15min savaitraštis 2012.05.11

Sveikata

Pagalbos šauksmas Viskas priklauso tik nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Į tokią padėtį pateko Jolita Matkevičienė, kurios dukra Augustė serga vėžiu. Operacijai reikia apie 200 tūkst. Lt, o laikas nenumaldomai tiksi. Vakar Augustei sukako dveji metai. Gimtadienį mergytė sutiko Kauno klinikose – ligoninė jai jau tapo namais. Ji ir jos mama pusmetį kovoja su piktybiniu augliu, išaugusiu mergaitei iš regos nervo.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 17 (1248) • 2012 m. gegužės 11 d.

Politika

Geras ar blogas pavyzdys?

Po metų metus trukusių derybų Vyriausybė, nusprendusi žydų organizacijoms išmokėti 128 mln. Lt kompensaciją, didžiuodamasi pareiškė, kad Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau skeptikai tikina, kad Lietuva – labai prastas pavyzdys.

4–5 psl.

Visuomenė

Laisvės šauklys

Anuomet jį laikė psichikos ligoniu. Vėliau – nacionaliniu didvyriu. Nuo Romo Kalantos susideginimo Kaune praėjo keturiasdešimt metų, tačiau jo pavardė vis dar garsiai aidi, o tragedijos liudininkų prisiminimai neblėsta.

6–7 psl.

Kultūra

Kino centras – be kino kūrėjų Lietuva steigia Kino centrą. Tačiau kino kūrėjai įtaria, kad jų lūkesčiai gali likti nepateisinti, mat iki šiol visi jie palikti nuošalyje – nei nuomonės kas klausė, nei kvietė bendradarbiauti.

36–37 psl.

38–39 psl.

ŠeimininkasŠeimininkas

Druskininkų svečiai aikčioja iš susižavėjimo,

ganydami akis po naujus miesto infrastruktūros

objektus, žydinčius skverus, švarias gatves

ir nepastebi neribotos vieno žmogaus valdžios

ir baimės atmosferos.

28–31 psl.

Violeta Bagdanavičiūtė

R.Malinauskas Druskininkuose

šoka tik pagal savo muziką.

M.Vidzbelio/Scanpix nuotr.

Sportas

Turnyrui ruošiasi vangiai Iki olimpinės krepšinio atrankos Venesueloje liko mažiau nei du mėnesiai, tačiau Karakaso krepšinio arenos durys vis dar užkaltos vinimis, o šalyje jaučiama politinė suirutė. Kuo šiuo metu gyvena Venesuela, savo kailiu patyrė Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus. Jis turėjo minčių į Karakasą sugrįžti per olimpinę atranką, tačiau dabar purto galvą: „Nevykčiau net jei sumokėtų.“

17–18 psl.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.2 | Politika

Vitą Matuzą prokurorai kaltina nusikaltimų organizavimu. Jis atkerta, kad tai politinis užsakymas. Kaip tai vertinate?

Tomas BalžekasGeneralinis [email protected]

Jaunius LingysGen. direktoriaus [email protected]

Rimvydas ValatkaVyriausiasis [email protected]

Donatas VečerskisPardavimų [email protected]

Raimundas Celencevič[email protected]

Asta CibienėRedaktoriaus [email protected]

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 [email protected]

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 [email protected]@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. [email protected]

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės auka –

V.Matuzas

„F & L“ production

Generalinis prokuroras, antradienį atėjęs į Seimą, nusikaltimų organizavimu siekiant gauti daugiau nei 17 mln. litų užsakymą, apkaltino nekaltą žmogų – Vitą

Matuzą, prieš kurį oponentai nesugeba sąžiningai laimėti rinkimų Panevėžyje.

Juk V.Matuzas yra Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto pirmininko pavaduotojas, valdančiųjų konservatorių vicepirmininkas, artimas žmogus pačiam premjerui Andriui Kubiliui, pagaliau – valstybės politikas. O politikas negali būti kaltas. Nes jis ne vagia, o organizuoja. Todėl kaltinimai V.Matuzui ir jo žmonai

yra ne kas kita, o provokacija prieš rinkimus ir politinis susidorojimas.

15min.lt apklausa

Prokurorai, demaskavę V.Matuzą ir

jo žmoną, atskleidė tikrąjį Panevėžio

karaliuko veidą (5014) 65 proc.

Su V.Matuzu teisėsaugos

rankomis bando susidoroti politiniai

priešininkai (434) 6 proc.

Ne prokurorų kaltinimai, o V.Matuzo

elgesys kompromituoja konservatorių

partiją (770) 10 proc.

Reikia palaukti teismo, po kurio paaiškės,

kiek pagrįsti įtarimai V.Matuzui ir

jo žmonai (1440) 19 proc. Apklausoje dalyvavo 7658 žmonės

Polka su ragučiaisViena žinia – gera: teisingumo ministras R.Šimašius po interpeliacijos liko poste, o jį vertusieji – su ilga nosimi. Ne todėl žinia gera, kad ministras būtų la-bai geras, bet todėl, kad prieš jį susivienijo tokia šušara, kad, neduok Viešpatie, Lietuvai jos pergalę.

Kita žinia – irgi nebloga. A.Kubilius skaitė pasku-tinę savo Vyriausybės ataskaitą. Paskutinį kartą nu-liūdęs Lietuvos premjeras ragino mus žūtbūt tikėti labai tolima modernios Lietuvos ateitimi. Jis dar iš-skyrė keturis prioritetus, o iš visų premjero išsakytų prioritetų labiausiai išsiskyrė mandri žodžiai: eko-nomika ir fi nansų tvarumas, konsolidacijos porei-kis, energetikos integracija ir modernios Lietuvos kūrimas su be laiko pasenusia tauta.

Kita vertus, ilgiausiai premjero poste išsilaikiusio konservatoriaus paskutinę ataskaitą gera žinia galėsi-me laikyti tik tol, kol nežinosime, kas kitąmet skaitys Vyriausybės ataskaitą. Kad nebus geresnis, tai kaip dukart du. Kiek kartų blogesnis, štai koks klausimas.

Lyg tyčia, žiniasklaida trečiadienį ištrimitavo, kad lietuviškumą labiau už viską vertinantys lietuviai, jei tik būtų jų, o ne Seimo valia, premjeru paskirtų tikrą aukštaitį, o gal žemaitį (nelygu kaip vertinsime Kėdainių geografi nę padėtį – istoriškai ar iš dabar-ties pozicijų) V.Uspaskichą. Taip rodanti apklausa.

Sodoma ir Gomora? Tai jau tikrai. Jei tik, žinoma, jautresnių sielų piliečiai apsiribojo antraštėmis. Perskaičius visą žinią išaiškėjo, kad tokių lapausių, kurie balsuotų už dvigubos partinės bei, matyt, ir valstybinės buhalterijos principus, visai nedaug kaip Lietuvai – tik kiek per 16 proc.

Skaitmenos amžiuje, pasirodo, dažniausiai žmo-nės pykstasi su skaičiais. Kita vertus, negali pykti: jau ko gavom šią savaitę, tai gavom – gražių skaičių polką su ragučiais.

„Hitachi“ valdys tik 20 proc. mūsų atominės jė-gainės akcijų, o Lietuva – net 38. Tautos įnašas į tai-kų atomą per 10 metų – 9 mlrd. Lt. Kažkas prime-tė, kad kasdien turėsim išsimesti po tris milijonus. Taigi tautos skaičiui nenumaldomai smunkant že-miau trijų milijonų vaterlinijos, M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“ įgis naują, dar galingesnę, prasmę.

Pagal koncesijos sutartį Lietuva įsipareigos nuties-ti kelius atominiams įrenginiams iš uosto atgabenti. Parengiamieji darbai – milijardas, kelių tiesimas –397,1 mln. Lt. Šią sumą padengsime iš biudžeto lėšų, skiriamų keliams. Pamiršti asfaltą ten, pro kur „Hi-tachi“ karavanas prieš Kalėdas nevažiuos?

Bet nuodėmė būtų raukytis: ūkio ministras R.Žylius apskaičiavo, kad atominėse statybose mūsų verslas gaus net 5 mlrd. Lt vertės užsakymų. Taigi skaičiuojant tik po 5 proc., valdžios vyrai gali tikė-tis mažiausiai 250 mln. Lt „atkatų“. O kai atominės kaminai jau rūks, vien tik dividendų iš elektros, kuri bus pigesnė nei vėjo malūnų gaminama elek-tra (jėga!), valstybė kasmet gaus po 256 mln. Lt.

Taip gražiai ir bus? Vienas Dievas težino. Aišku tik, kad iš tų ponų, kurie taip gražiai ir tiek daug visko mums priskaičiavo, po dešimties metų dalijantis atsakomybę nebus nė kvapo. O tai irgi gera žinia gerų žinių ištroškusiai, bet kažkodėl kriminalų se-rialų mėsa ir žvaigždžių sirupu mintančiai tautai.

Komentaras

Rimvydas [email protected]

Skaitmenos amžiuje, pasirodo, dažniausiai žmonės pykstasi su skaičiais.

g g

ų

kės,

65 proc.

6 proc.

10 proc.

19 proc.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Lauryna Vireliūnaitė[email protected]

Po metų metus trukusių derybų Vyriausybė, nusprendusi žydų organizacijoms išmokėti 128 mln. Lt kompensaciją, didžiuodamasi pareiškė, kad Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau skeptikai tikina, kad Lietuva – labai prastas pavyzdys. Žydų turto restitucijos problema besido-mintys „15min“ pašnekovai piešia skirtingą vaizdą: vieni tikina, kad dauguma valsty-bių jau išmokėjo kompensacijas žydams, o kiti tvirtina, jog Lietuva išsišoko – vie-na pirmųjų pažadėjo didžiausią Europoje kompensacijos procentą. Kaip yra iš tiesų –negali atsakyti nei žydų organizacijos, nei valstybės institucijos.

„Manau, kad šis sprendimas gali tapti tam tikru pavyzdžiu kitoms valstybėms, turinčioms istorinės sąžinės problemų“, –pareiškė ministro pirmininko kancleris Dei-vidas Matulionis, kai Vyriausybė paskyrė žydų organizacijų valdomą fondą dispo-nuoti kompensacija. Pažadėti 128 mln. Lt į fondą turėtų sukapsėti per dešimtmetį. Šiais metais dalimis į fondą ketinama per-vesti 3 mln. Lt, pinigai bus padalyti Lietu-voje Antrojo pasaulinio karo metais gyve-nusiems ir nukentėjusiems žydams.

Pirmi ar paskutiniai? Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pir-mininko pavaduotoja Faina Kukliansky „15min“ tikino, kad daugelis valstybių jau priėmė sprendimus dėl kompensavimo už nusavintą žydų turtą.

„Visoje Vakarų ir Rytų Europoje – beveik visur išspręstas šis klausimas. Lietuva buvo likusi viena paskutiniųjų, dar Latvija liko

neatsiskaičiusi“, – pabrėžė ji. Nuo 2002 iki 2008 metų socialdemokratų premjerų atstovu dėl žydų religinių bendrijų tur-to restitucijos Lietuvoje buvęs Vilius Ka-valiauskas su F.Kukliansky nesutinka. Jis „15min“ sakė, kad toliausiai šiuo klausimu pasistūmėjo Čekija ir Austrija.

„Čekijoje restitucija vyko etapais, buvo grąžinamas nekilnojamasis turtas, ati-duotos sinagogos ir kapinės. Tiesa, žydų

organizacijos „užspringo“ tomis kapinė-mis, nes teko rūpintis jų priežiūra“, – kal-bėjo V.Kavaliauskas.

Pašnekovas pridūrė, kad daugelyje kitų valstybių diskusijos dėl kompensacijų už nusavintą žydų turtą vis dar nebaigtos. „Mes bėgame prieš traukinį“, – pridūrė jis.

Austrija nenorėjo mokėti Derybas dėl turto su vyriausybėmis vyk-dančios Pasaulio žydų restitucijos organi-zacijos (PŽRO) tinklalapyje minimos sumos, dėl kurių žydų organizacijos susitarė su kai kuriomis valstybėmis.

Pavyzdžiui, V.Kavaliausko minimoje Če-kijoje 2001 metais buvo įkurtas Holokausto aukų šalpos fondas, kuriam Čekijos vyriau-sybė skyrė 10 mln. JAV dolerių. Du trečda-liai sumos skirta holokaustą išgyvenusių asmenų socialiniam aptarnavimui, žydų bendruomenių turto išlaikymui. Iki nu-statytos datos Čekijos žydų bendruomenių

federacija pateikė vyriausybei 202 grąžinti-nų objektų sąrašą, per 7 metus, neskaitant kapinių, buvo grąžinta 100 objektų. Pabrė-žiama, kad trys itin reikšmingi objektai vis dar negrąžinti.

PŽRO apie Austrijos išmokėtas kom-pensacijas informacijos nepateikia, ta-čiau Teisingumo ministerijos (TM) turi-mais duomenimis, šios šalies derybos su žydų organizacijomis iš pradžių buvo itin sunkios, nes šios šalies valdžia laikėsi po-zicijos, jog Austrijos valstybė buvo pirmo-ji nacizmo auka. Tačiau 1956 metais buvo įsteigtas Pagalbos fondas, kuris išmokėjo vienkartines išmokas dėl rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų persekio-tiems asmenims.

Iki 1976 metų jame buvo sukaupta 115 mln. eurų. Kitas įsteigtas fondas nacių au-koms išmokėjo po 5 tūkst. eurų.

2001 metais Austrija ir žydų organizacijos pasirašė susitarimą dėl nusavinto turto ir

4 | Politika

Žydų turtas: Lietuva –

D.Matulionis:

„Niekas jokiais pinigais nieko niekada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų, tai yra politinės valios gestas.“

Lietuvos valdžia giriasi

tapsianti pavyzdžiu

kitoms valstybėms,

nusikaltusioms žydams.

Bet ar tai tiesa?

T.Urbelionio/BFL nuotr.


socialinių išmokų užsienyje gyvenantiems žydams. Pagal jį šiems tikslams turėjo būti skirta 480 mln. JAV dolerių, iš jų – 210 mln. JAV dolerių kompensacijoms už prarastą nuosavybę. Turėtos nuosavybės restituci-ja įgyvendinama dviem būdais – grąžinant išlikusį turtą arba išmokant kompensacijas. V.Kavaliausko teigimu, Austrijoje kompen-sacijų dydis sudaro 12 proc. nusavinto tur-to vertės. Iki nustatytos datos – 2003-iųjų –buvo pateikta 20 tūkst. paraiškų dėl pini-ginių kompensacijų.

Pasirinko kasmetes išmokas PŽRO nurodo, kad Vengrijoje žydų bendruo-menių turėto turto grąžinimas jau baigtas, tačiau nepavyksta išspręsti klausimo, kaip elgtis su privačių asmenų turtu. 1997 me-tais vietoje grąžintinos nuosavybės bend-ruomenės įgijo teisę iš vyriausybės gauti kasmetes išmokas.

Iki Antrojo pasaulinio karo Vengrijos žydų bendruomenei priklausė 1,2 tūkst. kapinių ir 2,6 tūkst. kitų objektų. Žydai kai kuriuos pastatus atgavo, o dėl 152 objektų sutiko gauti kompensaciją, kurios bendra suma – 75 mln. JAV dolerių, tad iki 2006-ųjų žydų religinės nuosavybės restitucija buvo baigta.

Žydų organizacijas labai papiktino įstaty-mai, susiję su privačios nuosavybės grąžini-mu, nes kompensacijos už jį sudarė tik 5–10 proc. rinkos vertės ir negalėjo viršyti 21 tūkst. JAV dolerių. Po derybų buvo įsteigtas Visuo-meninis paramos žydų paveldui fondas, ku-riam vyriausybė perdavė daugiau nei 15 mln.

JAV dolerių, 7 pastatus ir 10 meno vertybių. Po derybų su PŽRO Vengrijos vyriausybė su-tiko per 5 metus išmokėti 21 mln. JAV dole-rių, taip pat – ir už nepaveldėtą turtą. Orga-nizacija nurodo, kad 2007 metais į specialų fondą buvo pervesti 12,6 mln. JAV dolerių. Ar buvo išmokėta likusi suma, neskelbiama.

8 mlrd. eurų vertės pretenzijosTM turimais duomenimis, Slovakijos vy-riausybė sugrąžino žydų bendruomenėms daugiau kaip 300 objektų. 2001-aisiais buvo sutarta, kad bendra holokausto metais atimtos žydų nuosavybės vertė yra 185 mln. JAV dolerių. Specialiam fondui vyriausybė skyrė 10 proc. turėto turto vertės – apie 18,5 mln. JAV dolerių.

Į kompensacijas dėl to, kad neturi Slova-kijos pilietybės, negalėjusiems pretenduoti nukentėjusiesiems ar jų paveldėtojams iš fondo lėšų buvo išmokėta vidutiniškai po 16 tūkst. JAV dolerių.

Po šių metų fonde likusios lėšos turi būti perduotos Slovakijos žydų bendruome-nių sąjungai. Klausimas dėl 400 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, dalį kurios siekia atgauti žydų bendruomenė, neiš-spręstas iki šiol.

Rumunijos žydų turtas buvo konfi skuo-tas dar 1941 metais. 1944 metais komunis-tinis režimas panaikino antižydiškus įstaty-mus, bet 1948–1989 metais buvo įvykdyta didelio masto nacionalizacija. Rumunijoje neįmanoma grąžinti viso 1940–1989 metais konfi skuoto turto, mat vien Bukarešte rei-kalaujamo turto vertė siekia 8 mlrd. eurų.

Žydų organizacijos reikalauja objektų, ku-rie dabar priklauso veikiančioms įmonėms. TM duomenimis, nors tobulinami seni ir vis priimami nauji teisės aktai dėl tautinių mažumų bendruomenių turto restitucijos, nemažai keblumų kyla ir dėl to, kad reika-laujama turėti itin išsamią dokumentaciją, patvirtinančią nuosavybės teisę. 2009 metų duomenimis, iš 2 tūkst. restitucijos insti-tucijai pateiktų reikalavimų buvo priimti tik 300, ir tik pusė jų Rumunija patenkino.

Lenkai ir latviai priešinasiPŽRO tinklalapyje atsiliepimai apie Lenkiją –ne patys geriausi. „Lenkija yra vienintelė didelė buvusio sovietų bloko šalis, kuri ne-padarė jokių veiksmų, kad būtų grąžintas nacių ir komunistų režimų konfi skuotas turtas“, – teigia organizacija. Anot jos, pas-taraisiais metais buvo svarstomas ne vienas teisės aktas, susijęs su nekilnojamojo turto grąžinimu, tačiau nė vienas jų nepriimtas.

PŽRO Lenkijos valdžiai įteikė 3,5 tūkst. pretenzijų dėl turto grąžinimo (600 iš jų dėl kapinių), vietos žydų bendruomenės – dar 2 tūkst., tačiau jų nagrinėjimas užstri-gęs. Pasak V.Kavaliausko, Lenkija iki šiol nesusitarė su žydų bendruomenėmis dėl kompensacijos už nusavintą turtą dydžio. Vyriausybė pasiūlė sumokėti 15 proc. da-bartinės turto vertės, tačiau žydų atstovai reikalauja 20 proc.

2003 metais Latvijos žydų bendruome-nės pareikalavo, kad būtų praplėsta konfi s-kuoto bendrijų turto sąvoka. Tuo pat metu Latvijos vyriausybė ir žydų bendruomenė susitarė dėl 14 pastatų grąžinimo ir 60 mln. JAV dolerių kompensacijos. Tačiau Latvijos parlamentas atmetė tai numatantį projektą ir blokavo šios problemos sprendimą.

PŽRO neturi priekaištų Estijai. Šioje vals-tybėje buvo nedaug prieš karą buvusio žydų religinio ar bendruomeninio turto. Dalis to turto buvo grąžinta, nuosavybės grąžinimas iš esmės Estijoje baigtas.

Politika | 5

geras ar blogas pavyzdys?

„Tai, kaip baigėsi derybos su Lietuvos

žydų bendruomene dėl kompensacijos,

man kelia daug klausimų. Iš kur paimtos

tos sumos? Niekas man nesugeba at-

sakyti į šį klausimą. 128 mln. Lt – tarsi iš

dangaus nukritusi suma. Kai aš dirbau,

buvo sutarta, jog Lietuva žydams pa-

siūlys rekordinį Europoje kompensaci-

jos procentą – 28 proc. dabartinės turto

vertės. Tačiau tada šis procentas buvo

lygus 50 mln. Lt, kodėl dabar jis tapo

128 mln. Lt? Aš manau, kad valstybė

pasielgė ne pagal galimybes.

Žydų bendruomenės atstovai neofi cia-

liai buvo sutikę, kad kompensacija siek-

tų 60 mln. Lt. Nesuprantu, kas pasikei-

tė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl

naujoji valdžia taip išpūtė kompensaci-

jos sumą.“

1 2 3Lenkija 3 300 000 89 %

Rumunija 850 000 50 %

Vengrija 400 000 50 %

Čekoslovakija 350 000 82,5 %

Lietuva 200 000 96 %

Latvija 100 000 95 %

Austrija 200 000 35 %

1 - Šalis2 -Žydų skaičius iki II pasaulinio karo 3 -Sunaikinta

„Aš galiu pasakyti, kad V.Kavaliauskas kal-

ba visiškus niekus. Socialdemokratų valdy-

mo laikais jis pats rengė įstatymo projek-

tą, kurio pagrindu mokama kompensacija

LŽB, konservatorių Vyriausybė tik užbaigė

šį procesą. Todėl kritika man atrodo labai

keistai, aš esu pakraupęs dėl tokios keistos

pozicijos. Niekas jokiais pinigais nieko nie-

kada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų. Tai

yra politinės valios gestas.

Buvo suskaičiuota, kiek yra žydams grą-

žintino turto. Iš pradžių buvo galvojama

galbūt ir visą sumą kompensuoti, bet pa-

sirodė, kad labai brangu yra, tad apsisto-

jome prie 30 proc. sumos. Mes turime tai

traktuoti ne kaip kažkokį procentą, o kaip

Geros valios įstatymą, ir tų procentų įvairių

galėjo būti, kitose šalyse buvo pasirinktos

kitokios sistemos. “

Sutiko gauti 60 mln. Lt?

Holokausto mastai

Pinigais neskaičiavo

V.Kavaliauskas:

„Nesuprantu, kas pasikeitė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl naujoji valdžia taip išpūtė kompensacijos sumą.“

Vilius Kavaliauskas, buvęs premjero patarėjas

Deividas Matulionis, ministro pirmininko kancleris


Proto užtemimasKonservatorių regėjimo sutrikimų negydo nei lai-kas, nei teisėsauga: kad ir kas atsitiktų, jie svetimoj aky ir krislą pamato, o savoje – nė rąsto nepastebi, o jei tas rąstas nepadoriai aiškiai kyšo, bando nu-duoti, kad jis ir už krislą menkesnis.

Vienas artimiausių konservatorių lyderio A.Kubiliaus bendražygių, ištikimas tik į dešinę su-kančių dviračių žygių dalyvis V.Matuzas įmynė į korupcijos blyną. Antradienį į Seimą atėjęs genera-linis prokuroras D.Valys parlamentarams paaiškino, kad V.Matuzas laisvalaikiu nuo įstatymų rengimo ir balsavimo organizavo neskaidrų viešojo pirkimo konkursą, kurio bendra vertė siekė daugiau nei 17 mln. litų. Šis riebus užsakymas būtų atitekęs bend-rovei, su kuria glaudžiai susijusi V.Matuzo žmona.

Įtariamieji pasakoja, kad Panevėžio karaliuku vadinamas V.Matuzas 2010–2011 m. pats spaudė bendrovių vadovus ir valstybės tarnautojus netei-sėtai sudaryti išskirtines sąlygas su jo žmona sieja-mai bendrovei. Daug apie Seimo narį pasako ir liu-dijimas, kad jis mielai dalyvaudavo medžioklėse, bet nenorėdavo mokėti mokesčių už sumedžiotus žvėris, todėl nesibodėdavo klastoti dokumentų.

Įtarimų puokštė – įspūdinga. Čia ne koks kyšis ar atidirbimas fi nansiniam rėmėjui už paramą per rinkimus. Iš prokurorų pateiktų duomenų galima manyti, kad V.Matuzas, it koks Panevėžio mafi jos bosas balta apykakle, pats organizavo nusikalti-mus. Už tai gresia nei daug, nei mažai – iki 8 metų nelaisvės.

Moraliajai konservatorių partijai, kuri nepra-leidžia nė vienos progos priminti, kad ji skaidri ir nekorumpuota, šis skandalas – it smūgis žemiau juostos, nuo kurio gali aptemti protas. Atrodo, kad šiuo atveju ir aptemo. Tik taip būtų galima pako-mentuoti V.Matuzo gynybinę versiją, kurią plates-niu kontekstu paramstė ir premjeras A.Kubilius.

V.Matuzas trimituoja esąs nekaltas, o kaltini-mus laiko bandymais prieš rinkimus sukompro-mituoti konservatorius. Kas gi drįso kompromi-tuoti V.Matuzą ir visą konservatorių partiją? Ogi „tam tikra“ grupuotė iš Panevėžio, kuri prieš dorąjį V.Matuzą niekaip negali sąžiningai laimėti rinkimų. Esą oponentams atsibodo nuolat pralaimėti, todėl jie Panevėžio prokurorus, Specialiųjų tyrimų tarny-bos agentus, o vėliau ir visą Generalinę prokuratū-rą nupirko, na, gal tik įtikino, kad jie įtariamuosius neteisėtai spaustų duoti parodymus ir V.Matuzui sukurptų politinę bylą.

A.Kubilius šią mintį išplėtojo dar plačiau. Prem-jeras viešai pareiškė, kad V.Matuzo veikla jam ne-kelia abejonių, todėl V.Matuzo teisinės neliečiamy-bės klausimą svarstysianti Seimo laikinoji komisija turi išsiaiškinti, ar „teisėsauga šiomis aplinkybėmis kuo nors nepiktnaudžiauja“.

Ministras pirmininkas pridūrė Vyriausybės po-sėdyje sulaukęs Valstybės saugumo departamento įspėjimo, kad konservatoriai, ryžtingai įgyvendi-nantys svarbius strateginius energetinius projek-tus, sulauks labai stipraus ir „įvairiai realizuojamo“ pasipriešinimo.

Nusikaltėlių žargonu kalbant klostosi toks pa-veikslas: konservatorių valdomoje Lietuvoje V.Matuzas – didžiausias šių laikų politinis kalinys, o Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę proku-ratūrą per „tam tikras Panevėžio grupuotes“ valdo Kremlius. Stipru. Net D.Kuolys taip nesugalvotų.

Komentaras

Raimundas Celencevič[email protected]

Konservatorių valdomoje Lietuvoje V.Matuzas – didžiausias šių laikų politinis kalinys.

6 | Visuomenė

Anuomet jį laikė psichikos ligoniu. Vėliau – nacionaliniu didvyriu. Nuo Romo Kalantos susideginimo Kaune praėjo keturiasdešimt metų, tačiau jo pavardė vis dar garsiai aidi, o tragedijos liudininkų prisiminimai neblėsta.

Dalia Daškevičiūtė[email protected]

1972 metų gegužės 14-oji, vidudienis, Kauno miesto sodas šalia Muzikinio teatro. Ryškių bruožų tamsiaplaukis vaikinas išsitraukia trilitrinį stiklainį, apsipila benzinu, sušunka „Laisvę Lie-tuvai!“ ir įžiebia ugnį. Po akimirkos jis virsta fakelu.

Žmonės bando drabužiais gesinti liepsnojantį vaikiną, tačiau jis smar-kiai apdega ir netenka sąmonės. Grei-toji medicinos pagalba išveža jaunuolį į ligoninę.

Po 14 valandų – gegužės 15-osios 4 valandą ryto – R.Kalanta miršta dėl viso kūno II–IV laipsnio nudegimų. Arti-mieji jo užrašų knygelėje randa įrašą –„Dėl mano mirties kalta tik santvar-ka“ ir parašą.

„Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši san-tvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save... čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“, – pasku-tiniuose savo dienoraščio puslapiuose rašė jautrios sielos jaunuolis.

Į gatves suplūdo miniaSovietų Sąjungoje tai buvo pirmas toks iššūkis sistemai. Sutrikęs KGB dviem valandomis paankstino gegužės 18 die-ną surengtas R.Kalantos laidotuves, kad žmonės nespėtų susirinkti. Žmo-nės, traukę link R.Kalantos namų su juo atsisveikinti, ir sužinoję, kad pavėlavo, labai pasipiktino. Gegužės 18–19 dieno-mis į gatves išėjo apie 3000 demonst-

rantų – ne tik iš Kauno, bet ir iš aplin-kinių miestų bei miestelių. Jie buvo saugumiečių ir milicininkų gaudomi, suimami ir baudžiami kaip chuliganai.

Tą dieną, kai buvo laidojamas R.Kalanta, dvi mokytojos iš Molėtų – lietuvių kalbos ir istorijos – atvažiavo su mokiniais į ekskursiją po Kauną. Minia žmonių rinkosi Laisvės alėjoje. Moky-tojos nežinojo, kad ten bus mitingas, todėl labai nustebo, išvydusios degan-čią ugnį ir krūvas padėtų raudonų tul-pių – kaip tik buvo jų žydėjimo metas.

Mokytojos matė, kaip jauni žmonės rikiavosi po aštuonis ir ramiai skanda-vo „Lietuva!“ Kad neprikibtų valdžia, jie elgėsi korektiškai ir tyliai. Tada mo-terys ir sužinojo, kas neseniai įvyko. Pedagogės grįžo namo pašiurpusios, o šią žinią paskleidė tarp artimųjų ir pažįstamų. R.Kalantos žūties legenda

sklido iš lūpų į lūpas, nes ofi cialioji ži-niasklaida tylėjo.

R.Kalantos poelgis suteikė žmonėms vilties, kad įmanoma pasiekti neprik-lausomybę, ir prisidėjo prie tolimes-nio pasipriešinimo, o gegužės 14-oji buvo pavadinta Pilietinio pasiprieši-nimo diena.

Vadintas psichikos ligoniu1972 m. gegužės 20 dieną „Kauno tie-soje“, o gegužės 21-ąją „Komjaunimo tiesoje“ pasirodė panašūs pranešimai apie šį įvykį.

„Komjaunimo tiesa“ rašė: „Gavus klausimų dėl R.Kalantos savižudybės gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teat-ro sodelyje miesto prokuratūra prane-ša, kad šis įvykis tiriamas. Tardymo or-ganų nutarimu paskirtos ekspertizės, tarp jų – teismo medicininė psichiatri-nė ekspertų psichiatrų komisija atliko teismo psichiatrinę ekspertizę ir ištyrė turimus dokumentus: R.Kalantos užra-šus, laiškus, piešinius, klasės darbus, o taip pat priėmė dėmesin jo tėvų, mo-kytojų, draugų parodymus, padarė iš-vadą, kad R.Kalanta buvo psichiškai sergąs žmogus ir nusižudė būdamas liguistoje būsenoje.“

1972 metais sušaukta penkių psichiat-rų komisija nusprendė, kad R.Kalanta sirgo šizofrenija. Jos įrodymai – faktas, kad jaunuolis nusižudė tokiu keistu būdu; tai, kad jis nešiojo ilgus plaukus; mokyklinis rašinys, kuriame jis teigė, kad Lietuva vieną dieną bus laisva.

Tačiau 1989 m. posėdžiavusi ke-turių psichiatrų komisija reabilitavo R.Kalantą ir pripažino jį psichiškai svei-ku, jautrios sielos žmogumi.

Planavo pasiaukojimąKomisijoje 1989 metais buvęs dabarti-nis Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras tei-gia, kad komisija kelis mėnesius dirbo, kol rekonstravo paskutinius R.Kalantos gyvenimo metus: kaip jis jautėsi, su kuo bendravo.

Laisvės šauklys

D.Pūras:

„Jis duso, jis labai gerai užuodė tą nelaisvės dvasią.“

1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio

atgarsio ir už Atlanto.

VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d. Visuomenė | 7

„Komisija susitiko su daug jo drau-gų, pažįstamų, ir žmonės pirmą kartą pasakojo viską, kaip buvo iš tikrųjų. O įsivaizduojate, kaip 1972 metais buvo tardomi tie žmonės, – tyrimo aplinky-bes prisimena D.Pūras. – Kuo labiau ko-misija gilinosi į R.Kalantos asmenybę ir visas aplinkybes, tuo su ramesne są-žine padarė vieningą išvadą, kad jokių duomenų apie tai, kad R.Kalanta turėtų psichikos sutrikimų ar būtų sirgęs psi-chikos liga, nėra. Mes supratome, kad bus žmonių, kurie sakys, jog dabar jau pagal kitą dūdelę visi groja. Nes juk Są-jūdis buvo tuo metu.

Suprasdami delikačią problemą, kad mūsų kolegos psichiatrai prieš 17 metų (irgi po jo mirties) nustatė sunkią psi-chikos ligą, labai atsakingai žiūrėjome. Ne tik – ar jis šizofrenija nesirgo, nes čia daug simptomų turi būti – net išprotė-jimo, – mes netgi žiūrėjome, ar depre-sijos nebuvo. Mums žmonės sakė, kad R.Kalanta buvo vaikinas kaip ir visi. Nei jis buvo šventas, nei jis buvo ligonis.

„Išgerdavom, pas merginas nueidavom, futbolą pažaisdavom ir politikuoda-vom“, – taip draugai apie jį pasakojo.“

Komisija, anot D.Pūro, nebuvo susi-tikusi su žmonėmis, mačiusiais, kaip susidegino jaunuolis. Tačiau profeso-rius pamini, kad R.Kalantos rašiniuose ir užrašų knygutėje yra labai nemažai duomenų, kad jis nuosekliai ruošėsi šitam pasiaukojimui, tačiau dvejojo.

„Buvo įrašų: „Kodėl aš negaliu pa-siryžti.“ Žmogus norėjo gyventi, bet ir svarstė galimybę prisidėti prie to, kad nebebūtų tos santvarkos. Jis duso, jis labai gerai užuodė tą nelaisvės dvasią. Ir, mano nuomone, ne tik tos nacionali-nės priespaudos, bet platesne prasme –kad žmonių laisvės buvo atimtos“, – svarsto psichiatras.

Liudininko pasakojimas58-erių Romualdas Balčys, dabar gyve-nantis Vilniuje, „15min“ tvirtina, kad buvo tiesioginis R.Kalantos susidegi-nimo liudininkas: „Buvo sekmadienis, Muzikiniame teatre vyko spektaklis „Mergaitė ieško pasakos“. Pamaniau: nueisiu pažiūrėti, nes gegužės 22 dieną jau turėjau eiti į kariuomenę. Su jaunys-tės draugu Sauliumi Zykumi atėjome,

bet kontramarkių negavome. Atsisė-dom ant suoliuko. Kalbam, rūkom. Ša-lia manęs sėdi rusų karininkas su mo-terimi, ji – su vežimėliu. Pasėdėjom kokią valandą ir matau, kad per pie-vą eina labai liūdno veido, susimąstęs R.Kalanta, apsivilkęs džinsine striu-ke. Nešasi „avoskoj“ trilitrinį stiklainį.

Bet aš taigi nežinau, kad ten benzi-nas! Galvojau, kad vanduo. S.Zykus buvo labai nusistatęs prieš ilgaplaukius, sako: „Ai, nekreipk dėmesio.“ R.Kalanta pasėdi ant žemės, nugara prisiglaudęs į medį, atsikelia ir prieina, pasiima tą „avoską“, nusimeta striukę, atsidaro stiklainį ir pilasi benziną ant savęs.

Saulius man sako: „Tu į jį nežiūrėk, nes jis „rabotajut na publiku“.“ Mes nu-sisukę, ir staiga – sprogimas! Aš pasisu-ku ir nesuvokiu, kas yra, bet R.Kalanta taip į kamuolį susisukęs, rėkdamas iš skausmo ritasi žeme link kampe buvu-sio tualeto, ir paskui jį visa žolė dega.

Tai laikais prie tualeto čigonės pre-kiaudavo išneštais iš visokių gamyklų „kombinukais“. Tai pirma pribėgo či-gonė gesinti su savo sijonais, tada ka-rininkas metė ant jo švarką, mes irgi bėgom. O man tas Saulius – tokio pra-gmatiško proto – sako: „Romai, einam iš čia, tuoj „mentūra“ atvažiuos, reiks liudininkais būt.“

P.Balčys tikina net nepagalvojęs, kad jo matyta tragedija taps istoriniu įvy-kiu. „Nesupratom, kad čia su politika susiję. Net į galvą neatėjo. O, kai mane paėmė į kariuomenę, mama pasako-jo, kad buvo atvažiavę iš KGB į namus ir teiravosi manęs. Jie žinojo, kad aš buvau matęs“, – pasakojo liudininkas.

R.Balčys teigia, kad jam nesinori sugriauti legendos, tačiau jis tvirtina: R.Kalanta prieš susidegindamas nesu-šuko „Laisvę Lietuvai!“. Bent jau jis, nuo R.Kalantos buvęs per 10–15 metrų, tokio šūksnio negirdėjo. „Aš kiekvie-nais metais tai atsimenu. Viską matau vaizdais, man tai – kančia“, – negali pamiršti R.Balčys.

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasa-

rio 22 d. Alytuje.

Mokėsi vakarinėje mokykloje, kurį

laiką dirbo fabrike „Aidas“.

Grojo gitara, kūrė eiles, buvo apsi-

skaitęs, ramaus būdo, drovus, pri-

jautė hipiams, nešiojo ilgus plaukus.

Mirė 1972 m. gegužės 14 d. Kaune.

Iki mirties buvo komjaunuolis.

1990 m. jo kapą leista laikyti vieti-

nės reikšmės istorijos paminklu.

2000 m. liepos 4 d.(po mirties) jam

buvo skirtas Vyčio kryžiaus I laips-

nio ordinas.

2002 m. atidengtas žūties vietos

įamžinimo paminklas „Aukos lau-

kas“. Įrašas grindinyje – „Romas Ka-

lanta 1972“.

2005 m. (po mirties) suteiktas Lais-

vės kovų dalyvio statusas.

Manoma, kad protestuodami prieš Lietuvos blokadą vien 1972 metais po

R.Kalantos susidegino dar dvylika žmonių. Žinomos pavardės: Varėnoje, iškėlęs

trispalvę, gegužės 29 d. susidegino Stonys, Kaune birželio 3 d. – Andrius An-

driuškevičius, Šiauliuose birželio 22 d. – Juozapas Baracevičius. Susideginimą

kaip politinio protesto formą lietuviai rinkosi ir vėliau.

1976 m. rugpjūčio 10 d. Antanas Kalinauskas Gulbine, Latvijoje, kareivinėse ap-

sipylė benzinu ir liepė kareiviams žiūrėti, kaip už Lietuvą ir Laisvę dega lietuvis.

1989 m. kovo 3 d. Klaipėdoje prie Lenino paminklo susidegino tautodailininkas

ir restauratorius Vytautas Vičiulis.

1990 m. balandžio 26 d. darbininkas iš Kauno rajono Stanislovas Žemaitis susi-

degino Maskvoje priešais Didįjį teatrą.

1990 m. gegužės 9 dieną žemaitis skulptorius Rimantas Daugintis susidegino

Sovietų Sąjungos ir Vengrijos pasienyje. Sieną jis kirto kaip degantis fakelas.

R.Kalantos dosjė

Pasekėjų – daug

R.Kalanta parašė: „Dėl mano

mirties kalta tik santvarka“.

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“

R.Kalanta

(dešinėje) su

broliu Arvydu.

Apie 1964 m.

Nuotr. iš knygos

„R.Kalantos auka“

Užsk. Nr. 305007

15min • 2012 m. gegužės 11 d.8 | Savaitės interviu

Žaidimas kareivėliaisJei bent šiek tiek domitės politika, tikriausiai gir-dėjote, kad šią savaitę didžiausios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 metais.

Turėjote girdėti, nes apie tai rašė naujienų porta-lai, pranešė televizijos ir radijo žinios.

Bet jei paklausčiau jūsų – tų, kurie apie susitari-mą dėl gynybos politikos ką nors girdėjo, – ar tikrai žinote, dėl ko iš tiesų susitarė tos didžiausios parla-mentinės partijos, koks būtų jūsų atsakymas?

Drįsiu lažintis iš savo mėnesio atlyginimo, jog at-sakymo neišgirsiu. Net tuo atveju, jei jūs išties do-mitės politika ir per rinkimus balsuojate už kurią nors iš partijų, kurios vadovai suraitė savo parašus po tuo garsiuoju susitarimu dėl gynybos politikos.

Ir taip yra ne todėl, kad esu avantiūristas, galintis švaistytis sunkiai uždirbamais pinigais, ar pasipū-tęs žurnaliūga, laikantis jus visus kvailiais. Viskas daug paprasčiau – jūs ir negalite žinoti, dėl ko susi-tarė partijos, už kurias jūs galbūt balsuojate per rin-kimus, nes tos partijos visiškai nepasirūpino jūsų apie tai informuoti.

Na, bent jau iki šio momento, kai rašau šias eilutes, nors nuo pirmųjų pranešimų apie pasirašytą susita-rimą jau prabėgo daugiau nei trys paros.

Patikrinau susitarimą pasirašiusių partijų interneto svetaines, Seimo interneto puslapį, Seimo naciona-linio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komi-teto, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos interneto svetaines. Niekur nėra susitarimo teksto.

Bet yra pranešimai, jog Seimo pirmininkė I.Degutienė sveikina susitarimą dėl gynybos fi nan-savimo, kad šį susitarimą sveikina JAV ambasados Vilniuje atstovas ir kad Seimo Užsienio reikalų ko-miteto pirmininkas E.Zingeris pristatys susitarimą NATO valstybių ambasadoriams.

JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Joh-nas Finkbeineris, žinoma, yra svarbus asmuo. Ne mažiau svarbūs yra ir NATO valstybių ambasadoriai.

Bet aš vis tiek drįstu klausti, ar J.Finkbeineris ir tie garbūs ambasadoriai yra svarbesni už jus – tuos, kurių pinigais partijos, už kurias jūs balsuo-site per Seimo rinkimus, ketina įgyvendinti pasira-šytą susitarimą?

Klausiu prisimindamas, jog, pavyzdžiui, vykstant diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, Finan-sų ministerija nepatingėjo apskaičiuoti ir viešai pa-skelbti, kad minimalios algos padidinimas 100 litų nacionaliniam biudžetui kainuotų net 85,6 mln. litų. Daug – beveik tiek pat, kiek šįmet biudžete numatyta visam Seimui išlaikyti, įskaitant išeitines kompen-sacijas tiems Seimo nariams, kurie nebus išrinkti.

Kita vertus, niekinga suma, palyginti su ta, kurią partijos, už kurias jūs galbūt balsuosite per rinkimus, savo parašais iki 2016-ųjų įsipareigojo papildomai skirti krašto gynybai – maždaug milijardą litų, įver-tinant dabartinę ekonominę situaciją.

Bet neimkite į galvą – jei bent kiek domitės politi-ka, tikriausiai žinote, kad šį mėnesį JAV vyks NATO viršūnių susitikimas ir kad susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP mūsų partijos pa-sirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

Nebus įgyvendintas ir tas, apie kurį nieko neži-note. Nes tai tik žaidimas kareivėliais, kuriame da-lyvauti jūs nebuvote pakviesti.

Komentaras

Artūras Rač[email protected]

Susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

Eglė Digrytė[email protected]

Interviu savaitraščiui „15min“ jis pasi-dalijo mintimis apie estų norą kilnoti NATO oro policijos misiją, menką gy-nybos fi nansavimą, mums įprastus, bet vietos gyventojus stebinančius po-kyčius Afganistano Goro provincijoje.

– Estija siekia, kad NATO oro policijos misija būtų rotuojama tarp visų Baltijos šalių. Koks jūsų vertinimas?

– (Ilgokai tyli) Dvejopai vertinu. Jei Estijoje pradėtų veikti karinis oro uos-tas, Baltijos šalių saugumui nebūtų blo-gai. Tačiau dabar diskutuojama apie iš-maniąją gynybą (angl. smart defense).Jei kalbame apie protingą pinigų inves-tavimą, sutelkiant kelių valstybių pa-stangas ir fi nansus, reikėtų labai gerai pasverti. Ar yra prasmė dubliuoti tech-ninę tarnybą, įvairius projektus?

– Gynybos srityje Talinas prieš Vilnių turi svarų argumentą – šių metų biu-džete jai skiriama 2 proc. Lietuva skirs vos 0,95–0,97 proc. bendrojo vidaus produkto.

– Kiek kariuomenei demokratinėje valstybėje duodama, su tokiu fi nan-savimu ir reikia vykdyti užduotis. Sau-gumas išreiškiamas piliečiais, kurie nusprendžia tapti kariais ir ginti savo valstybę. Juos reikia išlavinti, aprū-pinti modernia ginkluote, įrengimais. Čia ir yra požiūris. O daugiau komen-tuoti nenoriu.

– Netrukus NATO viršūnių susitikime žadama patvirtinti tikslą, kad afganų pajėgos kitąmet galės imtis vadovauti kovinėms operacijoms visoje šalyje. Ar ne per ankstyvas atsakomybės perdavimas?

– Atsakomybės afganams perdavimo laikotarpis suskirstytas į etapus. Tiek ISAF (International Security Assistance Force – Tarptautinės saugumo palaikymo pajėgos), tiek patys afganai vertina kiek-vieną provinciją atskirai. Buvo pirmoji fazė – įvertinta, kur grėsmė mažiausia ir afganai gali patys kontroliuoti padė-tį. Jau ir antras etapas paskelbtas – per jį dalis Goro provincijos teritorijos per-duota afganų atsakomybei, dabar laukia-ma trečio etapo. Manau, tai pasiteisina.

– Įsivaizduokite , kad rytoj Goro pro-vincijoje, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva, nebelieka nė vieno mūsų kario. Ar afganai būtų pajėgūs susitvarkyti?

– Manyčiau, kad jau gali. Pakankamai padirbėta su vietos policija, kuri yra pagrindinė tvarką užtikrinanti institu-cija. Yra NDS (National Directorate of Security – Nacionalinis saugumo direk-toratas, Afganistano žvalgybos tarnyba) ir pernai atsiradusi ANA (Afganistano nacionalinės armijos) kuopa. Per praė-jusius metus mūsų policijos operacijų ir mokymo grupė parengė nemažą gru-pę policininkų specialioms užduotims vykdyti, kiti specialistai dirbo su kito-mis institucijomis.

– JAV ir kitos šalys iš Afganistano ati-traukia savo karius. Ar nepasikartos so-vietų armijos išvedimo bėdos?

– Tikiu, kad nesikartos panašios istorijos. Vie-noks buvo Sovietų Sąjungos išėjimas, sudeginant visus tiltus. Galima sakyti, sovietai išėjo trenkda-mi durimis: n u t r a u k ė nebaigtus projektus, m o k y k l ų ir gamyklų s t a t y b ą . Dabartinė padėtis kito-kia. Dabar su vi-somis ISAF šali-mis kalbama apie tolimesnę paramą vietos gyvento-jams – išvedus kari-nę dalį, palikti civi-linius projektus, kad būtų tęsiami valstybinių ir

nevyriausybiniu organizacijų projektai. – Kaip nuo to laiko, kai pirmą kar-

tą išlipote iš lėktuvo, pasikeitė Goro provincija?

– Kaip kareiviai juokaudavo, pirmas Čagčarane į galvą šaunantis sakinys – „Welcome to the moon“ („Sveiki atvy-kę į Mėnulį“). Aplinka išties buvo tokia: aplink – kalnai, daug dulkių, smėlio, kažkur toli – beveik nematomas Čagča-rano miestelis, molinės trobelės lyg viduramžiais ir Provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovykla plyname lauke – palapinės, šiokia tokia apsauga. Pradžia buvo tikrai sudėtinga visomis prasmė-mis – psichologine, logistine, operaci-ne, nes nežinojome, kas mūsų laukia.

Stengiuosi aplankyti kiekvieną PAG ir visada pastebiu pasikeitimų. Vienas didesnių įspūdžių buvo, kai nuvykęs į antrą ar trečią PAG pamačiau vaikštan-čius afganus su mobiliaisiais telefonais. Tai buvo pirmas supratimas, kad ne be reikalo ten esame. Šiuo metu Afganista-ne yra 16 mln. mobiliųjų telefonų abo-nentų, o 2005 m. Goro provincijoje jų visai nebuvo. Po truputį atsirado nau-jų pastatų, mokyklų, hidroelektrinių, tiltų. Čagčarane matome išasfaltuotas gatves ir saulės energiją naudojančius žibintus. Žmonės vakarais net rinkda-vosi aplink ir laukdavo, kol sutemus jie užsidegs.

Išasfaltuotas Čagčarano oro uosto takas, įrengta infrastruktūra, oro uos-to teritorijos apsaugą perėmė policija, kuriama Navigacijos tarnyba. O juk kaž-

kada reikėdavo leistis ant žvyr-kelio. Iškart jaučiamas

padidėjęs žmonių judėjimas, skry-

džių skaičiaus augimas.

Kariuomenės vadas A.Pocius:

„Kiek duoda, už tiek ir vykdome“

Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Gore yra bendra civi-

lių ir karių misija, kuri padeda valdžiai plėsti įtaką, užtikrinti saugumą

ir sudaryti sąlygas provincijai atkurti. Nuo 2005 m. vasaros joje

pabuvojo 3,5 tūkst. karių (iš viso Lietuvos kariuomenėje tar-

nauja nuo 13 tūkst. iki 16 tūkst. karių). Lietuvos užsienio

reikalų ministerija 169 projektams Goro provincijo-

je 2006–2011 m. skyrė 15,37 mln. Lt.

Kariuomenė Gore

Narystės NATO pradžioje drąsiai prisiėmusi atsakomybę už Afganistano Goro provincijos atkūrimą, dabar Lietuva gynybai nesugeba sukrapštyti nė pusės sumos, kurią yra sutarusios Aljanso valstybės. „Kiek kariuomenei duoda, su tiek ir reikia vykdyti užduotis“, – atsidūsta kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius.

Saugumas išreiškiamas piliečiais, kurie nusprendžia tapti kariais ir ginti savo valstybę.

A.Pocius leidžia suprasti, kad

kariuomenei skiriama per mažai,

bet dėl to nesiskundžia.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.


„Šiauliai“ atsitiesėTrečiosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mažojo

fi nalo rungtynėse „Šiaulių“ klubas namuose 81:61

(19:22, 25:14, 15:14, 22:11) nugalėjo praėjusio sezo-

no bronzos medalininkus Prienų „Rūdupio“ krepšinin-

kus ir sušvelnino serijos iki trijų pergalių rezultatą –

1-2. Ketvirtąsias LKL mažojo fi nalo serijos rungtynes

dėl bronzos komandos šeštadienį žais Prienuose.

Su lyderio marškinėliaisPirmą kartą prestižinių dviračių lenktynių „Giro d‘Ita-

lia“ istorijoje lyderio marškinėlius apsivilko Lietuvos

atstovas. Po trečiadienį Veronoje vykusio ketvirtojo

etapo asmeninėje įskaitoje į pirmą vietą pakilo Ramū-

nas Navardauskas. „Rožiniai lyderio marškinėliai man

yra labai svarbus įvykis“, – teigė dviratininkas, tiesa,

prisipažinęs, kad ilgai išsilaikyti tarp lyderių nesitiki.

Sportas | 17

BFL nuotr. Reuters nuotr.

Asta Žukaitė[email protected]

Iki olimpinės krepšinio atrankos Venesueloje liko mažiau nei du mėnesiai, tačiau Karakaso krepšinio arena vis dar yra tragiškos būklės. Šalyje jaučiama suirutė, o sostinėje nėra net menkiausių ženklų, kad liepą vyks tarptautinis krepšinio turnyras.

Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena Venesuela, savo kailiu patyrė Lietuvos te-levizijos operatorius Stasys Petkus. Jis tu-rėjo minčių į Karakasą sugrįžti per olimpi-nę atranką, tačiau dabar purtydamas galvą išrėžia: „Nevykčiau net jei papildomai už tai sumokėtų.“

Lietuvos fi lmų kūrėjas Venesueloje viešėjo balandį. Jis pažino čionykštį gyvenimą ir įsi-tikino, kokia pavojinga bei neprognozuojama yra ši tolima Pietų Amerikos šalis.

S.Petkus domėjosi ir artėjančiu krepšinio turnyru, kuriame olimpinius kelialapius da-lysis dvylika nacionalinių rinktinių.

Krepšinio gerbėjai artėjančios atrankos laukia su nekantrumu, lietuviai Venesue-loje – su nerimu.

Turnyrui ruošiasi vangiaiS.Petkaus kelionės tikslas nebuvo krepšinis. Jis kūrė fi lmą apie Venesuelos žurnalistę 83-ejų lietuvę Jūratę Statkutę De Rosales.

„Karakase diskutuojama ne kaip įvyks, o ar įvyks olimpinė atranka. Krepšinis vie-tiniams nelabai rūpi, retas kuris apskritai žino, kad laukia tarptautinis turnyras. Kaip vyksta pasiruošimas, domisi sostinėje gy-venantys lietuviai. Ir kaip jis vyksta? Ogi nevyksta. Krepšinio arenos durys balandį dar buvo užkaltos, tačiau, naujausiomis ži-niomis, pinigai pagaliau pervesti į federaci-jos sąskaitą ir sudarytas pasiruošimo dar-bų grafi kas“, – „15min“ pasakojo S.Petkus.

Aukštikalne kildamas į „Poliedro“

krepšinio areną, lietuvis stebėjosi, koks prastas ir siauras kelias veda į ją.

Vingiuotas kelias neapsaugotas atitvarais, nors čia pat milžiniškas skardis. Baltu ku-polu dengti krepšinio rūmai dar nesutvar-kyti, o miesto centre nėra jokių reklami-nių iškabų, kviečiančių stebėti olimpinės atrankos varžybas.

„Jūratė vis kartodavo, kad Lietuvos krep-šininkams bus labai sunku. Ne tik dėl pras-tų sąlygų, bet ir todėl, kad teks žaisti su Venesuelos komanda.

Pasak jos, teisėjų papirkinėjimas, reke-tas ir grasinimai ten anaiptol nėra retas

reiškinys. Tad ar apsaugos FIBA savo tei-sėjus nuo tokių grėsmių?

Kitų, Venesueloje gyvenančių, lietuvių nuomone, teisėjams bus daromas spau-dimas, o mūsų rinktinės vyrai turi nusi-teikti pačiam blogiausiam teisėjavimui“, –kalbėjo S.Petkus.

Tokie buvo lietuvio įspūdžiai, nors ofi -cialiai FIBA svetainei Venesuelos krepšinio federacijos prezidentas Carmelo Cortezas užtikrino, kad šalis bus puikiai pasirengusi artėjančiam turnyrui.

Nukelta į 18 psl. >>>

Ar tikrai Venesueloje laukia pragaras?

Ar tikrai Venesueloje laukia pragaras?

„Poliedro“ krepšinio arena

dar nesutvarkyta, nors iki

olimpinio turnyro pradžios

beliko du mėnesiai.

C.Puche nuotr.

S.Petkus Karakase viešėjo

beveik tris savaites ir antrą

kartą vykti į Venesuelą

nesutiktų už jokius pinigus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Venesuelos Bolivaro Respublika (Vene-

suela) – valstybė Pietų Amerikoje. Ri-

bojasi su Gajana rytuose, Brazilija pie-

tuose, Kolumbija vakaruose, Karibų

jūra bei Atlanto vandenynu šiaurėje.

Venesuela


Susigrąžino tauręPo dvejų metų pertraukos Europos lygos – antrojo pa-

gal pajėgumą Europos futbolo klubų turnyro – tau-

rę susigrąžino Madrido „Atletico“ klubas. Trečiadie-

nį Bukarešte (Rumunija) vykusiame fi nale „Atletico“

futbolininkai 3:0 (2:0) pranoko kitą Ispanijos klubą –

Bilbao „Athletic“. Nuo pirmųjų minučių iniciatyvą per-

ėmęs „Athletico“ jau po pusvalandžio pirmavo 2:0.

Tarp seksualiausiųLietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderis Linas Klei-

za pateko tarp seksualiausių NBA lygos krepšininkų.

Juos rinko „Cosmopolitan“ žurnalo skaitytojai. Pirmą

vietą rinkimuose užėmė Orlando „Magic“ ekipos gy-

nėjas J.J.Redickas, antras liko Rajonas Rondo (Bos-

tono „Celtics“), Ricky Rubio (Minesotos „Timberwol-

ves“) atiteko trečia vieta, L.Kleizai – ketvirta.

18 | Sportas

Reuters nuotr. BFL nuotr.

„Vietos lietuviai mus informuoja, kokia

padėtis yra Karakase. Žinome, kad iki

šiol ten niekas nevyko. Bandome skam-

binti pavojaus varpais, bet FIBA nurami-

na ir garantuoja, kad viskas bus gerai.

Mes esame susitaikę su mintimi, kad są-

lygos bus tragiškos. Bet jos bus vieno-

dos visiems.

Dar anksčiau buvo pasakyta, kad ven-

tiliacijos arenoje nebus, kėdžių niekas

nekeis, parketo netvarkys ir kapitalinio

remonto nedarys. Organizatoriai įsi-

pareigojo tik išvalyti salę, sumontuoti

svarbiausią techniką ir įrengti dar kelias

rūbines.

Neatmetame galimybės, kad atranka

Karakase gali neįvykti. Yra tokių pavyz-

džių buvę. Neofi cialiai buvo kalbėta, kad

Karakasui buvo duota organizuoti kelis

turnyrus, bet jie jų neįvykdė ir paskuti-

nėmis minutėmis varžybos buvo perkel-

tos į kitą vietą. Jeigu taip įvyks, panikos

nekelsime, bet teks keisti planus, kaip ir

visoms kitoms komandoms.

Visiems būtų įtampa ir stresas, bet kam

atitektų galimybė rengti atranką, spręs-

tų FIBA. Neaišku, ar duotų mums. Vėlgi

tai būtų visiškas minusas federacijai,

todėl fi nansinius įsipareigojimus turėtų

prisiimti pati FIBA.“

Į Karakasą palaikyti Lietuvos krepšinio

rinktinės iš viso vyks 82 lietuviai. Tomo

Balaišio-Sėklos (nuotr.) vadovaujama

palaikymo komanda Venesuelos sosti-

nėje leisis birželio 30 d. ir ten praleis de-

vynias dienas.

„Visi gyvensime viename viešbuty-

je, keli kilometrai nuo arenos. Kelsimės

anksti ryte, kad nepatektumėme į au-

tomobilių spūstis. Tiesa, nusisamdėme

autobusus, kurie nuveš iš parveš iš var-

žybų“, – dėstė T.Balaišis-Sėkla.

Dar iki olimpinio turnyro pradžios ais-

truoliai ketina aplankyti gražiausias

Karakaso apylinkių vietas. Pavojai ke-

liautojų iš Lietuvos negąsdina, todėl jie

pasiryžę ne tik stebėti krepšinį, bet ir

pakeliauti.

„Turėsime, regis, keturias laisvas die-

nas, todėl norėtųsi pamatyti naciona-

linius parkus, pailsėti prie jūros. Į Ka-

rakaso centrą nelįsime, tačiau aplink

sostinę tikrai yra ką pamatyti“, – tikino

T.Balaišis-Sėkla.

S.Petkus Venesueloje apsistojo Karakaso privačių namų kvartale. Filmų kūrėją džiugi-

no saulė, jūra, palmės ir kalnai, trumpa viešnagė suteikė vertingos patirties ir neišdildo-

mų įspūdžių, tačiau miestas ne kartą nemaloniai stebino. „Aplink šimtai lakstančių šunų,

gatvės skendinčios šiukšlėse, ištisi kvartalai sąvartynų ir griūvančių lūšnų. Kiek kitokį

vaizdą pamatysi turtingesniame rajone. Gatvės užtvertos specialiomis užtvaromis, sau-

gomos specialių apsaugos tarnybų. Nėra nė vieno namo be tvoros ir nė vieno lango be

grotų. Namai aptverti 4–6 metrų tvoromis, kai kur net 10–12 metrų betoninėmis tvoro-

mis, su geležiniais vartais, virš tvorų ištempta spygliuota viela. Taip gyvena pasiturintys

miestiečiai“, – pasakojo lietuvis.

Sąlygos bus tragiškos Sirgaliai pavojų nebijo

Venesuelos veidas

Paulius Motiejūnas, LKF vykdomasis direktorius

„Federacija dirba viršvalandžius, kad turny-rui pasiruoštume kuo sklandžiau. Viešbu-čiai išrinkti ir tvarkomi, arena rekonstruo-jama. Tai bus svarbiausios sporto varžybos Venesuelos istorijoje, todėl jos mums reiš-kia labai daug“, – tikino C.Cortezas.

Aistruolius medžios nusikaltėliaiKrepšininkus ir juos palaikančius aistruo-lius pasitiks vienas pavojingiausių ir ne-saugiausių pasaulio miestų. Krepšinio ko-mandoms bus suteikta apsauga, tačiau aistruoliai savo saugumu tikriausiai turės rūpintis patys.

„Lietuviai važiuoja be baimės, nes neži-no, kas jų laukia. Dienos metu turėtų būti saugu, bet naktį ilgapirščiai ir kiti pavojin-gi asmenys kaip tarakonai užplūsta miestą. Jokios technikos, didelių rankinių, pinigų negalima nešiotis net dieną.

Baisu net pagalvoti, jeigu mūsiškiai ne-paisys pavojų. Žmonės Venesueloje dingsta nuolat, yra tokių kvartalų, kur važiuojant mašina geriau nesustoti net degant raudo-nam šviesoforo signalui. Man iki šiol keista, kaip FIBA suteikė teisę rengti turnyrą šaliai, kuri skendi korupcijos ir nusikalstamumo liūne“, – svarstė S.Petkus.

Įtampa, pasiekusi pikąFilmų kūrėjas Karakase susidarė nuomo-nę, kad olimpinė krepšinio atranka tik per stebuklą gali įvykti sklandžiai. Tam yra ir daugiau priežasčių nei saugumo problemos ar prastas pasiruošimas. Šiuo metu šalyje tvyro suirutė tiek politikoje, tiek ekono-mikoje, jaučiama įtampa dėl prezidento Hugo Chavezo sveikatos bėdų bei artėjan-čių rinkimų.

Kol kas apie tai garsiai nekalbama, bet, pasak S.Petkaus, didelė tikimybė, kad olim-pinė atranka apskritai neįvyks. Tai priklau-sys nuo vėžiu sergančio šalies prezidento būklės.

„Jeigu nutiks blogiausia ir jis mirs, Vene-sueloje tą pačią akimirką bus įvesta karinė padėtis. Apie jokį olimpinį turnyrą negalės būti nė kalbos. Kas nutiks, jei H.Chavezas iškeliaus anapilin per turnyrą? Venesuelo-je kils sąmyšis, neįsivaizduoju, ar aistruo-liams pavyktų palikti šalį.

Prezidento sveikata labai silpna, bet vei-kiausiai FIBA nerizikuos ir turnyrą perkels į kitą vietą, jei žinos, kad H.Chavezo būklė dar labiau pablogėjo“, – mintimis dalijosi Lietuvos televizijos darbuotojas.

Pasak jo, politinė įtampa šalyje šiuo metu pasiekusi piką – jo viešnagės metu buvo nu-šauti du aukšti pareigūnai, pretendavę į ša-lies prezidento postą.

„Šalyje bręsta labai rimti įvykiai, dabar-tinė padėtis gali pasikeisti bet kurią dieną. Rinkimai vyks tik kitais metais, bet kova prieš rinkimus vyksta labai aktyviai“, – ti-kino S.Petkus.

>>> Atkelta iš 17 psl.S.Petkus:

„Kas nutiks, jei Chavezas iškeliaus anapilin per turnyrą? Venesueloje kils sąmyšis, neįsivaizduoju, ar aistruoliams pavyktų palikti šalį.“

Pasak S.Petkaus,

šalyje jaučiama

suirutė ir pagrindinė

miestiečių pokalbio

tema – vėžiu

sergančio prezidento

H.Chavezo sveikata.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d. Pajūris | 19

Močiučių PalangaAurelija Kripaitė[email protected]

Palanga niekaip neatsikrato prilipusio močiučių kurorto įvaizdžio: pakelėse ir šiemet atvykėlius pasitinka pagyvenę žmonės su plakatais, siūlančiais išsinuomoti kambarius.

„Butas visai šalia jūros. Tik 30 Lt žmogui! Nepatinka? Štai yra dar vienas“, – po ran-kinę ėmė kuistis kurorto prieigose budinti garbaus amžiaus moteris. Netrukus ji puo-lė rodyti kito buto nuotraukas. Išgirdusi, kad nedomina, akivaizdžiai įsižeidė: „Jūs, poilsiautojai, nežinot, ko norit. Juk euro-pinis remontas.“

Taikosi į užsieniečiusPalangai sulaukiant vis daugiau atvykėlių iš užsienio, močiutės greitai persiorientavo ir pasigamino naujų plakatų: „Rent“, „Lux Apartments“, „Sea“.

„Turistai užsieniečiai mūsų dažniausiai klausia: ką tie žmonės su plakatais pake-lėse veikia? Jiems sunku suprasti, kad taip ieškoma nuomininkų. Jiems atrodo, kad streikuoja“, – šyptelėjo Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduo-toja Egidija Smilingienė.

Bet retas svečias iš užsienio nakvynę ren-kasi pas Palangos močiutes. „Jiems atrodo, kad tai nepatikima, geriau gyventi viešbu-čiuose ar svečių namuose“, – pastebėjo E.Smilingienė. Pas močiutes dažniausiai apsistoja lietuviai, iš anksto nepasirūpinę, kur praleis naktį.

Garbės nedaroPalangos turizmo informacijos centro va-dovė Alla Valužienė pasakojo, kad vadi-namųjų močiučių pakelėje atsirado po nepriklausomybės atgavimo, kai iširo Pa-langos kelionių ir ekskursijų biuro veikla. „Sovietmečiu buvo surinkta informacija apie žmones, kurie teikia apgyvendinimo

paslaugas, atvykėliai buvo paskirstomi. Sistemai nustojus veikti, žmonės buvo pri-versti eiti į gatvę ir šitaip užsidirbti“, – pa-sakojo A.Valužienė.

Tačiau vyresnės kartos atstovai dar pa-mena, kad ir sovietmečiu autobusų stotyje atvykėlius pasitikdavo nakvynės siūlytojai.

„Gal ir nesuteikia Palangai tai garbės, tačiau sunku ką pakeisti“, – apgailestavo A.Valužienė. Ji pasakojo girdėjusi, kad dalis pakelėse sėdinčių žmonių – ne vietiniai, o samdomi aplinkinių miestelių gyventojai.

Dvi galimos vietosPalangos valdžia ne kartą ieškojo išeičių, kaip išspręsti šią problemą ir taip pagerinti

kurorto įvaizdį. Buvo siūlymų surasti aikš-telę, kur nuomotojai galėtų įsikurti. Tačiau nuspręsta, kad vis tiek atsiras tokių, kurie su plakatais stovės pakelėse.

Šiais metais ketinama pradėti Palangos aplinkkelio statybas. Šalia jo norima įreng-ti vadinamąjį nakvynės turgelį – aikšte-lę, kur miestiečiai galėtų siūlyti nakvynės paslaugas.

Kita numatyta galima vieta – naujoje au-tobusų stotyje, kuri, iškėlus dabartinę stotį iš miesto centro, atsiras ties Klaipėdos plen-to ir Kretingos gatvės sankryža.

Nuo šio penktadienio Palanga prade-da vasaros sezoną – tris dienas vyks šventė „Myliu Palangą“.

• Penktadienio vidurdienį miesto centre

pradės šurmuliuoti mugė „Palangos Juzė“,

duris atvers Gintaro muziejuje, meno ga-

lerijose bei viešbučiuose pristatomos

parodos.

• Šeštadienį nuo ryto miesto gatvėmis

žygiuos pučiamųjų orkestrai, 8 val. prie

centrinės gelbėjimo stoties startuos laivy-

bos sezonas „Baltijos menkė“. Centrines

Palangos gatves šeštadienį 16 val. papuoš

Pasaulio žemaičių eisena. Vakare Jūratės ir

Kastyčio skvere Klaipėdos muzikinis teat-

ras pristatys spektaklį „Meilės uostas“, vė-

liau muzikuos Palangos orkestras, Mantas

ir Kauno bigbendas.

• Sekmadienis skiriamas sportui: vyks te-

niso turnyras, J.Basanavičiaus g. – gatvės

krepšinio turnyras 3x3. Vidurdienį prie jū-

ros tilto prasidės žirgų lenktynės.

Pradeda sezoną

Vaizdas Palangos

prieigose

nesikeičia jau

daugelį metų.

A.Kubaičio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.20 | Vilnius

Violeta Grigaliūnaitė[email protected]

Vilniaus savivaldybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ surėmė ietis, kas turi finansuoti tunelio po geležinkelio pylimu įrengimą Zuikių gatvės gyventojams. Į ginčą įsivėlė ir Susisiekimo ministerija. Atrodo, kad Zuikių gatvės gyventojai, no-rėdami greičiau pasiekti kitą geležinkelio pusę, dar ilgai bus priversti vaikščioti po geležinkelio pylimu esančiu vamzdžiu, nors tai ir nesaugu.

Šių mokslo metų pradžioje dėmesį į tai atkreipė šalies prezidentė Dalia Grybaus-kaitė, paraginusi sostinės merą Artūrą Zuoką tuo pasirūpinti. Tačiau šis atsikir-to, kad pats į mokyklą vaikščiojo du ki-lometrus pėsčiomis.

Vaduvos mokyklos vadovai suskaičia-vo, kad iš kitos geležinkelio pusės vamz-džiu ateina tik trys mokiniai. Vis dėlto klausimas dėl požeminės pėsčiųjų perėjos svarstytas ir Susisiekimo ministerijoje, ir sostinės savivaldybėje.

Ministerija tarpininkautųSusisiekimo ministro patarėjas viešie-siems ryšiams Martynas Čerkauskas

„15min“ sakė, kad ministerijos atstovai laikosi pozicijos, jog AB „Lietuvos gele-žinkeliai“ turi tartis su savivaldybe, o mi-nisterija tegali tarpininkauti.

„Vaizdžiai tariant, galima palyginti šį atvejį su tuo, kai žmogus pasistato namą prie oro uosto ir pradeda reikalauti už-daryti oro uostą, nes labai didelis triukš-mas. Lygiai tokia pati situacija ir čia, nes istoriškai jau daugiau nei šimtą metų čia yra geležinkelis, o miestas pradėjo plės-tis daug vėliau. Kyla klausimas, ar čia ge-ležinkelis kaltas, ar miestas nesuplanavo normalaus susisiekimo tarp to rajono ir miesto centro“, – kalbėjo M.Čerkauskas.

Susisiekimo ministerijos nuomonei, kad tuneliu turėtų rūpintis Vilniaus savival-dybė, pritaria ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Šios bendrovės Geležinkelių inf-rastruktūros direkcijos direktoriaus pa-vaduotojas Romas Macijauskas užtikri-no, kad pažadų pastatyti tunelį bendrovė niekam nedalijo.

„Tai bus ne mūsų turtas, juo naudosis miesto gyventojai. Todėl ir pinigus mo-kėti turi miestas, nes kitaip bus neteisin-gai naudojamos mūsų lėšos ir Valstybės kontrolė gali mus nubausti. Juk mes turi-me keleivių ir krovinių vežimu rūpintis“, – tvirtino R.Macijauskas.

Miestas tvarkytų tik prieigasTuo tarpu sostinės vadovai įsitikinę, kad tunelio statybas privalo fi nansuoti gele-žinkelių šeimininkai, o miestas sutvarkys tik aplinką iki tunelio.

„Kitas pasitarimas bus ministerijoje, nes geležinkelininkai griežtai atsisako vykdyti pasitarimo, įvykusio Susisiekimo ministerijoje, siūlymus, kur buvo pasa-kyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų įrengti tunelį, savivaldybė – priėjimo ta-kus, infrastruktūrą. O dabar jie sako, kad neturi ir negali skirti tų lėšų“, – piktinosi Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Anot vicemero, tunelis kainuotų apie 1,5 mln. Lt, o dalį sumos esą yra pažadėjusi ir Susisiekimo ministerija, tad „Lietuvos ge-ležinkeliams“ tereiktų prisidėti iš dalies, bet jų atstovai nori, kad viską fi nansuotų savivaldybė. Tačiau M.Čerkauskas užtikri-no, kad ministerija pinigų niekam neža-dėjo. O savivaldybė geriau skirtų geltoną autobusiuką, kuris vežiotų moksleivius.

Ginčai kaista, statybos nejudaR.Adomavičius:

„Lietuvos geležinkeliai“ turėtų įrengti tunelį, savivaldybė – priėjimo takus. O dabar jie sako, kad neturi ir negali skirti lėšų.“

Norėdami kuo greičiau

pasiekti mokyklą,

vaikai keliauja

vamzdžiu. Ir dar ilgai

taip keliaus.

J.Kalinsko nuotr.

Violeta Grigaliūnaitė[email protected]

Vilniaus taryba kitą antradienį gali pritarti siūlymui skelbti konkursą, kurio laimėtojai modernizuos sostinės šilumos tinklus. Opozicija tai vadina bandymu pratęsti ši-lumos ūkio nuomos sutartį su „Vilniaus energija“, kurią valdo Prancūzijos bendrovė „Dalkia“. Valdantieji atkerta, kad moderni-zavimas būtinas. Priešingu atveju šilumos kainos dar labiau augs.

Anot opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakci-jos Vilniaus taryboje nario Valdo Benkuns-ko, dvi savaites projektas buvo svarstomas tarybos komitetuose, tačiau informacijos nepadaugėjo – sprendimas telpa į vieną lapą, kuriame tėra trys sąlygos.

V.Benkunskas stebisi, kodėl ketinama

organizuoti tokį konkursą, jeigu šilumos ūkį dar penkerius metus valdys „Vilniaus energija“.

„Vilniaus energija“, kaip dabartinė šilu-mos tinklų valdytoja, turi visas teises prieš-tarauti, kad į jos kiemą, jos teritoriją ateis statybininkai ir statys naujus įrengimus ir katilus“, – įsitikinęs politikas.

Šilumos ūkio klausimus kuruojantis vi-cemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad sąlygos, kokiomis ateis naujas investuoto-jas, neaiškios dėl to, jog nežinoma, ką siūlys galimi investuotojai. O šilumos ūkį moder-nizuoti reikėjo seniai, apie tai 2009–2010 m. diskutuota su Vyriausybe, ministeri-jomis, šilumos tinklų nuomininkais, ku-rie ketino prisidėti ir modernizacija būtų pajudėjusi. Tačiau norėdami garantijų jie prašė pratęsti nuomos sutartį, o Vilniaus taryba tam nepritarė.

2016 m. sausio 1 d. miestas gali sulaukti fi nansinių sankcijų dėl neatitikimų taršos reikalavimams. Tai, R.Adomavičiaus žo-džiais, dar labiau kilstelėtų šilumos kai-nas, tad iki to laiko būtina atlikti didžiąją dalį darbų.

Opozicija įtaria aferą

„Vilniaus energija“

sostinės šilumos ūkį

valdys iki 2017 m.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d. Renginiai Vilniuje | 25

Audrė Domeikaitė [email protected]

Ieškantys originalių pramogų, naujų patyrimų ir meniškos atmosferos šį savaitgalį, gegužės 11–12 d., gali užsukti į Vilniaus loftų kvartalą, Ševčenkos g. 16A. Čia ketvirtą kartą vyks „Dizaino savaitgalis“.

Kūrėjai atvers savo studijų duris, pristatys lietuviško dizaino kūrinius, siūlys paragauti netikėtų patiekalų, įsiamžinti originaliose fotosesijose ar tiesiog gerai praleisti laiką skambant muzikai.

Pagrindinis veiksmas – penktadienio vakarą „Dizaino savaitgalis“ yra ne koks nuobodus seminaras, o įvykis, geros nuotaikos kūri-mas visiems atėjusiems – tiek profesiona-lams, tiek visiems smalsiems žmonėms. Užsukę į „Dizaino savaitgalio“ bazę – nuo gatvės matomą „Daiktų viešbutį“, lanky-tojai gaus mini programėles su sužymė-tais taškais, kuriuos įdomu aplankyti. Čia

galėsite vaikščioti po skirtingas originalias erdves, klausytis muzikos, vaišintis kuli-narijos studijose“, – pasakojo „Dizaino sa-vaitgalio“ organizatorė Dalia Mauričaitė.

Didžiausia renginių ir veiksmo koncent-racija „Dizaino savaitgalyje“ smalsuolių lauks penktadienio vakarą.

„Prie „Daiktų viešbučio“ visą penktadie-nio vakarą iki vėlyvos nakties gros muzika. Lankytojai galės apžiūrėti autorinę Lietu-vos dizainerių baldų parodą. Popieriniame bare bus galima užsisakyti patiekalų ne iš meniu, kurie bus pagaminti pagal valgy-tojų pageidavimus. Duris atvers abi foto-grafų studijos, esančios loftuose. Vienoje jų visi atėjusieji galės nusifotografuoti, į veidą pučiant labai stipriam vėjui, o kito-je – įsiamžinti žaidimų aikštelėje, – apie būsimus reginius pasakojo organizatorė. –Pamatysite studentų iš sovietinių laikų sun-kvežimio sukurtą instaliaciją, į kurią įsili-pę „Dizaino savaitgalio“ lankytojai galės pažaisti įvairių žaidimų.“

Keisti eksponatai Norintys ne tik pramogauti, galės praplėsti savo pažinimo ribas, gal net pakeisti nuo-monę apie Lietuvos dizainą.

„Galvojantys, kad lietuvių dizainas yra amatų lygio – pats išdrožiau, pats pasida-riau – galės pamatyti lietuvių gamintojų

sukurtą riešuto formos kompiuterio pelę, kuri Lietuvoje bus eksponuojama pirmą kartą – užsienyje šis masinės gamybos pro-duktas jau pelnė apdovanojimų, – intrigavo D.Mauričaitė. – Dar vienas įdomus ekspona-tas – ypatinga mašina, kuri nauja technolo-gija gali panaikinti bet kokio daikto viršutinį sluoksnį: nuvalyti apdegusio namo degė-sius ar iš knygos puslapių ištrinti spausdin-tas raides. Visi norintys galės išbandyti ir pamatyti, kaip veikia šis aparatas. „Rengi-nio trukmė ir sėkmė priklausys ir nuo oro –

organizatoriai prisiminė, kad užpernai pa-žintinės linksmybės ir bendravimas užsitę-sė iki 8 val. ryto, o pernai lietus lankytojus išvaikė gerokai anksčiau.

Šeštadienį – Šeimos dieną – „Dizaino sa-vaitgalyje“ didysis šurmulys nurims, ta-čiau lankytojai galės apžiūrėti atviras paro-dų ekspozicijas ir pasivaišinti kulinarinės studijos „Čiop čiop“ patiekalais ar priimti specialiai dovanojamas „Žolelių bombas“, kurios išaugs į prieskonius ir paliks kvapnių prisiminimų apie buvusį renginį.

Dizaino kūrėjai atveria studijų duris„Dizaino savaitgalis“

rengiamas ketvirtą

kartą.

J.Kalinsko nuotr.

Gegužės 11 d., penktadienis

18 val. – Trakų Vokės Édouardo André istorinis parkasEkskursija po parką, kurios metu bus pasakojama apie nedideles rupūžes – Raudonpilves kūmutes. Nuo 19 val. jos rungsis „dainų“ konkurse su tos pačios rūšies dainininkėmis iš Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Latvijos.

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčiaKoncertas „Metų švyturys“, kurį rengia operos solistė Sigutė Stonytė (sopranas), pianistas Jurgis Karnavičius ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Donato Katkaus.Bilietai – 22–52 Lt.

19 val. – Šv. Jonų bažnyčiaVilniaus universiteto choras „Virgo“ kartu su Klaipėdos universiteto menų fakulteto merginų choru ir Liepojos universiteto merginų choru „Atbalss“ atliks Johano Michaelio Haidno „Šv. Aloyzo mišias“. Solistės: Valentina Vadoklienė, Asta Dromantaitė ir Natalija Urnikienė. Akompanuos Vilniaus universiteto kamerinis orkestras. Diriguos Rasa Gelgotienė. Bilietai – 23–33 Lt.

20 val. – Vilniaus mokytojų namai „Vasaros terasa“ ofi cialiai pradės

septintąjį savo sezoną. Bus pristatyti trys muzikiniai projektai: balkanišką nuotaiką su Vilniaus krašto kultūriniu palikimu derinantis „Banda Dzeta“ orkestras, šiaurietiškos melancholijos nėrinius kuriantys „Mmpsuf“, solinę programą parengusi vokalistė Umiko. Įėjimas laisvas.

Gegužės 12 d., šeštadienis

11–17 val. – Vingio parkas (prie estrados) Sveikatingumo šventė ,,Judėjimas kaip pasaka!“. Šventės dalyvių lauks profesionalūs instruktoriai, kurie pamokys šiaurietiško ėjimo technikos; ,,Lietuviškos pirties akademijos“ pirtininkai, kurie pakvies išbandyti pirties malonumus pirtyje ant ratų; šri šri jogos, taiči, karatė, capoeira, kalanetikos užsiėmimai.

12 val. – VU Botanikos sodas (Vingio parke) Tulpių ir keramikos šventė. Nuo 13 val. – gražiausios tulpės rinkimai, pasivaikščiojimas po tulpių kolekciją, ekskursija po botanikos sodą. Nuo 14 val. – E.Vedecko vadovaujamo Bigbendo ansamblio koncertas. Nuo ankstaus ryto VšĮ „Amatų gildijos“ keramikai kūrens krosnį, 14.30 val. bus galima pamatyti, kaip gimsta raugo keramikos dirbiniai.

18 val. – Šv. Jonų bažnyčiaVilniaus universiteto chorai „Gaudemus“ ir „Pro musica“ su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ pirmą kartą šalyje atliks šiuolaikinio austrų kompozitoriaus Shane Woodborne „Rohrau mišias“. Diriguos maestro iš Latvijos Janis Purinis.Bilietai – 23–33 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Filharmonijos renginių 71-ojo sezono pabaigos koncertas. Maestro Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras gros Richardo Strausso „Alpių simfoniją“ bei su Rio de Žaneire gimusia temperamentinga pianiste Eliane Rodrigues atliks Sergejaus Rachmaninovo rapsodiją Paganini tema. Bilietai – 20,30,50 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Grupės „Svastikos Sukitės Greitai“ koncertas. Bilietai – 28–43 Lt.

21 val. – muzikos klubas „Tamsta“ Marko Palubenkos koncertas. Jo muzika – tai vokalas, gitara, perkusija ir nešiojamasis kompiuteris. Šiame koncerte Markas pristatys dainas iš naujojo albumo „No Fun In 101“. Įėjimas laisvas.

Gegužės 13 d., sekmadienis

19 val. – Kongresų rūmai Tarptautinio rusų sakralinės muzikos festivalio baigiamasis koncertas. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su Kauno valstybiniu, „Vilniaus“ chorais bei solistais Sandra Janušaite (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Algirdu Janutu (tenoras) bei Liudu Mikalausku (bosas), skaitovu Vladimiru Seliavko atliks oratoriją „Pasijas pagal Matą“. PREMJERAI diriguos Gintaras Rinkevičius.Bilietai – 17–42 Lt.

Sveikatingumo šventė Gegužės 12 d. Gintaras Rinkevičius Gegužės 13 d.Sigutė Stonytė Gegužės 11 d.

Skelbimai

15min • 2012 m. gegužės 11 d. Rinkimai | 19

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja - seniausia alaus darykla Kaune ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“.Antrasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie asmenybes, garsinančias Kauną. Be kokių žmonių nuveiktų darbų, veiklos, idėjų ar kūrybos kauniečiai neįsivaizduoja savo miesto.

Miesto patriotas

Miestiečių nepaprastai gerbiamas ir mylimas, ryškus savo veikla ir idėjomis, pilietiškas, pelnęs ne vieną reikšmingą valstybės apdovanojimą – taip trumpai būtų galima apibūdinti ilgametį Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekaną (šiuo metu jis - kūrybinėse atostogose) profesorių Giedrių Kuprevičių. Daugeliui jis geriau žinomas kaip muzikos kūrėjas, daugybės populiarių kūrinių autorius.

Muzika G.Kuprevičių lydėjo nuo pat jo gimimo, pasak kūrėjo, namuose visą laiką kas nors muzikuodavo. Būdamas paauglys su tėvu grojo karilijonu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), pasinėrė į aktyvią muzikinę veiklą. Ryškiausiu savo gyvenimo nuotykiu maestro yra įvardijęs elektroninės muzikos grupės „Argo“ (1979 m. tai buvo bene pirmoji tokia grupė ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų sąjungoje) įsteigimą, vėliau džiazo grupės „Žaliakalnio vilkai“ veiklą. O kas nėra girdėjęs legendinėmis tapusių G.Kuprevičiaus dainų iš pirmojo miuziklo teatre „Ugnies medžioklė su varovais“?.. Visa tai – tik maža dalis to, ką per 40 krybos metų yra nuveikęs prfesorius.

Būdamas projekto „Kauno rinktiniai“ vienu iš kandidatų į asmenybės, garsinančios Kauną, nominaciją G.Kuprevičius tvirtina, kad visą gyvenimą savo kaip kūrėjo aurą siekė kurti darbais, o ne skandalais, šou ar vienadienėmis intrigomis, kas itin populiaru pastaruoju metu. „Miesto patriotas niekada negalvoja, kad jis patriotas. Tik tada galima darbuotis netrukdomai, tik tada lydi sėkmė. Aš tiesiog stengiausi atlikti savo darbą, man visada svarbiausia buvo kūryba. Būti nominuotam asmenybe, garsinančia Kauną, man – tai įpareigojimas ir nepaprastai didžiulis žmonių įvertinimas“, - teigia maestro. Anot jo, Kaunas – labai gražus, stiprus ir drąsus miestas. Tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu buvęs

pažangus visomis prasmėmis: mokslo, kultūros, sporto ir tos pažangos aktyviai siekęs. „Mano galva, Kaunas dar ir labai bendruomeniškas miestas, nepaisant paskutiniaisis metais čia tvyrančių nuomonių susiskaldymo, kai kurių negatyvių įvykių ir priešiško jų vertinimo. Gal tą miesto stiprybę, pažangą ir drąsą lemia tai, jog čia labai daug akdeminio jaunimo?“, - svarsto profesorius. G. Kuprevičius atviras – Kaune jam gyventi nepaprastai smagu, gera. Kaunas - išskirtinis miestas, turintis tam tikrą aurą ir tikrai turintis kuo didžiuotis.

Dovana Kaunui

Kaune gimęs, Kaune augęs, visą laiką čia gyvenęs ir dirbęs vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, žymus architektūros ir urbanistikos specialistas, kelių dešimčių knygų autorius profesorius Algimantas Miškinis kolekcionavimu tvirtina susidomėjęs nuo mažumės: būdamas vaikas jis rinko pašto ženklus, vėliau – knygas, senovinius atvirukus, galiausiai - meno kūrinius iš Lietuvos, Europos, Rytų šalių. Prieš kelerius metus savo kolekciją A.Miškinis padovanojo gimtajam miestui. Pasak profesoriaus, norėjosi kad daugelio jo gyvenimo metų ir veiklos dalis – didžiulė kolekcija (kelios dešimtys tūkstančių eksponatų) paliktų pėdsaką žmonių širdyse, o ne būtų išdraskyta, išskaidyta, ar išdalinta po jo mirties.

Kalbėdamas su žurnalistais, kolekcininkas neslepia savo atmintyje saugantis ir jau išnykusius kai kurių Kauno dalių vaizdus, gyvenimo būdą, žmones. Ypač brangūs prisiminimai – iš gimtojo Šančių rajono. Čia, A.Miškinio teigimu gyveno tautine ir profesine prasme itin marga, tačiau draugiška, gražiai sutarianti bendruomenė.2002 m. A. Miškiniui buvo įteikta Nacionalinė nokslo premija už urbanistikos istorijos ir paveldo tyrinėjimus.

Pretenduojantis tapti asmenybe, garsinančia Kauną, A. Miškinis teigia visą gyvenimą nepaprastai daug dirbęs gimtojo miesto labui. A.Miškinio manymu, Kaunas gali didžiuotis labai daug dalykų. „Pirmiausia, unikalia gamtine situacija, nes kelių upių santaka sukuria labai gražų miestą. Nepaprastai įdomus, deja, kiek apleistas yra Kauno senamiestis. Jis buvo sukurtas XVI a. antroje pusėje, remiantis prancūzų miesto modeliu. Lietuvoje tai vienintelis tokio modelio miestas. Kaunas yra išskirtinis ir pirmosios respublikos architektūra, kuriai šiandien derėtų skirti ypatingą dėmesį, nes ji – vis labiau naikinama. Kalbant apie žmones, tarpukariu čia gyveno pagrindinis šalies inteligentijos žiedas“, - tvirtina A. Miškinis.

Miesto istorija domisi daugiau nei 40 metų

Gilintis į Kauno miesto istoriją profesorių, humanitarinių mokslų daktarą, vyresnįjį mokslo darbuotoją Zigmantą Kiaupą kadaise pastūmėjo jo aspirantūros vadovas Juozas Jurginis, pasiūlęs rašyti darbą apie Kauno miesto savivaldą. Tokiu būdu

Laikinosios sostinės tyrinėjimai žymiam istorikui tapo ne tik darbu, bet ir pomėgiu.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir miestų tyrinėtojo Z.Kiaupos „Lietuvos valstybės istorija“ istorikų laikoma vienu reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio darbų. Tuo tarpu jo parengtas pirmasis „Kauno istorijos“ tomas nuo seniausių laikų iki 1655 m. kolegų vadinamas kokybiškai nauju žingsniu rašant miestų istoriją šalyje. Kol kas tai – vienintelė Kauno praeities mokslinė studija. Gilindamasis į Kauno miesto istorijos faktus, Z. Kiaupa atskleidė ne vieną visai šaliai svarbų praeities dalyką. Pavyzdžiui, kad tiek XVI a., tiek šiandien Kaune tvyrojo panaši verslumo dvasia: anuomet kuo nors vertėsi ne tik kone kiekvienas miestietis, bet ir dauguma valstiečių, o į Kauno turgų suvažiuodavo valstiečiai iš visos Lietuvos, vieni ką nors pirkdavo, kiti – parduodavo. Kauniečių nominuotas asmenybe, garsinančia Kauną, Z. Kiaupa tvirtina esąs nepaprastai sujaudintas ir nustebintas tokio įvertinimo. „Tiesiog visada atsakingai dirbau savo darbą – tyrinėjau miesto istoriją. Ši nominacija rodo, kad žmonės domisi praeitimi. Tai, man kaip istorikui, ypač malonu. Ar Kaunas turi kuo didžiuotis? Žinoma. Tiek senasis viduramžių Kaunas, tiek tarpukario, kai buvo laikinoji šalies sostinė. Netgi sovietmečiu Kaunas buvo vienas iš labiausiai opozicinių miestų sovietų valdžios atžvilgiu, žmonės nebijojo būti drąsūs, kitokie. Ką galėčiau pasakyti apie dabartį? Dabartis – sudėtingas laikas. Manau, kad ja reikia ne tiek didžiuotis, kiek kurti, kad ši būtų geresnė“, - tvirtina Z.Kiaupa.

KAUNO RINKTINIAIPROJEKTO INICIATORIUS

PROJEKTO PARTNERIS

A S M E N Y B Ė S , G A RS I N A N Č I OS K AU N Ą

Zigmantas KIAUPA

Giedrius KUPREVIČIUS

Algimantas MIŠKINIS

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).

Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.

Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.

„Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“.

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“.

20 | Kaunas

Šarūnas [email protected]

Jei bet koks dėmesys –geriausia koncerto reklama, tuomet „Pure Future White“ yra vienas geriausiai pastaruoju metu išreklamuotų renginių. Gegužės 19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje turinti įvykti elektroninės muzikos fi esta skęsta skandaluose. Nei grupė „Sel“, nei garsus Prancūzijos di-džėjus Deadmaus5, nors reklamuoti kaip renginio dalyviai, jame neketina pasirodyti. Į teisininkus dėl neteisėtai naudojamo bend-rovės vardo kreipėsi ir koncerto mecenatu vadinta AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Tikina, kad nieko nežadėjo Renginio organizatoriai tvirtina, kad viskas buvo suderinta, sutartys yra, tačiau konku-rentai esą jiems kiša pagalius į ratus. Tuo tar-pu grupės „Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tikina jokių sutarčių nepasirašinėję ir nieko nežadėję. Jie įsitikinę, kad bandoma pasinaudoti jų var-dais reklamuojant renginį.

Primenama, kad ir ankstesniais metais tos pačios kompanijos organizuotuose ren-giniuose pasitaikydavo nesklandumų, kai nepasirodydavo žadėti atlikėjai ar kildavo techninių nesklandumų.

Nepaisant kilusių skandalų, „Pure Futu-re White – Arena show 2012“ rengėjai tikina, kad festivalis įvyks, nes daug įvairių paslau-gų jau apmokėta, sutartys su atlikėjais yra. Kad renginys įvyks, įsitikinę ir įvykius vie-šoje erdvėje atidžiai sekantys „Žalgirio“ arenos vadovai.

Parduota 4 tūkst. bilietų„Viskas tvarkoje – avansinis mo-kestis už areną sumokėtas, tech-niniai reikalavimai dėl įgarsi-nimo, apšvietimo mums perduoti. Dar liko ne-mažai laiko, šiuo metu vyksta paroda („Agro-balt“, – aut. past.), o kitą savaitę – šitas renginys. Pasitik-rinome, kad jau parduo-ta daugiau n e i 4 tūkst. bilie-tų,

Šventę temdo įtarimai

taigi v i s -

kas yra n o r m a -

lu. O dėl tų skandalų mes

nežinome. Ne-same kaip nors

susiję su renginio organizavimu, ne-

remiame jo, tiesiog iš-nuomojame areną. Gal

šou verslo žmonėms reikia reklamos?“ – svarstė bendro-

vės „Kauno arena“ direktorė Angelė Dementavičiūtė.Ji džiaugėsi jaunatviška linksma

fi esta, kuri, jos žodžiais, „atskies“ arenoje pastaruoju metu vyravusius

rimtesnius renginius. Nuo 20 val. iki pa-ryčių turinčioje vykti elektroninės „baltos“

muzikos šventėje pasirodys Dj Saint (Latvija), kompanijos „Silence“ šeima – Leon Somov, Jazzu, Mario Basanov, Vidis, Few Nolder, New Found Land, Funkerman (Nyderlandai),

S a s h a (Didžioji

Britanija), Zoo Brazil

(Švedija), Vi-rus J, Marchius

D.Nerimo nejau-čia ir renginyje pa-

sirodymą surengsian-tis Vidis: „Mes jau prieš

pusmetį esame sutarę, pasirašę sutartį. Teko gir-

dėti įvairių gandų, bet, kiek teko groti „Shtab“ klube Kaune,

kuriame Mindaugas (M.Jonutis, prisistatantis „Pure Future White“

organizatoriumi, – aut. past.) tvarko reikalus, su mumis visada buvo atsiskai-

toma tvarkingai. Kol kas organizatoriai nieko nepranešė apie kažkokius pasikeiti-

mus dėl „Pure Future White“.

Sutartys – suklastotos?Net jei „Pure Future White“ ir įvyks, rengi-nio organizatoriams prireiks teisininkų pa-galbos. Mat „Lietuvos geležinkeliai“ šią sa-vaitę kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sutarčių klastojimo ir neteisėto bendrovės vardo naudojimo.

„Tai mums buvo it perkūnas iš giedro dan-gaus, vieni į kitus tik žvilgčiojome ir gūž-čiojome pečiais, išgirdę, kad esame rengi-nio mecenatai. Buvome pasikvietę renginio organizatorius. Jie mums atsiuntė sutartis, kurios, net plika akimi galima matyti, yra suklastotos. Visas sutartis pasirašė jaunutė renginį organizuojančios įmonės direktorė, gal nesuvokianti, ką daro. Kreipėmės dėl iki-teisminio tyrimo pradėjimo“ – „15min“ sakė „Lietuvos geležinkelių“ Teisės ir personalo departamento direktorius Vilius Nikitinas.

Jis pasidalijo vienu faktu, galinčiu įrodyti, jog sutartys yra suklastotos: esą jos pasira-šytos vasarį, nors įmonė, kuri organizuoja šį renginį, įregistruota tik kovą. Jo žiniomis, šia švente labai domisi ir mokesčių inspektoriai.

Teisininko įsitikinimu, solidžios įmonės vardo reklamoje naudojimas padėjo įtikinti

d a u -g i a u

žmonių pirkti bi-

lietus, nes tai asocijuojasi su

rimtu, geros ko-kybės renginiu, be

to, žadėta traukiniais nemokamai vežti žiū-

rovus. V.Nikitinas kate-goriškai neigia, kad žadėta

renginį paremti, kaip tikina jo organizatoriai, 200 tūkst. Lt.

Kaltina konkurentusM.Jonutis, pažadėjęs „15min“ ar-

timiausiomis dienomis, „kai viskas galutinai paaiškės ir surinksime visus

faktus“, atskleisti visą tiesą apie renginį, leido suprasti, kad visą šią košę užvirė pa-vydūs konkurentai, taip pat organizuojan-tys elektroninės muzikos renginius. Jie esą infi ltravo į renginių organizavimo koman-dą savo žmogų, kad galėtų viskam kenkti. M.Jonutis telefonu sakė, kad bus kreiptasi į teisėsaugą.

„Stengiamės gelbėti renginį, susitikinė-jame su investuotojais, bankais, juos rami-name, nes kiekviena spaudoje pasirodanti informacija jam kenkia. Mūsų renginio tiks-las – taika, gera nuotaika, o čia viskas teršia-ma“, – apgailestavo M.Jonutis.

„Pure Future White“ rengėjo žiniomis, kiekviena spaudoje pasirodžiusi informa-cija iš karto siunčiama užsienio atlikėjams, taip stengiantis pakenkti renginiui.

Jis tikino, kad renginio organizatoriams buvo rodomos pavedimų kopijos, kurias neva atliko „Lietuvos geležinkeliai“ – 200 tūkst. Lt, tačiau jie pasirodė esantys suklas-toti (tai esą padarė konkurentai).

„Kad šiam renginiui galėtų kenkti kiti or-

ganizatoriai – kažkas iš fantastikos srities.

Apie šitą renginį nieko negaliu pasakyti

nei gero, nei blogo, nes niekada jame ne-

teko dalyvauti ir nežadu to daryti. Tačiau,

kiek teko bendrauti su didžėjaus Dea-

dmaus5 aplinkos žmonėmis, sužinojau,

kad jis nežada apsilankyti Lietuvoje, todėl

apie tai informavau galimus klausytojus,

kurie dėl to galėjo nusivilti.

Pirmos abejonės dėl garsaus Prancūzi-

jos didžėjaus dalyvavimo atsirado pama-

čius „Pure Future White“ reklamą. Žvaigž-

dės visada nori matyti, kaip jos atrodys

reklamoje. Šiuo atveju nemanau, kad

Deadmaus5 būtų davęs sutikimą tokiai

reklamai. O tik pasirašius kontraktą ir iš

anksto suderinus renginio reklamą, gali-

ma pradėti skelbti informaciją.“

„Iš fantastikos srities“

Ignas Vanagas, renginių organizavimo bendrovės „Atari Solution“ vadovas ir didžėjus

Šokių muzikos fi estos

dalyviai griežtai laikosi

baltos spalvos kodo.

M.Vaičiulio/BFL nuotr.


Prancūzijos kairieji, sekmadienį išrinkę pirmąjį socialistą prezidentą nuo François Mitterrand‘o laikų, atšvęsti pergalės patraukė į Bastilijos aikštę – tradicinę Paryžiaus socialistų susibūrimo vietą.

Išrinktasis prezidentas François Hollan-de‘as rėmėjus pasveikino toje vietoje, kur prasidėjo kairiųjų istorija ir didžioji Pran-cūzijos revoliucija, kurios padariniai nusi-rito per visą Europą.

F.Hollande‘as – neatsakingas revoliu-cionierius, viena ranka nubrauksiantis visa, ką Nicolas Sarkozy su Vokietijos kanclere Angela Merkel nuveikė traukdami Europos Sąjungą (ES) iš fi nansų krizės ir versdami pietų kaimynes taupyti. Maža to, jis dar labiau išplės ir taip išpampusį Prancūzi-jos biudžeto išlaikomų darbuotojų būrį, sumažins senstančios visuomenės ir taip nepakeliamą pensinį amžių ir apkraus pa-siturinčius gyventojus milžiniškais mokes-čiais. Taip gąsdina pralaimėjusio preziden-to N.Sarkozy rėmėjai.

Gana pavojingas mesjėTiesą sakant, F.Hollande‘as tiesiog pasiūlė sukurti 60 tūkst. papildomų darbo vietų mokytojams, bet dėl to tektų mažinti eta-tus kitose viešojo sektoriaus srityse. Išeiti į pensiją kaip ir anksčiau, 60 metų, jis siū-lo leisti tik 41 metų darbo stažą turintiems darbuotojams, o visus išsižioti privertęs 75 procentų mokesčių tarifas galiotų tik uždir-bantiesiems daugiau nei milijoną eurų per metus – nepaprastai mažai gyventojų da-liai. O prie didžiojo „Merkozy“ pasiekimo – ES fi skalinės drausmės pakto – jis tiesiog no-rėtų pridurti aktyvesnių priemonių, skirtų ekonomikos augimui skatinti.

„Gana pavojingas mesjė Hollande‘as“ skelbė antraštė įtakingo žurnalo „The Eco-nomist“ viršelyje. Atvirai N.Sarkozy rėmęs savaitraštis piešė liūdną ateitį Prancūzijai ir visai Europai, jei rinkimus laimėtų kairysis radikalas, nesuvokiantis tikrosios padėties ir įsikibęs „atgyvenusio“ Prancūzijos socia-linio modelio.

Gąsdinimo strategija buvo persmelkusi ir pralaimėjusio prezidento N.Sarkozy rin-kimų kampaniją: F.Hollande‘as sužlugdys Prancūziją!

Ir vis dėlto „baisusis socialistas“ nė iš tolo neprimena XXI amžiaus Robespier-re‘o. Pilkus kostiumus dėvintis 57 metų F.Hollande‘as dažniau sulaukia priekaištų dėl nuobodumo – ypač, kai palyginamas su impozantiškuoju pirmtaku, kurio asmeny-bė ir gražuolė žmona uždirbdavo duoną ne vienam žurnalui ir fotografui.

Taikus tarnautojasF.Hollande‘as veikiau primena buhalterį, o viena iš jam prilipusių pravardžių „Flan-by“ kilo iš minkšto karamelinio deserto, su kuriuo prancūzai lygina malonų, taikų ir kompromisų ieškantį politiką, netikėtai tapusį šalies vadovu. Jį taip pat vadino „ze-fyru“, o Socialistų partijos vadovė Martine

Aubrey jo pusėn yra mestelėjusi žodžius „couille molle“ – ne pats mandagiausias būdas pasakyti, kad jam trūksta tvirtumo.

Visi sutinka, kad jis yra nuosaikus politikas. „Aš nenoriu kietos kairės, – F.Hollande‘as yra pasakęs vienų debatų metu. – Mes išgyvenome brutalų penkerių metų prezidentavimą. Ar mums reikia skal-dančio kandidato? Aš to nenoriu. Aš noriu vieningos kairės.“

Nors F.Hollande‘as ilgiau nei dešimtmetį, iki 2008-ųjų, vadovavo Socialistų partijai, jis niekada neužėmė jokio posto Prancū-zijos vyriausybėje, o per praėjusius pre-zidento rinkimus nominaciją iš jo paver-žė tuometė jo partnerė Ségolène Royal. F.Hollande‘as savo šanso sulaukė praėju-sių metų pabaigoje, kai socialistų kandida-tas, tuometis Tarptautinio valiutos fondo

vadovas Dominique‘as Strauss-Kahnas įsi-vėlė į sekso skandalą Niujorke.

Rinkimų kampanijos metu daug kas pa-stebėjo, kad santūriajam F.Hollande‘ui sun-ku varžytis su impozantiškuoju N.Sarkozy didžiojoje šou politikoje. Jo kalbos įkve-piančios, bet pernelyg dažnai nuklystančios į technines smulkmenas. Jis puikiai suge-ba išklausyti ir suderinti kolegų pozicijas, bet šie dažnai lieka nesupratę, kokia paties F.Hollande‘o nuomonė. Veikiau valstybės tarnautojas nei vedlys? Ir vis dėlto jo tai-kumas sugeba patraukti tautą, kuri politi-ką pavertė teatro žanru.

Prancūziška šeimaBūsimasis prezidentas studentaudamas su draugais apkeliavo Europą senu „Peugeot J7“,besiklausydamas „The Beatles“ ir Jimi Hen-drixo dainų.

Studijuodamas Nacionalinėje administ-racijos mokykloje jis susipažino su S.Royal, kuri tapo jo kolege, gyvenimo partnere (juo-du nebuvo susituokę) ir keturių vaikų mo-tina (vyriausias sūnus dabar yra 28 metų, jauniausiajai šiemet sueina 20). S.Royal pralaimėjimas 2007-ųjų rinkimuose sukrė-tė visą Socialistų partiją, o po kelių mėne-sių pora paskelbė, kad nutraukia santy-kius. Netrukus į viešumą iškilo istorija apie F.Hollande‘o romaną su žurnaliste Valérie Trierweiler. Nuo tada jo santykiai su S.Royal įtempti ir todėl vienas dramatiškesnių ir

galbūt lemtingų rinkimų kampanijos mo-mentų buvo tada, kai buvusi partnerė ir kandidatė pareiškė paramą F.Hollande‘ui. Jis iki šiol gyvena su „Paris Match“ žurna-liste V.Trierweiler nesusituokęs.

Nors F.Hollande‘as užtikrintai laimė-jo dvikovą su N.Sarkozy, nemažai jam ati-duotų balsų buvo ne „už“, bet „prieš“, tad prezidentavimas, ypač tokiais euro kri-zės laikais, jam gali būti nelengvas. Tačiau į prancūzų abejones, ar jo asmenybė yra pakankamai „présidentiable“ vesti tautą, jis atsako prisimindamas pirmąjį Prancū-zijos prezidentą socialistą F.Mitterrand‘ą. „Žmonės man dažnai sakydavo: „O lia lia, F.Mitterrand‘as, kokia charizma, koks pre-zidentas!“ Bet prieš jam tampant preziden-tu, jį vadindavo prastai besirengiančiu, senu ir nieko neišmanančiu apie ekonomiką“, – sakė F.Hollande‘as. – Gavęs tautos manda-tą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.“

Parengė Justinas Šuliokas

Pasaulis | 27

F.Hollande‘as:

„Gavęs tautos mandatą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.“

F.Hollande‘ui (kairėje)

pasisekė, nes daug

prancūzų balsavo ne

už jį, o prieš N.Sarkozy.

AFP nuotr.

F.Hollande‘o

gyvenimo

partnerė –

politikos žurnalistė

V.Trierweiler.

AFP nuotr.

Naujasis Prancūzijos prezidentas

Jis – ne N.Sarkozy1979 m. Įstojo į Socialistų partiją. F.Mitterrand‘o

kadencijos metu buvo patarėjas

ekonomikos klausimais.

1981m. dalyvavo pirmuosiuose savo rinkimuose

į parlamentą. Pralaimėjo būsimajam

prezidentui Jacques‘ui Chiracui.

1988 m. išrinktas į Nacionalinę Asamblėją.

1997 m. išrinktas Socialistų partijos pirmuoju

sekretoriumi ir pakeitė buvusį socialistų

lyderį Lionelį Jospiną.

2001–2008 m. Tulio miesto meras.

2008 m. Po socialistams nesėkmingų rinkimų

pasitraukė iš partijos vadovo posto.

2012 m. Gegužės 6 dieną išrinktas Prancūzijos

Respublikos prezidentu.

Politinė karjera

Violeta Bagdanavičiūtė[email protected]

Vienas kitas Druskininkų verslininkas, kultūrininkas ir vietos politikas ima ir vis garsiau pasako, regis, nei šį, nei tą – kad jų miestas darosi panašus į diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sostinę Minską.Kurorto svečiai aikčioja iš susižavėjimo, ga-nydami akis po naujus miesto infrastruktū-ros objektus, švarias gatves ir šimtus tūks-tančių gėlių, o druskininkiečiams tenka atlaikyti vieno žmogaus valdžią ir baimės atmosferą.

Mero valiai nepaklūstantiems, bandan-tiems prieštarauti ar net turintiems kitą nuo-monę, sukuriamos tokios sąlygos, kad nutil-tų, pasitrauktų arba visai išvyktų iš kurorto.

Toks tylus nepasitenkinimas mero Ričar-do Malinausko veiklos stiliumi yra visiškai netikėtas pašaliečiui, kuris iki šiol matė tik šviesiąją mero veiklos pusę: jau dvyliktus metus jo valdomi Druskininkai auga ir gra-žėja, o pats miesto vadovas ir jo iniciatyvos yra pateikiamos pavyzdžiu kitiems.

Druskininkai arba niekoKai kas net siūlo „klonuoti“ Druskininkų merą ir tokią patirtį išplėsti po visą Lietuvą. Vis dėlto, kodėl toks sėkmingas politikas ne-siekia rimtesnių politinių aukštumų? Neturi didesnių ambicijų? R.Malinauskas atsako: „Druskininkuose padaryta ne tiek, kiek aš galiu. Yra dar labai daug darbų, kuriuos rei-kia nuveikti. O kai tik druskininkiečiai nu-spręs, kad jiems esu nereikalingas, aš grįšiu į savo šeimos verslą ir, manau, sėkmingai jį toliau plėtosiu.“

Tačiau tikrasis atsakymas gali glūdėti ge-rokai giliau: meras supranta, kad tvarkytis taip, kaip jis dabar daro kurorte, platesniu mastu gali ir nepavykti.

„Druskininkų mero, kaip visagalio, įvaiz-dis, gebėjimas „pramušti“ ir panaudoti dideles ES paramos lėšas ambicingiems

projektams daugeliui daro įspūdį. Tiksliau –tiems, kuriems neįdomu ir nesvarbu, ko-kiomis priemonėmis tai pasiekiama, nes svarbus tik išorinis rezultatų efektas“, – nuo tviskančio Druskininkų fasado bando trinti pudrą anksčiau savivaldybėje dirbęs daili-ninkas ir skulptorius Antanas Balkė.

Jis atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje iki šiol nėra buvę nei pamąstymų, nei rim-tesnių bandymų analizuoti Druskininkų fe-nomeną bei jo užkulisius. Viešojoje erdvėje vyrauja reklaminio tipo informacija, todėl daug kas ir nesuabejoja, kad Druskininkuo-se viskas labai gerai: žydi gėlės, visur švaru ir tvarkinga.

Tačiau įtarimų, kad Druskininkuose vis dėlto nėra viskas taip gerai, kaip gali atro-dyti iš pirmo žvilgsnio, gali sukelti net sa-vivaldybei priklausančio Druskininkų švie-timo centro leidžiamas ketvirtinis leidinys „Mano Druskininkai“ (Nr.1).

Jame merui pateikiamas klausimas: „Ką pasakytumėte skeptikams, kurie dažnai pasisako, kad Druskininkai gražėja tik išo-riškai, o žmonių gyvenimas negerėja?“ „Skeptikų visada buvo ir bus, tačiau lai jie pasako, ką jie patys konkrečiai padarė, kad Druskininkuose gyventi būtų geriau. Ma-nau, kad taip sako tik tie, kurie kitų darbus stebi iš šalies, patys nė piršto nepajudinda-

mi“, – atsakė R.Malinauskas.Šiame 8 puslapių leidinyje yra net 6

mero nuotraukos, o akylam stebėtojui pro akis nepraslysta ir tokios detalės, kaip antai „šeimininkiškas vadovavi-mas“ ar itin taikliai parinktas ir už mo-kesčių mokėtojų leidžiamo leidinio pa-vadinimas – „Mano Druskininkai“.

„Džiaugiesi, jog gali naudotis visomis miesto teikiamomis galimybėmis. Suvo-

ki ir tai, kad esi žmogus, nuo kurio priklau-so šio miesto ateitis. Taigi taip aš suprantu žodžius „Mano Druskininkai“, – šiam leidi-niui kalbėjo jau nuo pat pirmojo jo pusla-pio į skaitytojus žvelgiantis R.Malinauskas.

Kas ne su mumis, tas...Jau daugiau kaip dešimtmetį valdžia Drus-kininkuose priklauso socialdemokratams,

todėl ir valdančioji dauguma beveik nesi-keičia, nes joje išlieka dominuojanti mero suformuota komanda.

Pernai išrinktoje Druskininkų savivaldy-bės taryboje yra dvi opozicinės grupės, tu-rinčios po keturis tarybos mandatus. Tačiau jau nuo antrojo tarybos posėdžio, pasak kai kurių savivaldybės tarybos narių, viena iš opozicijų pradėjo veikti kaip „monolitas valdančiojoje daugumoje“. Ši „opozicio-nierių“ grupė buvo pamaloninta ir gavo vi-sus įstatymu numatytus opozicijai postus bei galimybę dirbti Tarybos suformuotose komisijose.

„Antroji opozicija, nors ir pareiškė norą dirbti komisijose, buvo nepriimta nė į vieną iš 24 savivaldybės tarybos sudarytų nuola-tinių komisijų, o socialdemokratų daugu-mos ir pirmosios „opozicijos“ balsavimas sudarant komisijas buvo toks vieningas, kad priminė gerai surežisuotą ir surepetuotą

spektaklį. Nuo to laiko antroji opozicija ta-rybos daugumos bei savivaldybės administ-racijos vertinama kaip persona non grata“, –„15min“ vienu balsu kloja Druskininkų sa-vivaldybės tarybos nariai Tvarkos ir teisin-gumo atstovai Donatas Mizaras ir Juozas Kudarauskas bei Liberalų ir centro sąjun-gos nariai Juozas Šarkus ir Karolis Kaklys.

K.Kaklys įsitikinęs, kad kitokia nuomo-nė Druskininkuose jau senokai tapo merui „nebeįdomi, nereikalinga ir gali būti laiko-ma žalinga“.

„Prieita iki to, kad opozicijos narių klau-simai ar nuomonės pateikimas komitetų ar tarybos posėdžiuose kartais yra vertinami beveik kaip savivaldybės mero ir daugu-mai priklausančių tarybos narių asmeni-nis įžeidimas“, – šių metų kovą savaitraš-čio „Druskonis“ publikacijoje „Laisvė nuo baimės“ piktinosi kitas savivaldybės tary-bos narys J.Šarkus.

28 | Miestai

Ričardas Malinauskas.R.Malinauskas

jaučiasi esąs žmogus,

nuo kurio priklauso

Druskininkų ateitis.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Tai – miestas-kurortas pačiuose Lie-

tuvos pietuose, Alytaus apskrityje, 60

km į pietus nuo Alytaus. Druskininkų

savivaldybės centras. Visus metus vei-

kiantis balneologinis, purvo ir klimatinis

kurortas, seniausias (nuo

1794 m.) ir didžiausias

Lietuvos kurortas. Druski-

ninkų senamiestis yra ur-

banistikos paminklas.

Druskininkai

Akyse gražėjančio kurorto meras kaltinamas vienvaldystės diegimu

„SPA Vilnius“

generalinis direktorius

V.Trinkūnas teigia

patyręs, ką reiškia

paprieštarauti merui.

A.Ufarto/BFL nuotr.


R.Malinauskas „15min“ tvirtino, kad visi kaltinimai yra kvailysčių kvailystė ir ragi-no pasakyti bent vieną atvejį, kur jis būtų pasakęs „taip“, o dėl to jam paprieštaravę būtų kažkaip nukentėję: „Aš savivaldybės poziciją, kaip ir žmonių interesus, gyniau ir ginsiu. O jeigu kažkas sakė ar pasisakė, tai pateikite man konkretų atvejį.“

Tarybos narys D.Mizaras „15min“ tokį pa-vyzdį pateikė: savivaldybės Etikos komisija, atlikusi „tyrimą“ dėl mero R.Malinausko pa-reiškimo, vienbalsiai nusprendė, kad tary-bos nariai, organizavę diskusijas su miesto gyventojais ir specialistais dėl šildymo bei pasirašę rezoliuciją su reikalavimais, pa-žeidė pagarbos žmogui ir valstybei, pado-rumo principus.

Geležinė mero valia ir ranka R.Malinauskas ne be reikalo ragina pateik-ti konkrečius pavyzdžius ar prieš jį pasisa-kančiųjų pavardes. Jis žino, kad dauguma maištininkų – pogrindyje.

Daugelis „15min“ pašnekovų, pasakodami apie savo susidūrimus su meru, nuolat kar-tojo, kad nori išlikti nežinomais. Paklausti, kodėl, atsakė labai paprastai: Druskininkai yra mažas miestelis, o savivaldybei priklau-so daugiau kaip 20 čia veikiančių įmonių, kuriose dirba didžioji dalis druskininkiečių. Imsi viešai kritikuoti merą, atsidursi gatvėje ir darbo mieste negausi. Jei ne pats, tai kas nors iš artimųjų.

Geležinė mero socialdemokrato ranka esą pasiekia net paprasčiausius savivaldy-bės išduodamus įvairius leidimus. Jei esi mero nemalonėje, negausi net to, o apie savo verslą ar didesnius dalykus gali apskri-tai pamiršti. Gyventojai savo tylėjimą ir su-sitaikymą argumentuoja tuo, kad „dar nori gyventi Druskininkuose“ arba netgi pareiš-kia, kad negali garsiai kalbėti, nes „vaikas nebaigs gimnazijos“.

Rengiant reportažą ne vienas kalbintas žmogus mintis dėstė pusbalsiu, neminė-damas „Dievo vardo be reikalo“. Kalbinti druskininkiečiai teigia, kad kažkokiu ste-buklingu būdu meras visada yra itin ge-rai informuotas, kas jo valdomame mieste

pučia prieš vėją. Yra pavyzdžių, kai žmo-nėms teko išvykti iš gimtojo miesto, nes jie buvo priversti išeiti iš darbo ir suprato, jog bandyti vėl įsidarbinti kurorte – tik laiko gaišimas.

Apie miesto gyventojų baimes minėtoje „Druskonio“ publikacijoje kalba ir J.Šarkus: „Dar daugelis žmonių apie įvairias negero-ves kalba paslapčia, bijodami kerštaujan-čio atsako dėl jų keliamų klausimų. Ir taip yra praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo.“

Dailininkas ir skulptorius A.Balkė save kaip tik ir vadina tokiu pavyzdžiu, nes jis buvo atleistas iš Druskininkų savivaldy-bės, kur 17 metų dirbo administracijos Ar-chitektūros ir urbanistikos skyriuje: „Ne-pritariau kai kuriems planuojamiems ir vykdomiems projektams, kurie, mano nuomone, darko Druskininkų istorinę dalį.

Mano pareigybė buvo panaikinta net nenu-rodant priežasties.“

Ar tai tikrai mero darbas? A.Balkė prime-na, kad „politikas neatsako už savo netei-sėtus veiksmus, duotą komandą atleisti iš darbo, o toks vadovavimo pavyzdys labai efektyvus, nes labai drausmina ir daro pa-klusniais vykdytojais kitus tarnautojus, ku-riems mero žodis tampa įstatymu“.

Buvo trys, liko vienas!„Pirmoji ir, dar galima sakyti, antroji R.Malinausko kadencija buvo dovana Drus-kininkams. Nors kai kurios vadybos priemo-nės ir metodai jau ir tada kvepėjo džiunglė-mis, bet jis į valdžią atėjo 2000 metais, kai miestas buvo vadinamas bankrutuojančiu kurortu. Todėl priemones pateisino siekiami tikslai“, – „15min“ pasakoja „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas ir sanatorijos „Eglė“ direktorius Romual-das Domarkas.

Verslininkai teigia, jog nuo trečiosios ka-dencijos tikėtis savivaldybės pritarimo ir paramos gali tik tie žmonės ar verslas, ku-ris besąlygiškai remia ir rodo visišką ištiki-mybę merui ir jo politikai.

Naujausias pavyzdys – vietinės rinklia-vos mokestis. „Šis mokestis kai kuriems viešbučiams tampa trečiuoju pagal dydį mokesčiu po darbo jėgos apmokestinimo ir PVM, bet apie jį su verslu nebuvo jokios diskusijos. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pradėti rinkti po 2 Lt už nakvynę buvome verčiami metų viduryje, kai jau buvo sudarytos sutartys su agentūromis ir parduoti kelialapiai individualiems klien-tams“, – savo poziciją dėstė verslininkai.

Jie laikosi nuomonės, kad pinigų gali-ma prasimanyti plečiant verslą, sukuriant naujų darbo vietų, o kiekviena darbo vieta ir darbuotojo uždarbis pildo savivaldybės biudžetą fi zinių asmenų pajamų mokesčiu.

„Tie, kas pabandė viešai prieštarauti to-kiam apmokestinimui, – „SPA Vilnius“, „Eglė“ ir dar 12 bendrovių, buvo priversti iš dalies paklusti. O svarbiausia – tapo amžinais savivaldybės ir jos mero priešais, nors šios įmonės anksčiau visą laiką buvo pažangos

ir naujovių priešakyje ir dažnai buvo ap-dovanojami kaip verslo lyderiai ar vieni didžiausių ir pažangiausių darbdavių“, –kovos su 2 Lt mokesčiu rezultatus vardija V.Trinkūnas ir R.Domarkas.

„SPA Vilnius“ generalinis direktorius pri-siminė, kad nuo tos dienos, kai jie viešai pasakė nepritariantys vietinės rinkliavos mokesčiui, meras pavaldiniams uždraudė juos kviesti į pasitarimus, konferencijas ar seminarus, kurie vyksta Druskininkuose.

„Savivaldybės pareigūnams taip pat ne-rekomenduojama, o tai reiškia draudžiama, turėti bet kokių kontaktų su nepaklusniai-siais, teikti bet kokią informaciją, netgi drau-džiama lankytis renginiuose, kurie vyksta nepaklusniųjų įmonių patalpose“, – tvirti-no V.Trinkūnas.

Dėl šio mokesčio Druskininkų savivaldybė bylinėjasi su keliais Seimo nariais teismuo-se, o galutinis verdiktas turėtų paaiškėti jau gegužės viduryje.

Pirmosios instancijos teismą savivaldybė laimėjo, o R.Malinauskas „15min“ aiškino, kad tai yra ne Druskininkų verslo nuomo-nė, o vieno žmogaus ambicija.

„Šio pasipriešinimo iniciatorius yra vie-nas žmogus, jį palaikė dar du, bet atrodo, kad pastarieji pasitraukė“, – meras puikiai žino, kas su kuo Druskininkuose.

Miesto vadovas tvirtina, kad savivaldy-bė pralaimėti šį teismą gali tik dėl politinių motyvų, nes sprendimą priėmė pagal įsta-tymus. Druskininkai, pasak jo, jau dabar už šias lėšas gali daugiau reklamuotis, daly-vauti parodose, daugiau investuoti į infrast-ruktūrą. Neseniai skelbta, kad už rinkliavos lėšas mieste pasodinta 130 tūkst. narcizų.

„Dar kartą pasakau žiniasklaidai – tokių klientų, kuriems 2 Lt už vieną nakvynę yra problema, nemanau, kad Druskininkams reikia“, – požiūrį į savo valdomo miesto sve-čius pateikė R.Malinauskas.

Miestai | 29

Mano DruskininkaiDruskininkų savivaldybė, surinkusi 54,7

balus iš 100, savivaldybių indekse užėmė

5 vietą iš 53 ne miestų savivaldybių. Pa-

lyginti su kitomis, geriausiai Druskininkų

savivaldybė įvertinta švietimo, investicijų

ir plėtros, sveikatos srityse. Prasčiausiai –

socialinės rūpybos bei mokesčių srityse.

Šį tyrimą atlikęs Laisvosios rinkos institu-

tas nurodo, kad Druskininkų savivaldybė

indekse pakiltų iš 5 į 1 vietą, jei ji padidin-

tų privatizuojamų pastatų plotą 30 proc.,

privatizuotų daugiabučių administravimo

paslaugas teikiančią įmonę, nekilnojamo-

jo turto mokesčio tarifą sumažintų iki 0,3

proc., žemės mokesčio tarifą sumažintų iki

0,5 proc., o nedarbo lygis sumažėtų 3 proc.

Šaltinis: Laisvosios rinkos institutas (2011 m.)

Druskininkų savivaldybės vertinimas

D.Mizaras:

„Į teikiamus opozicijos siūlymus ar pastabas neatsižvelgiama, nepagrįstai apkaltinant melavimu, manipuliavimu ar interpretavimu.“

Druskininkai žydi ir klesti, bet

už gražaus fasado tvyro baimė.

I.Gelūno nuotr.

Labai brangaus šildymo

Druskininkuose rebusas.

Kitame puslapyje

>>>

Dovana miestui

R.Malinausko oponentai

vadina tik pirmąją jo

kadenciją.

M.Vidzbelio/Scanpix nuotr.


Violeta Bagdanavičiūtė[email protected]

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas turbūt vienintelis iš Lietuvos merų yra baigęs termofi kacinės inžinerijos specialybę, tačiau jo vadovaujamas miestas už šilumą moka vieną didžiausių kainų šalyje. Vien tik pernai gyventojai šilumininkams liko skolingi du milijonus litų, o kurorte apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė konstatavo, kad piniginės socialinės išmo-kos čia išaugo penkis kartus. Jų negaunan-tys šilumos vartotojai puola į neviltį, o me-ras tikina, kad tam, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ct atpiginti šilumą, padėkos, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

Gniuždančios sąskaitosŠilumos kainai Druskininkuose yra jautrūs ne tik gyventojai, bet ir didžioji dalis verslo,

kuris užsiima kurortui būdinga veikla – ap-gyvendinimu, maitinimu, sveikatinimo paslaugų ar vandens pramogų teikimu.

Pavyzdžiui, didžiausia miesto „Eglės“ sanatorija pernai sausį ir vasarį vien tik už šildymą turėjo pakloti daugiau kaip po 0,5 mln. Lt per mėnesį, o šių metų tais pa-čiais mėnesiais jos šildymo sąskaitos per-kopė 600 tūkst. Lt per mėnesį. Mažesnė už ją „SPA Vilnius Sana“ šalčiausią žiemos mėnesį šildymui šiemet atseikėjo beveik 200 tūkst. Lt.

Šildymo sąskaitos verčia dejuoti ir gyven-tojus. Druskininkietis, turintis 46 kv. m butą rekordinį 2012 metų vasarį už šilumą buvo priverstas krapštyti 390 Lt, o už 64 kv. m butą – 520 Lt. Gyvenantis plačiau – 86 kv. m ploto bute – mokėjo daugiau nei 1000 Lt.

2011 metais kompensacijas už būsto šil-dymą ir karštą vandenį gavo beveik trys tūkstančiai Druskininkų savivaldybės šei-mų. Tai sudarė 3,6 mln. Lt. Nepaisant šios kelių milijonų paramos, gyventojų skolos už šildymą pernai siekė 2 mln. Lt.

Valstybinė kainų ir energetikos kontro-lės komisija (VKEKK) nurodo, kad gamti-nių dujų kaina Druskininkuose nuo 2005 iki

2012 metų padidėjo net 3,6 karto, arba nuo 436,2 Lt/ tūkst. kub.m iki 1580,6 Lt/ tūkst. kub.m. O Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus šių metų vasarį vietos laikraštyje savo publikacijoje „Prioritetas – pertvarkyti vietinį šilumos ūkį“, pažymėjo, kad „gamtinių dujų kaina Druskininkuose yra didesnė apie 150 Lt/1000 kub.m negu visoje Lietuvoje“. Kitaip tariant, kai kitos ūkiškai tvarkomos savivaldybės varžosi, kur šiluma kainuos pigiausiai, druskinin-kiečiai svajoja bent pasiekti Lietuvos šilu-mos kainų vidurkį.

Šių metų vasarį druskininkiečių nepasi-tenkinimas rekordinėmis šildymo kaino-mis išsiliejo į piketus prie savivaldybės ir „Druskininkų šilumos“. Tačiau jie nevirto masinėmis protesto eitynėmis, nes dalis gyventojų už šildymą gauna kompensa-cijas ir yra tuo labai patenkinti.

Vamzdžiai apkibę tarpininkais Tai, kad pagal šilumos kainas Druskininkai jau ne vienerius metus patenka į brangiau-sių Lietuvos miestų sąrašą, nėra atsitik-tinumas. VKEKK nurodo, kad „Druski-ninkų miesto gamtinių dujų sistema yra visiškai autonominė – nesujungta su ki-tais Lietuvos teritorijoje esančiais dujo-tiekiais. O dėl sudėtingos dujų tiekimo schemos šio miesto vartotojams gamtinių dujų kaina yra didesnė nei kitiems Lietu-vos vartotojams“.

Tokiai išvadai visiškai pritaria ir kiti ener-getikos specialistai. Jie tvirtina, kad Drus-kininkų šildymo kainų didysis pūlinys su-siformavo dėl dviejų dalykų – tarpininkų ir brangiai UAB „Intergas“ pastatyto dujo-tiekio, kuris sujungė Baltarusiją ir Lietuvą. Būtent šios brangios statybos išlaidos dar

30 | Miestai

Kurorto vamzdžiai šildo

Dviejų didžiausių Druskininkų sanatorijų šilumos suvartojimas 2011–2012 metais:

2011 metai | „Eglės sanatorija“

Sausis 1720 530.688Vasaris 1704 514.764Kovas 1620 496.884

Mėnuo Suvartota (Mwh) Sumokėta (Lt)

2011 metai | „SPA Vilnius“

Sausis 410 126.115Vasaris 394 119.047Kovas 344 105.681


2012 metai | „Eglės sanatorija“

Sausis 1704 609.996 Vasaris 1832 672.801 Kovas 1443 529.144


2011 metai | „SPA Vilnius“

Sausis 428 150.753 Vasaris 495 179.438 Kovas 316 114.408


Sąskaitos už šildymą

R.Malinauskas tam, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ctatpiginti šilumą, padėkos, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

35

30

25

20

15

10Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

UAB „Litesko“ fi lialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų

12,9

8 20

05 m

.

12,9

8 20

06 m

.

16,8

9 20

07 m

.

20,5

4 20

08 m

.

26,0

0 20

09 m

.

25,3

8 20

10 m

.1

25,6

3 20

11 m

.

11 - 2010 m. gruodžio 11 d.


tarpininkus

daug metų bus įtraukiamos į vartotojams pateikiamas sąskaitas.

Šios grandinės pradžioje stovi UAB „Hau-pas“, kuri dujas importuoja į Druskininkų regioną. Ji jas perka iš „Gazprom“, tada transportuoja per Baltarusiją. Dėl to prie dujų importo kainos dar tenka pridėti transportavimo kainą Baltarusijos „Bel-transgaz“ aukšto slėgio dujotiekiu, po to – „Grodnooblgaz“ skirstomaisiais vidutinio slėgio dujotiekiais, transportavimo kainą „Helios Gaz“ (viena iš „Intergas“ akcinin-kių) priklausančiu vidutinio slėgio dujotie-kiu iki Lietuvos sienos ir galiausiai – taip pat jos vamzdžiais iki pačių Druskininkų. O šilumą Druskininkuose vartotojams tie-kia UAB „Litesko“ fi lialas „Druskininkų ši-luma“, kurio paslaugos taip pat kainuoja.

Mero dėdės veiksnys Visas šis nuo Baltarusijos besidriekiantis dujų tiekimo Gordijaus mazgas susiformavo R.Malinausko laikais – dujos kurorte buvo paleistos jam tapus meru. Iki tol vienas gra-žiausių Lietuvos miestų šildėsi mazutu.

Druskininkų senbuviai pasakoja, kad iki „Litesko“ atėjimo „Druskininkų ši-lumos tinklai“ per metus sugebėdavo

uždirbti apie 2 mln. Lt pelno. Tačiau prieš perimant įmonę „Litesko“, ji netikėtai buvo tapusi nuostolinga. Bet naujasis savinin-kas jau pirmaisiais veiklos metais uždir-bo iki 1 mln. Lt. Vietiniai šilumininkai iki šiol jaučia kartėlį, kad jiems tada nepavy-ko įkalbėti neišnuomoti šilumos ūkio net 30-čiai metų, nes jie buvo suskaičiavę, kad paleidus dujas „Druskininkų šilumos tin-klai“ po trejų metų patys sugebėtų tapti pelningais.

Bet meras R.Malinauskas tuo metu turbūt geriau žinojo, kas yra naudingiau miestui, juolab kad ir savo artimiausio-je aplinkoje turėjo glaudžiai su energeti-ka susijusių žmonių. Pavyzdžiui, gamti-nių dujų įmonė „Intergas“ Druskininkų istorijoje yra įdomi ne tik kaip tarpinin-kė, kuriai reikia uždirbti, bet ir tuo, kad kurį laiką vienai iš jos akcininkių UAB „Do-laurus“ vadovavo R.Malinausko dėdė iš mamos pusės Gintautas Miliauskas (nuo šių metų kovo „Intergas“ netiesiogiai kont-roliuoja vienintelis akcininkas – Valerijus Stankevičius, - aut. past.).

Kai savaitraštis „15min“ Druskinin-kų mero paklausė, ar šis giminystės ry-šys jam netrukdė spręsti šilumos ūkio

reikalų, meras atsakė, kad jam šie faktai yra nežinomi.

Pasak R.Malinausko, savivaldybei spręs-ti šilumos ūkio problemų netrukdo ir tai, kad jos taryboje nuo 2007 metų dirba „Li-tesko“ fi lialo „Druskininkų šiluma“ direk-torius Remigijus Aleksandas Viniarskas.

„Jis nusišalina nuo visų klausimų. Be to, jam, kaip tarybos nariui, dėl reikalavimo geriau dirbti ir nuo manęs asmeniškai kliū-na 10 kartų daugiau nei kuriam kitam na-riui“, – interviu „15min“ telefonu tvirtino R.Malinauskas. Ir čia pat patikino, kad jeigu R.A.Viniarsko pasitraukimas iš savivaldy-bės tarybos šildymą atpigintų bent 1 ct, tai jis tai jau būtų padaręs vakar ar užvakar.

Tačiau Druskininkų šilumos vartotojai mano kitaip: būtent miesto savivaldybės taryba, meras ir administracija turi rūpin-tis alternatyvios energetikos plėtra bei tuo, kad šilumos tiekėjas būtų atskirtas nuo ši-lumos ūkio prižiūrėtojo, o „Druskininkų ši-lumos“ akcininkai vadovui R.A.Viniarskui formuluoja visiškai kitokią užduotį – siekti pelno. Todėl jo narystę miesto savivaldybės taryboje druskininkiečiai laiko skandalu. Apie tai kalbama ir šių metų kovo 12 dienos

rezoliucijoje „Svarstyti klausimą dėl Drus-kininkų savivaldybės šilumos ūkio nuomos bei šilumos ūkio modernizavimo ir renova-vimo sutarčių su UAB „Litesko“ nutrauki-mo“; „Peržiūrėti Druskininkų šilumos ūkio pertvarkos strategiją, kviečiant nepriklau-somus ekspertus. (...) Nepriiminėti vien tik UAB „Litesko“ paruoštų rekomendacijų ir sprendimų projektų“. Šis dokumentas, surašytas po Druskininkų bendruomenės 2012 metų vasario 14 ir kovo 3 dienos su-sitikimų dėl centralizuotai tiekiamos šilu-mos ūkio tvarkymo klausimų, buvo įteiktas VKEKK ir merui R.Malinauskui. Pastarasis rezoliucijos iniciatorius ir visų pasirašiusių veiklą savivaldybės jungtiniame komitetų posėdyje pavadino politine prostitucija.

„Druskininkuose kūrenant pačias brangiausias dujas, šiluma yra pigesnė nei kai kuriose

kitose savivaldybėse, kurios už skolintus pinigus yra įsidiegusios biokuro katilines. Be to,

mūsų mieste šilumos administravimas yra vienas pigiausių Lietuvoje. Kalbant apie gauna-

mas dujas, tai jų tiekimo grandinėje negalime atsikratyti tarpininkais, o ir kas būtų, jeigu

neturėtumėme brangių dujų? Tada tektų kūrenti dar brangesniu kuru, kaip antai skalūno

alyva“, – aiškina meras R.Malinauskas.

Jis skelbia gerąją naujieną, kad 2013 metų pabaigoje pusę reikiamos šilumos planuojama

pasigaminti deginant biokurą. 5,82 mln. Lt biokuro katilo rekonstrukcijai „Litesko“ buvo

skirta iš ES struktūrinių fondų, o visa investicija sieks 11,66 mln. Lt.

„Tikiuosi, kad ši alternatyva apie 3 ct/kWh atpigins šildymą, tačiau noriu pažymėti, kad tai

yra šios dienos prognozės. Viskas priklauso nuo biokuro kainos, kuri irgi gali keistis, nes

biokuras, deja, taip pat nepinga“, – įspėja R.Malinauskas.

Druskininkų savivaldybės tarybos narys J.Šarkus tarybos komitete jau kėlė klausimą, kodėl

šiluma atpigs tik keliais centais, kai, pavyzdžiui, Radviliškio savivaldybėje, pradėjus veikti

dviem naujiems biuro katilams po 5 MW, šilumos kaina sumažėjo apie 10 ct. Mat rekonstra-

vus Druskininkų katilinę taip pat bus įrengtas 10 MW galios biokuru kūrenamas vandens

šildymo katilas. Jam į tai buvo atsakyta, kad „Druskininkų šilumos“ atstovai turbūt suskai-

čiavo šilumos kainos mažėjimą su dideliu rezervu.

Pirmoji kregždė – 3 centai

Pagal šilumos kainas Druskininkai jau ne vienerius metus patenka į brangiausių Lietuvos miestų sąrašą

(be PVM) dinamika 2005–2012 metų sausio mėnesį, ct/kWh

Žiema ištuština druskininkiečių ir miesto sanatorijų bei viešbučių sąskaitas.

A.Ufarto/BFL nuotr.

30,4

5 20

11 m

.2

29,9

5 20

11 m

.3

29,2

6 20

11 m

.

22 - 2011 mmm. lapkričio 1 d. 33 - 2020111 m. grgg uou džžioo 11 d.

Prezidentė D.Grybauskaitė

gyrė R.Malinauską (kairėje),

bet nurodė jam, kad miesto

šilumos ūkis – monopolizuotas.

Druskininkų savivaldybės nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d. IT kodas | 33

Donatas JANKUS

Klaipėdos „Švyturio Ekstra“ alus įkopė į pasaulinį aludarių Olimpą ir nuo šiol ofi cialiai gali vadintis geriausiu pasaulyje alumi savo klasėje. Šiam alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus var-žybų, 2012 metų Pasaulio alaus taurės („World Beer Cup“), aukso medalis – tokia žinia Klaipėdos aludarius pasiekė iš JAV San Diego mieste įvykusio konkurso.

„Švyturio Ekstra“ aukso medaliu apdovanotas Dortmundo stiliaus lagerio kategorijoje, aplenkęs dar 38 „Dortmunder/ Export“ ir „German-Style Oktoberfest“ alaus stiliaus konkurentus iš viso pasaulio. Lietuviš-kas alus šioje kategorijoje aplenkė alų iš Vokietijos, kuris laikomas šio alaus stiliaus tėvyne.

„Aludaris, šiame konkurse laimėjęs aukso medalį, tvirtai žino, kad jo alus yra geriausias savo stiliaus alus pasaulyje, – „Ekstros“ laimėjimą komentuoja Barbara Fusco, JAV aludarių asociacijos, nuo 1996 metų rengiančios Pasaulio alaus taurę, prekybos ir marketingo vadovė. – Ne veltui šis konkursas vadinamas alaus Olimpiada – jis suvienija geriau-sius aludarius iš įvairių pasaulio kampelių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai subalansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus“.

„Man norisi parodyti šį laimėjimą, kaip pavyzdį, kad lietuviai gali kurti geriausius pasaulyje gaminius. Reikia nebijoti užsibrėžti aukš-čiausius tikslus ir nuosekliai jų siekti. Tokie laimėjimai atneša didžiulę naudą ne tik įmonei, bet ir visai Lietuvos pramonei, ženkliai pakeldami mūsų gaminių kokybės vertinimą“, – sveikindamas „Švyturį“ su apdo-vanojimu sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Pagrindas – Kokybės deklaracija„Esu įsitikinęs, kad šį tarptautinį įvertinimą, kuris reiškia, kad

„Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lėmė labai su-griežtintas dėmesys mūsų alaus kokybei. Prieš dvejus metus, švęsdami „Ekstros“ jubiliejų ir paskelbę Kokybės deklaraciją, iškėlėme šiam alui aukščiausius kokybės reikalavimus. Tai, kad mums pavyko jų nuosekliai laikytis, ir lėmė, kad švenčiame šią pergalę“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Pasak „Švyturio“ vyriausios aludarės Džuljetos Armonienės, tokie laimėjimai tik įrodo, kad uostamiesčio aludariai neatsilikdami nuo pa-saulinių tendencijų išlaiko aukščiausią kokybę. Anot jos, išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder/ European Export“ alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, nenaudojant pagreitinimo technolo-gijų, žaliavoms taikant aukštus ekologiškumo standartus.

„Švyturio Ekstra“ gamyboje nenaudojamos jokios šiuolaikinės fer-mentavimo pagreitinimo ar misos skiedimo technologijos. „Švyturio

Ekstra“ yra verdamas tik iš vandens, lietuviško miežių salyklo, trupučio ryžių, pridedant karčiųjų ir aromatinių „Spalter Select“ apynių, augina-mų tik Bavarijos Halertau ir Spalt regionuose, kur geriausios klimatinės sąlygos apynių auginimui Europoje, bei alaus mielių.

Sugriežtinti reikalavimai„Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra

laimėjusi sidabro medalį. Pasak aludarės, dvylika metų išlaikyti aukš-čiausią kokybę pavyksta tik griežta kontrole.

„Mes dirbame pagal „Carlsberg“ kokybės vertinimo sistemą, o „Ekstrai“ net ši sistema yra sugriežtinama, nukrypimo nuo tikslo prak-tiškai negali būti. Šiam alui naudojamam salyklui, apyniams, mielėms taikomi kur kas griežtesni reikalavimai, nei numato Lietuvos alaus gamybos reglamentas. Todėl ir sugebame kas dieną „Ekstrą“ padaryti būtent tokią – geriausią“, – dėsto Dž. Armonienė.

„Švyturio Ekstra“ parsiveža geriausio Pasaulio alaus titulą„Tikiu, kad šį tarptautinį įvertinimą, kuris reiškia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lėmė labai sugriežtintas dėmesys mūsų alaus kokybei“, – teigia „Švyturio-Utenos alaus“ vado-vas Rolandas Viršilas.(Tomo Andrijausko nuotr.)

Apie Pasaulio alaus taurę („World Beer Cup“)

• Amerikos Aludarių asociacijos organizuojamas didžiausias pasaulio alaus kokybės konkursas, dar vadinamas alaus Olimpinėmis žaidynėmis, vyksta kas dvejus metus.

• Devintą kartą surengta Pasaulio alaus taurė pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi – šį kartą joje varžėsi net 799 alaus daryklos iš 57 šalių, kurios konkursui pateikė 3 921 alaus rūšį iš viso 95-iose alaus stilių kategorijose.

• Vidutiniškai vienai kategorijai buvo pateikta 41,2 alaus rūšis.• Alų aklosios degustacijos būdu vertino 211 ekspertų iš 27 pa-

saulio šalių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai suba-lansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus. Degustacijos vyko gegužės 1-2 dienomis San Diego mieste, Kalifornijoje.

• „Švyturio Ekstra“ šiais metais yra vienintelis Baltijos šalių alus, Pasaulio taurėje apdovanotas aukso medaliu.

Gediminas [email protected]

Interneto paslaugas kompanijoje „Cgates“ užsisakiusi vilnietė Asta nustebo, kai vie-toje norimo aplankyti tinklalapio interne-to naršyklėje išvydo savo paslaugų tiekėjo reklamą. Jai buvo siūloma sudalyvauti žai-dime ir laimėti prabangų laikrodį.

Ši reklama buvo nesusijusi su lankomu tinklalapiu – ji priverstinai aktyvuota vie-toje svetainės.

„Surinkau man reikalingą adresą, o jie iš-metė reklamą. Dar kartą suvedžiau adresą –vėl rodė reklamą. Jos neišjungė tol, kol paspaudžiau mygtuką „Tęsti naršymą“, – pasakojo Asta. – Aukščiausio lygio įžūlu-mas – jie gali sau leisti kišti savo brukalus.“

Įsivėlė klaida„Cgates“ atstovas tikino, kad klientams aktuali informacija pranešama įvairiais būdais, tačiau tik tuomet, kai gaunamas jų sutikimas.

„Vienas tokių būdų yra minėta ekrano užsklanda prisijungus prie mūsų sistemos. Užsklandos rodomos tik tiems klientams, kurie yra patvirtinę pageidavimą jas maty-ti. Šiuo atveju, matyt, įsivėlė techninė klai-da. Atsiprašome kliento už patirtus nepa-togumus – kviečiame susisiekti su klientų

aptarnavimo skyriumi ir sutarsime, kaip kompensuosime moralinę žalą“, – žadėjo „Cgates“ rinkodaros departamento vado-vas Vygantas Tutlys.

Įstatymų nepažeidžiaNepaisant to, vartotojų teisių sargai teigia, kad tokia reklama gali būti rodoma ir ne-gavus kliento sutikimo.

Reklamos įstatyme nustatyta, kad rekla-ma telefonu, telefaksu, el. paštu gali būti teikiama tik gavus vartotojo sutikimą ar prašymą. Reklaminių užsklandų interne-to tinklalapiuose teisės aktai nedraudžia.

„Vertinant pateiktą atvejį nepageidau-jamos reklamos atžvilgiu, jeigu atsiran-dančią reklamą yra galimybė išjungti, tai nelaikoma Reklamos įstatymo pažeidimu. Mat vartotojai į tam tikrą (šiuo atveju

bendrovės „Cgates“) tinklalapį patenka patys suvesdami atitinkamo tinklalapio interneto adresą. Už tinklalapio turinio parengimą jie nemoka, o tik naudojasi nemokamai parengta informacija. Kitaip sakant, reklama neteikiama tiesiogiai var-totojui, išreiškus nesutikimą gauti rekla-mą“, – rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atsakyme.

Reklama gali klaidinti Pagal Reklamos įstatymą, draudžiama tie-siogiai teikti reklamą konkrečiam asme-niui, jei jis aiškiai išreiškė, kad nesutinka ją gauti. Kas yra tiesioginė reklama – ne-paaiškinama, tačiau teisininkų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advoka-tas Andrius Iškauskas teigė, kad tokios priverstinės reklamos turėtų būti galima atsisakyti.

„Šiuo atveju reklama gali būti laikoma tiesiogine, nes ji nukreipta į konkretų in-terneto naudotoją ir „Cgates“ klientą. Tad jei klientas pareikštų interneto tiekėjui, kad nenori gauti tokios reklamos, kompanija, mano nuomone, turėtų ją nutraukti“, – sakė A.Iškauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokia reklama gali būti laikoma klaidinančia dėl tam tik-rų asociacijų bei pažeisti prekės ženklo savininko teises: „Juk vartotojas, įvedęs vieną interneto adresą, tarkime, 15min.lt, o gavęs „Cgates“ reklamą, gali klaidingai pamanyti, kad „15min“ ją palaiko, remia ar net inicijuoja.“

Situacija tampa dar painesnė, jei varto-tojas bando užeiti į kito interneto tiekėjo (pavyzdžiui, TEO LT) svetainę, o jam patei-kiama „Cgates“ reklama. Šiuo atveju, pasak A.Iškausko, galima svarstyti ir atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos klausimą.

Vietoj tinklalapio – reklamaJei interneto naršyklėje įvedėte tinklalapio adresą, dar nereiškia, kad būtinai jį ir išvysite. Interneto tiekėjui panorėjus, vietoje ieškomos svetainės jums gali būti rodoma reklama. Įstatymai, pasirodo, to nedraudžia.

Reklaminių užsklandų interneto tinklalapiuose teisės aktai nedraudžia.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Interneto tiekėjams

atsivėrė nauja niša:

priverstinė reklama.

R.Vilimo/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.34 | Gazas.lt

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Europoje naujų automobilių pardavimai mažėja penktus metus iš eilės, kai kurios gamyklos dirba puse pajėgumų, o iš kitų šalių į Europą plūsta vis didesnis naujų automobilių srautas. Kažkuris iš didžiųjų gamintojų neatlaikys tokio spaudimo. Kuris bus pirmas?

Europos automobilių gamintojai pradėjo lobistinę kampaniją, siekdami sustabdyti pigių ir kokybiškų automobilių importą iš Pietų Korėjos.

Mat pasirašyta laisvos prekybos tarp ES ir Pietų Korėjos sutartis panaikino muito mokestį Pietų Korėjoje gaminamiems pro-duktams, tarp jų ir automobiliams, įveža-miems į Europą (ir atvirkščiai). Sutaupy-tas dešimtadalis automobilio kainos gali smarkiai paveikti Europos rinką – daugiau uždirbs gamintojai ir pardavėjai, pirkėjai galės išsiderėti didesnes nuolaidas.

Korėjiečių baubasPer pastaruosius devynis mėnesius auto-mobilių iš Pietų Korėjos importas į Europą padidėjo net 67 procentais. Šiemet neabe-jotinai bus pagerintas praėjusių metų rekor-das, kai į Senąjį žemyną įvežta 200 tūkst.korėjietiškų automobilių. Didžioji da-lis atiteko „Hyundai-Kia“ ir „Chevrolet“ modeliams.

Tuo tarpu europiečiai iš laisvos prekybos sutarties beveik negavo naudos – automo-bilių iš Europos importas į Pietų Korėją per tą patį laikotarpį padidėjo vos 7 proc. Per devynis mėnesius nuo praėjusių metų lie-pos iki šių metų balandžio 1-osios, kai ne-betaikomi muitai, į Pietų Korėją iš Europos buvo įvežta vos 57 tūkst. automobilių, tuo tarpu iš Pietų Korėjos į ES atgabenti beveik 350 tūkst.

Europos automobilių gamintojai siekia, kad laisvos prekybos sutartyje būtų pada-ryta išimtis – kad ji negaliotų automobilių pramonei. Panašią sutartį su Pietų Korėja pasirašė ir JAV, tačiau šios šalies vyriausy-bė numatė galimybę kažkuriai pramonės šakai grąžinti importo tarifus, jeigu tos ša-kos importas taptų vienpusis, kaip Euro-poje atsitiko su automobiliais.

Gamykloms trūksta darboEuropos Sąjungoje esančių automobilių gamyklų pajėgumai šiuo metu sudaro iki 22 milijonų vienetų per metus. Europie-čiai nuperka tik apie 14 milijonų. Turint omenyje tai, kad nemažą dalį Europoje nuperkamų automobilių sudaro impor-tuoti iš kitų regionų, dauguma ES esančių gamyklų dirba tik puse pajėgumų.

Nemažai gamintojų norėtų uždaryti daug nerentabilių gamyklų, tačiau nedrįs-ta to padaryti, nes yra smarkiai spaudžia-mi darbo vietas siekiančių išsaugoti vy-riausybių. Automobilių gamyklose dirba po keletą tūkstančių darbuotojų. Be to, dar tiek pat ar daugiau darbininkų dirba

komponentus tiekiančiose kompanijose. Jeigu Europoje būtų uždarytos kelios auto-mobilių gamyklos, bedarbių armija smar-kiai išaugtų.

Visu pajėgumu dirba vos keletas Eu-ropos automobilių gamyklų. Darbo sty-giumi nesiskundžia vadinamojo premium

segmento automobilių gamintojai. Tur-tuoliai visais laikais mėgo prabangius au-tomobilius, todėl nišinių ir itin brangių automobilių gamintojai vos spėja suktis.

Gerai gyvena ir „elitinis trejetas“ – „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“. Puikiai tvarkosi liaudies automobilių gamintojas

„Volkswagen“. Tuo tarpu visi kiti Euro-pos gamintojai dirba daugiau ar mažiau nuostolingai.

Gniuždantys nuostoliaiAmerikiečių „Ford“ koncerno Europos padalinys, užimantis 8,5 proc. Senojo že-myno naujų automobilių rinkos, per pir-mąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 400 mln. Lt nuostolių, nors JAV rinkoje kon-cernas dirba pelningai.

Panaši padėtis ir „General Motors“ kon-cerno Europos padalinyje. Šių metų pirmas ketvirtis koncernui kainavo papildomus beveik 700 mln. Lt, o paskutinis praė-jusių metų ketvirtis buvo tiesiog tragiš-kas – „GM Europe“ patyrė net 1,5 mlrd. Ltnuostolių.

Tuo tarpu GM koncerno „Chevrolet“ pa-dalinys, kuris Europoje parduoda iš Pietų Korėjos importuotus automobilius, džiau-giasi augančia paklausa. GM netgi planuoja dalį „Chevrolet“ automobilių gamybos iš Pietų Korėjos perkelti į Europą.

Labai sunkiai sekasi ir Prancūzijos PSA („Peugeot – Citroen“) ir „Renault“ kom-panijoms bei Italijos FIAT. Šių gamintojų nuostoliai kiekvieną mėnesį skaičiuojami šimtais milijonų litų, o automobilių paklau-sa mažėja dešimtimis procentų.

Kol kas gelbsti kitos rinkosAmerikiečių Europos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuoja atsigavusi JAV rinka bei didėjanti paklausa Azijoje.

FIAT koncerną kol kas gelbsti didėjanti prieš keletą metų įsigyto „Chrysler“ kon-cerno gaminamų automobilių paklausa JAV.

„Renault“ turėtų džiaugtis prieš gerą de-šimtmetį įvykusiomis jungtuvėmis su „Nis-san“ kompanija, kuri dabar ant bangos. Be to, koncernas kartu investuoja į Rusiją – planuojama iki 50,1 proc. padidinti akcijų skaičių „AvtoVAZ“ gamykloje (šiuo metu koncernas valdo 25 proc.)

Tai „Renault–Nissan“ koncernui kainuos beveik du milijardus litų, tačiau investici-ja netrukus turėtų atsipirkti, mat per arti-miausius dvejus metus Rusija taps didžiau-sia naujų automobilių rinka Europoje.

Laukiama didelio sprogimoAutomobilių gamintojai pripažįsta, kad atėjo laikas sprogimui – kažkas iš europi-nių gamintojų tikrai turi griūti. Galbūt tai bus ne bankrotas, o kelių gamintojų susi-liejimas, bet neišvengiamai teks uždaryti keletą automobilių gamyklų.

Kas bus pirmas ir kuri valstybė patirs didžiausius tokio „kolapso“ nuostolius, prognozuoti sunku, tačiau įtampa kai ku-riose šalyse stiprėja kasdien.

Pagal WSJ, „NY Times“, FT ir „International Herald

Tribune“ parengė Ramūnas Fetingis

Didieji gamintojai ieško naujų rinkų

Europos automobilių gamyklų agonija

„Hyundai-Kia“

stulbinančiu greičiu

veržiasi į Europą.

Gamintojo nuotr.

Dauguma Europos Sąjungoje esančių gamyklų dirba tik puse pajėgumų.

Po dvejų metų Rusijos automobilių gigan-

to „AvtoVAZ“ kontrolę į savo rankas

perims prancūzų-japonų „Renault–

Nissan“ aljansas.

Ketvirtadalį šio giganto akcijų „Renault“

nusipirko dar prieš ketverius metus, kai

krizės ištiktą legendinių „Žiguliukų“ ga-

myklą prancūzų investicija išgelbėjo nuo

bankroto. Planuojama, kad prancūzų-ja-

ponų koncernas po dvejų metų valdys jau

74,5 proc. didžiausios Rusijos automobilių

gamyklos akcijų paketą.

Jau dabar matyti, kaip ši investicija pakeis

Rusijos automobilių pramonę. Rusai savo

gamykloje jau pradėjo gaminti „Dacia“ mo-

delius su „Lada“ ženkleliais. Pirmoji kregž-

dė – „Lada Largus“, kuri yra „Dacia Logan

MCV“ klonas. Gaminama ir komercinė šio

universalo versija. Planuojama, kad arti-

miausiu metu atsiras nedidelis rusiškas

visureigis, pakeisiantis archajišką „Niva“

modelį.

Jau nutraukta „VAZ klasikos“ (nedide-

li sedanai su galiniais varomais ratais –

VAZ-2101 pirmtakai) gamyba – balandžio

pabaigoje nuo konvejerio nuriedėjo pas-

kutinis VAZ-2107 modelis. Per artimiau-

sius dvejus metus turėtų būti galutinai

nutraukta „Samara“ modelių gamyba, ku-

rių „protėvis“ – legendinis „aštuntukas“.

„AvtoVAZ“ direktorių taryba per arti-

miausius dešimt metų planuoja gamybą

padidinti iki 1,2 milijono automobilių per

metus.

Rusai praranda savo automobilių pramonę

„Lada Largus“ (1) ir „Dacia Logan MCV“ (2): raskite dešimt skirtumų.

Gamintojo nuotr.

dė „Lada Largus , kuri yra „Da g

d L “ (1) i D i L ki d ši ki

1. 2.


Rašytojas ir pasekėjai

Siužetas ir kontekstas Enciklopedijos liudija, kad amerikiečių rašytojas ir siaubo žanro klasikas Edgaras Alanas Po (akt. J.Cusackas) nelengvai pritapo prie gyvenimo. Gal kitaip ir negalėjo būti, turint omenyje jo talentą ant popieriaus kurti košmariškas vizijas.

Istorija byloja, jog rašytojas mirė nuo nežinomos ligos. Tai tapo pretekstu sukurti išradingą krimina-linį trilerį apie dramatišką Po gyvenimo pabaigą.

Baltimorę apima siaubas, kai mieste pradeda siautėti maniakas, žudantis žmones E.A.Po kūrinių motyvais. Ko siekia nesugaunamas nusikaltėlis? Išgarsėti ar tapti bendraautoriumi? Negana to, ne-trukus pagrobiama ir rašytojo mylimoji Emilė (akt. A.Eve). Nusikaltimų tyrėjai į pagalbą pasikviečia geriausią ekspertą – patį rašytoją, kad jis padėtų iš-narplioti šią keistą bylą ir galbūt išgelbėtų merginą.

Išvados Ne tik kine, bet ir tikrovėje maniakai sugalvoja įvai-rių priežasčių, kaip ir kodėl reikia žudyti. Prade-dant kanibalu Hanibalu iš „Ėriukų tylėjimo“ arba žmonijos baudėju fi lme „Septynetas“, ir baigiant Norvegijos siaubu – Breiviku.

Šito blogio visur apstu, nes tokia žmogaus pri-gimtis – agresyvumas glūdi mumyse, bet ne visi sutramdo savo demonus. Kine blogis neabejotinai klesti todėl, kad yra paklausa. Taigi, neišvengiamai sulaukėme dar vieno fi lmo – alternatyvios istorijos apie itin protingo maniako dvikovą su ne mažiau sumaniu rebusų sprendėju.

Scenarijaus autoriai irgi neatsilieka nuo persona-žų – sprendimas pasiūlyti savąją rašytojo mirties versiją vertas pagyrimo ir atrodo originaliai. Be abejo, padeda ir tai, kad senokai nematėme fi lmo, įkvėpto šio rašytojo kūrybos. Veiksmas rutulioja-si sparčiai, o mįslių koncentracija pakankama, kad nereiktų nuobodžiauti.

Norėdami patirti dar didesnį malonumą, prieš seansą perverskite E.A.Po kruvinųjų kriminalinių istorijų tomelį, kad galėtumėte palyginti subtilią siaubo ir grėsmės atmosferą ekrane ir popieriuje. Čia fi lmas, deja, nusileidžia prozai. Visai nenuos-tabu – juk žmonės savo vaizduotėje sugeba sukur-ti tokius košmarus, kurių net genialus režisierius nesugebėtų įkūnyti.

Tačiau apkritai „Varnas“ yra kokybiška pramo-ga, skirta ne tik E.A.Po gerbėjams, kurių, tikiuosi, šis fi lmas neįkvėps sekti jo apsakymų personažų pėdomis.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas [email protected]

36 | Kultūra

„Varnas“ („The Raven“)

JAV, 2012 m., 110 min.

Rež. Jamesas McTeigue.

Vaidina: Johnas Cusackas,

Luke’as Evansas,

Alice Eve.

Įvertinimas


Lietuva, įkandin daugumai Europos Sąjungos šalių, pagaliau steigia Kino centrą. Jo šalies kino bendruomenė laukė jau seniai. Tačiau džiugias nuotaikas temdo nerimas. Kino kūrėjai įtaria, kad naujoji ins-titucija gali nepateisinti jų lūkesčių, mat iki šiol visi jie palikti nuošalyje – nei nuomonės kas klausė, nei kvietė bendradarbiauti.

Visos viltys – į būsimą vadovąVyriausybei balandžio 18 d. pritarus Lietuvos kino centro prie Kultūros mi-nisterijos steigimui, nuo gegužės pra-džios įsisiūbavo šios institucijos kūri-mo darbai.

„Gegužės pradžioje Lietuvos kino centras įregistruotas Juridinių asmenų registre, Valstybės tarnybos departa-mentui patvirtinus naują struktūrą, bus skelbiamas konkursas įstaigos vadovo pareigybėms, o išrinktas kandidatas su-rinks sau 14-os darbuotojų komandą“, –Lietuvos kino centro steigimo procedū-ras aiškino Kultūros ministerijos Pro-fesionalaus meno skyriaus vyresnioji specialistė Irma Pužauskaitė.

Anot jos, Lietuvos kino centrui pra-dėjus veiklą, bus efektyviau plėtojamos įvairios Lietuvos kino sklaidos sritys.

„Visada trūko žmogiškųjų resursų, kurie galėtų administruoti kino fi nan-savimą, jį prižiūrėti, užsiimti kino sklai-da ir kino kultūros populiarinimu. Ma-nau, įsikūrus šiai institucijai ir atsiradus daugiau žmonių, bus efektyviau atlie-kama daugelis su kinu susijusių veiklų, kaip, pavyzdžiui, kino paveldo įamži-nimas, edukacija ir pan.“ – pozityviais lūkesčiais dalijosi Kultūros ministeri-jos atstovė.

Jaučiasi neišklausytiTačiau kino bendruomenės atsto-

vai, vertindami ilgai lauktos institucijos

pirmuosius kūrimo žingsnius, dideliu optimizmu netrykšta.

„Kažkodėl, kuriant šią instituciją, su kino kūrėjais beveik nesitariama. Iki šiol nebuvo surengtas nė vienas kino industrijos atstovų susitiki-mas šiuo klausimu, – tikino Lietuvos

nepriklausomų prodiuserių asociaci-jos pirmininkė Rasa Miškinytė. – Kul-tūros ministerijoje prie šio projekto dirba tik vienas žmogus ir tai yra blo-gybė – vienas žmogus tokios struk-tūros, kaip Kino centras, nesukurs. Su mumis turi būti labai intensyviai

Kino centras –

V.Noreika: atsisveikinu,

• Kino centras įsikurs sostinės Z.Sierakausko gatvė-

je. Kultūros ministerija jam ketina skirti 500 tūkst.

Lt, įstaigoje turėtų būti įsteigta 15 pareigybių.

• Skelbiama, kad Kino centras turės rengti kino pro-

jektų konkursus valstybiniam fi nansavimui gauti,

konsultuos fi lmų gamintojus, skirs valstybinį fi nan-

savimą kino projektams, kontroliuos, kaip naudoja-

mos lėšos, sudarys bendrą kino srities informacijos

ir statistikos duomenų bazę, skleis informaciją apie

Lietuvos kiną, tvarkys Filmų registrą, suteiks fi lmų

indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą, skatins už-

sienio investicijas į Lietuvos kiną.

• Šiais metais Kultūros ministerija kino projektams iš

dalies fi nansuoti paskirstė apie 4,3 mln. Lt.

Skirs pusę milijono

Maestro Virgilijus Noreika nusprendė palikti didžiąją sceną. Minėdamas 55 metų karjeros sukaktį ir 77 metų gimtadienį, operos grandas rengia paskutinį koncertinį turą „Ačiū už meilę“.


„Kodėl nusprendžiau atsisveikinti da-bar? Todėl, kad dabar dar galiu šį bei tą padainuoti. Manau, kad dar užteks jėgų garbingai atsisveikinti su mylima publika didžiausiose Lietuvos scenose. Tačiau vėliau, jei balsas leis, tikrai ne-atsisakysiu dainuoti Šilutėje ar Joniš-kyje, nedidelėse salytėse“, – gerbėjus

ramino V.Noreika. Per savo karjerą su-dainavęs per 800 solinių koncertų, at-likęs vaidmenis 45 operose ir išugdęs per 40 mokinių, V.Noreika ryžosi sulė-tinti apsisukimus ir leisti sau pailsėti.

„Koncertiniu turu „Ačiū už meilę“ kardinaliai koncertinės veiklos nenu-kertu, atsisveikinu tik su didžiosio-mis scenomis, nebedainuosiu operų, koncertų su dideliais orkestrais. Bet

kol balsas netraška, o man pavyksta scenoje pasakyti teksto mintį, aš dar dainuosiu, – tikino maestro. – Artisto gyvenime yra labai daug etapų eta-pėlių, dabar pabaigsiu dar vieną eta-pą. Dainavimas yra valia, susikaupi-mas, protavimas. Dainininku tiesiog reikia gimti.“

V.Noreikos žmona Loreta Bartuse-vičiūtė, visada lydinti savo vyrą į kon-certus, neslėpė ramybės ir džiaugsmo.

„Apsidžiaugiau, kad organizuojami tokie dideli ir gražūs koncertai, nes ma-nau, kad pats laikas Virgilijui su kitais draugais sudainuoti didelėse sceno-se. Nors jo balsas vis dar skamba ge-rai, reikia mažinti darbo krūvį ir save


Utopija ar Ermitažas?Netylant diskusijoms, ar vertas Vilnius tapti pasaulio knygų sostine, norisi įterpti ir savo trigrašį, – tiesa, iš anksto nepažadant, jog besąlygiškai remsiu šį suma-nymą ar, priešingai, jį smerksiu. Be abejo, kiekvienas judesys, galintis duoti naudos kultūros vyksmui, lyg ir turėtų būti remiamas, – vien jau dėl to, kad neži-nia kada vėl pasitaikys proga rasti bendrų interesų su miesto savivaldybe, – nors po didžiulės nesėk-mės, vykdant Europos kultūros sostinės projektą, tapo akivaizdu, jog „kultūriniai“ projektai anaiptol ne visada pasitarnauja kultūrai. Veikiau priešingai –kurį laiką po ano projekto persekiojo nemalonus ne-švaros ir kaltės jausmas, kurį dar stiprino nuojau-ta, kad statistinio „mokesčių mokėtojo“ paūmėjusi neapykanta kultūrai ir kultūrininkams, neva nulu-pusiems nuo jo devynis kailius, yra beveik teisėta.

Štai kodėl norėtųsi, kad pasaulio knygų sostinės titulas, – jei tik, žinoma, Vilniui pavyks jį pelnyti, – nepasirodytų per sunkus ne tiek fi nansiškai, kiek moralės ir blaivaus proto požiūriu.

Didžiausia „Vilnius – Europos kultūros sostinė‘09“ tragedija tapo fi nansinės aferos, taip pat nuostatos vietoj kokybės rinktis renginių gausą ir trumpalai-kį efektingumą. Ar tikrai deramai apsidrausta, kad šis liūdnas scenarijus nepasikartotų dar kartą? Ir taip, ir ne. Be abejo, vilties suteikia paraiškoje do-minuojantys tęstiniai renginiai. Poezijos pavasaris, Poetinis Druskininkų ruduo, Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, Metų knygos rinkimai ir t.t. seniai užėmė savo vietą Lietuvos kultūriniame procese, todėl nekyla abejonių, kad jie būtų solidi ašis ir pa-saulio knygų sostinės renginiams. Tik štai, kas suk-tųsi aplink tą ašį?

Sąraše, kuris buvo pateiktas vertintojams, aps-tu įtartinų, marginalinių iniciatyvų, iš kurių gal tik viena – 2014 m. planuojamas Rytų ir Vidurio Euro-pos rašytojų forumas Lucke, – atrodo tikrai įsimin-tina. Visa kita – arba smulkūs projektėliai, kokius bibliotekos ar kultūrinės organizacijos turėtų vyk-dyti, arba tokios akcijos kaip Skaitymo skatinimo programa „Jie irgi skaito“ (plakatų paroda su ne-tradicine žymaus žmogaus fotografi ja bibliotekoje ir mini interviu apie šiuo metu jo skaitomą knygą), „Ekologiškiausios knygos ir ekologiškiausio auto-riaus rinkimai“, „Skaitmeninė knyga Vilniaus vie-šose vietose“ ir t.t.

Vis dėlto drįsčiau manyti, kad dauguma šių pil-kų renginių tėra balastas, kurio, skubiai rengiant ir derinant projektą, turbūt nebuvo galima išvengti, –todėl ir jų pilkumą vertinčiau nuosaikiai. Visiškai kitokį jausmą sukelia organizatorių deklaruojamas siekis įkurti literatūrai ir knygos menui skirtą mu-ziejų bei visuomenės edukacijos centrą.

Šis užmojis, – o jis, kaip galima numanyti, yra vi-sos programos „didysis iššūkis“, – didybe (ir turbūt savikaina) nenusileidžia iškiliausiems VEKS‘o pro-jektams, – ir verčia žvelgti į visą projektą įtariai. Ne tik dėl to, kad vieną literatūros muziejų jau turime Kaune – jį tereikėtų aprūpinti modernia įranga. Ne tik nesuvokiant, už kokius pinigus jis būtų stato-mas, jei iš anksto skubama pabrėžti, kad projekto biudžetas ir geriausiu atveju nebus bedugnis. Svar-biausia – ar šis fantasmagoriškas sumanymas ne-bus tas korupcijos kanalas, kuriuo tariamai kultūrai skirti pinigai nutekės iš anksto numatytomis kryp-timis – į atsakingų asmenų kišenes? Šiaip ar taip, neturėtume stebėtis, jei vėliau paaiškėtų, jog tai visai ne literatūros, o, sakykim, Ermitažo muziejus.

Komentaras

Andrius Jakučiūnas [email protected]

Kultūra | 37

bendraujama, nes šis centras stei-giamas, kad mums padėtų kurti ir populiarinti Lietuvos kiną, ne kad Kultūros ministerija gražiau atrodytų.“

Anot prodiuserės, galėtumėme pasinaudoti situacija, kad mūsų ša-lis viena paskutiniųjų Europoje stei-gia Kino centrą. Todėl reikėtų pasimo-kyti iš kitų šalių patirties ir neišradinėti dviračio.

„Tai, kad dabar visos viltys nukreip-tos į būsimą vadovą, yra ydinga. Ne-norima suprasti, kad pirmiausia reikia sukurti Lietuvos kino centro struktūrą, kuri, jei bus teisinga, bet kokiam va-dovui neleistų blogai dirbti. O dabar atėjęs žmogus turės pats sukurti struk-tūrą – kokiais pagrindais jis ją kurs? – retoriškai klausė R.Miškinytė. – Baisu, kad Lietuvos kino centras netaptų biu-rokratine struktūra, pasirūpinusia tu-rėti daug darbo vietų, bet nedirbančia mums – kino kūrėjams.“

Įstatuose įžvelgia cenzūrąLietuvos kinematografi ninkų sąjungos tarybos narys Arūnas Matelis įžvelgė

kitų grėsmių, susijusių su Lietuvos kino centro veikla.

„Pavėlavę mažiausiai 10–15 metų, pagaliau pasivejame Europą. Tačiau Kino centras bus nereikalingas, jei jo valdymo sąnaudos bus neproporcingai didelės kinui skiriamoms lėšoms, – įsi-tikinęs kino režisierius ir prodiuseris. –Taip pat labai didelių abejonių kelia naujoji Kino centro įstatų redakcija. Joje Lietuvos kinematografi ninkų są-junga mato aiškias ir pavojingas Kino centro intencijas kištis į kūrybos pro-cesą bei norą jį kontroliuoti – to nėra nė vienoje ES šalyje.“ Tarptautinį pri-pažinimą pelnęs menininkas pasidalijo

savo vizija, koks turėtų būti Lietuvos kino centras.

„Mano noras, kad Kino centras ne-įsivaizduotų esąs direktorius, geriau išmanantis kino procesą nei juo gyve-nantys režisieriai ir prodiuseriai. Linkė-čiau, kad ši institucija būtų darbo laiko negailintis pagalbininkas, atstovaujan-tis pirmiausia Lietuvos kino menui ir lietuviškų fi lmų gamybai, nepainioda-mas to su komerciniu kino paslaugų teikimu“, – dėstė A.Matelis.

Svarbiausia – kas ir kaip dirbsPelningiausio visų laikų lietuviško fi l-mo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuse-rio Žilvino Naujoko manymu, Lietuvos kino centro veiklos efektyvumas la-biausiai priklausys nuo to, kokie žmo-nės jame dirbs.

„Pats faktas, kad pagaliau Lietuvoje atsiras institucija, kuri rūpinsis kinu, yra geras. Tačiau ne mažiau svarbu, kas joje dirbs ir kokią politiką vykdys. Šioje įstaigoje turėtų dirbti kiną išma-nantys žmonės – galbūt ne menininkai, kurie neturi vadybos žinių, tačiau taip pat ir ne valdininkai, kurie neturi nieko bendro su kinu ir neišmano šiuolaiki-nio kino tendencijų. Nuo darbuotojų ir priklausys, ar Kino centras Lietuvos kiną ves pirmyn, ar atgal“, – mintimis dalijosi Ž.Naujokas.

Atsargiai naująją instituciją vertino ir Europos kino akademijos narė, Lie-tuvių kino akademijos steigėja dr. Gra-žina Arlickaitė.

„Ką tokie Kino centrai duoda visur pasaulyje, tą turėtų duoti ir Lietuvoje, jeigu sugebėsime susitvarkyti su kylan-čiomis užduotimis. Jei Lietuvos kino ga-mybos, sklaidos ir pristatymo pasauly-je veikla bus koordinuojama protingai, tai duos rezultatų, o jei neprotingai –rezultatų nebus. O juk mums visaip pasiseka, – pastebėjo dr. G.Arlickaitė. –Turime garsių kino režisierių, kurie jau iškeliavo anapilin: Vytautą Žalakevičių, Marijoną Giedrį, Robertą Verbą, Hen-riką Šablevičių. Reikia parodyti pa-sauliui jų kūrybą ir pasigirti, kokius talentus turėjome ir kokius turime dabar. Lietuvos kino centro pagrin-diniai uždaviniai ir turėtų būti kino kūrėjų ir jų kūrybos globa, jos sklaida ir naujų talentų ugdymas.“

be kino kūrėjų

bet dar dainuosiu

Lietuva paskutinė

iš ES šalių steigia

Kino centrą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

R.Miškinytė: „Su mumis turi būti

labai intensyviai

bendraujama, nes šis

centras steigiamas, kad

mums padėtų, ne kad

Kultūros ministerija gražiau

atrodytų.“

A.Matelis: „Kino centras bus

nereikalingas, jei jo

valdymo sąnaudos bus

neproporcingai didelės

Lietuvos kinui skiriamoms

lėšoms.“

Ž.Naujokas: „Įstaigoje turėtų dirbti

kiną išmanantys

žmonės – galbūt ne

menininkai, bet ir ne

valdininkai, kurie su kinu

neturi nieko bendro.“

G.Arlickaitė: „Jei veikla bus

koordinuojama

protingai, tai duos

rezultatų, o jei

neprotingai – rezultatų

nebus. O juk mums visaip

pasiseka.“

Mintys

Norėtųsi, kad pasaulio knygų sostinės titulas nebūtų per sunkus ne tiek fi nansiškai, kiek moralės ir blaivaus proto požiūriu.

r.

R.„

c

m

Kultū

y ų

A„

v

n

Lie

Ž.N„

m

va

netusteirti

e

-ei-

G.A„

r

ne

nebu

pasaugoti, – rūpestingai kalbėjo solis-to sutuoktinė. – Jis labai myli publiką, operą, sceną – ar dainuoja Lietuvoje, ar užsienyje. Jis tuo gyvena – tai yra jo

pašaukimas. Iki šiol jaučiu, kad jis yra pilnas jėgų ir su didele energija ruošiasi naujiems projektams.“

Žinoma moteris prisipažino, kad tiek ji, tiek jųdviejų sūnus stengiasi kuo daž-niau būti koncertuose – V.Noreikai svar-bu salėje matyti artimuosius, gimines.

„Stengiuosi atsargiai dainuoti, kai žmona salėje – ji labai pavydi, – šmaikš-tavo maestro, netrukus šiek tiek su-rimtėjęs. – Mes vienas kitą mylime ir man ji reikalinga salėje. Esu dėkingas savo tėveliams už tai, kad mane pri-žiūrėjo, išleido į mokslus, o taip pat esu dėkingas savo žmonai Loretai, kuri saugojo mane, kad galėčiau dainuoti jau 30 metų.

V.Noreika:

„Manau, kad dar užteks jėgų garbingai atsisveikinti su mylima publika.“

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.38 | Sveikata

Dalia Daškevičiūtė[email protected]

Gegužės 10 d. Augustei Matkevičiūtei su-kako dveji metai. Gimtadienį mergytė su-tiko Kauno klinikose – ligoninė jai jau tapo namais. Ji ir jos mama – 35-erių Jolita – daugiau nei pusmetį kovoja su piktybiniu augliu, išaugusiu mergaitei iš regos nervo.

„Dukra gimė ir augo sveika. Bet netikėtai ją pradėjo pykinti. Kartą per dieną – ryte, o paskui Augustei pagerėdavo, – ligos pra-džią prisiminė Jolita. – Kelias dienas būda-vo viskas gerai, o paskui – vėl. Po vėmimo ji laikydavosi už galvytės, vėliau ir koordi-nacija sutriko. Medikai įtarė vis kitas ligas. Praėjo du mėnesiai, kol išgirdau tikrąją vė-mimo priežastį. Buvo ruduo.“

Po komos – operacija„Nesiliaujančių vėmimų išvargintą duk-relę nuvežiau į Santariškių polikliniką Vil-niuje. Lašinant fi ziologinį skystį ten ją iš-tiko koma. Atlikus tomografi ją, galvoje rastas iš akies nervo išaugęs auglys“, –kaip buvo nustatyta diagnozė pasakojo J.Matkevičienė.

Moteris puolė į paniką. Nei jos, nei duk-ros tėvo Valdo šeimoje vėžiu niekas nėra sirgęs, todėl žinia apie Augustės ligą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Medi-kų manymu, jeigu Jolita dar susilauktų vaikų, jie būtų sveiki. Su Auguste tiesiog taip nutiko.

Mergaitė buvo pervežta į Kauno klinikas. Gruodžio mėnesį jai atlikta operacija – kartu su augliu pašalintas ir akies nervas. Augus-tė viena akimi apako. „Po operacijos medi-kai pasiūlė važiuoti į sanatoriją, nes mer-gaitė nustojo kalbėti, net žodžio „mama“ nebesakė, nebestovėjo ant kojų, reikėjo iš naujo ją mokyti vaikščioti, prireikė kine-ziterapeuto pagalbos“, – pasakoja mama.

Auglys vėl išsikerojo Jolitos teigimu, auglio visiškai pašalinti nebuvo įmanoma, tačiau medikai vylėsi, kad kelios likusios vėžinės ląstelės daug žalos nepridarys.

„Po operacijos man buvo pasakyta, kad auglys yra lėtai augantis, kad taip greitai neataugs. Bet perskaičiau daug medicini-nės literatūros ir visur parašyta, kad jeigu lieka nors viena vėžinė ląstelė, auglys vis tiek auga. Gydytojai paliko dukrą stebėji-mui, man iki galo nepaaiškino realios situa-cijos ir grėsmės“, – apgailestavo moteris.

Jolita su dukra nuvyko į sanatoriją. Au-gustės imuninė sistema buvo nusilpusi, todėl vaikas nesunkiai pasigavo virusą. Teko vėl gultis į Kauno klinikas. „Kurį laiką buvo atidėliojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes buvo vaikų, kuriems nusta-tė vėžį, ir jiems greičiau reikėjo tą tyrimą daryti. Kai galiausiai kovo mėnesį ištyrė, buvo matyti, kad tas auglys tiek pat ar net daugiau išaugęs nei iki operacijos“, – pa-sakojo J.Matkevičienė.

Padėti gali vokiečiaiGydytojai Jolitai pasiūlė tris variantus. Jei viskas būtų palikta likimo valiai, Augus-tė mirtų. Jei medikai atliktų operaciją, 70

proc. tikimybė, kad mergaitė visiškai apak-tų. Trečias variantas – taikyti chemote-rapiją, tačiau tokiu atveju medikai sutei-kia tik 20–30 proc. vilties, kad vėžį pavyks nugalėti.

Spindulinė terapija, anot Jolitos, taiko-ma tik vaikams nuo trejų metų. Augustės smegenys dar vystosi, o, taikant spindulinę terapiją, būtų pažeisti aplinkiniai audiniai. Be to, laukti metus, kol vaikui sueis treji, o iki tol nieko nesiimti – labai rizikinga.

Moteris pradėjo domėtis, kas tokiu atve-ju daroma užsienyje. Jos dėmesį patraukė protonų pluošto terapija, kurią galima tai-kyti ir tokiems mažiems vaikams kaip Au-gustė. Šis vėžinių susirgimų gydymo radio-terapija metodas, Jolitos teigimu, beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spin-duliai yra nukreipiami tiesiai į auglį.

Moteris kreipėsi į Rusijos ir Vokietijos medikus. Maskvoje jai rekomendavo vo-kiečių medikus, nes jie daugiau patyrę šio-je srityje. Moteris tikisi greitai gauti iš jų atsakymą, nes gydytojai dar nėra iki galo nusprendę, ką konkrečiai darytų. O vokie-čių neurochirurgai jau atsiuntė dokumen-tus ir patvirtino, kad sutinka operuoti Au-gustę. Jie duoda nemažas garantijas, kad mergaitė neapaks.

„Ir Kauno klinikose galėtų daryti opera-ciją, ir mergaitė išgyventų, bet ji liktų vi-siškai akla. O aš bandau išsaugoti jos akį, – priežastis, paskatinusias kreiptis pagalbos svetur, įvardijo moteris. – Lietuvoje niekur neatliekama protonų terapija, ji apskritai pradėta taikyti neseniai. Lietuvos medikai šia tema susilaiko nuo komentarų, nes ne-turi didelės patirties. Bet jie patys nurodė klinikas, kurios gali padėti mano dukrai.“

Tėtis nusisuko nuo šeimosUžsienio medikai preliminariai paskaičia-vo, kad operacija kainuotų apie 200 tūkst. Lt. Tokia suma paskaičiuota pirminiam gydymui. Tačiau, moters teigimu, dar gali prireikti pinigų pooperaciniam gydymui, medikamentams. Be to, medikai gali taikyti ne vieną gydymo metodą, todėl konkreti pinigų suma nėra aiški.

Pagalbos šauksmas

Vaiko gyvybė ir regėjimas –

J.Matkevičienė:

„Aukoja kas kiek gali, po nedaug, bet, kai dedasi litas prie lito, vis nestovime tame pačiame taške.“

Viskas priklauso tik nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Į tokią padėtį pateko Jolita Matkevičienė, kurios dukra Augustė serga regos nervo vėžiu. Operacijai reikia apie 200 tūkst. Lt, o laikas nenumaldomai tiksi.


„Šiuo metu mano fi nansinė padėtis yra prasta, nes pusę metų gyvenu ligoninėje ir niekur nedirbu – privalėjau išeiti iš dar-bo, – prisipažino Jolita. – Turiu šiek tiek santaupų, kiek gali, padeda šeimos nariai. Juk reikia iš kažko gyventi.“

Prakalbus apie Augustės tėtį, moteris atsiduso: „Pasakysiu tik tiek: turbūt yra ir daugiau tokių tėčių, kurie, kai vaikas suserga, nenori padėti. Gal išsigąsta at-sakomybės, gal kažkas kito. Nežinau, kas jų galvose tuo metu dedasi... Bet bent jau man vaiko tėtis nepadeda nei fi nansiškai, nei morališkai.“

Vaiko veide atsirado kančiaJolita neatsimena, kada paskutinį kartą iš-simiegojo. Moteris jaučia nuolatinę įtampą, kartais per parą miega po valandą ar dvi, nes dukra, be vėžio, dar susirgo cukriniu diabetu, todėl tenka keltis naktį ir budėti prie Augustės.

„Gyvenimo džiaugsmo neliko nė lašo“, –tyliai ištarė Jolita.

Augustė dar labiau kenčia – jau beveik du mėnesius jai taikoma chemoterapi-ja. Po jos vaiką pykina, mergaitė neteko daug svorio, kraujo tyrimai prasti – nukrito

hemoglobino kiekis, nusilpo imuninė sis-tema. Vaikas neseniai buvo pasigavęs bak-teriją, todėl turėjo iškęsti ir leidžiamų an-tibiotikų kursą. Mergaitė atsikelia iš lovos, pažaidžia, pavaikšto, bet greitai pavargsta, todėl dažniausia guli.

Jolitos teigimu, per pusmetį Augustė jau priprato prie ligoninės aplinkos, prie vaistų. Tačiau į viską itin jautriai reaguoja, yra labai prisirišusi prie mamos – niekur jos nepaleidžia.

„O iki ligos ji buvo linksma, labai guvi, energinga, protinga. Ir dabar išliko protin-ga, bet veiduke atsirado kančia ir irzlumas. Skaudu. Negaliu susitaikyti ir palikti visko taip, kaip yra. Juolab kai trūksta tik vieno dalyko – pinigų“, – atsiduso viena su duk-ters liga kovojanti moteris.

Surinko pusę sumos Viskas dabar priklauso nuo nepažįstamų žmonių geros valios. „Aš, kaip motina, dedu visas pastangas, kad išsaugočiau ne tik dukrelės gyvybę, bet ir regėjimą. Nors Kauno medikai ramina, kad žmonės ir akli gyvena, bet supraskite – ką reiškia gyventi aklam ir ką reiškia matyti pasaulį“, – kal-bėjo J.Matkevičienė.

Moteris jau surinko truputį daugiau nei pusę reikiamos sumos – šiuos pinigus jai paaukojo geradariai.

„Žmonės nėra abejingi, daug yra palai-kančių, padedančių, sulaukiu daug reika-lingos informacijos, atsiliepė ir Vokietijo-je, ir Lietuvoje esantieji. Aukoja kas kiek gali, po nedaug, bet, kai dedasi litas prie lito, vis nestovime tame pačiame taške. Atsirado viltis, kad man pavyks išgelbėti dukros regėjimą ir gyvybę, išgelbėti jos ateitį“, – optimistiškai, nors ir pavargusi, kalbėjo Jolita.

Sveikata 39

gerų žmonių rankose

Romualdas Griškevičius, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto medicinos fi zikas

„Labai sunku pakomentuoti individualią

situaciją. Tai galima padaryti tik peržiūrė-

jus rentgenologinių tyrimų (KT, MRT) vaiz-

dus. Regos nervo išsaugojimo galimybės

priklauso nuo naviko lokalizacijos ir per-

augimo. Bet kokiu atveju reikėtų konsul-

tuotis su specialistais, kurie turi praktikos

taikant protonų terapiją. Lietuvoje tokios

galimybės nėra, specialistų – irgi. Tai milži-

niški iki 200 t sveriantys ir iki 10 m diamet-

ro įrenginiai, skirti mažiems navikams vi-

siškai sunaikinti, tiksliai pataikant į naviką

ir nepažeidžiant aplinkinių organų. Ši tera-

pija teoriškai įmanoma ir Augustės atveju

gali būti taikoma, bet praktiškai šiuo metu

padėti negalime. Kiek žinome, artimiausi

protonų terapiją taikantys centrai yra Šve-

dijoje ir Vokietijoje.“

Augustės mamos sąskaitos Nr. – LT077044060007817784.

Norėdami susisiekti su Jolita rašykite [email protected].

Lietuvoje padėti negali

Jei norėtumėte materialiai padėti

Vėžiu serganti

dvejų metų

Augustė jau

nebemato viena

akimi. Mažylės

mama dabar daro

viską, kad dukra

visai neapaktų.

Asmeninio archyvo

nuotr.

BF

L n

uo

tr.

enė.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.40 | Skelbimai

15min • 2012 m. gegužės 11 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Tanus. Parašiutas. Tilaka. Alavas. Oda. Begonija. Iltis. Derasi. Uitena.

Tas. Rinitas. Sasnava. Misa. Avila. Esi. Saratovas. Palepinti. Iki. Rasa.

Entomolog. Padėk. Sutartu. Amo. Šukos. Žasai. Ūsas.

Tiberis. Aš. Aleris. Du. Naganas. Rėk. Sukosi. Apako. Sanitaras.

Avalas. Pajausite. Už. Galai. Lopeta. Ra. Avinas. Avies. Antra. Šalna.

Stoti. Listas. Imu. Nes. Tostas. Ilas. Kad. Avi. Koma. Sausa. Figos.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: ŠALMAS

Avinai, dirbantys kūrybinį darbą, atsi-durs šlovės viršūnėje ir visuotinio dėme-sio centre. Jaunavedžiams kita savaitė bus tiesiog nuostabi.

Jaučiai turės apsišarvuoti kantrybe ir būti ištvermingi. Susilaikykite nuo naujų investicijų ir neeikvokite pernelyg daug jėgų jam realizuoti.

Dvyniai visą dėmesį turi skirti darbui. Nuo to, kaip jį atliksite, priklausys jūsų tolesni laimėjimai. Santykiai su artimai-siais bus šilti ir nuoširdūs.

Vėžiai kitą savaitę gali gauti svarbią už-duotį. Drąsiai jos imkitės ir neabejokite sėkme. Verslininkai susidurs su fi nansi-niais sunkumais.

Liūtai visą kitą savaitę turės būti atsar-gūs. Nepakankamas savitarpio supratimas sukomplikuos jūsų santykius su aplinki-niais. Tik kantrybė padės išgelbėti padėtį.

Mergelės pelnytai gaus dividendų, jeigu laiku atliks svarbų darbą. Bet neskubėkite investuoti lėšų į naują verslo projektą. Jo realizavimas gali įstrigti.

Svarstyklės gali sutikti seną bičiulį, at-vyksiantį iš užsienio. Jis jums atveš nau-dingų dalykinių pasiūlymų, kuriais rei-kėtų pasinaudoti.

Skorpionai kitą savaitę sėkmingai įvyk-dys visus savo planus. Vienas iš bičiulių ketina prašyti jūsų patarimo. Jis jį ne tik gaus, bet ir taps jūsų verslo partneriu.

Šauliai kitos savaitės pabaigoje sudarys svarbų sandorį, kuriam ruošdamiesi jau sugaišo daug laiko. Būsite puikiai nusitei-kę ir pajusite jėgų antplūdį.

Ožiaragiai bus kupini energijos ir lengvai pasieks visus užsibrėžtus tikslus. Savaitė bus sėkminga fi nansiškai. Asmeniniame gyvenime ruoškitės maloniems įvykiams.

Vandeniai taip pat bus planetų numy-lėtiniai. Su jų pagalba jūs pasieksite pui-kių rezultatų. Finansinė padėtis leis imtis rizikingo projekto, kuris bus sėkmingas.

Žuvys imsis naujo projekto ir uždirbs krūvą pinigų. Bet nevertėtų kam nors at-skleisti savo verslo planų, kol jie dar ne-pradėti realizuoti.

Horoskopai Kryžiažodis

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį daugelyje rajonų palis, vietomis smarkiai. Galima perkūnija.

Stiprės pietinių krypčių vėjas. Temperatūra – 21–26, pajūryje – apie 19

laipsnių šilumos. Šeštadienį orai atvės – bus 10–13 šilumos, išliks lietinga, pūs

gūsingas vėjas. Sekmadienį taip pat lis, bus 9–13 laipsnių šilumos.

05-12 d.

11 / 13 10 / 14 8 / 10 8 / 12

05-13 d.

6 / 13 5 / 13 5 / 9 3 / 12

05-12 d.

9 / 13 9 / 13 10 / 14 10 / 14

05-13 d.

4 / 12 4 / 12 5 / 13 5 / 13

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

24

23

23

22

22

22

19

VėjasPietų

6-10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 26

Berlynas 25

Londonas 14

Madridas 32

Maskva 24

Minskas 26

Oslas 11

Paryžius 19

Praha 29

Ryga 21

Roma 27

Stokholmas 18

Talinas 15

Varšuva 28

Klaipėda

Ši li i

Teisėjas po teismo guodžia pasmerktąjį:– Nesijaudinkite, atsėdėsite iki gyvos galvos, o tada jau žiūrėsime.

- Seniai jie kartu?- Kas tokie? - Tavo antakiai.

Klausimas: Ar reikia eiti prisipažinti į policiją, jeigu mano uošvės Marijonos niekas iki šiol nepasigedo, o uošvis man dargi pastatė butelį?

Anekdotai

SunkusVidutinis Lengvas

sudo

ku

P ėž

Utena

il i

Kaunas

Alytus

23

Documents

15min savaitraštis 2012.05.11