Australija. Šis žodis vis daugiau lietuvių skamba lyg bilietas į Pažadėtąją žemę. Puikus klimatas, daug galimybių gauti gerą darbą. Tokius argumentus žeria į šią šalį emigruojantys lietuviai. Jų nesustabdo net tai, kad pasiekti Australiją kainuoja mažiausiai 20 tūkst. litų.

Verslas

Terminalo juodoji skylė

Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta“ skelbia daug informacijos apie Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto naudą. Bet visi pranešimai turi bendrą bruožą – nė viename nėra jokių skaičių. Kas už to slypi?

8–9 psl.

Išvažiuojame

6–7 psl.

Nostalgiškai šmaikštus, ironiškas, negailestingai savikritiškas, nevengiantis aštresnio žodžio – toks 75 metų jubiliejų pasitiko Regimantas Adomaitis. Kino ir teatro žiūrovų mylimas aktorius atvėrė savo namų duris.

Savaitės interviu

Palikti teatrą nėra valios

22-23 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 3 (1234) • 2012 m. vasario 3 d.

Pokalbis

Pasipriešino prezidentei Prezidentės Dalios Grybauskaitės balsu prieš pusmetį vadintas Linas Balsys tapo jos oponentu. Jis įsitikinęs, kad nauja atominė elektrinė, kurią taip remia buvusi viršininkė, Lietuvai neš nuostolius, o naudą – Rusijai.

Sekmadienį išvykstanti

vilnietė A.Gurinovich dėl

Australijos metė darbą banke.

Nuotr. iš asmeninio albumo

32 psl.

15min • 2012 m. vasario 3 d.2 | Politika

Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

Šią savaitę Seimas sudarė laikinąją komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti. Tai – tik antra laikinoji komisija šios kadencijos Seime, tačiau kai kurie politikai vis vien piktinasi, kad visos tokios komisi-jos – tik laiko švaistymas. Laikinąją komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti opozicija stengėsi su-daryti dar nuo praėjusių metų pabaigos. Anksčiau valdantieji tvirtino, jog politi-kų knaisiojimasis po „Snoro“ palaikus kenktų valstybės stabilumui, tačiau vė-liau pakeitė nuomonę.

Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degu-tienė nemano, kad ši komisija ką nors ištirs. Ji pareiškė, kad apskritai nė viena Seimo laikinoji komisija niekada nėra pasiekusi jokių apčiuopiamų rezultatų.

„Tiek, kiek aš dirbu Seime, nemačiau nė vienos Seimo komisijos, kurios rezul-tatai būtų apčiuopiami ir naudingi Lie-tuvos visuomenei. Pagal Seimo statutą, komitetai, komisijos, kurios yra nuola-tinės, gali puikiai atlikti tą darbą“, – įsi-tikinusi Seimo pirmininkė.

Skeptiškai apie laikinųjų komisijų naudą atsiliepia ir Liberalų ir centro partijai priklausantys parlamentarai. „Visos komisijos iš esmės buvo politi-kavimas“, – teigė šios partijos atstovas Artūras Melianas.

Nuo 17 iki 2 per kadencijąIstorija rodo, kad laikinąsias komisi-jas kurti itin mėgo kairieji. Jų valdymo laikais būdavo sukuriama dešimtys lai-kinųjų komisijų įvairiausioms proble-moms tirti.

Štai 2000–2004 metų kadencijos Sei-mas per ketverius metus sukūrė net 17 laikinųjų komisijų, neskaičiuojant tų, kurios buvo kurtos teisinei neliečiamy-bei naikinti ir dėl apkaltos prezidentui Rolandui Paksui.

Tuomet komisijos aiškinosi „Ma-žeikių naftos“ privatizavimo aplinky-bes, bendrovės „Avia Baltika“ veiklą,

bendrovės „Žalgiris“ privatizavimą, Me-dininkų bylos tyrimo eigą.

Taip pat komisijos buvo kurtos pa-dėčiai įkalinimo įstaigose, sveikatos apsaugos sistemoje, telekomunikaci-jų, eksporto problemoms, nusikalsta-mumo augimo Panevėžyje priežastims išsiaiškinti.

2004–2008 metų Seimas sukūrė dešimt komisijų. Jos aiškinosi, kaip Seime prapuolė riboto naudojimo

dokumentas, tyrė neskaidrią politikų veiklą naudojant SAPARD lėšas, ieško-jo Viktoro Uspaskicho nuodėmių prote-guojant rusiško verslo struktūras, tyrė korupcijos faktus Vilniaus savivaldy-bėje, tarp valstybės pareigūnų ieškojo KGB rezervistų.

Taip pat tos kadencijos Seimo sufor-muotos komisijos aiškinosi „Alitos“ pri-vatizavimo aplinkybes, tyrė statybas Turniškėse bei aiškinosi savanorio Juro

1918–1926 metų Lietuvos Seimo Statute parlamentarams, kaip ir dabar,

buvo numatyta teisė kurti laikinąsias komisijas. Tačiau tuomet jų kurti niekas

nesiėmė.

Iškilus tam tikrai rezonansinei problemai, pavyzdžiui, įtariant žvalgybą neteisė-

tais suėmimais, aptikus korupcijos pėdsakų, tarpukario parlamentarai savo „ty-

rimus“ atlikdavo negavę ofi cialaus Seimo pavedimo.

Jie pavieniui ar grupėmis tiesiog nuvykdavo pas susijusius asmenis, juos ap-

klausdavo, o paskui savo pranešimus perskaitydavo Seimo posėdžiuose.

Tarpukariu – paprasčiau

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Kokia energetinio saugumo kaina?Speigas toks, kad tvoros pokši, šaltis smelkiasi net į pasiturinčių šilumos vartotojų kaulus, bet fi nansų analitikė G.Livanaitė ir toliau nemoksliškai aiškina, kas kaltas. Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, kaip dainavo tautos patriarchas. Lietuvos kaltųjų sąrašai tokie ilgi, kad velnias ragus nusilaužtų, bet į klausi-mą, ką daryti, premjeras atsako tik 2030 metų vizija.

Kodėl 2012-ieji, kurie pagal teoriją turėjo būti pas-kutinieji krizės metai, gali tapti naujos krizės pradžia? Vis agresyviau skambantis atsakymas – toks pat, kaip ir fatališkosios fi nansų analitikės. Dėl visko kalti Va-karai, kapitalizmas ir liberalizmas, lyg reinkarnuotas sovietinis radijas kliedi atkutę kairieji profesoriai ir namudiniai nacionalistai.

Ar nebus taip, kad Lietuva bus įžengusi į niekada nesibaigsiančią krizę? Per trejus metus pasiskolinta už tris Seimo kadencijas. Bet ir tai tik viršūnėlės, palygin-ti su tuo, kiek netrukus reikės skolintis: suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, elektros kabeliams į Vakarus ir ypač brangiai atominei elektrinei statyti.

Kitos išeities nėra? Taip, šalies energetinį saugumą VDU mokslininkai įvertino vos 45 balais iš 100. Po 22 laisvės metų tai lygu katastrofai. Anot studijos, labiau-siai energetinį saugumą padidintų atominė elektrinė (12 proc.) ir SGD terminalas (11 proc.).

Tačiau, ar močiučių ir bedarbių Lietuva, kuri jau ketvirtus metus kas ketvirtą pensijos litą išmoka iš pa-skolų, gali sau leisti tiek statybų iškart? Kas apmokės milijardus kreditų ir palūkanų, kai darbingo amžiaus žmonių skaičius tirpsta? Lenkai iš AE projekto pabė-go. Latviai sako, kad neturi pinigų. Estai dar galvoja. Ar gali viena Lietuva pastatyti AE?

Per 22 metus valstybė pastatė tik Būtingės naftos terminalą ir Valdovų rūmus – ir tuos ne iki galo. Tai ar galime per dešimtmetį pastatyti SGD terminalą, du elektros tiltus ir atominę jėgainę? Ir dar permanen-tinės krizės bei miestų tuštėjimo meto sąlygomis?

Žinoma, galime. Tik kokia kaina? Šiaurės Korėja su-kūrė atominę bombą, bet tauta žolę valgo. Net jei su-kurtume patriotinį stebuklą, ar energetinio nesaugu-mo nepakeis graikiško stiliaus fi nansinis nesaugumas?

Kalbėdama apie energetinį saugumą, valdžia nau-doja burtažodžius, bet tik ne realius skaičius. Paslaptis net tai, kiek kainuos SGD laivo metinė nuoma. Kiek kainuos dujos, gautos per šį terminalą, jei laivo nuo-mai kasmet teks pakloti po 125 mln. Lt? Demokratinė valdžia turi pateikti aiškią sąskaitą, kiek kiekvienam iš mūsų visa tai kainuos. Ir kiek būtų pigiau kainavęs SGD terminalas, jei jį valstybė būtų stačiusi kartu su „Achema“, kaip siūlė amžiną atilsį B.Lubys, bet ši Vy-riausybė išdidžiai to atsisakė. Ar esame sveiko proto, jei statome du terminalus – ir privatų, ir valstybinį?

Ar bent pusė piliečių sutinka, kad elektros kaina ateity būtų didesnė nei lenkams ar latviams ir di-dėtų mokesčiai? Tarkim, kad AE statybų metu PVM pasiektų 27 procentus, o pensijos įšaltų amžiams? Sutikite, ne vienam A.Sekmokui su A.Kubiliumi tai spręsti. Jei spręs tik jie, fi nansų analitikė G.Livanaitė amžiams apsigyvens mūsų ekranuose.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Gausių Seimo komisijų rezultatai: nuo nulio iki kaltinamųjų aktų

Laikinųjų komisijų

Ar energetinio nesaugumo nepakeis graikiško stiliaus fi nansinis nesaugumas?

Turistų rojusTrečiadienį paskelbta, kad Baltijos ša-

lyse pernai užsienio turistų skaičius

augo sparčiausiai Europoje. Labiausiai

– 20,8 proc. – užsienio turistų padaugė-

jo Latvijoje. Į Lietuvą praėjusiais metais

turistų atvyko 20,3 proc. daugiau nei

užpernai. Estija liko trečia su 15,6 proc.

Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Ru-

munija (12,4 proc.) ir Airija (12,3 proc.).

A.J.Bačkis atsistatydinoTrečiadienį Vilniaus arkivyskupui metropo-

litui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukako

75-eri. Kardinolas ta proga popiežiui Bene-

diktui XVI išsiuntė atsistatydinimo iš parei-

gų raštą. Atsistatydinimo raštą privalo pa-

rašyti kiekvienas 75 metų sulaukęs Katalikų

bažnyčios dvasininkas. Tikimasi, kad popie-

žius leis A.J.Bačkiui toliau vadovauti Vilniaus

arkivyskupijai.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Politika | 3

Abromavičiaus žūties aplinkybes. Koncerno EBSW padarytą žalą tyrusios laikinosios ko-misijos veiklos nepertraukė net 2004 metų Seimo rinkimai.

Konservatoriai laikinųjų komisijų ne-mėgsta: nuo 2008 m. iki dabar, kai jie do-minuoja Seime, buvo sukurta vienintelė komisija galbūt neteisėtam politinių ir inte-resų grupuočių poveikiui teisėsaugos insti-tucijoms ištirti.

Per tris paskutines Seimo kadencijas lai-kinųjų komisijų teisės gausiai dalytos ir par-lamentiniams komitetams. Juose vyko Drą-siaus Kedžio skundų tyrimo, galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje paieškos ir Valstybės sau-gumo departamento veiklos tyrimas.

Sudraudė Konstitucinis teismasŠios komisijos pasiekė skirtingų rezultatų. Vienos išvadose nurodė konkrečias įstaty-mų spragas, kurias būtina pakeisti siekiant ateityje išvengti panašių problemų, kreipė-si į teisėsaugą, kad ši ištirtų galimus įstaty-mų pažeidimus. Kitos, nelyginant teismai, pačios įvardijo kaltus asmenis. Pavyzdžiui,

J.Abromavičiaus žūtį tyrusi komisija savo išvadose nurodė, kad su ja susijusi konser-vatorių partija.

Tokie Seimo laikinųjų komisijų užmojai papiktino teisininkus. Todėl 2006-aisiais prezidentui Valdui Adamkui kreipusis į Konstitucinį teismą su klausimu, ar Seimo komisijoms turi būti prieinami operatyvi-niai dokumentai, teismas ėmėsi platesnio laikinųjų komisijų galių išaiškinimo.

„Konstitucinis teismas po tų metų, kai buvo prikurta begalė komisijų, išaiškino, kad nereikia persistengti ir tokios laikino-sios komisijos turi būti steigiamos tik itin visuomenei rūpimais klausimais, ypatingais atvejais, o ne šiaip. Tas truputį pristabdė tą energiją, virtusią azartu, steigti komisijas, reikia jų ar nereikia“, – primena politologas Alvidas Lukošaitis.

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, pro-fesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos Konstitucija draudžia parlamen-tinėms komisijoms kištis ar daryti įtaką tei-sėsaugos veiklai.

„Neturėtų dubliuotis tyrimo objektas ir tyrimo apimtis. Vadinasi, jei tam tikrą blo-ką klausimų tiria teisėsaugos institucijos, prokuratūra, tai jį reikia palikti tirti teisė-saugai“, – pažymi V.Sinkevičius.

Ne tiria, o politikuojaPasak jo, daugeliui Seimo komisijų nepavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų dėl to, kad buvo linkstama ne išsiaiškinti objektyvią tie-są, o susidoroti su politiniais priešininkais.

„Praktika rodo, kad neretai komisijų veik-la tampa politizuota ir ne visada pasiekia rezultatų, nes komisijos uždaviniai arba su-dėtis būna tokia, kad kiekviena pusė nori įrodyti tik savo tiesą“, – pastebi teisininkas.

Nepaisant grėsmės virsti tik politiniu žai-dimu, parlamentinių tyrimų komisijos yra puikus parlamentinės kontrolės instrumen-tas, mano politologas A.Lukošaitis.

Tikisi daugGrėsmė, kad bus tik politikuojama, kyla ir dabar sukurtai „Snoro“ komisijai.

„Kol kas kalbėti apie tai, kad šita komisija nepasieks nieko, būtų ankstyva. Reikia pa-laukti“, – mano teisininkas V.Sinkevičius.

Pats vadovavęs ne vienam parlamenti-niam tyrimui socialdemokratas Aloyzas Sa-kalas mano, kad iki šiol vienintelė realių re-zultatų pasiekė apkaltos R.Paksui komisija, tačiau ir „Snoro“ komisijos atžvilgiu politi-kas nėra nusiteikęs skeptiškai.

I.Degutienė mano, kad

laikinosios komisijos – tik

laiko gaišimas.

„15min“ nuotr.

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

Konservatoriai turi vilčių

mistika

nuolatinių skaitytojų per dieną„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

1. Tėvynės sąjunga- Lietuvos

krikščionys demokratai 8,3 / 11,22. Lietuvos socialdemokratų

partija 8,2 / 6,13. Darbo partija

7,1 / 4,94. Liberalų ir centro sąjunga

4,1 / 5,95. Artūro Zuoko sąjunga „TAIP“

3,5 / 6,16. Partija „Tvarka ir teisingumas“

2,9 / 2,77. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų

sąjunga 2,3 / 0,68. Lietuvos Respublikos

Liberalų sąjūdis 1,7 / 2,49. Lietuvos socialdemokratų

sąjunga 1,7 / 1,210. Lietuvos liaudies partija

1,2 / 0,8

Nežino, už kurią partiją balsuotų

28,0 / 24,1Neatskleidžia savo pasirinkimo

12,0 / 10,6Rinkimuose nedalyvautų

16,7 / 18,4

Kompanijos „Factus“ sausio mėnesį atliktas viešosios nuomonės tyrimas rodo, kad valdantieji konservatoriai, kuriems kitų bendrovių apklausos prognozuoja fi asko, dabar laimėtų rinkimus į Seimą.

- visa Lietuva

- didieji miestai

Jei rinkimai į Seimą vyktų šį

sekmadienį, Lietuvoje juose pirmautų

konservatoriai ir socialdemokratai.

Penkiuose didžiausiuose miestuose –

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose ir Panevėžyje –

konservatoriai savo artimiausius

varžovus socialdemokratus ir

Artūro Zuoko sąjungą „TAIP“

lenkia beveik dvigubai.

„Factus“ sausio 16-23 d. atlikto tyrimo metu telefonu apklausė 1076 respondentus.

Pasaulio lyderisAntradienį premjeras Andrius Kubilius Erasmus uni-

versitete Roterdame atsiėmė Pasaulio lyderio apdo-

vanojimą („World leader Cycle“), kuris jam suteiktas

už nuopelnus ekonomikos srityje. Jis tikina, kad šis

įvertinimas priklauso visai Lietuvai. „Mūsų sugebėji-

mas tvarkytis su tikrai didele ir gilia krize ir pasiekti,

kad ekonomika atsigautų ir matytume jos geras au-

gimo perspektyvas, yra pastebimas ir vertinamas“, –

džiaugėsi Vyriausybės vadovas.

Komentaras 15min • 2012 m. vasario 3 d.

Istorinė Lietuvos pergalė prieš Rusiją?2012 metų sausio 27-oji Lietuvos kalendoriuje nuo šiol turėtų būti žymima kaip atmintina diena. Atmin-ti ją reikia todėl, kad ne kasdien lietuviai savo noru nusprendžia atimti iš savo tautiečių teisę dalyvau-ti olimpiadoje, o ypatinga ji todėl, kad tas sprendi-mas galbūt žymi esminius dalies visuomenės men-taliteto pokyčius.

Jei kas neprisimena, tai 27-ąją Tautinio olimpinio komiteto generalinės asamblėjos sesijoje buvo nu-spręsta penkiakovininkei D.Rimšaitei neleisti Lon-dono olimpiadoje atstovauti Rusijai.

Istorinė Lietuvos pergalė prieš Rusiją? Įrodėme, kad net ir būdami maži, esame išdidūs ir saugome savo tautinį orumą? Pademonstravome tautai ir vi-sam likusiam pasauliui, kad vertybių ir pinigų ko-voje laimi vertybės? Neabejoju, kad būtent taip ar panašiai LTOK sprendimą vertina nemaža dalis Lie-tuvos piliečių.

O kaip gi kitaip? Mes (Lietuva) ją auginome, suda-rėme sąlygas treniruotis, gyventi, kvėpuoti, naudo-tis mūsų visų sporto salėmis, vežiojome į pasaulio ir Europos pirmenybes ir už laimėtas pergales net ordiną įteikėme, o ji, nedėkingoji, numojo į visa tai ranka ir išvažiavo ieškoti, kur geriau. Ir dar kur iš-važiavo. Neteisinga, ir turi būti tinkamai įvertinta, ar ne? Kad ne tik D.Rimšaitei, bet ir visiems kitiems būtų pamoka.

Su D.Rimšaite mums pavyko. Ji dar jauna ir todėl ilgai prisimins, jog siekti geresnio gyvenimo yra pa-vojinga. Ir net nesvarbu, ko sieki – meilės, daugiau galimybių ar daugiau pinigų. Svarbu tai, ką apie tavo siekius galvoja kiti ir ką jie gali. Šiuo konkrečiu atveju galėjo atimti galbūt vienintelę gyvenime galimybę dalyvauti olimpiadoje. Vėlgi – pati kalta: niekas ne-vertė, pati pasirinko ir pasirinko neteisingai.

O kur tas mentaliteto lūžis, vertas būti įrašytu į kalendorių? Mano nuomone, jis akivaizdus: LTOK generalinės asamblėjos balsavimo rezultatai – ge-riausias įrodymas, kad nemaža dalis visuomenės, ypač vyresnioji jos dalis, taip ir neišmoko pripažin-ti kitiems teisės rinktis. Rinktis, kaip jie patys nori, o ne kaip reikia kitiems.

Atrodo, kad ta dalis tam tikrą laiką bandė žaisti demokratiją, bet tikriausiai pavargo ir nusprendė nebevaidinti. Bandymas įpiršti visiems vienodą šei-mos sampratą, nuspręsti, kaip visiems būtų geriau kaupti savo pensiją – to paties nuovargio ženklai.

Būtų galima nekreipti dėmesio ir palaukti, kol suveiks natūrali atranka. Tačiau D.Rimšaitės atve-jis kužda, kad tai gali būti pavojinga. Nes nubaudus D.Rimšaitę, logiška būtų bausti ir R.Šiškauską, kuris nebenori žaisti Lietuvos rinktinėje ir, užuot padėjęs „Rūdupiui“ ar „Sakalams“, dėl didesnių pinigų vilki raudonus CASK marškinėlius. Vėliau – ir L.Kleizą bei J.Valančiūną. Už tai, kad jie nežaidžia Kėdainiuose, ir visus kitus sportininkus, atstovaujančius ne Lie-tuvos klubams.

Po to logiška būtų sugalvoti, kaip tinkamai įvertinti visus tuos, kurie, kaip D.Rimšaitė, „išdavė“ Lietuvą ir išvažiavo ieškoti laimės į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Norvegiją. Gal uždrausti jiems grįžti ar atim-ti pensijas iš jų tėvų? Juk ir juos auginome, mokėme, leidome kvėpuoti Lietuvos oru. Bet ar tada tiems, kurie jau neturi iš ko pasirinkti ir negali niekur išvažiuoti, pasidarytų lengviau?

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nemaža dalis visuomenės, ypač vyresnioji jos dalis, taip ir neišmoko pripažinti kitiems teisės rinktis.

4 | Tyrimas

Moteris negali toleruoti vyro išpuolių

Įtūžis aptemdo protą„Teisios moterys, sakančios, kad smurtaujančius vyrus reikia iškart palikti“, – įsitikinęs vilnietis Tomas, prieš keletą metų savo santykius su mylima moterimi skandinęs nesibaigiančio psichologinio smurto jūroje.

„Moteris negali toleruoti vyro išpuolių. Jei nors sykį tai padarys, padėtis namuo-se ims pamažu blogėti, – „15min“ žurna-listei atviravo Tomas. – Vyras tylą supras kaip leidimą ir toliau taip elgtis. Tuomet riksmų ir nesivaldymo šeimoje bus tik daugiau ir jie kartosis vis dažniau.“

Neadekvati reakcijaTrisdešimtmetį perkopęs Tomas nenoriai prisimena akimirkas, kai nesugebėdavo savęs suvaldyti. „Šeimoje netilo mano rėkimas, negražūs žodžiai, keiksmažo-džiai... Norėdamas įskaudinti savo mo-terį, naudodavau baisius žodžius. Man skaudėdavo, todėl norėdavau, kad ir jai skaudėtų, – iš lėto rinkdamas žodžius

savo istoriją pasakojo vyras. – Šis nesi-valdymas taip pat vargina. Jis tikrai ne-suteikia jokio malonumo, kaip kad dau-gelis mano.“

Tomas tikina nemušdavęs savo mo-ters, tačiau pripažįsta, kad „pasistum-dymų būta“. Iš pusiausvyros vyrą iš-mušdavo įvairūs dalykai. Dažniausiai jis nesusivaldydavo ir neadekvačiai elg-davosi, kai būdavo pervargęs. „Aš per-nelyg emocingai reaguodavau į tam tikrus dalykus, – žvelgdamas į praeitį pripažino vyras. – Namuose aš buvau tas, kuris reaguodavo. Tai nereiškia, kad mano moteriai būdavo lengviau, tačiau ji savo emocijas, susierzinimą išreikšda-vo kitaip. Labiau išlaikytai. Aš buvau tas triukšmautojas.“

Tomas ne kartą svarstė, kodėl jo na-muose – nuolatiniai barniai, bet atsaky-mo nerado. „Ilgą laiką bandžiau save pa-guosti ir nuraminti, kad tokį mano elgesį sukelia mano moteris, – kalbėjo Tomas. – Nė viename konfl ikte kalta nebūna tik viena pusė. Maniškė nevengdavo už-minti ant senos žaizdos ir taip mane be galo suerzinti.“

Atsakymo, kodėl nepavykdavo susi-valdyti ir ramiau sureaguoti į savo mo-ters žodžius, Tomas neturi. „Jei būčiau žinojęs, nebūčiau kreipęsis pagalbos, – sakė vyras. – Dabar mokausi elgesio, ku-

rio neišmokau pats, ar tėvai neišmokė vaikystėje.“

Kreipėsi pagalbosPo audringų keletą metų trukusių san-tykių pora galiausiai išsiskyrė. „Mums buvo būtina ieškoti sprendimų, – kal-bėjo Tomas. – Tačiau ieškoti sprendimo su žmogumi, su kuriuo konfl iktuoji – neįmanoma. Tolerancijos tam žmogui tiesiog nebėra.“

Kartais Tomą užklupdavo klausimas – galbūt jo mylima moteris tiesiog nėra ta moteris, su kuria jam lemta būti? „Buvo minčių, kad gal tai tiesiog nėra tas žmo-gus. Bet paskui pradėdavau svarsty-ti – kodėl ne? Koks tuomet turėtų būti tas žmogus? Kuris apskritai su manimi

nediskutuotų ir pritartų viskam, ką sa-kau? Man tai taip pat netiko“, – svars-tė vyras.

Tomas anksčiau yra išgyvenęs sky-rybas, bet ne dėl psichologinio smurto. „Žmona visus konfl iktus „suvalgydavo“. Mes konfl iktuodavome, bet konfl iktai niekada nepasiekdavo tokio lygio, kokį jie buvo pasiekę mano vėlesniuose san-tykiuose. Dabartinė mano moteris visai kitokia. Ji labai stiprus žmogus“, – pa-sakojo vyras.

Išsiskyręs su savo antra moterimi, To-mas suprato norįs išsaugoti šiuos santy-kius. Pasikalbėjusi pora nusprendė, kad Tomas turi ieškoti pagalbos. Taip vyras atrado Vilniaus vyrų krizių centrą.

Ramybės daugiauPusmetį vyrams skirtas paskaitas lan-kęs Tomas teigia pamažu išmokęs save valdyti. „Dabar man pavyksta savo įtū-žį suvaldyti prieš jam išsiveržiant, – kal-bėjo vyras. – Supratau, kad yra ir kitų garo nuleidimo būdų. Pavyzdžiui, išeiti į kitą kambarį ir ten išsikeikti. Nuleidus pirmąją emociją galva pradeda norma-liai veikti.“

Tomas pasakojo, kad susivaldžius ne-retai paaiškėja, kad apskritai jokios pro-blemos nė nebuvo. „Labai svarbu tuo pa-čiu momentu nesureaguoti aukšta nata.

Anksčiau mano šeimoje tai buvo įpras-ta“, – atviravo vyras.

Po pusmečio Tomas susitaikė su savo moterimi ir šiandien kartu su ja skaičiuo-ja jau septintus bendro gyvenimo metus. Ar iš tiesų dabar jo namuose viskas gerai?

„Tai nereiškia, kad mano namuose nie-kada nebepakeliamas balsas... Tačiau visa tai visai kitokios apimties ir lygio. Ramybės namuose šiuo metu žymiai daugiau“, – tikino Tomas.

Moterims, patiriančioms

psichologinį savo vyrų smurtą,

Tomas pataria išeiti iš namų. „Išėjus

vyrui reikia aiškiai išdėstyti sąlygas,

kurioms esant moteris sugrįžtų

namo. Bet ji jokiu būdu neturi

ignoruoti tokio vyro elgesio“, –

dalijo patarimus Tomas.

Jo įsitikinimu, savo vyrą moteris

gali paveikti keliais būdais. Vienas

jų – švelnumu. „Tačiau nieku gyvu

vyrui, naudojančiam psichologinį ar

fi zinį smurtą, negalima nusileisti“, –

pabrėžė Tomas.

Ne mažiau efektyvus vyro

auklėjimo būdas – piniginės

baudos. „Pinigus uždirbančiam

vyrui psichologiškai labai sunku su

jais skirtis. Todėl šeimoje galima,

pavyzdžiui, susitarti, kad balso

pakėlimas vyrui kainuos, tarkime,

200 litų, negeras žodis – 500 litų,

rankos pakėlimas – 1 000 litų ar

pan, – pataria Tomas. – Ši priemonė

labai efektyvi, tačiau ji neįmanoma,

jei vyras nesutinka, kad ji būtų

taikoma.“

Dar vienas moters ginklas –

susilaikymas nuo lytinių santykių su

vyru tol, kol jo elgesys nepasikeis.

Arba kol vyras nerodo jokių

pastangų pasikeisti. „Normalu, kad

tarp porų kyla konfl iktų. Jei pora

sugeba juos išsiaiškinti ir vėliau

kartu nueina miegoti, tuomet

viskas gerai. Tačiau jei konfl iktas

neišsprendžiamas ir vienas iš poros

lieka aukos vaidmeny, tai jau nėra

gerai“, – įsitikinęs Tomas.

Kaip sutramdyti vyrą?

Kitame numeryje skaitykite –

Kodėl lietuviai taip smurtauja?

Anonsas

Norėdamas įskaudinti savo moterį, naudodavau baisius žodžius. Man skaudėdavo, todėl norėdavau, kad ir jai skaudėtų.

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Jei po konfl ikto vienas iš

poros lieka aukos vaidmeny,

santaikos šeimoje nebus.

123rf nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Tyrimas | 5

Užsk. nr. 303854

Smurto virusui sienų nėraĮprasta manyti, kad ranką prieš savo moterį dažniausiai pakelia žemesnio socialinio sluoksnio atstovai ar asocialūs asmenys. Bet iš tiesų – kuo žmogus visuomenėje užima svarbesnę padėtį, tuo smurtas šeimoje rafi nuotesnis.

„Smurtas nesusijęs nei su žmogaus išsila-vinimu, nei su jo socialine klase, etnišku-mu, rase, – „15min“ sakė Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankaus-kaitė. – Smurtautojas – tai vyras, kuris gy-vena vadovaudamasis patriarchališkomis nuostatomis, įsivaizduodamas turįs teisę

valdyti moterį, manąs, kad moteris privalo jam paklusti ir nuo jo priklausyti.“

Kad smurto namuose griebiasi įvairūs žmonės, teigia ir Vyrų krizių ir informaci-jos centro vadovas, psichologas Arūnas Ku-ras. „Smurtauti gali įvairaus tipo asmenys, – „15min“ sakė specialistas. – Smurtautojo paveikslas priklauso nuo smurto formos. Fizinio smurto dažniausiai griebiasi asmuo, kuriam būdinga vidinė įtampa. Ji kaupiasi, kaupiasi ir galiausiai prasiveržia.“ Savo prak-tikoje A.Kuras susiduria su įvairiais smurto nevengiančiais vyrais. „Savo noru į centrą ateina intelektualesni ir aukštesnės bendra-vimo kultūros žmonės, suprantantys, kad čia gali kreiptis pagalbos“, – sakė specialis-tas. Tačiau sykį per mėnesį A.Kuras susi-tinka ir su policijos pareigūnų sukviestais smurtautojais, kuriems bando padėti susi-tvarkyti santykius, o ne juos nubausti ar iš jų pasityčioti.

Smurtaujantiems vyrams teikiama įvairi

pagalba. „Siekiame padėti jiems iš esmės su-sitvarkyti gyvenimą: negerti, išmokti nesi-ginčyti, kontroliuoti savo jausmus ir veiks-mus, – pasakojo A.Kuras. – Jei šiems vyrams padėsime, galime tikėtis rezultato. Tačiau jei juos tik įsprausime į kampą, susikaupus vidinei įtampai jie ir vėl griebsis smurto.“

Svarbiausias dalykas, kurio siekiama išmo-kyti vyrus, – bendravimas. Šio tikslo siekia-ma įvairiomis priemonėmis, – savianalize, psichoterapija ir pan. „Viena iš svarbiau-sių temų, kurias analizuojame su vyrais,

– bandymas pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis, – sakė psichologas. – Tai itin sudė-tingas dalykas, tačiau jei žmogui pavyksta padėtį įvertinti ne tik iš savo, bet ir iš kito žmogaus varpinės, jis pamažu gali išmokti ir pripažinti kito žmogaus požiūrį.“

Statistikos, kiek smurtautojų po išklau-sytų kursų, savianalizės išties pakeičia savo elgesį ir išmoksta bendrauti bei nesigriebti smurto, – nėra. A.Kuro nuomone, teigiamų rezultatų turėtų pasiekti apie pusė kursus lankančių vyrų.

M.Jankauskaitė:„Moters statuso kilimas gali prilygti žibalo pylimui į ugnį, ir dar labiau paskatinti vyrą smurtauti.“

Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta“ skelbia daug informacijos apie Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) projektą, bet visi pranešimai turi bendrą bruožą – nė viename iš jų nėra pateikta jokių skaičių.Šiemet planuojamo pradėti statyti SGD terminalo – strateginio Lietuvos objek-to – projekto stuburas yra sunertas iš keturių pagrindinių dalių – technologi-nės, aplinkosauginės, teisinio reguliavi-mo ir ekonominės. Pastaroji šiuo metu ir kelia daugiausia klausimų.

Beje, daugelis šių klausimų yra iš-vardyti ir „Klaipėdos naftos“ interne-to tinklalapyje, kuriame skelbiamas „SGD terminalo plėtros planas“: pagal kokį verslo modelį veiks terminalas, ar jam bus suteiktas specialios paskirties objekto statusas, kur ir kaip bus reali-zuojamos per terminalą tiekiamos du-jos, kokia prognozuojama jų savikaina?

Taigi, reikalo esmė – skaičiai, tačiau su šiuo projektu susiję subjektai ir to-liau kalba tai, kas buvo aišku dar Gedi-mino Kirkilo Vyriausybės laikais: SGD terminalas Lietuvai būtinas, nes jis už-tikrins galimybę turėti alternatyvų dujų tiekimą, sudarys sąlygas tikėtis piges-nių dujų ir labai prisidės prie dujų rin-kos mūsų šalyje sukūrimo.

50 mln. JAV dolerių. Už ką? Politinis projekto aspektas – aiškus, be to, SGD terminalo statybai, kaip rodo naujausia „Klaipėdos naftos“ užsaky-mu atlikta apklausa, pritaria daugiau nei pusė gyventojų, todėl lieka išsiaiš-kinti ekonominius argumentus.

Peržiūrėjus šūsnį pranešimų, susiju-sių su SGD terminalo projektu, aišku tik tiek, kad vienintelis žinomas ir nuolat kartojamas skaičius yra 2014-ųjų pa-baiga. Tada turi būti baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti SGD terminalas.

Skaičių defi citą puikiai iliustruoja ir naujausias pavyzdys – vasario vidury-je „Klaipėdos nafta“ turėtų pasirašyti sutartį su norvegų kompanija „Höegh LNG“ dėl plaukiojančio laivo – gamti-nių dujų saugyklos su dujinimo įren-giniu nuomos. Bet „Klaipėdos nafta“ apie labai svarbų pirkinį tepasakė tiek: „Höegh LNG“ pasiūlymas buvo pripa-žintas ekonomiškai naudingiausiu – geriausias pasiūlymo kainos ir koky-bės santykis“. Pranešimo pabaigoje dar patikslino, kad tai bus „dešimties metų trukmės nuomos sutartis su plaukio-jančios suskystintų gamtinių dujų sau-gyklos tiekėju, kuri „Klaipėdos naftai“ numatys ir teisę pasibaigus sutarties terminui laivą išsipirkti“. Taip pat tie-kėjas užtikrins, jog plaukiojanti suskys-tintų gamtinių dujų saugykla į Klaipė-dos uostą atplauktų ir veiklos pradžią skelbtų 2014 m. pabaigoje.

„Höegh LNG“ savo investuotojams pranešė kiek daugiau. Norvegai nuro-dė, kad iš nuomos kasmet tikisi gauti

apie 50 mln. JAV dolerių (apie 131 mln. Lt) EBITDA (pelno prieš mokesčius, pa-lūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją). O laivą pagal iš anksto sudarytą ilgalai-kę sutartį pastatys Pietų Korėjos kon-cernas „Hyundai Heavy Industries“.

Iš šių skaičių ekspertai gali pasaky-ti tik tiek – jeigu minimi 50 mln. JAV dolerių jau bus grynas pinigų srautas (EBITDA), tai laivo nuomos sąnaudos bus apie 60 mln. JAV dolerių (apie 157 mln. Lt) per metus.

Kitas klausimas – kokia šio laivo ver-tė? O dar tiksliau – kiek šis laivas kai-nuotų, jeigu Lietuva jį nusipirktų iš kar-to ir kokia jo vertė bus po 10 nuomos metų? Be to, ar po to laiko mes jį pri-valėsime išpirkti, ar bus numatytos ir kitos galimybės? Svarstoma, kad toks laivas galėtų kainuoti apie 200 mln. eurų (690 mln. Lt), o valstybei šią sumą dabar sukrapštyti būtų sudėtinga, to-dėl ji pasirinko nuomą.

Kaimyninė Lenkija 2014 metais taip pat planuoja turėti SGD terminalą.

15min • 2012 m. vasario 3 d.6 | Verslas

Į Seimą – nuogomis krūtimis ar pinigais?Kurie politikai geresni: tie, kurie kelią į valdžią pra-siskina nuogomis krūtimis, dainingu balsu ar sto-ra pinigine? Idealioje politinėje sistemoje rinkėjai neturėtų spręsti tokių klausimų. Tačiau nė vienos valstybės rinkimų procesas nėra idealus, nors vi-suomet kažkuri blogybė yra geresnė.

Gali būti, kad Lietuvos žmonėms ir vėl teks rink-tis blogiausius iš blogiausių. 2008 metų košmaras, kai į Seimą pakliuvo pramogų verslo elitas ir trečia-rūšės scenos žvaigždutės, tikriausiai vėl pasikartos 2012-aisiais.

Kas būtų išdrįsęs tokį scenarijų prognozuoti iškart po pastarųjų rinkimų, kai visi prisiekinėjo, kad dau-giau tokių juokų Lietuvos žmonės neiškrės?

Tik šįkart kandidatai (ir ypač kandidatės) gali būti dar egzotiškesni: leisti įstatymus pasišovė ir nuo-gų krūtų demonstruotoja, ir operos solistas, ir sek-so ekspertė.

Visuomet šiek tiek skeptiškai žiūrėjau į JAV rin-kimų sistemą, kur paprastai senatoriaus, kongres-meno ar net prezidento postas atitenka daugiausia pinigų kampanijai surinkusiam kandidatui.

Pavyzdžiui, per rinkimus tais pačiais 2008-aisiais devyniais atvejais iš dešimties į Atstovų rūmus ir Senatą pakliuvo kandidatas su storiausia pinigine. Kandidatams vieta Kongrese vidutiniškai kaina-vo kiek daugiau nei milijoną JAV dolerių. Į Sena-tą pakliuvę po-litikai vidutiniš-kai paklojo po 6 mln. JAV dolerių.

Vyniok į vatą kaip nori, vieta JAV politikoje perkama.

Nenuostabu, kad amerikiečiai neretai kritikuoja savo sistemą, kuri, jų manymu, politikus susaisto nederamais ryšiais su turtingomis korporacijomis. Tačiau matant, kas vyksta Lietuvoje, atrodo, kad mūsų tiesiogiai nuo didelių pinigų nepri-klausantis rinkimų mechanizmas – ne ką geresnis.

Amerikos politiką valdo JAV doleris, o Lietuvoje –pats primityviausias populizmas. Užtenka pavie-niam klounui ar jų grupei švystelėti rinkėjams kok-teilį, sumaišytą iš trupučio charizmos ir sugebėjimo įtikinti varguolius, kad jie – savi, tokie pat paprasti žmonės, ir vieta Seime – garantuota.

Kaip neseniai pabrėžė į Seimą kandidatuoti pa-siryžusi sekso ekspertė – diplomo būsimam Seimo nariui nereikia, tik jo padėjėjams.

Pinigų turėti, kad patektum į Seimą, – irgi nerei-kia. O, štai, patekus, šiltas gyvenimas garantuotas. Taigi pinigai čia irgi faktorius, tik pasirodantis vi-sai kitu kampu.

JAV milijonus rinkimams surinkę kandidatai bent jau neįsideda jų sau į kišenę, o išleidžia vienas kitą juodinančioms reklamoms, kurios sukuria pakan-kamai smagų rinkimų šou. Tuo metu Lietuvoje šou tęsiasi po rinkimų, kai įstatymus leisti pradeda tau-tos linksmintojai. Tautai, žinoma, tada pasidaro vi-sai nelinksma.

Jeigu, sakykime, kad ir tai pačiai E.Vaitkevičei, reikėtų surinkti milijoną litų, ji neturėtų jokių šan-sų patekti į Seimą.

Jokia rimta korporacija ar verslininkų grupė jai pinigų neaukotų. O tokiems potencialiems kandi-datams, kaip burleskos šokėja, simpatizuojantis elektoratas pinigų (laimei) neturi. Taigi šokėja lik-tų daryti to, ką moka geriausiai, – šokti, o į Seimą patektų bent jau žmogus, sugebantis sutelkti ga-lingas korporacijas ir verslininkus, kurie pakanka-mai juo pasitiki, kad paaukotų rinkimams solidžias pinigų sumas.

Komentaras

Monika Bončkutėredakcija@15min.lt

Amerikos politiką valdo JAV doleris, o Lietuvoje – pats primityviausias populizmas“.

SDG terminalo technologija

Terminalo juodoji skylė – skaičiaiSutartį dėl gamtinių dujų saugyklos laivo nuomos gaubia paslaptys

Jis bus stacionarus ir turės dvi saugyk-las krante. Lenkai nurodo, kad ši staty-ba jiems kainuos maždaug 600 mln. eurų (2 mlrd. 70 mln. Lt).

Kodėl taip skubama? „Klaipėdos nafta“ nurodo, kad vasarį ruo-šiama pasirašyti sutartis jai numatys teisę pasibaigus sutarties terminui laivą išsipirk-ti. Tačiau 2012 metų Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ rašoma, kad „Klaipė-dos naftai“ SGD terminalą vėliau gali tekti perduoti valstybės kontroliuojamam gam-tinių dujų perdavimo sistemos operatoriui.

Energetikos ministerija taip pat yra ne kartą minėjusi, kad kai nuo „Lietuvos dujų“ bus atskirta dujų perdavimo sistema, ji su nuomojamu laivu turėtų būti sujungta į vie-ną valstybės valdomą įmonę. Tokiu atveju, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmo-ko, „Klaipėdos nafta“ ir smulkieji akcinin-kai nepatirs jokių nuostolių.

Tai kas tuomet nuo 2014 metų antro pus-mečio mokės už plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos nuomą?

Jeigu tai daryti vis dėlto tektų „Klaipė-dos naftai“, tai ji spėtų iš savo pelno su-kaupti lėšų dviem nuomos įmokoms. Tai yra daugiau nei 100 mln. JAV dolerių (apie 262 mln. Lt). Bet tik tuo atveju, jeigu per tą laiką nemokėtų akcininkams dividendų ir nesiskolintų iš bankų.

Pabrėžtina – visa tai yra tik prielaidos ir pasvarstymai, nes „Klaipėdos nafta“ sako, kad į visus šiame tekste iškeltus klausimus ji galės atsakyti ne anksčiau, kaip vasario vi-duryje, kai bus pasirašyta nuomos sutartis su „Höegh LNG“.

Dabar ši informacija – konfi denciali. „Klai-pėdos nafta“ yra tik šio projekto vykdyto-ja, todėl pykti ant jos, kad nepateikia visų skaičių, būtų neteisinga. Šiam dideliam pro-jektui diriguoja A.Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija. O tai, kad energe-tikos ministro ir visos jo vadovaujamos mi-nisterijos silpniausia vieta – komunikacija, aišku jau seniai.

Kita vertus, toks atkaklus nekalbėjimas apie SGD terminalo verslo modelį ir su juo susijusius skaičius turi ir kitą priežastį. Vie-šuose pranešimuose nuolat pabrėžiama, kad „viskas turi veikti iki 2014 metų pabaigos“, tačiau dabartinė projekto visų dalių darbų skuba siejama su gerokai ankstesne data.

Skubama todėl, kad iki Seimo rinkimų SGD terminalo statyba būtų pasiekusi tokią stadiją, jog, pasikeitus valdžiai, šio projek-to nebūtų galima nei atsukti atgal, nei su-žlugdyti. Todėl greitis, o ne skaičiai ir yra šiuo metu projekto didysis tikslas.

Nori tiekėjo, turėk pirkėjąYra dar vienas svarbus klausimas – kiek per SGD bus importuojama gamtinių dujų? Lietuva per metus sunaudoja maždaug 3,1 mlrd. kub.m gamtinių dujų. „Klaipėdos naf-ta“ sako, kad dar sudėtinga atsakyti, kiek ir kada bus perpumpuojama dujų per SGD terminalą. Tačiau tikimasi, kad jis tieks ne mažiau nei 25 proc. šaliai reikalingų dujų.

Specialistai skaičiuoja, kad jeigu per ter-minalą bus importuojama apie milijardas kub.m dujų, o norvegams už nuomą per metus teks mokėti 50 mln. JAV dolerių (apie 131 mln. Lt), tai 1000 kub.m gamtinių dujų išdujinimas turėtų kainuoti mažiausiai 50 JAV dolerių (apie 131 Lt). Juos tektų pridė-ti prie dujų savikainos, o į galutinę kainą įtraukti ir pelno dalį. SGD terminalo plėtros plane rašoma, kad „išnykus tiekėjo mono-polijai dujų kaina sumažėtų 10–30 proc.“

Šių metų sausio pradžioje, pavyzdžiui, pagal ilgalaikį kontraktą Ispanijai tiekiamos Alžyro suskystintos gamtinės dujos kaina-vo 28 eurus/MWh (96 Lt). Tuo pačiu metu taip pat pagal ilgalaikį kontraktą Vokietijai tiekiamos rusiškos dujos kainavo 31 eurą/MWh (apie 107 Lt). Vienoje likvidžiausių Nyderlandų TTF biržoje dujų neatidėlioti-nų sandorių (SPOT) kaina sausio pradžioje siekė 22 eurus/MWh (apie 76 Lt).

„Klaipėdos nafta“ jau derasi ir su poten-cialiais SGD pirkėjais. 2011 metų pabaigo-je pasirašyta pirmoji preliminari sutartis su „Lietuvos energija“ dėl dujų pirkimo apimčių ir sąlygų iš būsimo suskystintų gamtinių dujų terminalo.

„Lietuvos dujos“ daugiausia uždirba iš savo verslo klientų, todėl logiška, kad ir „Klaipėdos nafta“ pirmiausia sieks pervi-lioti dalį šių klientų.

Pabaiga – 2015 metaiNeatmetama galimybė, kad tarp SGD pir-kėjų gali būti ir pačios „Lietuvos dujos“. Jos nuo šių metų pradžios dujas perka iš „Gazprom“ antrinės bendrovės Europoje „Gazprom – Export“. Tačiau ši sutartis bai-giasi 2015 metų pabaigoje, o bendrovė gali laisvai pasirinkti tiekėją.

Kol kas nei „Lietuvos dujų“ akcininkai, nei pati bendrovė neatskleidžia, kaip nuo 2015 metų ji ruošiasi konkuruoti su SGD ter-minalu, tačiau užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų dujų kainos bus konkurencingos.

Be to, „Lietuvos dujų“ atstovai pastaruo-ju metu ne kartą yra minėję, kad jie pritaria dujų tiekimo alternatyvų sukūrimui, nes tai garantuoja dujų verslo mūsų regione išlikimą ir plėtrą.

„Kai dabar tokios alternatyvos nėra, tai mums nuolat prikišama, kad rusiškų dujų tiekimas yra nepatikimas, o kainos nepa-grįstos. Dėl tokio požiūrio gamtinės dujos Baltijos šalyse praranda patrauklumą bei plėtros galimybes“, – taip bendrovė formu-luoja savo poziciją.

Būsimas SGD terminalas, specialistų tei-gimu, Lietuvą „prijungs“ prie pasaulinės dujų rinkos. Tai atvers galimybę į Lietu-vą importuoti ne tik produktą – dujas, bet ir pasaulinę jų kainą. Aišku viena – kai tik Klaipėdoje bus pastatytas SGD terminalas, ir nesvarbu, ar jis veiks, ar ne, nuo pat pir-mos jo atsiradimo minutės dujų kaina Lie-tuvai bus pasaulinė.

Verslas | 7

Ekonomikos pulsas

Lietuva įjungė stabdį. Pirmadienį Lietuvos statistikos

departamentas paskelbė, kad 2011 m.

šalies BVP augimas siekė 4,3 proc.

Šįmet BVP augimas turėtų išlikti teigiamas,

bet sulėtės ir sieks 2,7 procento.

Žingsnis ES sudrausminti. Europos Sąjungos šalių vadovai

pirmadienį susirinko spręsti sąjungos šalių

vieningos biudžetų kontrolės klausimus.

Taikyti bendrus fi skalinės drausmės

normatyvus sutiko 25 iš 27 ES šalių.

Bendroms taisyklėms nepritarė Didžioji

Britanija ir Čekija. Lietuvos prezidentė

Dalia Grybauskaitė išreiškė pritarimą šiai

iniciatyvai, tad šalies biudžeto formavimą

ateityje gali paliesti bendri ES normatyvai,

o Lietuvai įstojus į euro zoną tektų dar

daugiau įsipareigojimų. Sutartis įpareigoja,

jog valstybės biudžetas privalo būti

subalansuotas arba perteklinis. Metinis

struktūrinis biudžeto defi citas turi neviršyti

0,5 proc. nominaliojo bendrojo šalies vidaus

produkto (BVP).

Pasaulio rinkos kyla. Skolose

paskendusios Graikijos temą biržose laikinai

į šalį nustūmė kitas įvykis – jau kelias

savaites rinkos juda į viršų. Šį teigiamą

pokytį sukėlė Europos centrinio banko

sprendimas gruodį leisti Europos bankams

3 metams pasiskolinti 500 mlrd. eurų už

bazinę palūkanų normą. Šie pinigai ateina ir

į Lietuvą, tiksliau, Vyriausybės obligacijas.

Parengė „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorius Kęstutis Celiešius.

Kitame numeryje skaitykite –

iš kur gausime pinigų Visagino atominei elektrinei?

Anonsas

BFL nuotr.

123rf.com nuotr.

Prezidentūros nuotr.„Höegh LNG“ terminalui tieks plaukio-

jantį laivą-saugyklą su dujinimo įrengi-

niu. Jo dydis – 170 000 kub.m,

o didžiausias pumpavimo pajėgumas –

11 mln. kub.m per dieną. Klaipėdos

uoste laivo laukiama 2014 metais.

„Klaipėdos nafta“ nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d.8 | Visuomenė

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Pasaulio migracijos specialistai jau kuris laikas pastebi, kad vis daugiau europiečių išvyksta dirbti į Australiją ir Lotynų Amerikos šalis. Dar prieš keletą metų šios valstybės toli gražu negalėjo vadintis emigrantų roju-mi, tačiau požiūris sparčiai keičiasi. Lie-tuvių – irgi.

Australijos ekonomikos stabilumas, do-lerio kurso augimas žadina ir lietuvių vil-tis, kad atkampiame krašte įmanoma pa-kankamai užsidirbti, įsitvirtinti ir susikurti orų gyvenimą – net viską pradedant nuo nulio.

Tiesiog svajonių šalisAgentūrų, siūlančių galimybę iškeliauti į Australiją, Lietuvoje vos viena kita. Agentū-ros „Ismira Group“ direktoriaus pavaduoto-ja Svetlana Iljina pasakojo, kad į Australiją jau išleido apie šimtą tautiečių. Pastebima, kad šį sausį studijomis ir darbu Australijoje domimasi dar aktyviau.

„Australiją pasaulinė krizė palietė bene mažiausiai: ekonomikos augimas ten tik sulėtėjo, bet tikrai nesustojo. Šalyje vis dar pakankamai lengva susirasti darbą – nedar-bo lygis vienas mažiausių pasaulyje. Studi-jos nepigios, tačiau kokybiškos ir pripažįs-tamos visame pasaulyje. Klimatas puikus, gamta – egzotiška“, – priežastis, kodėl lie-tuviams Australija tampa vis patrauklesnė, vardijo S.Iljina.

Kartais argumentų nė nereikia. Daliai agentūros klientų Australija – tiesiog sva-jonių šalis. Viską metus iškeliauti ten – tikras avantiūrizmas.

„Viena klientų pora Lietuvoje gyveno puikiai, tačiau panoro naujų iššūkių. Pasi-taiko tokių žmonių, kurie per krizę prarado

verslą, o naują kurti planuoja Australijoje, kur palankesni įstatymai“, – kalbėjo S.Iljina.

Neturi, ką prarastiKiek žmonių, tiek motyvų. Pavyzdžiui, Vil-niuje gyvenanti 24 metų Aleksandra Guri-novich darbą banke išmainė į studijas Aus-tralijoje, nes mano, kad neturi, ką prarasti. Lietuvoje mergina skaičiuoja paskutines dienas: skrydis į Sidnėjų – jau sekmadienį.

„Iš pradžių viename koledže tobulinsiu anglų kalbos įgūdžius – šešias savaites lan-kysiu intensyvius kursus. Po to studijuosiu rinkodarą“, – artimiausius planus atskleidė A.Gurinovich.

Pustrečių metų trukmės studijas ji ketina derinti su darbu – studentams Australijoje

leidžiama dirbti iki 20 val. per savaitę. Tačiau uždarbio turėtų visiškai pakakti pragyventi.

Ir vis dėlto – kodėl Australija? „Visų pirma – ten stabili ekonominė pa-dėtis. Kiek teko domėtis, rasti darbą gana nesudėtinga. Tačiau važiuoju ne tam, kad susikraučiau turtus ir likčiau visam gyve-nimui. Noriu pakeliauti, kol jauna, kol nesu sukūrusi šeimos, neturiu fi nansinių įsipa-reigojimų. Norisi praplėsti akiratį: juk neto-li Naujoji Zelandija, Tailandas. Jei kas, grį-šiu ir vėl įsidarbinsiu banke. Juk ne mirties nuosprendį pasirašau“, – optimizmu tryško pašnekovė, sustabdžiusi fi nansų rinkų stu-dijas Mykolo Romerio universitete.

Kad išvažiuotų į Australiją, mergina in-vestavo apie 20 tūkst. Lt. Tiek užteko su-mokėti už pusmečio studijas, sveikatos draudimą, lėktuvų bilietus ir poros mė-nesių būsto nuomą. Už vienerius metus studijų koledže A.Gurinovich turės pakloti apie 14 tūkst. Lt.

Viltis užsikabinti ir liktiSekmadienį su Lietuva atsisveikins ir Klai-pėdoje gyvenantys sutuoktiniai Alina ir Ar-vydas Veismaniai. Alinai – 41-eri, jos vyrui –45 metai.

„Tikimės užsikabinti ir likti“, – tiesiai šviesiai pareiškė A.Veismanė. Gyvenimo perspektyvų Lietuvoje šeima jau kuris lai-kas neregi – atsibodo daužyti kaktą į sieną.

Europa, ypač jaunimas, atsigręžia į Austra-

liją, nes jos sunkmetis taip nepalietė. Į Aus-

traliją dabar ypač drąsiai ir aktyviai emi-

gruoja airiai, nes jie neturi problemų dėl

anglų kalbos.

Darbo Australijoje galima nesunkiai rasti,

tačiau, manau, tai irgi laiko klausimas. Juk

staiga šimtai tūkstančių darbo vietų nesu-

sikuria – gali prasidėti atmetimo reakcija.

Šiuo atveju turiu minty elementarią darbo

jėgą, vidutinių gabumų darbininkiją.

Aukštos kvalifi kacijos darbuotojų visada

reikės. Jei mūsų „protai“ vyksta į Angliją, ti-

kėtina, kad jie kada nors grįš. Jei į Australiją

– vargu, nes šalis labai toli, sunku palaikyti

ryšį, brangu atvykti į svečius.

Ilgai tai netruks

Povilas Gylys,

ekonomistas

S.Iljina įspėja

pašalpų mėgėjus,

kad Australija jų

nelaukia.

J.Kalinsko nuotr.

Emigrantų istorijos

Australija lietuviams –

15min • 2012 m. vasario 3 d.

„Turėjome savo verslus. Be to, buvome ir visuomeniškai aktyvūs, pilietiškai nu-siteikę žmonės, įsitraukę į savanoriškas veiklas. Deja, vieną dieną supratome, kad, nepaisant visų pastangų, tėvynė per daug kraujo išgeria. Kad ir kiek besistengtum, niekada nebūsi tikras, kad ką nors turėsi. Australijoje viską pradėsime nuo nulio, tačiau čia irgi kaip diena – taip naujiena: nauji įstatymai, nutarimai, mokesčiai ir t.t. Dvidešimt metų atidirbęs vieną dieną gali būti tame pačiame nulyje kaip ir pačioje pradžioje“, – kartėlio balse nė nesistengė nuslėpti ponia Alina.

Ji diplomuota ekonomistė, turinti vady-bos ir fi nansų specializacijas. Klaipėdoje moteris suko įmonių konsultacijų verslą.

Vyras Vilniuje užsiėmė nestandartinių bal-dų gamyba.

Prieš porą metų draugėn susiėję žmonės darkart kurti ofi cialią šeimą nusprendė iš išskaičiavimo: kad kelionė į Australiją būtų pigesnė. Į tolimąją šalį sutuoktiniai vyks Alinos studijų pagrindu.

„Iš pradžių važiuojame 24 savaitėms. Pasirinkau anglų kalbos studijas, o vyras bandys įsitvirtinti per darbą, per kvalifi -kaciją – turi auksines rankas“, – aiškino A.Veismanė.

Europa netraukiaVeismaniai Lietuvoje pardavė, ką galėjo, ir nusprendė pabandyti dar kartą – tik ne gimtajame krašte.

„Vaikai užauginti, galime vėl gyventi sau –ne valstybei, ne kažkam. Nesinori niekam aukotis. Norisi terpės, kur tavęs neužmu-šinėtų kasdien. Juk mūsų šalyje medicinos paslaugos iš esmės neprieinamos, uždarbį suvalgo mokesčiai. Pragyvenimo sąnaudų ir pajamų santykis tiesiog nerealus. Didžiumą išlaidų sudaro ne žmonių perkamos „mak-siminės“ prekės, o paslaugos, kurias esi pri-verstas pirkti iš monopolistų, iš valstybės: elektra, vanduo, šiluma, kuras“, – svarstė A.Veismanė.

Galimybe išvykti į Australiją ji su vyru susidomėjo praėjusių metų spalį. Per pus-metį iki išvykimo pora išanalizavo šalyje galiojančius įstatymus, darbo rinką, pragy-venimo sąlygas, socialines – ne pašalpų –garantijas.

„Išvažiuoti į Europą galėjome ir prieš trejus, ir prieš penkerius metus. Sūnus jau ketverius gyvena Londone. Tačiau Europa mūsų netraukia. O Australijoje radome da-lykų, kurie Lietuvoje vargu ar po penkias-dešimties metų bus. Kai mūsų klausia, ar nebijote, sakome: „Baisiau likti čia.“

Neliko nieko – tik nusivylimas A.Veismanės žiniomis, Australijoje būs-tą įmanoma įsigyti už 5–8 metų vidutinį atlyginimą.

„Ten vertinamas žmogaus darbas. Stu-dijuojant ir dirbant iki 20 val. per savaitę, trijų savaičių atlyginimo pakanka būtino-sioms išlaidoms: būstui, maistui ir t.t. Va-dinasi, vienos savaitės atlyginimas lieka kelionėms ir pramogoms. Lietuvoje dirb-damas daugiau nei 40 val. per savaitę ne-gali leisti sau bent šiek tiek sutaupyti. Do-mėjomės ir verslo steigimo galimybe: ten pasitvirtinęs kvalifi kaciją, tarsi savaime

įgyji licenciją vykdyti veiklą. Australijoje galioja tiek fi zinių, tiek juridinių asmenų bankroto įstatymas. Ten įstatymų laikoma-si iš esmės: nėra lygių, lygesnių ir privile-gijuotų“, – įsitikinusi emigruoti pasiryžusi klaipėdietė.

Prieš 21 metus per kruvinuosius sausio įvykius ji budėjo ir prie Televizijos bokš-to, ir prie Parlamento. Tačiau anuomet iš-gyventų emocijų, patriotinio pakilimo ir

sentimentų nebeužteko kurstyti norą ir toliau gyventi Lietuvoje.

„Esu labai nusivylusi tėvyne. Gaila da-bartinių pensininkų – nenoriu kada nors būti jų vietoje. Turime 25–30 metų dar-bingo amžiaus ir tikimės, kad kur nors ki-tur galėsime senti oriai“, – viltimis dalijosi A.Veismanė.

Patraukliausias – Sidnėjus Įdarbinimo agentūros direktoriaus pava-duotoja S.Iljina irgi užtikrino, kad Austra-lijoje net mažiau stengiantis galima gy-venti geriau.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad parazituo-jančių atvykėlių australai nemyli ir sociali-nių pašalpų lengva ranka nežarsto.

Reikalingų profesijų specialistų sąrašas Australijoje koreguojamas kasmet ir skel-biamas liepos 1 dieną.

„Jame visos specialybės kruopščiai deta-lizuotos. Tarkime, reikia muzikų, konkre-čiai – smuikininkų, o saksofonininkų – ne. Tačiau manoma, kad visada trūks gerų IT specialistų, inžinierių, medikų, dirbančių su nafta žmonių. Lietuviai dažnai renkasi buhalterijos studijas, paklausi vaikų prie-žiūros specialybė, turizmas, rinkodara, va-dyba, sportas“, – pasakojo S.Iljina.

Australiją emigracijai pasirinkę lietuviai dažniausiai įsikuria Sidnėjuje. Ten daug tar-pusavyje konkuruojančių švietimo įstaigų, todėl studijų kainos žymiai mažesnės. Be to, Sidnėjuje smarkiai išplėtotas turizmo sektorius, todėl visada reikia darbo jėgos aptarnavimo srityje.

Vykdami į Australiją lietuviai dažniau-siai renkasi ne turisto, bet studento vizą. „Tiesa, turėjau keletą klientų, kurie vyko su turistine viza, leidžiančia nepertrau-kiamai šalyje praleisti tris mėnesius. Tai dažniausiai – verslininkai. Jie apsiuostė, sudarė sutarčių su partneriais, grįžo į Lie-tuvą, žmonų vardu pirko studento vizas ir išvyko gyventi“, – vieną iš galimų modelių apibūdino S.Iljina.

Visuomenė | 9

Pernai iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gy-

ventojų, tai 28,8 tūkst. mažiau nei 2010

metais. Beveik pusę (44 proc.) visų emi-

grantų sudarė 20–29 metų amžiaus

gyventojai.

Daugiausia emigruota į Jungtinę Kara-

lystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10

proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7 proc.).

Statistikos departamento duomenimis,

pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. piliečių,

arba triskart daugiau nei 2010-aisiais.

Lietuvoje 2011 metų pabaigoje gyveno

3 mln. 199 tūkst. gyventojų – 45,3 tūkst.

mažiau nei2011 metų pradžioje.

Mažiau išvažiuoja, daugiau parvažiuoja

lyg rojus Pirma išvyka į Australiją, priklausomai

nuo pasirenkamų studijų trukmės ir kai-

nos, atsieina apie 15–20 tūkst. litų.

Iš to studento vizai reikia atseikėti

540 Australijos dolerių (1500 litų).

Vienos vizos pagrindu gali išvažiuoti

visi šeimos nariai.

Išvykimą į Australiją deklaravę asmenys:

2009 m. 39

2010 m. 104

2011 m. 122

Pradžia – brangi

2009 m. 39 2010 m. 104 2011 m. 122

Į Australiją

besiveržiantys

lietuviai pasiryžę

gyvenimą pradėti

nuo nulio.

AFP nuotr.

Australija yra konstitucinė monarchija,

kurią formaliai valdo Anglijos karalienė.

Jai atstovauja generalinis gubernatorius,

kurį pagal Australijos ministro

pirmininko pageidavimą formaliai

skiria karalienė.

Pagal 1986 m. duomenis, kas penktas

australas gimė užsienyje. Nuo to

laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji

persikėlėliai iš Europos, imigracija turi

daug įtakos šalies vystymuisi.

Pagal 2001 m. surašymą aborigenai

sudaro 2 proc. gyventojų.

Australijoje iš viso gyvena apie 21 mln.

gyventojų. Šalyje nedarbas siekia 5 proc.

Australija

15min • 2012 m. vasario 3 d.10 | Pasaulis

Ar Elizabeth II pralenks legendinę XIX a. Didžiosios Britanijos karalienę Viktoriją?

60 metų sosto burbuleLondono olimpiada – ne vienintelė šįmet britams pasitaikiusi proga švęsti. Jau po kelių dienų Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II minės savo valdymo deimantinę sukaktį.

1952-ųjų vasario 6 dieną, mirus karaliui Jur-giui VI, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sostą paveldėjo jo vyriausioji dukra, 25 metų Elizabeth. Jos karaliavimui šiemet sukanka 60 metų.

85 metų Elizabeth II yra antroji ilgiausiai valdanti Didžiosios Britanijos karalienė – ji jau tik trejais metais nusileidžia garsiajai XIX a. karalienei Viktorijai.

Deimantinę sukaktį karalienė ketina pa-minėti iškilminga kalba parlamente kovo mėnesį, o pagrindinės iškilmės planuojamos birželį, per karūnavimo metines.

Uždariausia vieša asmenybėPer šešis valdymo dešimtmečius karalie-nė nedavė nė vieno interviu žiniasklaidai.

Elizabeth II asmeninį gyvenimą šiek tiek praskleidė neseniai pasirodžiusi biografi nė knyga „Karalienė Elizabeth“. Knygos autorė JAV žurnalistė Sally Bedell Smith atskleidžia, kad nors karalienė visada šiltai bendrauja su aplinkiniais ir teiraujasi apie jų šeimas, tačiau net ir artimiausi draugai nedrįsta klausti Eli-zabeth apie jos asmeninį gyvenimą.

„Vienas iš jos pusbrolių man atskleidė, kad karalienė, kai supyksta, išeina į laukus ir rauna lipiką – Škotijoje auga tokia žolė“, –atskleidžia S.Bedell Smith. Knygoje teigia-ma, kad Elizabeth gyvena „uždarame bur-bule“, kurio pradurti nedrįsta net artimiau-si draugai.

Smūgis monarchijaiVis dėlto niekam nekyla abejonių, kad Eli-zabeth II savo pareigas vertina ypač rimtai. 2007 metais atliktos apklausos duomenimis, dauguma britų įsitikinę, kad karalienė – sun-kiausiai dirbanti karališkosios šeimos narė.

Kai Elizabeth paveldėjo sostą, Didžioji Britanija vis dar stengėsi atsitiesti po ypač išsekinusio Antrojo pasaulinio karo. Vos ke-leriais metais anksčiau ištekėjusi už princo Philipo, būsimoji karalienė savo vestuvi-nei suknelei įsigyti turėjo naudoti prekių talonus.

Elizabeth II valdymo metais galutinai su-byrėjo Britų imperija. Per trumpą laikotarpį pusė jos valdų – tarp jų Pietų Afrika, Pakista-nas ir Ceilonas – paskelbė nepriklausomybes ir tapo respublikomis.

Ir vis dėlto vieną didžiausių smūgių mo-narchijai sudavė nesėkminga vyriausiojo Elizabeth sūnaus princo Charleso santuo-ka su princese Diana bei tragiška princesės žūtis Paryžiuje. Kaip atskleidžiama S.Bedell Smith biografi joje, karalienė labai nerima-vo, kad Charlesas dėl savo mylimosios Ca-millos atsisakys teisės į sostą. Taip padarė Elizabeth dėdė karalius Edvardas VIII, 1936 metais palikęs sostą, kad galėtų vesti nekil-mingą moterį, keliskart išsiskyrusią ameri-kietę Wallis Simpson.

Netikėtų pareigų naštaKai 1926 metais gimė Elizabeth, eilėje į sostą ją lenkė vyresnysis tėvo brolis – kuris, nors tuo metu ir nevedęs, bet buvo pakankamai jaunas, kad susilauktų palikuonių. Viskas

pasikeitė, kai Edvardo III meilė išsiskyru-siai amerikietei sukėlė konstitucinę kri-zę ir sostą perėmė Elizabeth tėvas, karū-nuotas Jurgiu VI. Jau vaikystėje Elizabeth

stebino aplinkinius stebėtinu rimtumu ir branda. „Ji spinduliuoja autoritetą ir mąs-lumą, kurį neįprasta matyti tokio amžiaus vaiko veide“, – apie dvejų metų Elizabeth

kalbėjo būsimasis premjeras Winstonas Churchillis.

Netrukus Europoje prasidėjo karas ir ka-ralius privalėjo įkvėpti stiprybės vienintelei kovoje su nacistine Vokietija likusiai stovėti Didžiajai Britanijai.

Vienas aukštas politikas pasiūlė evakuoti Elizabeth ir jos seserį į Kanadą, tačiau moti-na griežtai atsisakė: „Vaikai niekur nevažiuos be manęs. Aš neišvyksiu be karaliaus. O ka-ralius niekada neišvyks.“

Pasiliko mergautinę pavardęSu savo būsimuoju vyru, Graikijos ir Danijos princu Philipu, Elizabeth pirmą kartą susi-pažino dar vaikystėje, o 13 metų ėmė susira-šinėti ir, kaip pasakojama, beprotiškai jį įsi-mylėjo. Pora susituokė 1947-aisiais ir jau po metų jiems gimė pirmasis sūnus Charlesas.

Ne visi dvariškiai Philipą laikė tinkamu jaunikiu būsimajai valdovei. Nors jo kilmės regalijos buvo nepriekaištingos (jie su Eli-zabeth yra tolimi pusbroliai), bet fi nansinė padėtis buvo palyginti prasta. Be to, abejo-nių kėlė jo šeimos narių ryšiai su kilmingais Vokietijos karininkais, tarnavusiais Trečiojo reicho kariuomenėje.

Vesdamas Elizabeth, Philipas turėjo ne tik pakeisti tikybą ir tapti anglikonu bei at-sisakyti Graikijos ir Danijos titulų. Nors visi tikėjosi, kad žmona ims vyro pavardę, ta-čiau Elizabeth nusprendė pasilikti savąją, kad Anglijos valdovų linija ir toliau būtų vadinama Windsorų dinastija, o ne Mount-battenų. Philipą toks sprendimas įskaudino. „Esu vienintelis vyras šalyje, kuriam ne-leidžiama vaikams duoti savo pavardės,“ – skundėsi jis.

Ištikimybė karūnaiPo Antrojo pasaulinio karo Britų imperija pa-mažu virto Tautų Sandrauga, nes vis daugiau imperijos valdų paskelbė nepriklausomybę.

„Tai labai šilta, santūri, geranoriška asme-

nybė. Susitikęs su tokio lygio monarchais

supranti, kad prieš tradicijas turi nulenkti

galvą“, – „15min“ kalbėjo B.Juodka. Jis at-

kreipė dėmesį, kad Vilniaus universitete

jau viešėjo visi Senojo žemyno monarchai.

Naujausias mėlynojo kraujo universiteto

svečias – Ispanijos karalius.

„Nesame tamsuoliai, todėl žinome, kaip

elgtis, bendraujant su tokio rango žmonė-

mis, išmanome etiketo subtilybes. Įspū-

džiai iš susitikimo su Elizabeth II – kuo

maloniausi. Supažindinau karalienę su

universiteto senatu, profesūra. Didžiąja-

me universiteto kieme fi zikai demonstra-

vo savo eksponatus, kuriuos monarchė

mielai apžiūrėjo. Vėliau pasirašė universi-

teto garbės svečių knygoje“, – susitikimo

detales prisiminė B.Juodka. Tačiau jis ne-

slėpė dar didesnių simpatijų kiek anksčiau

nei karalienė Lietuvoje viešėjusiam jos sū-

nui princui Charlesui.

„Vaikštinėdamas po universitetą princas

labai nustebo mūsų Baltojoje salėje, XVIII

a. vienoje garsiausių Europos observatori-

jų, išvydęs senus anglų gamybos telesko-

pus. Po vizito per labdaros fondus jis mums

surinko maždaug 60 tūkst. svarų jiems res-

tauruoti, ką ir padarėme“, – gerų žodžių ka-

rališkajai šeimai negailėjo B.Juodka.

Kalbėjosi Dovilė Jablonskaitė

Karalienių karalienė

2006 metais per

vizitą Lietuvoje

ekskursiją po

Vilniaus universitetą

Didžiosios Britanijos

karalienei Elizabeth

II vedęs rektorius

Benediktas Juodka monarchę vadina

Europos karalienių

karaliene.

BFL nuotr.

Elizabeth II visiems

palieka nepaprastai

malonios, bet

uždaros asmenybės

įspūdį.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Pasaulis | 11

Svarbiausios Elizabeth II gyvenimo datos

Vis dėlto Elizabeth II liko dalies iš jų nomi-nali valdovė.

1980-aisiais Kanados atstovams, atvyku-siems į Londoną aptarti šalies konstitucijos keitimo, liko įspūdis, kad karalienė „Kana-dos konstitucinius reikalus išmano geriau nei bet kuris britų politikas ar biurokratas“. Priimti pakeitimai panaikino Britanijos par-lamento vaidmenį Kanados konstitucijoje, tačiau monarchiją paliko. Vėliau Kanados premjeras P.Trudeau savo atsiminimuose rašė: „Karalienė palaikė mano bandymus reformuoti konstituciją. Man visada darė įspūdį ne tik jos viešumoje rodomas taktas, bet ir išmintis, kuri atsiskleisdavo privačiuo-se pokalbiuose.“

Kai kurios kitos buvusios Britų imperijos teritorijos, nusimetusios Londono valdžią, taip pat nusprendė likti nominaliai paval-džios karūnai. 1999-aisiais Australijoje su-rengtame referendume žmonės pirmenybę

atidavė monarchijai, o ne netiesiogiai ren-kamo valstybės vadovo institucijai. Monar-chiją pasirinko ir Tuvalu bei Sent Vincentas ir Grenadinai.

„Annus horribilis“Prieš du dešimtmečius valdymo 40-mečio proga sakytoje iškilmingoje kalboje Eli-zabeth pavadino 1992-uosius jos annus hor-ribilis, siaubingais metais. Tą kovo mėnesį jos sūnus princas Andrew su žmona Sarah nusprendė nebegyventi kartu. Balandį iš-siskyrė jos dukra Anne, o rudenį Wind-sorų rūmus nusiaubė didelis gaisras.

Tais pačiais metais iširo ir vyriausiojo sū-naus Charleso bei princesės Dianos šeima. 1996-aisiais pasibaigęs skyrybų procesas ir kitais metais Paryžiuje įvykusi tragiška avarija, nusinešusi Dianos gyvybę, atnešė ne tik skaudžią asmeninę patirtį, bet ir rim-tą viešųjų ryšių krizę Bekingemo rūmams.

Moterys galės valdytiKaralienės valdymo 60-mečio jubiliejus – puiki proga paskelbti naują potvarkį, pa-keisiantį Jungtinės Karalystės įpėdinystės taisykles.

Pagal dabar galiojantį dar 1701-aisiais pri-imtą aktą, sostą paveldi vyriausiasis val-dovo sūnus. Elizabeth II buvo karūnuota, nes neturėjo brolių, kuriems būtų tekusi pirmenybė užimti sostą.

Nuo šiol karūną paveldės vyriausias val-dovo vaikas nepriklausomai nuo lyties. Tai reiškia, kad jei Williamas ir Catherine, Kem-bridžo hercogas ir hercogienė, pirmiau-sia susilauks dukters, ji bus karališkoji įpėdinė. Kad būtų galima pakeisti taisykles, reikėjo gauti 16 Tautų Sandraugos valstybių, pripažįstančių Elizabeth II savo monarche, pritarimą. Šios tautos pernai spalį pasakė ofi cialų „taip“. Parengė Justinas Šuliokas

1926 m.Jos karališkoji didenybė Jorko princesė

Elizabeth gimė balandžio 21 d.

1936 m. Edvardas VIII atsisako sosto ir Jungtinės

Karalystės valdovu Jurgiu VI karūnuojamas

Elizabeth tėvas.

1947 m. Pirmasis ofi cialus Elizabeth užsienio vizitas.

Savo 21-ąjį gimtadienį ji paminėjo Pietų

Afrikoje.

1947 m. lapkričio 20 d. Elizabeth išteka už

Graikijos princo Andrew sūnaus

Philipo Mountbatteno.

1952 m. Nuo vėžio mirus tėvui Elizabeth

paveldi sostą. Kitų metų birželį

Vestminsterio abatijoje ji

karūnuojama Britų imperijos

karaliene.

1977 m. Didžiulės iškilmės valdymo sidabrinio

jubiliejaus proga.

1981 m. Princas Charlesas veda

ledi Dianą Spencer.

1997 m.

Princesė Diana, prieš metus išsiskyrusi su

princu Charlesu, žuvo avarijoje.

2002 m. Auksinis Elizabeth II valdymo jubiliejus.

Miršta jos jaunesnioji sesuo Margaret ir

karalienė motina.

2005 m. Karalienė palaimina princo Charleso

antrąją santuoką su Camilla Parker-Bowles,

Kornvalio hercogiene.

2011 m. Elizabeth anūkas, būsimasis sosto

paveldėtojas princas Williamas veda

Catherine Middleton.

2012 m. Birželio 2–5 d. planuojamos iškilmės

karalienės Elizabeth II valdymo 60-ojo

jubiliejaus proga.

Elizabeth II gali tapti

ilgiausiai valdančia

Didžiosios Britanijos

karaliene.

AFP nuotr.

Princas

Charlesas

savo motinai

Elizabeth II

suteikė daug

skausmo.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d.12 | Pasaulis

Jis draugavo su prezidentais, buvo geidžiamas Ukrainos elito vakarėlių ir televizijų šou svečias. Bet išaiškėjo, kad genialusis profesorius neurochirurgas Andrejus Sliusarčukas arba Daktaras Pi, tėra sukčius, kurio tikroji profesija – tinkuotojas- plytelių klojėjas. Dabar jis kaltinamas ne tik sukčiavimu bei dokumentų klastojimu, bet ir 12 pacientų nužudymu ir jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Daktaro Pi byla jau dabar vadinama amžiaus sukčiavimo byla Ukrainoje.

Genijus, profesorius, politikasĮ Ukrainos elitą Daktaras Pi įsiveržė apie 2009 m. Jis apsiskelbė „medicinos šviesuo-liu“, „unikalių gebėjimų turinčiu gydytoju“ ir bandė prilygti visame pasaulyje žinomo serialo „Daktaras Hausas“ personažui – ge-nialiam gydytojui.

Tačiau A.Sliusarčukas neapsiribojo vien medicina. Jis tikino turintis sunkiai suvokia-mų matematinių gebėjimų. Vyras išvardijo 30 mln. skaičiaus π po kablelio einančių skaičių ir dėl to papuolė ne tik į Ukrainos Guinnesso rekordų knygą, bet ir imtas va-dinti Daktaru Pi.

A.Sliusarčukas taip pat per 20 sekundžių įsiminė ir įvardijo 400 chaotiškai išdėstytų geometrinių fi gūrų. Jis tikino mokantis min-tinai dešimtis tūkstančių knygų ir galintis pacituoti kiekvienos iš jų tam tikrą puslapį. Galiausiai Daktaras Pi sukėlė sensaciją lai-mėdamas šachmatų partiją prieš vieną ge-riausių pasaulyje kompiuterinių programų.

„Aš išaugau našlaičiu vaikų namuose. Vaikystėje visi mane vadino psichu ir nenu-spėjamu. Aš svajojau tapti neurochirurgu ir psichiatru. Bet man sakė, kad iš manęs išeis tik sanitaras arba felčeris. Aš nepasi-daviau ir pradėjau save tyrinėti. Man tapo aišku, kad smegenys gali turėti didžiulę at-mintį, bet mes tuo nesinaudojame. Už at-mintį atsakinga ta pati smegenų dalis, kaip ir už fobijas, idėjas. Čia ir yra visa paslaptis.

Mano smegenys tarsi pradėjo fotografuoti, skenuoti tai, ką pamatė akys. Aš mintinai moku 15 tūkst. knygų“, – apie save pasako-jo Daktaras Pi.

40-metis A.Sliusarčukas buvo ne tik medicinos ir matematikos „genijus“, bet ir politikas. Daktaras Pi užėmė pirmojo vi-cepremjero Aleksandro Turčinovo patarė-jo postą. Jis kandidatavo į Lvovo apskri-ties tarybą. Po pokalbio su A.Sliusarčuku tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka juo taip susižavėjo, kad pasirašė įsaką dėl Smegenų instituto įkūrimo, o jo vadovu paskyrė tą patį Daktarą Pi. Nuotrau-ka iš 2009 metais įvykusio V.Juščenkos ir A.Sliusarčuko susitikimo iki šiol skelbiama Ukrainos prezidento ofi cialiame tinklala-pyje. V.Juščenką pakeitęs dabartinis pre-zidentas Viktoras Janukovyčius taip pat buvo apžavėtas A.Sliusarčuko. Daktarui Pi V.Janukovyčius skyrė valstybinę 20 tūkst. JAV dolerių premiją už pasiekimus švieti-mo srityje.

Apie save A.Sliusarčukas sukūrė gražią legendą. Esą jo tėvai žuvo autoavarijoje, jis buvo vunderkindas ir baigė mokyklą būdamas vos 9 metų. Rusijos valstybinio medicinos universiteto Maskvoje diplomą jis neva gavo sulaukęs 17 metų, o 27-erių ten pat apsigynė medicinos mokslų dak-taro laipsnį ir vykdė slaptus žmogaus ant-gamtinių gebėjimų bei smegenų tyrimus.

A.Kašpirovskio pasekėjasTačiau dabar išaiškėjo tikroji Daktaro Pi bio-grafi ja. Sukčių demaskavo ne teisėsaugos pareigūnai, o Ukrainos laikraštis „Ekspres“.

A.Sliusarčukas gimė 1971 m. gegužės 10 d.Ukrainos šiaurėje esančiame Žytomyre. Tuomet 21-erių jo motina nežinojo, kas yra tikrasis sūnaus tėvas ir atsisakė mažy-lio dar gimdymo namuose. Andrejus pa-keitė kelis vaikų namus, o aštuonias klases baigė nepilnaverčiams vaikams skirtame

specializuotame internate. Vėliau jaunuo-lis įstojo į technikumą ir įgijo tinkuotojo-plytelių klojėjo specialybę.

Jo matematikos mokytojas Aleksandras Kušpilius prisiminė, kad A.Sliusarčukas negebėjo įsiminti net daugybos lentelės

ir neišsiskyrė trauka mokslams, bet vaikš-čiojo „kaip profesorius“ – su diplomatu, kuriame nešiojosi vieną sąsiuvinį visoms pamokoms, baltą chalatą ir gydytojo veidro-dėlį. Į visas pastabas jaunuolis atrėždavo: „Aš jums visiems parodysiu!“

Net prezidentus apžavėjęs genijus tebuvo sukčius tinkuotojas

Daktaras Pi – Ukrainos gėda

Nuotrauka iš 2009 metais įvykusio V.Juščenkos ir A.Sliusarčuko susitikimo iki šiol skelbiama Ukrainos prezidento ofi cialiame tinklalapyje.

A.Sliusarčukas Ukrainą vedžiojo

už nosies beveik trejus metus.

Nuotrauka iš asmeninio profi lio

socialiniame tinkle „Vkontakte“

„Šalyje, kur medicina ir švietimo sistema

kaip Siamo dvyniai suaugo su korupcija,

o chirurginis bandymas juos atskirti 100

proc. garantuoja pacientų mirtį, nestebina,

kad net paprastas šarlatanas su minima-

liais korupciniais ryšiais gali pridaryti tiek

bėdų“, – teigė žurnalistas ir vienos laidos

vedėjas Artiomas Ševčenka.

Jis iškėlė versiją, kad tokią karjerą padaręs

A.Sliusarčukas turi kompromituojančios

medžiagos apie aukščiausius šalies val-

džios atstovus, todėl ilgai buvo neliečia-

mas. Žurnalistui pritarė ir kai kurie Ukrai-

nos medikai. Dabar jie tikina žinoję, jog

Daktaras Pi iš tiesų nėra neurochirurgas.

„Ukrainoje daug medikų, kurių žinių lygis

– kaip A.Sliusarčuko. Bet jei turi medicinos

diplomus ir yra apgynę daktaro disertaci-

jas. Manau, kad bus daugiau sliusarčukų.

Kai einate pas gydytoją, juk nežinote, ar tai

Sliusarčukas, ar ne. Nelaimingos motinos

patenka pas gydytojus, kurie vietoj gydy-

mo siūlo jų vaikams delfi nų terapiją, nes

už kiekvieną tokį seansą gauna tam tikrą

procentą“, – dėstė psichiatras Semionas

Gluzmanas.

Jis pridūrė, kad ir Ukrainos žiniasklaida ne-

atsiprašė už „nepaprastų gebėjimų chirur-

go ir šachmatininko“ išaukštinimą.

Šalies degradacija

Dalis apžvalgininkų

mano, kad

Daktaro Pi istorija

rodo Ukrainos

degradacijos lygį.

„Vkontaktie“ nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d.

Netrukus A.Sliusarčukas ėmėsi hipnoti-zavimo seansų už pinigus.

Pasak vieno bendramokslio, jau tuomet būsimasis Daktaras Pi galėjo užhipnotizuo-ti žmogų taip, kad jis pakeldavo radiatorių, kurio vėliau net keturi vyrai nepajudinda-vo iš vietos.

A.Sliusarčukas taip pat apsiskelbė tuo metu ypač populiaraus ekstrasenso, „ant-gamtinėmis galiomis“ milijonus gerbėjų „gydžiusio“ Anatolijaus Kašpirovskio pa-sekėju, o vėliau ėmėsi ir gydymo.

Luošino ir žudė pacientus„Tokio ar panašaus atvejo nežino jokia ša-lis: šarlatanas su netikrais gydytojo doku-mentais eksperimentuoja su žmonėmis jau dvidešimt metų – luošina ir žudo, užsiima psichotropinių preparatų kontrabanda, o milicija, prokuratūra, Ukrainos saugumo tarnyba to nemato“, – rašė „Ekspres“.

Žurnalistai atsekė, kad A.Sliusarčukui buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Pa-gal vieną iš jų nustatyta, kad 1996 m. Dakta-ras Pi vieną Lvovo srities gyventoją prigąs-dino, jog ji netrukus mirs, jei neduos 650 JAV dolerių „vaistams iš Maskvos“. Gavęs pinigus A.Sliusarčukas dingo, o tikri me-dikai nustatė, kad moteris neserga jokia gyvybei pavojinga liga. Panašiai buvo ap-gauta ir kita moteris, bet jos istorija baigėsi tragiškai. Daktaras Pi jai skyrė vaistų, nuo kurių nelaimėlė mirė.

Antroji baudžiamoji byla buvo pradėta 2000-aisiais dėl Lvovo sutuoktinių, ku-rių vaikus A.Sliusarčukas gydė už pusan-tro tūkstančio JAV dolerių, pareiškimo. Po „daktaro“ gydymo vaikų sveikata tik pablogėjo.

Tačiau nei viena byla nesibaigė Daktarui Pi blogai. „Ekspres“ spėjo, kad jį išgelbėjo ryšiai aukščiausiuose valdžios sluoksniuo-se. Ukrainos žurnalistai taip pat atrado mo-terį, kuri tikina, kad A.Sliusarčiukas nuvarė

jos motiną į kapus „valydamas jai kraują“. Dabar aiškėja, kad šarlatano aukų gali būti mažiausiai 12. Kai kurie jo pacientai mirė neištvėrę operacijų, nes šarlatanas net drį-so imti skalpelį į rankas.

„Jis šantažavo žmones baisiomis diagno-zėmis, sveikus darė invalidais, o vėliau pri-gąsdindavo. Jis nesigėdydavo imti pinigus iš vargšų, našlaičių ir net pasmerktų žmonių, kurie, pavyzdžiui, kentėjo nuo ketvirtos sta-dijos vėžio. Jis imdavo iš motinų pinigus, kurie buvo reikalingi tikram jų vaikų gydy-mui“, – rašė „Ekspres“ žurnalistai.

Žurnalistai nustatė, kad A.Sliusarčuko biografi ja išgalvota ir jis neturi jokio me-dicininio išsilavinimo. „Tai viena didžiau-sių manipuliacijų istorijoje. Tikrasis mūsų „profesoriaus“ išsilavinimas, pasak tikrų jo mokytojų, prilygsta trijų mokyklos klasių baigimui“, – teigia „Ekspres“.

„Aš jūsų seniai laukiau“Šių publikacijų nebuvo įmanoma nuleisti negirdomis. Galiausiai teisėsauga irgi ėmėsi tyrimo. 2011 metų lapkričio 14 d. specialu-sis Ukrainos milicijos būrys „Berkut“ Lvove suėmė Daktarą Pi.

„Aš jūsų seniai laukiau“, – esą pamatęs pareigūnus ištarė A.Sliusarčukas, o „Eks-pres“ žurnalistei, kuri vykdė tyrimą ir pa-sitiko jį prie vietos nuovados durų, „profe-sorius“ ištarė tik keiksmažodį.

Kilo toks didelis skandalas, kad Ukrai-noje net užsiminta apie parlamentinį tyri-mą. Visi A.Sliusarčuko moksliniai laipsniai buvo anuliuoti, o Guinnesso rekordų kny-ga išbraukė jį iš savo sąrašų, nes žurnalis-tai įrodė, kad Daktaras Pi sukčiavo. T.y. jie pakartojo jo pasirodymą prieš rekordų ko-misiją ir paaiškino, kad naudojosi specia-lia technika.

Pats Daktaras Pi šiuo metu laukia teismo už grotų. A.Sliusarčuką apžiūrėję psichia-trai nenustatė, kad jis būtų nepakaltinamas.

A.Sliusarčukas buvo

A.Kašpirovskio

(kairėje) pasekėjas.

„Vkontakte“ nuotr.

Daktaras Pi žinojo,

kad jo laukia liūdnas

galas.

Vinnitsa.info nuotr.

Derybos lietuviškai: visi pralaimiLietuva neleido pasaulinio lygio penkiakovės talentui Donatai Rimšaitei startuoti Londono olimpiadoje. Kaip lietuvis, solidarizuojuosi su tokiu tautos sentimentu ir Lietuvos sporto funkcionierių sprendimu, kuriuo baudžiama nelojali perbėgėlė. Tačiau kaip verslinin-kas manau, kad Lietuva pasielgė labiau emocingai nei pragmatiškai.

Žvelgiant į šią istoriją iš verslininko pozicijos, turime gana paprastą trijų pusių konfl iktą, kurio ob-jektas – šlovė ir pinigai. Šlovę Donata, jei išliks elite, gaus bet kokiu atveju – atstovaudama tiek Lietuvai, tiek Rusijai. Sportininkė akivaizdžiai nori pinigų. Aš jos vietoje irgi norėčiau to paties. Kai mūsų ugdyti krepšininkai išvažiuoja į geriausius pasaulio klubus, mes tik džiaugiamės. Ir kai jie NEGRĮŽTA žaisti už rinktinę, mes juos suprantame. Tiesa, jie nežaidžia už kitos šalies rinktinę, bet čia yra specifi nės sporto šakos nulemtas niuansas.

Nekomerciškoje penkiakovėje galimybių paver-sti savo įgūdžius sočiu gyvenimu yra žymiai mažiau negu futbole ir krepšinyje. Garantuoju jums savo siaura versliška logika, kad, jei nebūtų komercinių krepšinio klubų ir jų milijardierių savininkų, Klei-za, Valančiūnas ir Motiejūnas Lon-dono olimpiadoje žygiuotų po raudo-nai mėlyna dryžuota žvaigždėta vėliava! Arba kokia nors kita netrispalve vėliava.

Žiūrim toliau. Ko nori Rusija? Didelė ir galinga kaimynė labiausiai trokšta šlovės – dėl to ir medžioja mūsų išugdytą atletę. Kaip ji tai daro? Siūlydama savo stipriąją dalį – pinigus.

Ką turi Lietuva? Mums svarbus tiek šlovės (arba šalies garsinimo) elementas, tiek pinigų elementas (dėl jų trūkumo ir praradom sportininkę). Kitaip sakant, esam silpnesni abiejų siekiamų objektų požiūriu. Tie-sa, turim ir „kozirį“ – Olimpinės chartijos nuostatą, pa-gal kurią kitos valstybės pasiūlymą priėmę sportininkai dalyvauti olimpiadoje gali ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams, nebent sulaukia gimtosios šalies olimpinio komiteto leidimo. O koziris kabutėse yra dėl to, kad iš tikrųjų tai yra mušta korta: ją panaudoję, supykdome dvi likusias derybų šalis ir negauname sau nieko naudingo.

Na, ir ką turime? Turime „lietuviškai“: trys derybų šalys – ir nei viena negavo, ko nori. Mes, kaip įprasta, likome „biedni, bet teisingi“. Teisūs emocine-mora-line prasme: gavome saldų keršto gurkšnį. „Biedni“, nes nei pinigų, nei talento nuo to Lietuvos sporte nepadaugėjo.

O ką galėjom turėti? Manau, kad galėjome turėti pinigus. Rusai jais aptekę, Donata jų nori, mes jų ne-turim. Tai gali nesivadinti atletės pirkimu – pavadin-kime rėmimu arba „pakonsultuokime“ rusus, kaip ugdyti atletus, ir išrašykime sąskaitą – kaip norite, taip pavadinkite. Už tuos pinigus, kurių negavome, būtume išugdę kitas dvi donatas. O vietoj to dabar santykiuose su Rusija turėsime dar vieną rakštį, kuri dar galbūt supūliuos ir į politinio lygio uždegimą.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Škotas Calumas Elliotas 2006 metais tapo Europos futbolo vicečempionu. Todėl jau dabar jį galima vadinti Lietuvos futbolo čempionato žvaigžde. 24 metų puolėjas, pastaruosius ke-letą sezonų pirmiausia grūmęsis su jį kamuojančiomis traumomis, prisi-dėjo prie Vilniaus „Žalgirio“. Kol kas C.Elliotas, net ir duodamas interviu „15min“ savaitraščiui, klausia beveik taip pat dažnai, kaip atsako. Ar lietuviai kalba angliškai? Ar daug britų gyvena Vilniuje? Ar oro uostas toli nuo mies-to? Ar tikrai „Kaunas“ negavo A lygos licencijos? Ir, aišku: ar tiesa, kad Lietu-voje būtinai reikia pamatyti krepšinį?

– Calumai, kokie pirmieji įspūdžiai Lietuvoje?

– Šalta. Atvykau čia iš Kroatijos ir ne-sitikėjau, kad taip bus. Net šiltų rūbų neatsivežiau, todėl vaikštau vilkėda-mas tai, ką klubas davė.

– Ką galėtum pasakyti apie Vilnių? Gal jau radai mėgiamą restoraną ar klubą?

– Kol kas žinau nedaug. Miesto cent-ro dar nemačiau – per šalta. Apie Vilnių galiu spręsti tik pagal viešbutį, kuria-me apsistojau. Ten visi mandagūs ir draugiški.

– Klubo vadovus Mindaugą Nikoličių ir Vilmą Venslovaitienę, ko gero, atsime-ni dar iš tų laikų, kai jie dirbo „Hearts“?

– Aišku, pažįstu ir Mindaugą, ir Vil-mą. Bet pasirinkimą lėmė ne pažintys. Kontraktas su „Žalgiriu“ man suteikia galimybę žaisti Europos turnyre ir at-gauti jėgas po sunkios traumos. Mano tikslas – padėti komandai iškovoti ti-tulų. Tam reikia susigrąžinti optima-lią fi zinę formą, kurios dabar ir siekiu.

– „Hearts“ komandoje žaidei su dau-geliu lietuvių – Sauliumi Mikoliūnu, Dei-vidu Česnauskiu, Mariumi Žaliūku, Ed-garu Jankausku. Ką galėtum pasakyti apie juos?

– Buvo smagu su jais žaisti. Siekėme bendrų tikslų ir mums neblogai sekėsi.

– „Hearts“ komandoje debiutavai lai-kais, kai klubo valdymą jau buvo per-ėmęs verslininkas iš Lietuvos Vladimi-ras Romanovas. Ką galėtum pasakyti apie jį?

Tik gerų dalykų. Man atrodo, jis yra geras vadovas. Be jo aš nebūčiau tas, kas esu.

– Profesionalų kontraktą su „Hearts“ pasirašei būdamas labai jaunas. Mušei įvarčius, su Škotijos devyniolikmečių rinktine tapai Europos vicečempionu. Kokie prisiminimai iš tų laikų?

Jaunimo rinktinėje buvome vieninga komanda. Buvome stiprūs, bet fi nale pralaimėjome ispanams.

– Vėliau prasidėjo karjeros atoslūgis. Traumos, nuomos sutartys. Kaip verti-nai šiuos sandorius – kaip žingsnį atgal, nes buvai tremiamas į silpnesnes ko-mandas, ar kaip galimybę nuolat žais-ti, o ne trinti atsarginių suolą?

Kaip galimybę žaisti. Škotijoje nėra „Premier“ lygos dublerių čempionato, o išlaikyti formą gali tik nuolat būda-mas aikštėje.

– Ar Lietuva – tramplinas, nuo kurio atsispyręs bandysi grįžti į buvusį lygį?

Esu ambicingas kaip ir daugelis spor-tininkų. Bet kol kas tikslas – likti svei-kam, susigrąžinti gerą sportinę formą, pasitikėjimą savimi ir padėti „Žalgiriui“ laimėti medalių.

– Į Lietuvą atvykai atsisakęs pasiū-lymo persikelti į JAV. Kas lėmė tokį apsisprendimą?

– Galvojau apie savo karjeros pers-pektyvas. Dabar noriu garantijų, kad žaisiu, o Vilniuje jų yra daugiau. Be to,

su „Žalgiriu“ pasirodysiu Europos ly-goje, o tai man irgi yra svarbu.

– „Žalgiryje“ sužaidei kelerias kontro-lines rungtynes. Ar pastebėjai škotiško ir lietuviško futbolo mentaliteto skirtumų?

Man pasirodė, kad futbolas čia tech-niškesnis nei Škotijoje. Fizinė jėga Lie-tuvos komandose lemia mažiau. Man tokia situacija paranki. Mėgstu žais-ti komandose, kurios vertina tikslų perdavimą.

– Futbolas – svarbiausia gyvenimo aistra?

Futbolas ir merginos.

– Jei taip, gerai pasirinkai darbo vie-tą. Dauguma vyrų, aplankančių Lie-tuvą, tvirtina, kad merginos čia – la-bai gražios.

Jau spėjau pastebėti. Draugės netu-riu, todėl kalbėdamas su tėvais juokau-ju, kad nuotaką galbūt rasiu čia.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

C.Elliotas Lietuvoje bandys

numalšinti įvarčių alkį.

I.Gelūno nuotr.

O ką galėjom turėti? Manau, kad galėjome turėti pinigus.

14 | Sportas

„Žalgiryje“ – škotų viltis Gimė. 1987 m. kovo 30 d.

Edinburge.

Klubai. 2004–2012 m. Edinburgo

„Hearts“ – 110 rungtynių (13 įvar-

čių). 2006 m. „Motherwell“ (nuoma)

– 15 (2), 2008–2009 m. „Livings-

ton“ (nuoma) – 13 (11), 2011 m.

„Dundee“ (nuoma) – 6 (0). Dabar –

Vilniaus „Žalgiris“.

Rinktinės. Škotijos U-19, U-20

(2007 m., 3 rungtynės), U-21

(2007–2008 m., 7).

Titulai. 2006 m. Europos U-19 vi-

cečempionas (2 įvarčiai fi nalo tur-

nyre), 2009 m. balandžio geriau-

sias jaunas Škotijos „Premier“ lygos

žaidėjas.

C.Ellioto karjera

Sportas | 1515min • 2012 m. vasario 3 d. Trumpai

Kaunas be A lygos Kauno miestas artėjančiame Lietuvos futbolo A ly-gos sezone savo komandos neturės. FBK „Kaunas“ rungsis žemesnėje I lygoje. Lietuvos futbolo federa-cija (LFF) licencijas patvirtino 8 klubams (Panevėžio „Ekranui“, Vilniaus MFD „Žalgiriui“, Marijampolės „Sūduvai“,  „Šiauliams“, Tauragės „Taurui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Alytaus „Dainavai“) bei dar dvi koman-das Vilniaus REO ir „Atlantą“ į A lygą priėmė išimties tvarka. Šiemet šalies pirmenybėse kovos 10 klubų, dviem mažiau nei praėjusiais metais. Čempionate neišvysime ne tik FBK „Kaunas“, bet ir „Klaipėdos“, „Mažeikių“ klubų.

Verdiktas tik pavasarįGalutinio verdikto Živilės Balčiūnaitės dopingo byloje dar teks palaukti. Mėnesį, o gal ir du. Išteisinti arba galutinai pasmerkti Lietuvos maratonininkę galin-tis Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) savo sprendimą turėtų paskelbti tik pavasario pradžioje. Su bausme ir kaltinimais nesutinkanti sportininkė išlieka optimistiška ir tęsia treniruotes. „Treniruojuosi nuo pat diskvalifi kacijos pradžios. Ruošiuosi Londono olimpiadai. Praleidau gal tik dvi savaites“, – neslėpė Ž.Balčiūnaitė, kuri pernai rudenį pagimdė dukrą.

BFL nuotr.

Kelio atgal jau nėra?Donatą Rimšaitę priimti atgal į savo glėbį Lietuvai būtų keblu: nors sportininkė neatsisakė nei Lietuvos pilietybės, nei savo šaknų, ji lietuviško paso jau nebeturi. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) buvo prieš, kad D.Rimšaitei būtų leista startuoti Lon-dono olimpinėse žaidynėse po Rusi-jos vėliava.

Sprendimas nebuvo palankus D.Rimšaitei, tad 24-erių sportininkės viltis dalyvauti Londono olimpiadoje kone visiškai išblėso.

„Nežinau, kaip smarkiai įsižeidę tre-neriai, bet aš priimčiau ją atgal į Lie-tuvos komandą. Tai mano asmeninė nuomonė. Suklydęs žmogus turi gauti teisę pripažinti ir ištaisyti savo klaidą. Manau, tokiu atveju ji turėtų puikiau-sią galimybę startuoti jau Londono olimpiadoje“, – teigė LŠPF vadovas Viktoras Majauskas.

Tiesa, V.Majauskas pripažino, kad D.Rimšaitės sugrįžimo scenarijus – tik teorinis. „Žinoma, nemanau, kad ji grįžtų, nes pernelyg daug politikos į šią situaciją įvelta“, – kalbėjo V.Majauskas.

Sugrįžti atgal panorusiai D.Rimšaitei reikėtų laukti ne tik sporto vadovų atleidimo. Kur kas didesne kliūtimi taptų faktas, kad ji nebėra Lietuvos pilietė, nors pati ir mano kitaip.

Lietuvos Respublikos pilietybė iš D.Rimšaitės buvo atimta dar praėju-sių metų pabaigoje vidaus reikalų mi-nistro Raimundo Palaičio įsakymu.

Apie tai penkiakovininkė negalėjo nežinoti, nes pati atsakė į Migracijos departamento raštą. „Mes parašėme laišką į Rusijos ambasadą, o tada ji at-sakė“, – „15min“ sakė Migracijos de-partamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė.

Lietuvos Respublikos pilietybės D.Rimšaitė neteko todėl, kad raštu kreipėsi su prašymu gauti Rusijos pi-lietybę. Šį prašymą dar praėjusių metų liepos 12 dieną patvirtino Rusijos pre-zidentas Dmitrijus Medvedevas savo parašu.

Atgauti Lietuvos Respublikos pi-lietybę D.Rimšaitė dabar galėtų tik atsisakiusi Rusijos pilietybės. „Grei-čiausiai taip. Tiesa, galbūt yra kitų aplinkybių. Tačiau, kol prašymo nėra, į jas nesigiliname. Be to, prašymus grąžinti Lietuvos Respublikos piliety-bę nagrinėja ir sprendimus priiminėja Lietuvos Respublikos prezidentas“, – aiškino D.Vežikauskaitė.

D.Rimšaitei vėl tapti Lietuvos

atstove būtų nelengva.

Scanpix nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Ar galima Vilniuje senos statybos daugiabutį atjungti nuo centrinį šildymą tiekiančios „Vilniaus energijos“ ir už šilumą mokėti pigiau? Vieno Antakalnio namo gyventojai įrodė: tai įmanoma, nors ir sunku.

Daugiabučio, kurio adresas V.Grybo g. 23, bendrijos pirmininkas Antanas Kadžys šyp-sosi paklaustas, ar sunku buvo atsijung-ti nuo „Vilniaus energijos“. Tik išduoda, kad vadovauti kitų namų bendrijoms ir an-trą kartą pereiti tokius kryžiaus kelius jis tikrai nesutiktų.

Savivaldybė priešinosiNorą turėti autonomišką šildymo sistemą namo gyventojai puoselėjo ne vienerius metus. Tokias mintis kurstė nuolat augan-čios centrinio šildymo kainos, didėjantys sunaudojamos šilumos energijos kiekiai. „Pagalvojome, paskaičiavome, kiek visa tai kainuotų ir nutarėme, kad pirmiausia reikia atskirti katilinę ir ją atnaujinti. Su-rinkome namo bendrijos narių parašus, tačiau savivaldybė kategoriškai pasisakė prieš“, – prisiminė A.Kadžys.

Gyventojų bendrija apie ketverius metus su Vilniaus savivaldybe kovojo teismuose gindama savo teises, bet tikslą pasiekė –jiems leista patiems šildyti savo namą. Tie-sa, net ir išmontavusi šilumos energijos skaitiklius, „Vilniaus energija“ du mėne-sius siuntė gyventojams sąskaitas. Tik jų niekas neapmokėjo.

Moka trigubai pigiau Šiandien namo gyventojai džiaugiasi savo nepriklausomybe ir vardija jos privalumus. Jie tvirtina už šilumos energiją mokantys mažiau negu centriniu šildymu besinaudo-jantys vilniečiai. A.Kadžys pateikė pavyzdį: jis gyvena 92 kv.m bute, tačiau jo sąskaita už šilumos energiją gruodį siekė vos 199 Lt.

Namo savininkų bendrijos fi nansininkas Algimantas Nevinskas paskaičiavo, kad vie-no kvadratinio metro šildymas gruodį šio namo gyventojams kainavo 1,82 Lt. „Aš ne-gyvenu šiame name, gyvenu Fabijoniškėse,

monolitiniame name, kuris nors nėra re-novuotas, tačiau vis dėlto gana šiltas. Bet aš gruodį už vieno kv.m šildymą mokėjau tris kartus brangiau – 5,62 Lt“, – palygino A.Nevinskas.

Paskola – 270 tūkst. LtApie 1957 m. pastatytas namas Antakalnyje buvo visiškai renovuotas – 2006–2007 m. jame buvo ne tik pakeista katilinė, bet ir sutvarkytas stogas, apšiltintos sienos, pa-keisti langai, įstiklinti balkonai, perdažy-tos laiptinės, pakeista elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose.

Langus gyventojai keitė savo lėšomis, kitiems darbams ėmė paskolą. Namo re-konstrukcija kartu su šildymo katilo įren-gimu kainavo 1,5 mln. Lt, tačiau visos su-mos bendrijai mokėti neteko – daugiabutis renovaciją vykdė tuo metu, kai buvo kom-pensuojama 50 proc. sumos iš Vyriausy-bės programos lėšų, dar 15 proc. skirdavo savivaldybė.

„Ėmėme paskolą, tačiau ji nebuvo labai didelė – 270 tūkst. Lt. Kas galėjo, savo dalį sumokėjo iš karto, kiti moka ir dabar, nes paskola paimta dešimčiai metų. Dabar be-likę grąžinti tik apie 50 tūkst. Lt“, – teigė A.Nevinskas.

Daug priežiūros nereikalaujaA.Kadžys tvirtino, kad daug vargo su

naująja šildymo sistema nėra – vis-ką reguliuoja kompiuteris, tad už-

tenka į katilinę užsukti vos kar-tą per sezoną. Tačiau bendrijos pirmininkas užeina ten kur kas dažniau. Kas ketvirtį tikrinamas galimas dujų nutekėjimas, rūpi-

namasi darbų sauga.Namas kaupia ir fondą, kurio lė-

šos galėtų būti skiriamos šildymo sistemos remontui. Šis mokestis siekia

15 centų už kv.m. Tiesa, bendrijos pirmi-ninkas prisipažino, kad pastaruoju metu vis dažniau išgirsta gyventojų prašymų bent laikinai mokesčio atsisakyti.

Vilnius | 17

Daugiabutis, kurį šildyti pigu

A.Kadžys tvirtino, kad

daug vargo su naująja

šildymo sistema nėra –

viską reguliuoja

kompiuteris.

J.Kalinsko nuotr.

Valdžios vyrų neįtikino

A.Kadžio vardijami atsijungimo nuo „Vil-

niaus energijos“ privalumai neįtikina Vil-

niaus valdžios ir šilumos tiekėjus vienijan-

čios organizacijos atstovų.

Sostinės meras Artūras Zuokas įsitikinęs,

kad pažangiame pasaulyje ne skaidomos,

o plečiamos centrinio šildymo sistemos.

„Aš esu vienareikšmiškai už centrinį šildymą.

Baisu būtų ir įsivaizduoti, jeigu kiekvienas

namas mieste turėtų savo šildymo sistemą.

Tada atrodytume, kaip XVIII a. Londonas, kai

kiekviename name pečius dūmindavo. Ačiū

Dievui, mes šiandien turime švariausią orą

Europoje ir tai yra įmanoma tik centralizuo-

tai gaminant šilumą bei protingai valdant

visą šilumos ūkį“, – dėstė meras.

Merui antrino ir Lietuvos šilumos tiekėjų

asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis įsitikinęs, kad jeigu renovavus šį namą

toliau būtų naudotasi „Vilniaus energijos“

paslaugomis, už šilumą gyventojai mokėtų

dar mažiau. Esą tai įrodo renovuotas Žirmū-

nų g. 3 namas, kurio gyventojai už 60 kv.m

buto šildymą gruodį mokėjo 114,95 Lt. Tad,

V.Stasiūno skaičiavimais, trečdaliu dides-

niam butui tereiktų sumokėti 148 Lt.

Kas kaltas dėl smarkiai išaugusių šilumos kainų?

Daug priA.Ka

nak

šosistem

Apklausa

Apklausoje dalyvavo 1012 žmonių.

© „Europos tyrimai“

Dujų tiekėjas „Gazprom“

(89) 8,79%

Energetikos ministerija

(334) 33,00%

Savivaldybė

(118) 11,66%

Šilumos tiekėjas

(321) 31,72%

Kita

(150) 14,82%

15min • 2012 m. vasario 3 d.18 | Renginiai

Vasario 3 d., penktadienis

17 val. – Rašytojų klubas Aktorių Birutės Mar ir Algirdo Latėno im-provizacijos rašytojos Birutės Jonuškaitės knygos „Užsagstyk mane“ novelių tema bei muzikinis kūrinys solistams ir elektronikai „Kregždėlaiškis“, kurį atliks choro „Brevis“ solistai. Įėjimas nemokamas.

17.30 val. – Nacionalinė dailės galerija Režisieriaus Algirdo Tarvydo 2012 m. sukurto dokumentinio fi lmo apie skulptorę Dalią Matulaitę premjera. Įėjimas į fi lmo peržiūrą nemokamas.

Kino teatras „Pasaka“ Vokiečių kino dienos. Programoje – trylika naujų fi lmų, kurių autoriai – pripažinti ir debiutuojantys režisieriai iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.

18 val. – „Forum Cinemas Vingis“ Čia prasidės 11-asis Japonijos kino festivalis. Iki vasario 9 d. bus parodyti septyni japonų fi lmai. Kino seansai nemokami.

19 val. – Menų spaustuvė Jaunųjų scenos menininkų spektaklis „Geismas“. Kūrybinė grupė: Gabrielė Malinauskaitė, Adelė Teresiūtė, Martynas Vaidotas, Dovydas Stončius. Bilietai – 20 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė Aktoriaus Aido Giniočio autorinių dainų vakaras. Kartu koncertuos teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai. Bilietai – 30 Lt.

20.30 val. – klubas „Brodvėjus“ Bardų dueto – Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio – koncertas. Bilietas – 15 Lt.

22 val. – klubas „Soulbox“ Debiutuos atnaujintas Balkanų muzikos naktų ciklas „Balkanaktis“. Pašventinti ir aplaistyti naujos vietos atvyksta DJ Superstereo iš Vengrijos.Bilietai – 10 Lt.

Vasario 4 d., šeštadienis

16 val. – Nacionalinis dramos teatras Evaldo Jaro režisuotas spektaklis „Murkšlinas ir Turkšlinas“. Vaidina:Tadas Gryn, Josifas Baliukevičius, Miglė Polikevičiūtė ir kt. Bilietai – 25 Lt.

18 val. – Šv. Jonų bažnyčia Koncertas „Ispanijos ir Portugalijos renesanso vargonų muzika“. Vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius atliks Lietuvoje itin retai skambančių ispano Antonio de Cabezono ir portugalo Manuelio Rodrigueso Coelho muziką.Bilietai – 10–15 Lt.

18.30 val. – Vilniaus mažasis teatras Rimo Tumino režisuotas spektaklis pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras“. Bilietai – 25–60 Lt.

20 val. – klubas „Cabaret“Disputas „Viskas apie jąją“, kurį pristato kabaretas „Atsakyk už save“ – Daliaus Skamarako, Sigito Mickio ir Algirdo Urbono muzikuojantis sambūris. Bilietai – 18–23 Lt.

20.30 val. – klubas „Brodvėjus“ Jonas Čepulis, sugrįžęs po ilgų klajonių užsienyje, ofi cialiai pristato naujajį savo koncertų ciklą, pavadintą „Imigrant Punk and Romance“Bilietai – 13 Lt.

Vasario 5 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Lietuvos kamerinio orkestro, dainininkų Dianos Tiškovaitės, Agnės Sabulytės, Jono Sakalausko ir dirigento Modesto Pitrėno teatralizuotas koncertas „Operos paštetas“. Bilietai – 10–20 Lt.

12 val. – Vilniaus teatras „Lėlė“Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“. Tai šmaikštus, kupinas galantiškų šokių, melodingų dainų ir pokštų vaidinimas. Bilietai – 10 Lt.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatras Spektaklis „Nulėpausio gimtadienis“ pagal A. A. Milno knygą „Mikės Pūkuotuko pasaulis“. Bilietai – 15–20 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė PREMJERA. Teatro scenoje atgis daugeliui gerai pažįstama rusų rašytojo Sergejaus Kozlovo istorija „Ežiukas rūke“. Spektaklį pristato „Trupė Liūdi“. Bilietai – 15–25 Lt.

Vasario 7 d., antradienis

19 val. – Kongresų rūmai 39 metų gruzinų atlikėjos Nino Katamadze koncertas. Gruzinė pasirodymų metu dovanoja persimaišiusių džiazo, roko, lounge ir etnografi nės muzikos stilių rinkinį. Bilietai – 80–165 Lt.

Vasario 9 d., ketvirtadienis

18 val. – Menų spaustuvė Klube „Prie arbatos“ – susitikimas su aktoriumi ir režisieriumi Vidu Bareikiu. Įėjimas nemokamas.

19 val. – Menų spaustuvė OKT / Vilniaus miesto teatras pristato Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį „Ugnies veidas“. Bilietas – 30 Lt.

Vidas Bareikis. Vasario 9 d.DJ Superstereo. Vasario 3 d. „Ežiukas rūke“. Vasario 5 d. NIno Katamadze. Vasario 7 d.

15min • 2012 m. vasario 3 d.20 | Kultūra

Belaukiant, kol apvogs Siužetas ir kontekstas Noras atkeršyti skatina išradingumą. Polici-ninkas Nikas Kesidis (akt. S.Worthingtonas) už didžiulio, 40 mln. JAV dolerių vertės, deimanto vagystę įkalinamas 25 metams. Tačiau iš kalėjimo atvežtas į tėvo laidotu-ves jis pasprunka.

Po mėnesio (matyt, gerai buvo pasislėpęs) Nikas išlenda pro vieno Manhatano viešbu-čio langą ir atrodo, kad tuoj nušoks. Des-peracija? Taip iš pradžių mano jį atkalbėti bandanti policininkė Lidija (akt. E.Banks), tačiau netrukus tuo suabejoja.

Visiškai teisingai, kadangi Nikas ne tam pabėgo iš kalėjimo, kad žioplių akivaizdoje tiesiog išsitaškytų smegenis ant asfalto. Jis savo smegenų vingius panaudoja, ketinda-mas įrodyti esąs nekaltas. Na, o kaip Nikas tą ketina padaryti, sužinosite, apsilankę kine.

Išvados Šiek tiek psichologinį trilerį „Ant briaunos“ sukūrė debiutantas. Jaunas, bet jau pers-pektyvus A.Lethas, savo pavyzdžiu liudi-jantis, kad dėl aršios konkurencijos Holivu-das nesunkiai atsirenka talentingus kūrėjus, puikiai išmanančius savo amatą (kaip ir Lie-tuvos krepšinio treneriai – žaidėjus).

Nieko genialaus, bet fi lmas sukurtas, lai-kantis esminių žanro reikalavimų. Jame daug veiksmo, keletas intriguojančių siuže-to posūkių, pasiaukojantys giminaičiai bei korumpuoti policininkai. Kaip įprasta tokio

tipo juostose, scenarijaus autoriai nepersi-stengia, bandydami logiškai pagrįsti neįti-kėtinus sutapimus ar stebinančius siužeto posūkius. Logikos trūkiai kompensuoja-mi montažo triukais, greičiu ir dailiomis aktorės Genesis Rodriguez kūno linijomis.

Galėčiau atkreipti dėmesį į porą komiš-kų aspektų: į itin apsaugotas patalpas be-siveržianti mėgėjų porelė nešasi du viduti-nio dydžio krepšius, iš kurių nuolat traukia įvairiausius instrumentus, kurių galėtų pa-vydėti net Ytanas Hantas iš „Neįmanomos misijos“. Tik fi zikai galėtų paaiškinti šį be-dugnių krepšių paradoksą.

Antrasis į atmintį įstrigęs momentas – mi-nėtos G.Rodriguez persirengimas, siekiant pademonstruoti žiūrovams puikią fi gūrą. Kitą paaiškinimą sunku sugalvoti. Beje, ši ūmaus charakterio mergina labai pagyvina protarpiais nuobodokai besirutuliojantį siu-žetą savo elgesiu ir reakcijomis. Ji turi ne tik įsimintiną fi gūrą, bet ir komikės talentą.

Tad ką mes turime? Gan nuspėjamo siu-žeto komišką veiksmo fi lmą apie kovą dėl teisingumo. Gali būti geriau, bet gali ir blo-giau. Ir už tai ačiū.

Eilinio keturkojo gelbėjimas Siužetas ir kontekstas Nejaugi kai kurių aiškiaregių fatalistų pla-nuojama pasaulio pabaiga skatina retro su-grįžimą kine? Negalėčiau to įrodyti, bet var-gu ar kas sugebėtų tą užginčyti. Yra netgi pora pavyzdžių.

Pirmasis – juodai balta variacija nebylaus kino tema „Artistas“, nominuota keliems „Oskarams“. Antrasis akivaizdus pavyzdys –naujasis S.Spielbergo karo epas „Karo žir-gas“, taip pat nominuotas „Oskarui“. Visai naujas, o atrodo tarsi iš pieno plaukęs penk-tojo–šeštojo dešimtmečių fi lmas ryškiai rau-donai (dėl dramatizmo) padažytu dangumi.

Kuomet pageriantis ūkininkas Tedas (akt. P.Mullanas) nusiperka puikų, bet ne-tinkamą arimui žirgą, jo sūnus Albertas (akt. J.Irvine‘as) pasišauna jį išdresiruoti. Nuo to priklauso šeimos likimas. Deja, ne-trukus prasideda Pirmasis pasaulinis karas ir žirgą Tedas parduoda. Ar pavyks nuošir-džiam jaunuoliui kada nors vėl pamatyti šį jam tokį artimą padarą?

IšvadosKažkada S.Spielbergas gelbėjo eilinį Raja-ną, o dabar atėjo eilė grakščiam keturko-jui. Žirgui keliaujant iš rankų į rankas, mes paeiliui susipažįstame su įvairaus amžiaus personažais.

Tiesa, tie susitikimai yra gan epizodiniai, o norėtųsi, kad būtų kitaip. Vos susipažinus, dėl įvairių priežasčių (kartais tragiškų) ten-ka su jais skirtis. Kad ir su miela mergaite

prancūzaite, kurios senelis verda uogie-nes. Nieko nepadarysi. S. Spielbergo ins-trumentas čia yra Žirgas, įkūnijantis Liki-mą, kuris kartais gali būti itin maloningas žmonėms bei gyvūnams. Režisierius aiškiai jaučia nostalgiją paprastai sukonstruotoms

klasikinėms istorijoms, kuriose smerkiami karo žiaurumai ir beprasmybė, aukštinama žmonių narsa ir pasiaukojimas.

Žirgo (nors tai galėtų būti ir šuo) pasiro-dymas, tarsi kokia mergelės Marijos vizija, trumpam pakeičia kai kurių žmonių gyveni-mą. Padeda jiems užmiršti karo baisumus, prisiminti savo žmogiškumą.

Meninis efektas sustiprinamas nuola-tinio S.Spielbergo fi lmų garso takelių au-toriaus J.Williamso pakilia muzika bei ke-liais grandioziniais kautynių epizodais. Nereikia nė sakyti, kad kūrinys „sukaltas“ profesionaliai.

Visi emociniai akcentai – savo vietose. Kai kur net ašara gali ištrykšti. Tačiau apskritai fi lmas ne postmodernus, o senamadiškas ir, tiesą sakant, kažkoks beprasmis. Eilinį Rajaną pakeitė neeilinis žirgas.

Kino kodas

„Ant briaunos“ („Man On a Ledge“)

JAV, 2011 m., 100 min.

Rež. Asgeris Lethas.

Vaidina: Samas Worthingtonas,

Elizabeth Banks,

Edas Harris.

Įvertinimas

„Karo žirgas“ („War Horse“)

JAV, 2011 m., 145 min.

Rež. Stevenas Spielbergas.

Vaidina: Jeremy Irvine’as,

Emily Watson,

Peteris Mullanas.

Įvertinimas

20 |

Kino k

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt Audrė Domeikaitė

a.domeikaite@15min.lt

Vertėjas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys už profesinį meistriškumą šiemet sulaukė Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Ji, anot vertėjo, suteiks laisvę užsiimti tais darbais, kurių geidžia širdis.

– Kokią reikšmę jums turi gautoji premija?

– Tai buvo truputį netikėta, bet tuo džiugiau. Nors ir nelabai norisi apie tai kalbėti, bet piniginė premijos išraiška (44,2 tūkst. Lt – aut. past.) šiuo atveju irgi labai svarbi. Prasidėjus krizei, man teko užsiimti šiek tiek komerciniais vertimais, nors niekada nesiėmiau primityvių ar nevertų dėmesio. Tačiau, pavyzdžiui, vertimo gražiam neprimityviam žurnalui honoraras yra trečdaliu didesnis už Vir-ginios Woolf knygos vertimo – tai rodo, kad kažkas yra nelabai gerai.

Iš dalies manau, kad gal nesu vertas tos premijos, ji labiau avansu man su-teikta. Tačiau gavęs ją, turėsiu galimy-bę daugiau dėmesio skirti rimtesniems vertimams ir, galbūt, savo darbams – tu-rimus sugebėjimus galėsiu panaudoti ten, kur galiu geriausiai.

– Vertėjo darbas paprastam skaityto-jui, neskaičiusiam knygos originalo kal-ba, dažnai lieka nematomas, nesupras-tas. Už knygos autoriaus vertėjas gali ir pasislėpti, ir likti neįvertintas.

– Dalis skaitytojų nesupranta vieno paprasto dalyko – kad vertimas yra spe-cifi nis amatas, reikalaujantis specifi nio meistriškumo. Kai kam atrodo, kad už-tenka mokėti užsienio kalbą ir jau gali versti. Tačiau, bent jau grožinę literatūrą verčiant, taip nėra. Reikia turėti įgudi-mo, patirties, išmanymo. Pavyzdžiui, iš anglų kalbos kiek sudėtingesnio teksto pažodžiui išversti neįmanoma – iš to nieko gero neišeis.

Nors yra du skirtingi požiūriai: vieni vertėjai mano, kad reikia kuo tiksliau laikytis originalo, o kiti sako, kad reikia versti ne žodžius, o mintį. Tačiau groži-nei literatūrai svarbu ne tik mintis, bet ir kokiais žodžiais ta mintis pasakyta.

– Verčiant sunku sutramdyti savyje kū-rėją – juk tikriausiai norisi pridėti žiups-nelį savęs?

– Be abejo, visada būna tokia pagunda ir kai kurie vertėjai jai pasiduoda – pa-sako gražiau, nei autorius parašė. Tada gauname rezultatą, kuris neatitinka au-toriaus intencijos. Neretai būna, kad autorius labai sąmoningai pasitelkia ne puošnų, o santūrų stilių. Vertėjui labai svarbu suvokti, kad negalima nuo to nukrypti ir stengtis tai parodyti.

– Dažnai sakoma, kad, jei moki kalbą, geriau skaityti kūrinius originalo kalba –net jei ne viską supranti.

– Iš esmės taip, tik svarbi ta išlyga „jei ne viską supranti“ – tai kiek supranti? Jei tik labai nedaug nesupranti, nieko bai-saus, bet jei daugiau nesupranti – gali praleisti esminius aspektus.

Tikroji

Kadras iš fi lmo

„Ant briaunos“.

Kadras iš fi lmo

„Karo žirgas“.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Kultūra | 21

Ten vis tiek susitiksimePraėjusių metų rugpjūčio popietė. Susitinkame su kurso draugais: sodyba, visus metus nematyti vei-dai, penkeri metai po universiteto baigimo. Pypteli telefonas. Turbūt dar viena žinutė, kad „deja, neat-važiuosiu, pašėlkit“, arba „šiek tiek vėluosiu, palikit ir man ką nors“.

„Mirė Kukulas“. Tik tokie bičiulio poeto žodžiai. Skambinu. Kalbamės. Kalbamės apie tai, kad Valde-maro Kukulo (1959–2011) poezijoje mirties, išėjimo, atsisveikinimo, anapusybės motyvai skriejo iš vienos knygos į kitą, iš gyvenimo – į eilėraščius. Tylime. Abu jaučiame, kad rytoj, grįžus į darbus, bus sunku rašy-ti, kažką „trumpai ir aiškiai“ pasakyti apie šį poetą –vieną tų, išgyvenusių, išrašiusių, kodėl nėra leng-va mąstyti ir kalbėti apie tai, ką šiuo metu tylime, ko nemokame, neįstengiame vienas kitam pasakyti.

Padėjęs ragelį prisiminiau, kad po kelių mėnesių pasirodys naujas poeto eilėraščių rinkinys, pava-dintas „Saulėlydis mano giesmė“. Knygos rankraštį Rašytojų sąjungos leidyklai V.Kukulas įteikė pats. Knygos sulaukėme tik mes.

Saulėlydžio ženklai„Saulėlydis mano giesmė“ sąmonėje įstrigo kaip pa-skutinė poeto, nepailstan-čio literatūros kritiko, pu-blicisto knyga. „Skausmas neklausia, ar skauda. Skau-da, ir tiek“... Knygos re-daktorius Valentinas Sven-tickas tiksliai įvardijo, kad rinkinyje regint begalę mir-ties įvaizdžių, baigtinumo jausmo persmelktų poeti-nių būsenų, labai žmogiška visa tai suvokti kaip išėjimo ženklus.

Tokių ženklų, tokių ne „kažkada“, o „dabar“, tokios nujaučiančios sąmonės būta ir ankstesnėse V.Kukulo knygose, tačiau skaitant šią nesugebi atsakyti į „žmo-gišką“ klausimą – „iš kur jis žinojo?“ Nemoki paaiš-kinti tos jausenos, kurią patiri perskaitęs – „nejaugi ir tu jau žinai, nujauti?“

Bet tai nebuvo paskutinė poeto knyga. „Antausis sau ir savo kraujui, / Balsui ir pulsui, ėjimas aklom / Į blogio bedugnę tas rašymas / Eilėraščių, kuris nie-kad nieko / Neišgelbėjo, neišganė, bet nuolat / Žadėjo kažką, ko negali tesėti.“ Kelios strofos iš ką tik pasi-rodžiusios dar vienos V.Kukulo knygos „Antausis sienai“. Daugiau kaip šimto iki šiol neskelbtų eilė-raščių knygą išleido leidykla „Homo liber“. Poetas ją sudarė pats. Knygos sulaukėme tik mes.

„Ten“„Na ir kas? Perskaičiau viską, ką perskaityti priva-lėjau, / Parašiau, ką parašyti norėjau. Nukrausčiau apšnerkštą stalą./ Uždangsčiau langus. Na ir kas? No-rėjau būti teisėju./ Netapau. Norėjau būt poetu. Neta-pau. O jei ir tapau, ne iki galo.“

Ir vėl leidžiu sau galvoti „žmogiškai“: knygą, pasi-rodžiusią po autoriaus mirties, nesąmoningai tapa-tini su balsu, su rašymu iš „ten“, kai poetas „žiūri“ į pasaulį ir „regi“ save, kai jau „mato“, ką paliko, kai jau „supranta“ žmogaus prigimties, amžinybės paslaptį, kai jau „moka“ paaiškinti, kodėl ir kokių idealų, vertybių taip ilgėjosi „čia“.

„Keisti tie gyvųjų įpročiai: / Vadintis giminėm, ar-timaisiais, / Kai mes jau seniai sustoję / Ten, kur nėra nei veidų, nei vardų. // Gyvulių nei daiktų nėra čia, / O gyvieji viską dalijasi, / Lyg pasaulis būtų dalomas, skaidomas/ Taip lengvai, kaip jie patys.“

Šių metų rugpjūtis. Susitiksime su kurso draugais: sodyba, visus metus nematyti veidai, šešeri metai po universiteto baigimo. Ir mes, kaip visada, neži-nome, ar susitiksime.

Knyga

Mindaugas Nastaravičiusm.nastaravicius@15min.lt literatūra nesensta

– Esate sakęs, kad renkantis knygą vertimui jums ne tiek svarbu jos popu-liarumas, kiek išliekamoji vertė. Kaip tai pajaučiate?

– Mūsų leidyklos, suradusios kokį nors naują autorių, dar neverstą į lie-tuvių kalbą, bet jau pripažintą pasau-lyje, dažniausiai puola versti jo nau-jausią knygą, nors ji nebūtinai yra geriausia.

Mano mintis, kad gera literatūra ne-sensta – ji tiek pat gera buvo prieš tris-dešimt metų, prieš šimtą metų – tiek pat vertinga bus ir ateityje.

Turėjome tokį atvejį, kai vienas ispa-nų autoriaus romanas į lietuvių kalbą buvo verčiamas tiesiai iš rankraščio ir

tai buvo vienas pirmųjų šios knygos vertimų pasaulyje. Tuo metu tai buvo labai populiarus autorius, bet štai pra-ėjo kokie šešeri metai ir tą autorių ne-labai kas prisimena...

Žinoma, aš nesmerkiu tokios leidyklų praktikos, nes knygų leidybos verslas nėra labai pelningas. Bet reikia nepa-miršti ir tokios literatūros, kuri turi iš-liekamąją vertę.

Dabar leidyklos dažnai išleidžia pa-prastus romanus labai prašmatniai – didelė plyta, kieti viršeliai, labai geras popierius, paliktos didelės paraštės ir t.t. Knyga išleidžiama didelė, jos savi-kaina taip pat nemaža, tačiau, leidyklų teigimu, tokias knygas labiau perka.

Tada susidaro įspūdis, kad dalis tų knygų pirkėjų turi tuščias knygų len-tynas, bet pilną piniginę.

Laimei, jau pasirodė teigiamų per-mainų – išleista daugiau kuklesnio for-mato ir išvaizdos knygų, kurios kainuo-ja gerokai mažiau. Iš tiesų žmonėms mokėti 40 ar 50 Lt už romaną yra tru-putį daugoka mūsų sąlygomis.

– Tapkite vienu iš tų taip trūkstamų orientyrų literatūros pasaulyje ir iš-skirkite kelias geriausias jūsų atrastas knygas.

– Turbūt nieko naujo nepasakysiu, paminėjęs tokius autorius kaip Marce-lis Proustas ar Franzas Kafk a. Manau, tiems, kas domisi literatūra, būtina juos skaityti. Neseniai buvau sugrįžęs prie M.Prousto – jis padeda atsiriboti nuo to paviršutiniško, skubančio pasaulio, su kuriuo kasdien susiduriame.

Yra ir naujesnių autorių, kuriuos da-bar atrandame. Norėčiau akcentuoti Nobelio premijos laureatus – nors yra nemažai skeptikų, tačiau paskutinio dešimtmečio laimėtojai yra tikrai la-bai geri rašytojai. Pavyzdžiui, Hertos Müller vertimų lietuviškai nebūtume turėję, jei ji nebūtų laimėjusi Nobelio premijos. Didžiausio dėmesio vertas Peru rašytojas Mario Vargas Llosa, ku-ris kuria labai intriguojančius ir įtrau-kiančius siužetus – jo geriausias roma-nas „Tetulė Chulija ir rašeiva“ yra toks skaitinys, kuriam sunku atsispirti.

Ilgą laiką mano mėgstamiausias ra-šytojas buvo Vladimiras Nabokovas. Absoliučiai unikalūs kūrėjai yra Chu-lio Kortasaras, Jorge Luisas Borgesas, Samuelis Beckettas.

Didžiausias XX a. literatūros priva-lumas ir unikalumas, kad ji tokia įvai-ri ir iš jos galima gauti labai skirtingų įspūdžių.

„Dalis skaitytojų

nesupranta vieno paprasto

dalyko – kad vertimas

yra specifi nis amatas,

reikalaujantis specifi nio

meistriškumo“, –

pastebėjo L.Jonušys.

I.Gelūno nuotr.

Laimei, jau pasirodė teigiamų permainų –išleista daugiau kuklesnio formato ir išvaizdos knygų, kurios kainuoja gerokai mažiau.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Nostalgiškai šmaikštus, ironiškas, negailestingai savikritiškas, nevengiantis aštresnio žodžio – toks 75 metų jubiliejų pasitiko aktorius Regimantas Adomaitis.Kino ir teatro žiūrovų mylimas aktorius savo namų duris žurnalistams atveria ištikimai saugomas amsinčios kudlotos kalaitės.

„Čia Duka – nuo žodžio „dūkti“. Kol buvo jauna, ji taip mėgdavo dūkti! Nors ir dabar, kai grįžtu iš kur nors, – kokius ji čia koncer-tus išdarinėja! Ritasi kūlversčiais ir visaip stengiasi pasirodyti! Tikra artistė! Tokie jau tie artistai yra – jiems reikia aplodismentų, todėl visokius triukus išdarinėja...“ – prista-tydamas mylimą augintinį, ironiškai šypteli R.Adomaitis.

Rašyti memuarus? Neduok Dieve!Ant arbatinio staliuko – krūvos nuotraukose užfi ksuotų akimirkų iš fi lmavimų, spektak-lių ar šeimos susitikimų.

Tačiau aktorius tikina niekada neturėjęs aistros rinkti ar kaupti fotografi jų – visos jos, kieno nors perduotos ar atneštos, ne-tvarkingai sugulė į paties menininko su-meistrautą stalčių.

„Yra artistų, kurie renka nuotraukas, patys fotografuoja. Pavyzdžiui, Juozas Budraitis

– jis visur keliauja su fotoaparatu, jam gra-žiai pavyksta... O aš nuotraukų niekada ne-rinkau – kokias atsitiktinai kas nors davė, tokias ir turiu. Niekada neturėjau ir netu-riu tokios aistros, – metęs žvilgsnį į krū-velę fotografi jų, prisipažino R.Adomaitis. – Kai kurie žmonės mėgsta savo gyvenimą kolekcionuoti – kaupti nuotraukas, rašyti memuarus... Aš parašiau vieną knygutę, nes pavartęs savo užrašėlius radau juose keletą ne pačių kvailiausių minčių ir pagal-vojau, kad gal jaunimui, norinčiam į teatrą, kas nors patiks, užkabins. Bet memuarus rašyti – neduok Dieve! Ten visą laiką kar-tojamas žodis „aš“, „mane“, „man“. Kiek galima! Jau ir taip tie artistai yra narcizai, įsimylėję save... Na, bet kitaip artistu nela-bai gali būti...“

„Esame tokia egoistų tauta...“ Gurkštelėjęs kavos, aktorius netikėtai pri-siminė kadaise turėtą neįprastą pomėgį – tualete kabinti straipsnių antraštes iš lai-kraščio „Tiesa“.

„Darai reikalus, sėdi ir skaitai. Pavyzdžiui, „Baigei – padėk kaimynui“. Labai gera min-tis... – rimtu veidu įvertino scenos korifėjus. –Iš viso reikia daugiau galvoti apie kitus, nes mes esame tokia egoistų tauta... Mūsų egoiz-mas – kaip erkutės, kurios įkimba ir nepa-leidžia: viskas tik man, mano, „kur pastatei tvorą!“, „nelipk į mano žemę“...“

– Sakote, kad lietuviai – egoistų tauta, ta-čiau taip pat aiškinate, kad memuarų nera-šysite, nes nenorite susireikšminti...

– Aš esu išskirtinis. Išimtis. (Juokiasi) Ne,

aš irgi toks pats, bet bandau tą erkę kaip nors sutraiškyti, įveikti – nors ir nelabai sekasi. Mes klimpstame į savo egoizmą, niekaip negalime iš tos balos išlipti – todėl pilna sukčių, šykštuolių, vagių...

– Bet juk yra ir šviesių žmonių... – Nematau, išskyrus save... (Šypteli) Ot

savikritiškas!.. (Juokiasi)

Aktoriaus darbo žavesysPokalbį nutraukia čirškiantis telefonas. Skambina kaimynas, įspėja, kad tuoj už-suks sūnus ir atneš pušų pumpurų arbatos –anądien aktorius pasiskundė nenumaldomu kosuliu, tai galbūt arbata padės. Po minutės –skambutis į duris.

„Čia jums arbata. Beje, vakar sesuo buvo jūsų spektaklyje – labai patiko“, – pasigirs-ta koridoriuje. R.Adomaitis, aristokratiš-kai padėkojęs, šypsodamasis sugrįžta prie pokalbio.

„Žinote, kodėl man patiko aktoriaus dar-bas? Todėl, kad jis neturi jokių pretenzi-jų į amžinybę, savęs sureikšminimą. Šią

akimirką buvo, nusileido įkvėpimas, įsi-žiebė kibirkštėlė ir daugiau niekada nepasi-kartos. Spektaklis gali toliau būti rodomas, bet taip, kaip pavyko šią akimirką – niekada daugiau nebus. Ir man tai patinka“, – savo požiūrį dėstė artistas.

Studijavo fi ziką Mintimis nuklydęs į praeitį, menininkas pri-siminė, kaip stipriai norėjo tapti aktoriumi, nors likimas keleriems metams jį buvo nu-bloškęs į visai priešingą pusę – po mokyklos R.Adomaitis pirmiausia baigė Vilniaus uni-versiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, o jau su šiuo diplomu ryžosi studijuoti aktori-nį meistriškumą Vilniaus konservatorijoje.

„Fizika buvo keistas nukrypimas. Gerai, kad neilgai tęsėsi. O teatras buvo mano sva-jonė. Prisimenu, kaip aš norėjau būti artis-tu! Man labai pasisekė, kad pakliuvau pas Henriką Vancevičių Kaune. Gyvenau teat-ro grimo kambaryje. Naktį šviesos užges-davo, nueidavau į sceną, teatre tvyrodavo paslaptinga atmosfera... Nei šeimos, nei vaikų, jokių pašalinių trukdžių – tik teatras.

15min • 2012 m. vasario 3 d.22 | Savaitės interviu

R.Adomaitis: neturiu valios palikti teatro

Aktorius tikina niekada neturėjęs

aistros kaupti fotografi jų –

visos jos, kieno nors atneštos,

netvarkingai sugulė

į paties sumeistrautą stalčių.

J.Kalinsko nuotr.

„Regimantai, ne vieną

dešimtmetį mano herojės tave

mylėjo. Aš laiminga, kad buvau

šalia tavęs“, – sveikindama sakė

Vaiva Mainelytė.

J. Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Savaitės interviu | 23

Koks aš buvau laimingas!“ – akimis šypso-josi artistas.

„Nebenoriu vaidinti, bet...“ – Šiandien teatras jums teikia pilnatvės? – Šiandien nebenoriu eiti į teatrą, ne-

benoriu vaidinti, bet vis dar veda ta vil-tis – gal šiandien pavyks, gal ta kibirkštėlė įsižiebs, gal įvyks mažas stebuklas ir ant ta-vęs nusileis įkvėpimas... Bet tokio degimo, koks buvo jaunystėje – jau nebėr... Matyt, jau atgyvenau, pasotinau ir realizavau tą teatro poreikį.

Kiek jau metų sau sakau: „viskas, einu iš teatro“. Štai man sukako 75-eri. Galvojau, kad tai bus riba, kad po šios datos išeisiu iš teatro. Bet nežinau, ar tai padarysiu... Ne-turiu valios, esu silpnas...

Be to, kartais norisi ko nors užvalgyti, o pensiją išleidžiu mokesčiams už butą. Daugelis galėtų pagalvoti: „Atsisakyk di-delio buto, kam jums dviese su sūnumi toks butas?!“

Taip, sutinku, mums užtektų mažesnio. Bet kai visą gyvenimą gyvenai blokiniuose mažuose buteliuose – čia pat vaikai, čia pat tu kažką darai – buvo didžiulis džiaugsmas gauti didžiulį butą, o dabar jo atsisakyti?.. Ir vėl valios trūksta... Kita vertus, kodėl turiu jo atsisakyti – gal sulaukęs tokio amžiaus turiu teisę gyventi erdviau?..

Todėl aš nesiskundžiu – gyvenu labai ge-rai. Mums tikrai užtenka duonai. Be pensi-jos, dar pavaidinu, kartą per mėnesį į Sankt Peterburgą su Vladu Bagdonu ir Juozu Bud-raičiu važiuojame suvaidinti spektaklyje „Žuvėdra“, už tai gauname pinigų. Netu-riu jokio pagrindo skųstis!

Moterys siūlo receptų Dar kartą suskamba telefonas. Namų šei-mininkas pykteli, kad vėl reikia nutraukti mintį, keltis iš patogios sofos ir eiti atsiliepti.

Skambina daugybę metų aktoriaus nema-tyta ir negirdėta pažįstama gydytoja, sveiki-na su jubiliejumi. R.Adomaitis atgal pažeria linkėjimų „išlaikyti šviesų protą ir sveika-tą“. Sugrįžęs su džiaugsmu stebisi netikėtu skambučiu. Tačiau tokių jis sulaukia dažnai.

„Viename interviu pasiskundžiau, kad netekęs žmonos turiu pats savo jauniau-siam sūnui valgyti pagaminti, o visiškai to

nemoku. Kulinarijoje esu visiškas analfabe-tas. Tai iki šiol man skambina nepažįstamos moterėlės ir siūlo įvairių receptų – kartais visai neblogų!“ – šypsosi aktorius.

Melas teatre – nepriimtinas – Žiūrovų meilė, gimusi stebint jus teatro

scenoje ar kino ekrane, tampa nuoširdžiu rūpesčiu jumis.

– Pastebiu tokį reiškinį, kad kuo toliau, tuo man sunkiau prisiminti. Nesuprantu, kas čia yra! Minties, kad tai – senatvė, net prileisti negaliu. Ne, čia kažkokia liga, gal-būt kokių tablečių pačiulpus – viskas susi-tvarkys. Bet pačiulpi tų tablečių ir nė velnio niekas nesusitvarko.

Kaip neprisimenu, ką šiandien ryte val-giau, taip neprisimenu. Pradedu tekstą kar-toti ir žiūriu, kad jau miegu.

Klausote manęs ir galvojate, koks senis... pensininkas. (Šypsosi)

– Ne, aš taip negalvoju. Žinot, ką mąstau, stebėdama jus? Kiek su manimi kalbate jūs, o kiek jūsų personažai?

– Oi, jūs čia per sudėtingą klausimą sau keliat... (Juokiasi). Įvairiai yra kalbama apie artistus – kad jie tūkstančio veidų žmonės ir pan. Aš visada ieškodavau savo persona-žams motyvacijos, jų poelgių priežasčių – nes aš ne aktorius, o fi zikas (Šypsosi).

Stengiausi būti toks aktorius, kuris ne-vaidina, nesimaivo, nesiverčia kūlversčiais, kuris savyje bando surasti tam tikrų analo-gijų su personažu. Man nepriimtinas melas teatre – kodėl turiu būti kitoks? Aš esu aš! Bet vėliau supratau, kad teatre negalima nevaidinti – tai bus ne teatras, o paskaita, postringavimas. Teatras – nuostabus daly-kas, nuostabiausias iš visų menų. Norint perskaityti knygą, reikia įdėti pastangų, o teatre viskas ant lėkštutės paduota – tik būk geras, neužsisklęsk, nebūk abuojas, pabandyk įsitraukti į tą pasakojamą isto-riją. Tada teatras tau gali labai daug duoti.

„Viskas tik dėka Eugenijos“Baigiantis pokalbiui, R.Adomaičio žvilgs-nis vėl nukrypsta į nuotraukas – tik šįkart kabančias ant sienos, kuriose – brangiausi žmonės ir svarbiausios akimirkos.

„Čia – visi man brangūs žmonės: dešinėje mano anūkai, Elzė – tikra artistė! O viršuje mes su žmona Eugenija fi lme „Jausmai“. Kairėje aš su Rimu Tuminu Maskvoje, mus grimuoja prieš kažkokį spektaklį. Žemiau mes su Donatu Banioniu iškėlę rankas spek-taklyje „Susitikimas“. O pačioje apačioje – mano Eugenija...“ – akis nuleidžia ir nutyla aktorius, vos prieš pusmetį Anapilin išlydė-jęs savo mylimą žmoną ir trijų vaikų mamą Eugeniją Bajorytę.

„Tik kai ji išėjo, supratau, ką ji pasakė va-sarą, kai man įteikė tą „Auksinę gervę“, – rodydamas į ant pianino stovinčią Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ auksinę statulėlę už nuopelnus lie-tuviškam kinui prisipažino R.Adomaitis. – Buvo jos 70-mečio jubiliejus ir ji pasakė: „Čia ne tu, čia mes gavome...“ Tokį gerą niuksą davė – iš karto mane į vietą pastatė.

„Aš čia padariau, aš!“ Nė velnio! Peržiūrė-jau, ką tame gyvenime esu bandęs nuveik-ti – viskas tik dėka Eugenijos. Ji man buvo kaip stimulas, kaip energetinis užtaisas. Kai tai supranti, tavo egoizmas pasitraukia, pradeda iš tavęs šaipytis. Ir gerai.“

Jau ir taip tie artistai yra narcizai, įsimylėję save... Na, bet kitaip artistu nelabai gali būti...

Fizikos mokslai mano gyvenime buvo keistas nukrypimas. Gerai, kad neilgai tęsėsi. O teatras buvo mano svajonė.

Garbingiausioje vietoje –

mirusios žmonos

E.Bajorytės portretas.

„Ji man buvo kaip

energetinis užtaisas“, –

prisipažino aktorius.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d.24 | Virtuvė

Vaiko gimtadienis – smagi šventė visiems šeimos nariams. Nepatingėkite ne tik žaismingai papuošti vaišių stalą, bet ir pasukti galvą, kokiais sveikais desertais pavaišinus mažylius ar jaunuolius. Gimtadienio stalo neperkraukite devynio-mis galybėmis valgių. Juk jaunosios kartos atstovai į šventę paprastai susirenka ne pa-valgyti, o linksmai pabendrauti ir pasiausti.

Kadangi vaikai labiausiai mėgsta sal-dėsius ir gaiviuosius gėrimus, didžiausią dėmesį skirkite tokių valgių gamybai ir puošybai. Šįkart pasiūlysime sveikesnę alternatyvą vaikų dievinamai kokakolai, bulvių traškučiams, neoninių spalvų sal-dainiams ir kitokiems sintetiniams gardė-siams. Tegul vaikai pasimėgauja natūra-liais skoniais.

Citrusų želė Nedideliame kiekyje šalto virinto vandens išbrinkinkite tris šaukštelius želatinos. Nuo kruopščiai po tekančiu vandeniu šepetėliu nušveistų vidutinio dydžio citrinų bei apel-sinų nutarkuokite žievelę, tada iš vaisių iš-spauskite sultis.

Į prikaistuvį įpilkite tris stiklines van-dens, suberkite artipilnę stiklinę rudojo cukraus, įkrėskite šaukštą skysto medaus ir maišydami kaitinkite, kol užvirs. Toliau maišydami į karštą sirupą suberkite citru-sų žieveles, plona srovele supilkite karšto vandens vonelėje ištirpdytą želatiną ir pa-kaitinkite iki virimo. Kai masė kiek pravės, įmaišykite citrusų sultis, tada išpilstykite viską į serviravimo indelius. Padėkite į šal-dytuvą, kad sustingtų.

Avietinis desertas 400 ml rūgpienio išplakite su 4–5 šaukš-tais skysto medaus bei sauja šaldytų aviečių (prieš tai atšildykite ir labai gerai nuvarvinkite).

Atsargiai įmaišykite 250 ml standžiai plak-tos grietinėlės. Sukrėskite į serviravimo taures ir papuoškite vaisių cukatomis arba kokiais pirktiniais saldėsių pagardais (pa-vyzdžiui, šokolado granulėmis), į kiekvie-ną deserto porciją įsmeikite po biskvitinį sausainėlį.

Kokosiniai keksiukai Į dubenį įmuškite du kiaušinius, įkrėskite tris šaukštus natūralaus skysto medaus, įpil-kite tris šaukštus vynuogių kauliukų alie-jaus, įberkite šaukštelį vanilinio cukraus, šiek tiek druskos ir suplakite.

Į masę įmaišykite šaukštelį kepimo mil-telių, saujelę avižų dribsnių, 70–80 g koko-sų miltų, tada masę dar sykį gerai suplakite elektriniu plakikliu. Sukrėskite į formeles ir pašaukite į 180 0C karštumo orkaitę.

Kepkite apie 35 min.

Puslapį pristato savaitraštis moterims

Vaišės vaikų stalui

Vaiko gimtadienio

stalo visai nebūtina

perkrauti valgiais.

123rf.com nuotr.

1. Ledus, putėsius ir kitus panašios

konsistencijos desertus gražu

serviruoti į šiuolaikiško dizaino

geometrinių formų porcijos dydžio indelius

(įsigysite specializuotoje stalo serviravimo

reikmenų parduotuvėje).

2. Sveikas tamsaus šokoladinio

deserto pagardas –

baltojo šokolado glajus.

3. Įvairiems saldėsiams puošti tiks

sveikas pagardas, pagamintas iš

moliūgų. Pusę kilogramo moliūgų

minkštimo supjaustykite stambiais

kubeliais ir sumaišykite su 200 g rudojo

cukraus, trim šaukštais vanilinio cukraus

bei dviem šaukštais šviežių citrinų

sulčių. Gautą masę 10–12 val. palaikykite

šaltoje vietoje. Sudėkite į prikaistuvį ir

pakaitinkite iki virimo. Po kelių valandų

masę vėl pakaitinkite iki virimo, luktelėkite

2–3 val. ir dar sykį pakaitinkite iki

virimo. Moliūgų kubelius paskleiskite

kepimo popieriumi ištiestoje skardoje ir

džiovinkite 40–50 0C karštumo praviroje

orkaitėje.

Naudinga žinoti

Vaikams skirtus desertus svarbu papuošti taip, kad jie trauktų žvilgsnius ir žadintų norą tuoj pat jų paskanauti.

Jeigu stinga laiko pagaminti, tarkime, spalvingą vaisių sulčių glajų, saldėsių puošybai rinkitės įvairių formų bei spalvų želė bei cukrinius saldainu-kus, specialiai desertų puošybai skir-tus pabarstus ar kitokius valgomus de-koratyvius priedus.

Labai žaismingai atrodo desertai, papuoš-ti kone pusmetrio ilgio spalvotais plastiki-niais šaukšteliais, dekoratyviais kondite-riniais smeigtukais. Apetitą ypač žadina dekoruoti paties šventės „kaltininko“ ar kito šeimos nario keptais įvairiaformiais sausai-nėliais – vėduoklėmis, šaukšteliais ir pan.

Jeigu vaišių stalą papuošėte spalvingo-mis žvakutėmis, tikrai nebūtina jų smeigti

į tortą. Pagrindinį šventės patiekalą gali-te puošti naudodamasi popieriaus tra-faretu: iškirpkite iš jo norimą ažūrinį ornamentą ir, laikydami jį virš torto,

barstykite jo paviršių milteliniu cukru-mi, šokolado drožlėmis, kakava ar pan.

Fantazijos puošybos tema

26 | IT kodas 15min • 2012 m.vasario 3 d.Trumpai

Duomenų sargai suklupo Žmonių asmeninę informaciją turinti saugoti Vals-tybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pripa-žino pati pažeidusi savo nustatytą tvarką. Užsukus į jos svetainę klientų kompiuteriuose, neatsiklausus leidimo, buvo įrašomi slapukai (angl. cookie), kurie identifi kuoja vartotoją. Reikalavimas atsiklausti vartotojų leidimo saugoti jų kompiuteriuose „cookie“ failus numatytas Elektroni-nių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje. Ji įsiteisėjo pernai rugsėjį. Rekomendacijas, kaip derėtų laikytis šios tvarkos, VDAI išleido pernai gruodžio viduryje.Iki tol įstatymą pažeidinėjo ir pati VDAI – jos svetai-nėje nebuvo įspėjama, kad kliento kompiuteryje įra-šomi „cookie“ failai. Savo kaltę inspekcija pripažino tik tada, kai sulaukė tai pastebėjusio žmogaus skundo. Skundas VDAI buvo pateiktas lapkričio pabaigoje, sprendimą inspekcija priėmė tik po dviejų mėnesių. Per tą laiką VDAI tinklalapyje pažeidimai buvo pašalinti – šiuo metu lankytojai jau informuojami apie „cookie“ failų naudojimą ir suteikiama galimybė jų atsisakyti. Tiesa, dauguma interneto svetainių, tarp jų ir priklau-sančios valdžios institucijoms, leidimo įrašyti „coo-kie“ failus neatsiklausia iki šiol. VDAI tikina, kad ši problema sprendžiama ir pirmiausia bus imtasi vals-tybinių institucijų svetainių. Vėliau dėmesio sulauks ir privatus sektorius. Tačiau didžiosios interneto svetainės viską jau išspren-dė savaip – informaciją apie „cookie“ failų naudojimą jos pateikia naudojimo taisyklėse. „Svarbiausia yra tai, kad žmonės kiekviename tink-lalapyje nesunkiai rastų aiškų aprašymą, kas yra tie „cookie“ failai, kaip jais naudotis ir kaip juos valdyti. Tose šalyse, kur galioja tos pačios Europos Komisijos rekomendacijos, ši problema išspręsta tokiu pačiu būdu kaip ir Lietuvoje“, – sakė Interneto žiniasklai-dos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė.

Kalėjimo neišvengsŠvedijos Aukščiausiasis teismas atmetė didžiausios pasaulyje „torrent“ svetainės „The Pirate Bay“ įkūrėjų skundą dėl Stokholmo apygardos teismo sprendi-mo. Šiuo jie buvo pripažinti kaltais dėl autorių teisių įstatymų pažeidimo. Keturi svetainės įkūrėjai – Frederikas Neijus, Gottfri-das Svartholmas, Carlas Lundstromas (nuotr.) ir Pe-teris Sunde – nuteisti už tai, kad talkino kitiems as-menims pažeidinėjant autorių teises. Aukščiausiasis teismas buvo paskutinė jų viltis, tačiau trečiadienį teismas nusprendė skundo nenagrinėti.Stokholmo apygardos teismas dar 2009 m. pripažino keturis „The Pirate Bay“ įkūrėjus kaltais ir kiekvienam jų skyrė po metus kalėjimo bei 30 mln. kronų (11,6 mln. Lt) žalos atlyginimo. Aukštesnės instancijos teismai paliko galioti kaltinamąjį nuosprendį, tačiau keliais mėnesiais sumažino nustatytas kalėjimo bausmes ir nurodė atlyginti didesnę žalą – 46 mln. Švedijos kronų (17,1 mln. Lt).Aukščiausiajam teismui atmetus „piratų“ skundą, jiems skirtos bausmės artimiausiu metu įsigalios.

K.Vanago/BFL nuotr.

„Reuters“ nuotr.

Telefonai: lepūnai ir ištvermingiejiKai kurie telefonų gamintojai negarantuoja, kad jų įrenginiai tinkamai veiks šaltu oru. Kiti gi tikina, kad jų telefonai sklandžiai veikia net spaudžiant 20 laipsnių šaltukui. Kokie telefonai yra ištvermingiausi, o kurių žiemą lauke verčiau netraukti iš kišenės?

Kompanija „Apple“ nurodo, kad jos gaminami „iPhone“ gali būti naudo-jami tik ne žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje. Kitaip sakant, „iPho-ne“ savininkai, naudodami telefoną šaltyje, turi susitaikyti su nesklandu-mais ir prisiima visą atsakomybę už galimus gedimus, nes garantiniai įsi-pareigojimai nebus taikomi, rašo Ma-cworld.co.uk.

HTC ir „Nokia“ nenurodo, kokioje temperatūroje turi būti naudojami jų gaminami telefonai. O „Samsung“ už-tikrina, kad jos telefonai veiks, jei ir bus iki 20 laipsnių šalčio.

Žurnalas „MikroPC“ nusprendė iš-bandyti, kaip iš tiesų veikia telefonai šaltyje.

Pirmasis pasidavė „iPhone 4S“Testams jis pasirinko 15 labiausiai per-kamų telefonų Suomijoje ir dar tris pa-lyginimams. Įrenginiai buvo nunešti į Suomijos techninių tyrimų centrą, ku-riame galima atlikti bandymus tiksliai nustatytoje temperatūroje.

Esant lygiai 0 laipsnių visi telefonai veikė kaip įprasta. Sumažinus tempera-tūrą penkiais laipsniais, išmanieji tele-fonai „iPhone 4S“ ir „Nokia N9“ pradė-jo spyriotis: pirmasis pranešė apie SIM kortelės klaidą, o „Nokia“ gaminys pra-nešė, kad elementas baigia išsikrauti.

Kai temperatūra nukrito iki 10 laips-nių šalčio, „iPhone 4S“ galutinai pa-lūžo: pasirodė žinutė, kad baterija vi-siškai išsikrovė, ir įrenginys išsijungė. „Nokia N9“ išsijungė pasiekus 20 laips-nių šaltį.

Esant 10 laipsnių šalčio temperatūrai suprastėjo telefonų, turinčių skystųjų kristalų ekranus (LCD), vaizdo kokybė. „Amoled“ ekranus turintys įrenginiai šalčiui buvo pakantesni.

Pigūs telefonai demonstravo ištvermęDidelė dalis išmaniųjų telefonų neiš-tvėrė žemesnės temperatūros nei 15 ar 20 laipsnių šalčio. Dalis jų sugebėjo neišsijungti, bet „mirdavo“ vos paban-džius juos naudoti.

Paprasti mobilieji telefonai laikėsi geriau. Nors jų ekranai veikė prasčiau, jokių kitų sutrikimų neužfi ksuota iki 25 laipsnių šalčio. Tiesa, yra kelios išim-tys: „Samsung Galaxy S II“, „Samsung Galaxy Xcover“ ir „Nokia C2-02“ tele-fonai veikė net spaudžiant 30 laipsnių

šalčiui, o išsijungė tik pasiekus 35 laips-nių šalčio temperatūrą.

Galutinė riba visiems 18-ai išbandy-tų telefonų buvo 40 laipsnių šalčio.

Pasiekus šią temperatūrą išsijungė ir ištvermingiausi telefonai – pigusis „Nokia C1-01“ ir penkerių metų senu-tė „Nokia E65“.

Šaltyje telefonai išsijungia dėl to,

kad jiems klaidingai signalizuojama,

jog baterija išsikrovė, net jei ji yra

visiškai įkrauta.

Taip nutinka dėl baterijose

vykstančios cheminės reakcijos.

Telefonų naudojamą elektros srovę

sukuria elektronų judėjimas. Jo

greitis priklauso nuo temperatūros:

kuo šalčiau, tuo lėtesnė ši reakcija,

todėl baterija sukuria mažesnę

elektros įtampą.

Vidutinė ličio jonų baterijų

elektrinė įtampa yra 3,7 volto,

tačiau iš tiesų ji kinta nuo 2,7 volto

iki 4,2 volto.

Esant žemai temperatūrai įtampa

smarkiai sumažėja. Todėl atsiranda

apgaulingų signalų, kad baterija yra

tuščia ir telefonas išsijungia.

Kodėl išsikrauna baterija

Skystųjų kristalų ekraną (LCD)

sudaro keli sluoksniai. Patys

skystieji kristalai yra tarp

poliarizuojančio fi ltro ir elektrodų.

Tranzistoriai, valdantys šiuos

kristalus, yra galinėje ekrano

pusėje.

Krentant temperatūrai skystieji

kristalai pamažu kietėja ir virsta

„klampiaisiais“ kristalais. Todėl

ekrano taškų spalvos keičiasi

lėčiau.

Pasiekus itin žemą temperatūrą jų

darbas taip sulėtėja, kad atrodo,

jog ekranas veikia lėtai, jis tampa

blyškus.

„Amoled“ ekranuose nėra skystųjų

kristalų, o spalvas „gamina“

organiniai šviesos diodai, todėl

šaltyje jie veikia geriau.

Kodėl prasčiau veikia ekranai

Skirtingi telefonai

skirtingai reaguoja į šaltį.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Skelbimai | 27

15min • 2012 m. vasario 3 d.28 | Gazas.lt

Skelbimai

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

Daugiau nei pusė Lietuvos keliais važinėjančių automobilių turi korozijos židinių ant savo kėbulo ar važiuoklės dalių. Ką daryti, jei jūsų automobilis pradėjo ruduoti?

Kodėl atsiranda rūdys?Dauguma vairuotojų korozijos židinius pa-stebi po žiemos sezono, kai nuplautas au-tomobilis išlieka švarus ne pusdienį, o bent savaitę.

Vienas didžiausių sveiko kėbulo prie-šų – kelininkų mėgstama druska, be ku-rios Lietuvos keliai žiemą greitai taptų neišvažiuojami.

Prieš keliolika metų tarpmiestiniuose ke-liuose buvo naudojamas druskos ir smėlio mišinys, tačiau šiuo metu visi magistrali-niai keliai barstomi tik druska.

Taigi, druskos neišvengsi, bet automo-bilį nuo jos apsaugoti galima – iš gamyklos jis išrieda jau neblogai apsaugotas nuo ko-rozijos. Tačiau per keliolika eksploatacijos metų (vidutinis Lietuvoje važinėjančio au-tomobilio amžius, pagal Autoplius.lt statis-tiką, yra 13,9 metų) automobiliai praranda įvairias plastikines dugno apsaugas ar pos-parnius, o kėbulas dažnai yra subraižytas, jo antikorozinė danga pažeista. Įvairiose er-tmėse kaupiasi nešvarumai, o kartu su jais ir druska. Dažniausiai – sunkiai pasiekiamo-se vietose, pavyzdžiui, ratų arkų kraštuose, prie slenksčių. Tose vietose susiformuoja korozijos židinys, kurį vairuotojai dažniau-siai pastebi tik tada, kai rūdys prasimuša kiaurai kėbulo ir pradeda kilnoti dažus – ant kėbulo atsiranda pūslės, ilgainiui virs-tančios kiaurymėmis.

Žinoma, yra ir gamyklinių kai kurių au-tomobilių „ligų“ – specifi nių vietų, kurio-se vienos transporto priemonės yra kur kas labiau linkusios rūdyti nei kitos. Pavyz-džiui, silpnoji pirmosios kartos „Lexus IS“ vieta – stogas ties priekiniu stiklu. Didžioji dalis šių modelių tiesiai virš priekinio stiklo turi rūdžių židinių. Taip yra dėl inžinerinės klaidos – toje vietoje, po stiklą gaubiančia guma, kaupiasi drėgmė, pamažu sukelian-ti koroziją.

Garažai nepadedaDažnai nieko gero automobiliui neduoda garažai. Jeigu patalpa prastai vėdinama, neverta tikėtis, kad druskomis nusėtas kė-bulas, naktimis negavęs pakankamai gryno oro ir pūdamas drėgmėje, po kelių mėnesių išliks nepažeistas. Geras vėdinimas – pri-valomas bet kuriam garažui.

Daug reikšmės turi ir automobilio nau-dojimas. Jeigu juo išvažiuojama kartą per savaitę tik pasivažinėti, o po trumpos

kelionės mašina vėl pastatoma daugiabu-čio kieme, metalą graužiančios druskos su pasimėgavimu kuria naujus korozijos židi-nius ir plečia senus.

Šildomi garažai taip pat nėra panacėja – nutirpęs sniegas, o kartu su juo ir druska, subėga į kėbulo ertmes. Dėl to automobilį reikėtų nakčiai į garažą statyti sausą ir, pa-geidautina, švarų. Tačiau tiek dėmesio kė-bului – beprasmis laiko ir pinigų švaistymas. Geriau kėbulo apsauga pasirūpinti iš anksto.

Kai kurie vairuotojai nepagaili kelių šimtų litų ir prieš žiemą ištepa automobilio dugną

Automobilių žudikė - druska

T.Petrovskio nuotr.

Rūdys automobilyje - kaip vėžys žmogaus organuose. Visiškai išgydyti pavyksta labai retai.

15min • 2012 m. vasario 3 d. Gazas.lt | 29

(taip pat ir slenksčius, ratų arkas iš vidinės pusės bei kitas sunkiai prieinamas vietas, kuriose mėgsta kauptis drėgmė) specia-lia antikorozine medžiaga. Populiariausias produktas – „Dinitrol“, tačiau yra daug kitų gamintojų. Šiuo atveju taupyti nereikėtų – geriau sumokėti daugiau už kokybiškesnes medžiagas ir džiaugtis keliems metams at-sparumą korozijai gavusiu kėbulu.Apsisaugoti nuo rūdžių padeda automobilio plovimas. Prieš žiemą reikėtų jį nuvaškuo-ti, o plauti bent kartą per mėnesį.

Per vėlu nebūna?Kol su kampiniu šlifuokliu (vadinama „bul-garke“) nenusipjauni piršto, nepagalvoji, kad pjaunamą daiktą vertėtų dėti į spaus-tuvus. Tą patį galima pasakyti ir apie au-tomobilius – kol nepradeda rūdyti, niekas negalvoja apie apsaugą nuo korozijos. O pamačius iškilusius taškelius ant rato arkos jau per vėlu imtis prevencinių priemonių.

Rūdys automobilyje – kaip vėžys žmo-gaus organuose. Visiškai išgydyti pavyks-ta labai retai.

Norint visiškai „išsivalyti“ nuo rūdžių, reikėtų išrinkti visą kėbulą, apdirbti jį su vadinamąja „smėliasrove“ (daiktas, pana-šus į aukšto slėgio plovyklą, tik vietoj van-dens pučia smėlį), suvirinti naujas skardas kiaurai prakirmijusiose vietose, jas nušveis-ti, kad siūlės išsilygintų, kėbulą apdirbti antikorozinėmis medžiagomis, išlyginti, naudojant gruntą ir glaistą, bei nudažyti. Tik tokiu atveju tikimybė, kad rūdis pa-vyko išnaikinti, padidėja beveik iki šimto procentų.

Tačiau užsiimti kapitaliniu rūdžių naiki-nimu kasdien naudojamam automobiliui tiesiog neapsimokėtų - tai dauguma atve-jų kainuotų daugiau nei verta pati mašina.

„Sustabdę policininkai dažnai užduoda

du klausimus: ar vartoju kokius narkoti-

kus ir už kokią sumą pavyko gauti tech-

ninės apžiūros taloną“, – teigia prievarta

rūdžių kalnu paversto „Volkswagen Jet-

ta“ vairuotojas Justas. – Narkotikų nevar-

toju, o techninės apžiūros taloną turėjau

dar prieš gamindamas „Rat style“ modelį

iš „Jettos“. Po šių atsakymų neretai turiu

progą pasitikrinti alkoholio matuokliu.“

Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja vadi-

namasis „Rat style“ („žiurkių“ stilius) –

specifi nis automobilio išvaizdos „pato-

bulinimas“, kai visos išorinės skardos

yra priverstinai „apkrečiamos“ korozija.

Kaip? „Nušveiti skardas su „bulgarke“ ir

pili ant jų druskos rūgštį. Arba, jeigu yra

proga, palieki kieme – natūrali drėgmė ir

laikas yra efektyviausias būdas priversti

automobilį rūdyti.“

Vilniuje „Rat“ stiliumi pagražintu „VW

Golf“ važinėjantis Gabrielius sulaukia

sužavėtų praeivių nuostabos: „Nedariau

automobilio tokio, kad specialiai būtų

išskirtinis – tai manęs nežavi. Tiesiog

anksčiau, vartydamas užsienio interne-

to puslapius, aptikau tokių eksponatų

bei nusprendžiau „žiurkę“ padaryti ir iš

savojo „Golf“.

Kai kam rūdžių nebūna per daug

Naudingi patarimai

Kaip iškęsti šalčius su senu akumuliatoriumi?Pamokymai, kaip reikia iš anksto įkrauti akumuliatorių ar kaip jį prižiūrėti, praranda prasmę, kai ryte už lango spaudžia 20 laipsnių ar dar didesnis šaltis, automobilis neužsiveda, o darbe reikia būti po 15 minučių.

Tačiau keletas patarimų gali padėti užvesti jūsų automobilį kaip tik tą lemtingą rytą.

Neskubėkite užvestiRyte atsisėdę į automobilį iš karto ne-

sukite užvedimo raktelio. Pirmiausia iš-junkite visas elektros sistemas (šildytuvą, radiją, stiklo, sėdynių šildymus ir t.t.). Tai padės sutaupyti tuos paskutinius „lašus elektros“. 2–3 sekundėms įjunkite ilgąsias automobilio šviesas, po to palaukite dar porą sekundžių ir tik tada bandykite už-vesti automobilį. Taip automobilio baterija „suaktyvinama“. Tačiau šie pagudravimai padės tik tiems automobiliams, kurie varo-mi benzininiais varikliais.

Jeigu vairuojate dyzelinį automobilį, ga-lite nejungti šviesų, tiesiog įjungę degimą palaukite, kol užges geltona spyruoklė (kol

veikia pašildymo žvakės), tačiau iš karto automobilio nekurkite – įjunkite pašildy-mo žvakes 2–3 kartus ir tik tada bandykite užvesti automobilį.

Jeigu jūsų automobilis su mechanine pa-varų dėže, prieš užvesdami nuspauskite sankabos pedalą – varikliui teks sukti ma-žiau dalių.

Neatleiskite starterio tuoj pat, kai paju-tote, kad automobilis jau ėmė užsivesti. Palaikykite raktelį tol, kol įsitikinsite, kad variklis tikrai užsivedė. Jeigu akumuliato-rius silpnas, gali būti, kad antro šanso už-vesti variklį jau neturite.

Pašildyti ar ne?Jeigu skaitėte orų prognozę iš anksto ir

įtariate, kad ryte bus problemų, skirkite savo automobiliui keletą minučių dėme-sio vakare.

Vieni ekspertai pataria prieš einant mie-goti užvesti automobilį – tegu jis padirba keletą minučių. Nepamirškite išjungti visus elektros prietaisus – tegu variklis tik krauna akumuliatorių. Galbūt būtent tų kelių mi-nučių krovimo pakaks jūsų akumuliatoriui ryte „nenumirti“. Tiesa, kiti ekspertai ne-pataria birbinti automobilio kelias minutes. Anot jų, taip akumuliatorius tik nusilps. Jei turite abejonių dėl savo akumuliatoriaus pajėgumo, geriau jau jį per naktį įkrauti.

15min • 2012 m. vasario 3 d.30 | Laisvalaikis

Avinai turės imtis naujų rimtų pareigų, reikalaujančių daug dėmesio ir darbo. Jūs išmoksite ne tik susidoroti su naujais krū-viais, bet ir patirti jų teikiamą malonumą. O siekti tikslo jums padės partneriai, ku-rie sukurs palankią aplinką.

Jaučiams kita savaitė atneš daug įdo-maus, netgi galite plačiai išgarsėti. Arti-miausios dienos žada daug įvykių. Part-neriai gali pareikalauti, kad jūsų elgesys būtų rimtesnis. Laikotarpis palankus se-niai brendusioms permainoms.

Dvyniai turės tvarkyti ir buities, ir tarny-bos reikalus, todėl artimiesiems atrodys, kad jūs pernelyg daug dėmesio skiriate darbui ir per mažai šeimai. O kolegos gali būti nepatenkinti tuo, kad šeimos klausi-mus jūs sprendžiate darbo laiku.

Vėžių laukia savaitė, suteiksianti jiems nemažai rūpesčių. Galimi įvykiai, kurie padarys didelį poveikį jūsų pasaulėžiūrai ir padės atsisakyti kai kurių įpročių. Jus taip pat apims noras daugiau laiko pra-leisti namuose su artimais žmonėmis.

Liūtai sustiprins savo pozicijas visose veiklos srityse. Negaiškite laiko ir pasi-stenkite įgyti naujų šalininkų. Laikotar-pis tinkamas reklamuoti savo sugebėji-mus arba skelbti originalias idėjas. Tik būkite atidesni aplinkiniams.

Mergelės turi įveikti visus nesutarimus su mylimu žmogumi. Pasistenkite fi loso-fi škai vertinti situaciją ir atidžiai išklau-sykite pretenzijas. Ateinanti savaitė leis jums ir jūsų antrajai pusei išmokti atsa-kingai žiūrėti į savo uždavinius namuose.

Svarstyklės gali skirti šį laikotarpį savo praeities analizei. Gali būti, kad kai ku-rias klaidas jums pavyks ištaisyti. Net jei to nebus, jūs vis tiek geriau suvoksite buvusių laimėjimų ir nesėkmių priežas-tis. Kitą savaitę galima skirti ir kūrybai.

Skorpionų nusiteikimas darys teigiamą įtaką profesiniams reikalams. Svarbiausią reikšmę turės tų reikalų, kuriuos tvarkote, pelningumas, todėl iš dviejų lygiaverčių projektų rinkitės tą, kuris bus įdomesnis fi nansiniu požiūriu.

Šauliai turi siekti tik to, ko jiems iš tikrų-jų reikia. Kaip tik todėl, prieš imdamiesi kokio nors projekto, tvirtai įsitikinkite, ar pastangos nenueis veltui. Antroje ki-tos savaitės pusėje daugiau laiko skirkite šeimai ir santykiams su savo antrąja puse.

Ožiaragiai ras įdomų ir optimalų būdą senoms problemoms išspręsti. Čia itin pravers naudingi gerų bičiulių patarimai. Artimiausiomis dienomis užmegsite nau-jų pažinčių. Ateityje šie žmonės gali jums padėti siekti išsvajotų tikslų.

Vandenių laukia jų karjerai svarbūs įvy-kiai. Galbūt reikės imtis kažko naujo, rea-lizuoti naujus projektus. Tik pasistenkite, kad tai neatsilieptų šeimai ir nesukeltų konfl iktų su artimais žmonėmis. Atei-nanti savaitė žada daug darbo laimėjimų.

Žuvų laukia optimistinės nuotaikos lai-kotarpis. Kuo daugiau dėmesio skirkite karjerai. Jūs turėsite spręsti įvairius darbo klausimus, svarstyti dalykinius pasiūly-mus. Jūsų patrauklumas priešingos lyties akyse dar labiau išaugs.

Horoskopai Kryžiažodis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Moralas. Katras. Moronas. Apvaluma. Rododendrai. Kam. Regina. Aitra. Ani.

Lena. Akinius. Uos. Vinys. Lanktis. Jis. Seni. Uaa. Tad. San. Geni. Iki. Vyno.

Ivanauską. Natos. Opa. Niskis. Sagan. Ikas. Taupi. Asas.

Morelija. Orogeniniai. Rodinys. Kanonas. Gana. „Lada“. Senis. Pase. Alenas.

Niukt. Daili. Sia. Okarina. Iksu. Apatinuką. Atvirukai. Si. Ra. Asta. Na. Gal. Vaga.

Sukaustytas. Mano. Anona. Namisėdos. S.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: DIKTANTAS

15min • 2012 m. vasario 3 d. Laisvalaikis | 31

– Turi kokią nors svajonę?– Turiu.– Kokią?– Mesti rūkyti.– Tai mesk.– O kaip paskui gyvent be svajonės?

Vyras sėdi, į plūdę žiūri. Valanda, dvi... Trečią valandą į vonią užeina žmona ir sako:

– Na, velniai tavęs nematė, važiuok į tą žvejybą – man skalbti reikia.

– Kiek atsispaudimų padaro Chuckas Norrisas?

– Visus.

Nauji saugos diržai – 45 proc. mažiau nelaimingų atsitikimų!

Juokas prailgina gyvenimą! Taigi su peiliu nugaroje ar armatūra

galvoje juokiantis galima nubėgti ir iki ligoninės. Neaišku tik viena – ar jus priims.

– Įsivaizduoji, kas atsitiko: pasiunčiau savąjį į parduotuvę bulvių, o jis po mašina pakliuvo.

– Tai ką dabar darysi?– Teks ryžius virti.

Trečią valandą nakties paskambino į duris kaimynas. Taip išsigandau, kad net grąžtas iš rankų iškrito.

– Norėtume pakelti už jus šią taurę!– O kam už mane kelti? Aš dar ir

pats galiu pakelti!

Pagrindinė studento užduotis – išlaikyti egzaminus nesimokius. Nes pasimokęs kiekvienas kvailelis išlaikys.

Anekdotai

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienLietuvą užklupę šalčiai kiek atlėgs tik kitos savaitės pradžioje. Penktadienį

bus 14–20, naktį į šeštadienį – iki 30 laipsnių šalčio. Savaitgalis bus saulėtas.

Šeštadienį dieną šals iki 21, sekmadienį – iki 19 laipsnių šalčio.

02 04 d.

-18 / -29 -19 / -29 -17 / -20 -22 / -29

02 05 d.

-15 / -24 -16 / -29 -15 / -19 -19 / -32

02 04 d.

-20 / -28 -20 / -30 -19 / -29 -21 / -30

02 05 d.

-17 / -28 -17 / -26 -15 / -25 -18 / -28

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

-20

-19

-20

-19

-20

-19

-14

VėjasPietryčių

2-4 m/s

sudoku

4 1 8 2

7 5 3 4

8 6 9 4 3

3 2 5

1 7 6 8

2 9 4

9 8 3 7 5

3 9 7 1

2 4 5 6

5 6 2

8 3 9 1

6 5

9 6 8

4 9 1 7

7 3 9

7 1

6 3 4 8

7 9 4

9

8 2 4 1 7

7 9

5 8 3

1 5 8

6 1 9

4 6

9 8 2 3 4

1

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

15min • 2012 m. vasario 3 d.32 | Pokalbis

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

„Lietuvos siekis tapti branduoline valstybe tėra gigantomaniškos fantazi-jos“, – sako jau ne prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai, o pats Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys.Praėjusių metų vasaros pradžioje netikė-tai iš prezidentės D.Grybauskaitės atstovo spaudai pareigų pasitraukęs Linas Balsys turėjo visokių planų, tačiau galiausiai pats tapo prezidentu. Jis nuo praėjusių metų lap-kričio vadovauja Žaliosios politikos institu-tui ir aktyviai priešinasi Visagino atominės elektrinės statybai, kurią itin remia buvusi jo viršininkė D.Grybauskaitė.

– Kas jus atvijo į Žaliosios politikos institu-tą ir ką jūs ten veikiate? – paklausė „15min“ L.Balsio.

– Aš sutikau tapti instituto prezidentu, nes jis suteikia galimybę skleisti žaliąsias idėjas. Mūsų tikslas yra idėjiškai suvieny-ti daugelį Lietuvoje egzistuojančių žaliųjų nevyriausybinių ir politinių organizacijų.

– Kas remia institutą?– Dalis įkūrėjų ir rėmėjų yra Žaliųjų sąjū-

džio partijos nariai, kiti yra kokio nors žalių-jų judėjimo nariai. Institutas nėra partijos padalinys, aš nesu Žaliųjų sąjūdžio parti-jos narys, bet glaudžiai bendradarbiauja-me. Valstybė nefi nansuoja, tenka gyventi iš verslo rėmėjų.

– Ar pritariate Vyriausybės iškeltam ener-getinės nepriklausomybės siekiui ir ką mano-te apie priemones šiam tikslui įgyvendinti?

– Vyriausybės supratimui, kas yra ener-getinė nepriklausomybė, pritariu tik iš da-lies. Be abejo, Vyriausybės planuojamas su-skystintų dujų terminalas yra nepaprastai svarbus Lietuvai projektas. Tai yra alter-natyva, kaip gauti energetikos išteklius iš kitų šaltinių. Deja, šita idėja labai vėluoja. Terminalas jau galėjo ir privalėjo būti senų seniausiai pastatytas. Deja, Energetikos mi-nisterija visas savo pajėgas, kiek jų turėjo ir tebeturi, skyrė vienam projektui – ato-minei elektrinei.

– Kodėl manote, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) nebus kelias į energetinę nepriklausomybę?

– Lietuvos elektros perdavimo sistema yra visiškai integruota į Rusijos energeti-kos sistemą. Tai yra sovietinių laikų padari-nys, kai Lietuvoje buvo pritiesta tų galingų aukštavolčių linijų į Baltarusiją, į Rusiją ir taip toliau. Lietuvoje nėra uždaros elektros sistemos. Lietuva yra pasirašiusi keistas tarpžinybines sutartis, kuriose numatyta, kad visą tos elektros cirkuliavimo ir koor-dinavimo veiksmą vykdo Maskva.

Naujoji VAE taip pat bus įjungta į Rusi-jos energetinį žiedą. Šita elektrinė, pasta-tyta už Lietuvos pinigus, Lietuvos žmonių išlaikoma, gamins elektrą visam didžiajam Rusijos žiedui. Rusijai tai yra labai gerai. Kuo daugiau galingų elektrinių sistemoje, tuo sistema stabilesnė, patikimesnė, tuo

daugiau elektros energijos Rusija per šią sistemą gali transportuoti į Vakarus.

– Bet kur slypi mūsų priklausomybė nuo Rusijos?

– Toks įtaisas kaip atominė elektrinė nega-li veikti be momentinio galios rezervo. Elekt-ros poreikis kinta – viduryje darbo dienos jos reikia labai daug, naktį – mažai. O ato-minis generatorius nuolat gamina ir gamina tos elektros daug. Atsiranda momentų, kai jos nėra kur dėti. Jie būna tokie staigūs, kad per kelias sekundes reikia kažkur padaryti rezervą – staiga paimti ir įjungti dar vieną lemputę, kad nesprogtų elektrinė. Tokį re-zervą garantuoti galėtų tik vieninga Rusijos elektros sistema.

Tai reiškia, kad Lietuva visam laikotar-piui, kol gyvuos elektrinė – maždaug 60 metų – tampa labai prisirišusi prie Rusijos.

Čia yra iš tikrųjų nacionalinio, ne tik ener-getinio, saugumo klausimas, kai šalis turi tokį didžiulį projektą kaip atominė elekt-rinė ir pati negali visiškai būti atsakinga už jo veiklą.

– Ar nepakeis šios situacijos jungtys su Len-kija ir Švedija?

– Jungtys nepadės gauti VAE reikalingo re-zervo. Jos yra ne to tipo. Tai yra vadinamo-sios nuolatinės srovės jungtys. Kad elekt-rinė galėtų gauti tą rezervą savo veiklai už-tikrinti, jai reikia visai kitokių jungčių. Jai reikia, kad aukštavoltės linijos iš Lietuvos per Lenkiją keliautų kur nors į Vokietiją. Tam reikia didžiulių investicijų.

Jeigu žmonės planuoja statyti atominę elektrinę ir mano, kad ji turėtų iškristi iš Rusijos energetinės sistemos, tai pirmiau gal reikėtų susijungti su Vakarų Europos sistema.

– Tačiau galbūt VAE pasiteisintų ekono-miškai?

– Kai politikai, ministrai sako, kad atomi-nėje elektrinėje pagaminta elektra bus labai pigi, tai yra savotiškas žmonių mulkinimas. Jie paskaičiuoja savikainą, į kurią įeina tik eksploatacija, kuras, amortizacija, uždary-mo fondo kaupimas. O apie kitus dalykus, kurie prisidės prie tos savikainos, – kreditai, palūkanos, pelno mokestis, – nekalbama.

Tai yra komercinis projektas. Vadinasi, savikaina dar augs. Ir, pagal ekspertų skai-čiavimus, kaina gali išaugti iki 60–70 cen-tų už kWh. Tai jau pranoksta visas ribas.

Prezidentės balsas pats tapo prezidentu

Žalia L.Balsio misija

Visą interviu su

L.Balsiu skaitykite

www.15min.lt

Sužinokite daugiau

Šita elektrinė, pastatyta už Lietuvos pinigus, Lietuvos žmonių išlaikoma, gamins elektrą visam didžiajam Rusijos žiedui.

L.Balsys

teigia, kad

nauja atominė

elektrinė

Lietuvai neš

nuostolius,

o naudą –

Rusijai.

BFL nuotr.