Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 48 (1279) • 2012 m. gruodžio 14 d.

Politika

Juodoji Darbo partijos mįslėProkurorai po kruopelytę surinko įrodymus, kur Darbo partija išleido savo nelegalius milijonus, bet nesugebėjo ištirti, iš kur partija juos gavo, nors faktai bado akis. Kodėl?

3 psl.

Savaitės interviu

Jungtinės Europos Valstijos

Europos Komisijos narys iš Lietuvos A.Šemeta interviu „15min“ teigia, jog Europos Sąjunga neturi šansų išlikti, jei jos narės veiks atskirai. Anot A.Šemetos, ES valstybėms teks paaukoti dalį nepriklausomybės ir perduoti daugiau galių Briuseliui.

4-5 psl.

Visuomenė

„Kūryba – per daug skambus žodis“

80-metį pasitinkantis skulptorius V.Vildžiūnas apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją pasvajodavo, tačiau šiemet stengėsi jos nesitikėti – verčiau patausoti sveikatą. Sužinojęs, kad gavo, džiaugiasi taip, kad jėgos sugrįžo. O įkvėpimo niekada ir netrūko.

11-13 psl.

AFP nuotr.

I.Gelūno nuotr.

Bedantė LietuvaMūsų šalyje tiek daug žmonių, neturinčių dantų, kad bedančiai

galėtų užpildyti visą Klaipėdą ir dar liktų.

6–9 psl.DaDaDaDaD lililiaaa DaDaškškevevevičičččičiūiūi tėtėėtėt

Senoliai naujų dantų laukia po keletą metų.

„Scanpix“ nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.2 | Politika

Kaip vertinate Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Tai politinė byla, kurią sukurpė

Darbo partijos konkurentai

(2577) 13 proc.

Politinės korupcijos byla,

atskleidusi „atkatų“ sistemą

(5375) 27 proc.

Darbo partija teisiama už tai,

ką daro ir visos kitos partijos

(7383) 37 proc.

Ši byla – Lietuvos teisėsaugos

impotencijos pavyzdys

(4320) 22 proc.

Katės maišeSeimas vakar pristatė prie darbo naująją Algirdo But-kevičiaus Vyriausybę, kurią prezidentė Dalia Gry-bauskaitė jau pakrikštijo „kokia nors“.

Rimtai kalbėti apie ministrus, nemažai kurių – lyg katės maiše, atneštos prezidentei paskutinę akimir-ką ir patvirtintos net neatrišus maišo, neišeina. Tad šiandien žvilgtelkime į Vyriausybę taip, kaip ji buvo renkama – atsainiai.

Premjeras A.Butkevičius. Jis labai greitai galvoja, todėl dažnai persigalvoja. Ką iš tiesų galvoja, turės nustatyti specialios darbo grupės.

Finansų ministras R.Šadžius. 2008 m. artėjančią krizę nuslėpęs R.Šadžius antrą kartą į ministro kėdę sėdo „smarkiai patobulėjęs“. Kur? Studijuodamas tei-sės doktorantūroje. Ko gero, tai pati geriausia vieta tobulėti fi nansų ministrui.

Ūkio ministrė B.Vėsaitė. Savo begaline kompetenci-ja turėtų greitai atvėsinti vėl pradėjusį kaisti šalies ūkį.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius. Nėra ko jam pavydėti begalinių vizitų – juk teks kalbėti ne tai, ką jis galvoja, o ką galvoja prezidentė. O ponia dažnai galvoja ne itin diplomatiškai.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas. Pagaliau krašto apsaugai vėl grįžta vadovauti vyras, nors ir su varlyte.

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Perspekty-vus. Vairavimo egzaminą pas prezidentę išlaikė net nespėjus paduoti kavos puodelio.

Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis. Žmo-gus, bet ką galintis išvesti iš proto. Gal to ir reikia svei-katos apsaugos sistemai, kurios iki šiol nesuvaldė nė vienas ministras?

Teisingumo ministras J.Bernatonis. Teisingumo ministerija bus institucija, mokėsianti algą žmo-gui, kurio tikrasis darbas – visur vaikščioti paskui A.Butkevičių.

Vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas. Vidaus reikalai – ta sritis, kurią jis išmano ne blogiau nei vi-sas kitas, kurių neišmano.

Aplinkos ministras V.Mazuronis. Tokia jau parti-jos karma: R.Paksas iki šiol nekaltas – aplinka buvo kalta. Dabar ir jo įpėdinis V.Mazuronis galės sakyti, kad jis nekaltas dėl to, jog aplinka kalta.

Kultūros ministras Š.Birutis. Jis su kultūra turi mažai ką bendro, todėl pažadėjo tęsti ankstesnių valdžių vykdytą kultūros politiką. Jei taip, kultūra ilgai netemps ir Š.Biručiui teks prisiminti bankroto administratoriaus profesiją.

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. Profe-sorius. Proktologas. Drąsus paskyrimas, originali Lietuvos žemojo ir aukštojo mokslo būklės bei su-sirgimo diagnozė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabe-dinskienė. Ji bandys įrodyti, kad ir Lietuvoje kiek-viena lektorė gali valdyti jei ne valstybę, tai bent ministeriją.

Energetikos ministras J.Neverovičius. Mažiau-sia ministerija – mažiausiam koalicijos partneriui. Toli siekiantis sprendimas: jei energetikos laivas vėl pasuks link Maskvos, žinosime, kuri tautinė ma-žuma kalta.

Žemės ūkio ministras V.Jukna. Net keista, kad Darbo partijai priklauso toks kompetentingas ir ne-priekaištingos reputacijos žmogus. O gal ir jis veda ne tik baltąją, bet ir juodąją buhalteriją?

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Rimtai kalbėti apie šiuos ministrus neišeina.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės žmogus

Šešėlio genijus

Viktoras Uspaskichas sukūrė unikalią schemą, kaip iš šešėlinės

ekonomikos ištraukti pinigus – tu man atkatą „juodais“, o aš tau

ES paramą „baltais“.

Verslui buvo gerai, Viktorui – dar geriau. Deja, ne visiems duota suprasti „generuojančios

ikanomikos“ dėsnius, todėl Seimas Viktorą ir jo gizelius vėl gali atiduoti į teisėsaugos rankas. Rimo Valeikio pieš.

Apklausoje

dalyvavo

19 900

žmonių

13PROC.

37PROC.

22PROC.

27PROC.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Politika | 3

Sveikatingumo metai skatins gyventi sveikiau

---

-

Sveikatos problemas lemia gyvensena

--

-

--

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

--

Kiekvieni metai - sveikatos-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

Užsk. Nr. 307156

Kitą savaitę Seimas turės nuspręsti, ar panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės – teisinę neliečiamybę.

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

Specialioji Seimo komisija vieno balso pers-vara rekomendavo neliečiamybę atimti.

Darbo partijos frakcijos patalpose Seime stovi į šimtą spalvotų segtuvų, su skambiu pavadinimu „DP–VU“, sudėti visi Darbo partijos bylos dokumentai.

Juos pamatyti politikams bei žurnalis-tams leido patys „darbiečiai“. Tiesa, de-monstracijos rezultatas buvo kiek kitoks, nei tikėjosi Darbo partija. Politikai ir žurna-listai, užuot sekę V.Uspaskicho nurodymu, netyrė, ar Darbo partijos juodosios buhalte-rijos kasos orderiai yra įtikinami įrodymai –

te padaro tai teismas. Kur kas svarbiau pa-sirodė, tai, kas rašoma tuose kvitukuose.

Juose fi ksuota, kad juodąją partijos kasą šimtais tūkstančių litų galbūt pildė įvairios Lietuvos įmonės, vėliau laimėdavusios tuo metu „darbiečių“ kontroliuojamos Ūkio ministerijos konkursus ES paramai gauti. Paprastai jos partijai skirdavo apie 5 proc. sumos, kurią vėliau gaudavo iš ES fondų.

Taip pat paaiškėjo, kad „juodais“ pinigais galėjo būti remiami Seimo nariai, mokama už įvairias paslaugas, teikiamos beprocen-tės paskolos.

„Tie dokumentai, kuriuos dabar pamatė-me, rodo, kad Darbo partiją rėmė ne viena, ne dvi įmonės, tai buvo labai aiški sistema.

Man tikrai kyla klausimas, ar prokuratūra tikrai padarė viską, kas įmanoma ir kas arti neįmanomo, kad gautų tuos patikimus įro-dymus“, – abejojo prokurorų darbu buvęs teisingumo ministras, dabar Seimo narys Remigijus Šimašius.

Prokuroras S.Verseckas „15min“ nurodė, kad tyrėjai domėjosi Darbo partijos juodą-ją kasą pildžiusiomis įmonėmis. Tačiau, deja, nė viena jų neprisipažino nelegaliai parėmusi partiją.

„Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tų įmo-nių, kurių pavadinimai sutapo su tais įra-šais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, va-dovai. Atlikti kiti veiksmai. Tačiau nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kaip tie pinigai buvo perduoti. Jie nepripažino šel-pę partiją“, – aiškino prokuroras.

Pasak jo, prokuratūra negalėjo toliau tęsti bylų šioms įmonėms, nes neužteko įrody-mų. Įrodymus surinkti ir atlikti įmonių veik-los patikrinimus buvo paraginta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kurios įmonės sulaukė nuobaudų, prokuroras neatsklei-dė, nes esą visų gali neprisiminti ir nenori kažkurių išskirti. Tiesa, jis pripažino, kad nuobaudų sulaukė vos dvi ar trys įmonės.

Juodoji Darbo partijos mįslėBFL nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

„Kasos knygos“ rubikonasAš labai noriu, kad Darbo partijos byla kuo grei-čiau pasibaigtų, o V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė sėstų. Ilgam. Nes jei ta po Seimo ko-misijos posėdžių paviešinta „Kasos knyga“, kurio-je tvarkingai fi ksuota, kas, kam, už ką ir kiek davė, yra tikra, sėdėti ilgai yra už ką. Net jei byla ir buvo politizuota, kaip teigia V.Uspaskichas.

Jei teisingai suprantu, tai ta „Kasos knyga“ ir yra vienas pagrindinių įrodymų Darbo partijos byloje. Ir dar liudininkų, kurie, kiek teko girdėti, daug ką neigia, parodymai.

Tiesa, tai, kad „Kasos knyga“ yra tikra, o jos įrašai ką nors reiškia, įrodyti nebus lengva. Pamenate „Ru-bicon“ juodosios buhalterijos bylą: tada irgi daug kas manė žinantys, kad „Andr.“ – tai V.Andriukaitis, „Kviet.“ – tai V.Kvietkauskas, „Vidž.“ – A.Vidžiūnas, „soclib“ – A.Paulausko partija, TS – A.Kubiliaus Tė-vynės Sąjunga, o AMB – prezidentas A.Brazauskas, buvęs šalies vadovės D.Grybauskaitės mokytoju.

Bet paaiškėjo, kad manyti viena, o žinoti – kas kita. Ir kai telefono ragelyje girdite, kad „abonentas nepasiekiamas“, tai nebūtinai reiškia, kad A.Zuokas vėl trumpam išvyko į Lenkiją. Gali būti, kad tas, ku-riam skambinate, tiesiog išjungė telefoną.

Grįžtant prie paviešintos „Kasos knygos“, bus nenuostabu, jei paaiškės, kad VU iš tiesų reiškia Vilniaus universitetą, o „Respublikai“ reiškia ne V.Tomkui, o Lietuvai. Nes Lietuva juk Respublika.

Bet jei teismas viską išsiaiškins (o aš tuo nea-bejoju), nuspręs, kad „Kasos knyga“ yra tikra ir remdamasis joje esančiais įrašais ilgam pasodins V.Uspaskichą, V.Vonžutaitę ir V.Gapšį, tai dar ne-turėtų būti pabaiga. Žinoma, jei kalbame apie tei-singumą ir pelnytas bausmes.

Nes ėmimo-davimo procese visada yra dvi pu-sės. Todėl teismui pripažinus, kad „Kasos knygos“ įrašai patikimi, o Ž.Žvaguliui, „Vairui“ ar bendro-vėms „Combo“ ir „Makrokoncertas“ buvo mokė-ta „juodais“, reikėtų išsiaiškinti, ar jie visi gautas sumas deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Jei ne, sodinsime, ar užteks baudų?

Teks aiškintis ir kodėl LVPA bei Ūkio ministeri-jos tarnautojai, spręsdavę dėl ES paramos skyri-mo, skirdavo ją įmonėms, galbūt mokėdavusioms 5 proc. į Darbo partijos juodąją kasą. Ar tie tarnau-tojai gaudavo savo procentą? O gal jie buvo įbau-ginti? Jei ne, tai jie turbūt taip pat turėtų sėsti. Taip pat ilgam, nes išeitų, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nes žinome – ministras tik pasirašydavo. Buvęs ministras D.Kreivys taip sakė.

O ką darysime su įmonėmis „Stiklita“, „Paliūtis“, „Pamario medis“, „Nagisa“, „Sebra“, „Jūrės medis“, „Era ir Ko“, „Senovė“, kurios, kaip aiškina K.Masiulis, galbūt mokėjo 5 proc. gautos ES paramos į juodąją kasą? Logiška būtų sodinti įmonių vadovus, nes iš-eitų, kad jie dalyvavo korupcinėse schemose.

Be to, reikės reikalauti, kad tos įmonės grąžin-tų per korupcines schemas gautą ES paramą. Nes jei „Kasos knyga“ bus pripažinta tikra, tikėtina, jog visą per korupcines schemas išdalytą paramą Lietuva turės grąžinti ES. Nes toks paramos dalini-mas ES reglamentuose nenumatytas. Nemokėsime juk už korumpuotus verslininkus ir valdininkus iš biudžeto, ar ne?

Neabejoju, kad taip ir bus. Lietuva – teisinė vals-tybė, kurioje prieš įstatymą visi lygūs.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Jei „Kasos knyga“ bus pripažinta tikra, tikėtina, kad per korupcines schemas išdalytą paramą Lietuva turės grąžinti ES.

4 | Savaitės interviu

Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Strasbūro

„Krizė dar nesibaigė, – įspėja Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta ir priduria, kad Europai liko vienintelis kelias išsigelbėti, – tvirtesni fi nansiniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai.“ „Ateis laikas, kai turėsime Jungtines Europos Valstijas“, – savo kabinete Eu-ropos Parlamento rūmuose Strasbūre interviu savaitraščiui „15min“ progno-zavo Lietuvos eurokomisaras.

Penktadienį jis trumpam grįžta į Vil-nių pasižiūrėti, ko verta naujoji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, bei aptarti su ja naujų aktualijų. ES fi nansų ministrai ketvirtadienį patvirtino susitarimą su-kurti bendrą bankų priežiūros institu-ciją, kuri galės uždaryti blogus bankus visose euro zonos šalyse.

– ES narių lyderiai jau ne pirmą kar-tą tariasi, kaip išgelbėti eurą. ES šalys jau palaimino revoliucinį planą dėl di-desnės bankų kontrolės, kuris gali pa-versti bloką federacija. Kam to reikia?

– Krizė akivaizdžiai parodė, kad eu-rui gyvuoti per amžius faktiškai yra vienas kelias – gilesnė integracija. Pa-aiškėjo, kad pinigų sąjunga be glaudes-nių ryšių, didesnės integracijos fi nan-suose ir ekonomikoje, net stipresnių politinių ryšių gali būti pažeidžiama.

Globalėjant pasauliui, Europos vaidmuo gali išlikti stiprus, jei ji bus vieninga. Matant, kaip vystosi kitos didžiosios šalys, akivaizdu, kad po keleto metų net didžiausios Euro-pos valstybės taps santykinai mažos

globaliame kontekste. Gilesnė integ-racija ir leidžia išlaikyti svarų žodį sprendžiant viso pasaulio klausimus.

Kritikai kalba, kad spaudimas rinko-se sumažėjo. Bet, EK vertinimu, krizė dar nesibaigė. Rinkos duoda savotišką kreditą Europai, pasitikėdamos politi-niais pareiškimais dėl gilesnės integ-racijos. Be realių veiksmų tas pasiti-kėjimo kreditas gali greitai išnykti ir vėl atsidursime, kur buvome.

– Kiek realus šio projekto įgyven-dinimas?

– Susitarimas dėl bankų sąjungos nereikalauja keisti sutarčių. Buvo iš-reikšta visų šalių vadovų politinė valia siekti šio tikslo. Ginčijamasi dėl dau-gelio klausimų, bet kad būtina bankų sąjunga, niekas neprieštarauja.

ES šalių fi nansų ministrai jau pri-tarė centralizuotai bankų priežiū-rai, o Europos Komisijos pateiktame projekte numatomi kiti žingsniai dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, didesnio indėlių draudimo sistemos koordinavimo. Kai visi šie elementai bus įgyvendinti, turėsime realią ban-kų sąjungą.

Tai leis nutraukti bambagyslę tarp padėties viešųjų fi nansų ir bankų sek-toriuose ES narėse. Dabar, jei viešųjų fi nansų padėtis pablogėja, o bankai yra suteikę daug paskolų ir turi daug tos šalies obligacijų, jų fi nansinė padėtis blogėja, reikia daugiau pinigų jų prob-lemoms spręsti, kartu blogėja viešųjų fi nansų padėtis. Pagrindinis šio proceso tikslas – atskirti galimas bankų proble-mas nuo viešųjų fi nansų.

– Kokia ES jums atrodo gyvybingesnė –dabartinė ar dar glaudžiau integruota ne vien fi nansų srityje?

– Europos ateitis yra gilesnė integra-cija. Ateis laikas – šiandien dar sunku pasakyti, kada, – kai turėsime kažką

panašaus į Jungtines Europos Valstijas. Mūsų pasiūlymuose kai kurie žingsniai reikalauja sutarčių keitimo – ir nemen-ko. Bet nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą. Tai yra visai skirtingas modelis, savanoriška integracija, dalies suvereniteto perlei-dimas, bet kartu kalbama apie institu-cijų, kurioms suverenitetas perduotas, politinę demokratinę atskaitomybę. Giliau integruotoje Europoje suvere-nių valstybių interesai bus kruopščiai saugomi.

– Naujasis premjeras Algirdas Butke-vičius sako, kad Lietuva eurą galėtų įsi-vesti nuo 2015 metų. Ar verta skubėti? Estijai vien dalyvavimas Europos stabi-lumo mechanizme (ESM) kainuos apie 1,3 mlrd. eurų.

– Visada sakiau ir toliau laikausi nuo-monės, kad Lietuvai euras naudingas ir kad reikėtų siekti jį įsivesti kaip galima greičiau. Mūsų monetarinė, pinigų po-litikos, sistema tokia, kad de facto turi-me euro pakaitalą – litą, cirkuliuojantį vidaus rinkoje, bet negalime pasinau-doti visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas euro zonoje. Taip pat išlieka valiutos kurso rizika, nes, kol nesi euro zonoje, lieka tikimybė, kad kursas gali būti peržiūrėtas, o investuotojai tai ati-tinkamai vertina.

Estija jau turi eurą, Latvija atkakliai siekia jį įsivesti jau 2014 metais. Įmo-kas, paskolas, teikiamas garantijas rei-kia vertinti per tą prizmę, kad tai nėra negrąžinami pinigai. Pagal dabar bu-vusį mechanizmą, pinigai skolinami valstybėms, kurios yra sunkesnėje pa-dėtyje. Šalys net uždirba iš palūkanų už suteiktas paskolas.

Kita vertus, negali būti tikras, kad pačiam nereikės pagalbos. Puiku, kad Lietuva bent makroekonomiškai atrodo stabiliai, yra tarp nedaugelio ES vals-tybių, kurioms EK dabar nemato ma-kroekonominių grėsmių. Bet nežinia, ar po kelių, keliolikos metų neatsidursi bėdoje. Euro zona sukuria mechaniz-mus, kurie leistų padėti tokioms šalims.

– Europos Parlamentas trečiadienį pri-tarė jūsų iniciatyvai – fi nansinių sando-rių mokesčiui, kuris būtų taikomas, jei bent viena šalis būtų įsikūrusi ES terito-rijoje. Ar jis netaps dar vienu mokesčiu, iškraipančiu ekonomikos subjektų elg-seną, bet atnešančiu mažai fi nansinės naudos biudžetui?

Eurokomisaras Algirdas Šemeta:

„Mūsų ateitis – Jungtinės

Europos Valstijos“

„Valstybės išleido milžiniškus pinigus, kad išgelbėtų bankų sistemą. ES tai sudarė 4,6 trilijono eurų – sunkiai suvokiamą skaičių.“

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

– Krizę lėmė neatsakingi bankų veiksmai. Valstybės išleido milžiniškus pinigus, kad išgelbėtų bankų sistemą.

Skaičiuojama, kad ES tai sudarė 4,6 tri-lijono eurų – sunkiai suvokiamą skaičių. Tai yra ne iš oro atsiradę, o mokesčių mo-kėtojų pinigai.

Yra teisėtas siekis, kad fi nansų sekto-rius grąžintų į viešuosius fi nansus bent dalį tų pinigų.

Šis rinkos instrumentas bankus skatins nepiktnaudžiauti rizikingomis fi nansi-nėmis transakcijomis. Pirmiausiai turiu omeny vadinamąją aukšto dažnio preky-bą, kai kompiuterių algoritmai prekiauja

tarpusavyje ir sudaromi tūkstančiai sando-rių per sekundę, o bet kokia klaida, padė-ties neįvertinimas gali iškart sukelti prob-lemų viename ar kitame banke. Pasiūlytas nedidelis mokestis turėtų atgrasinti nuo tokių operacijų.

Drauge mokestis verstų bankus fi nan-suoti realią ekonomiką. Smulkus, vidu-tinis ir net stambus verslas susiduria su finansavimo problemomis, nes sunku gauti paskolų. Svarbus teisingumo fakto-rius – beveik visos ES narės karpo išlaidas, didina mokesčius. Per pastaruosius porą metų priimta daugybė sprendimų dėl išlai-dų sumažinimo ir mokesčių padidinimo. Gyventojai natūraliai kelia klausimą, ko-dėl bankai neįneša savo indėlio į šį skaus-mingą procesą.

– 1997–1999 m. dirbote fi nansų ministru. Ar grįžtumėte į šias pareigas dabartinėje Vyriausybėje?

– Nesvarstau tokių klausimų, nes turiu aibes rūpesčių tiek savo srityje, tiek spren-džiant visus ES klausimus. Vyriausybė yra suformuota, belieka tik palinkėti jai sėkmės ir pasiekti, ką yra užsibrėžusi.

Savaitės interviu | 5

Mokestinei paskolai gauti –

-

-

-

-

-

---

--

-

-

-

Užsk. Nr. 307178

„Nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą. Tai savanoriška integracija.“

50 metų Algirdas Gediminas Šemeta

nuo 2009 m. tapo Europos komisijos

nariu, atsakingu už fi nansinį programa-

vimą ir biudžetą.

2010 m. pradžioje jam patikėtos mokes-

čių, muitų sąjungos, audito bei kovos su

sukčiavimu komisaro pareigos.

2008–2009 m. A.Kubiliaus Vyriausybė-

je jis ėjo fi nansų ministro pareigas.

2001–2008 m. dirbo Statistikos depar-

tamento generaliniu direktoriumi.

1999–2001 m. buvo Vyriausybės

sekretorius.

1999 m. pusmetį dirbo statybų

kompanijos „Nalšia“ viceprezidentu.

1997–1999 m. pirmąkart ėjo fi nansų

ministro pareigas.

1992–1997 m. vadovavo Vertybinių

popierių komisijai.

Įspūdinga karjera

A.Šemeta mano,

kad Europa iš krizės

gali išsigelbėti

tik glaudžiau

integruodamasi

ir ekonomiškai, ir

politiškai.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.6 | Tyrimas

Pastaruoju metu nagrinėjama emigracijos tema dažnai atkreipia dėmesį į šalies ekonominius sunkumus, nedarbą, tačiau neretai pamirštama viena rimčiausių emigruojančių šeimų problemų – tai nuo tėvų atskirti vaikai – naujieji našlaičiai. Jie išgyvena netektį su visais šiam reiškiniui būdingais požymiais: nerimu, pykčiu, liūdesiu, kalte ir kaltinimu, klausimu „kodėl taip nutiko man?“, kartais depresija, tuštumo jausmu ar net noru pasitraukti iš gyvenimo. Pastebimi mėginimai susigrąžinti tėvus, kartais naudojant teigiamo elgesio būdus, tačiau dažniau matome netinkamo elgesio apraiškas. Kaip jiems padėti?

Viena iš pagalbos galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro (Pramonės pr. 31, tel.: (8 37) 45 28 85) vykdoma „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programa, kurią finansuoja Kauno m. savivaldybės administracija.

Jaunimo centro specialistai rengia informacinę medžiagą, teikia individualias konsultacijas vaikų gyvenimo kokybės gerinimo klausimais emigravus tėvams, veda diskusinio pobūdžio seminarus (tėvams, globėjams, moksleiviams, mokytojams), kuriuose dalyviai dalinasi patirtimi, gilina žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimą.

,,Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo programa“ Kauno mieste vykdoma iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos.

TĖVŲ EMIGRACIJA IR NAUJIEJI NAŠLAIČIAI

Bedantė Lietuva Šalyje gyvena tiek žmonių,

neturinčių dantų, kad užtektų dideliam miestui įkurti

Holivudo žvaigždė Melas Gibsonas lietuvius kadaise yra pavadinęs golfo lazdomis ginkluotais aštriadančiais. Bet tiesa – dar skaudesnė: Lietuvoje tiek daug žmonių, neturinčių dantų, kad bedančiai galėtų užpildyti visą Klaipėdą ir dar liktų.

S.Žiūros/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Tyrimas | 7

Pastaruoju metu nagrinėjama emigracijos tema dažnai atkreipia dėmesį į šalies ekonominius sunkumus, nedarbą, tačiau neretai pamirštama viena rimčiausių emigruojančių šeimų problemų – tai nuo tėvų atskirti vaikai – naujieji našlaičiai. Jie išgyvena netektį su visais šiam reiškiniui būdingais požymiais: nerimu, pykčiu, liūdesiu, kalte ir kaltinimu, klausimu „kodėl taip nutiko man?“, kartais depresija, tuštumo jausmu ar net noru pasitraukti iš gyvenimo. Pastebimi mėginimai susigrąžinti tėvus, kartais naudojant teigiamo elgesio būdus, tačiau dažniau matome netinkamo elgesio apraiškas. Kaip jiems padėti?

Viena iš pagalbos galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro (Pramonės pr. 31, tel.: (8 37) 45 28 85) vykdoma „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programa, kurią finansuoja Kauno m. savivaldybės administracija.

Jaunimo centro specialistai rengia informacinę medžiagą, teikia individualias konsultacijas vaikų gyvenimo kokybės gerinimo klausimais emigravus tėvams, veda diskusinio pobūdžio seminarus (tėvams, globėjams, moksleiviams, mokytojams), kuriuose dalyviai dalinasi patirtimi, gilina žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimą.

,,Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo programa“ Kauno mieste vykdoma iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos.

TĖVŲ EMIGRACIJA IR NAUJIEJI NAŠLAIČIAI

Užsk. Nr. 307183

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Lietuvos veidą bandoma puošti įspūdin-gai kainuojančiais projektais: Valdovų rū-mais, Visagino atomine elektrine, „auksi-niais“ tualetais, surūdijusiais vamzdžiais prie Neries. Tačiau pažvelgę į žmonių dan-tis pamatysime, kad maždaug kas pen-kioliktą ES valstybės gyventoją bjauroja bedantė šypsena.

Dantų gydymas paverstas komercija: susidėti normalius dantis kainuoja tiek pat, kiek nusipirkti naują gerą automo-bilį, todėl dantų vyresniame amžiuje turi tik tie, kurie turi pinigų.

Geri dantys – defi citas. Prieš dvidešimt-metį žmonės stovėdavo eilėse prie dak-tariškos dešros. Dabar – prie valstybinių ligonių kasų.

Štai Panevėžyje kompensacijos už dan-tų protezavimą vidutiniškai tenka laukti trylika metų, o Neringoje – pusmetį, mat laukimo trukmė priklauso nuo savivaldy-bės išgalių. Vidutiniškai Lietuvoje dantų reikia laukti 2–4 metus.

2012 m. spalio 1-osios duomenimis, ša-lyje 119 971 žmogus laukė dantų proteza-vimo paslaugų išlaidų kompensavimo. Jau dvejus metus ši eilė ilgėja, todėl laukian-tieji gali protezuoti dantis už savo pini-gus, o, atėjus jų eilei, atgauti dalį išlaidų.

Taip iš tų beveik 120 tūkst. laukiančiųjų pasielgė šeštadalis – 20 744 žmonės. Visi kiti neturi už ką.

Šie skaičiai neatskleidžia visos šalies be-dančių armijos, nes kompensaciją už dantų protezavimą gauna ir į valstybines ligonių kasas dėl to kreipiasi ne visi. Dar „n“ be-dančių burnų puošia dirbtinės šypsenos –

įdedami protezai, kuriuos žmonės, prieš eidami gulti, pasideda ant spintelės.

Bedančių armijai – 30 milijonųNors dantų galima netekti ir esant dar-bingo amžiaus bei sveikatos, teisę į dantų protezavimo kompensaciją turi privalo-muoju sveikatos draudimu (PSD) apdraus-ti pensininkai, nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys ir vaikai. Kompensacija išmokama tik visiškai baigus dantų prote-zavimą, pagal faktines dantų protezavimo išlaidas; maksimalus dydis – 3560 Lt.

V.Labanauskas:

„Už tokią sumą bedančiam žmogui įmanoma padaryti tik išimamą plokštelę, be jokių implantų.“

Anot Valstybinės ligonių kasos atstovo

spaudai Kazio Žilėno, gyventojai dažnai

skundžiasi, kad už pirminės ambulatori-

nės odontologinės asmens sveikatos prie-

žiūros paslaugas gydymo įstaigose reika-

laujama mokėti ir neteikiama informacija,

kokios šios pagalbos apimtys.

Draustiems PSD, PSDF biudžeto lėšomis

yra apmokamos pirminės odontologinės

priežiūros paslaugos.

Tai būtinoji medicinos

pagalba; vaikų dan-

tų ėduonies pro-

fi laktika; sąkan-

džio anomalijų

išaiškinimas ir

profi laktika;

dantų ėduo-

nies gydymas;

pulpito (išsky-

rus dantų kana-

lų kalcifi kaciją ir

vidinę rezorbci-

ją) gydymas; api-

kalinio periodontito

(išskyrus dantų kana-

lų pergydymą) gydymas;

nesisteminės kilmės nekariozinių

dantų ligų gydymas; dantų akmenų virš

dantenų ir po jomis nuėmimas; gingivi-

to gydymas, liežuvio bei burnos gleivinės

ligų diagnozavimas ir gydymas po specia-

listo konsultacijos; ikivėžinių ligų įtari-

mas; premedikacijos ir vietinės nejautros

atlikimas; dantų ir dantų šaknų traukimas;

ūmių odontologinės kilmės žandikaulių

uždegimų (periostito, alveolito, perikoro-

narito) diagnozavimas ir gydymas; seilių

liaukų ir veido žandikaulių srities limfi nės

sistemos ligų diagnozavimas ir gydymas

po specialisto konsultacijos; laikinų įtvarų

uždėjimas gydant dantų traumas; pirmo-

sios pagalbos suteikimas ištikus žandi-

kaulių traumai ir gydymas po specialisto

konsultacijos; danties vainiko lūžimo

gydymas; danties išnirimo (iš-

skyrus visišką danties išniri-

mą) gydymas; kaltinių ne-

nuimamų dantų protezų

nuėmimas.

Visi, išskyrus vaikus

bei besimokančius

dieninėse bendrojo

lavinimo ir profesinė-

se mokyklose (iki 24

metų amžiaus) ir so-

cialiai remtinus asme-

nis, pateikusius savival-

dybės pažymą, moka už

plombines ir kitas odontolo-

gines medžiagas ir vienkartines

priemones pagal tuo metu galiojančias

kainas. Sveikatos apsaugos ministerijos

(SAM) duomenimis, vienam gyventojui

pirminės ambulatorinės odontologinės

asmens sveikatos priežiūros paslaugų

metinė bazinė kaina yra: gyventojams iki

17 metų – beveik 43 Lt, nuo 18 metų –

34,59 Lt.

Kam ir kokia pagalba priklauso

ugos.

icinos

an-

-

-

tito

kana-

gydymas;

konsultacijos; d

gydymas;

skyrus

mą) g

nu

n

V

m

ci

nis

dybė

plombin

gines medž

i

Nukelta į 8 psl. >>>

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.8 | Tyrimas

Skubančiųjų Kalėdas gelbsti prekės internetu

Pigu.lt

-

-

D. Liulys.

Pigu.lt

Pigu.lt

--

Pigu.lt

-

Pigu.lt

Pigu.lt

--

Pigu.lt

-

-Pigu.lt

Aksesuarai

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos dantų pro-tezavimo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui siekė tik 1146,5 lito.

„Už tokią sumą bedančiam žmogui – pensininkui ar anksti netekusiam dantų – įmanoma padaryti tik išimamą plokštelę, be jokių implantų. Ir tai ne visi privatūs kabinetai ir ne visos laboratorijos už tiek padarytų, nes geresnės plokštelės su gra-žesniais dantimis kainuoja brangiau“, – tei-gia odontologijos klinikos „Dentvalda“ gy-dytojas odontologas Valdas Labanauskas.

Jo teigimu, už 1146,5 Lt žmogus gali nu-sipirkti įdedamus dantis, kuriuos net užfi k-suoti burnoje būtų sunku, nes nebūtų ant ko tai padaryti. Dantų implantai laikomi kosmetine procedūra, todėl PSD nepaden-gia tokių išlaidų.

Odontologų rūmų tarybos pirmininko Alvydo Šeikaus manymu, kompensacijos suma turėtų būti protinga.

„Jeigu žmogų – kad ir tą pensininką – pastato į eilę susitvarkyti defektų ir tai gali padaryti tik išimamu protezu, aš nežinau, ar tai teisinga, ar ne. Tai priklauso nuo vals-tybės turtingumo lygio. Funkciją atstato, bet ar žmogus patenkintas, nešiodamas tuos krentančius protezus?“ – retoriškai klausia A.Šeikus.

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos sky-riaus vyriausioji specialistė Vilma Šimkie-nė tvirtina, kad vienam žmogui skiriama suma nustatyta tokio dydžio, kad kuo dau-giau žmonių ir kuo greičiau galėtų prote-zuoti dantis.

„Didinti sumos nėra pakankamai lėšų, nes PSDF biudžetas nėra didelis. Jo dydį tvirtina Seimas. Dėl fi nansinės krizės Lietuvoje vis-kam buvo sumažintas fi nansavimas, todėl sumažėjo ir dantų protezavimo išlaidų kom-pensavimo suma. Kalbant apie kitas valsty-bes, nėra nei vienos ES šalies, kur valstybė visiškai kompensuotų dantų gydymą bei protezavimą“, – argumentuoja V.Šimkienė.

Šiems metams dantų protezavimo pas-laugoms apmokėti planuojama skirti 30 113 400 litų.

Dešimtys tūkstančių litųDantų protezavimas atliekamas keliais skir-tingais metodais, naudojant vainikėlius, implantus, dantų protezus, laminates. Pro-tezai būna išimami arba neišimami.

„Tai, kokia procedūra bus atliekama be-dančiam pacientui, priklauso nuo bendros jo sveikatos, amžiaus ir kaulo būklės. Pas-taroji svarbiausia. Jeigu kaulas ir paciento piniginė leidžia, dedama po šešis implantus abiem žandikauliams ir ant implantų prote-zuojami neišimami protezai. Jeigu sąlygos neleidžia (nėra kaulo arba jis labai plonas, atrofavęsis, ar žmogus vyresnio amžiaus), dedama po keturis implantus į žandikau-lį ir dedamas iš dalies išimamas protezas, kurį reikia išimti, išvalyti ir vėl įsidėti, arba dedami du implantai ir ant jų prisegama plokštelė“, – pasakoja V.Labanauskas.

Gydytojo odontologo teigimu, protezavi-mo kaina priklauso nuo implantų skaičiaus. Vieno danties atstatymo (implantavimo ir protezavimo) išlaidos siekia 2600–3000 Lt. Pigiausias įmanomas variantas bedančiam asmeniui – du implantai ir ant jų fi ksuoja-mas išimamas dantų protezas. Tokio va-rianto kaina – 5500–6500 Lt. Norinčiam ko-kybiškų implantų ir protezų, išlaidos gali siekti ir 35 000 Lt.

Jei prieš atliekant protezavimą reika-lingos kokios nors procedūros (dantų ro-vimas, gydymas, kaulo persodinimo ope-racija ar specialus kaulo implantas), kaina smarkiai šokteli.

Nauji dantys – po metų Netekus dantų pasikeičia veidas: jo apačia pažemėja, smakras atsikiša, lūpos įdumba, raukšlės išryškėja. Ilgai neįsidėjus implan-tų ir (ar) protezų, protezas nebesifi ksuoja

Nors reguliarus dantų tikrinimas pas gy-

dytoją odontologą labai svarbus, SAM

apklausos duomenimis, profi laktiškai

burnos sveikatą tikrinasi tik kas ketvir-

tas šalies gyventojas.

Beveik penktadalis pas odontologą

apsilanko tik tada, kai nebegali ištver-

ti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę

nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai

skausmas tęsiasi ilgą laiką. O 11,7 proc.

20–29 metų amžiaus apklaustųjų pas

odontologus nesilanko išvis.

Pasekmės – liūdnos. Anot Vilniaus vi-

suomenės sveikatos biuro Visuomenės

sveikatos stebėsenos specialistės Dai-

nos Juršytės, pernai daugiausia šalies

gyventojų, sergančių virškinimo siste-

mos ligomis, sirgo būtent dantų ligomis

(taip pat ir dantų ėduonimi) – 50,9 proc.

Sergančių dantų ligomis daugiau užre-

gistruota moterų negu vyrų. Per-

nai 1 000 šalies gyventojų teko

172 moterys ir 139,4 vyrai.

„Moterys labiau linkusios

rūpintis savo sveikata,

todėl ir daž-

niau lankosi

pas odon-

tologą“, –

aiškina

specialistė.

Pas odontologą – prispyrus bėdai

A.Šeikus:

„Profi laktika – pati svarbiausia sistema, kuri gali apsaugoti nuo didelių išlaidų.“

>>> Atkelta iš 7 psl.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Prieš dvidešimtmetį žmonės stovėdavo eilėse prie daktariškos dešros, dabar – prie dantų, kurių

protezavimą kompensuoja valstybė.

burnoje ant bedančių žandikaulių. Tampa sunku valgyti, šypsotis ir kalbėti. Todėl norisi šį rei-kalą sutvarkyti kuo greičiau.

„Yra tokių situacijų, kai gydytojas, ištraukęs nereikalin-gus ar atitarnavusius dantis, gali iškart sudėti implantus. Tokiu atveju dantų

protezų implantavi-mas užtruktų tik ke-

lis mėnesius, – pasako-ja V.Labanauskas. – Jeigu

reikia laukti, kol sugis žan-dikaulis po dantų traukimo ar

po kaulo augmentacinių proce-dūrų, iki galutinio rezultato gali praeiti metai ar pusantrų.“

Pašnekovo teigimu, dantų implantacija, atliekama be kaulo auginimo procedūros, nėra sudėtinga ir skausmas būna žymiai mažesnis nei traukiant dantis. Tačiau jei atliekamos ir rimtos atstatymo procedūros, rekomenduojama daryti bendrinę nejautrą operacijų metu. Narkozė, bent jau privačia-me sektoriuje, kainuoja nepigiai.

Svarbiausia – profi laktikaJaponų mokslininkai ieško būdų, kaip atau-ginti iškritusius dantis. Tai nutiks ne anks-čiau nei po šimtmečio, todėl reikia kitų al-ternatyvų dantims apsaugoti.

„Manau, kad profi laktika – pati svarbiau-sia sistema, kuri gali apsaugoti nuo dide-lių išlaidų. Valstybė turi būti suinteresuota skirti tam pinigų pradžioje, o ne tada, kai dantys jau iškrenta“, – svarsto A.Šeikus.

SAM atstovė V.Šimkienė į kritiką atsako, jog jau 7 metus PSD lėšomis fi nansuojama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinė-mis medžiagomis programa.

Silantai – tai dantų ėduonies (karieso) pro-fi laktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsau-gančios nuo dantų ėduonies.

Padengti dantis silantais paprasčiau ir pigiau nei juos plombuoti.

2010 metais šios programos įgyvendini-mui buvo skirta 2,01 mln. litų, suteikta apie 49 tūkst. paslaugų už 1,45 mln. litų. Praėju-siems metams buvo skirtas toks pat fi nan-savimas. Pernai iš 6–14 metų amžiaus šalies vaikų, galinčių dalyvauti šioje programo-je, paslaugomis pasinaudojo tik 14,7 proc.

„Sergančiųjų dantų ėduonimi Lietuvoje labai daug, nemažą dalį sudaro vaikai, –teigia visuomenės sveikatos specialistė D.Juršytė. – Odontologai rekomenduoja dantis valytis 2 kartus per dieną. Tačiau, kaip rodo 2010 metų HBSC tyrimai, daž-niau nei kartą per dieną dantis valosi 56,8 proc. Vilniaus miesto mokinių, 33,8 proc. juos valosi kartą per dieną. Kas dešimtas apklausos dalyvis dantų niekada nesiva-lo arba juos valosi retai. 72,4 proc. sosti-nės mokinių pripažino, kad jau turi keletą plombuotų dantų.“

Tyrimas | 9

38 metų Asta naudojosi tik privačių odon-

tologų paslaugomis, kol prieš metus ryžo-

si dantis profi laktiškai pasitikrinti Vilniaus

Šeškinės poliklinikoje.

Vizitas pas bendrosios praktikos gydyto-

ją odontologą buvo paskirtas po mėnesio,

tačiau šios datos moteris nesulau-

kė – peršalus įsiskaudėjo kadaise jau tai-

sytas krūminis dantis. Skausmas vis aš-

trėjo, nebegelbėjo priešuždegiminiai

vaistai, tad Asta paprašė paankstinti vizi-

to datą. Pavyko – gydytoja sutiko priimti

po poros dienų.

Astą priėmusi jaunutė odontologė po

apžiūros konstatavo: „Reikia padaryti

skaudamo danties rentgeno nuotrauką.

Bet rentgeno kabinetas šiandien

nebedirba. Dirbs rytoj po pietų, o aš – iš

ryto. Pasidarykite ryt nuotrauką,

o pas mane ateikite poryt.

Nebegalite iškęsti

skausmo? Išgerkite

priešuždegiminių

vaistų. Jau geriate? Tai

puiku – teisingai gydotės. Kaip dar galiu

jums padėti? Galiu išrauti dantį.“

Poliklinikos kasoje už dantų apžiūrą kelias

dešimtis centų susimokėjusi moteris nu-

sprendė daugiau nebeeksperimentuoti –

pagalbos kreipėsi į privatų odontologą,

kuris gali pats iš karto padaryti rentgeno

nuotrauką.

Vos žvilgtelėjęs į nuotrauką gydyto-

jas paskyrė antibiotikų – iš sinuso į dantį

persimetusi infekcija buvo kaip reikiant

įsismarkavusi. Rauti danties neprireikė.

Praėjo metai, o jis vis dar savo vietoje.

Antrasis Astos bandymas pasinaudoti

pigiomis poliklinikos odontologų paslau-

gomis taip pat baigėsi keistokai. Dantis

per maždaug minutę apžiūrėjusi odon-

tologė pareiškė, kad karieso neras-

ta. Pacientei pasiskundus, kad

kelios plombos jai atrodo

gerokai nudilusios ir iškli-

busios, medikė atrėžė:

„Estetiniu plombavimu

neužsiimame.“

Vizitas poliklinikoje baigėsi fi asko

rei-čiau. ų, kaiereikalin-

mli

ja reik

dikaulipo kaulo a

p p ų

nuotrauką,

ryt.

tologė pareišk

ta. Pacien

kelios

gero

bu

„E

n

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Visuomenė | 11

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Svečiai namuose, o gaspadoriaus nėra. Parduotuvėje su moteriškėm greitai neap-sisuksi“, – dėl simboliško vėlavimo pasitei-sina pirkiniais nešinas V.Vildžiūnas.

„Atsiprašau, nemaniau, kad Vladas turi pasimatymą“, – guviai suskamba namų šeimininkės dailininkės Marijos Ladigai-tės-Vildžiūnienės balsas.

Namai kaipmat prisipildo šurmulio. Po-nas Vladas, akimirkai išsprukęs į lauką, į kambarį įžengia su glėbiu malkų. „Tuoj pa-sišildysime“, – pro baltą barzdą nusišypso

ir ima smulkinti pliauskas. V.Vildžiūno ran-komis sumeistrautoje krosnyje su židiniu mažumėlę pasiožiavusi įsiplieskia ugnis. Pasklinda šiluma ir lengvas dūmų kvapas.

Tuo metu ponia Marija lyg vijurkas zuja iš virtuvės į svetainę ir atgal. Regis, vaišin-gumui nebus ribų: ant stalelio prie židinio gula kelių rūšių sūris, patiekiamas su kriau-šėmis, pyragas, pagardintas uogiene, ban-delės su lašinukais, saldainiai. Į puodelius prikliuksi karštos arbatos.

„Ar nieko neužmiršau?“ – su savimi pa-sitaria šeimininkė. Kritiška akimi nužvel-gia stalą ir apsisukusi ant kulno išdumia.

Grįžta su buteliu raudono vyno „Voruta“. Atkimšti patiki laureatui.

„Mes visada dalindavomės“Nacionalinė premija – puiki dovana artė-jančio jubiliejaus proga? Garbingą 80-ties metų sukaktį V.Vildžiūnas pasitiks gruo-džio 20-ąją.

„Šeimyna man sakė, kad verčiau nesiti-kėčiau ir nelaukčiau. Skaudu, kai viliesi, o paskui tenka nusivilti. Geriau nusiteikti šiek tiek skeptiškai, o po to – džiaugtis“, – fi losofuoja V.Vildžiūnas, iki šių metų dukart nominuotas kultūros ir meno premijai gau-ti, tačiau anuomet taip ir netapęs laureatu.

„Anūkai taip įsijautę, lyg jie asmeniškai tą premiją būtų gavę. Sako, gavom premiją, tai dabar bus gerai“, – namiškių įspūdžius pasakoja V.Vildžiūnas.

„Vis tiek gi dalinsies – negi po pagalve pasidėsi?“ – daugiau konstatuoja nei klau-sia ponia Marija.

„Be abejo, dalinsiuos. Mes visada dalin-davomės. Mūsų vaikai dirba meno ir kul-tūros sferose, todėl pinigėlių tai gauna, tai negauna, į skolas įlenda... O dabar aš kažkokį gabaliuką galėsiu fi nansuoti“, – pastebi Nacionalinės premijos laureatas, už nuopelnus apdovanotas 104 tūkst. Lt.

15min n • • 20201222222222222221222222222 mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm............... ggrgggrgrgrgrgrgrgrgrrgrgrgrgrgrrgggrggggrrgrgrgrgrggrggrruuuuouoooooooooooooooooooooooddddddddžžždddžždddddžddddžddddddddd iiiiiioooooiiiiioiiiiii 111111111111111111111111111111111111111111111114 44444444444444444444 44444444 44444 ddddddddddddd.d.dddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddd VVVVVVVVVViiiiiiisssssssuuuuuuuooooooooommmmmmeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeennnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėė ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||| 11111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

Už gyvenimo nuopelnus Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas V.Vildžiūnas:

„Kūryba – per skambus

žodis“

Nukelta į 12 psl. >>>

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės

kultūros ir meno premijos kasmet

teikiamos už reikšmingiausius

pastarųjų 7 metų Lietuvos ir pasaulio

lietuvių bendruomenės menininkų

sukurtus kūrinius, viena premija taip

pat gal būti skiriama už viso gyvenimo

indėlį į kultūrą ir meną. Nacionalinės

premijos laureatai išrenkami ir

paskelbiami gruodžio mėnesį, o

premijas įteiks prezidentė Vasario

16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno

premijos, kurių kiekvienos dydis –

104 000 Lt.

Indėlis į meną

80-metį pasitinkantis skulptorius Vladas Vildžiūnas apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją pasvajodavo, tačiau šiemet stengėsi jos nesitikėti – verčiau patausoti sveikatą. Sužinojęs, kad gavo, džiaugiasi taip, kad jėgos sugrįžo. O įkvėpimo niekada ir netrūko.

V.Vildžiūnas patikina

niekada nieko nebijojęs,

nes visą gyvenimą

vadovavosi tėvo

priesaku: „Visada siek

teisybės. Dėl jos nebijok

ir nukentėti.“

12 | Visuomenė 15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Į sovietmetį negrįžtų nė dienaiPinigai Vildžiūnų šeimoje niekada nebuvo pykčių ar nesantaikos šaltinis.

„Sovietiniais laikais įsitaisiau odinį port-felį. Kai honorarą gauni, išsikeiti po 3 rub-lius – keli šimtai banknotų susidaro ir, žiū-rėk, tas portfelis beveik pilnas pinigų. Kam kiek reikėdavo, kol yra, tas tiek ir pasiim-davo, – be jokios nostalgijos ar sentimentų prisimena V.Vildžiūnas. – Į tuos laikus ne-norėčiau grįžti nė vienai dienai.“

Patyrusio skulptoriaus apskaičiavimu, kūrybai ir darbų realizavimui tuomet lik-davo tik trupiniai – apie 20 proc. menininko laiko ir energijos. Visa kita prarydavo įvai-rūs biurokratiniai derinimai.

Kompromisų su sąžine V.Vildžiūnas nie-kada nedarė – jau sovietmečiu daugeliui tapo moralinio tvirtumo, nesitaikstymo su primesta ideologija pavyzdžiu. Būtent dėl įsitikinimų nepalaužiamumo kone kiekvie-nas jo skulptūros atsiradimas paženklintas kokiu nors kuriozu.

„Viskas nusirisdavo iki anekdotiškų situa-cijų, bet man savaip sekėsi“, – vertinda-mas nueitą kelią apibendrina skulptorius.

Darbams dirigavo raišasSkulptūros „Lietuviška baladė“, 1973 me-tais iškilusios Arkikatedros pašonėje, liki-mas buvo pakibęs ant plauko.

„Architektūros ir statybos komitetas iš-duodavo leidimus statybai – skulptūrų irgi. „Lietuviškai baladei“ išdavė, bet partinė valdžia spaudė vykdomąjį komitetą, kad man būtų sutrukdyta. Valdžia sako, kad leidimo nėra. Nueinu pas statybininkus, jie tikina, kad yra. Sakau, jei taip, tai man penkias kopijas. Padarė. Kai vėl man buvo aiškinama, kad leidimas neišduotas, paki-šau vieną kopiją ir pareiškiau: „Nebežais-kit, nes bus tiek kopijų, kiek reikės“, – pri-simena V.Vildžiūnas.

Skulptūros montavimo darbams jis diri-gavo gulėdamas lovoje: „Užlipau ant vinies ir pradūriau koją, negalėjau paeiti, tai man lovelę atvežė. Partinė valdžia ateina, žiūri –gal tai kokia nors protesto akcija? Bet ga-liausiai man nusileido – Lionginas Šepetys (Lietuvos komunistų partijos Centro komi-teto sekretorius, – red. past.), jei nesitrauk-davau, man pasiduodavo.“

Buvo 1973-ieji – Vilniaus įkūrimo 650-osios metinės. „Valdžia Katedros aikš-tėje pastatė didžiulį akmenį. Prie jo parti-jos šulai ėjo, nešdami raudonus gvazdikus. O prie mano skulptūros su gėlėmis plūdo paprasti žmonės, miestelėnai – argi ne anek-dotiška situacija?“ – sukikena V.Vildžiūnas ir mintimis nusikelia į dar tolesnę praeitį – 1968 metus, kai šalia Mikalojaus Konstan-tino Čiurlionio galerijos Kaune iškilo „Trys karaliai“.

Už juos irgi teko pakovoti: „Padariau es-kizą. L.Šepetys apžiūrėjo ir sako: „Kažkas ne taip.“ Nerodžiau pykčio, bet užtikrinau, kad nieko nekeisiu. Skulptūrai svarstyti buvo sušaukta nei daugiau, nei mažiau – 13-a meno tarybų!“

„O dabar jų visai nebūna – tokių chaltū-rų pristatėme...“ – įsiterpia ponia Marija.

„Istorija tuo nesibaigia,–tęsia V.Vildžiū-nas. – Dalyvavau skulptūros „IX forte“ kon-kurse. Mano projektas buvo pripažintas ge-riausiu, tačiau jame esą trūko revoliucinės idėjos, sugniaužtų kumščių. L.Šepetys įti-kinėjo mane pakeisti, pataisyti, bet aš kate-goriškai atsisakiau – kumščiams, kur žuvo nekalti žmonės, ne vieta. Dėl to „Trys ka-raliai“ buvo pastatyti ne aikštės viduryje, kaip norėjau, o prie pastato sienos. Vėliau L.Šepetys prisipažino: „Pasikarščiavau be reikalo.“ Dabar skulptūra perkelta į pirmi-nę numatytą vietą.“

Statyti leido, krikštyti – nePaminklas M.K.Čiurlioniui Druskininkuo-se, 1975 metais sukurtas kompozitoriaus, dailininko 100-osioms gimimo metinėms, irgi turi savo istoriją.

Iš pradžių užduotis Druskininkuose įam-žinti M.K.Čiurlionio atminimą buvo pati-kėta V.Vildžiūnui. Tačiau tokiam svarbiam darbui Maskvai žūtbūt prisireikė partinio menininko, o V.Vildžiūnas niekada toks nebuvo. Partija ieškojo kito skulptoriaus – žvilgsnis nukrypo į Kazį Švažą, kuris irgi turėjo paruošęs eskizą.

„Tačiau dvejus metus meno taryba iš jo nieko neišspaudė – ne monumentalistas, stokojo jausmo. Likus metams iki metinių minėjimo, Kultūros ministerija griebėsi už galvų ir ieškojo būdų, kaip išspręsti prob-lemą. Buvo atsigręžta į mane“, – likimo pokštais neatsistebi V.Vildžiūnas.

Atsitiktinumų virtinė gaubia ir sostinės centre, Vokiečių gatvėje, nuo 1982 metų stūksančią „Barborą Radvilaitę“.

Skulptūra iš tikrųjų turėjo stovėti Lent-vario parke, kuris kadaise buvo dovanotas Barborai Radvilaitei, tačiau mirus parko globėjui, minties atsisakyta.

„Vis tiek pasidariau gipsinį skulptūros modelį ir pastačiau jį Jeruzalės skulptūrų sode. Juk prie jo dirbau ištisus metus“, – dėsto menininkas.

Gipsiniam modeliui nykstant tiesiog aky-se, skulptorius iš Vilniaus valdžios netikėtai sulaukė pasiūlymo išlieti skulptūrą iš bron-zos ir pastatyti Vokiečių gatvėje.

„Ją leido statyti tik kaip dekoratyvi-nę skulptūrą, o vadinti Barbora uždrau-dė, nors žinojo, kam iš tikrųjų ji skirta. Visi mano kūriniai yra tarp abstrakcijos ir

fi gūros, todėl savo įsitikinimus galėjau iš-reikšti taip, kad jie niekam neužkliūtų“, –mirkteli V.Vildžiūnas ir žvilgteli tolyn už

Literatūrologas,

literatūros kritikas

Kęstutis Nastopka –

už pasaulinį pripaži-

nimą pelniusios lie-

tuviškos semiotikos

plėtojimą ir literatūros

kūrinių suvokimo meną.

Scenografas

Vitalijus Mazūras –

už lėlių teatro virsmą

ryškiu Lietuvos

kultūros reiškiniu,

už kūrybos sąsajas

su etnine lietuvių

pasaulėjauta.

Architektas

Eugenijus Miliūnas –

už konceptualų

architektūros erdvių

suvokimą,

už šiuolaikinių

reikšmingų pastatų

sukūrimą.

Vizualaus

meno kūrėjas

Žilvinas Kempinas –

už minimalistinės

šiuolaikinio meno

kalbos įtaigą

ir jos tarptautinį

rezonansą.

Dirigentas Modestas Pitrėnas – už platų

kūrybinį mostą

interpretuojant

klasikinę ir šiuolaikinę

muziką bei lietuviškos

muzikinės kultūros

sklaidą.

Kiti 2012 m. Nacionalinės premijos laureatai

>>> Atkelta iš 11 psl.

V.Vildžiūno priesakas: „Visada siek teisybės. Dėl jos nebijok ir nukentėti.“

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Visuomenė | 13

lango, kur skulptūrų sode boluoja apsnig-ta Barboros fi gūra.

Iš nerūdijančio plieno ir granito išlieta skulptūra buvo eksponuojama pasaulinėje parodoje Kanadoje, Vankuverio bienalėje 2009–2011 metais.

„O dabar ji kažkur netoli Niujorko“, – glos-tydamas barzdą pasidžiaugia V.Vildžiūnas.

Medikų prognozės neišsipildė Kaip nutiko, kad žmogui, kuriam prieš dau-gybę metų smarkiai susirgus gydytojai prog-nozavo besveikačio senio gyvenimą, vis dar paklūsta medis, akmuo, metalas?

„Turėjau būti visiškas klipata, – pasakoji-mą pradeda V.Vildžiūnas. – Ankstyvas pava-saris, bet jau karšta. Sodinome bulves, su-plukome, o prie Šventosios pavėsyje buvo sunešti ir dar neištirpę ledai. Mes, vaikai, ant tų ledų ir pasėdėjome, ir pagulėjome, kad atsivėsintume. Taip 14-os aš pasiga-vau ūmų sąnarių uždegimą. Du mėnesius pragulėjau Kauno klinikose. Išleidžiant daktarė pasakė: „Nuo dabar gyvensi kaip 60 metų senis: nei šieną pjausi, nei malkas kaposi, nei vaikų turėsi.“

Bet likimas panorėjo kitaip, ir medikų pranašystes – lyg vėjas nupūtė. Didžiau-sias Vildžiūnų turtas: 3 vaikai, 8 anūkai ir 3 proanūkiai.

O kokia dabar 80-metį netrukus švę-siančio V.Vildžiūno sveikata? „Su širdies vožtuvu, bet Santariškės netoli, tai vis pasiremontuoja“, – tėvo būklę apibūdina menininkas, Vilniaus tiltus skulptūromis „Spindulys–ietis“, „Karališkas obuolys“, „Grandinė“ ir „Laivas–pusmėnulis“ pa-puošęs Kunotas Vildžiūnas.

„Prieš savaitę buvo pablogėję, bet su gy-dytojais padraugavau, dabar – geriau. Bet

mašiną vairuot uždraudė“, – pasiskundžia skulptorius ir numojęs ranka sugrąžina prie malonesnių dalykų.

Sako, verčiau pakilkime į intymiausią namų vietą – į palėpę, skulptoriaus celę.

Tuščias menas be vertybiųV.Vildžiūno, kaip skulptoriaus, gyvenimas išsitenka vos keliuose kvadratiniuose met-ruose įsispraudusioje dirbtuvėje. „Tai – mano naujausias darbas, prie kurio kaip iš-protėjęs plušu. Nors rankas skauda, darau. Dabar nulipdyti gal penki skulptūros mo-delio variantai. Padarai vieną – nepatinka, pradeda birbt. Ties kitu kamuojiesi. Ir taip tol, kol nebirbia“, – darbo virtuvės uždangą praskleidžia žilagalvis. Su šios skulptūros,

kurios pavadinimą ir reikšmę žino, bet ne-išduoda, projektu jis ketina dalyvauti Lu-kiškių aikštės konkurse.

Ar tas „birbia–nebirbia“ ir vadinama kū-rybinėmis kančiomis? „Kūryba – per skam-bus žodis. Kaip Dievo vardo, taip ir jo nerei-kėtų minėti be reikalo. Įkliuvau į menininko profesiją, tai ir dirbu. Man esmingiausias dalykas – tai prasmės ieškojimas.“

O ką maestro mano apie šiuolaikinį meną? „Ar tuos konceptualizmus ir kitus „-izmus“? Tai dažniausiai – paklydimai. Abejotinas kelias prasmei surasti. Bent jau aš nelabai ją ten įžiūriu. Naujasis me-nas beveik visada įspūdingas, kartais ir labai gražus, bet tuščias, pametęs verty-bes. Kai kas sako, kad formos daugiau nei

turinio. Bet kad ir tos formos nėra“, – svars-to V.Vildžiūnas.

Todėl jam arčiausiai širdies – liaudies menas, kurį kelerius metus aistringai fo-tografavo. „Rūpintojėliai kartais visiškai sunykę, o dvasia, energetika – pulsuoja. Man tos sunykusios skulptūrėlės buvo at-radimas, jos atitinka mano, kaip dabar po-puliaru sakyti, identitetą“, – apžvelgdamas dirbtuvėje iškabintas rūpintojėlių nuotrau-kas taria V.Vildžiūnas.

Tiltas tarp dviejų kartųTaip Jeruzalėje, viename name Lobio gat-vėje, telpa didžiulis lobynas – dvasios aris-tokratija: senieji Vildžiūnai, tėvo pėdomis sekantis sūnus dailininkas, skulptorius K.Vildžiūnas ir duktė – žurnalistė, televi-zijos laidos „Laiko ženklai“ autorė, kūrėja Liudvika Pociūnienė su šeimomis.

Nenuostabu, kad sovietmečiu Vildžiūnų namai buvo tapę tyliojo modernizmo kūrė-jų ir kultūros rezistentų citadele, kur inte-ligentija būrėsi, vakarojo ir tautinėmis idė-jomis priešinosi socialistiniam realizmui.

„Dauguma to meto jaunųjų menininkų neturėjo ryšio su tėvų karta. Marijos mama publicistė, visuomenės ir politikos veikėja Stefanija Ladigienė-Paliulytė buvo ašis, o mes tapome tęsiniu, tiltu tarp dviejų kar-tų. Todėl mūsų namuose svečiuodavosi iš Sibiro grįžęs Juozas Keliuotis, kiti žymūs žmonės, jaunieji mano kartos menininkai. Lietuvybės ir tautiškumo klausimus su Vy-tautu Landsbergiu aptarinėjome dar gero-kai iki Sąjūdžio“, – nuo šnekų išdžiūvusią burną vynu suvilgo V.Vildžiūnas ir patikina niekada nieko nebijojęs, nes visą gyvenimą vadovavosi tėvo priesaku: „Visada siek tei-sybės. Dėl jos nebijok ir nukentėti.“

Name Lobio gatvėje telpa

didžiulis dvasios lobynas.

I.Gelūno nuotr.

Lietuviams šokoladas – ������� ������ ��������„Šiemet bus tikros Kalėdos“ – tikimės, laukdami gražiausios metų šventės. O ko reikia, kad šis noras išsipildytų? Tikros Kalėdos ateina tada, kai iškrinta baltas, purus ir blizgantis kaip cukrus sniegas. Tada, kai prie stalo suguža visi mylimiausieji. Tada, kai sulaukiame nebūtinai didelių, bet nuoširdžių ir tikrų dovanų. Pavyzdžiui, sodraus, kokybiško šokolado, perrišto raudonu aksomo kaspinu.

Iš tiesų, TIKRŲ Kalėdų dalimi Lietuvoje tapo ir saldumynų karalius šokoladas. De-vyni iš dešimties žmonių mūsų šalyje sako, kad šv. Kalėdų proga artimuosius palepina šokolado dovanomis. Tai parodė speciali „Kalev“ šokolado ekspertų apklausa.

Tikras šokoladas tapo Kalėdų tradicija Lietuviai šokoladu per šv. Kalėdas le-

pina artimuosius, mylimuosius, draugus, kolegas, taip pat tokia saldžia ir burnoje tirpstančia dovana reiškia padėką. „Kalev“ šokolado ekspertai patvirtina – tikras šo-koladas visame pasaulyje jau seniai tapo vienu geriausių būdų perduoti šilčiausius jausmus ir parodyti, kad žmogus yra tau svarbus.

Pasakojama, kad tradiciją dovano-ti šokoladą Europoje įtvirtino Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija. XIX a. ši garsi valdovė tikrą šokoladą teikdavo gar-bingiausiems asmenims, o prieš Šv. Kalė-das ir Naujuosius metus šokoladą siųsdavo savo kareiviams, kovojantiems už šalies garbę.

Šiais laikais šokoladas, anksčiau buvęs tik išrinktųjų ir kilmingųjų malone, pasklido po visus namus įvairiose pasaulio šalyse. Tikras šokoladas tapo nuoširdžia ir vertin-ga tiek mažuosius, tiek suaugusius džiu-ginančia dovana. Ne išimtis ir mūsų šalis – 45 proc. lietuvių sako, kad jų šeimoje per Šv. Kalėdas puoselėjama tradicija dovanoti šokoladą.

„Kalev“ šokolado ekspertai primena – tik kokybiškas šokoladas skleidžia nepa-kartojamą aromatą, svaigiai tirpsta burno-je, užlieja geromis emocijomis ir išlieka šiltu TIKRŲ Kalėdų prisiminimu. O tam, kad gim-tų toks šokoladas, reikia daug nuoširdaus darbo ir meilės.

Todėl vienoje moderniausių Šiaurės Europoje „Kalev“ šokolado virtuvių tikri stebuklai vyksta ne tik per šventes, o kas-dien. Joje iš tolimų plantacijų atkeliavusios kakavos pupelės virsta šokolado mase. Ji, pasitelkus naujausias technologijas, ypač smulkiai trinama ir atidžiai maišoma. Taip šokoladas gludinamas tarsi deimantas, kad taptų glotnus.

Galiausiai tikras ir lyg aksomas burnoje tirpstantis šokoladas gimsta tada, kai su-silieja metų metus kaupta patirtis ir meis-triškai atrinkti ingredientai. Savo gamybos paslaptis patyrę „Kalev“ šokolado eksper-tai saugoja kaip didžiausią vertybę, kurią iš lūpų į lūpas perduoda nuo 1806 m. Šį sal-dumynų karalių jie gamina iš tikros šokola-do masės, gardina vien natūraliais vaisiais bei uogomis ir į savo virtuvę niekada neįsi-leidžia konservantų.

Dar saldesnės šventės Beveik pusė lietuvių sako, kad per šv.

Kalėdas stengiasi dovanoti kokybiškesnį šokoladą. Tačiau kaip gi jį atskirti? „Kalev“ šokolado ekspertai išduoda paslaptį – tik-

ras šokoladas sužadina visus žmogaus po-jūčius.

Žiūrėdami ir liesdami tikrą šokoladą, su-siviliosite blizgiu paviršiumi, turtinga spal-va bei tolygia konsistencija. Jį uosdami, pajusite tik natūralius gamtos – kakavos, vanilės, uogų ar vaisių – aromatus, kurių plati gama apima ne vieną šimtą variacijų. Tikrą šokoladą galite išgirsti – perlaužus jį, pasigirsta tarkštelėjimas. Paragavus tokio šokolado, neįmanoma suklysti – jis yra so-draus skonio, tolygiai pasiskirsto ir tirpsta burnoje lyg aksomas.

O visgi kodėl gi mes per Kalėdas do-vanojame šokoladą? Lietuvos smaguriai sako: „Šokoladas gali pradžiuginti kiek-vieną“, „Gauti ir dovanoti šokoladą įpratau nuo vaikystės“, „Jis padės geriau jaustis“, „Šokoladas – geriau už bet kokią dovaną“. Tad visa paslaptis – tikras šokoladas ne tik pasižymi ypatingu skoniu, aromatu, bet ir yra graži švenčių tradicija, užliejanti šilčiau-siomis emocijomis net ir šalčiausią žiemą.

Šildymas

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas:

„Pigesnės šilumos galėtume tikėtis tik gavę europinių lėšų“Vilniaus šilumos ūkio modernizavimas atidėtas bent iki to laiko, kai tokius projektus rems valstybė arba jiems bus skiriama pini-gų iš Europos Sąjungos fondų. Kitu atveju atnaujinimo darbai itin skaudžiai kirstų per šilumos vartotojų kišenę.Paulina Lazauskaitė

Tuo įsitikinęs Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklai direktorius Arūnas Keserauskas.

Studijas, susijusias su šilumos ūkio moderni-zavimu ir galimybėmis atpiginti šilumą vil-niečiams, direktorius vadina svarbiausiais besibaigiančių 2012 metų darbais.

Reikia sulaukti naujos energetikos strategijos– Šiais metais turėjote didelį planą – parengti sąlygas ir paskelbti Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo konkursą. Tačiau jis vis dar nepaskelbtas. Ar šio sumanymo iš viso atsisakyta ar vis dėlto prie projekto bus grįžta?

– Šie metai buvo svarbūs tuo, kad mes pra-dėjome labai intensyviai ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumą vartotojams, kaip pereiti prie kuro konversijos – vietoj brangių rusiškų dujų pradėti deginti vietinį biokurą.

Samdėme konsultantus, kurie daug darbo padarė. Šiek tiek gaila, kad ne taip viskas įvyko, kaip mes planavome. Norėjome dar šiemet skelbti Vilniaus šilumos ūkio moderni-zacijos konkursą, tačiau pradėjus skaičiuoti paaiškėjo, kad tai nebūtų racionalu.

Investicijos į šilumos ūkio modernizavimą, norint įgyvendinti ES aplinkosauginius rei-kalavimus, tik didintų šilumos tarifą gyven-tojams, kadangi iki šiol nebuvo numatyta tam projektui nei valstybės, nei ES fondų parama.

Jeigu negauname valstybės ir ES paramos, Vilniaus miesto savivaldybė ar Vilniaus ši-lumos tinklai nėra pajėgūs skirti tiek lėšų, kiek reikia. Kuro kainų skirtumas investicijų (planuota, kad norint modernizuoti Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3), kad ji atitiktų gamtosauginius reikalavimus, prireiks apie 800 mln. Lt, – red.past.) neatpirks.

Investicijos atsipirktų, jeigu valstybė įsipa- reigotų supirkti vadinamąją žaliąją elektros energiją, kurią gamintų termofikacinė elekt- rinė. Tuomet gautos pajamos sudarytų gali-mybių sumažinti šilumos kainas.

Dabar turime sulaukti informacijos, kokia bus nauja energetikos strategija, koks vaid-muo numatytas termofikacinėms elektri-nėms, ar numatyta parama pereinant prie biokuro, ar bus superkama „žalioji“ energija, ir tęsti darbus.

Gyventojai neliks be šilumos– Bet kaip bus su ES gamtosauginiais reikalavimais, kuriuos Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE-3) turės atitikti jau 2016 metais?

– Atlikę analizę kartu su konsultantais, „Vil-niaus energijos“ specialistais, turime pasa-kyti, kad šie reikalavimai nėra gąsdinantys Vilniaus miestui.

Net ir be VE-3 galime tiekti pakankamai ši-lumos energijos miestui. Ypač kai prie šilu-mos energijos gamintojų prisijungs įmonės, gavusios leidimus statyti biokuro katilus ir pardavinėti šilumos energiją.

Be VE-3 šilumos tiekimas nenutrūks, dėl to neturėtų išaugti ir šilumos kaina. Ši elektri-nė visų pirma yra ne šilumos, o elektros ga-mybos įrenginys, joje negalima gaminti tik šilumos energijos, šiluma yra tik antrinis produktas. Abiejų įrenginių panaudojimas yra racionalus, vieno iš jų – ne, nes VE-3 ga-minamos elektros savikaina yra didesnė nei parduodamos elektros biržoje.

– Kiek nepriklausomų gamintojų Vilniaus mieste galėtų gaminti ir tiekti šilumos energiją?

– Tokių bendrovių, kurios yra gavusios leidi-mus statyti biokuro katilus, šiuo metu turime šešias, jos 2016 metais pagamintų papildomai apie 200 megavatų šilumos energijos. Kaip ir buvo norima, šilumos ūkyje atsiranda šiokia tokia konkurencija.

Visa tai turėdami omenyje esame ramūs – gyventojai neliks be šilumos.

Viskas turi būti racionalu– Tai galbūt iš viso reikėtų užmiršti brangiai kainuojantį modernizacijos projektą?

– Aš manau, kad viskas turi būti racionalu, tam ir skaičiuojama, apsimoka ar ne kuris nors projektas. Šio projekto pagrindinis tiks-las buvo pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad šiluma vartotojams atpigtų.

Negalima investuoti, jeigu dėl to kainos aug-tų. Visur reikia racionalumo, atsiperkamumo. Kol kas mes matome, kad nėra racionalaus pagrindo pradėti šilumos ūkio moderniza-cijos procesą.

pTiek šilumos šiuo metVilniuje pagaminamadeginant biokurą.

roc.uo metu

maurą.

13 pTiek šilumos

niuje pagadeginant bio

nelai

dėl kurios šilumoskaina gyventojamturėtų augti.

ematome idos,lumos

ms

Šiuo metu njokios prieldėl kurios š

ina gyveturėtų aug

Be VE-3 šilumos tiekimas nenutrūks ir tai šilumos kainai

įtakos neturės.

BFL nuotr.

Šildymas

Jeigu turėtume europinių pinigų arba vals-tybės subsidijų pereiti nuo dujų prie kito-kio kuro, būtų kita kalba. Šalis spręstų savo energetinės nepriklausomybės klausimą, tai būtų strateginiai klausimai, kuriuos valsty-bė spręstų suteikdama finansinę injekciją, po kurios galėtume sakyti, kad išsprendė-me problemą dėl mažesnio dujų vartojimo pereinant prie biokuro.

Pinigai liktų Lietuvoje, bet būtų naudojami vietiniai resursai. Tai labai gražus siekis. Mes galime tai įvykdyti, galime pateikti analizę, kiek reikia biokuro katilų ir pan., bet vienin-telis būdas tiekti vartotojams pigesnę šilumos energiją yra europiniai pinigai arba valsty-bės lėšos. Tačiau, žvelgiant į šalies biudžetą, kuriame lėšų trūksta viskam, turbūt nela-bai tikėtina, kad būtų imtasi tokio projekto.

Galbūt tokie pinigai atsirastų iš ES fondų 2014–2017 metų finansavimo laikotarpiu, bet tai paaiškės geriausiu atveju tik 2014 metais.

Šilumos kainos neturėtų augti– Ar imtasi kokių nors veiksmų, siekiant Vilniuje padidinti šilumos energijos kiekį, kuris pagaminamas deginant biokurą?

– Taip, yra numatomas Vilniaus termofika-cinės elektrinės Nr. 2 (VE-2) antrojo bloko pervedimas prie biokuro. Įgyvendinus šį pro-jektą, šilumos kaina vilniečiams mažės apie 1-2 ct/kWh. Bet situacija investuotojui nėra palanki, nes viena Vilniaus tarybos frakcija tarybos sprendimą vykdyti šį projektą yra apskundusi prokuratūrai.

– Kiek šiuo metu Vilniaus mieste šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą?

– Šiuo metu sostinėje iš biokuro pagaminama kiek daugiau nei 13 proc. šilumos energijos.

Vilniaus savivaldybės tikslas buvo iš viso pagaminti net 70 proc. šilumos energijos de-ginant biokurą.

Šį tikslą galėtume pasiekti, jeigu VE-3 perei-tų prie biokuro ir gamintų tiek elektrą, tiek

šilumą. Tačiau kadangi šį projektą įgyvendin-ti nebūtų racionalu, todėl geriau lėčiau pereiti prie biokuro, vykdyti mažesnius projektus.

– Bet galbūt tai lems, kad šilumos kaina bent jau neaugs?

– Visame pasaulyje yra taip, kad dujų, ma-zuto ir biokuro kainos yra tarpusavyje su-sijusios, jos visos keičiasi vienu metu – kyla į viršų arba leidžiasi žemyn. Jeigu dujų ir mazuto kainos didės, akivaizdu, kad dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių šilumos kaina didės.

Tikimės, kad tos kainos jau pasiekė didžiau-sias aukštumas, kad tikrai neturėtų didėti. Todėl šiuo metu nematome jokios prielai-dos, dėl kurios šilumos kaina gyventojams turėtų augti.

nv au

kainos. Visur reikia racionalumatsiperkamumo

vestuoti, ugtų r

mo, umo.

Negalima ijeigu dėl tokainos. Vis

kia raciatsiperka

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus A.Keserausko, pagrindinis tikslas – mažiausias įmanomas šilumos tarifas gyventojams.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (VE-2) jau veikia vienas biokuro katilas, ruošiamasi įrengti dar vieną.

BFL nuotr.

Atmintinė gyventojams

Kur kreiptis dėl su šiluma susijusių klausimų

- jeigu pas gyventojus blogai šyla radiatoriai ar per maža, o gal per didelė patalpų temperatūra, rūsyje neizoliuoti vamzdynai, dėl nesandarių vamz-dynų nuolat bėga karštas vanduo, o namo prižiūrėtojas nesiima priemo-nių šiems klausimams išspręsti, gyventojai turi kreiptis į Valstybinę ener-getikos inspekciją (8 5 263 60 06), kadangi ši institucija vykdo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklos kontrolę;

- jeigu gyventojas, jo manymu, gavo per didelę sąskaitą už šildymą ir įta-ria šilumos tiekėją nesąžiningu elgesiu, jis turi kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (8 5 262 67 51).

- jeigu šilumos vartotojas įtaria, jog šilumos tiekėjas pritaikė ne tą šilumos suvartojimo paskirstymo metodiką ar taiko, jo nuomone, nepagrįstas ši-lumos ar karšto vandens kainas, jis turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (8 5 213 51 66).

- jeigu gyventojas gavo sąskaitą už šilumos ūkio priežiūrą (šilumos punk-to, šildymo sistemos, vamzdynų, radiatorių) ar kitus remonto darbus, kurios dydis kelia abejonių, jis turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldy-bę (8 5 211 25 75).

Vilniaus miesto savivaldybės inf.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.18 | Gyvenimas

„Dažnai iš keleivių išgirstu, kad nesu panašus į taksistą. Kartais mano automobilyje skamba A.Vivaldi „Metų laikai“. Arba W.A.Mozarto ar N.Paganini koncertai“, – prasitaria kone metus sostinėje taksistu dirbantis styginių instrumentų meistras ir restauruotojas Saulius Urbietis.

Kristina Kanišauskaitė k.kanisauskaite@15min.lt

Puspenkto šimto styginių instrumentų per savo gyvenimą sukūręs S.Urbietis vadina save menininku-amatininku.

Į Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Didžiąją Britaniją ir Ameriką iške-liavusiais lietuvio rankomis sukurtais mu-zikos instrumentais didžiosiose pasaulio scenose groja garsūs muzikai, tačiau, kaip sako meistras, Lietuvoje šiam amatui ne-beliko vietos.

Tad ir senieji styginių instrumentų meist-rai skaičiuoja paskutines savo darbo die-nas: dauguma jų jau emigravo, o likusi da-lis žlunga.

S.Urbiečio dienos Lietuvoje taip pat eina į pabaigą: „Daviau sau laiko iki Ka-lėdų, po jų su sūnumi mėginsime ieš-koti laimės Anglijoje. Manęs vienoje iš styginių instrumentų dirbtuvių lauks pa-meistrio dalia, o sūnus sieks tapti profe-sionaliu futbolininku“, – ateities planais dalijosi devintos kartos Antonio Stradi-varijaus mokyklos atstovu save vadinan-tis S.Urbietis.

Kainų skirtumaiUžsakymų iš viso pasaulio sulaukdavęs 50-metis S.Urbietis neslepia, kad jo paga-mintus instrumentus vertina ir perka, bet lietuviai mokėti tiek, kiek mokama pasau-lyje, neišgali.

Smuiką už 10000 eurų (34 tūkst. litų) užsienyje parduodantis kūrėjas Lietuvoje atsisveikinti su juo priverstas už 2000 litų.

Per mėnesį instrumentą iš Alpių eglės ar Balkanų uosio išdrožiantis S.Urbietis pirkėjų jau neieško: „Dabar užsakymų ne-priimu, instrumentus ruošiu išvežimui iš Lietuvos, o ir gaminti naujų nebūtų kada, tenka dirbti taksistu.“

Pasakodamas vyras atsidūsta. Rudenį jo dirbtuvės patalpas Vilniuje apvogė. Vagis nenubaustas, o meistras patyrė 100 tūkst. litų nuostolių ir vis dar negali įeiti į dirbtu-ves, nes vyksta tyrimas.

Tapti taksistu S.Urbietį esą privertė krizė: „Sumažėjo žmonių perkamoji galia, taigi, atmetus tai, jog moku penkias užsienio kalbas ir gaminu bei restauruoju smuikus, liko tai, kad sugebu vairuoti automobilį.“

Kodėl jis nepardavinėja savo brangiai kainuojančių kūrinių tarptautinėje rinko-je? „Iki šiol pirkėjai patys į Lietuvą ieškoti manęs atvažiuodavo. Norėdami išsirinkti gerą instrumentą, jie negailėdavo nei pi-nigų, nei laiko, tačiau krizė sumaišė visas kortas. Gal čia kaltas ir mano paties van-gumas? Gal vadybininkas, gal ne aš pats turėčiau užsiimti smuikų pardavimu?“ – garsiai svarstė pašnekovas.

„Aš sugebu profesionaliai daryti inst-rumentus, tačiau jų parduoti nemoku“, –prisipažįsta galiausiai meistras. Sunkio-mis akimirkomis Saulius palaikymo ir pa-guodos sulaukia iš dvylikamečio sūnaus ir Šiauliuose gyvenančių tėvų.

Meilė smuikui – paveldėtaS.Urbietis prisimena, kad smuiko skambesys ramybės jam nedavė dar mokyklos suo-le. Nemažai prie jo apsisprendimo mokytis griežti prisidėjo ir močiutės pasa-kojimai apie tragiškai žuvusį jos brolį, dar A.Smetonos laikais baigusį Kauno konser-vatoriją ir griežusį smuiku.

„Labai gerai prisimenu save su močiute muzikos instrumentų parduotuvėje. Ėjo-me tąkart man smuiko pirkti, tik pardavė-jui pasiteiravus, kokio dydžio instrumento norėsime, neradę atsakymo išėjome“, – vieną pirmųjų pažinčių su smuiku prisi-minė pašnekovas.

Ūgtelėjęs ir įsigijęs smuiką Saulius juo griežti mokėsi savarankiškai: „Nuėjau į biblioteką, pasiėmiau natų pradžiamoks-lį ir griežiau, tačiau įstojęs į muzikos mo-kyklą sužinojau, kad smuikininko iš ma-nęs nebus – jau per vėlu. Tada ir kilo mintis pasižiūrėti, iš ko tas smuikas padarytas.“

Pomėgis nubloškė į Maskvą„Mano senelis buvo stalius, turėjo dirb-tuves, taip ir ėmiau drožti. Pirmieji mano instrumentai padaryti iš klevo ir eglės, aš dar tik mokiausi. Atsimenu ir pirmuosius uždirbtus 200 rublių“, – grįžta į praeitį meistras.

Studijuodamas Šiaulių pedagoginiame universitete, o laisvu metu tobulindamas smuikų gaminimo technologiją, Saulius ryžosi išmėginti jėgas Maskvoje sureng-tame konkurse:

„Reikėjo pagaminti smuiką. Aš užėmiau garbingą paskutinę vietą, juk savamokslis

buvau, bet likimas lėmė, kad susipažinau su būsimuoju mokytoju Denisu Yarovoy. Netrukus sulaukiau jo kvietimo studijuo-ti Maskvoje.“

Mokė legenda„Italas D.Yarovoy, kuris mane mokė smuikų gaminimo ir restauravimo amato, jau mi-ręs. Jo istorija – nepaprasta. Nuo vienuoli-

kos metų važinėjo su tėvu po pasaulį kaip smuikininkas vunderkindas

ir koncertavo, kol lūžo jo ranka. Po nelaimingo atsitikimo tėvas atidavė jį italų meistrams, kad išmokytų smuikų darymo pa-slapčių. Jis buvo aštuntos kartos italų pasaulinio garso smuikų meistro A.Stradivarijaus moki-

nys, vėliau emigravo į Maskvą. Jis mane ir išmokė šio unikalaus

amato“, – pasakoja S.Urbietis. Savo mokytoją lietuvis prisimena

kaip supratingą ir didį amato meistrą: „Jis mokė mus restauruoti senus instru-mentus, pasakodavo apie skirtingas instru-mentų mokyklas, laisvomis valandomis su-sėsdavome prie ąžuolinio stalo ir gerdami arbatą klausydavomės jo pasakojimų. Jis mus ne tik mokė, bet ir pinigų duodavo –kad nemirtume badu.“

Lietuvoje laikė sūnusPo trejų metų studijų 1988 metais su pa-gyrimu baigęs styginių instrumentų kū-rimo ir restauravimo mokslus Maskvoje S.Urbietis grįžo į Lietuvą. Beveik metus dirbo Gintaro Rinkevičiaus orkestre, o vė-liau persikėlė į Lenkiją.

Dešimtmetį kūrė ir restauravo styginius instrumentus Nacionalinėje Varšuvos fi l-harmonijoje, turėjo kontraktų su Vokieti-ja. Tačiau ilgesys 1996 metais vėl grąžino S.Urbietį į Lietuvą.

„Buvo minčių, kad į Varšuvą grįšime drauge su žmona, tačiau viskas pakrypo netikėta linkme: likau vienas su mažame-čiu sūnumi. Darbui skirdavau rytus arba vakarus, o dalį dienos dirbau kituose dar-buose“, – pasakoja vyras savo gyvenimo istoriją.

„Užsiėmiau mėgstama veikla, tačiau, kai paskutinį savo darytą instrumentą parda-viau už 1 500 litų, pasakiau sau, kad dau-giau už dyką nedirbsiu“, – sau duotą paža-dą prisiminė S.Urbietis, žadėjęs Lietuvoje taksi automobilį vairuoti tik iki Kalėdų.

Taksistu dirbantis smuikų meistras Saulius Urbietis:

„Lietuvoje smuikas mirė“

S.Urbietis:

„Kai paskutinį savo darytą instrumentą pardaviau už 1 500 litų, pasakiau sau, kad daugiau už dyką nedirbsiu.“

Antonio Stradivarijus (1644–1737) –

pasaulinio garso italų smuikų meistras,

per gyvenimą pagaminęs apie tūkstantį

instrumentų.

A.Stradivarijus norėjo tapti skulptoriu-

mi, medžio drožėju, muzikantu,

o pasaulinį garsą jam atnešė

meistriški, išskirtiniu temb-

ru pasižymintys smuikai.

Šio amato jis išmoko pas

Nicolą Amati.

Smuiko meistrų etalonas

18 | Gyvenim

„Dažnai iš keleivių išg

d ės

suo-di

ręs. Jo istokos m

kaiir

P

JamS

k i

antu,

šė

b-

Kalėdos | 2315min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Metų pabaigos šventės – finansiškai skausmingas metas ne vien tiems, kurie nuolat veržiasi diržus. Tradicinės vaišės, papuošta eglė ar jos šaka, bent simbolinės dovanos artimiesiems piniginę gali palengvinti ne viena dešimtimi ar net šimtais litų.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Savaitraštis „15min“ skaičiuoja, kiek šie-met teks skirti kukliai Kūčių vakarienei.

Pigesni pakaitalaiKas penktas žmogus Lietuvoje gyvena ant skurdo ribos. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet galės skirti tik iki 200 Lt.

Savaitraštis „15min“ pabandė apskai-čiuoti, kiek keturių asmenų šeimai kai-nuotų kukli Kūčių vakarienė.

Į meniu įtraukėme ir lietuvių mėgsta-mus, ir tradicinius patiekalus, kuriems pakanka nebrangių produktų: silkę su svo-gūnais, burokėlių, baltą ir troškintų ko-pūstų mišraines, barščius, pyra-gaičius su kopūstų įdaru, pupelių paštetą, grucę – perlinių kruopų košę su aguonomis ir medu-mi, kūčiukus su aguon-pieniu, kisielių, obuolius. Ant stalo reikia ir kalėdaičių, bet jų reikia keliauti į bažnyčią.

Šiems patiekalams pagaminti rei-kia silkės, žirnelių, raugintų agurkų ir kopūstų, morkų, burokėlių, bulvių, svo-gūnų, pieno, sviesto, perlinių kruopų, pu-pelių, miltų, kiaušinių, cukraus, mielių, krakmolo, spanguolių, medaus, aguonų, kmynų, linų sėmenų. Taip pat – druskos, kitų prieskonių, aliejaus, pomido-rų padažo, vandens, kurių ir šiaip

galima rasti kone kiekvienuo-se namuose.

Parduotuvėje dai-rėmės pigesnių prekių. Pa-sirinkimas šiais lai-kais nemažas ir to paties skirtingų ga-mintojų produkto kai-nos gali skirtis net ke-lis kartus. Kai kuriems produktams radome pakaitalų.

Pavyzdžiui, vietoj troškintų ko-pūstų mišrainei reikalingų

džiovintų grybų, ku-rių saujelė kainuo-

ja bent kelis litus (o baravykai – ir daugiau) pasi-rinkome grybų sultinį.

Keletą litų pavyko sutau-

pyti ir dėl to, jog kai kuriems produk-

tams buvo taikomos nuolaidos.

Sąskaita už pirkinius kuk-

liai Kūčių va-karienei sie-kė bemaž 72 litus.

Ši suma – a p y t i k s l ė ,

mat išlaidos taip pat priklauso

nuo valgytojų sko-nio ir apetito, dar ne-

įtraukta papuoštos eglutės ar egliša-kio, stalo deko-

racijų, jei šeimi-ninkė galvoja ir apie

jas, kaina.

Kainą gali išauginti tikri grybai, papil-domas žuvies patiekalas ar kiti populia-rūs patiekalai.

Bet taupios šeimininkės gali išsisukti ir pigiau, pavyzdžiui, vietoj pirktų nau-dodamos savo konservuotas daržoves ir rinktus grybus, iš kaimo parsivežtus obuolius ir daržoves, pačios išsikepda-mos kūčiukų.

Galima atsisakyti tokių produktų kaip medus ar šaldytos spanguolės – jie mūsų vežimėlyje buvo brangiausi (kainavo ati-tinkamai 7,99 Lt ir 7,29 Lt).

Nemažai teks pakloti ir už silkę (400 g indelis – 6,99 Lt) bei dešimties kiaušinių dėžutę (5,99 Lt), nors jo minėtiems patie-kalams reikia tik vieno.

Kiti produktai kainuoja po porą treje-tą litų ar dar mažiau: kilogramas miltų – 2,55 Lt, cukraus – 3,99 Lt, morkų – 1,19 Lt, obuolių – 1,99 Lt, svogūnų – 1,09 Lt, mai-šelis pupelių – 2,99 Lt, indelis žirnelių ir maišelis raugintų agurkų – po 2,99 Lt, ke-lios bulvės – 0,47 Lt, pora žalių ir trys pa-keliai virtų burokėlių – kiek daugiau nei 4 Lt, maišelis raugintų kopūstų ir perli-nių kruopų – po 1,29 Lt, sviesto pakelis – 2,79 Lt, pusė litrio pieno – 1,39 Lt, duonos kepalas – 1,22 Lt, pora stiklinių aguonų – 3,90 Lt, maišelis kūčiukų – 1,49 Lt, mie-lės, kmynai, sėmenys ir grybų sultinys – dar beveik 5 Lt.

Nepasiturinčioms šeimoms prieš didžią-sias metų šventes išties tenka pasukti gal-vą, mat laukia ne tik Kūčių vakarienė, bet ir dvi Kalėdų dienos, o po savaitės – ir Nau-jųjų sutiktuvės. Minėtų produktų už 72 li-tus pakaktų tik Kūčioms.

Tradiciniai valgiai – pigesniTroškintų kopūstų mišrainė ar per-

linių kruopų košė šiandien vargu ar populiarios.

Kūčių vakarienės biudžetas

Nukelta į 24 psl. >>>

Kūčių vakarą namuose prie stalo susirenka visa šeima – ir seni, ir jauni.

A.Ufarto/BFL nuotr.

VILNIUJE: Ozo g. 18 / PPC „Ozas KAUNE: Karaliaus Mindaugo pr. 49 / PPC „Akropolis“ Savanorių pr. 346 / PPC „Savas“ PANEVĖŽYJE: Klaipėdos g. 143A / PLC „Babilonas“

KLAIPĖDOJE: Taikos pr. 61 / PPC „Akropolis“ Taikos g. 139 / PC „Big“ H. Manto g. 46 / „Skinija“ ŠIAULIUOSE: Aido g. 8 / PPC „Akropolis“

24 | Kalėdos 15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Tačiau šie patiekalai yra ne tik tradiciniai, bet ir gerokai paprastesni bei pigesni nei tie, kurių receptais dalijasi šiuolaikinės šeimininkės, – salotos su ožkos sūriu ar pyragas su migdolais.

Internete galima rasti patiekalų, kurie per Kūčias skanauti anksčiau, receptų. Žemaičiai ruošdavo troškinius su pupo-mis ir žirniais, kanapių valgius, sėmenis su druska, ant žarijų kepdavo silkes, ra-šoma portale sveikaszmogus.lt. Tradicinis jų Kūčių patiekalas buvo kiunkė – bulvių ir pupų košė, valgoma su raugintais agur-kais ar troškintais kopūstais, o gėrimas – duonos plutelių, kmynų ar obuolių gira, burokėlių kisielius.

Aukštaičiai gamino skrylius iš miltų ir vandens, kuriuos dažė į medų ar aguonpie-nį, virtinius su grybų, daržovių ar kruopų įdaru, virdavo kviečius, grūdų mišinius, blynus, grūdų kepsnelius su padažais, žuvies sūrį. Karštas aukštaitiškas Kūčių patiekalas – virtiniai su raugintų kopūs-tų įdaru.

Tradiciniai dzūkų patiekalai, – silkė su baravykais, pyragėliai ar troškinti kopūstai su grybais, kepta ropė, grybų užkandos ir sriubos, grybų sūris. Seniau dzūkai augi-no grikius, todėl kepdavo saldžią grikių „babką“ ant kopūsto lapo.

Suvalkiečiai gamino barščius su auselė-mis, patiekalus iš obuolių, žirnių ir pupų, virtą lyną su obuoliais, ruginių miltų me-duolius, avižų kisielių, o kvapnią ruginę duoną kepdavo ant klevo, ajero ar kopūs-tų lapų.

Kūčių vakarienės simbolikaNuo seno ant Kūčių stalo reikia patiekti 12 valgių – tiek metai turi mėnesių ir tiek apaštalų su Kristumi sėdo Paskutinės va-karienės. Būtina bent po kąsnį ar šaukštą paragauti visko, kitaip gali nesulaukti kitų Kūčių arba metai nebus sotūs ir turtingi. Vakarienė pradedama kalėdaičių laužy-mu – reikia atlaužti kuo didesnį gabaliuką, kad ateinantys metai nebūtų prasti. Kūčių patiekalai gaminami namuose, stengiantis kuo mažiau naudoti mechanines priemo-nes, kepti ar virti.

Simbolinę reikšmę turi ir daugelis tradi-cinių patiekalų. Kūčia – daiginti grūdai, žir-niai, pupos, sumaišyti su medumi saldintu vandeniu, – buvo skirta protėvių vėlėms, joms ir derliaus dievams aukodavo pirmus kąsnius. Dievams bei gamtos stichijoms aukotas ir avižų kisielius. Javai, žirniai ir pupos turėjo atnešti derlingus metus, o medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

Obuoliai ir žirniai primena Adomo ir Ie-vos išvarymą iš rojaus, pastarieji dar simbo-lizuoja Marijos ašaras. Miltiniai papločiai, apvalūs ragaišiai reiškė saulę, o duona –

>>> Atkelta iš 23 psl.

Gražina Kadžytė, etnologė:

„Žmonės, kurie Kūčių vakarienę planuo-

ja pinigais, jos neturės, nes nelieka pa-

ties svarbiausio – švento vakaro pras-

mės: visų metų apmąstymo, šeimos

susitaikymo su artimaisiais ir pasauliu,

santarvės. Nelieka Kūčių vakarienės,

skirtingos nuo hedonistinės, praban-

gios visuomenės įsivaizdavimo. Nesvar-

bu, ar dvylika, ar septyni valgiai bus ant

stalo. Yra liudijimų iš lagerių, tremties,

Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų – už-

teko pasidalintos duonos ir iš šulinio

pasemto vandens. XIX a. etnografai

rašė: vakarienę sudarydavo baršteliai,

virta žuvis ar grybai, o baigiama kūčiu-

kais, užpiltais saldintu vandeniu. Žmo-

nės neturėtų sureikšminti vakarienės,

daug svarbiau, kas į ją įdedama.“

Svarbu ne ką, o kaip valgome

Šiame vežimėlyje –

produktai Kūčių stalui

už 72 Lt.

Autorės nuotr.

Kalėdos | 2515min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Artėja Kalėdos... Baigiasi Senieji metai... Laikas prisiminti draugus!Niekas taip nestiprina draugystės, kaip turiningai kartu praleistas laikas. Tad metas surengti vakarėlį SAVIEMS?! Bet palaukite… juk dabar Adventas, su mėsyte „neprasisuksi“…? Išeitis čia pat… Bet apie tai nė šnipšt! Tegul tai bus vakaro „vinukas“ – kulinarinė mįslė jūsų svečiams. Vakarėlio pradžioje pasiūlykite svečiams daržovių sultinio su sojų faršu įdarytomis bandelėmis. Kol svečiai užkandžiaus ir klausysis Kalėdų muzikos, jūs suspėsite pagaminti sojų kepsnelius, kuriuos patiekite su ryžiais ar daržovėmis. Nebijokite improvizuoti ir kepsniukus pagardinkite rytietiškais prieskoniais. O desertui pateikite iš anksto paruoštus pyragaičius iš sojų dribsnių ir kondensuoto pieno, iškeptus orkaitėje. Pagaliau priartėjo ilgai lauktas momentas. Jūsų svečiai norėtų įminti gardžiąją vakarėlio mįslę – iš ko gi buvo pagaminti patiekalai? Hmm… Skonis tarsi tikros mėsytės, bet patiekalai iš „didžiosios pupytės“! Kas gi tai galėtų būti?Vargu, ar kuris iš jūsų draugų atspės, jog vakarėlio meniu pagrindą sudarė sveikuoliški sojų pupelių produktai, kurių sudėtyje – jokių nenatūralių priedų. Jūsų bičiuliai tiesiog privalo sužinoti, kad soja – vienintelis augalinės kilmės produktas, turintis tiek daug baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Tai, beje, ir skaidulų šaltinis.Susidomėjusiems būtinai pabrėžkite, kad soja – ne tik maistas, bet ir vaistas (ypač moterims). Sojose gausu fitoestrogenų – augalinių junginių, kurių struktūra ir poveikis panašūs į moteriškų lytinių hormonų, o taip pat antioksidantų – bioflavonoidų, kurie apsaugo ląsteles, jaunina odą ir visą organizmą. Sojų pupelės turi vitaminų (A, C, E, B grupės) ir mineralų (vario, geležies, kalcio, magnio) kompleksą, lėtinantį senėjimą. Tai – balzamas širdžiai ir kraujagyslėms. Jose yra daug širdžiai taip reikalingų baltymų ir visai nėra cholesterolio, pažeidžiančio arterijų sieneles.Vakarėlis netrukus baigsis… Draugai džiaugiasi: šiandien jie ne tik puikiai praleido laiką, bet ir žengė pirmąjį žingsnį sveikos gyvensenos, teisingų maitinimosi įpročių link. Bet ko jie delsia, kodėl neina namo?...Pasirodo, jie vis dar negali patikėti, kad tokio šaunaus vakarėlio kaltininkė gali būti… mažytė sojų pupelė. Nieko nepadarysi – teks visiems drauge užsukti į virtuvę ir viską apžiūrėti. Taip taip… keletą sojos pakuočių – „Sojų dribsniai“, „Sojų dribsniai kepsniams“, „Sojų faršas“. Skanu, pigu, sveika ir tinka net ypatingam draugų vakarėliui!

Vakarėlis per Adventą

Daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Ka-

lėdų stalui šiemet išleis mažiau nei 200

Lt, rodo „Swedbank“ Asmeninių fi nansų

instituto tyrimas. Tiesa, šeimų, kurios

tam galės skirti iki pusės šios sumos,

palyginti su praėjusiais metais suma-

žėjo iki 22,5 proc. (pernai – 26,2 proc.).

Dauguma 30,3 proc. (34,1 proc.) pla-

nuoja 101–200 Lt išlaidas.

Užtat gyventojų dalis, išleisianti per

300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc.

Instituto vadovės Odetos Bložienės

teigimu, gausesnes vaišes lemia

mažesnis nedarbas, ūgtelėjusios

pensijos ir kitos pajamos.

Šventinės vakarienės ar pietų visai ne-

planuoja 6,1 proc. (6,4 proc.) gyventojų.

Taip dažniausiai elgsis tie, kurių paja-

mos viršija 1500 Lt – kas dešimtas arba

dukart daugiau nei pernai. Jauni ir dau-

giau uždirbantys didmiesčių gyventojai

šventėms yra linkę keliauti pas tėvus ar

senelius, todėl vaišėmis patys nesirūpi-

na. Kiti, turėdami fi nansinių galimybių,

švęsti vyksta į užsienį.

Vaišėms – iki 200 Lt

Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų

šventiniams pirkiniams ketina skirti dides-

nes sumas nei pernai. Penktadalis namų

ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300

Lt ir daugiau.

Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir

parfumerijos gaminius, nors patys norėtų

gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus.

Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“

Asmeninių fi nansų instituto užsakymu

atliktas tradicinis šventinio laikotarpio

fi nansinės elgsenos tyrimas. Palyginti su

2011 metais, dovanoms ir sveikinimams

šiemet ketinama skirti didesnes sumas:

dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo

gyventojų, nurodžiusių mažiausią –

iki 100 Lt – sumą. Tuo tarpu 21 proc.

namų ūkių arba 6 proc. daugiau nei

praėjusiais metais dovanoms išleis

daugiau nei 300 Lt.

Kartu su pasiryžusiais per šventes didin-

ti vartojimą šiemet išaugo dalis gyvento-

jų, kurie planuoja neišlaidauti. Beveik 18

proc. namų ūkių, gyvenančių mažesniuo-

se miestuose ir rajonų centruose, nepirks

ir nedovanos dovanų.

Labiausiai po egle lietuviai trokšta ras-

ti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pi-

nigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9

proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos

ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo

dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pra-

džiugintų jaunesnius – 18–25 metų – res-

pondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai

džiaugtųsi knyga.

Atvirkštinė situacija pastebima, analizuo-

jant gyventojų planuojamas pirkti dova-

nas. Vyresni respondentai linkę dovano-

ti grynuosius pinigus, jaunesni – knygas.

Tačiau populiariausios dovanos, kurios

šiemet bus slepiamos po eglute, yra kos-

metika ir parfumerija, dovanų čekis bei

valgomos dovanos ir gėrimai. 18 proc. ap-

klaustųjų nurodė ketinantys dovanoti ju-

velyrinius dirbinius ir aksesuarus,

15 proc. – grynuosius pinigus.

Dovanos: ko norime ir ką dovanosime?

stiprybę, protą, susivaldymą, ištikimybę, gerumą, nuolankumą. Kūčiukai yra minia-tiūriniai duonos kepaliukai.

Seniau lietuviai per saulėgrįžos šventę skanaudavo mėsos, bet, plintant kataliky-bei, ją pakeitė žuvis ir silkė, tinkamesnės pasninkui ir primenančios apaštalus – žve-jus bei stebuklą, kai Jėzus Kristus minią žmonių pamaitino dviem žuvimis ir pen-kiais kepaliukais duonos.

Kaimuose net buvo juokaujama, jog kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais me-tais apsės utėlės.

Užsk. Nr. 307157

26 | Kalėdos 15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Prekyba kalėdinėmis eglėmis šiemet prasidėjo neįprastai anksti. Ankstesniais metais gyvomis eglėmis buvo pradedama domėtis tik antrojoje gruodžio pusėje, o šiemet jau gruodžio vidury arčiausi medelynai beveik nebeturi, ką pasiūlyti.Vilniaus miškų urėdijos medelyne sujudi-mas prasidėjo jau pirmąją gruodžio savaitę. Medelyno viršininkė Reda Konstantinavi-čienė šypsosi – galbūt žmones taip paveikė pirmomis gruodžio dienomis iškritęs snie-gas. Paprastai į medelyną ieškoti eglių žmo-nės plūstelėdavo tik apie gruodžio vidurį.

Lietuvoje urėdijos per sezoną parduoda apie 20 tūkst. kirstų eglių ir 5–7 tūkst. au-gančių vazonuose.

Ieško didesnių egliųEgles, kurias pardavinėja vazonėliuose, medelynas užaugina savo plantacijose. Kirstinių atveža girininkijos.

„Labiausiai pirkėjai nori sidabrinių eglių, bet jas jau išpardavėme“, – apgailestavo R.Konstantinavičienė.

Ji neslėpė nuostabos, kad pernai labiau-siai ieškoję 1,5 m aukščio eglių, šiemet pir-kėjai nori didesnių – siekiančių 2,5–3 m. Jas renkasi ir biurams, įstaigoms, ir namams. „Daug kas dabar jau turi didelius prieš-kambarius namuose, svetaines, sujungtas su virtuvėmis. Šiemet visi nori didesnių eglių“, – teigė medelyno viršininkė.

Eglių kainos medelyne – skirtingos. Pusės metro paprasta eglė kainuoja 7 Lt, dides-nės – 12, 17, 24, 30, 35 ar net 60 Lt. Baltosios ir dygiosios – brangesnės. Metro aukščio eglės kaina siekia 20 Lt, didesnių – 30–70 Lt. Vazoninė eglė iki 0,4 m medelyne kai-nuoja 10 Lt, 0,4–0,6 m – 15 Lt, 0,6–1 m – 20 Lt, aukštesnės – 30–80 Lt.

Norintiems namus papuošti eglės šaka, ji kainuos vos litą ar du. Anot R.Konstantinavičienės, kai kurios įstai-gos jų perka daug, matyt, norėdamos pa-puošti savo būstines.

Atveža tiesiai į namusNeketinantiems gaišti laiko eglės paieš-koms, ši kalėdinė puošmena gali būti at-vežta tiesiai į namus arba biurą.

Jau trejus metus kalėdinių eglių pristaty-mu į namus besirūpinančios įmonės vado-vas Miroslavas Kolenda atskleidė, kad pa-slauga populiarėja, ypač tarp tų, kuriems trūksta laiko ir kurie gali sumokėti už to-kią paslaugą.

„Daugiausia tai įmonės, kurioms reikėtų skirti atsakingą žmogų, kuris nuvažiuotų į kelias vietas, paieškotų eglės, išrinktų ją. O juk tie žmonės turi ir kitų pareigų. Todėl tokią paslaugą teikiame mes. Būna, kad per pietų pertrauką susirenka visas kolektyvas, mes atvežame kelias egles, o jie išsirenka patinkančią“, – apie savo darbo ypatumus pasakojo M.Kolenda.

Ši paslauga kainuoja – mažos sidabrinės eglės iki 1,5 m vazone atvežimas kainuo-ja 69 Lt, didesnės – 129 Lt. Eglė gali būti ir papuošta. M.Kolenda sakė siūląs klientams eglę su meduolių komplektu, kuriais žalias-karę galima papuošti. Tiesa, tuomet mažos

eglės kaina gerokai išauga – iki 190 Lt, ta-čiau pasiūlymas gana populiarus.

Išpopuliarėjo dirbtinės Kalėdinėmis eglėmis kvepia ir prekybos centrai. Bent jau tie, kuriuose gyvą eglę galima rasti.

„Maxima Lt“ atstovė ryšiams su visuo-mene Olga Malaškevičienė teigė, kad dau-giausia šio tinklo parduotuvėse nuperkama dirbtinių eglių, nors gyvomis pradedama prekiauti taip pat anksti, jau gruodžio pir-mosiomis dienomis.

„Dirbtinių eglių kasmet nuperkama tri-gubai daugiau nei gyvų. Tokį klientų pa-sirinkimą neretai lemia kaina – dirbtinę eglę galima įsigyti ir už 5 Lt, kai gyvos ma-žiausia kaina – 15 Lt. Dar vienas faktorius, kuris lemia didesnį dirbtinių eglių parda-vimą, yra tas, kad dirbtinėmis eglutėmis namus galima puošti kad ir nuo lapkričio vidurio, nebijant, kad dar nesulaukus šven-čių nubyrės žaliaskarės spygliai“, – teigė O.Malaškevičienė.

Anot „Maxima Lt“ atstovės, pirmieji puoštis skuba vaikų darželiai, mokyklos, kavinės, įmonės, namuose eglės statomos kiek vėliau, vis dar yra ir tokių, kurie pag-rindinio Kalėdų akcento įsigijimą palieka Kūčių dienai.

„Prieš porą metų mūsų asortimente buvo nemažai raudonų, baltų ar šventiškai bliz-gančių dirbtinių eglių, tačiau pastebėjome, kad Lietuvos gyventojams mieliausia žalia, tikrą miško žaliaskarę primenanti eglė. Tai-gi savo klientams šiuo metu siūlome įvairių žalių atspalvių dirbtinių eglių, kurių aukš-tis siekia nuo 30 cm iki 3 m. Dažniausiai

klientai renkasi 1,5 m dirbtinę eglę“, – pa-sakojo vieno iš Lietuvos prekybos tinklų atstovė.

Kirstas egles keičia vazoninėsKirstų eglučių „Maximos“ prekybos centruose kasmet parduodama vis ma-žiau, pirkėjai mieliau renkasi pasodintas vazonuose.

Kirstomis eglėmis iš viso neprekiauja „Norfos“ prekybos centrai. Jų artėjant Ka-lėdoms galima rasti tik kai kurių prekybos centrų lauko aikštelėse, kurios nuomoja-mos gyvų eglių pardavėjams.

Parduotuvės, anot „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, siūlo įvairaus dydžio dirbtines egles, kurių kainos svy-ruoja nuo 3,99 Lt iki 399,99 Lt, ir vazoni-nes. Pastarosios užaugintos Lietuvoje ir prekyboje atsiras paskutinę savaitę prieš Kalėdas.

„Šiemet „Norfos mažmena“ planuoja parduoti eglių maždaug 10 proc. daugiau nei pernai“, – teigė D.Ryliškis.

Prekybos centrų „Rimi“ šių metų nau-jovė – mažos, iki 50 cm, eglės vazonuo-se. 6,99 Lt kainuojančios eglės itin popu-liarios. Anot UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Čes-nulienės, pirkėjai jas perka tikriausiai no-rėdami papuošti darbo stalą arba kaip in-terjero dekoraciją šalia didelės eglės.

Siūlo ir daniškas egles„Pirkėjų, kurie savo namams puošti renka-si natūralias egles, skaičius išlieka pasto-vus. Siūlome apie 10 rūšių natūralių eglių vazonuose ir kirstų (lietuviškų ir daniškų). Kaina tokia pat, kaip ir pernai – 6,99–99,99 Lt“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Dirbtinių eglių pirkėjams svarbi ir eko-logija, ir išlaidos – tokią eglę jie gali puošti ne vienerius metus.

„Iki“ viešųjų ryšių departamento vado-vas Valdas Lopeta teigė, kad atrenkant dirb-tines egles į šventinių prekių asortimentą, atsižvelgiama į pirkėjų poreikius per kele-rius pastaruosius metus.

„Siekėme rasti patį geriausią kainos ir kokybės santykį, todėl pasiūlėme trijų dy-džių – 60, 100 ir 150 cm aukščio – tankias, lanksčias egles su stabiliu padu. Praėjusių

kelerių metų praktika patvirtino, kad bū-tent tokias dirbtines ilgaamžes egles la-biausiai vertina gamtą tausojantys pirkė-jai“, – sakė V.Lopeta. Kirstinėmis eglėmis prekiaujama didžiųjų „Iki“ prekybos cent-rų aikštelėse.

Kalėdų eglė: didelė, graži, bet nebrangi

Lietuviškos eglės kol kas neprasiskynė

kelio į užsienio rinkas. Generalinės miš-

kų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos

skyriaus vedėjas Darius Stonis „15min“

sakė, kad šiuo metu lietuviškos žalias-

karės į užsienį neišvežamos. Eglių gal-

būt ir atsirastų, tačiau esą kainos vargu

ar tenkintų urėdijų medelynus. O ir už-

sienio medelynai naujais konkurentais

nesidžiaugtų.

„Kažkada buvo mėginama, tiesa, dau-

giausia kirstas eglutes, eksportuoti,

buvo atsiradę pirkėjų, kurie lyg ir ruošė-

si pirkti. Bet ir kainas pasiūlė mažas,

o reikalavimai buvo pernelyg aukšti.

Todėl nelabai apsimoka eksportu užsi-

imti“, – teigė D.Stonis.

D.Stonio manymu, medelynų plantaci-

jos neužaugintų tiek eglių, kad jas ap-

simokėtų eksportuoti, o vien dėl užsie-

nio pirkėjų kirsti Lietuvos miškus niekas

nenusiteikęs.

Į užsienį eglės neišvežamos

Vilniaus miškų urėdijos medelyno

viršininkė R.Konstantinavičienė jau

nedaug ką gali pasiūlyti.

J.Kalinsko nuotr.

2,5 Tokio aukščio eglių šiemet labiausiai pageidauja pirkėjai.

Skaičius

m

Kalėdos | 2715min • 2012 m. gruodžio 14 d.

28 | Sportas

Paulius Cuberap.cubera@15min.lt

Jaunoji plaukikė yra pasiryžusi profe-sionaliai sportuoti dar bent aštuonerius metus, o jos treneris britas Jonas Ruddas turėtų tapti Lietuvos plaukimo federacijos partneriu. „15min“ pokalbis su T.Kučinsku – apie norus ir galimybes paversti Lietuvą plaukimo šalimi.

– Kam verslininkui prireikė sporto valdi-ninko kėdės?

– Verslininkas ir likau. Darbas federa-cijoje – visuomeninės pareigos, sociali-nis projektas. Niekada nebuvau nutolęs nuo sporto – mano visas gyvenimas nuo vaikystės su juo susijęs. Daug metų pats sportavau, buvau plaukikas. Po to, kad ir kokiu verslu užsiėmiau, visi būdavo susi-ję su sportu. Mano veikla „Švyturyje“ ir

„Carlsberg“ buvo labai susijusi su sportu – kažin ar rasite daugiau su sportu susiju-sią įmonę.

– Prisijungėte prie federacijos neseniai. Kokią ją atradote? Ką keisite?

– Federacija nebuvo atsilikusi. Plaukikai patenka į olimpiadų pusfi nalius ir fi nalus. Tačiau mūsų ambicija yra didesnė – nori-me apimti didesnę veiklos zoną, turėti di-desnę įtaką kuriant sporto infrastruktūrą, visų pirma, statant ir renovuojant basei-nus. Kaip žinome, daugelis Lietuvos vaikų nemoka plaukti.

– Kodėl taip atsitiko?– Pirmiausia nėra baseinų, antra, sugriu-

vo senoji sistema. Daugelyje pasaulio šalių

baigiant vidurinę mokyklą reikia mokėti plaukti. Kiek žinau, Japonijoje reikia nu-plaukti 400 metrų, kad gautum vidurinės mokyklos baigimo atestatą. Kur turime ju-dėti, pakankamai aišku, o dabar su stipria komanda bandysime to pasiekti.

Labai džiaugiamės, kad iš krepšinio susi-grąžinome Atlantos olimpiados plaukimo dalyvį Mindaugą Špoką. Taip pat norime, kad prisijungtų jaunimas, neseniai baigęs sportuoti.

– Vadinasi, vienas tikslų – padaryti,

kad plaukimas būtų privalomas visose mokyklose?

– Manau, kad tai tikrai būtų naudinga ir tam pritartų daugelis tėvų. Dabar susida-riusi pakankamai sudėtinga situacija, ypač

teigia Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas

„R.Meilutytė plauks ne tik Anykščiuose“Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu išrinktas žinomas verslininkas Tomas Kučinskas, praeityje pats buvęs plaukikas, džiaugiasi, kad Londono olimpiadoje auksą laimėjusi Rūta Meilutytė plaukimą Lietuvoje iškėlė į populiarumo viršūnes.

Naujasis Lietuvos plaukimo

federacijos vadovas tikisi,

kad R.Meilutytė dar daug

kartų verks iš laimės po

didelių pergalių.

„Reuters“ nuotr.

Sportas | 2915min • 2012m. gruodžio 14 d.

Vilniuje, kur reikia ilgai laukti, kad patek-tum į baseiną. Ir kainos daug kur viduti-nėms lietuvių šeimoms yra neįkandamos.

– Tačiau Vilniuje baseinų bent jau yra. O ką daryti mažesnių miestų gyventojams? Ar įmanoma, kad ir juose atsirastų baseinai?

– Puikiai suprantame, kad valstybės biu-džetas yra ne begalinis. Baseinų kiekvie-name mieste labai greit nepastatysime. Tačiau mūsų prioritetas – balansas tarp profesionalių plaukikų (taip pat šuolininkų į vandenį, penkiakovininkų), t.y. sportinio intereso, ir masiškumo programų.

Žinoma, yra gerų pavyzdžių – kad ir Anykščiai, tačiau tai vienetai. Mes nori-me sukurti tam tikrą sistemą, kuri taptų kelrode žvaigžde savivaldybėms. Jos tai galėtų naudoti ruošdamos trenerius, mo-kytųsi efektyviai paruošti vaikus ir išnau-doti infrastruktūrą.

– Kokį matote federacijos vaidmenį skirs-tant pinigus ir statant baseinus?

– Plaukimo federacija galėtų padėti vals-tybei pasirinkti prioritetus. Daugelis valsty-bių turi baseinų šablonus: rajoninis keturių ar šešių takelių 25 metrų baseinas ir didy-sis baseinas, tinkantis didmiesčiams. Mes galime rodyti iniciatyvą, tačiau galutinis sprendimas vis tiek priklausytų valstybei.

– Kaip pasikeitė federacijos darbas po

R.Meilutytės pergalės Londone?– Rūtos laimėjimas Londone išpopulia-

rino plaukimą. Tokie sportininkai mūsų šalyje gimsta labai retai. Mes tikimės, kad Rūta dar ilgai rungtyniaus – ji turi ambicijų dalyvauti ne tik Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet ir dar vienoje olimpiadoje, nusiteikusi sportuoti mažiausiai dar aš-tuonerius metus.

Nėra ko slėpti, kai turi Rūtą, kuri nuošir-džiai jaudinasi dėl to, kas vyksta Lietuvoje,

kaip čia sekasi kitiems plaukikams ir vai-kams treniruotis, yra lengviau dirbti. Plau-kimas šiuo metu Lietuvoje, manau, pre-tenduoja į populiariausių sporto šakų trejetuką.

Tačiau tikrai nebūsime tie, kurie reika-laus didžiulių pinigų. Aišku, visada stengia-mės ir stengsimės pritraukti kuo daugiau privačių lėšų. Pirmasis laimėjimas – kar-tu su LRT gauti pinigai iš privataus rėmė-jo pasaulio čempionato transliacijoms iš Stambulo.

– Kokie federacijos santykiai su R.Mei-lutyte?

– Puikūs. Mes buvome nuvykę į Plimu-tą, susitikome ir su Rūta, ir su jos treneriu J. Ruddu, ir su Rūtos tėveliu. Kol kas su-tariame absoliučiai dėl visko. Šiuo metu kalbamės su medicinos specialistais, no-rime suteikti Rūtai geriausią medicininę priežiūrą.

Apskritai visi plaukikai, pretenduojan-tys dalyvauti Rio de Žaneire ir 2020 metų olimpiadoje, mums yra vienodai svarbūs. Iš viso tokių turime apie dvidešimt. Yra daug puikaus jaunimo. Galiu paminėti la-biau išsiskiriančius – tai Danas Rapšys iš Panevėžio ir vilnietis Povilas Strazdas. Jie yra rimti kandidatai į kitą olimpiadą.

Mūsų vizijoje yra ir geresnių kontaktų iš-laikymas su plaukikais, kurie baigia viduri-nes ir stoja į universitetus. Anksčiau buvo taip, kad geriausi mokyklas baigę plaukikai įstoja į JAV universitetus, kurie plaukimo srityje niekuo nepasižymi, ir kontaktai su jais nutrūksta.

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių: Igoris Koz-lovskis iš JAV grįžo tiesiai į Europos čempio–natą ir labai pagerino asmeninius rezulta-tus. Jis taip pat yra labai rimtas kandidatas į Rio de Žaneiro olimpiadą.

– Buvo kalbėta, kad R.Meilutytės treneris J.Ruddas treniruos daugiau jaunų ir pers-pektyvių Lietuvos sportininkų. Galbūt įma-noma jį persivilioti dirbti čia?

– Treneris yra tik viena iš būtinų gran-džių. Pirmiausia reikia infrastruktūros. Jei-gu ji būtų, atsirastų programos ir suderini-mo su mokslu klausimas.

Tai įprasta Plimute: autobusiukas juos ryte atveža į baseiną, po treniruotės veža į mokyklą, kurios valgykloje yra patiekiamas specialiai sportininkui suderintas maistas – sportininko pusryčiai. Po pamokų vėl

į treniruotę, o po jos autobusiukas veža namo. Galbūt tokį modelį turėsime ir mes, bet tikrai ne rytoj.

Plimute, be R.Meilutytės, treniruojasi dar trys mūsų plaukikai: Rūtos bendra-amžė Eva Bliožerytė ir Mantas Budrys bei Jūratė Šerpinskaitė, kuri jau baigia moky-klą. Jau esame sutarę su J.Ruddu, kad jis atvažiuos į Lietuvą ir pasidalys su mūsų

treneriais patirtimi. J.Ruddas turėtų tapti mūsų federacijos dalimi.

– O Lietuvoje?– Plimutas yra tik vienas iš centrų. Norė-

tume turėti centrą Lietuvoje, kuris burtų geriausius plaukikus, tačiau kol kas nėra kur. Lazdynų baseinas laukia renovaci-jos, Kaune baigiamas 50 metrų baseinas, tačiau tikro olimpinio lygio baseino netu-rime. Be to, vasarą geriausi baseinai išpila vandenį ir taupo lėšas, nes savivaldybės jų išlaikyti nepajėgia.

Mūsų tikslas – surasti studentiško am-žiaus plaukikui Anglijoje ar JAV vietą, kur jis galėtų treniruotis ir sportuoti. Pavyz-džiui, estai yra susitarę su keliais JAV uni-versitetais ir ten nukreipia savo sportinin-kus. JAV universitetų sportininkai piką turi pasiekti pavasarį per NCAA varžybas, o rinktinei sportininko geriausios formos reikia vasarą. Reikia sudominti JAV trene-rius, kad sportininkui po NCAA čempiona-to padėtų siekti antro piko iki jo grįžimo gegužę į savo šalį.

– Gruodžio 22-ą dieną – Lietuvos čem-pionatas Anykščiuose. Ko tikitės iš jo, kas bus kitaip?

– Anykščiuose vyksiantį čempionatą ža-dame transliuoti internetu, nes jame daly-vaus geriausi Lietuvos plaukikai. Taip pat turėtų būti nemažai prizų visų rungčių lai-mėtojams ir vertingi prizai 5–6 geriausiems čempionato plaukikams. Tačiau visų kortų dabar nenoriu atskleisti. Mūsų tikslas – kad kiekvienas plaukikas pajustų, jog vyksta šventė. Vietų baseine nėra daug, reikia bent 200 vietų palikti patiems sportininkams, tad žiūrovų tilps tik apie 300.

– Anykščiuose bus galima pamatyti plau-

kiančią R.Meilutytę. Kada dar ji startuos gimtinėje?

– Esame sutarę, kad ji Lietuvoje plauks bent dukart per metus. Manome, kad bus įmanoma ją pamatyti vasaros čempionate, tačiau tai priklausys nuo jos pasirengimo ir formos. Jau šis čempionatas Anykščiuose tuoj po pasaulio čempionato Stambule, o vasarą reikės rengtis pasaulio čempionatui Barselonoje. Rūta su treneriu dirba labai disciplinuotai, tad kiekviena diena yra svar-bi. Būsime lankstūs ir ieškosime geriausio sprendimo, kad galėtume Rūtą pamatyti plaukiančią Lietuvoje kuo dažniau.

Tomas Kučinskas Plaukimo federacijos

prezidentu tapo spalio 8 dieną, pakei-

tęs Iloną Zuozienę.

1997–1999 m. jis dirbo bendroje JAV

ir Lietuvos įmonėje „Bennet Distribu-

tors“, vėliau – „Pepsi–Cola“ Baltijos šalių

atstovybėje. 1999 m. tapo „Švyturio–

Utenos alaus“ valdybos pirmininku ir

generaliniu direktoriumi. Nuo 2001 m.

T.Kučinskas vadovavo Jungtiniam alaus

centrui, koordinuojančiam alaus daryklų

„Švyturys“, „Utenos alus“ ir „Kalnapilis“

veiklą iki pastarosios alaus daryklos par-

davimo Danijos alaus bendrovei „Bre-

wery Group“. 2002 m. verslininkas buvo

paskirtas Skandinavijos koncerno „Bal-

tic Beverages Holding“ padalinio „BBH

Baltic“ prezidentu.

2011 m. jis mėnesį vadovavo UAB „Nor-

fos mažmena“. 2012 metų pradžioje

T.Kučinskas ir „City Plaza“ per lygiomis

dalimis valdomą bendrovę „Abrevis“ už

22 mln. Lt įsigijo 100 proc. kelių ženkli-

nimo įmonės „Biseris“ akcijų.

Dosjė

„Norėtume turėti centrą Lietuvoje, kuris burtų geriausius plaukikus, tačiau kol kas nėra kur.“

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Anykščių perima kitąmet 760 metų minėsianti Palanga. Palangiškių lūkesčiai dideli, bet ar jiems bus lemta išsipildyti? Ir kaip sekėsi kitiems kultūros sostine vieniems metams virtusiems miesteliams?

Zarasai skamba kitaip2008-aisiais Zarasai pirmieji tapo Lietuvos kultūros sostine.

„Prabėgo jau penkeri metai, tačiau manęs vis dar dažnai klausinėja, ar tai pasiteisino, – šyptelėjo Zarasų savivaldybės Kultūros sky-riaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulie-nė, koordinavusi projekto renginius. – Esu įsitikinusi – pasiteisino. Ir su kaupu. Dabar Zarasai skamba kitaip, dalis lietuvių mus ėmė sieti ne tik su ežerų ar pasienio mies-teliu, bet ir su kultūriniais renginiais, kurių po tų metų padaugėjo dukart. Dalis žmo-nių tik tuomet išgirdo apie Zaraso ežerą.“

Tais metais Zarasuose visi renginiai buvo sutelkti į vieną savaitgalį, kuris atsiėjo apie 0,5 mln. Lt.

„Grąža buvo didžiulė – apie mus kalbėjo, mus rodė. Tokios reklamos kraštui nė ne-sitikėjome“, – teigė pašnekovė.

Zarasų krašte netrukus pradėtas rengti „Galapagų“ festivalis, „300 ežerų ralis“, galiūnų varžybos, sustiprėjo Sartų šven-tė. Anot D.Šukštulienės, kultūros sostinės projektas – geras postūmis miesteliams.

Plungė pasigražino Po Zarasų Lietuvos kultūros sostine tapo Plungė. Anot Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Vidos Saukalienės, šis titulas paspartino ne tik kultūrinius, bet ir kitus projektus: žemaičiai

įtikino šalies valdžią, kad šiai šventei būtina sutvarkyti pagrindinę mieste-lio aikštę.

„Iki šiol visi lanko suolelį su gitara, skirtą visiems žymiems muzikantams,

kilusiems iš Plungės“, – tikino V.Saukalienė.Plungės – Lietuvos kultūros sostinės pro-

jektas atsiėjo apie 400 tūkst. Lt. Turizmo srautas regione tą vasarą išaugo beveik dvigubai.

Ožkų paradas RamygalojeGražiausios ožkos rinkimais jau anksčiau garsėjęs miestelis Panevėžio rajone – Ra-mygala – 2010-aisiais tapęs Lietuvos kul-tūros sostine, ėmė ir surengė didelį ožkų paradą.

„Tiek žmonių, kiek susirinko į šį para-dą, Ramygala dar nebuvo mačiusi. Nuo tų metų, kai buvome sostine, kultūrinių ren-ginių miestelyje gerokai padaugėjo“, – ti-kino Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas.

Ramygaliečiai į Lietuvos kultūros sosti-nės titulą pažiūrėjo labai rimtai – kai kas net ryžosi namus persidažyti, susiremontuoti, kad tik miestelis gražesnis būtų.

Vos 200 tūkst. Lt biudžetą turėję orga-nizatoriai orientavosi į išliekamąją vertę turinčius projektus, pavyzdžiui, skulp-tūrų plenerą. Darželinukai ant didžiulės

gandro skulptūros paliko savo pirštų ants-paudus, kad visada žinotų, jog Ramygala –jų namai.

Priminė Mažąją Lietuvą„Patikėkite – esame labai turtingi ir turi-me kuo didžiuotis“, – kalbėjo Šilutės savi-valdybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Praėjusiais metais šis pamario miestas šventė 500 metų jubiliejų, kartu tapo ir Lie-tuvos kultūros sostine. Šilutiškiai siekė pri-minti Didžiajai Lietuvai, kad yra ir penktas etnografi nis regionas, tik kiek primirštas – Mažoji Lietuva.

Į kelionę po potvynio aplietus kaimus pa-kvietę šilutiškiai priminė, kad čia – ir van-denų kraštas, kuriame vietinių gyvenimą amžių amžiais reguliavo potvyniai.

„Kultūros sostinės projektas – labai ge-ras, tačiau noriu pabrėžti, kad ne fi nansai nulemia sėkmę, o pati bendruomenė. Buvo labai gera matyti, kaip visos organizaci-jos susitelkia vienam tikslui“, – prisiminė V.Griškevičienė.

Liuteronų bažnyčioje surengti koncer-tai taip išpopuliarėjo, kad ir dabar sulaukia daugybės klausytojų. Netrukus mieste turė-tų atsirasti ir meninė kompozicija, primin-sianti aktyviuosius 2011-uosius.

30 | Kultūra

VšĮ Kauno Dainavos poliklinika kartu su VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika ir VšĮ Kauno Šilainių poliklinika š.m. gruodžio mėn. vykdo Neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų sveikatos stiprinimo programą, finansuojamą Kauno m. savivaldybės administracijos. Programa skirta tiems Kauno m. gyventojams, kurie neturi privalomojo sveikatos draudimo, tačiau jiems reikalinga pagalba, neįvardinta būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąraše. Programa garantuoja nemokamas medikų ir socialinių darbuotojų konsultacijas, diagnostikos tyrimus bei medikamentus neišgalintiems jų įsigyti. Dėl Programos paslaugų gali kreiptis asmenys, kurie niekur nedirba, nesimoko, nėra užsiregistravę Darbo biržoje, grįžę iš užsienio, įkalinimo įstaigų, neturintys asmens dokumentų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Vykdoma veikla skirta stiprinti visuomenės sveikatą, sudarant sąlygas nemokamam gydymui tiems, kam to labiausiai reikia. Dėl Programos paslaugų iki š. m. gruodžio 20 d. kreiptis į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką (Pramonės pr. 31), VšĮ Kauno Kalniečių polikliniką (Savanorių pr. 369) arba į VšĮ Kauno Šilainių polikliniką (Baltų pr. 7).

NEMOKAMA PAGALBA NEAPDRAUSTIEMS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU

Garbės vadintis Lietuvos kultūros sostine kaina:

Pinigų mažai, ambicijų – daug

2008 m. – Zarasai

2009 m. – Plungė

2010 m. – Ramygala

2011 m. – Šilutė

2012 m. – Anykščiai

2013 m. – Palanga >>>

Kultūros sostinės Šilutiškiai bandė Didžiajai Lietuvai

priminti apie penktąjį regioną –

Mažąją Lietuvą.

Šilutės savivaldybės nuotr.

Užsk. Nr. 307186

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Kultūra | 31

Elena

--

-

-

-----

-

-

--

--

---

-

---

-

--

-

---

----

Sėkminga renovacija tik su specialisto priežiūra

Užsk. Nr. 306554

Anykščius išgarsino džiazo operaŠiuos metus Lietuvos kultūros sostinė Anykščiai baigia... vonioje. Žaismingoms fotosesijoms anykštėnai į ją susodino kraš-tiečius – plaukiką Giedrių Titenį, šokėją Dei-vidą Meškauską.

Ryškiausiu akcentu šių metų Kultūros sostinėje tapo daugiau nei 100 tūkst. Lt kainavusi džiazo opera „Šventavartė“ pa-gal anykštėno Antano Vienuolio legendą.

„Renginiai dar nesibaigia. Gruodį pa-skyrėme lietuvių tarmėms, nes kiti me-tai – tarmių metai. Manau, kad mes per šiuos metus gavome daug. Daug daugiau nei vien materialinę naudą. Atkreipėme dėmesį į savo kraštą ir parodėme, kokie talentingi žmonės anykštėnai“, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus ve-dėja Vida Dičiūnaitė.

D.Šukštulienė:

„Grąža buvo didžiulė – apie mus kalbėjo, mus rodė. Tokios reklamos Zarasų kraštui nė nesitikėjome.“

Lietuvos kultūros sostine besirengiančią

tapti Palangą neseniai pasiekė nemaloni

žinia: Kultūros ministerija skirs tris kartus

mažiau pinigų, nei palangiškiai numatė

projekto sąmatoje – tik 100 tūkst. Lt.

Palangos kultūros centro vadovas Žilvinas

Kažys pripažino, kad dėl to tenka peržiū-

rėti renginių planą, kai ko atsisakyti, ieško-

ti rėmėjų.

Vis dėlto palangiškiai turi daug ambicijų –

tikisi, kad su Lietuvos kultūros sostinės

titulu kurortas sulauks daugiau svečių iš

užsienio. Juolab kad pavasarį iš Tarptauti-

nio Palangos oro uosto prasidės skrydžiai

į Londoną. „Orientuosimės į solidų, mokų

klientą“, – atviravo Ž.Kažys.

„Nereikia būti naiviems, kad Palangą ims

ir užplūs užsieniečiai tik dėl to, jog ji tapo

Lietuvos kultūros sostine. Tačiau mes da-

rysime viską, kad svečių būtų daugiau“, –

teigė Palangos savivaldybės Kultūros sky-

riaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Anot jo, artimiausiu metu bus paviešin-

ti kultūriniai renginiai, jų įgyvendinimui

ketinama išleisti apie 0,5 mln. Lt. Kadangi

Kultūros ministerijos parama ne tokia, ko-

kios tikėtasi, plačiau piniginę praverti teks

Palangos savivaldybei.

Teks pasispausti

VILNIEČIO KORTELĖ

Iki 2012 12 31 seno pavyzdžio e. bilietai keičiami

į Vilniečio korteles nemokamai įprastose

bilietų platinimo vietose.

Nemokamai Vilniečio kortelės senjorams yra

išduodamos AB Lietuvos pašto skyriuose iki 2012 12

31. Neįgaliesiems kortelės nemokamai išduodamos

Vilniaus miesto socialinės paramos centre ir

nevyriausybinėse neįgaliųjų organizacijose iki 2012 12

31. Vienam asmeniui gali būti išduota viena kortelė,

pateikus reikalingus dokumentus*.

* daugiau informacijos galite gauti SĮ "Susisiekimo paslaugos" klientų

aptarnavimo centre arba telefonu (+370 5) 210 7050.

Vilniečio kortelė ir naujo pavyzdžio LSP

(išduotas nuo 2012 09 01), kuriuos galima papildyti

norimais bilietais arba e. pinigais.

BILIETO ĮSIGIJIMAS

Jei Vilniečio kortelės nepavyksta papildyti įprastose

bilietų platinimo vietose, atkreipkite dėmesį, ar prilietus

kortele komposterį, jo ekrane nėra tokio vaizdo,

reiškiančio, kad Jūs turite aktyvintą ir neaktyvintą bilietą

savo Vilniečio kortelėje. Esant tokiai situacijai, kortelės

negalima papildyti trečiu bilietu ir bilietų pildymo vietose

Jums pasakys, kad kortelė yra pilna.

Jei ekrane nematote

tokio vaizdo ir Jums

nepavyko papildyti Jūsų

Vilniečio kortelės, turite

kreiptis į SĮ „Susisiekimo

paslaugos“ klientų

aptarnavimo centrą,

Gedimino pr. 9A.

Centro darbo laikas:

I-V 7.00–20.00; VI 09.30–18.00.

Tel. (+370 5) 210 7050.

El. paštas: info@vilniusticket.lt.

KLIENTŲ APTARNAVIMO CENTRAS

Informacija apie Vilniaus miesto viešąjį transportą

Viešojo transporto bilietų pardavimas

Vilniečio kortelės pildymas

Elektroninio bilieto keitimas į Vilniečio kortelę

(iki 2012 12 31)

Kortelių blokavimas

BILIETO AKTYVINIMAS

Nepamirškite, kad naują bilietą aktyvinti galima tik

pasibaigus senojo bilieto galiojimui. Aktyvinant bilietą

svarbu atkreipti dėmesį ne tik į garsinį signalą, bet ir

informaciją ekrane, ypač iki kada galioja bilietas.

Pagal pavyzdį, naują bilietą galėtumėte aktyvinti tik po 2012 12 18 d.

Pasitikrinti iki kada galioja Jūsų aktyvintas bilietas galite bet kada

viešajame transporte, prilietus kortele komposterį, arba užsukus

į klientų aptarnavimo centrą, Gedimino pr. 9A,

bei susisiekus tel. (+370 5) 2107050.

AKTUALI INFORMACIJA apie naudojimąsi Vilniečio kortele

Daugiau informacijos

www.vilniusticket.lt arba

www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos

Užsk. Nr. 307187

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Gazas.lt | 33

Matas Buzelism.buzelis@15min.lt

Sparčiai tobulėjančioje automobilių pramonėje inžinieriai daug dėmesio skiria apsaugai nuo ilgapirščių. Tačiau tobulėja ne tik gamintojai, bet ir vagys, sugebantys išspręsti visus gamintojų sukuriamus rebusus.

„Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ šie-met nuo sausio 1 dienos iki lapkričio 26 dienos registravo 44 klientų automobilių vagystes – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant beveik vie-nuolika mėnesių, šiemet, kaip ir pernai, vidutinis žalos dydis sudaro kiek daugiau nei 19 tūkst. Lt“, – teigia „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsiti-kimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Aud-rius Pilčicas.

Statistika atspindi, kad apdrausti ir vėliau pavogti automobiliai savininkams sugrąži-nami ganėtinai retai. A.Pilčicas sako, kad šiemet buvo surasti vos keturi vogti auto-mobiliai, tuo pačiu laikotarpiu pernai – 7.

Skaičiuojant procentais, šiemet buvo ras-ta vos 9 proc. pavogtų automobilių. Nauja tendencija – jų atrandama ne tik Rusijoje, bet ir pas kaimynus latvius ar estus.

Išmaniosios vagystėsPrieš kelis dešimtmečius automobilių va-gystėms nusikaltėliai naudodavo papras-tus metodus.

Įsilaužę į mašinos vidų jie standartinį vairo užraktą tiesiog nulauždavo arba nu-kenksmindavo išardę užvedimo spyne-lę. Po to automobilį galima užvesti kad ir atsuktuvu.

1998-aisiais nuo Vokietijos automobi-lių gamintojų konvejerių pradėjo riedėti

mašinos su tikru vagių galvos skausmu –„imobilaizeriais“. Originalaus rakto viduje montuojama unikali mikroschema, kurią atpažinusi spynelė leidžia užvesti variklį. Visgi laikui bėgant ilgapirščiai rado būdų, kaip įveikti ir šį barjerą. Pasak gamintojų, net kai kurie „nepavagiami“ „Audi“, BMW, „Volkswagen“ bei kitų markių automobi-liai jau dingsta iš savininkų kiemų.

Nepavagiamų automobilių nėra

Nukelta į 34 psl. >>>

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Vagių įrankiai. I.Gelūno nuotr.

400

300

200

100

0

VNT.

5 vagių mėgstamiausios automobilių markės (2012 m. 9 mėn.)

PAVOGTA SURASTA

Volkswagen Audi BMW Mercedes-Benz ToyotaVolkswagggen Audi BMW Mercedes Benz Toyoy ta353 / 248 134 / 79 73 / 47 68 / 43 63 / 48

PAVOGTA SUR

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.34 | Gazas.lt

1-asis maršrutas Geležinkelio tiltas–Islandijos pl.

Išvyksta iš stotelės Geležinkelio tiltas 23.25 23.53 00.19

Išvyksta iš stotelės Islandijos pl. 22.50 23.16 23.42

5-asis maršrutas Petrašiūnai–Varnių g.

Išvyksta iš stotelės Petrašiūnai 22.47

Išvyksta iš stotelės Varnių g. 23.03 23.31 7-asis maršrutas Partizanų g.–Kaniūkai

Iš stotelės Partizanų g.22.03 22.23 22.43

Iš stotelės Kaniūkai 22.40 23.14

10-asis maršrutas Partizanų g.–Kauno pilis

Iš stotelės Kauno pilis 23.25 23.54

Iš stotelės Partizanų g. 23.00 23.29

11-asis maršrutas Islandijos pl.–Kaniūkai

Iš stotelės Islandijos pl. 22.47

Iš stotelės Kaniūkai 23.28

Nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki gruodžio 31 d. 13-ojo N ir 14-ojo N maršrutų troleibusų eismas vyks visomis naktimis.

Troleibusai išvyks:

13-asis N maršrutas Islandijos pl. - Centras

Iš stotelės Islandijos pl. 22.51 00.17 01.43 03.33

Iš stotelės Geležinkelio stotis 23.40 01.06 02.32 04.22

14-asis N maršrutas Islandijos pl. - Centras

Iš stotelės Islandijos pl. 23.03 00.32 02.01 03.52

Iš stotelės Geležinkelio stotis 23.35 01.04 02.33 04.24

DĖL KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO KŪČIŲ VAKARĄ

13

14

5

7

10

1

N

N

11Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt

2011 m. gruodžio 24 d. pailginamas maršrutų troleibusų 1051 117darbo laikas. Troleibusai papildomai išvyks:

Pasirodo, vagys naudojasi spraga, kurią paliko pats gamintojas – ilgapirščiai įsi-laužia į remonto servisams skirtų sistemų smegenis. Pažangi jų aparatūra, OBD („on-board diagnostics“) jungtimi sujungta su automobilio sistemų valdymo kompiute-riu, sukuria „tikrą“ užvedimo raktą. Kaip tai daroma? Išdaužę automobilio langą va-gys kaipmat į spynelę įkiša tuščią rakte-lį, užprogramuoja jį kaip atsarginį, išjun-gia signalizaciją, o užvedę variklį tiesiog nuvažiuoja.

Viena pagrindinių naujų automobilių saugumo problemų – per lengvai pasiekia-mos OBD jungtys. Europos Sąjunga regla-mentuoja, kur šio žemyno rinkai skirtuo-se automobiliuose turi būti montuojamos diagnostikos jungtys, tad vagys žino, kur jų ieškoti – po vairo kolonėle.

„OBD jungtimi prisijungę specialią įrangą bei apėję gamyklinę apsaugą vagys pavagia automobilį, o sukauptą patirtį gali panau-doti vogdami ir kitos markės mašinas“, – teigia apsaugos įrangą montuojančios kompanijos UAB „Vilniaus ALTAS“ direk-torius Vytautas Grigaitis.

Jo teigimu, vis daugiau automobilių pa-vagiama iš savininkų pasisavinant užvedi-mo raktelius.

Be to, ilgapirščiai ilgai ir kruopščiai pla-nuoja savo nusikaltimus: pirmiausia išsi-renka juos dominantį automobilį, kaupia informaciją apie jo buvimo vietą, o vagia tik tuomet, kai nebelieka beveik jokios ri-zikos, kad nepavyks.

Dėl to specialistai pataria nepatikėti naujos mašinos raktelių net ir menkiausią

įtarimą keliantiems žmonėms. Įtartinos reputacijos servise patys darbuotojai gali padėti nusikalstamo pasaulio atstovams.

Jie be jokio skubėjimo OBD jungtimi gali prisijungti savo aparatūrą bei sukur-ti atsarginį automobilio raktelį. Įmontavę

siųstuvą, pranešantį apie automobilio bu-vimo vietą, vagys žinos, kada automobi-lis bus paliktas atokioje vietoje, ir tuomet galės be jokios dramos atsarginiu raktu išjungti signalizaciją, atsidaryti dureles, užsikurti ir nuvažiuoti. Nelaimėliui šei-mininkui liks tik gaudyti vėją laukuose ir aiškintis savo draudimo kompanijai, kaip „nepavagiamas“ automobilis iš po nosies dingo be originalių raktelių.

Užsivesti nebūtinaDraudimo kompanijos reikalauja, kad pra-bangūs automobiliai turėtų ir palydovinę sekimo sistemą, kuri apie vagystę ar ban-dymą atjungti akumuliatorių automatiškai praneša siunčiamais signalais. Bendrovės

„Vilniaus ALTAS“ vadovas V.Grigaitis pri-duria, kad vis labiau populiarėja GSM sis-temos, kurios taip pat padeda nustatyti au-tomobilio buvimo vietą bei tam tikromis komandomis leidžia blokuoti variklio dar-bą ar panašias funkcijas. Tokia įranga vei-kia ir atjungus automobilio akumuliatorių.

Tačiau net ir šios brangiai kainuojančios naujovės negarantuoja, kad automobilis nebus pavogtas. „Papildoma apsaugos nuo vagysčių įranga nėra šimtu procentų efek-tyvi, bet ji priverčia ilgapirščius kuo ilgiau užtrukti. Teoriškai mašiną pavogti galima ir kitais būdais“, – teigia V.Grigaitis.

Neturėdami galimybės užvesti mašinų ilgapirščiai jas gali užsikelti ant priekabų arba pakrauti į sunkvežimius, o nuvežę į tam tikrą vietą žaibiškai išardyti.

Parduodami ir dokumentaiAutomobilių skelbimų interneto portaluose galima rasti apynaujų automobilių kėbulų už nedidelę kainą.

Sakykime, 2009-ųjų aukštos klasės maši-nos kėbulas su dokumentais parduodamas už maždaug 6,5 tūkst. Lt. Iš mašinos nelikę nieko – nėra jokių dalių, tačiau akcentuo-jama svarbi detalė: „Yra dokumentai“. Ką veikti su pliku kėbulu ir jo dokumentais, kai trūkstamų detalių kaina viršija visiškai naujos mašinos vertę?

Pasak ekspertų, galima įtarti, kad tokius skelbimus deda automobilių vagys ar jų bendrininkai.

Ilgapirščiai iš užsienio atsiveža vogtą ke-lių metų senumo BMW X5, pakeičia kėbu-lo numeriu pažymėtas automobilio vietas bei variklį. Pardavus tokį „mažai riedėjusį, visus privalumus turintį“ geidžiamą visu-reigį, pastangos atsiperka su kaupu.

>>> Atkelta iš 33 psl.

Užsk. Nr. 307148

Net ir brangiai kainuojančios naujovės negarantuoja, kad automobilis nebus pavogtas.

BFL nuotr.

„Antakalnio terasose“

Antakalnio terasos –

255 000 Lt! 264 493 Lt

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.36 | Skelbimai

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VILNIUS

Informacija Kauno miesto gyventojams2013 metų sausio 1 dieną baigia galioti pir-mosios Kauno viešojo transporto elektroni-nės kortelės. Tai kortelės, ant kurių yra ho-lografinis „KVT“ lipdukas ir kurių apačioje nurodyta, kad elektroninė kortelė galioja iki 2013-01-01. Nuo 2013 metų sausio 2 dienos šios kortelės nebeveiks.

AB „Autrolis“ informuoja, kad šių kor-telių galiojimas nebus pratęsiamas, to-dėl keleiviai, turintys tokią elektronionę kortelę, turi isigyti naują. Tie keleiviai, kurių senojoje kortelėje yra aktyvuotų trijų mėnesių elektroninių bilietų arba vienkartinių elektroninių bilietų, turi kreiptis į AB „Autrolis“, kur galės už 8 Lt įsigyti naują elektroninę kortelę, į kurią bus perkeltas senosios kor-telės pinigų likutis. Pagei-dautina turėti paskutinio elektroninio bilieto įsigijimo čekį.

Net 31 sostinės kavinė, barai ir restoranai šiais metais vėl prisijungė prie tradicinės Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko akcijos „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ ir sekmadieniais senjorus nemokamai vaišina kava ir arbata. Akcija „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ vyks gruodžio 2 – sausio 6 dienomis.

„Išgerti sekmadienį kavos kavinėje, susitikti su draugais, pabendrauti pernai susirinko dau-

giau nei 3 tūkstančiai senjorų. Ir šiais metais kviečiu pratęsti tradiciją, burtis draugėn, išeiti pasivaikščioti po Vilnių, o sužvarbus lauke už-sukti į kavinę kvapnios kavos“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pirmą kartą vilniečiai senjorai į miesto kavi-nes ir restoranus buvo pakviesti 2001-ųjų gruo-dį. Dešimtys tūkstančių garbaus amžiaus žmonių jau pasinaudojo galimybe savaitgaliais sugrįžti į aktyvų miesto gyvenimą, susitikti su savo bi-

čiuliais miesto kavinėse ir restoranuose.Šią akciją kartu su Lietuvos viešbučių ir

restoranų asociacija organizuoja VšĮ „Azzara“.

VILNIAUS PULSAS

SEKMADIENIAIS DAUGIAU NEI 30 VILNIAUS KAVINIŲ SENJORUS NEMOKAMAI VAIŠINA KAVA

Restorano pavadinimas Adresas Laikas„All Inn“ Šv.Mikalojaus g. 15 18:00 – 19:00„Amatininkų užeiga“ Didžioji g. 19/2 11:00 – 12:00„Break Point“ Ąžuolyno g. 7 13:00 – 14:00„Charlie pizza“ Antakalnio g. 44 13:00 – 14:00„Cozy“ Domininkonų g. 10 10:00 – 12:00„Druskos namai“ Užupio g. 30 11:00 – 12:00„Fiorentino restoranas“ Universiteto g. 4 12:00 – 14:00„Franki vyninė“ Vilniaus g. 35 Visą sekmadienį„IDA BASAR“ Subačiaus g. 1 11:00 – 12:00„Graf Zeppelin“ Savičiaus g. 9 13:00 – 14:00„GREEN Vilnius Hotel“ Pilaitės pr. 20 13:00 – 14:00„Grill Brazil“ Vokiečių g. 2 12:00 – 13:00„Klaipėdos senamiestis“ S.Daukanto a. 2 / 5 13:00 – 14:00„Kitchen“ Didžioji g. 11 11:30 – 12:30„LOKYS“ Stiklių g. 8 / 10 13:00 – 14:00„Mano Guru“ Vilniaus g. 22 / 1 15:00 – 17:00

Restorano pavadinimas Adresas Laikas„Marceliukės klėtis“ Tuskulėnų g. 35 12:00 – 13:00„Medininkai“ Aušros Vartų g. 6 13:00 – 14:00„PARK“ PC „Europa“ Konstitucijos pr. 7A 11:00 – 16:00„RENE“ Antokolskio g. 13 12:00 – 14:00„Soprano“ ledainė Pilies g. 3PPC „Panorama“ Saltoniškių g. 9 10:00 – 12:00„TERRANO“ Pilies g.34 11:00 – 20:00„Užupio klasika“ Užupio g. 28 11:00 – 12:00„Karolinos“ holo baras Sausio 13-osios g. 2 12:00 – 13:00„Žemaitės“ viešbutis Žemaitės g. 15 13:00 – 14:00„Žuvinė“ Didžioji g. 31 12:00 – 13:00PPC „Ozas“ kavinės Ozo g. 18: „Euro Pub Seklyčia“ Visą dieną „JJ kava“ 12:00 – 16:00 „Radharanė“ Visą dieną

KAVINĖS, KURIOSE GALĖSITE PASIVAIŠINTI:

Užsk. Nr. 303403

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.38 | Laisvalaikis

Avinas. Pakliuvę į bauginančios nežinomybės spąstus, privalote pasikliauti tuo, kas patikima ir tikra. Bet kokioje situacijoje nepraraskite tikėjimo, kad viskas įmanoma.

Jautis. Visos griūtys ir pokyčiai bus vienas didelis žingsnis į priekį. Vieni gąsdins, antri abejos, treti patars gerai pagalvoti. Eikite nesidairydami savo keliu.

Dvyniai. Įsigykite jums patrauklios spalvos akinius. Jie būtini tam, kad atlaidžiau žvelgtumėte į gyvenimo draugą ir kitus jūsų gyvenimo pakeleivius.

Vėžys. Jei sukandę dantis bandote susidoroti su kalnu darbų – pakeiskite požiūrį į juos. Tai pirmas žingsnelis šviesesnių dalykų link.

Liūtas. Viskas, ką sieksite parodyti pasauliui, bus nuspalvinta ryškiausiomis spalvomis. Dėl jų įvairovės į dienos šviesą neišlįs jokia jums nenaudinga smulkmena.

Mergelė. Namuose kvepės ne vanile ar cinamonu. Patiekalų, kuriuos ruošite, pagrindinės sudedamosios dalys bus viltis, laisvė, galimybės ir optimizmas.

Svarstyklės. Jūsų užduotis – įkvėpti ir aukščiau pakylėti tuos, kurie prarado gyvenimo prasmę. Taigi, kalbėti privalote taip, kad visi liautųsi nuogąstavę dėl ateities.

Skorpionas. Kelkite savivertės kartelę aukščiau, dar aukščiau – tiek, kiek galite pasiekti. Įvertinimas bus nepriekaištingas, jei išlaikysite šį nelengvą optimizmo egzaminą.

Šaulys. Visi pastebės pačius geriausius jūsų ketinimus. Nė akimirkai nesuabejosite likę ištikimi sau. Atminkite, kad gimėte mokėdami viską, o tai lemia sėkmę.

Ožiaragis. Sustokite, nurimkite ir išgirskite save. Nepalikite vietos abejonėms, priešingu atveju – jos neliks tikėjimui. Tikėjimui savimi ir tuo, kas nematoma akimis.

Vandenis. Galvoje suksis aibė planų ir sumanymų. Nestabdykite savęs ir nenuleiskite rankų. Patarimas: stebėkite ženklus, vedančius jūsų tikslo link.

Žuvys. Jūsų tuščios ambicijos nežavės kitų, galiausiai nuvils ir jus. Pažvelkite į savo problemas iš šalies, kad išgirstumėte atsakymą į jums svarbius klausimus.

Horoskopai

Kiekvienos dienos horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Naminiai. Arabija. Maratonas. Danijos.

Tonas. Sėdėti. Ona. Asilas. Sakalo.

Šalikus. Mosikavo. Ša. Aja. Akas. Natos.

Asavas. Ka. Isa. Aro. Nalkovska.

Energetika. A. Ko. Na. Sitės. Parkas.

Pasausės. Nušaus.

Nataša. „AN“. Arosa. Irena. Manila. Oras.

Italija. Nosakas. Esu. In. Su. Antis. Kaas.

Savaitė. Isės. Kalkės. Damaskas. Padėkos.

Ratas. Kvapu. Anilinas. Aš. Abi. Oka.

Kara. Ijo. Atia. Ku. Jonavos. Kas. Basa.

Osakos.

ŠARKA.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2012 m. gruodžio 14 d. Laisvalaikis | 39

Le

ng

va

s

Sudoku

Tik tėčiai sugeba vaikams apmauti pėdkelnes taip, kad dvi juostelės būtų priekyje, o pėdutės – savo vietose.

Pokalbis klube:– Labas, susipažinkim? – O kas tu toks? – Galbut tas, kurio visą gyvenimą laukei.– Kalėdų Seni, čia tu?

Pagavau auksinę žuvelę. Ji atidžiai išklausė mano norus, ir tarė:– Kepk.

– Klausyk, kaip tave žmona į miestą vieną išleido?– Aš jai paruošiau vonią su putomis.– Ir tai ją sustabdė?– Sandarinimo putos bet ką sulaikys.

Anekdotai

Koncertas-maratonas

Didysis muzikų paradas

Jau šešioliktus metus iš eilės Lietuvos muzikų są-

junga organizuoja 6 valandų trukmės Didįjį mu-

zikų paradą. Šiais metais koncertas-maratonas

vyks didžiojoje LRT studijoje ir jame žiūrovai iš-

vys ne tik garsiausių Lietuvos atlikėjų muzikinius

numerius, bet ir interviu su Lietuvos scenos gran-

dais bei archyvinius, iki šiol nedaug kam matytus,

jų pasirodymų įrašus.

Naujametė „Žuvėdros“ fi esta

Šiemet aštuntą kartą Europos čempionu tapęs „Žu-

vėdros“ kolektyvas šešiuose Lietuvos miestuose

pristato naujametį šou. 2 val. trukmės programoje –

ne tik nauji šokių numeriai, bet ir gyvai grosiantis

valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Tri-

mitas“, auksiniai Vaidos Genytės ir Merūno Vituls-

kio balsai bei pirmą kartą pristatomas „Žuvėdros“ ir

jaunojo akordeono virtuozo, projekto „Lietuvos ta-

lentai“ nugalėtojo Martyno Levickio pasirodymas.

AFP nuotr.

Vilnius

Kaunas

Gruodžio 16 d.

Gruodžio 20 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį liausis snigę, oras atšals iki -4–9 °C šalčio. Šeštadienį pasnigs tik

pietvakariuose. Pūs žvarbus pietryčių vėjas, jo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s.

Dieną termometrai rodys -3–8 laipsnių šaltį. Sekmadienį vėl snigs, vėjas dar

sustiprės, įsišėls pūgos. Oro temperatūra liks panaši, bet bus žvarbu.

12-15 d.

-9 / -7 -9 / -6 -4 / -3 -6 / -5

12-16 d.

-8 / -6 -5 / -4 -6 / -4 -10 / -8

12-15 d.

-8 / -7 -8 / -7 -9 / -6 -9 / -5

12-16 d.

-7 / -6 -9 / -7 -6 / -5 -5 / -4

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-10

-11

-7

-12

Kaunas

-11

Alytus

-10

Klaipėda

-7

VėjasPietryčių

6–11 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė -10Marijampolė

tena

-7

: www.orai.lt

Vilnius

P ėž

Utt

K

Klaipėda

Šia liai

-10

-10

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Fiodoras Lackis buvo maskvėno ir LDK rusėnės sūnus. Auklėtas kaip stačiatikis, bet tapęs Teodoru.

Darius AntanavičiusLDKistorija.lt

Namuose kalbėta rusų, rusėnų ir galbūt lenkų kalbų mišiniu. Tėvas – žinomas ka-rys, karo žygiams paruošdavęs daugiau raitelių ir pėstininkų nei kai kurie nupie-pę Ponų tarybos nariai. Namuose jis turėjo arsenalą ginklų, kuriuos testamentu paliko savo sūnums Fiodorui ir Grigorijui.

Nuotykiai prasideda Italijoje1569 metais tėvas miršta. Fiodorui – tik 15 metų. Pasipila pirmieji likimo smū-giai. Tarp 1569 ir 1580 metų apie F.Lackį neturime patikimų žinių. Aišku tiek, kad šiuo laikotarpiu jis perėjo iš stačiatikybės į katalikybę.

Su tikėjimo kaita sietina ir Lackio vardo formos kaita. Iki paauglystės jis buvo va-dinamas Fiodoru, vėlesniuose dokumen-tuose – tik katalikišku Teodoro vardu. 1580 metais šį niekuo neišsiskiriantį ir nežinomą bajorą sutinkame Italijoje.

Teodoras kelionėje po Vakarų Europą lydi paskutinį Slucko kunigaikštį Joną Simoną Olelkavičių. Ir keliauja jis ne kaip papras-tas nedidelės kunigaikščio palydos eilinis,

o kaip director itineris, kelionės vadovas, kaip tais laikais buvo sakoma.

Neįtikima jėga ir laimėta karalaitė1580–1586 metai jo gyvenime – „itališkasis laikotarpis“. T.Lackis pritrenkė italus savo fi zine jėga, mikliu ginklų valdymu, imty-nininko ir rapyrininko gebėjimais. Prieš mūsų akis veriasi tikro žaliūko paveikslas. Iš kartos į kartą buvo perduodamas pasa-kojimas apie tai, kaip Teodoras Venecijoje pagriebė už ragų jį puolusį įnirtusį bulių ir nulaužė jam sprandą.

Stepono Batoro dvare jis įtempęs totorių pasiuntinio dovanotą lanką, kuris niekam iki tol nepakluso. Jis lengvai pertraukdavęs storas virves, atblokšdavęs net kelis užpuo-likus, sulaikydavęs lekiančius keturkinkius ar net šešiakinkius vežimus. Tai bent vyras!

Žaliūko iš LDK ir smegeninė netuščia. Jis mokėjo italų ir lotynų kalbas. Galantiškai bėrė žodžius kaip žirnius. Pabuvęs visuo-se didesniuose Šiaurės Italijos miestuose, jis užklydo į Novelarą.

Valdovo rūmuose buvo pilna tituluotų dvariškių. Juose neseniai buvo prisiglau-dusi likimo negandų persekiojamo grafo Pietro Bonarelli della Rovere šeima. Grafas turėjo keturis sūnus (Guidobaldas ir Pros-peras tapo garsiais XVII a. Italijos dvarų poetais) ir tris dukteris.

Vyriausioji – Izabelė Teodorui iš LDK krito į akį, jis piršosi jai į vyrus. Kaip visa tai vyko, nežinia, bet faktas tas, kad 1582 metų rudenį Novelaroje jie susižadėjo, o 1584 metų pabaigoje arba 1585 metų pra-džioje įvyko vestuvės.

Paslaptingasis riterisTeodoras iš Italijos nukako į Maltą. Tuo metu ten rezidavo Maltos riterių ordinas, kurio nariai gynė katalikiškąją Europą nuo

musulmonų turkų antpuolių. T.Lackis kurį laiką tarnavo šio ordino dalinyje.

Mūsų herojaus populiarumą Italijoje vainikuoja 1586 metų vasario 16 dienos įvykiai.

Veiksmo vieta – viena Romos aikštė. Romiečių minia nekantriai laukia paro-domojo riterių turnyro pradžios.

Iš pradžių žiūrovai grožisi vyriškos ero-tikos seansu: surengiamos nuogų jaunuo-lių, paskui senių, galop ir berniukų bėgi-mo varžybos.

Po jų skamba trimitai ir įjoja ilgai laukti varžybų dalyviai – riteriai, keletas kuni-gaikščių. Ant jų veidų – kaukės.

Arkliai ir ginklai žiba auksu. Rankose laiko ietis. Taisyklės paprastos. Tolumoje stovi quintana – apie savo ašį besisukantis medinis manekenas saracėno drabužiais. Ant jo krūtinės kaip taikinys pritaisytas skydas, į kurį reikia pataikyti ietimi.

Besisukantis manekenas dar turi išties-tą ranką, prie kurios pritaisytas kūjis, ga-lintis išversti neatsargų jojiką iš balno. Rungtyniaujama poromis, laimi tas, kuris ietimi tiksliau pataiko į manekeno skydą ir, apsukęs ratą, pirmas kerta fi nišo liniją.

Nugalėtojo laukia pinigai ir brangeny-bės. Turnyrui prasidėjus, į vieną porą su pirmu savo priešininku stoja ir mūsų he-rojus. Ir štai T.Lackis, siekdamas nugalė-tojo laurų, vieną po kito visus varžovus šluoja iš kelio.

Romiečiai tik ir klausinėja vienas kito: chi è? Kas jis? Kai kas pasako: forestiero. Užsienietis.

40 | Istorija

Kaip bajoras T.Lackis Romą pakerėjo

Italijoje iki šiol rengiami riterių turnyrai, panašūs į tuos, kuriame 1586 metais nugalėjo T.Lackis.

Šviesolaidinės technologijos iš esmės pakeitė interneto sampratą: jos ne tik leidžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybę žiūrėti interaktyviąją televiziją ir naudotis kitomis papildomomis galimybėmis.

Varinius laidus pakeitęs šviesolaidis pa-

keitė ir interneto kaip paslaugos sampratą.

Tuo jau spėjo įsitikinti ir tūkstančiai Kauno

daugiabučių ir individualių namų gyventojų.

Naujas greičio suvokimasSavo laiku vieni pirmųjų Lietuvoje vario ka-

belius pakeitęs šviesolaidžiu TEO šiuo metu

gali pasiūlyti net 300 MB/s sparta veikiantį

ZEBRA internetą, nors sklandžiam darbui vi-

siškai pakanka ir 100 Mb/s greičiu veikiančio

interneto.

Anot telekomunikacijų bendrovės TEO

Kauno regiono vadovės Loretos Ivašauskie-

nės, dauguma interneto teikėjų šviesolaidinį

kabelį nutiesia tik iki namo įvado, o į butus iš-

vedžioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryšio kokybės, švieso-

laidis turi būti atvedamas iki pat kompiuterio.

Būtent tokią galimybę savo klientams suteikia

TEO.

Individualūs namai šviesolaidį gali išnau-

doti ir kitiems namų ūkio priežiūros reikalams,

pavyzdžiui įrengti „Protingų namų“ sistemą,

kuri leidžia valdyti duris, vartus, garso ir vaiz-

do aparatūrą, patalpų mikroklimatą, stebėti

aplinką vaizdo kameromis ir pan.

Ar jūsų name jau veikia šviesolaidinis inter-

netas, sužinosite interneto svetainėje www.

internetas.zebra.lt/ suvedę savo gyvenamo-

sios vietos adresą arba paskambinę mokamu

telefonu 1817.

Daugiau nei televizijaKo gero, galima išvardyti daugybę priežas-

čių ir situacijų, kai praleidžiame svarbius tele-

vizijos transliacijų momentus.

Pavyzdžiui, užtrunkame darbe ir nepama-

tome pirmųjų žinių reportažų ar pamėgtos po-

kalbių laidos pradžios.

Arba dar blogiau, tik kelioms sekundėms

pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyčia – įmuš-

tas įvartis...

Nepraleisti svarbių akimirkų leidžia „Inte-

raktyvioji GALA“ siūloma paslauga „Žiūrėti

nuo pradžių“. Ją užsisakę klientai (paslauga

veikia tik su interaktyviosios televizijos prie-

deliu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai

suteikiamas visiems naujiems šios televizijos

klientams) galės jau prasidėjusias laidas ar fil-

mus atsukti nuo pradžių, sustabdyti vaizdą ir

pasukti jį į priekį.

Dar viena papildoma funkcija – meniu skil-

tyje „Mano TV įrašai“ pasirinkę punktą „Įrašyti

laidų kategorijas“, be papildomos įrangos ga-

liam įrašyti visas mėgstamai kategorijai pri-

skirtas televizijos programas ir peržiūrėti jas

per 14 dienų.

„Interaktyvioji GALA“ klientai gali matyti

ir „Viasat“ sporto bei filmų kanalus, tarp kurių

tokie kanalai kaip „Viasat sportas“, „Viasat

Motor“, „TV1000 Ruskoje Kino“.

Kanalų paketai „Viasat sporto“ bei „Viasat

filmų“ kainuoja po 12 litų per mėnesį, kaina iš

karto įsigyjant abu paketus – 20 litų per mė-

nesį. Užsisakant vieną ar abu kanalų paketus

pusei metų, šeštą mėnesį klientai kanalus gali

stebėti nemokamai.

Internetinė saugyklaZEBRA vartotojams siūloma virtuali „sau-

gykla“ padės išvengti nemalonių situacijų, kai

sugedus kompiuteriui išsitrina duomenys. Be

to, specialiai internete sukurtoje duomenų tal-

pykloje jūsų informacija bus ne tik saugi, bet ir

turėsite galimybę laisvai ja keistis.

„Saugykloje“ galima talpinti nuotraukas,

filmuotą medžiagą, kitą svarbų turinį. Joje lei-

džiama laikyti iki 300 GB duomenų. Tiek vie-

tos užimtų maždaug 100 tūkst. nuotraukų ar

iki 100 valandų trukmės filmuotos medžiagos.

Failai čia saugūs: neprarasi jų dėl kompiuterio

gedimo, vagystės ar kitų nelaimių, o prie failų

prisijungiama tik įvedus asmeninį slaptažodį,

failų kopijos saugomos keliose skirtingose vie-

tose. Ši paslauga teikiama ją užsisakius savi-

tarnos svetainėje www.manoteo.lt.

Rinkiniai – galimybė sutaupyti TEO privatiems klientams siūlo užsisakyti

interaktyviąją televiziją GALA su ZEBRA in-

ternetu paslaugų rinkinyje „Namai 1“.

Pasirinkusieji tokią galimybę ne tik sutau-

pys, bet taip pat galės lengviau administruoti

paslaugų mokesčius. Dar daugiau galimybių

siūlo paslaugų rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai

3“, su kuriais papildomai gaunamos tokios pa-

slaugos kaip televizija antram televizoriui, fai-

lų „Saugykla“ internete, papildomi TV kanalų

rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie paslaugas galite

gauti ir jas užsisakyti mokamu telefonu 1817

bei interneto svetainėje www.teo.lt.

Individualūs namai šviesolaidį gali išnau-

doti ir kitiems reikalams, pavyzdžiui įrengti

„Protingų namų“ sistemą, namų stebėjimą

kameromis, kitus namų valdymo sprendimus.

Kaune – naujų galimybių internetas

L. Ivašauskienė: „Šviesolaidinis internetas leidžia ne tik

naudotis sparčiu internetu, bet ir išskirtinėmis „Interaktyvioji GALA“ televizijos paslaugomis“.

o 14 d.

Už

sk

. Nr.

30

71

51