsite puikią progą realizuoti se-niai pradėtus rimtus projektus, susijusius su jūsų darbu.

Horoskopai

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Operetė. Osaka.

Et. Orakulas.

Para. Ada.

Ilinojus. Stipris.

Sinodas. Pakasi.

Ikas. Žuvim. Bis.

Jerubės. Nisa.

Kam. Paritina.

De. Aga. Inana.

Batai. Suduokit.

Kolono. Las.

Ironijos. Tunisas.

Asalis. Te.

Orisaba. Su.

Palikimas. Tekinas.

Guli. Runos.

Padas. Melodija.

Usa. Taja. Erio.

Nesusirinko. Kutai.

Op. Labintis. Osas.

Sena. Ra. Arti.

Sa. Kol. Kai. Boni.

Paundalis. Ar.

Vietoj. Medinis.

Anot. Tas.

Mariose.

Pažymėtuose langeliuose:

STOGAS

15min • 2012 m. birželio 8 d. Laisvalaikis | 35

Vyras sako žmonai: – Tokios kaip tu niekada nebuvo, nėra ir nereikia.

– Ką daryti, kai blondinė į tave meta granatą?– Ištraukti žiedą ir mesti atgal.

SunkusLengvas

Sudoku

JAV gitaristo Michaelo Angelo Batio

koncertas

Klube „New York“ koncertą rengiantis greičiausiu

pasaulio gitaristu vadinamas Michaelas Angelo

Batio dar žinomas kaip dvigubos gitaros išradė-

jas. Jis koncertuoja nuo 1984 metų, repertuare –

daugiausia metalo ir roko muzika. Į sceną kartu su

pasaulinio garso gitaristu kops lietuvių kolektyvas

„Stiff er“– jauni, bet muzikinę biografi ją ryškiais da-

žais pildantys atlikėjai. Koncerto pradžia – 20 val.

Vakarų Lietuvos krašto

dainų šventė

Į šventę atvyks 250 vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų

kolektyvų iš visos Lietuvos. Tai chorai, liaudies ins-

trumentų orkestrai ir ansambliai, šokėjai – daugiau

nei 5500 dalyvių. Dainų šventėje gros Lietuvos ka-

rinių jūrų pajėgų orkestras, vyks Klaipėdos karilio-

nų sveikinimo koncertas, miesto gatvėmis žygiuos

iškilminga eisena. Pagrindinis renginys – Dainų

šventė – 17 val. vyks Vasaros koncertų estradoje.

Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.

Vilnius Klaipėda Birželio 9 d. Birželio 10 d.

„Bike show Millennium &

Auto show, Lithuania“

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome pasirodys

apie 450 renginio dalyvių iš 17 šalių. Pagrindiniu

šeštadienio akcentu taps pirmą kartą vyksiančios

Lietuvos ir Baltarusijos komandų motobolo rungty-

nės, vakare tradiciškai vyks koncertas ir fejerverkas.

Sekmadienį aerodromas taps transporto technikos

rojumi – bus eksponuojama galybė automobilių.

Pernai ši šventė sutraukė 100 tūkst. lankytojų.

Devynerius metus kurto japoniško sodo

atidarymo šventė

VU Botanikos sode Kairėnuose įkurtas japoniškas

sodas užima 0,5 ha. Jis buvo kuriamas vadovaujan-

tis Edo periodo – japoniško pasivaikščiojimų so-

do – kūrimo principais ir pavyzdžiais.

Šeštadienį, 11 val., prasidėsiančiam sodo atida-

rymo renginiui japoniškos dvasios suteiks koto muzikos koncertas, arbatos gėrimo ceremonija ir

ikebanos puokščių demonstravimas.

L.Brundzos/BFL nuotr. Organizatorių nuotr.

Kaunas Vilnius Birželio 9–10 d. Birželio 9 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienOrai po truputį šyla – penktadienį bus 18–21 laipsnis šilumos, vakare gali

palyti. Šeštadienį vietomis trumpi lietūs, galima perkūnija, bus 17–23 laipsniai

šilumos. Sekmadienį bus debesuota su pragiedruliais, šils iki 21 laipsnio.

Kitos savaitės pradžioje numatomas gausus lietus, gali šiek tiek atvėsti.

06-09 d.

13 / 22 13 / 22 14 / 17 12 / 21

06-10 d.

11 / 21 11 / 21 12 / 17 10 / 21

06-09 d.

11 / 23 15 / 20 15 / 21 15 / 22

06-10 d.

9 / 21 14 / 20 14 / 21 13 / 21

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

AnekdotaiMokslininkai ilgai galvojo, kuo

matuoti dažnį, bet taip ir nesugalvojo. Todėl iki šiol yra rašoma – Hz.

Pirmas pasimatymas:– O žinai, tu atrodai toks kultūrin-gas. Gerai supranti, kaip elgtis su moterimis.

– O, taip! Mane šito tėvas išmokė. Sa-kydavo: „Nori pasimylėti su mergina –būk su ja mandagus!“

niai

i

olė

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

20

20

19

20

Kaunas

21

Alytus

19

Klaipėda

21

19Marijampolė

Vilni s

aunas

Ši li i

Panevėžys

Utena

V

Alytus

V

Ka

Marijjampolė

Ka

VėjasPietų

2–4 m/s

15min • 2012 m. birželio 8 d.

„Tai yra Lietuvos ateitis, Lietuvos ūkis, Lietuvos perspektyva“, – apie Visagino atominę elektrinę (VAE) su patosu kalba Visagino merė Dalia Štraupaitė. Visaginiečiams naujos elektrinės reikia kaip oro. Bet ar ji tikrai iškils, ne vienas abejoja.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

„Ar tikiu, kad turėsime naują atominę elek-trinę? Žinote, čia kaip tikėjimas Dievu: tiki arba ne. O kaip tame danguje iš tikrųjų yra – nežinia“, – šyptelėjo Visagino gatvėje užkalbintas Sergejus.

Likimo ironija: iš Rusijos platybių į Lie-tuvą atvykęs jo tėvas Ignalinos atominę elektrinę (IAE) statė, o Sergejus dabar ją griauna. „Griausime iki žalios pievelės su rudomis dėmėmis – radioaktyviųjų atliekų saugyklomis ir kapinynais. Aišku, jei tokie kada nors bus. Šitiek pinigų į šitą reikalą jau sukišta. Gal banknotai po žeme kasa-mi? – ironijos nestokojo pusamžis vyras. –Kolegų būryje vis pasvarstome: gal reikėjo užkonservuoti mūsų elektrinę, o ne pjaus-tyti gabaliukais, kaip dabar.“

Japonai ir indėnai Japonų savo mieste visaginiečiai tikino dar nesutikę, tačiau apie jų planus šį tą jau girdėjo.

„Jiems neįtinka nei mūsų mokyklos, nei vaikų darželiai, nei namai. Savo statys. O gal

ir tvora nuo mūsų atsitvers. Gyvensi-me kaip indėnai rezervate“, – piktinosi į naują prekybos centrą skubanti Jelena.

Beje, prekybos centrų Visagine daug. Pirkėjų taip pat netrūksta – IAE dirban-tys žmonės vis dar padoriai uždirba. Nors ir ne tiek, kaip po Černobylio ato-minės elektrinės sprogimo.

Esą po šios katastrofos atlyginimai šoktelėjo taip smagiai, kad pinigus į namus IAE darbuotojai tempdavo maišais.

Dabar neša tik maišelius – 2010 m. pabaigos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis elektrinėje buvo 3598 Lt. Elektrinės senbuviai su nostalgija pri-simena ne tik buvusį uždarbį, bet ir tu-rėtas privilegijas, pavyzdžiui, nemoka-mas odontologų paslaugas, reabilitaciją sveikatingumo centre. Vis dėlto viena privilegija išliko iki šių laikų – penkta-dieniais ir pirmadieniais darbuotojai nemokamai kaitinasi saunoje.

Butas – už 20 tūkst. LtNors ir kokie turtingi bebūtų, visaginie-čiai gyvena tik daugiabučiuose. Visi 26

tūkst. žmonių. Tarp jų – ir buvęs IAE vadovas Viktoras Ševaldinas.

Mieste tėra tik vienas privatus na-mas, bet ir tas stovi tuščias – neat-siranda pirkėjų. Pardavėjas už 240

kv. m praėjusiais metais statytą namą prašo 1 mln. 200 tūkst. Lt. Astronomi-nė suma, palyginti su atominio miesto butų kainomis.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai skaičiuoja, kad Visagine vidutinės būsto kainos yra 20–30 proc. mažesnės nei pa-našaus dydžio miestuose – Kėdainiuo-se, Tauragėje ar Telšiuose.

Štai dviejų kambarių 37 kv. m butą siūloma pirkti už 36 tūkst. Lt, 50 kv. m –už 40 tūkst. Lt, keturių kambarių 82 kv. m – už 60 tūkst. Lt. Tokie parda-

vėjų lūkesčiai. Bet pirkėjams jie atrodo per dideli. „Pirksiu dviejų kambarių butą Visagine. Mokėsiu ne daugiau 20 tūkst. Lt“, – NT skelbimų portaluo-se skelbia ne vienas jų.

Planai statyti naują elektrinę NT rinkos Visagine neišjudino. Priešin-gai – būstai nepaliauja pigti. Šiuo metu per mėnesį sudaroma tik po kelioli-ka pardavimo sandorių. Visi – iki 100 tūkst. Lt.

Peteliškė be vieno sparno1975 m. pradėtame statyti Visagino mieste beveik nėra vienodų kiemų, bet bendra tai, kad juose iš tolo švyti naujai įrengtos vaikų žaidimų aikšte-lės, po langais siūbuoja pušys, veša gėlynai. Ir jokių šiukšlynų.

Gatvės – apytuštės, plačios ir be duobių. O norėdami pailsėti visagi-niečiai traukia prie čia pat telkšančio smėlėto Visagino ežero. Nesibaido ir Drūkšio, kurio vanduo vėsino IAE reaktorius. Ypač mėgsta rinktis prie-šingame krante nei stūkso elektrinė – sako, kad iš ten atsiveria nuostabus jų „maitintojos“ vaizdas.

Statant atomininkų gyvenvietę buvo pasirinktas projektas „Pe-

teliškė“. Žvelgiant į

miestą iš paukščio skrydžio matyti, kad jis tikrai panašus į peteliškę. Tik be vieno sparno. Tas „sparnas“ turėjo atsirasti kartu su 3-iuoju IAE bloku. Bet sprogus Černo-bylio atominiam monstrui viskas apvirto aukštyn kojomis – iš grandiozinių planų

Visagine teliko tik „Trečiuoju blo-ku“ pavadinta užeiga.

15151515151515151515151555555155151555515151515151555551515151151515551511111115515551551515111511555155151511115515515111111155115515155551555155555151515555555155555555155515555151151555555555555551555555555515555555555555555555555555555555555555555mmimmimmmmmmmimimimmmmmmimmimmimimmmmimimimmimimmmmimimmimimmmimimimimimimimimmiimimmmmimmmimmimmmmmmmmmimimmmmmimimimimimimmmimimmmmmmmmmimmimmmmmmmmmmmmmmimmmmmmmmmimmimmmmmmmimmmmmmimmmimmmmmmimimmmmimimmmmmmmmmimiimmmmimmiminnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn ••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••• 20202020202020202020202020220202220020222202200020020202202022222200000022022222222222222020000200022022022222222220220000020020222202222022000000020200000000000000202000000000000000122222212121221212122221212121212222121212222221212121212121222222212221221212212221221212221222222212122122121222122212121222212212212121222222211222222121222222122212221221111122222211111111122222212222111111111122222111112 mmmmmmmmmmmmmmm. bibiržžellioo 88 dd.

Visagino centre kabančioje

švieslentėje rodomas ne

tik laikas, oro temperatūra, bet ir

radiacijos lygis.

„Reuters“ nuotr.

36 | Reportažas

VVViisssaagggiinnnnoo eellleeeekkkktttrrrriinnnnnėėėėė::

• Visaginas – labiausiai į rytus

nutolęs Lietuvos miestas, kurį

nuo Ignalinos skiria apie 40 km.

• Už 6 km nuo Visagino esanti

IAE atidaryta 1983 m. gruodžio

31 d., uždaryta 2009 m. gruodžio

31 d. Elektrinė planuota net su

keturiais reaktoriais, bet buvo

pastatyti du.

• Tai vienintelis miestas Lietuvoje,

kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro

daugumą. Šiuo metu iš daugiau nei 2

tūkst. IAE darbuotojų lietuvių yra 10

proc.

• Dabartinėje Visagino teritorijoje

anksčiau buvo tik keli kaimai. 1975

m. rugpjūčio 10 d. IAE statybininkai

atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių

namų pamatų pastatė akmenį, kurio

kontūrai primena Lietuvą. Ši diena

paskelbta miesto gimtadieniu.

• Naujasis miestas buvo pavadintas

Sniečkumi – Lietuvos SSR

funkcionieriaus Antano Sniečkaus

(1903–1974) garbei. Bet buvo

svarstyti ir kiti variantai: Aukštaičiai,

Aušrinė, Broluva, Galiūnai, Tarybiškės,

Gražuoliai, Taikūnai, Uranija, Gabija,

Atomava.

• 1992 m. miestas pervadintas Visaginu

pagal šalia telkšantį Visagino ežerą.

Kiti svarstyti variantai – Drūkšiai ir

Sėliai.

• Nepriklausomybės laikotarpiu mieste

pradėtas rengti festivalis „Visagino

country“, pastatytos šventovės

stačiatikiams ir katalikams. Iš Visagino

kilo operos solistė Ona Kolobovaitė,

kompozitorė ir dainininkė Alina Orlova.

• 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis,

Visagine buvo 961 bedarbis. Lygiai

prieš metus jų buvo 614. Nedarbas

Visagine siekia 11,6 proc. Palyginimui:

Ignalinoje – 18,7 proc., Zarasuose –

18,4 proc., Utenoje – 12,9 proc.

Skaičiai ir faktai

Tvarkingas, žalias ir ežeringas –

Visaginas kiek primena kurortą.

A.Cibienės nuotr.

Iš grandiozinių IAE plėtros planų Visagine teliko tik „Trečiuoju bloku“ pavadinta užeiga.

Didmiesčių gyventojams tokių

gatvių belieka pavydėti.

Šiais vamzdžiais iš IAE

į Visaginą „tekėdavo“

pigi šiluma. Sustabdžius

reaktorius, jie tapo

nebereikalingi.