Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 5 (1286) • 2013 m. vasario 15 d.

Verslas

Skalūnų detektyvas

Žygaičių kaimas užsimojo sustabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. „15min“ išsiaiškino nutylimą skandalingą tiesą: Žygaičiuose skalūnų dujų niekas neieško ir net nesirengia ieškoti.

20-21 psl.

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Žalgirio“ likimas: nesibaigianti krizė

12–14 psl.Paulius Cubera

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. vasario 15 d.2 | Politika

Kas kaltas dėl Ūkio banko krizės?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės genijus

Jis laimėjo

15min.lt apklausa

Banką sužlugdė jo savininkas

V.Romanovas, iššvaistęs pinigus

savo pomėgiams (11386) 43 proc.

Lietuvos bankas prastai

prižiūrėjo Ūkio banko veiklą

(10491) 40 proc.

Ūkio bankas neatlaikė

ekonomikos ir fi nansų krizės

(1415) 5 proc.

Dėl krizės kalčiausi samdyti

Ūkio banko vadovai

(3300) 12 proc.

Yra dar vyrų LietuvojTuo metu, kai senjorai iš apmaudo grąžė rankas prie užkaltų pamišėlio bankininko, kurį puola iškrypė-liai, banko durų, pro ausis praslydo keista žinia. Am-basadorius Vašingtone užstojo spardomą užsienio reikalų ministrą. Valstybės tarnyboje dar yra vyrų, kurie laukdami Jos nedrebina kinkų?

Po kelių L.Linkevičiaus frazių Varšuvoje, įrodan-čių, jog vis dėlto ne visi lietuviai yra laukiniai, gero tautinio tono ženklu buvo tapę straipsniai – užkei-kimai, kuriuose politiniai rašytojai ritualinėmis tau-tininkų adatomis per atstumą bandė prakiurdyti diplomatijos šefo kraujo indus.

Net santūriausi iš balagano, tokie kaip A.Kubilius, E.Masiulis ir A.Butkevičius, praleido progą. Ne pa-tylėti. Paremti ministrą, nes tai jų frakcijos 2010 m. užtraukė gėdą Lietuvai. Ambasadorius Ž.Pavilionis parėmė: „Man asmeniškai buvo gėda dėl to, kas įvy-ko Lietuvoje prezidento L.Kaczynskio vizito metu.“

Piktindamasis, kad tie patys žmonės, kurie atė-mė gebėjimą veikti užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja ministrą, kuris bando atkurti išbarstytą potencialą, ambasadorius pasakė daugiau: „Per pastaruosius ketverius metus, ieškodami priešų, susiradome jų ir užsienyje, ir Lietuvoje.“

Anot jo, sugadinome santykius ne tik su Lenki-ja, bet ir su Šiaurės šalimis.

Jėga. Po to, kai Ji įsakė V.Ušackui per 24 valan-das ambasadoriui M.Lau-rinkui įvykdyti eutanazi-ją. Po to, kai išspirtas pats V.Ušackas. Ambasadorius Ž.Pavilionis sudaužo Jos inkilą. Ką Ji? Silpnai. Re-agavo praprususio inter-nauto stiliumi: „Diplomatai neturėtų politikuoti.“

O ką turėtų? Vyną priėmimuose maukti ir mergas kirkinti? Mėšlą mėžti? Ar vis dėlto diplomato darbas –dirbti valstybei, o tai – politika? Ir jam ne tas pats, kad valstybės vadai šėką pjauna. Nusišneka. Kaip D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad skiriami pareigūnai, koks yra užsienio reikalų ministras, neturėtų kalbėti valstybės vardu: „Valstybės vardu daryti pareiški-mus gali tik tautos renkami pareigūnai.“

Vėl praleido progą patylėti. Tai kieno vardu minist-ras gali kalbėti? Uošvienės? O gal meilužės? Kiemo, kuriame gyvena? Algą ministrui moka ne uošvienė ir ne kiemas. Ministras yra valstybės pasamdytas poli-tikas, kurio darbas – kalbėti. Geri ministrai valstybės vardu kalba nenutildami. Ir agituoja, taiko priešus. Kai Lietuva ims pirmininkauti ES, L.Linkevičius tai darys ne tik Lietuvos, bet ir ES vardu.

O visi tie, kurie bukagalviškai tvirtins, jog prezi-dentė teisi, turėtų įrodyti, kad šešerius metus Vy-riausybei vadovavęs ir A.Brazauskas neturėjo teisės kalbėti valstybės vardu, tarkim, priėmimo į NATO iškilmėse 2004 m. Bet juk kalbėjo! Ir ne tik tąkart.

Teks kurti laiko mašiną ir pasiųsti prezidentę į pra-eitį, kur Ji iš naujo padarys pareiškimus už B.Lubį, A.Šleževičių, M.Stankevičių, R.Paksą (1999 m.) ir A.Brazauską. Nes visi šie premjerai nebuvo rinkti. Todėl visos jų kalbos, anot prezidentės, neteisėtos.

Absurdas. O jei taip, tai Ponia nusišnekėjo. Nes dar neišmoko kalbėti valstybės vardu. Vadovauda-masi asmeniškumais ketvirtus metus improvizuoja tarpdury atsakinėdama į reporterių klausimus. To-dėl atleiskite, mieli tautininkai. Vilnių vaduojate ne jūs, o D.Grybauskaitė. Kol Ji vaduoja, tol apie len-kus, Lenkiją ir LDK istoriją po Vytauto – tik blogai arba nieko. Tik ką daryti su Ž.Pavilioniu?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Ji dar neišmoko kalbėti valstybės vardu.

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Rimo Valeikio pieš.

Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas, įnirtingai

kovojęs su jį puolančiais iškrypėliais, galiausiai laimėjo, panaudojęs priešų ginklą, – pats sunaikino savo banką, o Kauno

„Žalgirį“ paliko be pinigų.

Apklausoje

dalyvavo

26592

žmonės

12PROC.

5PROC.

40PROC.

43PROC.

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Ideologinių bunkerių gyventojaiNors kalbėsiu apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį V.Tomaševskį, bet iš esmės –apie Lietuvo-je išplitusią, provincialiai suprantamą ir gana in-tensyviai kultivuojamą XX a. pr. nacionalizmo bei konservatizmo versiją.

Tuo nenorėčiau įžeisti tų konservatorių, kurie išties yra pažangūs, modernūs ir atviri pasauliui.

V.Tomaševskio pareiškimai dėl galimo LLRA iš-ėjimo iš koalicijos buvo netikėti daugeliui, tačiau jų reikėjo laukti. V.Tomaševskis atstovauja gana izoliuotai nuo valstybės tautinei grupei, kuri jau kelintas dešimtmetis pratinama prie minties, kad Lietuvoje jai blogai: jų kalba nevertinama, kultū-ra ignoruojama, o socialinis ir ekonominis gyve-nimas marinamas.

V.Tomaševskio iškilimas daugeliu atvejų parem-tas būtent tuo, kad egzistuoja nuolatinė konfronta-cija ir tautiniu nepasitikėjimu grindžiama įtampa.

Įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos sustiprino LLRA lyderį ir dar labiau apie jį sutelkė Vilnijos lenkus, nors anksčiau buvo galima aptikti ir ryškią liberalią, ir socialdemokratinę Lietuvos lenkų politinę orien-taciją. Dabar visi Lietuvos lenkai – LLRA rėmėjai.

Atšilimas ir pagaliau liberalūs valdančiosios dau-gumos sprendimai dėl tautinių mažumų reikalų, siekis atkurti pasitikėjimą tarp kaimyninių šalių yra naudingi tautinėms mažumoms Lietuvoje, bet jie yra nenaudingi tiems, kurie savo politinį kapitalą kraunasi iš nacionalistinių konfrontacijų.

V.Tomaševskis suvokia, kad, išsprendus lenkų mažumos reikalavimus, jis neteks argumentų ir praras įtakos Vilnijoje galimybes, tad gali būti ne-išrinktas į Europos Parlamentą.

Pagaliau bręsta ir pokyčiai pačioje LLRA. Be konf-rontacijos, galimi pakeitimai vadovybėje. Tikėtina, kad liberalesnis LLRA sparnas perims vadovavimą šiai partijai. O tai reiškia, kad LLRA išeis iš savo ideologinio bunkerio – nuolatinio nepasitikėjimo Lietuvos valdžia ir nacionalistine ideologija pa-remtų kaltinimų.

Nors čia dar laukia karšta polemika su V.Tomaševskio šalininkais savivaldoje. Dėl regio-no atsilikimo energiją reikėtų nukreipti ne į poli-tinę priešpriešą, o į ūkinius reikalus.

Negana to, Lietuvos rusų sąjunga gali išeiti iš glaudžios sąjungos su lenkais. Rusai turėtų su-prasti kraštutinių ir konservatyvių reikalavimų kenksmingumą tautinėms mažumoms.

Lenkijos valstybės požiūriu, LLRA vadovo pareiš-kimai taip pat nėra korektiški, jie neartina prob-lemų sprendimo. Taigi V.Tomaševskis iš esmės tampa tik radikalų atstovu ir praranda strateginę paramą sau bei savo pozicijai.

Bet ne viskas taip paprasta – LLRA radikalai turi atramą ir Lietuvoje. Čia jau yra išugdyta radikali nuomonė ir politinė grupė žmonių, kurie deklaruo-ja tokį pat radikalų konservatyvumą santykiuose su vietos lenkais. Tai ir G.Songaila, ir Tėvynės są-jungos radikalaus sparno pozicijos, kurios mažai kuo skiriasi nuo G.Songailos nuomonės.

Taigi politiškai LLRA radikalai atranda savo po-litinius dvynius lietuvius ir gali kariauti tik šioms radikalų grupėms naudingą nacionalistinį karą, lindėdami savo ideologiniuose bunkeriuose ir ne-norėdami matyti pasaulio kaitos.

Komentarasas

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Lenkijos valstybės požiūriu, V.Tomaševskio pareiškimai taip pat nėra korektiški, jie neartina problemų sprendimo.

4 | Tyrimas

Brangiai pasamdytas administratorius nacionalizuoto banko „Snoras“ turto ieško jau metus. Kur iškeliavo Ūkio banko pinigai, Lietuvos bankas lyg ir žino. Tik ir jų lengvai atgauti nepavyks – milijonais įvertinti projektai verti centų.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

2011 metų pabaigoje, kai griuvo „Sno-ras“, Lietuvos bankas leido Ūkio ban-ko akcininkams didinti banko kapitalą. Tuomet banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis tikino, kad tai padės išlaikyti klientų pasitikėjimą, užtikrins fi nansų stabilumą.

Dabar pats Lietuvos bankas abejoja, ar tuomet Ūkio banko kapitalas didintas skaidriai ir prašo prokurorų paaiškini-mo. G.Ugianskis skęstantį laivą paliko tą pačią dieną, kai bankas pranešė apie 48 mln. Lt nuostolį.

Lietuvos bankas taip pat įtaria, kad dėl prastos Ūkio banko padėties kalti su Vladimiru Romanovu susiję asme-nys. Jie įdarbinti už didžiulius atlygi-nimus, banko pinigai leisti jų asme-niniams interesams. Prokurorai tik apytiksliai įvardija skaičių, kiek pini-gų buvo šitaip iššvaistyta, – kalbama apie dešimtis milijonų litų.

Bankrotas neišvengiamasValdžios, Lietuvos banko atstovai, fi -nansų analitikai tvirtina, kad Ūkio

banko padėtis nėra tokia bloga, kokia buvo „Snoro“ – jis perpus mažesnis, neturi padalinio Latvijoje. Be to, Rai-mondas Baranauskas ir Vladimiras An-tonovas, įtariama, vykdė nusikalstamą veiką, o Vladimiro Romanovo banko problemas esą lėmė jo aplaidumas, am-bicingi, bet nepasisekę projektai.

Nepaisant to, greičiausiai bus skel-biamas ir Ūkio banko ar bent jau blogo-sios jo dalies bankrotas. Lietuvos banko atstovai apie galimybę išsaugoti Ūkio banką tokį, koks jis buvo iki šiol, neuž-simena. Tačiau bankroto taip pat nie-kas pernelyg garsiai nepranašauja. Re-alu, kad Ūkio bankas bus suskaidytas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus. Pastara-jam atiteks visos blogos paskolos ir jam bus skelbiamas bankrotas, o gerajame liks indėliai ir sveikos paskolos. Gera-sis bankas tikriausiai bus prijungtas prie kito komercinio banko. Realiausias pretendentas kol kas – Šiaulių bankas.

Tiesiogiai Ūkio banko ar susijusių įmonių valdyme V.Romanovas neda-lyvavo, tačiau banko problemos sie-jamos su V.Romanovo ambicijomis. Lietuvos banko valdybos pirmininko

pavaduotojo Raimondo Kuodžio ti-kinimu, Ūkio banko problemas lėmė ekscentriškas pagrindinis akcininkas ir stambūs projektai.

„Pirmiausia tai susiję su nekilnoja-muoju turtu, sportu, „Žalgirio“ stadio-no kompleksu, Biračo molžemio ga-mykla Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriai bankas buvo daug paskolinęs“, –sakė Raimondas Kuodis.

Neįtikėtinos sumosTokiems projektams dalytos didelės pa-skolos. Įtariama, kad siekiant tenkinti banko kapitalo reikalavimus, būdavo pervertinamas bankui įkeistas turtas.

Kai kurių investuotojų ir R.Kuodžio teigimu, turto vertės išpūtimas ir pa-kenkė Ūkio bankui, o kapitalo reika-lavimas buvo vykdomas tik formaliai. Tai yra išduotos paskolos buvo didelės, o mainais įkeistas turtas pervertintas – vargu ar jį bus įmanoma parduoti už tiek, kokią vertę nustatė specialistai.

Pavyzdžiui, 2011 metais „Baltijos tur-to vertinimo agentūra“ Žalgirio stadio-ną įvertino 420 mln. Lt. Gali būti, kad stadiono vertė tuomet skaičiuota at-sižvelgiant į Ūkio banko investicinės grupės planus ten įgyvendinti 500 mln. Lt projektą. Projektas taip ir liko tik popierinis.

2012 metų pabaigoje Ūkio bankui teko perimti stadioną valdančią „Žal-girio sporto areną“. Stadiono teritorija įvertinta net 357 mln. litų. Daugelį eks-pertų tokia kaina šokiravo.

Ūkio banko muilo burbulas

Net ir bankrutavus bankui absoliuti dauguma

(99,7 proc.) indėlininkų nenukentėtų.

Draustų indėlių suma siekia 2,6 mlrd. Lt.

Labiau nukentės smulkieji banko akcininkai –

investuotojai įspėja, kad po Ūkio banko veiklos

sustabdymo banko akcijos gali tapti bevertės.

Apytikriais skaičiaviamais,

banke yra turto už 3,5 mln. Lt.

Tai – lėšos sąskaitose, vertybiniai popieriai ir pan.

Ūkio banko akcininkai:

Vladimiras Romanovas 64,92 proc.

UAB „First Partneriai“ 9,56 proc.

kiti 25,52 proc.

Akcininkai liks be nieko

15min • 2013 m. vasario 15 d. Tyrimas | 5 Ar skaitei 15min.lt?

Naujausias žinias rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt

15min.lt/lietuvaAplinkos ministras negriaus Druskininkų

mero R.Malinausko nelegalios tvoros

www.15min.lt/s306588

15min.lt/pinigaiŪkio banko fi lialas Vilniuje –

pastate su bankroto šmėkla

www.15min.lt/s306274

15min.lt/lietuvaKraujo donorystės centro direktorius

su artimaisiais centrui skolingi milijonus

www.15min.lt/s304591

15min.lt/lietuvaLietuviška „Santa Barbara“ serija Birštone:

keturiolikmetė pastojo, jos mama leido

gimdyti, o būsimam tėčiui gresia kalėjimas

www.15min.lt/s306826

Panašiai „Žalgirio“ stadionas buvo įvertintas ekonomikos pakilimo me-tais – 2008 metais „Ober-Haus“ stadi-oną įvertino 461 mln. Lt. Greta esančio žemės sklypo kaina, nepaisant to, kad per tuos metus sprogo nekilnojamojo turto kainų burbulas, buvo įvertintas mažesne suma – 2008 metais sklypas buvo vertas 50 mln. Lt, 2011 metais – jau 54,4 mln. Lt. Tokią operaciją Ūkio bankas atliko jau ne pirmą kartą. 2009 metų rudenį šis bankas už skolas perė-mė bendrovę „Investicinio turto valdy-mas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncer-tų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

R.Kuodžio teigimu, turto vertin-tojai elgiasi gana laisvai ir retai būna konservatyvūs.

„Nėra labai paprasta įvertinti, kiek kainuoja pusė „Žalgirio“ stadiono ar kuris nors sklypas. Vienas gali sakyti, kad jis yra vertas tiek, kiek vertas, jeigu ten žaistume futbolą. Kitas gali sakyti, kad ten galima pristatyti aukščiausių pasaulyje dangoraižių ir juos brangiai parduoti“, – sakė R.Kuodis.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, bankui yra taikomi tam tikri apriboji-mai, jei jis ketina išduoti paskolą susi-jusiems asmenims (pavyzdžiui, Ūkio bankui išduodant paskolą Ūkio banko investicinei grupei). Tačiau kiekvienai taisyklei yra išimčių.

„Tikėtina, kad viskas buvo daroma per tariamai nesusijusias įmones, ti-kėtina, kad tai buvo „ofšorinės“ įmo-nės“, – sakė V.Plunksnis.

O „ofšorinių“ įmonių V.Romanovo, kaip ir jo giminaičių, ūkyje toli ieško-ti nereikia.

Painus voratinklisFormaliai didžiausias ŪBIG akcininkas yra lengvatinio apmokestinimo bendro-vės, įsikūrusios Nevyje, padalinys Lie-tuvoje „Baltmet Holding“. Jis valdo be-veik 27 proc. ŪBIG akcijų. V.Romanovo rankose – tik kiek daugiau nei 17 proc. įmonės akcijų.

Tačiau ŪBIG akcininkai taip pat yra ir Ūkio bankas, Vladimiro Romanovo se-suo Olga Gončaruk ir dar du giminystės ryšiais susiję asmenys. Kartu šie asme-nys valdo per 41 proc. įmonės akcijų.

V.Romanovas valdo ir didžiąją dalį Ūkio banko akcijų. Be smulkiųjų ak-cininkų, kurie turi 25,52 proc. akci-jų, Ūkio banką valdo du akcininkai –

V.Rmanovas (64,92 proc.) ir UAB „First partneriai” (9,56 proc.). Nedidelę pas-tarosios bendrovės akcijų dalį val-do Svetlana Romanovskaja. Didžiau-sią akcijų dalį valdo akcinė bendrovė „Pramprojektas“, už kurios taip pat sto-vi V.Romanovas, Olga Gončaruk, fi nan-sų maklerio įmonė „Finbaltus“, kurios valdyme dalyvauja ŪBIG.

V.Romanovas – nemokus?Nepaisant to, kad Ūkio banką į kampą įspeitė pats V.Romanovas, jo kaltę įro-dyti bus sunku.

Banko valdyboje jis nedalyvavo, to-dėl tiesiogiai sprendimų dėl paskolų iš-davimo su juo susijusioms įmonėms jis nepriiminėjo. Kad V.Romanovas nėra įtariamasis, pareiškė ir prokuroras Si-monas Minkevičius. Atsakomybės pir-miausia bus reikalaujama iš Ūkio ban-ko vadovų.

Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad V.Romanovas banku nelabai rūpinosi. Esą po „Snoro“ žlugimo pradėta daug

dirbti su Ūkio banku. Tačiau pastara-sis taip ir nerado būdo, kaip užtikrinti fi nansų stabilumą.

V.Romanovas vaidina banko gelbė-toją – jis esą Lietuvos banko prašymu įkeitė milijardo litų vertės turtą. Kiek anksčiau pranešta, kad ŪBIG įkeitė visą savo turtą, tą patį padarė ir kelios su-sijusios įmonės. Gali būti, kad tą jis ir turėjo omenyje.

Tačiau Lietuvos banko valdybos pir-mininko pavaduotojas R.Kuodis nuvai-nikuoja Ūkio banko savininką – jis tik padarė tai, ką turėjo anksčiau padaryti – už ŪBIG paimtą paskolą iš Ūkio banko įkeitė grupės turtą: „Jei gavote paskolą be užstato ir įnešate užstatą, tai nereiš-kia, kad jūs kažką ypatingo padarote. Ponas V.Romanovas mėgsta įspūdin-gus skaičius. Jis minėjo, kad įnešdavo po 100 mln. kas mėnesį. Nekalbama apie pinigus, įneštus iš V.Romanovo kišenės.“

Vakar, dalyvaudamas 15min.lt konfe-rencijoje, R.Kuodis pareiškė: „V.Roma-novas banko gelbėti nenori. Mes klau-sėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos pa-naudoti bankui gelbėti. Abiem atvejais buvo pasakyta: „Ne“. V.Romanovo de-klaracijoje nurodyta, kad jis turi turto už 170 mln. Lt, o įsipareigojimų – už 230 mln. Lt. Taigi, jis yra nemokus, tačiau manau, kad deklaracija aklai pasitikė-ti negalima. Savininkas turėjo pakan-kamai laiko išspręsti tą problemą, bet entuziazmo nerodė, vilkino siūlomus sprendimo būdus.“

Nemalonumų turi ne tik V.Romano-vas, bet ir su Ūkio banku susiję jo šei-mos nariai.

Kai Lietuvos bankas sustabdė Ūkio banko veiklą, buvo areštuotas 5 mln. Ltvertės jo sesers, Ūkio banko stebėtojų tarybos narės O.Gončaruk turtas. Kal-bama, kad O.Gončaruk ir buvo tikroji banko šeimininkė. Areštuotas jai pri-klausantis ŪBIG akcijų paketas, 2,49 proc. bendrovės „Nidos pušynas“ ak-cijų, jai priklausantis nekilnojamasis turtas.

R.Kuodis:

„Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti bankui gelbėti. Abiem atvejais buvo pasakyta: „Ne.“

Kur išplaukė

Ūkio banko pinigai?

Kitame puslapyje

>>>

Ūkio bankas dėjosi

esąs solidus ir

patikimas, bet iš tiesų

buvo it kiauras rėtis.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Žinau, kaip švęsiu savo jubiliejųAš jums dabar papasakosiu, kaip švęsiu artimiausią jubiliejų. Atsisėskite, įsikabinkite tvirtai ir klausyki-te. Šeštą valandą vakaro manęs iš namų atvažiuos pasiimti limuzinas, kuriuo važinėja A.Butkevičius, vairuojamas ekspremjero A.Kubiliaus ir lydimas dviejų policijos ekipažų.

Mes pajudėsime Senamiesčio link. Priekyje, plau-damas kelią, važiuos ugniagesių automobilis, iš paskos – du reanimacinės pagalbos autobusiukai su įjungtais garso ir šviesos signalais. O kad nesu-sidarytų spūstys ir dėl saugumo prieš ugniagesių automobilį lėtai judės kariuomenės šarvuotis, val-domas Vilniaus mero.

Atvykus į S.Daukanto aikštę, laipteliais nusileis prezidentė D.Grybauskaitė, kuri dalyvaus vėliavos pakėlime. Garbės kuopa ir saliutai – kaip ir pride-ra. Renginys – atviras visiems, transliuojamas per visuomeninį radiją ir televiziją, prieš tai pranešus „Labo ryto“, „Geros dienos“ ir „Puikaus vakaro“ specialiose laidose.

Po iškilmingos ceremonijos aš su kviestiniais sve-čiais raudonu kilimu pakilsime ten, iš kur nusilei-do prezidentė. Ji pasilieka prie vėliavos su garbės kuopa. Viduje, grojant Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestrui, pakylame dar vienais laip-tais ir Baltojoje salėje prasideda linksmoji dalis.

Ji – jau uždara, bet visuomeninė televizija pra-deda transliuoti specialią tiesioginę laidą „Račo klubas“, ją veda generalinis direktorius. Studijo-je – sienlaikraščių žurnalistai, partiniai politolo-gai, agitatoriai ir į Seimą norėjusių patekti partijų atstovai, ieškantys tiesos ir klanų.

Pokalbiai pertraukiami tiesioginių transliacijų iš Prezidento rūmų Mėlynosios salės. Ten naujienų tarnybos direktorius kalbina svečius, kurie dalijasi įspūdžiais apie pokylio meniu ir svečių aprangą. Studijos svečiai šias įžvalgas komentuoja.

Žaliojoje salėje vyksta sveiko proto nepriklau-somų dešiniųjų tinklaraščių autorių konferenci-ja, organizuota vieno sveikiausio proto autoriaus žmonos, dirbančios vieno ministro atstove spau-dai. Tema „Investicijų į tradicinę ir socialinę žinias-klaidą grąža ir jos matavimo kiekybiniai rodikliai“. Konferencijoje pristatomos prezentacijos reitin-guojamos. Tikslas – paskelbti reitingą atskirame leidinyje, pažymint ženklu PR (parduota Račui).

Vakaras baigiamas saliutu nuo Gedimimo pilies kuorų, saugumą užtikrinant VSD vyrams, kurie maskuojasi liemenėmis „Foto ereliai“. Varpinės bokštui dar neišmušus vidurnakčio prezidentė grįž-ta į rūmus, o A.Butkevičiaus limuzinas su policijos ekipažais, ugniagesių ir reanimacijos automobi-liais bei kariniu šarvuočiu pajuda Saulėtekio link.

Nesąmonės? Ne. Kaip teigia Policijos departa-mento Komunikacijos skyriaus viršininkas R.Mato-nis, tereikia tik iš anksto suderinti ir susimokėti.

Aš, žinoma, suprantu, kad aš – ne Bunkė, bet mano nuotrauka kartą buvo „Respublikos“ pirma-me puslapyje, o interneto portalai pastarąjį mėnesį ją buvo įdėję gal 7 kartus. Tai jei galima Bunkei, ko-dėl negalima man? Ir jei galima nusipirkti policiją, kodėl negalima nusipirkti bet kurios kitos mokes-čių mokėtojų lėšomis fi nansuojamos paslaugos?

Pataupysiu, nes iki jubiliejaus dar liko šiek tiek laiko.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

„Jei galima nusipirkti policiją, kodėl negalima nusipirkti bet kurios kitos mokesčių mokėtojų lėšomis fi nansuojamos paslaugos?“

6 | Tyrimas

Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) dar neseniai gyrėsi, kad turtas, kurį ji valdo, vertas 3,1 mlrd. litų. Tačiau kokia šio turto tikroji vertė, niekas negali pasakyti, nes dauguma ŪBIG investicijų yra probleminės arba nuostolingos.

Finansai be skaičiųŪBIG savo tinklalapyje skelbiasi inves-tuojanti į fi nansų ir investicijų, nekil-nojamojo turto, pramonės vystymo, sporto, turizmo, projektavimo ir pre-kybos veiklas. ŪBIG tinklalapyje apie investicijas – daug gražių žodžių, bet pabrėžtinai vengiama skaičių bei ne-detalizuojama projektų eiga.

ŪBIG yra pagrindinė Bosnijos ir Her-cegovinos banko „Balkan Investment Bank AD“ steigėja ir akcininkė. Šis ban-kas vadinamas lyderiu elektroninės ir investicinės bankininkystės srityje Bos-nijoje ir Hercegovinoje. Tačiau jokių skaičių nepateikiama. Apie šį banką skelbiama tik tiek, kad 2006 m. jo tur-tas viršijo 200 mln. litų. Taigi, net Lie-tuvos masteliais tai labai mažas bankas.

Įstrigusios statybosItin daug dėmesio ŪBIG skyrė nekilno-jamojo turto projektams. Bene didžiau-sių užmojų grupės savininkas Vladi-miras Romanovas turėjo Baltarusijoje.

Nuo 2007 m. ŪBIG Minske ketino in-vestuoti daugiau nei 800 mln. litų ir pastatyti Minsko sporto ir laisvalaikio centrą.

Dėl šio projekto V.Romanovas net įsi-gijo Minsko futbolo klubą „Partizan“. Tačiau ŪBIG neskelbia, kad projektas beviltiškai įstrigo. Darbai turėjo būti baigti šiemet, bet dėl nesutarimų su Minsku jie net nepradėti.

ŪBIG 2007 m. dalyvavo sudarant vieną didžiausių ir svarbiausių sando-rių Edinburgo (Škotija) nekilnojamo-jo turto rinkoje. Maždaug už 80 mln. litų buvo įsigyti du Edinburgo centre esantys pastatai. Abu pastatus ketinta rekonstruoti, paverčiant juos moder-niu daugiafunkciniu centru, apiman-čiu biuro ir viešbučio kompleksą bei

prekybos patalpas, bet ir šis projek-tas nepavyko – pastatas parduodamas.

1996 m. V.Romanovas investavo į ne-kilnojamojo turto projektą „Stretenka 18“ – prestižinį verslo centrą Maskvoje. Kilus Ūkio banko krizei V.Romanovas už 200 mln. litų bandė įkeisti savo ne-kilnojamąjį turtą Maskvoje, tikriausiai minėtą pastatą, bet sumanymą sužlug-dė netikėtai atsiradę dar vieni šio pas-tato savininkai.

2006 m. Vilniaus ir Maskvos vadovai sutarė, kad Lietuvos sostinėje bus įkurti „Maskvos namai“, o Rusijos sostinėje įsikurs „Vilniaus namai“.

ŪBIG 2007 m. laimėjo Vilniaus mies-to savivaldybės konkursą ir tapo pa-grindiniu nekilnojamo turto projekto „Vilniaus namai“ Maskvoje plėtotoju. Vilniuje Maskvos namų statyba jau ar-tėja prie pabaigos, o ŪBIG projektas Maskvoje vos juda.

Vilniuje ŪBIG 2006 m. įsigijo „Žalgi-rio“ stadioną, koncertų ir sporto rūmus bei ketino šioje vietoje vystyti moder-nų daugiafunkcinį kultūrai, sportui, laisvalaikiui ir verslui skirtą komplek-są „Vilnius Baltic Centre“. Šis pirkinys vertinamas apie 500 mln. litų.

Kompleksą turėjo sudaryti futbolo stadionas, biurų ir mažmeninei preky-bai skirtos patalpos, viešbučiai ir gyve-namieji namai. Investicijos turėjo siekti apie 1,7 mlrd. litų, tačiau kol kas nepa-judėjo iš mirties taško. Dabar jau kalba-ma tik apie stadiono statybą.

Merdinti pramonėŪBIG yra daug investavusi į didelius investicinius projektus aliuminio pra-monės šakoje.

1998–1999 m. ŪBIG valdė Nikolajevo molžemio gamyklą, vėliau turėtą akci-jų paketą pardavė.

Bosnijos ir Hercegovinos Srpskos Respublikoje ŪBIG 2001 m. privatiza-vo ,,Birač“ molžemio gamyklą. ŪBIG daug investavo į gamyklos veiklą ir jau džiaugėsi rezultatais. Nuo 2004 m. ga-mykla, turinti daugiau nei 1000 darbuo-tojų, ėmė dirbti beveik visu pajėgumu, sėkmingai eksportuoti produkciją, ta-čiau nepajėgė atsikratyti nuostolių ku-pros. Dėl jų gamykla keliskart mažino savo įstatinį kapitalą, o 2012 m. vasa-rą paskelbta, kad dėl skolų jai nutrau-kiamas dujų tiekimas. Nuo tol apie šią gamyklą – nei gerų, nei blogų žinių.

ŪBIG Bosnijoje ir Hercegovinoje sie-kė sukurti vientisą aliuminio gamy-bos ir perdirbimo grandinę, tačiau V.Romanovo planus sugriovė taip pat dėmesį į Balkanus atkreipęs Rusijos aliuminio karalius Olegas Deripaska.

V.Romanovas jam pralaimėjo kovą dėl Mostaro aliuminio gamyklos, nors už ją siūlė net 486 mln. litų – daug dau-giau nei O.Deripaska.

ŪBIG kartu su partneriais taip pat pri-vatizavo ir dvi didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos boksitų kasyklas – „Bok-sit“ AD, Milici ir „Srebrenica“ AD, Sre-brenica. Bet apie šių gamyklų veiklos rezultatus nėra jokių duomenų.

ŪBIG taip pat skelbia Rusijoje, Kara-čiajų-Čerkesijos respublikoje, kartu su verslo partneriais vystanti dekoraty-vinio akmens serpentinito, šamotinio molio, vario, cinko, aukso bei sidabro rūdų gavybą, bet apie šio verslo rezul-tatus taip pat nieko nepraneša.

Nuostolingas sportasV.Romanovas nuo seno jautė potrau-kį sporto klubams, bet ir čia jam ne-sisekė. Prieš keletą metų jo valdytam daugkartiniam Lietuvos futbolo čem-pionui „FBK Kaunas“ klubui neseniai paskelbtas bankrotas, Baltarusijos sos-tinės Minsko „Partizan“ klubas, kurio V.Romanovas taip pat nebefi nansuoja, nusirito į miesto mėgėjų lygą.

Garsiausias V.Romanovo ir ŪBIG pirkinys – legendinis Škotijos klubas Edinburgo „Heart of Midlothian“. V.Romanovas klubo akcijų paketą per ŪBIG 2004 m. įsigijo vos už 4,5 mln. litų, bet paveldėjo didžiules, apie 100 mln. litų siekusias klubo skolas, kurias turėjo padengti.

Didelės kelerių metų investicijos lauktos naudos neatnešė: dabar jau V.Romanovas nori parduoti skolose skendintį klubą, bet neranda pirkėjų.

Neradęs laimės futbolo pasaulyje V.Romanovas 2009 m. pasuko į krep-šinį ir perėmė ant bankroto ribos atsi-dūrusį Kauno „Žalgirį“. 2009-ųjų pa-vasarį ŪBIG įsigijo kontrolinį Kauno „Žalgirio“ klubo akcijų paketą (75 proc. akcijų). Klubo rėmėju tapo ne tik ŪBIG, bet ir Ūkio bankas. V.Romanovui teko padengti daugiau nei 25 mln. siekusias klubo skolas. Jis tvirtina per trejus me-tus į „Žalgirį“ investavęs 140 mln. litų.

ŪBIG investicijos: nesėkmė po nesėkmės

Naujausias verslo

žinias rasite nuskaitę

šį kodą

15min.lt/pinigai

Už

sk

. Nr.

30

77

94

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos prabilęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sulaukė ne nuolaidų, o partnerių pašaipų, kad jo pareiškimas tėra viešųjų ryšių akcija. Ar V.Tomaševskis turi kur trauktis?

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Apie svarstomą pasitraukimą V.Tomašev-skis prakalbo pirmadienį po Politinės ta-rybos posėdžio, kuriame valdantieji ban-dė išspręsti įtampą keliančius klausimus dėl biudžeto peržiūrėjimo, skalūnų dujų žvalgybos ir tautinių mažumų abiturien-tų egzaminų.

„Tai staigmena“, – po V.Tomaševskio žo-džių, kad jis nemato perspektyvos dirb-ti koalicijoje, teištarė premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau atgavęs kvapą Vyriau-sybės vadovas leido suprasti, kad į lenkų ultimatumą rimtai nežiūri: jis pasiūlė ne-sureikšminti V.Tomaševskio žodžių ir pri-dūrė, kad čia ne pageidavimų koncertas, o Vyriausybės programa.

LLRA pirmininko ultimatumą skeptiškai vertina ir politologai, tačiau V.Tomaševskis interviu „15min“ tikino, kad lenkų kantry-bės taurė jau išsemta. Esą koalicijos partne-riai daug žada, o rezultatas – nulis.

– Anksčiau sakėte, kad jūsų pažadas trauktis iš koalicijos susijęs ne su užsienio politika, o su LLRA noru perskirstyti biudže-tą. Kaip norite perskirstyti tas lėšas?

– Be biudžeto, pateikiau ir daugiau pa-vyzdžių, tačiau šis atvejis iliustruoja pa-grindinę problemą – koalicijoje nesilaikoma susitarimų. Kiekvieną savaitę susiren-kame, susitariame, o vėliau sprendimai nevykdomi.

Mes turėjome daug pastabų dėl šių metų biudžeto, nes jis yra konservatorių. Mano nuomone, jį patvirtinti buvo pati didžiau-sia blogybė, nes pasikeitė valdžia ir yra kita programa. Tai kažkoks nesusiprati-mas, todėl bandėme tai pataisyti. Turime rimtų siūlymų, susijusių su investicinėmis programomis, sakome, kad reikia peržiū-rėti pinigų paskirstymą privatiems pensi-jų fondams.

Tuomet, prieš Kalėdas, vyko Politinės tarybos posėdis. Palyginti ilgas, jautėme tam tikrą įtampą, kol galiausiai priėjome kompromisą – mes ir kitų partijų atstovai atsiimame visas pataisas, kad būtų priimtas konservatorių parengtas biudžetas.

Aukščiausiu lygiu buvo pasakyta, kad reikia jį patvirtinti tokį, nes antraip doku-mentas gali būti nepasirašytas (preziden-tės, – aut. past.). Bet biudžetas yra koalici-jos kompetencija ir galima pakartotinai dėl jo balsuoti. Susitarėme, kad po priėmimo biudžetas bus koreguojamas ministerijose.

Pataisas atsiėmėme, darniai balsavome Seime, vėliau aš pradėjau kelti tą klausimą: mūsų frakcijos vadovybė susitiko su ketu-riais ministrais, su kai kuriais – po triskart, susitikome su premjeru.

Su kai kuriais ministrais mums pavyko susitarti (dėl lėšų perskirstymo – aut. past.), bet fi nansų ministras Rimantas Šadžius už-draudė priimti sprendimą.

Dar daugiau: iš biudžete numatytų maž-daug 1 mln. Lt Šalčininkų kultūros namų renovacijai ministerija atėmė 100 tūkst. Lt.

Prieš savaitę aš jau aštriai kėliau šiuos klausimus, susiginčijome su premjeru, pa-sakiau, kad su tuo kategoriškai nesutin-kame. Stipriai ginčijomės, jis pasakė, kad viską išspręsime.

Pirmadienį kalbėjomės apie mūsų abitu-rientų likimą, vėl kalbėjau apie viceminis-trų pareigybes, biudžetą, ir – nieko.

– Ką jums apie tai sakė A.Butkevičius? – Sakė, kad viską išspręsime. Deja, nie-

kas neišspręsta. Manau, kad tai yra nerim-ta, o aš pripratęs prie solidžios politikos: jeigu yra susitarimas, reikia laikytis. Turime solidžios ir sąžiningos partijos re-putaciją, niekas apie mus

n e g a l i pasaky-ti blogo žodžio.

Negana to, prieš dvi savaites Trakų sa-vivaldybėje socialdemokratai suorganiza-vo perversmą, be jokių argumentų atleido vadovus, vienas iš mūsiškių buvo atleistas kol atostogavo. Politinėje taryboje kėliau ir šį klausimą – tai kaip mes čia bendra-darbiaujame, gal bent informuokite apie naujas draugystes? Tokia įtampa buvo visą pastarąjį mėnesį.

Mes kantriai laukėme, nuolaidžiavome, todėl ir pasakiau, kad turime abejonių, ar apskritai galime dirbti tokioje koalicijoje. Pirmiausia tai buvo priekaištas Socialde-

mokratų partijai, nes jie turi daugiausia įtakos ir valdžios.

Švietimo įstatymo nuostatas mes vertiname kaip žaidimą su vaikų li-kimu. Pagal šį įstatymą moksleiviai per dvejus metus turėjo išeiti 8 metų programą.

Su koalicijos partneriais buvome su-tarę, kad 8 metus galios nuolaidos, mūsų viceministrė parengė projektą (švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė yra parengusi lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzami-no pakeitimus, pagal kuriuos tautinių mažumų abiturientai valstybiniame egzamine rašytų trumpesnį rašinį, aptartų savo pasirinktus, o ne nuro-dytus kūrinius, – aut. past.).

O dvi dienos po Politinės tarybos paruoštas švieti-mo ir mokslo ministro įsa-

kymo projektas numato nuolaidas tik pusme-čiui, nors mes

8 | Savaitės interviu

1 puodelis kavos=

132 litrai vandens*

V.Tomaševskiui reikia veiksmų,

V.Tomaševskis

koalicijos

partnerius

socialdemokratus

kaltina pažadų

laužymu.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. vasario 15 d. Savaitės interviu | 9

o ne pažadų

tarėmės dėl 8 metų. Tai ar solidus toks bendradarbiavimas?

Pasakysiu taip: mes nebaigėme aukštųjų partinių mokyklų, gal mes ko nors nesu-prantame? Jei šiose mokyklose buvo mo-koma negarbingos politikos, gudravimo, tai gal ir gerai, kad mes to neišmokome.

– Premjeras A.Butkevičius, komentuoda-mas jūsų pareiškimą dėl galimo pasitrauki-mo iš koalicijos, sakė, kad su ultimatumais niekas ilgai nesitaikstytų. Vadinasi, jis nu-sileisti neketina?

– Aš į šitą klausimą jau atsakiau – tai ne ultimatumas. Aš jums aiškiai atskleidžiau, kaip viskas vyksta, taip dirbame du mėne-sius. Čia ne ultimatumas – čia dviejų mėne-sių diskusijos ir pažadai, pažadai, pažadai.

Jeigu mūsų nuomonės nepaiso, mes įro-dysime, kad jos reikia paisyti, kad nesame niekas, kažkoks priedas.

Mes pasirinksime išeiti, nes ne postai svarbiausia. Vienas iš socialdemokratų ste-bėjosi: tai ką, jūsų žmonės bus be postų? Aš atsakiau, kad jie nežino mūsų komandos ir mūsų žmonių, mums ne postai svarbiausia.

Gal jie taip ir galvoja po partinių mokyklų, bet mes kitą politiką vykdome. Arba apgin-sime jaunimą, arba pa-liksime koaliciją.

– Ką jūs pasieksite iš-eidami iš koalicijos?

Opozicijoje bus dar mažiau galimybių ką nors pakeisti.

– Ir dabar galimybės tik teorinės. Mes turime 8 vietas Seime, niekas jų iš mūsų neatims, manome, mūsų frakcija bet kokiu atveju bus įtakinga ir bandys vykdyti savo programą kitais būdais. Yra daug būdų – balsuodami Seime valdantieji dažnai ieško paramos opozicijoje.

– Daugiausia kritikuojate socialdemokra-tus, o kaip klostosi santykiai su kitais koa-licijos partneriais, ar yra jus palaikančių?

– Įvairiais klausimais – skirtingai ir tai yra normalu: keturios partijos, keturios programos. Dėl pareigybių mus kiti part-neriai remia. Man yra nesuprantama, kad iki šiol nėra paskirti visi viceministrai, čia kažkokie žaidimai vyksta.

Aš esu labai konkretus žmogus ir manau, kad susitarimus reikia fi ksuoti, nes paskui bandoma aiškinti, kad buvo susitarta vi-sai ne taip, kartais net ir dėl labai smulkių klausimų nesilaikoma žodžio. Norėtųsi ge-resnės atmosferos koalicijoje.

– Kai kurie politologai teigia, kad LLRA yra naudinga palaikyti įtampą tarp Lenki-jos ir Lietuvos, nes tai jums padeda sutelkti dėmesį į save ir išlaikyti elektoratą. Ką apie tai manote?

– Šitie politologai apskritai kompromi-tuoja politologiją kaip dalyką. Tai yra so-vietiniai metodai: argumentų jokių, kažkas užsako ir yra parašoma.

Tautinės mažumos turi gintis ir tik gi-nasi, tai nėra koks nors buitinis konfl ik-tas, tai įtampa, kylanti dėl aukščiausio ly-gio sprendimų.

Ar jau laikas pabusti nuo kavos poveikio?

Kava – visame pasaulyje populiarus gėrimas, ypač Europoje, kur jos išgeriame daugiau nei 3 milijonus tonų per metus! Problema yra tai, kad kavai užauginti naudojamas vanduo nėra Europos išteklius – tai vanduo iš kavos pupelių auginimo regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, kur dažnai jaučiamas vandens stygius.

Kai kurie kavos gamintojai jau rimtai svarsto vandens trūkumo klausimą ir yra įsipareigoję neimti vandens iš regionų, kenčiančių dėl didelio vandens trūkumo. Pasiskaitykite informaciją ant kavos pakuotės ar kavos gamintojo interneto svetainėje ir sužinosite, kokia jūsų pasirinktos kavos gamintojo nuomonė šiuo klausimu. Be to, gal vertėtų pagalvoti apie tai, kad vieną puodelį kavos per dieną galima būtų pakeisti puodeliu arbatos, kurios vandens pėdsakas daug mažesnis?

Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip naudojame gamtos išteklius dabar.Rinkitės išmintingai – Jūsų sprendimai keičia pasaulį!

Būkite sprendimų dalis.Prisijunkite prie GenerationAwake.eu

*1 puodeliui kavos pagaminti ir suvartoti vidutiniškai reikia 132 litrų vandens

„Pasakysiu taip: mes nebaigėme aukštųjų partinių mokyklų, gal mes ko nors nesuprantame?“

Valdančiosios centro kairės koalicijos

sutartį po Seimo rinkimų pasirašė Lietu-

vos socialdemokratų partija, Darbo par-

tija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Vėliau prie koalicijos prisijungė ir Lietu-

vos lenkų rinkimų akcija, kuriai atite-

ko viena ministerija – Energetikos – bei

daug mažesnių postų.

Valdančioji keturių partijų koalicija Sei-

me turi 85 balsus. Jei 8 Seimo narius

turinti Lenkų rinkimų akcija nuspręstų

pasitraukti į opoziciją, koalicija išlaikytų

stabilią daugumą – turėtų 77 balsus.

Daugumos nesugriautų

V.Tomaševskis

(kairėje) jaučiasi tik

koalicijos priedu.

BFL nuotr.

– Kaip apskritai vertinate šios Vyriausy-bės pastangas gerinti santykius su Lenkija?

– Aš nežinau, ar turiu į šį klausimą atsa-kyti. Tai yra tarptautiniai, užsienio politi-kos klausimai, o mes kalbėjome apie mūsų vidinės politikos klausimus.

Santykius su Lenkija pablogino buvusios valdžios neapgalvoti sprendimai, o šian-dien reikalingas naujos valdžios ryžtas tas klaidas taisyti.

– Linas Linkevičius, nuvykęs į Lenkiją, atsi-prašė už 2010 metais įvykusį akibrokštą, kai tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyns-kio vizito Lietuvoje metu buvo nepritarta len-kiškų pavardžių daliniam įteisinimui. Prieš vizitą į Varšuvą premjeras A.Butkevičius sakė nesijaučiantis kuo nors nusikaltęs, todėl ne-matantis dėl ko atsiprašinėti. Ar tai nerodo, kad Vyriausybė neturi bendros pozicijos san-tykių su lenkais klausimu?

– Gal aš nekomentuosiu nei vieno, nei kito pasisakymo, tai yra jų apsisprendimas. Aš vakarinėje maldoje kasdien atsiprašau, jeigu net truputį pakeltu tonu su savo pa-valdiniais kalbėjau.

Neeskaluokime šito klausimo. Manau, kad ne čia esmė, reikia ieškoti sutarimo visur ir visada. Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos blogesni jau būti nebegali, o kiek bus geriau, pamatysime.

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Paulius Cuberap.cubera@15min.lt

Lietuvos krepšinio fl agmanas Kauno „Žalgiris“ grįžo ten, kur buvo prieš trejus metus – į fi nansinę duobę. Klubas neteko ne tik šeimininko Vladimiro Romanovo, bet ir pagrindinio rėmėjo Ūkio banko, kurio veikla sustabdyta.

„Žalgirį“ krizės krečia nuo pat Nepriklau-somybės atgavimo. 2009 metų pradžioje Kauno klubą, kurio tuščioje kasoje buvo tik skolų vekseliai, išgelbėjo iki tol tik futbolu domėjęsis Ūkio banko savininkas milijo-nierius V.Romanovas. Perėmęs legendinę komandą V.Romanovas gerokai patušti-no piniginę – padengė 25 mln. litų sieku-sias skolas.

Per šiuos ketverius metus Kauno klu-bui pinigų netrūko, bet ramybės nebuvo: aikštingu charakteriu garsėjantis savinin-kas tarsi kojines keitė trenerius, nurodinė-jo jiems, kuriam krepšininkui leisti žaisti, o kuriam – ne, tarp žaidėjų ieškojo ir nuo-lat surasdavo išdavikų ar priešų kareivių.

Šį sezoną V.Romanovas aprimo, puikiai sukomplektuota komanda, diriguojama patyrusio ispano Joano Plazos, turi vilčių pakartoti 1999-ųjų stebuklą, kai laimėjo Eurolygą.

Bet „Žalgirio“ šeimininkas ir vėl neiš-kentė iki sezono pabaigos: praėjusių metų pabaigoje ėmė reikalauti, kad klubą pa-remtų jo aistruoliai, vėliau – kreipėsi pagal-bos į verslininkus, galiausiai pareikalavo, kad 10 mln. litų duotų Kauno miesto savi-valdybė.

Sulaukęs neigiamo atsakymo V.Roma-novas pareiškė žaidėjams esąs skolingas 25 mln. litų ir vienas negalįs fi nansuoti ko-mandos, todėl atsisako būti jos savininku bei perduoda klubo akcijas „Žalgirio“ ve-teranams – Modestui Paulauskui bei Vitol-dui Masalskiui.

Kokios tikrosios skolos?Šio sezono „Žalgirio“ viešai skelbiamas biudžetas – 36 mln. litų, tad V.Romanovo žodžiai, kad jis žaidėjams algų nemoka jau tris ar keturis mėnesius ir yra skolingas net

25 mln. litų, daugelį krepšinio ekspertų privertė gūžčioti pečiais: kam tada pirkti tokius brangius žaidėjus, jei neturi iš ko jiems mokėti.

„Žalgirio“ paaiškinimas buvo toks: sezo-no viduryje kai kurie klubo rėmėjai parėmė

ne tiek, kiek tikėtasi. Tiesa, būsimasis klu-bo šeimininkas, „Žalgirio“ sporto direk-torius V.Masalskis, dėstė jau visai kitus skaičius. Anot jo, atlyginimų skola žai-dėjams siekia tik kiek daugiau nei 5 mln. litų, o žaidėjams nemokėta daugiausia 45

dienas. V.Masalskis, kitaip nei šeiminin-kas, tikino, kad klubo problemos būtų iš-spręstos, jei Kauno savivaldybė pervestų bent 5 mln. litų.

Galiausiai paaiškėjo, kad „Žalgiris“ būtų išsivertęs ir be savivaldybės paramos.

LKL komandų biudžetai ir savivaldybių parama

12 | Sportas

Komanda

Savivaldybės dalis 2012 m.

Procentas

Komandos biudžetas 2012/2013 m.

Kauno

„Žalgiris“

2,9 mln. Lt

(žadėjo 5 mln. Lt)

8 proc.

36

mln. Lt

Vilniaus

„Lietuvos rytas“

4 mln. Lt

(2013 m.)

25-30 proc.

~12 mln. Lt

Prienų

„Prienai“

150 tūkst. Lt

ir salės nuoma

~12-15 proc.

~2,25 mln. Lt

Šiaulių

„Šiauliai“

Salės nuoma

(100 tūkst. Lt)

~10 proc.

~1 mln. Lt

Klaipėdos

„Neptūnas“

500 tūkst. Lt

~33 proc.

~1,5 mln. Lt

Pasvalio

„Pieno žvaigždės“1

Apie 45 tūkst. Lt

ir salės nuoma

~5 proc.

~1 mln. Lt

Utenos

„Juventus“

500 tūkst. Lt

50 proc.

~1 mln. Lt

Kauno „Žalgiris“:

E.Ovčarenko nuotr.

„Žalgiris“ per ketverius metus antrą kartą atsidūrė ant bedugnės krašto.

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Žalgirį“ iš

Kauno sporto vadovo Semiono Tokerio globos

1991 m. perėmė Kauno šiluminė elektrinė,

tačiau ji negalėjo patenkinti klubo poreikių.

Tai buvo pirmoji trumpalaikė klubo krizė.

„Žalgirį“ nutarė gelbėti „L grupės“ bendrovė,

kuriai vadovavo Aronas Šerberis, tačiau ir

šiai kompanijai klubo fi nansinė našta buvo

per sunki.

Iš šios kompanijos komandą 1992 m. perėmė

nuo 1984 m. „Žalgiryje“ gydytoju dirbęs

Vytautas Vaikšnoras. Jis gerai uždirbdavo iš

prekybos kompiuteriais bei metalais. Tiesa,

„Žalgirio“ biudžetas tais laikais buvo tik apie

280 tūkst. JAV dolerių.

Bet V.Vaikšnoro verslą greitai ištiko krachas.

Jis 1993 m. pabėgo į Ispaniją.

Tuomet komandai ranką ištiesė krepšinio

legenda Arvydas Sabonis bei verslininkas

Šabtajus Kalmanovičius. Š.Kalmanovičius

1997 m. iš A.Sabonio už simbolinę pinigų

sumą perėmė klubo akcijų paketą ir tapo

komandos vadovu.

1999 m. „Žalgirį“ perėmė A.Sabonis ir Kauno

verslininkas Mindaugas Plūkas. Tačiau jau

2003 m. pinigų vėl ėmė trūkti. Teigiama, kad

klubo biudžetas tuomet buvo 20 mln. litų,

o komandos vadovai galėjo surinkti vos

14-16 mln.litų.

Kasmet kildavo vis didesnis pinigų badmetis.

Todėl ne vienas „Žalgirio“ klubui atstovavęs

krepšininkas liko be atlygio, o po to pinigus iš

ekipos siekė susigrąžinti per teismus.

2007 m. klubą paliko generalinis direktorius

G.Rutkauskas, o 2008 m. – ir jo įpėdinis

G.Navikauskas. Tuomet ekipą sukrėtė

didžiausia fi nansinė krizė – ekipos žaidėjai

beveik penkis mėnesius negavo algų.

„Žalgiriui“ buvo renkamos aukos.

2009 m., sezono pabaigoje, ekipą nuo

bankroto išgelbėjo bankininkas V.Romanovas.

Jis padengė 25 mln. litų siekusias klubo skolas. „15min“ inf.

Finansinės duobės

15min • 2013 m. vasario 15 d. Sportas | 13

Kėdainių

„Nevėžis“

Apie 200 tūkst. Lt2

25 proc.

~0,8 mln. Lt

Panevėžio

„Lietkabelis“

„Cido“ arenos

nuoma, 25 tūkst. Lt

2,5 proc.

~1 mln. Lt

Kauno

„LSU-Baltai“3

Tikisi 0,5 mln. Lt

(2013 m.)

~70 proc.

~0,7 mln. Lt

Vilniaus

„Sakalai“

50 tūkst. Lt

~10 proc.

~0,7 mln. Lt

Palangos

„Palanga“

182 tūkst. Lt

~36 proc.

~0,5 mln. Lt

1 Pasvalio rajono savivaldybė grąžina klubui mokesčius už žaidėjų

sumokamą gyventojų pajamų mokestį, jei žaidėjas gyvenamąją

vietą yra deklaravęs Pasvalyje.

2 Kėdainiai tiesiogiai „Nevėžio“ neremia, tačiau 350 tūkst. litų skiria

sporto rėmimo programai, iš kurios krepšinis gauna 200 tūkst. litų.

Beveik visa suma atitenka „Nevėžiui“.

3 Antroji Kauno komanda praėjusį sezoną žaidė NKL ir paramą gavo

iš Kauno rajono savivaldybės – nereikėjo mokėti už salės nuomą.

nesibaigianti krizėV.Romanovas, pasisvaidęs žaibais, ant-

radienį pervedė „Žalgiriui“ 3 mln. litų, bet klubas jų nespėjo atsiimti – pinigai įšalo uždarytame Ūkio banke.

„Žalgirio“ sporto direktorius atskleidė, kad minėgti 3 mln. litų yra dviejų mėnesių žalgiriečių atlyginimas. Kauniečiai viliasi, kad šiuos pinigus netrukus atgaus, bet kas bus toliau – nežinia.

Ūkio bankas buvo pagrindinis „Žalgi-rio“ fi nansuotojas, o klubo akcijų atsisakęs V.Romanovas nori likti tik rėmėju, bet ka-žin ar turės atliekamą litą „Žalgiriui“, nes, pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasi-liausko, jo fi nansinė padėtis, „švelniai ta-riant, sudėtinga“.

Į panašią padėtį 2011 metų pabaigoje buvo patekęs pagrindinis „Žalgirio“ var-žovas Lietuvoje – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tuomet buvo nacionalizuotas pagrindinis klubo rėmėjas bankas „Snoras“. Atsisakęs kelių brangių žaidėjų klubas išliko, bet šį sezoną subūrė jau kuklesnę komandą.

Koks savivaldybės indėlis?V.Romanovas Vilniaus savivaldybę minėjo kaip pavyzdį ir labai pyko ant Kauno mies-to savivaldybės, kad ši daug žada, bet ma-žai duoda. Kiek iš tiesų „Žalgiriui“ skiria miesto valdžia?

„Kauno miesto savivaldybė „Žalgiriui“ praėjusiais metais skyrė 2,9 mln. litų,

2011-aisiais – 4,4 mln. litų, o 2010-aisiais – 4 mln. litų. Tiesa, 400 tūkst. litų iš 4,4 mln., skirtų 2011 m., gavo ne „Žalgiris“, o Kauno sporto halė – tai nuoma už jos paslaugas, kurios nereikėjo mokėti klubui“, – skaičius

vardijo Kauno meras Andrius Kupčinskas.Savivaldybės interneto svetainėje skel-

biama, kad bendras Kauno miesto biudžetas 2012 m. siekė 745 mln. litų, o 2013 m. planuojama, jog sieks tik 697 mln. litų. Dėl šių priežasčių savivaldybė nesugeba vykdyti pažado klubui kasmet mokėti po 5 mln. litų.

Kauno miesto savi-valdybė teigia krepši-niui kasmet skirianti gerokai didesnę sumą nei 5 mln. litų. Savivaldybė yra pagrindinė Kauno „Žalgi-rio“ arenos finansuotoja, o ši koncesijos sutartimi val-dyti yra perduota Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdo-mai viešajai įstaigai „Kauno „Žal-girio“ rėmėjas“.

Pagal koncesijos sutartį savivaldy-bė šiai įmonei kasmet moka fi ksuotą 3,25 mln. litų mokestį – tai bus daroma 25 metus nuo arenos atidarymo.

„Kauno arena kainavo 167 mln. litų, iš kurių 67 mln. litų skyrė savivaldybė. Are-nos infrastruktūra atsiėjo dar 67 mln. litų, iš kurių 56 mln. skyrė savivaldybė. Iš viso mūsų dalis sudaro 123 mln. litų, kurie buvo pasiskolinti iš bankų. Visa ši suma turi būti

grąžinta per 10 metų, tad savivaldybė kas-met moka po 13 mln. litų paskolos ir dar

2 mln. litų palūkanų. Sudėjus šiuo skaičius, kon-

cesijos mokestį ir praėjusiais metais „Žalgiriui“ tiesiogiai

skirtus 2,9 mln. litų, iš-eina, kad Kauno sa-vivaldybė vien per-nai krepšiniui skyrė

per 21 mln. litų“, – skaičiavo Kauno mero A.Kupčinsko patarėjas

Tomas Grigalevičius.

Tai jau matyta „Tai yra privatus klubas ir per daug remti iš biudžeto pinigų jo negalima. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad savi-valdybės biudžetas suma-

žės apie 50 mln. litų, o pinigų reikia ir kultūrai, ir sportui, ir komunali-niam ūkiui“, – teigė A.Kupčinskas.

Taip mano ne visi. „Vičiūnų“ verslo grupės savininkas, Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis, 2009 metais „Žalgiriui“ ritantis į bankrotą, bandė su-burti verslininkus remti legendinį klubą.

Nukelta į 14 psl. >>>

S.Jovaiša:

„Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, kurie remtų komandą.“

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Jo darbą nutraukė „Žalgirį“ įsigijęs V.Ro-manovas.

„Manau, kad miestas turėtų remti ko-mandą daugiau, o ne tradiciškai meluoti ir išsisukinėti nuo savo pažadų. Miestas pini-gų tikrai gali surasti, nepaisant sumažėju-sio biudžeto ar prastų metų. Vien sumaži-nus etatų skaičių savivaldybės įmonėse ir sutvarkius pačią savivaldybę liktų pinigų dar vienam klubui. Politikai tingi galvo-ti, tačiau po „Žalgirio“ vėliava po pergalių nusifotografuoja. Kuris klubas Lietuvoje surenka po 15 tūkst. sirgalių?“ – retoriškai klausė V.Matijošaitis.

Šiuo metu Ukrainoje dirbančiam buvu-siam Kauno „Žalgirio“ ekipos generaliniam direktoriui Gediminui Navikauskui 2013-ųjųpradžia labai primena 2008–2009 metų „Žalgirio“ bėdas. Tuomet G.Navikauskas taip pat surinko galingą komandą, bet pri-trūko pinigų ją fi nansuoti.

„Tada savivaldybė sakė lygiai tą patį, kad sumažėjo biudžetas ir todėl mažėja pinigų. Jokios sutarties su savivaldybe neturėjome, tad žinojome, kad būsime apgaudinėjami. „Žalgirio“ biudžetas tuo metu viršijo 20 mln. litų, tad savivaldy-bės parama buvo svarbi. Tačiau valdinin-kams tie 5 milijonai buvo virvutė, už kurios buvo galima „Žalgirį“ tampyti“, – prisiminė G.Navikauskas.

Ydingas fi nansavimo modelis? „Krepšinio komandos valdymas skiriasi nuo paprastos įmonės valdymo. Krepšinio komandos biudžetas turi būti sudaromas

rudenį, o pinigai iš valstybinių ir savival-dybės įmonių gaunami tik pavasarį, kuo-met vyksta akcininkų susirinkimai“, – pa-sakojo G.Navikauskas.

„Visi, tiek V.Romanovas, tiek savivaldy-bės politikai žino, kad iš krepšinio verslo nepadarysi. To nepadaro niekas Europoje. Viskas užverčiama ant V.Romanovo pečių,

nors jis komandą jau išsaugojo. Manau, kad Lietuvoje nerasite kito verslininko, kuris galėtų tiek daug investuoti – žmogus yra sporto fanatikas“, – besitraukiantį „Žal-girio“ šeimininką užjautė V.Matijošaitis.

„V.Romanovas kiek galėjo, tiek padėjo, sunkią akimirką išgelbėjo komandą, tačiau keista, kad ištekliai baigėsi. Galbūt kažko neapskaičiavo. Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, kurie su-sitartų dėl pinigų sumos ir remtų komandą. Tada sezono viduryje nereikės karštligiš-kai ieškoti gelbėjimosi rato“, – išeitį siūlė buvęs „Žalgirio“ krepšininkas, Seimo na-rys Sergejus Jovaiša.

V.Matijošaitis daugiau atsakomybės no-rėtų perkelti savivaldybei, kuri, jei neno-ri iškart skirti „Žalgirio“ prašomų 10 mln. litų, turėtų sukurti klubo rėmimo modelį.

Verslininko manymu, puikiai žaidžiantis klubas turi teisę sezono viduryje prašyti daugiau pinigų.

„Jeigu yra susitarimas remti 5 mln. litų, tai patekus į „Top 16“ etapą savivaldybė galėtų pridėti dar 2 milijonus. Patekus į aštuntuką – dar tris. Kaip jūs įsivaizduoja-te klubą, kuris prieš sezoną planuoja, kad žais superfi nale? Tai nėra įmanoma. Jeigu komanda pasiekė tolimesnį etapą, tai jai reikia papildomų pinigų

Ne tik klubo akcijas, bet ir fi nansinius įsipareigojimus drauge su M.Paulausku perimantis „Žalgirio“ sporto direktorius V.Masalskis gelbėjimosi rato neturi. Jis tik viliasi, kad žaidėjai neišsibėgios ir sulauks sezono pabaigos. O kas toliau? V.Masalskis ketina eiti kažkada V.Matijošaičio pramintu keliu – Kauno apskrities verslininkus įkal-bėti tapti klubo dalininkais.

14 | Sportas

Sezonas 2008-2009* 2009-2010 2010-2011 2011-2012

LKL 2 vieta 2 vieta Čempionas Čempionas

LKF taurė 2 vieta 2 vieta Čempionas Čempionas

BBL 2 vieta Čempionas Čempionas Nedalyvavo

VTB - 3 vieta Grupės varžybos Aštuntfi nalis

Eurolyga Grupės varžybos „Top 16“ „Top 16“ „Top 16“

* Komandos valdymą V.Romanovas perėmė sezonui einant į pabaigą, 2009-ųjų gegužę.

Kauno „Žalgirio“ pasiekimai su V.Romanovu

>>> Atkelta iš 13 psl.

15min • 2013 vasario 15 d. Visuomenė | 19

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

„Tik nedarykite iš manęs kažkokio naivaus idealisto Don Kichoto“, – pokalbį juokdamasis pradėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas, patriotinių renginių organizatorius Norbertas Černiauskas. „Kurkliai – Vasario 16-osios sostinė“, „Tra-kinių partizanai“ – 28 metų Norberto suma-nyti renginiai, kuriuose istorinius įvykius ir datas kviečiama prisiminti linksmai ir be perdėto patoso.

Skeptikus užtildė faktai Kai 2009-ais metais jis pirmąkart ėmėsi burti žmones švęsti Valstybės atkūrimo dieną Kurkliuose, Anykščių rajone, mies-telio bendruomenė ir rajono valdžia žiūrė-jo skeptiškai. Niekas nemanė, kad ši idėja taip išpopuliarės.

„Pradėjome su skambiu šūkiu: „Kurkliai – Vasario 16-osios sostinė“. Ir iškart sulau-kėme replikų: „Kas čia per sostinė...“ – pasakojo istorikas.

Tai, kad Kurkliai pagrįstai gali vadintis Vasario 16-osios sostine, pavyko įrodyti pateikus faktus. Iš Kurklių kilęs signataras

Steponas Kairys yra pagrindinis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto teksto autorius. Tekstas nelegaliai buvo iš-spausdintas Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje, Totorių gatvėje. O M.Kukta irgi kilęs iš Kurklių apylinkių.

Be to, po 30 metų partizanams išėjus kovoti į miškus, Kurklių apylinkėse buvo apsistojęs partizanų vadas Juozas Šibaila-Merainis. Jis buvo 1949 m. Vasario 16-osios partizanų suvažiavimo priimto dokumento vienas iš autorių ir signataras.

Susitelkia visas miestelis „Dabar rajono valdžiai jau nieko neberei-kia įrodinėti. Tiesą sakant, aš beveik nie-ko šiemet ir neorganizavau. Viskas vyksta savaime. Tai – unikalus atvejis. Tikriausiai Lietuvoje kito tokio ir nėra“, – džiaugėsi N.Černiauskas.

Kurklių Vasario 16-osios šventę kuria vi-sas miestelis, pradedant seniūnija, mokykla,

kultūros centru, parapijos klebonu, ofi cialia miestelio bendruomene, vietos ūkininkais, baigiant medžiotojų būreliais, Šaulių sąjun-gos atstovais, krašto apsaugos savanoriais, iš Kurklių kilusiais verslininkais.

„Ir pačiam smagu žiūrėti. Žinoma, yra kur tobulėti, nes tokių švenčių tradicijas reikia kurti nuo nulio. Tai, kas buvo iki karo, juk sunaikinta. Tradicijos, tarpuka-riu buvusios tikrai gražios, kai miesteliai susirinkdavo prie paminklų Nepriklauso-mybei, visos nudaigotos ir atkurti tą patį nėra tikslo“, – mano istorikas.

Kurkliuose rengiamoje šventėje papras-tai dalyvauja keli šimtai žmonių. „Gal tai ir neatrodo labai daug. Bet pažiūrėkime, kiek žmonių į panašias šventes susirenka kituose Lietuvos miesteliuose. 20-30? Jei iš viso juose kas nors vyksta...“ – pastebi N.Černiauskas.

95 vėliavų eisenaKurkliuose Vasario 16-osios minėjimas pra-sideda signataro S.Kairio pagerbimu jo tė-viškėje, po to – eisena per visą miestelį iki paminklo apylinkės partizanams jų palai-dojimo vietoje. Paskui užkuriami laužai, skamba muzika, dalijamasi arbata, o vaka-rop viskas persikelia į mokyklą, kur moks-leiviai ir vietos saviveiklininkai rodo kas ką sugeba, atvyksta svečių.

Šiemet pagrindinis šventės akcentas – 95 vėliavų eisena Kurklių gatvelėmis.

Tiek metų šiemet sukanka nepriklauso-mai Lietuvos Respublikai. Eisenoje neš-tos vėliavos bus išdalintos tiems miestelio gyventojams, kurie neturi ar nepajėgia jų nusipirkti.

„Idėja tokia, kad kitąmet Kurkliai jau būtų vieta, kur visi iškelia vėliavas. Sten-giamės kiekvieną šventę įvilkti į istorinį kontekstą, pateikti kažką naujo, kad nebū-tų nuobodu, nes jei valandą skaitysi pra-nešimą, tai nieko galvose neišliks ir žmo-nės daugiau neateis“, – pripažino istorijos doktorantas.

Dvi baimėsJis prisiminė, kad pradėjęs rengti masi-nius renginius jautė dvi baimes. Pirmoji – kad jo renginiai netaptų vienos partijos sambūriais, antroji – kad čia nesuvažiuotų, jo žodžiais, „pakrypę dešinieji“, rengiantys Kovo 11-osios eitynes Vilniuje.

„Jie yra užstrigę: neieško naujovių, neku-ria naujų prieigų prie patriotizmo. Yra bugai-liškiai prūdai, o kai kitomis akimis pasižiūri, kitomis priemonėmis ir palyginti profesio-naliai, tai įmanomas ir patriotizmas be to prūdo. Viskas nuo požiūrio priklauso“, – apie tautiniu save vadinantį jaunimą atsi-liepia Norbertas.

Kai su N.Černiausku kalbėjomės prieš

septynerius metus, kitas jo sumanytas

renginys – „Trakinių partizanai“ – buvo

tik studentų vasaros pramoga, kai keli

kurso draugai susirinkdavo savaitei kaime

pažaisti partizanus. Tuomet paklaustas,

kodėl į savo stovyklą nekviečia dėstyto-

jų, Norbertas atsakė tai darysiąs nebent

tada, kai užaugs ir taps rimtas.

Dabar jau kelerius metus rugsėjo pradžio-

je į Anykščių rajone esantį Trakinių kai-

mą „partizanauti“ susirenka vis daugiau

žmonių. Tarp jų jau galima sutikti ir Seimo

narį, dėstytoją, ministrą, o renginio biu-

džetas, kaip sako Norbertas, išaugo nuo

lito iki kelių dešimčių tūkstančių litų.

Autentiškoje buvusių partizanų kautynių

vietoje ant upės kranto vyksta jaukūs fes-

tivaliai su fi lmų peržiūromis, koncertais,

sporto varžybomis, diskusijomis ir mūšių

inscenizacijomis.

„Turbūt jau galima sakyti, kad užaugome.

Šiemet, tikiuosi, renginys dar paaugs. Gal

jau atvyks ir tūkstantis žmonių“, – vilia-

si N.Černiauskas. Anot jo, rugsėjį festiva-

lio dalyviams ketinama surengti ir netra-

dicinę pramogą. Teatras „Laboratorium“

ir jaunas režisierius Paulius Ignatavičius

„Trakinių partizanuose“ planuoja surengti

profesionalaus spektaklio apie partizanų

ryšininkę premjerą. Pjesę parašė režisie-

riaus tėvas Eugenijus Ignatavičius.

„Naujos kartos, mano amžiaus režisie-

rius imasi šios temos. Tai labai smagu ir

įdomu, – pažymi N.Černiauskas. - Nori-

me, kad valstybės šventės, istorija būtų

visų, visos visuomenės, kiekvieno piliečio

interesas. Mūsų, ypač jaunų istorikų, ne-

tenkina visuomenės istorijos išmanymas,

todėl norime paprastais būdais paskatinti

didžiuotis tuo, kuo reikia didžiuotis ir pri-

minti tai, kuo didžiuotis negalime.“

Nuo žaidimo iki festivalio

KURKLIAIKUR

MMMMMMMiiiieeeeesssssttteeelliisssss jjaunoo iiiiisssssssttttttoooorrrriikkoooo ddddddėėka VVVVVVVVaaaaaaaaallllsssssttttyyyyybbbbėėėėsssss atkūūūūūrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrriiiiiiiimmmmmmmmmmoooooooooo ddddddddddiiiiieeeeeeeennnnnąąą ššššvvvveeeeeenčia ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu tttttttttrrrreeeeeeeennnnnkkkkksssssmmmmmuuuuuuu

Vasario 16-osios sostinė – Kurkliai

Pažiūrėkime, kiek žmonių į panašias šventes susirenka kituose Lietuvos miesteliuose. 20-30? Jei iš viso juose kas nors vyksta...

N.Černiauskas siekia

įtvirtinti linksmų

valstybinių švenčių

tradiciją.

I.Gelūno nuotr.

Užsk. Nr. 307785

15min • 2013 m. vasario 15 d.20 | Verslas

Skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje užsimojusi sustabdyti Tauragės rajono Žygaičių kaimo bendruomenė sulaukė aukštų politikų paramos. „15min“ išsiaiškino nutylimą skandalingą tiesą: Žygaičiuose skalūnų dujų niekas neieško ir net nesirengia ieškoti.

Skirmantas Malinauskass.malinauskas@15min.lt

Mažo miestelio Žemaitijoje pavyzdys rodo, kodėl Lietuvoje žlunga milijar-diniai energetikos projektai. Išgąsdinti žmonės, verdančios aistros, protesto ak-cijos po Seimo langais. Visa tai Žygaičius padarė Lietuvos politinių aktualijų centru.

Tuo tarpu licenciją angliavandenių ga-vybai turinčios ir tyrimus Žygaičiuose vyk-dančios bendrovės „LL investicija“ atstovai tvirtina, kad skalūnų dujų Žygaičiuose ne-ieškoma ir net nesirengiama ieškoti.

JAV energetikos gigantas „Chevron“, kurį žygaitiškiai jau varo iš savo žemių, jei laimės skalūnų dujų žvalgybos kon-kursą, jų ieškos ne Žygaičių apylinkėse, o kitose vietose.

Nėra prieš ką protestuoti2007 metais Gedimino Kirkilo vyriausy-bė išdavė leidimą UAB „LL investicijos“ naudoti angliavandenilių išteklius šia-me rajone. Apie šį sprendimą Žygaičių bendruomenė nežinojo tol, kol 2012

metų pabaigoje į jų du-ris pasibeldė bendro-vės atstovai prašyda-mi pasirašyti sutartis,

leidžiančias atlikti seismologinius lauko tyrimus gyventojų žemėse. Dalis žemės savininkų šias sutartis pasirašė.

Tačiau viešojoje erdvėje pasirodžius in-formacijai apie planuojamą skalūnų dujų žvalgybą kilo sujudimas. Vietos gyventojai neabejoja, kad UAB „LL investicijos“, ku-rios pusę akcijų valdo bendrovė „Chevron global energy“, skalūnų ims ieškoti būtent jų žemėse.

„Mes ieškome tik naftos ir tradicinių gamtinių dujų telkinių. Kai 2007 metais gavome licenciją, apie skalūnus jokios kal-bos nebuvo. Skalūninių dujų paieškai šiuo metu yra paskelbtas konkursas ir numa-tytas plotas, kuriame galės vykti darbai.

Konkurse dalyvauja bendrovė „Chevron“ su savo įmone Lietuvoje. Žygaičių seniū-nijoje skalūnų dujų ieškoma nebus. Mūsų bendrovė vienintelė turi licenciją gavybai

Skalūnų detektyvas:

kas paleido dūmų uždangą?

J.Mockevičius teigia,

kad žygaitiškiai nežinia

kodėl išsigando tyrimų,

kurie Lietuvoje daromi

jau nuo 1961 metų.

J.Kalinsko nuotr.

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

15min • 2013 m. vasario 15 d.

jeigu buvo pasi-rinkta įmonė, neturinti jokio kapitalo ir dau-gybę metų nie-ko neveiku-si, tai sunku kalbėti apie p a s i t i k ė j i -mą“, – sakė bendruome-nės atstovas.

„Matome, kad žmonės sujaudinti, kad reikia aiškintis. Mūsų telkiniai žemėje taip pat yra didelė vals-tybės vertybė. Jei ten lendama, tai rei-kia žinoti, koks bus poveikis. Pamažu tie dalykai išaiškės, todėl nemanau, kad mes kažką stabdome“, – sakė J.Nairanauskas.

šiame plote, todėl kitos bendrovės leidi-mo ieškoti skalūnų dujų gauti negalės“, –„15min“ sakė UAB „LL investicijos“ pro-jektų vadovas Bronius Radeckas.

Jo teiginius patvirtino ir bendrovės di-rektorė Natalija Haselton. Pasak jos, bus vykdomi įprasti tyrimai naftos telkiniams aptikti. Jokių horizontalių gręžimų ar che-minių medžiagų pumpavimo nebus. „Mes įprastais būdais ieškome naftos. Gali būti,

kad jos ten iš viso nėra“, – sakė įmonės vadovė.

Bendrovės atstovai taip pat garantavo, kad bus at-lyginta visa žala, atsiradusi seismologinių tyrimų metu. Taip pat ir galima žala žemių melioracinei sistemai.

Kam tai naudinga?Lietuvos Geologijos tarnybos vadovas Juo-zas Mockevičius „15min“ patvirtino, kad skalūnų dujų paieškos Žygaičių seniūniją aplenks: „Žygaičiai į plotą, kuriame skelbia-mas konkursas skalūnų paieškai, neįtraukti. Man labai keista, kad į kokteilį suplakami prieš šešerius metus vykęs ir naujasis kon-kursai, o visa tai pateikiama kaip „Chev-ron“ invazija. Nežinau, kam tai naudinga.“

Pasak J.Mockevičiaus, bendrovės „LL investicija“ atliekama seisminė žvalgyba nėra naujovė, kurios reikėtų bijoti. „Tokios žvalgybos Lietuvoje nuo 1961 metų yra at-likta daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų ir su-sprogdinta per 700 tonų trotilo. Nesugriu-vo nė viena troba. Bendrovė vykdo eilinį, standartinį ir net saugesnį nei senais laikais tyrimą. Poveikio nei derlingumui, nei sveikatai, nei gruntiniams vandenims nebus“, – paaiš-kino J.Mockevičius.

Tarnybos vadovas pa-tvirtino, kad kitai bendro-vei licencija vykdyti žval-gybos ar gavybos darbus tame pačiame plote nega-li būti suteikta. Tai drau-džia ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisės aktai.

J.Mockevičius stebėjosi, ko-dėl Lietuvoje geologiniai tyrimai su-kelia tokią audringą reakciją. „Mitingai prie Seimo vyksta dėl daug ko. Mes turbūt vie-ninteliai pasaulyje negalime kasti anhidri-to, nes tai baisu kai kuriems žemės sklypų savininkams. Mes negalime kasti durpių. Reikėtų geologiją uždrausti, paskelbti ją už įstatymo ribų, ir viskas būtų gerai“, – piktinosi pašnekovas.

A.Salamakinas sutrikoSeimo Aplinkos apsaugos komitetas po žygaitiškių protestų rekomendavo Vy-riausybei sustabdyti skalūnų dujų žval-gybos procesą, nes baiminasi didžiulės žalos gamtai ir žmonėms. Itin karštai prieš skalūnų dujų žvalgybą agitavo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algiman-tas Salamakinas.

„15min“ klausimas, ar žino, kad Žygai-čiuose niekas skalūnų dujų nė nesirengia ieškoti, A.Salamakiną sutrikdė.

„Man teko radijo laidoje bendrauti su bendrovės „LL investicijos“ atstovais, kurie vienareikšmiškai sakė, kad žval-go skalūnų dujas. Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Turime jų ofi cialius pareiškimus, kad skalūnų dujų gavybą pradės nuo Žygaičių ir eis į vakarus. Klau-sime, kas atsitiko. Galbūt jie pamatė žmo-nių nuotaikas ir pakeitė planus“, – tikino komiteto vadovas.

A.Salamakinas aiškino, kad Žygaičių ben-druomenė taip pat buvo informuota apie skalūnų dujų paieškas jų žemėse: „Jie patys juk neprisigalvojo. Žmonėms buvo pateikta informacija, kad bus daromi gręžiniai ska-lūnų dujoms išgauti.“

Tuo tarpu bendrovės „LL investicijos“ at-stovai patikino, kad niekada jokių pareiški-mų dėl planų ieškoti skalūnų dujų nedarė.

Žarstėsi priekaištaisŽygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmi-ninkas Jonas Nairanauskas nenorėjo girdėti klausimo, kodėl bendruomenė protestuoja prieš skalūnų dujas, nors jų niekas Žygaičių apylinkėse nė nesirengia ieškoti.

Jis kaltino bendrovę „LL investicijos“ ir valdžią.

„Mūsų visuomenė ir žmonės dar

tik mokosi kultūringai bendrauti.

Valdininkai turi išdrįsti eiti į gatvę ir

kalbėti su žmonėmis.

Gyventojai į institucijas turi belstis

paklausti ir gauti atsakymą, o ne eiti

langų daužyti. Taip bendrauti mes vis

dar mokomės.

Dabar viešojoje erdvėje skelbiamos

įvairios nepamatuotos baimės arba

nepagrįsti lūkesčiai. Tai – to paties

nesusikalbėjimo pavyzdys. Išteklių

paieška, kurios dabar bijo Žygaičių

bendruomenė, jau ne vieną kartą

vykdyta ir toje teritorijoje, ir kitose

Lietuvos vietose. Ir niekam nieko blogo

neatsitiko. Didysis triukšmas kilo tada,

kai sužinojome, kad į Lietuvą ateina

didelė JAV bendrovė.

Informacija apie skalūnų dujas

į viešumą pradėta leisti prieš pusantrų

metų. Tuomet ji niekam nekėlė jokio

dirgesio. Pernai spalį, sužinojus, kad

į Lietuvą ateina „Chevron“, prasidėjo vis

didėjantis negatyvus triukšmas.

Aš suprantu, kad gyventojams kyla

daug klausimų, bet reiktų netrukdyti

pateikti atsakymus. Šiuo metu viešojoje

erdvėje pastebiu ne diskusiją apie

faktus, o kilusį ambicijų karą. Metami

argumentai „kodėl man apie tai niekas

nieko nesakė“. Viskam reikia laiko ir

informacija bus suteikta. Juk tema nėra

tokia paprasta ir kasdienė. Energetinės

nepriklausomybės klausimas mūsų

šaliai svarbus ir ilgalaikis.

Esminis klausimas – ar mes turime teisę

žinoti, kokius turtus turi Lietuva? Ar gali

tie turtai būti naudingi visai valstybei

ir visuomenei? Ar galime pagaliau

pradėti mąstyti apie bendravalstybinius

projektus ir tapti modernia valstybe?

Ar mes vis dėlto liksime neišnaudotų

galimybių, kurias nužudo nepagrįstos

baimės, šalimi?

Geopolitiškai mes visada buvome

didžiųjų valstybių interesų taikinyje.

Todėl baimių yra daug. Vienintelis

būdas su tuo kovoti – kuo skaidresnė

diskusija. Turime palikti kuo mažiau

vietos gandams. Lietuva per maža, kad

joje galėtų tilpti ir objektyvi informacija,

ir įvairiausi gandai. Didelės valstybės

gandų komunikaciją gali užgožti

normalia informacine kampanija.

Mūsų valstybėje reikia stengtis

visiems – politikams, bendruomenei,

žiniasklaidai, reikia siekti susikalbėti

faktų kalba.“

Valdžia bejėgė prieš baimes

Linas Kontrimas, viešųjų ryšių specialistas

Verslas | 21

Plotas, kuriam

išduotas

angliavandenilių

išteklių naudojimo

leidimas.

PAAIŠKINIMAI:Plotas, kuriam bus

skelbiamas naujas

angliavandenilių, molio

skalūnų dujų, naftos išteklių

naudojimo konkursas.

„Kaimo žmogui patikėti, kad ten bus gręžiama, bet neieškoma

skalūnų dujų, yra labai sunku. Jei-gu mūsų valdžia nesugebėjo paruoš-

ti ataskaitos apie galimą poveikį aplinkai,

A.Salamakinas:

„Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Žmonėms buvo pateikta

informacija, kad bus daromi gręžiniai

skalūnų dujoms išgauti.“

15min • 2012 m. vasario 15 d.22 | Pasaulis

„Šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintan-čiame ir blaškomame tikinčiųjų gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nu-silpo, kad turiu pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtos tarnystės“, – pirmadienį netikėtai pareiškė popiežius Benediktas XVI ir pritrenkė ne tik 1,2 mlrd. pasaulio katalikų, bet ir milijardus pasau-liečių bei kitų religijų atstovų.

Sveikata ar intrigos?Pastarąjį kartą popiežius savo noru pasi-traukė prieš 598 metus. 1415 m. dėl politi-nių priežasčių – Didžiosios Vakarų schiz-mos – atsistatydino Grigalius XII. Katalikų bažnyčios vadovu tik kelis mėnesius iš-buvęs Celestinas V atsistatydino 1294 m.

Benediktas IX 1045-aisiais popiežiaus sos-tą pardavė savo krikštatėviui Grigaliui VIir vėliau bandė jį susigrąžinti, bet nesė-kmingai. O nepraėjus nei dvejiems metams, spaudžiamas vyskupų, trauktis dėl nusi-pirkto sosto turėjo ir Grigalius VI. 964 m.Šventosios Romos imperatorius privertė pasitraukti popiežių Benediktą V.

Teigiama, kad sulaukęs 80-ties apie tokią galimybę svarstė popiežius Jonas Paulius II. Esą Jono Pauliaus II patirtis galėjo paska-tinti ir 85-erių Benediktą XVI žengti isto-rinį žingsnį. Pasak užsienio žiniasklaidos,

pastaruoju metu Benedikto XVI sveikata silpnėjo, jis kentėjo nuo reumato, sąnarių skausmų ir nuo praėjusių metų vaikščio-jo su lazdele.

Tačiau vokiečių leidinys „Der Spiegel“ kelia ir kitą versiją. Esą Benediktas XVI suprato, kad daugiau negali kontroliuoti Bažnyčios. Per praėjusių metų „Vatileaks“ skandalą paviešinti dokumentai ir laiškai šokiravo informacija apie intrigas Vatikane ir vidinę kardinolų kovą, kurios popiežius nepajėgė sustabdyti. Tą iš dalies patvirtino ir ilgametis Benedikto XVI draugas Maxas Seckleris: „Net sunku įsivaizduoti, kokios intrigos vyksta Romoje.“

Nuo krizės prie krizėsKad ir kokios būtų pasitraukimo priežas-tys, Benedikto XVI sprendimas sulaukė tik pagarbių įvertinimų. Toks žingsnis tarsi rodytų, kad Bažnyčia modernėja ir taiko-si prie dabartinių aktualijų ne tik atidary-dama socialiniame tinkle „Twitter“ popie-žiaus paskyrą.

Vis dėlto Benediktą XVI sunku būtų pa-vadinti moderniu popiežiumi. Dar būda-mas kardinolas Josephas Ratzingeris, jis buvo pramintas „Dievo rotveileriu“ dėl aistringos Bažnyčios gynybos nuo kriti-kų. Tapęs popiežiumi J.Ratzingeris išliko toks pat intelektualiai konservatyvus ir dogmatiškas.

Dalis liberalių pažiūrų katalikų vylėsi, kad 2005 metais perėmęs sostą po reforma-toriumi laikyto popiežiaus Jono Pauliaus II mirties, jis tęs Bažnyčios modernizaci-ją. „Tikėtasi, kad, kaip puikus teologas, kuris moka rašyti plačioms masėms, Be-nediktas XVI pajėgs įkvėpti įgulą ir su ja plauks per banguotą jūrą. (...) Tačiau kai Bažnyčia susidūrė su didžiuliais iššūkiais realiame pasaulyje, Benediktas XVI kaip biliardo kamuoliukas šokinėjo nuo vienos krizės prie kitos“, – rašo dienraštis „The New York Times“.

2006 metais sakydamas kalbą Vokietijoje popiežius pacitavo Bizantijos imperatoriaus

Būti popiežiumi

Tai buvo labai silpnas, į save sukoncentruotaspopiežiavimas. Benediktas XVI yra toks, koks yra. Jis yra intravertas

Nepavydėtinas darbas

2013 m. vasario 11 d.

Benediktas XVI paskelbia,

kad vasario 28 d.

pasitrauks iš posto.

AFP/Scanpix nuotr.

2005 m. balandžio 18 d.

J.Ratzingeris išrenkamas

popiežiumi ir pasirenka

Benedikto XVI vardą.

AFP/Scanpix nuotr.

Iš posto pasitraukiančio popiežiaus Benedikto XVI

veikla vertinama toli gražu ne vienareikšmiškai, o kardinolo,

kuris užims jo vietą, laukia gausybė iššūkių.

15min • 2012 m. vasario 15 d.

žodžius, kad musulmonų pranašas atnešė tik blogį, ir užrūstino islamo sekėjus. Kai kurių katalikų kunigų nepasitenkinimą su-kėlė jo bandymas sugrąžinti lotynų kalbą į mišias. Jam nepavyko reformuoti Vatikano biurokratijos.

Benediktas XVI atmetė bet kokią mote-rų galimybę tapti katalikų kunigais ir net ekskomunikavo vieną JAV dvasininką už tai, kad šis bandė tai padaryti. Be to, jis sugrąžino į Bažnyčią vyskupą, kuris nei-gia holokaustą.

Popiežius sukėlė protestus pareiškęs, kad prezervatyvai skatina AIDS plitimą. Seksualinės mažumos taip pat sulaukė

tik jo pasmerkimo. Galiausiai, Benedik-tas XVI nesėkmingai tvarkėsi su didžiuliu kunigų vykdyto seksualinio išnaudojimo skandalu.

„Tai buvo nyki popiežiavimo era, – „The New York Times“ sakė istorikas iš Keino uni-versiteto (JAV) Christopheris M.Bellitto. – Tai buvo labai silpnas, į save sukoncen-truotas popiežiavimas. Benediktas XVI yra toks, koks yra. Jis – intravertas.“

Nelengva užduotis kardinolamsBenediktas XVI paskelbė, kad atsisakys po-piežiaus sosto vasario 28-ąją, 20 valandą, ir pasitrauks gyventi į Vatikano vienuolyną.

Skelbiama, kad iki Velykų (kovo 31-osios) turėtų būti paskelbtas naujasis katalikų vedlys. Tad kovo viduryje 117 kardinolų privalės išrinkti naują popiežių.

Nors jau įvardyta daugiau nei dešimt pa-grindinių kandidatų į popiežiaus sostą, ta-čiau Konklavoje kardinolų laukia nelengva užduotis, turint omeny Vatikano vidines intrigas ir vis gausėjančius raginimus nau-juoju Katalikų bažnyčios vadovu paskirti dvasininką ne iš pasaulėjančios Europos, o iš Pietų Amerikos ar Afrikos, kur gausėja Romos katalikų sekėjų.

Dar sunkesnė užduotis laukia naujojo popiežiaus.

„Benediktas XVI palieka Bažnyčią dar labiau susiskaldžiusią. Jis tapo svetimas daugumai katalikų, bet ne vyskupams ir kardinolams, kurie laikosi hierarchijos, re-mia ir įgyvendina tai, ką popiežius sako. Tačiau paprasti katalikai abejoja, ar Bažny-čia eina gera kryptimi, ir jaučia didesnę nei prieš aštuonerius metus takoskyrą“, – „The New York Times“ dienraščiui teigė katalikų savaitraščio „The Tablet“ korespondentas Vatikane Robertas Mickensas.

Šeši pagrindiniai iššūkiaiNaujajam Katalikų bažnyčios vadovui BBC pateikia šešis pagrindinius iššūkius, su ku-riais jis susidurs.

Visų pirma, būtina suvaldyti Vatikaną, ko nepavyko padaryti teoretikui intelektua-lui Benediktui XVI. „Vatileaks“ paviešinti dokumentai rodo, kad dėl intrigų ar net korupcijos Bažnyčios vyriausybė – Kurija – yra neveikianti institucija.

„Būtina decentralizacija. Tai tikrai mil-žiniška ir nepavydėtina užduotis jo (Bene-dikto XVI, – red. past.) įpėdiniui“, – BBC teigė

ilgametis Vatikano ekspertas Cliff ordas Longley.

Antra, lygybės įstatymai. Dabartinė neto-lerantiška politika ne tik atstumia vakarie-čius nuo katalikybės, dėl to Bažnyčia gali sulaukti ir teisminių pretenzijų.

Trečia, naujajam popiežiui teks baigti gesinti kunigų pedofi lijos skandalų gais-rus. Nors Benediktas XVI pasmerkė kuni-gus pedofi lus, tačiau iki šiol bylų tyrimai vyksta lėtai ir labai slaptai.

„Kitas popiežius privalo apsaugoti vai-kus. Jis turi nustoti atsiprašinėti ir nuša-linti vyskupus, kurie toliau bando nuslėpti šiuos šlykščius nusikaltimus“, – teigė Išgy-venusiųjų kunigų prievartą tinklo vadovas Davidas Clohessy.

Ketvirtas iššūkis – moterų vaidmuo. Iki šiol daugelis Bažnyčios durų dailiajai ly-čiai uždarytos, o atsidavusios Dievui mo-terys neretai patiria visapusišką diskrimi-naciją.

Penkta, naujasis popiežius turės ieškoti santykio su kitomis religijomis.

Paskutinis, bet tikriausiai didžiausias iššūkis – mažėjantis katalikų ir kunigų skaičius.

Vis dėlto tikėtis radikalių pokyčių Baž-nyčioje būtų per daug optimistiška.

„The Guardian“ inf.

Lietuvoje šiuo metu vykdomos keturios su piktybinių navikų prevencija susijusios programos, kurias finansuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų: Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos. Ketvirtoji – Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa – šiuo metu vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.• Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio

finansavimo programa pasinaudoti ir nemokamai pasitikrinti sveikatą gali 50-69 metų amžiaus moterys vieną kartą per dvejus metus. Pagrindinis tyrimo metodas – mamografija. Pačiu tyrimu siekiama nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Visais atvejais dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Mamografijos tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose), tiek Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. VLK duomenimis, nuo programos pradžios ja pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo net keliolika kartų: jei 2005-aisiais pasitikrino vos 4500, tai jau 2012 m. – daugiau kaip 82 tūkst. moterų.

Kuo daugiau moterų pasitikrina, kuo daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio atvejų, tuo daugiau moterų išgydoma ar liga sustabdoma. Įvertinus ankstyvos diagnostikos naudą, programai kasmet skiriama vis daugiau lėšų – 2013 m. numatyta daugiau kaip 6 mln. litų.

• Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Vieną kartą per trejus metus moterys gali pasitikrinti nemokamai: paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeigu reikia atliekama gimdos kaklelio biopsija, ištiriama biopsijos medžiaga. Šią paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Pastebėta, kad kasmet vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų (Ca in situ), kai ligą galima išgydyti, o vėlyvojo (III-IV stadijos) vėžio atvejų nebedaugėja. Gerai, kad kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2010 m. pasitikrino 100 tūkst., o 2012 m. – daugiau kaip 125 tūkst. Taip pat džiugina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kur veikia panaši programa, kasmet padidėja ankstyvųjų stadijų išaiškinamumas, kai, ligą nustačius laiku, moteris galima išgydyti.

• 2006 m. pradėta įgyvendinti Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa skirta 50-75 metų ir nuo 45 metų vyrams, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programos priemonės: informavimo

apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno nustatymo paslauga, urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga. Jos abi taikomos nemokamai vieną kartą per dvejus metus. Urologo konsultacijos teikiamos ir priešinės liaukos biopsija atliekama ambulatorines urologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose. Per 2006 – 2012 m. laikotarpį apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio buvo informuota daugiau kaip 700 tūkst. vyrų. 2013 m. šiai programai finansuoti skirta daugiau kaip 6 mln. litų.

• Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta 50 – 74 metų asmenims. Vieną kartą per dvejus metus galima nemokamai pasinaudoti šios programos priemonėmis. Jei asmuo kreipsis į šeimos gydytoją, šis informuos apie storosios žarnos vėžį ir paskirs atlikti specialų išmatų tyrimą. Jei reikia, vėliau pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui.

Kiekvienas gali, bet ar kiekvienas naudojasi galimybe? Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet pats dar nesiryžtate ar atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

PPPPPPPPIIIIIIIIKKKKKKKKTTTTTTTTYYYYYYYYYYBBBBBBBBBBBBBBBIIIIIIINNNNNNNNIIIIIŲŲŲŲŲŲŲŲ NNNNNNNNAAAAAAAAAVVVVVVVIIIIIIKKKKKKKŲŲŲŲŲŲŲ PPPPPPPRRRRRRRREEEEEEEVVVVVVVEEEEEENNNNNNNCCCCCCCCCIIIIIIJJJJJJJAAAAAAAAIIIIIII SSSSSSSSSKKKKKKKKKIIIIIIIRRRRRRRRTTTTTTTTTTTOOOOOOOOOSSSSSSSSSS PPPPPPRRRRRROOOOOOOGGGGGGGRRRRRRRAAAAAAMMMMMMMOOOOOOOOSSSSSSS:::: AAAAAARRRRRRR ŽŽŽŽŽŽŽIIIIINNNNNNNOOOOOOOTTTTTTTEEEEEEE,,,, KKKKKKKAAAAAAAAAADDDDDDDD...............

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ Valstybinė ligonių kasa

Pasaulis | 23

Tikėtis radikalių pokyčių Bažnyčioje būtų per daug optimistiška.

Įtakingas ir glaudžius ryšius su Italijos val-

džios elitu palaikantis Milano arkivysku-

pas 71-erių Angelo Scola. Konservatyvių

pažiūrų intelektualas, besidomintis bioe-

tika bei katalikų ir musulmonų santykiais,

yra laikomas stipriausiu italų kandidatu.

Kitas minimas italas – 70-metis gerai ži-

nomas intelektualas ir Popiežiškosios kul-

tūros tarybos pirmininkas Gianfranco Ra-

vasi. Benediktas XVI jį paskyrė kardinolu ir

šių metų Gavėnios rekolekcijos vadovu.

Vienos arkivyskupas 68-erių Christop-

has Schoenbornas vadinamas Benedik-

to XVI mokiniu, bet jis laikomas per libe-

raliu, pasisakančiu už didesnį Bažnyčios

skaidrumą.

68-erių dogmatiškas teologas kanadie-

tis kardinolas Marcas Ouellet yra laikomas

Benedikto XVI favoritu. 2010 m. popiežius

kanadietį paskyrė įtakingu Vyskupų kon-

gregacijos prefektu.

63 metų charizmatiškas konservato-

rius Niujorko arkivyskupas Timothy

M.Dolanas.

64-erių Apaštališkosios signatūros aukš-

čiausiojo tribunolo prefektas Raymondas

L.Burke‘as.

Išsilavinimą Vakaruose įgijęs 64-erių kar-

dinolas iš Ganos Peteris Appiah Turkso-

nas, kurį Benediktas XVI paskyrė Popie-

žiškosios teisingumo ir taikos komisijos

pirmininku.

Pietų Amerikos kandidatu laikomas ar-

gentinietis 69 metų kardinolas Leonardo

Sandri, kuris buvo artimas Jonui Pauliui II ir

puikiai išmano Vatikano koridorius.

Pagrindiniai kandidatai

15min • 2013 m. vasario 15 d.24 | Kultūra

Bičiulystė tarp iki tol menkai pažįstamų žmonių gali prasidėti nuo visiškai nekalto klausimo: „Gal galėtum paskolinti knygą?“ Toks klausimas vieną dieną išvirsta į nerašytą įsipareigojimą – ne tik skaityti, bet ir dalintis. Ne tik knygomis, bet ir mintimis.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vilnietė psichologė Agnė Jurgaitytė-Aviži-nienė su kolege Ivona knygų klubą subū-rė nejučia. Viskas prasidėjo nuo nekaltos aistros skaityti ir noro pasidalyti patirtais įspūdžiais, įžvalgomis.

„Su Ivona labai daug skaitėme, todėl po-kalbiai dažnai sukdavosi apie literatūrą. Dalindavomės knygomis: viena perskaito – pakiša kitai. Po to eidavome į kavinukę pa-pietauti ir aptardavome. Šie pokalbiai prie kavos teikė didžiulį malonumą. Laikui bė-gant prisijungė dar viena kolegė, po to – dar dvi“, – pasakojo A.Jurgaitytė-Avižinienė.

Žodis po žodžio kilo mintis bent sim-boliškai įkurti knygų klubą. Sutarta vienu metu skaityti tas pačias knygas ir susibėg-ti jų aptarti paskutinį kiekvieno mėnesio antradienį.

„Draugės sūnus anuomet sarkastiškai replikavo: „Tai ką, eisit kaip Amerikoj sė-dėti ir aptarinėti puslapius?“ – prisiminė pašnekovė.

Nuo tos dienos prabėgo ketveri metai ir, kaip juokais pastebi Agnė, į moterišką kompaniją „prisimaišė visokio velnio“. Da-bar tai – ne tik psichologių ar psichiatrių būrelis, bet įvairių profesijų knygų mė-gėjų sueiga.

„Mūsų senbuvių penketukas tapo bran-duoliu, aplink kurį lipdosi kiti žmonės: bi-čiuliai, pažįstami ir pan. Kolektyvas nėra stabilus, nes krūvis nemažas – ne visi gali palaikyti tempą. Be to, ne visos knygos vienodai „užkabina“, todėl tenka ne tik mėgautis, bet ir padirbėti“, – pasakojo A.Jurgaitytė-Avižinienė.

Aistra skaityti grąžina

Knygų klubo nariai

neapsiriboja vien kūriniu,

domisi ir kontekstu –

literatūros kritika,

rašytojų biografi jomis.

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Pardavėjos atpažįsta veidusPo kelių mėnesių pertraukos klubo nariai rinksis aptarti Martos Tikkanen knygos „Raudonkepuraitė“.

Paimti ją į rankas rekomendavo knygy-no „Akademinė knyga“ konsultantės: „Jos mus jau iš veidų pažįsta: visada maloniai sutinka, pristato naujienas, pataria, nu-kreipia, kas verta dėmesio, kas ne, nuo-laidų pritaiko.“

Vienas knygas Agnė perka, kitas skoli-nasi iš bibliotekos. Knygų paieškos kar-tais virsta tikra medžiokle: „Kai ką tenka užsisakyti knygyne ir laukti, kol atveš. Kai kurie būrelio nariai išnarsto knygų turge-lius, varsto „Mint Vinetu“ duris ir pan.“

Kūrinio rakto paieškosPadiskutuoti apie literatūrą knygų klu-bo nariai renkasi Psichologinių konsul-tacijų centro patalpose. Pokalbiai visada kvepia arbata ir gardėsiais.

Knygų klubo nariai neapsiriboja vien kūriniu, domisi ir kontekstu – literatūros kritika, rašytojų biografijomis.

„Tarkime, jei skaitome Romainą Gary, patyrinėjame ir jo gyvenimo faktus, kar-tais norisi elementariai „pagooglinti“, peržiū-rėti nuotraukų. Labai mėgstu Hermanną Hessę, todėl pasiū-liau skaityti „Sti-klo karoliukų žai-dimą“. Daugelis narių prisipa-žino, kad, jei ne klubas, ne-būtų įveikę“, – prisiminė pa- šnekovė.

Renkantis, ką skaityti, at-sižvelgiama ne tik į klubo narių interesus ir no-rus. Įtakos turi

ir knygų titulai, pavyzdžiui, Metų verstinės knygos apdovanojimas, įvertinimas Nobe-lio literatūros premija ir pan.

„Išbandome įvairius žanrus – nuo klasi-kos iki šiuolaikinės literatūros. Pavyzdžiui, skaitėme Tove Janson „Trolius Mumius“, tai truputį infantilu, tačiau smagu – tiek pri-sijuokėme! Mūsų sąraše ir Fiodoras Dosto-jevskis, Thomas Mannas, ir, tarkime, Johno Burdetto knyga „Bankokas 8“ – absoliutus „popsas“, – vardijo moteris.

„Viskas kaip filmuose!“Literatūrologė Jūratė Čerškutė pirmąkart su knygų klubu susidūrė prieš keletą mėne-sių – mokslinės komandiruotės JAV metu. „Kai nuvykau į Sietlą, profesorė Violeta Ke-lertienė pranešė, kad eisime į „book club“. Jis kartą per mėnesį renkasi Sietlo lietuvių bendruomenės pirmininko Rimo Mikšio namuose“, – pasakojo J.Čerškutė.

Arbata, vynas, pyragai, sausainiukai ir šiltas susirinkusiųjų bendravimas, lydimas skardaus ir linksmo juoko – toks pirminis vaizdinys iškilo prieš viešnios iš Lietuvos akis. „Visai kaip filmuose!“ – konstatavo J.Čerškutė.

Knygų klubo tradicijas R.Mikšio namuo-se puoselėja ne tik jo žmona, amerikie-tė Donna Mikšys, prieš dešimtmetį subū-rusi šį klubą, bet ir literatūros tyrinėtoja V.Kelertienė, Žemaitės proanūkė bibliote-kininkė Marytė Račys, buvusi Vašingtono valstijos lietuvių bendruomenės pirminin-kė Irena Blekys, Lietuvos garbės konsulas JAV Vytautas Lapatinskas ir kt.

Prie lietuvių bendruomenės save priski-ria ir du lenkai: Lešekas – bibliotekininkas, Božena – kraštovaizdžio architektė.

Nariai – tik su rekomendacijomis„Klausydamasi jų pokalbių nejučia užsi-galvojau: „Tai iš kur išlįs detektyvas Tomas Barbanis? – juokėsi J.Čerškutė. – Knygų klu-

bo atmosfera labai pri-minė tą, kurią pažįstu

iš televizijos seria-lų „Midsomerio

žmogžudystės“, „Mis Marpl“ ar „Erkiulis Puaro“. Nenuostabu, kad knygų klubai aso-cijuojasi su Anglija, mat kiek teko domėtis, ten ir yra jų gimtinė.“

Pašnekovė sako, kad priklausyti kokiam nors knygų klubui JAV – kone prestižo rei-kalas. Žmonės dalyvauja net ne vieno, o kelių klubų veiklose: „Viena Amerikos lietuvė pasigyrė: „Aš priklausau dviem – Sietlo lietuvių ir „amerikoniškam“.

Knygų klubų būna visokių rūšių – bu-riamasi net pagal labai siaurus interesus. „Gali būti atskiro žanro klubas, kur nariai skaito tik detektyvus. Yra autorių – Mar-celio Prousto ar Jameso Joyce‘o – ar atski-rų jų knygų klubų, pavyzdžiui, J.Joyce‘o romano „Finegano šermenys“, – pasakojo S.Čerškutė.

Lietuvoje į diskusijas apie knygas kvie-čia knygynai ir bibliotekos, tačiau pama-žu šaknis leidžia ir privačių knygų klubų tradicija.

„Iš patikimų šaltinių teko girdėti, kad randasi uždarų knygų klubų, kur patekti galima tik su rekomendacijomis. Tai džiu-gina, nes įrodo, kad kalbėjimui apie knygas ir skaitymo patirčių dalijimuisi grėsmės kol kas nėra. Būtų smagu priklausyti kokiam nors knygų klubui, tačiau profesiniai įsipa-reigojimai nuolat skaityti, vertinti knygas ir apie tai pranešti kitiems vargu ar dabar leistų patirti tą malonumą. Kita vertus, li-teratūrologų gyvenimas neretai primena amžiną ir nesibaigiantį knygų klubą, kurio variklis – nepagydoma priklausomybė nuo knygų“, – apibendrino J.Čerškutė.

Kultūra | 25

Aistra skaityti grąžina tikro bendravimo skonį

Knygų klubo įkūrėja A.Jurgaitytė-Avižinienė: „Išbandome įvairius žanrus – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros.“

J.Čerškutė: „Knyga išties

yra labai geras pretekstas susitikti,

kalbėtis, bendrauti, galiausiai, pasibūti

ar net išsikalbėti – to dabar labai stinga.“

I.Gelūno nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2013 m. vasario 15 d. LDK istorija | 27

Rimvydas PetrauskasLDKistorija.lt

Ona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona. Jos kilmė, kaip ir daugelio Lietuvos kunigaikščių žmonų, nėra tiksliai žinoma. Vieni tyrinėtojai ją laiko Smolensko ku-nigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus duk-terimi, kiti – lietuvių kunigaikščio ir Vy-tauto bendražygio Sudimanto iš Eišiškių seserimi.

Daugiau pagrindo esama manyti, kad ji kilo iš Smolensko, o jos vedybos, įvyku-sios apie 1375 metus, buvo viena iš Lietu-vos valdančiojo elito priemonių, siekiant įsitvirtinti didelėje ir strategine prasme svarbioje Rusios kunigaikštystėje.

Onos nuo vaikystės išpažintą krikščio-nių tikėjimą netiesiogiai patvirtina vėlesni liudijimai apie jos pamaldumą. Tiesa, po Lietuvos katalikiško krikšto ji, kaip Vytau-to žmona, iš stačiatikybės turėjo pereiti į katalikybę.

Legendinis Vytauto pabėgimasOna suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai žinomas Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pa-sakojimas, kaip jos padedamas Vytautas 1382 metais pabėgo iš Jogailos nelaisvės.

Metraštyje rašoma: „Didysis kunigaikštis Vytautas griežtai saugomas sėdėjo Krėvos pilies menėje, o dvi moterys vaikščiojo pa-talo kloti į kunigaikštienės menę, stebimos sargybinių. Didžioji kunigaikštienė išgir-do iš žmonių, kad jei didysis kunigaikštis Vytautas ilgiau sėdės nelaisvėje, jam nu-tiks taip, kaip ir tėvui. Ir tuomet ji jam štai ką patarė: kai ateis tos moterys vėl patalo kloti, tegu jis apsirengia vienos iš jų drabužiais ir išeina su kita. Vytautas, paklausęs žmonos pa-tarimo, apsirengė vienos moters dra-bužiais, išėjo su kita ir, nusileidęs iš pilies, pabėgo pas vokiečius į Prūsiją.“

Ši Vytauto „persirengimo istorija“ kartais perdėm romantizuojama, kar-tais laikoma anekdotiniu pasakojimu. Tačiau siužetas sutinkamas anksty-viausioje Lietuvos metraščių dalyje, rašytoje dar Vytauto laikais (gal net jam diktuojant), todėl galima manyti, kad ši pabėgimo istorija ne tik buvo gerai ži-noma amžininkams, bet ir lėmė tai, kaip Ona buvo vertinama. Bet nežinome, ko-kiu būdu iš Krėvos ištrūko pati Ona, šiaip ar taip, ji vėliau lydėjo Vytautą politinėje tremtyje Ordino žemėse.

Kunigaikštienės pėdsakai metraščiuoseApie didžiosios kunigaikštienės politi-nę įtaką galima spręsti iš kronikų, laiš-kų ir tarptautinių sutarčių. Ona dviem

dokumentais patvirtino 1392 metų rug-pjūčio 5 dienos Astravos sutartį tarp Jo-gailos ir Vytauto, juose Jogailai ir Jadvygai garantavo už savo vyrą.

Netrukus po to Jogaila kunigaikštienei iš Krokuvos pasiuntė dovanų kelis brangius žiedus. 1398 metais Ona dalyvavo sudarant Vytautui itin svarbią Salyno taikos sutartį su Ordinu. 1400 metais su gausia delegaci-ja (minima 400 arklių palyda) ji atliko pili-griminę kelionę po Prūsijos šventas vietas, aplankydama šv. Dorotėjos iš Montau kapą Marienverderyje.

Šios kelionės metu Onai buvo padova-notos kelios knygelės su šv. Dorotėjos gy-venimo aprašymu. Tai netiesiogiai liudija apie jos išsilavinimą.

Ordino pažadas globoti ir gintiŠi kelionė turėjo ir politinį motyvą: buvo sutvirtinti tuomečiai draugiški Vytauto ir Ordino santykiai. Tikėtina, kad su įvairiais Ordino vadovais kunigaikštienę nuolat sie-jo geri santykiai.

1405 metais didysis magistras laiške Onai dėkojo už siųstas dovanas, kurias atgabe-nęs jos tarnas Konradas, ir prašė toliau už-tarti Ordino reikalus Vytauto akivaizdoje.

1404 metais „riterių saloje“ (Ritersverde-ryje) prie Kauno paskelbtame dokumente didysis magistras Konradas Jungingenas Vytautui įsipareigojo didžiojo kunigaikš-čio mirties atveju būti jo žmonos globėju: „Prisimindami draugystę ir gerus darbus, kuriuos mes ir mūsų ordinas esame pa-tyrę ir tikimės patirti ateityje iš šviesiojo kunigaikščio pono Aleksandro, kitaip Vy-tauto, ir šviesiausios kunigaikštienės, jo

sutuoktinės Onos, gavę mūsų pareigū-nų ir viso mūsų ordino sutikimą, kuo geriausiai ir rimčiausiai be klastos ir apgaulės pažadame: jei taip Dievo va-lia atsitiktų, kad minėtas kunigaikš-tis Aleksandras, kitaip Vytautas, pa-sitrauktų iš šio pasaulio anksčiau už savo sutuoktinę Oną, ir jei kas nors norėtų jai prievarta ir neteisėtai gra-sinti ar išvaryti iš valdų ir paveldėtų žemių, kurias jai iš savo tėvoninių val-dų būtų užrašęs kaip dovį ir patvirti-

nęs savo pagrindiniu antspaudu jos vyras minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, mes ir mūsų ordinas turime vi-somis savo galiomis ją globoti ir ginti nuo bet kokios prievartos ir neteisybės.“

Šiame dokumente minimos valdos Onai buvo užtikrintos 1401 metų Vilniaus su-tartyje tarp Vytauto ir Jogailos. Tai buvo įprasta to meto teisinė ir ekonominė ga-rantija kunigaikščių našlėms.

Tačiau Ona mirė dvylika metų anksčiau už savo vyrą – 1418 metais Trakuose. Palai-dota Vilniaus katedroje. Už jos sielą buvo

meldžiamasi ne tik Lietuvos, bet ir Lenki-

jos bei Ordino bažnyčiose. Vokiečių ordino kronikininkas Jonas Po-

silgietis pasakojo keistą gandą, neva kuni-gaikštienė išpranašavo, kad po jos mirties Vytautui nesiseks.

Sunku pasakyti, kiek patikima ši žinutė, kurios nepatvirtina kiti šaltiniai, turbūt ji labiau atspindi vakariečių stereotipus apie „pagonių krašto moteris“.

Vienintelė Vytauto ir Onos duktė Sofija dar 1390 metais, antrojo Vytauto pabėgimo į Ordiną metu, buvo ištekinta už būsimojo Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I.

Neįprasta dovana OnaiIntriguoja viena Onos gyvenimo detalė. 1408 metais didysis magistras Ulrichas Jun-gingenas atsiuntė Onai išskirtinę dovaną. Tai buvo vienas pirmųjų Europoje klavi-šinių muzikos instrumentų – klavikordas.

Pirmąkart vos prieš dešimtmetį (1396 metais) paminėtas instrumentas atkelia-vo į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarą. Nežinome, kodėl Ordino vadovas Onai pa-rinko tokią dovaną.

Tuo laiku tiek Ordino magistro, tiek Lietuvos valdovų rūmuose buvo mėgsta-ma klausytis muzikos kapelos ar atskirų muzikantų.

Galima spėti, kad į rūmus būdavo kvie-čiamas muzikantas ir kunigaikštienė lais-davo laiką prie klavikordo, laukdama iš ilgų kelionių grįžtančio vyro, kuris, kaip pasakoja kronikininkai, pas žmoną sku-bėdavo lyg akis išdegęs.

Kryžiuočių pagarba lietuvei

Vytauto Didžiojo žmoną Oną su įvairiais Ordino vadovais nuolat siejo geri santykiai.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Vytautas Didysis pas savo pirmąją žmoną Oną skubėdavo

lyg akis išdegęs. Wikipedia.org piešinys

K.Va

nago

/BFL

repr

oduk

cija

Patartas žmonos Vytautas iš Krėvos pilies ištrūko persirengęs moterimi.

15min • 2013 m. vasario 15 d.28 | Skelbimai

KAUNAS VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

-

-

--

-

-

Auganti ir atsinaujinanti „15min“ komanda

ieško buhalterio(-ės)DARBO APRAŠYMAS:

darbas su pirminiais buhalteriniais dokumentais;

pirminė apskaita ir priskirtų apskaitos funkcijų atlikimas;

atsiskaitymų su pirkėjais / tiekėjais apskaita;

duomenų suvedimas į programą;

vidinių ataskaitų rengimas;

pagalba vyr. buhalterei.

REIKALAVIMAI:finansinės ar buhalterinės srities išsilavinimas;

buhalterijos pagrindų išmanymas;

LR teisės aktų, reglamentuojančių mokesčius ir buhalterinę apskaitą,

žinios;

mažiausiai 1 metų darbo patirtis apskaitos srityje privaloma;

darbas su buhalterine programa „HansaWorld“ – privalumas;

anglų k. žinios – privalumas;

kruopštumas, atsakingumas, tikslumas;

kompiuterinis raštingumas;

noras mokytis ir gilinti profesines žinias.

SIŪLOME:darbą visą darbo dieną Vilniuje;

draugišką kolektyvą;

profesinio tobulėjimo galimybes;

socialines garantijas.

Jei susidomėjote galimybe dirbti pas mus, siųskite savo

gyvenimo aprašymą (CV), nurodydami pageidaujamą atlyginimą,

adresu buhalterija@15min.lt iki š.m. vasario 22 d.

rir niais dokumentais;

apskaitos funkcijų atlikimass;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;

ekėjais apskaita;

mą;

es išsilavivininimmas;

s;

ių mokekesčsčiuius ir bbuhuhalaltet rinę apskakakaitititititą,ąą,ą,ą,

psp kaittosos ssriritytyje privaloma;;

HansaWaWoo ldld““

mmas;

as.

p aloma;

ns WaWororldld““ –– prprivalumas;

mas;

15min • 2013 m. vasario 15 d.30 | Laisvalaikis

Avinas. Neramu, kad visi jus pamiršo? Užuot skundęsi ar kovoję, darykite tai, apie ką visada svajojote. Nepamirškite kitų išklausyti, paguosti ir paskatinti.

Jautis. Nesislėpkite už kitų nugarų. Parodykite draugams savo talentus ir skleiskite jiems savo idėjas. Kuo atviresni būsite – tuo dosnesnes dovanas gausite.

Dvyniai. Plaukiantys prieš srovę švęs pergales ir sulauks jiems svarbių žmonių dėmesio. Visi kiti bus nešami srovės ten, kur jų lauks pikti demonai.

Vėžys. Neseniai išgyvenote jausmą, kai prieš nosį užsitrenkė visos durys? Vis dar nerandantys išėjimo tikrai jį ras, nes viskas, kas paslėpta, dabar taps matoma.

Liūtas. Nusimeskite norų ir poreikių naštą, su kuria išsiruošėte į kelionę. Būkite pasirengę kitiems pasiūlyti pagalbą. O gal suvienykite savo jėgas?

Mergelė. Vietoje kaltinimų antrajai pusei pasisiūlykite užgydyti sielos žaizdas. Patarimas: dabar gydytų ne vaistai ir kompresai, o nuoširdi užuojauta.

Svarstyklės. Privalėsite rinktis vieną iš dviejų ar trijų alternatyvų. Receptas šių dienų sėkmei: keli lašai atjautos, šaukštelis pasiaukojimo ir dvi stiklinės tikėjimo.

Skorpionas. Tuoj atsiras palankių sąlygų šedevrams kurti ir atskleisti pasauliui savo dvasinius lobius. Tačiau pirmiausia nuspręskite, kuo norite išsiskirti iš minios.

Šaulys. Neišsigąskite per dažnai sudrėkstančių savo ar artimųjų skruostų. Puoselėkite šeimos santykius ir būkite atviri tam, kas nedrąsiai beldžiasi į jūsų duris.

Ožiaragis. Užduotis nelengva –tapti svarbiems tarp savųjų. Simpatijas pelnysite tik tuo atveju, jei artimas bus pirmam plane, o pagalba jam – nuoširdi.

Vandenis. Mokykitės naujų taisyklių. Išanalizavę jas, raskite būdų, kaip sustiprinti savo vertę. Gal ir kiti supras, ką vertingo turite savyje?

Žuvys. Geros naujienos. Pirmoji: visos durys atsivers kur kas plačiau nei tikėjotės. Antroji: nebūsite apkaltinti už ne laiku užsidėtus rožinius akinius.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Koralas. Sabalena.

Akutė. Opalinos.

Patas. Narys.

Klos. „Iris“. Ameba.

„Vaga“. Itin. Atomas.

Ar. Analitika. SG. La.

Kina. Amrita. Gala.

Tupaja. Navara.

Nataša. Irina.

Paskala. Ro. Sės.

Sambo. Saikas.

Kapitalinis. Okarina.

Arė. Rutina. Vis.

Batas. Gan. Les.

Ikaras. Ša. Atila.

Sonatina. Pm.

Pamoka. AB. Sarema.

NSO. Dalyba. Tak.

Bisas. Autas. An.

Impala. Lokva. Rašai.

Esla. Ija. Ogasta. RA.

Atsarga. Eos.

ARISTOKRATAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Kauno zoologijos sodas siūlo naują pramogą ekstremalams – čia galite užsisakyti atvirų durų dieną.

Anekdotai

Oro šventę Trakuose pasveikins

naikintuvų skrydis

Šį savaitgalį Trakuose vyks tradicinė oro

šventė, pamėgta tūkstančių žiūrovų ir

žiemos pramogų mėgėjų. Padangę puoš

spalvingi parasparniai, pilotai varžysis

dėl Lietuvos čempiono titulo ir kvies

norinčius išbandyti skrydį virš Trakų pilies,

sveikuolius vilios maudynės eketėje ir pirtis,

neturėtų pritrūkti karštos arbatos. Šventės

kulminacija – NATO naikintuvų skrydis

vasario 16 d. 12 val.

„Nuo Merūno televizijos šou iki

Merūno Vitulskio operos scenoje“

 M.Vitulskis žengia pirmuosius, tačiau tvirtus

naujojo savo karjeros etapo žingsnius

didžiojoje akademinės muzikos scenoje.

Šį kartą Vilniaus rotušės scenoje M.Vitulskis

pasirodys kartu su pianiste Birute Asevičiūte ir

klausytojams dovanos spalvingą programą –

nuo gražiausių Lietuvos kompozitorių

kūrinių (Balio Dvariono „Žvaigždutė“ ir kt.) iki

visame pasaulyje išpopuliarėjusių operų arijų

(Giacomo Puccini ir kt.).

BFL/KAM nuotr. A.Ufarto/BFL nuotr.

Trakai Vilnius Vasario 16–17 d. Vasario 17 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienis – be kritulių, temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Savaitgalį kritulių taip pat nenumatoma. Naktimis šals iki 2–7, kai kur –

iki 10 laipsnių šalčio. Savaitgalio dienomis bus 0–4 laipsniai šalčio.

Kitos savaitės pradžioje gali pasnigti.

02-16 d.

-5 / -2 -4 / -1 -2 / 0 -5 / -2

02-17 d.

-7 / -3 -5 / -2 -5 / -1 -8 / -2

02-16 d.

-5 / -3 -5 / -3 -4 / -1 -4 / -1

02-17 d.

-10 / -3 -10 / -3 -5 / -2 -5 / -2

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-3

-1

-1

-1

Kaunas

-1

Alytus

-1

Klaipėda

1

VėjasRytų

3–5 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 12

Berlynas 1

Londonas 7

Madridas 16

Maskva -4

Minskas -3

Oslas -3

Paryžius 9

Praha 1

Ryga -2

Roma 12

Stokholmas 0

Talinas -4

Varšuva -1-1Marijampolė

Valentino dieną išėjau ieškoti dovanų savo mylimajai. Deja, namo grįžau tik su vėliava rankose, Vasario 16-ąją.

Baleto spektaklis „Gulbių ežeras“ buvo nutrauktas po to, kai žiūrovai bandė pamaitinti šokėjas trupiniais.

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

„Šiemet stintos ypatingos: skanios, drūtos ir sultingos“, – rimavo vienas iš šventės „Palangos stinta“ sumanytojų, Stintų ordino magistras, verslininkas Klaidas Pakutinskas.

Šį savaitgalį „Palangos stinta“ į Lietuvos kultūros sostinę – Palangą – pakvies jau de-šimtą kartą. Agurkais kvepiančių žuve-lių, prie Lietuvos krantų pasirodančių vėlyvą rudenį ir žvejus džiuginančių iki kovo, šiemet nepritrūks.

Dar šią savaitę kurorto žvejai į kran-tą laiveliais plukdė pilnus tinklus stintų. „Eina jos, dar ir kaip eina“, – juokėsi šven-tę rengiantys palangiškiai.

„Menkėmis ar plekšnėmis gardžiuotis galime kone visus metus, o štai stinta – ki-tokia. Ji pasirodo tik žiemą. Aišku, galima jos pagauti ir per kitus sezonus, bet tada jos ne tokios kvapnios ir skanios“, – aiški-no K.Pakutinskas.

Nuo minios siūbuoja tiltas „Palangos stinta“ – labai populiari šventė. Vietos verslininkai trina rankomis: vasarį į kurortą pavyksta prisikviesti kur kas dau-giau žmonių nei Naujųjų metų naktį, kai nuo jūros tilto leidžiami fejerverkai.

Žmonės skuba paragauti stintų, paside-rėti tautodailininkų mugėje, paspoksoti į apledėjusį paplūdimį ir nurimusią jūrą. Juokaujama, kad tądien nuo minios ima siūbuoti Palangos tiltas.

Vasarį važiuoti į Palangą pamėgo ir sve-čiai iš Liepojos bei Karaliaučiaus. Šie pri-pažįsta, kad didžiausias Lietuvos kurortas tapo jų susitikimo vieta.

Lauktuvėms – stiklainisPernai šventės svečiai suvalgė beveik 4 to-nas žuvies. Šiemet stintų bus paruošta dar daugiau. Juolab kad šiemet šventė truks visą savaitgalį.

„Stintas galima ruošti pačiais įvairiau-siais būdais – kepti, marinuoti, rūkyti tiek šaltai, tiek karštai, vytinti, virti sriubą. Ga-lima iš jų kepti kotletus, pyragėlius. Yra ir dar daugiau stintų patiekalų. Kokių – te-būnie tai staigmena šventės dalyviams“, –šypsojosi K.Pakutinskas.

Anot jo, geriausios lauktuvės namiš-kiams – stiklainis marinuotų stintų arba

vytintų žuvelių maišelis. Kaip išmoningai paruošti stintas šventėje demonstruos 25 kurorto restoranų šefai. Bus rengiamas Žu-vies barbekiu čempionatas, kuriame var-žysis geriausi virėjai. Į Palangą jie atvyks ir iš užsienio.

Pasipuošė gintarine stintaPalangos J.Basanavičiaus gatvė jau dau-giau nei savaitę pasidabinusi gintarine stinta. Dviejų metrų stintą pagamino tau-todailininkas, Stintų ordino narys Alber-tas Bukauskas. Originaliam kūriniui jis panaudojo beveik 5,5 kg gintaro gabalėlių.

Anot menininko, gintarų spalvos de-rintos taip, kad gintarinė stinta būtų kuo panašesnė į keptą stintą.

Paprastai į žvejų tinklus pakliūna 20 cm ilgio stintos. Bet jubiliejinei šventei sukur-ta žuvis yra dešimt kartų – tiek, kiek metų rengiama „Palangos stinta“ – ilgesnė.

Po šventės gintarinė stinta puoš vieną J.Basanavičiaus gatvės kavinę.

32 | Pajūris

Visos Lietuvos žūklės mėgėjai ruošiasi tradicinėms

meškeriojimo varžyboms nuo Palangos tilto. Komandos,

kurias turi sudaryti du žmonės, galės registruotis

šeštadienio rytą nuo 8 iki 9 val., Jūratės ir Kastyčio skvere.

Kiekvienas dalyvis žuvis gaudys meškerėmis su keturiais

kabliukais. Masalą kiekvienas galės pasirinkti pats. Žvejojimo

vietos ant tiltų bus parinktos burtų keliu. Vidurdienį bus

sveriamas komandų laimikis, tuomet ir paaiškės varžybų

nugalėtojai. Kiekvienos stintos gramas bus vertinamas

10 taškų, bet kokios kitos žuvies gramas – 1 tašku.

Varžysis žvejai

Jubiliejinės „Palangos stintos“ rengėjai:

„Eina jos, dar ir kaip eina“ „15

min

“ n

uo

tr.

Įdomiausių šventės akimirkų ieškokite 15min.lt nuotraukų galerijoje.

Jeigu ir jūs tokių užfi ksavote, tuomet

pasidalinkite jomis su visa Lietuva –

siųskite nuotraukas el. paštu

ikrauk@15min.lt ir ieškokite jų

portaluose 15min.lt bei ikrauk.lt.

Geriausių nuotraukų autorių

laukia prizai.

Konkursas

Populiariausias stintų paruošimo

receptas – itin paprastas. Žuvis reikia

išvalyti, pasūdyti, apiberti maltais

pipirais ir pavolioti miltuose. Tada

stintas sudėti į keptuvę ir įkaitintame

aliejuje kepti, kol paskrus. „Labai

svarbu palikti stintų pelekus ir uodegą,

nes jie – ypatingo skonio“, – patikino

K.Pakutinskas.

Žinovai įspėja – besigardžiuojant svarbu

laiku sustoti, nes į stintų puodą galima

įnikti lyg į saulėgrąžas.

Gardžiausia – kepta