Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.18 (1299) • 2013 m. gegužės 17 d.

Politika

Atgal į korupcijos liūną?

Birutės Vėsaitės vadovaujamos Ūkio ministerijos užmojai pribloškė su korupcija kovojančias įstaigas. Anot jų, ministerija nori grįžti į viešųjų pirkimų korupcijos liūną.

3 psl.

Sveikata

Kartais tai būtina

Holivudo aktorės Angelinos Jolie sprendimas dėl padidėjusios rizikos susirgti vėžiu pašalinti abi krūtis sukėlė diskusijų audrą. Ar tai tikrai mediciniškai pagrįstas sprendimas, o gal viso labo kino industrijos žvaigždės paranoja?

28-29 psl.

BF

L n

uo

tr.

AF

P/S

can

pix

nu

otr

.

Šventės „Kauno dienos 2013“ programa

17-20 psl.

J.Kalinsko nuotr.

Vyrai gegutės

Dviejų paauglių mama Andžela Jakubauskienė iš buvusio vyro negauna nė cento. Šis gudriai išsisuko: emigravo. Tokių „gudruolių“ sparčiai daugėja.

sukėlė diskusijų audrą. Ar tai tikraimediciniškai pagrįstas sprendimas, o gal viso labo kino industrijos žvaigždėsparanoja?

28-29 psl.

Šventės„Kauno dienos 2013“ programa

17-20 lpsl.p

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

15min.lt apklausa

2 | Politika

Valstybę valdo BirutėB.Vėsaitės buldozeris įsibėgėjo. Kol ji, įšokusi į Vy-riausybę, bandė susigaudyti, kuriai ministerijai vadovauja – Energetikos ar Ūkio, buvo graudu ir juokinga. Bet kai susigaudė ir užkūrė savo buldo-zerį, jau nei juokinga, nei graudu. Baisu, kad per-važiuos per mūsų visų pinigines.

Socialdemokratų rožė, vos apšilusi sėdynę ūkio ministrės kėdėje, jau pasmerkta tapti vienu blo-giausių ministrų. Bet kurio kito karjera jau būtų baigta, bet Birutė laikosi. Ir dar taip, jog jai nė mo-tais nei premjeras, nei koalicijos partneriai, nei, pritūpkit kinkadrebiai ministrai, pati prezidentė.

Supratusi, kuriai ministerijai vadovauja, Biru-tė iškart griebė jautį už ragų – ėmė vyti iš postų ankstesnės dešiniųjų Vyriausybės iš emigracijos parsikviestus jaunus ir ambicingus profesiona-lus. P.Lukauskas šalių susitarimu jau pasitraukė iš verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietu-va“, o M.Dargužaitė, vadovaujanti investuotojus medžiojančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“, kol kas laikosi. Kol kas, nes Birutė, nesulaukusi atsistatydinimo, M.Dargužaitei davė užduočių, kurias ši privalo įvykdyti. Galima būtų lažintis, kad neįvykdys.

Raudonoji Birutė elgiasi pagal pačias geriausias socdemų tradicijas – tvenkia tas upes, kur pinigai teka. Štai „Versli Lietuva“ disponuoja didžiulėmis pinigų sumomis. Štai iki 2015 m. reikia įsisavinti 55 mln. litų iš ES fondų. Birutei taip reikia priėji-mo prie šių aruodų, kad jai nusispjaut ir į Lietuvos įvaizdį, ir į santykius su verslininkais, kurie yra tik-rieji jos darbdaviai.

Ministrė žino, kad kritikų choras greitai taps pa-taikūnų orkestru, kai tik ji pradės valdyti pinigų srautus: vienai konfederacijai duos pažįsti iš vie-no ministerijos spenio, kitai – iš kito, ir vėl sugrįš ramybė. Ir niekas nebesijuoks, kad ūkio ministrę reikia slėpti nuo Lietuvon atvažiavusių investuo-tojų, kad tik ji neapsijuoktų.

Bet visa tai gali pasirodyti tik vaikų žaidimai, jei Birutei išdegs dar vienas sumanymas. Birutės Ūkio ministerija parengė įstatymų pataisas, ku-riomis siūlo viešuosius pirkimus vėl paversti ko-rumpuota saviškių šėrykla. Ministerija siekia, kad valdiškos įstaigos iki 200 tūkst. litų vertės prekes ir paslaugas bei iki 1 mln. litų vertės darbus galė-tų pirkti be jokių derybų ir be jokios priežiūros. Kovotojams su korupcija net plaukai pasišiaušė – per šiuos „mažos vertės“ pirkimus daugybę metų buvo vagiami šimtai milijonų ar net milijardai. Ši didžiulė korupcinė landa buvo apkaišyta tik priė-mus prezidentės pasiūlytas pataisas.

Atrodytų, po tokio akibrokšto premjeras A.Butkevičius ir prezidentė D.Grybauskaitė tu-rėtų sugriebti Birutę už rankų, kojų, įsiūbuoti ir tėkšti kuo toliau iš valdžios valties. Bet kur tau. Premjeras Birutei ploja katučių, o prezidentė, stai-ga netekusi savo karingumo, tik patarėjų lūpomis tarsteli, jog nepritaria ministerijos pataisoms. Tai kaip čia yra? Valstybę jau valdo ne D.Grybauskaitė, ne A.Butkevičius, o raudonoji Birutė?

Komentaras

Raimundas Celenevičiusr.celencevicius@15min.lt

Bet kurio kito karjera jau būtų baigta, bet Birutė laikosi. Ir dar kaip laikosi!

Kaip vertinate ūkio ministrės B.Vėsaitės veiklą?Blogai, ji griauna gerai dirbančias

organizacijas, atleidžia puikius

vadovus (5121) 47 proc.

Ji daro teisingai, „Versli Lietuva“ ir

„Investuok Lietuvoje“ galėtų dirbti

geriau (1111) 10 proc.

Neturiu pakankamai informacijos

apie šių organizacijų veiklą, kad

galėčiau spręsti (2588) 24 proc.

Nemanau, kad tai turėtų

stebinti, taip elgiasi kiekviena

valdžia (2173) 19 proc.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

54000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės auka

Coolness* Birutė

Rimo Valeikio pieš.

Vos tik Birutė ėmė šluoti iš šalies ūkio konservatorių paliktas šiukšles, aplink ją ėmė zyzti kritikų debesis.

Bet Birutė turi puikią apsisaugojimo nuo kritikos uodų priemonę – puikiai moka angliškai, todėl net prezidentė jai nedrįsta įkąsti.

*atšaldyto kietumo (laisvas vertimas iš kalbos, kurią moka Birutė)

Apklausoje

dalyvavo

10993žmonės

10PROC.

47PROC.

24PROC.

19PROC.

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Politika | 3

Skirmantas Malinauskass.malinauskas@15min.lt

Ūkio ministerijos iniciatyvos už galvos griebtis verčia ne tik verslo bendruomenę, bet ir su korupcija kovojančias įstaigas.

„Transparency International“ Lietuvos sky-riaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas savaitraščiui „15min“ teigė, jog siūlydama keisti Viešųjų pirkimų įstatymą Ūkio mi-nisterija kuria itin palankią dirvą korupci-jai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko teigimu, ministerijos lo-zungai, esą taip mažinama našta verslinin-kams, prasilenkia su tikrove, o siūlomais pakeitimais ginami abejotini interesai.

Ūkio ministerijos ir jai vadovaujančios Birutės Vėsaitės užmojai keisti valstybinių įmonių ir verslo paramos agentūrų vado-vus gali būti tik permainų žiedeliai. Uo-gelės po truputį sirpsta Seimo komitetų stalčiuose. Ūkio ministerija siūlo taisyti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicia-tyva priimtas Viešųjų pirkimų pataisas. Specialistai prognozuoja, jog taip bus vėl atverti vartai korupcijai.

Be priežiūros ir derybųŪkio ministerija siūlo dvigubai padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų vertes. Įgy-vendinus pakeitimus neskelbiamų derybų būdu galėtų būtų perkamos prekės ir pas-laugos, kurių vertė neviršija 200 tūkst. litų, ir darbai, kurių vertė neviršija 1 mln. litų.

Siūloma leisti visus pirkimus, išskyrus di-delės apimties, neskelbiamų derybų būdu vykdyti be Viešųjų pirkimų tarnybos leidi-mo. Taip pat siūloma naikinti pareigą gau-ti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą norint pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Tarny-bos patvirtinimo nereiktų ir sudarant vi-daus sandorius.

Paliekama išimtis politinėms partijoms. Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai būtų netaikomi reklamos kampanijų paslaugoms pirkti, propagandinių fi lmų ir propagandi-nių vaizdajuosčių gamybai.

Ministerija teigia, kad jos siūlomos pa-taisos daugiausia padėtų savivaldybėms,

kurios dėl biurokratiškų viešųjų pirkimų procedūrų negali laiku įsigyti paslaugų ar atlikti darbų.

2012 metais Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 14,7 mlrd. litų. Tai 13 proc.bendrojo vidaus produkto, arba 69 proc. nacionalinio biudžeto, neįskaičiuojant Eu-ropos Sąjungos paramos.

Žingsnis atgalSu korupcija kovojančių ekspertų teigimu, Ūkio ministerijos parengtos ir premjero Algirdo Butkevičiaus palaimintos viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Lietuvą grąžin-tų dešimt metų atgal. „Mes nepritariame tokioms pataisoms, nes jos įneša chaoso ir mažina skaidrumą. Jos grąžintų į 2002–2004 metus, kai korupcijos lygis buvo la-bai didelis“, – „15min“ sakė Viešųjų pirki-mų tarnybos (VPT) vadovas Ž.Plytnikas.

Pasak jo, neskelbiamos derybos turėtų būti išskirtinis atvejis. Užsienyje toks de-rybų kelias naudojamas labai retai: „Lietu-voje buvo susiformavusi praktika – kai tik ko nors prireikia perkančiajai organizaci-jai, vykdavo neskelbiamos derybos. Prezi-dentės dėka, tokią praktiką pradėta keisti.“

VPT teigia, kad mažos vertės pirkimams 2012 metais išleista daugiau nei 2 mlrd. Lt. Tokie pirkimai sudaro 98,4 proc. visų pirki-mų skaičiaus. Ž.Plytnikas nurodė, jog dvi-gubai didinti mažųjų pirkimų sumų nėra jokios būtinybės.

Siauri interesaiPašnekovo teigimu, Ūkio ministerijos de-klaruojamas siekis pagreitinti viešųjų pir-kimų procedūras neatsispindi siūlymuose.

„Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta analizė rodo, kad šiuo metu viešųjų pirkimų pro-cesai yra sutrumpėję 15 dienų. Jei pažiū-rėsime, ką siūlo Ūkio ministerija, tai nėra nė vieno pakeitimo, kuris perkančiosioms organizacijoms ar verslininkams tą naštą sumažintų. Matyt, atstovaujama kažkieno interesams, todėl tokie keisti pasiūlymai ir teikiami“, – svarstė Ž.Plytnikas.

Pasak tarnybos vadovo, pirkimų laikas trumpėtų, jei būtų paprastinamos proce-dūros. Daugiausia problemų kyla teikiant ataskaitas: „Mūsų korupcijos lygis mažėja. Tai rodo tyrimai. Tačiau mes darome taip, kad korupcijos lygis vėl kiltų“, – pabrėžė Ž.Plytnikas.

Įstatymo keitimo motyvai nebuvo aiškūs ir TILS vadovui S.Muravjovui.

„Neaišku, kodėl imtasi daryti tiek daug

pakeitimų dabartiniame viešųjų pirkimų įstatyme neišanalizavus, ar praėjusios Vy-riausybės priimtos pataisos buvo veiks-mingos. Labai sudėtinga žinoti, kur turi eiti, jeigu nežinai, kur esi“, – teigė kovos su korupcija ekspertas.

Naujausias viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas buvo atliktas 2008 metais. Jis pa-rodė, kad korupcijos apraiškų viešuosiuose

pirkimuose yra labai daug. Beveik pusė apklaustų verslininkų nurodė bent kartą nedalyvavę konkurse, nes iš anksto žino-jo jo nugalėtoją.

Sutaupyti milijonaiViešųjų pirkimų tarnybos vadovo teigi-mu, praktika rodo, kad šiuo metu galiojanti tvarka leidžia laiku identifi kuoti problemą ir ją spręsti valstybei sutaupant įspūdingas sumas: „Mes stengiamės prižiūrėti sutartis, užkardyti neteisėtus sprendimus. Ir „Klai-pėdos naftos“ pavyzdys rodo, kiek buvo sutaupyta įsikišus mūsų tarnybai. Jei bū-tume praleidę procedūrinį pažeidimą, Lie-tuva būtų praradusi dešimtis milijonų litų.“

Įgyvendinus siūlomus pakeitimus Vie-šųjų pirkimų tarnyba būtų nušalinta nuo daugelio procesų.

„Neįsivaizduoju, kiek pirkimų taptų mums nematomi. Būtų grįžta prie prakti-kos, kai į mažos vertės pirkimus išskaido-mi dideli pirkimai, nerengiami konkursai ir metų gale pateikiama viena ataskaita. Niekas to nesužiūri, kol Viešųjų pirkimų tarnyba arba Valstybės kontrolė neprade-da savo tyrimų“, – nuogąstavo Ž.Plytnikas.

Ministerijos iniciatyvos nerimą kėlė ir S.Muravjovui: „Nesuprantama, kodėl Ūkio ministerija siūlo kuo daugiau išimčių. Man atrodo, kad turime judėti kita linkme. Juk neseniai buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, kuriose didesnis dėme-sys skirtas kaip tik pirkimams neskelbtinu būdu. Visame pasaulyje šių pirkimų korup-cinė rizika yra didžiausia.

Ūkio ministerija: Atgal į korupcijos liūną?

Ž.Plytnikas:

„Mes ne didiname skaidrumą, o dar labiau atpalaiduojame vadeles, padarome dar didesnę landą korupcijai.“

Ūkio ministrės B.Vėsaitės

užmojai šokiravo

kovotojus su korupcija.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių

nuomonę apie Darbo partijos bylą. Primename – pirmajame

straipsnyje mes, studentai, rašantys diplominį darbą apie Darbo

partijos bylą, pastebėjome, kad šis procesas vyksta ne visai

teisiniu, demokratiniu pagrindu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra

nė vieno apčiuopiamo Viktoro Uspaskicho kaltės įrodymo,

nutarėme apklausti bylos dalyvius.

Klausėme prokuroro, kaip buvo renkami

įrodymai kaltinant V. Uspaskichą. Pasirodo,

prokuroras nieko apčiuopiama prieš V.

Uspaskichą neturi. Krata taip pat vyko ne

pagal taisykles, tad naudoti tokių įrodymų

teisinėje demokratinėje valstybėje lyg ir

negalima. Pasirodo, vienintelis V. Uspaskicho

kaltės įrodymas – tai liudininkės, anksčiau

baustos už dokumentų klastojimą ir vėl

suklastojusios dokumentus bei atleistos

nuo atsakomybės, parodymai. Vis aiškėja

nuomonė, kad ji yra infi ltruota agentė tam,

kad būtų sukurta Darbo partijos byla.

Prokuroras pats nežino, ar gali viešinti medžiagą

Uždavėme klausimą prokurorui: „Ar

gali prokuroras viešinti ikiteisminę medžiagą

žiniasklaidai?“ Atsakymas: „Prokuroras

gali viešinti tą medžiagą, kuri nekenks

bylos nagrinėjimui.“ Tad norisi paklausti,

ar tiek išviešinti bylos duomenys nepakenkė

politikui? Juk politiko pagrindinis turtas yra

žmonių pasitikėjimas. Ar šiandien galima

surasti nors vieną žmogų, kuris nebūtų

girdėjęs apie Darbo partijos bylą? Net

paskutiniam tinginiui ir vaikui, kuris tik

pradėjo kalbėti ir vaikščioti, įkalta į galvą,

kad V. Uspaskichas – paskutinis nusikaltėlis,

vagis, kenkėjas, vengiantis mokėti mokesčius,

o vėliau – dar ir narkomanas bei alkoholikas.

Tai buvo įteigta ir mums, todėl buvo

įdomu analizuoti šią bylą, o kai kam – net

rašyti diplominį darbą, nes ji unikali. Spauda

įteigė, kad visi įrodymai byloje yra, tad

mums ji atrodė paprasta. Bet kuo daugiau

domėjomės šia byla, tuo labiau supratome,

kad tai yra tiesiog oponentų afera. Matyt,

būtent tam ir buvo sukurta byla – kad

žmogus būtų įtrauktas į teisminį procesą,

kad būtų galima metai iš metų pilti purvą

ant vieno populiariausių politikų Lietuvoje.

Tad ar galima viešinti ikiteisminę medžiagą,

kol dar teismas nenustatė žmogaus kaltės? Ir

kaip paskui po ilgų metų šmeižimo nusiplauti,

kai žmogus būna išteisintas? Kiekvienas galės

atsakyti pagal savo sąžinę.

Paklausėme prokuroro: „Ar gali prokuroras

komentuoti bylos aplinkybes nepasibaigus

teismo procesui?“ Atsakymas: „Primenu,

kad BPK 177 str. numato, kad ikiteisminio

tyrimo medžiaga yra neviešinama. <...>“

Ar yra nors vienas žmogus Lietuvoje, kuris

nebūtų žinojęs apie Darbo partijos bylą ir

kuo kaltinamas V. Uspaskichas iki teismo

pradžios? Ne, nėra, vadinasi, prokuroras,

nutekindamas informaciją, sąmoningai

pažeidinėjo įstatymą, vadinasi, turėjo

vadinamąjį valdžios užtarimą sąmoningai

kenkti vienai politinei organizacijai ir

jos vadovui, taip gerindamas sąlygas jo

oponentams. Būtent tai ir yra politinės

korupcijos byla, tik prokuroras S. Verseckas

ją priskyrė ne tuo adresu. Juk V. Uspaskichas

ir partija dar iki teismo pradžios buvo viešai

nuteista ir su tokia našta ėjo net į penkerius

rinkimus. Ar lengva įrodinėti savo rinkėjams,

kad tai, kas vyksta, apipinta melu? Neseniai

baigęs teisės mokslus Aurimas Jankauskas

pasakė: „Jei būčiau nenuėjęs į teismo salę

ir nepamatęs savo akimis, kas vyksta, visą

gyvenimą būčiau galvojęs, kad būtent taip ir

yra, kaip visa tai pristatoma žiniasklaidoje.

Bet, pasirodo, valstybinė mašina pajungta

tam, kad būtų sunaikinta viena politinė

organizacija ir jos lyderiai. Pastarieji teismo

sprendimai lyg ir įžiebė šiek tiek vilties, kad

objektyvumo dar yra – neleidus prokurorui

kištis į partijos reorganizavimą, bet visas

procesas tikrai nemaloniai stebina.“

Nupiešti milijonai

Keistai atrodo vien 24 mln. Lt suma. Kai

paklausėme prokuroro apie pinigų šaltinį,

jis atsakė: „Iš kur atėjo pinigai, nustatyti

nepavyko.“ Tad mums, būsimiems teisinin-

kams, tampa visiškai nebeaišku, kaip galima

viešinti ne tik ikiteisminę medžiagą, bet ir

didelių abejonių keliančią informaciją apie

tai, ar išvis buvo tie pinigai, nes remtis vien

liudininkės, anksčiau baustos už dokumentų

klastojimus, parodymais ir tokiais orderiais

be pavadinimų, pavardžių ir parašų negali-

ma. Kaip išaiškėjo teismo proceso metu, vie-

nintelė ta pati liudininkė (vis labiau panaši į

infi ltruotą agentę) nesugeba aiškiai atsakyti į

klausimą apie tų pinigų atsiradimą. Į klausi-

mą: „Kas jums atnešė 1 000 000 Lt?“ ji at-

sako: „Neatsimenu, kažkokie du vyriškiai,

pavardžių neatsimenu.“ Ar jūs galite patikėti

tokiu atsakymu dėl 1 000 000 Lt? Nei parašų,

nei pavardžių, nei iš kur jie atėjo? Advokatai

Darbo partijos byla

Dokumentas 1

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (II)

paprašė skirti ekspertizę šitam dokumentui, nes

akivaizdu, kad trys nuliai yra prirašyti vėliau,

gal net kita ranka (jūs ir patys galite tai nesun-

kiai pastebėti). (Žr. dokumentą Nr 1.)Teismas atmetė tokį prašymą, ir dokumen-

tas liko nepatikrintas, bet nuo šios sumos pa-

skaičiuotas ieškinys, apie šitas ir panašias sumas

ir orderius šimtus kartų buvo kalbėta spaudoje.

Neįrodžius kaltės jau apkaltinta Darbo partija

ir jos vadovai. Kitam politikui tai būtų didžiulis

smūgis, kertamas žmonių pasitikėjimas, bet kai

kalbama apie V. Uspaskichą, į tai tiesiog nekrei-

piama dėmesio. Faktiškai politinėje byloje to ir

reikia konkurentams. Vienintelė viltis, kad pats

teismas į tokius dokumentus žiūrės preciziškai.

Dar įdomiau, kai teismo salėje advokatai

paklausė pagrindinės liudininkės, kur ji padėjo

tuos pinigus? Atsakymas: „Padėjo kitos įmonės

seife, nes ji aptarnavo 5–6 įmones.“ Klausimas:

„Kam atidavėte tą milijoną litų?“ Ir, mūsų

nuostabai nėra ribų, liudininkė (agentė) ramiu

veidu atsakė: „Ai, nežinau, buvo atvažiavę du

vyriškiai, aš jiems atidaviau.“ Ar jūs tuo tikite?

Įsivaizduokite save jos vietoje – gauti milijoną

nežinia iš ko, o paskui atiduoti milijoną nežinia

kam... Ar jūs atiduotumėte tokią sumą nežinia

kam? Tam tikrai reikia būti išprotėjusiems.

Ir tokių dokumentų yra beveik už 24 milijo-

nus Lt. Neaišku iš kur atėjo, neaišku kur nuėjo.

Teisingai V. Uspaskichas teisme, duodamas pa-

rodymus, o paskui ir žurnalistams, pasakė: „Na,

įsivaizduokime, buvo tie nelegalūs pinigai. Ar

prokuroras iškėlė bylas tiems šaltiniams, iš kur

tie pinigai atėjo?“ Mes, kaip teisininkai, supran-

tame: jei pinigai nelegalūs, jie ir Afrikoje yra ne-

legalūs, kad ir kieno jie būtų – Darbo partijos ar

kieno kito. Ne, niekam bylos nėra iškeltos, o dar

anksčiau dienraščio „Kauno diena“ žurnalistas

pasiteiravo prokuroro, ar jau nustatytas pinigų

šaltinis? Ir keistas prokuroro atsakymas: „Mes

sau tokio tikslo nekėlėme nustatinėti, iš kur

pinigai <... >“ Išeina taip, kad svarbu nubausti

Darbo partiją ir jos vadovus. O kiti gali naudoti

ir nelegalius pinigus. Prielaida akivaizdi – tai

yra politinė byla.

Taip pat ir su pinigų panaudojimu: jei tie

pinigai nelegalūs, turi būti nustatyta, kur jie

buvo panaudoti, nes kratos metu tie pinigai,

apie kuriuos jau 7 metus kalba visi, kas netingi,

nebuvo rasti. Taip pat prokuroras daug kalba,

kad šitais pinigais buvo apmokėta tas, anas, bet

niekam per 7 metus neiškeltos bylos už nelegalių

pinigų gavimą ir naudojimą. Tad kokios tiesos

mes ieškome? Būtų įdomu išgirsti atsakymą ir

iš mūsų prezidentės, ir teisingumo ministro,

nes jis, duodamas interviu žurnalui „Veidas“,

patarė V. Uspaskichui patylėti, bet nieko

nepatarė prokurorui, kuris tikrai turi patylėti

ir nekomentuoti bylos bei bylos aplinkybių, kol

nėra teismo sprendimo.

Kad ir kokie būtų įrodymai, sprendimas turi būti nepalankus V. Uspaskichui?

Kaip pavyzdį V. Uspaskichas pateikė teismui

vieną dokumentą palyginimui. (Žr. dokumentą Nr 2.)

Sutartis surašyta tais metais, kai jau vyko

Darbo partijos byla, – 2008 m. rugpjūčio 12 d.

V. Uspaskichas paskolino 200 000 Lt atsakovei

(etiniais sumėtimais pavardė ir asmens kodas

užtušuoti), kuri įsipareigojo šią sumą grąžinti

2009 m. gegužės mėnesį. Tad štai: yra sutartis,

yra parašai, yra liudytojai, kaip pinigai atiduoti,

šita suma įtraukta į V. Uspaskicho 2008 metinę

deklaraciją. Bet atsakovė teisme pasakė, kad ne-

gavo pinigų, ir V. Uspaskichui pinigai negrąži-

nami. Štai teismo patalpose, vienoje teismo sa-

lėje, tuo pat metu vyksta teismas tam, kad būtų

atimti pinigai, o V. Uspaskichas būtų nuteistas

pagal tokius niekinius orderius, kuriuose nėra

jokių sutarčių, parašų, pavardžių ir liudytojų,

o kitoje teismo salėje – kaip negrąžinti legalių

deklaruotų pinigų, paskolintų pagal sutartį,

turint ir parašus, ir pavardes, ir liudytojus. Si-

tuacija Lietuvos teisminėje praktikoje juokinga

ir apgailėtina. Tad jei pagal tokius dokumen-

tus teismas nepripažino, kad V. Uspaskichui

turi būti grąžinti pinigai, tai kaip gali reikšti

pretenzijas tam pačiam V. Uspaskichui? Pagal

niekinius orderius be pavardžių, pavadinimų ir

liudytojų? V. Uspaskichas dar turėjo padengti

visas skolininkės išlaidas, susijusias su advoka-

tu ir žyminiu mokesčiu. Kur jūs pasislėpėte, tei-

suoliai? Nejaugi vien todėl, kad V. Uspaskichas

yra stiprus oponentas, ir dar rusas, taip galima

elgtis? Tai yra didžiulė visos valstybės teismi-

nės sistemos silpnybė – taikyti tokius šlykščius

dvejopus standartus. Nori nenori esi priverstas

įsiklausyti, ką kalba V. Uspaskichas, nenuosta-

bu, kad daug žmonių stoja į jo pusę, nes tokios

neteisybės pakęsti tiesiog neįmanoma.

Ar tikrai procesas buvo vilkinamas?Kitas šitos bylos proceso akcentas – tikrai

manėme, kad kažkas specialiai vilkina bylos

nagrinėjimą. Kažkas bandė net kaltinti teisėjus,

neva jie padeda vilkinti bylą. Tikrai buvo nema-

žai procedūrinių dalykų, kurie trukdė nagrinėti

bylą. Bet paanalizavę visas tas pertraukas taip

pat neįžvelgėme jokio kriminalo. Jeigu žurna-

listai sąžiningai būtų pristatę visas tas aplinky-

bes, būtų daug mažiau ažiotažo aplink šią bylą

ir jos pertraukas.

Paklausėme V. Uspaskicho: „Mes matome,

kad procesas dažnai stringa ir byla vilkinama.

Ar tai daroma specialiai? Atsakymas: „Noriu

priminti, kad Darbo partija aktyviai dalyvauja

politiniame gyvenime. Rinkimuose dalyvaujantys

Darbo partijos politikai po kiekvienų laimėtų

rinkimų įgyja teisinį imunitetą, kurio jie negali

savo valia atsisakyti – tam yra tvarka, įtvirtinta

įstatymuose ir Konstitucijoje. Turi būti atlikta

tam tikra procedūra, kad būtų panaikintas

imunitetas, o tai užtrunka. Tad partija ir jos nariai

dalyvavo penkeriuose rinkimuose, natūralu,

kad šis procesas pareikalavo laiko ir pertraukos

byloje. Pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija

svarsto dėl imuniteto rinkimų laikotarpiui, o

po rinkimų šį klausimą nagrinėja Europos arba

nacionalinis parlamentas. Todėl sakyti, kad

sąmoningai buvo vilkinama byla, yra eilinį kartą

netiesa.“ Paklausėme V. Uspaskicho: „Kodėl taip

ilgai užtruko imuniteto nagrinėjimas Europos

Parlamente?“ V. Uspaskichas atsakė: „Viskas

galėjo vykti daug greičiau ir imunitetas net

galėjo būti apsaugotas, jei prokuroras, o kartu ir

teismas, nebūtų priėmę sprendimo dėl kreipimosi

į Europos Parlamentą slapta, neinformuojant

nei manęs, nei mano advokatų, nes kreipimasis

priimtas posėdžiaujant tik teisėjai ir prokurorui,

nesuteikiant galimybės pasakyti savo nuomonės

apie kreipimosi turinį, o turinys, švelniai tariant,

buvo melagingas. Todėl parlamentas turėjo

daryti papildomų užklausimų, ir taip procesas

užsitęsė. O jau Seime viskas vyko daug greičiau,

nes šį kartą ir teismas vyko mums dalyvaujant

<... > Dėl ligų, tai galiu pasakyti taip – per 12

metų politikoje man teko susirgti tik vieną kartą.

Teisėja per 5 metus susirgo tik 2 kartus neilgam.

Vitalija Vonžutaitė buvo nėščia ir po gimdymo

reikėjo tam tikro laiko, ir tai nedaug. Tad jokių

sąmoningų vilkinimų nebuvo nei iš mūsų, nei iš

teismo pusės.“

Tęsinys kituose

spaudos numeriuose.

Su pagarba –

jaunųjų teisininkų, politologų grupė

„Už demokratinę, teisinę valstybę“

Studentai klausia:

„Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

Štai tokia mūsų teisinės sistemos logika:

pirmas dokumentas – be parašų ir pavardžių – yra laikomas įrodymu,

o antras dokumentas – su parašais, pavardėmis ir datomis – ne.“

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Dokumentas 2

Užs

k. N

r. 3

08

39

2

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Svajonė – prasmegti skradžiai Išsiskyrusi dviejų paauglių mama Andže-la Jakubauskienė jaučiasi priėjusi liepto galą. „Aš tokia sutrikusi, kad noriu gyva į žemę sulįsti. Tai – mano vienintelė svajo-nė“, – atsiduso moteris. Nebeapsikentusi nuolatinio sutuoktinio girtavimo ir smurto moteris prieš penkerius metus nusprendė nebegyventi su juo, o pernai birželį teis-mas ofi cialiai porą išskyrė. Bet gyvenimas nuo to nepalengvėjo.

Riešutų fasuotoja po dvylika valandų per parą dirbanti vilnietė gauna tūkstančio litų atlyginimą. 500 litų moteris sumoka už buto nuomą, dar 200–300 litų – už ko-munalines paslaugas. Iš to, kas lieka, turi išlaikyti save ir du vaikus.

Vaikų tėvas, buvęs Andželos vyras, ali-mentų nemoka nė cento, nors teismas

įpareigojo jį kiekvienam vaikui kas mėne-sį skirti po 400 litų.

Taip pat – sumokėti savo atžaloms po 14 800 litų už tai, kad neišlaikė jų, kai šei-ma jau negyveno kartu. Iš viso vyras jau skolingas apie 40 tūkst. litų.

Bet tai dar ne visos A.Jakubauskienės bėdos. Kai šeima dar buvo darni, vyras pa-siėmė 14 tūkst. litų paskolą. Už ją laidavo Andžela. Vyras paskolos negrąžino – įsigi-jo automobilį, o likusius pinigus pragėrė. Kadangi jis emigravo nežinoma kryptimi, antstoliai šią skolą „užkabino“ buvusiai žmonai.

Pasmerkta už drąsą Kur į užsienį emigravęs buvęs vyras šiuo metu gyvena, moteris nežino. Vaikams ret-karčiais pavyksta tėvą „pagauti“ prisijun-gusį prie „Skype“ ir pašnekinti, tačiau jis bendrauja nenoriai. Andžela spėja, kad bu-vęs vyras kažkur dirba nelegaliai.

Paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta –Mažeikiai, todėl, anot moters, jai reikia kreiptis į antstolius šiame mieste. Jeigu jie išrašytų pažymą, kad vaikų tėvas nemoka alimentų, Andžela galėtų prašyti valsty-bės paramos.

520 Lt – tiek reikėtų sumokėti už antsto-lių paslaugas, kad alimentų išieškojimo rei-kalai pajudėtų iš mirties taško. Bet moteriai tokie pinigai – siaubingai dideli.

„Aš vaikų pusryčiams neturiu, ką ir kal-bėti apie tokią sumą“, – ašarą braukė vie-nuolikmečio ir penkiolikmečio berniukų mama.

Moteris sausį dalyvavo vienoje TV laido-je, dar anksčiau viename interviu prisipaži-no, kad vaikų tėvas nemoka alimentų. An-dželos teigimu, nors nepažįstami žmonės prieina ir paspaudžia ranką už drąsą, buvu-sio vyro giminaičiai ją sumaišė su žemėmis. Be to, jos vieša išpažintis labai nepatiko ir tuometiniams darbdaviams.

Lietuva – Anglija – IspanijaVilnietė Evelina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su vyru išsiskyrė prieš

6 | Visuomenė

Vyrai gegutės 194 mln. Lt – tiek per penkerius veiklos metus iš tėvų alimentų negaunantiems vaikams sumokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Skolininkams iškelta 65,5 tūkst. bylų. Bet savo vaikus pametę vyrai – ne iš kelmo spirti: nuo alimentų išsisuka išplasnoję į užsienį.

BBBūūūdddaasss iiišššssiiisssuukkktttiii nnnnuuuooo aaaaaallllliiiiimmmmmmmmmmeeeeeeeeennnnnnttttttųųųųųų mmmooookkkkėėėėėjjjjjjjjiimmmooo

Moteris pradėjo ieškoti teisybės, bet paaiškėjo, kad išsireikalauti alimentus, jei skolininkas emigruoja, labai sudėtinga.

BFL nuotr.

123rf.com nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Visuomenė | 7

dvylika metų. Du mažamečiai vaikai liko augti su mama, o tėvą teismas įpareigojo mokėti alimentus.

Prieš dešimtmetį vyras emigravo į Angli-ją ir metus nemokėjo nė cento. Buvusį su-tuoktinį prispaudė skolos, teko parduoti už paskolą įsigytą butą. Už gautus pinigus jis grąžino paskolą ir sumokėjo dalį alimentų.

„Tada jis Anglijoje „prisidirbo“ ir paspru-ko į Ispaniją. Tai dirbo, tai nedirbo. Ga-liausiai Ispaniją ištiko krizė“, – pasakojo Evelina.

Nuo praėjusio rugpjūčio vyras alimen-tų nemoka. Neapsikentusi moteris pradė-jo ieškoti teisybės, bet atsimušė į sieną –paaiškėjo, kad išsireikalauti alimentus, jei skolininkas emigruoja, labai sudėtinga.

Moteriai teko prašyti teismo, kad išduotų standartizuotą vykdomojo rašto pažymė-jimą. Su pažymėjimu ji kreipėsi į antsto-lius. Vienas jų šiaip ne taip sutiko padėti. Kiti šio darbo kratėsi, nes Evelinos vyras užsienyje, nebeturi turto, o ar turi darbą – ne visada aišku.

Tik tada, kai kreipiamasi į antstolius, pra-dedama stebėti, kada tėvas moka alimen-tus, o kada – ne. Taigi, nors alimentai ne-mokami seniai, Evelinos situaciją antstolis stebėti pradėjo tik šių metų vasarį.

Patarė iš naujo prisiteisti alimentus Alimentų negaunantiems vaikams išmoką kas mėnesį skiria Vaikų išlaikymo fondas (VIF). Tokiu atveju alimentų nemokantis žmogus tampa skolingas valstybei ir pini-gai iš jo išieškomi arba bent jau bandoma tai padaryti.

Tačiau paaiškėjo, kad Evelinos vaikai iš-mokų iš fondo gauti negali, nes jos skiria-mos tik tuo atveju, kai alimentų dydis yra fi ksuotas. Tuo tarpu teismas prieš dvylika metų buvo nutaręs, kad Evelinos vaikų tė-vas alimentams turi skirti 33 proc. mėnesi-nio darbo užmokesčio ir jo priedų sumos. Taigi alimentų suma tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jis uždirba.

Norint gauti išmoką iš VIF, Evelinai buvo patarta antrąkart prisiteisti alimentus. Prieš pusantro mėnesio teisėjui Edvardui Juo-zėnui, kuris ją ir vyrą išskyrė, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame teisėjas dirba, Evelina išsiuntė elektroninį laišką. Atsakymo laukia iki šiol.

Kreipęsis į šį teismą atsakymo nesulaukė ir savaitraštis „15min“. Tebuvo pasakyta, kad tai – teisinė konsultacija, o jų teismas neteikia.

Nukelta į 8 psl. >>>

plasnoja į užsienį

15min • 2013 m. gegužės 17 d.8 | Visuomenė

Kas bijo R.Pakso?Po apkaltos proceso, per kurį R.Paksas buvo pa-šalintas iš prezidento pareigų, praėjo jau daugiau nei devyneri metai, tačiau atrodo, kad R.Pakso Lie-tuvoje vis dar kažkas bijo. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad bijo beveik visi. Kalbu apie politikus ir partijas.

Tokia išvada peršasi po šią savaitę įvykusio Sei-mo Konstitucijos komisijos posėdžio, kuriame buvo planuojama apsispręsti dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Planai tikrove netapo ir joks sprendimas nepriimtas.

Jei pamiršote, tai Europos Žmogaus Teisių Teis-mas nusprendė, kad R.Pakso teisės, uždraudžiant jam iki gyvos galvos kandidatuoti į Seimą, buvo pa-žeistos, nes toks draudimas buvo neproporcingas. Tas sprendimas buvo paskelbtas 2011 m. sausio 6 d.,tai yra beveik prieš dvejus su puse metų, tačiau per tą laiką iš esmės nieko neįvyko.

Kodėl nieko nevyko iki 2012 m. pavasario, paaiš-kinti nesunku: prisimenant, kaip prasidėjo apkalta, kam tuomet dirbo Valstybės saugumo departamen-tas ir jo tuometinis vadas M.Laurinkus bei su kuo draugavo tuometis KT pirmininkas E.Kūris, būtų buvę naivu tikėtis, kad konservatoriai ir liberalai puls įgyvendinti EŽTT sprendimą. Buvo natūra-lu, kad A.Kubilius ir kompanija pasirinko spren-dimo vilkinimo kelią ir sudarinėjo darbo grupes, dėl kurių dabar „skalbia“ A.Butkevičių. Tų darbo grupių pagrindinis uždavinys buvo padaryti taip, kad sprendimo nebūtų. Padėjo ir Konstitucinis Teismas, jau be E.Kūrio, bet vis dar su dvasiomis, be jokių nagrinėjimų paskelbęs, kad R.Pakso prob-lemą išspręsti galima tik pakeitus Konstituciją.

Tiesa, tada visi apsimetė kvailiais ir suvaidino, kad to Konstitucinio Teismo pareiškimo nesupra-to. 2012 m. kovą priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, neva išsprendžiančios problemą. Nors visi žinojo, kad jos nieko nesprendžia, o tik leidžia problemos sprendimą atidėti dar mažiausiai pus-mečiui. Toks savotiškas spektaklis, kuriame suda-lyvavo ir savo vaidmenis atliko visi: „darbiečiai“, balsavę už, socialdemokratai, pasidaliję perpus, ir prezidentė, iš anksto žinojusi, kad dalyvauja farse, bet pasirašiusi jos požiūrio į teisę vertą įstatymą.

O tada jau beliko apsireikšti V.Andriukaičio iš-šauktoms E.Kūrio vardo Konstitucinio Teismo dva-sioms ir viskas baigėsi taip, kaip ir buvo planuota –2012 m. Seimo rinkimų išvakarėse įstatymas pri-pažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir R.Paksas liko ten, kur ir buvo – Lietuvos politikos užribyje.

Labai tikėtina, kad jis ten liks dar ilgai, nes po gegužės 15 d. Konstitucijos komisijos posėdžio per-šasi išvada, kad R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys kon-servatoriai, bet ir dabartiniai jo partneriai – Darbo partija ir LSDP. Atrodo, kad ir jie renkasi konserva-torių jau išbandytą taktiką – nieko nedaryti ir kiek įmanoma ilgiau vilkinti problemos sprendimą.

Kodėl R.Pakso bijojo konservatoriai – aišku, o štai kodėl jo bijo dabartiniai „partneriai“, pa-aiškinti nėra lengva. Dar sunkiau paaiškinti, ko bijo pats R.Paksas, nuolankiai leidžiantis savo „partneriams“ laikyti jį užribyje.

O gal čia tiesiog spektaklio tęsinys, tik mes ne-turime programėlių ir nežinome, kas kokį vaid-menį atlieka?

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys konservatoriai, bet ir dabartiniai jo partneriai.

„Jeigu iš naujo prisiteisčiau alimen-tus, gaučiau paramą iš fondo. Bet jau nebeturiu jėgų ir laiko iš naujo gilintis, ką turiu padaryti. Nežinau, kaip visa tai Lietuvoje veikia: kaip po dvylikos metų vėl prisiteisti tą patį? Absurdų absurdas“, – krimtosi moteris.

Didžiausia išmoka – 195 litai VIF Išmokų skyriaus vedėja Regina Da-gienė „15min“ patvirtino, kad turi būti nurodytas konkretus alimentų dydis. Kitaip fondas nežinos, kokio dydžio išmokas skirti.

„Mokame ne daugiau 195 litų per mė-nesį už vaiką. Bet būna, kad skiriame ir 50, ir 70 litų, nes kai kurie tėvai dalį alimentų moka patys, o skirtumą pa-dengiame mes“, – aiškino R.Dagienė.

Evelinos buvęs vyras turėtų mokėti alimentus kiekvienam vaikui, kol jiems sukaks aštuoniolika. Vaikams dabar – šešiolika ir keturiolika. Jų tėvas, kai su-galvoja, moka kiekvienam po 199 litus.

„Po septynių mėnesių pertraukos ga-vau alimentus už vieną mėnesį. Dabar nežinau – gausiu, negausiu. Tie pinigai tikrai neišgelbėtų mūsų, bet bent už-tektų pietums mokykloje ar kokiam būreliui. Mes su vyru draugiškai išsi-skyrėme ir po to bendravome, bet jis nemoka alimentų ir aš nieko negaliu padaryti. Pasirodo, paranku emigruo-ti. Ir niekas tavęs nesuseks“, – atsiduso dviejų paauglių mama.

Skolos – daugiatūkstantinėsAntstolių informacinės sistemos duo-menimis, pernai vien Lietuvoje buvo

vykdoma 65 488 vaikų išlaikymo iš-ieškojimo bylų. Kiek tokių vykdoma užsienyje, duomenų nėra.

Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės teigimu, nemažai tėvų savo vaikams yra įsisko-linę po 10 tūkst. litų, kai kurie – net po 25 tūkst. litų ir dar daugiau.

VIF per penkerius metus dėl neatsa-kingo tėvų elgesio jų vaikams yra išmo-kėjęs beveik 194 mln. litų. Dauguma skolininkų – vyrai, tačiau kartais pa-sitaiko ir moterų. Būna, kad vaikams alimentų nemoka abu tėvai.

Nukelta į 10 psl. >>>

„Parduok „Bentley“, sumokėk alimen-

tus“, „Tėti, prisimink mane“, „Sumokėk

alimentus, o ne atimk iš jų vaikystę“,

„Sumokėk alimentus.

„Nėra buvusių vaikų“ – tokių ir panašių

socialinių reklamų apstu Rusijoje, Bal-

tarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir

kitose šalyse.

2012-ųjų pabaigoje Rusijoje antstoliai

savo tinklalapiuose pradėjo skelbti pa-

vardes tų, kurie nemoka alimentų. Ši

informacija pradėjo keliauti į spaudą,

galiausiai – ir visur kitur.

Reklaminiuose skyduose, skelbimų

lentose, ant troleibusų rašomi įvairūs

raginimai tėvams sumokėti pinigus,

viešinami jų vardai, pavardės, kartais

nurodomas ir skolos dydis.

O Baltarusijoje alimentų nemokan-

tiems tėvams gali būti atimtas vairuo-

tojo pažymėjimas arba uždrausta me-

džioti. Kai kuriems netgi apribojama

teisė išvažiuoti iš Baltarusijos.

Teigiama, kad tokie drastiški metodai

padeda bent iš dalies pažaboti savo

vaikus pamiršusius tėvus.

Geriausias ginklas – viešumas>>> Atkelta iš 7 psl.

195 Skaičius

Lt

Daugiausia tiek vienam vaikui per mėnesį skiriama iš Vaiko išlaikymo fondo, jei tėvai nemoka alimentų.

Lietuvoje tėvai be

išlaikymo pernai paliko

per 65 tūkst. vaikų.

A.Kripaitės nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Į užsienį emigravusių skolininkų vis dau-gėja. Dalis jų, anot D.Petkauskaitės, prade-da mokėti alimentus tik tuomet, kai areš-tuojamas Lietuvoje likęs jų turtas. Kartais alimentus sumoka Lietuvoje likę giminai-čiai, dažniausiai – vaikų seneliai.

Lietuvos antstoliai teismo sprendimus vykdo tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu skoli-ninkas gyvena užsienyje, dėl priverstinio išieškojimo reikia kreiptis į atitinkamas užsienio institucijas.

Jeigu vaikų išlaikymas priteistas po 2005-ųjų sausio 21 d. ir skolininkas gyve-na Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos teismo sprendimas užsienyje gali būti vyk-domas tiesiogiai.

Pradedant išieškojimą, valstybei, į ku-rią emigravo skolininkas, reikia pateikti nemažai dokumentų ir pažymų. Būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą

ir pavardę, bet ir adresą. O jo dažniausiai ir nežinoma. Tačiau ir iš Lietuvoje gyve-nančių tėvų išsireikalauti nesumokėtų alimentų nelengva. D.Petkauskaitė pasa-kojo, kad neretai tokius asmenis dangsto net darbdaviai. Pavyzdžiui, antstoliui su-žinojus, kur dirba skolininkas, darbovietė staiga nutraukia su juo darbo sutartį. Ofi -cialiai žmogus neturi darbo, gauna pašal-pą, o prie to – dar algą „vokeliuose“. Tai antstoliai sužino iš skolininko kaimynų, tačiau, jei darbdavys ir skolininkas die-vagojasi, kad nedirba, nieko nepadarysi.

Antstolių rūmų darbuotojos teigimu, įžūliausi būna tie, kuriems iš tiesų pini-gų netrūksta. „Vienos gana gerai žinomos įmonės direktorius bei akcininkas ne tik automobilius, bet ir drabužius perka įmo-nės vardu. Ofi cialus jo atlyginimas – 600 litų. Skolininkas antstoliui yra atvirai pasakęs, kad įsiskolinimą padengs tada, kai pinigai taps beverčiais“, – pasakojo D.Petkauskaitė.

10 | Visuomenė

>>> Atkelta iš 8 psl.

Ar

skai

tei 1

5m

in.lt

?

15min.lt/fi nansaiBirutė Vėsaitė slepiama

nuo į Lietuvą atvažiuojančių

užsienio investuotojų.

www.15min.lt/s335354

15min.lt/sportasSočio olimpiadai rengtis

kviečiama „raupsuota“ tapusi

šokėjų ant ledo pora.

www.15min.lt/s336010

15min.lt/kultūraNet per okupaciją buvo

lengviau gauti fi nansavimą

tautinei kultūrai.

www.15min.lt/s336119

15min.lt/žmonėsPo pasirodymo konkurse –

kandžios internautų pašaipos

socialiniame tinkle „Twitter“.

www.15min.lt/s335726

Evelinos vaikai išmokų iš fondo gauti negali, nes jos skiriamos tik tuo atveju, kai priteistų alimentų dydis yra fi ksuotas.

Dviejų paauglių mama

A.Jakubauskienė iš

buvusio vyro negauna nė

cento. Maža to, moteris dar

turi išmokėti jo paimtą ir

vėjais paleistą paskolą.

J.Kalinsko nuotr.

Anot advokato Gintario Trakšelio, tokia

situacija, į kurią pateko straipsnyje ap-

rašytos moterys – šiuo metu sparčiai di-

dėjanti teisingumo problema.

„Nelabai šį klausimą padeda spręsti ir

Europos Sąjungos teisė bei tarpvals-

tybiniai susitarimai dėl teisinės pagal-

bos suteikimo, nes dažnai būna sun-

ku nustatyti tėvo gyvenamąją vietą,

dar sunkiau – jo darbovietę. O nežinant

skolininko gyvenamosios vietos, pagal

nustatytą procesą neįmanoma gauti

ir Europos vykdomojo rašto“, – aiškino

advokatas.

Jo teigimu, Evelinos atveju tikslinga

kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo su

prašymu pakeisti teismo sprendimu

anksčiau nustatytą išmokų dydį. Daž-

niausiai nustatoma išmoka – ne mažes-

nė nei pusė minimalaus mėnesinio atly-

ginimo vienam vaikui.

Tuomet tėvas taptų skolininku jau su

konkrečia įsiskolinimo suma ir antstolis

imtųsi visų priemonių skolai išieškoti, o

jas išnaudojus, moteris įgytų teisę gauti

fi nansinę paramą iš VIF. Panašiai reikėtų

elgtis ir Andželai, tik jos atveju išmokų

suma jau yra fi ksuota.

Jeigu iš antstolio ar kitų informacijos

šaltinių būtų gauta įrodymų, kad skoli-

ninkas tyčia vengia išlaikyti vaikus, o ne

dėl to, kad tikrai neturi pinigų, būtų gali-

ma kreiptis į ikiteisminio tyrimo institu-

cijas ir prašyti ištirti, ar tėvo veikoje nėra

baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Jų radus, atsirastų pagrindas skelbti to-

kio asmens paiešką. Galima bausmė –

viešieji darbai, areštas, laisvės apriboji-

mas arba jos atėmimas iki dvejų metų.

„Tačiau vaikų motinų laukia nemen-

kas kantrybės išbandymas su menko-

mis garantijomis, kad pastangos duos

norimą rezultatą. Prireiks ir išminties,

siekiant įvertinti bei atskirti santuo-

kos nutraukimo, vaikų tėvo mentalite-

to pasekmes nuo teisingumo vykdy-

mo problemų“, – situaciją apibendrino

G.Trakšelis.

Prireiks milžiniškos kantrybės

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Vizionieriai | 15

Startuolių vizija: FINANSINIŲ PERLAIDŲ TUNELIS

Paulius Grinkevičiusp.grinkevicius@15min.lt

„TransferGo“ sistemai vos vieneri, o jos kūrėjams jau pavyko užimti beveik 10 proc. pinigų perlaidų rinkos tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, išsiplėsti į kaimynines Lenkijos ir Vokietijos rinkas bei sukelti pirmojo „Twitter“ investuotojo Grego Kiddo susidomėjimą.

Tokia sėkmė nepatenkino verslių jaunuo-lių ambicijų – iki metų pabaigos jie ketina perlaidų tuneliu pasiekti kitas euro zonos valstybes ir JAV.

Su „TransferGo“ komandos nariais Dau-mantu Dvilinsku, Justinu Lasevičiumi ir Edvinu Šeršniovu susitinkame tuomet, kai bendrovė pradeda dar vieną svarbų plėtros etapą – „TransferGo“ bendrovė ėmė veikti Vokietijoje.

Tikslas – užkariauti Lenkijos rinką„TransferGo“ įkūrėjams itin sėkmingi buvo pastarieji keli mėnesiai. Neseniai vaikinai savo verslą ėmė plėtoti Lenkijoje ir Vokie-tijoje, iš kur ketina plėstis į kitas euro zo-nos šalis. Iki metų pabaigos „TransferGo“ komanda ketina atidaryti perlaidų tunelį į JAV. Tačiau dabar dėmesys sukoncentruo-tas į kaimynę Lenkiją.

„Lenkijos rinka yra 10–15 kartų didesnė nei mūsų, ten turime 3–4 kartus daugiau

vietinių ir tarptautinių konkurentų. Ir mes ten nesame nei patys pigiausi, nei patys greičiausi, – atvirauja bendrovės generali-nis direktorius D.Dvilinskas. – Tačiau ma-tome, kad mūsų kainodara, greitumo, pa-prastumo ir pigumo kompleksas sukuria labai gerą vertės pasiūlymą. Mūsų pasiū-lymas yra aiškus ir suprantamas, žmogui nereikia daryti komplikuotų konvertavi-mų – tik pervedimą.“

D.Dvilinskas skaičiuoja, kad klientai, pervedę, pavyzdžiui, 500 svarų iš Didžio-sios Britanijos į Lietuvą, naudodamiesi „TransferGo“ paslaugomis, o ne Didžiojoje Britanijoje esančiu banku, sutaupo 50–60 litų, o, palyginti su garsiąja perlaidų ben-drove „Western Union“ – ir 90 litų.

Be to, pavedimas įvykdomas gerokai greičiau nei darant perlaidą per banką ir reikiamo vartotojo sąskaitą pasiekia jau kitą dieną.

J.Lasevičius (pirmas iš kairės), D.Dvilinskas (viduryje)

ir E.Šeršniovas viliasi su „TransferGo“ užkariauti

pasaulio pinigų pervedimų rinką.

J.Kalinsko nuotr.

10„TransferGo“ kūrėjai teigia, kad jų tarptautiniai pervedimai yra 10 kartų pigesni nei bankiniai.

Skaičius

Nukelta į 16 psl. >>>

15min • 2013 m. gegužės 17 d.16 | Vizionieriai

Tuneliu – į AmerikąKaip pavyksta sutaupyti pinigų ir laiko?„Mes nedarome tarptautinio pervedimo, nesinaudojame senomis bankinėmis sis-temomis, o darome vietinius pavedimus –vieną pervedimą į mūsų sąskaitą Didžio-joje Britanijoje, o kitą – vietinį mokėjimą iš vienos lietuviškos sąskaitos į kitą. Apei-name lėtą bankinę sistemą“, – atskleidžia D.Dvilinskas.

Vienas svarbiausių „TransferGo“ tikslų –iki metų pabaigos atidaryti pinigų perlai-dų tunelį į JAV. Tam pagelbėti turėtų ir ne-seniai prie komandos patarėjų prisijungęs pirmasis „Twitter“ investuotojas, „Dispa-tch Management Services Corp“ įkūrėjas, elektroninės mokėjimo sistemos „Square“ bei įmonės „Promontory Financial Group“ strateginis konsultantas Gregas Kiddas.

Pasak vaikinų, bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. „JAV bankinės sistemos žymiai labiau atsilikusios nei Eu-ropoje ir ateityje tą patirtį Gregas galės pa-naudoti kitose rinkose, jis tais pačiais klau-simais konsultuoja ir kitas bendroves. O G.Kiddas mums labiausiai pagelbės tuo-met, kai bus mėginama perlaidas vykdyti iš JAV“, – priduria J.Lasevičius.

7 kilogramai kumpioVienas svarbiausių „TransferGo“ sėkmės receptų mūsų šalyje ir Didžiojoje Britani-joje – paprasta ir vartotojui suprantama sistema.

„Nenorime atrodyti kaip bankas. Siekia-me, kad žmonėms būtų kiek įmanoma jau-kiau naudotis mūsų paslauga. Su jais daug

bendraujame per socialinius tinklus ir žino-me, kad klientų supratimas ilgainiui mums išeis į naudą, – pasakoja D.Dvilinskas. – Esa-me linkę ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti klientų. Žmonės pavargę nuo neskoningos rinkodaros, bandome sužinoti tikruosius jų lūkesčius ir į juos įsiklausyti.“

D.Dvilinskas pateikia originalios „Trans-ferGo“ rinkodaros pavyzdį. Kartą sociali-niame tinkle vaikinai pasiteiravo Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių, ko šie la-biausiai pasiilgsta iš Lietuvos. Buvo įvairių atsakymų, o vienas žmogus parašė, kad pasiilgo lietuviško kumpio. Vaikinai jam nusiuntė 7 kilogramus kumpio, kurį vėliau žmogus nufotografavo ant Velykų stalo ir šia nuotrauka pasidalino socialiniuose tink-luose. Galiausiai tai tapo puikia „Transfer-Go“ reklama.

Dabar komanda daug dėmesio skiria re-komendacinės sistemos kūrimui, kuri leis-tų pritraukti dar daugiau vartotojų.

„Neseniai paleidome sistemą mūsų se-niems klientams, kurie padarę nemažai pervedimų. Ją plėsime. Jei klientas atves naują registruotą vartotoją, kuris perves ne mažiau nei 500 svarų iš Didžiosios Britani-jos į Lietuvą, mes jam dovanosime dešimt svarų“, – žada D.Dvilinskas.

Patyrė skaudžią nesėkmę„TransferGo“ – ne pirmas D.Dvilinsko ir jo komandos draugų verslas. J.Lasevičius ir D.Dvilinskas Didžiojoje Britanijoje jau anksčiau buvo sukūrę tarptautinių ben-drovių, tarp kurių buvo vykdomos perlai-dos. Tuomet, pastebėjus, kiek reikia mokėti bankams už perlaidas, ėmė megztis pigių perlaidų bendrovės verslo idėja.

Su projektu „Pinevio“ D.Dvilinskas buvo visai arti pasaulinės sėkmės – jo ir Mindau-go Kriščiūno kurta IT bendrovė pritrau-kė Silicio slėnio verslo angelų investicijas. 2011 metais „Pinevio“ atrinkta dalyvauti į didžiausią technologijų inovacijų kon-ferenciją, vaikinai buvo pirmieji ten pa-tekę lietuviai. Tačiau vėliau juos aplenkė

konkurentai „Pinterest“, tad daug vilčių teikusį „Pinevio“ projektą teko uždaryti.

Ne popamokinė veiklaD.Dvilinskas aktyviai prisideda ir prie star-tuolių kultūros plėtros Lietuvoje – jis yra vienas iš konferencijos „Startup Monthly“ organizatorių.

Vaikinas įsitikinęs, kad mūsų visuome-nė dar nesupranta jaunųjų verslininkų at-nešamos naudos.

„Į startuolius dažnai žiūrima nerim-tai, kaip į jaunuolių popamokinę veiklą. Startuoliai yra inovacijomis grįstos ma-žos įmonės, jos yra pats pigiausias būdas į Lietuvą pritraukti pinigų ir mokėti čia mokesčius. Tik reikia suprasti, kad tai yra ne standartinis perku–parduodu verslas,“ –sako D.Dvilinskas ir priduria, kad startuo-lių bendrovės – vienas iš būdų į Lietuvą grąžinti emigravusius lietuvius. Vien prie „TransferGo“ projekto dabar dirba septyni užsienyje aukštąjį mokslą baigę lietuviai – šeši iš Didžiosios Britanijos, vienas – iš JAV.

Pasak „TransferGo“ generalinio direkto-riaus, kuriant startuolių bendroves gali ir nepasisekti, tačiau svarbiausia yra mūsų šalyje sukurti tokią terpę, kurioje žmonės nebijotų klysti – tik taip galime išmokti ko nors naujo.

„Esame maža valstybė, kuri neturi iš-teklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi, – pasakoja D.Dvilinskas. – Turime Estijos pavyzdį: ji puikiai kuria inovacijas ir eina į priekį. Lietuva nė kiek neatsilieka nuo estų, tik mes galbūt mažiau matomi, bet yra pilna bendrovių, kurios eina į pasaulinius van-denis. Tik laiko klausimas, kada mums pasiseks.“

D.Dvilinskas:

„Esame maža valstybė, kuri neturi išteklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi.“

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

>>> Atkelta iš 15 psl.

Gerbiami kauniečiai ir miesto svečiai,

ateinantį pirmadienį visi kartu švęsime Kauno miesto gimtadienį, o šiai progai skirti renginiai truks net savaitę. Pagrindiniai šių metų šventės akcentai –legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-metis bei 1863 metų sukilimo 150-osios metinės.

Kviečiu kauniečius ir visos šalies žmones Kauno miesto gimtadienį švęsti kartu – kiekvienas iš Jūsų tikrai atrasite tai, kas artima širdžiai. Sveikinu visus miesto gimtadienio proga ir linkiu puikiausių įspūdžių.

Kauno miesto meras Andrius KUPČINSKAS

Mieli kauniečiai,

„15min“ kolektyvo vardu sveikinu jus miesto gimtadienio proga. Noriu palinkėti, kad neblėstų tikėjimas savo miesto ateitimi, jo žmonių nuoširdumu.

Nesvarbu, su kokiais sunkumais susiduriame, išlikime optimistai, geranoriškai nusiteikę savo kaimynų, miestiečių ir visų lietuvių atžvilgiu. Kaunas visada buvo ir yra versliausias ir energingiausias Lietuvos miestas, linkiu išlaikyti ir puoselėti šias savybes, jos garantuoja sėkmę. Mūsų savaitraštis „15min“ ir portalas 15min.lt jau aštuntus metus gyvena su kauniečiais, juos informuoja, liūdi dėl miesto nesėkmių ir džiaugiasi pasiekimais. Tikiuosi, kad ši partnerystė niekada nesibaigs. Linksmos šventės, žalieji!

UAB „15min“ generalinis direktorius Tomas BALŽEKAS

Mieli Kauno miesto gyventojai ir svečiai,

leiskite Jus pasveikinti su ypatingu metų įvykiu – „Kauno dienomis“.

Kasmet, dar nuo 1999-ųjų, džiaugiamės, galėdami prisidėti prie šios šventės. Matome, kaip „Kauno dienos“ auga, kokia dalyvių gausa, renginių įvairovė, kaip puoselėjamos tradicijos ir gimsta naujos, šiuolaikiškos iniciatyvos.

Tai artima mūsų veiklos fi losofi jai, nes „Volfas Engelman“ šiandien – išsaugojęs tradicijas, bet modernus aludarystės verslas. Šiemet, minėdami savo verslo 160 metų jubiliejų, galime pasakyti, kad „Volfas Engelman“ istorija – tai sėkmės istorija. Linkime, kad „Kauno dienos“ irgi dar ne vienerius metus rašytų savo sėkmės istoriją.

Gerų Jums įspūdžių,

Marius HORBAČAUSKAS„Volfas Engelman“ generalinis direktorius

Mieli kauniečiai,

TEO vardu noriu Jus visus pasveikinti artėjančios šaunios miesto šventės proga. Netrukus per Laikinąją sostinę nuvilnys džiaugsmingas šurmulys, lydimas dainų ir šokių, o renginiai sutelks kauniečius tiesiog pabūti kartu, pajusti jaukią bendrumo dvasią, patirti smagių pramogų.

Dėkodama vieniems savo ištikimiausių klientų – kauniečiams, per miesto šventę bendrovė TEO dovanoja Kauno studentiškojo choro ir grupės „16 Hz“ padėkos koncertą.

Kviečiu Jus gegužės 21 dieną, antradienį, atvykti į „Chorų karų“ laimėtojų, kuriuos aistringai palaikėte, pasirodymą Senosios prieplaukos amfi teatre.

Visi kartu pasilinksminkime savo miesto gimtadienyje!

TEO Kauno regiono vadovė Loreta IVAŠAUSKIENĖ

NUO GEGUŽĖS 17 d. (penktadienis)

» ROTUŠĖS AIKŠTĖMeninė instaliacija, skirta „Kauno dienoms 2013“.

GEGUŽĖS 19 d. (sekmadienis)

» LAISVĖS ALĖJA IR SENAMIESTIS14 val. I tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio „PADŪDUOKIM KAUNUI/KAUNAS FANFARE“ orkestrų prisistatymai ir eitynės (Kauno miesto savivaldybė, Vilniaus g., Rotušės a., Senosios prieplaukos amfitiatras).

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS16 val. I tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis „PADŪDUOKIM KAUNUI/KAUNAS FANFARE“. Dalyvaus pučiamųjų instrumentų orkestrai iš Panevėžio, Vilniaus, Palangos, Šiaulių, Kauno ir Odensės (Danija) miestų.

GEGUŽĖS 20 d. (pirmadienis)

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS18 val. Koncertas „DŽIAZE TIK MERGINOS“. Koncertuos „Kauno bigbendas“ ir dainininkės Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, Karina Krysko.

GEGUŽĖS 21 d. (antradienis)

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS18 val. Projekto „Chorų karai“ laimėtojų – Kauno studentiškojo choro ir grupės „16 Hz“ padėkos koncertas.

KONCERTĄ DOVANOJA

GEGUŽĖS 22 d. (trečiadienis)

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS18 val. Nuotaikingai lyriška koncertinė programa „JUOKAIS IR RIMTAI APIE MEILĘ“. Dalyvaus Kauno muzikos ansamblis „AINIAI“ ir aktorė Doloresa Kazragytė. Ypač laukiami senjorai.

KONCERTĄ REMIA

GEGUŽĖS 23 d. (ketvirtadienis)

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS18 val. Šventinis „KAUNO BIGBENDO“ ir Panevėžio modernaus dainavimo studijos solistų (vad. Jorunė ir Gendrius Jakubėnai) koncertas.

» ŠV. JURGIO KANKINIO (PRANCIŠKONŲ) BAŽNYČIA (Papilio g. 7).

18 val. G. F. Hendelio opera pastišas „Alčina“. Atliks VDU MA Dainavimo katedros studentai (doc. R. Novikaitė) ir kamerinis orkestras (doc. R. Bliškevičius). Ši opera – garsaus kompozi- toriaus, J. S. Bacho amžinininko, G. F. Hendelio kūrybos perlas, bus atlikta kaip vienas VDU rengiamo festivalio – kūrybinės laboratorijos „Avanti“ projektų.

GEGUŽĖS 24 d. (penktadienis)

» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKASTautodailės mugė.

» ROTUŠĖS AIKŠTĖUAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija („Ford“, „Hyundai“, „Mazda“, „Mitsubishi“).

» MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS18 val. „Knygos teatro“ spektaklis pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ III dalį. Režisierius Saulius Vosylius. Vaidins Viktorija Kuodytė, Redita Dominaitytė ir Raimondas Paškevičius.

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS15 val. Koncertas „DAINUOJA IR ŠOKA SENJORAI“. 15 val. Liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai“ ir Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“. 16 val. Ansamblis „Sūduva“.16.20 val. Senjorų choras „Sietuva“.16.40 val. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro taikomojo šokio grupė „Žingsnis po žingsnio“.17 val. Koncertas „ANSAMBLIŲ DAINOS“.

17 val. Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos vokalinis ansamblis „Ant ežero kranto“.17.20 val. Moterų vokalinis ansamblis „Marių banga“.17.40 val. Aleksoto bendruomenės centro liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“.18 val. Kauno trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Guboja“.18.20 val. Trumpa techninė pertrauka.18.30 val. Koncertas „GRIEŽIA KAPELOS“.18.30 val. Kaimo kapela „Sargėnų muzikantai“.18.50 val. Sargėnų liaudiškos muzikos kapelija „Šilas“.19.10 val. Liaudiškos muzikos kapela „Laumena“.19.30–21 val. Techninė pertrauka.21 val. Koncertas „KAIP TAVE MAN IŠSAUGOT“. Dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Egidijus Sipavičius, Asta Pilypaitė. Dirigentas Jonas Janulevičius. Programoje skambės populiarios Roberto Stanionio, Gedimino Zujaus, Vlado Klimo ir kitų kompozitorių dainos.

» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMAS13 val. VI VIKTORO KUPREVIČIAUS CHORŲ FESTIVALIS. Dalyvaus Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų chorai.16 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centro programa.16.val. Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ ansamblis.16.15 val. Kauno totorių ansamblio „Leisan“ solistė Rima Kazėnienė.16.20 val. Kauno lenkų ansamblis „Kotwica“.16.30 val. Kauno rusų kultūros centro „Mokslas-Šviesa“ ansamblis „Ruskaja piesnia“.16.45 val. Kauno armėnų ansamblis „Hayrenik“.17–19 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“. Koncertas „O aš buvau svečioj šalelėj“ (dalyvaus užsienio atlikėjai). Kauno tautinės kultūros centras.19–19.30 val. Techninė pertrauka.19.30 val. Premjera. Koncertas „ŠVENTINIS REVIU“. Dalyvaus pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuolynas“ bei Renata ir Deividas Norvilos. Dirigentas Ričardas Kukulskis. Programoje skambės klasikinės arijos, duetai iš operečių, miuziklų, roko operų, šiuolaikinės populiarios dainos, instrumentiniai kūriniai pučiamųjų orkestrui.

KONCERTĄ REMIA

GEGUŽĖS 25 d. (šeštadienis)

» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKASTautodailės mugė.

» ROTUŠĖS AIKŠTĖUAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija („Ford“, „Hyundai“, „Mazda“, „Mitsubishi“).

» SANTAKOS STADIONAS, KAUNO PILIES PRIEIGOSPramogų aikštelė vaikams, laisvalaikio žaidimai (nuo gegužės 19 d.).10–16 val. Stalo futbolo čempionatas „Gerumo įvartis“ (prie riedlenčių aikštelės). Kauno „Rotaract“ klubas.

10–19 val. Eurolandas. LR Finansų ministerija.11–17 val. Fizikos įdomybės. Fizikos bandymų su KTU Fizikos katedros maketais rodymas. KTU Fizikos katedra.11–16 val. Sahadža jogos meditacijos, pamokos. Asociacija „Sahadža joga Lietuva“.11–19 val. Biliardo mokykla. „Kauno undinė“.11–19 val. „Ebru menas „Kauno dienose“. „Meda Project“.12–18 val. Kovos menų pasirodymai. Dalyvaus Wudang Taichi, Saolin kungfu, Capoeira klubai. Rytų kultūros studija „Wudang Tao“.Rekordinis vėliavos skraidinimas aitvaru.

» SENAMIESTIS, VILNIAUS G.14-16 val. XXVIII tarptautinio folkloro festivalio „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“ užsienio ir Lietuvos atlikėjų koncertai. Kauno tautinės kultūros centras.

» M. VALANČIAUS G. SKVERAS 11–15 val. „Mamyčių turgelis“.

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS14–15 val. Sportinių aštuonviečių valčių tarp stipriausiųjų Kauno ir Vilniaus irkluotojų trečiųjų varžybų finalinis plaukimas nuo Santakos iki Vytauto Didžiojo bažnyčios bei apdovanojimai. Kauno irklavimo mokykla, irklavimo klubas „8 plius“.12 val. Respublikinė vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapelų šventė „JURGUT, JURGUT, GROK“. VšĮ „Miesto šventė“.14 val. Koncertas „AŠ MOKU AUGTI“. Dalyvaus Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“, vaikų dainos ir šokio teatras „Vaidilutė“, Neoklasikinio šokio teatras „Releve“, bei Kauno Kazio Binkio teatro aktoriai ir vaikų estrados studija „Svajonių gija“.15 val. Vaikų muzikos grupė „Medutis“, jaunimo dainavimo studija „Panelės“. 15.30 val. Sportinių aštuonviečių valčių tarp stipriausiųjų Kauno ir Vilniaus irkluotojų trečiųjų varžybų apdovanojimai.15.45 val. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro kolektyvas „Skambanti tyla”.16 val. Šokių studija „Time to Show“.16.20 val. Estrados studija „Tu ir aš“. 17 val. Šokių studija „UP“. 17.20 val. Projekto „Papuoškime Kauną“ pristatymas. KTU Humanitarinių mokslų fak. SA „Humsa“.17.30 val. Vaikų muzikos studija „Saulutė“.18 val. Šokių studija „BASSE“.18.20 val. VšĮ „Pramogų karalystė“ kolektyvų koncertas. Dainuos popchorai „Mažylis Junior“, „Mažylis“ ir „Perliukas“, dainavimo studija „Linksmoji šypsena“ bei dainininkė Jovita Murauskaitė.19 val. Šou programa. Dalyvaus Dainos Bilevičiūtės dainavimo studijos „Menų sodas“ solistės ir „Santarvės fondo“ madų teatro studijos manekenės-dainininkės. Skambės populiarioji

Visi renginiai nemokami!

Šventės globėjaORGANIZATORIUS

Šventės bankasŠventės draudikas

Mecenatas Didieji rėmėjai Pagrindinis informacinis partneris Informaciniai rėmėjaiŠventės radijasŠventės finansų partnerisAutomobiliai Jums iš

UAB „Pupulis“Baldai Jums

Lietuvos ir pasaulio muzika. Vadovės Daina Bilevičiūtė ir Rasa Kazėnienė.20–21.30 val. Techninė pertrauka.21.30–23 val. Specialus koncertas, skirtas „Kauno dienoms 2013“. MIKE OLDFIELD BALSAS MAGGIE REILLY (ŠKOTIJA) ir KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS.

ŠVENTINIS FEJERVERKAS.

» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMASKauno miesto muziejaus programa, skirta naujai Kauno pilies bokšto ekspozicijai „KAUNO PILIES MOZAIKA“ atidaryti. 12-16 val. Kauno pilies prieigose – edukacinės programos.Viduramžių koklių gamyba. Edukatoriai - VDA KDF Stiklo ir keramikos katedros dėstytojas Remigijus Sederevičius. Senovės lietuvių žaislų ir muzikos instrumentų gamyba iš medžio. Edukatorius - tautodailininkas Romualdas Kaminskas, Rokiškis. Viduramžiškų žalvarinių papuošalų gamyba. Edukatorius - tautodailininkas Rimantas Ordinas. Šaudymas iš lankų. Edukatorius - Julius Survila.Viduramžių žaidimai12–14 val. Koncertas.12 val. liaudiškos muzikos ansamblis „Kaunas“12.30 val. Vilijampolės bendruomenės mišrus vokalinis ansamblis „Santaka“13 val. Vaikų estrados studija „DND“.14 val. Tarptautinis tradicinis vidutinio amžiaus žmonių liaudiškų šokių festivalis „PASODINOM ĄŽUOLĄ“. Organizatorius tautinių šokių kolektyvas „Apsukinis“.16 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“. Koncertai: „Žemaitiškos gaidos“ (dalyvaus Lietuvos žemaičių tarmės regionai) ir „Tai didi dyvai, didi stebuklai“ (dalyvaus užsienio atlikėjai). Kauno tautinės kultūros centras.20 val. Pietų Korėjos nacionalinio meno tradicijų ansamblio „JAN CHI MA DANG“ solistų, instrumentinės ir šokėjų trupių teatralizuotas koncertas. Korėjiečių liaudies dainos, šokiai. 21–21.30 val. Techninė pertrauka.21.30 val. ROKO MUZIKOS KONCERTAS. Dalyvaus „Poliarizuoti stiklai“ (Vilnius, rock), „Oil Busters“ (Kaunas, punk rock/hard rock), „AC/DC Tribute.LT“ (Vilnius, hard rock), „Thundertale“ (Kaunas, heavy/power metal).

» KAUNO PILIES LOMAHANZOS MIESTAS. Riterių stovykla, amatininkų kaimelis, XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspozicija, senoviniai stalo žaidimai, kirvių, žiedų bei iečių mėtymas, šaudymas iš lankų ir arbaletų, žonglieriai ir žongliravimo mokykla, senovinė mokyklėlė vaikams.

12 val. Šventės ir VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti atidarymas.12.15 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti I pogrupio kovos.13 val. Muzikos grupė „Ambera”. 13.15 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.13.45 val. Viduramžių žaidimai žiūrovams.14.15 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių su elitine XIV a. kario ginkluote ir ekipuote parodomoji programa.14.30 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti II pogrupio kovos.15.15 val. Muzikos grupė „Ambera“.15.30 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.16 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti III pogrupio kovos.16.45 val. Viduramžių muzikos grupė „Obscuris orbis” (Latvija). 17.15 val. Žiūrovų apšarvavimas ir dvikova.17.45 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti IV pogrupio kovos.18.30 val. Šaltujų ginklų valdymo rungtys žiūrovams.19 val. Masinės riterių kautynės.19.45 val. Žiūrovų kautynės su šieno maišais.20–21val. Viduramžių muzikos grupė „Obscuris orbis” (Latvija).

GEGUŽĖS 26 d. (sekmadienis)

» KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA12 val. Šv. Mišios už Kauną ir kauniečius.

» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKASTautodailės mugė.

» ROTUŠĖS AIKŠTĖUAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija (Ford, Hyundai, Mazda, Mitsubishi).

» SANTAKOS STADIONAS, KAUNO PILIES PRIEIGOSPramogų aikštelė vaikams, laisvalaikio žaidimai (nuo gegužės 19 d.).10–19 val. Eurolandas. LR Finansų ministerija. 11–16 val. Sahadža jogos meditacijos, pamokos. Asociacija „Sahadža joga Lietuva“.11–19 val. Biliardo mokykla. „Kauno undinė“.11–19 val. „Ebru menas „Kauno dienose“. „Meda Project“.

12–18 val. Kovos menų pasirodymai. Dalyvaus Wudang Taichi, Saolin kungfu, Capoeira klubai. Rytų kultūros studija „Wudang Tao“.Rekordinio aitvaro Kauno vėliavos skraidinimas.

» SENAMIESTIS, VILNIAUS G.14-16 val. XXVIII tarptautinio folkloro festivalio „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“ užsienio ir Lietuvos atlikėjų koncertai. Kauno tautinės kultūros centras.

» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRASKauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų renginiai12 val. Meno kolektyvų koncertas.13.30–14 val. Techninė pertrauka.14 val. XII miesto ugdymo įstaigų jaunučių chorų festivalis „TAU, MANO MAMYTE“.15–16 val. Techninė pertrauka.16 val. XII tarptautinio jaunųjų talentų konkurso „KAUNAS TALENT 2013“ nacionalinio turo laureatų koncertas.18–19 val. Techninė pertrauka.19 val. IX respublikinis mokinių ir studentų roko grupių festivalis „SKERSVĖJIS“.

» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMAS12 val. Vaikų tautinių šokių kolektyvų koncertas „GRAŽI MŪSŲ ŠEIMYNĖLĖ“. 13 val. Mados studija „Mažasis modelis“ pristatys Ievos Ševakovaitės ir Jolantos Rimkutės kolekciją „LTIDENTITY“. 13.05 val. Studentiškų tautinio meno kolektyvų koncertas „EI, STUDENTE, SUKIS VĖJU“.14.30 val. Kauno tautinės kultūros centro vaikų tautinių šokių ansamblis „Kalvelis“. 15–19 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“. Koncertai: „Tu gegele, raiba paukštele“ (dalyvaus Lietuvos aukštaičių tarmės regionai) ir festivalio uždarymo koncertas „Lietuviškas žodi, skambėk“ (dalyvaus Lietuvos ir užsienio atlikėjai). Kauno tautinės kultūros centras.

» KAUNO PILIES LOMAHANZOS MIESTAS. Riterių stovykla, amatininkų kaimelis, XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspozicija, senoviniai stalo žaidimai, kirvių, žiedų bei iečių mėtymas, šaudymas iš lankų ir arbaletų, žonglieriai ir žongliravimo mokykla, senovinė mokyklėlė vaikams. 12 val. Muzikos grupė „Ambera”.12.30 val. „Viduramžių pasiuntinių” XVII a. bajorų kovos.13.15 val. „Viduramžių pasiuntinių” raitelių meistriškumo programa.14 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti finalinės kovos.14.45 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti adpovanojimai.15 val. Muzikos grupė „Ambera”.15.30 val. Viduramžių žaidimai žiūrovams.16 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių su elitine XIV a. kario ginkluote ir ekipuote parodomoji programa.16.30 val. Žiūrovų apšarvavimas ir dvikova.17 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.17.30–18 val. Šaltujų ginklų valdymo rungtys žiūrovams.

Kiti renginiai, skirti „Kauno dienoms 2013“

Gegužės 19 d. (sekmadienis)15 val. Jubiliejinis 20-asis estrados studijos „M.E.S.“ koncertas. Kultūros centras „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26).

Gegužės 21 d. (antradienis)18 val. Berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis” ir Berlyno operos vaikų choro draugystės koncertas. VDU Didžiojoje aula (Gimnazijos g. 7).

Gegužės 23 d. (ketvirtadienis)10 val. Muzikos technologijų diena. Paskaitos, praktiniai seminarai, filmų peržiūra. KTU humanitarinių mokslų fakultetas (Gedimino g. 43).

Po 17 val. mišių Kauno kultūros centro „Tautos namai“ mišraus choro „Gintaras“ koncertas (meno vadovė ir dirigentė J. Kulakauskienė). Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia (Rotušės a. 8).

Lietuvos jaunimo dienų Kaune renginiai. Kauno arkivyskupijos kurija.Gegužės 25 d. (šeštadienis)19 val. Malda už Kauno miestą. Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas. Dalyvaus liturginis Lietuvos jaunimo dienų choras (vad. Eugenijus Puzynia SJ), evangelizacinė bendruomenė „Naujoji Sandora”. Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia (Papilio g. 7).20.30 val. Koncertas. Dalyvaus krikščioniškos muzikos grupės „Chebra“ ir „Aukštyn bures“. Kauno arkivyskupijos kurijos kiemelis (Papilio g. 5).Gegužės 26 d. (sekmadienis)12.30 val. Šv. Mišios už Kauno miestą ir Lietuvos jaunimo dienas Kaune. Dalyvaus liturginis Lietuvos jaunimo dienų choras (vad. Eugenijus Puzynia SJ). Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia (Papilio g. 7).

Gegužės 26 d. (sekmadienis)Lampėdžių gyvenvietė, šalia Lampėdžio ežero.12 val. Šventė, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Lampėdžių bendruomenės centras.

Visi renginiai nemokami!

Šventės globėjaORGANIZATORIUS

Šventės bankasŠventės draudikas

Mecenatas Didieji rėmėjai Pagrindinis informacinis partneris Informaciniai rėmėjaiŠventės radijasŠventės finansų partnerisAutomobiliai Jums iš

UAB „Pupulis“Baldai Jums

Koks yra Kaunas? Miestas, įsikūręs upių santakoje, susitelkęs savyje ir tuo pat metu svajingai žvelgiantis į save nuo kito upės kranto? Čia iškilo pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o upių keliai visada viliojo turtingus prekeivius. Kaunas tarsi sprinteris per du pirmosios Nepriklausomybės dešimtmečius „šovė“ į sostinės aukštumas, suklestėjo kaip moderniosios kultūros centras, o sovietmečiu šiame mieste gyvenantys žmonės skirdavo pasimatymus „Laisvėje“, savo pavadinimą išsaugojusioje Laisvės alėjoje. Koks yra Kaunas šiandien, kokius jausmus savo miestui širdyje nešioja žmonės, kuriantys jo gyvastį?

„Kaunas – tai miestas vulkanas, – tvirtina architektas Audrys Karalius, beveik per tris dešimtmečius jame tvirtai įleidęs šaknis. – Lietuvoje darosi nuobodu, todėl dažnesni Kauno išsiveržimai galėtų pakeisti judėjimo trajektoriją. Šis miestas visada buvo ambicingas ir ši ambicija nėra susigalvota ar sau priskirta.“

Pasak buvusio Kauno miesto vyriausiojo architekto, Kaunui visada buvo būdinga kitokia sąranga. Vilnių galima vadinti karalių miestu, o Kaunas – pirklių, Hanzos tinklo miestas. „Neabejotinai ryškią žymę per ekstremaliai trumpą laiką miesto identitetui paliko ir laikinosios sostinės periodas. Vaikystėje atvažiuodamas į Kauną matydavau tą ryškų miesto skirtumą. Man jis yra svajonių Dublinas“, – įspūdžiai dalijasi A.Karalius.

„Kaunietis – tai tam tikra kraujo grupė. Jis – ne baudžiauninkas, jis linkęs pasikliauti savo jėgomis ir įpratęs malones susikurti pats. Kauniečiai verslūs, aktyvūs, gebantys organizuoti žmonės. Labiau išnaudodamas šias „iškasenas“ miestas galėtų generuoti daugiau energijos nei visa Ignalinos atominė elektrinė.“ Architektas apgailestauja, kad Kaunas kaip donoras pernelyg dosniai maitina kitus pasaulio miestus ir Vilnių. „Niekur nėra tokios galingos, erotiškos ir produktyvios vietos, kaip Nemuno ir Neries santaka. Norėčiau, kad žmonės pasiliktų Kaune ne iš reikalo, o iš meilės.“

„Man Kaunas – tai savas miestas, vieta, kur gyvenu aš, mano šeima, anūkai, artimieji. Kaip ir daugeliui pokario vaikų teko paklajoti, bet šaknis įleidau čia, – prisipažįsta daug Vytauto

Didžiojo universiteto studentų kartų išleidęs istorikas Linas Bulota. – Su šeima atsikėlėme čia gyventi Romo Kalantos susideginimo išvakarėse. Kai kitą dieną išėjau pasivaikščioti po miestą, patekau į patį istorinių įvykių sūkurį.“

„Sovietmečiu toną mieste davė Kauno politechnikos institutas, dabartinis Kauno technologijos universitetas. Tad būdamas humanitaras jaučiausi tarsi ne savo darže, bet palaipsniui viskas keitėsi, bendraujant žmonės darėsi atviresni, nuoširdesni.“ Itin spartų miesto pasikeitimą istorikas pajutęs Sąjūdžio pradžioje, kai žmonių lūkesčiai buvo dideli, bet miestą ištiko pramonės griūtis. Tuo metu Kauno veidą smarkiai pakeitė atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.

„Tai buvo didelis žingsnis tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai. Čia atsirado sava terpė ir mes jautėmės pagerbti, kai buvome pakviesti dirbti šiame universitete, – prisimena civilizacijos istoriją universitete dėstęs L.Bulota. – Dabartinio Kauno simboliai man yra M.K.Čiurlionio tiltas ir iš raudonų plytų radijo gamyklos iškilusi balta Prisikėlimo bažnyčia. Tai atvirumo pasauliui ženklai. Koks gi būtų kelias į Europą be tilto?“

„Mano jausmų spektras šiam miestui labai platus: nuo pilkos iki visų vaivorykštės spalvų, kurios apima daug įvairių niuansų – patriotiškumo jausmą, suvokimą ir visa kita. Man čia patinka gyventi“, – neslepia L.Bulota.

„Kaunas yra miestas tarp vandenų. Kaip sako vietiniai šamanai, pagonybės atstovai, dviejų upių santaka yra sakrali, energetinė, o man dar ir nepaprastai graži, vieta. Man visas miestas pasiekiamas pėsčiomis ir tai be galo patinka, –įspūdžiais dalijasi penkerius metus Vytauto Didžiojo universitete dirbantis profesorius, fi losofas Gintautas Mažeikis. – Kaunas itin turtingas miesto legendų, aprėpiančių visą XX amžių. Žaliakalnyje matome Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Balio Sruogos, Vladimiro Šilkarskio, Levo Karsavino Vinco Mykolaičio-Putino kelius, tarp sovietmečio legendų – „Tulpės“ restoranas su savo dainomis, rezistencinio laikotarpio ženklas – Romas Kalanta, o Sąjūdis neatsiejamas nuo Algirdo Kaušpėdo ir grupės „Antis“. Tai sukuria gerą miesto atmosferą.“

Kaunietis – tai tam tikra kraujo grupė

Mieli kauniečiai,Kasdieniais savo darbais kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto klestėjimo. Dirbdami, augindami vaikus, tvarkydami aplinką, šypsodamiesi, mokydamiesi kiekvienas iš mūsų kuriame Kauno miesto veidą.

Linkiu šiandien pasidžiaugti savo miesto vardan nuveiktais darbais ir nenuleisti rankų, nestokoti jėgų, gerų idėjų ir optimizmo kuriant Kauno miesto ateitį!

Širdingai sveikinu visus su Kauno miesto dienomis ir linkiu smagiai pabūti drauge šventiniame šurmulyje bei patirti daug malonių įspūdžių.

UAB „Inžineriniai tinklai“ direktoriusEduardas ČERNULIS

Gerbiami kauniečiai,

„Inchcape Motors“ komanda didžiuojasi kauniečių patriotiškumo ir tautiškumo dvasia, džiaugiasi puoselėjamomis vertybėmis. Sveikiname šventės „Kauno dienos“ proga, tikimės puikaus oro ir daug gerų emocijų. Linkime kartu judėti saugiai, atsakingai ir, žinoma, tik pirmyn.

UAB „Inchcape Motors“ Ford Hyundai Jaguar Land Rover Mazda MitsubishiAtstovybės vadovas Darius ARMONAS

15min • 2013 m. gegužės 17 d.22 | Kultūra

Kauno gatvių tinklą sudaro beveik 1 tūkst. ki-lometrų. Nemaža dalis miesto gatvių buvo nu-tiestos dar sovietmečiu, kuomet į darbų koky-bę nebuvo kreipiama dėmesio. Ekspertų teigi-mu, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl dalies gatvių būklė šiandien yra prasta.

Prie teksto esančioje iliustracijoje matote es-

minį skirtumą, kaip naujos gatvės būdavo tiesia-

mos aštuntajame ar devintajame praėjusio am-

žiaus dešimtmetyje, ir kaip jos tiesiamos šiais lai-

kais. Apie šiuos skirtumus kalbame su kelių tiesimo

darbų techninę priežiūrą vykdančios, itin moder-

nią techniką naudojančios bendrovės „Laborato-

rinių bandymų centras“ direktoriaus pavaduotoju

Petru Morkūnu.

– Nemaža dalis Kauno gatvių nutiestos dar sovietmečiu. Kaip tais laikais būdavo vykdomi šie darbai? – paklausėme P. Morkūno.

– Tais laikais būdavo vadovaujamasi principu –

kuo daugiau ir kuo greičiau. Darbų kokybei dėme-

sio nebūdavo skiriama visai. Tiesiant gatves, ne-

būdavo kažkokių standartų ar griežtų reikalavimų.

Tiesiog tam tuo metu nebuvo jokio poreikio. Juk

tuomet nebūdavo tokių didelių transporto srautų

kaip dabar. Be to, ir pačios transporto priemonės

būdavo kitokios. Tarkime, sunkiausia transpor-

to priemonė būdavo sunkvežimis „Kamaz“, o da-

bar gatvėmis važiuoja ir 12, ir 14 tonų svorio pa-

krauti vilkikai.

Dar vienas svarbus momentas – vadinamie-

ji blokados metai, kuomet apie 1991–1992 m. dėl

reikiamų medžiagų stokos gatves tiesusios įmo-

nės naudojo tai, ką tuo metu turėjo. O tai tikrai ne-

buvo kokybiškos medžiagos.

– Ar gatvių būklei įtaką daro oro sąlygos?– Tikrai daro. Lietuvoje, kur žiemą oro tempe-

ratūra pasiekia 30 laipsnių šalčio, o vasarą – 30

laipsnių šilumos, tokius temperatūrų svyravimus

gali atlaikyti tik pagal šiuolaikinius reikalavimus

nutiestos gatvės, po kuriomis įrengti visi reikiami

pagrindai. Be to, gatves veikia ir žiemą išbarstoma

druska. Todėl po kiekvienos žiemos iškart mato-

si, kurios miesto gatvės yra prasčiausios būklės.

– Kaip atliekama gatvių tiesimo darbų prie-žiūra šiais laikais?

– Gatves tiesiančius kelininkus nuolat prižiūri

atestuoti specialistai, naudojantys itin modernią

įrangą. Specialistai atidžiai tikrina, ar darbai vyk-

domi vadovaujantis techniniu projektu.

Visose naujai nutiestose gatvėse yra imami mė-

giniai. Jie vėliau ištiriami laboratorijoje, kur tikrina-

ma, ar naudotos kokybiškos medžiagos, ar išlaiky-

tas reikiamas visų sluoksnių storis ir t.t.

Kas lemia Kauno gatvių būklę?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Dailininkas, fi losofas, buvęs kultūros ministras, o dabar Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas atsigręžė į gimtąjį Kauną. Jis prasitarė sieksiąs, kad Kauno modernioji architektūra ir Kauno centras, ypač K.Donelaičio gatvė, būtų įtraukti į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.

A.Gelūnas atkreipė dėmesį, kad kai ku-rie Kauno moderniosios funkcionalisti-nės prieškarinės architektūros statiniai yra tiesiog šedevrai, kuriuos vertina ne tik ar-chitektai, bet ir meno tyrinėtojai. Archi-tektas Audrys Karalius smetoninę Kauno

architektūrą vadina tiesiog unikalia: „To-dėl niekas kitas – tik Žaliakalnio vaikas (A.Gelūnas, – red. past.) ir galėjo pasiūlyti tokią idėją.“

Danai tiesiog pribloškėA.Karalius atkreipė dėmesį, kad tarpukariu iškilusiuose namuose gyvenantys kaunie-čiai ne visada suvokia istorinę, meninę ir kultūrinę statinių reikšmę.

„Tai priklauso nuo intelekto: išprusęs žmogus geba branginti architektūrinį pas-tato stilių, didžiuojasi, kad jo name kadai-se gyveno viena ar kita iškili istorinė as-menybė. Tačiau paprastesni žmonės daug ką vertina pinigais ir mąsto: jei pastatą apkarstysime memorialinėmis lentomis ar kultūriniais pažymėjimais, kils prob-lemų, norint susidėti plastikinius langus, pakeisti pertvaras ar paaukštinti stogą. To-kiu atveju UNESCO globą galima traktuoti kaip trūkumą, būsto vertę mažinantį da-lyką“, – svarstė A.Karalius ir apgailestavo, kad nesuprantame, jog Kauno architektūra vertinga ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono, ir net Europos, kontekste.

Užtat Kaune viešintys užsienio architek-tai atvirai stebisi aukšto lygio architektūros koncentracija miesto centre.

„Ne kartą teko vesti ekskursijas užsie-nio architektams. Maždaug prieš dešimt metų danai mane tiesiog pribloškė: jie pradėjo vardyti, ką nori pamatyti Vytauto

Tarpukario architektūra Kaune daug įdomesnė nei Briuselyje,

Varšuvoje ar Londone

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

Kauno aukso Architekto

Felikso Vizbaro

1934 m.

suprojektuotų

rūmų fasadas itin

simetriškas.

E.Ovčarenko nuotr.

Užsk. Nr. 308387

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Kultūra | 23

Landsbergio–Žemkalnio, ką Karolio Rei-sono. Svarstau, kas gi čia vyksta? Iš kur jie juos žino? O danai išsitraukė jų šalyje iš-leistą katalogėlį „Tarpukario Europos mo-dernizmas“. Mes iki šiol tokio neturime, o minėtame leidinyje jau tada Kaunas buvo pažymėtas kaip išskirtinės modernistinės architektūros taškas“, – pasakojo A.Karalius.

Statybos virė kvartalaisModernios tarpukario architektūros pavyz-džių galima aptikti Palangoje, Vilniuje, Klai-pėdoje, Ukmergėje, Šiauliuose, tačiau Kaune viskas labai koncentruota, pastatai neiš-sibarstę, apima Naujamiestį ir Žaliakalnį.

„Tai nėra pavieniai statiniai, o visas kom-pleksas. Unikalu, kad vienu metu pavyko užstatyti visą miestą: ne po namelį, bet kvar-talais. Ir visus statinius projektavo gabiausi architektai, mokslus baigę užsienyje ir į Lie-tuvą grįžę švieži, pasisėmę idėjų“, – kalbėjo architektas Algimantas Kančas.

„Todėl vertingos architektūros tarpukariu buvo neapsakomai daug: dabar Lietuvoje suskaičiuojame dešimt neblogų namų per metus, anksčiau kas antras buvo aukštos architektūrinės vertės“, – kolegą papildė A.Karalius.

A.Kančo manymu, Lietuvoje buvo du ar-chitektūros ir meno periodai, kurie atitiko pasaulinį lygį. Tai – Lietuvos barokas ir Kau-no modernistinė architektūra: „Visais kitais atvejais vėluodavome 100–200 metų: taip nutiko su gotika, kitais stiliais, romanikos visai neturėjome.“

Funkcijos ir formos darnaModernizmo proveržį Kaune lėmė net kelios palankios aplinkybės: tapusi nepriklauso-ma, Lietuva troško modernaus veido, visuo-menė buvo pasirengusi pokyčiams, kuriuos pasiūlyti ir įgyvendinti galėjo iš užsienio aukštųjų mokyklų parvykę talentingi archi-tektai: Mykolas Songaila, Stasys Kudokas, Bronius Elzbergas ir kt.

„Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Lie-tuvos valdžia persikėlė į Kauną. O jame

trūko įvairios paskirties patalpų, todėl, Kaunui perėmus sostinės vaidmenį, sta-tybos vijo viena kitą. Dabar vyrauja ten-dencija drausti, neleisti, stabdyti. Anuomet buvo priešingai – statykite, plėtokite. Dvie-jų aukštų carinukai buvo verčiami ir kilo penkių–šešių aukštų pastatai, kurie atspin-dėjo pasaulines architektūros tendencijas. Menas tapo galimybe ne tik architektūriš-kai, bet ir politiškai atitrūkti nuo okupan-tų. Kaunas net buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi“, – priminė A.Kančas.

A.Karaliaus įsitikinimu, tarpukario Kau-no architektūra liudija miesto aukso amžių, kuris tikriausiai jau niekada nepasikartos.

„Architektūra rodo, kad šalis buvo val-doma intelektualių žmonių – išmintingai, protingai. Architektūra – tai ir fi nansai, ir statybos meno meistrystė, ir brandus už-sakovų požiūris. Jiems rūpėjo ne kuo dau-giau kvadratų už tuos pačius pinigus pa-daryti, bet funkcijos ir formos darna. Tas laikotarpis rodo labai sveiką visuomenės kūno temperatūrą. Be to, tai – ne LDK, o mo-dernios Lietuvos palikimas – sąmoningos, drąsios ir gabios valstybės materialinis paveldas“, – neabejojo A.Karalius.

Balta, šviesi, pozityviArchitektai žavisi smetoninės Kauno archi-tektūros tipologija: metus akį į Felikso Viz-baro projektuotą Centrinį paštą iškart maty-ti, kad tai – paštas, o ne gyvenamasis namas.

„Modernioji architektūra davė valią fan-tazijai, rėmėsi kompozicija ir architekto ta-lentu. Meistriškumas ėjo prieš tradicijas, nebeliko aiškių taisyklių. Šiam stiliui bū-dingos švarios, elementais neperkrautos plokštumos. Taip atsiranda proporcijos: plokštumos santykis su angomis, langais ir pan.“, – Smetoninės architektūros bruožus vardijo A.Kančas.

„Tai – plokščias horizontalumas. Šlaitai paslėpti už parapetų, pastatams būdingi kampiniai, kartais lenkti langai. Tinkas – ypač kokybiškas. Daugelis Kauno pastatų nuo kokių 1930 metų, kai jie buvo pastatyti ir nutinkuoti, taip ir neremontuoti. Be to, reikia pabrėžti, kad tai buvo balta architek-tūra: šviesi, labai pozityvi, emociškai gaivi, optimistinė“, – pažymėjo A.Karalius.

Žinomas vyresniosios kartos architektas Jurgis Rimvydas Palys pabrėžė, kad tai – la-bai humaniškas modernizmas: „Nėra didelio aukštingumo, gražus mastelis, meistriškai išplanuotos erdvės muziejuose, klinikose. Modernios, bet kartu subtilios. Pastatų du-rys aukštos, rankenos – nikeliuotos, apva-lios, durų apačia apkalta žalvarine skarda, laiptų turėklai sukti, todėl atrodo minkšti ir plastiški. Vienas langas apvalus, kitas – sta-čiakampis. Puošnumo tik tiek, kiek reikia, kad tai nebūtų bekraujė dėžė.“

Anksčiau neklausė, o dabar – vėluTarpukario moderniosios architektūros sta-tinių yra ir Briuselyje, Varšuvoje, Londone, vienas kitas Taline. „Tačiau jie nuobodūs, sausesni“, – palygino J.R.Palys.

Jis apgailestavo, kad Kauno modernią-ją architektūrą tik dabar susizgribta siekti įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

„Mane ima siutas, kad suprato tik dabar, nes tai aš deklaravau labai seniai – ir prieš

20, ir prieš 10, ir prieš 5 metus. Ir rašęs, ir kalbėjęs esu, bet kažkodėl tik pasišaipyda-vo, o per tą laiką labai daug pastatų buvo pagadinta. Paveldo žmonės sakydavo: „Sau-gome tai, kas yra vertingesnio: vieną, kitą, trečią pastatą.“ O aš aiškindavau, kad reikia ne pavienius statinius saugoti, bet jų visu-mą“, – kalbėjo architektas.

Jis prisipažino nematęs nė vienos tin-kamai atliktos smetoninio pastato rekon-strukcijos: „Arba mažai pagadina, arba la-bai. Sąmoningumo trūksta. Kartais atrodo, kad ant senosios kultūros atėjo barbarai: tai tvarto tipo stogą uždeda, tai žemas sovieti-nes duris įstato, balkonus įstiklina – šlykštu tiesiog. Eini per smetonišką Kauną ir žiūri: tai čia, tai ten pridergta.“

Neleistinas korekcijas atlieka naktįKauno miesto savivaldybės Kultūros pavel-do skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis neneigė, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojai suniokoja vertingus pastatus: „Korekcijas at-lieka savaitgaliais ar naktimis, o Kultūros pa-veldo departamentas po to kovoja, kad žala būtų atitaisyta, tačiau retai tai pavyksta.“

Senieji pastatų savininkai, paveldėję turtą iš giminaičių, būna rūpestingesni, o naujie-siems dažniausiai nėra nieko švento.

„Nors yra ir gražių išimčių, kai naujakuriai atsakingai restauruoja senuosius langus, net apvalius padaro, – pažymėjo R.Miliukštis ir atkreipė dėmesį, kad jau seniai vertėjo žengti žingsnius, siekiant Kauno moder-niąją architektūrą įtraukti į UNESCO ver-tybių sąrašą.“

Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą

iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje

esančios vietovės: Vilniaus istorinis

centras, Kuršių nerija, Kernavės

archeologinis draustinis ir Struvės

geodezinis lankas.

„Pastarajam objektui nominaciją

pateikė net vienuolika šalių“, –

atkreipė dėmesį pašnekovas.

Lietuva ofi cialiai yra deklaravusi,

kad kitu objektu, įtrauktu į UNESCO

saugomų vertybių sąrašą, norėtų

matyti Trakų istorinį parką.

Eilėje – ir Trakai

amžiaus ženklai

J.R.Palys:

„Mane ima siutas, kad suprato tik dabar, nes tai aš deklaravau labai seniai.“

E.O

vča

ren

ko

nu

otr

.

1934 m. architekto Vytauto

Landsbergio-Žemkalnio

suprojektuotas administracinis

pastatas 1937 m. pasaulinėje

parodoje Paryžiuje įvertintas

bronzos medaliu.

E.Ovčarenko nuotr.

Architektas A.Karalius smetoninę Kauno

architektūrą vadina tiesiog unikalia.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.24 | Kultūra

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Lietuvos kino centrui paskirsčius fi nansavimą naujiems fi lmams, nacionalinio kino bendruomenė sudūzgė it bičių avilys: kodėl pinigų gavo būtent tie, o ne kiti? Kodėl už borto liko ne vienas kino grandas, o naujokai –pamaloninti?Prodiuserė Rasa Miškinytė, atrodytų, turė-tų džiaugtis. Jos prodiusuota juosta „Sap-nuoju, kad einu“ pelnė „Sidabrinės ger-vės“ statulėlę kaip geriausias pilnametra-žis dokumentinis fi lmas, o būsimas ben-dro lietuvių, danų ir vokiečių vaidybinio fi lmo projektas „Escaping Sunshine“ (liet. „Pabėgimas iš Saulės miesto“) gavo dalinę paramą iš kino pinigų maišo – 56 tūkst. litų.

Tačiau kino kūrėja neslepia – tokios per-galės Lietuvoje pasiekiamos krauju.

– Iki šiol jūs sėkmingai dirbote su doku-mentika. Kas paskatino imtis prodiusuo-ti vaidybinį fi lmą „Escaping Sunshine“? – „15min“ paklausė R.Miškinytės.

– Dokumentikos aš jokiu būdu nemesiu, nes tai yra mano arkliukas.

Tačiau į vaidybinį kiną norėjau pereiti jau anksčiau – prodiusuodama Sergejaus Loznicos juostą „In a fog“ („Rūke“). Šis fi lmas pernai buvo pristatytas Kanų kino

festivalio konkursinėje programoje ir lai-mėjo kino kritikų prizą („FIPRESCI“).

Jei Lietuva tada būtų skyrusi 10 proc. fi lmo biudžeto, jis automatiškai būtų pa-vadintas lietuvišku nacionaliniu fi lmu,

pagrindinė filmavimo bazė būtų įkur-ta Lietuvoje, būtų dirbęs visas Lietuvos dailininkų statytojų departamentas. Jau buvo atrinkta vaidinti ir daug lietuvių ak-torių, fi lmo montažo režisieriumi dirbo Danielius Kokanauskis, garso operato-riumi – Lietuvoje gyvenantis Vladimiras Golovnitskis.

Bet tada mane mirtinai išjuokė mūsų la-bai įžymūs kino žmonės ir fi nansavimas nebuvo skirtas. Nors visi tie Lietuvos įdė-ti pinigai ir būtų likę Lietuvoje. Net dar daugiau.

Be to, Lietuva po daugelio metų pertrau-kos vėl būtų turėjusi fi lmą Kanų kino festi-valio konkursinėje programoje (paskutinį kartą 1981 metais joje buvo Almanto Gri-kevičiaus „Faktas“). O tai iš tiesų yra labai

didelis pasiekimas. Deja... Šia galimybe sėkmingai pasinaudojo latviai ir dabar ant kiekvieno kampo gali šaukti, kad mūsų fi l-mas buvo Kanuose.

– „Escaping Sunshine“ buvo vienas iš sep-tynių projektų, kurių vystymui šiemet Lie-tuvos kino centras skyrė fi nansavimą – ga-vote 56 tūkst. litų.

– Lietuva mums davė tik 65 proc. prašy-tos sumos. Paraišką teikėme, jau gavę Eu-ropos Sąjungos programos MEDIA mums skirtus 25 tūkst. eurų. Pagal griežtas tai-sykles, MEDIA fi nansuoja tik 50 proc. pro-jekto vystymo, kitą dalį būtina atsinešti patiems. Ateidami jau su pinigais ir tarp-tautinėmis sutartimis, tikėjomės tokią pačią sumą gauti iš Lietuvos kino centro,

Pinigai fi lmams

„Aš žinau, ką ekspertai vertina. Tačiau Lietuvoje, užuot pasiklausus, pasikonsultavus, lengviau skleisti nesąmones.“

Gauti fi nansavimą

Lietuvoje

R.Miškinytei

visada sekasi sunkiai.

Todėl ji pirmiausia

išeina į pasaulį ir įrodo,

kad kino projektas

tikrai geras.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

tačiau vos patekome į atranką. Nepaisant to, kad MEDIA programos atrinkti pro-jektai turi kokybės ženklą – tarptautiniai ekspertai juos įvertina ne tik fi nansiniu, bet ir kūrybiniu aspektu (ar įtaigūs per-sonažai, ar turi tarptautinės potencijos, ar protinga platinimo, rinkodaros strategija) – Lietuvoje tai buvo užginčyta ir pasakyta, kad mūsų projektas yra neįdomus. Ir tik paskutinę akimirką, Kino centro vadovui supratus, kad projekto, jau gavusio ME-DIA fi nansavimą, atmesti negalima, mes patekome į atranką.

Tiesa, gauti fi nansavimą Lietuvoje man visada sekasi labai sunkiai. Todėl aš einu kitu keliu – pirmiausia prisistatau pasau-liui, įrodau, kad projektas geras, atsinešu dalį pinigų iš ten ir tada Lietuva nebeturi kur dėtis – privalo prisidėti prie fi nansa-vimo. Šįkart net tai iš pradžių nesuveikė.

– Kaip planuojate surinkti trūkstamą pini-gų sumą, kad neprarastumėte MEDIA skir-tos paramos?

– Dabar bandome surinkti 15 tūkst. eurų Šiaurės šalims skirto minios fi nansavimo (angl. „crowdfunding“) interneto svetainėje Manymade.org, kur visi norintys gali pa-remti šį projektą. Jei iki birželio 16 dienos

nepavyks surinkti visos sumos, reikės ieš-koti kitų būdų.

– Lietuvos kino centras skyrė 25 tūkst. litų dar vienam jūsų prodiusuojamam projek-tui – Urtės Budinaitės animaciniam fi lmui „Pieno baras“.

– Šių pinigų visa komanda vieningai nu-sprendė atsisakyti. Mums buvo pasiūlyta mažiau nei trečdalis prašytos sumos. Pa-imti tiek pinigų reikštų užsinerti kilpą ant kaklo – mes nieko nepadarysim ir niekur nepajudėsim. Parašyti scenarijų 24 minu-čių trukmės animaciniam fi lmui yra ne tas pats, kas dokumentiniam ar vaidybiniam. Animacija turi savo specifi ką, į kurią Kino taryba neatsižvelgė – ir nieko keista, nes ten nėra šios srities specialistų.

Užuot pasikvietę mane paaiškinti, kodėl yra toks biudžetas, jie išbraukė tai, kas, jų nuomone, yra nereikalinga. Pasipylė klau-simai: kam reikalingas fi lmo anonsas? Ko-dėl toks brangus? Kam reikalingi aktoriai įgarsinimui? Kam muzika?

Sutarėme, kad spalį iš naujo teiksime paraišką šiam fi lmui, į jį jau įdėjome labai daug jėgų – jis tikrai nemirs.

– Koks likimas laukia jūsų grąžintų pinigų?– Tie pinigai grįžta Lietuvos kino cent-

rui. Man būtų smagiausia, jei tuos pinigus paskirtų mūsų projektui „Escaping Sun-shine“, kurių kaip tik mums ir trūksta. Bet jei bus sugalvota kitaip, nieko nepadarysi.

– Tikriausiai bet koks verslininkas pasa-kytų, kad reikėjo prašyti daugiau – tada, net ir gavus sumažintą paramą, jos užtektų projektų vykdymui.

– Lietuvos prodiuseriai turėjo tradiciją prašyti daugiau ir išpūsti sąmatas, todėl nupjauti 20–30 proc. biudžeto nebūdavo nieko baisaus – vis tiek padarys. Tuo tar-pu aš rėmiausi MEDIA programos vertini-mo patirtimi – jei šiai programai teikiamo projekto biudžetas būna išpūstas dirbtinai, toks prodiuseris yra laikomas prastu. Ver-tintojai už tai prodiuserius baudžia mažin-dami prodiuserinės dalies vertinimo balus.

– Ne paslaptis, kad pati esate MEDIA prog-ramos projektų vertinimo ekspertė.

– Taip. Ir labai dažnai išgirstu, kad esu korumpuota, nes vertinu kitus MEDIA

projektus. Bet aš negaliu vertinti projek-tų, su kuriais pati esu susijusi.

Kai buvo kviečiami visi, norintys tapti ekspertais vertintojais, aš padaviau pa-raišką ir, įvertinus mano patirtį, buvau atrinkta.

Žinau, kad šios programos projektus yra vertinęs ir Audrius Stonys, ir Živilė Gallego.

Atsimenu, skatinau ir kitus Lietuvos kino žmones dalyvauti, nes tai – nepaprastai gera patirtis. Tu nuolat skaitai gerus ir labai ge-rus projektus, kasdien mokaisi.

Būtent todėl man taip sekasi MEDIA programoje – iš devynių mano paraiškų, septynios buvo fi nansuotos. Aš žinau, ką ekspertai vertina. Tačiau Lietuvoje, užuot pasiklausus, pasikonsultavus, lengviau skleisti nesąmones.

– Kaip ir kasmet, paskirsčius paramą, at-siranda daugybė nepatenkintų. Šiemet pik-tinamasi, kad fi nansavimą gavo mažai ži-nomi ar pradedantys kino kūrėjai. Kaip jūs tai vertinate?

– Manyčiau, kad gal ir teisingas sprendi-mas ieškoti naujų talentų, bet su naujokais visada turi bendradarbiauti profesionalai –jei režisierius debiutantas, su juo turėtų dirbti patyręs prodiuseris, ir atvirkščiai. Kitaip bus „pš...“. O kad patyrę, nusipel-nę vardai negavo fi nansavimo – ką darysi, laimi ne vardai, o projektai.

Tačiau man labiausiai norisi, kad atsi-rastų tarptautinės atrankos taisyklės, ga-liojančios visiems. Kai gavome paramą, „Facebooke“ parašiau: „Aš žaidžiu pagal „Eurolygos“, o mane vertina pagal LKL taisykles.“ Taip negali būti.

Kultūra | 25

išprašomi krauju Lietuvos kino centras, įvertinęs Kino tarybos rekomendacijas, valstybinį fi nansavimą skyrė:

1. Alantės Kavaitės fi lmui ......................„Sangailė“ ..................................500 tūkst. litų.

2. Linos Lužytės juostai .........................„Ar tu mane myli“ .....................150 tūkst. litų.

3. Gyčio Lukšo fi lmui ...............................„Vyro gyvenimas rudenį“........800 tūkst. litų.

4. Karolio Kaupinio fi lmui ......................„Triukšmadarys“ .......................80 tūkst. litų.

5. Vaido Lekavičiaus fi lmui ....................„Gustavo enciklopedija“ .........300 tūkst. litų.

6. Audriaus Stonio juostai .....................„Moteris ledynuose“ ................130 tūkst. litų.

7. Agnės Marcinkevičiūtės fi lmui .........„Ežerinė“ ....................................50 tūkst. litų.

8. Eglės Vertelytės fi lmui ......................„Gimti iš stebuklo“ ....................50 tūkst. litų.

9. Algimanto Puipos fi lmui ....................„Edeno Sodas“ ..........................58 tūkst. litų.

10. Manto Kvedaravičiaus fi lmui ............„Stasis“ .......................................80 tūkst. litų.

11. Allano van O.T. Anderseno fi lmui ....„Escaping Sunshine“ ...............56 tūkst. litų.

12. Jono Vaitkaus fi lmui ............................„Salomėja Nėris“ ......................60 tūkst. litų.

13. Mindaugo Survilos fi lmui ..................„Sengirė“ ....................................50 tūkst. litų.

14. Urtės Budinaitės fi lmui ......................„Pieno baras“ ............................25 tūkst. litų.

Išrinktieji

R.Miškinytės prodiusuojamą fi lmą

„Escaping Sunshine“ režisuos Lietuvoje

gyvenantis danų režisierius Allanas

van O.T.Andersenas. Su juo prodiuserė

pažįstama jau seniai, bet dirbti kartu

nusprendė tik prieš dvejus metus.

„Grįžęs iš Danijos, jis paklausė, ar žinau

apie Kopenhagoje policijos iš sutenerių

rankų išlaisvintą devyniolikmetę

lietuvaitę, kuri buvo parduota draugo.

Aš apie tai nebuvau girdėjusi, o Danijos

spaudoje, anot jo, ši istorija tiesiog

mirgėjo. Tema mums pasirodė aktuali

lietuviškai-daniškai koprodukcijai“, –

pasakojo R.Miškinytė.

Filmo scenarijus parašytas, remiantis

tikrais faktais – bendradarbiaudami su

organizacija „Caritas“, kūrėjai išgirdo

daug kitų parduotų merginų istorijų,

kuriose labai dažnai draugė buvo

parduota draugės. Kalbėta buvo ir

su danų policininkais, kurie išlaisvino

minėtą lietuvę. Jie ne tik pasidalijo

patirtimi, bet ir labai sveikino fi lmo

idėją. Todėl „Escaping Sunshine“ istorija

tapo daugelio tikrų įvykių koliažu.

Draugė pardavė draugę

15min • 2013 m. gegužės 17 d.26 | Verslas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Ne kartą viešumoje skambėjo emigrantų istorijos, kai užsienyje įsitvirtinti norintys lietuviai pirmiausia sudoroja tėvynainius. Todėl kiekvienas atvejis, kai kurdinantis svetur kliaunamasi išskirtinai lietuvių parama, skamba egzotiškai.

Kopenhagoje veiklą pradėjusios įmonės „Open24“ direktorius Vidmantas Vei-kalas patyrė, kad rasti bendrą kalbą su Danijoje gyvenančiais tautiečiais sekasi nepalyginamai lengviau nei su prie gero gyvenimo įpratusiais ir šiek tiek išlepu-siais danais.

„Mane spaudė batų parduotuvės atidary-mo terminai, todėl turėjau progą įsitikinti, kad danai niekur neskuba, nemėgsta įtam-pos, o svetimo streso iš esmės nepagei-dauja. Kažkuriuo įmonės kūrimo Danijoje momentu priėmėme nerašytą sprendimą remtis lietuviškais resursais: ką įmano-ma, daryti Lietuvoje arba pasikliauti Da-nijoje gyvenančiais lietuviais“, – pasako-jo V.Veikalas.

Kosminiai danų įkainiai Didžiuliame Kopenhagos prekybos cent-re duris atvėrusios CROCSTM batų parduo-tuvės baldai ir net reklaminės iškabos yra pagaminti Lietuvoje.

„Lietuvoje įmonei prireikus kortelių skai-tytuvo, paskambini į banką, parašai prašy-mą ir jau kitą dieną gali jį turėti. O Danijoje reikia kreiptis į tarpininką, užpildyti spe-cialias formas, pasirašyti sutartį – aparato išdavimas užtrunka bent savaitę. Internetą parduotuvėje ten įveda per mėnesį. Jei kas nors sugenda, arba moki milžiniškus pini-gus, arba gauni pažadą „sutvarkysime“ ir ilgai lauki“, – šypsojosi V.Veikalas.

Danijoje gyvenantys lietuviai, kurių kon-taktus parūpino viešosios įstaigos „Versli

Lietuva“ konsultantai, atliko visus parduo-tuvės apdailos ir įrengimo darbus.

„Bendraudamas su danais supratau, kad mūsų mentalitetas labai skiriasi: aš sakau viena, o jie supranta visai kitaip. Su lietu-viais viskas aišku ir sklandu. Darbai paju-dėjo iš karto, kai pasinaudojęs rekomenda-cijomis susisiekiau su Danijoje statybų ir apdailos verslu užsiimančia lietuvių įmo-ne. Likau labai patenkintas – darbo koky-be, atsidavimu, greičiu ir, žinoma, paslau-gų kaina. Danų pasiūlymai, kalbant apie užmokestį, priminė kosmosą“, – neslėpė V.Veikalas, šiuo metu sukaupęs išsamų lie-tuvių Danijoje kontaktų sąrašą – pradedant statybininkais, baigiant įmonėmis, kurios yra pasirengusios teikti paslaugas Danijoje.

Lentynose – tik pusė batų asortimentoPrieš kelis mėnesius Kopenhagoje pradė-tas lietuvių verslas tolydžio įsisiūbuoja, tačiau pradžia buvo nelengva. Pavyzdžiui,

parduotuvės atidarymas, turėjęs įvykti penktadienį, vėlavo pusantros dienos dėl to, kad pasamdyti konsultantai danai nie-kaip nespėjo į lentynas sukrauti prekių.

„Turėjau skristi atgal į Lietuvą, todėl par-davėjams nurodžiau savarankiškai atsineš-ti ir išdėlioti prekes. Sako: „Jokių proble-mų – geros kelionės!“ Nusileidęs Vilniuje skambinu ir klausiu, kaip sekasi? Sako: „Oi, gerai!“ Paprašau atsiųsti nuotraukų, kad matyčiau, kaip viskas atrodo. Prasi-deda išsisukinėjimai: „Ai, darbo diena jau baigėsi, tai rytoj.“ Kitą dieną parduotuvė irgi nebuvo atidaryta, o kai galiausiai ji at-vėrė duris, lentynose buvo tik pusė mūsų asortimento. Esu pats krovęs prekes, todėl puikiai žinau, per kiek laiko tai atlikčiau vienas, o čia sukosi net keturiese“, – ste-bėjosi V.Veikalas.

Jis nekaltina danų aplaidumu – tiesiog skiriasi jų požiūris į darbą, ypač menkai apmokamą.

Skatina bendradarbiavimą

Lietuviai svetur – geriausi darbuotojai Išlepę danai

neatitiko lietuviškų darbo standartų

Užsienyje verslą

plėtojančios

lietuviško kapitalo

bendrovės kviečia

dirbti tautiečius,

nes jais labiau

pasitiki.

AFP nuotr.

Irma Mačiulytė, Didžiojoje Britanijoje veikiančio prekybos tinklo „Lituanica“ rinkodaros vadovė

„Šiemet švenčiame įmonės veiklos dešimtmetį.

Šiuo metu pas mus dirba daugiau nei 200

darbuotojų, iš kurių net 90 proc. lietuviai.

Matyt, savi savus pritraukia – mentalitetas

vienija. Lietuvis lietuvį supranta, nors

juokaujama, kad jie yra priešai.

Tačiau išeivijoje gyvenantys žmonės jungiasi

į bendruomenes, o lietuviško kapitalo bendrovės,

svetur pradedančios verslo plėtrą, kviečia dirbti

tautiečius dėl didesnio pasitikėjimo. Lietuviai

vertinami už darbštumą, atsidavimą, atsakomybę,

kruopštumą – gal tiesiog esame sąžiningesni?

Be to, lietuviai labai santūrūs: dauguma didesnio

atlygio nori nusipelnyti darbu, o ne reikalavimais.“

Savi savus pritraukia

As

me

nin

io a

lbu

mo

nu

otr

.

V.V

eik

ala

s.

I.G

elū

no

nu

otr

.

Danguolė Gailevičiūtė, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Danijoje

„Dažniausiai į mus kreipiasi įmonės,

norinčios eksportuoti savo gaminius,

kurie, jų manymu, yra konkurencingi

kaina. Tačiau po truputį randasi ir

tokių verslininkų, kurie į rinką

bando įeiti tiesiogiai.

Kai Lietuvos įmonės apsisprendžia

žengti į Danijos rinką, visada jas

informuoju apie potencialios lietuviškos

darbo jėgos galimybes, supažindinu su

jaunimo organizacija LYS.lt ir t.t.

Mano žiniomis, Danijoje studijuoja

apie 1200 jaunų žmonių iš Lietuvos.

Einant į naują rinką visada lengviau,

jei yra kas tave gali suprasti gimtąja

kalba. „Versli Lietuva“ labai skatina,

kad lietuviško kapitalo įmonės kiek

įmanoma daugiau bendradarbiautų ir

pristatytų rinkai stiprių, konkurencingų

produktų.

Ne paslaptis, kad Danijoje niekas nenori

gaišti laiko su mažais tiekėjais, kurių

patikimumas nėra išbandytas, todėl

labai dažnai smulkus verslas nieko

negali padaryti pats vienas.“

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Verslas | 27

Minimali alga – už pasirodymą darbeParduotuvės konsultantams Danijoje lie-tuviai moka minimalų atlyginimą – 128 kronas (59 Lt) už valandą. Per savaitę da-nai dirba 37 valandas, todėl jų minimali mėnesinė alga iki mokesčių siekia apie 8700 Lt.

„Danijoje darbuotojas veikia kaip maža įmonė: tu sumoki jam už paslaugas, o mo-kesčius jis susimoka pats. Tačiau minėtą algą danas suvokia taip: aš atėjau į darbą. Jei nori, kad būčiau aktyvesnis, iniciaty-viau aptarnaučiau klientus – mokėk dau-giau“, – situaciją darbo rinkoje apibūdi-no V.Veikalas.

Parduotuvei pradėjus veiklą, į vadovės kėdę sėdo danė, tačiau dabar šias parei-gas perėmė lietuvė.

Pasikeitė ir konsultantai – vietoj anks-čiau dirbusių danų klientus aptarnauja lietuvė, rusė ir lenkė.

„Danai – malonūs, daug besišypsantys žmonės, tačiau jiems stinga motyvacijos.

Tuo metu lietuviai, rusai, lenkai yra labai darbštūs, atsidavę ir atsakingi: jie padaro net daugiau, nei tikiesi“, – pastebėjimais dalijosi V.Veikalas.

Darbuotojų danų jis ieškojo per įdar-binimo agentūras, o lietuvių – per bend-ruomenę ir pažintis.

„Lengva nebuvo, nes reikėjo žmonių, kurie mokėtų danų kalbą. Studentams, kurie mokosi Danijoje, dažniausiai pa-kanka anglų kalbos.

Vienas mūsų darbuotojas jau dvejus metus lanko danų kalbos kursus, tačiau neturėjo praktikos, todėl pradžia jam buvo sunki. Tačiau praėjo trys mėnesiai ir jis puikiai šneka – štai ką reiškia moty-vacija ir susidomėjimas, – atkreipė dėmesį V.Veikalas ir prisipažino neatmetantis ti-kimybės, kad rasti bendrą kalbą su danais nepavyko ir dėl jų požiūrio į jį kaip vado-vą. – Tai jie samdydavo darbuotojus iš Rytų Europos, o dabar lietuviško kapitalo įmonė jų pačių šalyje siūlo jiems darbą.“

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ vykdo projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje bei Baltarusijoje, todėl įmonės vadovui Arvydui Avuliui tenka dirbti su įvairių tautybių žmonėmis.

Nuo praėjusių metų vasaros „Hanner“ lai-koma estiško kapitalo įmone. Jos vieninte-liu akcininku yra Estijoje registruota bend-rovė OU „Hanner Group“.

„Estijoje turime nedidelį biurą ir kelis darbuotojus. „Holdingas“ yra tik akcijų lai-kymo funkcija ir sprendimų priėmimas“, – paaiškino A.Avulis, tačiau neslėpė, kad tais atvejais, kai gali, kliaunasi lietuvių parama.

Su savais bendrauti lengviau „Viskas priklauso ne tiek nuo tautybės, kiek nuo požiūrio į darbą. Ir ne tik į jį, bet iš es-mės į gyvenimą, bendravimą su žmonėmis, atsakomybę ir t.t. Apibendrinimus daryti rizikinga, bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad vykdydami projektus labai vertiname lietuvių kvalifi kaciją. Pavyz-džiui, šiuo metu įgyvendindami projektą Sankt Peterburge atsakingiausioms parei-goms komandiravome specialistus iš Lie-tuvos“, – neslėpė verslininkas.

Mažiau atsakingoms pozicijoms įmonė samdo vietos gyventojus. „Tiesa, Balta-rusijoje įdarbinome biuro administrato-rę lietuvę, gyvenančią Minske. Čia nieko naujo – visi taip elgiasi: ir žydai, ir rusai. Jie visada mieliau priima savo tautybės žmo-nes, nes su jais lengviau bendrauti, o irpasitikėjimo daugiau“, – svarstė A.Avulis.

Anot jo, galimybė su pavaldiniais bend-rauti gimtąja kalba – nemažas privalumas. Tai – komfortas abiem pusėms: „Ben-draujant svetima kalba išauga nesusipra-timų tikimybė: dalis informacijos gali būti ne visai tiksliai ir suprantamai išreikšta.“

Nemato prasmės plėšytisTiek iš savo, tiek iš kolegų patirties A.Avulis daro išvadą, kad išsivysčiusiose Vakarų pa-saulio šalyse formuojasi atsainesnis požiū-ris į darbą.

„Mes vis dar kabinamės, norime įsitvirtin-ti, daugiau pasiekti, kopti karjeros laiptais ar daugiau uždirbti. Vakarų pasaulyje daug kas tarsi savaime patogu, sudėliota į lentynas ir nėra prasmės daugiau stengtis“, – sam-protavo „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad aukšto ly-gio vadovų kompetencija Vakarų šalyse yra nepalyginti didesnė nei Lietuvoje: „Už-imant vadovų postus ten į įmonės valdymą žiūrima iš akcininko pozicijos. Apie save vadovai galvoja ne kaip apie samdomus darbuotojus, o kaip apie akcininkus: turi tikslų ir jų siekia.“

Aukštesnio lygio vadybininkai Vakaruo-se irgi gana profesionalūs. Tačiau, kalbant apie žemesnę grandį, iškart matyti lietu-vių ar kitų Rytų Europos šalių gyventojų pranašumas.

„Vakaruose darbininkas nepadarys nieko daugiau, nei parašyta jo instrukcijoje. Pa-vyzdžiui, jei kas nors biure nešvaru, lietuvis paims skudurėlį ir pavalys, o Vakarų euro-pietis praneš valymo paslaugas teikiančiai bendrovei. Pietiečiai iš esmės tingūs – gal ir klimatas formuoja jų požiūrį į darbą“, – kalbėjo A.Avulis.

A.Avulis:

„Juk visi taip elgiasi: ir žydai, ir rusai“

A.Avulis:

„Vakaruose darbininkas nepadarys nieko daugiau, nei parašyta jo instrukcijoje.“

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.28 | Savaitės interviu

!

!

J

www.mirameda.lt

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Holivudo aktorės Angelinos Jolie sprendimas dėl padidėjusios rizikos susirgti vėžiu pašalinti abi krūtis visuomenėje sukėlė diskusijų audrą. Ar tai tikrai mediciniškai pagrįstas sprendimas, o gal viso labo kino industrijos žvaigždės paranoja? Radikalios prevencinės chirurginės prie-monės didelės vėžio grėsmės atveju taiko-mos ir Lietuvoje. Kelioms sveikoms lietu-vėms jau yra atlikta mastektomija (krūtų pašalinimas), būta storojo žarnyno šalini-mo operacijų, profi laktiškai išpjaunama skydliaukė, kiaušidės ir kiaušintakiai.

Apie tai, kokios galimybės genetinius vė-žio tyrimus atlikti Lietuvoje, kokiais atve-jais tai rekomenduojama daryti ir kiek kai-nuoja medikų konsultacijos, savaitraštis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) He-matologijos, onkologijos ir transfi ziologijos

centro gydytoju genetiku, Molekulinės me-dicinos laboratorijos vyr. ordinatoriumi Ramūnu Janavičiumi.

– Aptarkime A.Jolie atvejį. Ar ji priėmė gerą sprendimą? Juk tikimybė susirgti krū-ties vėžiu, nors ir smarkiai sumažėjo, vis dėlto nėra nulinė.

– A.Jolie onkogenetinio tyrimo metu buvo nustatyta BRCA1 geno mutacija, ku-rią ji paveldėjo iš savo motinos, mirusios nuo kiaušidžių vėžio. BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos lemia vadinamąjį paveldimo krū-ties ir kiaušidžių vėžio sindromą, kuomet mutacijas turinčioms moterims yra stip-riai padidėjusi krūties ir/ar kiaušidžių vė-žio rizika – krūties vėžio rizika siekia iki 80 proc., o kiaušidžių 50 proc. (palygini-mui – bendrapopuliacinė moterų krūties ir kiaušidžių genetinė rizika atitinkamai yra apie 10 proc. ir 1,5 proc.).

Ši rizika ima didėti sulaukus 30–40 metų, todėl maždaug nuo tokio amžiaus pacientėms yra siūlomos specifi nės pati-kros ir riziką mažinančios chirurginės prie-monės.

Tikrai manau, kad A.Jolie apsisprendimas buvo teisingas ir priimtas žinant visą infor-maciją – juk profi laktinei mastektomijai ji pasiryžo pati. Nesakau, kad toks apsispren-dimas būtų priimtinas kiekvienai mote-riai, turinčiai BRCA1/2 genų mutacijas –

Gydytojas genetikas R.Janavičius apie šokiruojančias priešvėžines operacijas: „Kartais tai būtina“

„The New York Times“ paskelbtame aktorės A.Jolie

straipsnyje „Mano medicininis pasirinkimas“ ji detaliai

aprašo, kokios procedūros buvo atliktos šalinant krūtis:

„Balandžio 27 d. aš pabaigiau trijų mėnesių medicininių

procedūrų kursą, kuris būtinas atliekant masektomiją. Visą

tą laiką man pavyko išlaikyti privatumą ir suderinti tai su

savo darbu.

Viskas prasidėjo vasario 2 d. procedūra, vadinama „spenelių

išlaikymu“. Tai šiek tiek skausminga ir palieka daug

mėlynių, bet padidina šansus išsaugoti spenelį.

Po dviejų savaičių man buvo atlikta

sudėtingesnė operacija, per kurią buvo

pašalintas krūties audinys ir į tą vietą

įdėti laikini užpildai. Tokia operacija

trunka aštuonias valandas. Po devynių

savaičių atlikta paskutinė operacija,

rekonstruojant krūtis implantais.

Sprendimas atlikti mastektomiją nebuvo

lengvas. Bet aš jaučiuosi labai laiminga,

kad tai padariau.

Mano šansai susirgti krūties vėžiu nuo 87

proc. nukrito iki 5 proc. Aš galiu pasakyti savo

vaikams, kad jiems nebereikia bijoti, jog praras

mane dėl krūties vėžio.“

A.Jolie istorija

„Reuters“ nuotr.

Už

sk

. Nr.

30

83

86

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

tai yra labai individualiai pasirenkama pre-vencinė priemonė.

Jos paplitimas taip pat priklauso ir nuo sociokultūrinio konteksto. Pavyzdžiui, ji mažiau paplitusi Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, bet daugiau JAV, Šiaurės Angli-joje, Nyderlanduose, Danijoje. Lietuvoje šiai procedūrai pasiryžo tik kelios BRCA genų mutacijas turinčios moterys.

– Ar ne geriau tiesiog nuolat prevenciš-kai tikrintis, o ne būnant sveikai operuotis?

– Profi laktinė abipusė mastektomija yra radikaliausia, tačiau efektyviausia krūties vėžio rizikos mažinimo priemonė BRCA mutacijas turinčioms moterims. Įrodyta, kad ši procedūra krūties vėžio riziką suma-žina 85–100 proc., bet tai priklauso nuo at-liktos mastektomijos tipo bei chirurgų pa-tirties. Nepaisant operacijos radikalumo, nustatyta, kad 70 proc. didelės rizikos mo-terų palankiai ją vertina ir teigia, kad pati procedūra pagerina gyvenimo kokybę, su-mažindama krūties vėžio baimę.

Didžiausias pasitenkinimas būna tais atvejais, kai pacientės pačios pageidauja šios procedūros ir turi realistinius lūkes-čius. Prieš tokį apsisprendimą yra būtinos kelios kvalifi kuotų specialistų – gydytojo onkogenetiko, medicinos psichologo, krū-ties ir plastikos chirurgo – konsultacijos.

Didelę krūties vėžio riziką turinčios pa-cientės turi būti stebimos dideliuose dau-giaprofi liniuose centruose. Joms nuo 25–30 iki 60 metų yra rekomenduojama speciali krūtų patikra – kasmetinė krūtų magne-tinė rezonansinė tomografi ja (MRT), kuri efektyviau diagnozuoja paveldimą krūties vėžį. Ši procedūra Lietuvoje yra kompen-suojama BRCA1/2 genų mutacijas turin-čioms moterims.

Be to, nuo 30 metų yra pradedamos kas-metinės mamografi nės patikros. Tačiau šios patikros priemonės tik padeda anksti diagnozuoti krūties vėžį, kuris vis tiek tu-rės būti gydomas kombinuotai – operacija, chemoterapija, galbūt spindulinis gydymas ir kt. Žinoma, anksti diagnozavus ligą, pats gydymas būtų paprastesnis ir prognozė ge-resnė. Tačiau tai vis tiek būtų gydymas, o patikros krūties vėžio baimės nesumažina.

– A.Jolie gresia ir kiaušidžių vėžys, tačiau aktorė kiaušidžių operacijai dar nesiryžo, nes pastaroji esą yra kur kas sudėtingesnė.

– Kalbant apie kiaušidžių vėžio rizikos mažinimą BRCA1/2 genų mutacijas tu-rinčioms moterims, reikia pažymėti, kad prieš šią klastingą ligą nėra jokių efektyvių ankstyvos diagnostikos ar patikros prie-monių, todėl vaikų susilaukusioms mo-terims apie 40-uosius gyvenimo metus rekomenduojamos profi laktinės kiauši-džių ir kiaušintakių šalinimo operacijos (salpingo–ooforektomijos). Jos 95 proc. su-mažina kiaušidžių vėžio riziką ir 50 proc. –krūties vėžio riziką.

Šios operacijos pasirenkamos labai daž-nai. Beje, net trečdaliui BRCA mutacijas turinčių moterų, kurioms Santariškių kli-nikose buvo atliktos profi laktinės salpingo–ooforektomijos, po išsamaus patologinio

ištyrimo buvo nustatytos ikivėžinės sta-dijos. Vadinasi, po kelių mėnesių galėjo išplisti nepagydoma kiaušidžių vėžio for-ma. Sakyčiau, taip šioms moterims buvo išgelbėta gyvybė.

– Ar galima ištirti visų organų polinkį vėžiui? Tarkime, kepenų, žarnyno, gim-dos kaklelio, prostatos? Turbūt visais atve-jais būtų šiokia tokia tikimybė – juk visko neišsipjaustysi.

– Iki 10 proc. visų onkologinių ligų gali būti paveldimos – polinkis jomis sirgti pa-didėja dėl paveldimų tam tikrų genų mu-tacijų. Šiuo metu genetinės priežastys yra žinomos ir taikomos klinikoje tik kai kurių vėžio formų, pavyzdžiui, krūties ir kiauši-džių, storosios žarnos, prostatos, medulinės skydliaukės ir tam tikrų retų vėžio formų atvejais. Labai retai tam tikro geno muta-cija 100 proc. lemia ligą.

Pavyzdžiui, jei nieko nėra daroma pre-venciškai, tam tikrais atvejais – sergant šei-mine adenomine polipoze (dėl APC geno mutacijos) – 100 proc. gali pasireikšti sto-rosios žarnos vėžys. Todėl norint išvengti storosios žarnos vėžio tokiems pacientams turi būti atliekama storojo žarnyno profi -laktinė operacija.

Taip pat negalima pamiršti ir nemedi-cininių vėžio rizikos priemonių – sveikos mitybos, fi zinio aktyvumo, žalingų įpro-čių vengimo. Pavyzdžiui, Nyderlanduose rūkančioms ir BRCA mutacijas turinčioms moterims profi laktinės mastektomijos ne-atliekamos – manoma, kad tokioms mote-rims rizika mirti nuo rūkymo sukelto plau-čių vėžio yra didesnė nei nuo krūties vėžio, taip pat rūkant pasireiškia daugiau poope-racinių komplikacijų.

– Kokios galimybės Lietuvoje atlikti gene-tinius vėžio tyrimus? Kur jie atliekami? Kiek kainuoja?

– VUL SK konsultacinėje poliklinikoje yra teikiamos specializuotos gydytojo onkoge-netiko konsultacijos, o molekuliniai geneti-niai paveldimo vėžio tyrimai atliekami VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuzi-ologijos centro laboratorijoje.

Prieš ir po onkogenetinių tyrimų būna onkogenetinės konsultacijos, kurių metu patikslinamos šeimoje buvusių onkologinių ligų diagnozės, įvertinama genetinė rizika ir tolimesnė tyrimo taktika. Pacientai turi turėti buvusių ligų išrašų kopijas ar sirgu-sių ir mirusių nuo vėžio giminaičių mirties liudijimus.

Onkogenetinės konsultacijos ir tyrimai kompensuojami, jei yra tam tikrų klinikinių požymių (specifi nė histologija, ankstyvas onkologinių ligų diagnozės amžius, abi-pusiškumas) bei šeiminė onkologinių ligų anamnezė (du ar daugiau artimi giminaičiai, sergantys tomis pačiomis arba susijusiomis onkologinėmis ligomis), kurie rodo galimą paveldimo vėžio sindromą.

Onkogenetiniai tyrimai ir konsultacijos yra pradedami nuo asmens, kuriam jau buvo diagnozuota atitinkama onkologinė liga, ka-dangi yra didesnė tikimybė, kad bus nusta-tyta geno mutacija ir tyrimai bus informaty-vesni kitiems giminaičiams. Tik tuo atveju, kai sergantys asmenys yra mirę, onkogene-tiniai tyrimai gali būti pradedami nuo sveiko asmens (mažesnis tyrimų informatyvumas). Paprastai onkogenetiniai tyrimai skiriami, kai mutacijų radimo tikimybė pagal šeimi-nės anamnezės ir klinikinius-patologinius duomenis yra 10 ir daugiau procentų. Ne-sant tyrimų atlikimo indikacijų, pacien-tams už konsultaciją ir genetinius tyrimus reikia mokėti pagal nustatytus įkainius –apie 600–800 Lt.

Lietuvoje prevencinei krūtų šalinimo operacijai pasiryžo tik kelios BRCA genų mutacijas turinčios moterys.

R.Janavičius sako,

kad paveldimos

iki 10 proc. visų

onkologinių ligų.

VUL SK nuotr.

Savaitės interviu | 29

15min • 2013 m. gegužės 17 d.30 | Sportas

Taurės turnyro fi nalo mįslėsNerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Futbolo mėgėjų žvilgsniai krypsta į Kauną. Sekmadienį laikinojoje sostinėje vyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro fi nalas. Vilniaus „Žalgiriui“ tai bus proga apginti pernai iškovotą titulą. „Šiauliams“ – ne tik galimybė iškovoti tai, ko klubas dar nėra laimėjęs, bet ir prasiskinti kelią į Europą.

Langas į Europą„Tikiuosi, kad mums tai bus geriausia diena, o „Žalgiriui“ – blogiausia“, – teigė šiauliečių treneris Tomas Kančelskis, pa-stebėjęs, kad Vilniaus komandos žaidėjų meistriškumas aukštesnis nei jo jaunos komandos.

Tačiau „Šiaulių“ motyvacija bus išskirti-nė. T.Kančelskis ir jo auklėtiniai kovos dėl paskutinio Lietuvai skirto bilieto į Europos lygos varžybas. Kitas tris vietas koman-dos išsidalijo jau praėjusį sezoną: šalies

čempionas Panevėžio „Ekranas“ įgijo teisę žaisti UEFA čempionų lygos atrankoje, o prizininkai „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“ – Europos lygos. „Tikiuosi, kad ši situacija motyvuos mus sužaisti ypač gerai“, – sakė T.Kančelskis.

Aistringiausi „Žalgirio“ gerbėjai yra su-sibūrę į „Pietų IV“ ultrų klubą. Šįkart į jų gretas galėtų įsilieti ir Pakruojo „Kruojos“ futbolininkai – „Šiaulių“ pergalė būtent iš jų atimtų galimybę pasirodyti Europoje.

Šio sezono „Žalgirio“ ketinimai ir ambi-cijos „Kruojai“ turėtų teikti vilties. „Pernai sakiau, kad esame išalkę pergalių, šiemet – kad dar nesame pasisotinę“, – paaiškino vilniečių klubo sporto direktorius Mindau-gas Nikoličius.

Pernai ir šiemet „Žalgiris“ spėjo susižerti du titulus, iškovotus po žiauraus sunkme-čio, kai klubui teko parungtyniauti net ir antrajame futbolo divizione , ir ilgokos per-galių sausros.

Legendinis lietuviško futbolo var-das pirmiausia sugrįžo į LFF taurės laimėtojų metraštį – praėjusiais metais „Žalgiris“ šio turnyro fi nale 11 met-rų baudinių serijoje palaužė „Ekra-ną“. Šio sezono pradžioje vilniečiai tą patį varžovą iš Panevėžio nugalėjo per pratęsimą kovodami dėl Lietuvos supertaurės.

Repeticija – be nugalėtojoTaip sutapo, kad „Šiauliams“ ir „Žalgiriui“ teko sužaisti tarpusavyje prieš pat fi nalą. „SMScredit.lt A lygos“ tvarkaraštis varžo-vus suvedė į dvikovą Šiauliuose praėjusį savaitgalį. Rungtynėse, kurių didžiąją dalį vilniečiai atakavo, o šiauliečiai ieškojo savo galimybių kontratakuodami, užfi ksuotos lygiosios 1:1.

„Susiklostė taip, kad anksti įmušėme, todėl ir rungtynių scenarijus toks, – pako-mentavo T.Kančelskis. – Jie spaudė, bet ir mes galimybių turėjome.“

Įvartį „Šiauliams“ pačioje rungtynių pradžioje pelnė legionierius iš Kroatijos Niko Tokičius, prieš šį sezoną papildęs komandą kartu su tėvynainiais Filipu Žde-ričiumi ir Marko Rašo. „Krašto gynėjas F.Žderičius komandoje pritapo ir vienu jos lyderių tapo iš karto. N.Tokičiui prireikė

daugiau laiko, bet dabar jis muša įvarčius. Gal sunkiau kol kas sekasi Marko, bet ma-nau, kad ir jo atveju viskas bus gerai“, – savo kroatiško legiono galimybes vertino T.Kančelskis.

Legionieriai vaidina svarbų vaidmenį ir „Žalgiryje“. Kroatas gynėjas Luka Peričius yra vienas geriausių vidurio gynėjų „SMS-credit.lt A lygoje“, rusas Pavelas Komolovas – viena svarbiausių fi gūrų aikštės viduryje, lenkas puolėjas Kamilis Bilinskis Lietu-vos čempionate šį sezoną jau spėjo įmušti septynis įvarčius, o jo tėvynainis Jakubas Wilkas dalija rezultatyvius perdavimus į kairę ir į dešinę.

„Jakubo įtaka komandai didžiulė. Ir aikš-tėje, ir už jos“, – tikino „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys, kalbėdamas apie koman-dos draugą, kuris jau ir Lenkijos rinktinės marškinėlius yra spėjęs pasimatuoti.

Į kitą barikadų pusęM.Kuklys bus vienas tų, kurie LFF taurės turnyro fi nale žais prieš komandą, kuriai anksčiau atstovavo. „Šiauliuose“ jis žaidė prieš belgiškąjį savo karjeros etapą. Į „Žal-girį“ iš „Šiaulių“ kiek anksčiau pasuko ir Vaido Šilėno biografi jos vingis.

„Kiek prisidėjau prie to, kad Mantas at-eitų į „Žalgirį“? Žinojau, kad komanda nori jį kviesti, pakalbėjau apie tai su juo pačiu. Tiesiog perdaviau vieno žmogaus pageida-

vimą kitam“, – apie savo ir M.Kuklio karjeros posūkius kalbėjo trečią

sezoną žalią ir baltą aprangą vilkintis V.Šilėnas.

„Šiaulių“ komanda taip pat turi futbo-

lininką, kuris į jos barikadų pusę persikėlė iš būsi-mo varžovo sto-vyklos. Saugas Arminas Vas-kėla dar pra-ėjusį sezoną žaidė Vilniaus

komandoje, bet joje dažniausiai

šildė atsarginių suolą. Pagal nuo-

mos sutartį į Šiaulius persikėlęs futbolinin-

kas šį sezoną suspindo naujomis spalvomis.

„Arminui atėjus į komandą aikštės vi-duryje mes sustiprėjome. Manau, kad jis ir Tautvydas Eliošius sudaro labai neblo-gą saugų porą“, – komplimentų naujokui nepagailėjo T.Kančelskis, kuris per „SMS-credit.lt A lygos“ rungtynes su „Žalgiriu“ A.Vaskėlą paliko užribyje. Taip pat, kaip ir patyrusį gynėją Deivydą Lunskį – abu šį sezoną jau susirinko po tris geltonas kor-teles, todėl iškilo grėsmė, kad prieš fi nalą gali užsidirbti diskvalifi kacijas.

„Galbūt šie sudėties pakeitimai varžo-vams buvo netikėti ir prisidėjo prie to, kad iškovotume tašką“, – spėjo T.Kančelskis.

Pabandyti nustebinti varžovus šį sezo-ną be elitinės lietuviškos lygos komandos likusiame Kaune T.Kančelskiui teks pa-bandyti dar kartą. Bet ir pačiam gali tekti nustebti, nes namų darbus kruopščiai pa-ruoš ir „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas.

„Šiaulių“ motyvacija bus išskirtinė. Komanda kovos dėl paskutinio Lietuvai skirto bilieto į Europos lygos varžybas.

Prieš taurės fi nalą

vykusiose čempionato

rungtynėse „Žalgiris“ (žaliai

balta apranga) ir „Šiauliai“

sužaidė lygiosiomis.

E.Černiausko nuotr.

galimybė iškovoti tai, ko klubas dar nėra laimėjęs, bet ir prasiskinti kelią į Europą.

Langas į Europą„Tikiuosi, kad mums tai bus geriausia diena, o „Žalgiriui“ – blogiausia“, – teigėšiauliečių treneris Tomas Kančelskis, pa-stebėjęs, kad Vilniaus komandos žaidėjų meistriškumas aukštesnis nei jo jaunoskomandos.

Tačiau „Šiaulių“ motyvacija bus išskirti-nė. T.Kančelskis ir jo auklėtiniai kovos dėlpaskutinio Lietuvai skirto bilieto į Europoslygos varžybas. Kitas tris vietas koman-dos išsidalijo jau praėjusį sezoną: šalies

čempionas Panevėžio„Ekranas“ įgijo teisę žaistiUEFA čempionų lygos atrankoje,o prizininkai „Žalgiris“ ir Marijampolės„Sūduva“ – Europos lygos. „Tikiuosi, kadši situacija motyvuos mus sužaisti ypač gerai“, – sakė T.Kančelskis.

Aistringiausi „Žalgirio“ gerbėjai yra su-sibūrę į „Pietų IV“ ultrų klubą. Šįkart į jųgretas galėtų įsilieti ir Pakruojo „Kruojos“futbolininkai – „Šiaulių“ pergalė būtent išjų atimtų galimybę pasirodyti Europoje.

Šio sezono „Žalgirio“ ketinimai ir ambi-cijos „Kruojai“ turėtų teikti vilties. „Pernaisakiau, kad esame išalkę pergalių, šiemet – kad dar nesame pasisotinę“, – paaiškino vilniečių klubo sporto direktorius Mindau-gas Nikoličius.

Legendinis lietuviško futbolo var-das pirmiausia sugrįžo į LFF taurėslaimėtojų metraštį – praėjusiais metais„Žalgiris“ šio turnyro fi nale 11 met-rų baudinių serijoje palaužė „Ekra-ną“. Šio sezono pradžioje vilniečiai tą patį varžovą iš Panevėžio nugalėjo per pratęsimą kovodami dėl Lietuvossupertaurės.

Repeticija – be nugalėtojoTaip sutapo, kad „Šiauliams“ ir „Žalgiriui“

daugiau laiko, bet dabar jis muša įvarčius.Gal sunkiau kol kas sekasi Marko, bet ma-

sezoną žalią ir baltą apravilkintis V.Šilėnas.

„Šiaulių“ komataip pat turi fut

lininką, kuris įbarikadų ppersikėlė iš bmo varžovo vyklos. SauArminas Vkėla dar pėjusį sezožaidė Vilni

komandoje,joje dažniau

šildė atsargisuolą. Pagal n

mos sutartį į Šiaupersikėlęs futbolin

kas šį sezoną suspinnaujomis spalvomis.

„Arminui atėjus į komandą aikštėsduryje mes sustiprėjome. Manau, kad

DABAR VISIEMS KREDITAMS, NUO 500 LT,

NET -50% NUOLAIDA!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

15min • 2013 m. gegužės 17 d.32 | Skelbimai

Kauno mieste parduodami / nuomo-jami spaudos kioskai su vieta ir nusi-

kėlimu Savanorių pr., Panerių g., Tvir-tovės al., Jurbarko g., K. Petrausko g.,

Sargėnuose, Šiaurės pr., Taikos pr. prie aklųjų komb. ir kitur.

Tel. 8 682 42425.

VILNIUS KAUNAS

We are looking for a cook to join our team.If interested, send e-mail with CV to indre@zoesbargrill.com or call +370 650 99971.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

VĖDINIMO SISTEMŲ MONTUOTOJŲ REIKALAVIMAI KANDIDATAMS:›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m.›› Atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas

SIŪLOME:›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje.›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt. Kontaktinis tel. Nr. 8 659 38464. Skambinti darbo metu.Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

SANTECHNIKO-SUVIRINTOJO REIKALAVIMAI KANDIDATAMS:›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m.›› Suvirintojo pažymėjimas, atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas.

SIŪLOME:›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje.›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt. Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.Informuosime tik atrinktus kandidatus.

ŠILDYMO SISTEMŲ SUVIRINIMO DARBAMS

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

ŠALTKALVIO-SANTECHNIKO REIKALAVIMAI KANDIDATAMS:›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m.›› Šaltkalvio-santechniko išsilavinimas, atsakingumas, kruopštumas.

SIŪLOME:›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje.›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt. Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.Informuosime tik atrinktus kandidatus.

ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMUI IR KT.

15min • 2013 m. gegužės 17 d. Skelbimai | 33

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Valgyklai-kavinei reikalinga

virėja. Atlyginimas atskaičius mokesčius 1300 Lt.Darbo laikas 7-16 val.Tel. (8 616) 26772.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.34 | Laisvalaikis

Avinas. Nuo būtinybės susitelkti ties tuo, kas svarbu, atitrauks netikėtai sutiktas žmogus. Deja, nepuoselėkite didelių svajonių, nes ši melodrama nesitęs amžinai.

Jautis. Patikėjote pažadais, kad įmanoma greitai ir lengvai praturtėti? Netikėtas pasiūlymas apvers viską aukštyn kojomis. Greitai suprasite, kad tiesa slypi kažkur anapus.

Dvyniai. Jumyse gimsta jausmas, kad viską galite. Bėda ta, kad jūsų mintys ne visada sutampa su žodžiais. Laimei, greitai pasitaikys progų sužibėti ir sužavėti aplinkinius.

Vėžys. Maudotės tuščių pažadų jūroje? Svajojate apie slaptus meilės nuotykius? Nesižavėkite žadančiais aukso kalnus ar romantiškas naktis po žvaigždėtu dangumi.

Liūtas. Nebūkite patiklūs ir kruopščiai saugokite paslaptis. Draugų vaidmuo bus itin svarbus. Ne ką mažesnis bus ir jūsų troškimas patirti keletą neišdildomų įspūdžių.

Mergelė. Viskas krenta iš rankų? Be to, nesuprantate, ką jums bando pasakyti antroji pusė? Atidžiai pažvelkite jam ar jai į akis ir jūsų širdyje įsižiebs viltis.

Svarstyklės. Jei imsitės organizuoti vasaros atostogas, apsvarstykite visas detales ir galimybes. Gera žinia: jūsų santykius su antrąja puse atgaivins nauja aistra.

Skorpionas. Priimkite draugų pagalbą, bet aklai jais nepasitikėkite: painiosite žodžius „patikima“ ir „nepatikima“. Skirkite daugiau dėmesio buičiai.

Šaulys. Jausmų srityje patirsite nuosmukių ir pakilimų. Partnerio pažadai pakylės jus iki devinto dangaus. Kol neįsitikinote, kad tai yra tiesa, pabūkite ant žemės.

Ožiaragis. Atliekant užduotis, išlįs kelios klaidos. Ieškosite jas įvėlusių kaltininkų, bet nerasite. Užuot veltui eikvoję energiją, imkitės permainų namuose.

Vandenis. Nežaiskite rizikingų žaidimų, susijusių su savo ar kitų žmonių resursais. Jei nerasite kitos išeities – būkite budrūs. Rizika laikinai gali pasiteisinti tik jausmų srityje.

Žuvys. Neliūdėkite, jei svetimos nuodėmės bus suverstos ant liaunų jūsų pečių. Argi pamiršote, kad pasakose visi nelaimėliai dėl laimingo atsitiktinumo susikrauna turtus?

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Rago. Dotis.

Blinkevičiūtė.

Ima. Kyli. Joana.

Sisteminti. Indas.

Esamai. Neit. Pirmi.

Arka. Ismon. Argas.

Rica. Gis. Irm. Ūsai.

Irkis. Anapa. Vm.

Jaunutis. Indris. Kra.

Ras. Rimstu. Si.

Peru. Molis.

Imigracija. Linas.

Ara. Teis. Kur.

Riekes. Gina. Vyma.

Visus. Gailima.

Činara. Air. Tikrinsi.

Drūti. Agra. Ampis.

Idėjinis. Ant. Ones.

Du. Atradimas.

NATO. Avis. Askas.

Nuimsi.

LIAUDIES DAINOS.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija„Oho redakcija

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Islandų mokslininkai atrado dar vieną ugnikalnį, tačiau tam, kad sugalvotų jam pavadinimą, turėjo paeiliui kumščiais trankyti klaviatūrą.

Filmas „Alisa Stebuklų šalyje“ Nyderlanduose buvo pripažintas dokumentiniu.

Savaitgaliais galėčiau ir negerti, bet kažkaip reikia atskirti savaites vieną nuo kitos.

Anekdotai

SU

DO

KU

| L

en

gv

as

Festivalis „Vilniaus Brodas gyvas“

Šį kartą visas veiksmas bus koncentruojamas Lu-

kiškių aikštėje ir šalia jos, o visą Gedimino prospek-

tą penktadienio popietę (nuo 15 val.) nuspalvins

hipiška eisena nuo Katedros į Lukiškių aikštę. Fi-

nalinis šventės koncertas – „Dainos“ teatras vėl“ –

šeštadienį nuo 20 val.

Gatvės muzikos diena

„Sunku patikėti, kad tai bus jau 7-oji Gatvės muzikos

diena. Dar sunkiau patikėti, kad be didelio rekla-

minio triukšmo šis renginys dabar yra didžiausias

muzikinis įvykis mūsų šalyje – vyksta jau 60-yje

Lietuvos miestų ir miestelių“, – sako Gatvės muzi-

kos dienos sumanytojas A.Mamontovas.

Organizatorių nuotr. T.Lukšio/BFL nuotr.

Vilnius Visoje Lietuvoje Gegužės 17–18 d. Gegužės 18 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienSavaitgalį į Lietuvą plūs karšti ir drėgni orai su trumpais lietumis,

perkūnijomis, vietomis kils škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s.

Oro temperatūra naktimis bus 13–18, dienomis – 25–30 laipsnių karščio.

Kitos savaitės pradžioje ryškesnių orų pasikeitimų nenumatoma.

05-18 d.

15 / 28 16 / 29 14 / 27 15 / 28

05-19 d.

17 / 28 17 / 28 15 / 27 17 / 29

05-18 d.

16 / 29 16 / 29 16 / 29 16 / 29

05-19 d.

18 / 29 18 / 29 17 / 28 17 / 28

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

26

27

27

28

Kaunas

26

Alytus

26

Klaipėda

26

VėjasPietryčių

7–12 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 27

Berlynas 26

Londonas 15

Madridas 16

Maskva 29

Minskas 28

Oslas 22

Paryžius 17

Praha 23

Ryga 27

Roma 18

Stokholmas 19

Talinas 19

Varšuva 2826Marijampolė

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Savo vardų jie nesako, jų veidų niekada neišvysite viešai. Nors jie tarnauja kariuomenėje, išvykę į operacijas užsiaugina barzdas, kad vėliau nebūtų atpažinti. Jų tarnybą ir užduotis beveik visada gaubia paslaptys. Tai – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

„Koviniai fi lmai kuriami remiantis tikro-mis istorijomis. O mes dalyvaujame tose istorijose, apie kurias kuriami fi lmai“, – juokauja savo veidą po kauke slepiantis „specukas“. Savo vardo jis neatskleidžia. Sako: „Rašykite – karys.“

Vos prieš kelias minutes šis karys daly-vavo įkaitų vadavimo operacijoje. Per ją įsiveržė į užgrobtą traukinį, „blogiukus“ nukovė, įkaitus išlaisvino.

„Šturmo sėkmė priklauso nuo greičio, nuo netikėtumo. Pats šturmas vyko vos ke-lias minutes, nors prieš tai su „teroristais“ buvo deramasi gana ilgai“, – sako karys.

Įkaitų vadavimas buvo sudėtinė dvi savaites Lietuvoje vykusių tarptautinių

specialiųjų operacijų padalinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2013“ („Flaming Sword 2013“) dalis. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Norvegi-jos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai, o vyko jos Vilniuje, Klaipėdoje ir kitose ša-lies vietose.

Traukinio vagone laikomus „įkaitus“ mūsų šalies „specukai“ vadavo kartu su kolegomis iš Lenkijos.

Dalyvavo įvairios tarnybosMokymus „Liepsnojantis kalavijas“ sugal-vojo ir pradėjo organizuoti Lietuvos kariuo-menės Specialiosios pajėgos. Pirmą kartą šios pratybos buvo surengtos pernai, į jas pakviestos ir kitos NATO šalys.

Pagal šių metų pratybų scenarijų, Lietu-voje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuo-liai prieš valstybines įstaigas ir civilius gy-ventojus. Tuo pat metu buvo užgrobti keli Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stovin-tys laivai, o vienoje geležinkelio stotyje už-grobtas traukinys, keleiviai paimti įkaitais.

Pratybose priešiškas jėgas imitavo kitų kariuomenės padalinių atstovai, su spe-cialiosiomis pajėgomis bendradarbia-vo daugybė kitų tarnybų ir institucijų – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, polici-ja, ugniagesiai, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bendrovė „DFDS Seaways“ skyrė jūrinį keltą karių treniruotėms, o bendro-vė „Klaipėdos Smeltė“ suteikė savo įmo-nės infrastruktūrą.

„Įkaitai išlaisvinti, teroristai nukauti“Traukinyje buvusius įkaitus Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai „vada-vo“ vienoje iš bendrovės „Lietuvos gele-žinkeliai“ teritorijų. Vagonai po šturmo liko be kelių langų...

Nors teroristus imitavę kariai ir saugojo-si, nuolat tikrindavo aplinką, panašu, kad „specukų“ jie nepastebėjo. Beveik be garso prislinkę prie „užgrobtų“ vagonų, Lietuvos

ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai pradė-jo į juos veržtis.

Nuo kulkų išsisuko Pratybose viskas tikroviška. Šaudoma ne tuščiais šoviniais, o specialiomis dažais užtaisytomis kulkomis. Jei tokia pataikė, apsimesti, kad ji skriejo pro šalį neįmano-ma – išduoda dažai. Po susišaudymo kons-tatuota: šturme dalyvavusių karių unifor-mos liko švarios.

Specialiųjų operacijų kariams dar nepa-sitraukus, prie šturmuotų vagonų jau dar-bavosi karo medikai, karo policijos atsto-vai. Jie atliko savo užduotis. Pavyzdžiui, karo policijos tyrėjai mokėsi tinkamai įfor-minti tokio įvykio vietos apžiūrą, surink-ti įkalčius.

„Kokios turi būti pagrindinės specialiųjų pajėgų kario savybės? Reikia gebėti ekstre-malioje situacijoje priimti sprendimus, tin-kamai tą situaciją įvertinti. O jei kalbėsime apie tai, ko reikia, kad žmogus galėtų tar-nauti specialiosiose pajėgose, tai egzistuoja trys principai. Pirma – tai savanoriškumas. Žmogus turi pats ateiti. Antra – pati atranka. Reikia sėkmingai ją įveikti. Trečia – specia-lusis parengimas. Kai visa tai įveikiama, žmogus tampa lygiaverčiu kovotoju“, – pasakoja patyręs „specukas“.

36 | Reportažas

Pratybose viskas tikroviška. Šaudoma ne tuščiais šoviniais, o specialiomis dažais užtaisytomis kulkomis.

Ofi cialiai Lietuvos specialiosios pajėgos

įsteigtos 2002 m., kai atskiriems

specialiųjų operacijų vienetams pradėjo

vadovauti bendras štabas ir buvo

įkurtas Specialiųjų operacijų junginys.

Specialiųjų pajėgų užduotys –

specialioji žvalgyba, tiesioginiai

veiksmai ir karinė pagalba. Šios pajėgos

Lietuvos teritorijoje taikos metu

gali būti pasitelktos tais atvejais, kai

teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų

pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į

teroristinius išpuolius.

Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas

„Aitvaras“ 2002–2004 m. dalyvavo

operacijoje „Tvirta taika“ Afganistane.

2005–2006 m. SOP eskadronai budėjo

NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. –

NRF) sudėtyje. Nuo 2007-ųjų SOP

kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje

Tarptautinių saugumo paramos pajėgų

misijoje Afganistano pietuose.

Apie Lietuvos specialiąsias pajėgas

Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos traukinių stotyje:

Istorija, apie kurią kuriami fi lmai

Traukinio

vagone laikomus

„įkaitus“ mūsų

šalies „specukai“

vadavo kartu

su kolegomis iš

Lenkijos.

A.V

ait

ke

vič

iau

s n

uo

tr.